2015 • 3 Paukðèiai 1 ISSN 2029-2503 Lietuvos ornitologø draugija (LOD) – tai nevyriausybinë organizacija, kuri rûpinasi Lietuvoje aptinkamø laukiniø paukðèiø ir jø gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama ðio tikslo, draugija vienija gamtai ir paukðèiams neabejingus Lietuvos þmones, rûpinasi ekologiniu visuomenës ðvietimu, paukðèiø populiacijø tyrimu ir monitoringu bei visuomeniðkai kontroliuoja aplinkos ir biologinës ávairovës apsaugà reglamentuojanèiø ástatymø leidimà ir vykdymà. Nuo 1994 m. draugija yra tarptautinës paukðèiø apsaugos organizacijos „BirdLife International“ asocijuota narë. Norëdami tapti LOD nariu ar tiesiog prisijungti prie paukðèiø apsauga besirûpinanèiø bendramin- èiø, kreipkitës á LOD sekretoriatà adresu: Lietuvos ornitologø draugija, Naugarduko g. 47-3, LT-03208 VILNIUS. Tel./faks. (8 5) 213 04 98, el. paštas [email protected]; www.birdlife.lt. LOD bûtø dëkinga uþ paramà þurnalui „Paukðèiai“. Lëðas galima pervesti á specialià draugijos sàskaità, skirtà iðimtinai þurnalo leidybos reikmëms: LT74 7300 0100 0245 1175, banko kodas 73000, bankas „Swedbank“. Viršelyje: Europinë juodagalvë kiauliukë LOD ŽINIOS / LOD news (Saxicola rubicola). G. Petkus. Žalia varna 2015. Roller 2015 3 Vilniaus r., 2015-06-13 P. Ignatavièius, G. Petkus. Kalëdinis paukðèiø stebëjimo maratonas 2014. © Simonas Minkevièius Christmas birdwatching marathon 2014 5 LOD informacija. Lietuvos ornitologø draugija ðá rudená kvies á nemokamas Lietuvos ornitologø paskaitas ir ekskursijas. draugijos leidinys apie Lithuanian Ornithological Society is inviting people to free lectures and excursions 7 paukðèius, jø apsaugà, stebëjimus. PADEDAME PAUKŠÈIAMS / Help the birds Leidžiamas nuo 2009 m. G. Petkus. „Iki“ inkiluose ásikuria paukšèiai (5). Birds occupy “Iki” nest-boxes 8 kartà per tris mënesius J. Morkûnas. Jûriniø paukðèiø priegaudai mažinti skirtas projektas ásibëgëja. Seeking the reduction of the seabird by-catch in the Lithuanian coastal zone 9 Vyr. redaktorius Mindaugas KIRSTUKAS PAUKÐÈIØ APSAUGA / Protection of birds Tel. 8 615 56 868 M. Èepulis. Nauja organizacija – „Gamtosauginës fotografijos draugija“. [email protected] New organisation - Lithuanian Environmental Photographers‘ Association 10 L. Raudonikis. Naujo Europos paukðèiø raudonojo sàraðo trumpa apþvalga Atsakingasis redaktorius (Lietuvai aktualiame kontekste). Short review of European Bird Red List 12 Liutauras RAUDONIKIS LOD informacija. Lietuvos ornitologø draugija praðo praneðti apie negyvus Redakcijos kolegija paukšèius, rastus po elektros laidais. Vytautas JUSYS LOD collects information about the birds killed by electric wires 16 Saulius KARALIUS PAUKÐÈIØ TYRIMAI / Bird surveys Marius KARLONAS G. Riauba, M. Karlonas. Ðiandieninë LPPA darbø situacija. Julius MORKÛNAS Situation of Lithuanian Breeding Bird Atlas works today 17 Eglë PAKÐTYTË Dr. Modestas RUÞAUSKAS PAUKÐÈIØ ÞIEDAVIMAS / Bird ringing Dr. Vitas STANEVIÈIUS R. Patapavièius. Maskvos srityje, Rusijoje, aptiktas Lietuvoje žieduotas Kalbos redaktorë baltasis gandras. White Stork ringed in Lithuania found in Moscow region 18 Auðra TAMOÐIÛNIENË ORNITOFAUNISTINIAI STEBËJIMAI / Bird observations Leidykla „Lututë“ V. Jusys. Ornitofaunistiniai stebëjimai Lietuvoje 2015 m. vasarà 9-ojo Forto g. 32 Observations in Lithuania in summer 2015 19 LT-48196 Kaunas M. Karlonas, E. Pakštytë, M. Ružauskas. Retø paukšèiø stebëjimai kaimyninëse El. p. [email protected] šalyse ir Vakarø Palearktikoje 2015 m. vasarà. Rare bird observations in adjacent www.lutute.lt countries and Western Palearctic in summer 2015 25 NAUJOS PAUKŠÈIØ RۊYS LIETUVOJE / New bird species for Lithuania Tiraþas 1000 egz. A. Naudžius. Maþoji toðinukë – nauja perinti paukðèiø rûðis Lietuvoje. Booted Warbler - new breeding bird species in Lithuania 27 PAUKÐÈIAI / BIRDS D. Norkûnienë, D. Norkûnas. Mažoji švygžda – nauja perinti paukðèiø The magazine of Lithuanian rûðis Lietuvoje. Baillon’s Crake - new breeding bird species in Lithuania 29 Ornithological Society about birds, their ORNITOLOGINËS KELIONËS / Birdwatching trips observations and protection. A. Èerkauskas, K. Èepënas, M. Karlonas. Aliaska – laukinës gamtos karalystë. Published quarterly since 2009. Alaska - kingdom of wild nature 31 R. Gegelevièius. Paukðèiø numylëta atðiaurioji Islandija. Editor in chief Harsh Iceland beloved by birds 37 Mindaugas KIRSTUKAS ÁVAIRENYBËS / Various 42

Þurnalà „Paukðèiai“ galima ásigyti LOD sekretoriate, leidykloje „Lututë“, Ventës rago 2 Paukðèiai ornitologinëje stotyje arba uþsiprenumeruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose. Indeksas2015 5120. • 3 LOD þinios

Renginio atidarymas © Gediminas Petkus Laimonas Ðniaukðta pasveikino visus susirinkusius, aptarë renginio progra- ÞALIA VARNA 2015 mà ir kartu su LOD direktoriumi Liu- tauru Raudonikiu paskirstë savanorið- Gediminas PETKUS kus darbus. Vieni vaþiavo kelti, tikrinti ir tvarkyti þalvarniams jau iðkeltø inki- Ðiø metø liepos 31 d. ir rugpjûèio ir Ðvenèioniø rajonuose. 2012 m. lø, kiti vyko ieðkoti þalvarniø automo- 1–2 d. savaitgalá Druskininkø apylin- LOD kartu su didþiausiu ðalyje pre- biliais Druskininkø apylinkëse, treti jø këse esanèio Aðarëlio eþ. pakrantëje bû- kybos tinklu „Iki“ pradëjo projektà, ieðkojo greta stovyklavietës. Þalvar- rys paukðèiais besidominèiø þmoniø skirtà trijø nykstanèiø paukðèiø – niams iðkelti 3 nauji inkilai ir patikrinti susirinko á tradiciniu tapusá renginá uralinës pelëdos (Strix uralensis), žal- 4 inkilai. Ðiame renginyje pirmà kartà „Þalia varna“. Já organizavo Lietuvos varnio (Coracias garrulus) ir kukuèio buvo keliami inkilai liepsnotosioms pe- ornitologø draugija (LOD). Pagrindi- (Upupa epops) apsaugai. Naudodamasi lëdoms (2) ir pelësakaliams (1). nis renginio tikslas – aptarti þalvarniø „Iki“ finansine parama, jau pirmaisiais Dienos pabaigoje ið stebëjimø su- apsaugos problemas bei praktiniais dar- metais LOD pagamino ir iðkëlë ke- gráþæ renginio dalyviai turëjo kà papa- bais padëti ðiems globaliai nykstantiems liasdeðimt inkilø þalvarniams, kuriuose sakoti vieni kitiems. Pirmoji gera nau- paukðèiams. Á renginá susirinkæ paukð- jau treti metai ásikuria þalvarniø, ku- jiena buvo, jog visos keturios ðiemet èiø stebëtojai kartu aptaria ir kitø nyks- kuèiø ir uraliniø pelëdø poros. Druskininkø apylinkëse perëjusios þal- tanèiø sparnuoèiø apsaugos aktuali- Druskininkø apylinkës þalvarniø varniø poros, kaip ir pernai, sëkmingai jas. Be to, maþiau patyræ renginio da- apsaugai skirtam renginiui pasirinktos uþaugino jauniklius, kurie paliko jiems lyviai turi progà pagilinti savo ornito- ne veltui. Bûtent èia iðliko gausiausia prieglobstá suteikusius inkilus. Rengi- logines þinias, susipaþinti su jiems dar šios, bene sparèiausiai ðalyje nykstan- nio metu keletui komandø pavyko pa- nepaþástamomis sparnuoèiø rûðimis. èios, paukðèiø rûðies perinti populiaci- matyti ðiuos retus paukðèius netoli Rai- Þalvarniø apsauga LOD aktyviai ja. Ðiemet Druskininkø urëdijos mið- gardo sienos perëjimo punkto ir Vie- rûpinasi jau keletà metø. 2010 m. pra- kuose rastos keturios ið Lietuvoje ap- èiûnø, Noruliø apylinkëse. Gaila, bet dëjus ágyvendinti tarptautinës paukð- tiktø ðeðiø perinèiø þalvarniø porø. greta stovyklavietës þalvarniø nepavy- èiø apsaugos organizacijos BirdLife Pirmieji renginio dalyviai rinkosi ko pamatyti, taèiau stebëti kiti reti International remiamà þalvarniø apsau- penktadienio vakarà. Ið viso renginys paukðèiai – kukuèiai, uldukai, sketsa- gos projektà, buvo iðkelti nauji tinka- sulaukë net 50 dalyviø. Ðaunu, kad á kaliai ir þaliosios meletos. Po visø sun- mo dydþio ir apsaugoti nuo plëðrûnø ðventæ paukðèiø stebëtojai rinkosi ne kiø darbø, skirtø retiesiems paukð- inkilai þinomose bei potencialiose rû- tik pavieniui, bet ir kartu su ðeimomis. èiams, ir þalvarniø paieðkos gausus ste- ðies perëjimo vietose Druskininkø, Ðeðtadiená vyko oficialus renginio ati- bëtojø bûrys dalyvavo „Aštriausios Varënos, Molëtø, Utenos, Ignalinos darymas. LOD Tarybos pirmininkas akies“ teleskopø varþybose. Jø uþduo-

2015 • 3 Paukðèiai 3 LOD þinios

tis – nuskaityti þalvarniø þiedus – ne- buvo visiems lengvai ákandama. Visgi, kai kuriems pavyko „iððif- ruoti“ ne vienà nuotraukose esanèio spalvoto þiedo áraðà. Daugiausiai þie- dø (4) nuskaitë Marius Karlonas ir Tadas Petrikas. Nuo jø nedaug atsi- liko ir kiti. Visiems jiems áteikti spe- cialûs prizai, kuriuos ásteigë UAB „IDD“ ir gamtos garsø áraðø ir filma- vimo garso operatorius-reþisierius Vidmantas Blaþys. Vakare praneðimus skaitë þalvar- nio apsaugos veiklas koordinuojantis Laimonas Ðniaukðta ir kukuèio apsau- gos veiklas koordinuojantis LOD dar- buotojas Marius Karlonas. Po prane- ðimø ilgai truko karðtos diskusijos dël Lietuvos perinèiø paukðèiø atlaso dar- bø. Diskusijoms pasibaigus vyko fil- mø apie gamtà perþiûra. Sekmadienio rytà renginio daly- viai skubëjo susikrauti savo mantà, pla- nuodami ðià dienà taip pat skirti paukð- èiø stebëjimams – kas pakeliui á na- mus, kas specialiai aplankydamas ádo- mesnes ornitologiniu poþiûriu vietas. Pabaigoje norime padëkoti VÁ Druskininkø miðkø urëdijai už para- mà šiam renginiui, o ypaè jos darbuo- tojui miðkininkui Audriui Norkûnui, kuris tarp LOD nariø, be jokios abe- jonës, yra daugiausia laiko ir energijos skyræs þalvarniui išsaugoti pietinëje „Aðtriausios akies“ varþybø momentai © Irmantas Ðalaðevièius Lietuvoje. Neabejotinai jo pastangos nulëmë, kad mes dar galime Druski- ninkø apylinkëse groþëtis ðiais nuo- stabiais paukðèiais. Taip pat norime dar kartà padëkoti prekybos tinklui „Iki“, remianèiam praktinius þalvar- niø apsaugos darbus, nes tai teikia vil- èiø, jog jie padës iðsaugoti ðià sparèiai nykstanèià rûðá ateities kartoms. Dë- kojame Irmantui Ðalaðevièiui uþ nuo- traukas. Ir, be abejo, dëkojame visiems „Þalios varnos 2015“ dalyviams uþ bendras pastangas saugant þalvarnius Druskininkø apylinkëse.

Renginio rezultatø aptarimas. Praneðimà skaito Laimonas Ðniaukðta © Irmantas Ðalaðevièius

4 Paukðèiai 2015 • 3 LOD þinios

KALËDINIS PAUKÐÈIØ STEBËJIMO MARATONAS 2014

Povilas IGNATAVIÈIUS, Gediminas PETKUS

© Marius Karlonas 2014 m. gruodžio 25–31 d. jau aðtuntàjá kartà Lietuvos ornitologø draugija (LOD) pakvietë savo narius ir visus norinèius dalyvauti Kalëdiniame paukðèiø stebëjimo maratone. 2014 metus uþbaigianèioje akcijoje sulau- këme didelio dalyviø skaièiaus ir aktyvumo. Net 47 paukðèiø stebëtojai, kuriø dauguma – LOD nariai, uþregist- ravo 114 skirtingø paukðèiø rûðiø. Kaip ir kasmet, prizines vietas uþëmusieji apdovanoti kovo 21–22 d. Kaune vykusio Lietuvos ornitologø draugijos metinio susirinkimo metu. Pirmà kartà Kalëdinis paukðèiø maþesnis Kalëdinio maratono dalyviø 2012 m. sulaukta jau 34 dalyviø ið stebëjimo maratonas vyko 2007 m. skaièius (13). Nuo 2011 m. marato- ávairiø ðalies vietoviø, kurie uþregist- Šiose varžybose dalyvavo 17 stebëto- ne dalyvaujanèiø stebëtojø skaièius ravo 106 paukðèiø rûðis. 2013 m. ma- jø, kurie užregistravo 100 skirtingø pradëjo didëti ir 2011 m. varžybose ratone dalyvavo rekordinis stebëtojø paukðèiø rûðiø. Be áprastø ir paplitu- dalyvavo jau 29 ðalies stebëtojai. Iš vi- skaièius – 49, o tai (kartu ir neáprastai siø sparnuoèiø, stebëtos ir tokios re- so registruota 100 paukðèiø rûðiø. šiltas kalëdinis laikotarpis) lëmë ir di- tos rûðys, kaip pentinuotoji starta, tri- delá skirtingø paukðèiø rûðiø skaièiø: pirðtis kiras, sibirinë gaga ir kt. užregistruota 120 paukðèiø rûðiø. 2008 m. 15 paukðèiø stebëtojø uþre- Stebëjimai buvo gauti ið 49 Lietuvos gistravo 103 paukðèiø rûðis. Ðià ne- savivaldybiø teritorijø. áprastai ðiltà þiemà kalëdiniu laikotar- Dþiugu, kad Kalëdinis maratonas piu užregistruotos kelios žiemà ne- tapo tradiciniu LOD renginiu, kiek- áprastos paukðèiø rûðys – lygutë, juo- vienais metais sutraukianèiu nemaþai dagalvë devynbalsë, pilkoji antis. paukðèiø stebëtojø. 2014 m. Kalëdi- 2009 m. varžybose sulaukta 18 stebë- niame maratone dalyvavo 47 stebëto- tojø, kurie, kaip ir 2008 m., užfiksa- jai, kurie uþregistravo 114 skirtingø vo 103 paukðèiø rûðis. Didþiausias ðio paukðèiø rûðiø. Varþybø nugalëtoju, maratono netikëtumas – pirmàjà ir kaip ir 2013 m., tapo labai aktyvus antràjà Kalëdø dienomis Elektrënø paukšèiø stebëtojas – Marius Karlo- mariose stebëta nauja Lietuvoje spar- nas. Jis užregistravo ne tik didþiausià nuoèiø rûðis – mažasis kormoranas. Þvirblinë pelëda (Glaucidium passeri- skirtingø paukðèiø rûðiø skaièiø (97), 2010 m. maþesná stebëtø paukðèiø num). Raudondvaris, 2014-12-25 bet ir pateikë stebëjimus iš didþiausio rûðiø skaièiø (84) tikriausiai nulëmë © Saulius Medþionis skaièiaus Lietuvos savivaldybiø (13).

2015 • 3 Paukðèiai 5 LOD þinios

.FUBJ %BMZWJàTLBJ¯JVT 4UFC²UàSÀßJà 4UFC²UàSÀßJà "QMBOLZUà TLBJ¯JVT TLBJ¯JVT*WJFUB  TBWJWBMEZCJàTLBJ¯JVT                                        

Þalia spalva paþymëtos Lietuvos savivaldybës, ið kuriø 2014 m. gauti stebëjimai. Raudona spalva paþymëtos savivaldybës, ið kuriø stebëjimø negauta. Antràjà vietà uþëmë praëjusiais me- tais treèiojoje vietoje buvæs Gedimi- nas Eigirdas. Jis užregistravo 88 paukð- èiø rûðis ir stebëjimus pateikë ið 8 sa- vivaldybiø. Treèioji vieta atiteko kas- Gediminas Eigirdas stebi paukðèius Kaune © Marius Karlonas met aukðtas vietas uþimanèiam didelæ patirtá turinèiam stebëtojui, uþregist- ravusiam 87 paukðèiø rûðis 10 savi- valdybiø – Antanui Petraškai. Visi ste- bëtojai bendrai pateikë stebëjimus ið 47 savivaldybiø (Lietuvoje yra 60 sa- vivaldybiø). Stebëjimø negauta arba gauta nedaug ið ðiaurës vakarø Lietu- vos savivaldybiø, o labiausiai lanko- mos, kaip ir kasmet, buvo Kauno mies- to ir rajono bei Klaipëdos miesto ir rajono savivaldybës. Kalëdiniu laikotarpiu suaktyvë- jæ paukðèiø stebëtojai uþregistravo Kanadinë berniklë (Branta canadensis). Trakai, 2014-12-25 © Marius Karlonas retø ir þiemos laikotarpiu neáprastø paukðèiø rûðiø. Jau antrus metus ið kanèios paukðèiø rûðys, kurios ste- uþregistravusiø stebëtojø laukia pri- eilës Kaune stebëtas didysis poliari- bëtos ávairiose ðalies vietose. zai, kurie bus áteikti metinio LOD nis kiras, netoli Þuvinto matytas kil- Dar kartà sveikiname nugalëtojus susirinkimo metu. Visgi svarbu ne- nusis erelis. Kalëdiniu laikotarpiu ir visus dalyvius, kuriems geriausias re- pamirðti, kad tai graþiausiø ðvenèiø užregistruotos netgi trys þàsø rûðys: zultatas – dalyvavimas maratone. laikotarpis ir laiko su artimaisiais ne- baltakaktë ir þelmeninë þàsys bei ka- Ðiø metø gruodþio 25–31 d. vi- vertëtø aukoti besivaikant retø ar la- nadinë berniklë. Dirvinis vieversys, sus paukðèiø stebëtojus kvieèiame bai retø paukðèiø rûðiø. Ðis marato- lygutë, strazdas giesmininkas, baltab- dalyvauti jau devintajame kalëdinia- nas turëtø bûti malonus laisvo nuo ruvis strazdas – tai dar kelios ápras- me paukðèiø stebëjimo maratone. darbø ir ðeimyniniø rûpesèiø laiko tomis þiemomis Lietuvoje nepasilie- Daugiausia skirtingø paukðèiø rûðiø praleidimas gamtoje!

