LIETUVOS K ŪNO KULT ŪROS AKADEMIJA REKREACIJOS IR SPORTO VADYBOS FAKULTETAS REKREACIJOS, TURIZMO IR SPORTO VADYBOS KATEDRA

TURIZMO IR SPORTO VADYBOS STUDIJ Ų PROGRAMA

TATJANA STAKUN

ASOCIACIJOS „SPORTAS VISIEMS“ VEIKLA PL öTOJANT MASIN Į SPORT Ą LIETUVOJE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. Dr. V. Čingien ÷

KAUNAS 2008 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM Ą Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas...... 1. Yra atliktas mano paties/pa čios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltini ų, kurie n ÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu vis ą panaudotos literat ūros sąraš ą...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB Ę UŽ LIETUVI Ų KALBOS TAISYKLINGUM Ą ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvi ų kalbos taisyklingum ą atliktame darbe...... (data) (autoriaus vardas pavard ÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS D öL DARBO GYNIMO ...... (data) (vadovo vardas pavard ÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilin ÷je katedroje: ...... (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas, pavard ÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS ...... (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas: ...... (vardas, pavard ÷) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus parašas)

Magistro baigiam ųjų darb ų gynimo komisijos įvertinimas: ...... (data) (Gynimo komisijos sekretor ÷s/iaus vardas pavard ÷) (parašas)

2 TURINYS SANTRAUKA ĮVADAS 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA 1.1. Organizacijos samprata ir veikla 8 1.1.1 Nevyriausybini ų organizacij ų samprata, veikla, aktualijos ir problematika 10 1.1.2 Europos nevyriausybini ų organizacij ų veiklos specifika: tikslai ir principai 14 1.1.3. Nevyriausybini ų organizacij ų teisin÷ – politin ÷ aplinka 16 1.2. Lietuvos sporto sistemos raida ir aktualijos, istorinis aspektas 17 1.2.1. K ūno kult ūros ir sporto raidos aspektai iki Lietuvos nepriklausomyb ÷s atk ūrimo 19 1.2.2. K ūno kult ūros ir sporto atgimimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ÷s atk ūrimo 21 1.3. Lietuvos sport ą bei k ūno kult ūrą reglamentuojantys įstatymai ir tarptautiniai dokumentai 22 1.4. Kūno kult ūros ir sporto reikšm ÷ 36 1.5. Masinio sporto veikla pasaulyje ir Lietuvoje 38 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 42 3. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų ANALIZ ö 43 IŠVADOS LITERAT ŪRA

3

SANTRAUKA Asociacijos „Sportas visiems“ veikla pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje Pastaruoju metu fizin į aktyvumą, kaip vien ą iš sveikos gyvensenos s ąlyg ų, pripaž įsta vis daugiau tarptautini ų ir nacionalini ų sporto, sveikatos, švietimo, jaunimo organizacij ų. ES dokumentai rodo, kad sporto socialinis vaidmuo vis labiau vertinamas ir tai įpareigoja labiau pl ÷toti gyventoj ų sveikatos ugdymo per sport ą srit į - sport ą visiems. Ta čiau m ūsų šalyje k ūno kult ūra dar netapo prioritetine sveikatos stiprinimo dalimi, taipogi netobula visuomen ÷s informavimo fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos skatinimo klausimais sistema. Tod ÷l šis darbas yra skirtas išnagrin ÷ti asociacijos „Sportas visiems“ veikla pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje. Nes šiuo metu ši asociacija su savo organizacijomis nar ÷mis labiausiai prisideda skatinant gyventoj ų fizin į aktyvum ą per neprofesional ųjį sport ą ir k ūno kult ūrą. Darbo tikslas – įvertinti asociacijos „Sportas visiems“ veikl ą pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Apib ūdinti nevyriausybini ų organizacij ų veiklos ypatumus. 2. Atskleisti Lietuvos sporto raid ą ir masinio sporto vystymosi aspektus. 3. Išanalizuoti asociacijos „Sportas visiems“ strateginius planus ir veiklos ataskaitas.

Išvados: Asociacijos „Sportas visiems“ ir jos organizacij ų veiklos specifik ą galima apib ūdinti kaip visuomenines organizacijas, savanoriškais pagrindais, vienijan čias k ūno kult ūros, sporto ir turizmo organizacijas, pl ÷tojan čias sveikat ą stiprinan čią k ūno kult ūrą ir m ÷g÷jų sport ą. Savo veiklos pagalba jie siekia visuomenin ÷s gerov ÷s k ūno kult ūros ir sporto priemon ÷mis stiprinant žmoni ų sveikat ą, propaguojant sveiką gyvensen ą, organizuojant k ūno kult ūros, neprofesionalaus sporto ir poilsio renginius įvairaus amžiaus žmon ÷ms. Ta čiau strateginiai planai neatitinka keliam ų reikalavim ų, tod ÷l jie n ÷ra efektyv ūs, be to organizacijos nepateikia ataskait ų, reikaling ų tam, kad galima b ūtų įvertinti j ų veikl ą, tod ÷l tenka naudotis tik statistin ÷mis ataskaitomis. Svarbiausia rekomendacija asociacijai ir jos organizacijoms b ūtų ta, kad jos privalo rašant strategij ą, tiksliai vadovautis rekomendacijomis ir kurti planus pagal savo realia galimybes.

4 SUMMARY Sport for All association development activities in mass sport in Lithuania For the several years physical activities as one of the healthy life condition recognize many international and national sports, health, education, youth organizations. EU documents shows that sport social role is more estimates and it’s obligate to develop inhabitant’s health bringing up through sport for all spheres. However in our country physical activities not become yet a priority part of health bringing up and also there are incomplete public information in physical activity, healthy life stimulation system. That is why this paper separate for investigation association Sport for all development activities in mass sport in Lithuania. Because at this time this organization with her members there are the only organization who takes part in physical activities development for inhabitants through non professional sport. Work purpose: value association Sport for All development activities in mass sport in Lithuania. Work problems: 1. Describe Non governmental organizations activities peculiarities; 2. Explain Lithuanian sport evolution and mass sport development aspects; 3. Analyze Sport for All association strategic plans and development accounts. Conclusion: association Sport for All and her organizations development specific may describe as public organization voulontering work, thats unites physical activities, sport and tourism organizations. The organizations try to get to the public wellbeing, through physical activities and sports. They propagate health life and physical activities and sport preparation to different age people. However strategic plans does not according to the demands, that why they are not effective. Although organizations does not produce they strategic plans accounts, which is needed for estimate they development. For this reason is only fit to use statistic reports. The main recommendation for association and her organizations will be that they must use the recommendations to write their strategic plans, and strategic plans must correspond with the real possibilities.

5 ĮVADAS

Kūno kult ūra – sud ÷tin ÷ asmens ir visuomen ÷s bendrosios kult ūros dalis, vienas iš svarbiausi ų visuomen ÷s socialin ÷s veiklos sieki ų, nukreipt ų žmogaus sveikatai stiprinti, jo fizin ÷ms, psichin ÷ms ir dvasin ÷ms savyb ÷ms visapusiškai išugdyti. K ūno kult ūra atveria žmogui galimybes patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, tobulo k ūno ir graži ų judesi ų keliam ą džiaugsm ą, kuria prielaidas asmens saviraiškai, padeda asmenybei sukurti ir tobulinti humanistines bei materialines vertybes. „Sporto visiems“ asociacija per fizin į aktyvum ą siekia gerinti šalies gyventoj ų sveikat ą ir j ų gyvenimo kokyb ę. Kadangi visuomen ÷s sveikata vis labiau priklauso ne nuo medicinos technologij ų, o nuo gyvenimo b ūdo ir elgsenos, daug ÷ja lig ų, kuri ų priežastimi yra per menkas fizinis aktyvumas ir nesveikas gyvenimo b ūdas, o gydymas kainuoja vis daugiau. D ÷l to b ūtinos reikšmingos permainos skatinant ir remiant masin į sportą. Pastaruoju metu fizin į aktyvum ą, kaip vien ą iš sveikos gyvensenos s ąlyg ų, pripaž įsta vis daugiau tarptautini ų ir nacionalini ų sporto, sveikatos, švietimo, jaunimo organizacijų. Pasaulin ÷s sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuro 2006 m. surengtoje tarptautin ÷je konferencijoje, skirtoje nutukimo mažinimo ir fizinio aktyvumo didinimo problemoms spr ęsti, akcentuota, jog sveika mityba ir fizinis aktyvumas turi tapti prioritetine kiekvienos valstyb ÷s politikos dalimi. Jungtini ų Taut ų, Europos S ąjungos dokumentai ragina vyriausybes, fondus, specializuotas agent ūras ir su sportu bei k ūno kult ūrą susijusias vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas stiprinti šeimos, mokyklos, klubo, jaunimo asociacijos, vietos bendruomen ÷s ir valstyb ÷s bei privataus sektoriaus bendradarbiavim ą ir partneryst ę tam, kad j ų suderinti veiksmai paremt ų k ūno kult ūros ir sporto visiems pl ÷tot ÷s programas, pad ÷tų numatyti veiklos kryptis ir priemones sveikatos ir sportavimo naudai suprasti, kult ūriniam suart ÷jimui skatinti, humanistin ÷ms ir demokratin ÷ms vertyb ÷ms įsitvirtinti. Temos aktualumas – kadangi pastaruoju metu fizin į aktyvum ą, kaip vien ą iš sveikos gyvensenos s ąlyg ų, pripaž įsta vis daugiau tarptautini ų ir nacionalini ų sporto, sveikatos, švietimo, jaunimo organizacij ų, tod ÷l yra b ūtina j į skatinti ir pl ÷toti. ES dokumentai rodo, kad sporto socialinis vaidmuo vis labiau vertinamas ir tai įpareigoja labiau pl ÷toti gyventoj ų sveikatos ugdymo per sport ą srit į - sport ą visiems. Ta čiau m ūsų šalyje k ūno kult ūra dar netapo prioritetine sveikatos stiprinimo dalimi, taipogi netobula visuomen ÷s informavimo fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos skatinimo klausimais sistema. Tod ÷l šis darbas yra skirtas išnagrin ÷ti asociacijos „Sportas visiems“ veikl ą pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje. Nes šiuo metu ši asociacija su savo organizacijomis nar ÷mis labiausiai prisideda skatinant gyventoj ų fizin į aktyvum ą.

6 Darbo tikslas – įvertinti asociacijos „Sportas visiems“ veikl ą pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 4. Apib ūdinti nevyriausybini ų organizacij ų veiklos ypatumus. 5. Atskleisti Lietuvos sporto raid ą ir masinio sporto vystymosi aspektus. 6. Išanalizuoti asociacijos „Sportas visiems“ strateginius planus ir veiklos ataskaitas.

7 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA

1.1 Organizacijos samprata ir veikla

Pagal B. Neverausk ą ir J. Rasten į (2000), organizacija – tai grup ÷ žmoni ų, kurie sąmoningai derina savo veikl ą, siekdami bendro tikslo ar tiksl ų. Kiti autoriai teigia, jog organizacija tai – kolektyvas, kuriame žmon ÷s ir resursai yra koordinuojami, panaudojant technologij ą ir pasidalinant darb ą tam, kad b ūtų pasiektas tikslas ( Guš činskien ÷, Sapežinskien ÷, Švedien ÷, 2002). Remiantis kitais autoriais organizacija – tai sąveikaujanti hierarchizuota grup ÷, turinti tam tikr ų ištekli ų ir susib ūrusi siekti bendr ų tiksl ų (Bagdonien ÷ ir kt., 2004). Apibendrinant galima teigti, jog organizacija tai žmoni ų grup ÷, kurie pasidalin ę darbus ir paskirst ę išteklius, siekia kartu mažiausiai vieno konkretaus užsibr ÷žto tikslo. Pasaulyje formuojasi, funkcionuoja, išnyksta ir atsiranda daug įvairi ų organizacij ų. Organizacijos yra skirstomos į grupes pagal kelis aspektus, tai : • Organizacij ų funkcij ų visuomen ÷s gyvenime poži ūriu; • Nuosavyb ÷s formos poži ūriu; • Teisin ÷s – organizacin ÷s formos poži ūriu; • Organizacijos dydžio poži ūriu; • Gamybos (veiklos) tipo poži ūriu. Šiandienin ÷ visuomen ÷ ir rinka iš organizacij ų reikalauja ne tik kokybišk ų produkt ų ir paslaug ų, ta čiau ir geb ÷jimo suvokti besikei čian čius poreikius, kintan čius gyvenimo kokyb ÷s reikalavimus. Organizacijoms išlikti konkurencingoms padeda efektyvus aplinkos steb ÷jimas, vertinimas ir geb ÷jimas prisitaikyti prie jos kitimo. Organizacijos priklauso nuo išor ÷s aplinkos ir, siekdamos b ūti inovatyvios, išlikti konkurencingos, susiduria su poreikiu prisitaikyti prie aplinkos lemiam ų poky čių (Matkevi čien ÷, 2007) Paprastai organizacijos, kalbant apie j ų veikl ą, stabil ų veikim ą, kuriam neturi įtakos aplinkos veiksniai, vadinamos „Uždaromis sistemomis“. Uždaros sistemos terminas rodo, kad organizacija veikia uždarai, nes ąveikauja su aplinka, neieško ir negauna atsako, t. y. Nesiekia gr įžtamojo ryšio iš aplinkos, o tai užkerta keli ą organizacijai b ūti inovatyviai, greitai ir lanks čiai prisitaikan čiai prie kintam ų išor ÷s s ąlyg ų. Uždara sistema gali b ūti suprantama ne tiek kaip konservatyvi, kiek siekianti izoliuotis nuo aplinkos organizacija. Šiandienin ÷je visuomen ÷je organizacija negali s ÷kmingai veikti netur ÷dama socialin ÷s s ąveikos su kitomis organizacijomis. Atvira sistema – tai tokia organizacija, kurios veikla yra neišvengiamai veikiama išor ÷s aplinkos. Sistemos atvirumas nurodo organizacijos „vidin ÷s sistemos s ąveik ą su išor ÷s aplinka“. Visoms organizacijoms b ūdingas atsinaujinimas, pažanga, o inovacij ų ir k ūrybini ų sieki ų srautas yra j ų

8 augimo garantas. Dinamišk ą organizacij ų geb ÷jim ą atsinaujinti ir keistis lemia j ų daugialyp ÷ prigimtis ir lankstumas panaudoti visus savo vidinius ir išorinius išteklius. Įvairias organizacijas vienija bendras tikslas stiprinti bendr ą organizacijos kult ūrą ir siekti, kad organizacija padaryt ų svar ų įnaš ą į žini ų visuomen ÷s k ūrim ą tapdama besimokan čia ir naujovi ų siekian čią organizacija (Poškien ÷, 2006). Marketingas organizacijos valdyme užtikrina įžvalgos ir strateginio valdymo koordinavim ą. Marketingo veikl ą apibr ÷žiant kaip proces ą, užtikrinant į organizacijos ilgalaikio išlikimo kontrol ę, jis apima organizacijos aplinkos reikalavim ų, rinkos dalyvi ų poreiki ų apibr ÷žimo, informacijos apie j ų įtakos organizacijos veiklai monitoring ą ir informacijos įžvalgos vystymui pateikim ą bei analiz ę kai konkurencijos strateginio planavimo pagrind ą. Kontrol ÷s procesas teikia informacij ą valdymui apie organizacijos pozicij ą tam tikru laikotarpiu ir galutini ų rezultat ų siekimo rezultatyvum ą. Marketingo s ÷kmingumo vertinimas skirtas informacijos ir žini ų kaupimui apie vis ų organizacijos hierarchijos lygi ų veiklos kokyb ÷s bei pasiekim ų, rezultat ų įvertinim ą (Sližien ÷, Vaitkien ÷, 2007). Yra manoma, kad kontroliavimo sistemos suk ūrimas įgalint ų organizacij ą apsir ūpinti tiksli ą ir savalaike valdymo informacija, mažiau d ÷mesio skiriant praeities įvyki ų kontrolei, pagrindin į d ÷mes į sutelkiant į ateities veikl ą. Per ÷jimas į rinkos ekonomik ą paliet ÷ ne tik verslo organizacijas, žym ūs poky čiai vyksta ir viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstaigas įprasta traktuoti kaip biurokratines įstaigas, orientuotas daugiau į politini ų tiksl ų siekim ą. Ta čiau pastaruoju metu spar čiai vystosi naujoji viešoji vadyba, kurioje m ÷ginama pritaikyti efektyvius verslo organizacijos vadybos elementus viešosioms organizacijoms valdyti. Egzistuoja valdymo specialist ų nuomon ÷, kad verslo organizacij ų valdymo stiliai ir technika gali b ūti pritaikyta viešojo administravimo organizacijoms valdyti. Skirtumai remiasi tuo, kad verslo organizacijos veikia rinkos s ąlygomis, o viešojo administravimo organizacijos nesiekia pelno ir joms netenka taikytis prie rinkos s ąlyg ų svyravim ų. Viešojo administravimo organizacij ų tikslai paprastai b ūna daugialypiai ir vienodai svarb ūs. J ų veikla yra griežtai reglamentuojama politikos ir įstatym ų, daug suinteresuot ų grupi ų, bei pasireiškia stiprus visuomen ÷s spaudimas. Be to šios organizacijos, skirtingai negu verslo organizacijos, turi mažesnes finansavimo šaltini ų pasirinkimo galimybes ( Čiarnien ÷, Vienažindien ÷, 2005).

9 1.1.1 Nevyriausybini ų organizacij ų samprata, veikla, aktualijos ir problematika

Nevyriausybin ÷ organizacija – tai laisva pilie čių valia įkurta demokratin ÷ organizacija, kuri siekia tarnauti visuomen ÷s ar jos grupi ų labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo, valdant valstyb ę. Nevyriausybini ų organizacij ų atsiradimas siejamas dar su Viduramžiais susik ūrusiais labdaros fondais, teikian čiais labdar ą ir param ą benamiams, šelpian čiais vargšus miestel ÷nus. Pirmoji organizacija (ne pelno siekianti) buvo panaši į šiais laikais egzistuojan čius Caritus ir kitas dvasinio pob ūdžio paremtas labdaros organizacijas, kurios teikia savo nemokamas paslaugas ir param ą beglobiams, benamiams žmon ÷ms. Tiksli ų duomen ų apie tai, kada Lietuvoje susik ūr÷ pirmoji nevyriausybin ÷ organizacija – n÷ra, ta čiau pirm ąją tokia save laiko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, šalyje įsik ūrusi dar IX amžiuje ir veikianti pagal atskir ą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įstatym ą (Wikepedija, 2008). Nevyriausybini ų organizacij ų atsiradimo istorija yra siejama su 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomyb ę nuo Soviet ų S ąjungos. Tuo metu prasid ÷jo masinis ne pelno organizacij ų k ūrimasis. Vienas iš svarbiausi ų atviros visuomen ÷s bruož ų – nevyriausybini ų organizacij ų, kurios aktyviai skleidžia savo id ÷jas, stengiasi gerinti vietos gyvenimo s ąlygas ar padeda tiems žmon ÷ms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga, gausa. Nevyriausybin ÷mis organizacijomis jos vadinamos pabr ÷žiant, kad jos įkurtos ne valdžios iniciatyva. Jas galima b ūtų vadinti savanoriškomis organizacijomis, pabr ÷žiant, kad jos įsteigtos laisva žmoni ų valia, kad žmon ÷s į tokias organizacijas buriasi ir jas remia savanoriškai. Nevyriausybini ų organizacij ų sektoriaus pl ÷tra yra viena iš pagrindini ų valstyb ÷s funkcij ų tobulinimo galimybi ų, kadangi valstyb ÷ gali perleisti dal į savo funkcij ų nevyriausybiniam sektoriui ( Imbrasait ÷, 2006) Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambul ÷je, kuriai 1992 met ų spalio m ÷nes į vieningai pritar ÷ pilie čių referendumas, kvie čiama kurti „atvir ą, teisin ę, pilietin ę visuomen ę“. Lietuvos nevyriausybini ų organizacij ų veikla skirta visuomen ÷s labui, jos stengiasi didinti visuomen ÷s s ąmoningum ą ir neabejingum ą svarbioms problemoms. Taigi, nevyriausybin ÷s organizacijos mažina visuomen ÷s susipriešinim ą bei ir didina socialin ę integracij ą. Nevyriausybin ÷s organizacijos taip pat gali įnešti nemaž ą ind ÷lį informuodamos visuomen ę, formuodamos socialini ų paslaug ų tinkl ą, skatindamos vyriausyb ÷s veiksm ų skaidrum ą ir keldamos visuomen ÷s s ąmoningumo lyg į. 1994 m. buvo priimtas pirmasis Visuomenini ų organizacij ų įstatymas, kuriuo vadovaujantis k ūr÷si nevyriausybin ÷s organizacijos. Dažniausiai nevyriausybin ÷s organizacijos buvo įkurtos vieno ar keleto aktyvi ų asmen ų, kurie dirbo vietos savivaldyb ÷je, kult ūros centre,

10 mokykloje arba religin ÷je bendruomen ÷je. Dauguma vietos bendruomeni ų buvo įkurtos vietos savivaldyb ÷s pareig ūnų iniciatyva t.y. „iš viršaus“, tuo tarpu laisvalaikio asociacijos buvo įkurtos pa čių vietos gyventoj ų iniciatyva, t.y. „iš apa čios“. Nevyriausybini ų organizacij ų vadovai ir nariai pabr ÷žia, kad oficialiai deklaruojami organizacijos tikslai dažniausiai n ÷ra pilnai įgyvendinami (Imbrasait ÷, 2006). V÷liau imta galvoti apie organizacij ų įvairialypiškum ą ir veiklos skirtum ą, tod ÷l laikui b ÷gant Lietuvos Respublikos Seimas pri ÷m÷ dar kelet ą ne pelno organizacij ų įstatym ų, kas leido suskirstyti ne pelno organizacijas. Šiuo metu Lietuvoje veikia keli nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys įstatymai – Asociacij ų įstatymas (2004), Vieš ųjų įstaig ų įstatymas (2004) bei Labdaros ir paramos fond ų įstatymas (1996). Atsiradus kitiems ne pelno organizacijas reglamentuojantiems įstatymams, iš esm ÷s pasinaikino visuomenini ų organizacij ų kaip vis ų ne pelno organizacij ų apib ūdinimo terminas, kur į pakeit ÷ nevyriausybin ÷ organizacija. Nevyriausybin ÷s organizacijos yra apibr ÷žiamos tokiais parametrais – jos yra įkurtos laisva valia, nepriklausomai nuo valdžios; jos yra ne pelno – tai yra, gauto pelno neskirsto tarp steig ÷jų ar nari ų, o panaudoja organizacijos tikslams siekti; jos yra savanoriškos – t.y., remiasi savanoriška naryste, savanorišku darbu ir savanoriškai teikiama parama; jos turi savivald ą ir tarnauja ne siauros asmen ų grup ÷s, o visuomen ÷s interesams. Nevyriausybines organizacijas sud ÷tinga suskirstyti kategorijomis ir apibr ÷žti. Europos mastu dalis sunkum ų susij ę su tuo, kad jie atspindi skirtingas nacionalines tradicijas ir yra link ę derinti kelet ą skirting ų uždavini ų. Ta čiau galima teigti, kad dauguma nevyriausybini ų organizacij ų atlieka vien ą ar daugiau iš žemiau išvardyt ų funkcij ų: • Paslaug ų teikimas. Savo nariams arba klientams teikiamos tokios paslaugos, kaip socialin ÷ r ūpyba, sveikatos apsauga, apmokymai, informacin ÷s paslaugos, konsultacijos bei parama. • Interes ų atstovavimas arba aktyvus dalyvavimas visuomeniniuose reikaluose. Organizacijos, kurios naudoja įvairias kampanijas, lobizm ą ir kitus metodus, gindamos tam tikr ą id ÷ją ar kurios nors grup ÷s interesus ir siekdamos pakeisti vieš ąją nuomon ę ar politik ą. • Savitarpio pagalba ar pagalba sau. Organizacijos, dažniausiai suformuotos grupi ų asmen ų, kurie turi bendr ų interes ų arba poreiki ų, siekiant suteikti savitarpio pagalb ą, informacij ą, param ą ir bendradarbiavimo galimyb ę. • Ištekliai ir koordinavimas. Tai vadinamosios „tarpininkaujan čios organizacijos“, kurios koordinuoja viso sektoriaus arba konkre čioje srityje dirban čių organizacij ų veikl ą, teikia joms informacij ą ir param ą. Tokios organizacijos atlieka svarb ų vaidmen į, b ūdamos jungtimi tarp nevyriausybinio sektoriaus ir viešosios valdžios institucij ų.

