2013 M. Liepa Nr
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Load more
Recommended publications
-
Haličo-Voluinės (Hipatijaus) Metraščio Lietuviškos Žinios1
HALIČO-VOLUINĖS (HIPATIJAUS) METRAŠČIO LIETUVIŠKOS 1 ŽINIOS [A. Danieliaus Haličiečio metraštis (1205–1259) 1. Pradinis Haličo metraščio pasakojimas] (st. 721) [1208–1209 m.] <...> Aleksandrui valdant Vladimirą, o jo broliui Vsevolodui – Červenę, lietuviai su jotvingiais užpuolė ir nusiaubė Turijsko ir Komovo apylinkes iki pat Červenės, ir kovėsi prie Červenės vartų. Apsauginis būrys buvo Uchaniuose, tuomet ir Užmušė Liubovo žentą Motiejų ir Dobrogstą, išjojusius į sargybą. Nelaimė ištiko Vladimiro žemę dėl lietuvių ir jotvingių antpuolio! O mes grįžkime prie ankstesnių [dalykų]. <...> [2. Pasakojimas apie Danieliaus įsigalėjimą Voluinėje] (st. 7352) [1219 m.] <...> Dievui liepus, lietuvių kunigaikščiai atsiuntė [pasiuntinius] pas didžiąją kunigaikštienę Romanovienę ir Danielių, ir Vasilką, dovanodami3 taiką. Lietuvių kunigaikščių vardai: šie vyriausieji – Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; o žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas; o Ruškaičiai – Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis ir jo sūnus Vislius: Kintenis, Plikienė4; o Bulevičiai – Vismantas, jį nužudė tas Mindaugas ir vedė jo žmoną, ir jo brolius išžudė: Gedvilą ir Sprudeikį; o Deltuvos kunigaikščių vardai – Judeikis, Pukeikis, Bikšys. Lygeikis. Šie visi kunigaikščiai suteikė taiką kunigaikščiui Danieliui ir Vasilkui ir žemė buvo rami. Lenkams nesiliaujant darius žalą, [jie] atvedė prieš juos lietuvius5. Kariavo prieš lenkus ir daug jų nužudė. <...> [3. Pasakojimas apie Danieliaus įsigalėjimą Haličo sostinėje] (st. 754) [1229 m.] <...> Po savo brolio mirties6 Konradas parodė didelę malonę Danieliui ir Vasilkui, ir todėl prašė jų ateiti jam į pagalbą Ir [jie] atėjo jam į pagalbą prieš Vladislovą Senąjį. Patys ėjo į karą, o Breste paliko Pinsko [kunigaikštį] Vladimirą7, ugroviečius ir brestiečius, kad jie saugotų žemę nuo jotvingių. Tuo pačiu metu lietuviai ėjo kariauti prieš lenkus, manydami, kad [rusai jiems] taikingi, ir 1 Pastaba: metraščio nuorašai išnašose pažymėti raidėmis: Ch. -
Ukmergės Rajono Savivaldybė
Anno 1333 LT | EN Wilkamergen Vilkenberge Wilkinberg Vilkomir Wilkomiria Wilkomierz Vilkmergė Aukmergė Anno 1333 edus su šviežiais agurkais – mėgstamas ukmergiškių desertas. Stanislovas Tačiau mažai kas žino, kad dar XIV a. būtent tokiu desertu lepinosi Augustas Žmonės Ukmergėje ir iš Ukmergės M Lenkijos karalius Jogaila, kurio įsakymu 1387 m. Ukmergėje Poniatovskis pastatyta medinė bažnyčia ir įkurta viena pirmųjų Lietuvos katalikų parapijų. biejų Tautų O agurkus į mūsų šalį tikriausiai atgabeno totorių kariai, atvežti galingiausio visų Respublikos People in Ukmergė and from Ukmergė laikų Lietuvos valdovo Vytauto, kuris kovų su Jogaila metu 1391 m. valdovas, 1792 m. nugriovė medinę Ukmergės pilį, stovėjusią ant piliakalnio. A Ukmergei suteikė herbą, pasirinktą pačių miestelėnų ir išlikusį iki šiol. Beje, Ukmergės herbe matomas he favourite sweet of Ukmergė raudonas veršis – karališkosios residents is fresh cucumber Poniatovskių giminės simbolis. ai nutiko prieš kokius 800 metų... Kartą ūksmingose giriose medžiojo T with honey. However, hardly jaunasis kunigaikštis Tautvilas. Kai nebeliko nė vienos strėlės, jį anyone knows that in the 14th century this dessert was enjoyed by užpuolė vilkai. Staiga pasirodė žynė vardu Vilkmergė. Ji sutramdė vilkus ir T Jagiello, King of Poland, išgelbėjo kunigaikščio gyvybę. Tautvilo