Vilniaus Lygiadieniai

Vilniaus lygiadieniai

Ðá kartà kalbamës apie gyvàjà XXI amþiaus tradicijà – ðiemet jau bene septynioliktà kartà Vilniuje uþdegamas rudens ir pavasario lygiadieniø ugnis. Lygiadieniai – tai ðventës, þyminèios svarbius saulës kelionës dangaus skliautu taðkus, pusiaukelæ tarp didþiøjø saulëgráþø – Kalëdø ir Rasø (Joniniø) bei rudeninæ ar pavasarinæ dienos ir nakties pusiausvyrà. Mus pasiekusiame tradiciniame lietuviø kalendoriniø ðvenèiø cikle bei kalendoriniame folklore nerasime nei jø apeigø apraðø, nei uþuominø apie lygiadieniø metu skambëjusias dainas. Panaðiu metu minëtos pavasarinës Gandrinës, rudená – Alutinio, Dagotuviø ðventës maþai teikia medþiagos lygiadieniø paproèiø rekonstrukcijai. Pagaliau, þemdirbiðkasis kalendorius nuosekliau remiasi ne saulës, o mënulio stebëjimu, o ðventëmis þymimi svarbieji augalø vegetacijos ciklo etapai ne visada susiejami su konkreèia data... Kita vertus, rekonstruotoje XV a. Birutës kalno stebykloje – kalendoriniø matavimø astronominiame árenginyje tarp bene 36 ðvenèiø ar ðventiniø dienø, þymimi ir lygiadieniai… Senojo ðventinio kalendoriaus studijos ir rekonstrukcijos tebevyksta, bet Vilniaus lygiadieniai jau yra – su sava tradicija, simbolika, ugnimis ir jø kûrëjais bei kurstytojais. Trijuose pokalbiuose skleisis ðios Vilniaus ðventës istorija, jos rengëjø rûpesèiai ir lûkesèiai bei vertinimai – tarsi ið ðalies…

Ugnies þenklai

Kalbamës su Egle PLIOPLIENE, Vilniaus etninës veiklos centro kûrëja bei ilgamete vadove, daugybës etnokultûriniø Vilniaus miesto renginiø ir reginiø iniciatore, ðiuo metu – vieðosios ástaigos „Ugnis ir kaukë“ ðeimininke, apie lietuviø kalendorines ðventes Vilniuje, jø atkûrimo ar net ákûrimo istorijà, simbolikà bei aktualumà ðiandienos þmogui.

Miela Egle, kaip Jûs tapote kalendoriniø ðvenèiø ini- Metodinio kabineto vedëja, gavau labai „raudonà“ pa- ciatore ir rengëja Vilniaus mieste? talpà, pasilikau ten tik tuðèias sienas ir tarp jø pradëjau Po sovietmeèio turëjome susivokti, kas esame ir nuo rûpintis etniniais dalykais. ko pradëti statyti savo kultûros rûmà. Kertiniu jo akme- Miestui reikëjo savarankiðko etninës kultûros centro. niu visada buvo ir ðiandien yra etninë kultûra. Nuosta- Pusæ metø vyko parengiamieji darbai, centro reikalingu- bu, kad tuo metu etninës kultûros vieðinimas, këlimas ið mu abejojo Kultûros skyriaus darbuotojai… A. Petraus- pogrindþio daugeliui þmoniø buvo suprantamas kaip na- kas pasiûlë Etninës kultûros skyriø steigti Statybininkø tûralus ir tautai svarbus veiksmas. Jau 1991-aisiais at- kultûros rûmuose, bet að puikiai suvokiau, kad, bûdama kreiptas dëmesys á kalendorines ðventes kaip tradicinëje ten, nieko nepadarysiu miestui. Tuomet 1991 m. gruo- kultûroje svarbius metø taðkus... dþio trisdeðimt pirmàjà buvo pasiûlyta sausio antrà die- Kaip að atsiradau tinkamu laiku tinkamoj vietoj? Atsi- nà, devintà valandà ryto susirinkti pas tuometiná Vilniaus menu, 1991-øjø pavasará skambina man, laisvai meni- miesto merà Vytautà Bernatoná ir svarstyti, ar iðties tokio ninkei, Aldona Ragevièienë, tuomet net keliø folkloro centro reikia. ansambliø vadovë, ir sako: „Egle, tau reikia eiti dirbti á Á tà rytà vykusá susirinkimà pavyko sukviesti iniciaty- savivaldybæ, rytoj pat eik pas Antanà Petrauskà (tuome- vinæ grupæ – á pasitarimà atëjo Norbertas Vëlius, Eugeni- tiná Vilniaus savivaldybës Kultûros skyriaus vadovà)… Gal jus Jovaiða, Libertas Klimka, Jonas Trinkûnas. Tuo metu reikëtø steigti etninës kultûros centrà…“ Kità dienà ma- savivaldybëje naujos idëjos daug kam këlë nerimà – ne iðties ádarbino Vilniaus savivaldybës Kultûros skyriaus sunku pasiryþti permainoms, atsisakyti áprasto gyvenimo

1 l

bûdo, tad nelabai ásivaizduoju, kaip viskas bûtø susiklos- m.), tad svarstymuose dalyvavo iðties daug þmoniø, neap- tæ, jeigu ne mitologo Norberto Vëliaus autoritetas. Jis bu- sieita be ginèø, iðgirsdavome ir kritikos... Valdininkai ne- vo svarbiausias etninës kultûros pokyèius lemianèiø da- siryþo trukdyti, nors ir negelbëjo – o ar galëjo, juk patys lykø iniciatorius ir didþiausias bebaimis, tàdien vienin- nenutuokë, kur ir kà reikëtø daryti... Tylos metas. Ásiklau- telá laisvà rytà ir teturëjæs – kasdien vaþiuodavo á Kauno symas á politikà, kur, su kuo ir kaip. Vytauto didþiojo universitetà skaityti paskaitø. Per de- Puikiai suvokiau: jeigu ðventes taip ar kitaip rengsi- ðimt minuèiø ugninga kalba miesto meras buvo átikintas me sostinëje, tai darys visa respublika, tad kokius ak- ir netrukus Vilniaus miesto taryboje, kuriai pirmininkavo centus mes sudësime, taip ir bus. Tai, kas vykdavo Vil- Arûnas Grumadas, patvirtinti centro steigimo dokumen- niuje, skelbdavo visa þiniasklaida, rodydavo ir nacio- tai. Tvirtinimà lëmë ir tai, kad dar neásteigtas centras jau nalinë televizija... turëjo savo patalpas. Pamëginote miesto erdvëje ákurdinti tradicines kalen- O buvo taip: vienà graþià dienà man paskambino Ri- dorines ðventes, taip pat pradëjote ðvæsti rudens ir pava- mantas Matulis ir pasiteiravo, ar nenorëèiau kartu su Lie- sario lygiadienius – tradiciniame kalendoriuje nefiksuo- tuvos kultûros fondu ir kitomis paþangiomis organizaci- tas, bet per porà deðimtmeèiø Vilniuje puikiai prigiju- jomis gauti patalpø Jakðto g. 9. Greitai uþpildþiau man sias, savas tradicijas jau ágijusias miesto ðventes? duotos paraiðkos eilutæ, ir su tuometinio premjero Gedi- Nebuvo sunku susigràþinti Kalëdas, jas ðvenèia visas mino Vagnoriaus paraðu gavome 70 kvadratiniø metrø pasaulis. Su Rasos ðvente buvo daugiau problemø, o grei- patalpø. Savivaldybëje visi galvojo, kad turiu „baisø“ uþ- èiausiai prigijo Uþgavënës. Jos Þemaièiø draugijos pa- nugará, niekas nesuprato, kad tai buvo þmoniø, suvoku- stangomis ðvæstos Vilniuje prie Seimo rûmø, Mokytojø siø etninës kultûros reikðmæ, pastangos bei daug laimin- namø kiemelyje. Ne tik festivalio „Skamba skamba kan- gø atsitiktinumø... Vilniaus etninës veiklos centras pra- kliai“, bet ir ðio renginio ugná kurstë tuo metu Vilniaus dejo dirbti 1992 metø vasario 17-à dienà (Vasario 16-oji savivaldybës Kultûros skyriuje dirbusi Ona Ðaltytë. Uþ- buvo iðeiginë). Prisimenu tuðèius, erdvius kambarius, tuo- gavëniø judëjimas buvo nedidelis. Taèiau þemaièiø pro- metinio Pieno centro dykai atiduotus baldelius ir tikëji- gramas parengæ miesto folkloro ansambliai iðmanë ir kaip mà, kad tai, kà darai, yra svarbu. atrodyti, ir kà dainuoti. Todël nebuvo sunku parengti teo- Susiformavo pirmas ir tvirtas Vilniaus etninës veiklos rinio ir praktinio mokymo programà Vilniaus miesto mo- centro kolektyvas: að, vedëja Eglë Plioplienë, etnologë kykloms. Seminaruose mokëme daryti Uþgavëniø kau- Rûta Lipðtienë, folklorininkë Aldona Bareikienë, etnolo- kes, aiðkinome, kokios jø reikðmës, kà ávairûs persona- gë ir programuotoja Erika Kaèkauskaitë ir Zigmas Ble- þai turëtø veikti. Birutei Kulnytei pradëjus vadovauti Lie- kaitis – inþinierius ir amatø meistras. tuvos nacionaliniam muziejui, buvom ásileisti á fondus, Pirmoji centro uþduotis buvo kalendoriniø ðvenèiø kur galëjome pamatyti bei pedagogams parodyti senà- gaivinimas bei paskaitos, seminarai apie tai, kaip jas rei- sias kaukes. këtø ðvæsti. Buvo visiðkai aiðku, kad tai reikia daryti, kad Vilniuje Etninës veiklos centro rengiamoje ðventëje neturime jokio kito pasirinkimo – juk negalëjom ið so- dalyvaudavo bemaþ visi miesto folkloro ansambliai. Daug vietmeèio ðvenèiø liûno iðbristi á niekur, prisiminkim: ne- kartø Uþgavënes ant Tauro kalno, Rotuðës aikðtëje, erd- buvo Kalëdø, tik Naujieji metai, nebuvo në Joniniø, juo vëje prie Sporto rûmø reþisavo muzikologë, neiðsenkan- labiau Rasø, o pavasario Lygæ, Velykø ðventæ, keitë leni- èio þemaitiðko entuziazmo kupina Zita Kelmickaitë. Uþ- ninë talka ir Geguþës pirmoji. Netoli Rudens lygiadienio gavënës palaipsniui vienaip ar kitaip pradëtos ðvæsti ne minëdavom revoliucijos dienà. Tiesa, gyvavo derliaus tik Þemaitijoje – ten ðventës tradicija nebuvo nutrûkusi, ðventës. Vis ðis tas. Dar svarbu, kad Vilniaus miesto savi- bet ir visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose, ypaè mo- valdybës Kultûros skyrius rengë tarptautiná folkloro festi- kyklose. Daug kas sakydavo: „Na ir kam gi tiems dzû- valá „Skamba skamba kankliai“. kams Uþgavënës?“, bet pasirodë, kad ir jie turi visokiø Kalendorinës ðventës nëra autoriniai kûriniai, tad joms persirengëliø tradicijos rudimentø, ir Uþgavënës ásigalë- ruoðiantis reikëjo nuolatiniø etninës kultûros specialistø jo, o jø dalyviams tai tapo kone gyvenimo bûdu. konsultacijø. Smagu buvo dirbti su Lietuviø literatûros ir Aktyviai domëjomës ir tuo, kas vyksta pasaulyje. Pa- tautosakos instituto Tautosakos skyriaus ir Lietuvos isto- vyzdþiui, Venecijos karnavalai – tai tos paèios Uþgavë- rijos instituto þmonëmis, jie padëjo ágyvendinti daug da- nës, tik labai rafinuotos, jau virtæ dvaro, rûmø tradicija, lykø: juk stalèiuose dûlëjo etninës kultûros þiniø lobiai. o jø ir mûsø ðventës ðaknys bendros – ji gali pasirodyti ir Etnografai ir istorikai vërë vartus á savà, lietuviðko gyve- primityvia, pirmaprade forma, ir labai rafinuotai. nimo bûdo pasaulá. Itin svarbus buvo Reginos Merkie- Uþgavënës skaièiuojamos nuo Velykø, o Velykos – nës ádirbis ir pagalba. Në vienas esminis centro sprendi- tai pirmas mënulio pilnaties sekmadienis po lygiadienio. mas nebuvo priimtas be N. Vëliaus konsultacijø bei pa- Lygiadieniai – labai ádomus kalendoriaus taðkas, kai stabø. Jau buvo ásteigta Etninës kultûros draugija (1989 ðaltàjá periodà keièia ðiltasis ar ðiltàjá keièia ðaltasis. Tas

2 r

permainas visi jauèiame. Pastebëjau, kad per pavasario lygiadiená paprastai trumpam gráþta þiemos ðaltis, kartais ir dargana, o rudená – vasaros ðiluma. Tiesiog taip yra. (Ðiemet rudens lygiadienio ðventæ surengëme pora dienø anksèiau, tad jis buvo lietingas, o astronominio lygiadienio dienà ðvietë saulë.) Tuo metu þmogus keièia savo gyvenimo bûdà – tarkim, rudená reikia pradëti ðilèiau rengtis, kitaip maitin- tis… Ir nuo senø senovës tokiu laiku buvo atliekami ritualai, kuriø paskirtis – pripaþinti tai, kas vyksta, ir tà suvo- kimà átvirtinti. Konkreèios lygiadienio ðventës lietuviø liaudiðkaja- me kalendoriuje nebuvo, bet, perþiûrëjus senøjø raðyti- niø ðaltiniø medþiagà, etnografinius apraðus, mokslinin- kø darbus, matyti, kad aplink lygiadieniø datas yra buvæ daug ðvenèiø. Pavyzdþiui, pavasará buvo sugráþtanèiø paukðèiø dienos, rudená – pjûties pabaigtuviø, derliaus ðventës, mirusiøjø paminëjimas ir t.t. Ádomu, kad pasaulyje pavasario lygiadienio metu plaèiai minima Þemës diena. Tuomet visose sostinëse ir didþiuosiuose miestuose skamba varpai – vadinasi, ði ðventë svarbi þmogaus bûèiai, jà reikia ðvæsti. Konstruo- damas mûsø gyvensenos pamatus, ðvenèiø karkasà, pamatai, jog tai ateina ið labai giliai ir iki ðiol yra iðlikæ be esminiø pakitimø... Pirmoji Vilniaus etninës veiklos centro surengta ðventë ir buvo 1992-øjø pavasario lygiadienis. Tais metais Se- reikiðkiø parke këlëme inkilus. Dalyvavo vaikø folkloro

1998 metø rudens lygiadienis Gedimino kalno papëdëje. Vytauto Daraðkevièiaus nuotraukos.

ansambliai, negausûs inkilai buvo apgiedoti, tarsi paðven- tinti, á tuos paðventintus namelius pakviesti sugráþti paukð- èiai su savo giesmelëmis. Tais metais tikëjomës, kad daug kas atsineð savo inkilus, bet þmonës dar nebuvo aktyvûs, ir tai mus liûdi- no. Mûsø biurokratai þiûrëjo labai paprastai, sakë – rei- këjo atveþti sunkveþimá inkilø ir juos iðdalyti susirinku- siesiems, bet mums rûpëjo, kad þmogus tai darytø savo noru, ið ðirdies. Rudens lygiadienis ið pradþiø buvo áprasmintas kaip Gedimino ðventë. Dar 1991 metø rudená, prieð Vilniaus etninës veiklos centro atsiradimà, buvo sumanyta pami- nëti Vilniaus ákûrëjo, Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Ge- dimino 650-àsias mirties metines. Vyriausybë sudarë ðventës komitetà, taip suteikdama ávykiui valstybinës ðventës statusà. Surengëme diskusijà, kada ðvæsti Vilniaus miesto gim- tadiená – Lietuvos sostinës ákûrimo ðventæ. Remdamiesi

3 l

Vilniaus ákûrimo legenda, su mitologais Norbertu Vëliu- sario lygiadiená, kai svarbûs medþiai ir paukðèiai, galvota mi ir Gintaru Beresnevièiumi svarstëme – jeigu Gedimi- apie Ðventaragá. Netikëtai buvo aktualizuotas ir vilkas. nas susapnavo pranaðiðkà sapnà medþiodamas taurà, tai Vienas ið ádomesniø autoriniø pavasario lygiadienio galëjo vykti tik rudená, vadinasi, reikia ieðkoti ypatingo projektø – Gytenio Umbraso ir Zigmo Blekaièio devy- laiko, ir tai galëtø bûti rudens lygiadienis, kai nei juoda, nios „Vilko pëdos“, kurios simboliðkai kilo á Gedimino nei balta, nei ðilta, nei ðalta... Kaip kiekvienà rytà, kai kalnà. Man ádomiausia, kad tos ugninës vilko pëdos, ge- dar nei ðviesu, nei tamsu, nei miegant, nei atsibudus gali rai ásiþiûrëjus, priminë ir paukðèiø pëdas... Gedimino kal- iðryðkëti, nuðvisti kaþkas nauja, netikëta ir svarbaus, taip no papëdëje aplink medþius uþdegti ugnies ratai, po 3 ir per lygiadiená, tarpiniu metø laiku, galbût galëjo ávykti kiekvienam medþiui. Dar Gytenis Umbrasas buvo pada- kaþkas ypatinga... Ðià idëjà palaikë ir þymi folkloro spe- ræs vilko galvà ant Gedimino bokðto – ið kaspinø buvo cialistë Aldona Ragevièienë. iðpinta milþiniðka galva, o trispalvë atstojo vilko lieþuvá. Po diskusijø savivaldybëje buvo nutarta, kad Gedi- Galvojom, kad paleisim ir sirenà, ir tai bus vilko staugi- mino ðventë ir sostinës ákûrimo diena bus minima pas- mas... Bet Sausio 13-oji dar buvo taip arti... Metalinë kutiná ar prieðpaskutiná rugsëjo savaitgalá. Rugsëjo 23- vilko galva fejerverkais sukosi po Uþupio tilteliu... èioji jau buvo paskelbta pasauline Þydø genocido die- 1992-øjø rudená mano namø palëpëje studentai Dau- na, jos nenorëta trikdyti dideliais vieðais renginiais, to- mantas Kuèas, Algis Kuzma ir Ðarûnas Arbaèiauskas ið dël padaryta tam tikra iðlyga... ðiaudø padirbdino pirmàjá oþá. Dailø, nedidelá, ant ran- Pirmoji Gedimino ðventë ávyko 1991 metø rudens kø neðamà – graþiai, su Tautinio teatro atliktomis liau- lygiadienio metu giedrame, ðvariai lietaus nuprausta- dies dainomis ant Tauro kalno lauþelio dangun iðrûko. me mieste Rotuðës ir Katedros aikðtëse, be jokiø ypatin- Skambëjo ragai, daudytës, susirinko keturi penki ðimtai gø dekoracijø. Jas atstojo tautinës vëliavos. Nuskambë- þmoniø... jo folkloro ansambliø programa, buvo paþadëta Lietu- 1993 metais nedidelá oþá sutaisë Vilniaus folklorininkai. vos didþiajam kunigaikðèiui Gediminui pastatyti pamin- 1994-aisiais Daumanto Kuèo ðiaudiniam oþiui dar la- klà. Ðventës ugnis uþdegta iðsyk keliose vietose – Rotu- biau pasisekë – jis buvo aukojamas senamiestyje prie ðës aikðtëje, Gedimino kalno papëdëje, ant Gedimino Piatnickajos cerkvës ant atstatyto legendinio Raguèio au- kalno ir Verkiuose. Jau tada iðkilo mitologiniai Vilniaus kuro akmens. Rudens lygiadieniø „þynys“ aktorius Ra- ákûrimo legendos aspektai, Lizdeikos sàsajos su Verkiais, mûnas Abukevièius skaitë specialiai tam ávykiui sukur- Gedimino kalno ir jo ðaltinio svarba. Ádomu, kad tos tas Kornelijaus Platelio eiles, skambëjo dainos, aukurà ðventës iðvakarëse á Lietuvà pirmà kartà atskrido Tibeto paðventino krivis Jonas Trinkûnas, 1992 metais oficialiai dvasinis vadovas Dalai Lama. Jo vizitas buvo slepia- áregistruotos Baltø tikëjimo bendruomenës vadovas. mas, bet dalyvavau visuose susitikimuose, o Dalai La- 1995 metais Gedimino kalno papëdëje buvo aukoja- ma tarp visø kitø dovanø ið Lietuvos iðsiveþë ir maþutá mas jau daugiau kaip 6 metrø aukðèio ðiaudinis oþys. ðiaudiná sodelá su paukðteliu. Visø nuostabai, jis ëjo pûs- Iðkalbingà medþio ir ðiaudø skulptûrà sukûrë Donatas èiodamas á tà paukðtelá ir þiûrëjo, kaip jis sukasi... Tuo Dumskis. Tà rudená á Etninës veiklos centrà netikëtai uþ- metu viskas vyko labai intensyviai... ëjo Valdas Ozarinskas. Kultûros skyrius já atsiuntë pasi- Vëliau, svarstant, koks galëtø bûti rudens lygiadienio teirauti, ar gali rudens lygiadiená, Pranciðkaus mugës metu ðventës turinys, buvo perþiûrëtos visø rudens ðvenèiø tra- (spalio ketvirtoji – ðv. Pranciðkaus diena) surengti akcijà dicijos – nuo derliaus nuëmimo, darbø pabaigtuviø iki – Vilniuje statyti aptvarus ir juose ákurdinti tikrus gyvu- medþioklës, apgalvota jø simbolika. Su Norbertu Vëliu- lius – oþius, gaidþius. Að labai apsidþiaugiau – ið karto mi aptarta, kad lygiadienio metu dera prisiminti oþio au- toptelëjo mintis, kad tai derës prie „oþio deginimo“ apei- kojimà, su Gintaru Beresnevièiumi svarstyta, kodël ðioje gos. Prie aptvarø pridëjome tekstukus, kas yra oþys ar ðventëje svarbi ugnis, kokia jos funkcija, prisimintas So- gaidys lietuviø mitologijoje, o artëjant lygiadienio ðven- vijaus mitas ir jo interpretacijos. timui prikabinome informacijà – „Oþio aukojimas“ ávyks Su etnologais ðnekëta, kur tà lygiadieniø ugná reikëtø tada ir tada... Aptvarai stovëjo labai gerose vietose – prie uþkurti, ir sutarta, kad pavasará ji bus neðama ir uþdega- Ðiuolaikinio meno centro, Gedimino prospekto pradþio- ma ant kalno, o rudená, atvirkðèiai, parneðama á pakal- je, Katedros aikðtëje, Pilies gatvës apaèioje ir kt. ir tapo næ. Ðie apeiginiai veiksmai ne vienerius metus ir buvo puikia rudens lygiadienio ðventës reklama. Dalis þmo- atliekami. Gal kas prisimena, kad kelerius metus per ru- niø tai suvokë kaip gyvø gyvuliukø aukojimà, palikdavo dens lygiadiená þiemai ugnis bûdavo apgaubiama Vil- savo raðtelius su komentarais, kuriuos að rytais susirink- niaus Þemutinëje pilyje – archeologas dr. Vytautas Ur- davau... Aèiû Valdui Ozarinskui, ðio dailininko oþiø ir banavièius Þemutinës pilies kasinëjimø vietoje buvo ra- kitø gyvûnø instaliacijos dëka sukûrëme puikià „Oþio dæs ðiai apeigai tinkamà niðà. aukojimo“ reklamà. Aukojimà lydëjo folkloro ansambliø Rudens lygiadieniø simboliu tapo oþys, o per pava- programa, fejerverkas. Vasaros ugnis buvo parneðama nuo

4 r

Gedimino kalno ir apgobiama Þemutinëje pilyje. Lyg ið ant pirmøjø ugniniø vilko pëdø, vedusiø á Gedimino kal- naujo atgimë sena – mûsø genuose uþkoduoti dvasiniai nà. Duok, Die... dalykai beldësi naujomis formomis. Dar gráþkime prie ðventës istorijos ir jos patirtø virsmø... Oþá kasmet aukojome Gedimino kalno papëdëje, vë- Ilgainiui centro rengiamos ðventës ëmë ágauti vis naujà liau – Sereikiðkiø parke. Já lydëdavo ir ugniniai þenklai, turiná. Buvo daug ádomiø sumanymø, bet ne visus juos daromi ið medinio karkaso, apvynioto degiu skysèiu ir pavyko ágyvendinti, daþnai ádomiems autoriniams pro- vaðku suvilgyta drobe arba ðiaudais. Kiekvienas þenklas jektams realizuoti pritrûkdavo lëðø. siejosi su vieno ið ðeðiø ðiltøjø mënesiø simbolika. Iki 1999 metais lygiadienio ðventë pasikeièia ir persike- 1998 metø Oþá ir þenklus kûrë Donatas Dumskis. lia á Kalnø parkà. Syká Gytis Lagunavièius, „Bliko“ vado- Gal galëtumëte plaèiau aptarti oþio simbolikà? Oþio vas (su juo bendradarbiavome visà laikà), uþsiminë apie aukojimas minimas senuosiuose raðytiniuose ðaltiniuose ugnies vaizdinius spektakliuose, vykstanèiuose prie Kau- – XVI a. Motiejus Strijkovskis, Jonas Lasickis raðo apie no pilies, supaþindino su skulptoriais Algiu Garbaèiaus- sudûviø oþio aukojimà rudens ðvenèiø metu, pasak Eraz- ku ir Kaziu Venclova. Jie padarë pirmàjà skulptûrinæ kom- mo Stelos, sûduviø „aukojimams buvo naudojamas oþys pozicijà Kalnø parke: Ðvytuoklæ – laiko simbolá ir á Vil- dël apvaisinanèios ðio gyvulio prigimties“... niaus panoramà þvelgiantá Oþá. Ugnies kamuolys beðvy- Lygiadieniø oþys atrodë svarbus ne vien kaip kadai- tuodamas uþdegdavo vis kità ðvytuoklæ. Fejerverkais purð- se vykusiø aukojimø priminimas, bet ir kaip simbolis. kë oþio ragai. Visa kompozicijos teritorija buvo aptverta Lietuviø liaudies tradicijoje oþelis suvokiamas kaip vai- medþio deglais: tam tikru bûdu ápjautas medinis rastas singumo, vislumo, potencijos neðëjas... Pasibaigus au- virsta deglu. Tais metais folkloro ansambliø „Radasta“ ir galø vegetacijai, brandai, ðaltuoju laikotarpiu ðios jo ga- „Ûla“ dalyviai vaikðèiodami su deglais – sueidami ir vël lios, rodos, nebeaktualios, ði auka – tik padëka. Bet apie iðsiskirdami – braiþë ornamentø raðtus. devyniasdeðimt penktuosius metus ji netikëtai ágyja ir Nuo 2000 metø iki ðiol ugnies skulptûrø reginiai-mis- kità prasmæ. Tuomet þmonës buvo nusivylæ nepriklau- terijos vyko Kalnø parko stadione. Iðimtis – 2002-ieji. somybe, dar nebuvo ávykæ apèiuopiamø permainø, daug Tais metais misterija „Lygiadienio aukojimai“ vyko tarp kas buvo pasimetæ, netikëjo savo paèiø jëga, vis dar Baltojo ir Þaliojo tiltø. Vilniaus savivaldybës pastebëti ir manë, kad kaþkas kitas turi uþ juos viskà nuspræsti ir ávertinti, buvom paraginti lygiadiená ðvæsti labiau mato- padaryti. Tad oþio simbolis iðkilo ir kaip dvasinës po- moje vietoje. tencijos, jëgos simbolis: „Jei jau turiu, tai kai trinktelsiu Kaip keitësi þiûrovø santykis su ðvente, rengëjø su þiû- savo rageliais...“ rovais? Ðventës ið kameriniø virto masinëmis, tad ar ne- Reakcija á oþio aukojimà buvo ávairi – viena vertus, kilo pavojus joms virsti tik reginiais? Kodël jos pradëtos labai davatkiðka, o kitiems oþys ir jo ragø akcentas pati- vadinti Ugnies misterijomis? ko. Ávesdindami ðá simbolá á mûsø vieðàjà kultûrà, mes Dël uþsienieèio Patrico Liono iniciatyvø, Gedimino siekëmë padràsinti þmones nebebijoti savo potencijos, ðventë virto Vilniaus dienomis, vëliau – Sostinës dieno- anuomet tai buvo labai svarbu. mis, pasikeitë ir jø data. Mûsø ðventë taip pat labai ið- O ðiø, 2008 metø, simbolis – vilkas. Tai kario simbo- augo, tapo profesionalesnë. Lygiadienis, manyèiau, ási- lis. Vilko ir kario sàsaja labai sena, ji buvo þinoma dar tvirtino kaip kalendorinë ðventë. Jei ieðkotume informa- tais laikais, kai niekas nebuvo girdëjæs nei apie staugian- cijos internete, pamatytume, kad rudens lygiadienis jau tá vilkà, nei apie Gediminà. susietas su oþiu, visiems asocijuojasi su oþio aukoji- Man regis, ðiø metø misterija mums patiems atsklei- mu, galima teigti, jog ir þmoniø sàmonëje ðis akcentas dë keletà dalykø – supratom, kad savyje nelabai apèiuo- jau ásirëþæs. piame ðiuolaikinio kario jëgos. Tad ir mûsø santykis su Kai ðventës persikëlë á Kalnø parko stadionà, suvo- vilku, matyt, dviprasmiðkas – lyg ir suvokiame, kad vil- kiau, kad nepakanka vien kurti skulptûras ir jas sude- kas yra karys, bet norëtume apie já màstyti kaip apie tà ginti, ir oþio jau nebeuþtenka – taip atsirado skulptoriø striuká beuodegá, kuris kiða uodegà á eketæ... Kodël vil- darbus vienijanèios temos. Pagal jas buvo kuriama ir kas mums nëra savas? – gal nëra vidinës jëgos, nëra vidi- muzikinë kompozicija. Skulptûras sustaèius pagal siu- nës laisvës, plataus ir gilaus garbës ir orumo jausmo? Vi- þeto linijà, gimsta ugnies skulptûrø misterija, kurios es- dujai mes dar ðio simbolio neatskleidëme ir bene geriau- mæ sudaro nenuspëjami ugnies vaizdiniai. Niekad nesiai suvokiame vilko staugimà, jo pasauliui skelbiamà þinai, kaip graþuolë ðiaudinë skulptûra veiks ugnimi, naujienà apie Vilniaus miesto galybæ... juk skulptûros juda: jos atsiveria, sukasi, linguoja, iðby- Manau, kad vilkas bûtent ðiuo metu atsirado neatsi- ra. Dël ðios paslapties nenumatysi ir þiûrovø patiriamø tiktinai, ryþtas tikslingai ir garbingai veikti kaip niekad iðgyvenimø. Bet kiekvienoje misterijoje medþio ir ðiau- aktualus Lietuvai. O tai ir yra vilko-kario savybë. Gal tik- dø skulptûra tampa ugniniu personaþu, kuris kalba apie rojo Vilko simbolis gyvena kartu su vaikais, kurie iðaugo tai, kas tuo metu aktualu.

5 l

2002 metais vyko misterija „Lygiadienio aukojimai“, Adutiðkyje su Vilniaus dailës instituto ansambliu, kurio- 2003 – „Lygiadienio ugnies þaidimai“, 2004 – „Pasau- je dalyvavo ir mano keturiolikmetis sûnus metalistas – lio medis“, o 2005 – „Þenklas: septyni simetrijos lyg- po ðios ðventës jis labai intesyviai dalijosi áspûdþiais su menys“. 2006 metais, kai á Dausas iðëjo daug etninës savo bendraamþiais, keitë pasaulëþiûrà... ), jei nebûèiau kultûros tyrinëtojø – Angelë Vyðniauskaitë, Gintaras Be- paþinojusi Aldonos Ragevièienës ir kaip atpildà uþ savo resnevièius, Vladimiras Toporovas, kitø kultûros þmo- darbà gavusi progà keletà kartø su jos ansambliais va- niø, misterijà pavadinau „Ten ir èia“. Jos simboliai kal- þiuoti á koncertus Rumðiðkëse, kas þino... Esu dalyvavusi bëjo apie slenkstá, ribà tarp ðiapus ir anapus, mirusiøjø ávairiuose tiek su etnine kultûra, Ramuvos judëjimu, tiek ir mûsø pasaulio ugná. Sukurtos skulptûros padëjo ana- su kitomis dvasinëmis tradicijomis susijusiuose sambû- pusybæ suvokti, jà pajusti. Mes to slenksèio niekada ne- riuose, C. G. Jungo analitinës psichologijos draugijos ir perþengiame, nors per Vëlines bendraujame su miru- kitø psichologijos krypèiø surengtuose mokymuose. Gal siaisiais. Virsmo simboliais buvo: „Keturi vëjai“ (Ma- viskas bûtø susiklostæ kitaip, bet man reikëjo bûtent ðiø rius Gruðas), „Krikðtai“ (Stasys Juraðka), „Ðulinys“ (Ka- dalykø. Tokia lemtis. Vëlgi, jeigu nebûtø buvæ Marijos zys Venclovas), „Vartai“ (Jonas Rytas Belevièius), „Obuo- Gimbutienës, jei nebûtø Norberto Vëliaus ir dar daugy- lys“ (Gediminas Piekuras). Jais teigëme, jog mirtis nëra bës þmoniø mûsø institutuose, folkloro ansambliuose, pabaiga, o vartai á kità pasaulá... Tais metais vietoj oþio jei nebûtø nuostabiai iðmintingø skulptoriø profesiona- sukurtas „Perkûno oþelis“, tokiu bûdu atrastas su Per- lø, viena nebûèiau visko sukûrusi. kûnu, didþiuoju materijos perkeitëju, susijæs simbolis Daug kas priklauso ir nuo vaikystës, nuo auklëjimo. ir tarsi iðsaugota lygiadienio oþio tradicija. Nors að gimiau Vilniuje, pusë mano vaikystës prabëgo 2007 metais misterijoje „Vanduo þemai, dangus aukð- Þemaitijoje, tø metø þvejø gyvenvietëje Palangoje pas tai“ kalbëjome simboliais, kurie transformuoja, perkei- gimines, jø ðaknys prie Darbënø, Vaineikiø kaime, ið kur èia þmogø, tarkim, drugys – tai ne tik vabzdys su sparne- kilus ir mano moèiutë. Ilgainiui supratau, kad þmoguje liais, bet ir vikðras, ir lëliukë. Kitas transformacijos sim- telpa visas pasaulis, iðorinë gamta ir kosmosas. Moèiutë bolis – vandens sergëtoja rupûþë, ji sergsti laukus ir van- sakydavo: „Veiziek, ugnelë bieg, bieg per pelkæ...“ Labai denis, jei drëgmës perdaug, pasakose ji gali uþðokti ant pasitikëjo ugnies vaizdiniu, melsdavosi besileidþianèiai ðulinio ir vandená uþdaryti, pranaðas Varnas – þiniø ið Saulei, nors sakë, kad Dievu netiki... Apie save þinotu- anapus skelbëjas ir iðminèius. Auðrinë áprasmina dau- me daug daugiau, jei bûtume atviresni ir kitiems, aukð- gialypiðkumà: ji mergelë, bet ir dukrelë, èia ir vël mote- tesniems pasauliams... ris... Debesys – ne vanduo ir ne migla, o lyja, perkûnais Ar lygiadieniai padeda mums atsiverti tiems kitiems trankosi – ið kur èia ugnis imas? Trenkia þaibas ir visa, pasauliams? kas aplinkui, bûna perkeista... Man atrodo, kad bûna labai ávairiai. Ar galime ugni- Manau, kad jei ugnies misterijos bus aktualios, þmo- nio simbolio stebëjimà vertinti kaip religiná iðgyvenimà? nës sugráð ir kitais metais. Pagaliau, pakanka ir to, kad jie Nebent prisiminæ, jog kultûros iðtakos yra kultas, religi- ateitø tik pasigërëti ugnies skulptûromis, jø ðvytëjimu... nis vyksmas. Tai priklauso nuo to, kas mums ðiuo metu Beje, ðios ðventës sklinda po respublikà – ne vien Vil- yra svarbu ir kas mumyse gali iðjudinti vidines jëgas ir niuje su skulptoriais profesionalais kuriame ugnies skulp- sustiprinti mûsø paèiø ðvytëjimà ar padëti „praðviesëti“. tûras, jas kuria ir be mûsø. Tik rûpëtø, kad skirtingø re- Að manau, kad ugnies pavidalai gali turëti tokià funk- gionø kultûros þmonës tuos renginius sietø su savo krað- cijà, jei þmogus yra pasirengæs. to mitologinëmis vietomis. Juk tai, kas kalbama ugnimi, Turbût yra kaip sakmëje apie paparèio þiedà – visø yra labai stipru ir labai svarbu, miesto viduryje uþdegus pirma reikia norëti já turëti, ir tam tikru laiku, tam tikroje didelæ ugninæ skulptûrà atsakomybë daug didesnë nei vietoje bûti susikaupus, dar ir su skepeta, o kai þiedas uþdegus þvakelæ... ákrenta – didelis juodas debesis þybt, ir jau turi já savo Kalendorinës ðventës, drásèiau teigti, yra svarbios mû- skreite – reikia parsineðti tarsi nëðtumà, su niekuo neðne- sø sveikatai, tad tiek miestui, tiek miesteliui ar gyvenvie- kant, kad viso þinojimo neprarastum. Ir tik kai viskà ið- tei gali turëti ir turi psichoterapiná poveiká. Kaip jau mi- neðioji, kai gauta þinia subræsta ir gimsta, gali suvokti, nëjau, lygiadieniai, Lygës ðventës ritualai skirti tam, kad koká þinojimà ágijai, ir kas tavyje yra nauja... lengviau susitaikytume su besikeièianèia gyvensena, be- Labai sunku pasakyti, kà gali patirti þiûrovas, atëjæs sikeièianèiu klimatu. á ugnies misterijà. Kiekvienas simbolis ir kiekviena skulp- Pabaigai klausèiau, kodël Jums tos ðventës, jø rengi- tûra gali turëti ne vienà reikðmæ. Tarkim, pamatæs Ge- mas buvo ir tebëra svarbus? dimino Piekuro „Valdovus“, vienas prisimins M. K. Èiur- Kodël að tai dariau? Kur manyje áþiebta pirmoji ugnis? lioná, kitas pamatys du þmones, galbût já ir jà, laikan- Matyt, jeigu nebûèiau su Inija ir Jonu Trinkûnais so- èius duonos kepalà, saulæ ar tiesiog besiðildanèius... Kita vietmeèiu ðventusi Rasos ðventës (ásimintina Rasos ðventë vertus, tai, kas skulptoriø sukuriama, ugnies yra perkei-

6 r

Ugnies misterijø kûrëjai: Stasys Juraðka, Gediminas Piekuras, Eglë Plioplienë, Marius Gruðas, Viktor Geraðèenko, Rytas Jonas Belevièius, Kazys Venclovas, Kæstutis Musteikis, Arvydas Aliðanka, 2007 m. Laimos Buivydaitës nuotrauka.

èiama. Mûsø ugnies misterijos – tai pastangos rodyti Ið Marijos Gimbutienës laiðkø þinau, kad ji puikiai su- nuogà simbolá, nes nuogesnio uþ ugná, matyt, jau ne- vokë mûsø tikslus, teigiamai juos vertino. gali bûti, ir tikiu, jog ðie ðvenèiø simboliai, ugnies tarsi Su Julija matëmës per Marijos Gimbutienes palaikø perkelti á kità bûvá, visiðkai realiai veikia mûsø sàmonæ, perlaidojimo ceremonijà Vilniuje, ðv. Jonø baþnyèioje, nes kalba su mûsø vidine ugnimi. 1994-aisiais. Gilø áspûdá paliko tai, kad Julija buvo pa- O galima tiesiog kalbëti apie þmogø kaip kûrëjà, nes dirbdinusi urnà Marijos palaikams... kurti, sukurti, kûrenti yra kûryba, yra degimas, yra kû- Po M.Gimbutienës mirties centras rengë „Marijos renimas ir kurstymas savæs, savo vidinës ugnies, spin- Gimbutienës skaitymus“. Keletà kartø jie vyko Lietuvos duliuojant, ðvieèiant sau ir pasauliui. Jei bûtø smalsu istorijos instituto patalpose. Vëliau ðià tradicijà perëmë perþvelgti visø lygiadieniø ugnies misterijø vaizdus (ið Archeologø draugija ir renginiai vyksta po Lietuvos na- viso lygiadieniams sukurta jau apie 70 skulptûrø), gali- cionalinio muziejaus stogu. ma pavartyti mano sudarytà ir ðá rudená iðleistà ugnies 2003–2004 metais Vilniaus etninës veiklos centre skulptûras ir jø renginius pristatantá leidiná „Ugnies surengti Modrio Tenisono seminarai „Þaidimai orna- skulptûrø magija“. mentais ir 24 dieviðkumo aspektai“ atvërë galimybæ 2005-aisiais per rudens lygiadiená greta ugnies skulp- naujai paþvelgti á juostø raðtus. Ypaè ádëmiai nagrinë- tûrø pradedamos austi ugnies juostos Neries krantinëje. ta daugiaraðtës juostos prasmë, ugnies þenklai joje ir Kaip prasideda bendradarbiavimas su Julija Ikamaite ir apskritai baltø kultûroje. Lietuviø ornamentikà tyrinë- moksleiviais? jantis Vytautas Tumënas pritarë minèiai, kad ádomu bû- Gerai atsimenu, kaip Julija atsiranda mano gyveni- tø surengti ugnies þenklø kompozicijà Neries kranti- me. Ji tiesiogiai (ir artimais giminystës ryðiais) susijusi su nëje ar kur kitur. Likimas lëmë, kad nuo 2005-øjø me- Marija Gimbutiene, kuri, vëlgi, buvo viena kertiniø figû- tø Julija Ikamaitë tapo lygiadieniø ugniniø þenklø juos- rø Vilniaus etninës veiklos centro darbe – ji yra mûsø tos autore. veiklà „palaiminusi“, dëjusi vilèiø, kad ði veikla bus vai- singa ir kad að sugebësiu padaryti tai, kà esu sumaniusi. Kalbëjosi Saulë MATULEVIÈIENË

7 l

Ugnies juostos

Kalbamës su ugnies juostø Neries krantinëje autore, keramike Julija IKAMAITE.

Lietuviø kalendoriniø ðvenèiø tradicijoje lygiadienis siausvyrà, harmonijà, ypatingà pasaulio tvarkà. Ðventais nëra aiðkiau iðskirtas, neturime su lygiadienio dienomis ritualais atskiriama tamsa nuo ðviesos, demonas nuo Die- siejamø paproèiø apraðø, kalendorinio folkloro... Kaip vo, tik tada þmogus gali gyventi ramybëje ir skalsoje... randasi ðiø ðvenèiø idëja? Pavyzdþiui, kryþiaus þenklas yra bendras visoms tautoms Tai gal tik vizijos... Lygiadieniø laikas itin tinkamas ir iki pat ðiø dienø krikðèioniðkojo simbolio gyvuoja kaip gimti ugninëms vizijoms – kaip tik ðiuo laiku ugnis pra- laiminantis þenklas, kuriuo susiejama dangaus ir þemës ðosi suaudþiama á simbolius, þenklus, praðosi praðneki- sfera („kaip danguje, taip ir ant þemës“), vertikalë ir ho- nama. Diena lygi nakèiai, tamsa – ðviesai, vertikalë – rizontalë, dievø ir þmoniø pasaulis. horizontalei; labai daug asociacijø, daug galimybiø. O Ðventei tenka ieðkoti tam tikro reþisûrinio sprendimo, dar atsigræþus á vandená kaip ugnies prieðingybæ, á Nerá, kuriame palikimas sugultø naujai, bet nesugadintø tradi- jos tekëjimà... Miestas, jo triukðmas – èia ir dabar, o uþ cijos. Itin svarbu, kad esminiai akcentai bûtø sudëlioti upës – ten ir visados... Ði scena laukia gyvo dalyvio, ku- neprofaniðkai ir kiekvienais metais ágytø vis kità formà. ris visa tai suaustø á kalbëjimà, laukia gyvo kûrybinio Apie tradicijà diskutuoti bûtø galima daug – neþinau, ar veiksmo. Ðtai tada ateina vaikai ir paiðo ugnimi... mûsø su vaikais þaidimas yra ta gyvoji tradicija... Visose tradicinëse ðventëse svarbiausia yra darnus Vilniaus lygiadieniai, prasidëjæ nuo Eglës Plioplienës þmogaus santykis su paèiu savimi, su artimaisiais, su pa- deganèiø skulptûrø idëjos, nuo oþio aukojimo, skulpto- sauliu. Mûsø tautos palikime, ar sutartinëje, ar dainoje, riams ágyvendinant savo vizijas, palaipsniui iðaugo iki ar audiniuose – visur pilna þenklø, kalbanèiø apie pu- áspûdingo meno kûrinio – misterijos, kur aukojimo samprata iðsipleèia. Tai ðventës, kuriose susilydo praeitis ir dabartis – tai autoriniai kûriniai ir kartu tradicijos gyvasties ieðkojimas. Ugnies juostà Neries krantinë- je audi jau ketvirti metai... Idëjà pasiûlë Eglë Plioplienë. O Neries krantinë, sutvirtinta be- tono kvadratëliais, tiesiog praðësi áaudþiama á Vilniø. Pirmoji 2005-øjø rudens lygiadienio juosta buvo audþiama su rizika: dideli masteliai, idëja niekur neiðbandyta, bet nuosta- bi vieta tarp dviejø Vilniaus tiltø visiðkai atitiko juostos semanti- kà. Juosta juk pirmiausia yra ben- drystës, tarpininko, tilto tarp þmoniø ir anapusinio pasaulio simbolis. Þodis „sujuosti“ reiðkia – „susieti, suriðti“. Su Vytautu Tumënu popie- riaus lape dëliojome þenklus, kad jie tarpusavy riðtøsi kaip ðim- taraðtëse juostose – nuo vande- Julija Ikamaitë (pirmoji ið kairës) su pagalbininkëmis Jovile Talmantaite, Sigute Marcinonyte, nø, þvaigþdþiø þenklø iki þuvø Simona Benetyte. 2007 metø rudens lygiadienis. Vytauto Tumëno nuotrauka. ðakeliø, Auðrinës ir kulminacinio

8 r

taðko – „roþelës“ – rombelio su ataugëlëmis, reiðkian- Ðiaip jau esam iki begalybës iðlepinti ðou elementø – èio meilæ. Tai Þemaitijoje iðlikusios ðimtaraðtës juostos viskas aplinkui vien ðou, nuo kasdienybës reklamos iki principas... Vilniaus miesto renginiø. Ir visur tas pats principas – vis- 2006 metais rudens lygiadienio misterija buvo skir- kas þiba, daug fejerverkø, daug triukðmo. O pasirodo, ta tais metais iðëjusiøjø – Gintaro Beresnevièiaus ir kt. kad kai kam patinka ir pauzës... atminimui. Juosta krantinëje taip pat buvo skirta ðiai Man svarbu, kad 14–16 metø þmonës patys teigia, temai. Paëmiau V a. baltiðkos urnos pieðiná, kur lekia jog jiems reikia tokiø ðvenèiø, jiems patinka tos formos, Saulës veþimaitis, traukiamas dviejø þirgeliø Aðvieniø. jie pajunta jø jëgà. Man atrodo, kad vaikai, jaunimas na- Pieðiná, árëþtà aplink indà, iðskleidþiau ant plokðtumos: tûraliai jauèia, jog jiems reikia á kaþkà atsiremti – tai rei- anapusiniai þvaigþdynai, pievos, girios ir Aðvieniai – kalinga iðgyvenimui... sielos globëjai. Treèiais metais, 2007-aisiais, jau surizi- Ðioms ðventëms reikia ir tam tikros atmosferos, þmo- kavo ir mano vyras – Mindaugas Aliukas. Vis eidavo niø, kurie ateina dalyvauti… prie Neries – tyrinëjo, kaip paprasti ðapeliai vandenyje Tai kaip susirenka lygiadieniø vaikai? Kaip pavyksta plaukia, o að vis gàsdinau, kad Neris pilna nërûniø, juos „uþdegti“ ðventës idëja? átrauks, paskandins... Ir ðtai praplaukë milþiniðkas þal- Programëlëje áraðyta, jog ðiø metø þenklus degë Vil- tys ið pusantro tûkstanèio þvakiø, o konstrukcija vël ið niaus Þemynos ir Þygimanto Augusto pagrindiniø mo- tradicijos – ðiaudinio sodo iðklotinë plokðtumoje – gali- kyklø, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos, mybiø begalës... Gediminas Þilys garso takelá sudëlio- A. Kulvieèio, M. Daukðos, Ryto, S. Stanevièiaus, Ðv. Kris- jo taip, kad galima buvo iðgirsti Eglës þalèiø karalienës toforo, Tuskulënø, Virðuliðkiø viduriniø mokyklø, „Sau- uþkeikimus, þalèio kvietimà... Tais metais vienas þaltys lës“ privaèios vid. mokyklos moksleiviai bei Vilniaus pe- liko per naktá þibëti krante, kitas nuplaukë... dagoginio universiteto studentai... Juostos kiekvienais metais baigiasi ties Vilnelës ir Ne- Vaikai kvieèiami ið mokyklø. Vien tø, kuriuos paþás- ries santaka, nors að mielai mestelèiau dar vienà kità þen- tu vardais, kone ðimtas. Kadangi keramikos pamokose klà á begalybæ... Þiûrovai senamiesèio krante mato pa- su jais bendrauju nuo ryto iki vakaro, visus metus, kiek- laipsniui uþsidegantá pieðiná, o vaikai turi tik atskirus jiems vienà dienà, nuo pirmokø iki dvyliktokø, tai þinau, kur áduotus jo elementus, jie tik nujauèia bendrà vaizdà... jie „badauja“. Ðiais metais pirmà kartà pabandëme „áþiebti“ ir pa- Stengiuosi, kad lygiadienio ugnies raðtø „audimas“ vasariná lygiadiená. Tà pavasariná vaizdà Ðventaragio nebûtø tik meno kûrinys, mûsø tikslas nëra sukurti kaþ- slënyje tiesiog labai ryðkiai susapnavau, nebuvo kur koká pieðiná ið ugnies ir juo pasidþiaugti, tai nëra ðou. trauktis... Man rûpi, kad ðis sumanymas bûtø daugiasluoksnis. Èia jau ne upës horizontalë, o medþio ir kalno verti- Atsitiktinis þmogus ar vaikas, kuris visai nieko neþi- kalë tapo aðimi, ir, aiðku, daugybë saulës þenklø, paukð- no, mato ugnelës spindëjimà. Dar bûtinai turi gauti nuo- èiai... Atsimenu, mus gàsdino savivaldybëje – pamaty- stabos dozæ – jis kaþkà tveria, net neþinodamas, kas ið to sit, viskà iðspardys, nieko nerasite. O ryte, saulei tekant, bus, o perëjæs á kità upës krantà pamato, kad kaþkas ávy- visi 27 þenklai dar mirgëjo, niekas net nepalietë. Turi ta ko... Vien jausmas, kad jis dalyvavo ðiame nepaþástama- ugnelë ðventumo mumyse... me vyksme, yra atradimas. Kiekvienais metais uþdegame 3000 þvakiø, o jei kiek Ugnelës spindëjimas ir truputëlis meno leidþia patirti lieka, per Vëlines Etninës kultûros centro þmonës kartu bendrystës jausmà – tai jiems labai svarbu. Vaikai daþ- su vaikais jas uþdega Karveliðkëse ant pamirðtøjø kapø. nai bendrauja viename lygmenyje, mobilaus telefono fo- Uþkuria ir tas þvakeles, kurios nesudega þenkluose. Sim- ne, o èia visai kita bendrystë: pilna kûrybos dþiugesio, boliðka – þibëjo þenkluose, paskui pas mirusiuosius. Na- uþdegto pieðinio laukimo, muzikos. tûraliai rudens lygiadieniai áauga á Vëlines, jø ðvieseles... Þmogus, kuris nori daugiau informacijos, jau gali aið- Kas ðiose ðventëse svarbiausia? kintis etnokultûros paveldo dalykus – þenklus, jø siste- Svarbiausia pats veiksmas ir tai, kas lieka vaikuose, mà, jis gauna bent minimalià informacijà. O yra tokiø, kà jie prisimena. Manau, tai gyvos tradicijos esmë. kurie net negali paaiðkinti, ko nori, bet dalyvauja ðirdi- Að pati dar nebuvau baigus mokyklos, kai lygiadie- mi. Ðiems svarbu pabrëþti, kad tai yra malda ir ypatingas nius ðventëme su Vytautu Musteikiu, bet kaip visa tai laiko taðkas. Jie ásitraukia labai nuoðirdþiai, ir tokiø, kad ásirëþë. Ir vëliø staleliai prie Dûkðtelës, ir þvakelës, plau- ir keista, yra dauguma. Svarbiausia, kad liktø paslapties. kianèios pavasará ant Vilnelës ledo lyteliø... Kiekvienas Pirmiausia vizijos, idëjos, þenklø prasmës aptariamos þmogus jauèia sakralià erdvæ, bet tradicija suteikia leng- su mokytojais. Visi jie ypatingi, linkæ persidirbti ir puikûs và sprendimà, kaip bendrauti su anapusiniu pasauliu, menininkai. Jie labai jautriai perduoda vaikams sumany- èia viskas nugulæ, viskas sudëliota, o meldþiasi kiek- mø nuotaikà, visa tai jiems iðties reikalinga, todël ir vai- vienas savaip... kai „perima“ viskà gyvai, natûraliai, kaip tikrus dalykus...