6 Paukðèiai 2015 • 3 LOD þinios

Primename pagrindines taisykles: Tik po LOFK patvirtinimo rûðis bus paukðèio rûðá tam skirtuose tuðèiuo- • Pagrindinis varþybø tikslas – áskaityta. se laukeliuose lentelës apaèioje. pamatyti kuo daugiau skirtingø • Žuvæ paukšèiai nëra registruo- Keletas patarimø dalyvausian- paukðèiø rûðiø per ðventiná laikotar- jami. tiems maratone: pá, t. y. nuo gruodþio 25 d. (00:00) • Varþybas laimi tie, kuriems pa- • Keletà ar keliolika paukðèiø rû- iki gruodžio 31 d. (24:00). vyksta pamatyti daugiausia skirtingø ðiø galima uþregistruoti tiesiog bent vie- • Stebëjimø teritorija – visa Lie- paukðèiø rûðiø. nà kità valandà praleidus prie lesyklos. tuva. Prieð ðiø metø maratono pradþià • Norint uþregistruoti kuo dau- • Varþybos yra individualios, to- LOD svetainëje bus pateikta atnau- giau skirtingø rûðiø, verta aplankyti dël jei paukðèius stebite keliese – jinta duomenø suvedimo anketa, skirta kuo daugiau skirtingø paukðèiams kiekvienas stebëtas paukðèiø rûðis re- stebëjimams surašyti ir pateikti. Anks- tinkamø buveiniø (miðkas, pieva, ne- gistruojate atskirai. tesniais metais naudota duomenø su- uþðalæs vandens telkinys ir t. t.) – ka- • Kiekvienas maratono dalyvis turi vedimo anketa nebus priimama. lëdinis periodas – tam puikiai tin- užpildyti Lietuvos ornitologø draugi- Taip pat norëtume pateikti ke- kantis laikas, nes ne vienas vaþiuoja- jos svetainëje pateiktà formà ir iki letà duomenø suvedimo formos uþ- me aplankyti skirtinguose Lietuvos sausio 6 dienos atsiøsti el. paðtu pildymo rekomendacijø: pusëse gyvenanèiø giminaièiø ir drau- [email protected]. • Formos pavadinime esantá þo- gø, o kartu turime progà aplankyti ir • Jei stebëjote áprastà tuo metø dá „Pavardë“ pakeiskite á stebëtojo skirtingas teritorijas. laiku paukðèiø rûðá, uþtenka áraðo su- pavardæ. • Lietuvos paukðèiø apibûdinimus vestinëje lentelëje. Jeigu stebëjimas • Pildydami lentelæ, tam skirtuo- galite rasti LOD svetainëje (www.bird- ádomesnis ar neáprastas (vëlyva regist- se laukeliuose nurodykite savo vardà, life.lt), o nuotraukø pasiþiûrëti – Lie- racija, neáprastas þiemojimas, reta rû- pavardæ, bendrà stebëtø rûðiø skai- tuvos paukðèiø fotografø klubo svetai- ðis Lietuvoje ir pan.), tuomet suraðy- èiø, aplankytø savivaldybiø skaièiø. nëje (www.birdpix.lt) arba Lietuvos kite visus jø stebëjimo atvejus. • Datos laukelyje nurodykite ste- gamtos fotografø svetainëje (www.na- • Jei stebëjote labai retà rûðá, pri- bëjimo datà formatu „Metai-mënuo- turephoto.lt). valote, užpildæ specialià anketà ir kuo diena“. • Nepavykus apibûdinti paukð- greièiau, pateikti duomenis Lietuvos • Jeigu rûðiø sàraðe nëra Jûsø ste- èio, pagalbos ieðkokite Lietuvos or- ornitofaunistinei komisijai (LOFK). bëto paukðèio, nurodykite stebëto nitologø draugijos forume. Lietuvos ornitologø draugija ð. m. rudená kvies á nemokamas paskaitas ir ekskursijas

Lietuvos ornitologø draugija ð. m. Edukacinës paskaitos Verkiø parke © Giedrë Petkuvienë rudená ágyvendina projektà „Paþinki- me Vilniaus miesto parkø paukðèius drauge“. Ðiam projektui 1 500 Eur pa- ramà skiria Vilniaus miesto savivaldy- bë. Projekto metu miesto gyventojams bus surengtos dvi paskaitos apie paukð- èiø paþinimà, globà (miesto teritorijo- je sutinkamas paukðèiø rûðis, inkilø ga- mybà, këlimà, valymà, lesyklø árengi- mà, lesinimà, kà daryti radus suþeistà paukðtá ir kt.). Taip pat gyventojai ne- mokamai galës dalyvauti dviejose eks- kursijose – ádomiausiose ir didþiausio- se paukðèiø ávairove pasiþyminèiose Vilniaus vietose (Verkiø, Vingio arba leidinys „Vilniaus miesto parko paukð- Markuèiø ir Kalnø parkuose). Bus pa- èiai“. Kvieèiame sekti www.birdlife.lt rengtas ir Lietuvos ornitologø draugi- naujienas, kuriose bus skelbiamos ne- jos bei Vilniaus miesto savivaldybës mokamos paskaitos ir ekskursijos. interneto puslapiuose patalpintas el. LOD informacija

2015 • 3 Paukðèiai 7 padedame paukðèiams

þalvarnis iðperëtas 2013 m. ir perëjo naujai iðkeltame inkile. Tikrinant kitus inkilus paprastai buvo aptinkami perintys varnënai, bet keliuose inkiluose buvo ásikûræ èiur- liai, o viename perëjo kukutis. Kukuèiams per visà projekto lai- kotarpá iškelti net 239 inkilai. Iki 2015 m. daugelis inkilø buvo keliama tik pagal þmoniø pateiktas radavie- tes, kuriø pavyko surinkti beveik 100. Didþioji dalis inkilø buvo keliami pie- tø ir rytø Lietuvoje. 2015 m. inki- lams kelti iðskirtinai pasirinkti tik ka- riniai poligonai ir puðynø kirtavietës, kadangi pastarosiose vietose ypaè ge- ros sàlygos ðiems paukðèiams perëti ir maitintis. Taip pat ðiose vietose nëra

Kukuèio lizdas þalvarnio inkile © Laimonas Šniaukšta varnënø, kurie uþima 90 proc. inkilø, iðkeltø prie gyvenvieèiø ir pievø. „Iki“ inkiluose 2015 m. birþelio mënesá dël vykusiø intensyviø kariniø pratybø kariniuo- ásikuria paukðèiai (5) se poligonuose pavyko patikrinti tik maþà dalá inkilø, keltø juose. Bet ið Jau ankstesniuose žurnalo „Paukð- miškuose bei 10 inkilø Ðimoniø gi- patikrintø 14 inkilø kariniuose poli- èiai“ numeriuose buvo raðoma apie rioje). 2014 m. Birþø girioje uralinës gonuose net 3 buvo užimti. Ne kari- bendrà Lietuvos ornitologø draugijos pelëdos perëjo dviejuose inkiluose, o niuose poligonuose buvo patikrinta ir prekybos tinklo „Iki“ vykdomo pro- Adutiðkyje uraliniø pelëdø bûstais dar 50 inkilø, taèiau, deja, kukuèiai jekto, skirto trijø nykstanèiø paukð- naudojosi dvi naminiø pelëdø poros. jø ðiais metais nepasirinko. èiø – uralinës pelëdos (Strix uralensis), Žalvarniams nuo projekto pradžios Šiuo metu projekto ágyvendini- žalvarnio (Coracias garrulus) ir kuku- iškelta 70 inkilø. Inkilai iðkelti poten- mà koordinuoja LOD sekretoriatas èio (Upupa epops) – apsaugai rezultatà. cialiose rûðies perëjimo vietose Drus- ir keturi savanoriai: Projektas sëkmingai vykdomas nuo kininkø, Varënos, Molëtø, Utenos, Ig- Laimonas Šniaukšta – žalvarnio 2012 m. nalinos ir Ðvenèioniø rajonuose. apsaugai skirta veikla; Pirkdamas ilgalaikio naudojimo 2015 metais þalvarniai perëjo 6 Marius Karlonas – kukuèio ap- ekologiškus maišelius, kiekvienas ga- perimvietëse Utenos r., Varënos r. ir saugai skirta veikla; lëjo prisidëti prie retø paukðèiø ið- Druskininkø sav. Viena pora perëjo Saulis Skuja – uralinës pelëdos saugojimo. natûraliame uokse, kita pora uþëmë apsaugai skirta veikla; Pirmaisiais projekto metais su- varnënø inkilà, dvi poros perëjo „Iki“ Darius Musteikis – inkilø gamyba rinktos lëðos buvo skiriamos uralinës projekto metu iškeltuose inkiluose ir logistika, inkilø kukuèiams, urali- pelëdos, þalvarnio ir kukuèio lizda- žalvarniams ir dar dvi – seniau iškel- nëms pelëdoms, þalvarniams këlimas. vietëms (inkilams) pagaminti, jiems tuose inkiluose. Kvieèiame visus paþástanèius iškelti žinomose perimvietëse bei pri- „Iki“ projekto metu iðkeltuose paukðèius ðalies pilieèius: jeigu pa- þiûrëti. Antraisiais metais buvo ne tik inkiluose iðperëti 4 ir 3 jaunikliai, ku- stebëjote uralinæ pelëdà, kukutá ar keliami nauji inkilai, priþiûrimi ir tik- rie, kaip ir kituose inkiluose, buvo þalvarná, praneðkite Lietuvos ornito- rinami senesnieji, bet ir vykdomas apþieduoti spalviniais þiedais. Taip logø draugijai el. p: [email protected] ar- paukðèiø monitoringas, ieðkoma ga- pat buvo vykdomas ir suaugusiø ba tel. 852130498. limø perëjimo vietø. Treèiaisiais ir paukðèiø þiedø nuskaitymas. Parengë ketvirtaisiais metais buvo padidintos Nustatyta, kad viename iš „Iki“ Gediminas PETKUS darbø apimtys, iðplësta inkilø këli- projekto inkilø perëjo „JC“ spalviniu mo, monitoringo geografija. þiedu þieduotas suaugæs þalvarnis, o Uralinëms pelëdoms per visà kitame – „MU“. „JC“ þieduotas þal- projekto laikotarpá iðkelta 50 inkilø varnis iðperëtas 2012 m. ir perëjo tiek (po 20 Birþø girioje ir Adutiðkio 2013, tiek 2014 m. „MU“ þieduotas

8 Paukðèiai 2015 • 3 padedame paukðèiams

Julius MORKÛNAS Jûriniø paukðèiø priegaudai mažinti skirtas projektas ásibëgëja © Julius Morkûnas Ankstyvà rudená priekrantës þve- jai Baltijos jûroje intensyviai gaudo plekðnes ir laukia ðaltesniø orø, kuo- met prasidës aktyvesnë menkiø þve- jyba. Kurðiø nerijos þvejai tinklus me- Lietuvos ornitologø draugija kar- Mažiausiai penkiø paukðèiø rûðiø po- ta ne tik Baltijos jûroje, bet ir Kurðiø tu su tarptautine paukðèiø apsaugos puliacijos kiekvienà þiemà nukenèia mariose. Vëliau rudená bei þiemà su- organizacija BirdLife International sëk- paukðèiams atsitiktinai ákliuvus á þve- intensyvës ir žvejyba, ir atsitiktinë mingai ágyvendina projektà „Jûriniø jybinius tinklus. Minëto projekto me- paukðèiø priegauda. Jà sumaþinti su- paukðèiø priegaudos maþinimas Euro- tu ieðkoma bûdø, kaip sumaþinti þve- interesuoti ne tik ornitologai, gam- poje“. Ðiuo metu intensyviai ruoðiamasi jybiniuose tinkluose þûstanèiø paukð- tos apsaugos organizacijos, bet ir pa- ateinanèiam þiemos sezonui, kuomet èiø skaièiø pirmiausia mûsø ðalies prie- krantës þvejai bei þvejybà kontroliuo- daug nardanèiø vandens paukðèiø vël krantëje, o vëliau ágytà patirtá pritai- janèios tarnybos. susirinks þiemoti Lietuvos pakrantëje. kant ir kitø ðaliø jûriniams vandenims. Praëjusiais metais projekto metu jau buvo išbandyta modifikuotø tin- © Julius Morkûnas klø imtis su padidinto matomumo da- limi viršuje, pildytas duomenø rinki- mo protokolas. Ateinanèiai þiemai jau yra sukomplektuota didesnë þvejø ir tyrëjø komanda, kuri bandys naujos modifikacijos tinklus. Taip pat nu- spræsta bandyti ir kitokià tinklø mo- difikacijà, viduryje tinklo pritvirtinant audinio kvadratus su juodos ir baltos spalvos audinio juostomis. Svarbus pasiruošimo etapas yra modifikuotø þvejybiniø tinklø, skir- tø menkiø þvejybai, gamyba. Pasirin- kus jau apraðytas tinklø modifikaci- jas, jø gamyba jau užsakyta Latvijoje. Ateinanèiam þiemos sezonui yra nu- matyta pasiûti 5600 m menkiø þvejy-

2015 • 3 Paukðèiai 9 padedame paukðèiams

bai skirtø modifikuotø tinklø; dar tiek Jie taip pat jau informuoti apie vyk- bred further north will gather in the pat savo turimø nemodifikuotø tin- domus modifikuotø tinklø bandymus. Lithuanian Baltic Sea. Before the col- klø þvejai naudos kontrolei, kuri svarbi Svarbu, kad net tiesiogiai á projekto der period sets in, many Baltic Sea gil- norint palyginti modifikuotø ir ápras- veiklas neátraukti þvejai gali daug pa- lnet fishermen are focussed on catching tø tinklø galimybes gaudyti þuvá bei dëti vykdant paukðèiø priegaudos ty- flatfish - when colder weather arrives, jûriniø paukðèiø priegaudos mastus. rimus, informuojant apie atsitikinai fishermen will switch to catching cod as Modifikuotus tinklus Baltijos jû- sugaunamus paukðèius, ávairias jø su- they come closer to shore, and it is in this roje ties Lietuvos krantais þiemà gavimo detales, tokias kaip gyliai, nau- fishery that wintering birds are at risk of išbandys dešimt skirtingø þvejø. Trys doto tinklo tipas, vieta ir pan. bycatch. This is the critical time for our žvejai á savo þvejybos barus jûroje Šiuo metu jau baigiami visi pa- project, when months of preparation will plauks didesniais laivais ið Klaipëdos ruošiamieji darbai ateinanèio žvejybos come to fruition. Our collaborating fis- uosto, kiti septyni žvejai naudos sezono veikloms. Todël tikimës surink- hermen are lined up, we have checked mažesnius laivus, kurie bus nuleidþia- ti svarbiø duomenø apie modifikuotø and tested our data collection protocols mi á vandená paplûdimiuose ties žve- tinklø galimybes, kurios gali bûti with them, and our observer team are jybos barais. Bus pasirûpinta specia- reikšmingos saugant Baltijos jûroje þie- ready to work with them to test net pa- liais leidimais tyrimui vykdyti, ku- mojanèiø paukðèiø populiacijas. nels, which we hope will reduce seabird riuos iðduos Þuvininkystës tarnyba bycatch in gillnets. The last steps are the prie Žemës ûkio ministerijos. Žve- Daugiau informacijos apie pro- production of our modified gillnets with jai, turintys minëtus leidimus, galës jektà rasite interneto svetainëje http:/ net panels attached. tinklus statyti ávairiuose gyliuose. /seabirdbycatch.com/ This winter, 10 different fishermen Visuose projekto etapuose ágy- will test our modified nets. Three of vendinti numatytas paukðèiø apsau- SEEKING THE REDUCTION OF them will test nets in the open sea on big gos priemones padeda Þuvininkystës THE SEABIRD BY-CATCH IN boats departing from Klaipeda port, and tarnybos Žvejybos Baltijos jûroje re- THE LITHUANIAN COASTAL the remaining 7 will be departing from guliavimo skyrius. Vykdomi darbai jau ZONE different areas of the coast with smaller buvo detalizuoti Priekrantës verslinës vessels. ir rekreacinës þuvininkystës asociaci- Julius MORKÛNAS jos susirinkime bei Þuvininkystës tar- More information on http://sea- nyboje. Taip pat su jais supažindinti Summary. Winter is approa- birdbycatch.com/ visi Baltijos jûros priekrantës žvejai. ching, and lots of sea ducks that have NAUJA ORGANIZACIJA – „GAMTOSAUGINËS FOTOGRAFIJOS DRAUGIJA“ Marius ÈEPULIS

Grupë entuziastø – gamtos foto- grafø, turinèiø daugiausia biologiná ið- silavinimà, nusprendë, kad vien gam- tos fotografijos nepakanka, o jø lais- valaikio uþsiëmimas gali turëti daug platesnæ – gamtosauginæ reikðmæ. Taip buvo ákurta nauja organizacija – „Gam- tosauginës fotografijos draugija“. Tarp naujosios draugijos nariø yra zoolo- gø, botanikø, aplinkosaugos specia- listø, miðkininkø, medþiotojø ir kitø profesijø atstovø. Kiekvienas ið mûsø – gamtos fo- tografø – fotografuodami ágyvendina- me savo menines, gamtos paþinimo, Tulžys (Alcedo atthis) © Marius Èepulis

10 Paukðèiai 2015 • 3 paukðèiø apsauga

Tulžys (Alcedo atthis) © Marius Èepulis ðvietëjiðkas ambicijas, tikslus, sumany- kokie absurdiðki stumbrø „iðsaugoji- priemonëmis. Kaip jau minëta aukð- mus, taèiau daþnas ið mûsø maþai te- mo“ planai, ir kad jie pasmerkti žlugti. èiau, bus bandoma ðviesti visuomenæ nuveikia gamtosaugos labui. Turëda- Jis, kasdien fiksuodamas ir dokumen- atkreipiant dëmesá á opias gamtosaugi- mi savo rankose fotoaparatà – vienà tuodamas aplinkà, pastebi, kaip dël nes problemas, ugdyti Lietuvos visuo- stipriausiø vizualiosios komunikacijos þmogaus veiklos kinta ekosistemos. Jis menëje pagarbà ir meilæ gamtai bei at- ginklø – jo nenaudojame gamtosaugi- mato þmoniø daromà þalà, nelegalius sakomybæ dël jos iðsaugojimo. Bus or- nëms idëjoms, aktualijoms propaguoti kirtimus ir ávairiausius ástatymø paþei- ganizuojamos konferencijos, seminarai, ar gamtosaugos problemoms spræsti. dimus. Visa tai dažniausiai gamtos fo- diskusijos, pasitarimai, fotografijø pa- Tad naujosios draugijos svarbiausioji tografas užfiksuoja pirmasis. rodos, gamtosauginës akcijos ir kiti ren- misija yra uþpildyti Lietuvoje ðià niðà ir Apie visas ðias bëdas galima raðyti giniai. Kartu bus leidþiami meniniai, tapti nauja gausia, veiklia, átakinga bei ir rašyti (ir yra rašomi straipsniai), tik mokslo bei populiarûs leidiniai apie svaria gamtosaugine organizacija – Lie- bëda, kad protingus ir rimtus straips- gamtà ir gamtos fotografijà. Taip pat tuvos nevyriausybiniø gamtosauginiø nius skaito vos maþytë visuomenës da- bus glaudþiai bendradarbiaujama su organizacijø bendruomenës dalimi. lis, o plaèiàjà visuomenæ supaþindinti panaðiø tikslø siekianèiomis Lietuvos Natûralu, kad gamtos fotografas, su gamtosauginëmis problemomis ir uþsienio organizacijomis, prisideda- bandydamas padaryti savo gyvenimo lengviausia yra naudojant vaizdines ma prie tarptautiniø projektø, palai- kadrà, nuo ryto iki vakaro bet kokiu priemones. Trumpai tariant – viena komas ir stiprinamas fotografijos ryšys oru tûno miškuose, laukuose, šlampa fotografija gali pasakyti daugiau nei su aplinkosaugos, mokslo, vyriausybi- ežeruose ar pelkëse. Jis mato ir fiksuo- gausybë protingø þodþiø. Telieka pa- nëmis ir ðvietimo organizacijomis. Bus ja ne tik nuostabias gamtos akimirkas, daryti, kad tos fotografijos, tie vaizdai skatinama draugijos nariø gamtosau- bet pastebi ir skriaudþiamà bei nioko- pasiektø mûsø tautos akis, o tai yra ginë, ðvieèiamoji ir mokslinë veikla jamà gamtà. Gamtos fotografas þino daug lengviau padaryti organizacijai gamtos apsaugos srityje, gilinamos jø visas tas problemas ir pamato jas pats nei pavieniams asmenims. þinios, gerinami tiriamojo darbo ágû- pirmasis, o sëdintys kabinetuose ir ku- Kokios bus organizacijos veiklos dþiai. Na ir, þinoma, bus propaguoja- riantys ástatymus apie tai sužino tik ið sritys, uždaviniai ir tikslai? Pagrindinis ma, skatinama ir daug dëmesio skiria- ávairiø tyrimø, ataskaitø ir kitø ðalti- ir svarbiausias tikslas – Baltijos regio- ma etiðkai gamtos fotografijai. niø. Gamtos fotografas yra tas þmo- no laukinës gamtos, retø ir nykstanèiø Organizacija dar negausi ir tik kà gus, kuris mato realià padëtá – pa- augalø, grybø bei gyvûnø rûðiø apsau- ákurta, vëliau ástoti á jà bus kvieèiami vyzdžiui, realià „þalà“ neva daromà ga bei jø gyvenamøjø vietø ir buveiniø visi norintys ir galvojantys, kad gali kaþ- gerviø ar þvëriø ûkininko lauke, mato, išsaugojimas naudojantis fotografijos kuo prisidëti prie gamtos iðsaugojimo.

2015 • 3 Paukðèiai 11 padedame paukðèiams

Smilginis strazdas (Turdus pilaris) © Mindaugas Kirstukas

Liutauras RAUDONIKIS Naujo Europos paukðèiø raudonojo sàraðo trumpa apþvalga (Lietuvai aktualiame kontekste)

Europoje iš viso reguliariai sutinkamos 533 paukðèiø rûðys. Deja, tik 21,3 proc. perinèiø paukðèiø gausa didëja. Dar 29 proc. Europos paukðèiø rûðiø gausa išlieka stabili arba svyruoja. Tuo tarpu, 22,1 proc. perinèiø sparnuoèiø gausos pokyèiai neþinomi, o net 27,6 proc. Senojo konti- nento paukðèiø rûðiø gausa maþëja. Taigi praktiðkai treè- dalis perinèiø Europos sparnuoèiø (ávertinant tai, jog da- lies gausos pokyèiai neþinomi) kelia rûpestá gamtosaugi- ninkams bei visuomenei, kuri mus supanèios aplinkos ne- ásivaizduoja be paukðèiø ávairovës ir natûraliai susiforma- vusios jø gausos. Deja, paskutiniøjø metø tyrimai ir su- rinktø duomenø analizë atskleidë nemalonià tendencijà, kuomet dar neseniai áprastomis buvusios sparnuoèiø rû- ðys, pavyzdþiui, rudagalvë antis, pempë, pievinis kalviukas, baltabruvis ir smilginis strazdai, ðiaurinë pilkoji zylë bei kt. darosi vis retesnës). Panaši yra ir þiemojanèiø paukðèiø situacija. Tiesa, èia „net“ 35,7 proc. rûðiø populiacijos didëja, 29,6 proc. – yra stabilios arba svyruoja. Taèiau 19,4 proc. sparnuoèiø rûðiø gausos pokyèiai neþinomi, o 15,3 proc. þiemojanèiø rûðiø gausa maþëja. Aukðèiau pateikta statistika remiasi naujausiais duome- nimis apie atskirø Europos ðaliø paukðèiø gausà, jos trum- palaikius ir ilgalaikius pokyèius. Trumpalaikiai pokyèiai apë- më paskutiniøjø deðimties metø laikotarpá, o ilgalaikiai – nuo 1980-øjø. Europos Sàjungos (ES) ðaliø nariø atveju

12 Paukðèiai 2015 • 3 paukðèiø apsauga duomenys apie atskirø paukðèiø rûðiø gausà buvo paimti ið nacionaliniø ataskaitø dël Paukðèiø direktyvos ágyvendini- mo, apimanèiø laikotarpá iki 2012 m. imtinai. Duomenis apie kitø Europos ðaliø paukðèiø gausà ir jos pokyèius pa- teikë nacionaliniai BirdLife partneriai, o duomenys ið Rusi- jos (pripaþástama, kad jø tikslumas daugeliu atveju nëra geras) buvo gauti ið keliø organizacijø bei mokslo instituci- jø. Visø surinktø duomenø analizæ Europos Komisijos uþ- sakymu atliko BirdLife International ekspertai. Ðios analizës pagrindinis tikslas buvo ne tik nustatyti atskirø paukðèiø rûðiø gausos pokyèius, bet ir jø mastus bei nykimo spartà. Bûtent ðios informacijos pagrindu ir buvo sudarytas, vadina- masis Raudonasis Europos paukðèiø sàraðas, atitinkantis 1 pav. Reguliariai sutinkamø paukðèiø rûðiø gausos mûsø Raudonosios knygos apibrëþtis. Publikuoti leidiniai pasiskirstymas Europoje pateikti interneto portaluose: http://ec.europa.eu/environment/ nature/conservation/species/redlist, http://www.iucnredlist.org/eu- rope arba www.birdlife.org/datazone. Trumpai apibûdinant taikytà metodologijà, visø rûðiø statusas buvo nustatomas naudojant tarptautinius „IUCN RED List Categories and Criteria“ (Version 3.1; IUCN 2012) kriterijus ir naujausias (2014 metø) IUCN rekomen- dacijas regioniniais ir nacionaliniais lygmenimis (Version 4.0, IUCN, 2012). Visø rûðiø statusas buvo ávertintas visos Eu- ropos mastu ir ES 27 ðaliø erdvëje atskirai. Taigi kiekvienai paukðèiø rûðiai buvo pateikti du apsaugos statusai. Europiniu lygmeniu 12 proc. paukðèiø rûðiø gresia išnykimo pavojus, tarp jø 2 proc. yra ties išnykimo riba 2 pav. Nykstanèiø paukðèiø rûðiø pasiskirstymas Europoje (CR), 3 proc. gresia išnykimas (EN), o 7 proc. rûðiø yra paþeidþiamos (VU), todël sparèiai nyksta. Dar 6 proc. rûðiø yra nykstanèios (NT). 27 ES ðaliø erdvëje net 18 proc. rûðiø gresia išnykimo pavojus, tarp jø taip pat 2 proc. yra ties išnykimo riba, 4 proc. gresia išnykimas, ir net 12 proc. rûðiø yra paþei- dþiamos, todël sparèiai nyksta. Ir ES ðalyse dar 6 proc. sparnuoèiø priklauso nykstanèiø rûðiø kategorijai. Lietuva ne itin iðsiskiria Europos kontekste. Netgi, sakyèiau, prieðingai: èia ypaè didelë reguliariai sutinka- mø paukðèiø rûðiø ávairovë (1 pav.), Europos endemi- niø bei pusiau endeminiø rûðiø gausa (3 pav.), nemaþa nykstanèiø rûðiø ávairovë (2 pav.). 3 pav. Europos endeminiø ir pusiau endeminiø paukðèiø rûðiø Žemiau esanèioje Lietuvoje reguliariai sutinkamø ir á pasiskirstymas Europos Raudonàjá sàraðà átrauktø paukðèiø rûðiø lente- Pabaigoje reikia pabrëþti, kad neverta visada ieðkoti lëje pateikiama informacija tiek apie mûsø ðalyje perin- analogijø tarp atskirø paukðèiø rûðiø bûklës mûsø ðalyje ir èias, tiek apie þiemojanèias rûðis. Kai kam jis tikrai sukels visame Europos kontinente ar 27 ES ðalyse. Atskiros rûðies nemaþai nuostabos, nes toks pats statusas, pavyzdþiui, bûklës situacija Lietuvoje gali þenkliai skirtis nuo, pavyz- suteikiamas rudagalvei anèiai, didþiajai kuolingai, tulþiui dþiui, visos ES erdvës, kadangi, nes paslaptis, jog Sàjungos ir meldinei nendrinukei, o paprastojo griciuko statusas dar senbuviø gamta daug kur yra stipriau paþeista nei mûsø aukðtesnis ES ðaliø erdvëje. Dëmesá reikëtø atkreipti á ðalyje, todël ten stebimas ir mûsuose neretø strazdø spar- prastà maþosios gulbës bûklæ, o tai verèia susimàstyti apie tus nykimas, prasta kitø paukðèiø bûklë. Autorius taip pat ypatingà ðiø paukðèiø sankaupø vietø apsaugà Lietuvoje. nekomentuoja prieþasèiø, kodël viena ar kita paukðèiø ES erdvëje nedþiuginanti ir cyplës, smailiauodegës anties rûðis priskirta tam tikram statusui. Ði publikacija tiesiog bei dryþgalvës kryklës bûklë. O ledinë antis ir nuodëgulë trumpai apþvelgia naujausius duomenis apie nykstanèiø sparèiai nyksta visos Europos mastu, todël jø þiemovieèiø Europos ir ES ðaliø paukðèiø bûklæ bei pirmà kartà Sena- apsaugai taip pat reikia atskiro dëmesio. jam þemynui parengtus raudonuosius paukðèiø sàraðus.

