DOCSLIB.ORG

Tarptautinis Muzikos Festivalis

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Tarptautinis Muzikos Festivalis Tarptautinis XIX muzikos festivalis LIETUVOS MUZIKŲ RĖMIMO FONDUI 25-eri 2017 m. kovas–gegužė M uzikos F estivalis 2 FESTIVALĮ GLOBOJA IR REMIA 0 1 FESTIVALIO PARTNERIAI VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS AMBASADA 7 NEĮGALIŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTAS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO VILNIAUS ROTUŠĖ MINISTERIJOS LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA ***** LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA LIETUVOS DAILĖS MUZIEJUS Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu TAIKOMOSIOS DAILĖS IR DIZAINO MUZIEJUS 2018 metus paskelbė LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS SIGNATARŲ NAMAI Lietuvos valstybės atkūrimo STASIO VAINIŪNO NAMAI šimtmečio metais VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 1918 – 2018 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Vasario 16 d. GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA KAUNO JUOZO GRUODŽIO KONSERVATORIJA Lietuvos Nepriklausomybės Aktą 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje BENDRIJA „ATGAIVA“ pasirašė 20 tautos patikėtinių–signatarų: LIETUVOS NEĮGALIŲJŲ ORGANIZACIJOS Jonas Basanavičius Alfonsas Petrulis Saliamonas Banaitis Antanas Smetona Mykolas Biržiška Jonas Smilgevičius Kazimieras Bizauskas Justinas Staugaitis Pranas Dovydaitis Aleksandras Stulginskis Steponas Kairys Jurgis Šaulys Per aštuoniolika Tarptautinių muzikos festivalių SUGRĮŽIMAI Petras Klimas Kazimieras Šaulys (1999-2016) surengta 310 koncertų, sulaukta 265 Lietuvos muzikų iš Donatas Malinauskas Jokūbas Šernas užsienio, 139 jų kolegų užsieniečių, jiems talkino per 800 Lietuvos muzikų. Vladas Mironas Jonas Vailokaitis Festivalių koncertuose dalyvavo 39 šalių atlikėjai. Koncertuose skambėjo Stanislovas Narutavičius Jonas Vileišis 101 Lietuvos kompozitoriaus kūriniai per 400 kartų. 2017 m. SUGRĮŽIMUOSE dalyvaus 16 užsienyje gyvenančių Lietuvos muzikų, 11 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 69 Lietuvos muzi- kai, festivalių geografija pasipildys 3 naujomis šalimis (Indonezija, Izraelis, Kroatija). Tik Nepriklausomybės metais mūsų šalies muzikams atsivėrė galimybė dalyvauti menininkų mainų programose, koncertuoti, studijuoti, varžytis tarptautiniuose konkursuose, skleisti Lietuvos menininkų kūrybą Europoje ir pasaulyje. 4 1 M uzikos F estivalis 2 0 1 7 Festivalį sveikina Festivalį sveikina LIANA RUOKYTĖ-JONSON LINAS LINKEVIČIUS Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Minister of Culture of the Republic of Lithuania Minister of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania Mielieji, Sulaukėme jau 19-ojo pavasario, kai po visą pasaulį pasklidę jaunieji Jau 19-ajį kartą festivalis „Sugrįžimai“ kviečia muzikos Lietuvos muzikos profesionalai sugrįžta į Tėvynę pasidalyti savo kūryba, talentu, mylėtojus naujam pokalbiui. Kiekvienais metais šis festivalis tampa džiugindami savo meistriškumu ir laimėjimais. Festivalio „Sugrįžimai“ dalyviai nepakartojamais susitikimais su nuolat augančiais ir tobulėjančiais savo profesionalumu skleidžia žinią apie Lietuvą pasaulio bendruomenei, o mums menininkais, savo išskirtiniu talentu žavinčiais ir