Atkurtai Lietuvai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Ar nori ką nors gero padaryti valstybingumo atkūrimo šimtąjį gimtadienį 2018 metais švenčiančiai Lietuvai? Keliauk po ją! Tik taip iš naujo pamilsi savo šalį, atidžiau įsiklausysi į jos pasakojamas istorijas, išmoksi jas perduoti kitoms kartoms ir sudominsi svečius iš užsienio. Šiame atkurtos Lietuvos šimtmečio maršrute – ne tik 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų visoje Lietuvoje, bet ir 100 tik tau prabylančių istorijų apie asmenybes, kovas, pergales ir valdžią reikšminguoju 1918–1923 m. laikotarpiu nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų. Raginame – keliauk, nes geriau 100 kartų pamatyti, negu 100 kartų „pagooglinti“. Švęskime keliaudami! 2 L A T 99 V 47 I Nemunėlio Mažeikiai 92 Radviliškis Viekšniai Joniškis J 98 46 44–45 Biržai Alsėdžiai Pasvalys Palanga 91 97 Rokiškis 48 A 90 ŠIAULIAI 43 49 Telšiai Obeliai 87–89 Plungė Radviliškis 42 51 83 93–94 KLAIPĖDA 100 40–41 50 Gargždai Zarasai 84–86 82 95 Kelmė PANEVĖŽYS 96 Troškūnai 39 52 Dūkštas UTENA 81 Kintai 78–79 Šilutė 37–38 Raseiniai 36 A 34 KĖDAINIAI Tauragė UKMERGĖ 53 35 33 J 80 32 Švenčionys R 31 Giedraičiai U 77 Širvintos 54 S Šakiai I I KAUNAS 13–29 J A Kudirkos 30 Naumiestis 74 1–12 S 75–76 Kazlų Rūda 73 69 Trakai 55 Marijampolė VILNIUS U 70–72 56 57 61–63 ALYTUS R L Lazdijai 58 64 E A N 68 60 59 K T I 67 J 65–66 A Druskininkai L A B 3 4 LIETUVOS lietuvos rusų signatarų namai MARTYNO KUKTOS GEDIMINO PILIES JURGIO IR MARIJOS nacionalinė DRAMOS TEATRAS spaustuvė BOKštAS Šlapelių namas- FILHARMONIJA MUZIEJUS Lietuvos nacionalinė 214 Vilniaus konferencijos Lietuvos Tarybos nariai, Išlikęs „Lietuvos aido“ Vilniaus savanoriai, 1934 m. Paminklas Jurgiui ir Marijai filharmonija, 2016 delegatų 1917-09-21. Lietuvos 1917. LNM egzempliorius. LNM piešinys. Vytauto Didžiojo Šlapeliams Rasų kapinėse nacionalinis muziejus (LNM) karo muziejus (VDKM) Aušros Vartų g. 5, Vilnius J. Basanavičiaus g. 13, Pilies g. 26, Vilnius Totorių g. 20, Vilnius Arsenalo g. 5, Vilnius Pilies g. 40, Vilnius Vilnius Kai mintis apie nepriklau- Kur buvo vienbalsiai Kasdienybė, peraugusi į Kur žodis tapo kūnu Metai prasideda Vėliavos Meilės ir knygyno istorija somybę ištarta garsiai išrinkti 20 iš 214 istoriją švente Tuometinėje Miesto salėje, Nuo Didžiojo Vilniaus seimo XX a. pradžioje šis pastatas Tam, kad apie paskelbtą 1918 m. gruodį į Lietuvą įžen- Jurgį Šlapelį (1876–1941) pastatytoje Vilniaus dūmos lietuvius telkę visuomenės vei- priklausė pirkliui K. Štraliui, Lietuvos Nepriklausomy- gė Raudonoji armija. 1919 įsuko lietuvybės gaivinimo sprendimu kultūrinėms mies- kėjai 1915 m. įsteigė Lietuvių vieną iš butų jame nuomojosi bės Aktą sužinotų Lietuvos m. sausio pradžioje ji užėmė sūkuriai Mintaujos gimnazi- tiečių reikmėms, 1905 m. draugiją nukentėjusiems dėl Lietuvių draugija nukentėju- žmonės, signataro Petro Vilnių, sparčiai artėjo prie joje dabartinėje Jelgavoje. gruodžio 4–5 d. stiprėjantis karo šelpti. Pirmajam pasauli- siems dėl karo šelpti. 