Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją!

Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio.

Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų.

Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“.

Švęskime keliaudami!

2 L A T 99 v 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I 13–29 J A Kudirkos 30 Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L

A B 3

4 Lietuvos Lietuvos rusų Signatarų namai Martyno Kuktos Gedimino pilies Jurgio ir Marijos nacionalinė dramos teatras spaustuvė bokštas Šlapelių namas- filharmonija muziejus

Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m. Paminklas Jurgiui ir Marijai filharmonija, 2016 delegatų 1917-09-21. Lietuvos 1917. LNM egzempliorius. LNM piešinys. Vytauto Didžiojo Šlapeliams Rasų kapinėse nacionalinis muziejus (LNM) karo muziejus (VDKM)

Aušros Vartų g. 5, Vilnius J. Basanavičiaus g. 13, Pilies g. 26, Vilnius Totorių g. 20, Vilnius Arsenalo g. 5, Vilnius Pilies g. 40, Vilnius Vilnius Kai mintis apie nepriklau- Kur buvo vienbalsiai Kasdienybė, peraugusi į Kur žodis tapo kūnu Metai prasideda Vėliavos Meilės ir knygyno istorija somybę ištarta garsiai išrinkti 20 iš 214 istoriją švente

Tuometinėje Miesto salėje, Nuo Didžiojo Vilniaus seimo XX a. pradžioje šis pastatas Tam, kad apie paskelbtą 1918 m. gruodį į Lietuvą įžen- Jurgį Šlapelį (1876–1941) pastatytoje Vilniaus dūmos lietuvius telkę visuomenės vei- priklausė pirkliui K. Štraliui, Lietuvos Nepriklausomy- gė Raudonoji armija. 1919 įsuko lietuvybės gaivinimo sprendimu kultūrinėms mies- kėjai 1915 m. įsteigė Lietuvių vieną iš butų jame nuomojosi bės Aktą sužinotų Lietuvos m. sausio pradžioje ji užėmė sūkuriai Mintaujos gimnazi- tiečių reikmėms, 1905 m. draugiją nukentėjusiems dėl Lietuvių draugija nukentėju- žmonės, signataro Petro Vilnių, sparčiai artėjo prie joje dabartinėje Jelgavoje. gruodžio 4–5 d. stiprėjantis karo šelpti. Pirmajam pasauli- siems dėl karo šelpti. 1918 m. Klimo iniciatyva jis buvo Kauno, kur persikėlė Lietuvos Ten jį globojo mokytojas lietuvių sąjūdis su broliais niam karui besibaigiant, drau- vasario 16 d. prie vis dar kabi- išspausdintas „Lietuvos aide“ Valstybės Taryba ir Ministrų J. Jablonskis, jis bendravo Vileišiais ir Jonu Basanavi- gijos komitetas ėmė planuoti nete tebestovinčio oda mušto Martyno Kuktos spaustuvė- Kabinetas. 1919 m. sausio su J. Tumu-Vaižgantu, P. Ma- čiumi priešakyje sušaukė Lietuvos valstybės atkūrimo stalo susirinko 20 Vilniaus je pasirašymo išvakarėse. 1 d. Lietuvos savanoriai šiotu, A. Smetona. J. Šlapelis Didįjį Vilniaus seimą, kuriame veiksmus. Jie atsišaukimais konferencijoje išrinktų Lie- Išliko apie 200 „Lietuvos Gedimino pilies bokšte iškėlė studijavo mediciną Maskvoje susirinko apie 2000 valsčiuo- kreipėsi į plačiąją visuomenę, tuvos Tarybos narių. Visiems aido“ egzempliorių, tuomet trispalvę. Jau sausio 6 d. bol- tam, kad po mokslų būtų se išrinktų lietuvių atstovų. išrūpino vokiečių valdžios buvo išdalyti plunksnako- išplatintų visoje Lietuvoje. ševikai iš trispalvės paliko tik nukreiptas dirbti į Lietuvą. Žmonės tiesiog netilpo pas- leidimą ir 1917 m. rugsėjo čiai, J. Basanavičius garsiai Nepriklausomybės paskelbi- raudoną. Antrąkart trispalvė Grįžęs rašė lietuvių spaudoje, tate ir būriavosi už durų, kur 17–21 d. sušaukė Vilniuje Lie- perskaitė Aktą ir pasirašė jį mo dieną okupacinė vokiečių suplevėsavo bokšte 1920 m. įsteigė lietuvių kalbos kursus, dabar šią vietą ir įvykį žymi tuvių konferenciją, kuri vyko pirmasis, o kiti pakviesti abė- valdžia nusiaubė spaustuvę, rugpjūtį, kai į Vilnių trumpam čia susipažino su būsimąja memorialinė grindinio lenta. Vilniaus lenkų bendruomenės cėlės tvarka. Jonas Vileišis o Martyną Kuktą (1875–1941) sugrįžo Lietuvos kariuomenė. žmona, pirmosios lietuviškos Seimas nusprendė „reika- lėšomis statytame Pohulian- (1872–1942) norėjo pasilikti kelias paras kalino areštinėje. Trečiąkart – 1939 m. spalį, operos „Birutė“ atlikėja Ma- lauti Lietuvai autonomijos kos teatre. Joje dalyvavę lietu- plunksnakočius kaip istorinę M. Kukta grįžo iš Sankt Pe- Lietuvai atgavus Vilnių. Ke- rija Piaseckaite (1880–1977). su Seimu Vilniuje, išrinktu viai ir save lietuviais laikę visų relikviją, tačiau buvo liepta terburgo į Vilnių dar 1904 m. tvirtąkart – 1944 m. balandį, 1906 m. jie atidarė knygyną, visuotiniu, lygiu, tiesiu ir valsčių atstovai vienbalsiai juos palikti kaip draugijos Padrąsintas Petro Vileišio kai ją iškėlė lietuvių kovinio kuris be pertraukos veikė slaptu balsavimu, neskiriant išrinko Lietuvos Tarybą ir ją nuosavybę. Pasirašę Aktą, si- ir remiamas brolio įrengė junginio savanoriai ir ilgam 40 metų. Nuolat persekioja- lyties, tautos, tikėjimo.“ Šie įgaliojo atkurti nepriklausomą gnatarai nusileido papietauti spaustuvę. Nuo 1911 m. ji vei- nuleido sovietų „išvaduoto- mi, Šlapeliai jautė pareigą įvykiai nebūtų įvykę, jei po valstybę su sostine Vilniumi į arbatinę apačioje, paskui iki kė Totorių gatvėje. Šiandien jai“. Nuo penktojo pakėlimo globoti lietuvybę Vilniaus ilgų darbo Bulgarijoje metų laikantis etnografinių sienų ir vėlaus vakaro dirbo – valsty- tai mena memorialinė lenta 1988 m. ji tebeplevėsuoja tautų katile. nebūtų grįžęs daktaras Jonas garantuojant tautinių mažu- bę dar reikėjo sukurti. ant pastato. iki šiol. Basanavičius (1851–1927). mų teises. www.slapeliumuziejus.lt www.lnm.lt/signataru-namai www.vilnius-tourism.lt www.lnm.lt/gedimino- www.filharmonija.lt www.rusudrama.lt pilies-bokstas 5 Šv. Mikalojaus Lietuvos teatro, Lietuvos banko Valstybinis Vileišių rūmų Rasų kapinės bažnyčia muzikos ir kino Pinigų muziejus Vilniaus Gaono ansamblis muziejus žydų muziejus

Šv. Mikalojaus bažnyčia, 2017 Lietuvos teatro, muzikos ir Pirmasis Valstybės banko Valstybinis Vilniaus Gaono Broliai Jonas, Petras, kino muziejus, 2009 valdytojas, lito tėvas Vladas žydų muziejus, 2017 Antanas ir Anupras Vileišiai, Jurgutis. LNM 1904. LNM

Šv. Mikalojaus g. 4, Vilnius Vilniaus g. 41, Vilnius Totorių g. 2/8, Vilnius Naugarduko g. 10/2, Vilnius Antakalnio g. 6, Vilnius Rasų g. 32, Vilnius

Lietuvių užuovėja marga- Talentui sienos negalioja Kaip skubėjome turėti Apie žydus, kovojusius už Petro Vileišio pakilimai ir Amžinųjų vilties lieps- taučiame Vilniuje savo valiutą Lietuvą ir ją kūrusius nesėkmės nelių kalneliai

Slaptą lietuvių inteligentų Iš Rusijos kilęs Mstislavas Nepriklausomos Lietuvos Paskelbus apie Lietuvos Pasvalio krašto ūkininkai Sovietmečiu rezistencija čia draugiją „Dvylika Vilniaus Dobužinskis (1875–1957) valiuta litas – Steigiamojo valstybės atkūrimą, žydai Vileišiai padovanojo Lietuvos žibėjo žvakučių liepsnelėmis apaštalų“ 1895 m. įsteigė nusipelnė Lietuvos pilietybės, Seimo nuopelnas. Jai aukso tiesiogiai ir netiesiogiai valstybės atkūrimui keturis ant dr. Jono Basanavičiaus būsimasis signataras D. Mali- kurdamas valstybės sim- atsargas Lietuva pradėjo dalyvavo visuose nepriklau- sūnus: Joną, Petrą, Antaną kapo. Jos degė su pagarba nauskas, subūręs 12 aktyvių bolius: šalies herbo „Vytis“ kaupti po 1919 m. suteiktos somybės karuose, rūpinosi ir Anuprą. Petras Vileišis visiems Rasose palaidotiems litvomanų. Jai priklausė ir eskizus, ordinus, pašto ir negrąžintos Vokietijos pa- labdara ir Lietuvos kariuo- (1851–1926), baigęs garsųjį valstybės kūrėjams. 2007 m. vienintelė moteris Felicija ženklus. Šio grafiko, tapytojo skolos ir pagal taikos sutartį menės šelpimu. Dalis žydų Sankt Peterburgo kelių spalį kapinėse pastatytas Bortkevičienė (1873–1945), ir scenografo Valstybės teatro su Tarybų Rusija atlygintos jaunuolių stojo savanoriais institutą, statė tiltus Rusijos simbolinis kapas-kenotafas Didžiojo Vilniaus seimo, pastatymams, Paryžiaus, žalos – 3 milijonų aukso į besikuriančią kariuomenę, imperijos platybėse, o uždirb- Vasario 16-osios Akto signa- Steigiamojo Seimo narė, mo- Londono, Niujorko operoms rublių, kurie buvo išlydyti ir o 1919 m. Joniškio mieste tus pinigus parsivežė į Vilnių tarams: 1941 m. prie Minsko terų organizacijų steigėja ir sukurtus darbus pripažino padėti į užsienio bankus. Lito sukūrė atskirą batalioną. Į ir pasistatė neobarokinius rū- sušaudytam K. Bizauskui, dalyvė. „Apaštalų“ atkakliais UNESCO „Pasaulio atminties“ tėvu įprasta vadinti Vladą Lietuvos Valstybės Tarybą mus. Šalia pastatytame name 1942 m. lageryje prie Jeka- laiškais Vilniaus vyskupui dar registras. Vilniečiai jo meilę Jurgutį (1885–1966), nes buvo pakviesti trys žymūs P. Vileišis išlaikė laikraščio terinburgo mirties bausme 1901 m. buvo gautas leidimas miestui įamžino subtiliu pa- kaip pirmasis 1922 m. rugsėjį žydų tautos atstovai: Nach- „Vilniaus žinios“ spaustuvę ir nuteistam P. Dovydaičiui ir Šv. Mikalojaus bažnyčioje minklu – bronziniu molbertu įsteigto Valstybės banko manas Rachmilevičius, Jo- redakciją, lietuvių draugijas 1953 m. nuo insulto mirusiam laikyti lietuviškas mišias. Jų priešais Tilto gatvę, kur jis vadovas sprendė naujos kūbas Vygodskis ir Simonas ir amatų mokyklas. Ilgainiui ir Vladimiro kalėjime palaido- lėšomis 1904 m. pradėtas tapė „Vilniaus vaizdų“ ciklą. valiutos įvedimo klausimus. Rozenbaumas. 1920 m. buvo lėšos išseko, jo verslą perėmė tam V. Mironui. leisti pirmasis lietuviškas Jo garbei sukurtas paminklas įsteigta Žydų tautos taryba. kitų lietuvių įsteigta įmonė dienraštis „Vilniaus žinios“. www.ltmkm.lt nulietas iš 75 tūkstančių išly- Iki 1924 m. veikė atskira Žydų „Vilija“, knygas perpirko www.vilnius-tourism.lt Bažnyčioje draugijos atmini- dytų 50 centų monetų, kurios reikalų ministerija. M. Šlapelienė. Jam pačiam mą įamžina raudono granito svėrė 450 kg. teko grįžti dirbti į Rusiją, medalis prie pat vienintelio www.jmuseum.lt tačiau būtosios sėkmės pa- Vilniuje paminklo Vytautui www.pinigumuziejus.lt kartoti nebebuvo galimybių. Didžiajam. www.llti.lt http://mikalojus.lt 6