11 Nemažai nevyriausybini ų organizacij ų dirba nacionaliniu ar net tarptautiniu mastu. Ta čiau absoliuti j ų dauguma veikia tam tikro regiono vietov ÷s ribose. Bendrai imant, kuo siauresne geografin ÷ tam tikros organizacijos veiklos zona, tuo platesnis jos veiklos spektras ir tuo sunkiau darosi atskirti vienas jos funkcijas nuo kit ų. Europoje yra šimtai t ūkstan čių savarankišk ų vietini ų grupeli ų, kurios veikia bendruomen ÷s gyvenimo kokyb ę. Tokios organizacijos drauge atlieka – dažniausiai neformaliai – visas aukš čiau išvardytas funkcijas: teikia paslaugas ir savitarpio pagalb ą, atkreipia d ÷mes į į bendruomen ÷s ar tam tikr ų jos grupi ų poreikius, sukuria mechanizm ą, kuriuo pasinaudodama bendruomen ÷ gali perduoti valdžiai savo lūkes čius. Yra išskiriami tokie nevyriausybini ų organizacij ų NVO tipai: • Socialin ÷s NVO • Jaunimo NVO • Kult ūrin ÷s NVO • Sporto NVO • Aplinkosaugin ÷s NVO (Wikipedia, 2008). Savanoriškos organizacijos ir fondai, nors dažnai būdami smulk ūs, sukaupia nemaž ą turt ą ir mobilizuoja gausius žmoni ų išteklius, sudarytus ir iš samdom ų darbuotoj ų, ir iš savanori ų. Kaip ir kit ų form ų įmon ÷s, ypa č – smulkiosios ir vidutin ÷s įmon ÷s, daugelis pasaulyje žinom ų nevyriausybini ų organizacij ų taip pat yra ir ekonomiškai aktyv ūs: pardavin ÷ja savo gaminius, teikia apmokamas paslaugas, gauna pajamas, kurios investuojamos iš naujo. Hopkins (2000) teigia, kad – Vakar ų Europos ne pelno sektoriuje įdarbinta 6,9 % darbo j÷gos, o skai čiuojant su savanoriais – net 10,1 %. Tuo tarpu Centrin ÷je Europoje ne pelno sektoriuje darbo užmokest į gauna 1,3 % vis ų gyventoj ų, o dar 1,1 % dirba savanoriškai. Kiekvienoje šalyje situacija yra skirtinga – Nyderland ų ne pelno sektoriuje dirba 12,4 % vis ų gyventoj ų, Belgijoje – 10,5 %, Čekijoje – 2,2 %. Manoma, kad tai susij ę su socialistiniu laikotarpiu susiformavusia tradicija. Įdom ūs duomenys yra susij ę su darbo viet ų augimo rodikliais. Tyrin ÷tojai teigia, kad per dešimtmet į nuo 1980 m. iki 1990 m. Vakar ų Europoje tre čiasis sektorius buvo galingas darbo viet ų k ūrimo šaltinis. Pranc ūzijoje jam teko viena iš septyni ų nauj ųjų darbo viet ų, sukurt ų tame dešimtmetyje, o Vokietijoje – viena iš aštuoni ų ar devyni ų. Pamin ÷ta, kad Jungtin ÷je Karalyst ÷je ne pelno sektorius sukuria 4,8 %, Vokietijoje – 3,6 %, Pranc ūzijoje – 3,3 % bendro šalies vidaus produkto. Analizuojant Europos Komisijos įvairius pranešimus apie did ÷jant į savanorišk ų organizacij ų vaidmen į Europoje rašoma, kad istoriškai sunku deramai įvertinti savanorišk ų organizacij ų ir joms gimining ų fond ų įtak ą ir pasiekimus. B ūtent įvairioms nevyriausybin ÷ms

12 organizacijoms Europa turi b ūti d ÷kinga už tokias paslaugas, kaip švietimas, sveikatos ir socialin ÷ apsauga. Nevyriausybin ÷s organizacijos suvaidino lemiam ą vaidmen į, platindami mokslo id ÷jas ir technologines naujoves. Nevyriausybin ÷s organizacijos yra novatoriškos, nustato naujus poreikius ir eksperimentuoja, ieškodamos geriausi ų j ų tenkinimo b ūdų. Savanoriškos organizacijos sukuria palanki ą dirv ą, sudaro ne tik tam tikr ą „gen ų saugykl ą“, iš kurios ilgainiui išauga naujos socialin ÷s ir kit ų sri čių strategijos, bet ir palaiko politin į, socialin į ir intelektualin į klimat ą, kuriame poky čiai tampa pageidautini platesniu mastu. Europos Komisija pabr ÷žia nevyriausybini ų organizacij ų socialin į vaidmen į, išsamiai išd ÷stydama NVO įtak ą ir pasiekimus įvairiose labai svarbiose gyvenimo srityse, primindama, kad šie pasiekimai priklauso pilietiškai aktyviems pilie čiams, dalyvaujantiems pa čių įvairiausi ų nevyriausybini ų organizacij ų veikloje. Vidutiniškai paskai čiuota, kad Vakar ų Europoje nevyriausybini ų organizacij ų veikloje dalyvauja nuo tre čdalio iki pus ÷s vis ų gyventoj ų. Hopkinso (2000) duomenimis iki 1995 met ų ne pelno sektoriaus pajamos, išvedus viso pasaulio vidurk į, pasiskirsto taip – 47% pajam ų gaunama iš mokes čių ir mokam ų paslaug ų ar preki ų, 42% sudaro iš valstybini ų šaltini ų gaunamas finansavimas, ir 11% - gaunama labdara, parama ir aukos. Centrin ÷s ir Ryt ų Europos valstyb ÷se pajam ų šaltiniai pasiskirsto kiek kitaip – 39% pajam ų gaunama iš mokes čių ir mokam ų paslaug ų ar preki ų, 34% sudaro iš valstybini ų šaltini ų gaunamas finansavimas, ir 27% - gaunama labdara, parama ir aukos. Kalbant apie sporto organizacijas, kaip viena iš nevyriausybini ų organizacij ų atšaka, būtina pabr ÷žti jog jos kaip socialinis fenomenas, savo veikloje atsižvelgia į jas supan čią aplink ą. Pa čią aplink ą gali sudaryti daug įvairi ų faktori ų: sporto papildoma reikšm ÷, įvair ūs komponentai, apdovanojim ų sistema ir t.t. Kuo toliau tuo labiau sporto organizacijos tampa priklausomos nuo jos sukuriamo įvaizdžio. Pats įvaizdis turi didel ÷s įtakos pritraukiant klientus ar vartotojus. Yra išskiriami keturi pagrindiniai požymiai, kurie laikantis, galima garantuoja s÷kming ą sporto organizacijos gyvavim ą, tai: visiška kontrol ÷, integracija į visas įmanomas skirtingas programas, teigiamas bendradarbiavimas su verslo partneriais ir profesionalumas (Ferrand, Pages, 1999). Nevyriausybin ÷ms organizacijoms b ūdingi bruožai: • Organizacin ÷ forma – registruotas juridinis asmuo; • Prigimtin ÷ nepriklausomyb ÷ nuo valdžios ir valdymo institucij ų; • Ne pelno paskirstymo principas – gautas pelnas investuojamas į pagrindin ę įstatuose numatyt ą veikl ą, o ne padalinamas steig ÷jams, nariams ar dalininkams; • Savivalda ir demokratiškas sprendim ų pri ÷mimas;

13 • Savanoriškumas – laisvas nari ų įstojimas ir išstojimas, savanoriškai dovanotas turtas ir l ÷šos; • Tarnavimas visuomen ÷s labui, o ne individui ar šeimai.

1.1.2 Europos nevyriausybini ų organizacij ų veiklos specifika: tikslai ir principai

Remiantis Remigijaus Šimai čio pranešimu (2000), galima išskirti ir apib ūdinti nevyriausybini ų organizacij ų veiklos pecifik ą pagal: • Veikimo sfer ą: 1. NVO – tai organizacijos, kurios iš esm ÷s yra savanoriškos savavald ÷s ir d ÷l to negali b ūti pavaldžios valdžios institucijoms. Joms apib ūdinti vidaus įstatymuose gali b ūti naudojami skirtingi terminai. Tai gali b ūti asociacijos, labdaros organizacijos, fondai, nepelno organizacijos, s ąjungos, patikos. Jos neapima organizacij ų, veikian čių kaip politin ÷s partijos. 2. NVO priklauso organizacijos, kurias įsteigia individual ūs asmenys (fiziniai arba juridiniai) arba toki ų asmenų grup ÷s. Pagal sud ÷tį ir veiklos srit į jos gali b ūti nacionalin ÷s arba tarptautin ÷s. 3. Paprastai, nors ne visada, NVO yra naryste paremtos organizacijos. 4. NVO neturi tikslo gauti peln ą. Jos neskirsto iš savo veiklos gauto pelno savo nariams ar steig ÷jams, bet naudoja j į organizacijos tikslams įgyvendinti. 5. NVO gali b ūti neformalios strukt ūros arba organizacijos, turin čios juridinio asmens status ą. Siekiant atspind ÷ti skirtumus, susijusius su finansavimu ir kitokia parama, kuria greta juridinio asmens statuso gali naudotis NVO, vidaus įstatymai gali suteikti joms skirting ą status ą. • Pagrindinusi principus: 1. NVO steigiamos individuali ų asmen ų arba asmen ų grupi ų iniciatyva. Tod ÷l atitinkamos vidaus teisin ÷s ir finansin ÷s sistemos nuostatos tur ÷tų toki ą iniciatyv ą remti ir skatinti. 2. Visos NVO naudojasi saviraiškos laisve. 3. Juridinio asmens status ą turin čios NVO turi tur ÷ti tokias pa čias galimybes, kaip kiti juridiniai asmenys. J ų veikla ir joms taikomos sankcijos turi b ūti reguliuojamos pagal administracin ÷s, civilin ÷s ir baudžiamosios teis ÷s normas, paprastai taikomas juridini ų asmen ų atžvilgiu. 4. Bet kuris valstyb ÷s valdžios institucijos veiksmas ar neveikimas NVO atžvilgiu turi b ūti nagrin ÷jamas administracine tvarka ir svarstomas nepriklausomo, nešališko, piln ą jurisdikcij ą turin čio teismo.

14 • Tikslus: 1. NVO laisvai formuluoja savo tikslus ir siekia j ų su s ąlyga, kad tikslai ir priemon ÷s jiems pasiekti yra teis ÷ti. Tikslai, pavyzdžiui gali apimti tyrimus, švietim ą apie visuomenei aktualius klausimus ir atitinkam ų interes ų atstovavim ą nepriklausomai nuo to, ar organizacijos pozicija sutampa su oficialia valstyb÷s politika. 2. Juridinio asmens status ą turinti NVO be specialaus leidimo, ta čiau laikantis vis ų su atitinkamos veiklos licencijavimu ir prieži ūra susijusi ų reikalavim ų, gali užsiimti bet kuria teis ÷ta ūkine ar komercine veikla, kad palaikyt ų nekomercin ę savo veiklos dal į. 3. NVO turi teis ę siekti savo tiksl ų tapdama nevyriausybini ų organizacij ų federacij ų ir konfederacij ų nare. • Įkūrim ą: 1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, valstyb ÷s pilietis ar užsienietis, arba toki ų asmen ų grup ÷ privalo tur ÷ti teis ę įsteigti NVO. 2. Dviese arba daugiau asmen ų turi tur ÷ti teis ę įsteigti naryste paremt ą NVO. Iš siekian čiojo gauti juridinio asmens status ą gali b ūti reikalaujama daugiau nari ų, tačiau nustatomas lygis neturi trukdyti įsteigti NVO. 3. Bet kuris asmuo turi tur ÷ti galimyb ę įkurti NVO dovanodamas ar testamentu palikdamas savo turt ą. Tokiu atveju paprastai sukuriamas fondas. Įstat ų turinys:Kiekviena juridinio asmens status ą turinti NVO privalo tur ÷ti įstatus. NVO „įstatai“ suprantami kaip bet kuris steigimo ar registravimo dokumentas, o taip pat pats įstat ų tekstas, kai jie yra atskiras dokumentas. Tokiuose įstatuose paprastai nurodama: • Pavadinimas; • Veiklos tikslai; • Įgaliojimai; • Aukš čiausias valdžios organas; • Šio organo pos ÷dži ų dažnumas; • Ši ų pos ÷dži ų šaukimo tvarka; • Finansini ų ir kit ų ataskait ų tvirtinimo, kur į vykdo šis organas, tvarka; • Šio organo galimyb ÷s nustatyti organizacijos administracin ę strukt ūrą; • Įstat ų keitimo, organizacijos paleidimo ar jos apsijungimo su kita NVO tvarka.

15 1.1.3 Nevyriausybini ų organizacij ų teisin ÷ - politin ÷ aplinka

Kaip ir bet kokioje srityje, konstitucin ÷s nuostatos d ÷l ne pelno organizacij ų nagrin ÷tos pirmiausiai tod ÷l, kad jomis remiasi ar bent tur ÷tų remtis visas tolesnis reglamentavimas. Apie nepelno organizacijas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kit ų valstybi ų konstitucijose kalbama iš žmogaus teisi ų užtikrinimo pozicij ų. Teis ÷ laisvai jungtis arba nesijungti į asociacijas yra pripaž įstama viena svarbiausi ų žmogaus teisi ų, tod ÷l ji tvirtina praktiškai kiekvienos demokratin ÷s valstyb ÷s konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis taip pat nustato ši ą esmin ę kiekvieno žmogaus teis ę, kuris nusako, kad pilie čiams yra laiduojama teis ÷ laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jeigu j ų tikslai ir veikla n ÷ra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Taipogi teigiama, jog niekas negali b ūti ver čiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Teis ÷s tradicijos šalyse yra ryškus atskyrimas tarp ne pelno organizacij ų, kuri ų vidin ÷ strukt ūra paremta turtiniais įnašais, ir ne pelno organizacij ų, kuri ų vidin ÷ strukt ūra paremta naryste. Apibendrintai pirmosios r ūšies organizacijos vadinamos fondais (angl. „Foundations“). O antrosios r ūšies – asociacijomis (angl. „asociations“). Fondams b ūdinga tai, kad jie neturi nari ų, bet turi steig ÷jus, savininkus, dalininkus ir kt., kurie yra kažkuo prisid ÷ję prie organizacijos steigimo ar tolimesnio gyvavimo. Asociacijose visuomet yra nariai, kurie gali įstoti į asociacij ą ir išstoti iš jos. Asociacijos nariai gali tur ÷ti labai pla čius įsipareigojimus asociacijai, ta čiau dažniausiai jie apsiriboja pareiga mok ÷ti nario mokest į ir laikytis įstat ų. Nacionalin ÷se kontinentinei tradicijai priklausan čių valstybi ų teis ÷se ne pelno organizacijos, remiantis šiuo skirstymu, dažnai yra įtvirtinamos dviem atitinkamais įstatymais: fond ų ir asociacij ų. Lietuvoje, kaip ir kitose valstybese, šias r ūšis atitinka ne vienas, o daugiau teisini ų organizavimosi form ų. Jei skirstymas į naryste ir turtu paremtas organizacijas labiau b ūdingas kontinentin ÷s teis ÷s tradicijai, tai viešosios naudos (angl. "public benefit" ) ir grupin ÷s naudos (angl. "mutual benefit" ) organizacij ų atskyrimas labiau b ūdingas bendrosios teis ÷s tradicijai. Laikoma, kad viešosios naudos organizacij ų tikslas yra visai visuomenei naudingi tikslai, o siekiama j ų altruistiškai, be jokios naudos sau. Tuo tarpu grupin ÷s naudos organizacijos yra sukurtos tam, kad patenkint ų specifinius kažkokios žmoni ų grup ÷s poreikius, t. y. organizacija veikia b ūtent savo nari ų naudai. Lietuvoje skirtumas tarp ši ų NVO tip ų n ÷ra daromas. Per ÷jim ą prie sistemos, kuri egzistuoja šiandien, prad ÷jo Visuomenini ų organizacij ų įstatymas, priimtas 1995 m. vasario 2 dien ą. Šis įstatymas demokratizavo visuomenini ų organizacij ų reglamentavim ą, ta čiau kitoki ų, sovietin ÷je teis ÷je neegzistavusi ų ne pelno organizacij ų r ūši ų steigti ne įgalino. Deja, d ÷l ne pelno organizacij ų reglamentavimo bendros pasaulin ÷s praktikos nebuvimo bei ne pelno organizacij ų įvairumo minties šias organizacijas

16 reglamentuoti vienu bendru įstatymu atsisakyta. Vietoje to buvo parengti ir 1996 metais priimti Asociacij ų, Labdaros ir paramos fond ų bei Vieš ųjų įstaig ų įstatymai. Šios organizacijos ir jau min ÷tos visuomenin ÷s organizacijos tapo Lietuvos ne pelno organizacij ų sistemos pagrindu. Be ši ų pagrindini ų ne pelno organizacij ų egzistuoja daugyb ÷ specifini ų, kurios yra skirtos veiklai vienoje ar kitoje siauresn ÷je srityje. (Šimaitis, 2000).

1.2 Lietuvos sporto sistemos raida ir aktualijos, istorinis aspektas

Šiuolaikinis sportas ir fizinis lavinimas dabartine šio žodžio prasme susiformavo tik XIX a. ir iš dalies XX a. pirmaisiais dešimtme čiais. Europoje XIX a. susiformavo ištisos gimnastikos sistemos, plito literat ūra šia tema. Prad ÷tos kurti ir nacionaliniu pagrindu besiremian čios sporto s ąjungos. 1903 m. Bazelyje įsteigta tarptautin ÷ sporto s ąjunga „Makabi“ („Makabi“ sporto klubas Vilniuje įkurtas 1916 m.). Ši ą sporto organizacij ą sudar ÷ žyd ų tautyb ÷s sportininkai. Sakal ų sportinis jud ÷jimas populiariausias buvo slav ų tautose: Čekijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. Prahoje įkurta sakal ų sportin ÷ organizacija buvo grynai tautin ÷ ir jos tikslas buvo aukl ÷ti jaunim ą tautiškumo, meil ÷s t ÷vynei, savitarpio pagalbos dvasia. Pagrindin ÷ fizinio lavinimo priemone ji pripažino masinius gimnastikos pratimus, atliekamus gryname ore pritariant muzikai. XX a. pradžioje ček ų pavyzdžiu sakal ų gimnastikos organizacijas k ūr÷ daugelis slav ų taut ų: lenk ų, serb ų, chorvat ų, ukrainie čių, rus ų, bulgar ų. Sakal ų organizacija vis augo, ir Pirmojo pasaulinio karo išvakar ÷se Čekijoje veik ÷ 1526 sakal ų organizacijos, kuriose buvo 119183 nariai, iš j ų 20 t ūkst. moter ų. Pagal Vakar ų Europos pavyzd į Lietuvos dvaruose vyko gana intensyvus kult ūrinis gyvenimas, apimantis kūno kult ūrą bei sport ą. Čia kultivuotos iš Vakar ų Europos atkeliavusios sporto šakos. Pirmoji cementin ÷ teniso aikštel ÷ įrengta apie 1900 m. Astravo dvare. Iki Pirmojo pasaulinio karo tokios aikštel ÷s įrengtos ir daugelyje kit ų dvar ų (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto istorija, 1996 ) 1913 m. pasirod ÷ pirmoji lietuviška žinut ÷ apie skautus. Lietuvos skaut ų draugov ę Vilniuje, lietuvi ų gimnazijoje, 1918 m. įkūr÷ kapitonas J. Jurgelionis. Tarpukario laikotarpiu išaugo k ūno kult ūros bei sporto karin ÷ ir politin ÷ reikšm ÷. Kai kuriose šalyse, ypa č Vokietijoje ir Taryb ų S ąjungoje, k ūno kult ūra buvo militarizuota, j ą ÷m÷ griežtai kontroliuoti valstyb ÷. Tarpukaryje smarkiai išsipl ÷t÷ tarptautiniai sporto ryšiai, ypa č olimpinis s ąjūdis, į j į įsitrauk ÷ vis daugiau šali ų. 1914 m. Tarptautin į olimpin į komitet ą pripažino 38, o 1939 m. – 61 valstyb ÷. Po 1917 m. revoliucijos Rusijos pavyzdžiu kai kuriose šalyse buvo skatinama kurti darbinink ų sporto organizacijas, pl ÷t÷si tarptautinis darbinink ų sporto s ąjūdis.

17 1920 m. darbinink ų sporto organizacijoms priklaus ÷ beveik 1 mln. žmoni ų ( История физической культуры и спорта , 1983). 1918 m. susik ūrusi Lietuvos valstyb ÷ netrukus ženg ÷ pirmuosius k ūno kult ūros ir sporto žingsnius. K ūno kult ūros ir sporto sistema kurta remiantis kit ų šali ų patirtimi. Į Lietuv ą iš užsienio buvo kvie čiami treneriai, lietuviai mok ÷si užsienio aukštosiose mokyklose, stažavo užsienio sporto klubuose. Jau 1919 m. prad ÷tos kurti sporto organizacijos ir klubai. Iki 1927 m. jų įregistruota apie 60. Ypa č gausu buvo žyd ų sporto organizacij ų (jos sudar ÷ daugiau negu tre čdal į vis ų sporto organizacij ų). Lietuvoje dar veik ÷ lenk ų, vokie čių, rus ų sporto organizacijos ir klubai. Pirmoji atkurtos Lietuvos sporto organizacija buvo Lietuvos sporto s ąjunga, įkurta 1919 metais Kaune. S ąjungos tikslas buvo visokeriopai lavinti žmogaus k ūną, propaguoti sport ą, aiškinti jo naud ą. Įstatuose buvo numatyta, nauj ų sporto organizacij ų veiklos koordinavimo vaidmuo. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi s ąjunga. Jos tikslas buvo harmoningai lavinti s ąjungos nari ų kūno ir sielos paj ÷gas, pagal principą: „Sveikame k ūne – sveika siela“. 1938 m. sąjunga vienijo beveik 600 nari ų. 1922 m. buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Tai lietuvi ų tautin ÷ katalikiškoji sporto organizacija, daugiausia r ÷m÷si krikščionyb ÷s d ÷sniais (k ūno kult ūrą buvo sud ÷tin ÷ krikš čioniškojo aukl ÷jimo dalis. J ą sudar ÷ ateitinink ų, pavasarinink ų ir Darbo federacijos sporto sekcijos bei klubai. 1925 m. pabaigoje Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija tur ÷jo 2180 nari ų, veik ÷ apie 80 skyri ų. Vienintel ÷ moter ų sporto organizacija Lietuvoje buvo Moter ų sporto m ÷g÷jų ratelis, įsteigtas Kaune 1923 m. 1930 m. Kauno universitete įsteigtas Akademinis sporto klubas, kuris vienijo šio universiteto sportininkus, propagavo k ūno kult ūrą ir sport ą, atstovavo Lietuvos studentams sportininkams užsienyje. 1933 m. klubas jau tur ÷jo apie 300 nari ų. Klubas rengdavo student ų varžybas, metines sporto šventes. Svarbiausia Lietuvos žyd ų sporto organizacija buvo „Makabi“, įsteigta 1920 m. Iš pradži ų pavadinta Gimnastikos ir sporto s ąjunga „Makabi“, nuo 1923 m. – Lietuvos žyd ų gimnastikos ir sporto s ąjunga „Makabi“. Ugd ÷ įvairias sporto šakas, reng ÷ gimnastikos ir sporto mokytojus, organizavo chorus, orkestrus, r ūpinosi hebraj ų kalbos mokymu ir žyd ų kult ūros skleidimu tarp savo nari ų, palaik ÷ ryšius su pasauline „Makabi“ s ąjunga. „Makabi“ buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia nari ų bei klub ų tur ÷jusi tautini ų mažum ų sporto organizacija. 1935 m. jai priklaus ÷ 21 klubas, apie 2500 nari ų. Iki Lietuvos sporto suvalstybinimo 1932 m. sporto organizacijos netur ÷jo bendro tikslo, jų veikla nebuvo centralizuota. 1922 m. įkurta Lietuvos sporto lyg ą band ÷ koordinuoti j ų veikl ą, ta čiau tai jai padaryti trukd ÷ l ÷šų stoka ir visuomenin ÷s organizacijos statusas.