užkariaujančias viso čia, Lietuvoje, plačiau atveria langus į pasaulinę kultūrą. Toks abipusis ryšis labai pasaulio gerbėjų širdis. Savo sukauptą potencialą jie su džiaugsmu svarbus ir padeda atrasti Lietuvą pasaulyje, o pasaulį Lietuvoje. parveža į Lietuvą ir dovanoja mums nuostabias emocijas. Nuoširdžiai dėkoju festivalio rengėjams, Lietuvos muzikų rėmimo Nuoširdžiai dėkoju jiems už suteiktą galimybę mėgautis jų fondui, kad suteikia unikalią progą tokiems atradimams ir kad nepailstamai kūryba, pajusti įvairiose pasaulio miestų salėse skambančią muziką – tą tiesia kelius tarp lietuvių, gyvenančių ir kuriančių Lietuvoje ir užsienyje. Festivalio universalią muzikinę kalbą, kurią supranta kiekvienas. Sveikinu visus sugrįžusius ir jų sulaukusius, sveikinu atlikėjams dėkoju už tai, kad naudojasi šiais keliais – savo pavyzdžiu Jūs liudijate, kad lietuviškoji tapatybė, festivalio rengėjus ir svečius. Linkiu didelės sėkmės siekiant savo tikslų ir garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. noras bendradarbiauti su Lietuva yra tie vertybiniai pagrindai, ant kurių kartu statome modernios, kūrybingos valstybės ateitį. Dear all, Visiems linkiu neišdildomų koncertinių akimirkų ir puikių įspūdžių šioje prasmingoje muzikinėje For the 19th time the festival “Recurrences” invites music lovers to the new discourse. Each year, the šventėje. festival is full of unique meetings with constantly growing and improving artists, conquering the hearts of admir- ers all over the world by their exceptional talent and charm. They gladly bring along the accumulated potential to We have awaited for the 19th spring of recurrences of the young Lithuanian music professionals scattered Lithuania and fill us with wonderful emotions. all over the world returning to their homeland to share their creativity, talent, delighting in their excellence and I sincerely thank them for the opportunity to enjoy their work, feel the music sounding in different city achievements. Participants of the festival Recurrences spread the word about Lithuania to the global community halls around the world, the universal music language perceived by everyone. Congratulations to all the returnees by their professionalism, and open the wide window to the world culture to us remaining here in Lithuania. Such and those who awaited them, festival organizers and guests. I wish you great success in achieving your goals and mutual tie is very important and helps to discover Lithuania in the world and the world in Lithuania. proclaiming the name of Lithuania in the world. I sincerely thank the festival organizers, Lithuanian Musicians’ Support Foundation, providing with the unique opportunity for such discoveries and tirelessly bridging the roads between Lithuanians li-ving and creating in Lithuania and abroad. I thank festival performers for taking these roads – with your own example you testify that the Lithuanian identity, desire to cooperate with Lithuania are the valuable foundations on which we together build a future of the modern and creative state. I wish you all unforgettable concert moments and great impressions in this meaningful musical celebration. 