Istorinė Lietuvos Steigiamojo Lietuvos Respublikos Lietuvos banko Vytauto Didžiojo Respublikos Seimo rūmai Ministrų Kabineto rūmai karo muziejus Prezidentūra rūmai (1919–1921)

Lietuvos Respublikos Prezidentūra Seimo nario pažymėjimas, 1922. Antrasis Lietuvos Ministrų Pirmasis Valstybės banko Pirmasis Karo muziejaus pastatas, Kaune, 1922. LNM Biržų krašto muziejus „Sėla“ Kabinetas, vadovaujamas pastatas Kaune. LNM 1919. VDKM M. Sleževičiaus, 1919. LNM

Vilniaus g. 33, Kaunas Gimnazijos g. 3, Kaunas Maironio g. 27, Kaunas Maironio g. 25, Kaunas K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Tarpukario dvasios namai Trumpa demokratiškosios Kova dėl valdžios laikui Banko rūmai – tikrosios „Pagaminti būsiančioms Lietuvos istorija nepavaldi sostinės atributas kartoms amžiną paminklą“

Kol ties Vilniumi vyko didžiųjų Šiame pastate savo istoriją 1920 m. Nepriklausomybės kovų peripetijo- Steigiamojo Seimo priimtų Nors ir kovodami trimis frontais, valstybių sienų stumdymas – Vo- pradėjo ir 1927 m. baigė demo- se netekus Vilniaus, 1919 m. sausio Piniginio vieneto ir Lietuvos banko vos spėję visuose Lietuvos pa- kietija traukėsi, bolševikinė Rusija kratinės Lietuvos Respublikos pradžioje šiame pastate įsikūrė įstatymų pagrindu 1922 m. spalio kraščiuose sutelktus savanorius žygiavo į Vakarus, Lenkija tam pagrindinis įrankis – Seimas. Visuo- į Kauną persikėlusios Lietuvos 2 d. Lietuvos bankas pradėjo savo pavadinti kariuomene ir aprūpinti aršiai priešinosi, – laikinąja Lietu- tiniai rinkimai į Steigiamąjį Seimą valdžios institucijos: Valstybės Ta- veiklą. Vyriausybei nesutikus besitraukiančių vokiečių karių vos sostine tapo Kaunas. 1919 m. vyko 1920 m. balandį ir yra žinomi ryba, Užsienio reikalų ministerija, perleisti moderniai įrengtų buvusių ginklais ir batais, 1919 m. gruodžio balandžio 4 d. Lietuvos Taryba kaip gausiausi Lietuvos istorijoje, Ministrų Kabinetai. 1919–1921 m. Rusijos valstybinio banko rūmų, 15 d. Lietuvos kariuomenės išrinko pirmąjį Lietuvos Prezidentą juose dalyvavo 90 proc. balsavimo čia posėdžiavo 5 Ministrų pradėta naujųjų rūmų statyba. Jų vado generolo leitenanto Prano Antaną Smetoną. Tikintis greitai teisę turinčių rinkėjų. Rūmuose Kabinetai. Iš viso nuo 1919 m. projektą kūrė tuomet vienin- Liatuko įsakymu laikinąja sostine atgauti istorinę sostinę Vilnių, demokratiškai Seimo dauguma iki 1926 m. gruodžio perversmo telis architektūros profesorius tapusiame Kaune buvo kuriamas nuo vokiečių okupacinės valdžios Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. buvo Lietuva išgyveno 13 Vyriausybių. M. Songaila, dalį detalių nužiūrėjęs Karo muziejus. Buvo siekiama išsikraustymo iki 1940 m. birželio išrinktas ir prisiekė A. Stulginskis, Trims iš jų vadovavo M. Sleževi- nuo konkursą laimėjusių, tačiau „pagaminti būsiančioms kartoms 15 d. sovietų okupacijos Preziden- o 1926 m. birželį – K. Grinius. Iš šių čius, penkioms – E. Galvanauskas, atrankos komisijos pripažintų per amžiną paminklą to, kaip Lietuva, to rezidencija ir kanceliarija tapo rūmų 1927 m. balandį A. Smetonos ministrų portfeliais mainėsi tie moderniais Prancūzijos architektų per amžius priešų varginta, nu- buvę carinės Rusijos atstovo Kau- nurodymu buvo paleistas Trečiasis patys aktyvūs politiniai veikėjai: projekto. Baldai ir iki šiol išlikę metė vergijos pančius ir su ginklu ne gubernatoriaus rūmai. Juose su LR Seimas. A. Voldemaras, J. Vileišis, M. Yčas, šviestuvai interjerui buvo užsako- rankose, per skausmus ir kovas šeimomis gyveno ir dirbo visi trys A. Stulginskis, J. Tūbelis, A. Tumė- mi Vakarų Europoje ir specialiai pasiekė nepriklausomybę.“ tarpukario prezidentai: Antanas www.diplomatiniskaunas.lt nas. Trumpiausiai, vos mėnesį, gaminami Lietuvoje. Įrengti liftai ir Smetona, gyvavo trečioji Prano Dovydaičio seifai puikiai veikia iki šių dienų. www.kariuomene.kam.lt ir Kazys Grinius. vadovaujama Vyriausybė. www.lb.lt/lietuvos_banko_ www.istorineprezidentura.lt www.diplomatiniskaunas.lt rumai_kaune_2

8 Vienybės aikštė Nacionalinis Lietuvos Respublikos K. Donelaičio gatvė Ūkio banko M. K. Ciurlionio dailės Ministrų Kabineto pastatas muziejus rūmai (1921–1940)

Paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Nacionalinis M. K. Čiurlionio Taikos derybų su Tarybų Rusija Memorialinė lenta Lietuvos Signataras Jonas Vailokaitis, laisvę“ atidengimas, 1921. VDKM dailės muziejus, 2017 delegacija, vadovaujama universiteto garbei apie 1920. LNM E. Galvanausko, 1920. LNM K. Donelaičio g., 2017

K. Donelaičio ir S. Daukanto V. Putvinskio g. 55, Kaunas K. Donelaičio g. 58, Kaunas K. Donelaičio g., Kaunas Laisvės al. 57, Kaunas gatvių sankirta, Kaunas Kaip turgaus dienos virto Ginklams žvangant Moderni valstybė – Kiek namų, tiek istorijų Tarpukario „naujieji lietuviai“ valstybinėmis šventėmis išsaugotas menas visų tautų namai

Aptvėrus Karo muziejaus pastatą, Dar vienas Steigiamojo Seimo Nuo 1921 m. iki 1940 m. šiame pas- K. Donelaičio gatvėje nuo 1919 m. Broliai sūduviai kunigas Juozas ir ankstesnė prekyvietė ir gyvulių nuopelnas – 1921 m. priimtas tate posėdžiavo dar 15 Ministrų Ka- kūrėsi iš Vilniaus perkeltos valdžios verslininkas bei signataras Jonas rinka buvo švelniai pervadinta M. K. Čiurlionio galerijos įstatymas, binetų. Iki 1924 m. juose buvo ski- institucijos, pirmosios užsienio Vailokaičiai – kūrybiško verslumo Muziejaus sodeliu, o 1921 m. spalį lietuviško meno išsaugojimo riami žydų reikalų ir gudų reikalų valstybių atstovybės, gyveno ir ir brolių bendrystės pavyzdys. jame atidengtas skulptoriaus Juo- kertinis akmuo. Laikinoji galerija ministrai be portfelio, pripažįstant dirbo įžymios tarpukario Lietuvos Jų verslo sėkmei finansinius zo Zikaro paminklas „Žuvusiems įsikūrė Ąžuolų kalne (buv. Kauno šių tautybių Lietuvos piliečių indėlį asmenybės: signataras S. Kairys, už- pagrindus padėjo 1912 m. įkurta už Lietuvos laisvę“, sudėtas iš meno mokykloje). Jos ekspozicijos ginant Lietuvos sienas, stiprinant sienio reikalų ministras S. Lozoraitis, „Brolių Vailokaičių bendrovė“, akmenų, atvežtų iš Nepriklauso- pagrindą sudarė Švietimo minis- savivaldą Lietuvos pakraščiuose, ministras pirmininkas M. Sleževičius, supirkdavusi ir vėliau lietuviams mybės kovų vietų. Šio paminklo terijos už 65 000 vokiečių aukso tvirtinant šalies ūkio pamatus. finansų ministras J. Dobkevičius. išsimokėtinai parduodavusi parce- pavyzdžiu pagerbti žuvusieji sava- markių iš S. Kymantaitės-Čiurlio- Paskutiniu žydų reikalų ministru K. S. Šaulys (1872–1964) – ilgiausiai liuojamų dvarų žemę. Nepriklau- noriai daugelyje Lietuvos miestelių nienės nupirkti 148 tapybos ir 35 9-ojoje Vyriausybėje buvo Simonas gyvenęs Vasario 16-osios Akto si- somoje Lietuvoje ji veikė kaip Ūkio kapinių. Neilgai trukus aikštė grafikos M. K. Čiurlionio kūriniai. Rozenbaumas, Lietuvos Valstybės gnataras, Steigiamojo Seimo narys, bankas. Broliams priklausė plytų buvo pavadinta Vienybės vardu Iki naujojo galerijos pastato atida- Tarybos narys, Steigiamojo Seimo 1922 m. pasitraukęs iš aktyvios ir čerpių gamybos AB „Palemo- ir tapo miestiečių švenčių vieta. rymo 1925 m. gruodį jos fonduose žydų frakcijos atstovas, Lietuvos politinės veiklos ir iki 1944 m. profe- nas“, maisto produktų eksporto Nuo 1922 m. ten renkamasi sutikti buvo sukaupta 4250 etninio ir žydų tarybos pirmininkas. Ypač soriavęs Lietuvos (vėliau – Vytauto AB „Maistas“, tekstilės importo ir Naujųjų metų. Nuo 1923 m. šalia J. dekoratyvinio meno eksponatų. svarus buvo jo dalyvavimas Didžiojo) universitete ir Kauno eksporto įmonė „Urmas“, žemės Zikaro sukurtų biustų prie lietuvių pirmosiose Lietuvos diplomati- kunigų seminarijoje. Vėliau emigra- ūkio mašinų gamybos AB „Me- tautinės savimonės ištakų stovė- www.ciurlionis.lt nėse misijose: Paryžiaus taikos vo ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą talas“, vila „Anapilis“ Palangoje, jusiems S. Daukantui ir V. Kudirkai konferencijoje 1919 m. ir Lietuvos Šv. Brigitos vienuolių namuose Paežerių dvaras Vilkaviškio rajone. priešais paminklą radosi valstybės bei Tarybų Rusijos taikos sutarties Lugane, Šveicarijoje. Ten atminimo Brolių iniciatyva buvo įsteigtos kūrėjų alėja. derybose 1920 m. lentoje įspausti jo žodžiai: „Tėvynės Ūkio banko stipendijos gabiems ilgesio kankinamas, bet nepraradęs Lietuvos universiteto studentams, www.visit.kaunas.lt www.diplomatiniskaunas.lt vilties, kad Lietuva vėl prisikels lais- jų dėka tapo gajos mecenatystės ir vam, nepriklausomam gyvenimui.“ šalpos tradicijos.

www.visit.kaunas.lt www.visit.kaunas.lt 9 Lietuvos Kauno Signataro Petro Signataro Kazio Aleksoto Panemunės ir universitetas mečetė Klimo gyvenamasis Bizausko namas aerodromas ir Petrašiūnų namas Žaliakalnyje aviacijos dirbtuvės kapinės

Pirmasis LU rektorius Jonas Kauno mečetė, 2007 Bronislavos ir Petro Klimų namas. Signataras Lietuvių pilotai prie vokiečių Šimkus, 1922. LNM Fotografijos originalas saugomas . LNM lėktuvų (pirmas – KTU muziejaus fonduose A. Gustaitis), 1919. VDKM