18 1930 m. įkurta Fiziško aukl ÷jimo draugija. Jos tikslas buvo fiziškai lavinti Lietuvos gyventojus, harmoningai pl ÷toti k ūno kult ūros moksl ą. Ji r ÷m÷ sporto organizacijas, steig ÷ k ūno kult ūros rengimo kursus, 1931 m. prad ÷jo leisti žurnal ą „Fiziškas aukl ÷jimas“. Naujas etapas Lietuvos sporto gyvenime prasid ÷jo 1932.07.15 pri ÷mus K ūno kult ūros įstatym ą (Vyriausyb ÷s žinios, 1932 liepos 15). Šiuo įstatymų k ūnui lavinti ir tobulinti įsteigta valstybin ÷ įstaiga K ūno kult ūros r ūmai, jie ÷m÷ vadovauti visam sporto s ąjūdžiui Lietuvoje, prad ÷jo kontroliuoti sporto organizacij ų ir klub ų veikl ą. Tolesnei Lietuvos sporto raidai lemiamos įtakos tur ÷jo 1935 m. Kaune vyk ęs Pasaulio lietuvi ų kongresas, kurio metu surengta sporto švent ÷. Pamažu vyriausyb ÷ k ūno kult ūrai ir sportui ÷m÷ skirti vis daugiau l ÷šų: 1933 m. – 307 213, 1934 m. – 306 676, 1935 m. – 372 894, 1936 m. – 737 021, 1937 m. – 939 877, 1938 m. – 799 023 lit ų. 1940 m. buvo numatyta skirti 738 427 lit ų (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto istorija, 1996 m.).

1.2.1 K ūno kult ūros ir sporto raidos aspektai iki Lietuvos nepriklausomyb ÷s atk ūrimo

Lietuvoje fizinio lavinimo sistema buvo pertvarkoma pagal sovietinę fizinio lavinimo sistem ą ir jos organizacinius pagrindus, buvo kuriami nauji valstybiniai ir visuomeniniai organai kūno kult ūrai bei sportui reorganizuoti. Imtasi keisti vis ų fizinio lavinimo sistemos grandži ų, kūno kult ūros ir sporto organizacij ų vadovaujan čius darbuotojus, nukreipti į š į darb ą komunistus, komjaunuolius, k ūno kult ūros aktyvistus. Kūno kult ūrai ir sportui Lietuvoje iki 1940 m. gruodžio vadovavo K ūno kult ūros r ūmai. Tuo metu šalyje buvo 81 vadovaujantis k ūno kult ūros ir sporto darbuotojas. Iš j ų 23 dirbo K ūno kult ūros r ūmuose, 14 – sporto s ąjungose, 44 – sporto apygardose. Veik ÷ 76 sporto klubai (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto istorija, 1996 m.). Ta čiau greitai Lietuvoje TSRS pavyzdžiu imta kurti įvairius sporto klubus, draugijas 1940 – 1941 m. Lietuvoje buvo ple čiama k ūno kult ūros jud ÷jimo poreikius ir perspektyvas tenkinanti materialin ÷ baz ÷. T ų met ų vyriausyb ÷ uždraud ÷ atimti arba kitiems tikslams naudoti kūno kult ūros ir sporto įrenginius bei patalpas. Kit ų respublik ų pavyzdžiu Lietuvoje buvo steigiami kult ūros namai, klubai, įrengiamos įvairios sporto aikštel ÷s. Vietiniai valdžios organai buvo įpareigoti skirti žem ÷s sklypus stadion ų, sporto aikšteli ų, sali ų statybai. Tuo metu Lietuvoje ÷m÷ formuotis nauja masini ų sporto varžyb ų rengimo sistema, gaus ÷jo j ų skai čius. Prad ÷ti organizuoti masiniai lengvosios atletikos, slidin ÷jimo krosai, rengiami sporto teis ÷jai, instruktoriai, treneriai.

19 Lietuvai tapus TSRS dalimi, buvo nutraukti tarptautiniai sportiniai ryšiai, sustabdyta Nacionalinio olimpinio komiteto ir 12 tarptautin į pripažinim ą tur ÷jusi ų sporto federacij ų veikla. Pagal sovietin į model į prad ÷ta reorganizuoti ir visa tautin ÷ k ūno kult ūros ir sporto valdymo sistema. TSRS pavyzdžiu Lietuvoje prad ÷tas propaguoti socialistinis lenktyniavimas. Pastangos pasiekti kuo geresni ų lenktyniavimo rezultat ų skatino sporte atsirasti prievartos element ų, nes siekta masiškumo, kad varžybose, sporto renginiuose dalyvaut ų kuo daugiau kolektyv ų, ži ūrov ų. Buvo sudaromos įvairiausios respublikin ÷s ir vietin ÷s komisijos masin ÷ms varžyboms organizuoti, aptariami rengini ų rezultatai. 1941 m. Lietuv ą okupavus vokie čiams sporto s ąjūdis buvo organizuojamas tais pa čiais principais, kaip ir nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Tuo metu buvo atkurtos Lietuvoje veikusios sporto organizacijos ir klubai. Sporto darbui kaip ir anks čiau vadovavo atkurti K ūno kult ūros r ūmai (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto istorija, 1996 m.). Naci ų okupacijos metais K ūno kult ūros r ūmai dirbo trimis kryptimis: 1. Masinis sportinis darbas. Jis buvo atliekamas per jaunimo organizacijas ir kitus samb ūrius, kultivuojan čius sport ą ir k ūno kult ūrą; 2. Grynai sportinis darbas, buvo r ūpinamasi profesionaliuoju sportu, varžyb ų organizavimu, treniruot ÷mis, sportinink ų atranka, sporto propaganda; 3. Fizinis aukl ÷jimas mokyklose. Nuo pirm ųjų antrosios sovietin ÷s aneksijos dien ų Lietuvoje buvo atkuriama ir toliau stiprinama sovietin ÷ k ūno kult ūros ir sporto sistema. „Pasireng ęs darbui ir gynybai“ komplekso sportas sudar ÷ TSRS fizinio aukl ÷jimo sistemos pagrind ą. Socialistin ÷ sistema k ūno kult ūrą ir sport ą siek ÷ panaudoti kaip vien ą iš priemoni ų telkti visuomen ę politiniams, kult ūriniams ir ekonominiams uždaviniams spr ęsti, santvarkai ir režimui tvirtinti. Pokario metais Lietuvoje buvo atkurtos ar naujai įkurtos 6 sporto draugijos: „Žalgirio“, „Spartako“, „Dinamo“, „Darbo rezerv ų“, „Lokomotyvo“, „Kol ūkie čio“ („Nemuno“). „Žalgirio“ draugija oficialiai įkurta 1944 – 03 – 16 Maskvoje. Ši draugija prad ÷jo sudarin ÷ti žemiausios k ūno kult ūros darbo grandis. Tai buvo k ūno kult ūros kolektyvai įstaigose ir gamyklose. 1947 – 1949 m. prad ÷ti kurti ir pirmieji kaimo sporto kolektyvai. 1956 m. įkurta „Nemuno“ sporto draugija. Svarbiausi k ūno kult ūros ir sporto lygio visuomen ÷je rodikliai buvo masiškumas, gyventoj ų sveikata, fizinis paj ÷gumas, ir tik paskui geriausi sporto rezultatai. Tuo metu buvo išskiriamos tokios svarbiausios prielaidos, leidžian čios pasiekti vienok į ar kitok į lyg į, tai materialin ÷ baz ÷, fizinio lavinimo sistemos pob ūdis, k ūno kult ūros s ąjūdžio organizuotumas, kvalifikuot ų treneri ų, d ÷stytoj ų, gydytoj ų skai čius, spaudos, radijo ir televizijos panaudojimas,

20 visa tai rod ÷ valstyb ÷s poži ūrį į k ūno kult ūrą (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto valstybinio valdymo raida 1932-2007 m., 2007). Tarybiniais metais buvo deklaruojamas pagrindinis TSRS k ūno kult ūros ir sporto sistemos tikslas – ugdyti fizines žmogaus ypatybes, stiprinti jo sveikat ą, ugdyti visapusišk ą asmenyb ę. Ta čiau šis tikslas neretai buvo tik skelbiamas. Pavyzdžiui galima lyginti 1960 m. pradžioje k ūno kult ūra ir sportu TSRS užsimin ÷jo 6-8 %, o JAV – 60 % gyventoj ų (Lietuvos kūno kult ūros ir sporto istorija, 1996 ) 1977 – 1988 m labai sustipr ÷jo masinis sporto s ąjūdis. 1977 m buvo surengta pirmoji sveikatos ir sporto olimpiada, v ÷liau įvyko dar trys panaš ūs renginiai, kurie buvo skirti populiarinti masin ę k ūno kult ūrą bei sveikat ą. Taip pat buvo prad ÷tas organizuoti sportinis darbas gyvenamoje vietoje, kūr÷si vaik ų klubai, vyko įvair ūs konkursai, skirti ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir visai šeimai. 1985 m. Lietuvoje veik ÷ 5 sporto draugijos ir 47 atskir ų sporto šak ų federacijos. Didžiausias ind ÷lis sporto masiškumui ir meistriškumui pl ÷toti priklaus ÷ „Žalgirio“ ir „Nemuno“ profs ąjung ų sporto draugijoms (Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto valstybinio valdymo raida 1932-2007 m., 2007). 1987 m patvirtinus Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tojimo 1986 – 1990 met ų ir iki 2000 met ų tikslin ę kompleksin ę program ą, pirm ą kart ą visos sporto šakos buvo suskirstytos į grupes pagal pasiekimus, tradicijas ir perspektyvas, atitinkamai buvo paskirstytos l ÷šos (Lietuvos kūno kult ūros ir sporto valstybinio valdymo raida 1932-2007 m., 2007). Ta čiau 1990 m d÷l politin ÷s pad ÷ties šalyje programos vykdymas nutruko.

1.2.2 K ūno kult ūros ir sporto atgimimas po Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ÷s atk ūrimo

1991 m kovo 11 d. aktu „D ÷l Lietuvos nepriklausomos valstyb ÷s atstatymo“ m ūsų valstybei gr ąžinus valstybingum ą, K ūno kult ūros ir sporto komitetas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iškart paskelb ÷ bendr ą kreipim ąsi į Lietuvos sportininkus bei trenerius kviesdami juos nedalyvauti TSRS čempionatuose ir rinktin ÷se. Tod ÷l taip prasid ÷jo sportin ÷ blokada. Tuo metu sporto valdžia prad ÷jo kurti nauj ą sporto valdymo model į. Vietoj K ūno kult ūros ir sporto komiteto 1990 met ų baland į buvo įkurtas K ūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s. Vakar ų Europos valstybi ų pavyzdžiu buvo kuriama klubin ÷ sistema, visišk ą savarankiškum ą įgijo sporto federacijos, k ūr÷si naujos visuomenin ÷s sporto organizacijos: Parolimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacij ų s ąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas

21 visiems“. Šios organizacijos vis aktyviau prad ÷jo bendradarbiauti su tarptautin ÷mis organizacijomis. Prad ÷tas pl ÷toti masinio sporto sąjūdis. 1991 m gruodžio 4 dien ą buvo įkurta asociacija „Sportas visiems“, kuri prad ÷jo organizuoti tradicinius sporto visiems festivalius, bei daug kit ų masini ų k ūno kult ūros rengini ų. Šie renginiai yra ne tik graži, sveikat ą stiprinant į prasminga veikl ą, bet ir organizacinio darbo įvertinimas bei tolesn ÷s veiklos vystymosi kryptys. 1993 m įvyko pirmasis Lietuvos sporto kongresas, kuriame buvo svarstyti pagrindiniai Kūno kult ūros ir sporto įstatymo principai, priimta Sporto chartija, bei apibr ÷žti Lietuvos sporto sąjūdžio tikslai ir uždaviniai. Pažym ÷tina, kad sprendim ų susijusi ų su sportu, pri ÷mimas tapo demokratiškesnis, bei pager ÷jo sporto organizacij ų bendradarbiavimas. Demokratini ų pasaulio šali ų patirtis paskatino kurti teisinius nacionalin ÷s sporto sistemos pagrindus. 1995 m buvo priimtas Lietuvos Respublikos k ūno kult ūros ir sporto įstatymas, kuris tapo sporto teisinio reglamentavimo pagrindu. Įstatymas be kita ko, numat ÷, kad k ūno kult ūra ir sportu atitinkamose srityse r ūpinasi ir ministerijos, savivaldyb ÷s bei mokymo įstaigos. Antrajame Lietuvos sporto kongrese, vykusiame 1996 m, pripažinta, kad Lietuvos sporto modelis jau atitinka Vakar ų šalies demokratinius standartus ir vis labiau integruojasi į tarptautini ų organizacij ų programas. 2000 m buvo surengtas tre čiasis, o 2005 m – ketvirtasis Lietuvos sporto kongresas. Pastarajame vieningai buvo pripažinta, kad Lietuvos žmon ÷s turi daugiau sportuoti. 2002 metais atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos 7 – 80 met ų amžiaus gyventoj ų poži ūris į k ūno kult ūros pratybas ir dalyvavimas jose“ parod ÷, kad 87 proc. vis ų apklaust ų Lietuvos gyventoj ų teigiamai vertina k ūno kult ūros ir sporto naud ą stiprinant sveikat ą, gerinant fizines galias ir darbingum ą. 2007 m pakartota sociologin ÷ apklausa parod ÷, jog beveik tre čdalis šalies gyventoj ų mankštinasi savarankiškai, kas šeštas gyventojas lanko organizuotas sporto pratybas. Žmoni ų susidom ÷jimas k ūno kult ūra, priva čių klub ų steigimasis ir vis įvairesn ÷ j ų teikiam ų paslaug ų pasi ūla. Didel į d ÷mes į valstyb ÷ skiria tam, kad poreikis sportuoti atsirast ų dar vaikyst ÷je.

1.3 Lietuvos sport ą bei k ūno kult ūrą įtakojan čių įstatym ų ir tarptautini ų dokument ų apžvalga

Besikei čianti situacija valstyb ÷je, per ÷jimas nuo planin ÷s prie rinkos ekonomikos neišvengiamai dar ÷ poveik į nauj ų teis ÷s akt ų k ūrimui ne tik ekonomikos, bet ir socialin ÷je gyvenimo srityje. Svarbiausios nuostatos, davusios pagrind ą kit ų teis ÷s akt ų rengimui, buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 33-1014), kurios 53 straipsnyje

22 teigiama: „Valstyb ÷ skatina visuomen÷s k ūno kult ūrą ir remia sport ą.” B ūtina pabr ÷žti, kad nedaugelio valstybi ų Konstitucijose yra nuostatos d ÷l k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tros. Laikantis nustatytos teis ÷s akt ų hierarchijos, pirmieji pagal svarb ą teis ÷s aktai, darantys įtak ą sportui ir k ūno kult ūrai Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., Nr. 74 - 2262, 2000) ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., Nr. 64-2569, 2002) (toliau atitinkamai CK ir DK). CK nuostatos taikomos ir įgyvendinamos daugelyje visuomenini ų ir privataus gyvenimo sri čių. Gana svarbi CK dalis – Sutar čių teis ÷, kurios normomis, principais tiesiogiai turi vadovautis sportininkai ir j ų atstovai sudarydami kontraktus. Tais atvejais, kai sportininkai, treneriai su įstaigomis, organizacijomis yra susij ę darbo santykiais, šiuos darbo santykius reglamentuoja DK. 1995 m. įsigaliojo specialus Lietuvos Respublikos k ūno kult ūros ir sporto įstatymas (Žin., Nr.9-215, 1995) (toliau – įstatymas), kuriame nustatytos ne tik sporto valdymo institucij ų kompetencija, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, apskri čių valdytoj ų ir savivaldybi ų kompetencija k ūno kult ūros ir sporto srityje. Įstatymas svarbus tuo, kad jame įtvirtintos nuostatos iš esm ÷s atspindi k ūno kult ūros ir sporto strukt ūrą. Įstatyme įtvirtintos visai Lietuvai svarbios nuostatos. Pvz. 21 str. reglamentuoja k ūno kult ūros ir sporto pratyb ų skai čių mokymo įstaigose. Šiame įstatyme apibr ÷žiama sporto specialisto samprata, j ų licencij ų išdavimo tvarka, specialist ų atestavimo tvarka. Įstatymas, bene vienintelis Lietuvoje reglamentuoja profesionali ą sportin ę veikl ą, tokias svarbias profesionali ų sportinink ų veiklos detales kaip kontrakt ų turin į, j ų per ÷jimo iš vieno klubo į kit ą s ąlygas ir kt. Įstatyme įtvirtintos svarbios k ūno kult ūros ir sporto finansavimo bei taikom ų lengvat ų nuostatos. Antai įstatymo 42 str. teigiama, kad sporto bazi ų ir kit ų sporto įrengini ų užimama žem ÷ neapmokestinama žem ÷s nuomos ir žem ÷s mokes čiu. Su šio straipsnio įgyvendinimu jau turime susijusios teism ų praktikos (Administracin ÷ byla Nr.I° - 413/2003 m.). Svarbi sporto varžyboms ir kitiems sporto renginiams įstatymo dalis, kurios nuostatos yra privalomos organizuojant bet kokius sporto renginius. Kaip jau min ÷ta, įstatyme išskirtos pagrindin ÷s institucijos, kuri ų viena iš funkcij ų – kūno kult ūros ir sporto pl ÷tojimas (švietimo įstaigose, kariški ų fizinis parengimas ir pan.), ta čiau visa Kūno kult ūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s (toliau departamentas) veikla yra tiesiogiai skirta šios sferos pl ÷totei. Departamento veiklos gair ÷s nustatytos nuostatuose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1948 (Žin., 2002, Nr.: 119 – 5340). Nuostatuose įvardinti pagrindiniai departamento uždaviniai:

23 1) kartu su kitomis suinteresuotomis valstyb ÷s, savivaldybi ų institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis įgyvendinti bendr ą valstyb ÷s k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tot ÷s politik ą, sveikos gyvensenos programas; 2) skatinti Lietuvos Respublikos gyventojus nuolat sportuoti, kad jie b ūtų sveiki ir darbingi, kult ūringai ils ÷tųsi; 3) sudaryti s ąlygas sporto organizacijoms rengti didelio meistriškumo sportininkus, kurie atstovaut ų Lietuvos Respublikai tarptautin ÷se varžybose; 4) sudaryti s ąlygas valstyb ÷s, savivaldybi ų institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms propaguoti ir didinti k ūno kult ūros bei sporto efektyvum ą. Įgyvendindamas nustatytus uždaviniais, Departamentas vykdo įvairias funkcijas. Departamento veiklos gair ÷s taip pat nustatytos ir Vyriausyb ÷s patvirtintame Strategin ÷s veiklos plane, kuris atnaujinamas kiekvienais metais, ir K ūno kult ūros ir sporto pl ÷tot ÷s 2008 – 2012 met ų programoje. Ši programa yra tam tikras vadovas sporto federacijoms planuojant sporto šakos pl ÷tot ÷s programas. Įstatyme minimos kitos institucijos – LR Vyriausyb ÷, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Apskrities viršininko administracija, savivaldyb ÷s kuri ų strateginiuose planuose, darbo reglamentuose ir kituose j ų veikl ą reglamentuojan čiuose norminiuose aktuose nustatomos funkcijos, uždaviniai susij ę su k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tote. Įstatyme atskirai minimos tokios visuomenin ÷s organizacijos kaip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos specialusis tautinis olimpinis komitetas. Jų išskyrimas įstatyme, nors jos veikia pagal savo nuostatus, leidžia suprasti, kad šios organizacijos yra vienos svarbiausi ų Lietuvoje pl ÷tojant k ūno kult ūrą ir sport ą. Kalbant apie visuomenines sporto organizacijas, be abejon ÷s svarbiausi ą viet ą užima sporto šak ų federacijos. Pagal Lietuvos Respublikos asociacij ų įstatym ą asociacija - tai juridini ų bei fizini ų asmen ų savanoriškas susivienijimas, vykdantis asociacijos nari ų nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kult ūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas. Asociacijos veiklos tikslai, pagrindin ÷s funkcijos ir uždaviniai turi b ūti susij ę su asociacijos nari ų veikla ar poreikiais ir turi b ūti nurodyti jos įstatuose. Iš apibr ÷žim ų galima matyti, kad skirtumas tarp visuomenini ų organizacij ų ir asociacij ų n÷ra labai didelis. Galima pamin ÷ti, kad visuomenini ų organizacij ų s ąjungos dažnai vienijasi vadovaudamosis būtent LR Asociacij ų įstatymu. Abu šie įstatymai įtvirtina vien ą iš pagrindini ų tarptautiniuose dokumentuose minim ų asociacij ų laisv ÷s princip ų. 2002 m buvo įsteigtas naujas k ūno kult ūros ir sporto valdymo – patariamasis organas Kūno kult ūros ir sporto komisija . Komisijos nuostatai patvirtini Lietuvos Respublikos

