Sporto Mokslas Sport Science
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
SPORTO 2008 SPORT 2(52) MOKSLAS VILNIUS SCIENCE LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINĖS AKADEMIJOS LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO Ž U R N A L A S JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY LEIDŽIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestižinis žurnalas ISSN 1392-1401 Žurnalas įtrauktas į: INDEX COPERNICUS duomenų bazę Indexed in INDEX COPERNICUS Vokietijos federalinio sporto mokslo instituto Included into German Federal Institute for Sport Science literatūros duomenų banką SPOLIT Literature data bank SPOLIT REDAKTORIŲ TARYBA TURINYS Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) Prof. habil. dr. Alina GAILIŪNIENĖ (LKKA) ĮVADAS // INTRODUCTION.................................................................2 Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, Vokietija) A. Poviliūnas. Sportas ir politika: teorija ir praktika Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) šių laikų olimpinėje istorijoje ......................................................................2 Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) Prof. habil. dr. Janas JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, sporto MOKSLO PSICHOLOGIJA // Lenkija) sports PSYCHOLOGY ............................................................................6 Prof. habil. dr. Julius kalibatas (Sveikatos apsaugos minis- R. Malinauskas, Š. Šniras. Psichologinio rengimo programos poveikis terijos Higienos institutas) didelio meistriškumo krepšininkų psichologiniams įgūdžiams ..................6 Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. redaktorius) Prof. dr. Romualdas MALINAUSKAS (LKKA) Z. Vazne. Psychometric properties of the Latvian version Prof. habil. dr. Kęstas MIŠKINIS (LOA) of the group environment questionnaire test .............................................12 Prof. habil. dr. Vahur ÖÖPIK (Tartu universitetas, Estija) SPORTO SOCIALINIAI TYRIMAI // Prof. habil. dr. Jonas poderys (LKKA) SOCIAL RESEARCH ON sports .....................................................................17 Prof. habil. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD) Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) R. Jankauskienė, S. Pajaujienė, A. Kisielienė. Sportuojančių studentų Prof. habil. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA) valgymo sutrikimų rizika ir požiūris į savo kūno masės kontrolę ............17 Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIČIUS (VPU) L. Meidus, D. Radžiukynas. Rankininkių žaidimo Prof. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA) veiklos veiksmingumas .............................................................................22 Kazys SteponaviČIUS (LTOK) Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA) A. Kalvėnas, B. Sabaitė. Kai kurių asmenybių indėlio į Lietuvos kūno Prof. habil. dr. Povilas TAMOŠAUSKAS (VGTU) kultūrą ir sportą ypatumai 1920–1940 metais ...........................................28 Dr. Eglė KEMERYTĖ-RIAUBIENĖ (atsak. sekretorė) L. Venclovaitė. 2005 ir 2006 m. pasaulio irklavimo čempionatų olimpinių valčių klasių lenktynių taktika ..................................................34 Vyr. redaktorius P. KAROBLIS +370 5 262 2185 A. Dumčienė, V. Ivaškienė. Silpniausiai išlavintų fizinių ypatybių Atsakingoji sekretorė ugdymas taikant fizinę saviugdą skatinančius metodus ............................38 E. kemerytĖ-RIAUBIENĖ +370 5 212 6364 SPORTO MOKSLO metodologija // El. paštas: [email protected] Dizainas Romo DUBONIO METHODOLOGY OF Sports SCIENCE ......................................................44 Viršelis dail. Rasos DOČKUTĖS G. Girdauskas, K. Pukėnas. Akcentuotai dvi savaites povaržybiniu Redaktorė ir korektorė Zita ŠAKALINIENĖ laikotarpiu lavintos 15–16 metų ledo ritulininkų raumenų Anglų k. redaktorė Ramunė ŽILINSKIENĖ jėgos kaita ................................................................................................. 