2015 • 3 Paukðèiai 13 paukðèiø apsauga

Lietuvoje reguliariai sutinkamos ir á Europos raudonàjá sàraðà átrauktos paukðèiø rûðys 3, 3, &JM -*&567*Ù,"4 .0,4-*/*4 */5&3/"5*0/"- 45"564"4 45"564"4 OS  1"7"%*/*."4 1"7"%*/*."4 &/(-*4)/".& &VSPQBJ &4ßBMJNT #¥3:4"/4&3*'03.&4



ÙFJNB"OBUJEBF 



.BâPKJ
HVMC²
$ZHOVTDPMVNCJBOVT 5VOESB
4XBO
&/ &/ 
.BâPKJ
â¨TJT
"OTFSFSZUISPQVT -FTTFS
8IJUFGSPOUFE
(PPTF
&/ $3 
3VEBLBLM²
CFSOJLM²
#SBOUBSVGJDPMMJT 3FECSFBTUFE
(PPTF
/5 /5 
&VSB[JO²
DZQM²
"OBTQFOFMPQF &VSBTJBO
8JHFPO
-$ 76 
4NBJMJBVPEFH²
BOUJT
"OBTBDVUB /PSUIFSO
1JOUBJM
-$ 76 
%SZâBHBMW²
LSZLM²
"OBTRVFSRVFEVMB (BSHBOFZ
-$ 76 
3VEBHBMW²
BOUJT
"ZUIZBGFSJOB $PNNPO
1PDIBSE
76 76 
ÝJMPKJ
BOUJT
"ZUIZBNBSJMB (SFBUFS
4DBVQ
76 76 
1BQSBTUPKJ
HBHB
4PNBUFSJBNPMMJTTJNB $PNNPO
&JEFS
76 &/ 
4JCJSJO²
HBHB
1PMZTUJDUBTUFMMFSJ 4UFMMFS2T
&JEFS
-$ &/ 
-FEJO²
BOUJT
$MBOHVMBIZFNBMJT -POHUBJMFE
%VDL
76 76 
/VPE²HVM²
.FMBOJUUBGVTDB 7FMWFU
4DPUFS
76 76 
7JEVUJOJT
EBO¯JBTOBQJT
.FSHVTTFSSBUPS 3FECSFBTUFE
.FSHBOTFS
/5 76 #¥3:410%*$*1&%*'03.&4




ÙFJNB1PEJDJQFEJEBF 



3BHVPUBTJT
LSBHBT
1PEJDFQTBVSJUVT )PSOFE
(SFCF
/5 76 #¥3:4"$$*1*53*'03.&4




ÙFJNB"DDJQJUSJEBF 



3VEBTJT
QFTMZT
.JMWVTNJMWVT 3FE
,JUF
/5 /5 
+BWJO²
MJOH²
$JSDVTDZBOFVT /PSUIFSO
)BSSJFS
/5 -$ 
4UFQJO²
MJOH²
$JSDVTNBDSPVSVT 1BMMJE
)BSSJFS
/5 &/ 
5ÀCVPUBTJT
TVPQJT
#VUFPMBHPQVT 3PVHIMFHHFE
#V[[BSE
-$ &/ 
%JEZTJT
FSFMJT
S²LTOZT
"RVJMBDMBOHB (SFBUFS
4QPUUFE
&BHMF
&/ $3 #¥3:4'"-$0/*'03.&4




ÙFJNB'BMDPOJEBF 



3BVEPOLPKJT
TBLBMBT
'BMDPWFTQFSUJOVT 3FEGPPUFE
'BMDPO
/5 76 #¥3:4(36*'03.&4




ÙFJNB3BMMJEBF 



-BVLZT
'VMJDBBUSB &VSBTJBO
$PPU
/5 -$ #¥3:4$)"3"%3**'03.&4




ÙFJNB)BFNBUPQPEJEBF 



+ÀSßBSL²
)BFNBUPQVTPTUSBMFHVT &VSBTJBO
0ZTUFSDBUDIFS
76 76



ÙFJNB$IBSBESJJEBF 



1BQSBTUPKJ
QFNQ²
7BOFMMVTWBOFMMVT /PSUIFSO
-BQXJOH
76 76



ÙFJNB4DPMPQBDJEBF 



3JFTUBTOBQJT
C²HJLBT
$BMJESJTGFSSVHJOFB $VSMFX
4BOEQJQFS
76 76 
(BJEVLBT
1IJMPNBDIVTQVHOBY 3VGG
-$ &/ 
4UVMHZT
(BMMJOBHPNFEJB (SFBU
4OJQF
-$ 76 
1BQSBTUBTJT
HSJDJVLBT
-JNPTBMJNPTB #MBDLUBJMFE
(PEXJU
76 &/ 
%JEâJPKJ
LVPMJOHB
/VNFOJVTBSRVBUB &VSBTJBO
$VSMFX
76 76 
,SBOUJOJT
UJMWJLBT
"DUJUJTIZQPMFVDPT $PNNPO
4BOEQJQFS
-$ /5 
5BNTVTJT
UJMWJLBT
5SJOHBFSZUISPQVT 4QPUUFE
3FETIBOL
-$ 76 
,ÀESJOJT
UJMWJLBT
5SJOHBTUBHOBUJMJT .BSTI
4BOEQJQFS
-$ &/

14 Paukðèiai 2015 • 3 paukðèiø apsauga

Lentelës tæsinys  3BVEPOLPKJTUVMJLBT 5SJOHBUPUBOVT $PNNPO3FETIBOL -$ 76  "LNFO² "SFOBSJBJOUFSQSFT 3VEEZ5VSOTUPOF -$ &/   ÙFJNB4UFSDPSBSJJEBF    4NBJMJBVPEFHJTQM²ßJLBT 4UFSDPSBSJVTQBSBTJUJDVT 1BSBTJUJD+BFHFS -$ &/  ÙFJNB-BSJEBF    4JEBCSJOJTLJSBT -BSVTBSHFOUBUVT &VSPQFBO)FSSJOH(VMM /5 76  5SJQJSßUJTLJSBT 3JTTBUSJEBDUZMB #MBDLMFHHFE,JUUJXBLF 76 &/  .BâBTJTLJSBT )ZESPDPMPFVTNJOVUVT -JUUMF(VMM /5 -$  ÙFJNB4UFSOJEBF    1M²ßSJPKJâVW²ESB )ZESPQSPHOFDBTQJB $BTQJBO5FSO -$ /5  ÙFJNB"MDJEBF    -BJCBTOBQJTOBSÀO²MJT 6SJBBBMHF $PNNPO.VSSF /5 -$  "MLB "MDBUPSEB 3B[PSCJMM /5 -$  5BJTU² $FQQIVTHSZMMF #MBDL(VJMMFNPU -$ 76 #¥3:4$0-6.#*'03.&4   ÙFJNB$PMVNCJEBF    1BQSBTUBTJTQVSQMFMJT 4USFQUPQFMJBUVSUVS &VSPQFBO5VSUMF%PWF 76 /5 #¥3:4$03"$**'03.&4   ÙFJNB"MDFEJOJEBF    5VMâZT "MDFEPBUUIJT $PNNPO,JOHGJTIFS 76 76 #¥3:41"44&3*'03.&4   ÙFJNB"MBVEJEBF    3BHVPUBTJTWJFWFSTZT &SFNPQIJMBBMQFTUSJT )PSOFE-BSL -$ /5  ÙFJNB.PUBDJMMJEBF    1JFWJOJTLBMWJVLBT "OUIVTQSBUFOTJT .FBEPX1JQJU /5 76  ÙFJNB5VSEJEBF    4NJMHJOJTTUSB[EBT 5VSEVTQJMBSJT 'JFMEGBSF -$ 76  #BMUBCSVWJTTUSB[EBT 5VSEVTJMJBDVT 3FEXJOH /5 76  ÙFJNB4ZMWJJEBF    6QJOJTâJPHFMJT -PDVTUFMMBGMVWJBUJMJT 3JWFS8BSCMFS -$ 76  .FMEJO²OFOESJOVL² "DSPDFQIBMVTQBMVEJDPMB "RVBUJD8BSCMFS 76 76  1BQSBTUBTJTOZLßUVLBT 3FHVMVTSFHVMVT (PMEDSFTU -$ /5  ÙFJNB1BSJEBF    ÙJBVSJO²QJMLPKJ[ZM² 1BSVTNPOUBOVT 8JMMPX5JU -$ 76  ÙFJNB-BOJJEBF    1M²ßSJPKJNFEßBSL² -BOJVTFYDVCJUPS (SFBU(SFZ4ISJLF 76 76  ÙFJNB'SJOHJMMJEBF    ÙJBVSJOJTLJLJMJT 'SJOHJMMBNPOUJGSJOHJMMB #SBNCMJOH -$ 76  (FMUPOTOBQJT¯JWZMJT $BSEVFMJTGMBWJSPTUSJT 5XJUF -$ 76  3BVEPOHBMW²TOJFHFOB $BSQPEBDVTFSZUISJOVT $PNNPO3PTFGJODI -$ 76  ÙFJNB&NCFSJ[JEBF    1FOUJOVPUPKJTUBSUB $BMDBSJVTMBQQPOJDVT -BQMBOE-POHTQVS -$ /5 Sutrumpinimai: CR – bûklë kritinë, rûðis ant iðnykimo ribos EN – rûðiai iðkilusi iðnykimo grësmë VU – populiacija labai paþeidþiama, todël sparèiai nykstanti NT – nykstanti rûðis LC – populiacijos bûklë rûðiai nekelia pavojaus * rûðiø numeracija išlaikyta tokia kaip ir oficialiame Lietuvos paukðèiø rûðiø sàraðe

2015 • 3 Paukðèiai 15 paukðèiø apsauga

© Juozas Kalinauskas

Lietuvos ornitologø draugija prašo praneðti apie negyvus paukðèius, rastus po elektros laidais Paukðèiø þûtys dël atsitrenkimø á aukðtos átampos laidus ir dël trumpojo jungimo yra opi ðiø laikø gamto- sauginë problema. Bûtent todël Lietuvos ornitologø draugija (toliau – LOD) su AB „Litgrid“ (aukðtos átampos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriumi) nuo 2014 m. vasaros pradëjo bendrà ES aplinkos finansi- nio instrumento LIFE+ projektà „Paukðèiø apsaugos priemoniø ádiegimas Lietuvos aukðtos átampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303. Projekto ágyvendinimo metu die- el. p. [email protected]. Tokiais at- paukðèius, ji taip pat labai svarbi ir giamos priemonës, kurios apsaugos vejais reikia nurodyti rastø paukðèiø laukiama. Ypaè vertinga informacija paukðèius nuo trumpojo jungimo, sie- skaièiø, jø rûðá (jei radæs þmogus gali apie teritorijas, kur paukðèiai reguliariai kiama sumaþinti paukðèiø atsitrenki- apibûdinti), radimo vietà (pageidau- þûva atsitrenkæ á laidus. Tokiose vietose mø á laidus skaièiø, didinama laidø tina nurodyti ir elektros linijos nu- LOD su AB „Litgrid“ skubos tvarka vizualizacija, keliami inkilai pelësaka- merá, kurá galima rasti ant stulpo, bet bandytø diegti paukðèiø þûtá ma- liams ant aukðtos átampos atramø. nebûtina), savo kontaktinius duome- þinanèias priemones. Apie ðiuo metu Ðiuo metu yra vykdoma stebëse- nis (pageidautina el. paðto adresà ir ágyvendinamas veiklas daugiau na ir renkami duomenys apie paukð- telefonà). informacijos rasite projekto svetainëje èius, rastus þuvusius po aukðtos átam- Dëmesio! Jei turite informacijos www.birds-electrogrid.lt. pos laidais visoje šalies teritorijoje. apie ankstesniais metais þuvusius LOD informacija Aukðtos átampos laidø tinklas Lietu- voje apima daugiau nei 6 000 km elek- tros perdavimo oro linijø ir vien LOD darbuotojø pastangomis visø jø re- guliariai stebëti neámanoma, todël kvieèiame nelikti abejingais šiai pro- Straipsnis parengtas Lietuvos ornitologø draugijai kartu su partneriu AB „LITGRID“ blemai! Radæ negyvà paukðtá po aukð- ágyvendinant LIFE+ finansuojamà projektà „Paukðèiø apsaugos priemoniø ádiegimas tos átampos laidais praneškite LOD Lietuvos aukðtos átampos elektros energijos perdavimo tinkluose“, sekretoriatui: tel.: (8 5) 213 0498, Nr. LIFE13 BIO/LT/001303.

16 Paukðèiai 2015 • 3 paukðèiø tyrimai

Uþsiregistravusiø dalyviø LPPA duomenims rinkti yra 67, taèiau duo- Ðiandieninë LPPA darbø menis ið jø ávedæ tik 47. Lietuva pada- linta á 770 kvadratø, áskaitant ir tuos, kuriuose yra bent nedidelis kampelis situacija Lietuvos. Bent vienas áraðas yra ávestas 375 kvadratuose. Áraðø skaièius kvad- Gintaras RIAUBA, ratuose svyruoja nuo 1 (67 kvadratai) Marius KARLONAS iki 174 (1 kvadratas). Pakankamai ge- rai ištirti kvadratai skaitosi, kai áraðø yra ne mažiau nei 90–120, o priklau- somai nuo teritorijos gali bûti ir dau- giau. Tokiø kvadratø kol kas yra tik 25 ið 770. Ðiuo metu yra ávesti 9767 áraðai, 207 skirtingos paukðèiø rûðys.

Marius Karlonas Kaip matome, nors sistema ir bu- © vo atnaujinta, o vedanèiøjø stebëji- mus aktyvumas ir buvo geresnis nei anksèiau, taèiau rezultatai kol kas në- ra dþiuginantys. Jei dar nesate suvedæ

Paprastasis griciukas (Limosa limosa). Nemuno delta duomenø taèiau turite jø savo Vasara baigësi, kartu uþdarydama valaikio paukðèiams stebëti ir kartu su- užrašuose, tai lietingi ir šalti rudens mûsø sparnuoèiø perëjimo sezonà ir renkant itin vertingus duomenis perin- bei žiemos vakarai – pats tinkamiau- kviesdama juos migruoti á ðiltuosius èiø paukðèiø atlasui. Centrinëje, vaka- sias laikas tai padaryti. Tik matydami kraðtus. Vieni jø, pavyzdžiui, varnë- rinëje ir rytinëje Lietuvos dalyse duo- realià situacijà LPPA aplikacijoje ga- nai, pirmàsias vadas iðlydëjo jau birþe- menø ávedimas taip pat suaktyvëjo, ta- lësime tinkamai planuoti darbus bei lio mënesá, o kai kurie, tarp jø ir plëð- èiau dar yra daug laisvø kvadratø arba dalintis likusius kvadratus. Taigi ne- rieji paukðèiai, jauniklius á padangæ ið- tokiø, kuriø iðtirtumas dar yra labai delskime ir suveskime savo stebëjimus leido tik liepos pabaigoje ar rugpjûèio maþas. Blogiausia situacija išlieka ðiau- iki kito paukðèiø perëjimo sezono. pradþioje. Taigi galime teigti, jog ðiø rës vakarø Lietuvoje: Ðiauliø, Akme- LPPA duomenims rinkti liko tik du metø Lietuvos perinèiø paukðèiø atlaso nës, Maþeikiø, Skuodo, Telðiø, Rad- sezonai, todël dvejoti jau nëra kada. (LPPA) duomenø rinkimo darbai jau viliðkio ir Pakruojo rajonuose priskir- Ágyvendinkime ne tik Lietuvai, taèiau pabaigti, taèiau ar suvedëme visus su- tø kvadratø beveik nëra, o stebëjimai ir visai Europai svarbø perinèiø paukð- rinktus duomenis á specialiai tam su- ávesti kitø stebëtojø ðiuose rajonuose èio atlaso projektà. Daugiau informa- kurtà internetinæ aplikacijà ir kaip su- dar labai menki. Panaði situacija ir Rie- cijos apie LPPA darbus galite rasti rinkti duomenys atrodo šiandien? tavo, Ðilalës bei Tauragës rajonuose. www.birdlife.lt interneto svetainëje. Po metinio LOD nariø susirin- kimo buvo pateiktos pastabos LPPA internetinei aplikacijai tobulinti, ir tai buvo atlikta vos prasidëjus pava- sariui. Kokie patobulinimai buvo at- likti ir kaip jie supaprastino duome- nø ávedimà, galite paskaityti praeita- me ðio þurnalo numeryje. Trumpai aptariant iki rugsëjo më- nesio suvestus duomenis, galima pa- stebëti, jog nors ir nežymiai, taèiau si- tuacija gerëja ir LPPA dalyviai vis akty- viau suvedinëja surinktus duomenis. Aktyviausiai vedami pietinëje Lietuvos dalyje surinkti duomenys, kur nuo pat pradþiø aktyvus LOD narys A. Pet- raðka rodo pavyzdá, kokiø rezultatø galima pasiekti skiriant dalá savo lais- Áraðø skaièius kvadratuose 2015 m. rugsëjo 7 d.

2015 • 3 Paukðèiai 17 paukðèiø þiedavimas MASKVOS SRITYJE, RUSIJOJE, APTIKTAS LIETUVOJE ŽIEDUOTAS BALTASIS GANDRAS Rièardas PATAPAVIÈIUS Lietuvos paukðèiø þiedavimo centras gavo praneðimà apie Rusijoje pastebëtà Lietuvoje þieduotà baltàjá gandrà. 2012 m. vasarà Karvelninkuose (Alytaus r.) ið Ri- manto Genevièiaus sodyboje esanèio gandralizdþio tëvai iðmetë du gandriukus. Vienam jø „skrydis“ baigësi dau- giau maþiau sëkmingai – jis iðliko gyvas. Sodybos ðeimi- ninkai kieme árengë dirbtiná lizdà, á kurá ákëlë gandriukà, Baltojo gandro, paženklinto žiedais LITHUANIA 6475 ir já maitino. Darius Musteikis paukðtá paþenklino standar- ŽALIAS A0120, linija sujungtos žiedavimo (žalia žymë) ir tiniu metaliniu þiedu LITHUANIA 6475 ir plastiko þie- aptikimo (balta žymë) vietos. du ÞALIAS A0120. Paukðtis sëkmingai uþaugo. Rugpjû- WHITE STORK FROM LITHUANIA èio pabaigoje kartu su kitais gandrais jis iðskrido. IN MOSCOW REGION 2015 m. geguþës 9 d. ðis gandras paukðèiø stebëtojo Sergejaus Skaèkovo buvo nufotografuotas Karaèarovo Rièardas PATAPAVIÈIUS kaimo (55°45´ Ð.pl., 35°49´ r. ilg., Volokolamsko r., Maskvos sr., Rusija) apylinkëse. Lietuvos paukðèiø þie- Summary. On the 9th of May 2015, a White Stork (Cico- davimo centrà apie tai informavo baltøjø gandrø lizdø nia ciconia) bearing a metal ring LITHUANIA 6475 and a Maskvos srityje koordinatorë Katrina Ðamina. plastic ring GREEN A120 was observed in village Karacharovo Atstumas tarp þiedavimo ir aptikimo vietø yra 759 (55°45´N, 35°49´E, Volokolamsk district, Moscow region, km, laiko tarpas tarp þiedavimo ir aptikimo – 1007 dienos Russia). The bird was ringed as nestling in Karvelninkai village (2 metai, 9 mënesiai, 4 dienos). Paukštis aptiktas kiek šiau- (Alytus district, Lithuania) in 2012 by Darius Musteikis. riau nuo þiedavimo vietos (þiedavimo vietos geografinë This is the most eastern recovery in Europe of a White platuma yra 54°30´ š.pl.) ir toliausiai á rytus Europoje ið Stork ringed in Lithuania. The distance between ringing visø Lietuvoje þieduotø. Labai ádomus atvejis! and recovery places is 756 km.

Lietuvoje žiedais LITHUANIA 6475 ir ŽALIAS A0120 paženklintas baltasis gandras virš Karaèarovo kaimo (Volokolamsko r., Maskvos sr., Rusija), 2015-05-09 © Sergej Skaèkov

18 Paukðèiai 2015 • 3 ornitofaunistiniai stebëjimai Ornitofaunistiniai stebëjimai Lietuvoje 2015 m. vasarà Parengë Vytautas JUSYS Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus). Lazdininkai, Ši 2015 m. vasarà stebëtø paukðèiø suvestinë parengta Kretingos r., 2015-08-21 © Armandas Naudžius pagal Lietuvos ornitofaunistinës komisijos (LOFK) sudarytà paukðèiø sàraðà. Pateikiama tik konkreti informacija – paukðèio Kiekvieno stebëjimo pabaigoje skliausteliuose áraðyta stebë- rûðis (porûðis), stebëjimo data ir vieta, stebëtø paukðèiø skaièius, tojo (-ø) pavardë (-ës), taip iðsaugoma konkretaus atvejo stebëto- kai kuriais atvejais – jø lytis bei amþius. jo autorystë. Registruojant kai kuriø rûðiø paukðèiø stebëjimus reikia pil- dyti specialià LOFK anketà. Jà rasite www.birdlife.lt/index.php/ Sutrumpinimai: lofk/ (lietuviø ir anglø kalbomis). [VS] – vëlyvas stebëjimas; Informacijà, apie kokias paukðèiø rûðis ir kokiu laikotarpiu [AS] – ankstyvas stebëjimas; LOFK renka stebëjimus, rasite http://www.birdlife.lt/index.php/ [15] – kelinta ðios rûðies registracija Lietuvoje; lofk/lt-pauksciai/. [DB] – didelis bûrys.