2 3 M uzikos F estivalis 2 0 Festivalį sveikina REMIGIJUS ŠIMAŠIUS Vilniaus meras / Mayor of Vilnius City 1 Mieli ir gerbiami XIX festivalio „Sugrįžimai“ svečiai ir rengėjai, atlikėjai ir klausytojai, 7 Siunčiu pačius šilčiausius sveikinimus ir linkėjimus visiems, Lietuvos muzikų rėmimo fondo rūpesčiu dar kartą susirinkusiems į Festivalį sveikina išskirtinę muzikos šventę! Prof. ZBIGNEVAS IBELGAUPTAS Be „Sugrįžimų“ šiandien jau neįsivaizduojamas Lietuvos muzi- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius kinio gyvenimo kalendorius. Festivalio dėka jaunųjų muzikų mokytojai ir Rector of Lithuanian Academy of Music and Theatre dėstytojai gauna progą pamatyti savo atrastų talentų pažangą, o muzikos gerbėjai – išgirsti išskirtinius kūrinius, atliekamus išskirtinių atlikėjų. Lietuvos muzikinė kultūra peržengia geografines šalies sienas. Jos Tačiau dar džiugesnis momentas – kad muzikinis jaunimas, mūsų gabiausi muzikai, studijuojantys, neatsiejama dalis yra svetur meninę karjerą formuojantys lietuvių muzikai. kuriantys ir dirbantys užsienyje, lieka atviri savo gimtajai Lietuvai ir jos muzikiniam gyvenimui. Visi mes Kitose šalyse jie tampa Lietuvos kultūros ambasadoriais, reprezentuojančiais galime tik džiaugtis, kad mūsų kompozitoriai, atlikėjai ir jų kolegos užsieniečiai mielai atvyksta į „Sugrįžimus“, mūsų šalies tradicijas ir vertybes. Sugrįždami jie savo patirtimi praturtina kad Vilniuje vėl susitinka skirtingų muzikinių mokyklų, skirtingų šalių ir žemynų atstovai, kad čia vėl šiltai, mūsų kultūros ir meno lauką. pagarbiai ir atvirai bendraujama muzikos kalba. Taip vyksta jau beveik dvidešimt metų, neabejoju, kad taip Muzikos festivalis „Sugrįžimai“ – puiki terpė abipusių ryšių bus ir šiemet. Tikriausiai tai ir yra globaliosios Lietuvos pavyzdys pačia gražiausia, pačia pažangiausia ir išsaugojimui ir atkūrimui. Džiaugiuosi šia neblėstančia Lietuvos muzikų kūrybiškiausia šio žodžio prasme – kai mūsų šalis duoda talentus pasauliui, pati jų neprarasdama. Ir kiekvienas rėmimo fondo iniciatyva ir sveikinu festivalio dalyvius bei klausytojus, linkėdamas gražių įspūdžių ir jų sugrįžimas, kiekvieni „Sugrįžimai“ tai dar kartą patvirtina. jaudinančių susitikimų. Tad būkite sveiki dar kartą sugrįžę į Lietuvą! Džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurių kantriu darbu ir pastangomis tęsiasi „Sugrįžimai“, kurių dėka tęsiasi šiltas ir nuoširdus muzikinis dialogas. Lithuanian musical culture goes beyond the geographic boundaries of the country. Its integral part are Kuo geriausios sėkmės visiems, jame dalyvaujantiems! the Lithuanian musicians shaping their artistic careers abroad. In other countries they become Lithuanian culture ambassadors, representing our country traditions and values. With the return, they enrich our cultural and artistic Dear guests, organisers, performers and the audience of the Nineteenth festival Sugrįžimai(Returns). field by their experience. Please accept my warmest and sincerest congratulations and greetings to all who gathered to this exceptional music festival supported by the Lithuanian Musical Support Foundation. Today the Lithuanian musical life festival is unthinkable without this Sugrįžimaifestival. Under the auspices of this festival teachers and professors of young musicians have a perfect opportunity to assess the progress of the talents they had discovered, and music lovers will enjoy the exclusive pieces of music performed by exceptionally talented performers.