1918 m. Klimo iniciatyva jis buvo Kauno, kur persikėlė Lietuvos Ten jį globojo mokytojas lietuvių sąjūdis su broliais niam karui besibaigiant, drau- vasario 16 d. prie vis dar kabi- išspausdintas „Lietuvos aide“ Valstybės Taryba ir Ministrų J. Jablonskis, jis bendravo Vileišiais ir Jonu Basanavi- gijos komitetas ėmė planuoti nete tebestovinčio oda mušto Martyno Kuktos spaustuvė- Kabinetas. 1919 m. sausio su J. Tumu-Vaižgantu, P. Ma- čiumi priešakyje sušaukė Lietuvos valstybės atkūrimo stalo susirinko 20 Vilniaus je pasirašymo išvakarėse. 1 d. Lietuvos savanoriai šiotu, A. Smetona. J. Šlapelis Didįjį Vilniaus seimą, kuriame veiksmus. Jie atsišaukimais konferencijoje išrinktų Lie- Išliko apie 200 „Lietuvos Gedimino pilies bokšte iškėlė studijavo mediciną Maskvoje susirinko apie 2000 valsčiuo- kreipėsi į plačiąją visuomenę, tuvos Tarybos narių. Visiems aido“ egzempliorių, tuomet trispalvę. Jau sausio 6 d. bol- tam, kad po mokslų būtų se išrinktų lietuvių atstovų. išrūpino vokiečių valdžios buvo išdalyti plunksnako- išplatintų visoje Lietuvoje. ševikai iš trispalvės paliko tik nukreiptas dirbti į Lietuvą. Žmonės tiesiog netilpo pas- leidimą ir 1917 m. rugsėjo čiai, J. Basanavičius garsiai Nepriklausomybės paskelbi- raudoną. Antrąkart trispalvė Grįžęs rašė lietuvių spaudoje, tate ir būriavosi už durų, kur 17–21 d. sušaukė Vilniuje Lie- perskaitė Aktą ir pasirašė jį mo dieną okupacinė vokiečių suplevėsavo bokšte 1920 m. įsteigė lietuvių kalbos kursus, dabar šią vietą ir įvykį žymi tuvių konferenciją, kuri vyko pirmasis, o kiti pakviesti abė- valdžia nusiaubė spaustuvę, rugpjūtį, kai į Vilnių trumpam čia susipažino su būsimąja memorialinė grindinio lenta. Vilniaus lenkų bendruomenės cėlės tvarka. Jonas Vileišis o Martyną Kuktą (1875–1941) sugrįžo Lietuvos kariuomenė. žmona, pirmosios lietuviškos Seimas nusprendė „reika- lėšomis statytame Pohulian- (1872–1942) norėjo pasilikti kelias paras kalino areštinėje. Trečiąkart – 1939 m. spalį, operos „Birutė“ atlikėja Ma- lauti Lietuvai autonomijos kos teatre. Joje dalyvavę lietu- plunksnakočius kaip istorinę M. Kukta grįžo iš Sankt Pe- Lietuvai atgavus Vilnių. Ke- rija Piaseckaite (1880–1977). su Seimu Vilniuje, išrinktu viai ir save lietuviais laikę visų relikviją, tačiau buvo liepta terburgo į Vilnių dar 1904 m. tvirtąkart – 1944 m. balandį, 1906 m. jie atidarė knygyną, visuotiniu, lygiu, tiesiu ir valsčių atstovai vienbalsiai juos palikti kaip draugijos Padrąsintas Petro Vileišio kai ją iškėlė lietuvių kovinio kuris be pertraukos veikė slaptu balsavimu, neskiriant išrinko Lietuvos Tarybą ir ją nuosavybę. Pasirašę Aktą, si- ir remiamas brolio įrengė junginio savanoriai ir ilgam 40 metų. Nuolat persekioja- lyties, tautos, tikėjimo.“ Šie įgaliojo atkurti nepriklausomą gnatarai nusileido papietauti spaustuvę. Nuo 1911 m. ji vei- nuleido sovietų „išvaduoto- mi, Šlapeliai jautė pareigą įvykiai nebūtų įvykę, jei po valstybę su sostine Vilniumi į arbatinę apačioje, paskui iki kė Totorių gatvėje. Šiandien jai“. Nuo penktojo pakėlimo globoti lietuvybę Vilniaus ilgų darbo Bulgarijoje metų laikantis etnografinių sienų ir vėlaus vakaro dirbo – valsty- tai mena memorialinė lenta 1988 m. ji tebeplevėsuoja tautų katile. nebūtų grįžęs daktaras Jonas garantuojant tautinių mažu- bę dar reikėjo sukurti. ant pastato. iki šiol. Basanavičius (1851–1927). mų teises. www.slapeliumuziejus.lt www.lnm.lt/signataru-namai