A. Mickevičiaus g. 37, Totorių g. 6, Kaunas Vaižganto g. 25, Kaunas Vydūno al. 2, Kaunas Veiverių g. 132, Kaunas Tylos g. 10, Kaunas Kaunas Nes valstybei reikėjo Padėka Lietuvos totoriams Kur gyveno Lietuvos diplo- Mirties bausmė už meilę Atsitiktinumas, nulėmęs Panemunės kapinės: mokslo šventovės matijos krikštatėvis, išgelbė- Lietuvai Lietuvos aviacijos istoriją Prezidento A. Stulginskio jęs Vasario 16-osios Aktą? amžinojo poilsio vieta Netekus Vilniaus ir jo univer- Kauno centre stovi vienintelė Jauniausias Vasario 16 d. Stepono Dariaus ir Stasio siteto, Lietuvos šviesuomenė Lietuvoje mūrinė mečetė – Signataras Akto signataras Kazys Bizaus- Girėno aerodromas šiandien Kapinės iš toli mojuoja lėktu- per trumpą laiką suorganiza- daugiakultūrės Lietuvos (1891–1969) – teisininkas, kas (1892/3–1941) suklastojo supažindina su šalies avia- vų propelerių sparnais – čia vo Aukštuosius kursus, kurie simbolis. Mečetę čia buvo diplomatas, istorikas, net 4 gimimo metus, kad galėtų cijos istorija. Generolas An- tarpukariu buvo laidojami veikė dabartinės Maironio suplanuota pastatyti 1930 m., kartus patyręs politines repre- dalyvauti 1917 m. Vilniaus tanas Gustaitis (1898–1941), žuvę lakūnai. Sovietmečiu universitetinės gimnazijos minint Vytauto Didžiojo sijas, gestapo kalintas 18-oje lietuvių konferencijoje. Į Lietuvos aviacijos legenda, mirusį prezidentą, signatarą klasėse. 1922 m. vasario 16 d. 500 m. mirties metines. Inicia- Europos kalėjimų, išgyvenęs lietuvybės gaivintojų gretas buvo vienas pirmųjų aviacijos Aleksandrą Stulginskį buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo tyvą parėmė A. Voldemaro va- Sibiro lagerių žiaurumus. įsisuko Mintaujos (dabar karininkų šalyje. 1920 m. leista laidoti tik atskirai nuo nutarimu jie tapo Lietuvos dovaujama Vyriausybė, meče- Vasario 16-osios išvakarėse jis Jelgava) gimnazijoje. Tapęs antroje pusėje kaip pirmosios kitų garsių tarpukario Lietu- universitetu, kurį tarsi korį tės atidarymas įvyko 1933 m. slapčia išspausdino ir išplatino švietimo ministru rengė lietuviškos karinės eskadrilės vos asmenybių. lipdė A. Smetona, Maironis, liepos 15 d., minint Žalgirio kelis šimtus „Lietuvos aido“ eg- Švietimo įstatymą, numačiusį narys A. Gustaitis dalyvavo, J. Tumas-Vaižgantas, broliai mūšio metines. Besikuriant zempliorių su Nepriklausomy- privalomą keturių klasių mūšiuose su lenkais, kai M. Gimbutienės g. 28, Biržiškos, K. Būga, J. Jablons- nepriklausomai Lietuvos vals- bės Akto tekstu, kad okupacinė išsilavinimą, steigė pradžios vieną dieną kildamas su Kaunas kis, T. Ivanauskas, M. Rome- tybei 1918–1923 m., totoriai vokiečių valdžia jų nespėtų mokyklų tinklą, įkūrė užduotimi bombų pakrautu ris. Signataro J. Vailokaičio aktyviai stojo į savanorius, kai konfiskuoti. Derybininko pradžios mokyklos mokytojų lėktuvu nukrito ir tik per Petrašiūnų kapinės: iniciatyva Ūkio bankas įsteigė kurie iš jų, kaip antai broliai talentas ir žinios atvedė jį prie kursus ir seminariją. Jo klaidą nesprogus bomboms tarpukario šviesuomenės stipendijų fondą gabiems Kalinos, pulkininkas leitenan- jaunos valstybės diplomatijos vadovaujama komisija sukūrė liko gyvas. „Antanas nori būti panteonas studentams, o Aleksote buvo tas Aleksandras Makulavičius, ištakų: jis su pirmąja A. Volde- teisinius pamatus ir Lietuvos ore“ (ANBO) – taip buvo pava- nupirktas 16 ha sklypas bū- tapo aukšto rango Lietuvos maro vadovaujama Lietuvos universitetui. 1941 m. birželį dinti A. Gustaičio nuo 1925 m. Šiose kapinėse lenkiame gal- simiems Fizikos ir chemijos karininkais. delegacija išvyko į pirmąją K. Bizauskas buvo sušaudytas konstruojami devynių tipų vas tarpukario Lietuvos inteli- instituto rūmams. diplomatinę misiją Paryžiaus Baltarusijoje pakeliui į Rusi- lėktuvai. gentijai ir meno kūrėjams. Čia www.islamasvisiems.lt/ konferencijoje, o grįžęs ėmėsi jos gilumą. ilsisi trys signatarai – P. Klimas, www.lsim.lt kategorija/kauno-mecete organizuoti diplomatinį Lietu- www.lam.lt S. Banaitis ir S. Kairys, kelios vos atstovavimą. www.lsim.lt Lozoraičių kartos, P. Urbšys, V. Landsbergis-Žemkalnis, www.visit.kaunas.lt S. Kymantaitė-Čiurlionienė. 10

Dūkštos. Neries Musninkai. Širvintos. Paminklas Giedraičiai. Paminklas Dotnuva. Paminklas regioninis parkas Švč. Trejybės Žuvusiems už Lietuvos Karžygiams, žuvusiems Klaipėdos sukilimo bažnyčia nepriklausomybę už Lietuvos laisvę dalyviams

Lietuvių pasieniečiai prie Neries, Alfonsas Petrulis su tėvais ir Mūšis ties Širvintomis dailininko Generolas Klaipėdos sukilimo dalyviai, 1928. Neries regioninio parko broliais, 1918. LNM akimis, 1934. VDKM Liucijanas Želigovskis. VDKM 1923. VDKM direkcija

Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilniaus g. 3, Musninkai, Vilniaus g. 108, Širvintos Paežerių g. 2, Giedraičiai, Dotnuva, Kėdainių r. sav. Vilniaus r. sav. Širvintų r. sav. Molėtų r. sav. Gyvenimas dviejose demar- Signataro Alfonso Petrulio Istorija apie Lietuvos žvalgę Kovose su Liucijano Želigovskio Kodėl čia įamžintas Klaipėdos kacinės linijos pusėse tribūna Libą Mednikienę pajėgomis vardas?

Regioninis parkas yra įsikūręs Musninkai – didžiųjų Nepriklau- Kovų su L. Želigovskio kariuomene Giedraičių ir Širvintų pavadinimai Klaipėdą ir Akademijos miestelį abiejose buvusios demarkacinės somybės kovų kryžkelė, miestelį metu Širvintos atsidūrė įvykių cen- minimi kartu didžiajame Lietuvos prie Dotnuvos sieja tai, kad 1923 m. linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos pu- siaubė svetimos kariuomenės: tre. 1919 m. miestelis buvo užimtas, istorijos pasakojime apie mūšius sausį vykusiame Klaipėdos sukilime sėse. Vykstant Nepriklausomybės 1918 m. juos užėmė bolševikai, 1920 m. lapkritį po Lietuvos kariuo- dėl Vilniaus prieš L. Želigovskio dalyvavo mokytojo V. Ruokio vado- kovoms, ji keitėsi keturis kartus. 1919 m. – Lenkijos kariuomenė, menės laimėjimo vėl prijungtas kariuomenę. 1920 m. spalį sulaužy- vaujamas 71 tuometinio Dotnuvos Paskutinį kartą 1923 m. vasarį ją o 1920 m. lapkritį ties Musninkais prie Lietuvos, o pasirašius paliaubų dama Suvalkų susitarimą ji užėmė technikumo šaulys. Lietuvoje labai nustatė Tautų Sąjunga, ji galiojo vyko Lietuvos kariuomenės ir Len- sutartį pateko į neutraliąją zoną. Vilnių ir žygiavo gilyn į Lietuvos nedaug Klaipėdos sukilimo įam- kaip siena tarp valstybių iki pat kijos kariuomenės dalinių kovos. Širvintų žydė Liba Mednikienė teritoriją. Lapkritį ties Giedraičiais žinimo pavyzdžių, o dotnuviečiai 1939 metų. Musninkų bažnyčios šventoriuje (1875–1941/42) pasinaudodama ir Širvintomis vyko aršūs mūšiai, pastatė šį paminklą dar 1924 m. Ji iš esmės pakeitė vietinių gyven- palaidotas paskutinius metus pažintimis L. Želigovskio štabe generolo Silvestro Žukausko Penkias tonas sveriantis akmuo tojų kasdienybę. Senovinis gatvinis čia kunigavęs signataras kunigas rinko ir perduodavo Lietuvos ka- vadovaujamai lietuvių kariuomenei buvo rastas Dotnuvėlės upelyje, Grabijolų kaimas, Neries viduriu Alfonsas Petrulis (1873–1928). Jis riuomenei svarbią žvalgybinę me- pavyko sustabdyti invaziją ir pa- technikumo studentų pastangomis nubrėžus demarkacinę liniją, buvo gimė Biržų r., mokėsi Šiauliuose, džiagą, jos namuose buvo saugomi siekti paliaubas, laikinai nustatant iškeltas ir iškilmingai pašventintas. padalytas pusiau. Dešiniajame Panevėžyje, Kaune, Lvove, kuniga- lietuvių karių sprogmenys ir pinigai. neutraliąją zoną, į kurią pateko ir Paminklas išgyveno sovietmetį, nes krante įsikūrė lenkų, o kairiajame vo Vilniuje, Joniškyje, Maišiagaloje, Už šią veiklą L. Mednikienė 1928 m. šie miesteliai. Pergales įamžina sovietų valdžios buvo suprastas Lietuvos pasieniečiai. Atsirado Marcinkonyse, Baltarusijoje, visur buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus paminklai Širvintose ir Giedraičiuo- kaip pergalės prieš vokiečius tradicija konkuruoti švenčių rūpinosi lietuvių kalbos mokymu ir ordinu, o 1929 m. – Nepriklausomy- se, šis išgyveno visą sovietmetį. Pa- memorialas. smagumu. įtvirtinimu. bės medaliu. sienio istorijas pasakoja Giedraičių mokykloje įrengtas muziejukas. www.kedainiutvic.lt www.neriesparkas.lt www.giedraiciai.moletai.lm.lt

12 Taučiūnai. Kėdainiai. Užulėnis. Prezidento Užugiris. Troškūnai. Povilo Lukšio žūties Krašto muziejus A. Smetonos gimtoji sodyba Prezidento Antano Šaulių sušaudymo vietos memorialas ir muziejus gimnazijoje Smetonos dvaras atminimo lentelė

Povilo Lukšio žūties vieta, 1929. Kėdainių savanoriai, 1919. VDKM Signataras, prezidentas Antanas Užugirio kiemas tada ir dabar. Atminimo lentelė ant buvusios Kėdainių krašto muziejus Smetona, apie 1930. LNM Prezidento A. Smetonos dvaras mokyklos prie bažnyčios, 2016

Taučiūnai, Kėdainių r. sav. Didžioji 19, Kėdainiai A. Smetonos g. 20, Užulėnio k., Dvaro g. 3, Užulėnio k., K. Inčiuros g., Troškūnai, Ukmergės r. sav. Ukmergės r. sav. Anykščių r. sav. Auka pergalei Kaip lietuviai su saksų savano- Gaisruose paskendusi istorija Kas tas smetonmetis? Lietuvių šaulių sušaudymo riais kovėsi prieš bolševikus siena

Bolševikinė Rusija buvo vienas Kėdainiai – kovų su Raudonąja (1874–1944) Antanas Smetona – viena priešta- Troškūnai žinomi bernardinų aršiausių jaunos Lietuvos išorės armija epicentras. 1919 m. pradžio- užaugo nedidelėje Užulėnio ringiausių XX a. Lietuvos asmeny- vienuolyno ansambliu ir prava- priešų. 1919 m. vasarį Raudonoji je bolševikai Lietuvoje kontroliavo sodyboje, joje visus septynis vaikus bių, visų metų prezidentavimu ir žiuojančiu siauruku. O 1920 m. armija pasiekė Kėdainius ir taikėsi į jau daugiau nei pusę šalies terito- rašto pramokė tėvas. Antanui kaip perversmu kėlęs daug diskusijų. lapkritį Troškūnai buvo patekę į Kauną. Povilas Lukšys (1886–1919) rijos, kėsinosi užimti ir Kauną. Va- gabiausiam, bet silpniausiam prie Lėno ežero pakrantėje, netoli L. Želigovskio inicijuoto puolimo dar 1918 m. Kėdainių apylinkėse sario 8–10 d. prie Kėdainių kulkos- darbų teko laimė „eiti į kunigus“. A. Smetonos gimtosios sodybos Širvintų ir Giedraičių kryptimi surinko savanorių būrį. Būtent jie vaidžiais bei artilerija ginkluotus Jis mokėsi Taujėnuose, Liepojoje, Užulėnyje, 1934 m. Prezidento verpetą. Vykstant mūšiams lenkų žvalgė bolševikų pozicijas ir artino- bolševikų dalinius pasitiko lietuvių Palangoje, stojo į Kauno semina- 60-ojo gimtadienio proga Tautos kariai ties Troškūnais pralaužė si prie Taučiūnų kaimo, pastebėję savanorių pajėgos, pastiprintos riją, tačiau galiausiai pasirinko Vado jubiliejaus dovanos komiteto lietuvių gynybinę liniją, pateko juos bolševikai iš arti atidengė gerai ginkluotų specialiai kovai teisės studijas Peterburge. 1944 m. iniciatyva Lietuvos žmonių surink- į užnugarį ir užėmė miestelį. Čia smarkią ugnį. Pirmasis krito kulkų prieš bolševikus rengtų Saksonijos per paslaptingai kilusį gaisrą tomis lėšomis buvo nupirktas ir suėmė penkis lietuvių šaulius, iš- pervertas Povilas Lukšys. Žvalgai kareivių. Jų dėka Raudonajai sudegė gimtoji prezidento sodyba. Prezidentui padovanotas žemės rikiavo prie Šaulių sąjungos štabo atsišaudydami atsitraukė. 1929 m. armijai buvo suduotas smūgis, Tais pačiais metais gaisro metu sklypas. Prezidento šeima čia ir sušaudė. 1928 m. ant tos sienos žūties vietoje kėdainiečiai pastatė išgelbėti Kėdainiai ir užkirstas savo namuose Klivlande, JAV, žuvo pasistatydino vasaros rezidenciją – atidengta memorialinė lenta. Ji architekto Vytauto Landsber- kelias tolesnei bolševikų invazijai ir pats A. Smetona. Užugirio kiemą, išpuoštą Sofijos sovietmetį pralaukė vienuolyne, o gio-Žemkalnio suprojektuotą į Lietuvą. Už pagalbą kai kurie vo- Smetonienės rožynais ir supamą atgavus nepriklausomybę vėl grą- paminklą, skulptorius Bronius kiečių karininkai buvo apdovanoti www.ukmergeinfo.lt antaninių obelų sodų. Šiandien čia žinta į ankstesnę vietą. Troškūnų Pundzius sukūrė jo biustą, jis stovi Vyčio Kryžiaus ordinu. atkurta smetonmečio nuotaika. kapinėse ilsisi „Dvylikos Vilniaus Kaune prie Nežinomo kario kapo. apaštalų“ narė, viena garsiausių www.kedainiumuziejus.lt www.ukmergesmuziejus.lt laikmečio moterų Felicija Bortke- www.kedainiutvic.lt vičienė.