9 l

vizijà, ir ji auga kartu su procesu: kai pra- dedi tverti, tarsi pasijungi prie kaþkokio ne- matomo lauko, kuris átraukia, trûkteli ið pro- faniðko gyvenimo á tai, kas neþinoma, pa- slaptinga – tai labai stipriai veikia, kaip ir supratimas, kad esi ne vieniðas, kad yra kaþ- kokia labai didelë bendrystë. Tuomet ir laikas iðtirpsta – jie sako: „Mes tik atëjome, o jau reikia iðeiti…“ Norëèiau, kad ir lygia- dienyje tai ávyktø, kas nors pasakytø, jog sustabdë laikà, jog pavyko pabûti èia ir dabar, tam tikroj bendrystëj su kitais... Kalbu apie kartà, kuri nebuvo rankomis susikabi- nusi Baltijos kely, nestovëjo Katedros aikð- tëje su vëliavomis, o bendrystë visada turi tam tikromis formomis materializuotis, gal vienu laikmeèiu vienaip, kitu – kitaip… Taigi vaikai þino, kad lygiadienis nebus masinis renginys, kuriame visiems smagu ir reiks triukðmauti, bet kad tai bus tylûs pro- 2006 metø rugsëjo 24 dienos – kompozicijos „Ugnies þenklai“ fragmentas. Egidijaus Skipario nuotrauka. tëviø þenklai, kuriuos jie sukurs savo rankomis èia ir dabar. Jie eina ne tik realizuoti Sutariame, kad ne meno kûrinys, sukurtas tam tikrà die- sumanymo, uþdegti þvakelæ, eina suvokdami, kad taip nà, yra svarbiausias, bet þmoniø susibûrimas, kaþkoks dalyvauja kaþkokiame neregimame procese ir jiems ðven- gyvas buvimas kalendoriuje – tai kertiniai dalykai, to ið èiausias veiksmas padaryti tai laiku ir vietoje. Að tuo jau- esmës reikia kiekvienai tautai, kad save suvoktume. nimu þaviuosi. Kalëdos, Rasos ðventë – tvirtos ðventës (nors jau da- Jeigu Vilniuje du kartus per metus susirenka gyvas rosi neramu, kad neiðsigimtø), o lygiadieniø dienos yra kraujas, gyvas jaunimas (o èia renkasi tiktai savanoriai – „nuogos“ ir be galo tinka tokiems þaidimams. Vaikai nëra në vieno varu atvaryto) ir jiems ið tiesø reikia ugni- tai priima labai gyvai. Jeigu man dvyliktokai pasako, mi iðpaiðyti tà palikimà, tai, manau, dar gyvensim. O kad tai gerai, reiðkia mes dar nepraðovëme. Kai að juos ugnis yra kaip auka – sudega, sutirpsta, bet palieka kaþ- kvieèiu, iðsyk sakau: „Jums tai tikriausiai jau nebeádo- koká þenklà ádegtà ðirdy. Að labai noriu uþauginti tokiø mu, jûs neisite, palikit maþiukams…“ O jie ásiþeidþia: Vilniaus „padegëjø“ kartà. „Kaip? Juk tai mûsø…“ Vyresnieji susiþino, ateina net Ðiuo metu ðventëse dalyvauja nuo 300 iki 500 vaikø nekviesti, o po to pusæ nakties siunèia þinutes: „Kada (niekas negalëtø tiksliai suskaièiuoti), nuo pirmos klasës bus dar?“, „Draivas“… iki dvyliktokø, bet visada ateina dar antra tiek – jie klau- Ðitoks þaidimas dar kartà patvirtina, jog jaunimas ba- sia, ar galima atsivesti draugus, ðeimà. Pirmokams ant- dauja, jam daugiau reikia tokiø dalykø, o ne ðou ele- rokams labai sunku viskà padaryti, bet jie susirenka la- mentø… Net diskutavom, reikia ar nereikia fejerverkø, ir bai gausiai, ðiemet prisijungë studentai – bûsimieji dai- daugelis sakë: „Mes dþiaugiamës, jog tai darome tyloje, lës mokytojai. skambant gerai muzikai“. Dalis penkiolikmeèiø – ðeðio- Reikia tik kaþkà stumtelti, padëti materializuoti, o vi- likmeèiø, klausydamiesi Veronikos dainø, Valdþio Muk- sa kita jau vyksta lyg ir savaime... Idëjø yra daugiau nei tupâvelo dûdmaiðio, „Trys keturiose“ giedamø sutartiniø, galimybiø jas realizuoti. prisipaþino: „Mums ðiurpuliukai po kûnà bëgiojo“. Jie Pavasario planai.... buvo abstulbæ, jog visa tai mûsø, nes pirmà kartà iðgirdo Kitiems metams, pavasariniam lygiadieniui, yra su- tam tikroje aplinkoje, esant tam tikrai nuotaikai. Iðsiug- galvota gyva juosta – vaikø rankos. Per jas ugnis kaip do pagarba, jau ne pajuokos objektas: „Ta etnokultûra Þaltys ið Ðventaragio slënio pakiltø iki pat virðaus, o nau- ….“ (Sunkiau klausomi archyviniai áraðai, bet kai sakai, ja pavasarinë ugnis bûtø ákurta ant Gedimino kalno, þal- kad jie girdës labai seniai mirusio þmogaus balsà, kad èio aky. Viskas paprasta – kai tu stovi èia ir dabar, matai tai reikia iðklausyti su pagarba, iðgirsta.) tiktai tam tikrà ugnelës judëjimà, bet ið paukðèio skry- Svarbu, kad jie patys dalyvautø, patys uþdegtø ugnis dþio matytum, kad dalyvauji dideliame vyksme.... – maþieji taip ir sako: „Mama, ten mûsø þenklas dega...“ Tokià metodikà naudoju ir pamokose – turim idëjà, Kalbëjosi Saulë MATULEVIÈIENË

10 r

2005 metø rugsëjo 24 dienà krantinëje prie Neries ir Vilnios santakos áþiebta „Ðimtaraðtë juosta“.

Ið Pasaulio Mariø glûdumos / Per atspindþius þvaigþdþiø / Ásisiûbuojant Vandeniui Gyvybës / Ðviesa banguojanèia Skliaute – rytiniam vakariniam / Palydima dviejø þirgø / Tu pasirodai, Liepsningoji, / Ugnie, Ugnie, Ugnie. Julija Ikamaitë. Vytauto Tumëno nuotrauka.

2006 metø rugsëjo 24 dienà – ugnies kompozicija „Ugnies þenklai“.

Þirgeliø pieðinys nuo V a. pr. Kr. baltiðkosios veidinës urnos: Dievo sûneliai – dvyniai Aðvieniai su Saule veþimaityje skrieja visata, atskiria naktá nuo dienos, gelbsti bëdoje, gydo ir gyvybæ gràþina mirusiesiems. Ugnies þenklø kompozicijos autorei talkino studentës Jovilë Talmantaitë ir Simona Benetytë. Muzikinæ kompozicijà atliko folkloro grupës „Kûlgrinda“, „Dijûta“, „Radasta“, „Jorë“, „Poringë“, Naujamiesèio moksleiviø rûmø folkloro teatras „Þvirbliamuðiai atlëpausiai“ (vad. Giedrë Kaniauskaitë). Egidijaus Skipario nuotrauka.

11 l

2007 metø rugsëjo 22 dienà – „Ugninis þaltys“.

Buvo audþiamos trys juostos: ugninë Þalèio juosta Neries krantinëje (dailininkë Julija Ikamaitë); ugninis Þaltys Neryje (dailininkas Mindaugas Aliukas), garso juosta (muzikos kompozicijos autorius Gediminas Þilys). Tradicinës ðimtaraðtës juostos raðtai ið daugybës þvakiø virto þërinèiu Ugniniu þalèiu: I – þalèio uodega: marios, pasaulio vandenynas; II – þvaigþdynai, þërintys bangose; III – bangos – atplaukiantys þalèiukai; IV – rombeliai – þmogaus pasaulis; V – roþelës: meilës, groþio simbolis; VI – þalèio galva ir karûna. Þemës þaltys uþkeikimu ðaukë þërintá vandens þaltá – ðis atplaukë Nerimi ir pranërë po trimis Vilniaus tiltais. Garso juostoje (grupiø „Atalyja“, „Lylos“, „Trys Keturiose“, Gvido Kovëros, Petro Vyðniausko ir Todaro Kaðkureviè, Valdþio Muktupâvelo muzikos áraðai) prisilieèiama prie Eglës Þalèiø karalienës likimo, jos iðëjimo ið namø á nepaþástamà vandenø pasaulá. Egidijaus Skipario ir Vytauto Tumëno nuotraukos.

12 r

2008 metø kovo 28 dienà – Ðventaragio slënyje, nuo Lietuvos taikomosios dailës muziejaus iki Katedros aikðtës, vyko ugnies þenklø ir muzikos misterija „Ðventaragio ugnys“.

Pavasario lygiadiená mediatoriumi, tiltu tampa medþio vertikalë, ðvieèiantys paukðèiai, lekiojantys tarp þmoniø ir dievø pasauliø, bei kalnas ir ant jo neðama ugnis. Ugnies þenklai prie medþiø ðaknø – tai geleþiniø koplytstulpiø kryþiø saulutës, þalvario amþiaus papuoðalø, verpsèiø, velykiniø marguèiø raðtai. Ugniniai verpetai – ðaltiniai – aplink Pasaulio medá, uþdegti vaikø ir jaunimo, byloja gyvà ryðá tarp vakar ir ðiandien, poreiká priglusti prie visatos darnos, pajusti ryðá su pirmapradþio kosmoso vizija, su savo tautos – medþio ðaknimis. Vytauto Daraðkevièiaus nuotrauka.

2008 metø rugsëjo 21 dienà – Rudens lygiadienio, Baltø vienybës dienos ir Saulës mûðio iðvakarëse – „Septyni liepsnojantys þenklai“.

Palaipsniui uþdegta septyniø þenklø kompozicija. Uþdegus paskutiná þenklà, Nerimi atplaukë liepsnojantis Þaltys. Raðmenys Neries krante bei Neryje – ryðkiausi lietuviø juostø ornamento þenklai, besisiejantys su seniausiomis ir plaèiausiai paplitusiomis Pasaulio medþio, Deivës ir Dvyniø mitologemomis. Septyniø baltiðkøjø þenklø Neries krantinëje autorë – Julija Ikamaitë, ugninio Þalèio konstrukcijø architektas – Mindaugas Aliukas, Muzikinæ improvizacijà atliko Gediminas Þilys, Eirimas Velièka, Bernardas Janauskas. Su ugnimi ðoko Fakyrø klubo „Ugnies þenklai“ nariai. Algirdo Juciaus nuotrauka. Iliustracijø apraðams pasitelkta Vilniaus etninës veiklos centro tinklapio www.etno.lt informacija, Julijos Ikamaitës komentarai ir pieðiniai.

13 l

Vilniaus ðvenèiø ugnys

Mintimis apie Vilniaus lygiadienius kaip vieðàsias miesto ðventes, jø apeigas ir simbolius bei poveiká mums – ðventës þiûrovams ir dalyviams, dalijasi mitinio pasaulëvaizdþio tyrinëtojas Dainius RAZAUSKAS.

Vieðosios miesto ðventës. Man apskritai patinka vie- vidujai atpaþástamø, vidujai artimø þmoniø. Juos kart- ðos ðventës – mielai lankausi koncertuose, kurie kartais kartëmis gera pamatyti, ir juolab ðventëse, kai jie savai- surengiami Katedros aikðtëje ar kitur mieste. Ið esmës la- me atsigræþæ savo graþiaisiais veidais. bai dþiaugiuosi, kad pastaruoju laiku Vilnius lyg koks Yra ir tam tikras visuomenës kultûrinis branduolys, ku- ðvenèiø miestas; jos prasideda vos atðilus orams, gegu- rá anksèiau, tarkim, Sàjûdþio laikais, mes labai gerai juto- þës birþelio mënesá, ir trunka maþø maþiausiai ligi rug- me. Esmiðkai ið to branduolio Sàjûdis ir iðjudëjo, paplûdo. sëjo lygiadienio. Negaliu jø visø net ávardyti, apibrëþti, Tai nebûtinai ypatingi visuomenës ar kultûros veikëjai, o nes tai – iðtisa miesto fiesta. Tai ir „Baltica“, ir „Menas bûtent tie þmonës, kurie sudaro tam tikrà, lietuviais, vil- atvirose erdvëse“, kuris ðiemet sutapo su rudens lygia- nieèiais vadinamà sociokultûrinæ terpæ, kurioje mes gerai dieniu, ir Miesto muzikantø diena… orientuojamës ir jauèiamës savimi. Rudens lygiadienio va- Visos ðios ðventës atmintyje susilieja á vienà iðtisà Vil- karai jau tamsûs, ir þmonës matyti tik tiek, kiek jø akyse niaus Ðventæ. Ið esmës tai labai graþu. Ðventë vieðoje erd- atsispindi prieðais, vidury liepsnojanti ugnis. O þmonës, vëje atveria miestà þmogui, tuomet jame galima gyven- saviðkiai su gyva liepsna akyse – tai savaime ðventë. Di- ti, bûti, o ne tik pralëkti nuo taðko A ligi taðko B. Juoba dþiausia ðventë, primenanti tuos kelerius metus, kai ugnis kad pastaruoju laiku Vilniuje vieðøjø erdviø trûkumas la- akyse spindëjo dienà naktá, skaistesnë uþ iðorinæ. bai ryðkus – trûksta vieðos erdvës kaip vietos gyventi, ne Tokios ðventës suburia þmones, su kuriais norisi gy- dirbti, ne pravaþiuoti pro, kaip kad pasidarë áprasta. venti. Kartais juk uþeina, manau, daugeliui ðios rûðies Ið esmës transportas terðia erdvæ ne vien iðmetamo- þmoniø, kad tarsi visai nebesinori gyventi… O pamatai siomis dujomis bei triukðmu, jis terðia erdvæ ir tuo, kad juos aplinkui, ir viduje vël viskas atsiverèia á ðviesà – nuolat pra-vaþiuoja pro ðalá. Ir tie, kurie pra-vaþiuoja, supranti, kad tarp jø, o gal netgi dël jø dar galima pagy- tarsi ágijo net kaþkokià pirmumo teisæ prieð toje vietoje venti, padaryti geriausia, graþiausia, kà gali ir kà ið ðir- esanèius, bûvanèius. Tai didelë yda – kai visas miestas dies nori. Nereikia turëti iliuzijø, kad kaþkas kitas yra virsta magistraliø tinklu, nebëra vietos tiesiog bûti, aki- mûsø visø, kiekvieno ið mûsø darbo vartotojai – tai mes vaizdþiai jauti, kad ðitoje vietoje, ðitame mieste esi paða- patys, tie patys þmonës, kurie supam vienas kità per mû- linis. Paðalinis kaip þmogus, nes ðitas miestas jau pri- sø ðventes. Mes esam vienas kito darbo, pastangø ir nuo- klauso automobiliams. Kaip kad paðalinis bûtum ant sla- ðirdumo „vartotojai“ ir „vertintojai“. Mes gyvenam vie- lomo kalno be slidþiø ir specialaus kostiumo, vandenyje nas kitam – ne kaþkam toli nematomam, ir kaip mes vie- be banglentës ar motorlaivio. Taip dabar paðalinis pasi- nas kitam gyvenam, taip ir gyvenam. Kai matai aplinkui darë þmogus be automobilio, netgi tas, kuris ið jo kà tik savus, gyvus, ðviesius þmones, supranti, kad gyvent ið iðlipo. O ðventë mieste suteikia galimybæ mieste pa-bûti, esmës, ið paèiø ðirdies gelmiø nori, dël jø. ne pra-vaþiuoti pro ðalá, ir net suteikia iðsiilgtàjà teisæ Tai lyg ir nesusijæ su ðventës turiniu, taèiau nuo turi- bûti, nes tik vieðøjø ðvenèiø metu automobiliai pristab- nio daug kas priklauso – padarykime „èiastuðkø“, „bum- domi, ir þmogus gali iðsitiesti, nebesprukti vis ðalin nuo èikø“, vadinamosios estrados ðventæ arba, prieðingai, eli- riaumojanèio plëðrûno… tiná frakø ir smuikø „dþyru dþyru“, ir tie þmonës nesusi- Tai, man regis, esminis pasàmoninis – ne tik regima- rinks. Grieþtai kalbant, turinys nëra indiferentiðkas, turi- sis – poveikis miestui ir jo þmonëms, nes tai – bûdas nys koreliuoja su tuo, apie kà kalbame. susiburti, pamatyti vienam kità kaip þmogø, o ne kaip Lygiadienio ðventës turinys ið esmës susijæs su etni- tarnybinæ funkcijà, sueiti savo valia, savo bendram niais dalykais. Tik etniðkumo nereikia suprasti siaurai – dþiaugsmui, pabûti savo mieste, erdvëje, kurioje mes kar- tai nereiðkia, kad mes turime visi iðeiti ir ðaukti: „Lietu- tu gyvename. Jei ne ðventës, mes gal ið viso greitai uþ- viai, lietuviai!“ Visai ne. mirðtume miestelëno, patrioto, pilieèio savijautà, kad gy- Pastaruoju metu þodyje „etninis“ slypi kaþkas dau- vename kartu, vienas ðalia kito ir – vienas dël kito… giau, kur kas daugiau. Tai tam tikras „geðtaltas“, bûties Taigi vieðos ðventës yra proga pabûti tarp saviðkiø, bûdas, atitinkama pasaulëjauta ir laikysena pasaulyje, saviðkiø plaèiàja prasme, ne artimøjø ar paþástamø, bet susijusi ir su ekologine gyvensena (man regis, bûtent

14 r

ðie þmonës yra pagrindiniai miesto dviratininkai, nors tai ir paðalinë asociacija). Ðitaip suprantamas etniðkumas netgi nëra nacionalinio pobûdþio. Tautybë èia reiðkiasi tarsi savaime, bet kokio nors iðskirtinumo ðiuo poþiûriu niekad nejauèiu. Vil- nius nuo seno ir vadinamøjø baltarusiø, lenkø, þydø miestas, ir „etniðka“ laikysena, mano galva, ámanoma kartu, drauge, dar daugiau – kaip tik ji gali sutaikinti ir suartin- ti. Viena aiðku, etninis, ar etniðkas, bûsmas – tikrai ne globalistinis, tai tikrai ne marketas, kur sueinama vienam kità apgauti, tikrai ne turgus. Galima bûtø já pavadinti, pavyzdþiui, „kosmine“ bûsena bei laikysena, taip bûtø gal net teisingiau – tiek senàja, mitine þodþio kos- mos prasme, tiek ðiuolaikine, turint omeny bekraðtá þvaigþdëtà dangø. Beje, reikia turëti omeny, kad daugelis mano kartos þmoniø, ir pirmiausia bûtent „maniðkiø“, iðaugo su science fiction, prie kurios kiek vëliau prisidë- jo fantasy, ir daugelá gal kaip tik ðis kelias parvedë prie savojo ethnos. Tai dabartinë mûsø vidinë tikrovë – seniai nebe þagrës, ir tai yra mano tauta, mano tëvynë. Ir ðitose ðventëse visa tai kaþkaip tvyro, plevena, nevalin- gai juntama. Ir að tai labai myliu. Be to, labai gerai, kad vieðos ðventës nesusisaisto su viena kuria religija, viena kuria konfesija. Tuo jos savaime sukuria gilesnæ dvasinæ atmosferà, kurioje þmonës, nemojuodami kumðèiais, nekilnodami transparantø ir ne- apsisagstæ antpeèiais – „ðtai mes ðitie ir tokie“, – gali at- palaiduoti neurotiðkà saviidentifikacijos poreiká ir iðgy- venti iðties gilø dvasiná patyrimà. Nes ið esmës graþiau- sios þmogaus sielos apraiðkos per ðventæ vieðojoje erd- vëje yra dvasinës, nesvarbu, ar jos pasitelkia religinius Gediminas Piekuras. „Medis“. 2007 m. rudens lygiadienis. simbolius, ar ne. Dar daugiau – kuo maþiau stengiamasi Vytauto Daraðkevièiaus nuotrauka. prisiplakti prie ið anksto pripaþintø „vertybiø“, kuo ma- þiau apsiklijuojama iðankstinëmis dvasingumo etiketë- garbinti Dievà savaip, ið esmës netrukdydami vieni ki- mis, tuo tas dvasingumas grynesnis ir gilesnis. tiems. Tokio pobûdþio dvasingumo nereikia në kaip nors Tai bûtø treèioji – jau ðiek tiek dvasinë, o kartu ir sim- pabrëþti, prieðingai, tiktai nepabrëþiamas jis savaime gy- bolinë – vieðøjø ðvenèiø funkcija (greta estetinës ir so- vuoja. Tada atgyja ir senieji dvasiniai simboliai, iðsiva- cialinës, bendruomeninës). Nuo jos ðvenèiø turinys ir pri- duoja nuo jiems primestø siaurø „partiniø interesø“ (kaip, klauso, ir pats jà provokuoja, suþadina. tarkim, svastika nuo nacizmo) ir atgyja savo giliosiomis, Taigi Lygiadienio ðventë, viena vertus, yra nepreten- uþsàmoninëmis, vienareikðmiðkai neapibrëþiamomis ir zinga, be jokiø religiniø ðûkiø, be ideologijos, ir aèiû todël ið esmës neiðsemiamomis prasmëmis. Taip ir Ug- Dievui, o kita vertus, ji leidþia visiems, bet kokios tauty- nies ðventëje per laisvà dalyvaujanèiø menininkø vaiz- bës, bet kokio tikëjimo ar netikëjimo þmonëms, kurie duotës ir kûrybos þaismæ, nevarþomà sutelktà jø dvasios turi bent tiek sveiko proto, kad nesikabinëtø prie ðiaudi- raiðkà savaime skleidþiasi gilesnis dvasinis turinys. nio oþio sudeginimo, – patirti bendrà atvirà dvasios erd- væ. Ta erdvë èia tampa visiems prieinama, visiems, kurie Ðvenèiø simbolika. Senøjø tradiciniø simboliø nëra la- jà pripaþásta ir nemëgina jos siaurinti, riboti, þaloti, at- bai daug, ið esmës tai vos keliø pamatiniø ornamentø kom- imti jos ið kitø. Ið esmës að taip suprantu ir senàjà dvasi- binacijos, be to, bûdingos ne tik lietuviams, ne tik indo- næ tradicijà (nesakysiu religijà, nes tai bûtø per siaura; europieèiams toli á kairæ ir deðinæ nuo lietuviø, bet, tar- juolab ne „pagonybë“, nes tai dirbtinis, ið ðalies primes- kim, ir visai tolimiems Amerikos indënams. Tie pamati- tas pravardþiavimas). Turiu omeny tà senojo Vilniaus, seniai ornamentai, o per juos ir svarbiausi tradiciniai simbo- nosios Lietuvos dvasinæ situacijà, kai bet kokio tikëjimo liai, kuriais þmonës puoðiasi nuo seniausiø laikø, nëra su- þmonës galëjo èia rasti sau vietà, turëti savo ðventovæ ir tartiniai þenklai (net jei atskiru atveju kam nors taptø!), o

15 l

bûtent simboliai – jie perteikia tam tikras kertines visatos, kais këslais, tapo tø këslø politiniu-istoriniu þenklu, bet bûties ir þmogaus (uþ)sàmonës struktûras. Jie yra pirmesni kaip simbolis taip ir liko laisva. Tai tebuvo vienas ið ego- ir istoriðkai ankstesni uþ juos interpretuojanèià mintá, ir jø centriðkø sukalkëjimø, mëginimø sustingdyti simbolá á vie- interpretavimas – nepaliaujamas, jis vyksta per visà þmo- nà „savo“ prasmæ. Bet galø gale jis iðsiverþia ið bet kokiø gaus istorijà, vis ið naujo, vis kitaip, vis ámantriau, aukð- gniauþtø, ið visø lyèiø, kurios þiemà buvo sukausèiusios tesniu lygiu, bet vis „apie tà patá“. bûties upæ, ir ji vël gyva srove pasilieja pirmyn – taigi vël Yra tokia þymaus fantasto Arthuro Clarko knyga nebeturi vienos „teisingos“ prasmës, todël vël þadina „2001-øjø metø kosminë odisëja“. Dabar mums tai juo- vaizduotæ, màstymà, mintá. Tà patá galima pasakyti ir apie kingai skamba, nes 2001 metai jau praëjo, o ji buvo nu- penkiakampæ þvaigþdæ, kryþiø ir kt. kreipta á „tolimà ateitá“. Bet pirma tos knygos dalis pasa- Lygiadienio ðventëje tokie simboliai tik atgaivinami, koja apie tai, kaip á Þemæ, kaþkur pirmykðtëje girioje, primenami, ir vien tuo savaime atlieka savo ðventà dar- nusileidþia ateiviai ið kosmoso ir pastato toká mirgantá bà. Tai vienas ið bûdø jiems gráþti á mûsø gyvenimà, nie- kristalà. Aplink já pradeda rinktis primatai, bûsimø þmo- kam nieko neprimetant, neteigiant jokios grieþtos reikð- niø protëviai, ir þiûri, þiûri, tarsi be jokios prasmës, nie- mës, nerëkiant per kitus, kad jie galëtø tyliai, po truputá ko negalvodami ir nesuprasdami. Pasirodo, kad per tà þadinti mûsø sielas, þadinti vaizduotæ gilesniems apmàs- mirgesá, kurá jie bukai stebeilijo, neþemiðka civilizacija tymams, gilesnei bûèiai… lemtingai paskatino, pagreitino jø raidà, sàmonëjimà, dvasiná augimà. Kaþkà panaðaus, mano galva, nejuèia Aukojimas. Galima tvirtai pasakyti, kad ðiaudiniø skulp- daro ir tradiciniai simboliai, tarp jø ir tie, kurie buvo nau- tûrø aukojimas tikrai nëra ta auka, kuri prieð 2 a 3 tûks- dojami per mûsø Lygiadienio bei kitas ðventes. Nepri- tantmeèius bûdavo atliekama labai rimtai. Tai nëra religi- klausomai nuo to, kaip mes juos interpretuojame; vien nis aukojimas. Palyginti su senuoju religiniu aukojimu, tuo, kad á juos þiûrime, juos matome, ásidëmime, vien tai veikiau aukojimo metafora – daugiau metafora nei re- sukdamiesi mûsø vaizduotëje… ligija. Dar pridurkime, kad visos religijos þino aukojimà Todël nemanau, kad kada nors bûtø galima prieiti kaip vienà ið kertiniø religijos elementø, bet kai mes atlie- koká vienà jø aiðkinimà, o ir nereikia, ið esmës jis vis kame ne konkreèios religijos aukojimà, o veikiau aukoji- tiek bûtø ribotas, susiaurintas ir todël neteisingas. Tei- mo metaforà, tai vël nesusiriðam su jokia konfesija, nepa- singas santykis su ðiais simboliais yra pats jø... na, tar- statom slenksèio – èia jûsø, o èia mûsø. Kita vertus, toks kim, meditavimas, nuolatinë gyva interpretacija, siekiant nesusaistytas, nesutapatintas su jokia konfesija, jokia kon- ne rezultato, bet atsidavus paèiam vyksmui. Taip ugni- kreèia religija aukojimas tam tikra keista prasme tampa kalnio lava virðuje niekuomet nesustingsta, o tik verda dar gilesnis ir tikresnis. ir kunkuliuoja, neágaudama jokio pastovaus pavidalo, Èia ir estetinis aspektas: dailininkai, menininkai su- o ðliuoþdama þemyn tolydþio sustingsta á akmená, á kon- kûrë skulptûras, jie ádëjo savo darbà, mintis, nuoðirdu- kretø pavidalà. Taip ir mintis: vos tik ji pasileidþia þe- mà ir áþvalgà, padarë, kas kà galëjo, ir ðtai – staiga jø myn, netrukus virsta vienos konkreèios tiesos, vienos darbas mums matant praþûsta. O tai gryniausia auka – galimos interpretacijos akmeniu – tai jau nebe gyva sà- mene ji jau seniai prigijusi, toks, tarkim, yra pieðimas monë, kuri pati yra aukðtesnë Tiesa uþ bet kokià dalinæ paplûdimy, kurá uþ keliø valandø nuplaus potvynis. To- tiesà. Ir pastaroji tiesa ið esmës tëra tol, kol ji þadina kio pobûdþio menà mes ðiaip jau siejame su Rytais, tibe- protà, màstymà, asociacijas. tietiðkojo budizmo mandalomis, nubraukiamomis vos su- Tarkim, svastikoje mes galime áþvelgti dvi susikryþia- dëjus, su dzeno praktikomis, kur pabrëþiamas laikinu- vusias gyvates ar þalèius arba du kryþium sudëtus paga- mas, skatinama neprisiriðti, negailëti, netausoti. O kà reið- lius, kuriuos trinant áþiebiama ugnis, arba saulës þenklà, kia netausoti? Tai reiðkia, kad uþuot savinæsis savo darbo besisukantá kryþiø uþdegtais galais... Pastaraisiais laikais vaisiø, tu iðkart atveri sielà kitai, naujai bangai. Tai tas dar galima pridurti spiralinæ galaktikà… Ir visa tai tiesa, pat, kas ugnikalniui „nesilaikyti“ akmenø, kuriais pavirs- taèiau tik dalinë. ta ið jo trykðtanti lava, neþiûrëti, kuo jie ten nuriedëjæ Tradiciniai, archetipiniai simboliai yra universalûs, vi- pavirsta. Tokio pobûdþio auka mene skatina ne rezulta- suotiniai, bet tai nereiðkia, kad jie nëra „mûsø“. Tai visø tà, o patá kûrybingumà, skatina atverti kûrybos versmes. universalijø poþymis – jos yra visø, o bûdamos visø, vi- Ne tik mene, ið esmës bet kur, bet kurioje þmogaus veik- siems yra „mûsø“, tad nëra jokio reikalo jø atsiþadëti. Mes los srityje be tokios aukos neámanoma pasiekti nieko rim- juos randame savo senojoje tradicijoje – audiniuose, puo- tesnio, gilesnio. Ir visos mûsø konjunktûrinës neurozës – dø puoðyboje, kariø dirþuose, vyrø, moterø aprangoj... mokslo ar meno (ir visuomeninëje veikloje þmones ið- Ir susigràþinam mes juos ne tam, kad paskui primes- tinka profesinës neurozës) ið esmës yra susijusios su ne- tume kitiems jau kaip „savo“. Èia geras svastikos pavyz- galëjimu paaukoti savo darbo rezultatø, negalëjimu atsi- dys – ji buvo sutapatinta su politine sistema ir grobikið- tapatinti ir palikti juos ramybëje.

16 r

Ðia prasme ðiaudiniø skulptûrø deginimas yra labai Vaikystëje dar bûdavo „chalapuðkës“ – ðauni, ir iðle- gilus ir ið esmës labai graþus simbolis. kia spalvoti popierëliai, bet ið esmës tie popierëliai irgi Paþvelgus dar giliau, laikina yra viskas, todël valinga „þaidþia“ ugná. Kibirkðèiø imitacija. Kas dar gali paþirti, ar nevalinga auka yra visiðkai neiðvengiama. Jonas Vaið- jei ne kibirkðtys, jei ne ugnis? Galima sakyti, kad fejer- kûnas antai sako, kad, jei gerdamas nenulieji dievams, verkø esmë yra þaidimas su ugnimi, kuris slapta atsklei- tai anksèiau ar vëliau tavo butelis nusivers, ir dievai atsi- dþia gilø þmogaus poreiká ir potrauká ugniai, nesvarbu, ims savo… Tai galima laikyti pokðtu, bet þiûrint giliau, kad ji ðaudo, skraido po orà, þyra kibirkðtimis (prisimin- simboliðkai, ðis pokðtas yra labai vaisingas – viskas vis kime mûsø aitvarus)… Vis tiek þiûrime á tà paèià ugná, ir tiek prapuls, neprapuola tik tai, kas paaukota, nes tai pa- siela dþiaugiasi, á jà þiûrëdama. silieka sieloje – kaip „absurdiðkas“, todël juoba sàmo- Ðiandien fejerverkai gal labiausiai nupigintas, maþiau- ningas poelgis. Aukojimas primena træðimà: jeigu sugebi siai sutelkiantis, pats „popsiausias“ ugnies lygmuo... Bet atiduoti, tai ið to kaþkas gali augti. Gal tai nematoma, jei neberandame progos paþiûrëti á jà kitaip, tai þiûrëki- gal tai vidinis, neapèiuopiamas dalykas, bet tai juolab me bent ðitaip, juoba kad tai á dangø iðkelta ugnis, dan- esmë. Tai tas pat, kai þmogus perka ne daiktus, o knygas, giðka ugnis, nejuèia susyjanti ir su visa krintanèiø þvaigþ- ir dargi jas skaito: „Vieðpatie, þmonës maðinas, namus dþiø mitologija. turi, o að èia knygeliø prisipirkæs…“. Bet praskaityk 10 metø, ir pasaulis apsivers (panaðaus siuþeto klasikinëje Kalendorinës ðventës mieste. Èia atsiveria vieða erd- literatûroje jau esama). Taigi per aukà dvasiai laimësi pa- vë, bûdami kartu mes tampame visuomene, bendruo- saulá, o jei pirkai daiktus, tai per tuos metus jie jau bus mene. Anksèiau buvo galima viskà daryti tik vienam, su- pasenæ, pagedæ… sigûþus. Tarkim, kai senoji tradicija buvo nustumta á po- Èia pati giliausia aukojimo prasmë – materialaus daik- grindá, þmonës atikdavo senuosius ritualus tik savo na- to auka dël dvasios, kûno dël sielos. Tokiu bûdu viduje muose, savo kaime. Taèiau bûtent bendras atlikimas vie- pradeda kaþkas augti. Ásiþiebia ugnis, ir tai, kas buvo ma- ðoje erdvëje suburia þmones á bendruomenæ. Ið esmës terialu – malka, pavirsta ugnimi. Ugnis – nepamainomas tokia socialinë ritualo funkcija. Þmogus, kuris atlieka sa- dvasios simbolis dar ir tuo, kad ji savaime visad verþiasi vo ritualus vienas, uþsidaræs, auga nebent viduje, tik vi- aukðtyn. Tai kartu ir aukojimo simbolis – aukojimo kaip duje, o þmonës, kurie ðvenèia kartu, augina vienas kità augimo. Todël galiausiai ir pats ugnies simbolis, tiesiog ir savo bendrà, savà pasaulá. Ðventë, ðventumas ðiaip jau matomas, stebimas, nejuèia ugdo þmogø, jo sielà. Jo funk- gilesnis þodis uþ ritualà, net uþ aukojimà – jis mena pir- cija ta pati, kaip minëtojo ateiviø atsiøsto kristalo – ug- minæ ðventumo prasmæ. Tad jei mes ðvenèiame kartu, tai dyti sàmoningumà, ugdyti dvasià, ið primato, beþdþion- mes paðvenèiame savo erdvæ, bendruomenæ patys ir tam- þmogio pagaliau iðugdyti þmogø, paskui ið homo sapiens pame ðvento pasaulio dalimi. – homo sapiens sapiens. Dabar mes save jau taip vadi- Yra ðeimos ðventës, antai Kûèios, kai þvakutes degi- name, gal netrukus pavadinsime sapiens sapiens sapiens, name uþsidaræ. Vëlinës yra mirusiøjø paminëjimo ðven- kad ir rizikuodami homo. të, kai visi ðvenèiame kartu su savo mirusiaisiais, ðven- èiame mirusiesiems dalyvaujant, ir tokiu bûdu mes iðlie- Ðventës ugnys. Prisimenu ið ankstyvos vaikystës, kai kame su jais viena slapta bendruomenë, pagaliau gali- gal penkeriø metø bûdamas tëvø sode su kaimynø vaiku ma ir vienam sunkià valandà uþsidegti þvakutæ – tarsi ið tûpèiodavom prie lauþo – pamenu, paimi ðiaudà, kiði á sielos laukan iðtrauktas þiburëlis ji per iðoræ sugràþina tà ugná, iðtrauki ir þiûri, kaip jis nudega … Kaþkodël mes ðilumà, kurios viduje staiga pritrûko. Taèiau visais atve- juokais ðità uþsiëmimà buvom pavadinæ „ðiaudo darbu“ jais ugnis yra pagrindinis dalykas, ir ðviesa, ir ðiluma. arba „ugnies darbu“, ir tik uþaugæs suþinojau, kad Feu- Mûsø platumose toks svarbus þmogui dalykas, kad nëra erwerk, t.y. fejerverkas, paþodþiui ir yra „ugnies darbas“. reikalo apie tai në kalbëti, pakaktø ásivaizduoti bent pa- Galima sakyti, kad tie ankstyvos vaikystës þaidimai su rà be ugnies… Ugnis ir biologiná mûsø kûnà persmelkia ugnimi ið esmës buvo tokie pirmykðèiai proto-fejerver- ið pagrindø, nes juk bûtent ugnis yra deguonies oksida- kai – trauki kaþkà ið ugnies ir þiûri, kaip dega, kibirkð- vimasis làstelëse, kurio dëka esame gyvi. Na, to þmonës èiuoja, nulekia, neðamas vëjo, kaip lekia pavëjui kibirkð- anksèiau gal ir neþinojo, bet puikiai þinojo skirtumà, ar tys… Kodël ugnis traukia? Þaidimas – tai jau antras daly- tamsø þvarbø þiemos vakarà uþsikûrei ugná, ar ne. kas. Ugnis ið esmës traukia. Prie ugnies gali atsisësti ir Sakai, tradiciniø kalendoriniø ðvenèiø vaþiuojame nieko neveikti, gali visiðkai uþsimirðti, o ið tiesø – tai uþ- ðvæsti á kaimà. Þinoma, dabar mûsø tauta, naujoji kalbi- mirðti viskà, kas nesvarbu, ir atsimerkti giliàja savo sie- në lietuviø tautybë yra kaimiðka, dël taip susiklosèiusiø los dalimi, kuriai nerûpi padieniai dalykai. istoriniø apinkybiø. Bet ji labai nesena ir laikina. O mû- Fejerverkai randasi bûtent ið tø þaidimø su ugnimi, sø senàjà tautà, kuri ilgus tûkstantmeèius irgi kalbëjo lie- kuriuos siela ramiai stebi. tuviðkai, baltiðkai ir gyveno milþiniðkose teritorijose su

17 l

miestais, pilimis ir kunigaikðèais, sudarë visi trys pagrin- reiðkia, kad juose reikia gyventi, o ne staipytis sustingus, diniai luomai. Tai irgi mûsø tauta. Vëliau dalis prarado ne vaidinti gyvenimà. Tas pats pasakytina apie bet ko- kalbà, ir dabar mes jø lyg atsisakome. Ne, ðitas miestas kias tradicinio gyvenimo formas. yra mûsø, su seniausiais radiniais ið prieð mûsø eros... Juk nëra jokio prieðtaravimo, kad vieni dainuos taip, Kodël turime jo iðsiþadëti? Ne, tai mûsø miestas, ir ne- kaip iðgirdo ið bobuèiø, o kiti – su bosinëmis gitaromis, reika ið jo bëgti, tarsi kaimas bûtø mûsø tradicijos ðalti- nematau jokio prieðtaravimo, tai yra tiesiog skirtingos vie- nis. Ið tiesø kiekviena tradicija, ar apskritai kiekvienas nos tradicijos formos. gyvas padaras yra gyvas tol, kol gali judëti, keistis, vysty- Todël ir ðventës – kà reiðkia tradicinis kalendorius? tis, uþsigydyti þaizdas, atsiauginti prarastas dalis... Tradicinis kalendorius yra mûsø gyvenimas. Jeigu mes Èia dar ir kita tema, kurià galima pavadinti autentið- randame jame svarbius taðkus ir juos pasiþymime, tai ir kumo klausimu. Suprantama, mes buvome uþspausti, gal yra mûsø kalendorius, mûsø ðirdies tradicinis kalendo- todël iðgyvenome tam tikrà autentiðkumo neurozæ. Daþ- rius. Dël to ðitas ginèas… nai manoma, kad ið tiesø autentiðka gali bûti tik tai, kas uþraðyta ið kaimo þmogaus, nors gal pats kaimo þmogus, Kalbino Saulë MATULEVIÈIENË tarkim, pasakà iðgirdo per radijà. Bet jei ið kaimo þmo- gaus uþraðyta – autentiðka. Vilnius Equinoxes Ið tikrøjø autentiðka yra viskas, kà mes darome – kà Fire Marks galvojame, samprotaujame, plepame, juokaujame, sva- jojame, þiûrëdami á þvaigþdes, net kuo apsimetinëjame In this interview Eglë PLIOPLIENË, establisher and yra autentiðka. Ir tai, kà að dabar filosofuoju, irgi auten- a long time head of the Vilnius Ethnic Activity Centre, tiðka, o kadangi að – lietuviø tautos þmogus, tai ir tam initiator of numerous ethno-culture events in Vilnius and current head of the public institution Fire and Mask tikra tautosaka. Todël ir á kaimà man vaþiuoti nereikia discusses the celebration of seasonal holidays in Vilnius, (nors tai nereiðkia, kad neverta ar nepatinka) – va èia ir the history of their revival or even establishment and dabar, ðià akimirkà að èia autentiðkai gyvenu. Todël ir their signficance to contemporary people. mûsø ðventës, jei mûsø ðirdys dþiaugiasi, vadinasi, yra Soon after the establishment of the Vilnius Ethnic autentiðkos, ir tai yra gyva mûsø tradicija èia ir dabar. Ir Activity Centre in 1992 seasonal holidays returned to tai ne maþiau autentiðka patirtis nei prieð ðimtà metø vi- the city, spring and autumn equinoxes among them. In sai kitomis aplinkybëmis mano protëvio autentiðka pa- ten years the latter developed into impressive fire tirtis. Autentiðkumo klausimà paranku bûtø aptarti tradi- mystries during which straw sculptures made by professional artists and reflecting the given moment in his- cinës muzikos pagrindu. Kyla iðtisi ginèai, kiek galima tory and topical state events are burnt. leisti sau improvizuoti… Tai kitas to paties klausimo at- þvilgis. Reikia pasakyti, kad þmogus, gyvenæs senojoje Fire Sashes tradicijoje, jos ne uþsispyræs laikësi, ne gynësi nuo kitø In this interview with Julija IKAMAITË, ceramicist, tradicijø – atvirkðèiai, tradicijos buvo labai atviros, tiktai author of fire patterns on the bank of the river Neris, kontaktø buvo nepalyginti maþiau. Þmonës visuomet la- and the organiser of this year’s autumn equinox cel- bai lengvai perimdavo visas naujoves (þinoma, nekal- ebration in Vilnius, the importance of such celebrations bant apie tradicinës sàmonës tam tikrà prieðinimàsi nau- for children and high school students who arrange can- jovëms apskritai), lengvai átraukdavo jas á savo kostiu- dles into the already drawn patterns on the river bank is discussed. The reason why children like it is the at- mà, á paproèius. Þmonës visuomet buvo atviri pasauliui. mosphere of calm and good folk music that open up Ir tradicijà jie iðsaugojo ne dël to, kad varþësi ir neleido the meaning of the ancient Baltic culture. All of this sau gyventi kitaip, o kad ji sudarë visà jiems þinomà, takes them closer to the heritage of traditional Lithua- prieinamà pasaulá, ir tiesiog nebuvo kaip kitaip gyventi. nian culture. Ir kuo tik atviriau jie savo siela reiðkësi, kuo buvo nuoðir- desni, tuo gyvesnë buvo ir iðliko tradicija. Vilnius Holiday Fires Todël tæsti tradicijà reiðkia ne susikausèius laikytis jos Lithuanian mythology and mythic worldview re- rëmuose, o prieðingai – tegu ið paèiø gelmiø ðirdis atsi- searcher Dainius RAZAUSKAS discusses the importance veria viskam – bûèiai, pasauliui, sielos gelmei, tegu atsi- of the equinox celebrations in Vilnius and their impact duoda jai visa ir ima ið jos viskà – va tai ir yra tradicija. on contemporary people. He believes that public city celebrations unite people internally, by way of spiritual Kol mes susikaustæ – tai ne gyvenimas, o muziejus, naf- experiences. He sees the candle lights and fires used at talinas, todël ir ne tikra tradicija. Tai þaidimas tradicija, the equinox celebrations as a metaphor for the ritual of tradicijos mëgdþiojimas, mimikrija, todël – ið pagrindø the offering and claims that in this way these celebra- neautentiðka. Tai nereiðkia, kad negalima dëvëti tradici- tions bring the symbols of the ancient Baltic religion niø rûbø, juoba kad jie nepaprastai graþûs ir patogûs; tai and their meanings closer to nowadays.

18 r

MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2008/5 (122)

Kraðtotyrininko Vlado Ðaulio (1902-1977) ðviesiam atminimui Du istoriniai Vilniaus akmenys: jø lokalizacija ir paskirtis

Aleksandras STABRAUSKAS

Tyrimo objektas – du ypatingi akmenys Þvëryne ir Bal- juos buvus riboþenkliais: jie þymëjo vakarinæ didþiojo ku- tupiuose (pastarasis sunaikintas). Tikslai: remiantis ra- nigaikðèio valdos ribà (galinius jos taðkus). ðytine ir ikonografine medþiaga, patikslinti buvusià ak- Prasminiai þodþiai: istoriniai akmenys, Vilnius. menø lokalizacijà, palyginti juose iðkaltus heraldinius þen- klus ir perþvelgti ðiø viduramþiø istorijos paminklø buvu- Ávadas sios paskirties versijas. Metodai: istoriografinis, apraðo- Þvëryno akmuo – vienintelis Lietuvoje þinomas tokio masis analitinis ir lyginamasis. Pagrindinës iðvados: Bal- pobûdþio ir iðvaizdos paminklas1 su iðkaltais jame vadi- tupiø akmuo buvo netoli kelio ið Vilniaus á buvusá jo prie- namaisiais Gediminaièiø stulpais. Tai rusvo porfyrinio gra- miestá Kalvarijà ties Baltupio kaimu. Þvëryno akmens pir- nito riedulys, gulintis deðiniajame Neries krante uþ Liu- mykðtë vieta tikriausiai buvo ta pati Neries sekluma, kur barto tilto, ties upës posûkiu á vakarus. Akmená aptiko jis aptiktas 1958 m.; XX a. ketvirtajame deðimtmetyje ðia- bei nufotografavo kraðtotyrininkas Vladas Ðaulys 1958 m. me akmeny iðkalus skyles, jis, kartu su kitais, trauktas ið (1 pav.).2 Nuotraukà ir akmens apraðymà jis nusiuntë Petrui upës lauk; ið jø ir mediniø poliø Neryje ties Nuvaþiavimo Tarasenkai, kuris atsakë, jog akmuo galëjæs þymëti didþio- g. buvo pastatyta apsauginë uþtvara. Tikëtinas XX a. ant- jo kunigaikðèio þuvavimo Nery ribà.3 1965 m. V. Ðaulys apie rojoje pusëje iðkeltas abiejø akmenø paskirties aiðkinimas Þvëryno akmená paskelbë straipsná, kuriame interpretavo

1. Þvëryno akmuo 1958 m. V. Ðaulio nuotrauka.

19 l

MOKSLO DARBAI

medþiaga bei raðytiniais ðaltiniais, jis priëjo iðvadà, jog ðis akmuo (kurio heraldinis þenklas, pasak tyrëjo, datuoti- nas XV a. antràja puse – XVI a. pradþia) ir kitas, XIX a. buvæs pakeliui á Verkius, – tai du Lietuvos didþiojo kuni- gaikðèio þemiø Vilniaus apylinkëse riboþenkliai.6 XX a. devintajame deðimtmetyje, pradëjus statyti Ne- ries krantinæ, tapo aktualu Þvëryno akmeniui sugràþinti jo pirmykðtæ padëtá (tai yra já atstatyti, nes jis gulëjo kuorais þemyn, þr. 1 pav.) bei iðsaugoti iðlikusius ðalia jo kitus akmenis.7 Veikliø ir konstruktyviø paveldo iðsaugojimu susirûpinusiø visuomenininkø grupë, iðprovokuota Vil- niaus m. valdþios nerangumo ðiuo klausimu, po keliø bergþdþiø kreipimøsi imasi nesankcionuoto veiksmo: 1999 m. rudená akmená perkelia uþ 22,9 m nuo buvusios vietos ir prieðais pastato aukurëlá; iðleidþiamas lankstinukas, kuriame akmuo interpretuojamas kaip kultinis8 (2 pav.). Akmená atstaèius kuorais aukðtyn (dabar jis jau vël nuvirtæs, tik ant prieðingo ðono nei iki 1999 m.), kitoje akmens pusëje (buvusioje apaèioje) rastos iðkaltos trys gilios duobutës (skylës), o ðalia apskritimo aptiktas iðkal- tas vertikalus griovelis bei duobutës. Gal tirdami naujai aptiktas þymes galëtume atskleisti kà nors reikðmingo apie ðá akmená? Ar akmeny iðkaltos skylës, kaip teigiama mi- nëtame lankstinuke, tikrai kultinës? Aiðkintis su ðiuo pa- minklu susijusius duomenis svarbu, nes anksèiau ar vë- liau akmená turësime atstatyti. O iki ðiol neþinome, ar ankstesnë akmens vieta buvo pirminë. Akmens pirminæ vietà ir padëtá bei artimiausià aplinkà galima pasiaiðkinti remiantis archyvine ikonografine medþiaga. Apie kità akmená su panaðiu þenklu – pastaraisiais laikais, kaip sakyta, pirmàkart paminëtà V. Ðaulio – jau XIX a. buvo raðæs grafas Eustachijus Tiðkevièius, kuris nuro- dë, jog tas akmuo rastas netoli kelio á Vilniaus priemiestá Kalvarijà.9 Kaip svarbø orientyrà, kur ðis, XX a. jau sunaikintas, akmuo yra buvæs, A. Tautavièius nurodë deði- nájá Neries krantà.10 E. Tiðkevièius upës iðvis neminëjo. O V. Ðaulys vietà (kartu nurodydamas ir informacijos apie jà kilmæ) apibûdino taip: „Pasakojama, kad toks pat [kaip Þvëryno – A. S.] akmuo tásojæs Neries aukðtupyje, prie Vilniaus–Verkiø kelio, ties Baltupio kaimu […]“.11 (Þvë- ryno akmuo pavadintas pagal vietovæ, todël ir antràjá ak- mená pavadinau pagal nuorodà „ties Baltupio kaimu“, at- 8 2. Lankstinuko apie Þvëryno akmená titulinis puslapis. siþvelgdamas á ðiandieninæ daugiskaitinæ vietos vardo lytá P. Tarasenkos jam iðsakytà nuomonæ (akmuo þymëjæs ri- Baltupiai, – Baltupiø akmuo.) bà tarp feodaliniø vandens valdø), o kartu ir paminëjo Gal pavyktø patikslinti, kurgi ðis akmuo buvo ið tikrø- dar vienà akmená su panaðiu þenklu, kaþkada buvusá prie jø? Iðliko jo apraðymas ir pieðinys, kuriame matome ak- kelio á Verkius.4 meny iðkaltà þenklà, – ði medþiaga, kaip ir E. Tiðkevièiaus Adolfas Tautavièius á abu tuodu akmenis irgi þiûrëjo nuomonë apie jo paskirtá, mûsø istoriografijoje neaptar- didþiojo kunigaikðèio valdø kontekste ir pabrëþë juose ið- ta. Kartu verta pasiaiðkinti, ar abudu akmenys be atodai- kaltø þenklø heraldinæ prasmæ.5 Edvardas Gudavièius ros vertintini tame paèiame (didþiojo kunigaikðèio val- ëmësi iðsamesnio Þvëryno akmens tyrimo ir argumentuo- dø) kontekste, nediferencijuotai. Jeigu tai ið tikrøjø ribo- to interpretavimo: remdamasis viduramþiø ikonografine þenkliai, tai nuoseklu bûtø manyti, kad ir þenklai juose

20 r

Aleksandras STABRAUSKAS. DU ISTORINIAI VILNIAUS AKMENYS: JØ LOKALIZACIJA IR PASKIRTIS iðkalti tuo paèiu istoriniu laikotarpiu, – kodël tad jie vis Vadinasi, akmuo nebuvo upës krante. Antkapinis ak- dëlto skirtingi? Ir ar nieko mums negali atskleisti pati akmuo galëjo bûti tik aukðtai, ne upës uþliejamoje vietoje. menø lokalizacija? O kadangi toks reikðmingas vietovës akcentas kaip upë Taigi ðiuo straipsniu ir norima, pirma, patikslinti abie- tekste net nepaminëtas, tai, matyt, iðvis net ne paupy. Gal jø akmenø vietas ir, ávertinus jø aplinkà, apsvarstyti jø pa- todël, 1863 m. akmená aptikus, net nesvarstyta versija, jog skirties versijas. akmuo su Gediminaièiø þenklu galëjæs bûti didþiojo ku- nigaikðèio þemiø riboþenkliu: upë yra natûrali ir akivaiz- Baltupiø akmuo di valdø riba, o akmená radus kaþkur krûmuose, prie ke- 1. Lokalizacija. lio, pasirinkta kita versija. Taigi grafas E. Tiðkevièius upës apskritai nemini ir kaip pagrindiná orientyrà nurodo kelià ið Vilniaus á Kalvarijà: [...] przypadkiem znaleziono w 1863 r. w miejscu zajmowa- nym niegdyú przez oboz krzyêacki, niedaleko przy drodze mi- ædzy Wilnem a Kalwaryià w gæstych zaroúlach ogromny dzi- ki kamieñ, z herbem Dynastyi pamiàcej na Litwie zwanym Kolumny, po litewsku Stiebas.12 (1863 m. … netoli kelio, tarp Vilniaus ir Kalvarijos tankiuose krûmokðniuose at- sitiktinai rastas didþiulis akmuo su Lietuvoje vadintø ko- lonø, lietuviðkai Stiebas, giminës herbu.) V. Ðaulys, A. Tau- tavièius ir E. Gudavièius nurodë Vilniaus–Verkiø kelià. Ið visko sprendþiant, jie omeny turëjo dabartinæ Verkiø g., kelià á Naujuosius Verkius. V. Ðaulys dar priduria: „ties Baltupio kaimu“. Patyræs kraðtotyrininkas, aiðku, rëmësi vietos senbuviø pasakojimu, kaip ir raðydamas apie Þvë- ryno, Vilkpëdës, Airënø akmenis ir daugelá kitø pamin- klø: straipsneliuose, paskelbtuose periodikoje, kartojasi frazës „þmonës pasakoja“, „pasakojama, kad“… Akmená E. Tiðkevièius interpretavo kaip kunigaikðèio Vytauto brolio Tautvilos (Konrado), pasak jo, 1390 m. þu- 3. Baltupiø akmuo.17 13 vusio per Vilniaus piliø ðturmà, antkapiná akmená. 4. Þvëryno akmens aplinka 1958 m.18

21 l

MOKSLO DARBAI

mai nedideli, bet mûsø analizei jie vis dëlto reikðmingi: neliko vieno kito akmens aptrupëjimo, átrûkimo, arba jie pavaizduoti kitaip, o kai kas ir pridëta. Pa- vyzdþiui, originale þenklà matome iðkiliame, gana aiðkiame, nors ir aptrupëjusiame, skritulyje, o perpieðus kitu stiliumi, tai nebeþymu ir pan.16 Todël mes remsimës originaliu – rankrað- tiniu – pieðiniu (3 pav.).17 Ið originalo galima spræsti, jog autorius pirmiausia nusipieðë eski- zà (iðliko pieðtuku pieðto kon- tûro fragmentø) – akmuo neabejotinai buvo pradëtas pieðti ið natûros. Beje, ðalia iliustraci- jos, skirtos spaudiniui, autorius dar atskirai pripieðë ir þenklo es- kizà (þr. deðinëje). 5. Þvëryno akmenø vora 1965 m.19

Tiesesnis ir trumpesnis kelias á Kalvarijà nei aplinki- Þvëryno akmuo nis, ëjæs paupiu, per Trinapolá, vedë dabartine Kalvarijø 1. Iðkaltø duobuèiø paskirtis. gatve, kà matome ir XIX a. þemëlapiuose,14 tad realiau- Akmens pirminë vieta ir padëtis. sia galvoti, jog E. Tiðkevièius omeny turëjo bûtent já. Tik- Jau minëjau, kad 1999 m. pastaèius akmená, aptiktos rai reikðmingas V. Ðaulio akcentas – „ties Baltupio kai- trys iðkaltos duobutës (skylës), kuriø iki tol nesimatë. Jos mu“ – patikslino vietà geografinës platumos atþvilgiu. Bet labai gilios: prieðingoje, nei iðkaltasis þenklas, akmens pu- ar teisus buvo V. Ðaulys ilgumos atþvilgiu? Viename jo sëje – 23 cm, o gretimame ðone, virð þenklo, ðiek tiek á rankraðtyje apie Þvëryno akmená skaitome: „[…] mano- deðinæ nuo jo, – 16 ir 14 cm gylio. Visø trijø skersmuo ma, kad ðis paþenklintas akmuo, kaip ir minëtas prie Bal- apie 4 cm; atstumai tarp jø – 76, 136 ir 156 cm. Kada ir tupio kaimo, galëjo bûti gairëmis þvejybos ribai paþymëti kokiu tikslu buvo iðkaltos ðios duobutës? Ar jos, kaip tei- tarp valdþiusiø vandens plotus savininkø, atseit, tarp Vil- giama minëtame lankstinuke, tikrai kultinës? niaus ir Baltupio kaimo turëjo bûti þvejojimo ruoþas Ne- Nuo ankstesniosios (prieð 1999 m.) ðio akmens vietos ryje“.15 Taigi Baltupiø akmená V. Ðaulys nedviprasmiðkai (kur tebëra iðlikusi duobë, ðiuo metu jau uþþëlusi karklais) teigë buvus upës krante, o tai neatitinka E. Tiðkevièiaus pietø–pietvakariø kryptimi upës krante bei upëje prie pat apraðymo. Betgi ðeðtajame XX a. deðimtmetyje V. Ðaulys kranto reta vora iðsidëstæ kiti stamboki akmenys, kuriuose rëmësi vien þodine informacija apie jau nebesantá akme- taip pat esama iðkaltø skyliø. (Beje, èia pat upëje, prie kran- ná, tad, suprantama, E. Tiðkevièiaus informacija vertinti- to, yra ir akmuo su platokomis duobutëmis, primenanèio- na kaip objektyvesnë. mis þvëriø pëdas, bet jos – gamtinës kilmës). 1988 m. tokiø Apibendrinant galima pasakyti, jog akmuo buvo tik- akmenø buvau pasiþymëjæs devynis. Dabar daugelis jau uþ- rai ne Neryje ar jos krante, bet tikriausiai upës prieigose, neðti smëlio ar apaugæ velëna. Ðiuose akmenyse duobutës netoli kelio á Kalvarijà, ties Baltupiø kaimu á vakarus nuo iðkaltos visiðkai taip pat, ta paèia technika (ðiuo klausimu upës (beje, bûtent ties Baltupiais atstumas tarp Kalvarijø autoriø konsultavo geologijos daktarë Graþina Skridlaitë): g. ir Neries yra maþiausias, vos 10 minuèiø pësèiomis). duobutës dviejø pirðtø, apie 4 cm, skersmens (platesnës virðuje ir ðiek tiek siauresnës apaèioje), jø dugnai ágaubti, 2. Akmens ir þenklo pieðinys. sieneliø pavirðius lygus, kai kuriø angos turi nuolydá á tà Spausdinant E. Tiðkevièiaus rankraðtá, akmens iliust- pusæ, ið kurios buvo kalta. Skirtingas tik duobuèiø gylis – racija buvo perpieðta. Heraldinio þenklo atvaizdas visið- nuo 8 iki 23 cm. Kaip ir didþiajame, dar viename akmeny kai atitinka originalà (tai ðiuo atveju ir buvo svarbiausia), irgi iðkaltos trys skylës, tarpusavy irgi sudaranèios panaðø o akmens kontûras bei vaizdas – improvizuotas. Skirtu- trikampá (dvi arèiau viena kitos, o treèioji – atokiau).