BALTAKAKTË ÞÀSIS (Anser albifrons) PAPRASTASIS FAZANAS (Phasianus colchicus) 2015-06-10 stebëta Kurðiø mariose, Ventës rage (V. Ei- 2015-06-08 patinas stebëtas Dovilø sen., Klaipëdos r. girdas). (Þ. Filipenko).

BALTASKRUOSTË BERNIKLË (Branta leucopsis) JUODAKAKLIS NARAS (Gavia arctica) 2015-06-06 matyta prie Papiðkiø, Ðakiø r. (M. Karlo- 2015-06-16 suaugæs paukðtis plaukiojo mariose ties Kop- nas, A. Weaber ir kt.). galiu (S. Karalius). 2015-07-06 viename ið Graþutës regioninio parko eþerø PAPRASTOJI BERNIKLË (Branta bernicla) stebëti 9 paukðèiai (I. Semionovas), 07-14 Kauno mariose, 2015-07-18 ties Zailiais, Alytaus r. pilkøjø þàsø bûryje ties Mariø prieplauka – 1 (K. Bilinskas). stebëtas 1 paukštis (A. Petraška). 2015-08-06 jûroje prie Juodkrantës stebëti 4 suaugæ paukðèiai, 08-16 plaukiojo 1 suaugæs, o 3 jauni praskrido, URVINË ANTIS (Tadorna tadorna) 08-26 praskrido 2 suaugæ (K. Castren, M. Ðniaukðtienë). 2015-07-11 Papio eþ., Ðalèininkø r. stebëtas suaugæs individas (M. ir L. Šniaukštos). GARBANOTASIS PELIKANAS (Pelecanus crispus) 2015-07-03 plaukdamas laivu R. Rimkus pastebëjo ir MANDARININË ANTIS (Aix galericulata) praneðë, kad Kurðiø mariø Kniaupo ál. mato pelikanà. Nu- 2015-08-11 patelë stebëta Kintø þuv. tvenkiniuose (V. Ei- plaukæ patikrinome ir paukðtá nufotografavome (V. Eigirdas, girdas) [19].

ÐALMINË ANTIS (Netta rufina) 2015-06-08 Birvëtos þuv. tvenkiniuose stebëta 2 patinai ir patelë (A. Èerkauskas, M. Karlonas, A. Weaber), 06-12 jie èia vis dar buvo (A. Naudžius, E. Duderis) [31].

JUODOJI ANTIS (Melanitta nigra) 2015-08-18 jûroje ties Nida praskrido 5 patinai ir 4 patelës (K. Castren), 08-26 Juodkrantëje – 2 patinai ir 1 pa- telë (K. Castren).

NUODËGULË (Melanitta fusca) 2015-08-19 jûroje ties Juodkrante praskrido 3 patinai Juodakaklis naras (Gavia arctica). (K. Castren). Kopgalis, 2015-06-15 © Saulius Karalius

2015 • 3 Paukðèiai 19 ornitofaunistiniai stebëjimai

Garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus). Kniaupo álanka, Kurðiø marios, 2015-07-03 © Vilius Paškevièius V. Paðkevièius, G. Eigirdas). Vëliau daugiau kaip mënesá jauniklis (K. Castren), 08-17 Stulgiø k., Ðakiø r. – patinas paukðtis buvo stebimas Kintø þuv. tvenkiniuose [2]. (O. Atkoèaitis), 08-18 prie Vaðkø, Pasvalio r. – patinas (R. Kau- nietis), 08-20 prie Rubuliø, Kretingos r. – antrametis patinas ir MAÞASIS BAUBLYS (Ixobrychus minutus) 08-24 prie Pasvalieèiø k., Birþø r. – patelë (A. Naudžius). 2015-06-06 praskrido prie Baltosios Vokës þuv. tvenki- niø (anoniminis praneðimas), girdëtas prie Buivydiðkiø dva- STEPINË LINGË (Circus macrourus) ro tvenkinio, Vilniaus r. (G. Riauba), 06-08 stebëtas Ðeðupës 2015-08-17–18 patelë su siøstuvu, uþdëtu Suomijoje, pra- upëje, Marijampolëje (I. Šalaðevièius), 06-12 patinas maty- skrido Lietuvà, vienà naktá praleisdama prie Utenos [43]. tas Buivydiðkiø tvenkinyje (V. Stirkë), 06-13 patinas girdë- tas prie Mûðos up. ties Ustukiais, Pasvalio r. (A. Èerkauskas, DIDYSIS ERELIS RËKSNYS (Aquila clanga) B. Jareckas, K. ir A. Jarmalavièiai), 06-15 – Kazimieravo ež. 2015-06-05 skraidë Nemuno deltoje, Þalgiriø miško nendrynuose, Vilniaus r. (G. Riauba), 06-18 ir 06-19 pati- pakraštyje (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.) [29 nuo 1991 m.]. nas – Talšos ež., Šiauliuose (M. Kazlauskas), 06-18 du paukð- èiai girdëti Kietaviðkëse, þuvininkystës tvenkinio nendrynuo- NEPALINIS ERELIS (Aquila nipalensis) se (J. Morkûnas), 06-21 – Kiemento eþ., Molëtø r. (G. Riau- 2015-06-23 nesubrendæs paukðtis skraidë prie Juknai- ba), 06-24 stebëtas Pociûnëliø tv., Radviliškio r. (I. Vaièiû- èiø, Ðilutës r. (A. Naudžius, E. Duderis) [3]. naitë, B. Vaièiûnas). 2015-07-07 vieno paukðèio balsas girdëtas Kruonio HAE KARALIŠÐKASIS ERELIS (Aquila heliaca) teritorijoje, Kaiðiadoriø r. (G. Riauba), 07-19 Balsupiø tvenki- Vengrijoje žieduotas paukštis 2015-06-25 kirto Lietu- nyje, Marijampolës sav. stebëta paukðèiø pora (I. Ðalaðevièius). vos–Lenkijos sienà, pro Marijampolæ, Vilkaviðká, Kazlø Rû- dà, pasiekë Kauno apylinkes, o 06-26 pro Këdainiø ir Radvi- RUDASIS PESLYS (Milvus milvus) liðkio r. pasiekë Ðiauliø r. ir nuskrido á Latvijà (www.satelli- 2015-06-06 pavieniai paukðèiai stebëti netoli Vilkyðkiø tetracking.eu/) [5]. ir Kucuose, Pagëgiø sav. (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.), 06- 11 – Roèiðkiø k., Ðakiø r. (I. Vaièiûnaitë, T. Èeponis), 06-14 RAUDONKOJIS SAKALAS (Falco vespertinus) Gulbiniðkiø k., netoli Pilviðkiø, Vilkaviðkio r. (V. Jusys), 06- 2015-06-03 ties Kavoliais, Zarasø r. stebëtas patinas 17 – Juknaièiuose, Ðilutës r. (A. Škimelis, E. Škimelienë). (D. Norkûnienë), 06-19 antrametis patinas – prie Salako, 2015-07-16 medþiojantis paukðtis stebëtas netoli Kubi- Zarasø r. (A. Èerkauskas), 06-25 patelë – netoli Geiduèiø, liø, Ðakiø r. (I. Vaièiûnaitë). Skuodo r. (A. Naudžius). 2015-08-14 vienas skraidë Utenos sàvartyne (D. Norkû- 2015-08-10 Nidoje praskrido 1 jauniklis (K. Castren), nas), 08-29 – stebëtas Zuikinës k., Ðakiø r. (I. Vaièiûnaitë). 08-14 jauniklis stebëtas Smiltynëje (J. Morkûnas, K. Castren), patinas ties Kretkampio k., Ðakiø r. (J. Miškinis), 08-15 – jau- JAVINË LINGË (Circus cyaneus) niklis netoli Jotainiø tvenkinio, Panevëþio r. (I. Vaièiûnaitë), 2015-08-10 ties Rinkûnais, Pasvalio r. stebëtas suaugæs 08-16 Kazokuose, Molëtø r. – jauniklis (A. Èerkauskas), 1+3+2 patinas (A. Èerkauskas), 08-12 netoli Pasvalieèiø k., Birþø r. – jaunikliai – Rusnës saloje (A. Šimkus), 08-17 Ventës rage – patelë (A. Naudþius), 08-15 Kirdoniø laukuose prie Tatulos jauniklis ir suaugusi patelë bei patinas (V. Eigirdas, B. Bel- up., Birþø r. – patinas (B. Maldûnienë), 08-16 Juodkrantëje – chev, P. Bagdonas), Nidoje – 4 jaunikliai (K. Castren), Žiem-

20 Paukðèiai 2015 • 3 ornitofaunistiniai stebëjimai kelyje, Kauno r. – jauniklis ir patelë (G. Eigirdas, V. Paðkevi- èius, G. Senavaitytë), Bûtingëje – 2 jaunikliai (V. Laukþemis), prie Valakëliø, Pasvalio r. – patinas ir jauniklis, prie Bûtingës – 11 jaunikliø, Kretingos r. prie Lazdininkø – 10 patinø, 8 pa- telës ir 9 jaunikliai, prie Grûðlaukës – 6 patinai ir 2 patelës, prie prie Naujosios Ápilties – 3 patinai, 2 patelës ir 6 jaunikliai, Tenþës up. slënyje – 2 jaunikliai, prie Rudaièiø – patinas ir 2 jaunikliai, prie Uþpelkiø – patinas ir patelë, prie Joskautø – 3 patinai, patelë ir 4 jaunikliai, prie Þelviø – jauniklis, prie Skuo- do – 1 jauniklis, Skuodo r., prie Margininkø miðko – patelë ir 4 jaunikliai, prie Þemytës – 2 patinai ir 6 jaunikliai (A. Nau- džius), 08-18 prie Bûtingës – mažiausiai 7 jaunikliai (A. Ðim- kus), 08-19 Rusnëje – patelë (B. Belchev, P. Bagdonas), 08- 19 jauniklis praskrido tarp Juodkrantës ir Alksnynës (A. Ðim- kus), 08-20 prie Palangos kelio ðalia Klaipëdos – patinas (S. Me- dþionis), 08-20 prie Lazdininkø, Kretingos r. – 2 patinai, 2 pa- telës ir 3 jaunikliai, prie Manèiø, Kretingos r. – 2 patinai, 3 pa- telës ir 2 jaunikliai, prie Grûšlaukio, Kretingos r. – 2 patinai, 4 patelës ir 3 jaunikliai, Bûtingës laukuose – 1 jauniklis, prie Rudaièiø, Kretingos r. – 1 jauniklis (A. Naudþius), 08-21 prie Lazdininkø – 3 patinai, 4 patelës ir 3 jaunikliai, prie Grûðlau- kio – patinas ir patelë, prie Kretingsodžio – patelë ir jauniklis, prie Ankðtakiø, Kretingos r. – 2 patinai, 2 patelës ir 12 jaunik- Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus). liø (A. Naudþius). 08-22 prie Micaièiø, Ðiauliø r. – patinas, Nida, 2015-08-25 © Marius Karlonas patelë ir jauniklis (A. Naudþius), 08-22 ðalia Kibyðkiø, Varë- nos r. – jauniklis (R. Karpuðka), 08-23 prie Priekulës – 4 jaunikliai, prie Dumpiø – 2 jaunikliai (M. Karlonas), netoli Kabeliø, Panevëþio r. – 2 jaunikliai (I. Vaièiûnaitë, B. Vaièiû- nas), 08-24 prie Toliûnø ir prie Pasvalieèiø, Birþø r. – po patinà (A. Naudžius), 08-24 Kopgalyje atskirai praskrido 2 jaunikliai (M. Karlonas, K. Castren, M. Ðniaukðtienë), ties Ne- girva, Raseiniø r. – patelë (I. Vaièiûnaitë), Kalotëje – 2 jaunik- liai, Slengiuose – 1 jauniklis (J. Morkûnas), 08-25 prie Kvë- darnos – 2 patinai, 2 patelës ir 3 jaunikliai (P. Bagdonas), netoli Dilbinø, Joniðkio r. – patinas, patelë ir 3 jaunikliai, Tarp Papilës ir Latveliø k. Akmenës r. – 2 patinai (G. Petkus), Ni- doje per 4 valandas ðiaurës kryptimi praskrido 8 antrameèiai patinai, 2 patelës ir 44 jaunikliai (M. Karlonas, K. Castren, M. Ðniaukðtienë), 08-25 prie Dumpiø, Klaipëdos r. – patinai ir 2 jaunikliai (M. Karlonas), netoli Dituvos – 2 patelës, Vil- Plokðèiasnapis bëgikas (Limicolla falcinellus). Kintø kyèiuose – 1 jauniklis (J. Morkûnas), prie Padauguvos, Pa- þuvininkystës tvenkiniai, 2015-07-17 © Dalia Raèkauskaitë kruojo r. – 1 jauniklis, prie Aleksandravo, Plungës r. – patelë, prie Juodsodës, Telðiø r. – patelë (A. Naudþius), 08-26 netoli jauniklis, Maðtaièiuose – 3 patelës ir 6 jaunikliai, Karališkiuo- Stelmuþës, Zarasø r. – patelë (D. Norkûnas), prie Kretingso- se – patelë ir jauniklis, Pavasijuose – patinas, Lukšiuose – pati- dþio, Kretingos r. – jauniklis, prie Alksnënø, Plungës r. – jau- nas ir 3 jaunikliai (I. Vaièiûnaitë), Panevëþys–Krekenava 23- niklis (A. Naudþius), netoli Ginèaièiø, Raseiniø r. – patelë iajame km – 2 jaunikliai (K. Èepënas), 08-30 prie Toliûnø, (A. Kasparavièius), 08-27 ties Berniûnais, Panevëþio r. – pa- Birþø r. – patinas ir 2 jaunikliai (A. Naudžius), Nidoje – 3 telë (A. Ðimkus), Trakø Vokëje, Vilniaus r. – jauniklis (J. Mi- (K. Castren, M. Ðniaukðtienë, L. Ðniaukðta), prie Saugø, Ðilu- kulënas), Ðakiø r. Sabaliðkiø k. – 2 jaunikliai, Skardupiø k. – tës r. – 1 jauniklis (V. Eigirdas), 08-31 Jackoniø k., Birþø r. – 1 jauniklis, Stulgiø k. – patelë, Narkûnø k. – 2 jaunikliai, Judriø 2 patinai ir 2 patelës (B. Maldûnienë). k. – patelë ir 2 jaunikliai, Þygënø k. – patelë ir antrametis pati- nas, Petraièiø k. – patelë (I. Vaièiûnaitë, T. Èeponis), ties Pur- STARTSAKALIS (Falco columbarius) vininkais, Prienø r. – 2 paukðèiai (A. Petraðka), 08-28 Bir- 2015-07-20 patinas ið Gerkiðkio miðko nuskrido á lau- þø r. Morkûnø k. – 2 patinai, 5 patelës ir 6 jaunikliai, Toliû- kus ties Ðakyna, Ðiauliø r. (L. Raudonikis). nø k. – patelë, 2 patinai ir 2 jaunikliai (A. Naudþius), 08-29 2015-08-18 patinas medžiojo prie Nidos (K. Castren), prie Paástrio, Pasvalio r. – 1 jauniklis (A. Naudþius), prie Kruo- 08-19 stebëtas Jackoniø k. laukuose, Birþø r. (B. Maldûnienë). nio, Kaiðiadoriø r. – patelë, patinas ir jauniklis (M. Karlonas), Simaniðkës k., Ignalinos r. – 4 jaunikliai, Zarasø r. Treige- SAKALAS KELEIVIS (Falco peregrinus) liø k. – patinas, 2 patelës, 2 antrameèiai patinai ir 6 jaunikliai, 2015-06-20 praskrido Smiltynëje (J. Zarankaitë). Lupenkos k. – patinas, antrametis patinas ir 2 jaunikliai, Arlið- 2015-08-11 praskrido ties Stulgiø k., Ðakiø r. (O. At- kës k. – 3 jaunikliai (A. Èerkauskas), Ðakiø r. Paužnykuose – 1 koèaitis).

2015 • 3 Paukðèiai 21 ornitofaunistiniai stebëjimai

Vidutinë kuolinga (Numenius phaeopus). Ðnaukðtø karjerai, Klaipëdos r., 2015-06-27 © Dalia Raèkauskaitë

MAÞOJI ŠÐVYGÞDA (Porzana pusilla) 2015-08-21 Birvëtos þuv. tvenkiniuose stebëtas 1 paukðtis 2015-05-28 ir 06-10 paukðèiø balsai girdëti Ðaltojos (M. Ðniaukðtienë, M. Karlonas, I. Vaièiûnaitë). upës slënyje, Rokiðkio r. 07-03 sutemus èia girdëti net 3 in- dividø balsai (D. Norkûnienë, D. Norkûnas). Nauja paukð- SMAILIAUODEGIS PLËÐIKAS (Stercorarius parasiticus) èiø rûðis Lietuvoje. 07-11-13 naktimis ðiose vietose keliø 2015-06-16 tamsios formos paukštis praskrido Kopga- kilometrø atkarpoje girdëti 8–10 paukðèiø (M. Kirstukas). lyje (S. Karalius), 06-20 du ðviesios formos individai pra- skrido Ðiaurinëje Radviliškio dalyje (A. Šimkus). JÛRINIS SËJIKAS (Pluvialis squatarola) 2015-06-04 patinas ir patelë stebëti Kintø þuv. tvenki- JUODAGALVIS KIRAS (Larus melanocephalus) niuose (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.). 2015-07-24 Aukðtrakiø sàvartyne, Ðiauliø r. stebëti 2 su- augæ paukðèiai (A. Naudžius) [74]. PLOKÐÈIASNAPIS BËGIKAS (Limicola falcinellus) 2015-07-17 stebëtas Kintø þuv. tvenkiniuose (D. Raè- PLËÐRIOJI ÞUVËDRA (Hydroprogne caspia) kauskaitë), 07-28 Raseiniø þuv. tvenkiniuose, Paupio sekto- 2015-06-09 matytas mariose ties Ventës ragu (V. Eigir- riuje – 3 (V. Kilèauskas). das), 06-29 du suaugæ paukðèiai – Ventës rage ant molo 2015-08-19 matytas Birvëtos þuv. tvenkiniuose (M. Èe- (V. Jusys). pulis). POLIARINË ÞUVËDRA (Sterna paradisaea) VIDUTINË KUOLINGA (Numenius phaeopus) 2015-08-01 jaunas paukðtis stebëtas Kopgalyje, 08-16 2015-06-24 du paukðèiai matyti netoli Aukðtuoliukø k., Juodkrantëje – suaugæs, 08-19 – praskrido 2 jaunikliai Raseiniø r. (I. Vaièiûnaitë, B. Vaièiûnas), 06-26 Juodkran- (K. Castren), 08-24 – 1 suaugæs ir 6 jaunikliai (K. Castren, tëje praskrido 1 (K. Castren), 06-27 Ðnaukðtø karjere, Klai- M. Šniaukðtienë, M. Karlonas), 06-26 – 2 jaunikliai (K. Cast- pëdos r. stebëta 1 (D. Raèkauskaitë), 06-30 girdëta prie Mû- ren, M. Ðniaukðtienë). ðos up., Birþø r. (B. Maldûnienë). 2015-07-03 Ventës rage matytas ir girdëtas 1 paukðtis BALINË PELËDA (Asio flammeus) (V. Jusys), 07-11 Nevëþos eþ. – pora ir Muðëjaus eþ., Anykð- 2015-06-11 medþiojo virð pievø prie Didþiasalio, Ig- èiø r. – pora (S. Karalius), 07-23 stebëta jûros pakrantëje nalinos r. (A. Naudžius, E. Duderis). netoli Karklës (J. Miškinis), 07-28 Radviliškyje praskrido dvi (A. Ðimkus), 07-29 ties Maiþiðkiais, Raseiniø r. – 1, ties BITININKAS (Merops apiaster) Kupriškiais, Kelmës r. – 3 (I. Vaièiûnaitë, B. Vaièiûnas). 2015-06-06 prie Papiðkiø k., Ðakiø r. stebëtas 1 (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.), 06-10 stebëtas prie Nemuno APVALIASNAPIS PLAUKIKAS (Phalaropus lobatus) Stulgiø k., Ðakiø r. (O. Atkoèaitis), 06-11 Mastaièiuose, Ða- 2015-06-08 Birvëtos þuv. tvenkiniuose stebëta patelë kiø r. (I. Vaièiûnaitë, T. Èeponis), 06-13 netoli Kiduliø – 2 (A. Èerkauskas, M. Karlonas ir kt.), 06-12-5 (4+1) paukð- ir prie Gelgaudiškio – 6 (S. Medžionis). èiai (A. Naudžius, E. Duderis).

