Nūdieniai Lietuvos Akademinės Filosofijos Profiliai: Bylotojai Ir Bylos
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Nūdieniai Lietuvos akademinės filosofijos profiliai: bylotojai ir bylos Milda Pivoriūtė ir Marius Povilas Šaulauskas Nūdieniai Lietuvos akademinės filosofijos profiliai: bylotojai ir bylos Profiling Academic Philosophy in Nowadays Lithuania: Who and What Milda Pivoriūtė Marius Povilas Šaulauskas MOKSLO STUDIJA 2019 Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2019 m. lapkričio 6 d., protokolas Nr. 250000-TP-12) Recenzavo: Prof. Arūnas Augustinaitis (Kazimiero Steponavičiaus universitetas) Prof. Aleksandras Dobryninas (Vilniaus universitetas) Assoc. Prof. Saulius Geniušas (Chinese University of Hong Kong) Pratarmę parašė dr. Žilvinas Svigaris Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) ISBN 978-609-07-0372-4 (skaitmeninis PDF) © Milda Pivoriūtė, 2019 © Žilvinas Svigaris, 2019 © Marius Povilas Šaulauskas, 2019 © Vilniaus universitetas, 2019 TURINYS IŠPLĖSTINĖ SANTRAUKA ........................................................... 7 SANTRUMPOS ....................................................................... 11 PRATARMĖ ........................................................................... 12 I. TYRIMO TIKSLAS, METODOLOGIJA IR EIGA ....................... 14 II. LIETUVOS AKADEMINĖ FILOSOFIJA XXI A.: BENDRUOMENĖ ................................................................. 19 1. FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARŲ AMŽIUS IR LYTIS ......................... 20 2. APGINTOS FILOSOFIJOS MOKSLŲ DISERTACIJOS ............................ 21 3. PARENGTI FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARAI ................................. 26 4. FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARŲ AKADEMINIS STATUSAS ................ 27 5. FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARŲ H INDEKSAI ............................... 31 5.1. „GOOGLE SCHOLAR“ H INDEKSAS ......................................... 31 5.2. „WEB OF SCIENCE“ H INDEKSAS ............................................ 31 5.3. „SCOPUS“ H INDEKSAS ....................................................... 32 5.4. 3H INDEKSAS .................................................................... 32 5.5. 3H INDEKSAS PAGAL AKADEMINĮ STATUSĄ IR INSTITUCIJĄ ......... 33 6. APIBENDRINIMAS .................................................................. 36 III. LIETUVOS AKADEMINĖ FILOSOFIJA XXI A.: PROBLEMATIKA ................................................................. 38 1. FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARŲ PUBLIKACIJOS: BENDRIEJI BRUOŽAI ............................................................... 39 2. PROBLEMINĖ PUBLIKACIJŲ TIPOLOGIJA IR PUBLIKAVIMO ŠALTINIAI ............................................................................ 44 3. PROBLEMINĖS TIPOLOGIJOS PJŪVIAI ......................................... 51 3.1. KULTŪROS FILOSOFIJA ....................................................... 51 3.2. FILOSOFIJOS ISTORIJA ........................................................ 56 3.3. POLITIKOS FILOSOFIJA ....................................................... 60 3.4. LIETUVOS FILOSOFIJOS ISTORIJA .......................................... 65 3.5. ETIKA ............................................................................ 69 3.6. RELIGIJOS FILOSOFIJA ........................................................ 73 3.7. ESTETIKA ........................................................................ 78 3.8. POSTMODERNIOJI FILOSOFIJA ............................................. 82 3.9. ANALITINĖ FILOSOFIJA ...................................................... 86 3.10. FENOMENOLOGIJA .......................................................... 90 3.11. HERMENEUTIKA ............................................................. 94 3.12. KITA ............................................................................. 98 3.13. ISTORIJOS FILOSOFIJA ..................................................... 101 4. APIBENDRINIMAS ................................................................. 105 IV. LIETUVOS AKADEMINĖ FILOSOFIJA XXI A.: BENDRUOMENINIO STATUSO SVARBA .............................. 107 1. BENDRUOMENINIO STATUSO SVARBA – I PJŪVIS .......................... 109 1.1. 3H INDEKSAS: BENT 2 ....................................................... 109 1.2. 3H INDEKSAS: BENT 3 ....................................................... 115 1.3. 3H INDEKSAS: BENT 4 ....................................................... 120 2. BENDRUOMENINIO STATUSO SVARBA – II PJŪVIS ......................... 125 2.1. PUBLIKACIJŲ SKAIČIUS: DAUGIAU NEI VIDURKIS .................... 125 2.2. PUBLIKACIJŲ SKAIČIUS: DAUGIAU NEI VIDURKIS +25 % ............ 131 2.3. PUBLIKACIJŲ SKAIČIUS: DAUGIAU NEI VIDURKIS +75 % ............ 137 3. BENDRUOMENINIO STATUSO SVARBA – III PJŪVIS ........................ 