24 Vyriausyb ÷s 2002 m. geguž ÷s 13 d. nutarimu Nr. 666 (Žin., 2002, Nr. 48-1865). Šios komisijos uždaviniai: koordinuoti k ūno kult ūros ir sporto politikos priemoni ų planavim ą ir vykdym ą Lietuvos Respublikoje; propaguoti k ūno kult ūrą ir sport ą; siekti, kad k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tra neprieštaraut ų tarptautiniams k ūno kult ūrą ir sport ą reglamentuojantiems aktams (Europos sporto chartijai, Sporto etikos kodeksui ir kitiems). Būtina pamin ÷ti, kad 1997 m. geguž ÷s 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-213 buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo reikal ų ir sporto komisija. Komisijos uždaviniai sporto srityje: r ūpintis valstybin ÷s sporto politikos įgyvendinimu; skatinti sportinink ų meistriškumo ugdym ą; skatinti Lietuvos gyventoj ų fizin į aktyvum ą; skatinti jaunimo sveikatingum ą ir užimtum ą. Sporto organizacijos gali tur ÷ti joms nuosavyb ÷s teise priklausant į bet kok į turt ą, kurio nedraudžia tur ÷ti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sportininkai gali gauti pajamas leisdami naudoti savo atvaizd ą, vard ą ir kt. reklamai. Šiuos santykius reglamentuoja komercin ÷s teis ÷s norminiai aktai, susij ę su reklamos veikla. Kūno kult ūra ir sportas finansuojami iš valstyb ÷s ir savivaldybi ų biudžet ų, k ūno kult ūros ir sporto fond ų, įmoni ų, įstaig ų ir organizacij ų l ÷šų, taip pat l ÷šų, gaut ų iš sporto rengini ų ir sporto loterij ų, l ÷šų, gautų už k ūno kult ūros ir sporto rengini ų transliavim ą per radij ą ir televizij ą, sportinink ų bei sporto klub ų ir kit ų sporto organizacij ų komand ų vard ų panaudojim ą, reklam ą, taip pat atskir ų asmen ų skirt ų ar paaukot ų l ÷šų bei kit ų l ÷šų. Valstyb ÷s ir savivaldybi ų biudžet ų l ÷šos k ūno kult ūros ir sporto pratyboms valstybin ÷se švietimo ugdymo įstaigose, kariuomen ÷s ir Vidaus reikal ų ministerijos sistemos įstaigose skiriamos iš ši ų institucij ų biudžet ų. Kūno kult ūros ir sporto organizacijoms, k ūno kult ūros ir sporto programoms, taip pat atskiriems sportininkams remti l ÷šos gali b ūti skiriamos iš labdaros ir paramos fond ų. 2000 m. balandžio 27 d. įvykusiame Lietuvos sporto kongresas skyr ÷ proporcijas, kuri ų laikantis vykdomas program ų biudžetinis finansavimas: • Pasirengimo olimpin ÷ms žaidyn ÷ms programai – LOSC – 20–25 proc. • Nacionalini ų sporto federacij ų, asociacij ų ir s ąjung ų programoms – 65–70 proc. • Kūno kult ūros programai – asociacijai „Sportas visiems” – 7-10 proc. • Kitoms programoms, tarp j ų inventoriui ir įrangai – 5-8 proc. Pagal Lietuvos Respublikos k ūno kult ūros ir sporto departamento duomenys, ši ų princip ų pagal galimybes laikomasi ir iki šiol (Lietuvos sporto kongresas, 2005). Atsižvelgiant į tai, kas išd ÷styta, b ūtina pamin ÷ti, kad Lietuvoje įsteigtas Kūno kult ūros ir sporto r ÷mimo fondas, kuris veikia pagal Lietuvos Respublikos Kūno kult ūros ir sporto r ÷mimo fondo įstatym ą (2007-07-04 Nr. X-1261). Įstatymo 1 straipsnyje teigiama, kad šis įstatymas

25 reglamentuoja Fondo, kurio l ÷šos skiriamos k ūno kult ūrai ir sportui remti, steigim ą, valdym ą, l÷šų šaltinius, veiklos sritis, tikslus, reorganizavim ą ir likvidavim ą. Fondo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Fondo l ÷šas sudaro: 1) procentas akcizo pajam ų, gaut ų už alkoholinius g ÷rimus ir apdorot ą tabak ą; 2) 10 procent ų l ÷šų, gaut ų iš loterij ų ir azartini ų lošim ų mokes čio; 3) Kitos teis ÷tais b ūdais įgytos l ÷šos. Lietuvos Respublikos azartini ų lošim ų mokes čio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1496) 5 straipsnyje nustatyta, kad organizuojant bing ą, totalizatori ų ir lažybas, lošim ų mokes čio bazei taikomas 15 procent ų mokes čio tarifas. Organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, nustatomas fiksuotas lošim ų mokes čio dydis už kiekvien ą lošimo įrengin į: 1) lošimo automat ą – 600 lit ų per mokestin į laikotarp į; 2) rulet ÷s, kort ų arba kauliuk ų stal ą – 4000 lit ų per mokestin į laikotarp į. Nuo 2004 m. sausio 1d. įsigaliojus naujai LR azartini ų lošim ų mokes čio įstatymo redakcijai organizuojant loterijas, loterij ų ir lošim ų mokes čio bazei yra taikomas 5 procent ų mokes čio tarifas. Organizuojant bingo, totalizatori ų ir lažybas, loterij ų ir lošim ų mokes čio bazei taikomas 15 procent ų mokes čio tarifas. Organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus, nustatomas fiksuotas loterij ų ir lošim ų mokes čio dydis už kiekvien ą lošimo įrengin į: 1) už A kategorijos lošimo automat ą – 1800 lit ų per mokestin į laikotarp į; 2) už B kategorijos lošimo automat ą – 600 lit ų per mokestin į laikotarp į; 3) už rulet ÷s, kort ų arba kauliuk ų stal ą – 12 000 lit ų per mokestin į laikotarp į. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., Nr.61-1818, 2000) nuostatos leidžia visuomenin ÷ms sporto organizacijoms gauti l ÷šų j ų įstatuose ar nuostatuose nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetin ÷ms įstaigoms j ų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Reik ÷tų skirti minimas s ąvokas „labdara” ir „parama”. Labdara pagal šio įstatymo 5 straipsn į pripaž įstama, kai j ą teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomenin ÷s organizacijos, religin ÷s bendruomen ÷s, bendrijos ir centrai, tarptautini ų visuomenini ų organizacij ų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas j ų įstatuose bei veikl ą reglamentuojan čiuose teis ÷s aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teis ę gauti param ą. Asociacij ų, visuomenini ų organizacij ų ar kit ų naryst ÷s pagrindais veikian čių organizacij ų savo nariams perduotos pinigin ÷s l ÷šos, turtas (įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes) bei suteiktos paslaugos pagal š į įstatym ą nepripaž įstamos labdara. Paramos teik ÷jais gali b ūti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstyb ÷s ir savivaldyb ÷s įmones, biudžetines įstaigas,

26 valstyb ÷s bei savivaldybi ų institucijas ir Lietuvos bank ą. Įmoni ų, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavyb ÷s teise priklausan čios akcijos visuotiniame akcinink ų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procent ų bals ų, parama pagal š į įstatym ą yra pripaž įstama, jeigu jos neturi mokestini ų nepriemok ų Lietuvos Respublikos valstyb ÷s biudžetui, savivaldybi ų biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokes čius administruoja Valstybin ÷ mokes čių inspekcija, taip pat įsiskolinim ų su praleistais mok ÷jimo terminais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei laiku ne įvykdyt ų skolini ų įsipareigojim ų pagal paskolos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, pasirašytus su Finans ų ministerija, arba pagal sutartis su valstyb ÷s garantija. Tuo tarpu pagal 6 straipsn į labdaros gav ÷jais g ali b ūti: 1) ne įgalieji (invalidai); 2) ligoniai; 3) vaikai našlai čiai ir be t ÷vų globos lik ę vaikai; 4) nedirbantys pensininkai, negaunantys kit ų pajam ų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; 5) bedarbiai; 6) asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatym ų nustatyta tvarka pripažintas nukent ÷jusi ųjų teisinis statusas; 7)šeimos (asmenys), kuri ų gaunamos pajamos negali patenkinti j ų minimali ų socialiai priimtin ų poreiki ų, kuri ų mast ą nustato savivaldyb ÷s; 8) asmenys, savivaldybi ų nustatyta tvarka pripažinti nukent÷jusiais nuo karo ir gaivalini ų nelaimi ų, gaisr ų, ekologini ų katastrof ų, epidemij ų, užkre čiam ųjų lig ų protr ūki ų. Paramos gav ÷jais gali b ūti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: 1) labdaros ir paramos fondai; 2) biudžetin ÷s įstaigos; 3) asociacijos; 4) visuomenin ÷s organizacijos; 5) viešosios įstaigos; 6) religin ÷s bendruomen ÷s, bendrijos ir religiniai centrai; 7) tarptautini ų visuomenini ų organizacij ų skyriai (padaliniai); 8) kiti juridiniai asmenys, kuri ų veikl ą reglamentuoja special ūs įstatymai ir kuri ų veiklos tikslas n ÷ra pelno siekimas, o gautas pelnas negali b ūti skiriamas j ų steig ÷jams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Pagal š į įstatym ą kaip parama gautos l ÷šos ir kitas turtas negali b ūti: 1) naudojami politini ų partij ų ir politini ų organizacij ų veiklai ar politin ÷ms kampanijoms remti; 2) perduodami kaip įnašas įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurios steig ÷jas, akcininkas, dalininkas ar narys yra paramos gav ÷jas. LR labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnyje teigiama, kad Labdaros ir paramos apmokestinimas nustatytas LR mokes čių ir Muit ų tarif ų įstatymuose. Svarbu tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokes čio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992 ) 12 straipsniu kaip parama gautos pajamos n ÷ra apmokestinamos pelno mokes čiu. Pagal šio įstatymo 28 straipsn į mokes čio mok ÷tojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatym ą turintiems teis ę teikti labdar ą ir param ą, iš pajam ų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleist ą turt ą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai.

27 Mokes čio mok ÷tojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo turintiems teis ę teikti tik param ą, iš pajam ų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleist ą turt ą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, ta čiau ne didesnes kaip 40 procent ų mokes čio mok ÷tojo pajam ų, apskai čiuot ų iš pajam ų at ÷mus neapmokestinam ąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojam ų dydži ų leidžiamus atskaitymus, išskyrus param ą. ta čiau nuo 2004 m. sausio 1 d. ši nuostata nebebus taikoma Mokes čio mok ÷tojams, pagal Loterij ų įstatym ą privalomai skiriantiems l ÷šas labdarai ar paramai, Teikiant param ą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei. Teikiant param ą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant param ą paslaugomis, paramos suma yra lygi ši ų paslaug ų savikainai. Teikiant param ą panaudos teise perduodant ilgalaik į material ųjį turt ą, paramos suma lygi apskai čiuotai šio turto nusid ÷v÷jimo per laikotarp į, kur į paramos gav ÷jas j į naudojo, sumai. Pagal Lietuvos Respublikos muit ų tarif ų įstatymo (Žin., Nr.28-727, 1998) 6 straipsn į „nuo muit ų atleidžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nustatytais nuo muit ų atleidžiam ų preki ų reikalavimais bei reikalavimais šias prekes importuojantiems ar eksportuojantiems asmenims, kitomis Vyriausyb ÷s nustatytomis s ąlygomis ir apribojimais.” Pagal šio straipsnio 3 dal į nuo importo muit ų atleidžiama: švietimo, mokslo ir kult ūros medžiaga (knygos, spaudiniai, kitos informacijos, vaizdo ir garso laikmenos), mokslo reikmenys ir įranga; tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistin ÷s medžiagos; ryšium su tarptautiniais santykiais gautos dovanos ir dovanoti skirti daiktai; instrumentai ir įranga, skirti medicininiams tyrimams, diagnostikai bei gydymui, dovanojami sveikatos apsaugos įstaigoms ar institucijoms arba ši ų įstaig ų ar institucij ų nupirkti iš dovanot ų l ÷šų ir kt. Lietuvos Respublikos gyventoj ų pajam ų mokes čio įstatymas (Žin. 2002 Nr.: 73 - 3085) nustato gyventojo mokamo mokes čio tvark ą. Šiame įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro s ąlygas sportine veikla užsiimantiems gyventojams mok ÷ti mažesnius mokes čius. Įstatymas nustato du mokes čių tarifus: 24 proc. ir 15 proc. Įstatymo 6 straipsnyje teigiama: „Pajam ų mokes čio 15 procent ų tarifas taikomas (...) sportinink ų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar tre čiajam asmeniui, veikian čiam sportininko vardu”. Žinoma, tai ne vienintelis atvejis, kai taikomas mažesnis 15 procent ų tarifas. Kaip matome iš įstatymo formuluot ÷s sporto veikla – tai sportininko savarankiška sporto veikla, vykdoma pagal sutartis. Išlaidos, susijusios su sporto veikla, n ÷ra laikomos leidžiamais

28 atskaitymais ir apskai čiuojant apmokestinam ąsias pajamas negali b ūti atskaitomos iš pajam ų. Bet kuriuo atveju sporto veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajam ų mokes čiu. Pagal šio įstatymo nuostatas sporto veiklos pajamas gauna sportininkai (atletai, golfo žaid ÷jai, jojikai, biliardo, bridžo žaid ÷jai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandini ų sporto šak ų atstovai – krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan.). Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujan čius kopimo varžybose) ir kitais panašiais pom ÷giais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi. Pajam ų gavimo poži ūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kuri ą sportininkas gauna pajam ų. Pavyzdžiui, reprezentacin ÷ veikla (autograf ų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (preki ų ar paslaug ų) pristatymuose), r ÷m÷jo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojam ų sporto reikmen ų. Ta čiau ši vienkartin ÷ ar pasikartojanti veikla turi b ūti siejama su konkre čiais vienkartiniais ar pasikartojan čiais veiksmais, t. y. sporto renginiais (jeigu sportininkas yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje). Su šiuo įstatymu tiesiogiai susij ęs LR finans ų ministro 2002 m. rugs ÷jo 25 d. įsakymas Nr. 305 „D ÷l iki 2 procent ų pajam ų mokes čio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatym ą turintiems teis ę gauti param ą, tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr.: 95 - 4151). Šis įsakymas leidžia kiekvienam gyventojui, kalendorini ų met ų pabaigoje deklaravus savo pajamas 2 procentus sumokam ų mokes čių sumos (nuo 33 arba 15 procent ų) skirti param ą ir labdar ą galin čioms gauti organizacijom. Taigi valstyb ÷ netenka dviej ų procent ų nuo vis ų sumokam ų mokes čių, ta čiau sporto organizacijoms tai yra dar viena finansavimo galimyb ÷. Be jau pamin ÷tų teis ÷s akt ų, k ūno kult ūros ir sporto pl ÷trai Lietuvoje įtakos turi ir kiti įstatymai. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos invalid ų socialin ÷s integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr.36-969; Žin., 1998, Nr. 98-2706) įtvirtintos nuostatos, kad invalid ų renginius reikia organizuoti ne tik teritoriniu lygiu, bet ir nacionaliniu. Taip pat įtvirtina nuostata, kad šiuos renginius turi organizuoti ne tik visuomenin ÷s, bet ir valstybin ÷s bei savivaldybi ų institucijos. Kult ūros, sporto ir poilsio program ų ir rengini ų organizatoriai privalo pagal realias ekonomines ir technines galimybes juos adaptuoti specifiniams invalid ų poreikiams. Juridinio asmens teises turin čioms įmon ÷ms, skirian čioms dal į savo pelno (pajam ų) invalid ų medicininiam ir socialiniam reabilitavimui, taip pat jiems nemokamai teikiamoms technin ÷ms priemon ÷ms kurti bei gaminti, invalid ų kult ūriniams ir sportiniams poreikiams tenkinti, taikomos įstatymo numatytos pelno (pajam ų) apmokestinimo lengvatos. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214) išskirtas formalusis ir neformalusis

29 švietimas. Neformaliojo vaik ų švietimo paskirtis – tenkinti mokini ų pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, pad ÷ti jiems tapti aktyviais visuomen ÷s nariais. Neformaliojo vaik ų švietimo programas vykdo muzikos, dail ÷s, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teik ÷jai. Šiame įstatyme mokyklos suskirstytos į grupes: 1) bendrojo lavinimo mokykl ų; 2) meninio ir sportinio ugdymo mokykl ų, vykdan čių formaliojo ugdymo programas ar jų modulius; 3) profesini ų mokykl ų; 4) aukštesni ųjų mokykl ų; 5) aukšt ųjų mokykl ų. Neformaliojo vaik ų švietimo mokyklos tipui priskiriama muzikos, dail ÷s, meno, sporto mokykla, ugdymo centras, skirtas vaikų geb ÷jimams lavinti, moksleivi ų r ūmai, k ūrybos centras, jaun ųjų gamtinink ų, technik ų stotis, klubas, šeštadienin ÷ ir sekmadienin ÷ tautini ų mažum ų mokykla ir pan. Formaliojo švietimo programoms valstybin ÷se, savivaldybi ų ir nevalstybin ÷se mokyklose, išskyrus aukšt ąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaik ų švietimo programoms finansuoti iš valstyb ÷s ir savivaldybi ų biudžet ų taikomas mokymo l ÷šų skyrimo vienam mokiniui principas. Neformaliojo vaik ų švietimo program ų vykdym ą finansuoja mokyklos steig ÷jas, mokiniai (j ų atstovai) bei r ÷m÷jai teis ÷s akt ų nustatyta tvarka, jos gali b ūti remiamos iš valstyb ÷s ir savivaldybi ų biudžet ų. Nevalstybin ÷s tradicin ÷s religin ÷s bendruomen ÷s ar bendrijos mokyklos, vykdan čios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausyb ÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo l ÷šų ir mokyklos ūkio l ÷šų tiek, kiek ir to paties tipo valstybin ÷ms ar savivaldyb ÷s mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautin ÷je sutartyje. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo ir kelet ą pagrindini ų Europos Tarybos konvencij ų: Europos antidopingo konvencij ą (Žin., 1996, Nr.17-437) ir Europos konvencij ą d ÷l ži ūrov ų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypa č per futbolo rungtynes (Žin., 2000, Nr.53- 1521). Lietuva taip pat jau pasiraš ÷ Europos antidopingo konvencijos papildom ą protokol ą. Ratifikuotos konvencijos tampa sud ÷tine nacionalin ÷s teis ÷s dalis, tod ÷l jos nuostat ų privalu laikytis kaip ir bet kurio kito įstatymo. 2007 m. liepos 11 d. Europos Komisija patvirtino Balt ąją knyg ą d ÷l sporto (Mavrommatis, 2007). Dokumentas grindžiamas Europos Komisijos sukauptomis žiniomis, plataus masto konsultacijomis su vyriausybin ÷mis ir nevyriausybin ÷mis suinteresuotosiomis šalimis ir esamomis ataskaitomis bei tyrimais, kurie pad ÷jo Komisijai nustatyti sporto srities politin ÷s iniciatyvos prioritetus. Sporto srityje, pasirinktos šešios prioritetin ÷s temos , atspindin čios pagrindines suinteresuot ųjų šali ų įvardytas problemas: 1. Teisinio aiškumo tr ūkumas taikant ES teis ÷s aktus sportui;

30 2. Valdymo problemos, susijusios su profesionaliuoju sportu, pirmiausia nelegali žaid ÷jų agent ų veikla, nepakankama nepilname čių sportinink ų apsauga, dopingo, rasizmo ir smurto sporte žala; 3. Sporto finansavimas ir m ÷g÷jų sporto finansavimo problemos; 4. Sporto sektoriaus duomen ų tr ūkumas formuojant politik ą; 5. Did ÷janti viršsvorio, nutukimo, širdies ir kraujagysli ų lig ų bei osteoartrito problema, kylanti iš esm ÷s d ÷l fizinio aktyvumo tr ūkumo; 6. Nepakankamas sporto klausim ų integravimas į švietimo ir mokymo politik ą. Konkret ūs tolesni ų ES lygmens veiksm ų pasi ūlymai pateikiami Pjero de Kuberteno vardu pavadintame veiksm ų plane. 2008 m. vasario 4 – 5 d. Brdo, Slov ÷nijoje , surengtame ES Generalini ų sporto direktori ų susitikime (ES ministr ų, atsakingų už sport ą, susitikimui pasirengti) išskirti prioritetiniai „Pjero de Kuberteno“ veiksm ų plano įgyvendinimo uždaviniai. Pagrindiniai aiškiniai suskirstyti į tris grupes: visuomeninis sporto vaidmuo, ekonominis jo aspektas ir sporto organizavimas. Visuomeninis sporto vaidmuo: Sportas yra svarbi vertyb ÷ ir socialinis reiškinys. Daugeliui sportiniuose renginiuose dalyvaujan čių ar tik juos stebin čių sportas yra net pati svarbiausia laisvalaikio leidimo forma. Vertyb ÷s, kurias ugdo sportas, b ūtent: atsakingumas, solidarumas, tolerancija, s ąžiningas žaidimas, komandin ÷ dvasia ir kartu pagarba kitiems, gali tur ÷ti tiesiogin ę įtak ą žmoni ų kasdieniam gyvenimui. Sportas skatina Europos S ąjungos pilie čius b ūti aktyviais visuomen ÷s nariais ir padeda ugdyti aktyv ų pilietiškum ą. Apskritai fizinio aktyvumo tr ūkumas daro neigiam ą poveik į Europos pilie čių sveikatai, nes d ÷l to did ÷ja rizika atsirasti antsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui širdies ir kraujagysli ų ligoms bei diabetui. Dar reik ÷tų pažym ÷ti vien ą neigiam ą poveik į valstybi ų nari ų sveikatos biudžetui ir apskritai j ų ekonomikai. Pastaruoju metu sportui taikomas ar taikytinas Bendrijos teisynas, visi federacij ų statutai tur ÷tų atitikti Bendrijos teis ÷s aktų reikalavimus. Vykdant Europos politik ą vis labiau atsižvelgiama į daugel į sporto sri čių. Pastaruoju metu veiksm ų plane si ūloma imtis konkre čių priemoni ų Bendrijos lygmeniu (Mavrommatis, 2007). Baltojoje knygoje yra apibr ÷žiamas Europos pilie čių dalyvavimas sportin ÷je veikloje: Visi Europos S ąjungos pilie čiai, nepaisant j ų lyties, ras ÷s, amžiaus, negalios, religijos ir įsitikinim ų, seksualin ÷s orientacijos ir socialin ÷s ar ekonomin ÷s pad ÷ties, turi tur ÷ti galimyb ę užsiimti sportu. Pripaž įstant ne pelno siekian čių m ÷g÷jų klub ų veikl ą stiprinamas aktyvus pilietiškumas. M÷g÷jų sportas daugiausia vystomas mokyklose ir universitetuose, taip pat j į pl ÷toja sporto klubai. Tod ÷l kartu yra pripaž įstama ir pedagogin ÷ sporto vert ÷. D ÷l to Europos

31 Sąjungos valstyb ÷s nar ÷s tur ÷tų skirti l ÷šų akademin ÷ms įstaigoms, ugdan čioms sporto profesij ų specialistus, kad būtų galima parengti šios srities mokslini ų tyrim ų programas ir skatinti sporto disciplin ų pažang ą (Mavrommatis, 2007). Baltojoje knygoje d ÷l sporto yra nusakoma, kad valstyb ÷ tur ÷tų ne finansuoti profesional ųjį sport ą, bet nustatyti taisykles ir priži ūr÷ti, kad jos b ūtų taikomos ir j ų b ūtų laikomasi. Be to, valstyb ÷ tur ÷tų teikti finansines paskaitas ir sudaryti b ūtinas s ąlygas, kad sportini ų rengini ų organizavimo priemon ÷ gal ÷tų klest ÷ti laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis. Taip pat reikia skirti ypating ą d ÷mes į profesionaliems sportininkams, kuri ų gyvenimas labai nelengvas, karjera labai trumpa. Jie turi treniruotis pagal planus ir griežtas programas, kurios dažnai neigiamai veikia j ų sveikat ą. Taip pat Baltojoje knygoje yra akcentuojamas smurtas sporto aikšt ÷se ir dopingas. Už prevencijos vykdym ą ir kov ą su smurtu, rasizmu ir ksenofobija sportini ų rengini ų metu atsako valstyb ÷s nar ÷s. Tod ÷l siekiant šio tikslo labai svarbu, kad policijos tarnybos ir už sport ą atsakingos sporto institucijos keist ųsi patirtimi, naudinga informacija ir operatyvine informacija apie pavoj ų kelian čius sirgalius. Kalbant apie doping ą, b ūtina nurodyti, kad d ÷l dopingo sustipr ÷ja labai daug pastang ų ir drausm ÷s reikalaujanti konkurencija, nes jis pažeidžia atviros ir s ąžiningos konkurencijos princip ą. Kovojant su dopingu Europos lygmeniu b ūtina atsižvelgti į teis ÷saugos, sveikatos bei prevencijos aspektus. Tod ÷l prekyba nelegaliomis dopingo medžiagomis yra traktuojama kaip prekyba nelegaliais vaistais. Labai svarbu, kad valstyb ÷s nar ÷s užtikrint ų, jog jauni sportininkai būtų geriau informuojami apie dopingo medžiagas, su receptu parduodamus vaistus, kuriuose gal ÷tų b ūti draudžiam ų medžiag ų, ir žinot ų apie j ų poveik į sveikatai. Galiausiai yra rekomenduojama skirti daugiau d ÷mesio moter ų vaidmeniui sporte. Ly čių klausimus reik÷tų įtraukti į vis ą sportin ę veikl ą ir skirti ypating ą d ÷mes į imigran čių moter ų ir etnin ÷ms mažumoms priklausan čių moter ų sportui, moter ų galimyb ÷ms užimti sporto srities vadov ų pareigybes ir žiniaskalidoje pateikiamai informacijai apie moter ų sport ą. Joms taip pat tenka labai svarbus vaidmuo padedant ne įgaliesiems užsiimti vis ų r ūši ų sportine veikla. Tod ÷l b ūtina, kad valstyb ÷s nar ÷s saugot ų pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, ne įgaliuosius, ir pritaikydamos infrastrukt ūrą suteikti joms geresnes galimybes sportuoti. Tod ÷l 2008 vasar į Slovenijoje surengtoje Europos S ąjungos generalini ų sporto direktori ų susitikime d ÷l visuomen ÷s sporto vaidmens buvo nuspr ęsta: • Rekomendacij ų d ÷l fizinio aktyvumo parengimas, • Parama pelno nesiekian čioms sporto organizacijoms ir savanori ų jud ÷jimui, • Glaudesnis bendradarbiavimas ES lygiu sprendžiant dopingo, prievartos ir korupcijos problemas,