22 Paukðèiai 2015 • 3 ornitofaunistiniai stebëjimai

Juodoji varna (Corvus corone). Kopgalis, 2015-08-26 © Saulius Karalius

2015-08-02 Gelgaudiškio sen., Ðakiø r. keliose perimvie- MËLYNGURKLË (Luscinia svecica) tëse sëkmingai iðsiperëjæ paukðèiai palieka urvelius. Netoli vie- 2015-06-08 L. s. cyanecula porûðio paukðtis stebëtas nos perimvietës matyta 19 paukðèiø (Þ. Bataitytë), 08-10 ties Didþiasalyje, Ignalinos r. (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.). Pakalniðkiø k., Ðakiø r. skraidë 30–40 paukðèiø (I. Vaièiûnai- 2015-08-31 Ventës rage sugautas L. s. cyanecula porû- të), 08-16 Aviþieniuose, Vilniaus r. stebëtas praskrendantis ðio patinas (V. Eigirdas). 32 paukðèiø (suaugæ ir jaunikliai) bûrys. Visà vasarà ðioje vieto- je reguliariai stebëti 4–6 paukðèiai (J. Janulaitis). EUROPINË JUODAGALVË KIAULIUKË (Saxicola rubicola) 2015-07-11 toje pat vietoje (netoli Zujûnø, Vilniaus ÞALVARNIS (Coracias garrulus) r.), kur nuo 05-19 buvo stebima pora, stebëta patelë ir ma- 2015-06-08 Utenos r. stebëti 3 paukðèiai (A. Èerkaus- þiausiai 1 jauniklis (S. Minkevièius) [21]. kas, M. Karlonas, A. Weaber). 2015-08-01 kirtime netoli Raigardo sienos perëjimo MAÞOJI TOÐINUKË (Iduna caligata) punkto, Druskininkø sav. stebëti 4 paukðèiai (S. Medþio- 2015-07-18 giedantis patinas stebëtas ðiaurinëje Pasva- nis), Vieèiûnø apylinkëse, Druskininkø sav. – 2 (G. Riauba lio r. dalyje. 07-19 toje pat vietoje stebëta pora maitinanti ir kt.), 08-02 Noruliø k., Varënos r. – 1 (G. Riauba), 08- jauniklius (A. Naudžius) [4 ir 1-as perëjimo atvejis Lietuvo- 23 Cibulinës k., Zarasø r. (V. Riðkuvienë). je]. 07-24 giedantis patinas stebëtas Klausuèiø apylinkëse, Birþø r. Kità dienà (07-25) toje pat vietoje matyta pora RUDAGURKLIS KALVIUKAS (Anthus cervinus) (B. Maldûnienë, A. Naudžius) [5 ir 2-as perëjimo atvejis 2015-08-18 ir 08-30 pavieniai praskrido prie Nidos Lietuvoje]. (K. Castren, M. Ðniaukðtienë, L. Šniaukšta) [25]. SODINË NENDRINUKË (Acrocephalus dumetorum) GELTONOJI KIELË (Motocilla flava thunbergi) 2015-06-02 girdëta ir stebëta Juodkrantëje (M. Karlo- 2015-07-04 Ventës rage sugautas suaugæs patinas (V. Ei- nas, A. Weaber ir kt.), 06-03 – Birvëtos þuv. tvenkiniø teri- girdas). torijoje, Ignalinos r. (A. Èerkauskas), Birþø r. pakelëse girdë- ti 4 (B. Maldûnienë), 06-06 patelë sugauta Ventës rage (V. GELTONGALVË KIELË (Motocilla citreola) Jusys), girdëta giedant Birþø girios ðiaurinëje dalyje (A. Nau- 2015-06-03 Rusnës saloje prie Uostadvario bokðtelio dþius, V. Stirkë), 06-08 – prie Svylos up., Ignalinos r. stebëtos 3 poros (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.), 06-05 ir (M. Karlonas, A. Èerkauskas, A. Weaber), 06-09 patinas 06-07 patinas matytas pievoje netoli Sakuèiø. Èia birželio sugautas Ventës rage (V. Jusys, V. Eigirdas), 06-10 girdëta vidury stebëti sunerimæ paukðèiai ir lizdà palikæ jaunikliai prie Velþiø, Pasvalio r. (A. Naudžius), 06-13 – Mûðos up. (V. Eigirdas, V. Jusys). pakrantëje ties Svobiðkio k., Pasvalio r. (A. Èerkauskas), 06- 2015-07-18 Ventës rage sugauti du pirmameèiai paukðèiai, 14 – prie Merkio up. netoli Merkinës, Varënos r. (M. Karlo- 07-22 – 1, 07-28 – 1 ir dar 1 stebëta (V. Jusys, V. Eigirdas). nas), 06-18 pora stebëta Sukmedþio miðko pakraðtyje 2015-08-03 jaunas paukðtis sugautas Ventës rage (V. Ju- (A. Naudžius), 06-20 giedojo sodyboje Stulgiø k., Ðakiø r. sys). (O. Atkoèaitis).

2015 • 3 Paukðèiai 23 ornitofaunistiniai stebëjimai

2015-07-03 èiulbëjo Nevëþio pakrantëje ties Senvage, Panevëþyje (R. Kaunietis), 07-05 Ventës rage sugautas pati- nas, 07-14 – suaugæs paukðtis (V. Eigirdas). 2015-08-04 jaunas paukðtis sugautas Ventës rage (V. Ei- girdas).

BALTABRUVIS NYKŠÐTUKAS (Regulus ignicapilla) 2015-06-05 èiulbantis patinas matytas Prienø ðile (A. Naudþius), 06-12 paskutiná kartà girdëtas èiulbant An- takalnyje, Vilniuje (A. Ðimkus), 06-21 girdëtas netoli Viða- kio Rûdos, Kazlø Rûdos sav. (P. Ignatavièius, J. Klimaitë). 2015-08-06 -07 d. patinas stebëtas Antakalnyje, Vil- niuje (A. Šimkus), 08-31 jaunas patinas sugautas Ventës rage (V. Eigirdas).

JUODAKAKTË MEDÐRAKË (Lanius minor) 2015-06-16 gaudë vabzdþius laukuose netoli Netoniø, Kauno r. (S. Medžionis) [11-as nuo 2007 m.].

JUODOJI VARNA (Corvus corone) 2015-08-26 stebëta Kopgalyje. Laikësi kartu su pilko- siomis varnomis (S. Karalius) [17].

ЊIAURINIS KIKILIS (Fringilla montifringilla) Juodakaktë medðarkë (Lanius minor). Netoniø apylinkës, 2015-08-10 suaugæs patinas sugautas Ventës rage (V. Ju- Kauno r., 2015-06-16 © Saulius Medþionis sys).

PAPRASTASIS ÈIMÈIAKAS (Carduelis flammea) 2015-06-05 ir 05-06 vienas paukštis intensyviai giedojo „Ventainës“ kiemelyje, Ventës k., Ðilutës r. (M. Karlonas, A. We- aber ir kt.), 06-25 du C. f. cabaret porûðio paukðèiai – patinas ir patelë su perëjimo dëme – sugauti Ventës rage (V. Jusys). 2015-08-10 Nidoje stebëtas C. f. cabaret porûðio paukðtis (K. Castren), 08-13 matytas ir girdëtas Kopgalyje (S. Kara- lius), 08-17 praskrido Nidoje (K. Castren).

PILKOJI STARTA (Emberiza calandra) 2015-06-04 Stankiðkëse, Ðilutës r. stebëti du giedantys patinai (M. Karlonas, A. Weaber ir kt.) [40 nuo 1997 m.], 06-05 girdëtas pievoje prie Ðvendubrës k., Druskininkø sav. (P. Ignatavièius, J. Klimaitë) [42 nuo 1997 m.], 06-07 – Maþoji toðinukë (Iduna caligata). Klausuèiø apylinkës, tarp Bezdoniø ir Àþuolinës, Vilniaus r. (A. Šimkus) [43 nuo Birþø r., 2015-07-25 © Armandas Naudþius 1997 m.].

Sodinë nedrinukë (Acrocephalus dumetorum). Baltabruvis nykðtukas (Regulus ignicapilla). Punios ðilas, Ventës ragas, 2015-08-04 © Vytautas Eigirdas Prienø r. 2015-06-05 © Armandas Naudžius

24 Paukðèiai 2015 • 3 ornitofaunistiniai stebëjimai RETØ PAUKÐÈIØ STEBËJIMAI KAIMYNINËSE ÐALYSE IR VAKARØ PALEARKTIKOJE 2015 M. VASARÀ

Parengë Marius KARLONAS, Eglë PAKÐTYTË, Modestas RUÞAUSKAS Pagal: www.tarsiger.com, Birding World, www.netfugl.de, www.clanga.com, www.latvijasputni.lv, www.estbir- ding.ee, www.birdguides.com, www.birdforum.net ir kt. Lietuvos ornitofaunistinë komisija (LOFK) pateikiamø stebëjimø papildomai nekomentuoja, nes neaiðkus jø statusas (ar nacionalinës ornitofaunistinës komisijos patvirtino, ar ne). Be to, skelbiama informacija ne visada leidþia tinkamai ávertinti konkretø atvejá. LOFK nori atkreipti dëmesá, kad kai kurie pateikiami faktai gali bûti siejami su ið nelaisvës iðtrûkusiais paukðèiais ar kitais laukinëms populiacijoms nebûdingais atvejais. Dël to ði medþiaga turi bûti vertinama tik kaip atskirø, retai aptinkamø paukðèiø rûðiø registracijø suvestinë kaimyninëse ðalyse, taèiau svarbi, norint tinkamai interpretuoti retø paukðèiø rûðiø stebëjimø mûsø ðalyje rezultatus.

BALTARUSIJA tvenkiniuose Rezeknës apskr.; pavieniai apvaliasnapiai plau- 07-20 Gomelio srityje matyti 5 jauni naktikoviai (Nyc- kikai (Phalaropus lobatus) stebëti Madonos apskr. 06-10 ir ticorax nycticorax). 08-05 Bresto apylinkëse jau treèià kartà Rygoje 07-18, o birþelio mën. Grobinos apskr. matyta pora 2015 metais girdëtas apuokëlis (Otus scops). vëliau pastebëta su 1 pirmameèiu paukðèiu 08-17; paprastoji berniklë (Branta bernicla) praskrido Pavilostos apskr. 08- ESTIJA 01; europinis bitininkas (Merops apiaster) apie 20 dienø Pirmasis Estijoje stepinis suopis (Buteo rufinus) nufo- buvo matomas Pavilostos apskr., nuo 06-21; dvi perinèiø tografuotas Korvoje 07-27; tamsusis grifas (Aegypius mo- kalniniø kieliø (Motacilla cinerea) poros užfiksuotos Abavos nachus) matytas tupintis pievoje Salu 06-01, o po 10 dienø paupyje, Talsu apskr. 06-16 ir Vilcës paupyje, Jelgavos apskr. pastebëtas ir ðiaurës vakarinëje ðalies dalyje [9]; pietinëje ða- 06-07, dar trys pavieniai paukðèiai stebëti pajûryje, Salacgrivos lies dalyje matyta amerikinë cyplë (Anas americana) 06- apskr. 08-06 ir vienas Rygoje 08-18; pirmametis rudagurklis 23 [4]; trys rudosios urvinës antys (Tadorna ferruginea) kalviukas (Anthus cervinus) pastebëtas Salacgrivos apskr.08- stebëtos Keila-Joe 07-29, bei dar du pavieniai paukðèiai ma- 23; maþasis èimèiakas (Carduelis flammea cabaret) matytas tyti Ida-Viru 08-15 ir Harju 08-21; kojûkas (Himantopus giedantis Nicos apskr. 07-02, o Mersrags stebëti 4 paukðèiai, ið himantopus) pastebëtas Tartu 08-01; europinis bitininkas kuriø vienas suaugæs maitino jauniklá 08-22; Latvijoje aiðkiai (Merops apiaster) matytas Karuste 06-20 [23]. matomas maþøjø toðinukiø (Iduna caligata) gausëjimas: jei 2014 m. vasarà stebëtos trys poros, tai ðiemet jau apie 10 porø LATVIJA bei dar keli pavieniai giedantys patinai ávairiose ðalies vietose. Karališkasis erelis (Aquila heliaca) þymëtas satelitiniu davikliu Vengrijoje, buvo apsilankæs centrinëje ir vakarinëje LENKIJA ðalies dalyje birželio 26-28. Tai treèiasis þymëtø ðios rûðies Geltonasis garnys (Ardeola ralloides) stebëtas Silezijoje paukðèiø apsilankymas Latvijoje, ir në vienas ið jø nebuvo 06-02, o 06-03 Lodzës apylinkëse matyta stepinë pempë uþfiksuotas kaip matytas; mažasis baltasis garnys (Egretta (Vanellus gregarius). 06-07 Krynica Morskoje pastebëta ma- garzetta) keletà dienø laikësi Dunduri pievose, Tukums apskr. þoji toðinukë (Iduna caligata) [3]. Karališkasis erelis 06 mën. [10]; Suomijoje žymëta stepinë lingë (Circus mac- (Aquila heliaca) ðià vasarà skirtingose Lenkijos vietovëse ma- rourus) aplankë ðalá rugpjûèio mën., bet stebëtojø fiksuota tytas penkis kartus, o stepinis suopis (Buteo rufinus) nuo nebuvo; pavieniai rudieji pesliai (Milvus milvus) pastebëti 06-20, kai buvo pastebëtas pirmasis individas, iki rugsëjo – Limbazi 06-14, Ventspilio 07-26, Aizpute 08-16 ir du Gro- net 45 kartus. Plokðèiasnapis plaukikas (Phalaropus fuli- binos apskr. 07-15; pirmametis gyvatëdis (Circaetus galli- carius) matytas 3 kartus: 06-26 Lublino vaivadijoje, 07- cus) praskrido Rucavos apskr. 08-26; raudonkojai sakalai 17 – Þemutinëje Silezijoje, ir 08-14 – Palenkës vaivadijoje. (Falco vespertinus) stebëti gana gausiai – matyti bent 47 paukð- 06-27 Vyslos þiotyse pastebëta roþinë þuvëdra (Sterna dou- èiai, kuriø didþioji dalis – pirmameèiai; šviesios formos smai- gallii) [4], o 08-05 ten pat matytas juodakojis kirlikas liauodegis plëðikas (Stercorarius parasiticus) medžiojo Kol- (Charadrius alexandrinus). Juodasparnë kregþdûnë (Gla- koje 08-03, o ilgauodegis plëðikas (Stercorarius longicau- reola nordmanni) buvo matyta tà paèià dienà, 08-08, net dus) matytas Jûrmaloje 08-23; viena avocetë (Recurvirostra dviejose skirtingose šalies vietose – Poznanës ir Lublino vai- avosetta) stebëta Salacgrivos apskr. 06-01 ir dar 3 Pavilostos vadijose. Taurusis sakalas (Falco cherrug) pastebëtas 4 kar- apskr. 07-10; bent septyni mažieji baubliai (Ixobrychus mi- tus: 08-09 ir 08-30 netoli Opolës, 08-20 Lublino vaivadi- nutus) stebëti ávairiose apskrityse – Rezeknëje, Daugpilio, Adazës joje, 08-26 netoli Karpatø. Kiras kvatoklis (Larus ichthya- bei paèioje Rygoje; ðiemet gan gausiai stebëtos baltasktruostës etus) stebëtas 3 kartus: 08-09 Kujavuose, 08-10 Lublino þuvëdros (Chlidonias hybrida): daugiau nei 35 poros perëjo vaivadijoje ir 08-15 Kujavuose. 08-10 Olðtyne vël pastebë- eþeruose Madonos ir Babitës apskr. bei ne maþiau nei 13 porø tas pastoviai èia þiemai sugráþtantis žieduotasnapis kiras (La-

2015 • 3 Paukðèiai 25 ornitofaunistiniai stebëjimai

Juodasparnë kregþdûnë (Glareola nordmanni). Lenkija, 2015-08-10 © Marcin Solowiej

rus delawarensis). Rugpjûèio mën. pajûryje net 5 kartus ÐVEDIJA matytas bukauodegis plëðikas (Stercorarius pomarinus), o Rudagalvës medðarkës (Lanius senator) Švedijoje ðià 08-14 Kujavø vaivadijoje stebëtas garbanotasis pelikanas vasarà stebëtos tris kartus: 06-01 Nygård, 06-05 Sindarve ir (Pelecanus crispus) [7]. Didysis rumpapirštis vieversys 07-01 Mörbylångan [77]; juodagalvë starta (Emberiza me- (Calandrella brachydactyla) matytas Lublino vaivadijoje lanocephala) stebëta prie Gotska Sandön 06-05 [43], tà paèià 08-16, o terekijos (Xenus cinereus) – 08-18 Lodzës apylin- dienà prie Eskilstorp matytas ir paprastasis palšasis peslys këse ir 08-21 pietrytinëje ðalies dalyje. Ðià vasarà Lenkijoje (Elanus caeruleus) [7]; 06-06 Haedemoroje matyta baltauo- kaip niekad gausiai stebëti mažieji kormoranai (Phalacro- degë pempë (Vanellus leucurus) [11]; rytinis èiurlys (Apus corax pygmeus) – jie stebëti skirtingose vietovëse 11 kartø. pacificus) stebëtas du kartus 06-07 Haedemoroje ir 08-30 Helsingborge [7]; Örebro 06-08 stebëtas mažasis einis (Te- SUOMIJA trax tetrax) [29]; baltasturplis bëgikas (Calidris fuscicol- Suomijoje saulëtos vasaros dienos prasidëjo juodakojø lis) – suaugæs paukðtis matytas 07-18 Torhamnse [28]; Sim- kirlikø (Charadrius alexandrinus) poros stebëjimu 06-02 rishamn 08-14 nufotografuotas nesubrendæs viduržeminis prie Olkijokisuu [87]; 06-06 Linnunsuo buvo stebëtas tam- kiras (Larus audouinii); dar vienas retas tilvikas stebëtas vasa- sios formos nykštukinis erelis (Aquila pennata) [25], o ros pabaigoje 08-23 Mörbylånge, baltapilvis bëgikas (Calid- 06-10 prie Sourunsalo ir palšasis kûltupys (Oenanthe isa- ris bairdii) [11]; ðviesiapilvë peèialinda (Phylloscopus bo- bellina) [27]. Tà paèià dienà prie Kultalanlahti buvo pama- nelli) sugauta ir apžieduota Stora Fjäferägg 08-29 [10]. tytos amerikinës cyplës (Anas americana) [71]; daûrinë ðelmeninë kregþdë (Hirundo daurica) pastebëta 06-11 Ho- VAKARØ PALEARKTIKA vinsaari [59]; 06-12 Juodagalvë starta (Emberiza melano- Nemaþai ðaliø paukðèiø sàraðø ðià vasarà pasipildë naujo- cephala) matyta prie Hänninen [21]; iðskirtinis stebëjimas mis rûðimis. 06-18 Azorø salyne stebëtas raudonkojis padû- uþregistruotas 06-14, ðià dienà Teerijärvi buvo pamatyta pir- këlis (Sula sula), 06-24 Farerø salose matytas amûrinis sa- moji Suomijoje ir Vakarø Palearktikoje kurèioji gegutë (Cu- kalas (Falco amurensis). Islandijoje 07-01 pirmàsyk matytas culus saturatus), tà paèià dienà Kyläsaari apþieduotas kitas Atlanto geltonsnapis albatrosas (Thalassarche chlororhyn- retas paukðtis – vakarinë lakðtingala (Luscinia megarhyn- chos), o 07-08 Izraelyje – senegalinis storkulnis (Burhinus chos), kuri dar syká stebëta 07-05 Kirkkojärvi [36]; më- senegalensis). Norvegijoje 07-12 užregistruotas amerikinio lynskruostis bitininkas (Merops persicus), itin retai aplan- juodakaklio naro (Gavia pacifica) stebëjimas, Italijoje 07- kantis šiaurines Europos valstybes, buvo nufotografuotas 06- 21 matytas baltasturplis èiurlys (Apus caffer), o Airijoje 07- 19 Rahkio [4]; net keturis kartus skirtingose ðalies vietose ðià 22 – kanadinis griciukas (Limosa haemastica). Bulverio vasarà stebëtos rudagalvës medðarkës (Lanius senator) [33]; audrapaukštis (Bulweria bulwerii) matytas 07-23 Vokietijo- Prie Pori 07-13 stebëta indinë nendrinukë (Acrocephalus je, skeltauodegis kiras (Xema sabini) – 07-31 Kuveite, o agricola) [53]; antrametis nepalinis erelis (Aquila nipalen- viduržeminis kiras (Larus audouinii) pirmà kartà stebëtas sis) stebëtas Hirsala 07-15 ir dar vienas paukðtis registruotas Gruzijoje. Portugalijos paukðèiø sàraðà papildë 08-20 pamaty- 08-04 Humikkala [64]; paskutinis ðià vasarà retos rûðies tas geltonasis krûminukas (Dendroica petechia), Èekijos – stebëjimas Suomijoje – 08-30 Vanhanselkä pastebëtas ðiauri- 08-19 stebëta pietinë toðinukë (Hippolais rama). nis padûkëlis (Morus bassanus) [55]. [10] – skaièius lauþtiniuose skliausteliuose nurodo, kelinta ðios rûðies registracija ðalyje. 26 Paukðèiai 2015 • 3 naujos paukðèiø rûðys Lietuvoje

MAÞOJI TOÐINUKË – nauja perinti paukðèiø rûðis Lietuvoje

Armandas NAUDÞIUS Maþoji toðinukë (Iduna caligata) © Armandas Naudþius Maþoji toðinukë (Iduna caligata) – dar visai neseniai dau paukðtá tupintá ant karklo arèiau esanèioje sodybvietë- Lietuvoje aptikta paukðèiø rûðis. Pirmà syká ðis rytiniø je. Mano nuostabai, ant to paties krûmo atskrido ir antra- kraðtø paukðtis Lietuvoje atrastas 2008 m. Kurðiø neri- sis paukðtis su vabzdþiais snape. Per kitas kelias valandas joje, Kopgalyje. Tàsyk dar negirdëtà paukðèio balsà atpa- pavyko áþiûrëti gan tikslià vietà, á kurià paukðèiai neðë þino jau ne vienà naujà paukðèiø rûðá Lietuvoje atradæs maistà, kurá rinkdavo aplinkiniuose laukuose. Jauniklius Saulius Karalius. Vëliau ðios paukðèiø rûðies atstovai dar maitino maždaug šešis kartus per valandà, taèiau galëjau du kartus buvo sugauti Ventës rage (2010 ir 2011 m.). dalies atskridimø nematyti, jei paukðèiai bûtø gráþæ á lizdà Nors stebëtojai jau kuris laikas ir dairësi ðiø paukðèiø paþeme, nes intervalai tarp maitinimø nebuvo vienodi. veisimosi metu, juos pavyko aptikti tik šiais metais. Liepos 24 d. Birutë Maldûnienë aptiko dar vienà gie- 2015 m. liepos 18 d., vykdydamas VENBIS projekto dantá patinà netoliese Kirkilø kaimo, Birþø rajone. Paukð- paukðèiø apskaitas Pasvalio rajone, sustojau apsidairyti tis giedojo aukðtomis þolëmis apaugusioje, neðienaujamo- ant kalvos netoliese Kiemënø kaimo. Stebëjau neseniai je pakelëje kurios plotis buvo 2–3 metrai. Nuvykome ten lizdà palikusius suopius bei nendrines ir pievines linges, kità rytà, tikëdamiesi dar vieno perëjimo atvejo, taèiau medþiojanèias nuðienautose pievose, kai ið netoliese esan- pirmoji valanda praëjo veltui – nei giesmës, nei paukðèio. èios senos sodybvietës pasigirdo sunkiai supainiojama trum- Jau gráþdami atgal, pastebëjome vienà toðinukæ neðienau- pa, sodri giesmë. Palaukiau kelias minutes. Giesmë vël jamame griovyje. Buveinë gana panaði, kaip ir prieð tai – pasikartojo. Susirinkau árangà ir nuëjau prie aukðtaûgëmis aukðtaûgiø þoliø plotai, ásiterpæ javø laukuose. Ðákart ne- þolëmis ir keliais karklais apaugusio ploto, kuriame kaþka- toliese buvo ir du keliø hektarø dydþio ðaltalankiø laukai. da stovëjo pastatas, o uþ dvideðimties metrø nuo jo buvo Stebint pirmàjá paukðtá, netrukus pasirodë ir antrasis, jie dar vienas toks pat plotas, tik apaugæs serbentais, karklais, nerodë jokio prieðiðkumo vienas kitam, daþnai tupëdavo þolëmis ir vis dar su buvusio namo griuvësiais. Ðie du plotai buvo ásiterpæ liucernos lauke, apsuptame javø pasëliø. Pir- mosios dvideðimt minuèiø, praleistos stebint karklines nen- drinukes ir rudàsias devynbalses, neteikë daug vilèiø, kol ið liucernos lauko vël iðgirdau tà paèià giesmæ. Greitai sura- dau paukðtá tupintá ant augalo virðûnës, padariau kelis kad- rus, nukreipiau á paukðtá teleskopà – pasitvirtino átarimai, kad girdëjau ir stebiu maþàjà toðinukæ. Per kitas dvi stebë- jimo valandas toðinukë nebegiedojo, jà pavykdavo pama- tyti tik kartais, praskrendanèià ar tupinèià liucernos arba kvieèiø lauke. Gráþau kità rytà auðtant, pasirinkau patogià vietà kiek tolëliau ir, pasistatæs teleskopà, laukiau. Netru- kus išgirdau giesmæ pirmà ir paskutiná kartà tà dienà, sura- Maþoji toðinukë (Iduna caligata) © Armandas Naudþius