143 3.1. PARENGTI FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARAI: BENT VIENAS ................................................................. 143 3.2. PARENGTI FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARAI: BENT DU ....................................................................... 147 3.3. PARENGTI FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARAI: BENT KETURI ................................................................. 151 4. APIBENDRINIMAS ................................................................. 156 V. TYRIMO TRŪKUMAI ....................................................... 160 SUMMARY ........................................................................... 162 PRIEDAI .............................................................................. 164 6 NŪDIENIAI LIETUVOS AKADEMINĖS FILOSOFIJOS PROFILIAI: BYLOTOJAI IR BYLOS Išplėstinė santrauka Ši studija yra pirmasis nuoseklia sistematika grįstas mėginimas pamatyti nū- dienės Lietuvos akademinės filosofijos visuminį lauką jo dalyvių ir jų gvildena- mos problematikos metmenimis: kas lemia esamą Lietuvos filosofinio diskurso profilį XXI amžiuje sulig galiojančiais tyrėjų akademinio statuso įverčiais ir šių tyrėjų plėtojamais akademinės tematikos skerspjūviais. Ši studija nesiekia koky- biškai įvertinti esamos Lietuvos akademinės filosofijos būklės „brandos“, „pa- žangos“, „gilumos“ ir pan. terminais. Toks vertinimas visų pirma pareina nuo įvairių vertybinių nuostatų (religinių, politinių, moralinių ir kitokių), kuriomis bus volens nolens grindžiama vienokia ar kitokia kokybinė tyrimo rezultatų in- terpretacija. Tyrimo tikslas – nustatyti pamatinius nūdienio Lietuvos akademinio filo- sofinio diskurso (a) akademinės demografijos ir (b) probleminės publikacijų ti- pologijos bruožus. Akademinė demografija čia suprantama kaip autorių, kurių publikacijos registruotos pagrindinėse Lietuvos duomenų bazėse, akademinės karjeros tyrimas sulig galiojančių teisės aktų nustatytais normatyvais bei susi- klosčiusia akademinėse institucijose praktika, o probleminė publikacijų tipolo- gija – kaip šių publikacijų teminės morfologijos skerspjūvis sulig jose dominuo- jančia problematika. Metodologija. Tyrimo imtis: 197 asmenys, nuo 1963 iki 2018 m. įgiję filoso- fijos mokslų daktaro laipsnį, bei jų 3986 publikacijos 1998–2017 m. laikotarpiu. Tyrime naudota 16 akademinės demografijos kintamųjų: lytis, gimimo metai, daktaro laipsnio įgijimo metai ir institucija, disertacijos pavadinimas, proble- matika bei vadovas, akademinė institucija ir statusas, sudėtinis citavimo indek- sas 3h (sumuojantis tris citavimo šaltinius: „Web of Science, „Scopus“, „Google Scholar“), parengtų filosofijos mokslų daktarų skaičius, habilitacija, publikacijų skaičius bei jų pasirodymo metai ir publikavimo šaltinis, taip pat problemati- ka. Akademinė problematika tirta pasitelkiant 13 teminių morfų: analitinė fi- losofija, estetika, etika, fenomenologija, filosofijos istorija, hermeneutika, isto- rijos filosofija, kultūros filosofija, Lietuvos filosofijos istorija, politikos filosofija, postmodernioji filosofija, religijos filosofija ir „kita“. Nūdienis Lietuvos akademinės filosofijos profilis. Akademinė demogra- fija: 64 % vyrų; amžiaus vidurkis 53,2 m.; daktaro laipsnio įgijimo amžiaus IŠPLĖSTINĖ SANTRAUKA 7 vidurkis 34,3 m.; 33,5 % filosofijos mokslų daktarų gimė 1971–1980 m; 66 % daktaro laipsnį įgijo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo; 1963–1989 m. laikotarpiu moterys sudarė 25,4 % visų įgijusiųjų daktaro laipsnį, o 1990– 2018 m. – 41,5 %; 86,3 % filosofijos mokslų daktarų šiuo metu dirba ar anks- čiau dirbo akademinėje srityje; 62,9 % yra profesoriai arba docentai; parengtų daktarų skaičiaus vidurkis – 0,7 (81,7 % nevadovavo nė vienai apgintai filosofi- jos mokslo krypties disertacijai). Akademinėje srityje dirbantys ar anksčiau dirbę filosofijos mokslų daktarai parašė 96,9 % visų publikacijų; sudėtinis citavimo indeksas 3h – 1,6 (tų, kurie dirba ar dirbo akademinėje srityje – 1,8, kitų – 0,7), vyrų – 1,8, moterų – 1,2; vienas filosofijos mokslų daktaras parašė vidutiniškai 20,2 publikacijos (šiuo metu akademinėje srityje dirbančių ar anksčiau dirbusių vidurkis 23,3, kitų – 4,7), vyras – 21,7, moteris – 17,7; 79,7 % publikacijų autoriai – profesoriai arba docentai; 83,1 % publikacijų paskelbtos Lietuvos leidėjų šaltiniuose (26,8 % pu- blikuota 3 leidiniuose: „Logos“ – 11,5 %, „Problemos“ – 10,3 %, „Filosofija. So- ciologija“ – 5 %). Dominuojanti institucija sulig visų tyrimo kriterijų sankaupa – Vilniaus uni- versitetas, kuriame (a) parengta daugiausia filosofijos mokslų daktarų (41,1 %), (b) dirba ar dirbo daugiausia filosofijos mokslų daktarų (27,9 %), (c) - dir ba ar dirbo daugiausia profesorių (38,6 %) ir docentų (23,9 %), (d) paskelbta daugiausia publikacijų (29,9 %), (e) dirba ar dirbo daugiausia filosofijos mokslų daktarų, kurie pasižymi aukštu