Load more

Recommended publications
  • Petrulis Vytautas
    308 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Petrulis Vytautas XI (1925 02 04–1925 09 25) vyriausybės vadovas; III (1919 03 12–1919 04 12) vyriausybės Finansų ministerijos valdytojas; VII (1922 02 02–1923 02 23) vyriausybės finansų, prekybos ir pramonės ministras (nuo 1922 08 21); VIII (1923 02 23–1923 06 29), IX (1923 06 29–1924 06 18), X (1924 06 18–1925 02 04) vyriausybių finansų, prekybos ir pramonės (VIII, X) arba finansų (X) ministras Gimė 1890 02 23 Kateliškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr. Kilęs iš pasitu- rinčių valstiečių Juozo Petrulio (?–1900) ir Izabelės (buv. Jankevičiūtė) šeimos (turėjo 30 ha žemės). V. Petrulis jauniausias 5 vaikų šeimoje: vyriausias brolis kun. Alfonsas Petrulis (1873–1928), Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras; seserys – Adelė Balsevičienė ir Emilija Peseckie- nė. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – Ona (buv. Liutkutė). Vaikai: Algirdas, Vytautas (Vytas) ir Mindaugas. 1941 12 03 sušaudytas Uchtos apylinkėse (Komijoje, SSRS). Palaidojimo vieta nežinoma. 1900 m. baigė Kupiškio pradžios m-klą. Bro- lio remiamas mokslus tęsė Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) g-joje. 1904 m. pašalintas. G-ją baigė eksternu. 1916 m. baigė Maskvos Prekybos i-tą įgydamas ekonomisto specialybę. Į visuomeninę ir politinę veiklą įsitraukė I p. k. metais. Priklau- sė LDNKŠ Maskvos skyriui. Įstojo į Rusijoje kuriamą negausią liberalios pakraipos Demokratinės tautos laisvės santaros (Santaros) partiją. Vienas iš partijos spaudos organo „Santara“ leidėjų. Karo metais pradėjo rašyti straipsnius ekonominiais ir ūkiniais būsimos nepriklausomos Lietuvos klausimais. Kaip Santaros atsto- vas dalyvavo 1917 m. Lietuvių seime Petrograde. Čia rėmė kairiųjų partijų po- ziciją, kad Lietuvos ateitį reikėtų sieti su demokratizacijos procesais Rusijoje ir neskubėti vienašališkai siekti valstybės nepriklausomybės.
    [Show full text]
  • Keliauk Ir Pažink! Atkurtai Lietuvai
    Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 30 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m.
    [Show full text]
  • Baron Stasys Šilingas and the President
    chapter 6 Baron Stasys Šilingas and the President Born in 1885 and raised in a noble family in Vilnius, Stasys Šilingas inherited the title of Baron from his uncle Adomas. He studied law at Moscow University and, with his friend Ramūnas Bytautas, who was also from the nobility, acquired his Lithuanian consciousness from priests and peasants. In their political views the two friends were socialist nationalists. In his childhood, Šilingas had spoken only Polish, but he learned Lithuanian in two years, 1905–1907, and he enthusi- astically joined the activity of Lithuanian students. Like Smetona Šilingas took to worldly matters, seeking to arouse national consciousness and understand- ing, emphasizing not political but cultural activity. In 1910 Šilingas, with others, began to publish a liberal newspaper for young people, Aušrinė (Morning Star), and edited it himself. In 1911 he turned the editorship over to Petras Klimas. Having finished his law studies in 1912, Šilingas moved to Vilnius and won note as a journalist, a member of the Lithuanian Scientific Society, and a litera- ture and art critic. With the help of his wife Emilija Bytautaitė (his friend Bytautas’s sister), he converted his home into a history, literature and art salon, where 30–40 people would gather for lectures and reports. (Šilingas was per- haps the first Lithuanian to give his many daughters pagan, not Christian, names – Galinda, Vingra, Audronė, Rusnė, Raminta, Saulenė, Danguolė, Daiva, Laima.) Šilingas worked in the only Lithuanian bank – the Third Mutual Credit Society – and also in the Vilnius Land Bank; he helped Lithuanian painters; and he helped to collect and preserve the artistic work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.223 Through this activity he became acquainted with Smetona and worked with him in the Lithuanian Society to Help Those Suffering From War.