2015 • 3 Paukðèiai 27 naujos paukðèiø rûðys Lietuvoje

ant to paties augalo, tvarkydavosi plunksnas. Atstumas nukæ, juolab kad, panaðiai kaip pilkoji peèialinda, ret- buvo nedidelis, per teleskopà buvo puikiai matyti, kad tai karèiais mëgsta kinktelëti uodega. Nuo pilkosios peèia- suaugæ paukðèiai – greièiausiai ir èia buvo pora. Giesmës lindos geriausia atskirti pagal šviesias kojas su kiek tam- negirdëjome. Kitas kelias valandas, kiekvienà kartà jiems sesniais pirðtais ir siaurus, bet aiðkiai ðviesius kiek suap- pradëjus maitintis, tikëjomës, kad rinks vabzdþius jaunik- valëjusios uodegos pakraðèius. Snapo pagrindas gana pla- liams. Gaila, nepastebëjome nei ðios, nei kokios nors kitos tus, posnapis gelsvas, á galà kiek tamsesnis. Virð akiø perëjimà galinèios patvirtinti elgsenos poþymiø. trumpi, bet aiðkûs antakiai, priekinëje dalyje ribojami Liepos 27 d. nuvažiavau patikrinti perimvietës prie kiek tamsesnës spalvos. Maþosios toðinukës mëgsta krû- Kiemënø ir jau ið toli pamaèiau galvijus liucernos lauke. mynus, auganèius atvirose vietose. Daþniausiai laikosi Tikëjausi, kad ûkininkas bus aptvëræs sodybvietæ. Mano krûmynø tankmëje, todël yra sunkiai pastebimas paukštis. apmaudui, taip nebuvo. Trisdeðimt karviø per kelias die- nas jau buvo sumynæ þolæ sodyboje ir viena dar vis ramiai BOOTED WARBLER – NEW BREEDING atrajojo tiksliai toje vietoje, kur turëjo bûti lizdas. Veltui BIRD SPECIES IN LITHUANIA pasidairæs aplinkui nuëjau paieðkoti lizdo – savo nuosta- bai, radau já puikios bûklës ant þemës. Aplinkui nebuvo Armandas NAUDÞIUS matyti nei lukðtø likuèiø, nei negyvø jaunikliø. Neaiðku ar jie spëjo palikti lizdà, ar žuvo. Rugpjûèio 7 d., nuvaþia- Summary. On the 18th July 2015, a new breeding væs patikrinti griovio prie Kiluèiø, nieko neradau, toðinu- bird species - Booted Warbler (Iduna caligata) was found by kës buvo palikusios ir ðá plotà. A. Naudþius near Kiemenai village, Pasvalys district. The Maþoji toðinukë, kaip jau minëta, yra rytinë rûðis, ku- pair of birds was seen bringing food to their offsprings. A rios áprastinis paplitimo arealas driekiasi nuo centrinës Ru- week later, on the 24th July, B. Maldûnienë saw another pair sijos per Kazachstanà, o vakariniame pakraðtyje siekia Bal- of Booted Warblers in Birþai district. In both cases habitat tijos valstybes. Taèiau pastaraisiais metais stebimas rûðies was similar - high grasses between fields. paplitimo slinkimas á vakarus, o tai parodo ir Lietuvoje rasti perintys paukðèiai. Kartu iðkyla klausimas: o kokia situacija Maþosios toðinukës (Iduna caligata) lizdas © Armandas Naudþius yra kaimyninëse ðalyse? Jose maþoji toðinukë taip pat stebi- ma dar visai neseniai, taèiau kiekvienais metais jø aptinka- ma vis daugiau. Latvijoje ði paukðèiø rûðis pirmà syká aptik- ta tik 2012 m. (dviejose vietose), taèiau per trejus metus stebëtojai aptiko dar 19 vietø, kur gyvena šie paukðèiai. Ekspertiniu vertinimu ðiuo metu Latvijoje gali perëti nuo 100 iki 500 maþøjø toðinukiø. Baltarusijoje ði rûðis pirmà syká atrasta 2010 m., kuomet aptikta vieta su trimis giedan- èiais patinais. 2012 m. atrasta dar viena vieta, kur giedojo 6 patinai – èia buvo rastas ir pirmasis ðios rûðies lizdas su jaunikliais. Ðiais metais Baltarusijoje ir vël atrasta nauja ðiø paukðèiø perimvietë. Lenkijoje maþoji toðinukë aptikta tik 2013 m., bet po vienà stebëjimà jau uþregistruota ir 2014 bei 2015 m. Perinèiø paukðèiø ten dar neaptikta. Maþoji toðinukë dydþiu, iðore ir spalvomis labiau primena pilkàjà peèialindà nei mûsiðkæ paprastàjà toði-

Biotopas, kuriame perëjo maþosios toðinukës (Iduna caligata) Biotopas, kuriame perëjo maþosios toðinukës (Iduna caligata) © Armandas Naudþius © Armandas Naudþius

28 Paukðèiai 2015 • 3 naujos paukðèiø rûðys Lietuvoje

MAÞOJI ÐVYGÞDA – nauja perinti paukðèiø rûðis Lietuvoje

Daiva NORKÛNIENË, Darius NORKÛNAS Maþoji ðvygþda (Porzana pusilla) © Marius Èepulis Lietuvos ornitologø draugijos svetainëje tik liepos mintis, kad gal tai Porzana pusilla, prieš porà mënesiø mënesio pradþioje pasirodë praneðimas apie naujà Lietu- atsitiktinai girdëta perklausant paukðèiø balsø áraðus. Pri- voje paukðèiø rûðá – maþàjà ðvygþdà (Porzana pusilla), ëjus beveik 100 m arèiau girdëti tik blogiau, nes dabar nors pirmoji ðios rûðies registracijos diena buvo 2015 m. arèiau girdima ir margojo þiogelio giesmë. Átartinas tarðke- geguþës 28 d., antroji – birželio 10 d., treèioji – liepos sys pasivaidena tik per pertraukëlæ, kai iðtvermingasis þio- 3 d. Ið tiesø, rûðies identifikavimas uþtruko dar ilgiau. gelis nutyla atsikvëpti. Reikia eiti dar arèiau, bet po kojo- Gerokai ilgiau. Dabar nëra jokiø abejoniø, kad maþosios mis suþliugsi vanduo, o pasmakræ pradeda kutenti gausiai ðvygþdos Ðaltojos upës slënyje tikrai buvo girdëtos ir rasoti valerijonai ir vingiorykðtës. Greitai apima abejonë, 2013 m. Kodël „atradimas“ buvo toks ilgas ir kompli- ar tikrai verta suðlapti iki ausø, besivaikant „hiperaktyvià kuotas? Apie visà istorijà nuo pradþiø. kryklæ“? Be to, ir Latvijos pusëje þioruojantis ðviesus dan- Ðiaurinëje Rokiðkio rajono dalyje apie 26 km tæsiasi gaus pakraðtëlis primena, kad apskaitos laikas spaudþia, paukðèiø apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Ðaltojos ir naktis trumpa. Reikia gráþti prie darbo ir „normaliø“ paukð- Vyþuonos upiø slëniai. Ði PAST yra skirta grieþliø apsau- èiø – grieþliø. Mintis apie naujà rûðá nebeatrodo rimta. gai. Teritorijoje nuo 2005 m. vykdomas grieþliø populia- Praëjo dvi savaitës. Apskaitos naktis birþelio 10 d., ar- cijos monitoringas – kas antri metai vykdomos taðkinës tëja vidurnaktis. Tas pats taðkas prie Ðaltojos. Pro grieþliø apskaitos. 2015-ieji yra grieþliø apskaitø metai. grieþimà atsklinda ðvygþdos ðvilpèiojimas ir... vël tas pats Pirmoji apskaita atliekama geguþës pabaigos – birþe- balsas. Tikrai, ten, slënyje plytinèioje ðlapynëje, kaþkas yra. lio pradþios naktimis. Ðiuo metu Ðaltojos upës slënyje, Idëja apie maþàjà ðvygþdà jau neatrodo utopinë, nes po kuriame nemaþà plotà uþima ir ávairios ðlapynës, netyla pirmosios apskaitos skaityta informacija sustiprina viltá, kad daugybës paukðèiø giesmës. Èia susipina lakðtingalø, eþe- Ðaltojos upës slënis gali bûti gana tinkama buveinë. Taèiau riniø ir karkliniø nendrinukiø, margøjø þiogeliø, grieþliø, ðie tylûs, tik fragmentiðkai ið toli pro kitø paukðèiø giesmes ðvygþdø balsai. Su pertraukëlëmis bûbsi didysis baublys, prasimuðantys garsai vis tiek atrodo ne itin panaðûs á per- þviegia ilgasnapës viðtelës, klykia pempës. Viename ið ap- klausytus áraðuose. Bandymas áraðyti balsus vietoje nepavy- skaitos taðkø geguþës 28–29 d. vidurnaktá pro paukðèiø ko – áraðe girdëti tik skardþiabalsiø paukðèiø giesmës. balsø „chorà“ ausis pasiekia dar kaþkokie garsai. Tylus Neatpaþintas balsas nedavë ramybës namuose. Dar kartà terškesys, girdimas „giliame fone“ ir atrodo, bet kurio paukð- klausëmës bent kiek girdëtus garsus primenanèiø paukðèiø èio giesmë já nustelbia. Ðis garsas ðiek tiek panaðus á keistà balsø áraðø. Prasidëjus liepai ir nutilus daugumai paukðèiø varlës kurkimà ir gana panaðus á dryþgalvës kryklës balsà. giesmiø, nutarëme dar kartà pabandyti patvirtinti arba pa- Bet balsas tikrai keistas ir dar prieð dvejus metus, bûtent neigti maþosios ðvygþdos hipotezæ. Spëjome, kad ðiuo metu ðitame paèiame taðke privertë suklusti, taèiau tà kartà taip aktyvi vokalizacija jau gali bûti pasibaigusi, todël pasiëmë- ir liko priskirtas „keistenybëms“. Ðá kartà sukirba nedràsi me grotuvà su maþosios ðvygþdos balso áraðu ir liepos 3 d.

2015 • 3 Paukðèiai 29 naujos paukðèiø rûðys Lietuvoje

pavakaræ nuvykome á Ðaltojos slëná. Oras buvo labai palan- 0,3–0,7(1) m. Vietomis siaurutë upës vaga tarsi visai pra- kus balsams klausytis: jokio vëjo, giedra. Provokaciná áraðà dingsta, dar siauresnëmis juostelëmis apibëga ávairias plo- pradëjome transliuoti saulei nusileidus. Praeina pusvalan- vas ir vël susilieja. Atrodo, slënis ar jo dalys gausiai maitina- dis – nieko. Stebime, kaip á slënio pakraðtá nakvynei bûre- mas ðaltiniø – ið èia turbût ir Ðaltojos vardas. Ðlapynës palei liais leidþiasi gervës, priskaièiuojame jø daugiau nei šimtà. vagà – ávairaus ploèio ir dydþio „pilvukai“. Didþiausia jø – Lakðtingalø visai negirdëti, tingiai èirðkauja nendrinë starta. beveik 400 m ploèio, apie 50–60 ha ploto, maþesnës 100– Palyginti su birþelio pradþia – beveik tyla. Praeina valanda, 200 m ploèio, uþimanèios 15–20 ha. Beje, nors tik vienà bet nieko panaðaus á tai, kà tikimës iðgirsti, nëra. Pradeda kartà, taèiau èia buvo registruota ir plovinë viðtelë. Taigi ðvilpèioti ðvygþda, toliau – dar viena. Ir tikrai nenuostabu, trys Porzana genties rûðys vienoje buveinëje! kad daugiau nei po valandos átempto klausymosi vienam ið Ið keliø maþosios ðvygþdos stebëjimø turbût negalima mûsø pasivaidena trumpas terkðtelëjimas. Po keliø minu- paþerti aibës patikimø patarimø norintiems ieðkoti naujø èiø pasivaidena kitam... o dar po pertraukëlës jau vaidenasi maþosios ðvygþdos perimvieèiø, taèiau pagrindinis daly- abiem ið karto. Tik nuo ðios akimirkos pardedame tikëti, kas, á kurá reikëtø atsižvelgti, tai santykinai maþu atstumu kad tai ne vaizduotës sukurtas garsas. Terðkimas labai tylus, girdimas balsas. Collinso paukðèiø vadove raðoma, kad bet vis aiðkesnis, tik su ilgokomis pauzëmis. Dar po pusva- maþosios ðvygþdos girdimos ne didesniu nei 250 m atstu- landþio pauzës pastebimai trumpëja, o balsas garsëja. Jau mu, o dažnai tik 75 m! Todël didesnëse teritorijose, sie- galima girdëti ir tas iðraiðkingas intonacijas, terðkimas ne kiant prieiti tinkamu atstumu, gali bûti neiðvengiamas ir toks vienodas, ámantresnis ir labai jau panaðus á mûsø turi- naktinis „pasimaudymas“ gana giliame vandenyje, ypaè jei mo áraðo. Praëjus maþdaug dviem valandoms po saulëlydþio siekiama nustatyti ne tik maþosios ðvygþdos buvimo faktà, paukðtis praktiðkai nebenutyla. Ið tokio laipsniðko vokaliza- bet ir gausà. Patartina gerai iðnaudoti ir birþelio pabaigos – cijos intensyvumo didëjimo atrodytø, kad mûsø provokaci- liepos pradþios laikà, kai stipriai aptyla dauguma paukð- ja balso áraðu átakos, ko gero, neturëjo – mažosios švygždos èiø. Rûðis tikrai ne ið „lengvøjø“, taèiau atrodo, kad turi ir gyvena savo ritmu. Kiek tolëliau iðskiriame dar vieno paukð- vienà didelá pliusà – fantastiðkà aktyvumà. èio balsà. Esame maþdaug uþ 70 m nuo garsiausiai traðkan- Kitiems metams turime planø detaliau patyrinëti Ðal- èio, terðkianèio, kurkianèio paukðèio. Bandome balsà áraðy- tojos slënio maþàsias ðvygþdas, todël kviestume visus, ti. Èia pat áraðà perklausom, bet jo kokybë nuvilia. Brenda- norinèius prisidëti. me artyn, vanduo gilëja, semia kelius, ir dabar paukštis jau ne toliau kaip už 20 m. Iš tokio atstumo padaryto áraðo BAILLON’S CRAKE – NEW BREEDING kokybe liekame patenkinti. Trumpam nutilus artimiausiam BIRD SPECIES IN LITHUANIA paukðèiui, pasigirsta nebe vieno, o dviejø kaimynø balsai. Maþøjø ðvygþdø koncertà paliekame vidurnaktá ir atrodo, Daiva NORKÛNIENË, Darius NORKÛNAS vis dar paèiame jo ákarðtyje. Gana gerai jas girdime ir prie palikto automobilio, uþ maþdaug 200 m (èia balsai girdëti ir Summary. The first registration of Baillon’s Crake in pirmuosius kartus, tik žymiai tylesni). the Ðaltoja Valley, Rokiðkis district, took place on May 28th Vaþiuodami namo sumuojame faktus: pirmà kartà bal- 2015, later followed some more registration facts, however, it sai girdëti 2013 m., o šiemet teritoriniai balsai toje paèioje took longer to get sure identification of the silent voice. When vietoje su keliø savaièiø pertraukomis registruoti tris kartus finally, the fact of observation was announced in July, some ir identifikuoti net trys teritoriniai paukðèiai. Nekyla abejo- more observers checking the valley heard 8-10 singing birds niø, kad maþoji ðvygþda – perinti Ðaltojos upës slënio rûðis. in different places. The species, probably, was heard in the Džiugi naujiena netruko pasklisti tarp ornitologø. same place in 2013. Naujà Lietuvoje rûðá pasiryþo áamþinti Marius Èepulis, o liepos 11–13 d. Ðaltojos slënyje apsilankë ir ið ðiø kraðtø kilæs Mindaugas Kirstukas. Jis mûsø nurodytoje teritori- joje ir kitose upës atkarpose su panaðiomis buveinëmis keliø kilometrø atkarpoje ið viso girdëjo 8–10 paukðèiø. Buveinë, kurioje registruota ði rûðis, gana ádomi. Èia absoliutûs augalijos dominantai yra baliniai asiûkliai. Tik ið arèiau matyti ðiek tiek ávairesnës augalijos: ðakniastiebinës viksvos (kupstiniø viksvø – tik viena kita), puplaiðkiai, va- lerijonai, sûdrai, vingiorykðtës, retos ðvendrø grupelës, nen- driniø dryþuèiø lopinëliai, kai kur pakraðèiuose – ir nen- driø juostos. Centrinëje dalyje karklø krûmai labai reti, þemuèiai, pakraðèiuose – aukštesni, tankesni. Teritorija vi- Biotopas, kuriame perëjo maþosios ðvygþdos (Porzana pusilla) siðkai nenaudojama ûkinei veiklai. Vandens lygis – apie © Marius Èepulis

30 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

ALIASKA – LAUKINËS GAMTOS KARALYSTË

Arûnas ÈERKAUSKAS, Kæstutis ÈEPËNAS, Marius KARLONAS

Baltoji pelëda (Bubo scandiacus). Barrow, 2015-07-01 © Marius Karlonas

Aliaska su savo puse žmogaus kvadratiniame kilo- tais ir briedþius. Gausu karolininiø anèiø (Anas caroli- metre tokia plati, kad, atsiþvelgiant á mûsø aplankytas nensis), amerikiniø cypliø, aplink iðkeltuose inkiluose vietas, straipsnio pavadinimo prasmæ reikëtø gerokai pa- perinèiø miðkiniø amerikiniø kregþdþiø (Tachycineta bi- siaurinti. Turbût tie, gamtinëje dokumentikoje matyti, color). Aptikome aliaskiná tikutá (Tringa solitaria), mar- laukiniai toliai ir patraukë mus. gàjá tulikà (Tringa melanoleuca). Pelkës pakraðtyje paste- Jei kompanijoje yra Kæstutis, tai ir kelionës iniciato- bëjome lizdà susikrovusá baltagalvá jûriná erelá (Haliaeetus rius bus, žinoma, jis. Anas vis brandino mintá nuvykti á leucocephalus). Pastarasis plaèiai paplitæs pakrantës zo- Amerikos ðiauræ pas baltàsias pelëdas, ypaè po ðiuo klau- noje, áprastas ir jau tapæs sinantropine rûðimi. simu nerezultatyvios Kanados. Arûnui prireikë pusmeèio Kitas kelionës tikslas – SeAwardas, nedidelis mieste- buitinës rutinos, kad, spjovæs viskà, „pasiraðytø“ tai avan- lis vandenyno álankos pakrantëje. Neskaitant þvejybos, tiûrai. Kai sergi kelioniø manija, ilgai prieðintis nepa- gera vieta ir paukðèiø stebëjimams, tiek jûriniø, tiek mið- vyksta. Beliko ákalbinti Mariø. Laimei, jis seniai Aliaskà ko. Þinojome, kad vandenyne ant uolø yra ásikûrusios sapnavo, tad sunku nebuvo. Na, o ketvirtajam kelionës didþiulës kiriniø ir alkiniø paukðèiø kolonijos. Marius dalyviui tereikëjo pasiûlyti. Taigi susidëliojo ávairialypë jau iš vakaro paþymëjo taikiná – kuoduotàjá mormonà komanda, kurios nariai turëjo ávairiø pomëgiø ir tikslø, (Fratercula cirrhata). Kità dienà graþu buvo þiûrëti, kaip bet visus juos vienijo gamta: Arûnas, Kæstutis, Marius ir jis bandë tà taikiná kliudyti ðokinëdamas su „bazuka“ po Rasmuntas. Taigi, nuo birželio pabaigos iki beveik liepos laivelio dená, o Kæstutis uþ borto kitus ðokius šoko. Be vidurio bandëme suprasti, kokia ta laukinë Aliaska. minëtojo mormono stebëjome ir daugiau sparnuoèiø: Kas kam rûpëjo: paukðèiai, meðkos, briedþiai, laði- raguotàjá (F. corniculata) bei ragasnapá (Cerorhinca mono- ðos, otai, bet prioritetas dël ornitologø daugumos buvo cerata) mormonus, plonasnapæ audronaðà (Puffinus te- paukðèiai, ir galvoje turëjome, kaip Marius sakë, target nuirostris). Bet visa tai – tik ið gan smarkiai siûbuojanèio species sàraðà. Kelionæ, iðsinuomojæ automobilá, pradëjo- laivelio. Kam sekësi, kam ne, bet tikrai ne uþ borto plau- me nuo didþiausio Aliaskos miesto Ankoridþo. Valanda kiojanèioms þuvims. Stebint nuo kranto taip pat buvo kà kelio pakrante á pietus – ir pasiekëme Poterio pelkes pamatyti: islandinæ antá (Histrionicus histrionicus), ausuo- (Potter marsh). Pelkë susiformavo per pajûrio þemumà tàjá kormoranà (Phalacrocorax auritus) Ramiojo vande- nutiesus geleþinkelá. Joje buvo ásikûrusi paprastøjø kirø nyno taistæ (Cepphus columba), ilgasnapæ alkutæ (Brachy- ir poliariniø þuvëdrø kolonija. Árengtas paþintinis takas, ramphus marmoratus), gausybæ blyðkiasparniø kirø (La- nuo kurio gan patogiai galima stebëti paukðèius... O kar- rus glaucescens). Èia pat ir sengirë su ásiterpusiomis sody-

2015 • 3 Paukðèiai 31 ornitologinës kelionës

bomis (be sodø). Beveik kiekvienoje buvo paukðèiø le- sykla – ideali vieta pamatyti pušiniø sniegenø. O nušie- nautose kiemø vejose stebëjome strazdus klajoklius (Tur- dus migratorius) bei apykaklëtuosius dirvinius strazdus (Ixoreus naevius). Medynuose nesunkiai galëjome surasti tipiškø miðko rûðiø – rudagalvæ zylæ (Poecile hudsonicus), kanadiná bukutá (Sitta canadensis), auksajuostá nykðtukà (Regulus satrapa). Pasisekë pamatyti Stelerio mëlynojo këkðto (Cyanocitta stelleri ) ðeimynà. Homeris – dar vienas nedidelis uostukas. Aliaskoje nesuprasi, ar tai gyvenvietë, ásiterpusi á gamtà, ar gamta – á gyvenvietæ. Ypaè malonûs minëti miestukai, viskas èia pat, arti: taiga, vandenynas, eþerai, pelkës, kalnai. Gali žygiuoti kur nori ir ieðkoti laukinës gyvasties. Palei pa- krantës uþliejamas pievas yra ir paþintinis ornitologinis takas. Pievose braidžiojo kanadiniø gerviø (Grus cana- densis) šeimyna, vidury miestuko perëjo baltagalviai jûri- niai ereliai, eglëse maitinosi margasparniai kryžiasnapiai, priekrantëje zujo alkiniai paukðèiai, taip pat neretas ame- rikinis juodakaklis naras (Gavia pacifica), pasisekë pama- tyti ir geltonsnapá narà (Gavia adamsii). Krûmuose knibþ- dëjo smulkmës: paprastøjø èimèiakø, paprastøjø preri- Meksikinis vandeninis strazdas (Cinclus mexicanus). niø þvirbliastarèiø (Passerculus sandwichensis), karûnuo- Aliaska, 2015-07-06 © Marius Karlonas tøjø krûminukø (Setophaga coronata) ir kt.