www.infoanyksciai.lt

13 Panevėžys. Panevėžys. Paliukai. Joniškėlis Pasvalys. kraštotyros Paminklas Savanorių Juozo Zikaro Krašto muziejus muziejus vadui Jonui Variakojui gimtinė

Orkestras prie Panevėžio teatro, Panevėžio bataliono vėliava. Juozo Zikaro gimtoji klėtis, Joniškėlio mirties batalionas Savanoris Slyvauskas, kėlęs 1920. Panevėžio krašto muziejus VDKM 2016 su Antanu Stapulioniu, vėliavą Gedimino pilies bokšte, 1919. VDKM 1919. VDKM

Vasario 16-osios g. 23, Nepriklausomybės a., Paliukai, Panevėžio r. sav. Joniškėlis, Pasvalio r. sav. P. Avižonio g. 6, Pasvalys Panevėžys Panevėžys Apie asmenybių svarbą ir jėgą Šiandien pamiršto talento Nuo kaimo pirkios iki tautinio Miestelis, nulėmęs Nepriklau- Kaip pasvaliečiai 1919 metais istorija modernizmo somybės kovų įvykius Šiaurės Vilniuje trispalvę kėlė Lietuvoje Atskiroje muziejaus ekspozicijoje Patyręs karininkas Jonas Variakojis Mažutėje Paliukų kaimo pirkelėje Pasvalieciai sudare dauguma tarp „Panevėžys Lietuvos Respublikos (1892–1963) savanoriu 1918 m. gimė garsiosios „Laisvės“ kūrėjas 1918 m. pabaigoje, Lietuvos dešimties savanoriu, pirma karta metais (1918–1940)“ – didelio įstojo į Lietuvos kariuomenę ir Juozas Zikaras (1881–1944), tarpu- Vyriausybei paraginus kurti savi- Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, miesto su užauginta pramone, ministro įsakymu buvo pakvies- kario Lietuvos skulptorius, padėjęs valdą, Joniškėlio gyventojai subūrė 1919 m. sausio 1 d. iškelusiu Lietu- signatarų įsteigtomis mokyklo- tas sudaryti Panevėžio srities besikuriančiai valstybei įgauti vietos apsaugos būrį ir palaipsniui vos trispalve. Jau po šešiu dienu mis, teatru, turtingu kultūriniu apsaugos būrį. Į pirmąjį Panevėžio savo modernią estetinę simbolinę iš vokiečių perėmė apskrities val- sostine užeme bolševikai, o tris- gyvenimu, istorija. Muziejus apskrities apsaugos karinio dalinio formą. Su J. Jablonskio ir G. Petke- dymą. Šioji savivalda dar vadinta palve buvo išniekinta: nuo veliavos miesto verslininkų Moigių šeimos kvietimą atsiliepė tik 9 žmonės. vičaitės-Bitės finansine pagalba Joniškėlio respublika. 1919 m. nupleštos geltona ir žalia spalvos, namuose veikė jau nuo 1925 m. Jų entuziazmas lėmė tai, kad vyrų jis išvyko mokytis į Peterburgą. pradžioje Joniškėlis pateko į kovų palikta tik raudona. Atsinaujinu- Panevėžys didžiuojasi savanorių būrys išaugo į kuopą, vėliau tapo Garsioji „Laisvės“ skulptūra buvo su bolševikais sūkurį. Partizaninę siame Pasvalio krašto muziejuje vadu Jonu Variakoju (1892–1963), Panevėžio batalionu ir galiausiai – kuriama Panevėžyje. Pirmasis jos kovos taktiką perėmę savigynos eksponuojamos šiu ivykiu nuotrau- kuris užaugino savanorių būrį Lietuvos karaliaus Mindaugo pėsti- variantas buvo trumpu, lengvu būriai, pasivadinę mirties bata- kos ir kiti eksponatai, padovanoti iki bataliono ir 1919 m. kovą bei ninkų pulku. Jis apgynė 800 kv. km drabužiu, tik konservatyviai lionais, persekiojo Raudonosios veliava kelusio karininko Jono gegužę kartu su užsilikusiais po teritoriją, paėmė į nelaisvę per Panevėžio visuomenei spaudžiant, armijos dalinius. Jų išlaikymu rūpi- Nistelio artimuju. karo vokiečių kareiviais du kartus 400 raudonarmiečių. Po 1926 m. statula buvo „aprengta“ kojas nosi vietos žmonės ir patys kariai. išstūmė iš Panevėžio bolševikus ir perversmo Antanas Smetona jį sky- dengiančia suknia. Toje pačioje Nuo 1919 m. pavasario jie saugojo www.pasvaliomuziejus.lt bermontininkus. rė susisiekimo ministru, dar vėliau Kauno Vienybės aikštėje stovi jo ir apie 60 km ilgio fronto liniją su jam buvo patikėta Krašto apsaugos architekto V. Dubeneckio sumany- bolševikais. Būriams vadovavo www.paneveziomuziejus.lt ministerija. tas paminklas „Žuvusiems už Lie- karininkas Antanas Stapulionis. tuvos laisvę“, sudėtas iš akmenų, Ilgainiui jie buvo prijungti prie www.panevezysinfo.lt surinktų Nepriklausomybės kovų Lietuvos kariuomenės. vietose. www.pasvaliomuziejus.lt www.panevezysinfo.lt

14 Pasvalys. Biržų krašto Nemunėlio Radviliškis. Obeliai. Červonka. Paminklas Petrui muziejus „Sėla“ Signataro Jokūbo Laisvės kovų Savanorių Vileišiui Šerno gimtinė istorijos muziejus kapinės

Broliai Jonas, Petras, Antanas ir Martynas Yčas, 1919. Biržų krašto Signataras Jokūbas Šernas, 1920. Pirmoji Lietuvos Respublikos Baltarusių kavaleristai, kovoję Anupras Vileišiai, 1904. LNM muziejus „Sėla“ Biržų krašto muziejus „Sėla“ Konstitucija, 1922. LNM su lietuviais prieš bolševikus, 1919–1920. VDKM

P. Vileišio g. 7, Pasvalys J. Radvilos g. 3, Biržai Nemunėlio Radviliškis, Vytauto g. 18, Červonka, Eglainės valsčius, Biržų r. sav. Obeliai, Rokiškio r. sav. Latvija Kas gi tie Vileišiai? Apie biržietį, kuris Lietuvai Kas sieja Nemunėlio Radviliškį Klaidūs tapatybių keliai Lietuvių ir baltarusių kariams, paskolas iš Vokietijos rūpino ir Holivudą? petys petin atgulusiems amžinojo poilsio Latvijoje Pasvalio krašto Medinių kaimo Muziejus buvo įkurtas švenčiant Jokūbas Šernas (1888–1926) – Prie Obelių, Bagdoniškio dvare, ūkininkai Vileišiai padovanojo Nepriklausomybės 10-metį. Šis Vasario 16-osios Akto signataras, gimė garsus tarpukario Lietuvos „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad Lietuvos valstybės atkūrimui kraštas turtingas asmenybių, priklausęs evangelikų reforma- teisininkas, konstitucinės teisės mes žuvome už Tėvynę...“ – to- keturis sūnus: tėvų ūkį paveldėjusį čia gimė signatarai J. Šernas, tų bažnyčiai. Jis baigė teisės kūrėjas, Lietuvos nepriklauso- kiais žodžiais Červonkos kapinėse sumanų ūkininką Anuprą, gydy- A. Petrulis, Ministras Pirmininkas mokslus Peterburgo universitete, mybės rėmėjas Mykolas Romeris stovintis paminklas pasitinka toją, švietėją, lietuviškų draugijų E. Galvanauskas, profesorius, grįžęs redagavo „Lietuvos žinias“, (1880–1945). Jis kėlė diskusijoms visus, atėjusius pagerbti lietuvių Vilniuje steigėją, pirmosios lietu- švietimo entuziastas J. Yčas, įsitraukė į Draugijos nukentėju- tautinio apsisprendimo idėjas. Jis ir baltarusių karių, kovojusių viškos dailės parodos organizato- finansininkas M. Yčas, karininkas siems dėl karo šelpti veiklą, buvo pats – puikus pavyzdys, kaip kalba už Lietuvą prieš bolševikus ir rių Antaną, Lietuvos Nepriklauso- J. Nastopka, generolas K. Ladiga. išrinktas į Lietuvių konferenciją paremtas lietuvių tautiškumas bermontininkus 1919–1920 m. mybės Akto signatarą, teisininką, Tarpukario Lietuvos finansų mi- Vilniuje, kartą buvo ministru be atskyrė lenkakalbius Lietuvos bajo- Memorialas Latvijoje atidengtas Kauno burmistrą ir reformatorių nistras Martynas Yčas (1885–1941) portfelio. J. Šernas mirė 1926 m. rus. Tokia situacija jį skatino kurti dar 1932 m., dalyvaujant Lietuvos Joną, gabų inžinierių, vieną nusipelnė Lietuvai sudėtingu metu Vos metai iki mirties signatarui unikalias tapatybės formas, savo ir Latvijos karinėms vadovybėms, Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, (1918–1919 m.) išrūpindamas iš gimė sūnus Jokūbas Bernardas lenkiškumą aiškiai atribojant nuo jis išstovėjo per visą sovietmetį. Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, Vokietijos 130 milijonų markių Šernas, Prancūzijoje ir pasaulyje didžiosios Lenkijos ir paremiant Červonkoje palaidoti kariai, žuvę mecenatą Petrą. Būtent jo garbei paskolą. Dėl sumanių derybinių žinomas aktorius, vadintas Žako LDK tradicijomis. Teisininkas buvo Daugpilio fronte, kur lietuviai, pastatytas paminklas prie Petro sugebėjimų sutartys su Vokietija Šerno vardu. Jis sukūrė vaidmenis Vytauto Didžiojo universiteto latviai ir baltarusiai drauge kovėsi Vileišio gimnazijos, jo autorius – buvo pasirašytos be konkrečių daugiau nei 90 Europos ir Holivudo rektorius, Vyriausiojo Tribunolo prieš bolševikus. skulptorius Vincas Grybas. įsipareigojimų, prisidengus karo kino juostų. teisėjas. nuostoliais ir infliacija, paskolos www.pasvaliomuziejus.lt Vokietijai nebuvo grąžintos. www.visitbirzai.lt www.obeliai.eu/istorija/ lankytinos-vietos/muziejus www.birzumuziejus.lt

15 Zarasų Stelmužės Utenos Švenčionys. Zalavas. krašto muziejus ąžuolas kraštotyros muziejus Nalšios muziejus Juzefo Pilsudskio gimtinė

Mūšiai su bolševikais Daugpilio Stelmužės ąžuolas, 2014 Utenos Utenio aikštė tarpukariu. Lenkų kariai Švenčionyse, 1919. Ąžuolas Juzefo Pilsudskio fronte, 1919. VDKM Utenos kraštotyros muziejus VDKM gimtinėje, 2016

D. Bukonto g. 20, Zarasai Stelmužės k., Zarasų r. sav. Utenio a. 3, Utena Laisvės a. 1, Švenčionys Zalavas, Švenčionių r. sav.

Kaip krito paskutinė bolševikų Mes turime teisę juo didžiuotis Kokia signataro Stepono Kairio Gyvenimas kitoje demar- Kodėl čia slypi Vilniaus krašto tvirtovė Lietuvoje paslaptis? kacinės linijos pusėje problema?