32 • Sporto įtraukimas į esamas ES programas ir veiklas, • Taisykli ų „šalyse išugdytiems žaid ÷jams“(„ home-grown players“) taikymo išaiškinimas. Ekonominis sporto aspektas: Kadangi sporto sektorius spar čiai vystosi ir gali pad ÷ti siekti Lisabonos konvencijos augimo ir darbo viet ų k ūrimo tiksl ų. Iš Austrijos pirmininkavimo metu matyti, kad sportas suk ūr÷ prid ÷tin ÷s vert ÷s, kuri 2006 m. 407 mlrd. Eur ų, t.y. 3,7 proc. Europos S ąjungos BVP, ir 15 mln. Darbo viet ų arba 5,4 proc. darbo j ÷gos (Mavrommatis, 2007). Ta čiau neži ūrint to, kad sportas sukuria tok į bendr ąjį vidaus produkt ą visoje Europos S ąjungoje, pastebima, kad net 27 valstyb ÷se nar ÷se nebuvo pateikta aiškaus sporto s ąvokos apibr ÷žimo ir tod ÷l atsirado l ÷šų stygius. Valstyb ÷s nar ÷s nenusprend ÷, ar sport ą galima laikyti visuotin ÷s svarbos socialine paslauga, o tai b ūtų leid ę pateisinti kai kuriuos ekonominius pranašumus, pavyzdžiui mokes čių lengvatas. Tod ÷l yra b ūtina parengti viening ą Europos statistikos metod ą, skirt ą ekonominiam sporto poveikiui įvertinti. Europos Komisijos parengtame pranešime akcentuojama, kad b ūtų galima rengti nacionalines statistines sporto ataskaitas, o ilgainiui jomis remiantis gal ÷tų b ūti parengta Europos sporto ataskaita. Yra manoma, kad taikant š į metod ą b ūtų galima daryti įtak ą pavieniams sektoriams, kuriems sportas daro ekonomin ę įtak ą, pavyzdžiui turizmui, statybai ir užimtumui. Sporto organizacijos gauna pajamas iš įvairi ų šaltini ų, įskaitant klub ų mokes čių ir biliet ų pardavim ą, reklam ą ir r ÷m÷jų param ą, žiniasklaidos teises, pajam ų perskirstym ą tarp sporto federacij ų, šalutin į produkt ų pardavim ą, vieš ąją param ą ir kt. Ta čiau ir iš azartini ų, ypa č m ÷g÷jų sporto, žaidim ų gaunama daug pelno. Taip pat Baltojoje knygoje yra sakoma, kad yra labai svarbu išlaikyti valstyb ÷s monopol į šioje srityje, kad b ūtų galima užtikrinti sporto ir kult ūros finansavim ą. Kitas ekonomikos politikos uždavinys – išnagrin ÷ti ne pelno siekian čių sporto organizacij ų uždavinius ir pagrindinius ši ų organizacij ų teikiam ų paslaug ų ypatumus. Iš ties ų Komisija įsipareigojo bendradarbiaudama su valstyb ÷mis nar ÷mis nustatyti svarbiausius ši ų organizacij ų uždavinius, nes auga individualaus sporto populiarumas, o organizuoto kolektyvinio sporto populiarumas maž ÷ja, d ÷l to vis mažiau žmoni ų dalyvauja savanoriškoje m ÷g÷jų sporto klub ų veikloje. Šiuo aspektu Europos S ąjungos generalini ų sporto direktori ų susitikime nutarta: • Ekonomin ÷s sporto naudos apskai čiavimas pagr įstiems politiniams sprendimams priimti, • Ilgalaik ÷s valstybin ÷s ir priva čios finansin ÷s paramos visuomeniniam sportui užtikrinimo būdų studija. Sporto organizavimas: Politiniu lygmeniu diskutuojant apie sport ą Europoje didel ÷ reikšm ÷ dažnai teikiama vadinamajam “Europos sporto modeliui”. Daugumoje valstybi ų nari ų vykstantys ekonominiai ir

33 socialiniai poky čiai, pavyzdžiui auganti komercializacija, d ÷l vieš ųjų išlaid ų kylantys sunkumai, did ÷jantis dalyvi ų skai čius ir nedid ÷jantis savanori ų darbuotoj ų skai čius, kelia Europos sporto organizavimo problem ų. Europos sporto ypatumus galima suskirstyti į dvi grupes: a) sportin ÷s veiklos ir sporto taisykli ų ypatumai ir b) sporto organizavimo ypatumai – tai sporto organizacij ų autonomija ir įvairov ÷, sporto organizavimas nacionaliniu lygiu, vienos federacijos vienai sporto šakai principas ir kt (Baltoji knyga d ÷l sporto, 2007). Sporto ir varžyb ų organizavimas nacionaliniu lygiu yra istoriškai ir kult ūriškai susiformavusios Europos sporto tradicijos dalis, atspindinti Europos pilie čių l ūkes čius. Pagrindinis vaidmuo ne tik tapatyb ÷s poži ūriu, ta čiau ir siekiant užtikrinti ryš į su m÷g÷jų sportu, tenka nacionalin ÷ms rinktin ÷ms. Europos lygmens sporto strukt ūros paprastai yra mažiau išpl ÷totos nei valstybi ų nari ų ar tarptautin ÷s sporto strukt ūros, ir Europos sportas yra organizuojamas žemyno, o ne 27 valstybi ų nari ų Europos S ąjungos lygmeniu. Tod ÷l Europos Komisija pripaž įsta sporto organizacij ų ir atstov ų organizacij ų, pavyzdžiui lyg ų, autonomij ą. Ta čiau siekiant geriau ir veiksmingiau koordinuoti ši ų organizacij ų veikl ą, reik ÷tų bent minimaliai suderinti Europos lygmeniu taikomas taisykles. Komisija taip pat patvirtino, kad sutinka su tam tikrais ribotais ir proporcingais laisvo jud ÷jimo principo apribojimais, vis ų pirma – teis ę atrinkti šalies sportininkus į nacionalin ÷s rinktin ÷s varžybas, antra – būtinyb ę riboti tre čiųjų šali ų varžyb ų dalyvi ų skai čių, ir tre čia – teis ę nustatyti komandini ų sporto šak ų žaid ÷jų perleidimui skirtus laikotarpius (Mavrommatis, 2007). Išsipl ÷tus Europos žaid ÷jų ir sportinink ų rinkai ir padid ÷jus kai kuri ų sporto šak ų žaid ÷jų atlyginimams, suaktyv ÷jo žaid ÷jų agent ų veikla, kuri ų paslaugomis naudojamasi taip pat derintis ir pasirašant sutartis. Ta čiau d ÷l didel ÷s sporto sektoriaus internacionalizacijos korupcija šiame sektoriuje įgyja tarpvalstybin į pob ūdį, tod ÷l europinio lygio korupcijos problemas reikia spr ęsti visos Europos mastu. Kadangi sportas teikia daugiau naudos nei žalos, reik ÷tų kartu spr ęsti problemas ir pabr ÷žti prid ÷tin ę sporto vert ę. Nors televizijos teis ÷s yra pirminis profesionalaus sporto Europoje pajamų šaltinis, daugeliui žiniasklaidos operatori ų sporto žiniaskalidos teis ÷s yra labai svarbios kaip turinio šaltinis. Tod ÷l Europos Parlamentas rekomenduoja valstyb ÷ms nar ÷ms suderinti žiniasklaidos teisi ų at ÷mimo s ąlygas, kad pelnyt ųsi ne tik didieji klubai, ir pripaž įsta, kad labai svarbu sąžiningai perskirstyti pajamas klubams, įskaitant mažiausius klubus, profesionaliajam ir sportui. Be to, bendras pardavimas gali tur ÷ti reikšm ÷s perskirstant pajamas ir gali tapti didesnio solidarumo sporte skatinimo priemon ÷. 2008 m surengtame Europos S ąjungos generalini ų sporto direktori ų susitikime buvo akcentuojamas:

34 • Pažangos siekimas sprendžiant jaun ų žaid ÷jų agent ų keliamas problemas ir bendr ų ES sprendim ų nustatymas, • ES pilie čių nediskriminavimo jiems siekiant ES šalyse nar ÷se įsitraukti į sportin ę veikl ą užtikrinimas atsižvelgiant į specifin į sporto srities pob ūdį. Baltosios knygos d ÷l sporto iniciatyva įgyvendinama pagal 2 scenarijus: 1. Baltoji knyga d ÷l sporto ir jos Pjero de Kuberteno veiksm ų planas (nuolat atnaujinamas) ─ tai priemon ÷s įtraukti sport ą į esamas ir rengiamas ES programas bei veiksmus ir nustatyti, koki ą finansin ę param ą pagal ES finansavimo priemones galima b ūtų skirti sporto srities projektams nepažeidžiant nacionalini ų prioritet ų ir taikant subsidiarumo bei proporcingumo principus. 2. Baltoji knyga d ÷l sporto ir jos Pjero de Kuberteno veiksm ų planas (nuolat atnaujinamas) ─ tai pagrindas Europos S ąjungos Sporto programos k ūrimui šalims nar ÷ms ratifikavus Lisabonos sutart į ir kartu šios sutarties 149 straipsnio nauj ą redakcij ą (XI antraštin ÷ dalis: „Švietimas, profesinis rengimas, jaunimas ir sportas“) ir tuo b ūdu įteisinus sporto srit į ES. Europos komisijos baltojoje knygoje numatyt ų uždavini ų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindin ÷s kryptys: 1. Didinti k ūno kult ūros ir sporto vaidmen į visuomen ÷je – čia reik ÷tų skatinti suvokim ą, kad sportiška gyvensena yra neatsiejama nuo gyvenimo kokyb ÷s, sporto socialinio prestižo ir bendruomeniškumo funkcij ų stiprinimas, gyventoj ų fizinis ugdymas, sporto visiems, sveikatingumo rengini ų, konkurs ų, metodin ÷s veiklos ir kit ų priemoni ų organizavimas šalies gyventojams; 2. Stiprinti sporto vaidmen į švietimo ir mokymo srityje – tai yra vaik ų ir jaunimo kūno kult ūros ir sporto program ų vykdymas, įvairi ų rengini ų, konkurs ų, metodin ÷s veiklos ir kit ų priemoni ų organizavimas įgyvendinant vaik ų ir jaunimo socializacijos ir kitas programas; 3. Skatinti savanorišk ą sporto veikl ą ir pilietiškum ą per sport ą – tai darbas su savanoriais, sirgaliais, visuomenin ÷mis sporto organizacijomis, visuomenininkais, ilgalaik ÷s pilietinio ir tautinio ugdymo programos vykdymas ir kt; 4. Išnaudoti sporto galimybes siekiant socialin ÷s įtraukties, integracijos ir lygi ų galimybi ų – tai darbas su ne įgaliesias, imigrantais, tautin ÷mis mažumomis, sporto veteranais ir kt.; 5. Vienytis kovai su dopingu; 6. Skatinti žmogišk ųjų ištekli ų pl ÷tr ą did ÷jan čiam socialiniam k ūno kult ūros ir sporto vaidmeniui užtikrinti – čia turima omenyje sporto specialist ų rengimas m ÷g÷jiškam sportui, seni ūnijose ir kituose savivaldos lygmenyse bei valstyb ÷s institucijose dirban čių specialist ų įtraukimas į Sporto visiems programos įgyvendinim ą;

35 7. Skatinti modernios ir atitinkan čios tarptautinius standartus sporto infrastrukt ūros pl ÷tra šalyje – tai sporto bazi ų renovavimas ir statyba pagal 2008–2013 met ų Lietuvos sporto objekt ų pl ÷tros strategij ą (Raslanas, 2008). Iš pranešimo galima suprasti, kad nuo šiol daugiausia d ÷mesio bus skiriama ne profesionaliam sportui, bet sportui visiems ir vaikų užimtumui per k ūno kult ūrą. Beto visas konvencijas, kurios yra susijusios su sportu ir jas yra ratifikavusi m ūsų šalis, j ų nuostat ų privaloma laikytis, kaip ir bet kurio kito įstatymo. Pagrindin ÷ institucija įgyvendinanti ši ų konvencij ų nuostatas yra K ūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s.

1.4 K ūno kult ūros ir sporto reikšm ÷

Kūno kult ūros ir sporto reikšm ÷ žmogaus gyvenime yra labai didel ÷. Dabar niekas neabejoja, jog sportas tapo sudedam ąja kult ūros dalimi. Sportin ÷ veikla padeda ugdyti žmogaus fizines ir dvasines galias. Sportin ÷ veikla ši ų laik ų žmogui ne tik asocijuojasi su laisv ÷s sfera, bet ir išlieka tokia laisv ÷s oaz ÷ tarp daugelio socialini ų, politini ų, religini ų apribojim ų ir normatyv ų. Sportuodamas žmogus realizuoja savo fizines ir dvasines galias. Tai savitiksl ÷ veikla, kurios vert ÷ gl ūdi joje pa čioje, jos autonomijoje. Sportas praple čia ir sustiprina žmoni ų bendravimo ryšius, naikina žmogaus vienišumo jausmą. Didesn ÷s ar mažesn ÷s pergal÷s ir pralaim ÷jimai yra neišvengiami (A. Gaižutis, 2004).

2003 m JUNECKO generalinis sekretorius K. Matzura paskelb ÷ svarbiausias šiandieninio sporto kryptis:

1. Sportas kiekvienoje šalyje turi b ūti skirtas asmenybei ugdyti, pabr ÷žiant fizini ų, protini ų ir dvasini ų ypatybi ų visum ą, kurios rezultatas – aukštas sportininko intelektas, išsimokslinimas, išmintingas elgesys, dora ir dvasingumas.

2. Sportas – tai gyvenimo b ūdas, kuriame reiškiasi estetin ÷s nuostatos, moral ÷, kult ūringumas, ugdomi žmoni ų tarpusavio santykiai, bendravimas, išbandant fizines ir protines žmogaus galias.

3. Sportininko noras dalyvauti sporto varžybose turi remtis garbingos, kilnios kovos principais siekiant parodyti kult ūring ą elges į ir s ąžiningum ą, propaguoti humanistinius olimpizmo idealus.

Remiantis 2000 met ų gruodžio 7 – 9 dienos Europos Vadov ų Tarybos priimta Nicos deklaracija, galima teigti, jog sportas – tai žmogaus veikla, paremta pagrindin ÷mis socialin ÷mis, ugdymo ir kult ūrin ÷mis vertyb ÷mis. Tai veiksnys, prisidedantis prie integracijos, dalyvavimo

36 socialiniame gyvenime, tolerancijos, skirtum ų pri ÷mimo ir žaidimo pagal taisykles. Sportin ÷ veikla turi b ūti prieinama kiekvienam tinkamai atsižvelgiant į j ų individualius siekius ir geb ÷jimus per organizuotas ar individualias varžybas ar laisvalaikio sporto renginius. Fiziškai ir protiškai ne įgaliems asmenims fizin ÷ ir sportin ÷ veikla yra ypa č palanki pradžia pl ÷toti savo talent ą, prad ÷ti reabilitacij ą, socialin ę integracij ą ir solidarum ą ir tod ÷l tokia veikla tur ÷tų b ūti skatinama.

Sportas glaudžiai siejamas su įvairiomis gyvenimo sritimis, ypa č reikšmingos s ąsajos su kult ūra ir švietimu. Did ÷jant sportiniams laim ÷jimams, pl ÷tojantis sporto mokslui bei medicinai, sporto pramonei – taigi sporto verslui, sportas tarsi izoliuojamas nuo bendrojo žmogaus gyvenimo. Neigiamo poži ūrio į sport ą rezultatas – gyventoj ų, ypa č vaik ų, nejudrumas ir did ÷jantys sveikatos sutrikim ų rodikliai. Lietuvos gyventoj ų laisvalaikio leidimo b ūdai panaš ūs į kit ų Europos S ąjungos šali ų gyventoj ų. 2003 metais atlikto 15 Europos S ąjungos šali ų statistinio tyrimo (Special Eurobarometr, 2003) duomenimis, sportas bei mankštinimasis lieka tre čioje vietoje po pasyvaus laisvalaikio leidimo b ūdų (pvz. televizoriaus ži ūr÷jimas, naudojimasis internetu). Europos sporto modelio koncepcijos pagrind ą sudaro sporto klubai, si ūlantys įvairias aktyvaus laisvalaikio leidimo formas ir sudarantys galimyb ę tiek masiniam įvairaus amžiaus gyventoj ų užimtumui, tiek profesionali ų sportinink ų rengimui. Yra net gi nustatyta, kad sporto klubai yra itin populiari europie čių mankštinimosi ir sportavimo vieta (Smalinskait ÷, 2003).

Lietuvoje yra aiški sporto klub ų skai čiaus did ÷jimo tendencija, tod ÷l šios sporto formos pagrindu galima užtikrinti efektyvesn į masinio sporto pl ÷tr ą šalyje. Ta čiau reikia pasteb ÷ti, kad did ÷jant sporto klub ų skai čiui ne mažiau svarbus veiksnys yra j ų si ūlom ų paslaug ų kokyb ÷ ir turinys. Anot Vanrausell (2004), sporto klubai sutraukia labai daug norin čių sportuoti vaik ų, ta čiau taip pat didel ÷ j ų dalis iš ten išeina. Pagrindin ÷ to priežastis yra pernelyg dideli treneri ų reikalavimai, ver čiantys vaik ą siekti rezultat ų varžybose. Kaip pažym ÷ta 2003 m. birželio 4-6 dienomis Esene (Vokietija) vykusioje ES konferencijoje „Jaun ų žmoni ų gyvenimo b ūdas ir nejudrumas“, sporto klub ų koncepcija turi b ūti pertvarkoma taip, kad užtikrint ų kuo didesn į žmoni ų dalyvavim ą juose, teikiant prioritet ą masiškumui prieš meistriškum ą. Tokiu b ūdu klubai tapt ų aktyvaus, turiningo laisvalaikio leidimo vieta, skatinan čia įvairaus amžiaus žmoni ų bendradarbiavim ą. Galima pasteb ÷ti, kad Lietuvoje šiuo metu besikuriantis ir jau veikiantys sporto ir laisvalaikio klubai n ÷ra skirti dideliams sportiniams pasiekimams, žmon ÷s į juos ateina aktyviai praleisti laisvalaik į.

Daugelis užsienio mokslinink ų atlieka tyrimus susijusius su sav ęs suvokimu per k ūno kult ūrą ir sport ą. Teigiama, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia ne tik žmogaus sveikat ą fiziškai, bet daro įtakos ir protiniams sugeb ÷jimams. Fiziniai pratimai vis dažniau tampa vienu iš

37 sveiko gyvenimo b ūdo taisykli ų. Taipogi yra pabr ÷žiama, kad fizinis aktyvumas yra puiki priemon÷ praleisti laisvalaik į (Gilson ir kiti, 2005)

Sportas vis daugiau įtakoja šiuolaikin ę visuomen ę, ne tik kaip sveikos gyvensenos palaikym ą, bet ir paskatindamas žmones aktyviam gyvenimo b ūdui. Taipogi sportin ÷ veikla daro didel ę įtak ą socialiniam, kult ūriniam ir ekonominiam šalies, ar atskiro regiono gyvenimui. Čia labai didel ę reikšm ę turi rengiami sporto renginiai skirti žmon ÷ms kaip ži ūrovams ir kaip dalyviams (P.R. Emery, 2002).

Pastaruoju metu vis labiau yra pabr ÷žiama, jog mažas fizinis aktyvumas arba visiška jud ÷jimo stoka skatina įvairi ų ligų plitim ą, pradedant nuo širdies veiklos sutrikim ų iki kai kuri ų v÷žio form ų. Taipogi fizinio aktyvumo stoka įtakoja žmoni ų nutukim ą (Hunt ir kiti, 2001). Stebima, kad vien tik sporto srities atstov ų raginimai užsiimin ÷ti k ūno kult ūra yra bevaisiai, nes žmon ÷s turintis problem ų su sveikata reaguoja tik į gydytoj ų rekomendacijas. Tod ÷l yra labai svarbu, kad šalies valdžios organai apsijungt ų ir bendrai propaguot ų sveik ą gyvenimo b ūdą, k ūno kult ūrą ir fizin į aktyvum ą. Gydytojai pacientams tur ÷tų rekomenduoti mažiausiai tris kartus į savait ę lankyti k ūno kult ūros pratybas. Žmon ÷s link ę rinktis sau tinkam ą k ūno kult ūros veikl ą, vieni m ÷gst ą labiau komandines sporto šakas, kiti individualias. Tod ÷l organizacijos, kurios propaguoja masin į sport ą ir k ūno kult ūrą visada atsižvelgia į žmoni ų poreik į, vienos organizuoja komandinius, grupinius užsi ÷mimus, kitos pavien ÷ms žmon ÷ms, individualias pratybas.

Analizuojant užsienio sporto organizacij ų veikl ą pastebima, kad jos labai daug d ÷mesio skiria jaunimo užimtumui per sportin ę veikl ą. Tokia veikla ne tik skatina b ūti fiziškai aktyviems, bet stiprina sveikat ą, pripratin ą jaun ą žmog ų prie k ūno kult ūros pratyb ų (Ykeda ir kiti, 2002).