Denalio nacionalinis parkas, 2015-07-04 © Marius Karlonas

32 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

Barrowas – ðiauriausias Aliaskos taðkas, vietiniø inui- tø kalba reiškiantis „vieta, kur mes medþiojame baltàsias pelëdas“. Susisiekimas – apie 2 valandos skrydžio lëktuvu. Atsidûrëme visiðkame pasaulio kraðte, kur net ir medžiai neauga. Ledo kepurë – vos uþ keliø kilometrø nuo kran- to. Kaip skelbia „Lonely planet“, Barrowas tikrai nepana- ðus á turistø rojø, nebent paukðèiø stebëtojams. Galima pridurti, kad jei ne valstybinës vëliavos ant pastatø, nepa- manytum apskritai esantis Jungtinëse Amerikos Valstijo- se. O paukðèiø èia tikrai gausu, nors rûðiø ir ne per dau- giausiai. Birþelis geriausiai tinka jiems stebëti. Ðiaurëje gam- tos ritmas keièiasi akimirksniu. Viena savaitë – ir jau, þiû- rëk, vienà kità rûðá praþiopsojai. Taip mes pavëlavome sutikti akiniuotàjà gagà (Somateria fischeri), vos spëjome pamatyti skiauterëtàsias gagas (Somateria spectabilis). Užtat buvo pats didžiausias sibiriniø gagø bei lediniø anèiø sam- bûris. Tundra knibþdëjo jaukiø tilvikø. Taip ir þiûrëk, kad neuþliptum ant lizdo. Paukðèiai pakyla nuo jo, bet èia pat, per metrà nuo žmogaus, vël tupiasi ant dëties. Dažniau- siai tai tundriniai (Calidris pusilla) ir raibakrûèiai bëgikai, reèiau – amerikiniai sëjikai. Balose áprasti plokðèiasnapiai ir apvaliasnapiai plaukikai. Maloniai nudþiugino ilgasna- piai dumbliai (Limnodromus scolopaceus). Gyvenvietëse þvir- Kanadinë gervë (Grus canadensis). Homer, 2015-06-27 blius pakeitë vidurnaktá (na, ten saulë vasarà nenusilei- © Arûnas Èerkauskas

Grizlis (Ursus arctos horribilis). Aliaska, 2015-07-09 © Marius Karlonas

2015 • 3 Paukðèiai 33 ornitologinës kelionës

dþia) sau giedanèios sniegstartës, o palangiø lesyklëlëse kapstësi poliariniai ir paprastieji èimèiakai. Ið esmës á Bar- rowà vykome dël baltøjø pelëdø, ir jø ten nesunkiai rado- me bent keletà. Kæstuèio svajonë iðsipildë. O palikti anks- tesniø stebëtojø uþraðai liudijo, kad viena pelëda kurá laikà medþiojo paèioje gyvenvietëje. Denalio nacionalinis parkas – turbût labiausiai ið- reklamuota Aliaskos saugoma teritorija su aukðèiausiu Ðiaurës Amerikos Makinlio kalnu. Gan ádomi parko lan- kymo sistema. Nusiperki lankytojo ir kartu specialaus parko maršrutinio autobuso bilietus. Savu transportu leidžiama važiuoti tik iki vieno taško, keliolika kilomet- rø. Vieninteliu keliu autobusai veža apie 80 km gilyn á parkà. Gali bet kur ið jo iðlipti, bet ne arèiau kaip per ~1,5 km nuo paskutinio matyto þvëries (lokio, elnio ir pan.). Suprask, toliau pats atsakai už save. Galima žygiuo- ti kiek nori (priklausomai nuo lankytojo bilieto) ir kur nori. Autobusai vaþinëja kas kelias–keliolika minuèiø visà dienà. Jau lankytojø centre mus pasitiko kanadinis këkðtas (Perisoreus canadensis). Taèiau parko toliai neap- rëpiami, ir paukðèiams stebëti ne patys geriausi, gal išsky- rus kilniuosius erelius ir tundrines žvyres (Lagopus muta). Mums turbût didþiausias netikëtumas buvo medþiokli- Raibakrûtis bëgikas (Calidris melanotos). niø sakalø ðeimyna. Nepaisant skurdokos ornitofaunos, Barow, 2015-07-01 © Marius Karlonas parko kraðtovaizdis svaiginantis.

Rasmuntas, Arûnas, Kæstutis, Marius, 2015-07-04 © Kæstutis Èepënas

34 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

Taèiau ne maþiau svaiginantis ir gerokai gausesnis paukðèiø – Denalio greitkelis (paprasèiausias, tik vasarà funkcionuojantis þvyrkelis ) uþ parko ribø. Paukðèiø ste- bëtojai labiau rekomenduoja bûtent ðio kelio apylinkes, o ne Denalio nacionaliná parkà. Ir tikrai, èia stebëjome nemaþai naujø paukðèiø rûðiø: gulbes trimitininkes (Cyg- nus buccinator), baltakaktes nuodëgules (Melanitta perspi- cillata), baltakaktes klifines kregždes (Petrochelidon pyr- rhonota), meksikinius vandeninius strazdus (Cinclus me- xicanus) ir kt. Stebint paukðèius kelias áveikiamas per dienà. Kaip supratome, valstybinëje þemëje bet kur gali- ma stovyklauti, jei nuspræstume likti ilgesniam laikui. Privaèià nuosavybæ visur išduoda informaciniai ženklai. Sumàstëme pakeliui stabtelëti neplanuotame taške – Valdeze. Kelioniø gidai kaþkodël já „nurašo“ kaip neádo- mø naftininkø miestelá, bet mums jis paliko tikrai gerà áspûdá. Gaila, trumpokai uþtrukome. Na, tai standartinis pakrantës uostukas, bet nestandartiniame kalnø peizaþe su upëmis, kriokliais, eþerais. Paukðèiø taip pat buvo. Verta paminëti juodàjà amerikinæ jûrðarkæ (Himantopus bachmani), dëmëtàjá krantiná tilvikà, pûkuotàjá gená (Pi- coides pubescens), taip pat matëme alkiniø, kiriniø ir kito- kiø paukðèiø. Nuvykti tiesiogiai iš Vilniaus á Ankoridþà galima gan Stelerio mëlynasis këkðtas (Cyanocitta stelleri). patogiai, be ilgø laukimø, per Frankfurtà (gráþome á Ry- Seaward’as, 2015-06-26 © Marius Karlonas

Sibirinës gagos (Polysticta stelleri). Barrow, 2015-07-01 © Marius Karlonas

2015 • 3 Paukðèiai 35 ornitologinës kelionës

gà per Frankfurtà). Jei vyktumëte á Aliaskà vien stebëti paukðèiø, birþelio ir liepos sandûra nëra pats geriausias laikas (bet ir ne blogiausias). Orø atþvilgiu gal ir geresnis: pietinëje dalyje vyravo apie +20 °C, paèioje ðiaurëje oras neprognozuojamas ir per dienà gali keistis nuo keliolikos laipsniø ðilumos iki keliø laipsniø ðalèio. Svarbiausia, kelionës negadino lietus. Pakrantës rajonuose uodø pro- blemos nëra. Giliau á þemynà jø daugiau, bet ne tiek, kiek Lietuvos miškuose – purškalais naudotis neteko. Gal tai priklauso nuo metø laiko ir vietovës. Paukðèiø stebësenai tinkamiausias metas turëtø bûti geguþës ir birþelio sandûra. Infrastruktûra Aliaskoje maksimaliai ið- vystyta. Iðsinuomojus maðinà galima vaþiuoti kur nori (žinoma, keliais). Þinoma, Aliaska didþiulë, ir atokesni rajonai greièiausiai, pasiekiami lëktuvu, o kartais tai ir vienintelis bûdas. Nepaisant „amerikoniðkø“ kainø, Aliaska, nors ir turinti gerà infrastruktûrà, bet tikrai dar laukinë. Pama- tëme didþiàjà dalá vietinës paukðèiø faunos. Gal kiek per maþai laiko skyrëme stebëjimams miðkuose. Aplankyti pakrantës miestukai – ideali lauko mokykla „akiai at- mušti“ á jûrines paukðèiø rûðis. Naudojome paukðèiø paþinimo vadovà „National Geographic Field Guide to the Birds of North America“ (6 leidimas), bet taip pat vartëme ir rekomenduotume „The Sibley Field Guide to Amerikinis sëjikas (Pluvialis dominica). Barow, 2015-07-01 the Birds of Western North America“. © Marius Karlonas

Šiaurinis elnias (Rangifer tarandus). Denalio nacionalinis parkas, 2015-07-05 © Marius Karlonas

36 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

Langanes, Islandija, 2014-06-24 © Remigijus Gegelevièius

Remigijus GEGELEVIÈIUS PAUKÐÈIØ NUMYLËTA ATÐIAURIOJI ISLANDIJA

Turbût nesuklysiu sakydamas, kad kiekviena Europos valstybë tam tikras savo vietoves apibûdina labai skambiu pavadinimu, tokiu kaip „paukðèiø rojus“. Ir vëlgi turbût nesuklysiu darydamas prielaidà, jog daugeliu atvejø taip siekiama minimose vietovëse kuo plaèiau iðplëtoti turizmà, pritraukiant bûrius „alkanø“ paukðèiø stebëtojø. Deja, daugelis tokiø vietoviø gausiu sparnuoèiø antplûdþiu pasiþymi tik sezoniniø migracijø metu. Pasirinkæs tokius taðkus paukðèiams stebëti neretai gali kiek nusivilti, suþinojæs, jog atvykai savaite per vëlai ar per anksti, ar tiesiog, – kaip mûsø bendraminèiai mëgsta sakyti, – tokie metai, paukðèiø maþai.

O štai Europos ðiaurë visai kitokia. Vasarà ji atgyja ir turëdami tikslà pagrindiniu A1 keliu apvaþiuoti aplink suklega tûkstanèiais balsø. Veisimosi laikotarpis èia labai salà, uþsukant á kai kurias rekomenduojamas paukðèiø trumpas, taèiau labai intensyvus, paukðèiø ávairovë santy- stebëjimo vietas. Kelionës metu áveikëme 2500 km. Ga- kinai nedidelë, bet gausa pribloðkia net ir visko maèiusius. liu pasakyti tik viena: tai šalis, kur už kiekvieno kelio Kadangi Norvegijos ðiaurëje lankiausi prieð kelerius me- vingio laukia nauji potyriai. Kuo giliau skverbëmës á jà, tus, žinojau, kad ji, turiu galvoje ðiauræ, niekada nenuvils. tuo labiau ji átraukë ir uþvaldë mus. Be abejo, tikëjausi ne maþesniø áspûdþiø ir ið Islandijos. O kaipgi paukðèiai? Trumpai apibûdinant tai, – paukð- Kodël Islandija? Dël atðiauraus klimato, tundros platybiø, èiø rojus, ir pats tikriausias. Vos lëktuvui nusileidus, ðalia gausybës visiðkai plikø ar sodriai þaliø kalnø, savo pasiro- nusileidimo tako, mus pasitiko keletas raudonkojø tulikø dymo laiko kantriai laukianèiø ugnikalniø, jau iðsikvëpu- ir pieviniø kalviukø. Pirmasis mûsø kelionës tikslas buvo siø krateriø, uþvirusiø geizeriø, galybës lediniø kriokliø, ðiaurëje esanèio Myvatno eþero, taip liaupsinamo pasau- skaisèiai þydro ledyno, „mënulio“ pavirðiaus, fjordø ir, žino- lio ornitologø ir paukðèiø stebëtojø, bei jo apylinkiø ap- ma, gausybës paukðèiø, kuriuos tikëjausi surasti. lankymas. Ir ið tikrøjø, vietovë pribloðkë, eþeras buvo Kelionën iðvykome 2014 m. birželio 18 d., panirda- pilnas ávairiausiø anèiø, raguotøjø kragø, apvaliasnapiø mi á 12 dienø nuotyká (Islandijoje rekomenduojamas plaukikø ir t. t. Nepaisant beveik be paliovos trukusio laikotarpis paukðèiams stebëti – nuo geguþës paskutinës lietaus ðioje vietovëje praleidome tris paras. Eþeras ir jo savaitës iki liepos vidurio). Kelionë prasidëjo apie 30 km apylinkës èia tiesiog alsuoja gyvybe. Kasdien fotografuo- nuo Reikjaviko esanèiame oro uoste, ið kuriuo išsinuo- davau, kol eþerà aptraukdavo tamsa, suformuota sunkiø motu senuku „Subaru Forester“ pajudëjome ðiaurës link, debesø ðydo ar lietaus lašai atkakliai imdavo belstis á prie-

2015 • 3 Paukðèiai 37 ornitologinës kelionës

Islandinë klykuolë (Bucephala islandica). Laksos upë ðalia Myvatno ežero, Islandija, 2014-06-20 © Remigijus Gegelevièius Pirmà kartà islandinæ antá aptinkame prie Godafos- so krioklio, kur du patinai sau tupi sraunios upës salelëje, taèiau pozuoti jie nelinkæ ir mums priartëjus akimirksniu pradingsta srovëje. Myvatno eþeras ir jo apylinkiø upës, ypaè Laksa, pristatomos kaip áprastos šios anties buvei- nës. Ir ið tikrøjø, pateliø aptinkame nesunkiai, taèiau patinà kartu su patele ramiai sau besiilsintá randu Laksos upës uþutëkyje tik treèiàjà paieðkø dienà. Tai pasisekë – ðoku á bridkelnes, lendu á vandená ir ramiai su jomis „pasiplaukioju“. Antys pozuoja gal per 10 metrø ir net ledinis vanduo geram pusvalandþiui virsta lyg karðtøjø versmiø baseinu. Jaudulys ir dþiaugsmas „veža“ – toks groþis panosëje! Èia pat á kompanijà ásijungia ir teritori- nes demonstracijas atlieka iðdidus islandinës klykuolës patinas. Pastarasis ásikarðèiavæs lauk ið savo uþutëkio veja atklydusiø lediniø anèiø porelæ. Vandenyje uþsibûnu dar pusvalandá, kol iðgirstu uþ nugaros spragsinèius fotoapa- ratus. Atsisuku, ant uolø stovi keliolika nustebusiø paukð- èiø stebëtojø ir fotografø, kurie „pyðkina“ á antis, o kai kurie – ir á tà, kuris su tomis antimis „maudosi“. Trys Mormonas (Fratercula arctica). dienos paieðkø atpirko lûkesèius, paliekame eþerà, nors Nupskatla, Islandija, 2014-06-24 © Remigijus Gegelevièius èia galëèiau praleisti visà atostogø laikà. Traukiame á kiná objektyvo stiklà. Tada turëdavau nenoriai atsitraukti ðiauræ, Husaviko link. Pakeliui Vestmanvatno ežere, be ir laukti rytojaus. Ir taip nuo ryto iki vakaro. rudakakliø narø, kuriø Islandijoje gausu, pagaliau aptin- Vykdamas á Islandijà þinojau, kad noriu pamatyti ir kame ir porelæ lediniø narø. Deja, jie plaukioja paèiame nufotografuoti pagrindiná penketukà: islandinæ antá, islan- eþero viduryje, todël galiu tik pasigroþëti ið toli. Visai dinæ klykuolæ, medþiokliná sakalà, lediná narà ir tundrinæ netoli Husaviko, viename eþerëlyje, vël aptinkame ledi- þvyræ, na, o jei pasisektø – ir plokðèiasnapá plaukikà. niø narø porelæ su dviem jaunikliais. Ið ryto bandau at-

38 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

Islandinë antis (Histrionicus histrionicus). Laksos upë ðalia Myvatno ežero, Islandija, 2014-06-22 © Remigijus Gegelevièius

Ledinis naras (Gavia immer). Netoli Husaviko, Islandija, 2014-06-23 © Remigijus Gegelevièius spëti jø marðrutà ir laukiu uþsimaskavæs eþero pakrantë- liais. Aplink laivà vëjà kartkartëmis perskrodžia ðiauriniai je. Esu pamalonintas reginio, kai á naro sparnà atsimuðæ fulmarai bei bûriais maitinti jaunikliø á netoliese pûpsanèià rytiniai saulës spinduliai suþiba balèiausiais perlais. Lundeyo salà traukianèios jûrø papûgos – mormonai. Iš Husaviko uosto kelioms valandoms plaukiame á ban- Toliau traukiame á vienà ðiauriausiø Islandijos tað- giniø karalystæ, kur tà dienà kuprotieji banginiai, kaiðioda- kø, Nupskatlà, kur ant iš vandenyno išdygusios vienišos mi pelekus bei plekðnodami per vandená uodegomis, iðnyra uolos Langaneso plokðèio pavirðiaus peri ðiauriniai padû- pasisveikinti su ðiaurinio vëjo gerokai atvësintais smalsuo- këliai, mormonai, o „žemesniuose aukštuose“ ásikûræ tûks-

2015 • 3 Paukðèiai 39 ornitologinës kelionës

lonija, jûriniais bëgikais, raudonkojais tulikais bei pavie- nëmis sniegstartëmis. Judame pietø link. Oras staiga pradeda vësti, ir nuva- þiavus vos kelis ðimtus kilometrø temperatûra nukrinta iki +6 °C, o vëjas ásismarkauja tiek, kad sustojæs nufotogra- fuoti, rodos, visiðkai gyvybës apleistø kalnø ir iðlipæs ið automobilio tiesiog „atsigulu“ ant vëjo, kitu atveju bûèiau nukritæs aukðtielninkas. Ir tik dabar suprantu, kam maði- noje reikalingas perspëjantis uþraðas: „išlipdami laikykite duris“. Orai taisytis pradeda tik po dviejø dienø, kai artë- jame pietinës pakrantës link. Kalbëdamas apie pagerëjusá orà turiu galvoje +12–14 °C ir nuolat þemiau kalnø virðû- niø kybanèius debesis, aklinoje apsuptyje ákalinusius pa- krantæ. Saulës ðilumà keliaudami pajusime dar du vakarus, paèioje mûsø kelionës pabaigoje. Pietuose aplankome Jakulsarlono eþerà, kuris maiti- namas didþiausio Islandijoje Vatnajokulo ledyno. Ledo Perkûno oþelis (Gallinago gallinago). Skaftafello nacionalinis lieþuvis èia pastoviai juda eþero link, o su didþiausiu parkas, Islandija, 2014-06-25 trenksmu lûþtantys ledo luitai krenta eþeran, kur uþkim- ðæ susiaurëjusá praëjimà, stoviniuoja vis pakumðèiuodami vieni kitus, kol iðdidþiai pajuda vandenyno link, kur ban- gø pagauti plaukia á begalines platybes. Ðalia ðio eþero, prie stovëjimo aikðtelës, peri tûkstantinë poliariniø þu- vëdrø kolonija. Stebime, kaip nenuilstantys tëvai vaiðina savo atþalas ávairaus kalibro þuvimis ið lediniø vandenø. Tam, kad nepelnyèiau niekam nereikalingo neprielanku- mo, tiesiog apsimetu automobilio ratu, prie jo prisis- pausdamas. Kelis kartus stebiu, kaip veikia þuvëdrø ko- lonijos apsaugos mechanizmas, lyg ið niekur iðnirus di- dþiajam plëðikui. Tàkart niekas nenukentëjo, bet niekas ir nepasisotino. Pakeliui aplankome Dyrolaey’o bazaltines uolas. Ðio- je vietovëje paukðèiø ramybë saugoma iki rugsëjo 1 d. Èia turëtø bûti gausi mormonø kolonija, taèiau pastebi- me vos kelis paukðèius. Gal visgi ne tas metas – vidurdie- nis. Dauguma vietø tiesiog aptvertos, siekiant apsaugoti paukðèius nuo gausybës turistø. Tai bene vienintelë vie- ta, rekomenduojama vadovuose, kur, be ir taip visur gau- siø rûðiø, tokiø kaip ðiaurinis fulmaras ar tripirðtis kiras, jokiø paukðèiø turgaus apraiðkø nerandame. Vykdami á Skaftafello nacionaliná parkà, kempingà pasiekiame vëlai vakare. Ásikuriame kalno papëdëje, kur iðkart mums uþgroja kelios tundrinës þvyrës, o kelià tua- leto link pastoja vakarieniaujantis perkûno oþelis, kuris intensyviai savo snapu bado vejà, kaskart sukiðdamas já vos ne visà. Fotografuoti jau gerokai per vëlu, tad prisëdu ir stebiu vos per metrà godþiai uþkandþiaujantá vakaro Šiaurinis fulmaras (Fulmarus glacialis). Prie Olfusos, sveèià. Anksti ryte, paliekant stovyklavietæ, labai nustembu Islandija, 2014-06-22 © Remigijus Gegelevièius ant parko stendo iðvydæs mus iðlydintá tà patá paukðtá. tanèiai alkø ir narûnëliø, „balkonuose“ peri fulmarai, Esu visiškai tikras, kad tai vakarykštis mano draugelis. aplink sukasi sidabriniai bei poliariniai kirai. Kad ir kaip Šoku iš mašinos stvëræs fotoaparatà ir pradedu fotogra- bûtø keista, pats ðiauriausias taðkas dovanoja paèià karð- fuoti ið toliau, po truputá artëdamas, kol fotoaparatas èiausià dienà, +22 °C. Po pietø paliekame ðiauræ atsi- nebefokusuoja. Keièiu teleobjektyvà á panoraminá ir ar- sveikindami dar ir su tûkstantine poliariniø þuvëdrø ko- tëju toliau, o oželis tik labai tingiai mane stebi, kartkar-

40 Paukðèiai 2015 • 3 ornitologinës kelionës

Raguotieji kragai (Podiceps auritus). Myvatno ežeras, Islandija, 2014-06-19 © Remigijus Gegelevièius tëmis atmerkdamas vienà ir priverdamas kità aká nusiþio- pasiruoðusius palikti lizdus jauniklius. Stebëdamas star- vauja, o po to paslepia savo yliná snapà po paðiauðtomis tas ant uolos atbrailos praleidþiu kelias valandas. Lieka plunksnomis, taip pavirsdamas margu kamuoliuku. Ga- paslaptis, kaip jos tokiom atðiauriom sàlygom sugeba lø gale nusprendþiu ásiamþinti su ðiuo draugiðku ðiaurie- iðmaitinti palikuonis. èiu. Ilgasnapis lieka sergëti savo stendo, o mes judame Likus kelioms paskutinëms kelionës dienoms pasie- savo reikalais. Ðiandien planuoju aplankyti Ingolfshofdo kiame pietvakarinëje Islandijos pakrantëje esanèià tun- draustiná. Nustebinusi kelionës dalis – 6 km traktoriaus drà. Netoli Olfusos aplankome ðlapynes su gausiai telk- priekaboje, kur su kitais paukðèiø stebëtojais kratomës ðanèiais maþais eþerëliais. Sunku patikëti, bet nuëjæs gal pusæ valandos per juodo vulkaninës kilmës smëlio lagû- 500 m kertu 6 eþerëlius ir kiekviename jø sutinku ruda- nà, ištaškydami vietomis pasitaikanèias balas. Artëjame kakliø narø su jaunikliais, daþniausiai po du. Mane lydi prie 1 km ilgio uolos, kurios aukðèiausia skardþio vieta – griciukai, raudonkojai tulikai, poliarinës þuvëdros, ap- 70 m. Kadangi èia draustinis, lankymas leidþiamas tik su link stoviniuoja dirviniai sëjikai. Kulminacija, pasiplau- gidu, trukmë apie dvi valandas. Taigi ðiauriniu smëlëtu kiojimas su narais, vakarà uþliejant paskutiniams saulës ðlaitu pakylame ant plokðèio, sodriai þaliu kalvotu kili- spinduliams, kol pamaþu tundrà uþvaldo gailûs ir ilgesin- mu padengto pavirðiaus. Èia gausiai peri didieji plëðikai, gi narø balsai, pereinantys á vieningà tundros simfonijà. balnuotieji kirai, o skardþiø virðutinëje dalyje apstu mor- Trumpai apžvelgdamas kelionæ galiu paþymëti, kad monø iðraustø urvø; žemesniuose „balkonuose“ klega registravome 55 paukðèiø rûðis, ir tik nedidelæ dalelæ jø tûkstanèiai narûnëliø. Galëtum likti èia visai dienai, de- pavyko paþinti ið arèiau. Tiesiog pritrûkome laiko, geres- ja, tenka judëti atgal. Nepaisant tokio trumpo apsilanky- nio oro, o kai kada – ir jëgø. Gausiausiai Islandijoje su- mo, teigiamo emocijø uþtaiso pakaks visai likusiai, deja tinkamos paukðèiø rûðys: vël apsiniaukusiai dienai. Tundroje: griciukas, apvaliasnapis plaukikas, raudon- Vykstame bundanèio Heklos ugnikalnio (1491 m) kojis tulikas, dirvinis sëjikas, gulbë giesmininkë. link. Apie 10 km kratomës keliuku, einanèiu lavos lau- Vandenyno pakrantëje: tripirðtis kiras, ðiaurinis ful- ku. Jokios matomos gyvybës, jokiø augalø, aplink tik maras, paprastoji gaga, jûrinë ðarka, mormonai ir t. t. plika juoda ir raudona uoliena. Nusprendþiu ákopti apsi- Pabaigai norëèiau konstatuoti, kad Islandija – viena ið dairyti á ðalia ugnikalnio esantá kraterá ir pakeliui paste- tø retø ðaliø, kur paukðèiø ieðkoti nereikia: tiesiog nuvy- biu kelias poras sniegstarèiø, ðiuo metu maitinanèiø jau kite ten ir mëgaukitës kiekviena sparnuota akimirka.