22 r

Aleksandras STABRAUSKAS. DU ISTORINIAI VILNIAUS AKMENYS: JØ LOKALIZACIJA IR PASKIRTIS

Ðioje akmenø voroje esama ir akmenø su skaldymo me 1958.11.04 laiðke V. Ðaulys raðo: „Dabar Neryje pa- þymëmis: ðiaip tik apskaldytø su likusiomis aðtriomis kilæs vanduo, kuris teka pro akmenis srauniau negu va- briaunomis, o keturi – su punktyru iðkaltais plyðiais, ren- sarà“. Nuo vadinamojo Þvëryno akmens iki kranto giantis akmenis suskaldyti. Vienas ið pastarøjø jau per- V. Ðaulys nurodo apie 10 metrø atstumà (4 pav.). skeltas, bet taip ir paliktas vietoje, kitas irgi perskeltas, Apþiûrëjau Neries pakrantes nuo Trinapolio iki bet paliktas tik vienas ið gabalø, treèiajame iðkalti gilûs Vilkpëdës. Akmenø su analogiðkai iðkaltomis skylëmis plyðiai, bet akmuo neperskeltas. Pieèiausiame ðios vo- bent kas keli ðimtai metrø nesunku aptikti ir pavieniø, ros akmenyje plyðiai tik pradëti kalti; ið jame irgi kruopð- ir greta po kelis ar daugiau. Jie, kaip ir Þvëryno akme- èiai iðkaltos 10 cm gylio duobutës matyti, jog skaldymo nys, yra bûtent upëje prie kranto arba dabartiniame plyðiai ir duobutës akmenyse iðkaltos skirtingais tikslais, krante prie pat upës – vietose, kurios anksèiau, prieð taigi tikriausiai ir skirtingu laiku. Visos skylës ðiuose ak- Nerá uþtvenkiant Baltarusijoje, buvo seklûs upës vagos menyse visiðkai pabaigtos kalti – jokiø pradëto ir pamesto pakraðèiai. Nurodysiu kelias tokias vietas. Keturi tokie darbo poþymiø, kaip kad skaldymo atveju, nëra. akmenys yra dvylikos akmenø grupëje þemame upës Ðie akmenys – tai likuèiai tos didelës akmenø voros, krante tarp Þirmûnø g. 1d ir Sporto g. 27 namo. Juose kurià matome V. Ðaulio 1958 m. pieðiny (4 pav.)18 ir 1965 aptikus dar ir penkias trikampes duobutes, priëjau ið- m. nuotraukoje (5 pav.).19 Apie skaldymà jis raðo: „[…] vadà, jog ir kitos apskritos skylës yra ne iðgræþtos, o tie akmenys […] prieð pora metø […] kaþkurios Vilniaus bûtent iðkaltos. Akmenø su skylëmis esama ir upëje prie statybinës organizacijos suskaldyti ir palikti vietoje gu- pat kranto ties Trinapoliu, esama jø ir ties Karolinið- lëti“.20 Ið visko, kà pastebëjome (pradëti kalti plyðiai, kiø parku, ir kitur. akmuo perskeltas ir nebejudintas, iðkalus gilius plyðius Buvæs Neries regioninio parko kultûrologas Liutau- akmuo neperskeltas), aiðku, jog darbai buvo nutraukti ras Balsys, remdamasis surinkta ekspedicine medþiaga, staiga ir vëliau nebeatnaujinti. autoriui teigë: akmenø su analogiðkomis skylëmis – pa- Dabartinë pakrantës terasa, kurioje guli aptarti ak- vieniø ir nedidelëmis grupëmis – Neryje esama iðtisai menys, seniau buvo upës vagoje, jos seklumoje. Minëta- nuo Verkiø ligi Karmazinø.

6. Vaizdas uþ Þvëryno tilto 1907 m.26

23 l

MOKSLO DARBAI

kamieni i skaù ¸ 1", dù. 2½ m).24 Atkreipkime dëme- sá, jog tokio svorio akmeniui ir skylës buvo iðkaltos pakankamai gilios. Taigi akmuo buvo pavilktas, o ðalia jo á vorà suvalkstyti ir maþesnieji akmenys. Kur tad galëjo bûti pirmykðtë Þvëryno akmens vieta? Akmeniui stovint þenklu vertikaliai, jo aukð- tis nesiekia 2 m. Apatinis, po stulpais, apskritimo lankas, kaip matyti (2 pav.), iðkaltas þemai, netoli akmens pagrindo. Taigi ar ðio akmens pradinë vieta galëjo bûti upës vidurys arba ðiandieninës vagos pakraðtys? Jau prie pat dabartinio kranto upë yra pakankamai gili: ties Þvëryno akmenimis vasarà jos gylis siekia apie 80–120 cm. Turint omeny akmens aukðtá ir senàjá upës (iki jà uþtvenkiant Baltarusijo- je) lygá,25 jis ið esmës bûtø buvæs apsemtas. Taigi akmens bûta ne kur kitur, o toje paèioje buvusioje upës seklumoje (rëvoje), kurioje já ir aptiko V. Ðau- lys. Ypaè sausringomis vasaromis ið ðios seklumos upë iðvis pasitraukdavo ar bent jau þymiai nusek- 7. Þenklai Þvëryno akmeny virð Stulpø. davo. V. Ðaulio 1965 m. nuotraukoje matome, jog upë nusekusi, prie akmenø auga þolë. Po daug þalos padariusio Neries potvynio 1931 m. pavasará Pirminæ akmens vietà galima bûtø patikslinti, su- Vilniaus m. magistrato sudaryta komisija nusprendë ne tik su- radus senos ikonografinës medþiagos. Aptiktos dvi tvirtinti Neries krantø 11 km ilgio ruoþà (nuo uosto miesto pri- XX a. pr. nuotraukos, kuriose uþfiksuota Neries at- eigose aukðtupy ligi Karoliniðkiø tilto), bet ir paðalinti ið upës karpa uþ Þvëryno tilto prieð posûká á vakarus, tai akmenis (Usuniæcie drogà oczyszczenia za pomocà pràdówek yra ta vieta, kurioje galëjo bûti ir kalbamas akmuo; zwaùów kamienia niebezpiecznych dla ýeglugi. [upës] iðvalymas vienà ið jø (perkadruotà) èia pateikiu (6 pav.).26 De- nuo laivybai pavojingø akmenø sangrûdø…).21 ja, abiem atvejais fotografuota per daug ið toli, kad Kad iðkaltosios skylës – nekultinës ir vëlyvos, liudija þmoniø nuotraukose bûtø ámanoma identifikuoti Þvëryno pasakojimai: 1936–1938 m. ið Neries …buvo ðalinami akmenys. akmená. Taigi kol kas pirminë jo vieta apibrëþtina Buvo slenksèiø, akmenø, sunku iðplaukti, net norëta tada pravaly- buvusios rëvos ties Nuvaþiavimu ribomis. ti upæ iki Kernavës, kad garlaiviai galëtø plaukti. Akmenys buvo O kokia galëjo bûti akmens padëtis tuomet, kai iðtempiami – juose iðkalama skylë, ir jie prie barþø pritvirtintais jame buvo kalami Gediminaièiø stulpai? Tiesiog po lynais tempiami á krantà.22 Beje, èia kalbama kaip tik apie kali- pat Þvëryno akmenimis, atvertus velënà, matyti pri- mà, o ne græþimà. Minëtoje Þirmûnø dvylikos akmenø grupëje spausti plytgaliai, sutraukytas lynas ir betoniniø stry- yra akmuo, kuriame, be dviejø skyliø, aðtriu siauro takelio kaltu pø nuolauþos; po Þvëryno akmeniu, já iðkëlusiøjø yra iðkalta ðirdelë, perverta strële, ir dvi poros inicialø. Ðis grafi- liudijimu, taip pat rasta tokiø strypø ir net dviraèio nis siuþetëlis (þinoma, jeigu já, kaip ir skyles, iðkalë tas pats dar- daliø. Taigi ankstesnë (iki 1999 m.) akmens padë- bininkas, o reikia manyti bûtent taip: kalta ne tik gerai iðgalàstu, tis, kaip ir jo vieta, tikrai nebuvo pirminë (taip gali- bet ir gerai valdomu árankiu, raidës stilizuotos) irgi liudija XX ma buvo spræsti ir ið þenklo padëties). a.: tokia grafika buvo populiari tarpukariu bei dar kelis pokario Akmuo pradþioje nebûtinai stovëjo taip, kaip bu- deðimtmeèius (ypaè mëgta taip raiþyti medþiø kamienuose). vo pastatytas 1999 m. – pavirðius su þenklu atgræþ- Ar Þvëryno akmená, sveriantá per 10 tonø,23 anuomet buvo tas á rytus, piliø pusën, ir grieþtai statmenas þemës ámanoma pavilkti? Nors kol kas nerasta dokumentø apie èionai, pavirðiui. Kalant akmeny Stulpus, jis galëjo bûti ir ties Nuvaþiavimu (nuvaþiavimas á krantinæ ið pietinio Vytauto g. daugiau ar maþiau pasviræs. Bet pati Stulpø padë- galo pro Zygmunto Ruszczyco namà), buv. Zjazd, atliktus darbus, tis visiðkai neginèytina: jie turëjo stovëti vertikaliai. bet aptikti techniniai dokumentai apie darbus, ketvirtajame XX a. Tikriausiai Stulpai buvo iðkalti ne ant akmens deðimtmetyje atliktus prie Þvëryno tilto ir kitose Neries vietose. virðaus, o ant ðono;27 tai lyg ir patvirtina prieðingo- Sprendþiant ið naudotos technikos, akmuo galëjo bûti pavilktas: je akmens plokðtumoje tiesiog prieð Stulpus iðkalta 20 m ilgio / 5 m ploèio ir 13 m ilgio / 3,25 m ploèio barþos, kranai, skylë. Bet ar XX a. riboþenklis dar tebestovëjo? 30, 40 ir net 130 m ilgio plieniniai lynai, grandinës su kilpomis ir Sprendþiant ið to, kokiose vietose, prieð já nuvel- t.t. Skylëms kalti naudotas kaltinis gràþtas (úwider dùutowy do kant, buvo iðkaltos visos trys skylës, akmuo, tikriau-

24 r

Aleksandras STABRAUSKAS. DU ISTORINIAI VILNIAUS AKMENYS: JØ LOKALIZACIJA IR PASKIRTIS siai, gulëjo kniûpsèias. Ðiuo atveju paaiðkëja, ko- Heraldiniø þenklø palyginimas. Dël akmenø paskirties dël ðis akmuo su ið tolo matomu þenklu nebuvo pastebëtas ir apraðytas anksèiau. Þvëryno akmeny aplink stulpus iðkaltas didelis apskritimas, o Bal- Sprendþiant ið E. Tiðkevièiaus pieðinio, ir Bal- tupiø akmens þenklas pavaizduotas iðkiliame skritulyje (3 pav.), nes tupiø akmeny þenklas buvo iðkaltas ant ðono. tas akmens ðonas – ið dviejø koncentrø. Atrodo, skritulio bûta natû- ralaus, þenklà kalæs meistras já nebent padailino, kad bûtø taisyklin- 2. Kas vaizduota virð Stulpø? gesnis. Skritulio kontûras trijose vietose iðtrupëjæs, ir pieðiny pavaiz- Akmeny pavaizduotà Gediminaièiø heraldi- duota bûtent iðtrupëjimo linija, todël skritulá matome ðiek tiek netai- ná þenklà sudaro simetriðkai iðkalti gotikinio sti- syklingà. Ðalia pieðinio, skirto spaudiniui, brûkðtelëtas eskizas, kuris liaus stulpai su petukais virðuje ið kraðtø, duo- butës abipus stulpø ir apskritimas. Viduramþiais apskritimas buvo paplitæs numizmatikoje ir sfra- gistikoje kaip herbo figûros rëmelis (pagal ant- spaudø, metaliniø pinigø formà), taigi, tokia geo- metrine figûra apipavidalinti heraldinius þenklus buvo áprasta. 10 cm virð apskritimo iðkaltas 10 cm ilgio griovelis (7 pav.). Ðio griovelio plotis pavirðiuje – apie 3 cm, o dugne – apie 1,5 cm, gylis – iki 4 cm. Kiek þemiau abipus iðkaltos duobutës; iðli- kæ tik jø dugneliai, nes akmuo ðioje vietoje ap- dauþytas. Atrodo, ði dalis buvo nudauþta (akmens pavirðius aptrupëjæs), kai akmuo, já per- këlus, guldomas griuvo ant ðalia buvusio kito akmens (tai matyti ið tarp jø prispaustø skeveldrø, þr. 1 pav.; iki antrojo perkëlimo 1999 m. jis toje pusëje rëmësi á kità, maþesná akmená, irgi su ið- kalta duobute). Toje pat nuotraukoje matyti griovelio profi- lis ir, kiek þemiau, duobutë; taip pat matyti, jog akmuo ðioje vietoje jau buvo apdauþytas. Taigi 33 aptariamieji þenklai nëra ðvieþi; akmeniui par- 9. Baltupiø apylinkës XIX a. 33 griuvus, jie atsidûrë labai þemai, ir ilgainiui upë 10. Þvërynas XIX a. juos uþpylë smëliu. E. Gudavièiui rengiant mi- nëtà straipsná, þenklø jau nebesimatë, ir jie liko neaptarti. Gal ðie þenklai su Stulpais neturi nieko bendra? Taèiau griovelis iðkaltas Stulpø vidurinëje linijoje, ir tie þenklai paþymi jø virðø. Panaðø „di- zainà“ virð herbo figûrà supanèio apskritimo, ly- giai taip pat paliekant nedidelá tarpelá, matome ir senuosiuose Lietuvos piniguose.28 Vis dëlto griovelis ir duobutës iðkalti ne toje paèioje akmens plokðtumoje, kur Stulpai, o virð jos – gre- timoje, o kadangi ta akmens dalis apdauþyta, ðiuo atveju nieko tikslesnio pasakyti, juo labiau tvirtinti, negalima.

8. Þvëryno ir Baltupiø akmenø heraldiniø figûrø palyginamosios schemos (modeliuotos).

25 l

MOKSLO DARBAI

abiejø þenklø centrinës figûros yra dviaukðtës (dvinarës). Be to, abi jos su bûdingais petukais virðuje ið kraðtø. Ðià meninæ detalæ galima interpretuoti kaip savotiðkà uþuominà á konstrukcijos tæsiná. Iðorinëje pusëje iðkaltos duobutës. Baltu- piø akmenyje duobutë iðkalta tik viena, apa- èioje. E. Tiðkevièiaus manymu, ji buvo skirta dëti aukoms.29 Þvëryno akmeny duobuèiø skersmuo 4 cm, o gylis – apie 2 cm. Baltupiø akmeny duobutë tikriausiai buvo panaðaus gylio ir skersmens; tai gana bûdinga Gediminai- èiø stulpø herbo detalë, ir abiem atvejais duo- buèiø heraldinë prasmë neabejotina. Taigi aptikome paraleliø: apskritimas ir skritulys, dviaukðtës centrinës figûrëlës, petu- kai virðuje abipus þenklo, iðorinëje pusëje ið- kaltos duobutës. Visi ðie poþymiai gali rodyti, jog abu heraldiniai þenklai buvo iðkalti tuo pa- èiu istoriniu laikotarpiu. Sugretinus þenklus, iðryðkëjo ne tik jø panaðumai, bet ir skirtumai, ið kuriø esminis – figûrø erdvinë opozicija: vienoje perskaitëme Stulpø negatyvà, o kitoje – pozityvà. Pirmojoje skersinis virðuje uþdaro he- raldinæ figûrà. Be to, Þvëryno akmens visa he- raldinë figûra pabrëþtinai vertikali, o Baltupiø – aukðtis ir plotis beveik nesiskiria, o petukø lygyje plotis netgi virðija aukðtá. Uþtat centri- nio elemento – stulpelio – aukðtis, prieðingai, daugiau nei dvigubai virðija plotá. Deja, Baltu- piø akmens þenklo matmenø neþinome, ir netgi jo proporcijos vertintinos atsargiai, tik bendrais bruoþais (teturime pieðiná, o ne origina- là, kaip Þvëryno akmens atveju). Kaip matome, Baltupiø akmens þenklas – tai savita, anksèiau neaptikta Gediminaièiø stulpø atmaina, labiausiai iðsiskirianti ilgu sker- siniu virðuje, bet artima Mstislavo Dobuþins- 11. Þvëryno akmens aplinkos situacinis planas 1976 m.34 kio iðskirtam VII Stulpø variantui – be skersi- atspindi apibendrinanèià mintá: autorius þenklà suprato bu- nio po centriniu stulpeliu.30 Taigi þenklà esant Gediminai- vus pavaizduotà vidiniame taisyklingame skritulyje. èiø stulpais visiðkai neginèytina. Jeigu abu akmenys tikrai Bet, svarbiausia, abiejø þenklø heraldinës figûros ne- þymëjo didþiojo kunigaikðèio tos paèios þemës valdos ribas vienodos. Palyginkime ðias figûras, jas minimaliai mode- – tai yra, tarpusavyje sudarë sistemà – tada sunku pasakyti, liuodami. Siekdami iðryðkinti geometrinius (erdvinius) skir- kodël juose iðkalti heraldiniai þenklai netapatûs. Neþino- tumus, vizualiai suprieðinome atvirus ir uþdarus laukelius: me, ar tai galima kaip nors susieti su jø chronologija ar net uþdaruosius uþtuðavome (8 pav.). Baltupiø akmens þenklo kalëjo tapatybe, riboþenkliø geografine padëtimi valdos at- centrinës dviaukðtës figûrëlës kontûras akivaizdþiai bûdin- þvilgiu ar tose vietose buvusiais kitais objektais. Kol kas gas Gediminaièiø stulpams, betgi charakteringa, kad èia iðsamiau netyrinëta, ar tarp aptinkamø Gediminaièiø stul- mes matome aiðkiai negatyviná Stulpø vaizdà (tarsi kiaura- pø atmainø (M. Dobuþinskis vien Vytauto monetose jø yra raðtyje). Tuo tarpu Þvëryno akmens þenklas primena stul- iðskyræs deðimt31) esama kokio nors nuoseklumo. Ið tiesø, pø uþtvarà. Kur pirmuoju atveju – tarsi anga, savo forma þenklø grafinis skirtingumas negali bûti pagrindu neigti mû- primenanti stulpus, èia – centrinis þenklo stulpas. Taigi sø istoriografijoje tiems akmenims priskiriamà funkciná

26 r

Aleksandras STABRAUSKAS. DU ISTORINIAI VILNIAUS AKMENYS: JØ LOKALIZACIJA IR PASKIRTIS tapatumà. Uþtat Baltupiø akmens lokalizavimas atokiau suskaldytø akmenø, aiðku, jau buvo iðgabenta statybø reik- nuo Neries minëtam aiðkinimui lyg ir bûtø nepatogus. To- mëms), akmenys, iðvilkti ið upës, nebuvo suversti kaip pa- kie dideli akmenys viduramþiais nebuvo kilnojami, kaip kad puola, jie buvo suguldyti kompaktiðkai. Voros kryptis ir ðiandieniniai riboþenkliai, tad valdos riba (tiksliau, neabe- plotis maþdaug atitiko èia buvusià poliø konstrukcijà: Vil- jotinai jos kampas), suprantama, turëjo bûti nustatyta ten, niaus m. Kultûros paminklø apsaugos inspekcija ir Keliø kur ir stovëjo tas savo dydþiu vietovëje iðsiskiriantis akmuo. eksploatavimo valdyba 1976 11 25 suraðë Þvëryno akmens Nëra þinoma, kad laukai deðiniajame Neries krante ties techninës apþiûros aktà, prie kurio pridëtame plane Baltupiais kada nors bûtø priklausæ didþiajam kunigaikð- (11 pav.)34 pavaizduota ketureilë mediniø poliø (jie mi- èiui. Bet ávertinus tà aplinkybæ, jog atstumas tarp Kalvari- nimi ir akte) konstrukcija, – tuomet dar buvo matomi jos jø g. (buvusio kelio) ir Neries ðioje vietoje nedidelis, gali- likuèiai (akmenø su iðkaltomis skylëmis vora dar nelaiky- ma daryti iðvadà, jog valdos riba ëjo ne paèiu deðiniuoju ta kultûros objektu, todël nepavaizduota). Sprendþiant ið upës krantu, o kiek aukðèiau. plano, konstrukcija buvo apie 20 m ilgio. Poliai, kaip ma- Savità atspalvá ðiai vietovei suteikia karinis veiksnys: tome, prasideda dar prieð akmená, á ðiauræ nuo jo. Atstu- amþiams bëgant ji nesyk yra virtusi mûðio lauku, èia ret- mas nuo ankstesnës Þvëryno akmens vietos ðiaurinio krað- sykiais apsistodavo kariniai daliniai. E. Tiðkevièius Bal- to iki ðiuo metu labiausiai á pietus nutolusio buvusios vo- tupiø akmens paskirties versijà (ji minëta straipsnio pra- ros akmens – 21 m. Atkreiptinas dëmesys, jog poliø ir ak- dþioje), beje, inspiruotà Teodoro Narbuto, grindë ne tik menø konstrukcija buvo apie 15 metrø nuo senojo upës paèiu þenklo pobûdþiu, bet ir tuo, jog vietovëje, kur ras- kranto, seklumos terasos vidiniame pakraðty, ástriþai upës. tas akmuo, 1390 m. stovyklavæ kryþiuoèiai, atsitraukæ po Taigi Þvëryno akmuo buvo kaþkokio hidrotechninio sta- Vilniaus ðturmo, bei tuo, kad dël susiklosèiusios ðalyje po- tinio dalis. V. Ðaulio archyve aptikau kelis straipsnio, ruoð- litinës situacijos þuvusiojo nebuvo galima palaidoti Vil- to apie Þvëryno akmená, rankraðèius, datuotus 1959 m., niuje (atitinkamai jo luomui).32 kuriuose autorius dël ðio árenginio pateikë dvi versijas. Sunku pasakyti, ar bûtø galima surasti argumentø uþ V. Ðaulys 1959 m. uþraðë vietos gyventojø pasakojimà: ðià versijà, kurià bûtø buvæ galima bandyti pagrásti ne- „Pasakojama, kad senovëje ties ðia vieta buvo árengta lai- bent palaikø prie akmens paieðka. O XX a. antrojoje pu- vø prieplauka. (Gal þvejø?)“. Autorius kartu iðkëlë hipo- sëje A. Tautavièiaus iðkelta ir E. Gudavièiaus patvirtinta tezæ, jog èia galëjo bûti árengtas perkalas (pertvërimas): versija remiasi pirmiausia heraldiniø þenklø ryðiu su nuo- „Perkalai buvo daromi ákalant kuolus skersai upës […] savybe – kaip tik tuo ði versija stipri ir átikinama. kuolus iðpindavo virbais, o viduryje palikdavo atvirà an- Darkart sugráþkime prie jau minëtø E. Tiðkevièiaus þo- gà. Á ðià angà ástatydavo […] tinklà ar buèius […]. Dides- dþiø w gæstych zaroúlach. Pateikiu vieno XIX a. þemëla- nëse upëse kartais perkalus darydavo ið akmenø […] mi- pio iðtraukà: ið Baltupiø apylinkiø topografinio vaizdo (9 nëta akmenø eilë kadaise galëjo tarnauti kaip priemonë pav.)33 bent jau bendrais bruoþais galime ásivaizduoti, kur þuvims gaudyti Neryje“.35 galëjo bûti aptariamas akmuo; jo vieta apibrëþiama tarp Taèiau beveik visuose iðlikusiuose voros akmenyse yra kelio á Kalvarijà ir Neries, XIX a. antrojoje pusëje buvu- iðkaltos skylës, taigi jie èia buvo suvilkti XX a. ketvirtaja- sioje nesukultûrintoje miðkingoje vietoje, bet kuriuo at- me deðimtmetyje. veju – netoli kelio. Ðalia pateikiu kità to þemëlapio ið- Kadangi deðinysis krantas ties ðia vieta buvo eroduo- traukà: menama pirminë Þvëryno akmens vieta – ties upës jantis (pateiktoje 1907 m. nuotraukoje áþiûrima nuoðliau- posûkiu á vakarus, prie deðiniojo kranto (10 pav.). þa, o 1976 m. plane matome iðgrauþà), ðis akmenø ir po- Aptarti akmenys rodytø vakariná didþiojo kunigaikð- liø átvirtinimas galëjo saugoti krantà nuo iðplovimo per èio valdos pakraðtá, tiksliau, du jos kampus. Logiðka gal- potvynius ir ledoneðius – ið iðlikusiø lenkø okupacinio lai- voti, jog galëjo bûti dar rytiná valdos kraðtà þymintys ak- kotarpio dokumentø (LCVA) matyti, jog tvarkant Nerá menys, taèiau apie juos nieko neþinome. (regulacja Wilji) nuo 1931 m. daugumos darbø svarbiau- Dël V. Ðaulio iðkeltos þvejybos valdos versijos: nepa- sias tikslas buvo sutvirtinti krantus. Átvirtinimai ið akme- mirðkime, jog P. Tarasenka savo nuomonæ jam iðsakë tik nø ir puðiniø poliø Neries krantuose buvo skirti jø apsau- apie Þvëryno akmená. Kalbant atskirai apie já, kaip þvejy- gai; apie 6 m ilgio ir 24–28 cm skersmens polius kaldavo binës valdos riboþenklá, ði funkcija neabejotinai pritampa maþdaug á 2,6 ar net 3 m gylá.36 prie þemës valdos konteksto. Ðioje vietoje apsaugoti krantà buvo ypaè aktualu: 1931 07 15 magistrato komisijos iðvadose paþymima, jog prie Dël Þvëryno akmenø voros Þvëryno tilto daugelyje vietø susidarë iðgrauþos, ir priva- ir poliø konstrukcijos tiems namams deðiniajame Neries krante iðkilo pavojus.37 Kaip matome ið V. Ðaulio 1958 m. pieðinio (4 pav.) bei Tø metø pavasará buvo uþtvindyti Fabriko (dab. Birutës) jo 1965 m. nuotraukos (per septynerius metus nemaþai g. kairiosios pusës kvartalai (þemiau Þvëryno akmenø

27 l

MOKSLO DARBAI

voros).38 Þemiau akmenø, uþ keliø deðimèiø metrø, buvo 6. GUDAVIÈIUS, E. Nikroniø (Trakø raj.) ir Þvëryno (Vilniaus Þvëryno kanalizaciniø vandenø kolektorius (jo liekanas m.) akmenø paskirtis ir jø panaudojimo laikas. Ið: Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai: A serija. Vilnius, 1982, IV (81), p. 83– tebematome ir ðiandien; ði vieta minëtame 1976 m. plane 92. Edmundas Rimða, orientuodamasis á gotikinæ Þvëryno ak- – kairiajame virðutiniame kampe). Ðiuo atveju akmenø ir mens heraldinës figûros grafikà, þenklà linkæs datuoti XV a. poliø konstrukcija buvo árengta ne prie kranto, o ástriþai (RIMÐA, E. Heraldika: Ið praeities á dabartá. Vilnius, 2004, p. 73). upës, ir ji, manau, tiesiogiai buvo susijusi su kanalizacijos 7. STABRAUSKAS, A. Kà rodys kuorai akmenyje? Ið: Ðvyturys, 1989, Nr. 22, p. 18. projektu, pradëtu rengti 1937 m.39 Nors ataskaitø apie 8. Gedimino stulpø akmuo. Be vietos, 1999. darbus, atliktus ties Nuvaþiavimo g., kol kas nerasta, bet, 9. Einige Worte zur Erklärung der im Mitau’schen Museum aufbe- sprendþiant ið dokumentø apie numatytus darbus deði- wahrten alterthümlichen Siegelstempel von Eustache Grafen Tysz- niajame krante þemiau Þvëryno tilto,40 konstrukcija ga- kiewicz, ehem Präses der Wilna’schen archäolog. Commission. lëjo bûti pastatyta 1937–1939 m. Riga, 1870, p. 13, pav. 5. 10. TAUTAVIÈIUS, A. Þenklai akmenyse, p. 24. Kuo rëmësi auto- Iðvados rius, nurodydamas upës krantà, neþinoma, bet labai tikëtina, jog V. Ðauliu, tuo laikotarpiu labai intensyviai rinkusiu kraðto- 1. Baltupiø akmuo 1863 m. buvo aptiktas netoli kelio tyrinæ medþiagà. á Vilniaus priemiestá Kalvarijà ties Baltupio kaimu. Jo vieta 11. ÐAULYS, V. Raðtuotas akmuo, p. 33. (Visos citatos neredaguotos.) 12. Sùów Kilka o Staroêytnych Pieczæciach Zachowanych w Mitaw- – tarp ðio kelio ir Neries XIX a. antrojoje pusëje buvusi skim Museum przes Eustachego Hrabiego Tyszkiewicza b. Pre- nesukultûrinta miðkinga teritorija. zesa Wileñskiej Archeologicznej Komissyi. Ið: TYSZKIEWICZ, 2. Þvëryno akmens ankstyvesnioji (iki perkëlimo 1999 E. O staroêytnych pieczæciach w Mitawskim museum. Lietuvos m.) vieta ir padëtis jau nebuvo autentiðka. Ketvirtajame Mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius [toliau – XX a. deðimtmetyje, valant upæ nuo akmenø, trukdþiusiø LMAB RS], f. 31–1443, p. 16–17. Tai minëto leidinio Einige Worte zur Erklärung… rankraðtis. laivybai, jame buvo iðkaltos trys gilios duobutës, ir jis bu- 13. Ten pat. vo kaþkiek pavilktas. Bet pirmykðtë jo vieta – buvusi rëva 14. Kapòa Bèëåíñêîé ãóáåðí³è. Ið: Aòëàñú Çàïàäíî–Póññêàãî ties Nuvaþiavimo g. êðàÿ è öàðñòâà Ïîëüñêàãî (Bèëåíñêàãî, Kieâñêàãî è Âàð- 3. Heraldinis þenklas Þvëryno akmeny, manoma, bu- øàâñêàãî âîåííûõú îêðóãîâú ñú ïëàíàìè Ãóáåðíñêèõú ãîðîäîâú). Càíêò-Ïåòåðáóðãú, 1864; Plan miasta Wilna. vo iðkaltas ant jo ðono. Warszawa, 1881. 4. Abiejuose aptartuose akmenyse pavaizduotas Ge- 15. Straipsnio „Raðtuotas akmuo Neryje“ maðinraðtis (1959 m.) ið diminaièiø dinastijos heraldinis þenklas – Stulpai, bet jie V. Ðaulio archyvo. nevienoti: Baltupiø akmeny buvæs þenklas – anksèiau ne- 16. Einige Worte zur Erklärung…, pav. 5. aptikta Gediminaièiø stulpø atmaina, suvokiama kaip 17. Sùów Kilka o Staroêytnych Pieczæciach..., pav. 5. 18. V. Ðaulio laiðko, 1958.11.04 raðyto P. Tarasenkai, priedas. Ið: Stulpø negatyvas. LMAB RS, f. 235–406. 5. Ðiø akmenø kaip didþiojo kunigaikðèio þemës val- 19. Nuotrauka ið negatyvo, saugomo V. Ðaulio archyve. Datuota dos riboþenkliø versija yra argumentuota ir palaikytina, V. Ðaulio. nepaisant to, kad Baltupiø akmuo lokalizuojamas atokiau 20. Minëtas V. Ðaulio 1958.11.04 laiðkas P. Tarasenkai, p. 2. 1959 m. spaudai rengto raðinio apie Þvëryno akmená (buvo pateiktas nuo upës. Abu riboþenkliai galëjo þymëti vakarinio val- „Tiesai“, bet neiðspausdintas) rankraðèiuose (V. Ðaulio archy- dos pakraðèio galinius taðkus. vas) nurodoma, jog skaldyta 1957 m. 6. Manoma, jog apie 1937–1939 m. Neryje ties Nuva- 21. Magistrat miasta Wilna. Sekcja techniczna [toliau – MMW ST], þiavimo g. ið akmenø ir mediniø poliø buvo pastatyta ap- akta Nr. 53: Uregulowanie brzegów rzeki Wilji i Wilenki, rok 1932 (Lietuvos Centrinis valstybës archyvas [toliau – LCVA], sauginë uþtvara (damba), kurios dalimi tapo ir Þvëryno f. 64, a. 8, b. 274), lapai 138–139. Akmenis ið Neries Vilniuje akmuo. sistemingai pradëta ðalinti 1932 m. (Urzàd Wojewódzki Wilens- ki [toliau – UWW]. Dyrekcja Robót Publicznych. Oddziaù Wod- NUORODOS: ny. Oczyszczenie nurtu rzek, 1932 r. Sprawozdania o stanie robót nurtowych w rzekach (LCVA, f. 154, a. 1, b. 2417). Vien 1. Deja, po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo iki ðiol neperre- 1936–1937 metais ið aðtuoniø kilometrø ruoþo paðalinta 2880 gistruotas. Buvæs kodas archeologijos paminklø sàraðe – AR 7, m3 akmenø: UWW, 1937 r.: Protokóù posiedzeñ oraz sprawoz- mc-1800: Lietuvos TSR istorijos ir kultûros paminklø sàvadas, I: dania z wykonanych robót. Rada Wojewódzka (LCVA, f. 51, a. Vilnius. Vilnius, 1988, p. 561; internete: . 22. Neris bebras, vëliø upë: Neries regioninio parko kultûrologæ 2. Akmuo aptiktas 1958 03 31 (pagal V. Ðaulio rankraðtá „Malo- Idà Stankevièiûtæ kalbina Juozas Ðorys. Ið: Ðiaurës Atënai, 2005 niai ðviesi praeitis“ ið V. Ðaulio archyvo; archyvà V. Ðaulio sû- 05 28, Nr. 750, p. 10. nus Vigintas Ðaulys 2006 m. padovanojo ðio straipsnio auto- 23. Gedimino Stulpø akmuo, p. 3. 1999 m. akmuo buvo keliamas kranu. riui). Nuotrauka neskelbta, negatyvas ið V. Ðaulio archyvo. 24. Magistrat miasta Wilna…, lapai 124, 154 ir kt.; MMW ST, akta 3. P. Tarasenkos 1958 10 24 laiðkas V. Ðauliui, V. Ðaulio archyvas. ¹ 53. Uregulowanie rz. Wilji (i brzegow rzeki Wilenki), 1931 r. 4. ÐAULYS, V. Raðtuotas akmuo. Ið: Mûsø gamta, 1965, Nr. 9, p. 33. (LCVA, f. 64, a. 8, b. 213), lapai 78–100 ir kt. Þvëryno akmeny 5. TAUTAVIÈIUS, A. Þenklai akmenyse. Ið: Mokslas ir gyveni- iðplëðtas apie 172 cm ilgio, per 100 cm ploèio ir iki 6–8 cm storio mas, 1966, Nr. 12 (111), p. 24–25. pavirðiaus gabalas tarp dviejø duobuèiø (virð Stulpø, uþ apskri-

28 r

Aleksandras STABRAUSKAS. DU ISTORINIAI VILNIAUS AKMENYS: JØ LOKALIZACIJA IR PASKIRTIS

timo). Panaðiai suþalotas dar vienas, jau minëtas ðios voros ak- To the enduring memory of the regional studies muo akmuo su trimis skylëmis (duobutës zonoje iðplëðtas iki 6 specialist Vladas Ðaulys (1902-1977) cm storio 30×30 cm ploto gabalas). Tai ávyko perkeliant akmenis, tiksliau, traukiant ið skyliø kaiðèius po perkëlimo – techni- Two Historical Stones from Vilnius: niuose dokumentuose minimø 1,5 m ilgio geleþiniø virbø (kaið- their Localisation and Purpose èiø) skersmuo atitinka skyliø skersmená. Deðinioji Þvëryno akmens heraldinio þenklo pusë aptrupëjusi, èia matome átrûkimà, Aleksandras STABRAUSKAS kuris eina nuo suþaloto akmens pavirðiaus, taigi yra tø paèiø veiks- mø perkeliant akmená padarinys. Based on archive manuscripts and iconographical 25. Ankstesnis vidutinis upës gylis ðiose vietose yra þinomas, þr.: data, the localisation and purpose of two historical Graficzne przedstawienie warunków nawigacyjnych na rzece stones from Vilnius– that of Þvërynas and Baltupiai – Wilii od 0 km do km 116, UWW, Oddziaù Wodny Wydziaùu Kom. is discussed. Both stones carry the inscriptions of the bud. (LCVA, f. 51, a. 10, b. 1053). coat of arms of the Gediminaièiai dynasty. That is, the 26. Budowa mostu Zwierzynieckiego, 1905–1907 [klijuotø nuotrau- Pillars of Gediminas, otherwise called the Gate of Pil- kø albumas], 21-a nuotrauka (LMAB, sign. A 572). Nuotrau- th koje ties pat upës posûkiu, tarp deðiniojo kranto ir sandëlio lars. As of the second half of the 20 century Lithua- priestato kairiajame krante, matyti neaiðki vertikali figûrëlë. nian historiography considers these two stones to be Kità nuotraukà þr.: Vilniaus vaizdø atvirukai 1897–1915. Vil- the landmarks of the territory ruled by the Lithuanian nius, 2005, p. 321, atvirukas Nr. 23.8/247. Grand duke around Vilnius. Their exact location has 27. Ðios nuomonës yra ir akad. E. Gudavièius (ið autoriaus pokal- not yet been researched (the Baltupiai stone has been bio su akademiku 2006 06 16). Jei Stulpai bûtø buvæ iðkalti ant destroyed, and the Þvërynas stone was moved in 1999). akmens virðaus, akmeniui esant gulsèiam, tai þenklas didþiàjà Similarly, their purpose was defined without a compara- metø dalá bûtø buvæs po vandeniu. 28. Þr.: Senieji Lietuvos pinigai: Parodos katalogas, sudarë Z. Duk- tive analysis of the coats of arms on both stones and sa. Vilnius, 1970, pav. II: 4, 5; VIII: 7, 8; IX: 3–5 ir kt. without a confirmation of the context of their location. 29. TYSZKIEWICZ, E. O staroêytnych pieczæciach w Mitawskim The Baltupiai stone was found in 1863 not on the museum, p. 17. bank of the river Neris as it was thought until now, but 30. DOBUÞINSKIS, M. Vytis. Kaunas, 1933, pav. 11. not far from the road to the Vilnius suburb of Kalvarija, 31. Ten pat. by Baltupis village. The stone itself did not survive, but 32. TYSZKIEWICZ, E. O staroêytnych pieczæciach w Mitawskim an 1870 manuscript by count Eustachijus Tiðkevièius museum, p. 16–17. 33. Þemëlapis (Vilniaus ir jo apylinkiø planas) be pavadinimo, lei- with an image of the stone and the Pillars of Gediminas dimo vietos ir metø (apie 1880–1890?). on it did. The sign engraved on the Baltupiai stone is a 34. Pateikiu plano fragmentà (Kultûros paveldo centro archyvas, previously unseen variant of the Pillars of Gediminas, akto registracijos Nr. 1027). possibly read as a negative image of the Pillars of 35. Rankraðtis „Istorinis akmuo“. Kitame rankraðtyje „Naujai su- Gediminas (the Þvërynas stone portrayed the positive rastas istorinis akmuo“ prieplaukos versijà autorius papildo: „Pa- image of the Pillars). naðios prieplaukos buvo árengtos ir Neries þemupy, pav., prie The current location of the Þvërynas stone is also Saidþiø, Karmazinø kaimø [apie pastaràjà raðoma rankraðèiuo- se „Kur apsistodavo laivai“ ir „Dûkðtos upelis“ – A. S.] ir kitur“. not authentic; the previous location (before it was 36. Magistrat miasta Wilna…; MMW ST, akta ¹ 53: Uregulowa- moved) wasn‘t original either. The latter is believed to nie rz. Wilji (I brzegow rzeki Wilenki)…; Szczegóù umocovania have been at the same river terrace, on the shoal, where lewego brzegu rzeki Wilji w poblizu szpitala úw. Jakóba w Wil- it was found by the regional studies specialist Vladas nie (LCVA, f. 64, a. 9, b. 8307 – 1 planas); taip pat kai kurios Ðaulys in 1958. During the Polish occupation, in the kitos 64, 51 bei 154 fondø bylos. 1930s three holes were made in it and it was dragged 37. Magistrat miasta Wilna, lapas 138. along as the river was being dredged to facilitate ship- 38. Plan Wilna. Ið: Zarzàd miejski w Wilnie: Wydziaù techniczny [toliau – ZMW WT], akta Nr. 66. Powódê. Rok 1934 (LCVA, f. ping. In the Neris, at Nuvaþiavimas street a protective 64, a. 8, b. 329). barricade out of stones and wooden bars was built. The 39. Sprawozdanie techniczne do projektu kanalizacji wielkiego m. Þvërynas stone was part of it. Wilna (LCVA, f. 64, a. 9, b. 2533, p. 18). Kanalizacinius vande- The coat of arms on the Þvërynas stone was prob- nis buvo numatyta povandenine trasa tiekti á kitame Neries ably engraved on the side. The hypothesis that the krante, Pakalnës g., árengtà valymo stotá. Þvëryno kolektoriø stones were the landmarks of the territory ruled by the þr.: Plan wielkiego miasta Wilna. Ið: Plany inwestycyjne robót Grand Duke is valid. Both landmarks could have komunikacyjnych, wodociàgowo-kanalizacyjnych, budownictwa, urzàdzenia sanitarnego i elektrifikacji na r. 1936 – 1941 (LCVA, marked the end points of the West end of the domain. f. 64, a. 8, b. 361), lapas 230. 40. Wilno: Plan miasta [r. 1937]. Ið: ZMW WT, akta Nr. 28: Budowa Dûkðtø g. 24–50, LT 07171 Vilnius nowych ulic, placów, brzegów rzek, kolei, mostów i urzàdzeñ spor- Gauta 2008-05-21, áteikta spaudai 2008-10-30 towych – sprawy ogólne (LCVA, f. 64, a. 8, b. 355), lapas 124. 1937–1938 m. Neries krantø tvarkymui numatyta skirti 297 000 zù., ið jø deðiniajam krantui prie Þvëryno tilto – 90 000 zù. (ten Vlado Ðaulio (1 bei 5 pav.), neþinomo autoriaus (6 pav.) nuotraukos, pat, lapas 127). Buvo parengtas Neries krantø tvarkymo projek- grafo Eustachijaus Tiðkevièiaus (3 pav.), Vlado Ðaulio (4 pav.), tas septyneriems metams (LCVA, f. 64, a. 8, b. 363, lapas 17). Izoldos Maciukaitës (7 pav.) ir autoriaus (8 pav.) pieðiniai.

29 l

MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2008/5 (122)

Gimimø reguliavimo bûdai ir jø raiðka istoriografiniame kontekste

Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË

Objektas – gimimø reguliavimo bûdai. Tikslas – re- Dulaitienë-Glemþaitë, Albinas Kriauza, Jonas Balys, miantis Lietuvos etnologijos bei istorijos mokslo srities at- Angelë Vyðniauskaitë, Pranë Dundulienë, Rasa Raèiû- liktais tyrimais apþvelgti gimimø reguliavimo problemà is- naitë ir kiti etnologai bei kitø srièiø specialistai. toriografiniame kontekste. Lyginamasis metodas. Iðvados: Gimimø reguliavimo problemos nebuvo svetimos ir etnologø ir istorikø tyrimai turi savø pranaðumø ir trûku- istorikø tyrimams. Jø darbai, manau, svarbûs ir etnolo- mø. Istorikø naudojami archyviniai ðaltiniai padeda at- gams. Pasak Alvydo Nikþentaièio, nuo XIX a. buvo sie- skleisti reiðkiná esant platesnëms chronologinëms riboms, kiama istorijà atskirti nuo etnografijos ir sociologijos, o taèiau juose daþniausiai fiksuojami tik radikaliausi gimi- atsiradus mikroistorijai (perëmusiai ir socialinës istori- mø reguliavimo aspektai (teisiniu keliu iðaiðkinti faktai). jos metodus), ðios mokslo ðakos suartëjo ir lokalinës is- Etnografiniai, lauko tyrimø metu suformuoti ðaltiniai gali torijos tyrinëtojai kai kuriais atvejais netgi perëmë anks- bûti subjektyvesni, taèiau apima platesnæ reiðkinio inter- èiau vien tik etnologø tirtas temas. Mikroistorijos pa- pretacijos skalæ, turi geresnes galimybes atskleisti vietinius grindu paremtais kasdienybës tyrimais jau pradëjo do- savitumus bei jø prieþastis. Tyrinëjant gimimø reguliavi- mëtis ir Lietuvos istorikai (Vladas Sirutavièius, Dalia mo problemà, keièiantis ne tik duomenimis, bet ir taikant Marcinkevièienë, Rima Praspaliauskienë).3 Vienas es- naujus tyrimø metodus vertëtø suvienyti etnologijos ir is- miniø mokslus skirianèiø bruoþø – naudojami ðaltiniai. torijos bei kitø mokslo srièiø galimybes. Áprasta, kad didþiàjà dalá mokslinei analizei bûtinø ðal- Prasminiai þodþiai: gimimø reguliavimas, abortas, tiniø istorikai susirenka rankraðtynuose, o etnologai dau- infanticidas, istoriografija. giausia juos kaupia lauko tyrimø metu. Pastaruoju metu etnografinius lauko tyrimus pradëjo vykdyti ir istori- Reprodukcija yra visoms gyvybës formoms bûdingas kai.4 Taigi kà bendra galëtume áþvelgti etnologø ir isto- biologinis reiðkinys, taèiau nagrinëdami þmogaus rep- rikø socialiniams ir kultûriniams reprodukcijos aspek- rodukcijà susiduriame su sociokultûriniais (paprotinio tams skirtuose darbuose? elgesio ir ideologinio pobûdþio) jos aspektais. Juos nag- Ðio straipsnio tikslas – remiantis Lietuvos etnologi- rinëja daugelio mokslo ðakø (teologijos, teisës, filosofi- jos srityje atliktais tyrimais apþvelgti gimimø reguliavi- jos, sociologijos, demografijos bei kitø) specialistai. Et- mo problemà istoriografiniame kontekste. Analizuoda- nologai ir antropologai atkreipia dëmesá á kelis sociali- ma, kiek ðiai temai gali pasitarnauti etnologijos ir isto- nius ir kultûrinius reprodukcijos aspektus – individo ir rijos mokslai, mëginsiu atskleisti: 1) gimimø reguliavi- ávairiø socialiniø bendrijø poþiûrá á seksualumà, menst- mo bûdus, 2) santyká tarp aborto ir infanticido, 3) po- ruacijas, pastojimà, nëðtumà, gimdymà, pogimdyminæ þiûrá á ðá reiðkiná socialiniame ir kultûriniame kaimo gy- moters prieþiûrà, abortà ir infanticidà, sociokultûriná venimo kontekste. reprodukcijos teisëtumà. Ðios temos domina ir sociali- nës istorijos tyrëjus. Pasak Reinhardo Siederio, tyrinë- Gimimø reguliavimas ir kultûrinës jusio pastarøjø trijø ðimtmeèiø Vakarø ir Centrinës Eu- reprodukcijos aspektai ropos socialinæ ðeimos istorijà, ðeima turi bûti suvokiama ne kaip uþdaras pasaulis, bet kaip socialinis mikro- Pasaulio kultûrose gyvavo ir gyvuoja tam tikri gyven- kosmas, kuriame atsiskleidþia socialiniai santykiai, gy- tojø kiekio reguliavimo bûdai. Kontracepcija (nëðtumo vena ir dirba toje visuomenëje socializuoti ir patys pri- vengimas) ir abortas, lytiniø santykiø apribojimai ar in- auganèias kartas socializuojantys þmonës.1 Gimimø re- fanticidas (gimusio kûdikio þudymas) yra susijæ su gy- guliavimo problemas tiek Lietuvos etnologai, tiek isto- ventojø kiekio ribojimu. Nors ávairiose kultûrose poþiû- rikai pradëjo analizuoti XX a. antrojoje pusëje ðeimai ris á juos skiriasi. Marvinas Harris, nagrinëdamas ikiin- skirtuose tyrimuose.2 Atskirus gimimø reguliavimo klau- dustrinës visuomenës gimimø reguliavimo bûdus, tei- simus tiek Lietuvos, tiek lokaliu mastu nagrinëjo Elvyra gia, kad veiksmingiausieji kultûros áproèiai didinti ar ma-

30 r

Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË. GIMIMØ REGULIAVIMO BÛDAI IR JØ RAIÐKA ISTORIOGRAFINIAME KONTEKSTE

þinti vaisingumà yra reikðmingi tuo, kad þmoniø daugi- tuva buvo viena ið Europos ðaliø, kurioje kûdikiø mir- nimosi negalima apibûdinti specifiniu momentiniu (ly- tingumas buvo didþiausias. Pavyzdþiui, 1925 m. ið tûks- tiniu) aktu. Tai yra socialinis procesas, kuris visada pra- tanèio gimusiø kûdikiø iki metø iðgyvendavo tik 821 (Eu- sideda daug anksèiau ir kuris trunka ilgai po gimdymo. ropoje pagal ðá statistiná rodiklá pirmavusioje Olandijo- Tëvai ir daugelis kitø þmoniø turi ásipareigoti rasti ið- je – 950, Ðvedijoje – 945).14 tekliø, reikalingø naujagimiui auginti nuo kûdikystës iki Lietuvos etnologijoje ði problema iðnagrinëta gana subrendimo. Gimimø ir mirties reguliavimo priemonës siaurai. Apie seniausius gyventojø kiekio reguliavimo keièiasi su kiekviena nauja kultûra.5 Kartais imamasi ra- bûdus suþinome ið istoriniø ðaltiniø. Juose daugiausia dikaliø priemoniø gyventojø kiekiui reguliuoti – tokiø pateikiami ir analizuojami kûdikiø þudymo atvejai (in- kaip abortas ar infanticidas. Ðiame straipsnyje ir mëgin- fanticidas) – greièiausiai tai, kas fiksuota teismø bylo- siu apþvelgti, kaip ðie bûdai kultûriðkai áprasminami. se.15 Apie abortà kalbama kur kas reèiau, nes jeigu dël Medicininiu poþiûriu abortas apibrëþiamas kaip nëð- liûdnø padariniø (moters mirties) tokie faktai nepakliû- tumo nutraukimas arba nutrûkimas per pirmàsias 28 davo á vieðumà, tai daþniausiai likdavo nepastebëti ar (nëðtumo) savaites. Jis skirstomas á savaiminá (prieð mo- pavieðinti tik lokalios kaimo bendruomenës ribose. ters norà) ir dirbtiná, kurá leidþiama daryti tik gydytojui Pavyzdþiui, 1934 m. istorikas Vladas Maèys, anali- ligoninëje (prieðingu atveju vadinamas „kriminaliniu zuodamas 15 ávairiø kultûrø moterø gyvenimà, knygoje abortu“).6 Antropologiniu poþiûriu ði sàvoka platesnë. „Apie ðeimos santvarkà ir moterø teises senovëje“ pa- M. Haris iðskiria netiesioginio (kai nëðèioji negauna pa- minëjo popieþiaus Honorijaus III 1218 m. birþelio 15 d. kankamai valgyti ir turi sunkiai dirbti) ir tiesioginio (lai- bulëje, Kristburgo sutartyje (1249 m.) ir Petro Dusbur- kosi bado dietos arba mechaniniais ir cheminiais meto- gieèio kronikoje (1326 m.) uþraðytus prûsø infanticido dais traumuoja savo vaisiø) aborto sàvokas. Tiesioginis atvejus. Jis paþymëjo, kad ðis ekonominiø sumetimø sà- abortas „absoliuèiai universalus reiðkinys“ daugumoje lygotas reiðkinys praktikuotas ir kituose kraðtuose, bet kultûrø. Taèiau netgi nëra ryðkios ribos tarp negimusio duomenø apie analogiðkus, tarkim, aukðtaièiø ar þemai- kûdikio (aborto) ir gimusio kûdikio þudymo (infantici- èiø paproèius nëra.16 Taèiau Viktoro Gidþiûno pareng- do). Infanticidas taip pat apima platø raiðkos spektrà toje Jurgio Ambraziejaus Pabrëþos pamokslø studijoje tarp tiesioginio ir netiesioginio þudymo: prasta prieþiû- (1975 m. pradëtoje ir jau po parengëjo mirties 1993 m. ra, ypaè kûdikiui susirgus, ir nepakankama mityba bei galutinai sutvarkytoje ir publikuotoje) atkreipiamas dë- tiesioginis kûdikio numarinimas badu, troðkuliu ar fizi- mesys ne tik á bûsimo kûdikio gyvybei pavojingà besi- niais veiksmais.7 Etiniu poþiûriu, tokios mirtys pirmykð- laukianèios moters atliekamà sunkø darbà, bet ir á nëðtu- tëse kultûrose retai laikytos þmogþudystëmis. Todël dau- mo panaikinimà þolëmis – praktikas, naudotas Þemaiti- ginimosi procesas gali bûti siejamas su prieðgimdymi- joje XVIII a. pab. – XIX a. pr. Kunigas taip pat atsklei- niu ir pogimdyminiu gimimø reguliavimu.8 Remiantis dë þiaurø elgesá su nëðèia moterimi (jos muðimà, grasi- ðia teorija abortas, kaip ir infanticidas, gali bûti suvo- nimà muðti) ir paèiø moterø nugultus kûdikius (bara uþ kiami kaip adekvatûs gimimø reguliavimo bûdai. Be to, kûdikio guldymà ðalia motinos), negailestingà jø muði- George’o Peterio Murdocko parengta antropologinë mà, taip pat atkreipë dëmesá ir á specifinæ pavainikiø kultûros srièiø klasifikacija taip pat aiðkiai neskiria ðiø kûdikiø bûklæ.17 Plaèiai naudota archyvinë teismø bylø srièiø. „Abortas ir infanticidas“ sudaro vienà „Repro- medþiaga suteikë galimybes praplësti tyrinëto reiðkinio dukcijai“ skirtà skyriaus poskyrio dalá.9 Pasak infantici- chronologines ribas. Taèiau, be minëto gyvybës iðsaugo- dà pirmykðtëje ir ðiø dienø visuomenëse analizavusios jimo problemai skirto V. Maèio darbo, iðsamesniø isto- JAV antropologës Lailos Viljamson, „infanticidas þino- rikø tyrimø pasirodë tik pastaraisiais metais. mas visuose þemynuose, ávairaus kultûrinio iðsivystymo Remdamasi gausiais archyviniais ir publikuotais ðal- tautose nuo medþiotojø ir rinkëjø iki iðsivysèiusios civi- tiniais Dalia Marcinkevièienë 1999 m. iðleistoje mo- lizacijos, kartu ir mûsø proseneliø“.10 nografijoje „Vedusiøjø visuomenë. Santuoka ir skyry- Tradicinëje Lietuvos kultûroje11 galima surasti ávai- bos Lietuvoje“ árodë, kad XIX a. gyvavo radikalûs gy- raus pobûdþio, net ir kraðtutiniø gimimø reguliavimo ventojø kiekio reguliavimo bûdai. Pasak jos, dël pras- bûdø,12 kuriø egzistavimà daþniausiai galime tik nuspë- tos prieþiûros ir aplinkiniø abejingumo pavainikiai kû- ti. Pavyzdþiui, kaimiðkoje aplinkoje, ypaè nepasiturin- dikiai mirdavo vos gimæ. Kai kada bûdavo imamasi ir èiai gyvenanèiose ðeimose, buvo ir yra nesudëtinga kû- aktyviø veiksmø – kûdikiai bûdavo uþdusinami ar jiems dikio neprieþiûrà ar net mirtá paaiðkinti sunkia mate- bûdavo kuo nors trenkiama per galvà. Þiaurus lokali- rialine padëtimi, netyèiniais veiksmais.13 Tarpukariu Lie- nës bendruomenës poþiûris á netekëjusias motinas ir