Zarasai buvo paskutinis Lietuvos Pasibaigus kovoms su bolševikais Vienas iškiliausių tarpukario Švenčionys turėjo savo šviesuolį Zalavo dvare gimė Lenkijos marša- miestas, išvaduotas nuo bolševikų ir bermontininkais, Lietuvai iškilo uteniškių – Vasario 16-osios Akto Zigmą Žemaitį (1884–1969), garsų las Juzefas Pilsudskis (1867–1935). okupacijos 1919 m. rugpjūtį. būtinybė nustatyti sienas su Latvi- signataras, uolus socialdemokra- tarpukario aviatorių, matematiką Šiandien tą vietą žymi ąžuolas. Bandydami išsilaikyti, okupantai ja. Dar į carinės Rusijos suformuotą tas (1879–1964). ir visuomenės veikėją. Jo iniciatyva Netoliese Pavoverės kaime iš lietuvių nusavindavo grūdus ir Kuršo guberniją buvo patekę Jo tikroji pavardė – Tumasonis, ji 1918 m. buvo įsteigta pirmoji medinėje Šv. Kazimiero bažnyčioje gyvulius, net šaukdavo lietuvius į lietuvių gyvenamų teritorijų, įskai- pasikeitė dėl Kairiu pravardžiuoto lietuviška vidurinė mokykla, vėliau jis buvo pakrikštytas. Net trys bolševikų kariuomenę. Dauguma tant Palangą ir Zarasų apylinkes. kairiarankio Stepono senelio. pertvarkyta į gimnaziją, o pamokos iš keturių J. Pilsudskio senelių šaukiamųjų, atvirkščiai, įsijung- 1920 m. rudenį Lietuva ir Latvija 1918 m. lapkritį, kai Lietuva ieškojo lietuvių kalba čia prasidėjo 1919 m. buvo Žemaitijos bajorai, tačiau jų davo į Lietuvos savanorių pulkus. pasirašė arbitražo sutartį sienai valstybės valdymo būdo, S. Kairys pradžioje. Švenčionys per visą šeimose buvo kalbama lenkiškai. Taip Dusetų apylinkėse buvo nustatyti, derybas prižiūrėjo britas sušaukė VIII LSDP suvažiavimą, ku- tarpukarį priklausė Lenkijos oku- Kai XIX a. pabaigoje gimęs lietuvių suformuotas partizanų būrys „Ža- J. Simpsonas. Jo vadovaujama riame visus ragino kurti savivaldos puotam Vilniaus kraštui. Švenčio- tautinis judėjimas lietuviškumą lioji gvardija“. Jam dažnai talkino komisija darbą baigė 1921 m. kovą, institucijas ir organizuoti rinkimus nių gimnazija buvo viena iš dviejų grindė kalba, kilo konfliktas tarp moterys, rinkdamos informaciją jos sprendimu Lietuvai atiteko į Steigiamąjį Seimą. Jis pats išvyko visame Vilniaus krašte veikusių lietuviakalbės inteligentijos ir arba nugvelbdamos šaudmenų. Palanga ir Šventoji bei nedidelis į Uteną ir ten sukūrė daugumos lietuviškų mokyklų. Ji tapo svarbiu lenkakalbės lietuviškos bajorijos. Daugpilio ir Zarasų fronto linijos kelių kilometrų ruožas netoli Zara- valsčių savivaldas. lietuvių kultūros, kalbos ir švietimo Dalis jos, tarp jų ir maršalas J. Pil- kariniams veiksmams vadovavo sų kartu su garsiuoju ąžuolu. Tada centru. Švenčionyse išliko pastatas sudskis, orientavosi į Abiejų Tautų generolas Silvestras Žukauskas. sulietuvinus latvišką „Stalmujža“ www.utenosmuziejus.lt (Adutiškio g. 23A), kuriame veikė ši Respublikos idėją ir siekė sukurti Ši pergalė lėmė išsivadavimą iš prigijo Stelmužės pavadinimas. gimnazija. konfederaciją. Tai buvo skirtingų bolševikų okupacijos. ideologijų konfliktas dėl Lietuvos, www.visitzarasai.lt www.nalsia.lt kurią abi pusės laikė savo istorine www.zarasumuziejus.lt tėvyne.

16

Aukštadvario Vytautava. Onuškio Šv. apaštalų Bukauciškės. Perlojos kraštotyros muziejus Šv. Antano Paduviečio Pilypo ir Jokūbo Signataro Vlado kaimas bažnyčia bažnyčios šventorius Mirono dvaro koplyčia

Utenos „Saulės“ gimnazijos Šv. Antano Paduviečio Signataras , Signataras , Prie demarkacinės linijos su mokytojai ir mokiniai, 1920. bažnyčia, 2017 1918. LNM apie 1918. LNM Lenkija, 1937. Giedraičių Antano Utenos kraštotyros muziejus Jaroševičiaus gimnazija

Technikumo g. 1, Aukštadvaris, Vytautavos k., Trakų r. sav. Mokyklos g. 20, Onuškis, Koplyčios g. 22, Bukaučiškių II k., Perlojos k., Varėnos r. sav. Trakų r. sav. Trakų r. sav. Alytaus r. sav. Mokytojo rankose atgyjantys Kluonas, virtęs maldos namais Vytauto manija ir kiti sig- Apie kunigą – derybininką ir Kaimas, 1918 metais virtęs eksponatai nataro Donato Malinausko premjerą respublika nuotykiai Aukštadvario gimnazijos mokyto- Mažiausią Lietuvoje parapiją turinti Vladas Mironas (1880–1953) buvo 1918 m. lapkritį, kai Lietuvos val- jas Kazys Venckus įkūrė kraštotyros Šv. Antano Paduviečio bažnyčia Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo džia šiose apylinkėse dar nebuvo muziejų, kad papasakotų ir paro- įkurta 1930 m., minint Vytauto Jokūbo bažnyčios, kurioje keletą dalyvis, Valstybės Tarybos narys, įsitvirtinusi, Perlojos parapijos dytų mokiniams ir atklydusiems Didžiojo mirties metines. Šioje metų vargonais grojo pats Kipras Vasario 16-osios Akto signata- sueiga nusprendė įkurti savivaldą, svečiams tarpukario pasienio vietoje, šalia demarkacinės linijos, Petrauskas, šventoriuje palaidotas ras, vyriausiasis kariuomenės ginančią gyventojus nuo svetimų miestelio svarbą besikuriančios Paulinavos dvaro teritorijoje Vasario 16-osios Akto signataras kapelionas, Ministras Pirmininkas kariuomenių ir įvairių plėšikų. Lietuvos švietimui – steigiamas nutarta įkurti šventorių, o patį Donatas Malinauskas (1869–1942). (1938–1939 m.). 1848 m. statyta Veikė parapijos komitetas (pir- lietuviškas mokyklas, mokytojų kaimą pavadinti Vytautava. Vasario Jis daug dėmesio skyrė šviečiama- koplyčia kartu su Bukauciškių mininkas – Jonas Česnulevičius), kursus ir mergaičių žemės ūkio 16-osios Akto signataras Donatas jai veiklai, buvo vienas „Dvylikos dvaru buvo padovanota V. Mironui maždaug 80 vyrų kariuomenė, mokyklą. Muziejuje eksponuojami Malinauskas (1869–1942) buvo Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Dar už nuopelnus Lietuvai. Jis kilęs vietinė milicija ir netgi teismas. tarpukario mokykliniai vadovėliai, šio dvaro savininkas ir bažnyčios prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis pra- nuo Rokiškio, bet ilgus metus Savivalda greitai įgavo Perlojos tuometinių mokinių sąsiuviniai statybai nupirko didelį kluoną, iš dėjo remti archeologinius kasinėji- dirbo aplinkiniuose miesteliuose: respublikos pavadinimą, o J. Čes- su spaudukais „Mes be Vilniaus kurio lentų visos bendruomenės mus Vilniaus katedroje, vildamasis, Merkinėje, Valkininkuose, Dauguo- nulevičius vadintas jos prezidentu. nenurimsim!“, senos mokinių jėgomis buvo suręsta nauja liau- kad ten bus rasti Vytauto Didžiojo se. V. Mironui Bukauciškės tapo Respublika dar 1918 m. gynėsi vertinimo knygelės, taip pat to dies architektūros formų medinė palaikai ir karūna. Jo lėšomis tikraisiais namais, net vietiniai nuo lenkų kareivių, 1919 m. vasarį krašto savanorių apdovanojimų bažnytėlė. Kol visa Lietuva Vytau- Čekoslovakijoje pagamintas, per gyventojai patį dvarą vadino Perloją užėmė bolševikai, juos ženkleliai, ginklai ir amunicija. tui statė paminklus, signataras didelius vargus į Lenkiją įvežtas Mironiškėmis. Kiekvienų metų gegužę galutinai išvarė Lietuvos D. Malinauskas nutarė surasti metalinis sarkofagas Vilniaus rudenį čia atvažiuoja Daugų Vlado kariuomenė. Tada oficialiai nusto- www.muziejai.lt kunigaikščio palaikus ir pastatyti katedros rūsiuose iki šiol laukia Mirono gimnazijos moksleivių – jo egzistuoti Perlojos respublika. bažnyčią. Vytauto Didžiojo palaikų. „mironiukų“. Iki 1939 m. demarkacinė Lenkijos ir Lietuvos linija ėjo Merkio upe ir www.vilnijosvartai.lt www.trakai-visit.lt www.alytus-tourism.lt dalijo Perloją pusiau.

www.gamtosritmu.lt

18 Merkinės Alytus. Alytus. Antano Alytaus miesto Nemunaitis. Paminklas Druskininkų krašto muziejus Kraštotyros Juozapavičiaus kapinės Žuvusiems už Lietuvos miesto muziejus muziejus tiltas per Nemuną nepriklausomybę

Pavasario šventė Merkinėje, Alytaus kariai prie šarvuoto Antano Juozapavičiaus tiltas, Paminklas Antanui Vincas Grybas, 1935. Druskininkų miesto 1927. Merkinės krašto automobilio, 1920. VDKM 2017 Juozapavičiui Alytuje, 1921. V. Grybo memorialinis muziejus, 2017 muziejus VDKM muziejus

S. Dariaus ir S. Girėno a. 1, Savanorių g. 6, Alytus Vilniaus g., Alytus Savanorių g. 5, Alytus Nemunaitis, Alytaus r. sav. M. K. Čiurlionio g. 59, Merkinė, Varėnos r. sav. Druskininkai Lietuvos pripažinimą JAV Gyvenimas abipus Laisvės kovų dvasios Kalbantys kapai Paminklas, jungiantis Kurorto nuogalių istorijos lėmęs Merkinės žydas Nemuno beieškant abi Lietuvas