    [Show full text]
  • Erasmus+ Participatory Democracy, + Active Citizenship
    ERASMUS+ PARTICIPATORY DEMOCRACY, + ACTIVE CITIZENSHIP Juliaus Janonio gimnazijos žurnalas Europai Content: 2020 • Аbout us • Erasmus+ Projektas ,,Participatory democracy, + active citizenship” • Kovoje su Covid-19 • Lithuanian national holidays • Civic actions • Trip to Brussels • English debate club • English debate club • Student council • The Scout movement • National Law Knowledge Olympiad • Sports Committee • DOFE • Volunteering • Crossword • Vocabulary About us Gymnasium Profile Siauliai Juliaus Janonio Gymnasium is a state co-educational general secondary education school. It is located in Siauliai, the fourth largest city in Lithuania. 600 students are enrolled: 301 students in Lower-Secondary Study Programme (Forms I-II, age range 16 to 17 years) and 299 students in Upper-Secondary Study Programme (Forms III-IV, age range 18 to 19 years). 49 members of teaching staff and 4 assistance specialists are committed to developing inquiring, knowledgeable and caring young people. History of School Gymnasium is one of the oldest education institutions in Lithuania. It was established in 1825 in Svisločius (present Byelorussia). The idea to have a gymnasium in Siauliai came out in 1838. Siauliai area landlords applied to local authority and promised to raise funds for gymnasium building. The permission to transfer Svisločius Gymnasium to Siauliai was issued on September 11, 1845. In 1845 the construction of a two-story brick building was started and it was finished in 1850. In 1851 Boys’ Gymnasium (“Šavelskaja Mužskaja gimnazija“) started its work in Siauliai. In 1920 it was reorganised into Siauliai State Gymnasium and in 1928, after girls were separated and taught in a separate school, it was renamed Siauliai Authority Boys’ Gymnasium. During the years of Independent Lithuania, famous educators worked there, Lithuanian traditions were established, and students who later became famous science, arts and culture figures finished Gymnasium.
    [Show full text]
  • Dvasininkija 1918–1940 Metų Lietuvos Respublikos Enciklopediniuose Leidiniuose
    ISSN 1392-7450 BAŽNYČIOS ISTORIJA http://dx.doi.org/10.7220/1392-7450.45(73).3 SOTER 2013.45(73) Valdas SELENIS Lietuvos edukologijos universitetas Dvasininkija 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos enciklopediniuose leidiniuose Straipsnyje aptariami Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų reputacinio elito šaltiniai ir jų reikšmė įamžinant žy- miausius visuomenės veikėjus, taip pat jų atrankos kriterijai. Siekiant patikrinti hipotezę, kad didelę šio, enciklope- diniuose leidiniuose reprezentuojamo elito dalį sudarė dvasininkai, atliktas prozopografinis tyrimas. The article discusses the sources of reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918–1940 and their significance in the creation of the “Hall of Fame” for the most famous public figures, as well as their selection criteria. The author of this article had analysed encyclopedic publications in order to verify the hypothesis that a large part of biographical articles, in which the elite of the nation was represented, were dedicated to the clergy. Įvadas Šiame straipsnyje reputaciniu elitu laikomi ne tik žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybei ir tautai“, įtakingiausi visuomenės „garsūs žmonės“ (angl. men of fame), apdovanotieji premijomis, ordinais ir kitokiais įvertinimo atributais, bet visi asmenys, patekę į enciklopedijas ir „kas yra kas“ (who is who) pobūdžio leidinius. Kultūrologas Leo Braudy teigia, kad žymaus asmens reputaciją (fame) visuomenėje lemia keturi veiksniai: pats žmogus, jo pasiekimai, jų viešumas ir tai, kaip jie vertinami dabar1. Kaip reputaciją objektyvizuoti ir padaryti empirinio tyrimo objektu? Žymus prancūzų sociologas Pierre’as Bourdieu skyrė „išorinę“ ir „vidinę“ intelektualų reputaciją. Jo nuomone, „intelektualų laukas“ yra autonomiškesnis, jeigu vadovaujasi savomis vertybėmis, normomis, taisyklė- mis, nepriklausomai nuo „išorinės“ reputacijos ir žinomumo. Tačiau mokslininkai gali tirti, kaip atitinkamos profesijos žmonių „vidinę“ reputaciją vertino visuomenė2.