tėvas Dausprungas, Lietuvos valstybės įkūrėjo under whose orders a wooden church Mindaugo brolis, prie Šventosios upės pastatė pilį ir žynės garbei pavadino Vilkmerge. was built in 1387, and one of the first Vardas prigijo ir visam miestui, kuris vėliau pervardytas Ukmerge. Catholic parishes was established in Tai sena legenda, užsimenanti apie pirmuosius garsius žmones, susijusius su Ukmergė. Ukmerge. Įžymybių pėdos įspaustos ir vėlesnėje miesto istorijoje. Cucumbers most likely were introduced to our country by Tartar he story goes back almost 800 years. -
Pdf (795.84 K)
ه ا واوب ا ا )1236-1387م( وا واروب ا ا )1236 – 1387م ( ه ارات ار وا ر ا 144 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( ارات ار وا ر ا 145 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( د : إن ن ك ارة ا ؛ ن ا ارة، ا ا ااق واس، و رأ اف وا ا ، وأ ان Samogitians واران Varangians، و ذ ا ادة، ا اي ار اوب ا ن ا ا، و ا رة ة ا، دو أت ار ان ادي ادي، وذ اوب ا، إ أ ا اق م 1219م ن ا اة وا إء م ي، ا وي، وأء ذ وا او اة اء، ازدادت اع ا و اار او ا ا، ا ا واء ا ا، و ا أ اة ا ه ة ر وه اص، و ا اوري درا ت ر او، وا ة د ا ا ا )ا(، وأ و د اار او ا واي ا دا ا ل اة، ووة ذ اد اق، وا ذ ي اق، رأ ة ال واوس، وء ت د اى ا ا، ا اب وارذ اق، دون اح ض ا ا اا، اي را ا، إ رأي ا أن ا ذ، ا م 1387م ا ودون إر ان، وذ اة ا ودل دوق ا ا ا ا، و م ا اا وه ان ان، وذ ون ا واى ا ا، ا ن ن ة ارض ر ل ا و إ ا. و ن ا ا ا ا ح اؤت ل ا ا، ، ة ا؟ ووث اة ن ا اا ا ا؟، اوف ا ام ا دا ا وس ) 1253 – 1263م( ؟، وأب م اار ا ام؟، ح م ا اة ا ا اا ر د ا؟؛ ا اي ا ه أك ارات ار وا ر ا 146 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( ا ب ي ال واوس، و أ د وأ ة ا، و ا ه م ااق ا ا ؟، ر ا د أ ارن ذ ه أ "ة ا اة إ أ رح ار")1(، ووة ذ ح م ا إ ت د ات رة أو اات ا رة أى ا ا ا وارذ ا؟، وأ ا اب ا أت دل ا اا ا م 1387م؟، و ا د ر ا ن ف اب؟، أم ا ا ان؟، أم اوب ا ا؟، و اوب ا ا وأ ودور ا واي ا ؟، و ذ ا واؤت، ا ن ا واد ، ل د ا، ا ول ة ا، و اوب ا ا وأ وا، وأ دور ا اوب ا ل أة وس )1236 – 1285م(، وأ ا ر ا ودور اوب ا أة س ل اة )1285 – 1387م(. -
Voruta 2013, Nr. 17
... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 17 (781) 2013 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Š iame numeryje Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena 2 Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS 600-osios Žemaičių krikšto metinės Žemaičių krikšto 600 jubiliejiniai metai Telšių vysk. dr. Jono Borutos SJ pamokslas, pasakytas Žemaičių krikšto 600-ųjų metinių proga Šilutės evangelikų IV Telšių vyskupijos Eucharistiniame kongrese š. m. rugpjūčio 1 d. Telšių katedroje liuteronų parapija Minėdami Žemaičių krikšto 600-ąsias Parapijos įsteigimas ir bažnyčios pastatymas metines, pasvarstykime palygindami savo protėvių išpažintą senąją pagoniškąją religiją su mūsų protėvių prieš 600 metų priimta 12 Alfonsas KAIRYS krikščionybe, kokie mūsų protėviai dvasine kokybe buvo būdami pagonys ir kuo jie tapo priėmę krikštą ir krikščioniškąjį tikėjimą. Turėtume būti atviri vėlesnės istorijos pa- tvirtintai tiesai. Šių eilučių autoriui Žemaičių krikšto minėjimuose iškeliant senųjų žemaičių ne tik geruosius, bet ir bloguosius poelgius, tenka išgirsti priekaištų :„Tu nesi žemaičių patrio- Pasaulio lietuvių bendruomenių tas, tu nemyli žemaičių, nes iškeli žemaičių suvažiavimo Kaune atgarsiai protėvių netinkamą elgseną kaimyninių Iš suvažiavimo sugrįžtant tautų atžvilgiu“. Atsakymą jau daugiau nei prieš 50 metų yra pateikęs Juozas Girnius knygoje „Tauta ir tautinė ištikimybė“. Čia 15 Vaida PAKARKLYTĖ pateikiame jo minčių santrauką šia tema: „Kaip kiekvienoje meilėje, taip ir patriotizme yra tam tikra dialektinė įtampa tarp mylėti tai, kas sava, ir siekti to, kas vertinga. Mylėti, kas sava, nereiškia lygiai vertinti (branginti) visa, kas sava. Čia išsiskiria akla meilė ir Vyskupas Jonas Boruta ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė meninę tikra meilė. -