Merkinės krašto muziejus Alytaus miesto gyventojai Tiltas per Nemuną jungia du 1919 m. vasarį mūšyje su Nemunaitis išsiskiria Druskonio ežero pašonėje įsikūręs buvusioje cerkvėje, jau nuo seniausių laikų žino, Alytus. Ant tuomet dar medi- bolševikais prie Alytaus žuvo skulptoriaus Vinco Grybo stovi įspūdingas valstybės o dar anksčiau šioje vietoje ką reiškia gyventi abipus nio tilto 1919 m. už Lietuvos Antanas Juozapavičius – pir- (1890–1941) kurtu paminklu saugomas kultūros paveldo stovėjo miestelio rotušė. Nemuno. Tarpukariu tai buvo nepriklausomybę žuvo pir- masis Lietuvos kariuomenės žuvusiems už Lietuvos objektas – vila „Linksma“. Merkinės žydų bendruome- ir valsčiaus, ir apskrities masis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepri- nepriklausomybę. Tokiais Joje įsikūręs Druskininkų nės narys Elihas Davidas centras. Miestas buvo svar- karininkas Antanas Juozapa- klausomybės kovose. Buvęs paminklais jauna valstybė miesto muziejus. Tarpuka- Stounas per 12 metų JAV bus Nepriklausomybės kovų vičius (1894–1919). 1938 m. Rusijos kariuomenės kari- įprasmino žuvusiųjų atmini- riu Druskininkai priklausė sugebėjo baigti mokslus ir metu. Nuo 1918 m. čia forma- pastatytas gelžbetoninis til- ninkas po 1917 m. bolševikų mą, kūrė savo ideologinius, Lenkijai. Šio miestelio kaip tapti Masačusetso valstijos vosi I pėstininkų pulkas, kuris tas buvo didžiausias Baltijos revoliucijos grįžo į Lietuvą ir meninius ir estetinius pagrin- kurorto populiarumas ypač atstovų rūmų nariu. 1919 m. kartu su vokiečių savanoriais šalyse, o jo autorius – Kauno įsitraukė į Lietuvos kariuo- dus. V. Grybas yra sukūręs išaugo, kai lenkų gydytoja jis inicijavo Masačusetso 1919 m. vasario 12–15 d. su- sporto halės konstrukcijų menės kūrimą. 1919 m. buvo didžiąją „Žemaičio“ skulptūrą Eugenija Levicka jame įsteigė Atstovų rūmų rezoliuciją, stabdė Raudonosios armijos inžinierius A. Rozenbliumas. paskirtas Alytuje dislokuoto Raseiniuose, Vytauto Didžiojo naujovišką saulės, oro ir remiančią Lietuvos valstybės dalinius. 1919–1920 m. kovų Oficialus tilto atidarymas įvy- I pėstininkų pulko vadu. paminklą Kaune, paminklą mankštos procedūrų gydyklą, nepriklausomybę. Ji tapo ofi- su lenkais metu Alytuje baza- ko 1938 m. vasario 13 d., mi- Nepriklausomybės kovoms Vincui Kudirkai Kudirkos kurioje populiarino sveiką cialaus Lietuvos pripažinimo vosi Lietuvos kariuomenė. nint A. Juozapavičiaus žūties įsibėgėjus, norėdami pasiekti Naumiestyje ir kitus garsius ir aktyvią gyvenseną. Drus- pagrindu. Dar vienas Merki- Alytaus kraštotyros muziejus metines. Tilto konstrukcijas Kauną iš pietryčių, bolševikai kūrinius. Nemunaičio pamin- kininkai stebino visuomenę nės žydas Haris Fišelis, garsus stebina moderniomis miesto papuošė Juozo Zikaro barel- pirmiausia turėjo užimti Aly- klas tarpukariu nebuvo baig- panemunės pievelėse saulės architektas, yra žinomas kaip istorijos interpretacijomis. jefai. Karo metu tiltas buvo tų, kurį ginti jau buvo pasiren- tas, tik prasidėjus atgimimui voniomis besimėgaujančiais vienas dosniausių Lietuvos Lankytojus įsuka gausi visai sugriautas, sovietmečiu gęs A. Juozapavičiaus pulkas. buvo nuspręsta jį restauruoti nuogaliais. Procedūros ir pati labdarių. Jis vienintelis margaspalvė ekspozicija, atstatytas, o 1989 m. tiltui Padėtis buvo nepavydėtina, ir pastatyti miestelio centre, E. Levicka sudomino Lenkijos merkiniškis, spaudęs ranką kurią sudaro žemėlapiai, buvo sugrąžintas A. Juozapa- trūko ginklų ir kovotojų. taip simboliškai sujungiant maršalą Juzefą Pilsudskį ir JAV prezidentams V. Vilsonui fotografijos, atvirukai ir „gyvi vičiaus vardas. Norėdamas išgelbėti nors dalį tarpukario ir dabartinę jo vizitai išgarsino šį kurortą ir F. D. Ruzveltui. eksponatai“. pulko turto, kuris liko kitose Lietuvas. Lenkijoje. www.alytus-tourism.lt kareivinėse, A. Juozapavičius www.merkinesmuziejus.lt www.alytausmuziejus.lt rizikavo savo gyvybe ir buvo www.alytus-tourism.lt www.druskininkumuziejus.lt pašautas ant tilto. 19 Druskininkai. Berznyko Lazdijų Ožkabaliai. Marijampolė. Marijampolės Juzefo Pilsudskio kapinės krašto muziejus Jono basanavičiaus Rygiškių Jono miesto kapinės ąžuolas tėviškė gimnazija

Ąžuolas Juzefo Pilsudskio Lenkų raginimas jungtis Seinų „Žiburio“ gimnazija Jono Basanavičiaus gimtinė, Marijampolės Rygiškių Jono gimtinėje, 2016 kovai prieš bolševikus, 1919. Lazdijuose, 1925. Lazdijų 2016 gimnazija, 2016 VDKM krašto muziejus

Kurorto g. 3, Druskininkai Berznykas, Seinų valsčius, Seinų g. 29, Lazdijai Gimtinės g. 17, Ožkabalių Kauno g. 7, Marijampolė P. Armino g. 38A, Palenkės vaivadija, Lenkija I k., Vilkaviškio r. sav. Marijampolė Juzefo Pilsudskio ąžuolas Skirtingų kultūrinių Kas sieja Seinus, Lazdijus Pavaikščioti Jono Tautos patriarchų kalvė Šviesuomenės atminimui atminčių susidūrimo erdvė ir Salomėją Nerį? Basanavičiaus batais

Ne vienas žmogus nustemba Berznyko, lietuviškai 1905 m. Marijampolėje buvo Šioje sodyboje turtingų Gimnazijoje mokėsi idėjinis Miesto kapinėse ilsisi daug sužinojęs, kad Druskininkų Beržininkų, kapinėse įkurta „Žiburio“ švietimo ūkininkų šeimoje augo Jonas modernios Lietuvos autorius iškilių Lietuvos žmonių, tarp mieste stovi Juzefo Pil- susikerta skirtingos istorinės draugija. Ji steigė lietuviškas Basanavičius (1851–1927). Jonas Basanavičius, lietuvių kurių ir garsūs Marijampolės sudskio (1867–1935) ąžuolas. interpretacijos. Dešinėje mokyklas, knygynus, būre- Jis mokėsi Marijampolės kalbos tėvas Jonas Jablons- gimnazijos mokytojai, lie- Druskininkuose jis mėgo pusėje paminklas žuvusiems lius. Nuo 1908 m. „Žiburio“ gimnazijoje, išugdžiusioje ne kis, nacionalinio išsivadavi- tuvybės puoselėtojai Petras lankytis, jo dėka kurortas už Lietuvos laisvę ir Lietuvos draugijos pradžios mokykla vieną lietuvybės puoselėtoją. mo didvyris Vincas Kudirka, Arminas-Trupinėlis ir Petras labai išpopuliarėjo Lenkijoje. savanorių, žuvusių kovose veikė Seinuose, o 1918 m. Turėdami pažymį iš lietuvių prezidentas Kazys Grinius, Kriaučiūnas. Būrius lankytojų Jo vila stovėjo visai šalia Ne- su lenkais prie Berznyko čia pradėjo veiklą „Žiburio“ kalbos, šios gimnazijos Lietuvos aviacijos tėvas iš visos Lietuvos sutraukia muno upės kranto. Kalbama, 1920 m., kapai. Kairėje gimnazija. Jai teko keltis į abiturientai galėjo gauti Antanas Gustaitis, signatarai rašytojos Julijos Žemaitės kad J. Pilsudskis mėgo sėdėti palaidoti Lenkijos kariai, žuvę Lazdijus 1919 m. rugsėjį, kai stipendijas Rusijos universi- Petras Klimas bei Saliamonas kapas, Marijampolėje klasikė ant upės kranto ir žiūrėti į 1920 m. kovose su bolševi- Seinus užėmė lenkų daliniai. tetuose. Ši prieš lenkinimą Banaitis ir daugybė kitų. Dau- praleido paskutinius savo kitoje pusėje esančią Lietuvą. kais. Toks karių įamžinimas Jai vadovavo Motiejus Gustai- nukreipta Rusijos imperijos geliui jų teko garbė mokytis iš gyvenimo metus, taisė ir Sklando kalbos, kad tuo interpretuoja Lietuvos karius tis, kunigas, žymus švietėjas, politika sukūrė prielaidas tautinio atgimimo žadintojo, perrašinėjo anksčiau para- metu lietuviai rengė trankias kaip Lenkijos priešininkus poetas, pirmųjų lietuviškų lietuvių tautiniam judėjimui. „Aušros“ poeto Petro Armi- šytus kūrinius. Čia palaidoti ir skambias vakarones, į ir bolševikų sąjungininkus. vadovėlių autorius. Jo Atkurtoje Basanavičių sody- no-Trupinėlio ir knygnešio, ir 65 kariai savanoriai, žuvę kurias norėjo patekti dau- Tai lėmė bendras tuometis pastangomis gimnazijai buvo boje eksponuojami buities ir lietuvių literatūros, „Aušros“ 1919–1920 m. kovose už gelis lenkų ponų, atvykusių istorinis kontekstas, kai nupirktas žemės sklypas su asmeniniai J. Basanavičiaus ir „Varpo“ globėjo Petro Lietuvos laisvę. pasisveikatinti. Lenkijai buvo svarbus lietuvių namu, pastatyti bendrabučiai daiktai, signatarų kamba- Kriaučiūno. Nors gimnazija palaikymas kovose su bolše- ir valgykla. Šioje gimnazijoje rys, aplinkui auga didžiulis buvo kurta kaip nutautinimo www.marijampoletic.lt www.info.druskininkai.lt vikine Rusija. trumpai dirbo Salomėja Lietuvos tautinio atgimimo įrankis, mokytojų dėka ji tapo Nėris, ji gyveno gimnazijos ąžuolynas, užveistas 1989 m. atgaiva Lietuvos nacionalinio pastato, dabartinio muzie- judėjimo laikotarpiu. jaus, palėpėje. www.vilkaviskis.lt www.marijampoletic.lt www.lazdijumuziejus.lt 20 Marijampolė. Paežeriai. Suvalkijos Kudirkos Naumiestis. Ąžuolų Būda. Kazlų Rūda. Šakiai. Prezidento K. Griniaus (Sūduvos) kultūros Dr. Vinco Kudirkos Prezidento Kazio Paminklas Pranui Zyplių dvaro memorialinis muziejus centras muziejus Griniaus gimtinė Dovydaičiui Zanavykų muziejus

Prezidentas Kazys Grinius su Paežerių dvaras, Kudirkos Naumiestis, 1922. Prezidentas Kazys Grinius, Signataras Pranas Signataras Saliamonas karininkais, 1926. VDKM 2016 LNM 1926. LNM Dovydaitis, apie 1930. LNM Banaitis, apie 1930. LNM

Bažnyčios g. 23, Dvaro g. 6, Paežerių k., V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Ąžuolų Būdos k., Atgimimo g. 1, Kazlų Rūda Beržų g. 3, Šakiai Marijampolė Vilkaviškio r. sav. Naumiestis, Šakių r. sav. Kazlų Rūda Suvalkietiško orumo ir Sūduvos Ąžuolų paslapčių Kas yra „Kudirkos Miško paunksnėje gimusi Maištingos sielos Apie tylų devyndarbį liberalumo namai kambarys manija“? meilė Lietuvai signataro istorija signatarą

Prezidentas Kazys Grinius Paežerių dvaro oficinoje Visame miestelyje gausu Prezidentas Kazys Grinius Prie Kazlų Rūdos K. Griniaus Šakių kraštas padovanojo (1866–1950) tikėjo ir gyveno įrengtas kultūros centras Vinco Kudirkos (1858–1899) (1866–1950) gimė Salemos gimnazijos įamžintas signa- keturis Vasario 16-osios Akto liberaliomis idėjomis, visą saugo keletą labai jaukių įamžinimo ženklų: V. Grybo kaimelyje, o Ąžuolų Būdos taro, Ministro Pirmininko, signatarus. Vienas jų – Salia- gyvenimą paskyrė Lietuvai: didžiųjų Sūduvos vyrų – Jono sukurtas paminklas, dr. V. Ku- maumedžių giraitėje 1994 m. ateitininko, mokslininko Pra- monas Banaitis (1866–1933). nuo lietuviškos spaudos Basanavičiaus ir Vinco Kudir- dirkos muziejus, V. Kudirkos palaidota urna su prezidento no Dovydaičio (1886–1942), Jis platino lietuviškus atgavimo iki okupacijoms kos – eksponatų. Vienas jų – tiltas per Šešupę, jo vardo pelenais, pagal jo norą par- gimusio netoliese Višakio leidinius, 1905 m. dalyvavo prarastos laisvės. 1905 m. skylėtos ir daug kartų adytos gimnazija. Jis Naumiestyje vežta iš JAV. Čia pastatytas Būdoje, atminimas. Ministru Didžiajame Vilniaus seime K. Grinius su žmona įkūrė J. Basanavičiaus kojinės tarsi pas draugę V. Kraševską pra- skulptoriaus K. Balčiūno Pirmininku P. Dovydaitis ir atidarė pirmąją lietuvišką „Šviesos“ draugiją, skirtą dar viena legenda apie dak- leido paskutinius gyvenimo paminklas. K. Grinius – Ma- buvo vos mėnesį – 1919 m. spaustuvę, kuri iki 1915 m. lietuviškai spaudai platinti ir taro taupumą. Kitas – V. Ku- metus, sunkiai sirgo džiova, rijampolės gimnazijos mo- kovo–balandžio mėn. išspausdino apie 3 milijonus šelpti besimokantį jaunimą. dirkos smuikelis. 1938 m. bet daug rašė, vertė A. Mic- kinys, Maskvos universiteto Atsistatydino, kai pirmuoju įvairių leidinių. Pasirašius Va- Už šią veiklą jie neteko teisės dvarą įsigijo signataras ir kevičiaus, F. Šilerio kūrinius, absolventas, vienas Lietuvos Prezidentu buvo išrinktas sario 16-osios Aktą, 1918 m. grįžti į Marijampolę. 1920 m. magnatas Jonas Vailokaitis. redagavo „Varpą“, čia sukūrė socialdemokratų partijos Antanas Smetona. Nuo to Šakiuose pirmas suorgani- K. Grinius buvo išrinktas Iki sovietų nusavinimo jis „Tautišką giesmę“. 1902 m. steigėjų. Nepriklausomos laiko jis atsidavė moksli- zavo ir finansavo 120 sava- į Steigiamąjį Seimą, kur ir buvo paskutinis Paežerių už JAV ir Lietuvoje surinktas Lietuvos atkūrimo laikotarpiu niam darbui. P. Dovydaitis norių būrį. 1919 m. jis įkūrė aktyviai gynė demokratinius dvaro šeimininkas. Jis kūrė aukas Naumiesčio kapinėse jis lankė lietuvius užsienyje viešai kritikavo A. Smetonos garlaivių akcinę bendrovę, principus ir tautinių mažumų planus čia tobulinti žemės V. Kudirkai pastatytas ir rūpinosi jų galimybėmis politiką, už tai buvo Lietuvos kuri plukdė keleivius tarp interesus. 1926 m. birželį III ūkio technologijas. Dvaras tu- paminklas, ant kurio iškaltas grįžti, tikėdamas, kad Lie- valdžios teistas. Žuvo 1942 m. Jurbarko ir Kauno. 1923 m. Lietuvos Seimas jį išrinko Lie- rėjo tapti Vailokaičių šeimos „Tautiškos giesmės“ posmas. tuvai reikia išsimokslinusių Sverdlovsko kalėjime. S. Banaičio iniciatyva Kaune tuvos Prezidentu, o 1926 m. vasarviete. Carinės valdžios įsakymu žmonių. 2000 m. popiežius Jonas Pau- buvo pastatyta nauja auto- gruodį Antanas Smetona su juos ištrynus, žmonės prie lius II paskelbė P. Dovydaitį busų stotis. kariuomene įvykdė valdžios www.paezeriai.info paminklo padėdavo Tilžėje www.kazluruda.lt XX amžiaus kankiniu. perversmą ir nušalino jį nuo išspausdintą „Tautiškos www.zanavykumuziejus.lt pareigų. giesmės“ tekstą. www.kazluruda.lt

www.griniausmuziejus.lt www.lnm.lt/vinco- kudirkos-muziejus 21

Raseinių Raseiniai. Bitėnai. Kintai. Balsėnai. krašto istorijos Paminklas „Žemaitis“ Martyno Jankaus Vydūno kultūros Signataro Jurgio muziejus muziejus centras Šaulio gimtinė