1.5 Masinio sorto veikla pasaulyje ir Lietuvoje

Visame pasaulyje masinio sporto programos ir renginiai egzistavo dar prieš antr ąjį pasaulin į kar ą. Tokio pob ūdžio renginiai buvo skirti gyventoj ų fizinio paj ÷gumo ir sveikatos stiprinimui. Pagal Japonijos pavyzd į masinio sporto sąjūdįs yra pl ÷tojamas tiek Vyriausyb ÷s, tiek nevyriausybini ų organizacij ų d÷ka. Didel į vaidmen į vaidina savivaldyb ÷s, kurios savo veikl ą masinio sporto srityje pl ÷toja trimis kryptimis: ragina sporto klubų vadovyb ę organizuoti savarankiškai pratybas, skirtas visiems bendruomen ÷s žmon ÷ms, padeda savivaldyb ÷s įstaigoms organizuoti ir reklamuoti sporto veikl ą ir pratybas per įvairias programas; skatina atidaryti sporto

38 bazes prie mokykl ų, kuriuose gal ÷s užsiimin ÷ti ne tik mokiniai, bet ir gyventojai ( Ykeda ir kiti, 2002). Masinio sporto veikla pasaulyje, rodo, kad masiniu sport tur ÷tų r ūpintis ne tik nevyriausybin ÷s organizacijos, bet ir vyriausybin ÷s organizacijos. Taipogi tai n ÷ra vien tik šali ų sporto ministerij ų reikalas. Čia tur ÷tų b ūti kolektyvinis darbas tarp sporto, sveikatos, švietimo ir jaunimo organizacij ų. Didel ę reikšm ę turi priva čios verslinink ų organizacijos. Lietuvoje masinio sporto veikl ą organizuoja „Sportas visiems“ asociacija, kuri buvo įkurta 1991 m, kaip visuomenin ÷ organizacija, savanoriškais pagrindais vienijanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotas respublikines visuomenines k ūno kult ūros, sporto ir turizmo organizacijas, pl ÷tojan čias sveikat ą stiprinan čią k ūno kult ūrą ir m ÷g÷jų sport ą. Asociacijos narias yra virš 500 klub ų. Jiems teikiama organizacin ÷, metodin ÷ pagalba, rengiamos respublikin ÷s varžybos, čempionatai, pirmenyb ÷s ir organizuojamos bendros švent ÷s, mokomieji renginiai. Taipogi Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ yra Tarptautin ÷s „Sporto visiems“ organizacijos (TAFISA – Trim and Fitness International Sport for All Association) ir Tarptautin ÷s sporto ir kult ūros asociacijos (ISCA – International Sport and Culture Association) nar ÷. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos visuomenin ÷mis organizacijomis: Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos neolimpiniu komitetu, Lietuvos sporto federacij ų sąjunga, Lietuvos neolimpiniu komitetu, Lietuvos parolimpiniu komitetu, Lietuvos aeroklubu. Asociacijos nariai kart ą per metus susitelkia bendram renginiui ir organizuoja festival į „Sportas visiems“. Siekiant populiarinti žiemos sport ą, nuo 2004 – jų met ų organizuojamos žaidyn ÷s „Žiemos sportas visiems“. Asociacija „Sportas visiems“ veikia pagal savo patvirtintus įstatus, juose skelbiama, kad tai savarankiška visuomenin ÷ k ūno kult ūros ir sporto organizacija, jos steig ÷jai yra nevyriausybin ÷s sporto organizacijos, turin čios juridinio asmens status ą. Tai nesiekianti pelno organizacija. Asociacijos pagrindiniai tikslai yra: a) siekti visuomen ÷s gerov ÷s, stiprinant sveikat ą k ūno kult ūros ir sporto pagalba, b) koordinuoti savo nari ų ir kit ų masin į sport ą pl ÷tojan čių organizacij ų veikl ą. Organizacijos uždaviniuose teigiama, jog siekiama: dalyvauti įgyvendinant Lietuvos Respublikos K ūno kult ūros ir sporto program ą; rengti ir kartu su kitomis sporto organizacijomis įgyvendinti ilgalaik ę nacionalin ę Sporto visiems program ą; atstovauti savo nari ų interesams Respublikos ir tarptautin ÷se masinio sporto organizacijose; teikti asociacijos nariams metodin ę pagalb ą, r ūpintis organizacij ų savanori ų kvalifikacijos tobulinimu, organizuoti seminarus, konferencijas, bendradarbiauti su sporto mokslininkais ir medikais, skatinti mokslinius darbus, masinio sporto pl ÷tros pagrindimui. Asociacija kelia sau uždavinius rūpintis masinio sporto pl ÷tra regionuose, skatinti sporto klub ų veikl ą, pl ÷sti tarptautinius ryšius,

39 organizuoti k ūno kult ūros ir sveiko gyvenimo b ūdo propagavim ą, organizuoti masinius sporto renginius, festivalius, žaidynes. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ turi teis ę organizuoti masinius sporto ir kult ūros renginius, varžybas, rengti konferencijas, seminarus, mokymus, kursus bei praktinius k ūno kult ūros užsi ÷mimus, leisti metodinius leidinius, bei įstatym ų nustatyta tvarka gauti param ą. Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos nariais gali b ūti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, k ūno kult ūros ir sporto organizacijos, kuri ų tikslas – sporto visiems, sveikat ą stiprinan čios k ūno kult ūros ir sporto pl ÷tra. Asociacijos turt ą ir l ÷šas sudaro: stojamieji ir kasmetiniai nario mokes čiai; valstyb ÷s dotacijos ilgalaik ÷ms programoms įgyvendinti; l ÷šos gautos iš įstatymais leidžiamos ūkin ÷s veiklos; fizini ų ir juridini ų asmen ų neatlygintinai perduotos l ÷šos ir turtas, r ÷m÷jų įnašai, parama, dovanos; kitos l ÷šos ir turtas, įsigyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatym ų. Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos l ÷šos ir turtas naudojami įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Visus finansinius dokumentus pasirašo prezidentas arba generalinis sekretorius ir finansininkas. Be to asociacija nustatyta tvarka privalo pateikti finansin ÷s veiklos deklaracij ą, kitas statistines žinias valstybin ÷ms institucijoms, taip pat leisti joms atlikti patikrinimus, o finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos įstatai, 1991). Pagal 2006 m Lietuvos sporto statistikos metrašt į (2006) Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija vienija 18 organizacij ų, tai:

40 1. Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija; 2. Lietuvos gatv ÷s vaik ų futbolo federacija; 3. Lietuvos gatv ÷s vaik ų ir jauni ų futbolo asociacija; 4. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija; 5. Lietuvos kaimo sporto klub ų s ąjunga „Nemunas“; 6. Lietuvos keliautoj ų s ąjunga; 7. Lietuvos k ūno kult ūros mokytoj ų asociacija; 8. Lietuvos lenk ų sporto klub ų s ąjunga „Polonija“; 9. Lietuvos moksleivi ų sporto asociacija; 10. Lietuvos moter ų sporto asociacija; 11. Lietuvos orientavimosi sporto federacija; 12. Lietuvos sportin ÷s žukl ÷s federacija; 13. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“; 14. Lietuvos sporto klubas „Makabi“; 15. Lietuvos student ų sporto asociacija; 16. Lietuvos sveikuoli ų s ąjunga; 17. Lietuvos šauli ų s ąjunga. Visos šios organizacijos veikia pagal savo pa čių pasitvirtintus nuostatus, bei veikloje vadovaujasi patvirtintais ilgalaikiais strateginiais planais. Kiekviena „Sportas visiems“ asociacijos organizacija turi savo veiklos specifik ą ir dirba su skirtingo amžiaus, lyties, profesijos ar pom ÷giais žmon ÷mis.

41 2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

Darbe buvo naudojami šie tyrimo metodai: • Literat ūros šaltini ų analiz ÷; • Statistini ų duomen ų analiz ÷; • Dokument ų turinio (content) analiz ÷.

Teoriniu analiz ÷s ir apibendrinimo metodu buvo analizuoti literat ūros šaltiniai susij ę su nagrin ÷jama tema. Statistini ų duomen ų analiz ÷s metu buvo nagrin ÷jami statistiniai dokumentai, apimantys laikotarp į nuo 1998 iki 2007 met ų, lentel ÷s, atspindin čios įvairius reiškini ų požymius. Tyrimui buvo pasirinkti oficial ūs, tarnybinio pob ūdžio dokumentai, kurie yra patvirtinti visuomenini ų organizacij ų (Kardelis, 2005). Darbo metu buvo nagrin ÷jami asociacijos „Sportas visiems“ strateginiai planai, kuriuos organizacijos reng ÷ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nutarim ą „D ÷l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ 2002 m. birželio 6 d. Nr. 827. Buvo įvertinti 18 organizacij ų 2004-2008 met ų ir 2008 – 2012 m. strateginiai veiklos planai. Juose buvo nagrin ÷jami tikslai, uždaviniai bei veiklos vertinimo kriterijai. Tyrimo eigoje buvo lyginami organizacij ų rengti strateginiai planai ir j ų atitikmuo su LRV nutarim ų.

42 3. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų ANALIZ ö

Nagrin ÷jant asociacijos „Sportas visiems“ organizacij ų veiklos specifik ą, buvo nagrin ÷jami j ų veikl ą reglamentuojantys strateginiai veiklos planai pagal du laikotarpius – 2004 – 2008 metus ir 2008 – 2012 metus. Pirmiausiai buvo nustatoma aštuoniolikos organizacij ų veiklos sritis ir specifika iš ko paaišk ÷jo, jog visos organizacijos veikl ą organizuoja su skirtingo amžiaus, lyties, specialybi ų žmon ÷mis. Lietuvos b ÷gimo m ÷g÷jų asociacija savo veikl ą pl ÷toja šiomis kryptimis: a) visomis turimomis priemon ÷mis skatina miest ų ir rajon ų b ÷gimo m ÷g÷jus, kurie kol kas individualiai dalyvauja asociacijos veikloje, burtis į klubus; b) kiekvienais metais rengia vis daugiau b÷gimo rengini ų, prieinam ų visiems šalies gyventojams; c) visose šalies regionuose vykdo vaik ų, paaugli ų ir jaunimo nusikalstamumo prevencin ę program ą „B ÷gte į sveikesn ę visuomen ę“; d) siekia koordinuoti visus m ūsų šalies regionuose vykdomus k ūno kult ūros ir sveikos gyvensenos renginius, informuoja apie tai gyventojus; e) rengia didesnius sveikatingumo renginius ir šventes kooperuojantis su kitomis Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos organizacijomis ir vietos savivaldybi ų K ūno kult ūros ir sporto padaliniais; f) aktyviai prisideda rengiant Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ vasaros ir žiemos festivalius šalies gyventojams. Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija propaguoja „Bendr ąją gimnastik ą visiems“, kaip vien ą iš šaltini ų ugdant asmens sveikat ą, kovojant prieš depresij ą, narkotik ų vartojim ą bei kitus negatyvius reiškinius visuomen ÷je. Asociacija siekia kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti bendrosios gimnastikos mokslo ir praktines žinias, kult ūros vertybes. Sprendžia treneri ų, instruktori ų bei savanori ų švietimo bei kvalifikacijos k ÷limo klausimus, pedagogini ų, mokslini ų žini ų propagavim ą, siekiant šalies gyventoj ų gerov ÷s, fizinio pasirengimo ir sveikatos. Lietuvos gatv ÷s vaik ų futbolo federacija įgyvendina vaik ų ir paaugli ų nusiklastamumo prevencijos nacionalin ę program ą per vaik ų futbol ą, siekia kuo daugiau vaik ų atitraukti nuo žalingos gatv ÷s įtakos ir paveikti juos taip, kad vaikai pam ÷gt ų futbol ą, bei netapt ų nusikalt ÷liais. Lietuvos gatv ÷s vaik ų ir jauni ų futbolo asociacija siekia atgaivinti masin į vaik ų ir jauni ų futbol ą. Asociacija vykdo mažojo futbolo turnyrus vaikams ir jaunimui visose šalies regionuose. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija siekia sudaryti s ąlygas vaikams ir jaunimui užsiimin ÷ti čiuožimo sportu ir siekti masiškumo bei aukšt ų sportini ų rezultat ų. Lietuvos kaimo sporto klub ų s ąjunga „Nemunas“ siekia ugdyti fiziškai aktyvi ą ir sveik ą visuomen ę, s ąmoningai suvokian čią sveiko gyvenimo b ūdo svarb ą, sudaryti palanki ą aplink ą kaimo gyventoj ų laisvalaikio užimtumui ir sportui bei sveikatos stiprinimui, didinti kūno kult ūros ir sporto paslaug ų sklaid ą Lietuvos kaimiškose seni ūnijose, kelti sporto paslaug ų kokyb ę, suteikiant kaimo gyventojams platesnes galimybes tenkinti savo poreikius. Naudojantis

43 modernioms šiuolaikin ÷mis informacini ų technologij ų galimyb ÷mis, sukurti efektingai veikiant į asociacijos „Nemunas“ kaimo kult ūros ir sporto klub ų tinkl ą bei apjungti klubus į viening ą internetin į portal ą, siekiant padidinti klubin ÷s veiklos sklaid ą tarptautiniu mastu ir reprezentuoti Lietuvos kaimo sporto šakas šalyje ir pasaulyje. Lietuvos keliautoj ų s ąjungos pagrindinis tikslas – pl ÷toti turizm ą kaip gimtojo krašto ir pasaulio pažinimo, veiksmingo poilsio, žmogaus rekreacini ų poreiki ų tenkinimo priemon ę, skiriant prioritet ą aktyvioms keliavimo formoms, padedan čioms ugdyti sveik ą, ištverming ą, aukštos dorovin ÷s kult ūros žmog ų. Pats keliautoj ų sportas šalyje pl ÷tojamas per masinius sveikatingumo renginius, poilsinius pažintinius žygius, keliautoj ų varžybas, sportinius žygius, ekspedicijas. Masiniai sveikatingumo renginiai skiriami visiems gyventojams, neribojant amžiaus. Keliautoj ų varžybos pagal amžiaus grupes skiriamos moksleiviams, jaunimui bei pagyvenusiems žmon ÷ms. Keliautoj ų s ąjungos veikloje dalyvauja visi norintieji nepriklausomai nuo žinybin ÷s priklausomyb ÷s. Ypatingas d ÷mesys skiriamas moksleiviams bei studentams. Lietuvos k ūno kult ūros mokytoj ų asociacija pagrinde buria šalies k ūno kult ūros mokytojus, savo veikla pad ÷dami jiems tobulinti savo kvalifikacij ą, gilinti žinias susijusias su kūno kult ūra ir sportu, beto asociacija suteikia galimyb ę jiems aktyviai dalyvauti k ūno kult ūros ir sporto renginiuose. Lietuvos lenk ų sporto klub ų s ąjunga „Polonija“ buria Lietuvos lenkus į vien ą bendr ą kūno kult ūrą ir sport ą propaguojan čią sąjung ą. Lietuvos lenkai aktyviai dalyvauja šalies k ūno kult ūros ir sporto renginiuose. Lietuvos moksleivi ų sporto asociacija pl ÷todama savo veikl ą numato sportui talenting ų moksleivi ų paiešk ą, kelti j ų fizin į aktyvum ą, meistriškum ą pasirinktoje sporto šakoje. Taipogi numato pl ÷sti moksleivišk ų sporto klub ų veikl ą, taip skatindami sistemingai sportuoti moksleivius. Lietuvos moter ų sporto asociacijos pagrindinis veiklos tikslas yra pakviesti sportuoti kuo daugiau moter ų, nepaisant j ų amžiaus, socialin ÷s pad ÷ties, tautyb ÷s ir kit ų skirtum ų. Mergai čių ir moter ų, dalyvaujan čių sporte skai čius įvairus, ta čiau nepakankamas. Remiantis šiuo motyv ų moter ų sporto ilgalaikis tikslas – sudaryti lygiavertes galimybes ir kuo daugiau moter ų pakviesti į sport ą, pad ÷ti moterims siekti aukštesn ÷s kvalifikacijos, skatinti darbuotis ir adaptuotis įvairiuose sporto veiklos lygiuose. Sportas tur ÷tų tapti ind ÷liu į fizin ę bei dvasin ę sveikat ą per vis ą moter ų gyvenim ą. Lietuvos orientavimosi sporto federacija savo veikloje siekia ne tik, kad sportininkai pasiekt ų dideli ų sportini ų aukštum ų, bet taipogi siekia ugdyti sveik ą ir fiziškai aktyvi ą visuomen ę stengiantis kuo daugiau įvairaus amžiaus ir socialini ų grupi ų gyventoj ų įtraukti į orientavimosi sport ą.

44 Pagrindinis Lietuvos sportin ÷s žukl ÷s federacijos tikslas nuolat ugdyti dvasines ir fizines savo nari ų galias, sportin ÷s ir m ÷g÷jiškos priemon ÷mis įtraukti didesn į žmoni ų skai čių į pastovi ą aktyvi ą fizin ę veikl ą gamtoje. Sportin į žukl ÷ šalyje pl ÷tojama per masinius sveikatingumo renginius, sporto varžybas. Šie renginiai skiriami visiems gyventojams, neribuojant amžiaus. Sportin ÷s varžybos ir masiniai sveikatingumo renginiai pagal amžiaus grupes skiriami moksleiviams, jaunimui, suaugusiems ir pagyvenusiems žmon ÷ms. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ rengia neprofesionaluas sporto ir poilsio renginius, kurie yra skirti įvairaus amžiaus žmon ÷mis. Taipogi draugija suteikia daug galimybi ų sportuojantiems dalyvauti šalies žaidyn ÷se, taur ÷s varžybose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Tokiu b ūdu propaguojama kūno kult ūra ir sportas kaip sveikatingumo stiprinimo ir laisvalaikio užimtumo priemon ÷. Lietuvos sporto klubas „Makabi“ atlieka labai svarbu socialin į ir kult ūrin į vaidmen į vietin ÷se žyd ų bendruomen ÷se. Klubas skatina socialin į dialog ą, vadovaujasi sporto ir socialini ų id ÷jų principais. Per klubo veikl ą bandoma atkreipti d ÷mes į į kult ūrinius ir socialinius sporto aspektus. Lietuvos student ų sporto asociacija siekia student ų sveikatingumo skatinimo per sporto visiems pl ÷tr ą, švietiejišk ą veikl ą apie fizinio ugdymo ypatumus ir reikšm ę. Tarp asociacijos prioritetu yra aukšt ųjų mokykl ų nauj ų sporto bazi ų statyba bei sen ų renovacija, bei sportini ų talent ų išsaugojimo programos įdiegimas aukštosiose mokyklose. Lietuvos sveikuoli ų s ąjunga savo tikslus įgyvendina puosel ÷dama asmens dvasines ir fizines galias, organizuojama šviet ÷jišk ą veikl ą, k ūno kult ūros, sveiko maisto gr ūdinimosi bei meno renginius, šventes, stovyklas – mokyklas, savaitgalio kursus. Sveikuoli ų s ąjungos misija yra propaguoti sveik ą gyvenimo b ūdą, pad ÷ti atskleisti žmogaus galias ir galimybes, puosel ÷ti dor ą, darn ą ir dvasines vertybes. Lietuvos šauli ų s ąjungos fizinio parengimo programa įgyvendinama organizuojant fizinio parengtumo užsi ÷mimus, normatyv ų laikym ą, organizuojant įvairias sporto žaidynes, dalyvaujant kariuomen ÷s, policijos organizuotose varžybose ir s ąskrydžiuose, tarptautin ÷se varžybose. Septyniuose apskrities šauli ų rinktin ÷se veikia sporto klubai, propaguojantys įvairias sporto šakas. Laisvosios rinkos instituto duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje viešojo administravimo ir vieš ųjų finans ų srityje buvo įdiegtos dvi reikšmingos naujov ÷s: strateginiai planai ir programiniai biudžetai. 2002 m. Vyriausyb ÷ nurod ÷ valstyb ÷s institucijoms kurti strateginius planus, kuriuose b ūtų apibr ÷žti strateginiai tikslai, nurodyti siektin į rezultat ų rodikliai ir planuotas finansavimas. Programini ų biudžet ų id ÷ja siekia (skirstant ir panaudojant resursus) koncentruoti d ÷mes į į veikl ą, rezultatus ir tikslus, o ne į institucijas. Tiek strateginis

45 planavimas, tiek programiniai biudžetai siekia padidinti viešojo sektoriaus efektyvum ą ir skaidrum ą. Siekiant išanalizuoti asociacijos „Sportas visiems“ veikl ą pl ÷tojant masin į sport ą Lietuvoje buvo nagrin ÷jami strateginiai planai, j ų įgyvendinimas, vaidmuo planuojant finansavimą ir skirstant l ÷šas. Visos „Sportas visiems“ asociacijos organizacijos savo strateginius planus kūr÷ remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 2002 m. birželio 6 dien ą nutarim ų Nr. 827 „D ÷l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. Strateginio planavimo metodika nustato strateginio planavimo principus ir sistem ą. Strateginiame plane pateikiami vienos ar keli ų veiklos sri čių pl ÷tros strateginiai tikslai, numatomi mechanizmai jiems įgyvendinti, bei nurodomi siektini rezultatai. Kiekviena organizacija, siekiant suplanuoti ir įgyvendinti masinio sporto valdymo srities pl ÷tros tikslus pareng ÷ vidutin ÷s trukm ÷s (apiman čius nuo 3 iki 7 met ų laikotarp į) pl ÷tros strategij ą. Pagal Vyriausyb ÷s nutarim ą, rengiant strategij ą yra rekomenduojama sekanti strukt ūra: 1. Strategijos santrauka, kurioje trumpai išd ÷stomi strategijos tikslai, uždaviniai ir siekiami rezultatai, arba vertinimo kriterijai. Strategijos santraukos atitinkamose skiltyse pateikiamos strategijos rengimo metu žinomos efekto ir rezultato kriterij ų reikšm ÷s ir planuojamos ši ų kriterij ų reikšm ÷s strategijos įgyvendinimo pabaigoje. 2. Bendrosios nuostatos, juose pateikiama informacija apie strategijos rengimo priežastis, jos strukt ūrą, ryš į su kitais strateginio planavimo dokemtais. Taipogi prireikus apibr ÷žiamos joje vartojamos s ąvokos. 3. Valdymo srities analiz ÷ ir SSGG analiz ÷, čia turi b ūti analizuojama esama valdymo srities b ūkl ÷, nustatomos ir paaiškinamos pl ÷tros problem ų priežastys, aprašomos ateities pl ÷tros tendencijos ir galimi sprendimai d ÷l investicij ų. Analiz ÷s paskirtis yra visapusiškai įvertinti valdymo srities pl ÷trai svarbius išor ÷s (politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius) ir vidaus (institucin ÷ sandara, reglamentavimas, veiklos rezultatai, ištekliai) veiksnius. 4. Valdymo srities vizija, valdymo srities pl ÷tros strateginis tikslas, tikslai ir uždaviniai. Šiame skyriuje pagal atlikt ą valdymo srities b ūkl ÷s analiz ę, SSGG analiz ę formuluojami vizija, strateginis tikslas ir kiti tikslai. Suformuluota vizija tur ÷tų atspind ÷ti atitinkamos valdymo srities idealizuot ą b ūkl ę, kuri tur ÷tų b ūti pateikta po tam tikro laikotarpio. Suformulavus valdymo srities pl ÷tros tikslus, kiekvienam tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai.

46 5. Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai). Šiame skyriuje aprašomi strategijos įgyvendinimo rezultatai, pateikiami strateginio tikslo įgyvendinimo kriterijai, pagal kuriuos bus įvertinta per tam tikr ą laik ą pasiekta pažanga. 6. Strategijos įgyvendinimas ir atskaitomyb ÷, čia pateikiama informacija, kas bus daroma strategijai įgyvendinti, ar strategijai įgyvendinti bus parengta atskira programa, ar bus rengiamas strategijos įgyvendinimo priemoni ų planas. Taip pat būtina nurodyti iš koki ų finansavimo šaltini ų numatoma įgyvendinti strategij ą. Strateginius planus visos organizacijos kas ketverius metus pristato į K ūno kult ūros ir sporto departament ą prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s. Asociacijos „Sportas visiems“ organizacij ų strateginiai planai yra analizuojami išskiriant min ÷tas pagrindines strukt ūrines dalis. Vertinimas pagal strukt ūrines dalis vyko taip: 6 – puikiai (atitinka visas strukt ūrines dalis), 5 – labai gerai (nepamin ÷ta viena strukt ūrin ÷ dalis), 4 – gerai (n ÷ra dviej ų strukt ūrini ų dali ų), 3 – patenkinamai (n÷ra svarbi ų strukt ūrini ų dali ų, be kuri ų strateginis planas netenka prasm ÷s), 2 – blogai (strateginiame plane yra tik dvie neesmin ÷s strukt ūrin ÷s dalys), 1 – labai blogai (strateginis planas visiškai neatitinka planavimo metodikos str ūkturin ÷ms dalims).