The Monarchy in Lithuania History, Rights and Prospects
Carmelo Curró Troiano The Monarchy in Lithuania History, Rights and Prospects Presentation and modified by Salvatore Ferdinando Antonio Caputo Page 1 of 15 BRIEF HISTORY – SALVATORE FERDINANDO ANTONIO CAPUTO First known habitation of Lithuania dates back to the final ice age, 10 000 BC. The hunter’s gatherers were slowly replaced by farmers. The origin of Baltic tribes in the area is disputed but it probably dates to 2500 BC. These forefathers of Lithuanians were outside the main migration routes and thus are among the oldest European ethnicities to have settled in approximately current area. The word “Lithuania” was mentioned for the first time in the annals of Quedlinburg (year 1009) where a story describes how Saint Bruno was killed by the pagans “on the border of Lithuania and Russ”. These Baltic peoples traded amber with Romans and then fought Vikings. In the era only one small tribe from area around Vilnius was known as Lithuanians but it was this tribe that consolidated the majority of other Baltic tribes. This process accelerated under king Mindaugas (ca. 1200– 12 September 1263) who became a Christian and received a crown from the Pope in 1253. Mindaugas was the first and only crowned king of Lithuania. In the early 13th century, Lithuania was inhabited by various pagan Baltic tribes, which began to organize themselves into a state – the Grand Duchy of Lithuania. By the 1230s, Mindaugas emerged as the leader of the Grand Duchy. In 1249, an internal war erupted between Mindaugas and his nephews Tautvilas and Edivydas. As each side searched for foreign allies, Mindaugas succeeded in convincing the Livonian Order not only to provide military assistance, but also to secure for him the royal crown of Lithuania in exchange for his conversion to Catholicism and some lands in western Lithuania. -
L I E T U V a I K I M I N D a U
LIETUVA iki MINDAUGO „DEŠINIAJAME SAVO KRANTE SVEBŲ JŪRA SKALAUJA AISČIŲ GENTIS..." - 98 metais rašė Publijus Kornelijus Tacitas veikale „Apie germanų kilmę ir papročius". Taip pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėti lietuvių protėviai, kuriuos dabar dažniau vadiname baltais. Praėjo tūkstantis metų, ir Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas mūsų Tėvynės vardas - Lietuva: „1009 METAIS ŠVENTAS BRUNONAS ... RUSIOS IR LIETUVOS PASIENYJE, PAGONIŲ TRENKTAS \ GALVĄ, SU 18 SAVIŠKIŲ VASARIO 23 DIENĄ NUKELIAVO Į DANGŲ". Praeina dar vienas tūkstantis metų, ir 2009 metais pasitiksime Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų. O šiandieną minime Valstybės įkūrimo 750 metų jubiliejų. 1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas kunigaikštis Mindaugas, — įkurta pirmoji Lietuvos valstybė - Lietuvos karalystė. Jubiliejui paminėti ir skiriame šią Lietuvos istoriją. UDK 947.45.01 Straipsnių rinkinys Li-147 Sudarytojai Eugenijus JOVAIŠA ir Adomas BUTRIMAS Recenzentai Habil. dr. Vytautas KAZAKEVIČIUS Dr. Audrius ASTRAUSKAS Konsultantas Doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS Autoriai Adomas BUTRIMAS Prof. dr. - Vilniaus dailės akademija, prorektorius mokslui ir menui Algirdas GIRININKAS Habil. dr. — Istorijos institutas, Archeologijos skyriaus vedėjas Rimantas JANKAUSKAS Doc. dr. - Vilniaus universitetas, Antropologijos katedra Eugenijus JOVAIŠA Doc. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltij proistorės katedros vedėjas Liberias KLIMKA Prof. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltų proistorės katedra Albinas KUNCEVIČIUS Doc. dr. - Vilniaus -