www.vilnius-tourism.lt www.lnm.lt/gedimino- www.filharmonija.lt www.rusudrama.lt pilies-bokstas 5 šV. MIKALOJAUS LIETUVOS TEATRO, LIETUVOS BANKO VALSTYBINIS vileiŠių rūmų rasų kapinės bažnyčia MUZIKOS IR KINO pinigų muziejus VILNIAUS GAONO ANSAMBLIS MUZIEJUS žydų muziejus Šv. Mikalojaus bažnyčia, 2017 Lietuvos teatro, muzikos ir Pirmasis Valstybės banko Valstybinis Vilniaus Gaono Broliai Jonas, Petras, kino muziejus, 2009 valdytojas, lito tėvas Vladas žydų muziejus, 2017 Antanas ir Anupras Vileišiai, Jurgutis. LNM 1904. LNM Šv. Mikalojaus g. 4, Vilnius Vilniaus g. 41, Vilnius Totorių g. 2/8, Vilnius Naugarduko g. 10/2, Vilnius Antakalnio g. 6, Vilnius Rasų g. 32, Vilnius Lietuvių užuovėja marga- Talentui sienos negalioja Kaip skubėjome turėti Apie žydus, kovojusius už Petro Vileišio pakilimai ir Amžinųjų vilties lieps- taučiame Vilniuje savo valiutą Lietuvą ir ją kūrusius nesėkmės nelių kalneliai Slaptą lietuvių inteligentų Iš Rusijos kilęs Mstislavas Nepriklausomos Lietuvos Paskelbus apie Lietuvos Pasvalio krašto ūkininkai Sovietmečiu rezistencija čia draugiją „Dvylika Vilniaus Dobužinskis (1875–1957) valiuta litas – Steigiamojo valstybės atkūrimą, žydai Vileišiai padovanojo Lietuvos žibėjo žvakučių liepsnelėmis apaštalų“ 1895 m. įsteigė nusipelnė Lietuvos pilietybės, Seimo nuopelnas. Jai aukso tiesiogiai ir netiesiogiai valstybės atkūrimui keturis ant dr. Jono Basanavičiaus būsimasis signataras D. Mali- kurdamas valstybės sim- atsargas Lietuva pradėjo dalyvavo visuose nepriklau- sūnus: Joną, Petrą, Antaną kapo. Jos degė su pagarba nauskas, subūręs 12 aktyvių bolius: šalies herbo „Vytis“ kaupti po 1919 m. suteiktos somybės karuose, rūpinosi ir Anuprą. Petras Vileišis visiems Rasose palaidotiems litvomanų. Jai priklausė ir eskizus, ordinus, pašto ir negrąžintos Vokietijos pa- labdara ir Lietuvos kariuo- (1851–1926), baigęs garsųjį valstybės kūrėjams. 2007 m. vienintelė moteris Felicija ženklus. Šio grafiko, tapytojo skolos ir pagal taikos sutartį menės šelpimu. Dalis žydų Sankt Peterburgo kelių spalį kapinėse pastatytas Bortkevičienė (1873–1945), ir scenografo Valstybės teatro su Tarybų Rusija atlygintos jaunuolių stojo savanoriais institutą, statė tiltus Rusijos simbolinis kapas-kenotafas Didžiojo Vilniaus seimo, pastatymams, Paryžiaus, žalos – 3 milijonų aukso į besikuriančią kariuomenę, imperijos platybėse, o uždirb- Vasario 16-osios Akto signa- Steigiamojo Seimo narė, mo- Londono, Niujorko operoms rublių, kurie buvo išlydyti ir o 1919 m. Joniškio mieste tus pinigus parsivežė į Vilnių tarams: 1941 m. prie Minsko terų organizacijų steigėja ir sukurtus darbus pripažino padėti į užsienio bankus. Lito sukūrė atskirą batalioną. Į ir pasistatė neobarokinius rū- sušaudytam K. Bizauskui, dalyvė. „Apaštalų“ atkakliais UNESCO „Pasaulio atminties“ tėvu įprasta vadinti Vladą Lietuvos Valstybės Tarybą mus. Šalia pastatytame name 1942 m. lageryje prie Jeka- laiškais Vilniaus vyskupui dar registras. Vilniečiai jo meilę Jurgutį (1885–1966), nes buvo pakviesti trys žymūs P. Vileišis išlaikė laikraščio terinburgo mirties bausme 1901 m. buvo gautas leidimas miestui įamžino subtiliu pa- kaip pirmasis 1922 m. rugsėjį žydų tautos atstovai: Nach- „Vilniaus žinios“ spaustuvę ir nuteistam