31 l

MOKSLO DARBAI

sunki pavainikio padëtis versdavo rinktis, þmoniø po- nës medþiagos rinkimo klausimynai, kurie sudarë gali- þiûriu, vienà blogybæ ið keliø. Pasiryþti þmogþudystei mybæ kaupti ávairius duomenis, susijusius su gyventojø galbût paskatindavo ir gana ðvelnios tuometinës baus- kiekio reguliavimo bûdais. Pavyzdþiui, 1910 m. iðleista- mës. Pasak istorikës, XIX a. uþ vaiko nuþudymà buvo me metodiniame leidinyje buvo pateiktas klausimas apie baudþiama ðvelniau negu uþ kopûstø vagystæ ið rusø dirbtinio persileidimo sukëlimà,23 1925 m. – apie infan- karininko darþo; o netyèinis kûdikio nuþudymas daþ- ticido atvejus,24 1936 m. suformuluotas klausimas: „Kas niausiai nesulaukdavo jokios bausmës.18 Ðis tyrimas pa- daroma norint sunaikinti vaisiø?“25 Ðiuose klausimynuo- aiðkina J. A. Pabrëþos minimus „netyèinio kûdikiø nu- se pateikiama klausimø, susijusiø ir su lytiniu auklëji- þudymo“ atvejus bei kaimuose darytus abortus. Nau- mu bei apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nëðtumo jagimiø þudymo reiðkiná XIX a. analizavo ir istorikas priemonëmis.26 Tuo laikotarpiu sukaupti duomenys ne- Vladas Sirutavièius, já ávardydamas „nusikaltimu ið gë- sulaukë didesnio mokslininkø dëmesio. Kodël taip atsi- dos“. Pasak jo, vieniða, netekëjusi samdinë, pagimdþiusi tiko, dabar atsakyti gana sunku. Manau, kad tam turëjo kûdiká, galëjo prarasti vienintelá pragyvenimo ðaltiná, átakos gyvavæs savitas poþiûris á intymumà kaip á nevie- todël naujagimio mirtis, „ko gero, buvo optimaliausia ðinamà þmogaus gyvenimo sritá. XX a. ketvirtajame de- iðeitis“. Pastebëta, kad tokiø bylø rasta daugiau vaka- ðimtmetyje Lietuvoje pasirodë ðeimos problematikai rinëje Lietuvos dalyje (Raseiniø, Ðiauliø, Telðiø bei skirtø Juozo Baldausko-Baldþiaus teoriniø darbø. Nag- Kauno apskrityse).19 Uþ toká nusikaltimà neskirdavo rinëjamai temai reikðmingas yra tik 1935 m. publikuo- mirties bausmës, kai kuriais atvejais kaltininkës uþ nu- tas ðio autoriaus straipsnis „Mûsø dainø erotika (rûtos sikaltimà atsipirkdavo tik fizine bausme ir baþnytine erotinë simbolika)“. Jame tik uþsimenama apie rûtos atgaila.20 XIX a. situacijos tyrimus pratæsë Rima Pra- naudojimà siekiant sukelti dirbtiná persileidimà.27 Pla- spaliauskienë, infanticidà ávardydama „gëdos ir baimës èiau gyvybës iðsaugojimo problema analizuojama Aukð- nusikaltimu“. Remdamasi 85 moterø, kaltintø kûdikiø taitijos etnografiniam regionui skirtuose lokaliniuose nuþudymu, teisminiø bylø analize, R. Praspaliauskie- tyrimuose. 1943 m. „Gimtajame kraðte“ publikuotame në daro iðvadà, kad ðis daþniausiai tarp moterø pasi- Albino Kriauzos straipsnyje „Vaikai ir jø auginimas Ku- taikæs nusikaltimas buvo vyraujantis þmogþudystës ti- piðkio apylinkëse“ buvo aptartos XIX a. pabaigoje gy- pas, kuris XIX a. sudarë daugiau negu pusæ uþfiksuo- vavusios racionalios ir magiðkos priemonës vaisingu- tø smurtiniø mirèiø atvejø. Istorikës teigimu, kaime tai mui sukelti, atskirame poskyryje pateiktos ir priemo- buvo pagrindinis gimimø reguliavimo bûdas (nors þi- nës prieð vaisingumà. Greta ávairiø apsisaugojimo prie- nota ir dirbtiniø persileidimo sukëlimo bûdø), nes kri- moniø (tarp jø tikëjimai, kad nevaisingos dienos esan- minaliniai abortai plaèiau paplito tik XIX a. pabaigoje èios antradienis, treèiadienis, ketvirtadienis) minimas – XX a. pradþioje. Kûdikio þudymas nebuvo papras- skalsiø arbatos gërimas, ávairios maginës priemonës (ti- tas, atsitiktinis nusikaltimas, jis to meto visuomenëje këta, kad moteriai perþengus kryþmai sudëtus paga- turëjo gilias socialines prieþastis: gëda, baimë, ignora- liukus ar lovoj laikant virkðtele aukðtyn apverstà pla- vimas, skurdas.21 Taigi istoriniai ðaltiniai problemos ty- centà, vaikø daugiau nebus). Paþymima, kad ðiais bû- rimo ribas prapleèia ne tik chronologiðkai, bet ir lei- dais nepavykus sukelti persileidimo, pasitelkdavo ki- dþia gana patikimai fiksuoti radikaliausius gimimø re- tus – tai parako su taukais gërimas, sunkumø kilnoji- guliavimo bûdus.22 Atrodytø, kad teisinë kûdikio nu- mas, vanojimasis pirtyje, kad „iðkoèiotø“ ir pan. Jei þudymo ar aborto byla daug informatyvesnë, galinti bendruomenë kaime iðsiaiðkindavo tokius moters po- daug tiksliau nustatyti visus nusikaltimo motyvus nei elgius, imdavosi veiksmø, ribojanèiø jos elgesá. Mat ði- þodinë informacija, neretai gauta po ávykio praëjus dau- taip pasielgusi moteris ar mergina, þmoniø suvokimu, geliui metø, ir kad etnografiniai ðaltiniai nëra tokie ágydavo kenkiamøjø galiø, todël jai neleisdavo eiti per reikðmingi. Taèiau manau, kad etnografiniai ðaltiniai savo laukus, kad nepakenktø javø derliui, ar netgi ne- atspindi ne tik faktus, jie leidþia plaèiau ir detaliau pa- leisdavo áeiti á savo kiemà. A. Kriauzos þodþiais tariant, þvelgti á to meto konkreèios vietovës socialinæ, kultû- tos, „kurios „atsikrato“ buvo vadinamos „paskudnikë- rinæ aplinkà. Be to, jie gali atskleisti ir kitus, visuome- mis, kalëmis, parmazonëmis, grieðnikëmis ir kt.“ Baþ- nëje daugiau toleruotus ir á teisësaugos ar iðsilavinusiø nyèia tokias iðkeikdavusi ir iðstatydavusi þmoniø pa- amþininkø akiratá nepakliuvusius gyventojø kiekio bei juokai, joms bûdavo uþdraudþiama perþengti baþnyèios gimimø reguliavimo bûdus. slenkstá arba jas pastatydavo „bobinèiuje vandens grûs- Remiantis Vakarø Europos tyrinëtojø patirtimi 1910– ti“. Kita vertus, ðis itin neigiamas poþiûris á abortà da- 1940 metais buvo publikuoti tautosakinës ir etnografi- riusias moteris ir merginas buvo vertinamas skirtingai:

32 r

Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË. GIMIMØ REGULIAVIMO BÛDAI IR JØ RAIÐKA ISTORIOGRAFINIAME KONTEKSTE netekëjusios merginos abortas buvo ávardijamas kaip Tarpukario Lietuvoje, ið dalies ir Antrojo pasauli- nelaimë, o iðtekëjusios moters – nuodëmë.28 nio karo metais, buvo kaupiama lietuviø tikëjimø kar- Ið panaðiø vietoviø ir panaðaus laikotarpio surink- toteka, sukaupti duomenys leido atskleisti ávairiø Lie- tos lauko tyrinëjimø medþiagos ðios tematikos anali- tuvos vietoviø paproèius, bet tik 1979 m. JAV buvo pub- zei nemaþai dëmesio skyrë ir Elvyra Dulaitienë-Glem- likuotas Jono Balio parengtas rinkinys „Vaikystë ir ve- þaitë. 1958 m. publikuotoje monografijoje „Kupiðkë- dybos“. Ðio rinkinio poskyryje „Nëðtumo vengimas, ið- nø senovë“ ji teigia, kad persileidusiai moteriai buvo sigaiðinimas (sterilitas)“ pateikiama nemaþai su gimi- neleidþiama vaikðèioti nei laukais, nei palei tvartus, nes mo reguliavimu susijusiø tikëjimø ir paproèiø. Paaið- tikëta, kad po to bus daug bergþdþiø gyvuliø ir tuðèiø këjo, kad ávairiuose Lietuvos regionuose buvo prakti- varpø. Taèiau knygos skyriuje apie jaunimà bet kokioms kuojami ávairûs liaudies magijos veiksmai ar naudoja- uþuominoms apie abortus ar sieká sukelti persileidimà mos liaudies medicinos priemonës, kuriomis buvo sie- uþkertamas kelias. Jame akcentuojama lietuviø mer- kiama ne tik apsisaugoti nuo pastojimo, bet ir sukelti ginø drova ir baþnyèios bei lokalinës bendruomenës dirbtiná persileidimà. Be jau minëto parako, þinotas ir taikomos bausmës praradusioms skaistybæ. Iðimtis – rûtø antpilas, ievø þiedai, gyvsidabris ir kitos priemo- baudþiavos laikais pono nuskriaustos mergaitës bau- nës.36 Taèiau tuo metu Lietuvoje ði knyga net ir moks- dþiauninkës, kurios laikytos ne pasileidëlëmis, bet ne- lininkams buvo sunkiai prieinama. laimingomis.29 Kodël skiriasi ðie du lokaliniai tyrimai? 1982 m. Pranë Dundulienë knygoje „Lietuviø etno- Ðiaurës Amerikos folklorà nagrinëjusio Geraldo grafija“ taip pat skyrë nemaþai dëmesio skaistybæ pra- L. Pociaus teigimu, iki XX a. septintojo deðimtmeèio radusiø merginiø bausmiø analizei. Pripaþástama, kad humanitariniai mokslai faktiðkai buvo grindþiami sen- kaime seniau buvo nemaþai daugiavaikiø (net 18–20 timentais, daugiausia kylanèiais ið romantiðkojo na- vaikø turinèiø) ðeimø. Moterys, nenorinèios turëti dau- cionalizmo – poþiûrio á folklorà kaip á visumà tam tik- giau vaikø, stengdavosi daug dirbti, gerdavo ávairius rø dalykø, atëjusiø ið kaþkokio aukso amþiaus.30 Lie- nuovirus, bet pastebima, kad uþgrûdintam organizmui tuvos etnologai sovietmeèiu ne tik teikë rekomenda- tai nelabai padëdavo. Etnologë paþymëjo, kad mote- cijas, kaip sukurti naujus civilinius ritualus, bet ir uþ- rys retai stengdavosi nutraukti nëðtumà.37 Ðie teiginiai ëmë rezistencinæ pozicijà, formuodami visuomenës kartojami ir antrajame, 1991 m. knygos leidime,38 nors poþiûrá á tradicinës kultûros vertybes, tradiciná Lietu- poþiûriui á skaistybæ praradusias merginas atskleisti ten vos kaimà ávardydami kaip „idealià bendruomenæ“.31 jau skiriama daug maþiau vietos. Po P. Dundulienës Ne iðimtis ir aptariama tema. Kita vertus, sovietme- mirties (1999 m.) iðëjusioje, specialiai ðeimos papro- èiu su intymiu þmogaus gyvenimu susijusià informa- èiams skirtoje knygoje „Senieji lietuviø ðeimos papro- cijà nebuvo priimta vieðinti. Tà patá galima pasakyti èiai“, aptariant gimimø kontrolës problemà, paþodþiui ir perþvelgus minëtos E. Dulaitienës-Glemþaitës kny- cituojami A. Kriauzos straipsnio teiginiai.39 gos korektûras, kuriose buvo atsisakyta fiziologiðkø ir erotiðkø, kuriamam idiliðkam Lietuvos kaimo kul- Poþiûrio á gimimø reguliavimà kaita tûros vaizdui galinèiø pakenkti faktø. Nemaþai su XX a. pabaigos ir XXI a. tyrinëjimuose abortais susijusiø duomenø uþfiksuota seserø Glem- þaièiø rankraðèiø fondo apraðuose.32 Paskutiniame XX a. deðimtmetyje pradëti iðsamûs, Stambiausiose septintojo deðimtmeèio ðeimos pa- kelis ðimtus vietoviø ir maþdaug tolygiai visà Lietuvos proèiams skirtose publikacijose – 1964 m. iðleistuose teritorijà apimantys etnografiniai tyrimai. Sàjûdþio ir „Lietuvos etnografijos bruoþuose“33 ir 1967 m. pasiro- Lietuvos Respublikos atkûrimo metais didelá populia- dþiusioje knygoje „Lietuviø ðeimos tradicijos“34 – apie rumà visuomenëje ágijo Algirdo Patacko ir Aleksandro gimimø ribojimus nebuvo uþsimenama. Svetur gyve- Þarskaus darbai. Pasinaudodami Arnoldo van Genepo nanèiø tautieèiø poþiûris á tokio pobûdþio informacijà perëjimo apeigø teorija, jie suformavo gana romantiðkà (publikacijos iðleistos kiek vëliau) buvo kiek kitoks. Et- poþiûrá á dorinæ lietuviø kultûrà. Analizuojant reproduk- nografijos þinovas kunigas Stasys Yla 1979 m. JAV ið- cijos temà iðplëtojama „dvasinio nëðtumo“ samprata. leistoje knygoje „Lietuviø ðeimos tradicijos“ paskyrë Tai, manyèiau, turëjo reikðmës ir toliau siekiant ideali- kelis sakinius ávertinti kûdikio vengianèias moteris. Jis zuoti lietuviø tradicinæ kultûrà.40 teigë, kad tokias moteris ypaè smerkdavo, jø neleisda- Ar ið tikrøjø abortai buvo tokie reti? vo nei á kiemà, nei á namus. Nors plaèiau neaiðkinama, Atidþiau iðstudijavus tarpukario medicininës litera- taèiau pripaþástamas pats gimimø reguliavimo faktas.35 tûros publikacijas paaiðkëjo, kad tuo laikotarpiu Lietu-

33 l

MOKSLO DARBAI

vos ðviesuomenë ir ypaè gydytojai visuomenëje ëmë in- Rinkdama medþiagà Lietuviø paproèiø atlasui apie tensyviai propaguoti akuðerinio aptarnavimo bûtinumà, dabartinius krikðtynø paproèius, ðiuos tyrimus praplë- taèiau buvo konstatuota, kad gimdyvës neskuba á juos èiau. Lauko tyrimø metu teko daug kalbëtis su ávairaus kreiptis.41 Atliktos analizës pagrindu 1994 m. publika- amþiaus, taip pat ir jaunomis, moterimis. Tai 2002 m. vau konferencijos praneðimà „Medicininio ðvietimo áta- paskatino sudaryti naujà anketà, skirtà vien tik gimimo ka gimtuviø paproèiams Lietuvoje (XX a. 3–4 deðimt- reguliavimo klausimams nagrinëti.47 Sukauptos medþia- meèiais).42 Ðiuo tyrimu nustatyta, kad gimdymas bei kiti gos pagrindu publikavau kelis straipsnius, kuriais buvo su tuo susijæ dalykai ir toliau buvo paèiø kaimo moterø pradëti XXI a. situacijos tyrimai. Pasirinkta Vakarø et- rûpestis, nes kvalifikuota medikø pagalba buvo naudoja- nologijoje populiari tradicijos ir modernizacijos sàvei- masi retai. Tai paskatino atkreipti dëmesá ne tik á mote- kos problema. rø problemas – norà apsisaugoti nuo nepageidautino Ið tyrimo „Kultûriniø reprodukcijos aspektø raiðka nëðtumo, sukelti persileidimà, bet ir imtis radikalios kaimo kultûroje“48 matyti, kad tradicinis poþiûris á lyti- gimimø kontrolës priemonës – aborto – tyrimo. 1995 m. ná ðvietimà, ðeimos dydþio modeliavimà, nëðtumo kon- publikuotoje studijoje „Lietuviø ðeima ir paproèiai“43 trolës priemones ir nevaisingumà kito skirtingai. Tradi- gimimø ribojimo bûdams skyriau atskirà skyrelá. Ið tyri- cinëje kaimo kultûroje neáprastas bûsimos ðeimos dy- mo matyti, kad nors XX a. pr. kûdikio „atsikraèiusios“ dþio planavimo principas sovietmeèiu tapo realybe, ta- moterys Lietuvos kaime buvo labai smerkiamos, taèiau, èiau lytinio ðvietimo stoka, moraliniai ásitikinimai ne vi- slaptai vykdydamos savo sumanymus, ieðkojo realiø bû- sada leisdavo tikëtis laukiamo rezultato. XIX a. pab. – dø, kaip iðvengti daþnø gimdymø. Lauko tyrimø metu XX a. pirmosios pusës kaime nëðtumo kontrolë buvo apklaustos moterys nurodë, kad, norëdamos iðvengti vai- netoleruojamas reiðkinys, o XX a. pab. apie tai pradëta kø, gërë daigintø rugiø, vyðniø ðakuèiø, tujø, nuo ðuli- vieðai kalbëti. Ið tyrimo matyti, kad reguliuojant nëðtu- nio rentiniø nugremþtø samanø, raudonøjø pinavijø ar- mus moterys ne visada pasitiki ðiuolaikinëmis medici- batas, o siekdamos sukelti savaiminá persileidimà – kai- nos priemonëmis bei moderniais informacijos ðaltiniais. tinosi pirtyje, karðtoje vonioje ar þiemà basos vaikðèiojo Neretai reikðmingà vietà uþima lokalinës bendrijos na- per ledà. Nors ðios priemonës ne visoms padëdavo, ta- riø kontrolë.49 èiau reta moteris ryþdavosi darytis abortà. Moterø nuo- Gana didelëje Lietuvos dalyje atlikusi tyrimà, mone, tokiam poelgiui daþniau, nerasdama geresnës ið- straipsnyje „Poþiûris á abortus Aukðtaitijoje“ mëginau eities, ryþdavosi mergina. Pripaþástama, kad kaime bu- atskleisti poþiûrá á abortus teritorijos ir laiko aspek- vo moterø, kurios darydavo abortà. Taèiau tiek mergi- tais.50 Abortas, vienas drastiðkiausiø gimimø regulia- na, tiek „daktarka“ bijodavo pasmerkimo, o pastaroji ir vimo bûdø, tradicinëje kultûroje buvo ypaè smerkia- kalëjimo (jei kas áskøsdavo).44 Ið atliktø tyrimø matyti, mas, taèiau jis ið dalies parodë ir naudotø priemoniø, kad daþniausiai medicininës kvalifikacijos neturinèios kuriomis siekta iðvengti pastojimo ar sukelti dirbtiná moterys visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose persileidimà, neefektyvumà. abortus darë net iki XX a. vidurio. 1999 m. iðleistoje Dabarties visuomenëje, skirtingai negu tradicinëje, monografijoje „Gimtuvës ir krikðtynos Lietuvos kaimo iðlikus neigiamam poþiûriui á abortà, nurodomos já pa- gyvenime“45 ðiai problemai skirtà skyrelá papildþiau nau- teisinanèios prieþastys. Abortas iki ðiol iðlieka vieðø dis- ja lauko tyrinëjimø medþiaga. Þvelgiant á doroviná vai- kusijø objektu. Ir dabar pateikus klausimà „Ar abortas singumo paproèiø aspektà pastebëta, kad, kaimo þmo- pateisinamas?“ pasisakoma kategoriðkai „prieð“. Taèiau niø nuomone, ne tik abortas, bet ir savaiminis persilei- vertinant ðá poelgá matome tam tikrus pasikeitimus. Su- dimas galëjo tapti nedoro elgesio padariniu.46 ðvelnëjus poþiûriui á vieniðas moteris ir pavainikius vai- Minëtuose darbuose gimimø reguliavimo klausi- kus (kartu ir plintant informacijai, kad po aborto mote- mams buvo skirti tik nedideli skyriai, taèiau ið jø aið- ris gali tapti nevaisinga) iðryðkëjo daugiau kitø gyvybës kiai matyti, kad abortas, kaip ir kiti gimimø reguliavi- nutraukimà pateisinanèiø prieþasèiø. Svarbiausios, res- mo bûdai, XX a. pirmosios pusës Lietuvos kaime ne- pondentø nuomone, yra ðios: 1) sveikatos problemos, buvo ypaè retas reiðkinys, nors ir labai smerkiamas. Kai- 2) ekonominës prieþastys, 3) apsisprendimas neturëti mo moterys þinojo nemaþai dirbtinio persileidimo bû- daugiau vaikø, 4) asociali ðeima. Kai kada nurodoma ir dø, o tokiu bûdu nepavykus nutraukti nëðtumo kartais daugiau abortà pateisinanèiø prieþasèiø: 1) vaiko apsi- ryþdavosi ir abortui, kuris, kaip ir kitø aukðèiau minë- gimimas, 2) moters iðprievartavimas, 3) pastojimas ne tø priemoniø panaudojimas, moterims neretai baigda- nuo sutuoktinio ar kitais „kritiniais“ atvejais. Taèiau tiek vosi mirtimi. tradicinëje, tiek ir dabarties visuomenëje abortas pripa-

34 r

Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË. GIMIMØ REGULIAVIMO BÛDAI IR JØ RAIÐKA ISTORIOGRAFINIAME KONTEKSTE

þástamas tik kaip alternatyva, kada ið dviejø blogybiø pa- straipsniai. Pavyzdþiui, Vida Ðatkauskienë, 1994–1996 sirenkama maþesnë, nors lygybës þenklo tarp dviejø lai- metais apklaususi 29 vyresnio amþiaus respondentus kotarpiø negalima dëti. Seniau þodis „abortas“ daþnai (daugiausia ið Aukðtaitijos), straipsnyje „Kai kurie ly- asocijuodavosi su „mirtimi“, o dabar su „nevaisingumu“. èiø suvokimo aspektai tradicinëje kaimo bendruome- Kita vertus, ðiø dienø visuomenëje yra daug daugiau bû- nëje“ uþsimena, kad tradicinëje kultûroje tyèiniai per- dø iðvengti nepageidaujamo nëðtumo. sileidimai ir abortai buvo smerkiami. Taèiau autorë pa- Etnologinis tyrimas, pateiktas straipsnyje „Liaudið- stebi, kad, pasak jai pateiktø faktø ir uþuominø, abor- kasis poþiûris á gyvybës iðsaugojimà tûkstantmeèiø san- tus darësi ne tik merginos ir „paleistuvës“, bet „nors ir dûroje: tarp tradicijos ir dabarties“,51 þvelgiant religi- bûtø keista, ir paprastos ðeimø moterys ir, sakyèiau, niu aspektu, iðryðkino du skirtingus aborto socialinës net puikiausios etiniø tradicijø iðmanytojos“.57 Gimi- raiðkos poþiûrius. Tradicinëje kaimo kultûroje abortas mo reguliavimo bûdai fiksuojami ir lokaliniuose tyri- buvo vertinamas kaip jokiomis aplinkybëmis nepateisi- muose. Pavyzdþiui, Rasa Raèiûnaitë-Pauþuolienë, ana- nama nuodëmë. Pasisakymas prieð abortà buvo suvo- lizuodama Papilës valsèiaus gyventojø gyvenimo ciklo kiamas kaip kova uþ gyvybës iðsaugojimà, taèiau realiai paproèius, teigia, kad abortai ten pradëti daryti apie jis buvo laikomas bemaþ vienintele gimimø reguliavimo 1930 m. – iki to laiko minëtos vietovës þemaitës abor- priemone. Ðiomis dienomis daugelis þmoniø, pasisaky- tø nedarë. Dviejuose valsèiaus kaimuose gyveno dvi dami prieð abortà, susiklosèius tam tikroms aplinkybëms ðiuo verslu uþsiimanèios moterys (jos dirbtiná persilei- já pateisina – abortas yra vertinamas tik kaip vienas ið dimà sukeldavo rûtø arbata arba net virbalais pradur- gimimø reguliavimo bûdø.52 damos gimdà). Pastebëta, kad abortø padaugëjo per 2002 m. moters vaidmens tradicinëje kultûroje tyri- Antràjá pasauliná karà ir po jo, o kaimo nuomonë apie mus monografijoje „Moteris tradicinëje lietuviø kultû- juos tapo daug atlaidesnë.58 Dar daugiau informacijos roje“ publikavo Rasa Raèiûnaitë. Joje teigiama, kad iki ðia tema ið Papilës valsèiaus surinko Daiva Èesnausky- Antrojo pasaulinio karo abortai kaime nebuvo labai pa- të ir Laura Venclovaitë. Jos, nagrinëdamos gimtuviø plitæ (etnologë juos ávardija kaip netipiðkus atvejus), nes paproèius, mini ne tik pastangas sukelti persileidimà kûdikio vengianti moteris buvo labai smerkiama. Pasak (naudojant rûtø, „dievo medþio“ arbatà, kaitinantis pir- jos, slapta abortai pradëti daryti tik XX a. 3-iuoju de- tyje, atliekant sunkius darbus), akcentuojami ne tik kû- ðimtmeèiu, kai kaime atsirado moterø, kurios taikë aku- dikio ir motinø gyvybes nusineðæ abortai, bet ir paþy- ðerines nëðtumo nutraukimo priemones. Taèiau tokias mimi infanticido atvejai. Buvo uþsmaugti kà tik gimæ moteris ne tik baudë teismas, bet ir smerkë vieðoji kai- kûdikiai.59 Nors minëtuose darbuose gimimø regulia- mo nuomonë.53 Ðá teiginá R. Raèiûnaitë patvirtino nag- vimo tematika nëra dominuojanti, taèiau tai vertinga rinëdama XIX a. pab. – XX a. pr. þemaièiø gyvenimo medþiaga tolesniems tyrinëjimams. ciklo paproèius. Teigiama, kad sutuoktiniai nenaudojo Panaðios tendencijos matyti ir ið istorikø darbø bei jokiø apsisaugojimo priemoniø, todël þemaièiø ðeimos jø naudojamø ðaltiniø. Taigi atliekant etnografinius ty- buvo gausios. Paprasta kaimieèio ðeima pripaþino gyvy- rimus patikimai atskleisti ámanoma tik sàlygiðkai ne- bës vertæ, todël kiekvienà naujà gyvybæ priimdavo ir au- tolimà praeitá, taèiau á ðià problemà ásigilinama giliau gindavo su meile. Tiek baþnyèios, tiek vieðosios kaimo (pavyzdþiui, fiksuojami netiesioginiai infanticido ar ne- nuomonës poþiûris á abortà iki XX a. 5 deðimtmeèio bu- tiesioginiai aborto atvejai, pateikiama daugiau reiðki- vo neigiamas ir netoleruojantis. Ir tik nuo XX a. 3 de- nio interpretacijø). Tø tyrimø metu uþraðyti naratyvai ðimtmeèio pab. – 4 deðimtmeèio pr. Þemaitijos kaimuose – atsakymai á klausimus ir pasakojimai – tampa sub- abortai pradëti daryti slaptai.54 jektyvaus pasaulio suvokimo ir asmeninës patirties pri- Pastaruoju metu poþiûris á „uþdraustas“ temas spar- sodrinta autorine kûryba, kurioje atsiskleidþia atitin- èiai kinta. Publikuojama nemaþai darbø, kuriuose gimi- kamos socialinës (amþiaus, profesinës, pomëgiø, kon- mø reguliavimo problema nëra aplenkiama. Pavyzdþiui, fesinës ir kt.) grupës nariø pasaulio suvokimas, jø gyve- gimimo ir gimdymo kultûrà nagrinëjusios Laima Kið- nimo aplinka, ryðiai su kitais þmonëmis ir visuomenës kûnë ir Rima Pociûtë, uþraðinëdamos senøjø pribuvëjø grupëmis, kultûrine raiðka ir integracija á lokalinës ben- istorijas, fiksavo apsigimusiø kûdikiø uþdusinimo pagal- druomenës gyvenimà.60 Atsakymai á etnologo uþduo- ve atvejus (leidþiant pradëti kvëpuoti, matyt tam, kad damus klausimus suteikia galimybæ suvokti responden- galëtø pakrikðtyti);55 minimi aborto ir dirbtinio persi- to poþiûrá ir á kitus su ðia problema tiesiogiai ar netie- leidimo sukëlimo bûdai.56 Tam tikrais aspektais poþiûrá siogiai susijusius reiðkinius. Kilus abejonëms dël duo- á abortus atskleidë ir lyèiø sampratos problemai skirti menø patikimumo respondentø kieká galima plësti.

35 l

MOKSLO DARBAI

Lauko tyrimø metu sukauptus duomenis galima veri- iððûkis Lietuvos istoriografijoje? Ið: Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis. Vilnius, 2005, p. 13. fikuoti, nustatyti, kiek jie pasikartoja kitø asmenø at- 4. Pavyzdþiui, IVANAUSKAS, V. „Europa“ kasdienybëje: identitetai ir sakymuose.61 Be to, arealiniai etnologø tyrimai pade- strategijos. Ið: Lietuvos etnologija. Socialinës antropologijos ir etnologi- da atskleisti maþesniø regionø padëtá, kuri net Lietu- jos studijos, 2001, nr. 1, p. 92–112. 5. HARRIS, M. Kultûrinë antropologija. Vilnius, 1998, p. 71–72. vos mastu nëra vienoda. O istorikai daþnai ir nesiekia 6. Medicinos enciklopedija, t. 1. Vilnius,1991, p. 9–10. iðskirti lokaliniø aspektø – skirtingas, moderniø kultû- 7. HARIS, M. Ten pat, p. 71–72. Dar iðskiriamas silpnø ar apsigimusiø ros elementø átakas patyrusias vietoves pateikia kaip kûdikiø infanticidas, kûdikiø þudymas dël ritualiniø ar religiniø prie- þasèiø: SEYMOUR-SMITH, Ch. Macmillan Dictionary of Anthropo- vieningà regionà. Kita vertus, etnografø sukonstruo- logy. London and Basingstoke, 1996, p. 151; Barbara D. Miller, Penny tas pasaulis ið esmës nëra pastovus, bet suformuotas Van Esterik and John Van Esterik skiria infanticidà (infanticide) ir netiesioginá infanticidà (indirect infanticide). Pirmasis apibrëþiamas bendruomeniø ir kultûrø kontaktø, kuriø veikiami tik- kaip kûdikiø ar vaikø þudymas, antrasis kaip vaiko mirtis dël vengimo rovës modeliai nëra tikslûs ir nuoseklûs, bet laikini ir gydyti sergantá kûdiká ar nepasirûpinimas ðilta apranga þiemos metu. kintantys.62 Etnografinis tyrimas gali atkleisti praeities Taip pat nurodomas ir vienos lyties kûdikiø infanticidas (sex-selective infanticide): MILLER, B. D., ESTERIK, P. van, ESTERIK, J. van. ávykius, taèiau respondentø pateikiamas jø vertinimas Cultural anthropology, 2nd Canadian Edition. Toronto: Pearson Edu- paremtas jau pakitusia, lauko tyrimo laikotarpio so- cation Canada, 2004. Prieiga per internetà: http://www.geocities.com/ ciokultûriniø procesø suformuota patirtimi. Tokia pa- brianmyhre/5Def [þiûrëta 2008 06 11]. 8. HARIS, M. Ten pat, p. 71–72. tirtis, be abejo, daro átakà tiek istorikø, tiek etnologø 9. MURDOCK, G. P., FORD, C. S., HUDSON, A. E., KENNEDY, tiriamos realijos rekonstrukcijoms ar vertinimams.63 R., SIMMONS, L. W., WHITING, J. W. M. Outline of Cultural Ma- terials. New Haven, Connecticut: Human Relations Area Files, 1982, Derinant etnologø ir istorikø pastangas galima suvok- p. 163–165. ti aktualiausias ir skaudþiausias mûsø visuomenës pro- 10. MILNER, S. L. A Brief History of Infanticide. Prieiga per internetà: blemas ir prisidëti prie jø sprendimo. http://www.infanticide.org/history.htm [þiûrëta 2008 06 16]. 11. Sàvokà „tradicinë kultûra“ apibûdiname pagal Kazimierzo Dobrowols- kio apibrëþimà, kaip daugumos kultûros elementø perdavimà þodþiu: Iðvados DOBROWOLSKI, K. Peasant Traditional Culture. Ið: Peasant and Peasant Societes. New York, 1987, p. 261–277. 12. Infanticido problema plaèiausiai nagrinëta istoriko Vlado Sirutavi- Gimimø reguliavimo tyrinëjimai leidþia daryti tokias èiaus darbe. Autorius teigë, kad ðis reiðkinys nebuvo retas net XIX a. iðvadas: kultûroje: SIRUTAVIÈIUS, V. „Nusikaltimai dël gëdos“: naujagimiø þudymai XIX a. Lietuvos visuomenëje. Ið: Lietuvos etnologija. Sociali- 1. Radikaliausi gimimø reguliavimo bûdai yra svarbi nës antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2, p. 147–158. tiek tradicinës, tiek ir dabarties Lietuvos kultûros so- 13. Sunkiai nustatoma riba tarp tiesioginio ir netiesioginio infanticido ir cialinë problema. ðiomis dienomis. Pavyzdþiui, 2006 metais Vandþiogaloje gyvenanti 36 metø moteris pagimdë negyvà kûdiká, kurio kraujyje buvo rasta 2,2 2. Etnologø ir istorikø tyrimai turi savø pranaðumø promilës alkoholio. Nëðtumo metu nuolat girtavusi moteris buvo ið- ir trûkumø. Istorikø naudojami archyviniai ðaltiniai gali teisinta, nes pritrûko duomenø árodyti vaisiaus nuþudymà dël neat- sargumo: GRIGALIÛNIENË, V. Girtos motinos nebaudþiamos. Ið: padëti atskleisti reiðkiná platesnëse chronologinëse ri- Vakaro þinios, 2006 07 29, p. 8. bose, taèiau juose daþniausiai fiksuojami tik radikaliau- 14. PAKÐTAS, K. Baltijos respublikø politinë geografija. Ið: Lietuvos geo- si gimimø reguliavimo aspektai (teisiniu keliu iðaiðkinti politika. Vilnius, 1991, p. 177–178. Anksèiau ðis rodiklis buvo dar didesnis. Iki 5 metø mirdavo kartais net daugiau kaip treèdalis vaikø: faktai). Etnografiniai, lauko tyrimø metu suformuoti ðal- 1887 m. – 33,0 %, 1901 m. – 37,3 %, 1905 m. – 39,2 %: SIRUTAVI- tiniai gali bûti subjektyvesni, taèiau apima platesnæ reið- ÈIUS, V., p. 150. kinio interpretacijos skalæ, turi daugiau galimybiø at- 15. Istoriko Colino Heywoodo teigimu, Vakarø Europoje, remiantis raðy- tiniais ðaltiniais, infanticidas buvo ypaè retas viduramþiø ir ankstyvo- skleisti vietinius savitumus bei jø prieþastis. joje modernioje epochoje. Istorikai kelia hipotezes, kad Vakarai gana 3. Atliekant gyventojø kiekio bei gimimø reguliavi- vëlai pripaþino naujagimio þudymà nusikaltimu, lygiu suaugusiojo þmogþudystei, – sutuoktiniai turëjo geras galimybes nuþudyti nauja- mo tyrimus vertëtø suvienyti etnologijos ir istorijos bei gimá netinkamai maitindami, apnuodydami ar negydydami sergan- kitø mokslo ðakø galimybes keistis ne tik duomenimis, èio. Daugiau infanticido atvejø fiksuojama tik XVIII–XIX amþiais. bet ir taikyti naujus tyrimø metodus. Infanticidas pripaþástamas daþniausia þmogþudystës rûðimi. Pavyz- dþiui, Anglijoje nuo 1863 iki 1887 metø ið 5314 þmogþudysèiø net 3355 metø amþiaus nesulaukusiø kûdikiø: HEYWOOD, C. A History of Childhood. Cambridge, 2001, p.74–76. 16. MAÈYS, V. Apie ðeimos santvarkà ir moterø teises senovëje. Kaunas, NUORODOS: 1934, p. 314. 1. SIEDER, R. Socialgeschichte der Familie. Suhrkampf Verlag Frank- 17. GIDÞIÛNAS, V. Jurgis Ambraziejus Pabrëþa (1771–1849). Roma–Vil- furt am Main, 1996. Cit. ið: Çèäåð, Ð. Ñîöèàëüíàÿ èñòîðèÿ ñåìüè nius, 1994, p. 110. â Çàïàäíîé è Ñåíòðàëüíîé Åâðîïå (êîíåö XVIII – XX â.). 18. MARCINKEVIÈIENË, D. Vedusiøjø visuomenë: Santuoka ir skyrybos Ìîñêâà, 1997, c. 8. Lietuvoje XIX amþiuje – XX amþiaus pradþioje. Vilnius, 1999, p. 28–33. 2. Straipsnis parengtas remiantis praneðimu „Gyvybës iðsaugojimo sam- 19. Ðios Lietuvos vietovës iðsiskyrë didesniu pavainikiø kûdikiø nuoðim- prata tradicinëje ir dabarties kultûrose: istoriografinis aspektas“, skai- èiu ir tarpukariu (tiesa, gausiausia jø bûta Maþojoje Lietuvoje), ypaè tytu Pirmame istorikø suvaþiavime 2005 09 13. 1922–1930 metais. Plg. BYLAITË-LAPINSKIENË, A. Jaunatviðkos 3. NIKÞENTAITIS, A. Lokalinës istorijos tyrimai Lietuvoje: naujas draugystës romantika ir intymumas Suvalkijos ir Þemaitijos kaime

36 r

Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË. GIMIMØ REGULIAVIMO BÛDAI IR JØ RAIÐKA ISTORIOGRAFINIAME KONTEKSTE

(XX a. 3–9-asis deðimtmetis). Ið: Lietuvos etnologija. Socialinës antro- 51. PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË, R. Liaudiðkasis poþiûris á gyvybës iðsau- pologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4, p. 67–88. gojimà tûkstantmeèiø sandûroje: tarp tradicijos ir dabarties. Ið: Lie- 20. SIRUTAVIÈIUS, V. Min. veik., p. 147–158. tuviø katalikø mokslo akademijos suvaþiavimo darbai, t. 19. Vilnius, 21. PRASPALIAUSKIENË, R. Crime Born of Shame and Fear. Ið: Lithu- 2005, p. 637–646. anian Historical studies, 2001, no. 6, p. 89–105. 52. PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË, R. Ten pat, p. 647. 22. Nors ir teisiniai ðaltiniai ne visada gali atskleisti realià padëtá. Dauge- 53. RAÈIÛNAITË, R. Moteris tradicinëje lietuviø kultûroje. Gyvenimo cik- lis istorikø net ir pavieðintus infanticido atvejus ávardija kaip „ledkal- lo paproèiai (XIX a. pabaiga – XX a. vidurys). Kaunas, 2002, p. 45. nio virðûnæ“: HEIWOOD, C. Min. veik., p. 74. 54. RAÈIÛNAITË, R. Þemaièiø gyvenimo ciklo paproèiai: liaudies reli- 23. Trumpa folklioro dalykams rinkti programa. Sutaisyta d-ro K. Griniaus ir gingumo raiðka. Ið: Lietuviø katalikø mokslo akademijos suvaþiavimo L. M. D-jos Folklioro Komisijos nariø: prof. E. Volterio, d-ro J. Basana- darbai, t. 19. Vilnius, 2005, p. 616. vièiaus, kun. J. Tumo ir adv. A. Janulaièio. Vilnius, 1910, p. 25, kl. 225: 55. KIÐKÛNË, L., POCIÛTË, R. Gimdymas ir gimimas. Ðiandieninës pa- „Nuo ko prapuola andrapanës? Kaip jos atgauti? Kokiais vaistais ir dar- tirtys pribuvëjystës istorijos kontekste. Vilnius, 2005, p. 74. bais pasigadina nëðèiosios pastojusios?“ 56. KIÐKÛNË, L., POCIÛTË, R. Ten pat, p. 103. 24. BÛTËNAS, P. Lietuviø tautotyros þiniø ir senienø rinkimo programa. 57. ÐATKAUSKIENË, V. Kai kurie lyèiø suvokimo aspektai tradicinëje Ðiauliai, 1925, p. 60, kl. 133; „Ar nepasakoja, kad senovëje mergos kaimo bendruomenëje. Ið: Lyèiø samprata tradicinëje kultûroje. Vil- arba kita (kas?) vaikus nunaivodavæ?“ nius, 2005, p. 112. 25. BALYS, J. (sud.) Tautosakos rinkëjo vadovas. Kaunas, 1936, p. 53, kl. 265. 58. RAÈIÛNAITË-PAUÞUOLIENË, R. XIX a. pabaigos – XXI a. pra- 26. Ten pat, p. 55–57. dþios gyvenimo ciklo paproèiai. Ið: Papilë, t. 2-3. Vilnius, 2006, p. 165. 27. BALDAUSKAS, J. Mûsø dainø erotika (rûtos erotinë simbolika). Ið: 59. ÈESNAUSKYTË, D., VENCLOVAITË, L. Gimtuvës. Ið: Papilë, t. 2- Gimtasai kraðtas, 1935, nr.1, p. 232–237. 3, Vilnius, 2006, p. 183. 28. KRIAUZA, A. Vaikai ir jø auginimas Kupiðkio apylinkëje. Ið: Gimta- 60. MERKIENË, I. R. Ðiokiadieniø ir ðventadieniø etnografija. Etnografi- sai kraðtas, 1943, nr. 31, p. 208. niø duomenø rinkimo pagrindai. Vilnius, 2007, p. 24. 29. DULAITIENË-GLEMÞAITË, E. Kupiðkënø senovë. Etnografija ir tau- 61. MERKIENË, I. R. Ten pat, p. 24. tosaka, Vilnius, 1958, p. 301–308; 400. 62. SEYMOUR-SMITH, Ch. Cultural reliatyvism. Ið: Macmillan Dictio- 30. POCIUS, L. G. Folkloras ir tautinis tapatumas. Ðiaurës Amerikos per- nary of Anthropology. London and Basingstoke, 1987, p. 64. spektyva. Etninë kultûra ir tapatumo iðraiðka. Ið: Etnologiniai tyrinëji- 63. Tokie skirtumai dël skirtingø ðiø mokslø krypèiø tyrimo metodø, tyrë- mai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995 metais. Vilnius, 1999, p. 15. jo asmeninës patirties ir kitø prieþasèiø gali susidaryti ir kitose moks- 31. Plg. ÈIUBRINSKAS, V. Sovietmeèio iððûkiai Lietuvos etnologijai, lo ðakose. ideologija ir patriotizmas. Ið: Lietuvos etnologija. Socialinës antropologijos ir etnologijos studijos, 2001, nr. 1, p. 107–112. 32. ÐAKNYS, Þ. Tekstas kaip ðaltinis: teoriniai aspektai ir tyrinëjimø prak- Birth Control Methods tika. Ið: Lietuvos etnologija. Socialinës antropologijos ir etnologijos stu- in the Historiographical Context dijos, 2003, nr. 3, p. 133–134. 33. VYÐNIAUSKAITË, A. Ðeimos buitis ir paproèiai. Ið: Lietuviø etno- Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË grafijos bruoþai, Vilnius, 1964, p. 448–526. 34. VYÐNIAUSKAITË, A. Lietuviø ðeimos tradicijos. Vilnius, 1967. Birth control problems began to be analysed as part 35. YLA, S. Lietuviø ðeimos tradicijos. Chicago, 1978, p. 143. of family research by both Lithuanian ethnologists and 36. BALYS, J. Vaikystë ir vedybos. Lietuviø liaudies tradicijos. Silver Spring, historians in the second half of the 20th century. This pa- 1979, p. 3–5. per focuses on the problem of birth control in the con- 37. DUNDULIENË, P. Lietuviø etnografija. Vilnius, 1982, p. 246–247. 38. DUNDULIENË, P. Lietuviø etnologija. Vilnius, 1991, p. 348. text of Lithuanian historiography that is based on the 39. DUNDULIENË, P. Senieji lietuviø ðeimos paproèiai. Vilnius, 1999, p. 56. research done by Lithuanian ethnic studies. In an attempt 40. PATACKAS, A., ÞARSKUS, A. Gimties virsmas. Vilnius, 1990; PA- to understand to which degree ethnology and history can TACKAS, A., ÞARSKUS, A. Vestuvinis virsmas. Prienai, 1993; Ant- be of help in this research it was useful to identify: 1) Virsmø knyga ras leidimas – PATACKAS, A., ÞARSKUS, A. . Kaunas, methods of birth control, 2) relation between abortion 2002, p. 357–369. 41. PAUKÐTYTË, R. Medicininio ðvietimo átaka gimtuviø paproèiams Lie- and infanticide, 3) the attitude toward birth control in tuvoje (XX a. 3–4 deðimtmeèiais). Etninë kultûra ir tautinis atgimimas. the socio-cultural context of rural life. Research suggests Konferencijos medþiaga (Vilnius, 1991 m. gruodþio 11–12 d. Etnografi- that radical birth control methods are important social niai tyrinëjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, p. 131). problem in both traditional and contemporary Lithua- 42. PAUKÐTYTË, R. Medicininio ðvietimo átaka gimtuviø paproèiams Lie- nian culture. Ethnological and historical research has tuvoje (XX a. 3–4 deðimtmeèiais). Ið: Etninë kultûra ir tautinis atgimi- advantages and limitations. Archive sources used by his- mas. Konferencijos medþiaga. Vilnius, 1991 m. gruodþio 11–12 d. Etno- grafiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, p. 131–139. torians throw light on the subject in the context of a wider 43. PAUKÐTYTË, R. Gimtuvës. Ið: VYÐNIAUSKAITË, A., KALNIUS, P., chronological perspective. However, these sources usu- PAUKÐTYTË, R. Lietuviø ðeima ir paproèiai. Vilnius, 1995, p. 83–88, ally record only the most radical cases (facts uncovered 396–441. by law). Sources made by ethnographical field research 44. PAUKÐTYTË, R. Ten pat, p. 411. can be more subjective, but offer wider interpretational 45. PAUKÐTYTË, R. Gimtuvës ir krikðtynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusëje). Vilnius, 1999. possibilities, and can reveal local specificities and rea- 46. PAUKÐTYTË, R. Ten pat, p. 30–31. sons behind them. In conducting birth control research 47. PAUKÐTYTË–ÐAKNIENË, R. Gimimø reguliavimas. Etnologinë an- the possibilities of ethnology, history and other subjects keta. Vilnius, 2002. should be pooled together exchanging not only data, but 48. PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË, R. Kultûriniø reprodukcijos aspektø raiðka using different methodologies too. kaimo kultûroje. Ið: Lietuvos etnologija. Socialinës antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4, p. 89–110. 49. PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË, R. Ten pat, p. 105. Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø g. 5, LT–01108 Vilnius, 50. PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË, R. Poþiûris á abortus Aukðtaitijoje Ið: Liau- el.p. [email protected] dies kultûra, 2004, nr. 5, p. 14–23. Gauta 2008-06-20, spaudai áteikta 2008-10-30

37 l

MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2008/5 (122)

XIX a. pabaigos – XX a. vidurio kaldinti kryþiai Raseiniø rajono kapinëse

Jurgita PAÈKAUSKIENË

Straipsnio objektas – XIX a. pabaigos – XX a. vidurio sios Lietuvos geleþiniø kryþiø panaðumus ir skirtumus,6 vietiniø meistrø kalti kryþiai Raseiniø rajono kapinëse. Tiks- sudarë metaliniø kryþiø tipologijà, apraðë jø ornamenti- las – iðskirti pagrindinius meninius Raseiniø rajono kaldin- kà, tyrinëjimai.7 tø antkapiniø kryþiø bruoþus, aptarti jø reljefø ikonografijà. Atskirus leidinius, skirtus regionø kryþdirbystei, yra ið- Metodai – apraðomasis, lyginamasis, tipologinis. Iðvados – leidæ Arûnas Kynas, Daliutë Petrulienë.8 Kai kurie muzie- geleþiniai kryþiai Raseiniø kraðte yra ornamentuoti ne itin jai parengë savo kraðto ar vien muziejaus fonduose esan- gausiai, bet gana ávairiai. Iðliko nemaþai senø retos kon- èiø geleþiniø kryþiø katalogus.9 Apibendrinanèio pobûdþio strukcijos bei puoðybos paminklø – kryþiø su kaldintu pos- straipsnius apie lietuviø kryþdirbystæ, apie ekspedicijose sa- tamentu bei lietais ðventøjø reljefais. vo surinktà medþiagà publikavo Vacys Milius.10 Medinius Prasminiai þodþiai: liaudies menas, metaliniai kryþiai, bei geleþinius kryþius jø kilmës, formos, simbolikos ir ki- antkapiniai paminklai, liaudies skulptûra, Raseiniø rajonas. tais aspektais tyrë Jolanta Zabulytë-Sapijanskienë.11 Apie metalinius kryþius Uþnemunëje yra uþsiminusi Gabija Sur- Ðis darbas skiriamas Dievo Motinos apsireiðkimo dokaitë.12 Klaipëdos kraðto antkapinius paminklus tyri- Ðiluvoje 400 metø jubiliejui paminëti. nëjo Martynas Purvinas, Marija Purvinienë.13 Metalinius

1 pav. Stiebinis kryþius su lietomis ðventøjø figûrëlëmis. 1. Metaliniø antkapiniø paminklø Nemakðèiø kapinës. 2005 m. tyrinëjimø apþvalga

Metaliniai kryþiai, ne taip, kaip tradiciniai mediniai, gana vëlai sulaukë tyrinëtojø dëmesio. Pirmà kartà apta- riami ne tik mediniai, bet ir geleþiniai kryþiai 1930 m. pa- sirodþiusioje Pauliaus Galaunës liaudies menui skirtoje knygoje. Tiesa, buvo aptariamos tik geleþinës memoriali- niø paminklø virðûnës, taèiau kartu buvo publikuotas ir vienas memorialinës paskirties geleþinio kryþiaus pieði- nys.1 Bendrà anuometinæ tendencijà metalinius paminklus priskirti ne meno, bet amato srièiai atspindi tai, kad menotyrininkas metalinius kryþius aptaria skyrelyje „Ge- leþiniai dirbiniai“, o mediniams kryþiams tenka atskiras skyrius knygos dalyje „Architektûra“. Geleþiniai kapø kryþiai kaip atskira bei svarbi liaudies kalvystës sritis buvo „atrasti“ XX a. septintajame deðimt- metyje etnografiniø ekspedicijø metu. Tuomet ta tema pa- sirodë pirmosios publikacijos.2 1963–1976 metais menotyrininkas Romas Alekna geleþinius antkapinius kryþius tyrinëjo Ramygalos, Ðiluvos, Ðaukoto, Grinkiðkio, Baiso- galos, Paðuðvio ir Ðeduvos apylinkëse. Panaðiu metu Dzû- kijos antkapinius paminklus pradëjo tirti Zigmantas Po- cius.3 Vëliau apie ávairiø miesteliø kapines ir metalinius jø paminklus raðë Jonas Krivickas, Roma Baristaitë ir Aleksandras Petrikauskas, Virginijus Kaðinskas.4 Reikð- mingiausi Antano Stravinsko, kuris aptarë Pietryèiø Lie- tuvos geleþinius kryþius,5 nagrinëjo Maþosios ir Didþio-

38 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

2 pav. Rëminis aþûrinis kryþius Girkalnio kapinëse. 3 pav. Karinauskiø antkapinis kryþius su lieta monstrancija 1890 m. palaidojimas (Didjurgienës? – J. P.). 2005 m. virðûnëje (aukðtis – 14 cm, viso kryþiaus aukðtis – 207 cm). Viduklës kapinës. 2005 m. antkapinius paminklus tarp kitø memorialiniø paminklø kaltas kryþius su prie jo primontuotais mediniais burbu- knygoje aptarë ir Alfredas Ðirmulis.14 lais kryþmos galuose ið Þaiginio (Raseiniø r.).18 Naciona- Naujausi provincijos kapiniø ir jose esanèiø metaliniø linio muziejaus iðleistame geleþiniø kryþiø kataloge yra ir paminklø tyrinëjimø duomenys publikuojami monogra- vienas antkapinis paminklas ið Nemakðèiø (Raseiniø r.) fijø serijoje „Lietuvos valsèiai“.15 miestelio.19 Etnografo Juozo Petrulio nuotraukø rinkiniuose20 2. Raseiniø rajono metaliniai kryþiai Raseiniø rajono kalvystës paveldo – tik kelios geleþinës paminklø virðûnës. Tarp 1955–1973 metais jo darytø me- 2. 1. Ikonografiniai ðaltiniai ir publikacijos taliniø kapiniø kryþiø ið Raseiniø rajono nëra në vienos 1921 m. Adomas Varnas kryþius fotografuoti ir, anot nuotraukos, bet jo fonde yra keli antkapiniai kryþiai ið paties fotografo, artimiau su jais susipaþinti pradëjæs nuo buvusios Raseiniø apskrities – dabartinio Tauragës ra- Raseiniø.16 Deja, metaliniø kryþiø Raseiniø apylinkëse jis jono. Kai kuriose mediniø antkapiniø kryþiø nuotrau- nefotografavo. A. Varno palikimas nagrinëjamai temai kose matyti ir netoliese esantys metaliniai kaldinti kry- vertingas todël, kad fiksuojant aukðtus medinius kryþius þiai. Kultûros paveldo centro archyve Vilniuje yra tik vie- Raseiniø apskrityje á fotokadrà kartais pakliûdavo ir ne- no metalinio kryþiaus ið Raseiniø kraðto nuotrauka su toliese pastatyti metaliniai paminklai. Vosyliðkio baþnyèios virðûne. Kurá laikà A. Varno bendraþygiu buvæs fotografas et- XX a. septintuoju ir aðtuntuoju deðimtmeèiais Rasei- nografas Balys Buraèas kapinëse ieðkodavo ne tik graþiø niø rajono paminklus fiksavo fotografas Meèislovas Sa- mediniø, bet ir dailiø, nagingø Lietuvos kalviø nukaltø kalauskas. Lietuvos centriniame valstybës archyve yra sep- geleþiniø kryþiø.17 Ið B. Buraèo fotografijø sudarytame tynios jo darytos geleþiniø kryþiø nuotraukos ið Raseiniø albume „Kryþdirbystë Lietuvoje“ Raseiniø kalvystei atsto- rajono kapiniø. Visos jos buvo publikuotos A. Stravins- vauja vienas nelabai iðvaizdus ir tikriausiai ðaltuoju bûdu ko sudarytame lietuviø liaudies maþajai architektûrai

39 l

MOKSLO DARBAI

skirtame albume. Nuotrauka ið Paliepiø kaimo svarbi tuo, durio Lietuvos kapiniø paminklus, pabuvojo dvejose Ra- kad joje du kaldinti kryþiai yra su lietomis ðventøjø figû- seiniø rajono kapinëse – Vosyliðkio ir Ðiluvos. Ekspedici- rëlëmis.21 Kiek daugiau ikonografinës Raseiniø rajono jø tyrimø rezultatai buvo publikuoti.23 V. Kaðinskas, ap- medþiagos yra Èeslovo Kontrimo knygoje „Lietuvos ge- tardamas pagrindinius ávairiø kapiniø, kapavieèiø bei ant- leþiniai kryþiai“. Tai Raseiniø, Alëjø, Nemakðèiø, Þaigi- kapiniø paminklø árengimo bei puoðybos bruoþus, mini nio, Ðiluvos, Viduklës sakraliø statiniø ir vieno antkapi- tik Viduklës bei Nemakðèiø kapines.24 Leidinyje, skirta- nio paminklo geleþiniø virðûniø pieðiniai. Turtingiausia me Joniðkio kraðto kalvystës paminklams, uþsimenama ðiuo poþiûriu yra Lietuvos nacionalinio muziejaus Etni- apie Raseiniø ir Joniðkio apylinkiø kryþiø panaðumus.25 nës kultûros skyriaus fototeka. Joje ið 43 Raseiniø rajone Taigi iki ðiol nepasirodë në vienas straipsnis apie Rasei- fotografuotø antkapiniø paminklø net 15 yra kaldinti. niø rajono kaldintus antkapinius kryþius. Ðios kelios deðimtys nuotraukø anaiptol neatskleidþia bendro Raseiniø rajono geleþinës kryþdirbystës vaizdo, 2. 2. Paplitimas, santalkos, kalviai todël pagrindinis ðio straipsnio ikonografinis ðaltinis yra Seniausieji kaldinti kryþiai Raseiniø rajone iðliko ið XIX mano 2002–2008 metais visose Raseiniø kraðto kapinëse a. II pusës – XX a. pradþios. Daugiausia jø telkësi baþny- darytos nuotraukos. èiø ðventoriuose (Lyduvënø, Kalnujø, Lesèiø, Milaðaièiø, Raseiniø rajono sakraliniø pastatø bei memorialiniø Paliepiø) ar aplink kapiniø koplyèias (pavyzdþiui, Rasei- paminklø geleþines virðûnes yra apraðæs raseiniðkis Vik- niuose, Ðiluvoje). Jei kapinëse nëra koplyèios – seniausiø toras Vitkus, apie kaldintus antkapinius kryþius jis uþsi- kryþiø daugiausia yra netoli pagrindiniø kapiniø vartø (pa- minë tekstuose, skirtuose Raseiniø rajono kultûros pa- vyzdþiui, Girkalnyje), pagrindinio tako ar kapiniø centre veldui.22 R. Alekna ir V. Kaðinskas yra fiksavæ Raseiniø (pavyzdþiui, Viduklëje). Senosiose Butkiðkës miestelio ka- rajono kalviðkus kryþius arba lyginæ juos su kitø rajonø pinëse geleþiniø antkapiø yra visoje jø teritorijoje.26 kryþiais. 1970–1976 metais R. Alekna tyrë geleþinius Vi- Kaldinti metaliniai paminklai bûdingesni nedideliø miesteliø kapinëms. Raseiniuose ir Ariogaloje – didþiau- 4 pav. Kryþius su kaltu postamentu Lyduvënø kapinëse. Juozapo Papreckio antkapinis paminklas († 1911) . Aukðtis – 195 cm. 2005 m. siuose rajono centruose – nedaug iðlikæ senø kryþiø. Ma- þø baþnytkaimiø – Alëjø, Paupio – kapinëse metaliniø pa- minklø taip pat maþai. Originaliø senosios kalvystës kûriniø randama tolstant nuo Raseiniø miesto á pietus, vakarus bei ðiauræ (t.y. ne á Kauno pusæ). Ypaè stipriø kalvystës tradicijø bûta pie- tuose – Kalnujø, Butkiðkës ir Girkalnio kapinëse gausu senosios kalvystës pavyzdþiø. Seni þmonës pasakoja, kad ðiose vietose gyveno daug kalviø. Kalviø vokieèiø gyventa netoli Kalnujø.27 Anot A. Stravinsko, „ðiame kraðte gyveno gana daug gabiø kalviø, atvykusiø ið Prûsijos“.28 Jis mini ir „stipriausià Girkalnio apylinkës kalvá“, turëjusá net metalo tekinimo stakles – Broniø Kelmickà ið Pramedþia- vos kaimo.29 Kito kalvystës þidinio bûta Viduklës ir Nemakðèiø apy- linkëse. Miestelius skiria tik aðtuoni kilometrai, abu jie panaðaus dydþio, ásikûræ ðalia senojo Þemaièiø plento. V. Vitkus paminëjo kol kas vienintelæ þinomà 1904 m. staty- tà Yliø kaimo (Nemakðèiø seniûnija) kalvæ su gerokai uþ jà senesnëmis dumplëmis.30 Abiejø miesteliø kapinëse yra iðlikæ daug kryþiø su lietais ðventøjø reljefais. Nors kai kur literatûroje ir minimi Raseiniø kraðte gy- venæ kalviai ar buvusios kalvës, bet niekur personalija ne- siejama su kûrybos produktu, ðiuo atveju – kryþiumi. Man pavyko nustatyti tik vieno aptariamojo laikotarpio Rasei- niø rajone esanèio kaltinio antkapio autoriø. Tai kalvis Kazimieras Astrauskas. Jo darytas stiebinis kryþius stovi Ðiluvos kapinëse.31 Tai paprastas, neornamentuotas gele- þinis kryþelis, þymintis Budreckiø ðeimos kapavietæ.