Die Großfürstentümer Litauen Und Moskau Im Ringen Um Das Erbe Der Kiewer Rus‘
Die Großfürstentümer Litauen und Moskau im Ringen um das Erbe der Kiewer Rus‘ Diplomarbeit zur Erlangung des akademischen Grades eines Magisters der Philosophie an der Karl-Franzens-Universität Graz vorgelegt von Michael KASER am Institut für Geschichte Begutachter: Harald Heppner Ao.Univ.-Prof. Dr.h.c.mult. Dr.phil. Graz, 2013 Inhaltsverzeichnis Danksagung S. 4 Vorwort S. 5 1.Einleitung S. 6 2. Landschaft und Sprache 2.1. Landschaftliche Gliederung Litauens S. 8 2.2. Sprache S. 9 2.3. Vor- und frühgeschichtliche Entwicklung S. 11 3. Historisches Umfeld 3.1. Die Kiewer Rus„ 3.1.1. Zur Bezeichnung „Rus'“ und der legendären Gründung des Kiewer Reiches S. 16 3.1.2. Die Kiewer Rus„ bis zum Einfall der Mongolen S. 18 3.1.3. Der Einfall der Mongolen S. 28 3.1.4. Kriegszüge nach dem Tode Dschingis Khans S. 30 3.2. Der Deutsche Orden 3.2.1. Gründung im Heiligen Land S. 35 3.2.2. Engagement an der Ostsee S. 36 3.3.3. Die „Preußenreisen“ S. 39 3.3. Moskau 3.3.1. Der Aufstieg Moskaus S. 41 3.3.2. Tver„ und Moskau S. 42 3.3.3. Die Schlacht am Kulikovo Pole S. 47 4. Litauen 4.1. Litauen im 12. und 13. Jahrhundert S. 49 4.2. Erste Herrschaftsbildung und Königtum 4.2.1. Herkunft Mindaugas„ S. 53 4.2.2. Die Einigung Litauens S. 55 4.2.3. Taufe Mindaugas„ und Kirchenorganisation in Litauen S. 59 4.2.4. Das kurzlebige litauische Königreich S. 63 4.2.5. Der Kampf Ņemaitens gegen den Deutschen Orden S. -
35 / Genovaitė Jacėnaitė
þemëþemë2009/1 (62) ÞEMAIÈIØ Lenkimai (Skuodo r.) Paminklas Simonui Daukantui. Skulptorius Regimantas Midvikis, Leonardas Tuleikis. „Vilniaus motyvas“. 1973 m., aliejus, drobë, 150 x 115 architektas Adomas Skiesgilas Leonardas Tuleikis. „Angelas“. 2002 m., aliejus, kartonas, 105 x 86 Kretinga: grafø Tiðkevièiø koplyèia. Projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmannas. D. Mukienës nuotrauka Leonardas Tuleikis. „Mergaitës ir gëlës“. 1994 m., aliejus, drobë, 65 x 50 „Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamasÞEMAITIJOJE: leidinys Prenumerata priimama VÁ „Lietuvos paðtas“ skyriuose. Kaina ketvirèiui (be pristatymo mokesèio) – 4 Lt. Leidinio indeksas – 5100. Istorija Leonardas Tuleikis. „Ið legendos“. 1971 m., aliejus, kartonas, 70 x 50 Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnaloÞmonës „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Lankytinos vietos Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC) VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317 Tel. / faksas (8~5) 261 9670. Mob. tel. 8 687 47550. El. paðto adresas [email protected] Ámonës identifikacijos kodas – 300037489 Sàskaitos numeris LT657300010086726101 AB Bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000 Ið kairës: koplytstulpis Sedos ????? baþnyèios ðventoriuje; paminklas þuvusiems 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynëse (??? m., skulptorius ????), paminklas Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. D A I L Ë M U Z I E J A I P A V E L D A S L I T E R A T Û R A I S T O R I J A K A L B A þemë ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2009/1(62) 2 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. -
Downloaded from Brill.Com10/04/2021 03:40:46AM Via Free Access 1 8 ARTŪRAS DUBONIS Historical Self-Consciousness