    [Show full text]
  • Metraštis XLIII
    307 Lietuvių kataLikų moksLo akademija METRAšTIS XLIII VILNIUS ● 2020 1 issN 1392-0502 Lietuvių kataLikų moksLo akademija Lietuvių kataLikų moksLo akademijos METRAšTIS XLIII VILNIUS, 2020 2 Projekto kodas: Nr. 09.3.3-esFa-v-711-01-0004 Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas Lkma metRaŠtis, t. XLiii / LCas aNNuaLs, vol. XLiii seRija a / seRies a RedakCiNĖ koLeGija Lkma akad. prof. dr. arūnas streikus (vilniaus universitetas, istorija) – redakcinės kolegijos pirmininkas doc. dr. Povilas aleksandravičius (mykolo Romerio universitetas, filosofija) Lkma akad. prof. habil. dr. danutė Gailienė (vilniaus universitetas, psichologija) Lkma akad. doc. dr. kęstutis Girnius (vilniaus universitetas, filosofija) Lkma akad. doc. dr. Liudas jovaiša (vilniaus universitetas, istorija) vysk. dr. algirdas jurevičius (vytauto didžiojo universitetas, teologija) dr. katarzyna korzeniewska-Wolek (nepriklausoma tyrėja ir vertėja, krokuva, Lenkija, sociologija) Prof. dr. kun. tadeusz krahel (Wyższe seminarium duchowne w Białymstoku, Lenkija, istorija) dr. Rasa mažeika (archives of Canada, toronto, kanada, istorija) Lkma akad. prof. habil. dr. irena Regina merkienė (Lietuvos istorijos institutas, etnologija) Lkma akad. prof. habil. dr. Guido michelini (università degli studi di Parma, italija, filologija) Prof. dr. algis Norvilas (saint Xavier universitetas, Chicago, JAV, psichologija) Lkma akad. prof. dr. kun. arvydas Ramonas (klaipėdos universitetas, teologija) Lkma akad. prof. dr. Paulius v. subačius (vilniaus universitetas, literatūrologija) Prof. dr. mindaugas stankūnas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Griffith university,a ustralija, biomedicina) Prof. dr. andrius valevičius (L’université de sherbrooke, kanada, filosofija) Prof. habil. dr. Rafał Witkowski (uniwersytet im. adama mickiewicza w Poznaniu, Lenkija, istorija) Lkma akad. dr. mikas vaicekauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, literatūrologija) – vyriausiasis redaktorius © Lkma, 2020 issN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, vilnius, 2020, t.
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Faktai Apie Vasario 16 D
    Faktai apie Vasario 16-osios Akto signatarus: Lietuvos valstybės atkūrimo akto projektą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas ir Mykolas Biržiška. Aktą pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai. Vyriausias signataras J.Basanavičius, jam buvo 67 metai. Jauniausiam signatarui Kaziui Bizauskui buvo 25 metai. Signatarų namų muziejus Jų buvo 20. Dvidešimt vyrų, turinčių skirtingas pažiūras ir 19 signatarų turėjo aukštąjį išsilavinimą. profesijas, bet siekusių vieno bendro tikslo – nepriklausomos ir Signatarai buvo: 7 teisininkai (S. Narutavičius, laisvos Lietuvos. Tai – to meto Lietuvos drąsuoliai, tautinio At- J. Šernas, P. Dovydaitis, M. Biržiška, A. Smetona, gimimo dalyviai – signatarai, kurie savo parašais 1918 m. vasario K. Bizauskas, J. Vileišis); 4 kunigai (V. Mironas, A. Petrulis, J. Staugaitis, 16-ąją įteisino vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Lietuvos K. Šaulys); 2 agronomai (A. Stulginskis ir D. Malinauskas); 2 finan- valstybės atkūrimo aktą. sininkai (J. Šaulys ir J. Vailokaitis); ambasadorius (J. Šaulys); istorikas (P. Klimas); medikas (J. Basanavičius); ekonomistas (J. Smilgevičius); inžinierius technologas (S. Kairys). Jonas Basanavičius Antanas Smetona (1851 11 23 – 1927 02 16) (1874 08 10 – 1944 01 09) Gimė Ožkabalių kaime Antanas Smetona gimė (Vilkaviškio raj.), valstiečio gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Baigęs gimnaziją, šeimoje, Ukmergės rajone. įstojo į Maskvos Universitetą Baigęs gimnaziją, toliau studi- – įgijo gydytojo specialybę. javo Sankt Peterburgo Univer- J. Basanavičius buvo pacientų siteto Teisės fakultete, priklausė gerbiamas medikas, atviras medicinos mokslo naujovėms. slaptai lietuvių studentų draugijai. A. Smetona 1902 m. atvyko į 1883 m. J. Basanavičiaus pastangomis pradėtas leisti, jo kurį laiką Vilnių, greitai iškilo kaip vienas aktyviausių lietuvių tautinio redaguotas, lietuviškas pasaulietinis kultūrinis laikraštis „Aušra“. judėjimo dalyvių. Smetonų šeimos butas Vilniuje tapo lietuvių Didelę gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo Bulgarijos pilietybę.
    [Show full text]
  • Atkurtai Lietuvai
    Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! 2 L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos 30 Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 3 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m.
    [Show full text]
  • KNYGA-JAV LIET 100.Indd
    JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 I. PIRMOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKOTARPIS. 1918-1940 m. 1. JAV lietuvių politinė veikla Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos valdžios pasitraukimas iš kraš- to davė impulsą ne tik Lietuvos, bet ir išeivijos lietuviams dėti pastangas atkurti savo valstybę. JAV lietuvių vadai savo veiklą sutelkė dviem svarbiausiomis kryptimis: a) skelbti straipsnius Lietuvos valstybingumo temomis ne tik lietuviškoje, bet ir angla- kalbėje spaudoje bei b) bandyti užmegzti ryšius su JAV valdžios struktūromis, sie- kiant būsimai nepriklausomai Lietuvai gauti paramos ir pripažinimo. Išeivijoje jau buvo pradėta vesti propaganda dėl karo nusiaubtos Lietuvos atstatymo, būtinumo remti kraštą pinigais, savanoriais kariais ir ūkio specialistais. Pastebimas iki tol ne- regėtas tautinis išeivijos pakilimas, nuoširdus grynorių siekis aukoti. Atsiranda viltis sugrįžti į laisvą Lietuvą. Karo meto laikotarpis JAV lietuviams dar labai svarbus, nes tuo metu galutinai susiformavo jų ideologinės srovės, padėti pagrindai bendriems veiksmams siekiant savo senajai Tėvynei nepriklausomybės ir paramos. Iki 1918 metų išeivijos darbus gana plačiai yra aprašęs ne vienas autorius (Stasius Michelso- nas, Antanas Kučas, Vincentas Liulevičius ir kiti). „Vienybėje – galybė“. Atvirutė, išleista New York‘e 1916 m. J. Skiriaus asmeninis archyvas 3 2 / JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais / 3 3 Vieninga kova už Lietu- vos nepriklausomybę 1918 metais JAV lietuvių Visuotinis seimas New York‘e. 1918 metų pradžioje pirmą kartą įvyko tai, ko siekė visa lietuvių išeivija – dvi įtakingiausios ideologinės srovės – katalikai ir tautininkai – pa- galiau nusprendė politinėje plotmėje veikti išvien. Kas galiausiai paskatino JAV lietuvių vadus ryžtis tam žingsniui? Tai JAV prezidento Woodrow Wilson‘o 1918 m. sausio 8 d.