40 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

apkabintos kryþiaus sijos papuoðiamos pasikar- tojanèiø rombø ornamentu, taèiau daugiausia tokiø kryþiø, kuriuos riestais S formos elemen- tais puoðia tik kryþma bei apatinë stiebo dalis. Kryþiø galai uþbaigiami skeliant geleþies juos- tà ir jos galus rieèiant á vidø (ðirdies motyvas) arba á iðoræ (stilizuota lelija). Sudëtingesnëms kryþiaus ðakø uþbaigoms bûdingas dvigubas ðir- dies motyvas. Saikinga ðio tipo kryþiø puoðyba daþnai papildoma lietomis ar kaltomis ir pri- kniedytomis detalëmis. Jos primontuojamos kryþmø galuose (lietos saulutës, þvaigþdës, gë- lës, kryþeliai), virð kryþmos centro (abreviatû- ros vëliavëlë), kryþmos „paþastyse“ (spinduliai, stilizuota lelija, kryþeliai), po kryþma ant stiebo ar ant specialiai nukaltø atramëliø (ðventø- 5 pav. Kalto kryþiaus virðûnë su lieta detale. Ðiluva, 2008 m. jø figûrëlës) (1 pav.). Stiebiniai kryþiai pasiþy- 6 pav. Lietas antkapinis tekstas, pritvirtintas prie kalto kryþiaus. Butkiðkës kapinës, 2008 m. mi subtilia metalo storiø, proporcijø darna. II tipo kryþiai yra puoðnesni nei I-ojo. Sudë- tingesnë konstrukcija meistrams ornamentus lei- dþia komponuoti ir vidinëje, ir iðorinëje kryþiaus pusëse. Ið dviejø ar daugiau lygiagreèiø sudarytà kryþiaus rëmà puoðia ávairiausiø motyvø ornamentai. Daþnai sutinkami dël baroko átakos at- siradæ geleþiniø kryþiø ornamentai: ávairiai interpretuoti C, S, X raidþiø motyvai, geometri- nës figûros (ratas, rombas, trikampis), augalø

7 pav. Kryþiaus su angelo galvute detalë. Stovi Kapaèinskø ðeimos kapavietëje. Kalnujø kapinës, 2005 m.

2. 3. Tipai ir ornamentai Raseiniø kraðtui bûdingus geleþinius kryþius pagal konstrukcijà galima suskirstyti á tris tipus: I. Stiebiniai kryþiai. II. Rëminiai aþûriniai kryþiai. III. Kryþiai su kaltu postamentu (t.y. erdviniai kryþiai).32 Kaip atskirà reiðkiná geleþinëje kryþdirbystëje aptarsime tuos kaldintus kryþius, ant kuriø pritvirtintos ið kito metalo nei geleþis nulie- tos detalës. Tai nebus joks atskiras geleþiniø kryþiø tipas, nes lietas figûrëles galima primontuoti prie bet kokios konstrukcijos kryþiaus. I tipo kryþiai Raseiniø rajone nëra puoðnûs. Kai kurie visai be ornamentø, tik su lieta Nukryþiuotojo figûra kryþmoje. Jeigu ðie kryþiai puoðiami, tada ornamentai iðdëstomi simetriðkai horizontalei ir vertikalei, t.y. visi papuoðimai yra tik iðorëje. Kaip ir visoje Lietuvoje, stiebinius kryþius bûdinga puoðti ávairiai lankstytos ar suktos geleþies juostomis. Daþnai tokiomis lankstytomis juostomis

41 l

MOKSLO DARBAI

motyvai. Ðiø kryþiø tarprëminë ornamentika neretai pana- motyvu. Ðio kryþiaus galø uþbaigos – Raseiniø kraðtui bû- ði á stiebiniø kryþiø ornamentus. Girkalnio kapinëse yra vie- dingos geleþies riestës (2 pav.). nas seniausiø rajone ðio tipo kryþius.33 Jis nukaltas ið apva- Viduklës kapinëse yra aukðèiausias Raseiniø kraðte laus skerspjûvio geleþies strypø. Kryþmos centre ákompo- kaltinis kryþius. Ðio rëminio aþûrinio kryþiaus aukðtis (be nuotas ðirdies formos vainikas papuoðtas pilnavidurëmis postamento) – 207 cm. Pastatymo data neaiðki, bet þino- metalinëmis gëlëmis bei ið geleþies juostos iðkirstais relje- ma, kad ðiose kapinëse jis stovëjo jau 1924 m.34 Visos kry- finiais spinduliais. Tai vienintelis rajone kryþius su ðirdies þiaus detalës ádomios. Tarprëminis ornamentas, sudary- tas ið pasikartojanèiø sukabintø C raidës formø, yra ra- mus, bet ne mechaniðkas – darbas atliktas kruopðèiai, pri- taikant rëmo erdvei tinkamus dydþius. Keturi spinduliai kryþmos „paþastyse“, gaubiami riestos geleþies, sukuria keturkampá nimbà, o kiekviena detalë atskirai primena neprasiskleidusá gëlës þiedà. Kryþiuje nëra në vienos fab- rikinës gamybos detalës. Tiek spinduliai, tiek virðûnæ vai- nikuojantis kryþelis yra nukalti. Virðuje, rëmo viduje, ákomponuotas vienintelis visame rajone lietos monstran- cijos reljefas (3 pav.). Daug ir ávairiø ðio tipo kryþiø yra Vosyliðkio kapinëse. III tipo kryþiai iðsiskiria ne savo ornamentuote, o kons- trukciniais ypatumais. Áprastà akmeniná ar betoniná postamentà kalvis pakei- èia kaltos geleþies „keturkoje“ konstrukcija. Kryþiaus san- daroje atsiranda tûris, erdvë. Kartais tokie kryþiai su kaltu postamentu yra papildomai ámontuojami á neaukðtà ak- mená, girnapusæ, bet daþniausiai jø antþeminëje dalyje ne- simato jokio papildomo átvirtinimo, tik á þemæ áleistos me- talinës kryþiaus „kojos“. Iki ðiol manyta, kad karkasinës konstrukcijos kryþiai bûdingi tik rytinei Lietuvos daliai, Klaipëdos kraðtui ir Plungës bei Radviliðkio rajonams,35 taèiau Raseiniø kraðte jø uþfiksuota nemaþai – Lyduvë- nø, Kalnujø, Viduklës, Nemakðèiø, Ðiluvos kapinëse.36 Pavieniø ðio tipo kryþiø teko matyti ir Këdainiø, Telðiø bei Jurbarko rajonø kapinëse. Visi kryþiai su kaltais pos- 8 pav. Stovinèio angelo reljefas Lyduvënø kapinëse. 2005 m. tamentais yra sukurti ne vëliau nei pirmaisiais dviem 9 pav. Kryþma su ðirdies formos vainiku aplink Nukryþiuotojo figûrà XX a. deðimtmeèiais. (Nukryþiuotojo aukðtis – apie 40 cm). Girkalnio kapinës, 2005 m. Áspûdingiausias tokio pavidalo kryþius Raseiniø rajone yra Lyduvënø kapinëse (4 pav.).37 Pagal formà ir kon- strukcijà, toks jis yra vienintelis visame kraðte, o gal ir visoje Lietuvoje. Itin aukðtas (apie metrà) jo keliø pako- pø kaltinis postamentas yra suverþtas kaltais varþtais, puoðtas lietais kryþiukais. Viso kryþiaus aukðtis – beveik du metrai (195 cm). Jo virðutinë dalis – pats kryþius – yra ornamentuotas áprastais ðiam kraðtui S formos papuoði- mais, galai skelti, riesti á vidø. Ant kryþiaus stiebo prika- bintas Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos reljefas. Palyginti su kitø Þemaitijos vietoviø kaltais kryþiais, Raseiniø rajone esanèiø kryþiø siluetas aiðkus, iðlaiko loty- niðkojo kryþiaus pavidalà. Ðiame kraðte geleþinis kryþius visada dominuoja pjedestalo atþvilgiu, t.y. kryþius visada yra aukðtesnis uþ postamentà. Raseiniðkiø daryti kryþiai, nepaisant kai kuriø iðimèiø, pasiþymi paprastumu, raið- kia forma ir saikingu lietø fabrikiniø detaliø naudojimu.

42 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

11 pav. Maþiausias Ðiluvos Mergelës reljefas (aukðtis – 9,3 cm). Lyduvënø kapinës. 2005 m. 12 pav. 12,5 cm aukðèio Ðiluvos Dievo Motinos reljefas senosiose Butkiðkës kapinëse. 2008 m.

10 pav. Beveik visose Raseiniø rajono kapinëse randamas Nukryþiuotojo reljefas (aukðtis – 17 cm). Nemakðèiø kapinës, 2005 m.

Panaðios (neretai ir tokios pat) ornamentikos galima rasti ir gretimuose Tauragës, Radviliðkio, Këdainiø, nedidelës Telðiø bei Ðiauliø rajonø dalies kryþiuose. Daug raseinið- kiams beveik identiðkø kryþiø galima rasti Kelmës ir Jurbar- ko rajonuose, kadaise priklausiusiuose Raseiniø apskrièiai.

2.4. Kalti kryþiai su lietomis detalëmis Raðydamas apie liaudies memorialiniø paminklø bei jø skulptûrinës puoðybos iðtakø prielaidas, A. Ðirmulis teigia, kad „lietuviø liaudies skulptûra nuo pat jos iðtakø ne- atsiejamai buvo susijusi su maþøjø formø architektûra“.38 Skulptûra, kaip dekoratyvus ir prasminis elementas, ne- svetima ir metaliniams kryþiams. Raseiniø rajono, tiksliau buvusios Raseiniø apskrities, kapinëse gausiau nei kitose Þemaitijos vietose esama kaldintø kryþiø su lietomis reljefinëmis detalëmis. Atrodo, jø nëra Dzûkijoje, Su- valkijoje bei Klaipëdos kraðte. Seniausias þinomas tokio tipo neiðlikæs antkapinis kryþius, statytas apie 1830 m., buvo Varniø (Telðiø r.) kapinëse.39 Kelis kryþius su lietomis ðventøjø figûrëlëmis fotografijose ið buvusios Raseiniø apskrities yra uþfiksavæ VDA profesorius dr. A. Ðirmulis ir

43 l

MOKSLO DARBAI

13 pav. Ðiluvos Dievo Motinos skulptûros ant postamento 14 pav. „Stambiø bruoþø“ Dievo Motinos su kûdikiu reljefas. Ðiluvos kapinës, 2008 m. atvaizdas Lyduvënø kapinëse, 2005 m.

fotografas M. Sakalauskas.40 Deja, niekas nëra smulkiau dar buvo vadinamas ðatininku, ðkaplierninku,44 mat dir- tyræs ar apraðæs tokiø paminklø. A. Ðirmulis uþsimena, bo ir pardavinëjo ávairias devocionalijas, ið ðvino liejo kad „ið tradiciniø liaudies monumentø geleþiniuose kry- „mûkeles“ (Nukryþiuotàjá Jëzø). Istorikas Stasys Yla ra- þiuose iðliko tik kai kurie simboliai ir Nukryþiuotojo ðë, kad smulkûs prekiautojai – devocionalijø pardavëjai skulptûrëlës“.41 Skaidrë Urbonienë mini, kad „Bûdavo – atlaidø metu kas rytà atsirasdavo Ðiluvos ðventoriuje, ir kitø religiniø siuþetø lietiniø reljefø. Nukryþiuotojo gatvëse, net priemiesèio pakelëse, prisistatydavo „audek- figûrëlës ir siuþetiniai reljefai daþniausiai nudaþyti si- liniø krautuvëliø“. Autorius mini, kad prekës buvo smul- dabro arba balta spalva“.42 kios ir labai ávairios: „variniai, þalvariniai, alaviniai su Kaldintuose kryþiuose naudotus reljefus liaudies áspaustais ðventaisiais medalikëliai; (...) paveikslai ir pa- meistrai liedavo ið ðvino, alavo arba aliuminio.43 Tai la- veikslëliai, tarp kuriø buvo ir ðiluvinis (...). Be to, dar bai nepatvarios, neilgaamþës medþiagos. Jø gaminiai ðal- buvo ávairaus dydþio statulëlës“.45 Galbût Ðiluvos atlai- tyje trupa, skyla (alavas) arba lengvai lankstosi, lûþta (ðvi- dø metu prekiauta lietais ðventøjø ir Ðiluvos Dievo Mo- nas). Ðios medþiagos lydosi sàlygiðkai neaukðtoje tem- tinos reljefiniais atvaizdais. peratûroje, todël lieti jas galëjo nebûtinai kalvis – pa- kakdavo metalà pakaitinti virð ugnies ir lieti á smëlyje Iðlikusias lietas detales galima skirstyti taip: áspaustà formà. Literatûroje apie dievdirbius randame 1. dangaus kûnai, gëlës, geometriniai motyvai; nemaþai uþuominø, kad dievdirbiai patys iðsiliedavæ 2. memorialiniai uþraðai; ðventøjø figûrëles, o po to keliaudavæ po þymiausius þe- 3. liturginiai atributai; maièiø atlaidus ir jomis prekiaudavæ. Antai Sedos vals- 4. angelai; èiuje (vëliau Plungëje) gyvenæs dievdirbys Kazys Barzdys 5. Jëzaus, Marijos ir ðventøjø figûrëlës.

44 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

Augaliniø ar dangaus kûnø motyvø detalës – daþniau- 2.5. Kryþiø su lietomis detalëmis paplitimas ir siai segmentinës þvaigþdës ar ramunëlæ primenantys lie- ikonografija jiniø motyvai – bûdingos visai Þemaitijai. Kryþiø atvaiz- dø su tokiomis detalëmis publikuota keleto muziejø rin- a) Nukryþiuotasis kiniø kataloguose.46 Reti ir ádomûs yra Ðiluvos kapinëse Nukryþiuotasis arba, liaudiðkai, Dievo mûka (kanèia) esanèio kryþiaus galus uþbaigiantys bareljefai. Þvaigþdë metaliniuose kryþiuose daþniausiai atliejamas ið standar- su trim kryþeliais primena ðiems kraðtams bûdingø medi- tiniø masinës gamybos pavyzdþiø, todël jis neretai yra niø kryþiø galø uþbaigas; prie jø bûdavo primontuojami maþiau meniðka kryþiaus dalis. Daugkart panaudojus tà trys mediniai kryþeliai (5 pav.). paèià formà atsiranda nekokybiðkø reljefø, kuriuose ne- Lieti memorialiniai uþraðai daþniausiai bûna „liaudið- besimato originale buvusiø detaliø – tik bendras, apta- ko klasicizmo“ stiliaus. Juose atsispindi liaudies kûrybai kus figûros vaizdas. Vis dëlto ið daugelio serijiniø dirbi- bûdingas natûralumas, spontaniðkumas. Ne visi kalviai ar niø galëtume iðskirti keletà originalesniø Nukryþiuoto- kiti asmenys, liejæ uþraðus, buvo raðtingi: tekste daþnai tarp jo figûrëliø. Tai jau minëto Girkalnio kapinëse esanèio þodþiø nëra tarpø (taupant vietà?), þodis nutrûksta neti- kryþiaus Nukryþiuotojo figûra (sudominanti, patraukian- këtoje vietoje, raidës sukeièiamos vietomis arba iðliejamos ti ne tik reljefo plastika, bet ir aukðèiu – 40 cm) (9 pav.) atvirkðèiai. Uþraðai teikia papildomos informacijos apie ano ir liaudiðkas Nukryþiuotojo su plaèiais atvirais delnais laikmeèio kalbësenà, raðmenis, pamaldumà (6 pav). variantas, esantis beveik visose Raseiniø rajono kapinë- Mediniams kryþiams bûdingais liturginiais atributais se49 (10 pav.). (taurë, patena, monstrancija, ostija, þvakë) puoðti ir gele- þiniai kryþiai. Iki ðiol þinomi tik du kaldinti kryþiai su monstrancija: vienas – jau minëtas aukðèiausias kaldintas kryþius Viduklës kapinëse, kitas – Tauragës kapinëse. Kalnujø kapinëse yra rëminis kryþius, kurio stiebe ámontuota angelo galvutë. Tai akivaizdus fabrikinës gamybos kryþiø kopijavimas. Stebina kopijavusio meistro tiksli formos modeliuotë, padaryta kopija labai panaði á pirmavaizdá (7 pav.). Tikrai liaudies meistro dirbtas stovinèio angelo reljefas, pritvirtintas prie kryþiaus, Lyduvënø kapinëse. Jo pro- totipas – taip pat gana daþnai fabrikiniuose kryþiuose sutinkama didesnë, á urnà ar kolonà atsirëmusio angelo fi- gûra (8 pav.). Treèias angelø vaizdavimo atvejis – abipus kryþiaus stiebo pritvirtintos klûpinèiø angelø figûrëlës. Tokios (deja, jau aplûþusios) yra Lyduvënø kapinëse. Vertingiausia yra penktoji lietø reljefø grupë – Jë- zaus, Marijos bei ðventøjø figûrëlës. Raseiniø rajone uþ- fiksuoti tokie siuþetai (siuþetø numeracija atspindi ir jø populiarumà):

a) Nukryþiuotasis; b) Dievo Motina su Kûdikiu (Ðiluvos Mergelë Marija); c) Pieta; d) Jëzus neða kryþiø; e) Maloningoji Marija;47 f) kiti ðventieji: dvylika apaðtalø, ðv. Pranciðkus, ðv. Marija Magdalietë, ðv. Petras, neatpaþinti ðventieji.48 Kadangi apie lietus reljefus kalviðkoje kryþdirbystë- je beveik neraðyta, verta plaèiau aptarti jø paplitimà bei ikonografijà. 15 pav. Pietos kompozicija. Ðiluvos kapinës, 2005 m.

45 l

MOKSLO DARBAI

b) Dievo Motina su Kûdikiu karûnos nëra). Gali bûti, kad skulptûrø ir reljefø prototipu (Ðiluvos Mergelë Marija) buvo ne ðis paveikslas, o Marijos apsireiðkimo koplyèioje Ðiluvos bazilikoje esantis, ðventu laikomas paveikslas (anksèiau tai buvo kapiniø koplyèia) stovëjusi medinë Dievo 1674 m. buvo ávilktas á sidabriná rûbà, o 1786 m. rugsëjo Motinos su Kûdikiu skulptûra, dabar esanti bazilikos kop- 8 d. karûnuotas. Bûtent toká, karûnuotà Ðvè. Mergelës Ma- lyèioje, taèiau daþniausiai dievdirbiai dirbo pagal malda- rijos su Kûdikiu ant rankø, atvaizdà mato þmonës, toks jis knygiø iliustracijas, atskirai parduodamus ðventøjø paveiks- vaizduojamas ir liaudies mene (paveiksle po apkaustais lëlius. Ðiluvos Mergelæ liaudies meistrai vaizduodavo visu ûgiu,50 o ne iki pusës, kaip paveiksle, be to, skiriasi Kûdi- këlio padëtis Marijos atþvilgiu – skulptûroje Jis labiau atsi- loðæs, tai regime ir daugumoje lietø reljefø. Yra net penki ðio siuþeto lietø reljefø variantai. Ma- þiausias reljefas (9,3 cm) yra Lyduvënø kapinëse (toks pats fiksuojamas ir 1926 m. A. Varno darytoje nuotraukoje) (11 pav.). Ði skulptûrinë grupë pasiþymi ryðkiu Kûdikëlio atsiloðimu, iðryðkintomis jo pëdutëmis, kresna Mergelës Marijos figûra. Kiek didesnis (12,5 cm) reljefas yra But- kiðkës, Girkalnio bei Ðiluvos kapinëse (12 pav.). Juose ryðkø figûrø vertikalumà pabrëþia tiesiai krintanèios Ma- rijos drabuþio klostës. Treèiasis 15 cm aukðèio reljefas – vienintelis su postamentu (13 pav.). Postamentas gali reikðti ir Mergelës ið- aukðtinimà, ir konkreèià prototipo buvimo vietà – pje- destalas, altorius. Stambi, labiausiai nuo originalo nutolusi Marijos skulptûrëlë yra Lyduvënø kapinëse. Platûs veido bruoþai

16 pav. Pieta su ðventaisiais. Nemakðèiø kapinës, 2005 m. Marijai suteikia „þemaitiðkà“ charakterá, o þemaièiai, anot Igno Konèiaus, mëgo „savus dievukus, mûsiðkai atrodan- 17 pav. Kompozicija „Jëzus neða kryþiø“. Reljefas Lyduvënø kapinëse (aukðtis – 16,5 cm). 2005 m. èius“. Jos aukðtis – 16,5 cm (14 pav.). Aukðèiausias (19 cm) reljefas yra Viduklës kapinëse. Ðio atvaizdo bruoþai turbût labiausiai primena ðventàjá paveikslà.

c) Pieta Dievo Motina su mirusiu Kristumi ant keliø yra vienas populiariausiø antkapinës skulptûros siuþetø. Lie- tuose reljefuose jis daþnai áeina á labiau iðplëtotà kom- pozicijà – Dievo Motina su mirusiu Sûnumi bei ðven- taisiais arba angelø figûromis. Yra trys ðio skulptûri- nio siuþeto variantai: didþioji, vidutinë ir maþoji Pie- ta51 (15 pav.). Galima tik spëlioti, kas yra ðventieji abipus Dievo Motinos (16 pav.). Nuimant Kristø nuo kryþiaus dalyvavo Jëzaus mokinys evangelistas Jonas bei Juozapas ið Arimatëjos, padovanojæs Jëzui savo kapo rûsá. Tokioje ikonografinëje schemoje (dvi figûros po kryþiumi) daþ- niausiai vaizduojama Jëzaus Motina bei jo mokinys Jo- nas. Juozapas Arimatietis – þinomas tik ið Kryþiaus kelio stoèiø, liaudþiai menkai paþástamas personaþas. Var- gu, ar jis galëtø bûti ðioje kompozicijoje. Ðiuo atveju tur- bût reikëtø pritarti P. Galaunës minèiai: „paèiuose diev- dirbiuose, matyti, visuomet bûta ir esà uþsilikusio palin- kimo atsipalaiduoti nuo baþnyèios varþomø taisykliø, be- skaptuojant ðventøjø pavidalus…“52

46 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

d) Jëzus neða kryþiø Kol kas aptikti tik du lieti ðio taip pat kapinëse labai populiaraus siuþeto variantai. Vienas ið jø Ðiluvos kapi- nëse, maþiau iðraiðkingas, ðiek tiek suspaustø ið ðono pro- porcijø, kitas – graþios liaudiðkos plastikos Lyduvënø ka- pinëse (17 pav.). Jëzaus su kryþiumi reljefas, kaip ir Pie- tos bei Mergelës Marijos su Kûdikiu reljefai, daþniausiai tvirtinamas po kryþma.

e) Marija Maloningoji Marija Maloningoji, þmoniø ðvelniai vadinama „Ðv. Motinike“, labai mëgstama Þemaitijoje. Ji vaizduojama stovinti, pamynusi þaltá ir pusmënulá, nuleidusi rankas, ið kuriø sklinda malonës spinduliai. Liaudies skulptûroje ne visada vaizduojami visi iðvardyti atributai. Lietuose reljefuose net spinduliai neþymûs – tik maloningai iðskleistos rankos (18 pav.).

f) Kiti ðventieji: dvylika apaðtalø Apaðtalø atvaizdai daugiausia buvo paplitæ kapinëse statomuose paminkluose. Ypaè daþnas ðv. Petro, Dangaus vartø sargo, siuþetas. Dvylikos apaðtalø kryþius Lyduvë- nø kapinëse ádomus tiek ikonografija, tiek konstrukcija (19 pav.). Á kryþiaus rëmà ámontuota geleþies juosta knie- dëmis jungiama su lietais „trilapiais“, kuriø kiekviename lape – po vienà apaðtalo figûrà su jam bûdingais atributais. Virð kiekvieno apaðtalo áspaustas jo vardas ar vardo trumpinys lotynø kalba. Pirmoji vardo raidë yra áspausta ir á paèià figûrà. Kairiojoje kryþiaus ðakoje – apaðtalai ðv. 18 pav. Marija maloningoji. Reljefo aukðtis – 12 cm. Matas, ðv. Andriejus ir evangelistas ðv. Lukas, virðutinëje Nemakðèiø kapinës, 2005 m. – apaðtalai ðv. Simonas, ðv. Petras ir ðv. Pilypas, deðinio- joje kryþiaus ðakoje – apaðtalai ðv. Paulius, ðv. Morkus ir konstrukcijos bei puoðybos kryþiø. Ádomiausi ir reèiausi ðv. Baltramiejus (20 pav.). Atskirai prie geleþies juostos yra kryþiai su kaldintu postamentu bei liaudies meistrø turëjo bûti pritvirtintos kitø apaðtalø figûros, taèiau jos lietais reljefais. Daþniausiai sutinkami siuþetai – Nukry- jau nukritusios. Geriau iðsilaikiusiame analogiðkame kry- þiuotasis (arba iðplëtota Nukryþiavimo scena) bei Ðiluvos þiuje Kaltinënø (Ðilalës r.) kapinëse virðutinëje ðakoje yra Ðvè. Mergelës Marijos atvaizdas. Kiti antkapiniams gele- apaðtalo ðv. Jokûbo figûra. Visà ikonografiná kryþiaus vaiz- þiniams paminklams bûdingi siuþetai – Pieta, Jëzus, ne- dà padeda atkurti Paeþerëliø (Ðakiø r.) kapinëse esantis ðantis kryþiø, Ðvè. Marija Maloningoji, apaðtalai. lietas fabrikinis kryþius, kurio ðakø galuose pritvirtintos Metaliniai kryþiai su ðventøjø figûrëlëmis yra sinkre- tos paèios Kristaus mokiniø figûros. Kairiojoje ðakoje ket- tinio lietuviø liaudies meno pavyzdys. Jø paskirtis tokia virtoji figûra yra apaðtalo Tomo, o deðiniojoje – jaunuolio pati kaip ir tradiciniø mediniø memorialiniø paminklø. bruoþais iðsiskiriantis ðv. Jonas su áraðu „JONA“.53

3. Iðvados NUORODOS: Apþvelgus metaliniø antkapiniø paminklø tyrinëjimus 1. Geleþinis kaustytas kryþius ant akmens ties Kamajais (Zarasø paaiðkëjo, kad tik keliuose leidiniuose uþsimenama apie apskritis). GALAUNË, P. Lietuviø liaudies menas, jo meniniø for- mø plëtojimosi pagrindai. Vilnius, 1998, p. 223. Raseiniø kryþdirbystës paveldà, neiðtyrinëtos ir ðio rajo- 2. STRAVINSKAS, A. Nagingø kalviø ðeima. Ið: Kultûros barai, 1967, no kapinës. Daugiausia ðio kraðto geleþinæ kryþdirbystæ Nr. 12, p. 22–25; ALEKNA, R. Kalviø darbo antkapiniai pamin- reprezentuojanèios ikonografinës medþiagos esama na- klai Ramygalos apylinkiø kapinëse. Ið: Kraðtotyra. Vilnius, 1969, p. 214–220; MIKËNAITË, A. Lietuviø liaudies geleþinës kulto ir cionaliniø muziejø rinkiniuose. Apibendrinus straipsnyje memorialiniø paminklø virðûnës. LTSR dailës muziejaus katalo- pateiktà ikonografinæ bei faktologinæ medþiagà galima gas. Vilnius, 1971. teigti, kad Raseiniø rajono kapinëse yra iðlikæ senø retos 3. POCIUS, Z. Aukðtajame kalnelyje. Ið: Dieveniðkës. Vilnius, 1968,

47 l

MOKSLO DARBAI

19 pav. Kryþius su apaðtalø reljefais 20 pav. Kalto kryþiaus lieta detalë su apaðtalø ðv. Pauliaus, Lyduvënø kapinëse. 2005 m. ðv. Morkaus ir ðv. Baltramiejaus reljefais. Lyduvënai, 2005 m. Jurgitos Paèkauskienës nuotraukos.

p. 159–170; POCIUS, Z. Kapinës ir antkapiniai paminklai. Ið: Ið: Etnografija, 2002, Nr. 12. Maþosios architektûros paminklø gele- Merkinë. Vilnius, 1970, p. 221–232. þinës virðûnës ir antkapiø kryþiai. Katalogas. Sudarytoja Elvyra Spu- 4. KRIVICKAS, J. Gruzdþiø, Ðiupyliø, Jokubaièiø, Valdomø kapi- dytë. Þemaièiø muziejus „Alka“, 2005. nës. Ið: Gruzdþiai. Vilnius, 1999; BARISTAITË, R., PETRIKAUS- 10. MILIUS, V. Iðeivijos lietuviø kryþiø tyrinëjimai. Ið: LKMA met- KAS, A. Ðiauliø senøjø (Talðos) kapiniø kryþiai. Ið: Ðiauliai. 1999, raðtis, T. 21. Vilnius, 2002, p. 73–83; MILIUS, V. Kodël statyti ir p. 117–146; KAÐINSKAS, V. Meldþiu lankytojà sukalbëti tris „Am- statomi kryþiai ir koplytëlës. Ið: Liaudies kultûra, 1992, Nr. 5, p. þinà atilsá“... Ið: Liaudies kultûra, 1998, Nr. 5, p. 43–53. 22–23; 26–27; MILIUS, V. Kryþiai ir koplytëlës lietuviø liaudies 5. STRAVINSKAS, A. Pietryèiø Lietuvos geleþiniai kryþiai. LKMA paproèiuose. Ið: LKMA metraðtis, T. 11. Vilnius, 1997, p. 207–216; metraðtis, T. 21. Vilnius, 2002, p. 55–71. MILIUS, V. Kurtuvënø apylinkës kapinës. Ið: Kurtuva, Nr. 4, Ðiau- 6. STRAVINSKAS, A. Metalo plastika Klaipëdos kraðto paminkluo- liai, 1998, p. 44–46, ir kt. se. Ið: Liaudies kultûra, 1995, Nr. 6, p. 46–52. 11. ZABULYTË-SAPIJANSKIENË, J. XIX a. pabaigos – XX a. pra- 7. STRAVINSKAS, A. Geleþiniø kapø kryþiø puoðyba. Ið: Ðiaurës Atë- dþios geleþiniai antkapiniai kryþiai: kilmës ir paplitimo klausi- nai, 1996, kovo 2 d., p. 9; STRAVINSKAS, A. Kai kurie lietuviðkø mai. Ið: Liaudies kultûra, 2000, Nr. 5, p. 27–35. kryþiø simboliai. Ið: Lietuviø liaudies ornamentika. Vilnius, 1994, p. 12. SURDOKAITË, G. XIX a. Uþnemunës kryþiai: tarp tradicijos ir 19–26; STRAVINSKAS, A. Krikðèioniðkoji lietuviðkø kryþiø simbo- valdþios diktato. Ið: Uþnemunë: visuomenës ir dvasinio gyvenimo lika. Ið: LKMA suvaþiavimo darbai, T. 16. Vilnius, 1996, p. 225–264. procesai. Vilnius, 2005, p. 238–257. 8. Joniðkio kraðto sakralinës kalvystës paminklai. Sudarytoja Daliutë 13. PURVINAS, M., PURVINIENË, M. Kapinës Maþojoje Lietuvo- Petrulienë, Joniðkio istorijos ir kultûros muziejus. Ðiauliai, 2003; je. Jø tyrimai. Ið: Kapinës – Lietuvos kultûros paveldo objektas. KYNAS, A. Molëtø kraðto kalviðkoji kryþdirbystë. XIX pabaiga – Kaunas, 2002, p. 27–37. XX a. pabaiga (menotyrinë isorinë studija). Molëtai, 2005; VA- 14. ÐIRMULIS, A. Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai. Medis, LUNTAITË-MICKEVIÈIENË, A. Vilkaviðkio kraðto kryþiai ir akmuo, geleþis. Vilnius, 1999. kryþdirbiai. Vilkaviðkio kraðto muziejus, 2007. 15. Ekspedicijø medþiagà ten skelbë: habil. dr. Vacys Milius (Ðirvin- 9. Geleþiniai kryþiai Utenos kraðtotyros muziejuje. Katalogas. Sudary- tø, Raguvos apylinkiø, Musninkø, Kernavës, Èiobiðkio, Kvëdar- toja Laima Lauèkaitë. Utena, 2003; Geleþiniø kulto ir memoriali- nos seniûnijos kapinës), Daiva Leitmanaitë (Lygumø miestelio niø paminklø virðûniø rinkinys Ðiauliø „Auðros“ muziejuje. Ðiauliai, kapinës), Vaidas Banys (Seredþiaus kapiniø paminklai), Adelë 2003; Maþosios architektûros paminklø geleþinës virðûnës. Antkapi- Genovaitë Zinkevièiûtë (Lieplaukës, Plungës kapinës; Tveriðkiai niai geleþiniai kryþiai. Katalogas. Sudarytoja Skaidrë Urbonienë. kryþdirbiai ir jø kryþiai) ir kiti autoriai.

48 r

Jurgita PAÈKAUSKIENË. XIX A. PABAIGOS – XX A. VIDURIO KALDINTI KRYÞIAI RASEINIØ RAJONO KAPINËSE

16. KARGAUDIENË, A. Adomas Varnas. Ið: Þiemgala, 2005, Nr. 2, 43. Aliuminis pakeitë alavà kaip daug pigesnë medþiaga. p. 14. 44. URBONIENË, S. Dievdirbiai. Þemaitija. Ið: Liaudies kultûra, 17. STRAVINSKAS, A. Geleþiniai (kaltiniai) kryþiai; BURAÈAS, 2001, Nr. 5, p. 45–54. B. Kryþdirbystë Lietuvoje. Vilnius, 1999, p. 567. 45. YLA, S. Ðiluva Þemaièiø istorijoje. Kaunas, 2007, p. 352–353. 18. BURAÈAS, B. Kryþdirbystë Lietuvoje. Vilnius, 1999, p. 581. 46. Upynos (Ðilalës r.) antkapio fotografija leidinyje Maþosios architektû- 19. Maþosios architektûros paminklø geleþinës virðûnës. Antkapiniai geros paminklø geleþinës virðûnës. Antkapiniai geleþiniai kryþiai. Rinki- leþiniai kryþiai. Katalogas. Sudarytoja S. Urbonienë. Ið: Etnogra- nio katalogas. Sudarytoja S. Urbonienë. Ið: Etnografija, 2002, Nr. 12, fija, 2002, Nr. 12, Vilnius, 352 pav. p. 203; metrikos neturintis kryþius Þemaièiø muziejuje „Alka“. Ið: 20. NMB, RS, J. Petrulio fondas. Maþosios architektûros paminklø geleþinës virðûnës ir antkapiø kryþiai. 21. LCVA, fotodokumentø skyrius, P – 26971; Lietuviø liaudies me- Rinkinio katalogas. Þemaièiø muziejus „Alka“, 2005, p. 148. nas. Maþoji architektûra. Kn. 3. Vilnius, 1992, pav. 664. 47. Maloningosios ir Nekaltai pradëtosios Marijos siuþetai daþnai su- 22. VITKUS, V. Kryþiai – paveldo dalis. Ið: Þemaièiø þemë, 1995, Nr. 3, sipina, tokiø pavyzdþiø yra ir lietuose reljefuose. p. 25–26; VITKUS, V. Kalvystës tradicijos Raseiniø rajone. Ið: 48. Kadangi lietø reljefø niekas nefiksavo ir nerinko, siuþetø galëjo Þemaièiø þemë, 1999, Nr. 4, p. 32–33. bûti ir ávairesniø. Apie tai primena 1926 m. Varniø kapinëse (Tel- 23. ALEKNA, R. Vidurio Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pra- ðiø aps.) A. Varno uþfiksuoto kryþiaus nuotrauka. Joje, be toliau dþios geleþiniø memorialiniø paminklø ornamentikos bruoþai. Ið: minimø siuþetø, yra ðv. Antano, keli neatpaþintø ðventøjø relje- Lietuvos TSR MAD, serija A, 1979, t. 3, p. 69–75. fai, kaukolës su kaulais (Adomo kaulai) reljefas. 24. KAÐINSKAS, V. Meldþiu lankytojà sukalbëti tris „Amþinà atil- 49. Daþniausiai Nukryþiuotojo rankos lietuose reljefuose bûna ne at- sá“... Ið: Liaudies kultûra, 1998, Nr. 5, p. 43–53. virais, o pusiau sugniauþtais delnais. 25. Skirstydama ir grupuodama Joniðkio kraðto kryþius pagal kom- 50. Kai kuriuose reljefuose matyti Marijos pëdø þymës – figûra visu ûgiu. pozicijà, autorë pamini, kad Paliepiø (Raseiniø r.) kapinëse yra 51. Pavadinimai sàlyginiai, pagal reljefø aukðtá: 16 cm, 12 cm, 9,5 cm. kryþiø, panaðiø á vienà ið jos sudarytø kryþiø grupiø. PETRU- 52. GALAUNË, P. Lietuviø kryþiai. Kaunas, 1926, p. 9. LIENË, D. Joniðkio kraðto sakralinës kalvystës paminklai. Ðiau- 53. Kryþiaus nuotrauka publikuota knygoje „Lietuvos sakralinë dailë“. liai, 2003, p. 73. I tomas. Vilkaviðkio vyskupija, VI knyga, Ðakiø dekanatas, II dalis, 26. Kultûros paveldo departamente esanèioje Raseiniø rajono kapi- Naudþiai – Þvirgþdaièiai. Vilnius, 2007, p. 106. niø apskaitos ir kartografavimo byloje (sudarytoje 1981 m.) ra- ðoma, kad kapinës pradëjo veikti 1524 m. Paskutiniojo palaidoji- TRUMPINIAI: mo data – 1984 m. KPD, f. 14, ap. 2, b. 6, l. 8. ÈDM – M. K. Èiurlionio dailës muziejus. 27. Pateikëja Ona Valinèienë, gimusi 1910 m. LNB – Lietuvos nacionalinë M. Maþvydo biblioteka. 28. STRAVINSKAS, A. Þemdirbystë, kalvystë ir kiti verslai. Ið: Ve- LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus. liuona. Vilnius, 2001, p. 581. LNM EKSF – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninës kultûros sky- 29. Ibid., p. 579. riaus fototeka. 30. VITKUS, V. Kalvystës tradicijos Raseiniø rajone. Ið: Þemaièiø þemë, 1999, Nr. 4, p. 32. 31. K. Astrauskas gyveno netoli Alëjø kaimo (Raseiniø r.). 2002 m. Forged Crosses in Raseiniai District ekspedicijos á Ðiluvà metu mano uþraðyti duomenys. 32. Ðioje studijoje naudojamasi V. Miliaus terminija bei tipologija. at the end of the 19th – beginning Papildomai ávedamas III tipas. of the 20th Centuries 33. Kitoje kryþmos pusëje ákomponuotoje atminimo lentelëje yra uþ- raðyta 1890 m. data. Jurgita PAÈKAUSKIENË 34. Ðis kryþius yra pakliuvæs á kadrà A. Varnui fotografuojant medi- The paper focuses on crosses in Raseiniai District nius Viduklës kapiniø kryþius. Data – kitoje fotografijos pusëje. th (Raseiniø kraðto muziejus, A. Varno nuotraukø rinkinys.) cemeteries made by local masters up to the mid 20 cen- 35. ÐIRMULIS, A. Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai: medis, tury. Previously they have not been researched. Iron akmuo, geleþis. Vilnius: VDA leidykla, 1990, p.163; STRAVINS- monuments are the part of the cultural heritage that is KAS, A. Lietuviðkøjø geleþiniø kapø kryþiø puoðyba. Ið: LKMA rapidly disappearing and urgently needs documenting metraðtis, T. XI. Vilnius, 1997, p. 222. and recording. Iron crosses around Raseiniai are differ- 36. Kryþiø su kaltu postamentu bûta ir Raseiniø miesto kapinëse, ent. They vary from simple crossed metal bars to com- taèiau jø vaizdas iðliko tik nuotraukose: 1940 m. Juozo Timuko plicated, openwork, and amply decorated ones, some- daryta Raseiniø kapiniø nuotrauka, kurioje yra tokio tipo Pace- times even erected on chiselled platforms. Forged vièiø antkapinis paminklas (1905 m.) – ÈDM kryþiø nuotraukø rinkinys, inv. Nr. 12158; t. p. jis uþfiksuotas S. Paulausko 1958 m. crosses were decorated here with otherwise rare reliefs darytoje nuotraukoje – LNM, EKSF, E 23017. moulded by local masters, such as segmental stars, li- 37. Juozapo Papreckio antkapinis kryþius, pastatytas apie 1911 m. turgical attributes and especially figures of saints. Most (mirimo data), jo postamento plotis prie þemës – 35 cm. frequent subjects are the crucification (alternatively the 38. ÐIRMULIS, A. Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai: medis, whole scene of the crucification) and the Ðiluva portrait akmuo, geleþis. Vilnius: VDA leidykla, 1990, p. 35. of the Virgin Mary. Other popular subjects are the Lam- 39. Já 1926 m. Varniø kapinëse (Telðiø aps.) uþfiksavo A. Varnas. Nuo- entation, Jesus carrying the Cross, the Virgin Mary the trauka publikuota Lietuvos nacionalinio muziejaus metraðtyje. Ið: Etnografija, 2002, Nr. 12, p. 193. Merciful, and the apostles. 40. ÐIRMULIS, A. Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai: medis, Iron crosses with figures of saints are examples of akmuo, geleþis. Vilnius: VDA leidykla, 1990, p. 166; LCVA, M. sinchretical Lithuanian art. Their purpose is the same as Sakalausko nuotraukø rinkinys, P – 26919, P – 26971. that of traditional wooden tombstones. 41. ÐIRMULIS, A. Lietuviø liaudies memorialiniai paminklai: medis, akmuo, geleþis. Vilnius: VDA leidykla, 1990, p. 168. 42. Maþosios architektûros paminklø geleþinës virðûnës. Antkapiniai Ukmergës g. 206–98, LT-07167 Vilnius, el. p. [email protected] geleþiniai kryþiai. Rinkinio katalogas (sudarytoja S. Urbonienë). Ið: Etnografija, 2002, Nr. 12, p. 16. Gauta 2008-07-24, áteikta spaudai 2008-10-30

49 l

SKAITYMAI

Les Rites de Passage

Arnold van GENNEP

3. Individai ir grupës blogà aká, a priori bûdingà kiekvienam svetimðaliui, tiek „sàlygiðkà prakeiksmà“, kurá ðeimininkui uþdeda pats Visuomenæ galima palyginti su namu, suskirstytu á svetimðalio buvimas.7 Kita vertus, Jevonsas ðiø ritualø kambarius ir koridorius. Kuo labiau visuomenë savo reikðmæ apriboja svetimðalio apdaro bei mantos apvaly- civilizacijos forma panaði á mûsiðkæ, tuo plonesnës yra mu, patá svetimàjá suvis iðleisdamas ið akiø.8 jos vidinës pertvaros ir didesnës bei plaèiau atvertos Kiekvienas ið ðiø poþiûriø tinka atskiroms faktø ai- durys komunikacijai. Kita vertus, pusiau civilizuotoje bëms, betgi në vienas ið jø nepadeda suprasti svetim- visuomenëje atskiros patalpos bûna kruopðèiai izoliuo- ðaliui taikomø ritualø dinamikos, jø pamatinës sche- tos, o perëjimas ið vienos á kità bûtinai palydimas formos ir juolab paraleliø tarp ðiø apeigø ir vaikystës, bran- malumais bei apeigomis, kurios atskleidþia gausias pa- dos, suþadëtuviø bei vestuviø ritualø. raleles teritorinio perëjimo ritualams, aptartiems anks- Taèiau pavartæ dokumentus, kuriuose detaliai ap- tesniame skyriuje. raðomos apeigos, uþdëtos pavieniams svetimðaliams ar Individas arba grupë, neturintys tiesioginës (prigim- jø grupëms (kaip kad karavanai ar mokslinës ekspedi- tinës ar specialiu bûdu ágytos) teisës áeiti á tam tikrà cijos), po visa formø ávairove aptinkame stebëtinai vie- namà ir apsistoti viename ið jo kambariø, atsiduria izo- ningà schemà. Veiksmai, kurie lydi didelio skaièiaus liacijoje. Tokia izoliacija turi du aspektus, pasireiðkian- svetimðaliø pasirodymà, skiriami sustiprinti vietinës èius atskirai arba kombinuotai: toks asmuo yra silpnas, bendruomenës susitelkimui: gyventojai palieka savo na- nes esti uþ grupës ar visuomenës ribø, taèiau kartu jis mus ir slepiasi sunkiai prieinamoje vietoje, kaip kad yra stiprus, nes esti erdvëje, ðventoje grupës nariø at- kalnas ar miðkas; arba uþremia duris, apsiginkluoja ir þvilgiu, – sekuliarø pasaulá ðiems sudaro jø bendruo- pasiunèia signalà burtis (uþkuria ugná, puèia trimità, menë. Todël vienur svetimas gali bûti be ceremonijø muða bûgnà); arba vadas, vienas ar su savo kariais, ið- skriaudþiamas bei uþmuðtas,1 o kitur jo, kaip turinèio eina prieð svetimðalius kaip savo bendruomenës atsto- galios, bijoma, budriai saugomasi ir apsigynimui prieð vas, nes jis yra atsparesnis tokiam kontaktui uþ bet ku- já imamasi visokeriopø maginiø-religiniø priemoniø. rá paprastà gyventojà. Kitur siunèiami ypatingi tarpi- Nes daugumai tautø svetimas – reiðkia ðventas, ap- ninkai ar iðrinkti delegatai. Be to, svetimðaliai negali dovanotas maginëmis-religinëmis galiomis ir antgamtið- iðkart áþengti á genties teritorijà ar gyvenvietæ (nors esa- kai paveikus, teigiamai arba neigiamai. Tai buvo nuolat ma politinës prigimties iðimèiø) – jie privalo ið anksto pabrëþiama, ypaè Frazerio2 bei Crawley’o,3 kurie ritua- uþtikrinti savo gerus ketinimus ir pereiti stadijà, ge- lus, taikomus svetimðaliui, siejo su jo keliamu maginiu- riausiai þinomà varginanèio afrikietiðkojo palaverio pa- religiniu siaubu. Jø teigimu, ðie ritualai skirti svetimða- vidalu. Ðià áþanginæ skirtingo ilgio stadijà lydi pats pérë- liui nukenksminti ar padaryti jo poveiká teigiamà, paða- jimas, kurio metu vyksta pasikeitimas dovanomis, gy- linus atitinkamas jam priskiriamas ypatybes. Tokiam po- ventojai atvykëlius vaiðina valgiais arba ákurdina.9 Apei- þiûriui pritaria ir Griersonas, nors podraug, su daugybe gos baigiasi ájungimo ritualais – formaliu áþengimu, ben- nuorodø, atkreipia dëmesá á ekonominæ bei teisinæ sve- dru valgymu, rankos paspaudimu. timojo padëtá.4 Westermarckas pateikia dar daugiau me- Visø ðiø stadijø, kurias turi pereiti svetimðaliai ir dþiagos, bet kartu siûlo ir papildomø motyvø, galëjusiø ðeimininkai, artëdami vienas prie kito, ilgumas skiriasi paveikti elgesá su svetimðaliu (kaip antai asmeniniai jaus- sulig tauta.10 Pamatinë procedûra visuomet ta pati tiek mai, teigiami antgamtiniai interesai).5 Jis atmeta uþkra- grupei, tiek individui: tenka sustoti, luktelëti, áveikti per- to samprata paremtà Crawley’o teorijà – esà svetimða- einamàjá tarpsná, áeiti, bûti ájungtam. Atskirus ritualus liui taikomi ritualai tëra priemonë nuimti „individua- gali sudaryti kûniðkas kontaktas (kaip antai pliaukðtelë- lios izoliacijos tabu“,6 supantá kiekvienà, – ir siûlo dar jimas delnais, rankos paspaudimas), apsikeitimas val- siauresnæ. Jo nuomone, ritualø tikslas – paðalinti tiek giais ar vertybëmis, drauge valgymas, gërimas, pypkës