1 7 LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 11 2006 ISSN 1392-2343 pp. 17–38 YATVINGIANS IN THE GENESIS OF LITHUANIAN ANTI-TEUTONIC ORIENTATION* Artūras Dubonis ABSTRACT Scarce sources of the past of Sudovia (Sūduva, Yatvingian lands) clearly reveal several episodes illustrating relations between the inhabitants of the area and the Lithuanians. They witness a much more complex paradigm of political communication between these groups than might be expected. When Mindaugas started to strengthen his rule in Lithuania, Lithuanian ‘indifference’ to the Yatvingians disappeared. At the beginning of the 1240s Mindaugas was becoming a genuine, rather than a nominal ruler of part of Sudovia, at least of its northeast. However, the strife, which began in 1246 between Mindaugas and the Yatvingians and lasted nearly the entire period of his rule, conditioned enormous concessions made by the king of Lithuania to the Teutonic Order in Sudovia. When the war against the Christians was taken over by Treniota in 1261, the struggle of the Yatvingians (and the Prussians) against the Crusaders became more intensive. These were good signs indicating the beginning Lithuania’s support for the Yatvingians. The character of Treniota’s relations with the Yatvingians conformed to the political situation and traditions established by his predecessors, first and foremost, by Mindaugas. All that weakened the support of the Lithuanian monarch to Yatvingian anti-Teutonic resistance, despite the relentless advance of the Order’s military machine towards Lithuania’s borders. The -
Transformations of Lithuanian Historical Discourse
Algis Kalėda The Present of Past Things: Transformations of Lithuanian Historical Discourse ŁifnwaniaM Akfoncaf dkcowrse wai lAaped 6/ naffonaf rracfifio»^ frenda m wor/d/ifera(wre, antf oko, wMcfowbWfy, concrefe coMfffffoMiprevafenf m me focfefy of fAe (mie. TTiis arfkfe aim* fo prwenf a diac/ironic f/McnroMic ana/yik o/UfAwanicn Akforfcaf Mferafwre (/ir*ffy, fAe , ana" fo «fkcwn fAe primary yeafwre* 0/ fAk arfkfk paradigm. TTie LifAwanfan geopofifkaf iffwaffon befweem fAe Eaif (RwMia»^ ofAer Eaffem Sfaw) and fAe VW»f fPo/ef, GermaMi^ k a conafanf focwf 0/ LffAwanfan ffferafwre, wi'rA a mwffłfwde 0/ variation; fo fA» day. 7» fiferafwre wnffe» befween fAe fwo Wbr/d War; (19:8-1940^ fAere was aM empAafk on nafionaf origins, wAicA spurred fAe pwbfic fo fakepndg iM fAefr Akfory mfAowf aM/ reiervafiom; fAk waf greaffy :n/7wenced by fAe ce/ebrafiOM 0/ fAe goo year aMMiversary 0/ V^fawfa$, fAe Grand Dw&e o/L(fAwan(a. m 19jo and fAe /ifemry confeff aMMoimced/br fAe occasion. Temporaf peopecfive aid* in fAe recognffion and revefafion 0/ many new modi/icafions 0/ Akforkkm, cAaracferkfic 0/ fiferafwre creafed offer ipgo. The cAaracferkffc* 0/ confemporary Akforickm ore: m'sfon'osopAic origins fa confiderafion o/what might have been^, gwasi-archeological documeMfad'on, witness (pfay/wf) coffage, and ironic dkfance. TAe arfkfe di'scwsses woriü by wrifers fwcA a$ Vinca* Piefark, Anfanas Wenwofk, /woz« KrafitaiwW, Pefra* Dirgė/a, Gfnfara* BeresneviYiws, and ofAe». 116 Algis Kalėda 77me, o» (Ae o(ker/wW, » nevgroffprwMf a( once. T&epaü k afwayj «fnv o» by f/ie/wrure, (Ae/w(wre a/wa/f/öffoiw on (Ag Wk o/(Aepa;(, and bo(/i hep<w( OM(f (fie/w(wrr fiave (heir kginnfng on«f (fzeir end in (Af ekrmaf pre*en(. -
BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz Król Rusi (Ok
LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 147–156 BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz król Rusi (ok. 1201–1264). Biografia polityczna, Kraków: Avalon, 2013. 538 p. 2 maps. ISBN 978-83-7730-069-5 The new study by the Polish historian Dariusz Dąbrowski about the Ha- lich-Volhynian Prince Danilo Romanovich is divided into two volumes (books). 1 Here, we review the first one, devoted to Danilo’s political life. The second volume is still being prepared. In it, the author discusses questions of social, cultural and economic history, providing appendices about the controversies about Danilo’s political actions in historiography (pp. 12–13). Both volumes are independent. The first volume is divided into five parts: Introduction (I); Danilo’s political biography (II); Epilogue (III); Appendices (IV); Bibliography (V). The enumeration of references is continuous. The index of names provided greatly facilitates the use of the book, because it is easy to get lost among the many names and patronymics of Russian princes. There is no index of places. The first four parts are divided into chapters, in which there are from two to eight unequal parts. Understandably, the part about Danilo’s life has the most chapters, eight, in which the story of his life and his political-military activities are provided. They are: ‘Roman’s Heir (about 1201–1205)’ (pp. 21–33), ‘Difficult Years 1205–1217’ (pp. 33–93), ‘In the Shadow of the Father-in-Law’ (pp. 93–139), ‘The Fight of the Volhynia Ruler for Halich (1228–1240)’ (pp. 139–217), ‘The Attack of the Batu Khan and its Consequences for the Romanovich’ (pp. -
Laiškas Redaktoriui Apie Moralę, Žmones Ir Žvėris, Arba Gyvulių Ūkis Kitaip
Laiškas RedaktoRiui apie moralę, žmones ir žvėris, arba Gyvulių ūkis kitaip Monika Kareniauskaitė Mielas redaktoriau, Pradėsiu banaliai, kaip labiau tinka „geltonajai spaudai“, o ne Jūsų reda- guojamam žurnalui. Ar niekur negirdėjote šių klišinių, banalybėmis šiandien tapusių (o gal ir visą laiką tokiomis buvusių) gyvenimo vingrybių, išreikštų pačiais lėkščiausiais žodžių sąskambiais: „Jis susikrauna mantą ir išeina, išsi- nešdamas auksines jos svajones. Dūžta žaislai, pasibaigia jų saulėta vaikystė. Ji turi begales meilužių, lankosi „svingerių“ vakarėliuose, be paliovos mėgau- jasi kūno malonumais – ji graži, turtinga, ji gurmanė, mėgstanti gerą maistą, vyną, seksą. Jis – menininkas, reikalingas vis naujos nuostabiausios mūzos...“ Gyvenimas gražus, jei galime tai sau leisti? Taisyklės yra niekinės. Taisyklės varžo. Ir reikalingos jos tik siekiantiems išvengti nuolatinio „visų kovos prieš visus“ būvio. Jeigu taisyklės nustotų eg- zistavusios – šiandien ir čia imtume plėšti, žudyti, prievartauti. Tik dėl malo- numo. Kodėl mums vis dar skauda tenkinant įgeidžius? Ir kaip išmesti tuos struktūros, pavadintos sąžine, likučius? Berods, jau Kantas kažką svaičiojo apie Dievo balsą žmoguje – „žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dės- nis manyje“. Paistalai! Žižekas su Lacanu jau seniai kantišką moralę prilygino gurmaniškojo De Sado logikai. Ei, ar tik ne ji, su Jos Didenybe Apšvieta prie- šakyje, mus atvedė į Aušvicą? O hedonizmas – kas čia tokio? Taigi aš nekenkiu kitiems. Juk kekšė tam ir tapo kekše, kad patenkintų nimfomaniškas aistras. Tad, atsikratę savo vidinių skaistyklų, visi drauge šiuo malonumų traukiniu riedame į nežinomybę. Kitaip sakant – atsiduodam gamtos duotam geismui. Nes geisti – štai kur tikroji homo sapiens prigimtis. Tik nemanykite, jog moralizuoju. Galbūt pavydžiu geriau nūdienoje pri- sitaikiusiems? Aš dar jauna, turinti visus šansus konkuruoti ir nugalėti ko- voje dėl būvio.