47 2 lentel ÷. 2004 – 2008 met ų organizacij ų strategini ų plan ų strukt ūros Strategijos Bendrosios SSGG Vizija, tikslai ir Siekiami Įgyvendinimas santrauka nuostatos uždaviniai rezultatai ir atskaitomyb ÷ BMA - - + - - - BGA - - + -+ + - GVFF + + + + + + GVJFA ------GČA - - - -+ - - KSKSN + + - + + + KS - - +- +- + - KKMA - - +- +- - - LSKSP - - - +- +- - MOKSA - - - + + - MSA - - - +- - - OSF - - + + + + SŽF - - + + + + SDŽ - - + + + + SKM - - - +- - - LSSA + + + + + + SS + + + + + + ŠS - - - + - -

+ turi tokia strukt ūrin ę dal į +- dalinai turi - neturi

48 3 lentel ÷. 2008 – 2012 met ų organizacij ų strategini ų plan ų strukt ūros Strategijos Bendrosios SSGG Vizija, tikslai ir Siekiami Įgyvendinimas santrauka nuostatos uždaviniai rezultatai ir atskaitomyb ÷ BMA - + + + + + BGA - - + -+ - - GVFF + + + + + + GVJFA ------GČA - - - -+ - - KSKSN + + + + + + KS - - + + + + KKMA + + + + + + LSKSP - - - +- +- - MOKSA - - - + - - MSA - - + + + - OSF - + + + + + SŽF - - + + + + SDŽ - - + + + + SKM - - + + + + LSSA + + + + + + SS + + + + + + ŠS - - - +- - +

+ turi tokia strukt ūrin ę dal į +- dalinai turi - neturi

Lietuvos b ÷gimo m÷g÷jų asociacijos (BMA) strateginiame plane 2004 – 2008 m n÷ra strateginio plano santraukos, bendr ųjų nuostat ų. Strateginis planas prasideda misijos apibr ÷žimu. Kurioje teigiama, kad kol kas m ūsų šalyje išlieka susiformav ęs klaidingas poži ūris į b ÷gim ą, kaip sveikos gyvensenos ugdymo priemon ę. Taipogi teigiama, jog valstyb ÷s poži ūris ir skiriamas d÷mesys eilini ų gyventoj ų atžvilgiu, jų k ūno kult ūros ir sveikatinimo pagerinimui vis dar lieka nepatenkinamas. Tod ÷l b ÷gimo asociacija planuoja iš dalies pagerinti esam ą pad ÷tį, ta čiau pagrindinis dalykas, kuris trukdo tai padaryti – l÷šų stygius. Toliau organizacijos strateginiame plane atliekama išor ÷s ir vidini ų veiksni ų SSGG analiz ÷, pateikiamos išvados bei finansinis

49 planas. Tod ÷l ši ą organizacijos strategij ą galima vertinti 1 balu. Vyriausyb ÷s nutarimo punkt ų. 2008 – 2012 met ų strateginiame veiklos plane n ÷ra strategijos santraukos, ta čiau yra bendrosios nuostatos, valdymo srities analiz ÷, trumpai suformuluota vizija, tikslai ir uždaviniai, vertinimo kriterijai bei reikalingos l ÷šos veiklai pl ÷toti. Tod ÷l ši ą strategij ą glima vertinti 5 balais. Kadangi organizacija pateikia savo veiklos strategin į plan ą K ūno kult ūros ir sporto departamentui, tai ir veiklos ataskait ą turi pateikti, ta čiau departamento duomenimis išskyrus ketvirtines ataskaitas už panaudotas l ÷šas, joki ų kit ų ataskait ų nebuvo pateikta. Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija (BGA) 2004 – 2008 met ų strateginis planas turi įvad ą, pagrindines s ąvokas, ta čiau n ÷ra santraukos, bendr ųjų nuostat ų, iš karto prieinama prie SSGG analiz ÷s, taipogi n ÷ra vizijos, misijos, ta čiau nusakomas pagrindinis tikslas ir uždaviniai. Strategijoje nusakomi vertinimo kriterijai. Taigi šį strategijos plan ą galima vertinti 3 balais. 2008 – 2012 met ų strateginis planas yra atitinkantis 2004 - 2008 met ų, tik jame n ÷ra nurodomi siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai, taipogi nenurodama kiek l ÷šų planuoja panaudoti savo vykdomai veiklai, tod ÷l šis planas vertinamas 2 balais. Lietuvos gatv ÷s vaik ų futbolo federacijos (GVFF) abiej ų laikotarpi ų strateginiai planai pilnai atitinka Vyriausyb ÷s nutarimo reikalavimus, tod ÷l jie yra vertinami 6 balais. Lietuvos gatv ÷s vaik ų ir jauni ų futbolo asociacijos (LGVJFA) 2004 – 2008 met ų strategijos planas visiškai neatitinka reikalavim ų, n ÷ra nei vienos strateginio plano dalies. Tiesiog aprašomi vykdomi renginiai. 2008 – 2012 metų strategijos planas taipogi neatitinka reikalavim ų, jis susideda tik iš dviej ų lap ų, kuriuose aprašomi keli renginiai vaikams ir numatomos l ÷šos tiems renginiams, tod ÷l abu planai vertinami 1 balu. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (G ČA) abiej ų laikotarpi ų strategijos planuose n÷ra strategijos santraukos, bendr ųjų nuostat ų, vizijos ir misijos. Valdymo srities analiz ÷je n ÷ra išor ÷s ir vidini ų veiksni ų SSGG analiz ÷s, tiesiog aprašomi privalumai ir tr ūkumai. Šiame plane strateginiai planai skirstomi į tolimiausius, kuriuose pamin ÷tas dalyvavimas žiemos olimpin ÷se žaidyn ÷se. Ta čiau toks tikslas prieštarauja asociacijos „Sportas visiems“ nuostatams, nes vis ų organizacij ų veikla turi b ūti nukreipta į neprofesional ųjį sport ą, k ūno kult ūros pratybos nesiekia aukšt ų sportini ų rezultat ų ir taipogi dalyvavimo olimpin ÷se žaidyn ÷se, tod ÷l šie planai yra vertinami 1 balu. Lietuvos kaimo sporto klub ų s ąjungos Nemunas (KSKSN) 2004 – 2008 met ų strateginiame plane n ÷ra tik SSGG analiz ÷s. S ąjunga siekia, kad ateityje „Sportas visiems“ jud ÷jimas tapt ų populiariausiu kaimo žmoni ų tarpe ir dalyvavimas organizacijos renginiuose tapt ų prestižo reikalu. Tod ÷l šis planas vertinamas 5 balais. 2008 – 2012 met ų strateginis planas atitinka visus Vyriausyb ÷s nutarimo keliamus reikalavimus. Tod ÷l šis strateginis planas vertinamas 6 balais. Šioje strategijoje galima išskirti tai, kad programos uždavini ų įgyvendinimo

50 priemon ÷se yra konkre čiai nurodyti priemoni ų atsakingi vykdytojai, tarp kuri ų yra ne tik kaimo sporto klub ų s ąjunga Nemunas ir asociacija „Sportas visiems“, bet ir Lietuvos Žem ÷s ūkio ministerija, savivaldyb ÷s, kaimiškos seni ūnijos ir K ūno kult ūros ir sporto departamentas. Lietuvos keliautoj ų s ąjungos (KS) 2004 – 2008 met ų strateginis planas turi išor ÷s veiksni ų SSGG analize, ta čiau n ÷ra vidini ų ištekli ų analiz ÷s. Tod ÷l šis planas vertinamas 3 balais. Išskiriami prioritetai, tarp kuri ų siekiama kuo daugiau vis ų sluoksni ų gyventoj ų įtraukti į keliautoj ų sporto pl ÷tojimo programas, didinti visuomeninio turizmo aktyvo miestuose bei regionuose skai čių, su savivaldybi ų pagalba kurti naujus keliautoj ų klubus bei siekti visokeriopos paramos iš Valstyb ÷s institucij ų. Ta čiau tai n ÷ra tikslinga, nes visuomenin ÷s organizacijos atvirkš čiai tur ÷tų siekti kuo mažiau priklausyti nuo Valstybini ų institucij ų. 2008 – 2012 met ų strateginis planas neturi strategijos santraukos ir bendr ųjų nuostat ų, visi kiti reikalaujami punktai yra nurodomi, tod ÷l jis yra vertinamas 4 balais. Lietuvos K ūno kult ūros mokytoj ų asociacijos (KKMA) pirmojo laikotarpio strategija neatitinka Vyriausyb ÷s nutarimo reikalavim ų, ta čiau yra nurodomi tikslai, uždaviniai bei aplinkos ir ištekli ų analiz ÷, tod ÷l jis vertinamas 2 balais. Antrojo laikotarpio strateginis planas jau yra patobulintas, atitinka visus reikalavimuose nurodytus punktus. Prioritetuose asociacija nurodo, jog siekia įgyvendinti švietimo įstatym ą, stiprinti masinio sporto sąjūdį, bei tobulinti rengini ų kokyb ę, siekti dalyvi ų masiškumo ir diegti naujas masinio sportavimo formas, tod ÷l jis yra įvertinamas 6 balais. Lietuvos lenk ų sporto klub ų s ąjungos „Polonija“ (LSKSP) strateginiai planai už abu laikotarpius yra vienodi, juose yra nurodyti tik tikslai ir uždaviniai, bei laukiami rezultatai, ta čiau n÷ra aišku kokiuose renginiuose ruošiasi atstovauti ši ų organizacij ų atstovai, n ÷ra nurodyta iš kur bus gaunamos l ÷šos veiklai pl ÷toti. Tod ÷l šie planai yra įvertinami 2 balais. Lietuvos moksleivi ų sporto asociacijos (MOKSA) 2004 – 2008 met ų strateginiame plane n÷ra nurodomi strategijos santrauka, bendrosios nuostatos, SSGG analiz ÷s bei strategijos įgyvendinimo ir atskaitomyb ÷s. Pl ÷tojant veikl ą, asociacija dalyvauja tarptautin ÷s moksleivi ų sporto federacijos veikloje, palaiko glaudžius ryšius su valstybin ÷mis ir nevalstybin ÷mis organizacijomis, veikian čiais sporto klubais, šalies savivaldybi ų švietimo skyriais ir kitomis suinteresuotomis moksleivi ų sportu organizacijomis. Tod ÷l šis planas yra vertinamas 2 balais. 2008 – 2012 met ų strateginiame plane yra tik tikslai, uždaviniai, vizija ir rengini ų planas, tod ÷l galima teigti, jog organizacijos veikla n÷ra kryptinga, bei plano vertinimas yra 1 balas. Lietuvos moter ų sporto asociacijos (MSA) 2004 – 2008 met ų strategijos plane nurodomi tikslai, uždaviniai, bendrosios moter ų sporto problemos, bei rengini ų kalendorius. Tod ÷l strateginis planas yra vertinamas 1 balu. Savo strategijoje asociacija remiasi savo patirtimi, ypa č akcentuojama, kad dažnai įvairiose švietimo sistemose n ÷ra skatinamos dalyvauti sporte, mažiau

51 laiko skiriama sportui, n ÷ra patrauklaus ir plataus sporto veiklos pasirinkimo. Taipogi yra nepakankamas d÷mesys ir parama sportuojan čioms motinoms su vaikais. Šiame kritiniame laikotarpyje dažnai moterys palieka aktyvi ą sportin ę veikl ą. Moterims vyresniame amžiuje yra reikalingos naujos programos ir sporto r ūšys, kurios pad ÷tų išsaugoti sveikat ą ir judrum ą. Tod ÷l būtent čia reikalingos sporto organizacij ų d ÷mesys ir valstyb ÷s parama. Svarb ų moter ų sporto programos principai, susij ę su spartesniais pasikeitimais, siekiant gausesnio moter ų dalyvavimo visuose sporto lygiuose. 2008 – 2012 met ų strateginis planas turi situacijos analiz ę, SSGG analiz ę, turi konkre čiai suformuluotus tikslus ir uždavinius, siekiamus rezultatus ir vertinimo kriterijus, tod ÷l jis yra vertinamas 3 balais. Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (OSF) 2004 – 2008 met ų strategijos planas tik iš dalies atitinka Vyriausyb ÷s nutarim ą, jame n ÷ra tik strategijos santraukos ir bendr ųjų nuostat ų. Jis vertinamas 4 balais. Tarp stiprybi ų federacija pamini, kad orientavimosi sportas buvo pripažintas strategine sporto šaka, o tai n ÷ra „Sportas visiems“ asociacijos veiklos prioritetas. Taipogi federacija mini Lietuvos orientacinink ų augan čius pasiekimus svarbiuose tarptautin ÷se varžybose, tai irgi prieštarauja „Sportas visiems“ asociacijos veiklos principams. Ta čiau tarp savo tiksl ų nurodo, kad siekia ugdyti sveik ą ir fiziškai aktyvi ą visuomen ę stengiantis kuo daugiau įvairaus amžiaus ir socialini ų grupi ų gyventoj ų įtraukti į orientavimosi sport ą. 2008 – 2012 met ų strateginis planas neturi tik vieno Vyriausyb ÷s nuostatose patvirtinto punkto - tai strategijos santraukos. Tod ÷l jis vertinamas 5 balais. Šiuo strateginiu planu federacija siekia padidinti žmoni ų, dalyvavusi ų nors viename orientavimosi sporto renginyje, skai čių vidutiniškai po 30 proc. kasmet. Taipogi siekia išpl ÷sti orientavimosi sporto geografij ą, kad šiuo sportu organizuotai užsiimin ÷tų visose savivaldyb ÷se bei padidint ų b ūreli ų, kuriuose vaikai ir jaunimas užsiimin ÷ja orientavimosi sportu, skai čių. Ta čiau tai prieštarauja visai strateginio plano esmei, kuri iš tikr ųjų skirta aukšto meistriškumo sportininkams ugdyti. Lietuvos sportin ÷s žukl ÷s federacijos (SŽE) pirmojo etapo strateginiame plane n ÷ra strategijos santraukos ir bendr ųjų nuostat ų. Tod ÷l jis yra vertinamas 4 balais. Federacija savo veikloje siekia sportin ÷s ir m ÷g÷jiškos priemon ÷mis įtraukti didesn į žmoni ų skai čių į pastovi ą aktyvi ą fizin ę veikl ą gamtoje. Federacija nurodo, kad sistemingai sieks vykdyti įvaizdžio gerinimo programas, sieks nari ų masiškumo augimo, organizuos sportinius renginius. Tarp prioritet ų yra nurodomi nari ų sportinio meistriškumo augimo, Lietuvos sportinio kastingo sportininkai pagal savo rezultatus sieks įsitvirtinti pasaulio ir Europos čempionat ų pirmuosiuose dešimtukuose. Tokie siekiai prieštarauja „Sportas visiems“ asociacijos nuostatoms. Federacija netur ÷tų pabr ÷žti, jog siekia aukšt ų sportini ų rezultat ų, jeigu ji yra asociacijos „Sportas visiems“ nar ÷. Antrojo etapo strateginis planas taipogi neturi strategijos santraukos ir bendr ųjų nuostat ų. Tod ÷l jis irgi yra įvertintas 4 balais. Šiame plane nurodoma, jog sportin ÷ žukl ÷ šalyje pl ÷tojama

52 per masinius sveikatingumo renginius, sporto varžybas. Šie renginiai yra skiriami visiems gyventojams, neribojnt amžiaus. Sportin ÷s varžybos ir masiniai sveikatingumo renginiai pagal amžiaus grupes skiriami moksleiviams, jaunimui,suaugusiems ir pagyvenusiems žmon ÷ms. Federacija ypating ą d ÷mes į skiria klub ų skai čiaus ir užsiimin ÷jan čių juose žmoni ų skai čiaus didinimui, klub ų darbo veiklos koordinavimui, metodinei bei praktinei paramai. Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ strateginis planas pirm ąjame laikotarpyje neturi strategijos santraukos ir bendr ųjų nuostat ų, tod ÷l yra vertinamas 4 balais. Strategijoje teigiama, jog draugijos renginiai tampa vis populiaresni ir masiškesni, nes renginiai yra neprofesionalaus sporto ir poilsio renginiai, skirti įvairaus amžiaus žmon ÷ms, kurie išbando j÷gas klubuose, miestuose ar rajonuose, šalies žaidyn ÷se, asociacijos „Sportas visiems“ renginiuose. Be to, turi galimyb ę išvykti į neprofesionalaus sporto komiteto ir Europos sporto m ÷g÷jų federacijos žaidynes, festivalius ir kitus renginius. Draugija turi savo sporto statinius, tod ÷l jie gali daugiau žmoni ų pritraukti į savo vystom ą veikl ą. Antrojo laikotarpio strateginis planas taipogi neturi Vyriausyb ÷s nutarimo iškelt ų reikalavim ų, jame n ÷ra santraukos ir bendr ųjų nuostat ų, taigi jis yra įvertinta 4 balais. Pati draugija yra visuomenin ÷ k ūno kult ūros ir sporto organizacija, savanorišku principu jungianti įmoni ų ir organizacij ų savarankiškus sporto klubus bei kitas sporto organizacijas. Draugija siekia sudaryti s ąlygas ir kviesti šalies gyventojus bei j ų šeimos narius aktyviai dalyvauti k ūno kult ūros, sporto visiems, sveikatingumo renginiuose, bei atrinkti geriausias komandas, sportininkus kurie deramai atstovaut ų draugij ą tarptautiniuose sporto m÷g÷jų renginiuose. Lietuvos sporto klubo „Makabi“ (SKM) pirmojo laikotarpio strategijos planas turi tik tikslus ir uždavinius, tod ÷l yra vertinamas 1 balu. Jame pateikiama istorija bei klubo veiklos specifika. Antrojo laikotarpio strategijos planas neturi tik strategijos sutrumpinimo ir bendr ųjų nuostat ų, tod ÷l yra vertinamas 4 balais. Klubas atlieka svarbu socialin į ir kult ūrin į vaidmen į vietin ÷se žyd ų bendruomen ÷se, yra įsipareigoj ęs į veikl ą įtraukti kuo daugiau vietos gyventoj ų. Klubas skatina socialin į dialog ą, vadovaujasi sporto ir socialini ų id ÷jų principais. Per jo veikl ą bandoma atkreipti d ÷mes į į kult ūrinius ir socialinius sporto aspektus. Lietuvos student ų sporto asociacijos (LSSA) 2004 – 2008 met ų strateginis planas atitinka visus Vyriausyb ÷s nutarimo reikalavimus. Tod ÷l yra vertinamas 6 balais. Asociacija remiasi atliktais tyrimais, kurie parodo, jog net iki 37 proc. akademinio jaunimo atskirais mokslo metais yra medicinini ų įstaig ų įskaitoje, specialiajai medicininei grupei priskiriama apie 18 – 25 proc. vis ų student ų, apie 7 – 9 proc. visai atleidžiami nuo praktini ų k ūno kult ūros pratyb ų. Tod ÷l asociacija r ūpinasi, kad k ūno kult ūra tapt ų neatskiriama studij ų dalis. Studentui k ūno kult ūros žinios, geb ÷jimai ir įgūdžiai tik atvert ų perspektyv ą tolesnei pažangai. Asociacija yra įsitikinusi, kad valstyb ÷ ir visuomen ÷ turi keisti savo poži ūrį į k ūno kult ūrą, turizm ą ir student ų sport ą,

53 skatindama ir sudarydama s ąlygas besimokan čiam jaunimui organizuotai ir kvalifikuotai fiziškai gr ūdintis, stiprinti sveikat ą, ugdyti fizines ir dvasines vertes. 2008 – 2012 met ų strateginis planas taipogi atitinka visus reikalavimus ir yra vertinamas 6 balais. Asociacija savo darbu siekia prisid ÷ti prie gilesn ÷s k ūno kult ūros ir sporto analiz ÷s šalies aukštosiose mokyklose. Taip pat yra stengiamasi pl ÷toti masin į sport ą aukštosiose mokyklose, taip skatinant studentus daugiau fiziškai jud ÷ti. Lietuvos sveikuoli ų s ąjungos (SS) 2004 – 2008 met ų strateginis planas atitinka visus Vyriausyb ÷s nutarimo reikalavimus ir yra vertinamas 6 balais. veikla stengiamasi propaguoti sveik ą, aktyv ų gyvenimo b ūdą. Strategij ą buvo k ūriama vadovaujantis Nacionaline sveikatos koncepcija (2003), kurioje siekimas ugdyti s ąmoning ą visuomen ÷s poži ūrį į sveikatos išsaugojim ą ir stiprinim ą nurodomas kaip pagrindin ÷ socialiai visaver čio gyvenimo s ąlyga. Taipogi buvo atsižvelgta ir į Lietuvos sveikatos program ą, kurioje numatoma, kad sveika gyvensena b ūtų pripažinta socialine norma, o visuomen ÷s sveikatos mokymas b ūtų skirtas tam, kad gyventojai žinot ų apie pagrindines ligas, kurios jiems gali gr ÷sti d ÷l nesveikos mitybos, jud ÷jimo stokos ir panašiai. 2008 – 2012 met ų strateginis planas taipogi atitinka visus Vyriausyb ÷s reikalavimus ir yra vertinamas 6 balais. Ši strategija skirta užtikrinti sveikat ą ir atkreipti žmoni ų d ÷mes į į sveik ą gyvensen ą. Lietuvos žmoni ų sveikatos b ūkl ÷ yra daug blogesn ÷ lyginant su Europos gyventojais, o amžiaus vidurkis 10 – 12 met ų trumpesnis. Ši ų problem ų sprendimui s ąjunga nori įsteigti pradines sveikatos mokyklas 10 – yje apskričių, taipogi organizuos kursus, paskaitas ir praktinius renginius. Lietuvos šauli ų s ąjungos (ŠS) pirmojo etapo strateginis planas turi tikslus, uždavinius, vizij ą ir misij ą, tod ÷l yra įvertinamas 1 balu. Toliau plane aprašoma vykdoma veikla. Ypa č pabr ÷žiama, kad s ąjunga yra vienintel ÷ organizacija šalyje kuri savo veikla atlieka sistemišk ą, krypting ą ir nuosekl ų netiesiogin į profesin į orientavim ą į kariškas profesijas. Antrojo etapo strateginis planas taipogi turi tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus bei yra vertinamas 2 balais. Pati šauli ų s ąjungos veikla įgyvendinama organizuojant fizinio parengtumo užsi ÷mimus, normatyv ų laikym ą, organizuojant įvairias sporto žaidynes, dalyvaujant kariuomen ÷s, policijos organizuotose varžybose ir s ąskrydžiuose, tarptautin ÷se varžybose. Asociacijos „Sportas visiems“ strategija neturi strategin ÷s santraukos ir bendr ųjų nuostat ų. Ta čiau aiškiai apibr ÷žta strategin ÷ veiklos kryptis. Tod ÷l strateginis planas gali b ūti vertinamas 4 balais. Asociacija siekia sutelkti savo narius bendrai veiklai, pl ÷tojant šalyje masin į, sveikatinant į sport ą, kasmet organizuodami parodomuosius propagandinius renginius. Taipogi asociacija siekia teisin ÷mis ir organizacin ÷mis priemon ÷mis įtvirtinti klub ą, kaip pagrindin ę sporto visiems pl ÷tojimo grand į. Yra išskiriamas dalyvavimas jaunimo užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programose. Svarbu yra tobulinti organizuojam ų rengini ų kokyb ę,

54 siekiant dalyvi ų masiškumo, diegiant progresyvias masinio sporto formas. Asociacija siekia pl ÷toti sisteming ą sporto visiems propagand ą, aktyvinant bendradarbiavim ą su žiniasklaida ir organizuojant leidybin į darb ą. Tyrimo metu buvo atskirai nagrin ÷jami asociacijos „Sportas visiems“ 2004 – 2008 met ų ir 2008 – 2012 met ų strategini ų plan ų tikslai. Buvo siekiama palyginti organizacij ų keliamus tikslus. Tyrimo met ų gauti duomenys parod ÷, jog daugiausiai sutampantis tikslai yra - ugdyti sveik ą ir fiziškai aktyvi ą visuomen ę ir sudaryti palanki ą aplink ą žmoni ų laisvalaikio užimtumui. Toliau organizacijos siekia visomis prieinamomis priemon ÷mis informuoti m ūsų šalies gyventojus apie vyksian čius renginius. Kiti tikslai keliami pagal organizacij ų savo srities veiklos ypatumus. Analizuojant 2008 – 2012 met ų asociacijos „Sportas visiems“ strategini ų veiklos plan ų tikslus išaišk ÷jo, kad velgi labiausiai sutampa du tikslai, tai: 1. Ugdyti sveik ą ir fiziškai aktyvi ą visuomen ę; 2. Sudaryti palanki ą aplink ą žmoni ų laisvalaikio užimtumui. Kiti organizacij ų tikslai yra skirtingi ir tinka tik j ų organizuojamai veiklai. Tyrimo metu buvo analizuojami ir palyginami organizacij ų strategini ų veiklos plan ų uždaviniai. Pagal gautus rezultatus išaišk ÷jo, kad 2004 – 2008 met ų strateginiuose planuose kai kuri ų organizacijų uždaviniai sutampa. Labiausiai sutampantys uždaviniai yra: tobulinti k ūno kult ūros valdymo programas; geriau išnaudoti visuomen ÷s informavimo priemones, kit ų sporto propagavimo bei pristatymo visuomenei b ūdų; organizuoti sveikatos šventes, kursus, mokyklas, tarptautines konferencijas, konkursus; organizuoti sporto veikl ą moksleiviams, studentams, moterims ir vaikams su fizine negalia. Kiti uždaviniai atitinka kiekvienos atskiros organizacijos veiklos ypatumus. Kai kurie organizacij ų uždaviniai priklauso nuo gaunamo finansavimo, nes pavyzdžiui tik tokia organizacija kaip sporto draugija „Žalgiris“ gali sau leisti iškelti tok į uždavin į, kaip ruošti investicij ų metmenis nauj ų sporto statini ų statybai ir renovacijai. Analizuojant 2008 – 2012 met ų organizacij ų strateginius veiklos planus paaišk ÷jo, kad labiausiai sutampa tokie uždaviniai: 1. Organizuoti šventes, kursus, sveikatingumo stovyklas, konferencijas, konkursus; 2. Lavinti ir ugdyti sveik ą asmenyb ę, propaguoti sveik ą gyvenimo b ūdą; 3. Geriau išnaudoti visuomen ÷s informavimo priemones, kit ų sporto bei pristatymo visuomenei b ūdų. Kiti organizacij ų uždaviniai yra b ūdingi j ų veiklos specifikai. Tyrimo metu taipogi buvo svarbu išskirti ir palyginti asociacijos „Sportas visiems“ organizacij ų strategini ų veiklos plan ų vertinimo kriterijus. Buvo nagrin ÷jami rodikliai, kuriuos

55 išskyr ÷ asociacijos organizacijos. Analizuojant paaišk ÷jo, kad abiej ų laikotarpi ų 2004 – 2008 met ų ir 2008 – 2012 met ų strategini ų veiklos plan ų vertinimo kriterijai yra tokie patys (4 lentel ÷).