Pirmieji Betygalos savanoriai, „Žemaitis“, Martynas Jankus prie muziejaus Mažosios Lietuvos gyventojai. Signataras Jurgis Šaulys, 1918. Raseinių krašto istorijos 2016 namo. Pagėgių savivaldybės Pagėgių savivaldybės 1918. LNM muziejus M. Jankaus muziejus M. Jankaus muziejus

Muziejaus g. 3, Raseiniai V. Kudirkos g. 5, Raseiniai M. Jankaus g. 5, Bitėnai, Kuršių g. 22, Kintai, Balsėnai, Klaipėdos r. sav. Pagėgių sav. Šilutės r. sav. Kalėjimas, virtęs istorijos Įtikinimas dydžiu Vieno idealisto istorija Pirmojo vegetaro ir tautinių Ką slepia 64 slapyvardžiai? saugykla festivalių pradininko istorija

Muziejaus pastate nuo 1930 m. Tarpukario skulptoriaus Vinco Šiuose namuose Mažosios Lietuvos Vydūnas (Vilius Storosta, Kaip ir daugelis Vasario 16-osios veikė arešto namai, kuriuose buvo Grybo ryžtingai pirmyn žengiančio visuomenės veikėjas, spaustuvinin- 1868–1953) – lietuvių tautinio Akto signatarų, Jurgis Šaulys uždaromi perauklėti komunistuo- 13 m aukščio plačiapečio vyro kas, aušrininkas Martynas Jankus judėjimo šauklys ir Prūsijos lietuvių (1879–1948) daug rašė slaptuose jantys jaunuoliai iš visos šalies. Ra- skulptūra „Žemaitis“ – aukščiau- (1858–1946) dar nuo 1883 m. slėp- vienytojas. Kintuose jis dirbo lietu- lietuviškuose leidiniuose, slėpda- seinių kraštas padovanojo Lietuvai sias nepriklausomybės paminklas davo į Didžiąją Lietuvą gabenamas vių, vokiečių, geografijos ir istorijos mas tapatybę net po 64 slapyvar- archeologą, Žemaitijos dvarininkų Lietuvoje. Skulptoriui jis tapo draudžiamas knygas. Vėliau čia mokytoju, mokė Tilžėje, Telšiuose, džiais. Atkurtoji Lietuvos valstybė atžalą Tadą Daugirdą (1852–1919), augančios ir savimi pasitikinčios įkūrė ir spaustuvę. M. Jankus tikėjo Klaipėdoje, dėstė Lietuvos universi- patikėjo J. Šauliui diplomatinės kuris dalyvavo 1917 m. Lietuvos Lietuvos išraiška. Atidengiant pa- Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vie- tete Kaune. 1895 m. Vydūnas įkūrė tarnybos kūrimą ir atstovavimą tautinės vėliavos kūrimo komi- minklą 1934 m. tuometinėje Rinkos nybe, skatino lietuvininkus domėtis Tilžės lietuvių giedotojų draugiją, užsienyje. Jis pirmasis Lietuvos sijoje ir pasiūlė ją praskaidrinti aikštėje, ceremonijoje dalyvavo per Lietuvos istorija. Todėl pasirašė kuri gyvavo 40 metų, jos iniciatyva valstybės nepaprastasis pasiun- geltona, tamsumas prašalinančios 25 tūkstančius žmonių. Prezidentas abi Lietuvas jungiantį Tilžės aktą, įvairioms šventėms buvo kuriamos tinys Vokietijoje (1918–1919 m.), saulės, spalva. Šiose apylinkėse Antanas Smetona tarė žodį ir šalia o 1923 m. prisidėjo prie Klaipėdos lietuviškos dainos visoje Mažojoje Šveicarijoje (1919 m.), Italijo- gimė aktyvus Lietuvos valstybės paminklo pasodino ąžuolą. Po sukilimo, tapdamas Vyriausiojo Ma- Lietuvoje. Jis organizavo neregėto je (1921–1923 m.), Vatikane kūrimo dalyvis Mykolas Sleževičius iškilmių miesto aikštė pervadinta žosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, dydžio festivalius, kuriuose giedojo, (1927–1931 m.), dar kartą jau (1882–1939), karščiausiu valdžios Prezidento A. Smetonos vardu. Šis paprašiusio Didžiosios Lietuvos šoko, vaidino tūkstančiai dalyvių. radikalėjančioje Vokietijoje (1931– dalybų laikotarpiu 1918–1919 m. paminklas stebuklingai išgyveno šaulių pagalbos, pirmininku. Jo dėka išpopuliarėjo ir iki šių 1938 m.), lemtingu metu Lenkijoje vadovavęs dviem iš keturių Ministrų sovietinę ir hitlerinę okupacijas. Vokiško stiliaus Bitėnų kapinaitėse dienų gyva Joninių šventė ant (1938–1939 m.). Būtent jo ranka Kabinetų. Jo iniciatyva buvo palaidoti abu Mažosios Lietuvos Rambyno kalno. perrašyta 2017 m. kovą Berlyno kreiptasi „Į Lietuvos piliečius“ su www.atraskraseinius.lt šviesuoliai Martynas Jankus ir Vilius archyvuose rasta Vasario 16-osios raginimu ginti savo krašto laisvę. Storosta-Vydūnas. www.vydunocentras.lt Akto kopija. www.raseiniumuziejus.lt www.jankausmuziejus.lt www.klaipedosrajonas.lt

23 Gargždų Klaipėda. Klaipėda. Klaipėda. Palanga. Palanga. Jono krašto muziejus Teatro aikštė Senosios miesto Mažosios Lietuvos Birutės kalno Šliūpo memorialinė kapinės istorijos muziejus koplyčia sodyba

Gargždų valsčiaus raštinė, Klaipėdos sukilimo dalyviai, Paminklas 1923 m. Atvirukas su Turgaus gatve Memorialinė lenta ant Jonas Šliūpas, 1920. Gargždų krašto 1923. VDKM sukilėliams atminti, 2017 Klaipėdoje, 1925. LNM Birutės kalno koplyčios, 2017 1937. LNM muziejus

Sodo g. 5, Gargždai, Sukilėlių g. 12, Klaipėda K. Donelaičio g. 6B, Didžioji Vandens g. 2, Vytauto g. 21, Palanga Vytauto g. 23A, Palanga Klaipėdos r. sav. Klaipėda Klaipėda Kur pasienis, ten ir kon- Lietuviškoji Klaipėdos Kodėl tarpukario Lietuvos Tilžės akto mitas Lietuvos ir Baltijos jūros Apie laisvamanį socialistą, trabanda avantiūra paminklas čia išliko per suartėjimas išpranašavusį Lietuvos visą sovietmetį? ateitį Gargždai dar nuo viduramžių 1923 m. sausio 15 d. Lietuvos Ir prieš Klaipėdos sukilimą Memorialinė lenta ant Palan- buvo pasienyje, o muitinė čia savanorių pajėgos įžengė į Po Antrojo pasaulinio buvo bandymų vienyti Mažąją gos Birutės kalno koplyčios Žymaus nacionalinio atgimi- įkurta dar 1510 metais. 1919– Antantės valdomą Klaipėdą karo kapinės buvo visiškai ir Didžiąją Lietuvas. 1918 m. skelbia: „1921-03-31 dalyvau- mo ideologo, aušrininko, gy- 1923 m. ties Gargždais ėjo ir užėmė Teatro aikštėje įsi- suniokotos, o nuo aštuntojo lapkritį apie 50 Mažosios jant Lietuvos kariuomenei, dytojo, mokytojo, verslininko Lietuvos ir Tautų Sąjungos kūrusią prancūzų prefektūrą. dešimtmečio čia pradėtas Lietuvos atstovų įkūrė Prūsų Palangos minioms ir sve- dr. Jono Šliūpo (1861–1944) kontroliuojamo Klaipėdos Klaipėdos kraštas tapo Lietu- kurti skulptūrų parkas. lietuvių tautos tarybą, paskel- čiams grįžo Lietuvai Birutės ir pasaulėžiūra bangavo nuo krašto siena. Visais laikais vos dalimi. Klaipėdos prijun- Vokiški paminklai ir koplyčios busią Tilžės aktą, kuriuo Kęstučio dvasia gyvas buvęs minčių tapti kunigu iki miestelio gyventojai buvo gimas buvo gerai organizuota buvo išsprogdinti, bet vienas Mažoji Lietuva, besiremdama Palangos kraštas.“ 1918– kovingo laisvamanio. Jis linkę verstis kontrabanda, o Lietuvos valstybės operacija, tarpukario statinys – 1923 m. tautų apsisprendimo teise, 1921 m. Lietuva neturėjo nė studijavo ir dirbo JAV, steigė Lietuvos valdžia ieškojo būdų kai, inscenizavus vietinių pastatytas paminklas per prisijungė prie Didžiosios Lie- truputėlio Baltijos pakrantės. lietuvių draugijas, ir ten, ir ją sutramdyti. Kovai su kon- lietuvių protestus, specialiai Klaipėdos prijungimo tuvos. Tik šio akto originalo Klaipėdos kraštą kontroliavo grįžęs redagavo leidinius. Į trabanda buvo steigiamos įkurtas Martyno Jankaus operaciją žuvusiems lietuvių niekas nerado iki šiol. Nei Tautų Sąjunga, o Palangą Palangą jį atvedė asmeninės premijos, sulaikytos prekės vadovaujamas Vyriausiasis „sukilėliams“ – buvo paliktas. Klaipėdos sukilimo metu, nei ir Šventąją – besikurianti laimės paieškos po pirmosios buvo parduodamos iš varžy- Mažosios Lietuvos gelbėjimo Paminklą išgelbėjo tai, kad vėlesnėje politikoje Lietuvos Latvijos Respublika. Lietuvos žmonos mirties. Gyventojų tinių. 1923 m. po Klaipėdos komitetas oficialiai paprašė jis įamžino „sukilimą“ prieš vadovybė juo nesirėmė. ir Latvijos sienų klausimą prašomas jis sutiko tapti sukilimo prijungus Klaipėdos šaulių pagalbos ginant vokiečius, kurie sovietinėje Klampi Klaipėdos krašto in- 1920 m. sprendė tarptauti- miesto burmistru. Jis kritika- kraštą prie Lietuvos, muitinė lietuvių teises. Ypatingasis ideologijoje po Antrojo tegracija po sukilimo skatina nė arbitražo komisija. Jos vo Antano Smetonos politiką, buvo uždaryta. 1090 žmonių būrys peržengė pasaulinio karo buvo laikomi manyti, kad Tilžės aktas buvo sprendimu Lietuva gavo net yra išpranašavęs, „jog sieną ir užėmė visą Klaipėdos priešais. Didžiosios Lietuvos idėja. beveik dvidešimt kilome- A. Smetona, būdamas pir- www.gargzdumuziejus.lt kraštą. trų Baltijos pakrantės. Iki masis Lietuvos Prezidentas, www.mlimuziejus.lt www.mlimuziejus.lt 1923 m. Klaipėdos sukilimo nebūtų ir paskutinis...“ www.klaipedainfo.lt tai buvo vieninteliai Lietuvos vartai į jūrą. www.lnm.lt/jono-sliupo- memorialine-sodyba www.palangatic.lt 24 Palangos kurorto Brėvikiai. Telšiai. Viekšniai. Ušnėnai. Užvenčio muziejus viloje Brėvikių dvaras Šv. Antano M. V. V. Biržiškų Povilo Višinskio kraštotyros „Anapilis“ Paduviečio katedra gimtinė memorialinis muziejus muziejus