2015 • 3 Paukðèiai 41 ávairenybës

Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur) © Darius Babelis

VIENO PURPLELIO STEBËJIMAS GALI PADËTI IÐLIKTI VISAI RÛÐIAI Pirmà kartà Jungtinës Karalys- o rûðis Tarptautinës raudonosios kny- buvo iki rugsëjo pabaigos, kol paga- tës istorijoje ilgame 11 200 km kely- gos puslapiuose kvalifikuojama kaip liau per Prancûzijà, Ispanijà, Mauri- je nuo Sufolko Anglijoje iki Malio paþeidþiama. Ið tikrøjø rûðis nyksta tanijà ir Senegalà pasiekë þiemovietæ Afrikoje ir atgal paprastasis purplelis taip sparèiai, kad Didþiojoje Britani- Malyje, kur ir praleido visà ðaltàjá pe- Streptopelia turtur buvo stebimas nau- joje kas ðeðeri metai vietinë paukðèiø riodà. Per migracijà paprastieji pur- dojant palydoviná geolokatoriø. populiacija sumaþëja dvigubai. Jeigu pleliai turi praskristi per Vidurþemio Skambiu Titano vardu pavadin- tokia tendencija išliks, paprastàjá pur- kraðtus, kur yra intensyviai medþioja- tas paukðtis, skrisdamas daugiausia plelá ið Jungtinëje Karalystëje perin- mi, tad èia jiems ir kyla didþiausi pa- sutemose ir per naktá sukardamas èiø paukðèiø sàraðo teks iðbraukti jau vojai. Titanui pasiekus Viduržemio 500–700 km atstumà keliavo per di- po poros deðimtmeèiø. Jau praeitame ðalis, kaip tik tuo metu Prancûzijoje dingus Ðiaurës Afrikos Atlaso kalnus, amþiuje nustatyta, kad statistinës ir Ispanijoje paukðèiø medþioklë bu- sausringàjà Sacharos dykumà bei Ka- paukðèiø poros perëjimo bandymø vo paèiame ákarðtyje. Apytikriais ver- diso álankà, pakeliui aplankydamas skaièius 1960–1990 m. sumaþëjo dvi- tinimais apie 1 mln. ið Vakarø Euro- Ispanijà, Marokà ir Senegalà. Di- gubai: vien šis faktas akivaizdžiai liu- pos migruojanèiø paukðèiø paguldo dþiausias stebimo paukðèio greitis bu- dija apie visos populiacijos degradaci- galvas Vidurþemio regione. Ir tai vo apie 60 km per valandà. jà. RSPB dirba vadovaudamasi prie- anaiptol ne vienintelis pavojus. RSPB 2014 m. vasarà Karaliðkosios laida, kad dël pokyèiø þemës ûkio veik- tyrëjai geolokatorius buvo pritvirtinæ paukðèiø apsaugos draugijos (RSPB) loje sumaþëjo paukðèiø mëgstamø þo- dviem purpleliams, taèiau tik Titanas Gamtosaugos mokslo centre Titanui lynø sëklø, o tai sumenkino purple- sëkmingai áveikë ilgà kelionæ ten ir at- ant nugaros buvo pritvirtintas leng- liø galimybes sëkmingai veistis. Kartu gal. Afrikos þiemovietëse taip pat eg- vasvoris palydovinis siøstuvëlis. Nuo su ûkininkais bandoma sukurti sche- zistuoja daugybë paukðèiams nepalan- tada Titanas padeda spræsti vienà ið mà, derinant laukø, krûmynø–gyvat- kiø veiksniø, daranèiø átakà papras- labai opiø paukðèiø apsaugos proble- voriø, kaip veisimosi vietø, zonas, spe- tøjø purpleliø populiacijos maþëjimui, mø – kaip uþkirsti kelià greitam rû- cialiai paukðèiams paruoðiant pasëliø tokiø kaip maisto, vandens bei poil- ðies nykimui visoje Europoje. Europi- plotus, kur jie galëtø maitintis. sio vietø trûkumas. Pastaraisiais de- në paprastojo purplelio populiacija Po to, kai paukðèiui buvo pritvir- ðimtmeèiais Afrikoje ávyko daug pasi- nuo 1980 m. sumaþëjo apie 77 proc., tintas siøstuvëlis, Titanas Sufolke pra- keitimø pleèiant ir intensyvinant þe-

42 Paukðèiai 20152015 •• 33 ávairenybës mës ûká bei didëjant dykumø plotams. ternational paskelbë trimetá „EU-LIFE toli tos vietos, kur prieð metus ir bu- Titanas buvo tarsi pirmoji kregþ- + fondai“ projektà, skirtà tarptauti- vo paþymëtas. dë, ne suteikë mokslininkams vertin- niam rûðies iðsaugojimo planui pa- Nors Lietuvoje ir nebuvo atlikta gos informacijos ne tik apie tikslius ruošti, á ðá planà átraukiant dar 15 detalesniø paprastøjø purpleliø po- migracijos kelius, bet ir apie poilsio nykstanèiø paukðèiø rûðiø. Yra pa- puliacijos dinamikos tyrimø, taèiau vietas bei apsistojimo trukmæ jose. siûlymø, kad reikëtø apþeldinti dy- akivaizdu, kad visai Europai bûdinga Ði informacija padës spræsti visos rû- kuminá Sahelio ruoþà, taip sukuriant problema neaplenkë ir mûsø ðalies. ðies populiacijos nykimo problemas. palankias sàlygas paprastiesiems pur- Net intensyviai stebint paukðèiø pa- Praëjusá rugpjûtá RSPB padëjo pleliams apsistoti ir ilsëtis. saulá Lietuvoje paprastàjá purplelá per organizuoti Europos ornitologø sà- Titanas ið Malio iðskrido gegu- sezonà pavyksta pamatyti tik keletà jungos simpoziumà, á kurá buvo pa- þës 19 d. ir jau geguþës 24 dienà, kir- kartø, nors dar prieð 30–40 metø kviesti ornitologijos mokslo specia- tæs Mauritanijà bei Alþyrà, atsidûrë ðiuos mielus karveliukus buvo gali- listai ir aplinkosaugininkai ið rûðies Maroke. Sukoræs 2000 km kelià per ma kasdien ir miðkingesnëse vietose arealo ðaliø, áskaitant ir kraðtus, per Sacharos dykumà, paukštis Maroke stebëti visur, porelëmis ar grupëmis kuriuos paukðèiai migruoja bei ku- dvi savaites kaupë jëgas skrydþiui á tupinèius ant telefono laidø bei nuo- riuose þiemoja. Be to, 2015 m. ba- Europà, kurià pasiekë birþelio 6 d. lat girdëti jø ðvelnius „turrr turrr...“ landþio mënesá tarptautinë paukðèiø Netrukus Titanas apsistojo Jungti- Pagal BirdLife International apsaugos organizacija BirdLife In- nës Karalystës teritorijoje, visai ne- parengë Saulius KARALIUS

MAÞASIS APUOKAS Pagramanèio girininkija, Sakalinës miðkas), atsargiai nusëli- nome prie jos pakraðtyje nuvirtusio medþio, po kurio prie- PERËJO ANT ÞEMËS danga ir turëjome rasti apuokà. Jis, kaip ir buvo kalbëjæs girininkas, ramiai tupëjo ant þemës ir akimis sekë nepraðy- Bronislovas AMBROZAS tus sveèius. Nufotografavau keletà kadrø ir neuþgaiðæ pali- 2015 m. birþelio pradþioje sutiktas kolega, Pagraman- kome paukðtá ramybëje. Tai buvo ne didysis, o maþasis èio girininkijos girininkas Þydrûnas Samoðka, uþdavë keis- apuokas. Gráþtant girininkas papasakojo, jog apuokà aptiko tokà, paðirdþius pakutenusá klausimà: „Kas per pelëda su darbininkas, atlikdamas miðko þeldiniø prieþiûros darbus. „ausimis“ peri pas mus po iðvirtusiu medþiu tiesiog ant þe- Jam prisiartinus paukðtis agresyviai já uþpuolæs gindamas ant mës?“ „Ant þemës ir su „ausimis“ gali bûti tik didysis apuo- þemës „susuktame“ lizde buvusius keturis kiaušinius. kas“, – atsakiau. „Tai kad jis ne toks jau ir didelis, – atva- Paprastai maþieji apuokai peri apleistuose varnø, ðarkø þiuok pats paþiûrësi“, – pratarë kolega ir pasisiûlë kità dienà lizduose medþiuose ar krûmuose. Nežinia, kodël jis ðá kartà palydëti iki tos vietos kur peri ausuotasis. Atvykus á prieð sudëjo kiaušinius ant þemës ir dar taip vëlai (paprastai keletà metø iðkirstà plynà birþæ (Tauragës miðkø urëdijos kiaušinius mažieji apuokai deda kovo–balandþio mën.).

Maþasis apuokas (Asio otus) © Bronislovas Ambrozas

2015 •• 33 Paukðèiai 4343 ávairenybës

AR NEPASIKARTOS KARVELIO KELEIVIO ISTORIJA?

Kaip atskleidë naujausi tyrimai, nuo 1980 m. vieno tinama iki 100 tûkst. perinèiø porø. Taigi europinë rusi- gausiausiø Eurazijos paukðèiø – rusinës startos (Emberi- niø startø populiacija per deðimtmetá katastrofiškai su- za aureola) – arealas susitraukë 5000 kilometrø, o popu- maþëjo daugiau nei 330 kartø. Likusiose europinës rû- liacija sumenko net 90 proc. ðies paplitimo arealo dalies šalyse rûðies perëjimo tikimy- Dar palyginti neseniai geografinis rusinës startos pa- bë beveik lygi nuliui. plitimo arealas buvo didþiulis ir tæsësi nuo Suomijos va- Europoje rusinës startos veisimuisi pasirenka drëgnes- karuose iki Japonijos rytuose. Praëjusio amþiaus viduryje nes, krûmokðniais apaugusias upiø slëniø pievas bei pelkë- iðleistoje trilogijoje „Lietuvos paukðèiai“ prof. T. Iva- tas vietas. Reèiau pasitaiko dirbamose þemëse ar sausose nauskas nurodo, kad nors ði rûðis dar Lietuvoje nerasta, pievose. Lizdà ant þemës ið sausos þolës stiebeliø bei plo- taèiau sprendþiant ið to, jog rusinës startos arealas slenka nø ðakneliø suka tik patelë, já gerai paslëpdama po nusvi- á vakarus ir ji pasitaiko kaimyninëse ðalyse, tikëtina, kad rusiais krûmais ar kitais augalais. Veisimosi periodas yra anksèiau ar vëliau bus aptikta ir mûsø kraðte. Anot pro- labai trumpas ir tetrunka kiek daugiau nei mënesá. Perëji- fesoriaus, „dar ðio ðimtmeèio pradþioje rusinë starta visai mo vietose paukðèiai pasirodo treèioje birþelio dekadoje, nebuvo žinoma europinës Tarybø Sàjungos centre, o o jau liepos pabaigoje iðskrenda atgal á þiemovietes. Nyki- dabar yra ten labai paplitæs paukðtis.“ Deja, tai jau isto- mo tendencija regione vertinama 80 proc. per tris genera- rija, ir situacija šiandien dramatiškai pasikeitusi blogàja cijas (tai yra, kiek daugiau nei per 10 metø). Regis, kas prasme. Nors pavieniai paukðèiai iki ðiol uþklysta á kai- galëjo atsitikti tokiam gausiam sparnuoèiui? Deja, nekon- mynines Lietuvai ðalis, taip pat ir esanèias toliau á vaka- troliuojami medþioklës mastai Kinijoje ir kitø Azijos re- rus, taèiau tai tik ádomi statistika, maþai kà bendro tu- gionø þiemovietëse katastrofiškai sumaþino rusinës star- rinti su realia situacija. Lietuvoje ði labai graþi startø tos gausà istoriðkai áprastose gyvenamosiose vietovëse. To- rûðis taip ir nebuvo aptikta ir vargu ar greitai bus uþre- kia nepaprastai greita labai gausios rûðies degradacija be- gistruota. Latvijoje per visà stebëjimø istorijà uþfiksuo- veik neturi precedento ir gali bûti lyginama nebent tik su tas vienintelis rûðies skridimo atvejis, Estijoje – 3, Lenki- karvelio keleivio (Ectopistes migratorius) istorija. Kaþkada joje – 5. Kiek dažniau rusinës startos stebimos Suomijo- buvæs gausiausias Ðiaurës Amerikos, o galbût net pasaulio je ir Ðvedijoje, taèiau ir ten nuo XXI amžiaus pradžios paukðtis negráþtamai paniro á uþmarðtá 1914 m., kai Cinci- užregistruota tik po keletà paukðèiø. Europinëje arealo naèio zoologijos sode nugaišo paskutinis žinomas ðios rû- dalyje rusinës startos gausa yra sumaþëjusi tiek, kad re- ðies atstovas Þemëje. Jeigu tokia rusinës startos nykimo gione rûðá teko átraukti á kritiðkai nykstanèiø rûðiø kate- tendencija iðliks, jà teks átraukti á kritiðkai nykstanèiø spar- gorijà (Critically Endangered). Tai kategorija, kuriai rûðis nuoèiø sàraðà visame didžiuliame areale, nes rûðis jau be- priskiriama, kai atsiduria ties iðnykimo riba. Naujausiais veik išnyko ne tik Rytø Europoje, europinëje Rusijos da- paskaièiavimais, europinëje arealo dalyje t. y. Rusijoje ir lyje, bet ir daugumoje Vakarø ir Centrinio Sibiro bei Japo- Ukrainoje, 2015 m. galëjo perëti tik 60–300 rusiniø star- nijos regionø. Nuo 2013 m. azijinëje arealo dalyje papli- tø porø, nors dar 2004 m. regiono populiacija buvo ver- tusi rûðis kvalifikuojama kaip sparèiai nykstanti (Endange-

Rusinë starta (Emberiza aureola), patinas © Johan Stenlund Rusinë starta (Emberiza aureola), patelë © Arka Sarkar

44 Paukðèiai 2015 •• 33 ávairenybës red). Lokaliai kai kuriose Azijos vietose, ypaè Kazachsta- su kitais giesmininkais Kinijoje buvo nelegaliai gaudomi ir ne, ðiø paukðèiø dar nëra ryðkiai sumaþëjæ, taèiau tokiø pardavinëjami maistui dar iki 2013 m. Ðis laikotarpis suta- vietø likæ labai maþai. Migracijø metu bei þiemojimo vie- po su Rytø Azijos ekonominio augimo ir klestëjimo laiko- tose rusinës startos, ypatingai nendrynuose, mëgsta telktis tarpiu, kai išaugo ir gurmanø vartojimo poreikiai. Vien á didþiulius bûrius nakvoti, todël maistui, tradiciškai tin- Kinijos Guangdongo provincijoje nuo 2001 m. iki šiol klais, jos lengvai sugaunamos dideliais kiekiais. Ypaè daug maistui buvo suvartota apie 1 mln. rusiniø startø. Tûks- paukðèiø Kinijoje per migracijas susirenka Jangdzës upës tanèiai rusinës startos patinukø iðkamðø Kinijoje kasmet slënyje, kur paukðèiai ðeriasi prieð tæsdami kelionæ toliau, á parduodami kaip laimæ namams neðantys talismanai. Kam- gana maþà þiemojimo teritorijà pietuose, apimanèià Pietø bodþoje paplitusi praktika startas gaudyti tam tikroms Kinijà, rytinæ Indijos ir Nepalo dalá, Bangladeðà, Mianma- apeigoms šventyklose. Akivaizdu, kad norint, jog nepasi- rà, Laosà, Kambodþà, Vietnamà ir Tailandà. Akivaizdþiai kartotø liûdna ir pamokanti karvelio keleivio istorija, bû- maþëjant populiacijai, Kinijoje rusinës startos, kuri èia tina stiprinti ne tik rûðies apsaugà perëjimo ir þiemojimo vadinama „ryþinuke,“ medþioklë uþdrausta 1997 m., kai vietose, bet ir plaèiai vykdyti visuomenës edukacijà bei nuo 1990 m. buvo pastebëta ryðki rûðies nykimo tenden- skleisti informacijà apie rûðies nykimo pasekmes. cija. Nepaisant apsaugos ástatymø, milijonai startø kartu Parengë Saulius KARALIUS STEBËTI BALTI PAPRASTIEJI VARNËNAI

Paprastasis varnënas (Sturnus vulgaris). 2015-06-29, „Ventainë“, Ventë, Ðilutës r. © Eugenijus Kavaliauskas © Vytautas Jusys Paprastieji varnënai (Sturnus vulgaris). 2015-06-07 Vyþuonos parke, Utenoje paprastøjø varnënø bûryje pavyko pamatyti vienà iðskirtiná – baltà © Tomas Ivaðauskas

Paprastasis varnënas (Sturnus vulgaris). 2015-06-21 Ventës Ragas. 2015 m. vasarà sugavome beveik 26 tûkstanèius paprastøjø varnënø, taèiau toks baltas pakliuvo tik vienas © Vytautas Jusys

2015 • 3 Paukðèiai 45 ávairenybës

Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus), patinas. Kalvarijos sav. © Marius Karlonas RAUDONKOJØ SAKALØ ANTPLÛDIS

Marius KARLONAS ku pasakyti, ar tai tapo tendencija, teigti, jog tokio dydžio invazijos dar Pastaraisiais metais rudeninës kuri reikðtø, kad ðiø paukðèiø papli- neteko registruoti Lietuvoje, galime. migracijos metu raudonkojai sakalai timo arealas priartëjo prie Lietuvos, Raudonkojis sakalas – vienas vis gausiau sutinkami Lietuvoje. Sun- ar tai tëra trumpalaikis reiškinys. Visgi maþiausiø mûsø kraðte sutinkamø plëðriøjø paukðèiø. Nors ðie sakalai peri visai netoli Lietuvos, kaimyni- nëse ðalyse, taèiau Lietuvoje per pas- taràjá ðimtmetá nebuvo uþregistruo- tas në vienas perëjimo atvejis. Daþ- niau ðis jaukus sparnuotis sutinka- mas rudeninës migracijos metu. Šioms migracijoms bûdingos pulsuo- janèios, ne kiekvienais metais vieno- dai gausios, invazijos. Pirmieji galimos invazijos þenklai ðiemet pasirodë jau sakalams migruo- jant pavasará, kuomet geguþës pabai- goje ir birþelio mënesá buvo registruo- ti keturi ðiø paukðèiø stebëjimai. Vi- durvasará raudonkojø sakalø nema- tyta, taèiau, kaip áprasta, jie vël pasi- rodë vasaros pabaigoje – rugpjûèio 10 d. Netrukus registracijos pasipylë ið visos Lietuvos, bet gausiausiai buvo Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus), pirmametis paukðtis. Kaiðiadoriø r. registruojama vakarinëje jos dalyje. Ið- © Marius Karlonas skirtinai daug ðiø paukðèiø buvo uþ-

46 Paukðèiai 2015 •• 33 ávairenybës

registruota Kretingos, Klaipëdos ra- jonuose ir Kurðiø Nerijoje. Per visà vasarà draugijos interneto svetainëje buvo patalpinti 403 raudonkojø sa- kalø stebëjimai, ið kuriø net 400 bu- vo stebëta rugpjûèio 10–31 d. Iðties áspûdinga ðiø sakalø migracija tuo ne- sibaigë ir dar buvo registruojama rug- sëjo mënesá, taèiau iðsamesnæ ðios in- vazijos apþvalgà planuojame pateikti kitame šio žurnalo numeryje. Mus pasiekë þinios, kad nemaþai stebëtojø registravo raudonkojus sa- kalus, taèiau duomenø dar neávedë á www.birdlife.lt svetainës stebëjimus, todël norëdami kuo detaliau apþvelg- ti ðià iðskirtinæ invazijà praðome visø stebëtojø pateikti savo turimus duo- menis apie raudonkojø sakalø regist- Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus), patelë. Kalvarijos sav. © Marius Karlonas racijas 2015 m. vasarà bei rudená.

Ûsuotoji zylë (Panurus biarmicus). Kurðiø mariø pakrantë ties Tytais, Klaipëdos r., 2015-05-05 © Saulius Gulbinskas

ANKSTYVA ÛSUOTØJØ ZYLIØ VADA

Saulius GULBINSKAS G. Graþulevièius knygoje „Lietuvos Kadangi ûsuotosios zylës peri 2015 m. geguþës 5 d. Kurðiø ma- fauna. Paukðèiai 2“ (1991 m.) rašo, kad kiauðinius 10–12 dienø, dar tiek pat riø pakrantës nendrynuose, Klaipë- pirmuosius kiaušinius ûsuotosios zylës laiko jaunikliai uþtrunka lizde, gali- dos r. stebëjome neseniai lizdà paliku- deda geguþës mën. á nebaigtà sukti liz- me manyti, kad mûsø stebëjimo at- sius ûsuotøjø zyliø jauniklius. Tai la- dà. Anksèiausiai padëtas kiaušinis ras- veju pirmieji kiauðiniai buvo sudëti bai ankstyva ðios rûðies paukðèiø vada. tas balandžio 26–30 dienomis. balandþio pradþioje.

2015 • 3 Paukðèiai 47 Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur). Ðilalës r., 2015-06-15 © Tomas Kalaðinskas

Lëlys (Caprimulgus europaeus). Tauragës r., 2015-07-30 © Eugenijus Kavaliauskas

Parengta ágyvendinant projektà „Þurnalas „Paukðèiai“ – norintiems stebëti ir paþinti“ (paramos sutarties Nr. 216 - 2S3). Projektà finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas, skyræs 6 000 EUR metinæ paramà. Þurnalo kaina 1,75 Eur / 6,04 Lt 48 Paukðèiai 2015 • 3