    [Show full text]
  • Biržai Held on an Equal Footing with Vilnius, The
    Where did the Radziwiłł eagle alight? A short guide about the Biržai history 2020 When in Biržai, you are welcome to go boat- On the other ing on one of the two lakes – Širvėna or Kiluči- side of the ai. Lake Širvėna, located in the very Old Town lake lies the of Birzai, is the largest and oldest artificial romantic Astravas water pond in Lithuania, formed by damming manor, a the confluence of the two rivers that carved possession the city – the Apaščia and the Agluona. And of Count in another lake, Kilučiai, the agar, a floating Tyszkiewicz. water nut, is believed to have grown, a rare delicacy reserved for the rich, desired to be tasted by every guest of Dukes Radziwiłł. Have you by any chance heard anything about the agar from Lake Kilučiai? On one shore of the Širvėna stands the Biržai Fortress, built by Prince Krzysztof Mikołaj Radziwiłł, nicknamed “Piorun“ (The Thun- derbolt) (Lith.: Kristupas Mikalojus Radvila “Perkūnas“) in the 16th century. It was meant Biržai is a town in northern Lithuania, small to protect not only his Biržai domain but also should be noted that the Duchy of Biržai is Welcome to but majestic with its exceptional natural the northern border of the Grand Duchy of rightly called the largest and longest-lasting beauty, unique natural phenomena and rich Lithuania (GDL), only to be destroyed by the private estate in the history of the Grand history. The founders of the town of Biržai Swedes and later in history rebuilt by as many Duchy of Lithuania. Biržai – a town would rightfully be considered the Radziwiłłs, as three Radziwiłł generations.
    [Show full text]
  • Terra-8 2-D.Pdf
    TERRA JATWEZENORUM Jotvingių krašto istoriJos paveldo metraštis 2 DALIS AL Punsko „Aušros“ leidykla, 2016 TERRA JATWEZENORUM. Istorijos paveldo metraštis 2016 (8, 2 dalis) Programinė taryba Prof. hab. dr. Grzegorz Białuński, Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, dr. Nijolė Birgelienė, dr. Bronius Makauskas, Petras Maksimavičius, P.H.C. dr. Artūras Rukas Daujotis, grafas fon Derneck, Kęstutis Subačius, prof. hab. dr. Zigmas Zinkevičius Vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis Redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius Redakcijos sekretorė Nijolė Birgelienė Mokslinių straipsnių recenzentai Dr. Algimantas Katilius, kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis Kalbos redaktorės Birutė Burdinaitė-Ołów, Lidija Nevulytė Korektorė Birutė Burdinaitė-Ołów D a i l i n i n k ė (viršelio autorė) Taida Balčiūnaitė Vertėjos Nijolė Birgelienė, Rasa Monika Paransevičiūtė-Knyza, Daiva Valinčienė Rėmėjas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Fondas iš dalies remia rubrikas: Istorijos vingiuose, Po meno skliautais, Naujos knygos, Minėjimai Leidinio apimtis per projekto įgyvendinimo laikotarpį – 40 sp. l. Projekto apimtis per projekto įgyvendinimo laikotarpį – 23 sp. l. Leidinio antros dalies apimtis – 21 sp. l. Projekto antros dalies apimtis – 11,5 sp. l. Gauta parama per projekto įgyvendinimo laikotarpį – 10000 eurų. © Punsko „Aušros“ leidykla ISSN 2080-7589 Metraštį galima užsiprenumeruoti Punsko „Aušros“ leidykloje (Mickevičiaus 23), užsisakyti el. paštu – [email protected] arba tel. + 48 5161517. Dviejų dalių kaina 30 zl. Redakcijos adresas: TERRA JATWEZENORUM, ul. A. Mickiewicza 23, 16-515 Puńsk, tel. 48 87 5161410, tel./faks. 48 87 5161821, el. p. [email protected], http://terra.punskas. pl. Išleido, maketavo ir spausdino Punsko „Aušros“ leidykla, ul. A. Mickiewicza 23, 16-515 Puńsk. w w w. p u n s k a s . p l.
    [Show full text]