Vila „Anapilis“ – Palangos Signataras Stanislovas Signataras vyskupas Justinas Vaclovas, Mykolas ir Viktoras Povilo Višinskio gimtinė, Knygelė ūkininkams. kurorto muziejus, 2017 Narutavičius, 1918. LNM Staugaitis, apie 1930. LNM Biržiškos. LNM 2017 LNM

Birutės al. 34A, Palanga Brėvikių k., Telšių r. sav. Katedros a. 2, Telšiai Bažnyčios g. 6, Viekšniai, Ušnėnų k., Kelmės r. sav. P. Višinskio g. 1, Dvarčiaus Mažeikių r. sav. k., Kelmės r. sav. Atokvėpis tarp paklydusių Brolių Narutavičių istorija Nuo signataro iki vyskupo Kuklūs, darbštūs žemaičiai Gyvo lietuviško žodžio Apie Šatrijos Raganos ir vėlių tik vienas žingsnis paieškos ūkininkaujančio signataro dvarą Vilos „Anapilis“ pavadinimas Garsiausi šio dvaro gyven- Signataras Justinas Staugai- Viekšniai Lietuvai užaugino Povilą Višinskį (1875–1906) primena laikus, kai ji priklau- tojai – broliai Stanislovas tis (1866–1943) save vadino net tris brolius profesorius galima vadinti Žemaitijos Paskutinis dvaro savinin- sė grafui Juozapui Tiškevičiui, (1862–1932) ir Gabrielius Dievo pasirinktu piemenėliu. Mykolą, Vaclovą ir Viktorą Vincu Kudirka dėl polinkio kas – vienas pažangiausių o jo žmona grafienė Sofija (1865–1922) Narutavičiai. Kaip politikas jis derėjosi su Biržiškas. Visi trys turėjo į mokslus, dėl atsisakytos ūkininkų, signataras Jonas rengė joje spiritizmo seansus, Abu broliai studijavo Sankt vokiečiais dėl Lietuvos pri- skirtingas veiklos sritis: kunigystės ir dėl to prarastos Smilgevičius (1870–1942). Iš ir vietinių žmonių manymu, Peterburgo universitete. pažinimo, atstovavo Lietuvai Viktoras (1886–1964) mate- šeimos paramos, dėl polinkio rašytojos Šatrijos Raganos uždarydavo vėles aukštojo S. Narutavičius 1904 m. grįžo Paryžiaus konferencijoje, matiką, Vaclovas (1884–1956) į lietuvių antropologiją ir nusipirkęs gerokai nugyventą bokšto pastogėje. Jos iki šiol gyventi į Brėvikius. Atstovavo važiavo į Vatikaną įtikinti bibliografiją, Mykolas talento rašyti, dėl panašiai dvarą, per trumpą laiką pa- ten kartais rauda. Alsėdžių savivaldai Didžiaja- Šventąjį Sostą pripažinti (1882–1962) politiką. Šis dėl liūdno likimo. Jis nuoširdžiai vertė jį vienu moderniausių Po Pirmojo pasaulinio karo me Vilniaus seime, prisidėjo nepriklausomą Lietuvos savo aktyvumo, ypatingo skatino raštingas moteris kur- ūkių tuometinėje Lietuvoje: ją įsigijo Ūkio bankas, kurio rengiant 1917 m. Lietuvių valstybę. 1926 m. įsteigus darbštumo ir įžvalgaus proto ti, kad tikra lietuviška kalba įrengė vandens malūną, pagrindiniai akcininkai buvo konferenciją Vilniuje, buvo Telšių vyskupiją, J. Staugaitis tapo Vasario 16-osios Akto sugultų į išliekančius ateities lentpjūvę, plytinę, sūrinę, broliai signataras Jonas ir išrinktas į Lietuvos Tarybą. buvo paskirtas pirmuoju jos teksto autoriumi ir signataru. kartoms raštus ir pasakoji- augino tabaką, kurį pirko kunigas Juozas Vailokaičiai. G. Narutavičius po mokslų vyskupu. Svetimšalį nuo Ša- Daug laiko skyrė pedagoginei mus. Jo dėka įsidrąsino kurti Klaipėdos ir Rusijos fabrikai. Broliai labai mėgo vasaroti dirbo Šveicarijoje. 1920 m. kių rūstūs žemaičiai sunkiai veiklai, subrandino Lietuvos Žemaitė, Šatrijos Ragana, J. Smilgevičius buvo akcinių Palangoje. Čia viešėjo pre- buvo pakviestas į Lenkijos priėmė. Į įsteigtą seminariją mokslų akademijos steigimo Lazdynų Pelėda. Ne veltui ir bendrovių „Nemunas“, „Du- zidentas A. Stulginskis su Vyriausybę, o 1922 m. gruodį jis kvietė išskirtinai žemaičių idėją. gimtąją P. Višinskio klėtelę bysa“, „Ringuva“, „Sidabrinė žmona, poetas Maironis, jį išrinko pirmuoju Lenkijos jaunuolius, kad Dievo žodis, prižiūri tolima Žemaitės lapė“ vienu pagrindinių akci- dainininkas K. Petrauskas. Respublikos prezidentu. valstybingumo ir savivaldos www.mazeikiumuziejus.lt giminaitė. ninkų, išleido keletą knygelių, Tuomet iš vilos galėjai matyti Deja, po savaitės jis buvo nu- idėjos būtų suprastos giliau- skirtų Lietuvos ūkininkams jūrą. žudytas kraštutinių dešiniųjų siuose užkampiuose. www.kelmesmuziejus.lt šviesti. užsakymu. www.kurortomuziejus.lt www.telsiukatedra.lt www.kelmesmuziejus.lt www.telsiaitic.lt

25 Kutaliai. Signataro, Kelmės Šiaulių Joniškio Jelgava. Radviliškis prezidento krašto muziejus Juliaus Janonio istorijos ir Miesto muziejus A. Stulginskio tėviškė gimnazija kultūros muziejus

Aleksandras Stulginskis su Eilėraštis iš „Tėvynės Šiaulių Juliaus Janonio Kvietimas mobilizuotis prieš Memorialinė lenta A. Smetonai Radviliškio mūšio vieta, šeima, apie 1930. LNM gynėjo“, 1919. VDKM gimnazijos muziejus, 2016 bolševikus, platintas žydų ant buv. Mintaujos gimnazijos 1920. VDKM bendruomenėse, 1919. DKM pastato, 2016

Kutalių k., Šilalės r. sav. Dvaro g. 15, Kelmė Tilžės g. 137, Šiauliai Vilniaus g. 6, Joniškis Akademijos g. 10, Vaidulių k., Jelgava, Latvija Radviliškio r. sav. Prezidentas kviečia Kvietimas „tapti lietu- Čia gimė Nepriklausomy- Apie žydus, kovojusius už Buvusi Mintaujos gimnazi- Malūnas – kovų su ber- iškylauti viais“ bės Akto tekstas? Lietuvos nepriklausomybę ja – lietuvybės sala montininkais liudininkas

Kutalių kaime gimė Preziden- Kraštas didžiuojasi valsty- Vasario 16-osios Aktą „Piliečiai, imkitės už ginklų, XIX a. pabaigoje – XX a. Pirmąkart bermontininkai – tas Aleksandras Stulginskis bės atkūrimui ir gynybai pasirašė keturi Šiaulių (dabar aukokite pinigų, daiktų, visa, pradžioje Jelgavos (tuomet Vokietijos ekspansinių planų (1885–1969), dvyliktas vaikas užauginęs pilietiškumo Juliaus Janonio) gimnazijos kas tik gali sustiprinti kraštą Mintaujos) mieste, tuome- ir rusų baltagvardiečių noro bežemių valstiečių šeimoje, sampratos inovatorių Vladą auklėtiniai M. Biržiška, J. Vi- kovoje su priešais“ – taip, tinėje Rusijos imperijos atkurti carinę Rusiją vedama kuriam buvo skirta šeimos Pūtvį-Putvinskį (1873–1929). leišis, S. Kairys ir A. Petrulis. L. Želigovskio daliniams Kuršo gubernijoje virė tikras kariuomenė – pasirodė kunigėlio dalia. Vingiuoti P. Višinskio paragintas jis Trys iš jų suformulavo Akto užėmus Vilnių, kvietė žydų lietuviškas gyvenimas: veikė Kuršėnuose 1919 m. liepą. mokslinimosi takeliai jį atve- įsitraukė į politiką ir 1919 m. tekstą. Jonas Vileišis, kaip ir bendruomenės atstovas Oze- įvairios draugijos, tautos Iki spalio jie užėmė Šiaulius, dė į lietuvių draugijas Vilniu- įkūrė Šaulių sąjungą, tautos broliai Petras ir Antanas, stu- ris Finkelšteinas (1863–1932). didvyrius Lietuvai mokslino Biržus, pasiekė Radviliškį, je. 1920 m. visuotiniais rinki- pilietiškumo moralinį stubu- dijavo Peterburge. Tenykštė Joniškyje 1919 m. pradžioje keletas gimnazijų. Daugiausia ėmė plėšikauti. 1919 m. mais išrinktam Steigiamajam rą. Ji buvo atvira visų pažiūrų lietuvių studentų draugija žydų bendruomenė įsteigė iškilių lietuvių – A. Smetona, lapkritį Lietuvos kariuome- Seimui priėmus laikinąją žmonėms. 1939 m. jai jau įsuko į valstybės atkūrimo savanorių batalioną, kurį J. Šliūpas, K. Bizauskas, V. Mi- nė, vadovaujama generolų Lietuvos valstybės konstitu- priklausė 42 000 vyrų, 15 000 peripetijas. Griežta J. Vileišio aprūpino savomis lėšomis. ronas – mokėsi ir mokė kitus P. Liatuko ir K. Ladigos, ciją, kuri numatė, kad Seimo moterų, 5000 rėmėjų. Kelmės pozicija nulėmė galutines Paskelbus apie Lietuvos Mintaujos gimnazijoje, kurios naktį tyliai apsupo miestą. Pirmininkas eina ir valstybės kraštą taip pat garsino narsus Vasario 16-osios Akto formu- kariuomenės mobilizaciją, išlikęs pastatas tapo miesto Lemiamas mūšis vyko prie Prezidento pareigas, jis tapo savanoris Kazys Mackevičius luotes apie „nepriklausomą jis nedelsdamas prisijun- muziejaus namais. Jame lie- šiandien ąžuolų giraite pirmuoju konstituciniu LR (1884–1947), dalyvavęs demokratiniais pamatais gė. 1933 m. šio bataliono tuvių bendruomenė kasmet apsodinto malūno, spruk- prezidentu, jauniausiu Euro- kovose prieš bolševikus ir sutvarkytą Lietuvos valstybę, pagrindu buvo sukurta Žydų švenčia Vasario 16-ąją. dami bermontininkai paliko poje. Vienintelis iš prieškario bermontininkus ir pelnęs atskirtą nuo visų valstybi- savanorių, dalyvavusių Lietuvos kariuomenei didžiulį prezidentų A. Stulginskis daugiausia reikšmingų apdo- nių ryšių, kurie yra buvę su Nepriklausomybės kovose, www.visit.jelgava.lv karo amunicijos grobį. Miesto pasiliko Lietuvoje ir kartu vanojimų. kitomis tautomis.“ sąjunga. Devyniolika jos centre stovi Petro Mazūro su visais iškentė įkalinimą ir narių buvo apdovanoti Vyčio skulptūra „Nikė“, sukurta tremtį. Šiandien jo gimtinė – www.kelmesmuziejus.lt www.jjanonis.su.lt Kryžiaus ordinu. pergalės prieš bermontinin- bendruomenės entuziastų kus 80-mečiui. sutvarkytas parkas. www.joniskiomuziejus.lt

26 Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu. Leidinio tekstų autoriai – VU humanitarinių mokslų magistrai Luka Lesauskaitė ir Simonas Teškevičius, gidė Lina Dusevičienė.

Leidinyje naudota Lietuvos savivaldybių turizmo centrų ir muziejų specialistų suteikta medžiaga. Leidinyje naudotos nuotraukos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Gargždų krašto muziejaus, Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos, Kėdainių krašto muziejaus, Kelmės krašto muziejaus, Lazdijų krašto muziejaus, Merkinės krašto muziejaus, Neries regioninio parko direkcijos, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Prezidento Antano Smetonos dvaro, Raseinių krašto istorijos muziejaus, Utenos kraštotyros muziejaus, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Vinco Grybo memorialinio muziejaus archyvų.

Šiuolaikinių nuotraukų autoriai – Giedrius Bernatavičius, Elzė Ona Dusevičiūtė, Luka Lesauskaitė, Simonas Teškevičius.

Leidinio iliustracijų dailininkė Aistė Papartytė. Leidinio maketuotoja Daumantė Sinkevičiūtė.

Ne pardavimui.