50 r

SKAITYMAI rûkymas, gyvûnø aukojimas, vandens ar kraujo ðlaksty- krauju yra kiek ðiurkðtesnis ar þiauresnis nei apdaro damas, patepimas, susiglaudimas, apsisiautimas drauge vie- limis, þiedais ar buèiniais, jis ne primityvesnis.17 nu uþklotu arba sëdëjimas drauge ant vienos këdës. Ne- Prie jau iðvardytø apsikeitimø galëtume dar pridurti tiesioginis kontaktas gali bûti atliekamas per ágaliotiná tokius, kai apsikeièiama vaikais (praktikuotus, pavyz- arba abiems – kartu arba vienam po kito – palieèiant dþiui, Kinijoje), seserimis bei þmonomis (Australijoje), koká ðventà daktà, vietinës dievybës statulà ar „stulpà- iðtisais apdarais, dievybëmis, arba visø rûðiø ðventeny- fetiðà“. Ðá vardijimà galima tæsti be galo, bet èia nëra bëmis, ir tokiomis kaip bambagyslës.18 Tarp kai kuriø vietos apraðyti daugiau nei vos vienà kità ritualà. Ðiaurës Amerikos indënø (kaip kad saliðiai) apsikeiti- Drauge valgymo bei gërimo ritualas, daþnai ðioje mas yra tapæs institutu – vadinamuoju potlaèu, periodið- knygoje minësimas, aiðkiai yra ájungimo, fizinio susi- kai atliekamu kiekvienam asmeniui paeiliui.19 Viena ið vienijimo11 ritualas ir tapo pavadintas komunijos sak- karaliðkosios ðeimos pareigø pusiau civilizuotose tauto- ramentu.12 Susijungimas tokiomis priemonëmis gali bû- se yra paskirstyti savo pavaldiniams privalomàsias „do- ti pastovus, bet daþniau jis trunka tik tiek, kiek virðki- vanas“. Trumpai drûtai, objektø apykaita tarp asmenø, nimas. Kapitonas Lyonas paþymëjo, jog eskimai þmo- sudaranèiø tam tikrà grupæ, sukuria tarp jø nuolatiná so- gø savo sveèiu laiko tik dvideðimt keturias valandas.13 cialiná ryðá, visai taip pat, kaip „komunija“. Daþnai dalyvavimas vaiðëse bûna abipusis, taigi atlie- Tarp jungties ritualø, panaðiø á tuos, kuriais suku- kamas apsikeitimas maistu, kuriuo ir patvirtinamas uþ- riamas fraterninis ryðys, galima paminëti tokias sudë- simezgæs ryðys. Kai valgiais apsikeièiama drauge ne- tines apeigas kaip krikðtatëviø arba piligrimystës. To- valgant, toks elgesys patenka á plaèià apsikeitimo do- kios jungties negalima nutraukti kitaip nei atliekant vanomis kategorijà.14 specialø atskyrimo ritualà. Apsikeitimai turi tiesiogini saistomàjá poveiká: pri- Tiesioginis ir paprastas svetimðalio átraukimo ritu- imti dovanà reiðkia sueiti su davëju á ryðá. Crawley’is alo veikimas labai aiðkus apeigose, kuriose teko daly- tai ið dalies suvokë,15 o Ciszewskis savo monografijoje vauti Thomsonui prieð áþengiant á masajø teritorijà. apie Balkanø bei Rusijos slavø fraterninius ryðius – ne- Kità dienà po atvykimo pasirodë svahiliø pabëgëlis, suprato. Jis laikë ájungimo ritualus „simboliniais“ ir ið- vado atsiøstas kaip ðauklys pakviesti mane tapti drau- skyrë keturis pagrindinius: drauge valgymas bei gëri- gais ir broliais. Kartu jis atsivedë oþá, ir paëmæs já uþ au- mas, susiriðimo vienas su kitu veiksmas, vienas kito bu- sies að turëjau pasakyti, kur keliauju, pareikðti, kad ne- èiavimas ir „simbolinis naturae imitatio [gamtos mëg- turiu piktø këslø, neuþsiimu uchawi (juodàja magija), ir dþiojimas]“. Pastaràjá (gimdymo simuliavimas ir t.t.), galiausiai paþadëti, kad kraðtui nepadarysiu þalos. Tuo- kuris yra simpatinës prigimties, paliekant nuoðaly, Ci- met uþ kitos ausies paëmë sultono ambasadorius ir ið sa- szewskio studijoje apraðytuosius ritualus galima sukla- vo pusës paþadëjo, kad ir mums nebus padaryta jokios sifikuoti taip: individualus ar kolektyvinis valgymas þalos, kad bus duota maisto ir sugràþinti visi pavogti daik- drauge; vienalaikë krikðèioniðkoji komunija; susiriði- tai. Po to oþá uþmuðë, iðrëþë jam ið kaktos rëþá ir padarë mas viena virve ar juosta; susiëmimas rankomis; apsi- jame dvi ápjovas. Tai atlikæs, svahilis uþmovë maþesniàjà kabinimas; drauge pëdø pastatymas ant þidinio; apsi- ápjovà man ant pirðto, penkis kartus pasmaukë pirmyn keitimas drabuþiais, papuoðalais, ginklais, auksinëmis atgal ir galiausiai uþstûmë ant pirðto sànario. Tuomet að ar sidabrinëmis monetomis, puokðtëmis, girliandomis, turëjau paimti rëþá ir, tebemûvëdamas já ant pirðto, at- pypkëmis, þiedais, buèiniais, krauju, krikðèioniðkomis likti tà patá svahiliui su didesniàja ápjova. Operacijà pa- ðventenybëmis (kryþeliais, þvakëmis, ikonomis); ðiø baigus, rëþis buvo perpjautas á dvi dalis, pasilikusias ant mûsø pirðtø. Taip Ðiros sultonas ir að tapome broliais.20 ðventenybiø (ikonos, kryþelio, Biblijos) buèiavimas; priesaikos iðtarimas.16 Tarp zaramø, vazigulø bei vasagalø praktikuojamas Be to, ið Ciszewskio monografijos galima daryti iðva- apsikeitimas krauju. Du þmonës susëda vienas prieð ki- dà, kad kiekvienà atskirà apeigà sudaro keliø tokiø vieni- tà ir sukryþiuoja tarpusavy kojas, tuo metu kitas mojuo- janèiø veiksmø kombinacija ir kad visose jose esama po ja virð jø kardu, kalbëdamas uþkeikimà prieð tà, kuris vienà ar daugiau apsikeitimo ritualø. Bûtent ðis ritualas sulauþytø ðá fraterniná ryðá. Èia ryðys sukuriamas kartu paprastai uþima centrinæ vietà – kaip ir vestuviø apeigo- per kontaktà, apsikeièiant krauju ir paskui dar apsikei- se, kurias aptarsime vëliau. Ið tikrøjø ðis ritualas mena èiant dovanomis.21 Pastaràjá atvejá paminëjau pirmiau- asmenybës perkëlimà, ir atliekamas jis taip pat papras- sia norëdamas parodyti, jog klaidinga yra ritualus su tai kaip mechaninis susiriðimas, apsisiautimas vienu ap- krauju vien dël ðio jø poþymio atskirti nuo ájungimo ri- siaustu ar uþdangalu ir t.t. Negana to, nors apsikeitimas tualø. Ið tikrøjø ðie ypatingi ritualai retai tesudaro visà

51 l

SKAITYMAI

apeigà, kuriai dauguma atvejø priklauso ir kontaktiniai, skolinama moteris (kieno nors ið ðeimos arba ðeimi- dalijimosi maistu, apsikeitimo, susisiejimo (susiriðimo ninko þmona, duktë, sesuo, giminaitë arba moteris ið ir t.t.) bei kt. ritualai. tos pat genties ar klasës kaip ðeimininkas).26 Nors kai Ávairiø ájungimo per tiesioginá kontaktà ritualø kom- kuriais atvejais tokio skolinimo tikslas – susilaukti la- binacija labai akivaizdi, pavyzdþiui, tokiuose arabø gen- biau apdovanotø bei didesnæ galià turinèiø vaikø (dël ties ðamarø paproèiuose. Layardas raðo: visiems svetimðaliams bûdingos manos),27 paprastai ritualas aiðkiai yra skirtas átraukti svetimðalá á daugiau Tarp ðamarø, jeigu kam pavyksta paèiupti raiðtá ar gi- jà, kurios kità galà laiko jo prieðas, jis iðkart tampa jo ar maþiau apibrëþtà grupæ, kuriai priklauso paskolin- „dachylu“. Jeigu jis palieèia palapinës kraðtà ar tik uþ- toji þmona. Ið tikrøjø toks skolinimas prilygsta valgy- meta ant jos savo lazdà, tampa jos savininko „dachylu“. mui drauge. Pavyzdþiui, tarp Centrinës Australijos èia- Jeigu jam pavyksta kità apspjauti arba bet koká jo daiktà buviø vyras ir moteris arba du vyrai ir dvi moterys pa- sukàsti dantimis, jis – „dachalas“, nebent, þinoma, jei tai skiriami pasiuntiniais. Kaip savo misijos þenklà jie ne- nutinka vagiant, o tuomet tokiu tampa tas, kuris já su- ðasi su savimi kakadu plunksnø ryðulëlius bei nosies gauna. Ðamarai niekuomet nepuola karavano savo sto- kaulus (ásistatyti paðalintos pertvaros vieton). Gyven- vyklavietës akiratyje, nes kol tik svetimðalis mato jø pa- vietës vyrams aptarus su pasiuntiniais reikalà, ðie nusi- lapines, jie laiko já savo „dachylu“.22 veda porà moterø netoli gyvenvietës ir ten jas palieka. Èia netgi þvilgsnis yra kontaktas. Tokio pobûdþio ri- Jei aplankytosios grupës vyrai priima derybø pasiûly- tualai atlieka svarbø vaidmená teisës á prieglobstá ritua- mà, jie visi kartu su ðiomis moterimis lytiðkai santy- luose.23 Vien þodþio ar formulës, kaip kad musulmonø kiauja; jei ne, tai neprisijungia. salam, iðtarimas irgi sukuria maþø maþiausiai laikinà ry- Kai prie gyvenvietës prisiartina kariø bûrys, leidæ- ðá; kaip tik dël to musulmonai griebiasi visokiausiø dings- sis á kerðto þygá ir ketinantis kà nors ið gyventojø nu- èiø, kad iðsisuktø nepasakæ salam krikðèioniui.24 þudyti, jiems irgi siûlomos moterys. Jeigu jie su ðio- Ávairios pasisveikinimo formos irgi priklauso ájun- mis moterimis sueina á lytinius santykius, nesantaika gimo ritualø kategorijai. Jos ávairuoja destis kokiu laips- baigta, nes jas priimti – tai draugiðkumo þenklas. Pri- niu atvykëlis namiðkiams ar sutiktiesiems yra svetimas. imti moterá ir kartu tæsti kerðtà reikðtø sunkø tarp- 28 Ávairûs krikðèioniðki pasisveikinimai, savo archajiðko- gentiniø paproèiø paþeidimà. Abiem minëtais atve- mis formomis iki ðiol tebeuþtinkami slavø kraðtuose, jais coitus aiðkiai yra jungties bei susitapatinimo ak- irgi kaskart atnaujina mistiná ryðá, uþsimezgusá dël pri- tas. Tokia jo reikðmë dera su kitur mano pateiktais 29 klausymo vienai religijai, kaip kad tarp musulmonø sa- duomenimis, ið kuriø matyti, jog Centrinëje Aust- lam. Ið kai kuriø detaliø apraðymø matyti, jog tarp pu- ralijoje lytinis aktas yra pagalbinë magijos priemonë, siau civilizuotø tautø pasisveikinimas daro ðtai koká po- o ne vaisingumo ritualas. Ájungimui á religiðkai vie- veiká: 1) atnaujina bei sustiprina giminiø, kaimynø ar ningà grupæ irgi gali tarpininkauti ðventosios prosti- gentainiø priklausymà vienai daugiau ar maþiau api- tutës, ir ten, kur jos laikomos bûtent dël svetimøjø, brëþtai grupei; 2) svetimðalá pirmiausia áveda á apibrëþtà ðis jø vaidmuo ir paaiðkina jø buvimà. Þodá „sveti- pogrupá, o tada, jei tasai pareiðkia norà, ir á kitus po- mieji“ èia galima suprasti platesne prasme – kaip „ne- grupius bei podraug á visà bendruomenæ. Èia þmonës inicijuotieji“ arba „tie, kas nëra dievybës, kuriai pri- 30 vëlgi suploja delnais arba pasitrina nosimis, atsiskiria klauso prostitutës, garbintojai“. nuo iðorinio pasaulio nusiaudami batus, nusivilkdami Bûtø ádomu iðskirti tas taisykles, kurios daþniausiai apsiaustus ar galvos apdangalus, susivienija drauge val- lemia svetimðaliø priëmimo protokolà. Pavyzdþiui, sve- gydami ar gerdami arba atlieka numatytus ritualus prie- timðalis daþnai apgyvendinamas „bendruomenës na- ðais namiðkiø dievybes bei pan. Trumpai drûtai, asmuo muose“ (kaip kad lapa Madagaskare), kurie, destis tau- vienu ar kitu bûdu susitapatina su tais, su kuo susitin- ta, gali bûti „jaunuomenës namais“, „suaugusiø vyrø 31 ka, bent akimirkai. Pavyzdþiui, ainams pasisveikinimas namais“ arba „kariø namais“. Taigi jis ávedamas á la- yra ið esmës religinis veiksmas.25 Tas paèias ritualø se- biausiai já, kaip aktyvø ir turintá galios, atitinkanèià gru- kas galima aptikti apsikeièiant apsilankymais, kurie, pæ, o ne á visà bendruomenæ. Toks svetingumas sve- kaip apsikeitimas, irgi ið esmës reiðkia ryðá; pavyzdþiui, timðaliui suteikia tam tikrø kariniø, lytiniø bei politi- tarp australieèiø genties viduje tai – paprotys. niø teisiø; tai paplitæs paprotys, ypaè Indonezijoje, Po- Tiesioginiams ájungimo ritualams, paremtiems pri- linezijoje bei kai kuriose Afrikos srityse. Kitur ðiame silietimu, priklauso ir dalis seksualiniø ritualø, tokiø þemyne svetimðaliui bûstà paskiria ðventas asmuo, kaip kaip apsikeitimas þmonomis. Jei ritualas vienaðalis, pa- kad vadas ar karalius. Senàjá ájungimo ritualà pakeitus

52 r

SKAITYMAI rytietiðku karavanø aptarnavimu bei visokiais mokes- èia ir paprotys áteikti keliautojui koká nors atpaþinimo èiais, svetimðaliø priëmimas ágavo grynai ekonominæ þenklà, kaip kad lazda, laiðkas arba tesera senovës Grai- prasmæ. kijoje,38 kuris automatiðkai ájungtø já á kitas grupes. Taip elgiasi votiakai, kai dël ligos ar gyvuliø kritimo iðkvie- Iki ðiol mes apie svetimðalá kalbëjome tik tø asme- èiamas ðamanas, arba usto-tuno: nø ar grupiø poþiûriu, su kuriais jis suëjo á kontaktà. Taèiau svetimðalis paprastai irgi turi namus, ir bûtø keis- Jis kvieèiamas ið toli, kad nieko nepaþinotø, ir veda- ta, jeigu jis bûtø palikæs juos be apeigø, atvirkðtiniø kà mas ið kaimo á kaimà. Prieð palikdamas namus, jis reika- tik aptartiesiems ájungimo ritualams. Negana to, jeigu lauja já pakvietusio kaimo duoti jam „uþstatà“. Ðis uþsta- þmogus toli nuo namø yra priimamas grupës ir kurá tas – tai pliauskutë, kurioje ðeimos galva árëþia savo tam- laikà su ja gyvena, tai teoriðkai jis turi atlikti ir atsisky- ga (klano bei nuosavybës þenklà). Ðià pliauskutæ ðama- rimo ritualus jà palikdamas – ir iðties yra pastebëta tonas palieka namie, kad þmona galëtø pareikalauti savo vyrà pargabenti atgal. Ðis formalumas kartojamas kas- bula pusiausvyra tarp atvykimo ir iðvykimo ritualø. Pas- kart ðamanui iðvykstant á kità kaimà: lentutë su tamga taruosius sudaro apsilankymai, paskutinis apsikeitimas visuomet áduodama á rankas tø namø ðeimininkei, ku- dovanomis, drauge valgymas, paskutinis iðgërimas, pa- riuos ðamanas palieka.39 linkëjimai, palydëjimas ðiek tiek keliu, o kartais net aukojimai. Tyrinëtojai paprastai pateikia tokius apraðy- Pasiuntiniø tarp ávairiø Australijos klanø bei genèiø mus kaip ðis: kelionës irgi grieþtai ritualizuotos, kaip kad pirkliø ke- lionës tarp Europos ir Tolimøjø Rytø viduramþiais. Musulmonø religijoje itin daug priesakø keliaujant. Apeigø, skirtø svetimðaliams bei keliautojams, sche- 32 Ahadith bei adab knygose yra iðtisas skyrius, skirtas ke- mà galima aptikti ir ávaikinimo ritualuose. Romoje juos liautojams… Ðiaurës Afrikoje iðkeliaujanèiajam po ko- sudarë detestatio sacrorum – atskyrimo nuo patricijø jomis ðliûkðtelima vandens. 1902 m. ið Mogadoro mums klasës, genties, ankstesniuose namuose praktikuoto leidþiantis iðvykon po ðalies vidø, vieno ið mano pakelei- kulto bei nuo ankstesnës ðeimos ritualai – ir transitio viø musulmonø ðeimynykðtis iðëjo ið namo ir, mums kaip in sacra – ávedimo á naujà aplinkà ritualai.40 Kinø ritu- tik iðkeliaujant, ðliûkðtelëjo po mano bendrakeleivio þir- go kanopomis kibirà vandens.33 alus irgi sudaro ryðiø su ankstesniu klanu bei namø kul- tu nutraukimas naujojo vardan. Kai kurie ávaikinant Galimas daiktas, tai „apsivalymo“ ritualas arba ri- atliekami ritualai sutampa su minëtais kalbant apie ki- tualas, skirtas „paðalinti ankstesnius ir bûsimus kerus“, tus ájungimo atvejus. Juos sudaro apsikeitimai (krau- kaip kad sprendþia Doutté, remdamasis Frazerio in- ju, dovanomis ir t.t.), susiriðimas, drauge apsisiautimas terpretacijomis.34 Mano galva, tai veikiau atskyrimo ri- bei drauge sëdëjimas, tikras arba suvaidintas þindymas, tualas, kurio metu keliautojas perþengia dirbtiná rubi- suvaidintas gimimas ir t.t. Atskyrimo ritualø stebëta konà. Ypaè iðrutulioti atskyrimo ritualai buvo Kinijo- kur kas reèiau, bet pats maèiau, kaip pietø slavai atlie- je, atliekami kaskart [kinø valdininkui] mandarinui kei- ka atskyrimo ritualus asmenims, kurie laikomi susijæ èiant provincijà, iðsirengus á kelionæ ir t.t.35 Man regis, dël to, kad gimë tà patá mënesá. visais ritualais, kuriais iðvykstantysis palydimas á kelio- Pas èamarus (kailiadirbiø bei odminiø kasta Ðiaurës næ ar ekspedicijà, iðsiskyrimà stengiamasi padaryti pa- Indijoje) ásûnijimo atveju susirenka visi klano nariai, ir laipsná, maþiau staigø. Ájungimas paprastai irgi atlie- berniuko tëvai sako: „Tu buvai mano sûnus per nuodë- kamas pakopomis. mæ (pap); dabar tu esi tokio ir tokio sûnus per gerada- Ritualus, atliekamus keliautojui sugráþus, sudaro ke- rystæ (dharm)“.41 Klano nariai apiberia vaikà ryþiais, ir lionëje pasigautø neðvarumø paðalinimas (atskyrimo naujieji tëvai visiems susirinkusiems iðkelia apeiginæ puo- ritualai) ir palaipsnio ájungimo ritualai, kaip kad tam tà. Tarp kai kuriø Ðiaurës Amerikos indënø ávaikinimo tikri kankinantys iðbandymai bei gyvûnø sueities ritua- ritualas yra susijæs su manos (orenda, manitu ir kt.) bei lai Madagaskare.36 Tokie ritualai ypaè paplitæ ten, kur reinkarnacijos sampratomis. Svarbià apeigø dalá sudaro iðvykimai – pavyzdþiui, ðeimos vyro – reguliarûs. vardo suteikimas, nes asmens vardas nurodo jo vietà san- Vis dëlto keliautojo iðvykimas visiðkai neatskiria jo tuokinës bei kraujo giminystës atþvilgiu. Be to, ávaikin- nuo bendruomenës, kuriai jis priklausë pradþioje, nei tieji priskiriami fiktyviai amþiaus grupei, net jeigu ávai- nuo tos, á kurià jis buvo ásijungæs savo kelionës metu. kinama iðtisa grupë (taip visi tuskarorai tapo „vaikais“ Uþtat ypatingos elgesio taisyklës draudþia jo ðeimai, oneidams, o delavarai Penkiø tautø lygos buvo priimti kol jis yra svetur, bet kokius veiksmus, kurie galëtø jam kaip „virëjos“, todël ëmë dëvëti moteriðkus rûbus ir pa- tiesiogiai (telepatiðkai) arba simpatiðkai pakenkti.37 Ið keitë savo ekonominæ veiklà).42

53 l

SKAITYMAI

Ritualai, atliekami vergui arba vasalui keièiant ðei- 8. JEVONS. An Introduction to the History of Religion, p. 71. Ne- mininkà, irgi gali bûti paaiðkinti kaip pérëjimo ritualai. ámanoma suprasti, kaip apdaras ar kiti svetimðalio daiktai gali bûti neðvarûs, pavojingi bei tabu, o jis pats iðlikti nesuteptas. Ájungimo ritualu galima laikyti ir smarkø smûgá lazda, 9. Tai gali bûti jaunuoliø ar kariø „bendruomeniniai namai“, va- kurá Loange smogia vergas savo naujajam ðeimininkui, dui ar kam nors ið aukðtuomenës priklausantis ypatingas bûstas kurá sau iðsirinko,43 taip pat bambundø apeigas, vadina- arba paprasèiausias kambarys kurios nors ðeimos namuose. Pas- taruoju atveju svetimðalis daþnai á tà ðeimà ir átraukiamas, o per 44 mas tombika (arba ðimbika). Vergës statuso pasikeiti- jà – ir á bendruomenæ. mas jai pagimdþius nuo ðeimininko vaikà paþymimas 10. Þr. kai kuriuos atvejus, palygintus maniðkëje Tabou et totémisme ájungimo ritualais, kartais primenanèiais vestuviø apei- â Madagascar, p. 40–47. Ðiuo atþvilgiu verta bûtø perþvelgti ir ambasadoriø priëmimo protokolus, kurie irgi iðreiðkia santykius gas; jie yra artimi teisës á prieglobstá ritualams. Klano, tarp dviejø grupiø. Paþymëtinas kvietimo á sveèius ritualas Centri- kastos ar genties pakeitimo, taip pat natûralizacijos apei- nëje Australijoje, þr.: SPENCER, B., GILLEN, F. J. The Northern gas irgi sudaro atskyrimo, perëjimo bei ájungimo ritua- Tribes of Central Australia. London: Macmillan, 1904, p. 568–579. 11. Þr. CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 157 ir t., 456 ir t. lai. Kai kuriuos ið jø vëliau aptarsime detaliau. 12. SMITH. The Religion of the Semites, p. 206–210; HARTLAND. Ritualai atliekami tiek individams, tiek grupëms. The Legend of Perseus, III, passim. Grupiniams atskyrimo ritualams galima priskirti karo 13. The Private Journal of Captain G. F. Lyon of the H.M.S. Hecla, During the Recent Voyage of Discovery under Captain Parry. Lon- paskelbimà, tiek genties genèiai, tiek ðeimos ðeimai. don: J. Murray, 1824, p. 350. Europietiðkieji bei semitø vendetos ritualai gerai þino- 14. Bibliografines nuorodas þr.: GRIERSON. The Silent Trade, p. mi, todël èia paminësiu tik australiðkuosius, irgi deta- 20–22, 71; WESTERMARCK. The Origin and Development of 45 Moral Ideas, I, p. 593–594. liai apraðytus. Bûrys, ápareigotas ávykdyti kerðtà, pir- 15. CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 237; jis klydo tabu nuëmimà ir miausia atskiriamas nuo bendruomenës ir ágyja savo jungimosi ritualus interpretuodamas grynai individualistiðkai. atskirà tapatybæ; jo nariai negráþta á visuomenæ, kol ne- 16. CISZEWSKI, Stanislaus. Künstliche Verwandschaft bei den Süd- atlieka ritualø, panaikinanèiø tà laikinà tapatybæ ir taip slaven. Leipzig: T. Krakau, 1897, þr. atitinkamai p. 141, 2, 33, 35, 39, 43–45, 54, 57, 34, 63, 3, 38, 40, 35, 46, 54, 55, 45, 47, 27, juos reintegruojanèiø. Vendetos tikslas – atkurti socia- 33, 34, 45, 46, 55, 32, 57, 69, 43, 45, 43–46, 41, 57, 42, 27, 33, 37, liná viená, kurio tam tikra dalis buvo paþeista, ir ðia pras- 38, 41–43, 45, 27, 45, 60–69, 37, 56–57, 34, 37, 39, 55, 56. P. 44 ir me ji primena kai kurias ávaikinimo rûðis bei turi ne- t. bei p. 33 Ciszewskis cituoja ádomø atvejá, kai fraterninis ryðys sudaromas trimis pakopomis (menkas, vidutinis ir stiprus), kas maþai elementø, bendrø su perëjimo ritualais. Apei- primena iniciacijos bei ájungimo á amþiaus grupes pakopas. gos, atliekamos pasibaigus vendetai arba karui (taikos 17. Apie fraterninius ryðius þr. tyrinëjimus, skelbtus Revue des tradi- apeigos),46 yra identiðkos draugystës47 bei svetimðaliø tions populaires ir Mélusine; taip pat TAMASSIA, G. L’affratel- lamento. Turin, 1886; SMITH. The Religion of the Semites, p. ávaikinimo ritualams. 239–248; ROBINSOHN, J. Psychologie der Naturvölker. Leip- Reikia ðiame skyriuje paminëti ir susijungimo su die- zig, 1896, p. 20–26. Netgi Ciszewskio praneðimu (p. 94) remian- vu ar dievø grupe ritualus. Þydø Perëjimas (hebrajø tis, socialiniai fraterniniai ryðiai sukuria stirpresnius tarpusavio saitus nei kraujo giminystë. pesah kaip tik tai ir reiðkia) – tai perëjimo ritualas, dël 18. TAPLIN. The Narrinyeri, 2d ed. Adelaide: T. Shawyer, 1878, p. konvergencijos susimaiðæs, viena vertus, su metø laikø 32–34. Ðis apsikeitimas sukuria ryðá, vadinamà ngiangiampe, ku- kaitos apeigomis, o kita vertus, su iðëjimo ið Babilono riuo Crawley’is (The Mystic Rose) grindë savo „individø tarpu- 48 savio ásiskiepijimo“ teorijà, nematydamas, jog visos apsikeiti- ir sugráþimo Jeruzalën atminimu. Ðios ðventës ritua- mo formos turi vienà ir tà patá tikslà. Apie fraterniniø ryðiø so- là tad sudaro kelios rûðys kombinuotø perëjimo ritua- cialinæ reikðmæ þr. CISZEWSKI. Künstliche Verwandschaft bei lø, aptariamø ðioje knygoje.49 den Südslaven, passim, ypaè. p. 29. Fraterniniai ryðiai gali bûti pastovûs arba laikini, pastaruoju atveju jie gali bûti atnaujinami (þr. ten pat, p. 7, 45, 49 ir t.t.). NUORODOS: 19. Be kitø, þr. HILL-TOUT, C. Report on the Ethnology of the Southeastern Tribes of Vancouver Island, British Columbia. Ið: 1. Organizuotas plëðikavimas (pavyzdþiui, karavanø) bei teisë á gro- Journal of the Royal Anthropological Institute, XXXVII, 1907, p. bá ið suduþusio laivo – tai daugiau ekonominiai bei teisës reiðki- 311–312. niai nei maginiai-religiniai. Vis dëlto kartais, kaip kad Fidþi sa- 20. THOMSON, Joseph. Through Masai Land. London: Law, 1885 lose, teisë nusiaubti suduþusá laivà, regis, turëjo apsaugoti gen- [Apraðytoji apeiga su Thomsonu buvo atlikta Ðiros èagø stovyk- ties teritorijà nuo magiðkai pavojingø svetimðaliø. loje greta masajø teritorijos. – Vertëjos á anglø kalbà Monikos 2. FRAZER. The Golden Bough, I, p. 297–304. TRUMBULL. The B. Vizedom past., toliau M. V.] Threshold Covenant, p. 4–5 ir toliau aptaria tik áëjimo ritualus ir 21. BURTON, R. The Lake Regions of Central Africa. London: Long- tik susijusius su krauju bei slenksèiu. mans, Green, 1860, I, p. 114, 115. 3. CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 414, 250 ir t. 22. LAYARD, A. H. Nineveh and Babylon: Second Expedition to As- 4. GRIERSON. The Silent Trade, p. 30–36, 70–83. syria, 1848–1851. London: Murray, 1861, p. 317 ir t. Apie dakhîl 5. WESTERMARCK. The Origin and Development of Moral Ideas, þr. ROBERTSON SMITH, W. Kinship and Marriage in Early I, p. 570. Arabia, ed. Stanley A. Cook. London: Stack, 1907, p. 48–49. 6. CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 172. [Kontakto taisyklës lieèia tiek globëjà (dâkhal), tiek globotiná 7. WESTERMARCK. The Origin and Development of Moral Ideas, (dakhîl); prisiimamas vaidmuo, suprantama, priklauso nuo ap- I, ypaè þr. p. 586–592 bei visiðkai neiðmanëliðkas iðvadas p. 390. linkybiø, nepriklausanèiø ritualui. – M. V.]

54 r

SKAITYMAI

23. Apie teisæ á prieglobstá þr. TRUMBULL. The Thredhold Cove- apie kelioniø ritualus senovës Indijoje þr.: CALLAND. Altin- nant, p. 58–59. Albasas Hellwigas (Das Asylrecht der Naturvölker. disches Zauberrei, p. 46, 63–64. Stuttgart, 1903) neáþvelgë ryðio tarp tabu ir ájungimo ritualø, su- 37. Tas pats ir nesant namie þvejams, medþiotojams bei kariams, þr.: sijusiø su teise á prieglobstá tarp pusiau civilizuotø tautø, maginës- FRAZER. The Golden Bough, I, p. 27–35; GENNEP, A. van. Ta- religinës pusës; pastaruosius iðtyrë, ið dalies ir ðiuo atþvilgiu, Smi- bou et totémisme â Madagascar, p. 171–172; taip pat þr. nuorodas thas (The Religon of the Semites, p. 53–57, 206–208) ir Ciszewskis knygoje ELLIS, William. History of Madagaskar. London: Fisher (Künstliche Verwandschaft bei den Südslaven, p. 71–86 ir kt.). & Co., 1838, I, p. 167; apie Borneo: HEWITT, Flonrence E. So- 24. DOUTÉ, Edmond. Merrñkech. Paris: Comité de Maroc, 1805, me Sen Dayak Taboos. Ið: Man, VII, 1908, Nr. 12, p. 186–187. I, p. 35–38. 38. [Tesera vadintas tam tikras antspaudas, perlauþiamas á dvi dalis 25. Apie tai detaliau þr. BATCHELOR, J. The Ainu: the Hairy Abo- bei pasiliekamas sau ðeimininko ir sveèio kaip atpaþinimo prie- rigines of Japan. London: Religious Tract Society, 1891, p. 188– monë. – M. V.] 197 (apie arbatos ceremonijas: CHAMBERLAIN. Things Ja- 39. ÂÀÑÈËÜÅÂ, È. Îáîçðåíèå ÿçû÷åñêèõ îáðÿäîâ, ñóåâåðèé panese, p. 333–339); HUTTER, F. Wanderungen und Forschun- è âåðîâàíèé âîòÿêîâ Êàçàíñêîé è Âÿòñêîé ãóáåðíèè. Êàçàíü, gen in Nord Hinterland von Kamerun. Brunswick, 1902, p. 135– 1906, p. 14 [citata ið originalo pagal: ÃÅÍÍÅÏ, Àðíîëüä âàí. 136, 417–418. Taip pat þr. etnologinëse monografijose apie man- Îáðÿäû ïåðåõîäà: Ñèñòåìàòè÷åñêîå èçó÷åíèå îáðÿäîâ. dagumà, etiketà bei svetingumà apskritai. Ìîñêâà: Âîñòî÷íàÿ ëèòåðàòóðà, 2002, p. 40. – Vert. past.]. 26. Teorijas ir pavyzdþius þr.: WESTERMARCK, Edvard Alexan- 40. DAREMBERG, Charles, SAGLIO, Edmond. Dictionaire des an- der. The History of Human Marriage. London: Macmillan, 1891, tiquités grecques et romaines d’aprês les textes et les monuments. p. 73–75; CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 248, 280, 285, 479; Paris: Hachette, 1877–1906, þr.: adoptio, consecratio, detestatio Tne Book of Ser Marco Polo, the Venetian, trans. Henry Yule, ir kt. Apie ávaikinimà tarp pusiau cilizuotø tautø þr. HART- rev. Henry Cordier. London: J. Murray, I, p. 214; II, p. 48 (past. LAND. The Legend of Perseus, II, p. 417 ir t.; FRAZER. The 4), 53–54. Maroke, kaip ir tarp Alþyro kabilø, dukros skolintos Golden Bough, I, p. 21 ir t.; tarp slavø: CISZEWSKI. Künstliche tik „palapinës sveèiui“, bet ne „bendruomenës sveèiui“. Verwandschaft bei den Südslaven, p. 103–109. 27. Ðis atvejis patenka á bendrà vaisingumo ritualø kategorijà; antai 41. CROOKE, William. Typical Castes and Tribes… of the Aryo- sero Marco Polo (II, p. 53) minëtas moterø skolinimas turëjo tikslà Dravidian Tract: Chamar. Ið: Census of India, Ethnographical uþtikrinti gerà derliø ir „þymø materialios gerovës prieaugá“. Appendixes. Calcutta, 1903, p. 174. 28. SPENCER, B., GILLEN, F. J. Native Tribes of Central Australia. 42. Þr. HEWITT, J. N. B. Adoption. Ið: Handbook of American In- London: Macmillan, 1899, p. 98. dians, ed. Frederick Hodge (Bulletin of the Bureau of American 29. Mythes et légendes d’Australie, p. lvi–lvii; apie þmonø skolinimà Ethnology, I, 1907, Nr. 30), p. 15–16. Australijoje þr.: SPENCER, B., GILLEN, F. J. Native Tribes of 43. PECHÜEL-LOESCHE. Volkskunde von Loango, p. 245–246. Central Australia, p. 74, 106–108, 267 ir The Northern Tribes of 44. Nuorodas þr.: POST, Albert Hermann. Afrikanische Jurisprudenz Central Australia, p. 133–139. (Ethnologischjuristische Beiträge zur Kenntnis des einheimische 30. Duomenis þr.: HARTLAND, Edwin Sidney. Concerning the Rite Rechte Afrikas), Oldenburg: Schulze, 1887, I, p. 102. at the Temple of Mylitta. Ið: Anthropological Essays Presented to 45. Þr. SPENCER, B., GILLEN, F. J. Native Tribes of Central Aust- E. B. Tylor, p. 189–202, taip pat Dulaure, Frazerio ir kitø veikalus. ralia, p. 556–568. 31. Þr.: SCHURTZ, H. Altersklassen unt Männerbünde. Berlin: 46. Apie jas þr.: HARTLAND. Rite at the Temple of Mylitta, p. A. Reiner, 1902, p. 203–213, ypaè dël ávairiø bendruomenës na- 250–251; CRAWLEY. The Mystic Rose, p. 377, 239–246; HUT- mø formø ir jø raidos. TER. Wanderungen und Fuoschungen, p. 435–438. 32. Ahadith – tai islamo ðventieji raðtai. Tuo tarpu adab al-kâtib, 47. „Jeigu du vyrai, kurie buvo mirtinai susipykæ, susitinka vienuo- adab al-wuzarñ bei kt. grieþtai skiriami nuo religiniø raðtø – tai se namuose, jie tol negali vienas á kità paþiûrëti, kol bus uþmuð- pasaulietiðki veikalai, skirti aukðtesniøjø þmogiðkø savybiø, adab, ta viðta ir jie bus apðalkstyti jos krauju; o kai taikà sudaro dvi ugdymui (þr. Encyclopedia of Islam, ed. M. T. Houtsma and gentys, tai po iðkilmingo sutarties sudarymo paskerdþiama kiau- M. Seligsohn. Leiden: Brill, 1908). lë, kurios kraujas, kaip tikima, sucementuoja draugystës ryðá“ 33. DOUTTÉ. Merrñkech, p. 31, 91. (SAINT JOHN, Spencer. Life Ain tne Forests of the Far East. 34. FRAZER. The Golden Bough, I, p. 303; taip pat þr. GRIER- London: Smith & Elder, 1862, I, p. 64–65). Þodá „sucementuo- SON. The Silent Trade, p. 33–34, 72–74; WESTERMARCK. The ja“ èia reikia suprasti materialiàja prasme, ne simboliðkai, kaip Origin and Development of Moral Ideas, I, p. 589–594. kad paprastai daroma. Ðis ritualas neturi nieko bendra su slenks- 35. „Kai jau mandarinas susiruoðia kelionën, visi gyventojai iðeina á èiu, kaip kad manë Trumbullas (The Threshold Covenant, p. 21). pagrindines gatves ir iðsirikiuoja ligi miesto vartø, pro kuriuos 48. [Van Gennepas èia klysta: þydø Perëjimas neturi nieko bendra su jis turi iðeiti, ir dar dvi ar tris mylias uþ jø. Visur matyti nubliz- Babilono nelaisve – jis yra susijæs su tikëjimu, jog per paskutinæ ið ginti staleliai, apmuðti atlasu ir padengti saldumynais, likeriais septyniø negandø Egipte þydai buvo Mirties angelo iðgelbëti – jø bei arbata. Visi mandarinà stabdo, ir prieð savo norà jis yra pri- vienø pirmagimiai nebuvo iðþudyti. Angelas atpaþino þydø namus verstas prisësti, paragauti ir iðgerti… Maloniausia dalis, kad kiek- pagal avinëlio kraujo þymæ ant durø staktos. Þr. Ið 12, taip pat vienas pageidauja ko nors ið jam priklausanèiø daiktø. Vienas The Jewish Encyclopedia, Universal Jewish Encyclopedia. – M. V.] nuauna jam batus, kitas nuima kepuræ, kas nors apsiaustà, ta- 49. Man neþinoma, ar ðis paprastas paaiðkinimas jau buvo pasiûly- èiau kiekvienas ið ðiø daiktø bemat yra pakeièiamas nauju, ir tas kada nors anksèiau. Jis paaiðkina þydø Perëjimo ritualø eilës pagaliau praëjæs pro minià jis gali bûti pakeitæs savo batus ko- tvarkà, taip pat mirtá ir prisikëlimà per krikðèioniø Velykas be kius trisdeðimt kartø“ (LeCOMTE, Le Pêre Louis. Nouveaux jokio skolinimosi ið Adonio ritualø ar kt. Ði ðventë – tai nuo pat mémoires sur l’état présent de la Chine, 3d ed. Paris: J. Annison, pradþiø perëjimo apeiga, tolydþio suëmusi savin ávairius elemen- 1700, II, p. 53–54. Naujesniø duomenø þr.: DOOLITTLE. So- tus, kurie kitose tautose liko nepriklausomi. cial Life of the Chinese, II, p. 235–236, 302–303). 36. Tabou et totémisme â Madagascar, p. 249–251, 169–170; apie su- Versta ið: Arnold van GENNEP. The Rites of Passage. gráþimo ritualus apskritai þr.: FRAZER. The Golden Bough, I, The University of Chicago Press, 1960, p. 306–307; sugráþus kariams, þr.: LAFITAU, Joseph Francois. p. 26–40: 3. Individuals and Groups. Mæurs des sauvages amériquains comparées aux mæurs des pre- miers temps. Paris: Saugrain l’Aîné, 1724, II, p. 194–195, 260; Ið anglø kalbos vertë Dainius RAZAUSKAS

55 l

ATMINTIS

Sakralumo paieðkos

Ðiame pokalbyje 7–8-ojo deðimtmeèiø etnokultûriná sàjûdá ir kitas to meto kultûrinës raiðkos formas bei dvasines atramas prisimena ir vertina menotyrininkas, poetas ir eseistas, o tuomet – pirmasis Vilniaus kraðtotyrininkø ramuvos pirmininkas, Alfonsas ANDRIUÐKEVIÈIUS.

Ið pradþiø rûpëtø atsigræþti á 7-ojo deðimtmeèio pa- þinote, egzistavo daug neoficialiø reikalavimø. Vie- baigà – kaip randasi etninës tradicijos gaivinimo idë- nas pavyzdys – rengi Rasos ðventæ Kernavëje. Tuo- jos, ramuvos sambûris? met turi, be jokios abejonës, bendradarbiauti su vie- Visa, kà sakysiu, yra mano poþiûris. Tai, kaip man tine valdþia, apylinkës taryba ar kokiu kolûkiu. Jie ið tada atrodë, ir tai, kà að dabar prisimenu. Þinote, tie karto teiraujasi, kas jûs tokie, kas jums leido, kas jums dalykai neabsoliuèiai sutampa. pritarë, ir jei turi kaþkieno pasiraðytà planà, tai kalba Tai kilo ið tam tikros opozicijos. Jeigu tos opozici- jau visiðkai kita. jos nebûtø buvæ, gal ði veikla ir nebûtø susiformavusi, Kitas pavyzdys – mes kurá laikà leidome laikraðtëlá o gal ir bûtø, neþinau, bet konfrontacija – o su kuo, að „Ramuva“. Þinoma, iðleisti leidiná be raðytinës ar ko- truputá vëliau pasakysiu – turëjo reikðmæ ir buvo vie- kios kitokios sankcijos ir likti nenubaustam buvo ne- nas ið jos akstinø. ámanoma. Kol jis ëjo oficialiai, mes visada kreipdavo- Konfrontacija su kuo? Pirmiausia tai buvo konfron- mës á vadinamàjá Glavlità – egzistavo tokia organiza- tacija su vakarietiðka kultûra, antra – tai buvo kon- cija. Jei ten nenorëdavo dëti vizos, kad leidþia leisti, frontacija su krikðèionybe. Dabar, þiûrint ið ðiø laikø, vël ieðkodavome, kas mus paremtø. Sakykime, daþnai þmonëms kartais atrodo, kad pagrindinë konfrontaci- dël „Ramuvos“ laikraðtëlio leidimo kreipdavomës á LKP ja turëjo bûti su tarybø valdþia. Bet, kaip að tada ma- Centro komiteto, atrodo, Kultûros skyriaus vedëjà Si- èiau, ir kaip, man atrodo, kolegos matë, ir kaip að da- gizmundà Ðimkø. Jis fotografavo, pats buvo þmogus bar prisimenu – pagrindinë konfrontacija buvo su ðiais „prie meno“ ir kaþkiek neabejingas tautiniams daly- dviem reiðkiniais. kams. Tada jis paskambindavo „Glavlito“ virðininkui Negalima sakyti, kad neegzistavo tam tikra kon- Icchokui Gurvièiui, ir tai duodavo rezultatø. frontacija su sovietine sistema, bet ði konfrontacija gal Galimybæ kolaboruoti su tarybø valdþia lëmë ir tai, buvo maþiausiai regima, maþiausiai artikuliuojama ir kad að dirbau (jau iðëjæs ið Kraðtotyros draugijos) Kul- menkiausiai realizuojama (iðskyrus, þinoma, vienà as- tûros paminklø apsaugos taryboje, kuri tuo metu pri- pektà). Mes, kiek ámanoma, stengëmës net pasitelkti klausë Kultûros ministerijai ir kurià tiesiogiai ðefavo tà tarybø valdþià á pagalbà, net jeigu mûsø tikslai ir tas pats kultûros ministro pavaduotojas Jakelaitis. Ga- uþmojai nesutapo – ne socializmà, aiðku, mes norëjo- lëjau pas já nueiti, o jei ið gatvës ateitø þmogus, jam me Lietuvoje pastatyti ar pagerinti… sakytø: „Ko tu nori“? Be to, ramuva juk buvo oficialiai Kaip tai atrodë? Mes, bent ið pradþiø, stengëmës ásteigta kaip Paminklø apsaugos ir kraðtotyros draugi- viskà daryti vieðai, su institucijø pritarimu, leidimu. jos padalinys, o jà taip pat ðefavo Jakelaitis (buvo ofi- Organizuodami Rasos ðventæ ar Vëlines, parengdavo- cialusis jos pirmininkas). Beje, todël gal buvo net ir me renginio planà, suraðydavome, kas kà daro, kas privalu turëti jo „suderinta“? O kadangi mes buvome dalyvauja ir kt., ir papraðydavome, kad Vytautas Jake- paþástami, dirbome toje paèioje sistemoje, gauti vizà laitis, kuris tuo metu buvo kultûros ministro pavaduo- buvo ámanoma. tojas, mums uþraðytø „sutinku“ ar „neprieðtarauju“, ar O konfrontacija su Vakarø kultûra ir su krikðèio- „suderinta“. nybe? Paskui jau viskas pakrypo truputá kitaip. Mûsø akimis, krikðèionybë buvo viena ið ekstrema- Ðvenèiø planus reikëdavo pateikti Kultûros mi- liausiø vakarietiðkos kultûros iðraiðkø. Tad natûralu, kad nisterijai? mes ëmëmës tø etniniø dalykø, kuriuos neva ir Vakarø Tokio oficialaus reikalavimo kaip ir nebuvo, bet, kultûra, ir krikðèionybë naikino, smerkë, draudë.

56 r

ATMINTIS

Jonas Trinkûnas ir Alfonsas Andriuðkevièius. 1969 m. Ilgës Rykantuose.

Vis dëlto kiek Vakarø kultûra ir krikðèioniðkoji tra- Treèias – vis dëlto nemaþai daliai tuometinës inte- dicija buvo veiksni 7-ojo deðimtmeèio Lietuvoje? Ar ligentijos ar ðviesuomenës tautinës vertybës, matyt, bu- tikrai tai buvo tas objektas, su kuriuo reikëjo kon- vo kaþkiek svarbesnës negu krikðèioniðkosios. Mes pri- frontuoti? klausëme tai daliai, ir ðitokiu keliu buvo einama. Bet Na, dël to galima daug diskutuoti. Bet buvo kaþkoks tai yra mano matymas, mano versija, kaip kitiems at- iðeities taðkas. Galiu pasakyti, kad að niekada nebuvau rodë ir atrodo, að neþinau. Ir mûsø sàmonëje, ir mûsø svarbus ðito judëjimo ideologas – pagrindinis ideolo- þodþiuose skeptiðko poþiûrio á katalikybæ, á krikðèio- gas visada buvo Jonas Trinkûnas, ideologu kaþkiek bu- nybæ ir á vakarietiðkà kultûrà, be jokios abejonës, buvo ir Antanas Danielius. Að ðiek tiek prisidëdavau prie vo. Daug. tos ideologijos formavimo, bet mano funkcijos buvo Kiek tuo metu ið namø aplinkos buvo perimama daugiau organizacinës. Að turëjau nemaþai energijos ir tiek krikðèioniðkosios, tiek gyvosios etninës tradicijos uþsispyrimo, ir tai pravertë darant konkreèius darbus. patirties? Kà Jûs ið ðeimos buvote paveldëjæs? O iðeities taðkas buvo toks. Tai galbût galima aið- Tuo metu, kai ëmiausi ðios veiklos, að neturëjau gy- kinti asmeniniais, iðankstiniais, seniai ið kaþkur kilu- vosios etninës tradicijos patirties. Mano tëvai buvo vals- siais impulsais. Tuo metu Marija Gimbutienë mums tieèiai, bet nebuvau bendravæs su kokiais iðkiliais dai- darë didelá áspûdá ir poveiká, o Gimbutienës tekstuose nininkais, pasakotojais, mano ðeimoje tokiø nebuvo, konfrontacija su krikðèionybe, kaip senuosius dalykus taigi ypatingesnio ryðio su folkloru ið ðeimos nebuvo naikinanèia jëga, regis, egzistavo. ágyta. O dël krikðèionybës – mano ðeima buvo labai

57 l

ATMINTIS

tikinti, bet juo labiau ðeima tiki ir juo labiau verèia rimèiau susipaþinau su liaudies kultûra. Tiesa, ne tiek tikëti vaikus, tuo labiau tie vaikai spiriasi. Tad mano su þodine, daugiau su plastine. Man teko vaþinëti po ryðys su krikðèionybe – kaip natûralus, ið ðeimos pa- visà Lietuvà, maèiau dar tebestovinèius koplytstulpius, veldëtas – jau buvo nutrûkæs. Faktiðkai að neturëjau skulptûras juose, piliakalnius ir medines baþnyèias. Ir nei vieno, nei kito ryðio. tuo metu visa tai mane labai domino, jaudino ir intri- Man, matyt, kaip ir daugumai, buvo svarbus – pagavo. Tai prisidëjo prie ëjimo ðia kryptimi. O paskui vartokime ðià sàvokà – sakralumas. Sakralumo ilge- staiga atsirado ir þmoniø, kurie ëmë formuoti tam tik- sys, stygius buvo mumyse, ir èia buvo to stygiaus lik- rà, su tais dalykais susijusià ideologijà, ir tai virto ádo- vidavimo galimybë, nes etninæ kultûrà mes pirmiau- miu reiðkiniu. sia ásivaizdavome kaip tam tikrà sakralumà, kurio tuo- Jonas Trinkûnas ir Vacys Bagdonavièius ramu- metinëje situacijoje ir mums, ir kitiems trûko, antra, vos atsiradimà sieja ir su Lietuvos–Indijos bièiuliø tas sakralumas buvo pranaðesnis uþ krikðèioniðkàjá, draugija. Kiek tuo metu buvo aktualios orientalis- krikðèionybës siûlomà sakralumà tuo, kad jis buvo ir tinës idëjos? egzotiðkas, ir vietinis. Galbût ðitie dalykai turëjo áta- Taip taip. Að jau minëjau, kad buvo svarbus to sak- kos. Beje, bûtent sakralumà laikyèiau tuo aspektu, ku- ralumo egzotiðkumas. Ne tik pats sakralumas, bet ir riuo mes ir ið esmës, ir akivaizdþiausiai konfrontavo- tai, kad jis buvo egzotiðkas. Aiðkindamiesi tà sakra- me su tarybø valdþia. lumà, ið karto galime eiti ir prie Indijos temos. Mums Tai ðtai atsakymas á Jûsø klausimà – nei etninës, nei tuo metu imponavo teorijos, teigianèios lietuviø ge- krikðèioniðkosios bent kiek stipresnës tapatybës ma- netiná ryðá su indais, su arijais, bendrà kilmæ. Apie tai nyje nebuvo, o ðtai domëjimasis etnine lietuviø kultû- uþuominø esama ir Gimbutienës tekstuose, bet svar- ra mane traukë egzotiðku etniniu vietiniu sakralumu ir biausias ðaltinis buvo keliautojas Antanas Poðka. Að todël að á tà veiklà kuriam laikui buvau pasinëræs. jo asmeniðkai nepaþinojau, tik porà kartø buvau su- Kokios, be etninës tradicijos, buvo to meto dvasi- sidûræs, bet já asmeniðkai paþinojo Danielius ir Trin- nës atramos? Kokie autoritetai telkësi tuometiniame Vil- kûnas, turbût ir Bagdonavièius. Poðka buvo vienas ið niaus universitete? tø þmoniø, kurie palaikë lietuviø ryðio su indais, sans- Vienas dalykas – kalbëti apie þmones, kitas – apie krito bendrumo su lietuviø kalba idëjà... Mes tada kultûros reiðkinius. Kadangi að Universitete studija- skaitydavome tokio Suniti Kumaro Chatterji knygà vau ne lietuviø, o rusø kalbà, tai ten pora þmoniø „Baltai ir arijai“, ir ji tada mums labai imponavo, man man buvo svarbûs. Pirmiausia, kaip vakarietiðkos mo- rodos, dar ir Indijos bièiuliø draugijos nebuvo… dernios kultûros þinovai. Sakykime, anglø kalbos dës- O Vedø tekstø, Upaniðadø vertimø skaitymas buvo tytojas Dmitrijus Kopelmanas, dëstytoja Cecilija Ge- tik egzotika? cienë, kuri dëstë Vakarø literatûrà, dëstytoja Zinaida Að vël gráþtu – egzotiðkas sakralumas. Suprantat, Zakarian, kuri mums skaitë kalbotyros ávadà ir mane tai nebuvo tokia egzotika kaip kinø ar japonø mitø jau ðiek tiek supaþindino su struktûralizmu. skaitymas. Kinø ir japonø mitø skaitymas buvo egzoti- Universitete mane labai traukë modernioji Vaka- ka ir daugiau nieko, o èia buvo ir egzotika, ir sakralu- rø kultûra – ne XIX a., o bûtent modernioji – ir dailë, mas, ir giminystë. Tas sakralumas bûdavo apèiuopia- ir literatûra, ir að labai godþiai ieðkojau kontaktø bû- mas bûtent jauèiant giminystæ. Populiaru buvo gretin- tent su ja. Bet, baigæs Universitetà, iðëjau á kariuo- ti sanskrito ir lietuviø kalbos þodþius, dievus ar ðven- menæ, gráþæs pradëjau dirbti Kraðtotyros draugijoje, tybes vienoje ir kitoje sistemoje. Tada tai þadino gimi- paskui perëjau á Paminklø apsaugos tarybà, ásitrau- nystës jausmus, vadinasi, skaitant rusiðkai „Dhamapa- kiau á kraðtotyros reikalus ir jie mane sudomino. Kai dà“, Upaniðadas ar kokius kitokius senosios indø kul- buvo steigiama ramuva, gal dël organizaciniø savy- tûros veikalus, ne vien egzotika rûpëjo… Ðie du reið- biø, buvau iðrinktas jos pirmininku. Ið pradþiø jà va- kiniai siejosi, ir tos idëjos viename kontekste pynësi ir dino klubu, manë, kad ramuva yra tik pavadinimas, teikë visam kam tam tikrà prieskoná. bet mes ðá þodá vartojome kaip bendriná. Oficialus 7–9 deðimtmeèiø lietuviø poezijoje, dailëje, muzi- mûsø vardas buvo – Vilniaus kraðtotyrininkø ramu- koje vaisingas buvo bûtent archaikos ir modernybës va. Jau tada, viena vertus, að dirbau Kraðtotyros drau- derinys. Ar ramuvieèiai domëjosi, skaitë, tarkim, nau- gijoje, antra – buvau ramuvos pirmininkas, treèias jausià savo bendraamþiø poezijà? dalykas – tai mane ëmë rimtai dominti. Ar galëjo bûti ir kitos krypties átakø? Kiek etninës Dirbdamas Kraðtotyros draugijoje að pirmà kartà kultûros gaivinimo sàjûdis – vieðas visuomeninis ju-

58 r

ATMINTIS dëjimas – galëjo veikti bendràjá kultûriná gyvenimà, þinovas. Geda ar Repðys nebuvo laikomi tokio rango inspiruoti profesionaliàjà kûrybà? figûromis, bet jie vis tiek buvo pusiau saviðkiai. Èia labai daug klausimø glûdi, kad viskà aptartu- Savo kûryboje jie remiasi mitopoetiniu etninës tra- me, turëtume keliauti dvi savaites ant kupranugariø dicijos sluoksniu. Tad dar gráþèiau prie klausimo, ar per Sacharà ir tada po truputá atsakyèiau… profesionalø græþimasis á archajiðkiausias tradicijos for- Vienas ið aspektø, kuris mus baidë nuo vakarietið- mas buvo laikmeèio reiðkinys, ar jam galëjo turëti áta- kos kultûros, buvo jos pesimistiðkas dramatizmas. Ði kos ir aptariamas visuomeninis judëjimas? pagrindinë modernios vakarietiðkos kultûrinës pasau- Manau, kad tai buvo, kaip Jûs sakote, laikmeèio lëjautos konstanta mums buvo svetima. Na, imkime reiðkinys, ir sutikime, kad daug kas galëjo bûti daro- ekspresionizmà dailëje – ar vokieèiø ekspresionizmà, ma panaðiai, bet savarankiðkai. O kontaktø, be jokios ar koká Chaimà Soutine’à, ar anglus, ar Niujorko mo- abejonës, buvo, ir tie kontaktai pastiprindavo vieni ki- kyklà – dramatiðkas pesimizmas labai juntamas, ne- tus. Dailininkai Vincas Kisarauskas ar Birutë Þilytë, Al- paisant to, kad ekspresionistai ir kiti modernizmo at- girdas Steponavièius, Vladas Vildþiûnas taip pat bent stovai eksploatavo liaudies kûrybà. Palyginæs liaudies kiek eksploatavo liaudiðkas kûrybos formas, buvo ne- meistro iðdroþtà dievukà ir kokio Constantino Brancu- abejingi liaudies kûrybai – juk buvo „baisi“ mada eiti si’o skulptûrà, rasi plastiniø panaðumø… Bet tai for- pirkti verbø, vaikðèioti Verbø sekmadiená tomis ver- malûs dalykai. O gelminis pesimistinis ir, pabrëþiu, dra- bomis apsikrovus, kolekcionuoti liaudies skulptûrà, matiðkas nusiteikimas mums vis dëlto buvo svetimas. dievukus – Repðys turëjo tø dievukø didþiausià kolek- Pasaulëjautà, susijusià su etniniais dalykais ir su Indi- cijà. Tai buvo mada, kuri siejosi ir su tomis sakralumo, ja, mes suvokëme kaip harmoningà, kaip ðviesià, kaip atramos taðko paieðkomis. Bet ðie dailininkai, gerbda- viltingà. Tai ir buvo takoskyra. mi liaudies kûrybà, dievindami jà, vis tiek në kiek ne- Kitas dalykas – ramuvieèiai nelygu ramuvieèiams, abejojo moderniosios Vakarø kultûros verte, o mes ja në kiek neabejoju, kad buvo tarp ramuvieèiø þmoniø, abejojome. Tai buvo svarbus skirtumas. Nors tada be- gerai paþástanèiø Vakarø moderniàjà kultûrà, kaip koks maþ visi menininkai garbino liaudies kultûrà, bet ne- Danielius. O buvo ramuvieèiø, kurie á tà pusæ ir þiûrë- maþa jø dalis palankiai þiûrëjo ir á katalikybæ – ir á ti nenorëjo ir kuriø intelektinis lygis iðvis buvo men- moderniàjà kultûrà, ir á katalikybæ. O mes visiðkai ki- kas, jie vadavosi tiktai radikaliais ðûkiais. Buvo du la- taip þiûrëjom ir á katalikybæ, ir á Vakarø kultûrà, garbi- bai skirtingi poliai, ir, sakykime, ta intelektualesnioji nome tà paèià liaudies kultûrà, bet galbût kaþkokius dalis, be abejonës, þinojo, kà darë Bronius Kutavièius, gilesnius jos sluoksnius. Sigitas Geda ar Petras Repðys. Ta grupelë, kuri, kaip Ar atsigræþimas á liaudies menà sietinas su rezis- sakiau, buvo lyg koks variklis, mano akimis þiûrint, tencine dvasia? Ar dievukø kolekcija kaupiama todël, ðiuos þmones ir ðiuos reiðkinius turëjo laikyti pusiau kad jie naikinami, ar jie suvokiami kaip estetinë ar dva- savais. Nors susitarimo, kà laikysime savais, nebuvo. sinë vertybë? Geda, Repðys kartais lankydavosi mûsø renginiuo- Abu aspektai egzistavo. Vienas – rasti tame dvasi- se, bet jie buvo pusiau svetimi, nes jø kûryboje vaka- næ atgaivà, o kitas – tiesiog kaip kokiam muziejinin- rietiðkos kultûros sluoksnis buvo gana didelis. kui apsaugoti nuo sunykimo. Bet dailininkams saugo- Að pats su Geda buvau paþástamas, draugavome jimas nuo sunykimo galbût buvo svarbëlesnis uþ dva- jau nuo studijø laikø. Jau Universitete buvau susidû- sinæ atgaivà. Panaudojimas savo kûryboje ir iðsaugo- ræs su vakarietiðka kultûra, vëliau ðie ryðiai buvo pri- jimas nuo sunykimo. O mums vis dëlto labiausiai rû- slopæ, galbût net maniau, kad jie visiðkai nutrûks, bet pëjo bûtent dvasinis aspektas, paèiø atsigaivinimas ir taip neávyko. Ir Gedos, ir Repðio kûryba man impona- atgaivinimas kitø, remiantis nematomais ðiuose reið- vo visà laikà, man jie buvo visai savi. Nors… þmogus kiniuose glûdinèiais dalykais. Tokià vos áþiûrimà skirtá nëra logiðkas padaras, vienais atvejais jis gali elgtis vie- taip pat galima formuluoti. naip, kitais – kitaip. Neatsimenu, kad mes bûtume kvie- O dël rezistencijos, tai, turint galvoj visus pradþioj tæ Gedà á kokià Rasos ðventæ. suminëtus faktus ir prisimenant, kad faktinis bendra- 1969 metais buvo kvieèiamas… darbiavimas su oficialiomis institucijomis vyko ir be Buvo? Buvau pamirðæs… Kad Martinaitis buvo – jo nebuvo galima iðsiversti, jau esu uþsiminæs, kad tai taip, o kad Geda – neatsimenu, bent jis mums ne- giluminë rezistencija vis dëlto buvo. Oficialioji so- buvo tokia figûra, kokia buvo Eugenija Ðimkûnaitë ar vietinë, ar tarybinë, ar socialistinë kultûra iðvis buvo koks Rièardas Mironas – indø kultûros ir sanskrito orientuota á desakralizacijà. Tai vien mûsø pastangos