44 Maketavo Lina JURŠYTĖ Leidžia A. Medonis, V. Blauzdys. Pasirinkto fizinių pratimų komplekso poveikis vaikinų fizinėms ypatybėms ....................................................... 48 P. Mockus, G. Jusas, A. Mockienė, T. Venckūnas. LIETUVOS SPORTO INFORMACIJOS CENTRAS Skirtingo amžiaus ir lyties orientacininkų kojų raumenų galingumas Žemaitės g. 6, LT–03117 Vilnius ir vargstamumas atliekant vertikalius šuolius ........................................... 53 Tel. +370 5 233 6153; faks. +370 5 213 3496 I. Rybina. Metabolic evaluation of elite rowers with El. paštas: [email protected] INTERNETE: www.sportinfo.lt/sportomokslas risk of stone formation .............................................................................. 59 A. Vilkas, A. Kepežėnas. Skirtingo amžiaus ir biologinės brandos Tiražas 200 egz. Užsakymas 87. Kaina sutartinė paauglių (berniukų) fizinio vystymosi ir fizinio parengtumo kaita ........... 62 E. Lingytė, A. Skurvydas, J. Kudirkaitė, A. Stanislovaitis. Amžiaus © Lietuvos sporto mokslo taryba įtaka šuolių atlikimo tikslumui ir stabilumui mokymosi metu .................... 68 © Lietuvos olimpinė akademija © Lietuvos kūno kultūros akademija KRONIKA // CHRONICLE ............................................................................. 74 © Vilniaus pedagoginis universitetas A. Vilkas. Naujos idėjos I Baltijos šalių sporto mokslo konferencijoje ...... 74 © Lietuvos sporto informacijos centras INFORMACIJA AUTORIAMS // INFORMATION TO AUTHORS ................ 75 2 SPORTO MOKSLAS ĮVADAS INTRODUCTION Sportas ir politika: teorija ir praktika šių laikų olimpinėje istorijoje Garbės dr. Artūras Poviliūnas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas, Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdomojo komiteto narys Santrauka Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savo- tiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lie- tuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu. Raktažodžiai: sportas, politika, olimpinės žaidynės. „Nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK‘ai) turi sąmonė. Politika yra visur. Laikydamiesi pagrindinių saugoti savo autonomiją ir priešintis bet kokiam spau- olimpinio sąjūdžio tiksluose glūdinčių principų ne tik dimui, įskaitant politinį, teisinį, religinį ar ekonominį, rengdami olimpines žaidynes kas dvejus metus, bet ir kuris gali kliudyti vadovautis Olimpine chartija“, – tai skatindami taikios visuomenės, kuriai rūpi žmogaus ištrauka iš Olimpinės chartijos (Olympic Charter, orumo išsaugojimas, kūrimą, mes prisidedame prie 2007) reikalavimų nacionaliniams (tautiniams) olim- taikesnio ir geresnio pasaulio kūrimo. Todėl mes piniams komitetams. dalyvaujame politikoje“ (Poviliūnas, 1994). Taigi Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas 1988 metų pabaigoje, atsakydamas į vokiečių nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam žurnalo „Kicker“ jam užduotą klausimą: „Ar netrukus spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bus įsteigti olimpiniai tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti at- komitetai?“ Ch. A. Samarančas atsakė: „Tai Tarybų gal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Sąjungos problema. Norint, kad Tarptautinis olim- Lietuvos tautinis olimpinis komitetas buvo atkur- pinis komitetas pripažintų tautinį olimpinį komitetą, tas 1988 m. gruodžio 11 dieną. Nuo pat pirmų sava- yra keliamos dvi sąlygos. Olimpinis komitetas turi rankiškos organizacijos veiklos minučių prasidėjo vadovauti bent penkioms sporto šakoms, kurias pri- ilgas ir sunkus kelias į tarptautinį pripažinimą. Nors, pažįsta tarptautinės asociacijos, ir turi gauti anksčiau kaip minėjau, sportas turėjo būti atskirtas nuo politi- už tą teritoriją atsakingo