4 lentel ÷. 2004 – 2008 met ų ir 2008 – 2012 met ų strategini ų veiklos plan ų vertinimo kriterijai Kriterijai Klub ų Klub ų Rengini ų Dalyvi ų Surengt ų Paruošt ų skai čius nari ų skai čius skai čius seminar ų specialist ų skai čius skai čius ir teis ÷jų Organizacijos skai čius BMA + + + + BGA + + + GVFF + + GVJFA + GČA + + KSKSN + + + + + KS + + + + + + KKMA + + + LSKSP + MOKSA + + MSA + + + + OSF + + + + SŽE + + + + SDŽ + + + SKM + + + LSSA + + SS + + + + + ŠS + + + + + +

+ turi tokius kriterijus - neturi

Hopkinsas išskiria kitokius vertinimo kriterijus, tarp kuri ų pamin ÷ti: išlaidos, pajamos, savanoryst ÷ ir darbumas, galima teigti, jog tokie kriterijai visiškai skiriasi nuo asociacijos „Sportas visiems“ organizacij ų nurodyt ų kriterij ų. Tai galima b ūtų paaiškinti tuo, kad organizacijos daugiausiai l ÷šų savo veiklai gauna iš K ūno kult ūros ir sporto departamento, taipogi organizacijos neturi ir nesugeba pritraukti kiek reikia savanori ų darbuotoj ų į savo veikl ą. Atliekant duomen ų analiz ÷s tyrim ą, dar vienas trukumas organizacij ų veikloje, kadangi jos teikia savo strateginius planus K ūno kult ūros ir sporto departamentui, tai ir strategini ų veiklos plan ų ataskaitas taipogi turi pateikti Departamentui, tačiau jos to nedaro. Vienintel ÷s ataskaitos, kurias pateikia organizacijos yra ketvirtin ÷s ataskaitos už gautas l ÷šas ir kiekvien ų met ų gale statistines ataskaitas. Nes šie dokumentai yra reikalingi skirstant kit ų met ų skiriamas l ÷šas tolimesnei veiklai pl ÷toti.

56 Tam, kad nustatyti ar organizacij ų veiklos kriterijai yra efektingi ir organizacijos stengiasi juos pagerinti, tyrime buvo nagrin ÷jamos statistin ÷s veiklos ataskaitos už laikotarp į nuo 1998 met ų iki 2007 met ų. Duomenys buvo paimti iš Lietuvos sporto statistikos metraš čių, leidžiam ų Lietuvos sporto informacijos centro, tik 2007 met ų ataskaitas pateik ÷ pa čios organizacijos.

juridini ų nari ų skai čius

600 576 544 554 519 500 501

415 427 419 400 348 300 klub ų skai čius 200

100

16 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 metai

1 pav. Juridini ų asmen ų skai čiaus dinamika ( Lietuvos sporto statistikos metraštis1998-2007)

Pagal juridini ų asmen ų skai čių (1 pav.) galima teigti, jog kiekvienais metais, organizacijos pasipildo naujais nariais ir klubais, kurie pl ÷toj ą masin ę k ūno kult ūrą. Nuo 2005 met ų juridini ų asmen ų skai čius prad ÷jo augti, nuo 501 iki 576 nari ų 2007 metais.

57 fizini ų asmen ų skai čius

30000 26099 25000

20000

15000 fiziniai asmenys 10093 10000

5000

527 493 517 0 2003 2004 2005 2006 2007 metai

2 pav. Fizini ų asmen ų skai čiaus dinamika ( Lietuvos sporto statistikos metraštis 2003 – 2007)

Pagal statistik ą fiziniai asmenys (2 pav.) organizacijose buvo fiksuojami tik nuo 2003 met ų, ir pagal turimus duomenys fizini ų asmen ų skai čius kiekvienais metais asociacijos „Sportas visiems“ organizacijose buvo nevienodas. Ta čiau pagal paskutinius 2007 metų duomenys galima teigti, jog organizacijos stengiasi pritraukti ir sudominti vis daugiau žmoni ų dalyvauti savo veikloje. Manoma, kad fizini ų asmen ų skai čius padid ÷jo tod ÷l, kad žmon ÷ms atsirado didesnis poreikis sportuojant burtis į klubus. Remiantis Lietuvos sporto statistikos metraš čiais žmoni ų skai čius, kurie dalyvauja sporto visiems renginiuose kiekvienais metais kinta (3 pav.). Jeigu 1998 metais dalyvaujan čiųjų buvo virš 30 t ūkstan čių žmoni ų, tai 2007 metais dalyvi ų buvo jau virš 123 t ūkstan čių. Moter ų, dalyvaujan čių sporto visiems renginiuose, skai čius buvo prad ÷tas fiksuoti nuo 2005 met ų. Tais metais dalyvavo daugiau negu 36 t ūkstan čiai moter ų, o 2007 metais daugiau negu 39 t ūkstan čiai moter ų.

58 Rengini ų dalyvi ų skai čius

140000

123189 120000

100000 99490 92745 95266

80000

dalyviai 60000 materys 49466 51576 40000 39443 33893 36593 36322 30696 33110 26591 20000

0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 metai

3 pav. Sporto visiems renginiuose dalyvaujan čių žmonių skai čiausdinamika (Lietuvos sporto statistikos metraštis, 1998 – 2007)

Dalyvi ų skai čius priklauso nuo dviej ų faktori ų: 1. Nuo rengini ų skai čiaus; 2. Nuo rengini ų reklamos. Masiniam sportui skirt ų rengini ų skai čius kiekvienais metais kinta (4 pav.). 1998 metais j ų buvo surengta 345, o 2007 metais jau 634. Taipogi asociacijos nariai rengia įvairiausias sporto varžybas, kuriuose gali dalyvauti ir profesional ūs sportininkai ir tiesiog m÷g÷jai. Populiariausi renginiai, kuriuose dalyvauja daugiausia žmoni ų yra vasaros „Sportas visiems“ festivalis, kuris vyksta kiekvienais metais geguž ÷s paskutin įjį savaitgal į Palangoje. 2008 – 2012 met ų „Sportas visiems“ asociacijos plane teigiama, jog 2008 metais vasaros festivalis bus dar stambesnis, kadangi į j į ruošiamasi pakviesti organizacijas partneres iš kit ų šali ų. Kitas pagal stambum ą ir reikšmingum ą renginys yra žiemos „Sportas visiems“ festivalis, kuris vyksta Ignalinoje ir b ūna skirtas Vasario 16 – osios dienos pamin ÷jimui. Visos asociacijos organizacijos 2008 – 2012 met ų strateginiuose planuose akcentuoja 2009 metus, tada vyks renginiai skirti Lietuvos vardo tūkstantme čio pamin ÷jimui.

59

Sportas visiems rengini ų ir varžyb ų skai čiaus kaita

700 626 634 600

500 472 431 400 357 345 330 sportas visiems renginia 300 263 253 243 sporto varžybos 211 203 200 183 163 167 131 114 100 96 80 57

0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 metai

4 pav. Sporto visiems rengini ų ir varžyb ų skai čiaus dinamika (Lietuvos sporto statistikos metraštis , 1998 – 2007)

Dar vienas vertinimo kriterijus, kuri mini organizacijos savo strateginiuose veiklos planuose yra surengt ų kvalifikacijos tobulinimo seminar ų bei konferencij ų skai čius, taipogi yra svarbus juose dalyvaujan čių žmoni ų skai čius. Analizuojant statistines ataskaitas (5 pav.) buvo gauti duomenys, kad kiekvienais metais asociacijos „Sportas visiems“ organizacijos surengia vis daugiau kvalifikacijos k ÷limo seminar ų bei konferencij ų, kuriuose dalyvauja vis didesnis skai čius žmoni ų. Taip 2007 metais buvo surengta 104 seminarai, kuriuose dalyvavo virš 7 tūkstan čių žmoni ų. Taipogi pagal statistines ataskaitas galima pasteb ÷ti, kad nuo 2005 met ų auga surengt ų seminar ų skai čius ir juose dalyvaujan čių žmoni ų skai čius. Svarbu pamin ÷ti, kad didel ę įtak ą organizuojant renginius turi organizacij ų finansin ÷s galimyb ÷s. Analizuojant statistines ataskaitas (5 lentel ÷) paaišk ÷jo, kad didžiausia dauguma „Sportas visiems“ asociacijos organizacij ų l ÷šas gauna tik iš K ūno kult ūros ir sporto departamento, nesistengdami pritraukti r ÷m÷jų savo veiklai pl ÷sti.

60 Surengt ų kvalifikacijos seminar ų ir konferencij ų

8000 7607

7000 6848

6000 5285 5000

4000 renginiai 3168 dalyviai 3000 2844 2799 2709 2338 2433 2000 1818

1000

104 94 113 76 32 60 55 50 29 0 26 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 metai

5 pav. Kvalifikacijos seminar ų ir konferencij ų skai čius pagal 1998 – 2007 met ų statistines ataskaitas

5 lentel ÷. „Sportas visiems“ asociacijos organizacij ų gaunamos l ÷šos pagal 1998 – 2007 met ų statistines ataskaitas

2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 Valstyb ÷s biudžetas 2360.3 1216.4 1118.3 3047.5 2870.6 1186.1 1118.9 952.8 1196.0 818.0 Apskrities biudžetas Savivaldyb ÷s biudžetas 66.2 5.0 43.0 66.1 4.0 10.0 2.0 L÷šos iš tarptautini ų org. 55.6 75.4 Ūkin ÷ komercin ÷ veikla 549.2 281.2 380.0 84.0 1056.0 1180.7 1171.3 1187.9 199.1 R÷m÷jai ir kiti šaltiniai 1085.8 591.0 541.2 377.9 316.5 170.9 244.6 727.8 387.3 Iš viso pajam ų 4121.6 2093.6 2157.9 3914.5 4247.1 2537.7 2544.8 2868.5 1784.5 818.0

Remiantis statistin ÷mis ataskaitomis daugiausiai r ÷m÷jų savo veiklai pritraukia Lietuvos kaimo sporto klub ų s ąjunga Nemunas ir Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Taipogi „Žalgiris“ daugiausia papildom ų l ÷šų gauna iš savo ūkin ÷s komercin ÷s veiklos. Pavyzdžiui 2006 metais l÷šos iš ūkin ÷s komercin ÷s veiklos draugijoje sudar ÷ 200 t ūkstan čių lit ų, o 2007 metais jau 446 tūkstan čius. Kaimo sporto klub ų s ąjunga Nemunas 2007 metais iš r ÷m÷jų savo veiklai pl ÷toti

61 gavo net 336 t ūkstan čius lit ų. Tokie skai čiai parodo, jog daugiausiai nari ų savo veikloje turin čios organizacijos sugeba sudominti ir pritraukti į savo veikl ą r ÷m÷jus. Asociacijos „Sportas visiems“ organizacij ų veikla priklauso nuo dirban čiųjų (6 lentel ÷). Analizuojant 1998 – 2007 met ų statistines veiklos ataskaitas buvo gauti tokie rezultatai, jog kiekvienais metais darbuotoj ų skai čius vis kinta. Labai didel į skai čių darbuotoj ų sudaro neapmokami darbuotojai, tai reiškia, kad organizacijos pritraukia į savo veikl ą žmones, kurie nereikalauja atlyginimo. Didžiausias skai čius neapmokam ų darbuotoj ų buvo 2003 metais, j ų sudar ÷ net 815 žmoni ų. Taipogi galima išskirti, kad organizacijose dirba sporto vadybininkai, organizatoriai, ta čiau j ų skai čius n ÷ra didelis. Per 2006 – 2007 met ų laikotarp į vadybinink ų, kurie įsitraukia į masinio sporto veikl ą buvo tik du.

6 lentel ÷. „Sportas visiems“ asociacijos darbuotoj ų statistika 1998 – 2007 metai.

Darbuotojai 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 Sporto vadybininkai (organizatoriai): Iš viso: 61 59 17 48 69 29 88 56 39 74 Iš j ų moter ų 14 15 12 3 Turi aukšt ąjį k ūno kult ūros išsilavinim ą 28 31 11 36 34 16 30 10 10 5 Kiti darbuotojai 60 60 20 56 76 43 56 28 11 62 Neapmokami darbuotojai 276 152 144 208 815 327 578 132 75 485 Iš viso: 425 302 192 348 994 415 752 226 135 626

62 IŠVADOS

1. Nevyriausybini ų organizacij ų veikla yra b ūdinga tai, kad įsteigtos lasva žmoni ų valia, jos yra nepelno siekian čios organizacijos, remiasi savanoriška naryste, gali teigti įvairias paslaugas, atstovauti tam tikrus interesus visuomenin ÷se reikaluose. Taipogi jos gali dirbti nacionaliniu ar tarptautiniu mastu įvairiuose sferose. 2. Lietuvos sporto raida prasid ÷jo prieš pirm ąjį pasaulin į kar ą, paralelei pl ÷tojosi masinis sportas. Kei čiantis politinei situacijai šayje, keit ÷si ir sporto prioritetai, atsirasdavo vis daugiau masinio sporto meg ÷jų, nesiekian čių aukšto meistriškumo ir rezultat ų, propaguojantys sveiko gyvenimo b ūdą. 3. Asociacijos „Sportas visiems“ organizacijos nesilaiko Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 2002 m. birželio 6 dien ą nutarimo Nr. 827 „D ÷l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. O pagal asoociacijos „Sportas visiems“ ir jos organizacij ų statistini ų veiklos ataskait ų analiz ę, kiekvien ų met ų rodikliai kinta, ta čiau pasteb ÷ta, kad nuo 2005 met ų visi rodikliai kinta į teigiam ą pus ę.

63 LITERAT ŪRA

Bagdonien ÷, L., Bagdonas, E., Kazlauskien ÷, E., Zimblyt ÷, J., (2004). Organizacij ų vadyba. Kaunas: Technologija. Čiarnien ÷, R., Vienažindien ÷, M., (2005). Vieš ųjų organizacij ų valdymas: specifika, efektyvumas, tarptautin ÷ patirtis. Inžinerin ÷ ekonomika, 2 (42), 71 – 76. Emery, P.R., (2002). Bidding to host a major sports event: the local organising committee perspective. The International Journal of Public Sector Management, 4 (15) 316 – 335. Europos antidopingo konvencij ą, Vilnius, 1996 m. Žin., Nr.17-437. Europos konvencij ą d ÷l ži ūrov ų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypa č per futbolo rungtynes. Vilnius, 2000 m. Žin., Nr.53-1521. Europos Sąjunga, (2007). Baltoji knyga d ÷l sporto. Ferrand, A., Pages, M., (1999). Image management in sport organizations: the creation of value. European Journal of Marketing (33), 387 – 401. Gaižutis, A., (2004). Sportas – žmogišk ųjų vertybi ų mediumas. Švietimas per sport ą: respublikin ÷s mokslin ÷s konferencijos medžiaga (p. 32 – 37). Vilnius Gilson, N. D., Cooke, C. B., Mahoney, C. A., (2005). Adolescent physical self – perceptions, sport/exercise and lifestyle physical activity. Health Education, 6 (105), 437 – 450. Guš činskien ÷, J., Sapežinskien ÷, L., Švedien ÷, L., (2002). Komandos organizavimo principai: reabilitacijos specialist ų komandos pavyzdžiu (p. 8). Kaunas: KTU. Hopkins, J., (2000). The Emerging Sector Revisited. Hunt, K., Ford, G., Mutrie, N., (2001) Is sport for all? Exercise and physical activity patterns in early and late middle age in West Scotland. Health Education, 4 (101), 151 – 158. Imbrasait ÷ J. (2006) Nevyriausybini ų organizacij ų indelis kaimo pl ÷trai Lietuvoje. Kaunas, KTU „Socialiniai mokslai“ Nr. 2 (52). Ykeda, M., Yamaguchi, Y., Chogakara, M., (2002). Sport for All in Japan. Kardelis, K., (2005). Mokslini ų tyrim ų metodologija. Vilnius. Kūno kult ūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nuostatos. Vilnius, 2002 m. gruodžio 11d. Nr. 1948. Kūno kult ūros ir sporto departamentas (1996). Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto istorija . Vilnius: Sporto informacijos centras. Kūno kult ūros ir sporto departamentas (2007). Lietuvos k ūno kult ūros ir sporto valstybinio valdymo raida 1932-2007 m . Vilnius: Sporto informacijos centras. Kūno kult ūros ir sporto komisija. Vilnius, 2002 m. Žin., Nr. 48-1865 Kūno kult ūros ir sporto r ÷mimo fondo įstatymas. Vilnius, 2007 m. Nr. X-1261.

64 Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Respublikos azartini ų lošim ų mokes čio įstatymas. Vilnius, 2001 m. Žin., Nr. 43-1496. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, Vilnius, 2000 m. Žin., Nr.61-1818. Lietuvos Respublikos pelno mokes čio įstatymas. Vilnius, 2001 m. Žin., Nr. 110-3992. Lietuvos Respublikos muit ų tarif ų įstatymas. Vilnius, 1998 m. Žin., Nr.28-727. Lietuvos Respublikos gyventoj ų pajam ų mokes čio įstatymas. Vilnius, 2002 m. Žin. Nr.: 73 – 3085. Lietuvos Respublikos invalid ų socialin ÷s integracijos įstatymas. Vilnus, Žin., 1991, Nr.36-969; Žin., 1998, Nr. 98-2706. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Vilnius, Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr. 40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214. Lietuvos Respublikos k ūno kult ūros ir sporto įstatymas. Vilnius, 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I- 1151. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 2000 m. Žin., Nr. 74 – 2262. Lietuvos Respublikos asociacij ų įstatymas. Vilnius, 1996 Žin., Nr.32-786. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius, 2002 m. Žin., Nr. 64-2569. Lietuvos Respublikos visuomenini ų organizacij ų įstatymas. Vilnius, 1998 m. Žin., Nr. 59 – 1653. Lietuvos Respublikos k ūno kultūros ir sporto strategijos 2008 - 2012 metams projektas. K ūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s. Vilnius, 2007. Lietuvos sporto statistikos metraštis 1998 (1998). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 1999 (1999). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2000 (2000). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2001 (2001). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2002 (2002). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2003 (2003). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2004 (2004). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius.

65 Lietuvos sporto statistikos metraštis 2005 (2005). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto statistikos metraštis 2006 (2006). Kūno kult ūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb ÷s. Vilnius. Lietuvos sporto kongresas, (2005). Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. Lietuvos „Sportas visiems“ asociacijos įstatai, (1991). Vilnius. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nutarimas „D ÷l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ . Vilnius, 2002 m. birželio 6 d. Nr. 827. Matkevi čien ÷, R., (2007). Verslo organizacijos informacin ÷s aplinkos tyrimas. Informacijos mokslai, 41, 58 – 69. Mavrommatis, M., (2007). Baltoji knyga d ÷l sporto. Pranešimas Eurpos Komisijos pos ÷dyje. Neverauskas, B., Rastenis, J., (2000). Vadybos pagrindai. Kaunas: Technologija. Nicos deklaracija (2002). Deklaracija d ÷l sporto specifini ų savybi ų ir jo socialin ÷s funkcijos Europoje. Poškien ÷, A., (2006). Organizacijos kult ūra ir inovacijos. Inžinierin ÷ ekonomika, 1 (46), 45 – 50. Raslanas. A. (2008) Europos komisijos baltojoje knygoje numatyt ų uždavini ų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindin ÷s kryptys (Vilnius 2008 – 03 – 14). Lietuvos Respublikos Seimo konferencija. Sližien ÷, G., Vaitkien ÷, R., (2007). Marketingo s ÷kmingum ą organizacijoje įvertinanti kontroliavimo sistema. Socialiniai mokslai, 3(57), 16 – 24. Smalinskait ÷, I., (2004). Švietimo per sport ą fenomenas Europos S ąjungos Šalyse. Švietimas per sport ą: respublikin ÷s mokslin ÷s konferencijos medžiaga (p. 166 – 174). Vilnius. Sociologinis tyrimas (2002). Lietuvos 7 – 80 met ų amžiaus gyventoj ų poži ūris į k ūno kult ūros pratybas ir dalyvavimas jose“. Vilnius: Sporto informacijos centras. Special Eurobarometer (2003). European citizens and sport . [ži ūr÷ta 2008 – 04 – 19]. Prieiga per internet ą . Šimaitis. R. (2000). Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimas: kelias į pilietin ę visuomen ę (Vilnius 2000 . gruodžio 12 d.) Vaurasell, B., (2004). Joung people‘s lifestyles and sedentariness. EU ConferenceEssen, Germany. История физической культуры и спорта , Москва , 1983 Prieiga per internet ą http://wikipedia.org/wiki/Nevyriausybin%C4%97_organizacija [ži ūr÷ta 2008 – 04 – 18]

66