59 l

ATMINTIS

ieðkoti sakralumo, kaip sakiau, jau buvo opozicija pa- kas gilesnis dalykas, jis bûtent á sakralumà veda. Tai grindinei ðitos kultûros krypèiai. Þodþio „sakralumas“ viena, kas mus galëjo nuteikinëti skeptiðkai politinio perdaug negalëjome vartoti ir tos sàvokos propaguoti. tautiðkumo atþvilgiu, o antras dalykas – politinis tau- Jûs þinote tarybinæ kultûrà – desakralizuota kultûra. tiðkumas buvo itin draudþiamas, pavojingas. Sugiedoti, Dievo nëra ir ið viso antgamtiniø reiðkiniø, anapusy- pavyzdþiui, kokià nors mitinæ dainà, atliekant beveik bës nëra. O koks sakralumas be anapusybës? religines apeigas, praktiðkai niekuo negrësë – èia tau- Matote, kaip keista – mes bendradarbiaujame, tosaka. Bet sugiedoti Lietuvos himnà – visiðkai kas ki- planus tvirtiname, jø atstovus kvieèiame á ramuvos ta. Ta rizika taip pat turëjo reikðmës. tarybà (labai troðkome, kad toje taryboje kaip koks Paminëjote Vydûnà ir Maironá. Vydûnà mes labai perkûnsargis bûtø bent du trys komunistø partijos eksploatavome. Tai sietina ir su jo nuostata dël lietu- nariai – ir buvo; viena net ið tuometinio LLKJS CK; viø kilmës, ir su Indijos kultûros iðmanymu, galø gale, gerai jausdavomës, kai viskas tame iðoriniame aukðte á já labai gilinosi Bagdonavièius. O Maironio gal ið vi- legalu, patikrinta, vieða ir t.t.). Bet patys, be jokiø so neeksploatavome. Arba – menkai. pokalbiø, jauèiame, kad gilumoje, bent jau minë- Bet, nepaisant labai atsargios ramuvieèiø laikyse- tuoju aspektu, einame prieð ðità sistemà, prieð ðità nos, vis tiek bûta represijø? Ar Jums jø neteko patirti? kryptá (sakralumo paieðkos jau savaime kirtosi su ge- Situacija darësi vis nepalankesnë. Að asmeniðkai jo- neraline tarybinës kultûros linija). O iðorëje su ja kiø represijø nepatyriau, bet kitkas, kà að patyriau, bu- bendradarbiaujame. vo viena ið prieþasèiø, dël kuriø pasitraukiau ið to ju- O ðvenèiø patirtis? Tie iðgyvenimai vien su sakra- dëjimo. 1969 metais vis nenoriau bûdavo uþraðoma lumu sietini ar ir su religiniais iðgyvenimais? teigiama rezoliucija, vis sunkiau sutinkama leisti „Ra- Na matote, sakralumas þmoniø pasaulyje negali bû- muvos“ laikraðtëlá ar ið viso nesutinkama. Nueini pas ti bekûnis – anapusiniame pasaulyje jis yra bekûnis, Jakelaitá su kokia programa – jau siûlo kaþkà iðbrauk- bet èia jis turi ágyti kaþkokius pavidalus, o elementa- ti. Buvo jauèiamas tø dalykø gniauþimas – reikalauja- rûs sakralumo reiðkimosi bûdai – tai visokie religiniai ma, neminint to þodþio, tam tikros redukcijos. Ta pras- objektai, apeigos ir kt. Mes, þinoma, atlikinëjome kaþ- me galima sakyti, kad spaudimas buvo. kokias apeigas, bet vadindavome tai liaudies papro- Daugiausia komplikacijø turëjo turbût Jonas. Jo pa- èiais. Sàvoka „liaudies paproèiai“ irgi buvo kaip per- ðalinimà ið darbo (tiesa, tai ávyko jau kiek vëliau) gal- kûnsargis – èia nieko tokio, èia tik paproèiai. Ne reli- bût jau galima pavadinti represijomis. Bet kad kà pa- gija, ne sakralybë, ne magija – tai yra tiesiog liaudies sodintø á kalëjimà – neprisimenu tokio atvejo. Að to- paproèiai. Bet atlikinëdami tuos paprotinius dalykus – kiø dalykø nepatyriau – nei manæs ið darbo paðalino, aukurà, kokià stebulæ uþdegdami ar vainikus leisdami nei kaip nors kitaip nubaudë, tik gniauþimas vis stip- Nerimi, mes jautëmës vykdà tam tikras religines apei- rëjo. Tai viena ið prieþasèiø, kodël að ið tenai iðëjau. gas – jautëmës vykdà… Ir tas sakralumas, þinoma, jun- Be to, kai dirbau Kraðtotyros draugijoje, Vacys gësi su tam tikru religiðkumu, bet tikrai ne su krikðèio- Milius, kuris tuo metu dirbo Istorijos institute, man niðku. Buvo kalbamos ið tautosakos paimtos maldelës pasiûlë raðyti disertacijà apie valstieèiø baldus. At- dievaitei Gabijai ar Perkûnui, Mënuliui. Mënulis bu- seit, netyrinëta sritis, tu èia dirbi… Tuo metu buvau vo laikomas kaip ir dievu, ir Saulë… Bet tai buvo at- áklimpæs á tuos reikalus, o baldai irgi tos kultûros liekama tarytum paproèiø gaivinimo paradigmoje. Pa- dalis. Þinoma, ne tokia, kaip sakmës arba mitinës vartokime toká ámantrø þodá. liaudies dainos, bet plastiniai dalykai man buvo ádo- O buvo ðventëje kokiø tautiniø, patriotiniø elemen- mûs, tad sutikau raðyti disertacijà, po trupuèiukà tam tø? Kas juos galëjo atstoti – Vydûnas, Maironis? ruoðiausi ir jau 1970 metais ástojau á aspirantûrà. Nelabai… Kalbu, kaip maèiau. Mums buvo skirtu- Bet prieð stojant, jau nepamenu kas, ar pats Milius, mas tarp mitinio paprotinio ir vulgaraus þodþio, – folk- ar Angelë Vyðniauskaitë, ar net keli þmonës uþuo- lorinio tautiðkumo ir politinio tautiðkumo. Politinio minomis ar tiesiai man sakë, kad direktorius vargu tautiðkumo apraiðkø arba ið viso nebuvo, arba men- ar norës, kad ástoèiau á aspirantûrà, nes esu susijæs ka jø tebuvo. O að asmeniðkai kaþkaip net ir skeptið- su tuo judëjimu. kai þiûrëjau á politines tautiðkumo apraiðkas. Mums Dar vienas dalykas – Trinkûnas ið ðitos bendrosios (man) galbût atrodë – tuomet taip neformulavome, bet ramuvos pasitraukë pirmas, dar prieð mane. Kodël, dabar formuluoju – kad politinis tautiðkumas galbût neatsimenu, mes su juo apie tai nekalbëjom, bet spë- yra kaþkoks pavirðutinis. O mitinis tautiðkumas yra kur jau, kad, prieðingai nei að, dël kaþkokiø radikalesniø

60 r

ATMINTIS dalykø, kuriø jau nebereikëtø derinti su Ðimkum ar- tiesiai á akis niekas taip neformulavo. Jeigu, tarkim, ba Gurvièium. Tai toks nubyrëjimas, spaudimo stip- susituoki baþnyèioj ar vaikà pakrikðtiji, net jeigu kar- rëjimas ir grësmë, kad nepakliûsiu á tà moksliná dar- tais vaikðtai á baþnyèià – á tai dar buvo þiûrima ðiek bà, pastûmëjo mane pasielgti ðtai ðitaip. tiek pro pirðtus, bet jeigu buri religinæ organizacijà – Tuo metu suartëjote su dailininkais… visiðkai kitas dalykas. Vienas ið dailës srities ypatumø, Net ir paniræs á ramuvos reikalus að senø kontaktø kalbant apie pavojus, kilusius ramuvai, buvo tas, kad ir su Repðiu, ir su Geda nebuvau nutraukæs, paskui jø dailininkai kuria individualiai – jie turi savo dirbtuves. atsirado ir daugiau – Linas Katinas, Valentinas Anta- O tokio reiðkinio, kad vaikðèiotø kokia Dailininkø sà- navièius, Vincas Kisarauskas, Algimantas Kuras ir kt. jungos ar kita komisija po dirbtuves ir tikrintø, kà tie Man darësi vis ádomesnë ðiuolaikinë lietuviø dailë, ir, dailininkai jose daro, tarsi nebuvo. Savo dirbtuvës erd- þinoma, vël manyje prabudo moderniosios Vakarø kul- vëje dailininkas jausdavosi pakankamai laisvas… O tûros ir dailës ilgesys. Be to, jauèiau jau kaþkoká sotu- ramuvos veikla buvo realizuojama ne dirbtuvëje… mà nuo kontaktø su etnine kultûra, ir, galø gale, kai Gráþkime prie etninës tradicijos gaivinimo sàjûdþio paraðiau disertacijà, tai man ið viso jau uþteko – að jos vertinimø. Ðiandien neretai á já þvelgiama su skepsiu ir neneigiu, neraðau jai jokiø minusø, bet að jau jos bu- nepasitikëjimu. Argi tuomet ágyta pozityvi dvasinë pa- vau „atsivalgæs“. tirtis nëra savaime vertinga? Galima kalbëti ir apie kon- Nuo mokyklos raðinëdavau, buvo stiprus noras kretesnius ðios veiklos rezultatus… padaryti kaþkà ið þodþiø, tad ëmiausi já realizuoti, Matote, kaip… Kad kurá laikà kaþkokiai daliai þmo- raðydamas apie dailæ. 1974 metais paraðiau savo pir- niø tai buvo tam tikra dvasinë atrama, abejoti visiðkai mà recenzijà, ir po to jau viskas ëjo dideliu greièiu netenka. O jeigu jau taip buvo, vien ðitas faktas nelei- pirmyn. dþia to dalyko nubraukti. Jeigu net 20 ar 50 þmoniø Ar tylusis modernizmas dailëje buvo maþiau rizi- dvejus trejus metus buvo atradæ dvasinæ atramà, ji gi kingas? Ar èia buvo iðvengta bendradarbiavimo su vie- neiðgaravo per vienà dienà…. ðosiomis struktûromis? Kita nuomonë – tai buvo maþasis sàjûdis, ið kurio Mano pirmojoje knygoje yra gana didelis tekstas, radosi Atgimimo sàjûdis… kuris vadinasi „Seminonkonformistinë lietuviø tapy- Manau, kad ne. Galbût sàlyèio taðkø esama, bet ba“. Ðiame þodyje viskas ir glûdi. Ten yra skyrelis „Kas tuomet prisiminkime skirtá, kurià suformulavau – tarp ciesoriaus – ciesoriui“: buvo dailininkø, kuriø kûry- politinio tautiðkumo ir etninio tautiðkumo. Þinoma, bos dalis buvo skirta sau, draugams, bièiuliams, o da- kaþkokiø sàlyèio taðkø tikriausiai buvo – to nepaneig- lis kûrybos – vienø didesnë, kitø maþesnë – tokia, kad si, kaþkas galëjo pereiti ið vienur á kitur, kaþkas kaþkà bûtø priimta á parodas. Vienø dailininkø kûryboje tie inspiruoti, bet ðis Sàjûdis yra politinis sàjûdis, be to – dalykai maþai skyrësi, o kai kuriø skyrësi radikaliai. su baþnyèia, tad nemanyèiau, kad bûtø pagrásta já lai- Viena vertus, þmogus tuometiniame mûsø kontekste kyti ano sàjûdþio vaiku. „darë“ ultramodernizmà, antra vertus – á parodà neðë Dëkoju uþ pokalbá. kone Lenino portretà. Á parodà darbus neðti reikëjo dël Kalbëjosi Saulë MATULEVIÈIENË to, kad ten galbût juos nupirks – nors beveik visi dailininkai dëstë ar pan., bet pinigai, suprantama, buvo MEMORY reikalingi. Ástoti á Dailininkø sàjungà taip pat galëjai In Search of the Sacred tik dalyvavæs tam tikrame skaièiuje parodø, ir tiktai Saulë MATULEVIÈIENË talks to the art critic, poet ástojæs á Sàjungà, turëjai teisæ gauti dirbtuvæ… Dël to and essay writer Alfonsas ANDRIUÐKEVIÈIUS who semi bûdavo ir anekdotiðkø atvejø – oficialiosios kul- looks back on the regional studies movement of the tûros atstovams, priþiûrëtojams labai svarbus buvo kû- 1960s and 1970s. Andriuðkevièius was the first leader rinio pavadinimas – tai jau tam tikra jo interpretacija. of the newly founded regional studies movement called Tai Kisarauskas tà patá paveikslà buvo pavadinæs „Va- Ramuva. He thinks that as a way of confronting the karienë Emause“ – ten trys tokios deformuotos galvos, Western culture this movement turned back to the old bet, duodamas á parodà, já pervadino – „Trys kaukës“. Baltic culture and religion looking for the sacred in them. The Soviet resistence was minimal and held with O kà, negali trys kaukës ant sienos kabët? Ir èia buvo some collaboration with the government institutions ðiek tiek konformizmo… of the time. Some time later Andriuðkevièius left the Tais laikais labai ryðkiai buvo skiriami du dalykai – movement for professional art where the values of the asmeninë veikla ir visuomeninë. Mes tai jutom, nors „Western world“ inevitably reigned.

61 l

PAÞINTYS

Vlado Ðaulio (1902–1977) archyvas

Aleksandras STABRAUSKAS

2006 m., rinkdamas medþiagà moksliniam darbui Biografija2 apie vienà istoriná Vilniaus akmená Þvëryne, susitikau su kraðtotyrininko, poeto, spaudos darbuotojo Vlado V. Ðaulys gimë 1902 m. rugpjûèio mën. 27 (senuo- Ðaulio, kuris tà akmená 1958 m. surado ir nufotografa- ju stiliumi – 14) d. Raseiniø r. Baltkarèiø k. beþemio vo, sûnumi. Vigintas Ðaulys (g. 1958 m.) iki ðiol iðsau- valstieèio ðeimoje. Vaikystë prabëgo Kelmëje. Èia lankë gojo savo tëvo archyvà. dviklasæ mokyklà. Kadangi apie Vladà Ðaulá niekas nëra raðæs ir teþi- 1915 m., kaip karo pabëgëlis, vienas, be tëvø, atsi- nomi vos keli pabiri biografijos faktai,1 pirmiausia pri- dûrë Petrograde, kur, teatralo Vladimiro Nemirovièiaus- statysiu jo biografijà (nepaisant jos prieðtaringumo, Danèenkos globojamas, tæsë mokslà. „Kilus Vasario re- þvelgiant ðiandien, – vis dëlto V. Ðaulys yra reikðmin- voliucijai, susidëjau su tokio pat amþiaus kaip ir að paga, tik neávertinta, asmenybë XX a. Lietuvos kultûro- augliais ir dalyvavau carinës policijos nuginklavime bei je), o po to apraðysiu archyvà: jame sukaupta me- politiniø kaliniø iðlaisvinime“; tais paèiais 1917 metais dþiaga yra vertingas ðaltinis mokslo ir kultûros dar- prisidëjo ir prie Þiemos rûmø ðturmo: „(...) neðiojau ðo- buotojams. vinius, praneðimus á revoliucionieriø ðtabà“.3

Vladas Ðaulys prie Neries Vilniuje, netoli Þaliojo tilto. 1969 m.

62 r

PAÞINTYS

Su sûnumi Vigintu. 1958 m.

1918 m. ástojo savanoriu á Raudonàjà Armijà ir ir kitus. Suburia Kraþiø jaunimà á scenos saviveiklos dalyvavo mûðiuose Baltarusijoje; èia laikraðtyje „Bed- ratelá, kuris suvaidino Maksimo Gorkio „Dugne“, Jo- niak“ paskelbë pirmàsias savo korespondencijas. no Þalpio „Valkatà“ ir kitø autoriø veikalø. Kadangi 1920 m. gráþta á Lietuvà, pas tëvus á Kelmæ, ir akty- uþ paþiûras buvo sekamas policijos, jos vengdamas, viai dalyvauja visuomeninëje politinëje veikloje: „(...) persikelia á Kaltinënus, vëliau á Ðvëkðnà, o 1930 m. á platinau materialistinës – antireliginës dvasios „Kul- Telðius. Èia bendradarbiauja savaitraðtyje „Þemaitis“ tûros“ bendrovës leidinius, organizavau (...) paskai- ir já platina. 1931 m. pavasará apsigyvena Ðiauliuose ir tas, saviveiklos vaidinimo vakarus (...)“.4 1926 m. Kel- iki 1938 m. verèiasi fotoþurnalistika skelbia korespon- mëje ákûrë kultûros bûrelá „Gëlë“. „1927 metø vasa- dencijas (nuotraukas, karikatûras, aktualius straipsnius rà pas mane atëjo policininkas ir (...) saugumo valdi- bei eilëraðèius) jau minëtuose leidiniuose, taip pat ninkas padaryti kratà (...) saugumietis paëmë „Kultû- „Naujienose“, „Argentinos lietuviø balse“ ir kitur. ros“ bûrelio „Gëlë“, kurio buvau pirmininku, proto- 1932–1933 m. redagavo ir leido: Palangoje – þurnalà kolus, tarp kuriø buvo ir nelegaliø susirinkimø proto- „Baltijos pliaþas“ ir laikraðtá „Palanga“, o Ðiauliuose – kolai, dviejø apsakymø „Socialistas“ ir „Parke“ juod- satyros ir humoro neperiodiná laikraðtá „Ðiauliø blok- raðèius, opozicinio savaitraðèio „Þemaitis“ administ- notas“ ir panaðaus turinio iliustruotà mënesiná þurna- ratoriaus K. Stankaièio laiðkà, K. Korsako atvirlaiðká là „Bloknotas“, kuriuose paskelbë savo kûrybos: ðar- ir K. Markso knygelæ (...)“; netrukus V. Ðaulys areð- þø, eilëraðèiø, feljetonø ir pan. Nuo 1934 m. 7-ojo tuojamas, uþdaromas á Raseiniø kalëjimà, o vëliau numerio – „Ðiauliø þiniø“ atsakingasis redaktorius, o iðsiunèiamas á Varniø „konclagerá“.5 nuo 34-ojo numerio tampa ðio laikraðèio redaktoriu- 1928 m., paleistas ið stovyklos, dirba fotografu Kra- mi-leidëju ir vadovauja jam, kol karo cenzûra já uþda- þiuose ir tæsia anksèiau pradëtà veiklà kiek kitokia for- ro (1935 m. vasará). ma – raðo ávairias korespondencijas ir eiliuotus felje- 1940 m. iðleido eilëraðèiø rinkiná „Dubysos sau- tonus á laikraðèius: „Þemaitá“, „Darbo þemaitá“, „Þi- lëtekiai“.6 Tais pat metais, Sovietø Sàjungai okupavus bintà“, „Laisvàjà mintá“, „Mûsø jaunimà“, „Kuntaplá“ Lietuvà, paskirtas kultûros-ðvietimo ástaigø vadovu

63 l

PAÞINTYS

Tautavièiaus duomenimis, V. Ðaulys yra paskelbæs 69 arche- ologinio pobûdþio publikacijas,8 bet ið paties V. Ðaulio su- daryto sàraðo matome, kad jø, bent jau ankstyvuoju laikotarpiu, buvo daugiau.9 Raðë apie pëduotus, dubenuotus, su ið- kaltais þenklais akmenis (Þvë- ryno, Vilkpëdës – Vilniaus m., Rieðës ir Airënø – Vilniaus r., Nikroniø – Trakø r., Viðtyèio – Vilkaviðkio r. ir kt.), piliakalnius (Aviþieniø, Nemenèinës, Mû- rinës – Vilniaus r., Þuklijø, Bra- þuolës – Trakø r., Rûdaièiø – Kretingos r. ir kitus) ir daugelá kitø paminklø. Pokariu (nuo 1946 m.) gyvendamas Þvëry- ne (Lokiø g. 17–4), fotografavo Þvëryno namus: archyvo negatyvuose10 aptikta daug

V. Ðaulys (sëdi viduryje) tarp artimøjø ir draugø 1966 m. mediniø namø ornamentikos Jam ið deðinës – þmona Elena Ðaulienë, stovi – raðytojas Kazys Inèiûra. vaizdø, datuojamø ðeðtuoju– aðtuntuoju deðimtmeèiu (4, 5, Kurðënø valsèiuje. Vokieèiø okupacijos metais ilgai 6 pav.); vieno kito namo ðiandien jau nebëra, kitø – slapstësi, bet buvo suimtas ir uþdarytas Darbo jëgos sunyko puoðybos fragmentai. V. Ðaulys taip pat raðë stovykloje Vilniuje. Gydytojams pripaþinus netinka- atsiminimus apie Lietuvos kultûros darbuotojus – þmo- mu darbams Reiche, paliktas dirbti Lietûkio malûne. nes, kuriuos artimai paþinojo: poetà, spaudos darbuo- Po karo dirbo „Valstieèiø laikraðèio“ koresponden- tojà Kostà Stikliø-Stiklelá, muziejininkà ir kraðtotyrinin- tu Þemaitijai, 1946–1947 m. – Kultûros-ðvietimo ástai- kà Juozà Petrulá, poetus Jonà Kriðèiûnà-Jovarà, Vytau- gø komiteto prie LTSR Ministrø Tarybos Muziejø ir se- tà Montvilà bei kitus. novës paminklø skyriaus vyr. inspektoriumi. 1949 m. V. Ðaulys mirë 1977 m. rugsëjo 7 d. Vilniuje. kuria Trakø kraðtotyros muziejø ir dirba jo direktoriu- mi iki 1951 m. Nuo 1954 m., Kultûros-ðvietimo ástai- Archyvas gø vyriausiosios valdybos ágaliotas, þvalgë, registravo ir fotografavo bei pieðë Lietuvos kultûros, istorijos, ar- Visà archyve rastà medþiagà suskirsèiau á ðeðis cheologijos bei gamtos paminklus (ypaè Vilniaus, Tra- skyrius. kø rajonuose, Þemaitijoje ir Pietryèiø Lietuvoje). Ðá dar- bà, jau visuomeniniais pagrindais, tæsë ir iðëjæs á pen- I skyrius. Medþiaga apie V. Ðaulio gyvenimà, sijà. V. Ðaulys yra iðaiðkinæs daug paminklø, kuriuos jo kraðtotyros, literatûrinæ ir þurnalistinæ veiklà pagal savo iðgales stengësi populiarinti: apie juos skel- bë straipsnelius „Kultûros baruose“, „Ðvyturyje“, „Mûsø Ðiame skyriuje yra trys autobiografijos, datuotos gamtoje“, „Moksle ir gyvenime“, „Literatûroje ir me- 1967 m. (viena ið jø labai iðsami – ðeðiø puslapiø), ne“, „Tiesoje“, „Valstieèiø laikraðtyje“, „Komjaunimo kraðtotyros publikacijø, paskelbtø 1949–1967 m., sà- tiesoje“, „Lietuvos pionieriuje“, „Gimtajame kraðte“, raðas, ikisovietinio laikotarpio ávairiø publikacijø bei, „Vakarinëse naujienose“ bei kituose sovietø okupaci- atskirai, 1931–1934 m. publikacijø bibliografija, uþ- nio laikotarpio þurnaluose ir laikraðèiuose. Vien 1949– raðai apie savo ikikariniø publikacijø paieðkas (ðiø uþ- 1967 m. paskelbë per 60 kraðtotyrinio pobûdþio pub- raðø sàsiuviny aptinkame Viðtyèio ir Lyduvënø istori- likacijø, jas iliustruodamas savo nuotraukomis.7 Adolfo jos fragmentø), slapyvardþiø sàraðas (nurodoma, ko-

64 r

PAÞINTYS kiame leidinyje kokiu slapyvardþiu pasiraðinëta, – jø èia identifikuota beveik dvi deðimtys; kituose biblio- grafiniuose uþraðuose identifikuoti dar keli), „Kuntaplyje“ slapyvardþiu Varega iðspausdintø eiliuotø felje- tonø sàraðas (ið viso 33, dar keli buvo paskelbti kituose periodiniuose spaudiniuose), uþraðai apie Lietu- voje 1924–1943 m. leistus periodi- nius leidinius, Ðiauliø þurnalistø li- teratø sàraðas, V. Ðaulio kadrø áskai- tos asmens lapas (1974 m.)11 ir kita medþiaga.

II skyrius. Kraðtotyros medþiagos rinkiniai

Tai didþiausias ir vertingiausias archyvo skyrius. Kæstuèio g. namo Nr. 53 puoðyba. Nuotrauka nedatuota. 1. Aplankai. Jø yra du. Pavadi- Iðliko tik lango puoðyba ir rombiukai abipus. nimai duoti V. Ðaulio. Aplanke Neþinomo namo Þvëryne skliautø puoðyba. Vytauto Damaðevièiaus, „Kraþiai (Kelmës rajonas)“ sukaup- Þvëryno bendruomenës vadovo, teigimu, namas nugriautas. Nuotrauka nedatuota. ta rankraðtinë medþiaga – istoriniai uþraðai, laikraðèiø ir þurnalø straipsniai apie Kelmës kraðtà bei kt. Kita- me aplanke – „Apie Kelmæ“ – yra 22 rankraðtinës medþiagos lapai (istoriniai bei archeologiniai uþraðai), spaudiniø iðkarpos. 2. Straipsniø rankraðèiai. Èia yra straipsniø apie poetà Algimantà Mackø, J. Petrulá, K. Stikliø-Stiklelá bei kiti rankraðèiai, net ðeði straipsnio apie Þvëryno akmená juodrað- tiniai variantai. Chronologinës ribos – 1951–1977 m. 3. Pieðiniai. Ðiame rinkinyje yra 39 archeologijos (Daniliðkiø, Juod- kalnio piliakalniai, Raistenës pilka- pynas (Vievio r.), Kanieliðkiø pilka- pynas (Vilniaus r.), Nikroniø (Trakø r.) ir Airënø (Vilniaus r.) akmenys ir kt.), istorijos, etnografijos paminklø pieðiniai12, taip pat gijos, etnografijos paminklø nuotraukos (1950–1968 keli portretai. m.), o voke „Jaðiûnai“ – 28 tokiø pat paminklø nuo- 4. Nuotraukos. Tai paties autoriaus sudaryti pen- traukos ið Jaðiûnø (Ðalèininkø r.) ir kitø vietoviø. Vo- ki nuotraukø rinkinëliai, trys ið jø su pavadinimais. ke „Literat.[ûriniam] muziejui“ – 22 raðytojø bei me- Voke „Kelmë–Kraþiai“ yra 37 istorijos, kultûros pa- morialiniø vietø nuotraukos (1954–1977 m.). Rinki- minklø nuotraukos; chronologinës ribos 1944–1967 nëly be pavadinimo [Vilnius ir Vilniaus r.] – 16 nuo- m. Juodame voke be uþraðo – 33 gamtos, archeolo- traukø (1960–1975 m.).

65 l

PAÞINTYS

12. Radivoniðkiø akmuo uþ Ne- menèinës. Gluosnis, Gilandvirðiø k., Raseiniai. 1966. 13. Kybartai. Viðtytis. Antaviliai, Pilaitë ir kt. 1966. 14. Gilandvirðiø gluosnis, Rasei- niai. Akmuo Suvalkos miðke prie Radivoniðkiø. 1966. 15. Vilnius, ornamentai. Eksp. 1967.VIII. 16. Trakai. Smiltynës karèiama. Smiltynë. 1967[?]. 17. Pilaitë. Antakmenës kaimo akmuo. 1968. 18. Tauragë. 1968. 19. Vilnius, Þvërynas ir kt. 1972. 20. Bitënai ir kt. Tauragë, Mikytai. 21. Gluosnis – generolas. 22. Nemenèinës ir Rudaminos piliak[alniai]. Neidentifikuoto namo Þvëryne fragmentas. 1967 m. nuotrauka. 23. [Be pavadinimo. I kadre – Nuotraukos ið V. Ðaulio archyvo. trys moterys]. 5. Negatyvai. Beveik visi negatyvai yra juostose, 24. [Be pavadinimo. I kadre – vienas asmuo]. kietai susuktose á ritinëlius, kurie suvynioti á popierë- 25. [Poetas Jonas] Graièiûnas. [Dailininkas] Ign. lius su juose uþraðytomis V. Ðaulio nuorodomis.13 Ðios Budrys. èia cituojamos neredaguotos; lauþtiniuose skliaustuo- 26. Sirokomlë. Markuèiai. Vingio parkas. se – sudarytojo intarpai. Datavimas (ne skliaustuose) – 27. Pr. Vaièaièio kapas. autoriaus. Numeracija – sudarytojo, chronologinë se- 28. [Jonas] Graiè[iûnas]. Jurbark[as]. ka; juostos, kuriø chronologija nenustatyta, – sàraðo 29. Vilnius. Ðnipiðkës. Dalis yra ornamentø. gale. Kadangi negatyvai yra iðskirtinai vertinga V. Ðau- 6. Dëþutë „Asmeninës fotonuotraukos“. lio palikimo dalis, èia pateiksiu pilnà juostø sàraðà, Dëþutëje nuotraukos sudëtos á deðimt vokeliø. Èia kad juo iðkart galëtø naudotis tyrinëtojai. yra ir kraðtotyriniø nuotraukø. Chronologinës ribos – 1. Prieðkarinës nuotraukos. Butkø Juzë. Trakø pilis 1933–1972 m. ir kt. III skyrius. Literatûrinës kûrybos rankraðèiai 2. Mama. Vilkpëdës akmuo. Medþiai. Akmuo Ne- ryje.14 [1958]. Minëjau, kad 1940 m. iðleistas V. Ðaulio eilëraðèiø 3. Paukðèiø ðventë. Að pats ir [sûnus] Vigintas. Fes- rinkinys. Eilëraðèius raðë ir vëliau, retsykiais juos skelb- tivalio nuotr. [1958]. damas periodinëje spaudoje. Archyve yra trys poezi- 4. Pëda akmenyje Bûdos k. Akmuo Vokëje. Kene- jos komplektëliai. së. [1958]. 1. Aplankas „Egliø bokðtai“. Ðie kûriniai autoriaus 5. Erþvilko baþnyèia. 1960. buvo atrinkti spaudai – antrajam eilëraðèiø rinkiniui. 6. Mûrinis Pilaitës pastatas. Rykantai. 1960. 1964. Chronologija 1927–1976 m.; 48 rankraðèiø lapai. Èia 7. Tytuvënai. Kelmë, Piliuks. 1960. taip pat ádëtas pluoðtas eilëraðèiø su uþraðu „Ðituos 8. Pikeliðkiø eþeras. Popø pilkapiai. M. Rieðës skruz- reikëtø perdirbti“; 19 lapø. dynas. 1964. 2. Vokas su rankraðèiais „Literat.[ûriniam] muzie- 9. Rikantai, vieta, kur susitiko Napoleonas su gen. jui“. Eilëraðèiai datuoti 1967–1976 m.; 8 lapai. Balaðevu. Meðkeriotojas Trakuose. 1965. 3. Aplankas be pavadinimo. Èia yra poemëlës, da- 10. Vilnius, raðtuotas akmuo Neryje ties Vytauto tuotos 1944 m. (20 lapø) ir 1928–1973 m. paraðyti gatve.15 Þvëryno tiltas ir Pedagoginis institutas. 1965. eilëraðèiai, jø nuotrupos, juodraðèiai bei vardiniai ir 11. Jonas Graièiûnas. 1965. proginiai eiliavimai (108 lapai).

66 r

PAÞINTYS

IV skyrius. Bloknotai. Atsiminimø sàsiuviniai tyrinëtojams neprieinamas, tad V. Ðaulio – vieno ið- kiliausiø sovietinio laikotarpio kraðtotyrininkø – tik- 1. Bloknotas „V. Ðaulys. 1947 m.“ Tai – Vilniaus rasis indëlis á Lietuvos kraðtotyrà kol kas dar sunkiai Revoliucijos muziejaus kilnojamosios parodos die- pamatuojamas. noraðtis. Viginto Ðaulio iðsaugotà tëvo archyvà, já sutvarkius 2. Bloknotas „V. Ðaulys. 1949 m. Trakai, 1949 m.“ ir parengus apraðà, artimiausiu metu numatoma per- Tai didþiausias (42 lapai) ir vertingiausias bloknotas. duoti Lietuvos Mokslø akademijos bibliotekai. Jame – V. Ðaulio uþraðai (dienoraðtis) apie Trakø etnografijos muziejaus kûrimà ir eksponatø jam rinkimà; NUORODOS: yra archeologiniø, istoriniø uþraðø, archeologiniø ob- 1. Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, t. III. Vilnius, 1971, jektø situaciniø planeliø. Deja, lapai trupa, jie paþeis- p. 372; VANAGAS, V. Lietuviø raðytojø sàvadas. Vilnius, 1987, p. 204; http://samogitia.mch.mii.lt/Krastieciai/DBaze/DbAsp/Pa- ti popiergrauþiø vabalø. ieska_zem_sar.asp?raide =. 3. Bloknotëlis „Adresai“. Apie 1965–1968 m.: ad- 2. Sudarydamas ðià biografijà, rëmiausi iðimtinai V. Ðaulio auto- resai, telefonø numeriai, trumpi uþraðai. biografijomis, jo kadrø áskaitos asmens lapu ir kita V. Ðaulio archyvo medþiaga. 4. Bloknotas „V. Ðaulio, gyv. Vilniuje 15, Raud. 3. Autobiografija, 1967.11.23. Autobiografija, 1967.12.14 Ið V. Arm. pr. 39–79“. Ávairûs uþraðai ið 1972–1973 m. lai- Ðaulio archyvo [toliau – archyvas]. 4. Autobiografija.1967.12.14 Ið archyvo. kotarpio. 5. Laiðkas Uþvenèio kraðtotyrininkui Vytautui Rimkui. 1975.06. 5. Sàsiuvinis „Ið pafrontës dienø. 1944 m.“ Tai – 20. Ið archyvo. karo metø dienoraðtis. 6. ÐAULYS, V. Dubysos saulëtekiai. Pirmas eilëraðèiø rinkinys. 1929–1940. Ðiauliai, 1940. 6. „V. Ðëtra. Ið pafrontës dienø (atsiminimai). 3- 7. Kraðtotyros veiklos sàraðas. 1967.12.05. Ið archyvo. èias sàsiuvinis. Kelmë. 1944“. 8. Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782–1998. Sud. A. Tauta- vièius. Vilnius, 2000, p. 670 [èia, pavardþiø rodyklëje, nuro- V skyrius. Susiraðinëjimas dant V. Ðaulio publikacijas, identifikuotas veikalo tekste, yra klai- dø – A. S.]. Èia yra: trys archeologo Petro Tarasenkos laiðkai 9. Kraðtotyrinës...

(1955, 1958 ir 1959 m.), K. Stikliaus laiðkelis (1958 10. Þr. þemiau negatyvø juostø sàraðà: Nr. 15, 19, 29. 11. Ádomu paþymëti, kad V. Ðaulys, buvæs aktyvus sovietø valdþios m.), V. Ðaulio laiðkø V. Rimkui (1971 m.) ir pedagogui ðalininkas, nebuvo komunistø partijos narys (þr. ðá asmens lapà). Jonui Vadeikiui (1971 m.) nuoraðai, V. Rimkaus laið- 12. V. Ðaulio prieraðas: „Èia, prie Trakø – Rudiðkiø kelio, iðkirstam miðkui atminti, miðko kirtëjai pastatë ið storiausios puðies stuob- kas (1974 m.) bei V. Ðaulio laiðkø LKP Tauragës r. ko- rio koplytëlæ. Miðkas buvo kertamas lenkø ponø laikais“. Ið ar- mitetui (1975 m.) ir Vilniaus m. DÞDT Vykdomajam chyvo. Pieðiniai. komitetui (1976 m.) juodraðèiai. 13. Juostos lengvai paþeidþiamos, todël jø turinys (iðskyrus Þvëryno akmens kadrus) netyrinëtas ir èia neanalizuojamas. 14. Þvëryno akmuo, keturi skirtingi kadrai, – vienas ið jø, redakcijos VI skyrius. Varia perkadruotas, buvo paskelbtas „Mûsø gamtos“ þurnale (1965, Ðiame skyrelyje – ávairios smulkmenos: trumpi uþ- Nr. 9, p. 33). 15. Þvëryno akmuo, du skirtingi kadrai. Adolfo Tautavièiaus straips- raðai, laikraðèiø iðkarpos ir kita. Èia taip pat yra V. Ðau- niui „Þenklai akmenyse“ (paskelbtas „Mokslo ir gyvenimo“ þur- lio, po jo mirties, archyvo perdavimo – priëmimo ak- nale 1966 m., Nr. 12) padarë dar penkis kadrus, kuriuose gerai matyti ir mediniai poliai, buvæ prie Þvëryno akmenø voros (ðie tai, sudaryti LTSR Kultûros paminklø apsaugos ir krað- negatyvai saugomi Lietuvos Istorijos instituto Archeologijos sky- totyros draugijos ir buvusios V. Ðaulio þmonos Elenos riaus archyve, jø Nr. 19181). Prusienës. 1977 m., 10 lapø; áraðai gana ar net labai bendri (cituoju: „Senkeliai (nuotraukos) – 7 ðt.; Ávai- ACQUAINTANCES rios – 11 ðt.; Nuotraukos (ávairios) – 47 ðt.; Etnografi- niai ir kt. – 15 ðt.; Senkapiai – 12 ðt.; Gyvenvietës – 22 Vladas Ðaulys‘ (1902–1977) Archive ðt.; Negatyvai [net kiekis nenurodytas – A. S.]“ ir pa- Aleksandras STABRAUSKAS naðiai per visus 10 aktø, todël apie paimtø dokumen- STABRAUSKAS introduces a little known and not tø konkretø turiná spræsti sunku, bet aiðku, jog buvo yet duly acknowledged regional studies‘ specialist paimta didþioji V. Ðaulio sukauptos medþiagos dalis: Vladas Ðaulys. Having researched his archive, Stabraus- negatyvai, nuotraukos, rankraðèiai ir t.t. kas thinks that despite Ðaulys‘ leftist beliefs and com- plicity with the Soviet government, he did a lot in the field of regional studies. Among others, he safeguarded Vëliau, likviduojant Kraðtotyros draugijà, ðis archy- pictures of wooden house decorations in one of the most vas buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muzie- interesting Vilnius quarters, Þvërynas, different mytho- jui. Èia V. Ðaulio fondas kol kas nëra sutvarkytas ir logical stones and information about them.

67 l

IN MEMORIAM

Ankstø ir saulëtà 2008 metø rugpjûèio 1-osios rytà nustojo plakusi þymaus Lietuvos choreografo, tautiniø ðokiø kûrëjo ir puoselëtojo, Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Choreografijos katedros ákûrëjo ir ilgameèio vadovo, profesoriaus Juozo GUDAVIÈIAUS ðirdis. Gyvenimas ðokio ritmu

Ilgas, graþus ir prasmingas prof. Juozo Gudavièiaus gyve- Prof. Juozas Lingys, ilgametis valstybinio dainø ir nimo ir kûrybos kelias. ðokiø liaudies ansamblio „Lietuva“ vyriausiasis balet- Juozas Gudavièius gimë 1926 m. gruodþio 15 d. Marty- meisteris, apie Juozà Gudavièiø raðë: „Að savo prisi- niðkyje, Ukmergës rajone. Tëvams persikëlus á Ukmergæ mo- minimuose aiðkiai matau pirmuosius jo ðokio þings- kësi gimnazijoje, taèiau brandos atestatà ágijo jau gyvenda- nius, ryðkø augimà ir vaiskø þydëjimà. Per dvi tris sa- mas Vilniuje. vaites jis paruoðë net keturis ðokius, o 1946 m. balan- Ðokti Juozas Gudavièius pradëjo 1940 m. Vilniaus 3-osios dþio 25 d. jau dalyvavo liaudies ansamblio koncerte. gimnazijos ðokiø kolektyve, taèiau rimèiau su ðokiu susidûrë Labai vykæs debiutas nulëmë naujà profesijà – nuo ge- 1944–1945 metais dirbdamas fizinio lavinimo vadovu Vil- guþës 1 dienos jis buvo oficialiai priimtas ðokëju“. niaus amatø mokykloje, ten jam kartais tekdavo atsistoti ir Dirbdamas ansamblyje, Juozas Gudavièius 1947– prieð ðokiø kolektyvà. 1950 metais vadovavo Vilniaus amatø mokyklos ðo- 1946 m. pradþioje Juozas Gudavièius buvo priimtas á Dainø kiø kolektyvui, 1950–1956 metais – Vilniaus universi- ir ðokiø liaudies ansamblio (dabar „Lietuva“) ðokëjø gretas. teto dainø ir ðokiø ansamblio ðokëjams. Kûrybinë valstybinio ansamblio „Lietuva“ atmosfe- ra, darbas mëgëjø ðokiø grupëse bei ansambliuose trau- kë Juozà Gudavièiø iðbandyti ir kûrybines jëgas. 1951 m. jis sukûrë pirmàjá ðoká „Klumpakojis“, kuris ir dabar dar nesuklupdamas keliauja per scenas. 1955 m. choreografas sukûrë lyriðkà vestuviná ðoká „Rezginëlë“ ir árodë, kad turi neabejotinà kûrëjo talentà. Mûsø laikais jo kûriniai – lietuviø tautinio ðokio aukso fondas. Nuolatinis jauno baletmeisterio troðkimas profesið- kai tobulëti 1956 m. Juozà Gudavièiø atvedë á Mask- vos teatro meno instituto Baleto reþisûros skyriø. 1961 m. Valstybiniame akademiniame (dabar nacionalinis) operos ir baleto teatre Juozas Gudavièius apgynë diplominá darbà – pastatë F. Jarulino baletà „Ðu- ralë“ ir su pagyrimu baigë institutà. Jam buvo suteikta baletmeisterio-reþisieriaus kvalifikacija. Tai ne vienintelis kûrybinis jo darbas baleto scenoje. Kiek vëliau, 1969 m., su L. Navickyte M. K. Èiurlionio meno mokykloje maþøjø atlikëjø ir þiûrovø dþiaugsmui pastatë A. Kleinickio baletà „Beðirdis“. Baigæs studijas Maskvoje, Juozas Gudavièius toliau dirbo valstybinio ansamblio„Lietuva“ baletmeisteriu, vienerius metus (1965) vadovavo Kauno muzikinio teatro baleto trupei, keturioms operetëms – A. Ðèerba- kovo „Tabokinis kapitonas“, F. Lou „Mano puikioji le- di“, J. Ðtrauso „Venecijos naktis“ ir A. Novikovo „Ka- mila“ – pastatë ðokius. Iðmëgino jëgas ir dramos teatro scenoje. Vilniaus rusø dramos teatre pastatë ðokius K. Vitlingerio spektakliui „Þmogus ir þvaigþdë“, Vilniaus akademiniame dramos teatre – V. Tokarevo pjesei Juozas Gudavièius „Sàþinë“, Kauno dramos teatre – J. Avyþiaus „Kaimas

68 r

IN MEMORIAM kryþkelëje“, Klaipëdos dramos teatre – J. Gruðo „Barbora Tarp prof. Juozo Gudavièiaus auklëtiniø yra keli ðimtai Radvilaitë“, Þemaitës „Marti“ ir K. Donelaièio „Metai“. Choreografijos katedros absolventø, kuriems jis perteikë Tuo metu Juozas Gudavièius sukûrë keletà ðokiø ir est- ðokio kûrimo paslaptis, skiepijo meilæ ðokiui ir þmogui. radiniams kolektyvams, dirbo pedagoginá darbà M. K. Èiur- Ketvirtá amþiaus prof. Juozas Gudavièius vadovavo Cho- lionio meno mokyklos Choreografijos skyriuje, ten „Lie- reografijos katedrai ir jos meniniams kolektyvams. Ir da- tuvos“ ansambliui parengë pirmuosius profesionalius ðo- bar joje dirba ðokiui ir gimtajai mokyklai iðtikimi pedago- këjus, nepamirðo ir liaudiðko ðokio, kûrë juos ne tik sce- gai, kuriø dauguma – Profesoriaus mokiniai. nai, bet ir Dainø ðventëms. O kur dar apþiûros, konkur- Prieð porà metø Profesorius pasitraukë ið aktyvios pe- sai, kûrybinis darbas mëgëjø ðokiø ansambliuose, respub- dagoginës veiklos, taèiau niekada nenutraukë ryðiø su Cho- likinëse, moksleiviø bei Baltijos ðaliø studentø dainø ir reografijos katedra. Prof. Juozui Gudavièiui visada buvo ðokiø ðventëse. smalsu matyti, kaip dirba jo jaunesnieji kolegos, kokie stu- 1967 m. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Vil- dentai susirinko studijuoti ðiemet ir kokie bus kitàmet, ko- niaus pedagoginis universitetas) buvo ásteigta Choreo- kios aistros verda kûrybinio darbo baruose. 2006 m. va- grafijos katedra, kuri pirmà kartà Lietuvos kultûros istori- sarà Tartu (Estija) vykusios Baltijos valstybiø studentø ðven- joje pradëjo rengti choreografus su aukðtuoju iðsilavini- tës „Gaudeamus – XV“ Lietuvos delegacijos kûrybinës gru- mu. Katedrai vadovauti buvo pakviestas Juozas Gudavi- pës gretose visiems buvo malonu matyti kupinà energijos èius. Tada jis paliko „Lietuvos“ ansamblá ir atsidëjo peda- prof. Juozà Gudavièiø, kurio garsiosios „Rezginëlës“ rað- goginiam darbui. 1971 m. Choreografijos katedra buvo tus pynë 358 ðokëjai ið visos Lietuvos. perkelta á Klaipëdà ir tapo steigiamos naujos aukðtosios 80-àjá gimtadiená prof. Juozas Gudavièius sutiko ap- mokyklos (dabar Klaipëdos universitetas) branduoliu. suptas auklëtiniø ir kolegø, o jo kûrybinës veiklos 60-me- Stebuklus kuria didelis darbas, suðildytas tarpusavio pa- tis Klaipëdoje buvo paþymëtas tarptautiniu tautiniø ðokiø sitikëjimo, pagarbos ir meilës pasirinktam tikslui. Juozo grupiø ir ansambliø konkursu-festivaliu „Klumpakojis – Gudavièiaus kûrybingumas, pedagoginis taktas, atsidavi- 2006“. Ðio konkurso iniciatorius – taip pat prof. Juozas mas darbui uþdegë visus. Netrukus á choreografinio gyve- Gudavièius. Jo, kaip ir ankstesniø (2001, 2003) konkursø, nimo verpetà ásitraukë pirmieji katedros auklëtiniai, su- karaliumi buvo neprilygstamo þaismingumo „Klumpako- skambëjo jaunatviðkas vokalinio choreografinio ansam- jis“, dþiuginantis þiûrovus, atlikëjus, jaunàjà choreografø blio „Vëtrungë“ repertuaras, kiek vëliau þërinèiomis spal- kartà skatinantis naujiems kûrybiniams ieðkojimams. vomis suspindo istorinio ðokio ansamblis „Saltanda“. Juo- Laimingas turëjo bûti þmogus, visà gyvenimà skriejæs zo Gudavièiaus kûrybos kraitë Klaipëdoje pasipildë nau- ðokio ritmu... Palydëti prof. Juozà Gudavièiø á amþinojo jais ðokiais. „Vëtrungëje“ buvo sukurta nuotaikinga „Apað- poilsio vietà Vilniuje, Antakalnio kapiniø menininkø kal- èios polka“, lyriðkas „Priegalvëlis“, iðkilmingas „Pasisvei- nelyje, susirinko gausi ðeima – jo kûrybos gerbëjai, kole- kinimas“, þaismingieji „Grybautojai“, „Þiedo dalinimas“, gos, bièiuliai ir auklëtiniai. Kaip testamentas visiems mums „Gëliø kadrilis“, polka „Op – op“ ir kiti. liks Profesoriaus darbai ir þodþiai: „Lietuviø tautinis ðokis Dirbdamas pedagoginá darbà niekada nenutraukë ry- – gëlë, kurià reikia auginti, nuolat priþiûrëti, ir tik tuomet ðiø su platesniu Lietuvos choreografijos gyvenimu. Juozas ji praþys ne vienkartiniu þiedu, o iðtisu gëlynu“. Gudavièius – dvylikos respublikiniø Dainø ðvenèiø, að- tuoniø Baltijos ðaliø studentø ðvenèiø „Gaudeamus“, trijø Almutë GRAÞULIENË respublikiniø Moksleiviø dainø ðvenèiø Ðokiø dienø vyriausiasis baletmeisteris, meno vadovas ar reþisierius, pir- IN MEMORIAM masis 1990 m. atkurtos Lietuvos choreografø sàjungos pirmininkas. O kur dar kiti respublikiniai renginiai, Vilniaus, Living in the Rhythm of a Dance Kauno, Klaipëdos miestø dainø ðventës, Jûros ðventë, se- Almutë GRAÞULIENË minarai, apþiûros ir konkursai! Juozui Gudavièiui uþ Dainø ðvenèiø Ðokiø dienos ir Lithuania has lost the famous choreographer, Ansambliø vakaro choreografiná sprendimà penkis kartus teacher and creator of folk dances for stage, Profes- buvo paskirtos Lietuvos kultûros ministerijos choreografijos sor Juozas Gudavièius. For a long time Gudavièius worked at the state song and dance ensemble Lietuva. premijos, 1986 m. – valstybinë literatûros ir meno premi- He then went on to become Head of the Choreogra- ja, 1997 m. – prof. J. Lingio premija. Visa kûrybinë veikla phy Department at the Vilnius Pedagogical Univer- ávertinta Lietuvos liaudies artisto garbës vardu (1985) bei sity and proceeded with the same position at Klaipëda Lietuvos valstybine premija (1986), uþ pedagoginá darbà University, as soon as it was founded. His most popu- suteiktas profesoriaus vardas (1982). 2004 m. prof. Juozui lar dances Klumpakojis and Rezginëlë are still per- Gudavièiui Lietuvos respublikos Prezidentas iðkilmingai formed at Song and Dance Celebrations, to which he áteikë ordinà „Uþ nuopelnus Lietuvai“, o 2007 m. jam bu- would contribute to a lot. He is buried in Vilnius, vo suteiktas Klaipëdos kultûros magistro vardas. Antakalnis Cemetery, on the Hill of the Artists.

69 l

IN MEMORIAM

Þmogus – tarsi vëjo dvelktelëjimas, Jo dienos – tarsi dingstantis ðeðëlis. Ps 144 Dovydas TERESIUS 1989–2008

Tyla namuose, ilsisi peiliai ir kalteliai, baltuoja pas- krûptelëjo, rodos, visa Lietuva, – ar ámanoma þûti tai- kutiniosios skulptûros, kuriø neaprengs polichromi- kos metu, per pratybas... jos rûbai, kurios jau nesuþërës spalvomis. Nes nëra Minios þmoniø susirinko á Kauno Águlos baþnyèià to, kuris jas iðdroþë ruoðdamasis „Aukso vainiko“ kon- atsisveikinti su jaunu, talentingu ir jau spëjusiu pagar- kursui. Mirties ðuoras nusiaubë Teresiø namus Gar- sëti meistru, kareivëliu, savo noru iðëjusiu tarnauti Të- liavoje, nusineðdamas jauniausiàjá sûnø, medþio dro- vynei. Nekalbu apie tëvø skausmà – þodþiai pernelyg þëjà ir kará savanorá. banalûs, gali tik tyliai nusilenkti jø dvasios tvirtybei, jø Nëra Dovydo Teresiaus, kurio gyvybë uþgeso ðal- tikëjimo ðviesai. Ðitos tvirtybës, skambiais þodþiais ne- tame tvenkinio vandenyje per savanoriø kariø praty- deklaruojamos, dvasia iðaugo ir brendo Dovydas – kaip bas. Sukrësti buvo ne tik draugai, bièiuliai, meistrai, menininkas, kaip asmenybë. Tarsi àþuoliukas plaèia-

Dovydas Teresius plenere Rokiðkyje 2007 m. Dalios Kiukienës nuotrauka.

70 r

IN MEMORIAM

ðakio àþuolo paunksmëje, tëvo, þino- mo skulptoriaus, kryþdirbio Adolfo Te- resiaus globojamas. Jam, atrodo, buvo skirta tæsti ir tëvo darbus. Deja... Dovydas droþë nuo maþumës, nuo ketveriø metø. Paûgëjæs dalyvavo ávairiose parodose, – jø suskai- èiuota net 26-ios. Apie ðimtas skulp- tûrø – namuose. Didþioji jø dalis yra pabuvojusi ávairiose parodose, kai kurios publikuotos kataloguose. Nuostabà këlë vaiko, paskui paaug- lio, jaunuolio meninio màstymo sa- vitumas, brandi droþyba, gilios vidi- nës sàsajos su paveldo tradicijomis. Neatsitiktinai dauguma Dovydo dar- bø – tradiciniai sakralinio turinio kû- riniai. Su jais jis debiutavo ir L. Ðep- kos medþio skulptûrø konkurse 2000-aisiais. Diplomas uþ geriausià debiutà maþai tepasako apie tais metais eksponuotà jo kolekcijà, kuri savo vientisumu, iðraiðkingumu suþa- Dovydas Teresius. Prakartëlë. 2005 m. Dariaus Baltakio nuotrauka. vëjo komisijà. Net keturis kartus yra Dovydo Teresiaus skulptûros Teresiø namuose. Alës Poèiulpaitës nuotrauka. dalyvavæs Prakartëliø konkurse, kurá rengia Rokiðkio kraðto muziejus. Pra- kartëlë, ðis specifinis liaudies skulp- tûros þanras, buvo jam artima. Do- vydo prakartëliø yra ásigijæ Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rokiðkio kraðto muziejus. Parodos, konkursai padarë já þinomà, atpaþástamà ið ti- paþo, droþybos manieros. Ne maþiau sëkmingai Dovydas yra dalyvavæs ávairiuose medþio dro- þybos pleneruose, kurdamas dekora- tyvias ir monumentalias skulptûras bei kompozicijas. Jam jau netrûko meistriðkumo, meninës iðmonës ir jë- gø áveikti tokià kietà medþiagà kaip àþuolo ràstas. Padëdavo tëvui, kai ðis statydavo savo paminklus. Medis Dovydui buvo toks svarbus, kad ir profesijà pasirinko susi- jusià su medþiu – Kauno taikomosios dailës mokyk- brandino ir fiziðkai. Stodamas á Kraðto apsaugos sava- loje mokësi baldininkystës. noriø pajëgas, buvo sudaræs trejø metø sutartá. Tarna- Ne maþiau negu medis traukë kario dalia: jà iðmë- vo rinktinës ðtabo aptarnavimo kuopos þvalgø bûry- gino Ðauliø sàjungoje, pelnydamas pagyrimo raðtø, je. Savanoriu Dovydas tapo ne nuotykiø ieðkodamas, apdovanojimø. Medþio darbai, karinës pratybos su- – jis norëjo tarnauti Tëvynei.

71 l

IN MEMORIAM

Suolo „Paukðèiø laivas“ fragmentas. L. Ðepkos parkas Rokiðkyje. Alës Poèiulpaitës nuotrauka.

Tai buvo kuklus jaunuolis, nemëgæs iðsiðokti, pasitik pavieðëjimas ðiame pasaulyje, gali daug pasakyti ir puikuoti savo gabumais, savo jëga. Jo kuklumà, tarsi rodo pavyzdá jaunimui, ypaè nerandanèiam idealø, ne- nenorà iðsiskirti ið kitø liudija ir tai, kad nemëgo foto- matanèiam gyvenimo prasmës. Tai paliudijo ir minios, grafuotis – individualios portretinës nuotraukos taip susirinkusios jo palydëti, susimàstyti prie nedidelës pa- ir nepavyko surasti. Fotografijose tik tarp kitø: drau- rodëlës, atspindinèios jo, kaip menininko ir kario, ke- gø, meistrø, ðeimos... Buvo mylimas kaip tik dël kuk- lià. Mediniai kareivëliai L. Ðepkos parke Rokiðkyje, ið- lumo, paprastumo, kaþkokios tokio amþiaus vaikinui droþti ir pastatyti jo atminimui per plenerà, kuriame ir nebûdingos vidinës ramybës, susikaupimo ir rimties. pats turëjo dalyvauti, tarsi sargybiniai tø idealø ir prin- Tai gal buvo nulemta charakterio, bet gal labiau þino- cipø, kuriais gyveno Dovydas. Gal tai ir yra svarbiau- jimo, kà turi daryti, kaip gyventi. Be susikaupimo, ási- sias atsakymas á grauþiantá klausimà – kodël? klausymo á save, á aplinkà, á kitus þmones neámano- ma jokia kûryba, o be ásimàstymo á Tëvynës istorijà, Alë POÈIULPAITË jos likimà, praeitá ir ateities kontûrus – savanorio kario kelias. Nepaþeisdamas tos rimties, jis skubëjo gy- IN MEMORIAM venti, dirbti, todël tiek daug ir padarë. Dovydas TERESIUS „Perkûnas, trenkdamas á medþiø kuokðtà, visados 1989–2008 pasiskiria aukðèiausiàjá. Giltinë, ásisukus á þmoniø bû- Paying her lasts respects to the young wood carver relá, kerta daþniausiai geriausiàjá. Kodël taip atsitinka Dovydas Teresius who, serving in the Lithuanian army su perkûnu – þinau, bet apie mirtá?.. “, – raðë Ðatrijos as a volunteer, was unexpectedly killed during training, Alë POÈIULPAITË remarks that a lot of young people Ragana. Deðimtys kodël iðkilo ir Dovydo mirties aki- could have learnt modesty, diligence and inner peace vaizdoje. from him. He started carving wood at the age of 4 learn- Þinome, kad þmogaus gyvenimas su mirtimi nesi- ing from his father, the famous folk master Adolfas baigia, jis tik pasikeièia, sustiprindamas mirèiai ne- Teresius and, according to Poèiulpaitë, was extremely pavaldø dvasiná ryðá. Mirtis taip stipriai atskleidþia tik- talented at it. The collection he had made for the L. Ðepka competition won the jury over, but because of the young ràjà þmogaus vertæ ir gyvenimo þemëje prasmæ, kad age they could have only awarded him with the best daug kà pakeièia ir þemëje. debut diploma, while the collection was worth so much Toks trumpas Dovydo gyvenimas, galima sakyti, more. He would have made a fine artists, alas, she says.

72 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

2008 metais liepos 1–6 dienomis Vilniuje nuskambëjo devynioliktas „Balticos“ folkloro festivalis, nuo 1987-øjø rengiamas pameèiui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Ðio tema – „Sveèiai, sveèiavimasis, vaiðës“. Rengëjas – Lietuvos liaudies kultûros centras. Sveèiavosi deðimt uþsienio kolektyvø: Zemgali ið Latvijos (vad. Velta Leja), Hiospun ið Estijos (vad. Sirje Osipov), Silska muzyka ið Ukrainos (vad. Irina Slavèiuk ir Viktor Kavalèiuk), ansamblis ið Artsakh’o (Kalnø Karabacho) (vad. Slava Apresijan), Siógárdo folkloro ansamblis ið Vengrijos (vad. Scilla Harvath), Mioritza ið Rumunijos (vad. Vartalomei Todeci ir Felicija Pantelimon), Graikø ðokio ir tradicinës kultûros centro ansamblis ið Atënø (vad. Kostas Sachinidis), Larisos ðokiø grupë (vad. Olikjonomon Foteini) ið Graikijos, trupë Reda Troupe (vad. Ehab Hasan Husein) ið Egipto, folkloro ðokiø ir dainø grupë Minho ið Portugalijos (vad. Jaaquim Manuel Pinto). Sveèius priëmë, patys buvo dainingi, vaiðingi ir ðviesûs – bene pusðimtis Lietuvos folkloro ansambliø: Aþuðiliø (Birþø r.), Dainoriai (Radviliðkio r.), Diemedis (Kalvarija), Gastauta (Rokiðkis), Gegutala (Kauno r.), Giedruþë (Neringa), Graþupio ir Ðilojø folkloro ansamblis Lankupa (Vilkaviðkio r.), Lazdiniø-Adutiðkio folkloro ansamblis (Ðvenèioniø r.), Marcinkoniø folkloro ansamblis (Varënos r.), Margutis (Panevëþio r.), Mosëdis (Skuodo r.), Nedzingë (Varënos r.), Radasta (Trakai), Salako kapela (Zarasø r.), Savingë (Ðirvintø r.), Seklyèia (Këdainiø r.), Stadaùëùë (Druskininkai), Sûduviai (Vilkaviðkis), Ðeduva (Radviliðkio r.), Taduja (Kelmë), Vaisgamta (Plungës r.), Verdainë (Ðilutë), Verpeta (Kaiðiadorys), Þaisa (Kaunas), Þibinyèia (Marijampolë), Vilniaus folkloro ansambliai – Dijûta, Dolija, Duja, Grieþikai, Jorë, Nalðia, Poringë, Radasta, Ratilio, Saugës, Spieèius, Ûla, Versmë, Vilnelë, Virvytë… Dþiaugsmo jums! 2008-øjø „Balticà“ prisimenant

Su festivalio kûrybinës grupës vadove Jûrate ÐEMETAITE, grupës vadovës pavaduotoja Vida ÐATKAUSKIENE, nare Nijole MARCINKEVIÈIENE, Liudvikui GIEDRAIÈIUI beklausinëjant, beraðinëjant, bandome aptarti ðios ðventës rûpesèius ir vaisius.

Jau ir po „Balticos“ festivalio „Sveèiai, sveèiavima- J. Ð. Tuo poþiûriu didþiausià, sudëtingiausià dalá su- sis, vaiðës“. Esate ið tø, kurios tiesiogiai rengëte, puo- daro uþsienio folkloro grupiø paieðkos. Labai daug il- selëjote já, rûpinotës dvasia jo ir kûnu. Ar svarus gi, go susiraðinëjimo, pageidavimø aiðkinimo, net atkak- prasmingas jûsø sielose liko tas darbas? laus reikalavimo, kol gauni tai „rylai“ tokià „stygà“, N. M. Liudviko klausimai netikëti… kokios nori, kuri paskui nenuviltø. Ypaè sunku ðnekë- V. Ð. Galvojom, tarëmës, dirbom, be abejo, dþiau- tis su oficialiomis ðaliø institucijomis. Kiti net neþino, gëmës galimybe dirbti. kur ten jø kokie amatø centrai, autentiðko folkloro gru- Taip klausiu, nes jei patys nepatirtume dþiaugsmo pës. Tarkim, Egiptas: turi reprezentaciná ansamblá, já dirbdami savo darbà, kaipgi teiktume tà gërá kitiems… visiems festivaliams pirmiausia ir siûlo. Paslaptingas man tas jûsø darbas. Sakyèiau, lyg milþi- O jums to, aiðku, nereikia!.. niðkà senovinæ „katarinkà“, rylà kalat, styguojat. Ne- J. Ð. Bûtent. Daug kas fonogramomis naudojasi. Aið- aiðku, kokiø rûpesèiø daugiau – kûrybiniø, techniniø, kinam: to niekad nebuvo ir nebus mûsø festivalyje. Nuo- organizaciniø? Paskui tereikia „sukt rankenà“ – ir gro- lat kalbam apie autentiðkumo bûtinybæ… Gaila, kad ðá ja. Jûsø atveju në tos „rankenos“ sukt nereikia: ateina kartà meksikieèiams nepavyko atvaþiuoti, bûtø buvæ laikas – pati ryla ima skambët… Vertinant pagal triûso daugiau spontaniðkumo, kokio vis norisi tokiuose festi- pobûdá, pasiruoðimà – kaip, ið ko sukauptas, sulipdy- valiuose. Taèiau uþsienio ansambliø paletë ir ðiame buvo tas „Balticos“ festivalis? ávairiaspalvë. Vieni kolektyvai folklorà suvokia kaip ir

73 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Sereikiðkiø parko maþojoje scenoje koncertuoja latviø folkloro ansamblis „Zemgali“ (vadovë Velta Leja). Festivalio „Baltica – 2008“ vakaronë Sereikiðkiø parke.

74 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS mes, kiti labai savaip – pabaigos koncertas, sakyèiau, ðvytëjo kupinas graþiausiø spalvø ir prasmiø. Palygin- dami su daugeliu festivaliø kitose ðalyse, matome, kad daþniausiai niekas ten tiek ðirdies neádeda, neteikia tiek energijos bûtent turiniui: kad dainos, ðokiai atsirastø tam tikrame tradicinës kultûros kontekste, kad nebûtø tik koncertavimas. V. Ð. Noriu gráþti prie pirmosios klausimo dalies. Rengiant ðventæ – rutinos su kaupu ir tos „rylos“ sty- geliø, varþteliø daugybë, visus reikia susukioti, su- styguoti: scenos, atributika, reklama, ágarsinimai… Bet ir kûrybai, „grojybai“ – begalinë erdvë. Mûsø fes- tivaliuose nusistovëjo tradicija ðventei suteikti temos pagrindà, jungiamàjà sritá. Á jà ásigilinam – taip turim progà aktualizuoti, atskleisti visuomenei mûsø kul- tûros giluminius dalykus ir svariau iðtarti apie mus paèius, lietuvius. Esam esmingi þmonës nuo pat savo etnoso susiformavimo ir nebijom visais bûdais, viso- mis formomis tà teigti… Sveèio tema galëjom kuo puikiausiai paliudyti, kad esam ir paþangûs, ir atviri, ir demokratiðki, mokam gerbti „kitoká“, o svarbiausia – ir save (!). Jausti savigarbà, o ne vien saviplaka guos- tis… Sveèio kultûrinis dëmuo visame pasaulyje labai reikðmingas. Tai universalija, jungianti visus þmones. Ta prasme esame në kiek neprastesni uþ kitus – gilûs ir graþûs, reikia tik atskleisti. Kai turi temà, impulsà, idëjà – atviras kelias kûrybai: sveèiai atvaþiuoja, – priimk, sutik, pavaiðink, pamylëk, iðleisk… Tø daly- kø savitumo ir mûsø kultûroje apstu, renginio kontekste visi jie graþiai tiko. Kur sveèiai – savaime ir vaiðës. Bet èia slypi problemos opumas. Vaiðinti reikia, taèiau svarbiausia juk ryðys, santykis su sveèiu: kaip pasitinki, priimi, suteiki sàlygas sveèiui atsiskleisti, paþinti, patirti, praturtëti. Kaip pats já pamatai, parodai kitiems… Manau, pui- Festivalio „Baltica – 2008“ akimirkos. kus jiems buvo bendras iðëjimas á Vilniø, ëjimas mies- tu: pamatyti, pasirodyti. Gerai taikësi jie ir prie mûsø su kalendoriniø ðvenèiø, Lyguo, apeigomis, estai – programø, vaþiavo á Lietuvà, pabaigoje graþiai juos su darbo pabaigtuviø tradicijomis… iðleidom, lauktuviø áteikëm, iki vartø palydëjom su dai- V. Ð. Sveèiai ruoðë savitus patiekalus – gamino, vai- nomis. Manyèiau, buvo jauku, prasminga ir nuoðirdu. ðino. Daug kas atsiveþë tradiciniø gërimø. N. M. Temos sumanytojai norëjo parodyti, kad tra- N. M. Daugelis jø viskà turëjo atsiveþæ. Egiptieèiai dicinëje kultûroje valgymas susijæs ir su apeiginëmis net savo mësos, kiti – leðiø, avienos, prieskoniø – vis- praktikomis. Kiekvienà iðskirtiná ávyká bendruomenëje ko, kas jø kraðte tradiciðka. „palydi“ vaiðës. Ne valgiø gausa, ámantrumas svarbu. J. Ð. Atvykëliams tai, aiðku, sukelia papildomø sun- Vaiðiø esmë – simboliðkumas ir sakralumas. Ta pras- kumø, jie gauna nemaþai „uþduoèiø“, kai kurie net me, ðventës tikslas buvo labai puikus. Kitas dalykas – nusistebi, kad kitur nëra tokiø reikalavimø. Taèiau pa- kiek mûsø sveèiai visa tai perprato, pajuto… pildomos programos (tradicinës virtuvës, amatø de- Ar jie patys atsiliepë á temà? monstravimas) ansamblius savaip „uþveda ant kelio“, J. Ð. Kai kuriø ðaliø ansambliai – taip. Tarkim, pastumëja atkreipti dëmesá á savo ðalies vienà ar kità vengrø vestuvinëje programoje buvo akcentuojami tradicinës kultûros sritá, kad pademonstruotø atvykæ á bûtent apeiginiø vaiðiø momentai, latviai vaiðes siejo sveèius. Juk ilgainiui „Balticos“ festivalis pakrypo taip,

75 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Baltojo baltø stalo vaiðës. Derviðo ðoká atlieka Egipto folkloro grupës „Reda troup“ (meno vadovas Ehab Hasan) dalyvis.

76 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS kad ávairiø tautø folkloro kolektyvai Sereikiðkiø parke liudytø savo ðalies tradicinæ kultûrà. Folkloro rengi- niui suteikus temà, kontekstà, niekas „nepakimba ore“, veiksmai „atranda savo vietà“, loginá pateisinimà, liaudies dainos nuðvinta naujom spalvom. Tai svarbu jas populiarinant. Ðiandien tradicinë kultûra daugeliui, ypaè vaikams, jaunimui – nelabai suprantama, „kita kalba“. Turime ieðkoti bûdø, kaip tradiciná folklorà átai- giau, svariau pateikti. Temos sumanymas yra gerai ir ðvieèiamàja prasme – suteikia ne tik postûmá ásigilinti á kurià nors tradicinæ sritá, bet ir puikià galimybæ matyti (vertinti) save tarp kitø. Tai brandina savosios tra- dicinës kultûros vertës suvokimà… V. Ð. Noriu pasidþiaugti folkloro ansambliais ið Lie- tuvos, padëkoti: jie ypaè graþiai dalyvavo. Á folkloro renginius kolektyvai tuðèiomis rankomis niekada ne- vaþiuoja, tad ir ðá kartà juo labiau turëjo puikiausiø vaiðiø, prideranèiø pasirinktai programai – krikðtynø, vestuviø, talkø… Patys gamino savo kraðto patiekalus, vaiðino. Ásitikinom: uþstalës tema Lietuvoje dar gyvy- binga. Tai viena ið situacijø, kai iki ðiol viskas tebevyksta tradiciðkai. Ðvenèiø vaiðës gyvos iki ðiol. Ta prasme festivalio idëja gerai sutapo ir su gyvàja tradicija, nieko nereikia atkapstinët ið uþmarðties, o tik paliudyti scenoje, kuo gyvenam… J. Ð. Kiekviena tauta turi vaiðiø tradicijas. Tai uni- versali tema, todël lengva buvo visiems. N. M. Beveik visi sveèiai atsiveþë nacionalinio gë- rimo… O estai virë putrà á raugintà pienà áplakdami miltø. Puikus tradicinis vasaros patiekalas! Graikai su- raðë sàraðà: reikalingas didelis pipiras, didelis èesna- kas, didelis kopûstas… Vien ið to akivaizdu, kokie geri jø patiekalai, kaip gausu virtuvëje darþoviø… Armë- nams rûpëjo ðaðlykai: daug geros mësos, kepti bakla- Rotuðës aikðtëje koncertuoja latviø folkloro ansamblis „Zemgali“. þanai, kepti graþiausi pomidorai… Apie kiekvienos tau- Smuiku grieþia vadovë Velta Leja. tos folkloro ansamblá galëèiau pasakyti: didþiausia pa- baltai rengtasi, kad duona, pyragai bûtø balti, rugpajû- garba savo patiekalams, kultûrai. Daug, graþu, savita, tæ baigti reikia, kol dar saulë. Balti sûriai – sotumo, gau- tikra! Tema pasirodë esanti labai dëkinga, o ir atsiskleis- sos þenklas… Vestuvëse didþiausià simbolinæ prasmæ, ti galëjo puikiai, nes festivalá dosniai rëmë, puikias sà- vertæ turëjo bûtent baltø pyragø, baltø sûriø stalai. Besi- lygas gaminti suteikë „Marceliukës klëtis“. Esame dë- stengiantys pakenkti raganiai siekia visa paversti juo- kingi ir Þemës ûkio ministerijai, kurios dëka galëjome dais (susieti su chtoniðkuoju, „prastu“ pasauliu, kuria- bûti iðties vaiðingi. me nëra sveèiø, svetingumo, gerumo, saulës)… Baltasis Tai nemenka dalimi, matyt, lëmë ir „Baltojo stalo“, stalas – Eglës Plioplienës idëja. to bene pagrindinio, esminio festivalio akcento „pil- J. Ð. Prie to graþiai derëjo scenø apipavidalinimas. nesnio“ ásikûnijimo galimybæ… Kaip kilo tas sumany- Rytas Belevièius subtiliai „pagavo“ festivalio dvasià, mas, kaip jûs aiðkinat tokio stalelio prasmæ? idëjà: koriai, bitës, medus… Uþuomina pirmiausia á N. M. Pirmasis impulsas – nuo „þodþio“: „Baltica“, bièiulystæ. Koriai – ir atskirumo, ir vienybës simbolis: Baltijos jûra, balta, prie baltojo stalo sutinkami sveèiai, kiekvienas turi savo narvelá, visi kartu – didájá korá… prie iðskirtinio, ne kasdienio pilko. Juk baltumas, balti Medaus laðai mirgëte mirgëjo scenoje… patiekalai simbolizuoja gausà, gerumà, ðviesà. Dau- N. M. Tradiciðkai – vaiðës neásivaizduotos be gybë apeigø, paproèiø susijæ su baltumu: rugiapjûtei medaus.

77 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Festivalio „Baltica – 2008“ vakaronë Sereikiðkiø parke. Egiptieèiai kartu su publika ðoka tradicinius liaudies ðokius. Keiièi’o Kagi’o nuotraukos.

Daug „Balticø“ matëte, patyrëte Latvijoje, Estijoje, dienà, kurioje taip gausu besidþiaugianèiøjø savo tra- Lietuvoje. Ar galite aptarti jø skirtybes, panaðumus, pri- dicine kultûra. Latviams ir estams „Baltica“ – bene valumus, ko vieni ið kitø mokëtës? vienintelë. Tad stengiasi surinkti kuo daugiau savø V. Ð. Mûsø „Balticose“, minëjau, svarbiausia turëti kolektyvø, daþnai ir vidutiniø. jungiamàjà idëjà, siekti jà tinkamai ákûnyti. Neapsiri- N. M. O mes sveèiui daugiau dëmesio skiriam, bojama vien koncertinëmis programomis, svarbu ama- vis sveèià labiau akcentuojame, þiûrim, kad jis atsi- tai, paproèiai… Sunkûs tai dalykai, bet ir dþiaugiamës skleistø, kad jam èia bûtø gera. Estijoje iðtisas valan- jais. Kartais pasigirsta lyg ir priekaiðto þodþiø: tas pats das koncertuoja vietiniai ansambliukai, net papras- ir tas pats, nieko naujo nesugalvojat, nesumanot. Mes èiausi mokykliniai. Sveèiai knapso, laukia. Pas mus neturim tikslo prasimanyti iðorinio naujumo. Svarbiau- – atvirkðèiai. sia iðsaugoti, atskleisti tradicinës kultûros vidiná gilu- Ar Lietuvos folkloro ansambliai noriai atsiliepia á mà. Toks mûsø, sakytum, idëjinis pamatas labai arti- jûsø kvietimà dalyvauti „Balticoje“? mas ir latviams. Jie taip pat nuosekliai siekia numaty- J. Ð. Rajonø – visada dþiaugsmingai, Vilniaus mies- tos temos ákûnijimo – nuostabiausiais bûdais, paste- to gal kiek santûriau. Jie patys visur vaþiuoja, koncer- bëjimais, patyrimais, gebëjimu tai pateikti menine for- tuoja, dalyvauja. Ta prasme yra „sotûs“. Bet mes be jø ma, viskà gerai apgalvodami. Estø „Balticos“ labiau- vis tiek negalime iðsiversti. Dideliame renginyje vil- siai „festivalinës“, tauriausia prasme. Taèiau ir ten sten- nieèiai savaime tampa lyg ðeimininkai, pagalbininkai. giamasi á pasirinktà sritá kreipti daugiau dëmesio: kos- Stengiamës, kad uþsienio kolektyvai bendrautø su mû- tiumø parodos, instrumentø demonstravimas… siðkiais, susipaþintø, paskui gal nuvaþiuotø vieni pas Antra vertus, ðiø trijø ðaliø folklorinës sàlygos gero- kitus. Siekiam, kad programos „ávykdymu“ festivalis kai skiriasi. Mes Lietuvoje turime iðties daug folkloro neuþsibaigtø: jo esmiø esmë – bendravimas, atradi- renginiø, festivaliø. Turime Dainø ðventës Folkloro mas panaðiø á save, tø, kurie visà laisvalaiká paskyræ

78 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS tradicinei kultûrai plëtoti, puoselëti. Sveèiai tai verti- gatve, tik ðaligatviais, o kolektyvai gausûs, judrûs, ðo- na, gaunam daug laiðkø, kuriuose teigiama, esà mes kantys, dainuojantys, gaila, kad valdþia ðitaip nu- galim didþiuotis savo ansambliø þmonëmis. Uþsie- sprendë, bet vis tiek buvo graþu, spalvinga… Liudvi- nieèiai daþniausiai bûna labai nustebæ mûsø folklo- kai, gal pats pasakyk, kaip tau kas pasirodë… ro ansambliø gausa, autentiðkumu, sugebëjimu re- Ateities þmonës pavydës mums: dar patiriam ste- prezentuoti savo kultûrà, neprisitaikant prie jokiø buklingà tautiniø kultûrø ávairovæ. Puiku, kai tiek ðvie- „pop“. Tai jiems ir nuostabu, ir nesuprantama, ir pa- sumo, graþumo ðtai ima ir suveþa á tavo namus tautø vydu. Nes kitur, tarkim, Graikijoje, labai suveðëjæs þmonës, patys þydim savo dainomis, ðokiais, melodi- „liaudiðkas popsas“ siekiant esà „pritraukti publikà“. jomis, tautiniu apdaru, paproèiø kilnumu, pagarbiai Grynumo telieka pëdsakai. Todël, kaip sakiau, nuo- pasitinkam ir iðleidþiam sveèià... lat tenka atmetinëti siûlomus suestradintus folkloro V. Ð. Atliepei minèiai, kurià siekëm suformuluoti variantus, kalbëti apie liaudies muzikos tradiciðku- padëkos kolektyvams tekste, kad pagarbus poþiûris á mo, archajiðkumo vertæ… sveèià, þmogø yra ðventas. Linkëjom – „kad linksmai Stumiat pasaulá atgal!.. ðokinëtumët“. Mums atrodë svarbu dþiaugsmo spin- (Juokiasi ðviesios mano paðnekovës!) duliavimas ið to, kà darai, kà kuri. Tai teikia jëgø. Gal V. Ð. Vilniaus ansambliai, nors iðlepinti daugybës neatsitiktinai senovëje taip audringai iðkilo bûtent renginiø, visada atsiliepia á kvietimus. Visada jais gali graikø kultûra: jø pasisveikinimas – dþiaugsmo pa- pasikliauti, visada moka bendrauti su sveèiais. Mieli, linkëjimas! Mûsø apeigoms itin bûdingi uþgërimai – geri ir dþiaugsmingi mûsø santykiai. Manau, tai labai „bûkim linksmi, bûkim veseli“, kad ir „ateityje visi vertinga, godotina… susirinktume, linksmi ðokinëtume“, taigi turëtume J. Ð. Ansambliø vadovai pastebi, kad jiems paran- energijos. Dþiaugsmo turëjimas, gebëjimas dþiaugtis ku, ádomu, kai paskelbiama konkreti tema, uþduotis – – vienas ið svarbiausiø dalykø þmogui. Tai pagaliau uþsimezga ádomus „þaidimas“, atsiranda naujas aksti- teikia kultûrinës potencijos, ir – paèià galimybæ gy- nas ieðkoti, atsinaujinti. Tai visada pasiteisina: festiva- venti. Ðiandien mes gal perdaug save vertinam kaip lis tampa ir paþinimo ðvente. liûdinèià, gedulingø nuotaikø tautà. Mokëkime ir pa- Tam paþinimui dar yra „laboratorijos“, kuriose þmo- sidþiaugti: sveèiais, ðventës valanda – visa savo gy- niø kartais bûna ir nelabai gausu… venimo kasdienybe… J. Ð. Folkloro ansambliø vadovams, tyrinëtojams, Tyliu. Ðtai paþiûrëkit á mano parengtà klausimynà. þinovams tai suteikia gerà progà ið pirmø lûpø iðgirsti Þodis þodin: „Kas kliudë jums dirbti, dþiaugtis, padirbti apie ávairiø tautø folkloro, paproèiø, aprangos savitu- ir vël dþiaugtis“? mus. Besidomintiems tai brangi, dëkinga proga. Lan- (Juoko to, puikaus juoko!) kytojø negausumà nemenka dalimi lemia gal renginio ankstyvas laikas. CURRENT AFFAIRS IN ETHNIC CULTURE Kaip apibûdintumët programos visumà, „pasiteisin- tumët“, kodël ji bûtent tokia, o ne kitokia, kas geriau, Joy to you! blogiau pavyko? Remembering the 2008 Staging J. Ð. Festivalio programa, sakytum, tradicinë, nu- of the Festival “Baltica” sistovëjusi. Jokiø „prisigalvojimø“, formos kaitalioji- Liudvikas GIEDRAITIS talks to the head of the in- mø, visà dëmesá tada galima sukaupti á turiná, temà, ternational festival “Baltica” team, Jûratë ÐEMETAITË; simbolikà, motyvus – á gilumà. Prasidëjo „Baltica“ deputy artistic director Vida ÐATKAUSKIENË and Baltijos ðaliø indø, stalo dengimo, audimø (kas susi- team member Nijolë MARCINKEVIÈIENË. They dis- jæ su vaiðëmis) paroda. Tikëjomës daugiau estø, lat- cuss the latest, nineteenth staging of the festival viø eksponatø, o egiptieèiai savo iniciatyva net ið mu- “Baltica”. The festival has been held since 1987 in ziejø pasiskolino visà senø vertingø keramikos dirbi- Lithuania, Latvia and Estonia according to the prin- ciple of rotation. The outstanding feature of the festi- niø, iliustruojanèiø, kaip buvo dengiamas jø vaiðiø vals held in Lithuania is a chosen theme that helps stalas, kitø vertingø dirbiniø kolekcijà. Deja, nedau- explore not only songs and dances, but also customs gelis tai matë. and crafts. The theme of the last festival was “Guests: Rotuðës aikðtëje Vilniuje prisistatymas buvo spon- Visiting and Receiving”. They all agree that the festi- taniðkas, laisvas: ansambliai galëjo vienas kità pama- val was a success in that it displayed Lithuanian and tyti, susipaþinti… Eitynës ið Katedros aikðtës per Ge- other national cultural features related to the sub- dimino prospektà: miesto valdþia neleido eiti paèia ject. Ten foreign companies took part in the festival.

79 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Apie „Balticà“, medinius arkliukus ir þibuèiø þydëjimà

Festivalio rengëjams atitaria Austë NAKIENË, etnomuzikologë ið Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto. (Interviu autoriaus, Liudviko GIEDRAIÈIO, þodþiai iðmesti kaip beverèiai: troðko iðklausti ko kritiðko…)

Ásimintiniausios, aiðku, Atgimimo laikø „Balticos“, kas, tas þmogus gal labai svajojo apie toká arkliukà, bet kai suplazdo tautinës vëliavos, kai entuziastingai siûb- dabar vaikai, matyt, jau visiðkai kitokiø þaislø nori. Ne- telëjo á vieðumà tautinës tradicijos. Dþiaugëmës, kad lengva dabar tokiame moderniame pasaulyje stovëti vis daugiau folkloro renginiø, bet apëmë ir nusivyli- tarp blizganèiø prabangiø daiktø, ðvytinèiø vitrinø, sku- mas: vis labiau „globojam“, organizuojam, sàmonin- banèiø praeiviø ir siûlyti toká prastà mediná daiktà… O gai puoselëjam tradicijas, o vis maþiau ryþtamës patys man mûsø tautosakà primena moèiutës þibuèiø parda- dalyvauti, jaustis tradicinës kultûros nariais. Manëm, vëjos pavasario gatvëse, siûlanèios maþas, trapias gë- liaudies kultûra – daugumos, o ðtai matom, kad ji pasi- leles praeiviams… Aèiû Dievui, kad tebëra tokiø þmo- traukusi á gyvenimo pakraðtá, tapusi beveik alternaty- niø, su mediniais arkliukais, þibutëmis: tada aplink ne viàja. G. Beresnevièius yra apraðæs epizodà, kaip eida- vien prabangi pasiûla ir pramogos… mas Kauno gatve prie puoðnios parduotuvës durø pa- Ðiø metø „Balticos“ rengëjø sumanymas, kad viskas matë stovintá þmogø, o prie jo kojø ant betoninio ðali- atrodytø lyg sveèiavimasis, nuvykimas á praeitá, á kitokià gatvio – keletas rankø darbo mediniø arkliukø: gal kas nei ðiandien aplinkà, mano poþiûriu, buvo graþus. Festi- pirks. Þmonës praeina, keistai pasiþiûri. Kai buvo vai- valio dalyviai lankytojus priima kaip sveèius: ateikite,

Rotuðës aikðtëje ðoka estø ðokiø ansamblio „Hoiuspuu“ (vadovë Sirje Osipov) dalyvës.

80 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS pasisveèiuokite, atitrûkite nuo miesto darbø, pasiklau- sykite, padainuokite…Taip pat ðiuo festivaliu mums buvo priminta, koks svarbus yra kulinarinis paveldas. Þmo- nës nuostabiai greit sugebëjo padengti stalus, papuoðti, viduryje stalo pastatyti kokià eglutæ (dzûkai) ar, lyg pa- baigtuviø ðventëje, ðalia jo – rugiø pëdà (þemaièiai), pri- veþti rûkytø þuvyèiø (þmonës nuo pajûrio)… Tikros vai- ðës! Kvietimai, dalijimas. Tvyrojo sveèiavimosi, atsipa- laidavimo jausmas. Festivalio idëja neliko tik programø „popieriuose“, bet iðties buvo ðauniai ákûnyta. Ekspedicijose esu patyrusi, kad kulinarinis paveldas Lietuvoje dar puoselëjamas: þmonës ir bandas kepa, ir mësà paruoðia kaip áprasta nuo senø laikø. Tai lemia net ir komercinæ sëkmæ – lietuviðko maisto restoranai klesti. Taigi ðiam paveldui lyg ir nëra dideliø grësmiø. Kitas dalykas – tradicinë muzika. Ji lyg vis tyliau girdi- ma, uþliejama triukðmingesniø, komerciðkai sëkminges- niø stiliø srauto. Liaudies muzika, dabar, sakytum, kon- kuruoja su lietuviðkàja estrada, kurià mûsø þiniasklai- da, Lietuvos televizija ir kiti kanalai skelbia tradicine, teikia pirmumà („Ðvieski man vël“ ir pan.). Informaci- jos priemonës, bûdamos átakingos, iðties gali koká stiliø paskelbti savo tradicija, labai iðpopuliarinti, iðtiraþuoti,

Buzuki groja graikø ðokio ir tradicinës kultûros centro ansamblio ið Atënø instrumentinës grupës dalyvë.

Rotuðës aikðtëje ðoka vengrø Siógárdo miestelio tradicijø puoselëtojø draugijos folkloro ansamblio (vadovë Scilla Horvath) dalyviai.

sureikðminti. Ðiandien tai iðgyvena ðeðtojo deðimtme- èio dainos. O liaudies muzika, dainos – ne ið tø, kà paprasta tiraþuoti, populiarinti. Konkurencijos prasme, jos padëtis sunki. Tuo ádomiau, graþiau matyti þmones, kurie pasiryþta gyventi ðia muzika. Ypaè malonu stebë- ti, klausytis, kaip prie maþøjø ðoniniø sceneliø belau- kiantys koncerto ansamblieèiai patys sau po medþiais dainuoja, muzikantai kur nuoðalyje uþmirðæ pasaulá savo instrumentais svirpina. Man tai þaviausia… Klausydamasis festivalio melodijø, þmogus nuolat ieðkai tradiciðkumo, autentiðkumo, grynumo. Ir ðtai tarp ávairiø stiliø – ima ir suskamba! Suskamba tau ta muzika, tas ðokis, dainavimas, apie kurá gal në neþinojai. Ðtai ir atradimas! Festivalis yra lyg koks suvenyrø turge- lis: vieni dirbiniai seniai matyti, kiti gal jau nusibodæ, treti graþûs, bet tau jø nereikia, ir staiga pamatai – ðtai! Gera festivalio savybë – jame daug muzikos, jis kupinas ávairovës. Nepatinkanèius dalykus iðgyvenu lengvai, nesiðvaistau etnomuzikologës vëzdu, nemokau – ðitaip reikia, ðitaip ne, ðitaip galima, ðitaip negalima, ðios dainos graþios, o tos ne, ðis geras stilius, ðis tikras

81 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Rotuðës aikðtëje groja armënø instrumentinio folkloro grupë ið Artsakh’o (Kalnø Karabacho) (vadovas Slava Apresian). Rotuðës aikðtëje groja ukrainieèiø folkloro ansamblio „Silska muzyka“ (vadovai Irina Slavèiuk ir Viktor Kovalèiuk) dalyviai.

82 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Rotuðës aikðtëje ðoka Graikø tradiciniø ðokiø grupë ið Larisos (vadovas Oikonomou Foteini). koðmaras… Muzikos pasaulyje viskas vyksta pagal sa- deriniø, naujesnio poþiûrio, keistesnio, netikëtesnio vo dësningumus, lyg bangomis: ateina metas – þmo- programos idëjos ákûnijimo… nës pamëgsta pramoginæ muzikà, ateina kitas – ilgisi Festivalio koncertuose labai krito á akis dëmesys kos- rimtesniø iðgyvenimø. Po polkø antplûdþio þiû ateina tiumui. Akivaizdu: dalyviai tam skyrë iðskirtiná dëmesá. melancholiðkø lietuviðkø dainø metas. Nuolat atsinau- Gal tai liudija, kad gyvenam geriau, galime pasisiûti jinama. Festivalis – puiki proga pajusti, kokie papûtë geros medþiagos kostiumà, papuoðtà rankdarbiais, nauji vëjai… kruopðèiai iðsiuvinëtais raðtais. Gal ateina ir naujas, gi- Etnografiniai ansambliai ið miesteliø, kaimø ðioje lesnis kostiumo suvokimo metas: juk per já ávyksta per- „Balticoje“ daþnai siekë pavaizduoti tebegyvuojanèius sikûnijimas. Neatsitiktinai beveik visi kûrybiniø labo- ar prisimenamus paproèius. Tai jiems labiausiai seka- ratorijø dalyviai ðnekëjo bûtent apie tautiná kostiumà. si, tad renkasi folkloro teatro stilistikà: ðiek tiek pavai- Visiems atrodë svarbu papasakoti apie savàjá – koks yra, dindami kuria kaimo gyvenimo vaizdelá. Jei ansam- kaip jauèiasi já apsivilkæ… Vilkëdami tautiná kostiumà blyje yra bent keli guvûs aktoriniø gebëjimø turintys þmonës lyg gráþta á buvusius amþius, tampa kitø socia- dalyviai, jie ðauniai tai pateikia: ðeimininkai, sveèiai, liniø sluoksniø atstovais. Daug reikðmës teikta ir pa- pasitikimai, pasisveikinimai tradicinëmis etiketo for- puoðalams. Lietuviai vertina þalvario, sidabro papuo- mulëmis, iðpirkos, humoristiniai kivirèai, pasiðokimai, ðalus, uþsienieèiai turi savus, o visiems bendra – iðskir- alaus gërimas, baèkos kaiðèio iðkëlimas – ðtai ir nebe- tinis dëmesys ðiai srièiai… liko alaus... Graþu visa tai, patinka patiems ansam- Klausiat, ar neapmaudu, kad, tarkim, kûrybinëse blieèiams vaizdeliø kûrimas ið pajuokavimø, muzikos, laboratorijose daþnai negausu klausytojø? Ne. Viskà dainø, pasakojimø. Daug tokiø pamaèius, pasirodë, pateisinu… Uþeikit á „Skalvijos“ kinoteatrà, kur rodo- kad gal ateina folkloro teatro atgimimo banga… Ðioje mi rimti dokumentiniai filmai – daþnai sëdi tik keli srityje sunkiau miesto folkloro ansambliams: aukðtuo- þmonës. Praeinama pro daug gerø siûlomø dalykø. sius mokslus baigusiai atlikëjai nelengva suvaidinti Nebesvajokim apie visuotinà polinká ir á liaudies kul- prietaringà moèiutæ, tikinèià, kad mënulyje matoma tûrà, kaip buvo tarybiniø laikø saulëlydyje. Liaudies moteris su naðèiais… Miestieèiai ieðko netikëtø stiliø kultûra, pasikartosiu, – jau alternatyvioji, prie jos linksta

83 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Rotuðës aikðtëje ðoka graikø ðokio ir tradicinës kultûros centro ansamblio ið Atënø (vadovas Kostas Sachinidis) dalyviai. Restorane „Tores“ ðoka Egipto folkloro grupës „Reda troup“ (meno vadovas Ehab Hasan) dalyvë. daþniausiai tie, kurie jà „iðpaþásta“, puoselëja, iðgyve- na, supranta, bûtent sàmoningai tai pasirenka. Tokiø dar turim, tad negalim nuleisti rankø… Renginiø organizatoriai, be abejo, stengiasi viskà nuodugniai apgalvoti, „suðukuoti“, iðrikiuoti, siekia kuo ávairesniø sluoksniø þmoniø privilioti, átikti jiems, ieð- ko patrauklios aplinkos, naujø pateikimo bûdø… Bet gal kartais galima pasielgti paprasèiau, savaimingiau, kaip ðá kartà buvo ansambliø susipaþinimo popietëje prie Vilniaus rotuðës. Bûtina, kad þmogus nesijaustø prievarta patekæs á gatvës muzikanto vietà. Ji labai sunki, ta vieta. Pabandyk groti kaþkokiame kampe, kai pro tave einantys jauèiasi „aukðtesni“, praeina pro ðalá, ne- turëdami laiko ir nenorëdami klausytis. Rengëjams lin- këèiau, kad liaudies muzikà puoselëjantys þmonës ne- patektø á tokià padëtá. Antra vertus, visada þavi netikë- tai nukritæ reiðkiniai, be nereikalingo oficialumo. Rei- kia surasti pusiausvyrà tarp spontaniðkumo, laisvës (o kodël gi ne: stovim sau ir dainuojam po medþiais!), bet kad þmogus nesijaustø lyg reklaminis lapelis, numes- tas ant ðaligatvio… Gerai, kad „oficialûs“ valdininkai kartais „ásiterpia“ á folkloro koncertus. Dþiaugiausi kultûros ministro da- lyvavimu, galëjo tiesiogiai patirti, kokià sritá kuruoja… Juk ir valdininkui, ir tautosakininkui daina átaigiau skamba ið gyvø þmoniø lûpø nei rûsyje ið magnetofono ar, juo labiau, natø. Gal ne visada þavi oficialiø asmenø kalbos koncertuose, bet viskà, net rëmëjø vardijimus,

84 r

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Restorane „Tores“ ðoka Egipto folkloro grupës „Reda troup“ (meno vadovas Ehab Hasan) dalyviai. Sereikiðkiø parke, festivalio miestelyje amatus demonstruoja folkloro ansamblio „Mioritza“ (vadovai Vartolomei Todeci ir Felicija Pantelimon) dalyviai.

85 l

ETNINËS VEIKLOS REALIJOS

Festivalio miestelio maþojoje scenoje koncertuoja Skuodo r. Mosëdþio kultûros centro folkloro ansamblis (vadovë Vita Pajarskienë). Sereikiðkiø parke, festivalio miestelyje, rankdarbius demonstruoja tautodailininkë ið Estijos. Keiièi’o Kagi’o nuotraukos. reikia iðkæsti… Be to, taip atsiranda kontrastas, átampos laukas tarp gyvastingos liaudies muzikos ir oficialiøjø mûsø gyvenimo formø. Jau nusistovëjo festivalio struktûra, „veiksmo“ vieta. Sereikiðkiø parkas virsta festivalio miesteliu, nors ið tiesø primena kaimà – su medþiais, graþiai juosianèia upele… Tas kaimas gal ir apleistas, bet kai èia ásikuria folkloro ansambliai, ima atrodyti, kad taip ir turi bûti: takai smëlëti, neiðèiustyta, medþiais apaugæ. Áprasta festivalio vieta, rimtai iðgvildenta tema ðventæ daro svar- biu ávykiu, o ne atsitiktiniø pasidainavimø, paðokimø ðiupiniu. Kritiniai dalykai – paèiø organizatoriø vidaus reikalas: ar daugiau vëliavëliø reikëjo, ar gëliø, ar eise- na kur ne ten pakrypo… Nebûtina mums to aiðkintis, svarbu esmë. Lankytojai eina á festivalá, norëdami pra- turtëti, atsinaujinti, dþiaugtis gyvenimu.

CURRENT AFFAIRS IN ETHNIC CULTURE A Second Opinion or What “Wooden Horses“ are Worth This is the opinion on the 2008 staging of the festival “Baltica” of the ethnomusicologist Austë NAKIENË, who works for the Lithuanian Literature and Folk Institute. She believes that folk culture has developed from being mass culture to offering an alternative to it. She thinks highly of the festival and suggests that people go to such events in order to gain spiritually and find joy. According to her the audience appreciate the essence, i.e. the idea of the event, while the organisers might worry about one or two drawbacks.

86 r

ÞMONËS PASAKOJA

Ið Matiðkiø kaimo ðmaikðtavimø

Tautosakos pateikëja Marijona Genë SAMOÐKAITË-POÐKIENË gimë, uþaugo ir ilgai gyveno senàjame Matiðkiø kaime (Maþonø sen., Tauragës r.). Dabar gyvena Pagramantyje – uþ 10 km nuo gimtojo kaimo. Namelis stovi ant Akmenos upës kranto, kur dienà ir naktá girdëti vandens èiurlenimas, kas tikriausiai þmogø nuteikia dvasingai. Gal todël su Gene Poðkiene kalbëtis taip lengva. Ji nuoðirdþiai perteikë, kà dainavo, kokius posakius vartojo, kaip ðmaikðtavo senojo Matiðkiø kaimo þmonës.

Kà apie rûkorius kalbëjo Matiðkiø Baba supa anûkà ir dainuoja, o anû- Tada þmona suprato, kad jis labai kaimo þmonës: kas sako: skûpus. – Supk daugiau, o nepliurpk. – Kas ant svieto graþiausias? Pareina du kaimynai ið baþnyèios. – Rûkorius, kad jis jaunas mirðta. Atvaþiavo pirðliai pas vienturtæ dukterá. Vienas ir sako: Pirðlys kalbasi su tëvu, o kavalierius – Koki man ðiandien laiminga diena! – Kur vagys neina? su panele. Kavalierius klausia: Antras ir klausia: – Prie rûkoriaus, kad jis visà naktá – Koká amatà moki, gal siuvëja esi? – Na ir kas ta laimë? kuos, nameigt. – Siuvëja nesu, ale plikàs kiauðæs næsi. – Roþanèiø pameèiau, nereikës po- – Ko ðunys labiausiai bëjë? – Tai gal virëja esi? teriø kalbëti, – atsako laimingasis. – Rûkoriaus, dël tuo, kad jisai vaikð- – Virëja nesu, ale ðûdà neësi. Þydas ëjo keliu, uþëjo lietus, perkû- èioj su lazda pasiremdamas. – Ar karðta esi? nija, þaibai. Þydui nëra kur dingti. Þiûri – Neþinau, bet kai myþu – garû. Kaimo þmoniø posakiai ir trumpi pa- – pakelëje kryþius. Nusiima kepuræ, sakojimai: Marti iðvirë barðèius ir prasûdë. þiûri á dievuliukà ir sako: Sako anytai: – Dieve, juk tave nekaltà prikalë. Bagoèiui velnias á koðæ spirgais ðik, – Prasûdþiau barðèius. Audra praëjo, uþsimaukðlino kepu- o biednam ir á krûpus primyþ. – Èe tai nieko blogo. Paimk merliaus, ræ ir sako: – Kad nebûtum kalts, nebûtø prikalæ. Mama verda kopûstus. ádëk saujà druskos, suriðk mazgiukà ir Tëvas ir sako. ámesk á barðèius, kad iðtrauktø sûrumà. Vardø pamëgdþiojimas: – Tik virk rûgðèius. Marti taip ir padarë. Oj, kokie buvo Stasë geltonkasë á akëèias pilvà kasë. Mama sako. skanûs barðèiai! Juzë, liþë, guzë. – Jau gausiu á du varinius virti. Urðulë – paðukulë. Atëjo kavalierius prie panos be pirðlio. Tëvas atsako. Vincas – plincas. Tëvas padegë lempà ir ðnekasi. Tëvas – Ale abudu rûgðèius. Onë – plonë. sako: Martynas papartynas, ganë viðtas po Atëjo anûkas. Senelis klausia: – Juk mes ðneketys galim ir tamsoj, uþ- karklynus, vienos viðtos neparginë, ga- – Ko nori valgyti? pûskem lempà, iðkada gazos. vo ðpygà, ne kiauðiná. – Nieko nenoriu, numy prisivalgiau. – O bûsimasis þentas sako: Tada senelis sako: – Nu, kad tamso, tai galim ir kelnes Jonas – ponas – kapitonas, – O gal medaus? nusivilkti, kam plëðti kelniø subinæ. Vogë miltus kaip ðëtonas, Anûkas sako: Ið tø miltø blynus kepë, Jauna pora kalbasi, kà virti valgyti. Vy- – Kad medaus, tai je. Per langelá mergoms metë. ras ir sako: Senelis paëmë dûnos, uþtepë gars- – Iðvirk po du kiauðinius. Jurgis – spurgis. tyèiø ir padavë. Ir iðëjo pas kaimynus. Parëjo, o tie Amelë – kumelë. Anûkas atsikando, ëmë kosëti ir sa- kiauðiniai dar tebeverda. Þmonelë ir Marë kalë baltnugarë. ko pro aðaras: guodþiasi: Marijonos Genës Samaðkienës pasakojimus – Mûsø medus saldus, o jûsø – neþi- – Tie kiauðiniai kyti ir kyti. uþraðë ir spaudai pateikë Birutë BASTIENË, nau koks. Pasirovë þolës ir nusiðluostë Vyras atsako: Pagramanèio regioninio parko kultûros lieþuvá. – Turbût senø viðtø pasitaikë. paveldo specialistë. Anûkas valgo ðutytø cibuliø laiðkø. PEOPLE TELL Skûpus vyras nusipirko naujus batus. Baba sako: Some Matiðkiai Village Jokes Apsiavë ir pradëjo eiti dideliais þings- – Zigmukai, tiek daug nevalgyk, Folklore provider Marijona Genë Sa- niais. Þmona sako: vemsi. moðkaitë-Poðkienë offers a handful of Ma- – Kà èia iðdarinëji, kaip durnius. – Babute, að baise nuoro vemtë, – tiðkiai Village jokes that reflect juicy and – Að ne durnius, o èëdiju batus. Dide- sako anûkas. perceptive villagers’ humour. Written by liais þingsniais eisiu, maþiau tenuplyð. Birutë Bastienë.

87 [

LIETUVOS KULTÛROS MINISTERIJA TURINYS: LIETUVOS LIAUDIES KULTÛROS CENTRAS Vilniaus lygiadieniai. LIAUDIES KULTÛRA 2008 Nr. 5 (122) Þurnalas leidþiamas nuo 1988 metø, Ugnies þenklai. Pokalbis su ilgamete etnokultûriniø kas du mënesiai Vilniaus ðvenèiø rengëja Egle PLIOPLIENE ...... 1• REDAKCIJOS ADRESAS: Barboros Radvilaitës 8, LT01124 Vilnius Ugnies juostos. Pokalbis su keramike Julija IKAMAITE ...... 8• el. p. [email protected]

VYRIAUSIOJI REDAKTORË Vilniaus ðvenèiø ugnys. Mintimis dalijasi mitinio Dalia RASTENIENË, tel. 261 34 12 pasaulëvaizdþio tyrinëtojas Dainius RAZAUSKAS ...... 14• el. p. [email protected] MOKSLO DARBAI SKYRIØ REDAKTORIAI: Dainius RAZAUSKAS – bendrieji Aleksandras STABRAUSKAS. Du istoriniai akmenys: kultûros klausimai, mitologija, jø lokalizacija ir paskirtis ...... 19• tel. 261 31 61 Saulë MATULEVIÈIENË – bendrieji Rasa PAUKÐTYTË-ÐAKNIENË. Gimimø reguliavimo bûdai kultûros klausimai, tautosaka, tel. 261 31 61 ir jø raiðka istoriografiniame kontekste ...... 30• Liudvikas GIEDRAITIS – etnologija, Jurgita PAÈKAUSKIENË. XX a. pabaigos – XX a. vidurio folkloras, etninës veiklos realijos, tel. 261 31 61 kaldinti kryþiai Raseiniø rajono kapinëse ...... 38• Juozas ÐORYS – etnologija, tautodailë, etninës veiklos realijos, tel. 261 31 61 SKAITYMAI Beatrièë RASTENYTË – korektorë-stilistë Kompiuteriu rinko Enrika STANEVIÈIENË Arnold van GENNEP. 3. Individai ir grupës ...... 50• Maketas Martyno POCIAUS Reziumë á anglø kalbà vertë Eglë KAÈKUTË ATMINTIS Sakralumo paieðkos. Saulës MATULEVIÈIENËS REDAKCINË KOLEGIJA: Prof. habil. dr. Leonidas DONSKIS, Politikos pokalbis su Alfonsu ANDRIUÐKEVIÈIUMI ...... 56• mokslø ir diplomatijos institutas, Vytauto Didþiojo universitetas, Gedimino g. 44, PAÞINTYS LT44261 Kaunas Prof. habil. dr. Simas KARALIÛNAS, Lietuviø Aleksandras STABRAUSKAS. kalbos institutas, Antakalnio 6, 2055 Vilnius Vlado Ðaulio (1902–1977) archyvas ...... 62• Habil. dr. Ingë LUKÐAITË, Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø 5, LT01108 Vilnius IN MEMORIAM Habil. dr. Nijolë LAURINKIENË, Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, Almutë GRAÞULIENË. Gyvenimas ðokio ritmu. Antakalnio 6, LT10308 Vilnius Dr. Alë POÈIULPAITË, Lietuvos liaudies Profesoriui Juozui Gudavièiui atminti ...... 68• kultûros centras, Barboros Radvilaitës 8, LT01124 Vilnius Alë POÈIULPAITË. Dovydas Teresius. 1989–2008 ...... 70• Doc. dr. Daiva RAÈIÛNAITË-VYÈINIENË, Lietuvos muzikos akademija, ETNINËS VEIKLOS REALIJOS Gedimino pr. 42, LT01110 Vilnius Irena SELIUKAITË, Lietuvos kultûros Dþiaugsmo jums! 2008-øjø „Balticà“ prisimenant. ministerijos Profesionalaus ir mëgëjø meno skyriaus vedëja, J. Basanavièiaus g. 5, Liudviko GIEDRAIÈIO pokalbis su festivalio rengëjomis LT01118 Vilnius Jûrate ÐEMETAITE, Vida ÐATKAUSKIENE ir Doc. dr. Krescencijus STOÐKUS, Vilniaus universitetas, Didlaukio 27, LT08303 Vilnius Nijole MARCINKEVIÈIENE ...... 73• Dr. Þilvytis ÐAKNYS, Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø 5, LT01108 Vilnius Austë NAKIENË. Apie „Balticà“, Vida ÐATKAUSKIENË, Lietuvos liaudies kultûros centras, Barboros Radvilaitës g. 8, medinius arkliukus ir þibuèiø þydëjimà ...... 80• LT01124 Vilnius Dr. Marija ZAVJALOVA, Ëåíèíñêèé ÞMONËS PASAKOJA ïðîñïåêò 32-à, Èíñòèòóò ñëàâÿíî- âåäåíèÿ, Ðîññèéñêàÿ Àêàäåìèÿ Íàóê, Ið Matiðkiø kaimo ðmaikðtavimø ...... 87• Ìîñêâà 117334, Ðîññèÿ, el. p. [email protected] © ¥Liaudies kultûra´ VIRÐELIUOSE: Viktor Geraðèenko. „Lygiadienio oþys“. 2008 m. Steigimo liudijimas Nr. 152 Pasiraðyta spaudai 2008 10 30 2008-øjø rudens lygiadienis. Tiraþas 880 egz. Formatas 60×90/8 Viena ið ugnies juostø Neries krantinëje audëjø. Rinkta kompiuteriu. 11 sp. l. Lietuvos liaudies kultûros centras Vytauto Daraðkevièiaus nuotraukos Barboros Radvilaitës 8, LT01124 Vilnius http://www.llkc.lt Spausdino UAB ¥Grafija“, Sëliø g. 3a, Vilnius Redakcija nereikalauja, kad diskusinio pobûdþio nuomonës sutaptø su redakcijos nuomone.