L I E T U V a I K I M I N D a U

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

L I E T U V a I K I M I N D a U LIETUVA iki MINDAUGO „DEŠINIAJAME SAVO KRANTE SVEBŲ JŪRA SKALAUJA AISČIŲ GENTIS..." - 98 metais rašė Publijus Kornelijus Tacitas veikale „Apie germanų kilmę ir papročius". Taip pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėti lietuvių protėviai, kuriuos dabar dažniau vadiname baltais. Praėjo tūkstantis metų, ir Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas mūsų Tėvynės vardas - Lietuva: „1009 METAIS ŠVENTAS BRUNONAS ... RUSIOS IR LIETUVOS PASIENYJE, PAGONIŲ TRENKTAS \ GALVĄ, SU 18 SAVIŠKIŲ VASARIO 23 DIENĄ NUKELIAVO Į DANGŲ". Praeina dar vienas tūkstantis metų, ir 2009 metais pasitiksime Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų. O šiandieną minime Valstybės įkūrimo 750 metų jubiliejų. 1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas kunigaikštis Mindaugas, — įkurta pirmoji Lietuvos valstybė - Lietuvos karalystė. Jubiliejui paminėti ir skiriame šią Lietuvos istoriją. UDK 947.45.01 Straipsnių rinkinys Li-147 Sudarytojai Eugenijus JOVAIŠA ir Adomas BUTRIMAS Recenzentai Habil. dr. Vytautas KAZAKEVIČIUS Dr. Audrius ASTRAUSKAS Konsultantas Doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS Autoriai Adomas BUTRIMAS Prof. dr. - Vilniaus dailės akademija, prorektorius mokslui ir menui Algirdas GIRININKAS Habil. dr. — Istorijos institutas, Archeologijos skyriaus vedėjas Rimantas JANKAUSKAS Doc. dr. - Vilniaus universitetas, Antropologijos katedra Eugenijus JOVAIŠA Doc. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltij proistorės katedros vedėjas Liberias KLIMKA Prof. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltų proistorės katedra Albinas KUNCEVIČIUS Doc. dr. - Vilniaus universitetas, Archeologijos katedra Paulius MUDĖNAS Arvydas MALONAITIS Dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltų proistorės katedra Apipavidalintojas Saulius BAJORINAS Redaktorė Veronika ŠIDLAUSKAITĖ Vertėja Inga ŽUKOVAITĖ Skaitmeninės knygos kūrybinė grupė Eugenijus JOVAIŠA, vadovas Arūnas GUDINAVIČIUS, programuotojas Alicija MAKOVSKA, dizainas ir kompiuterinė grafika Jurga JANUŠKEVIČIŪTĖ-TĖVELIENĖ, kompiuterinė grafika Algirdas REMEIKIS, dailininkas Linas MARTINKĖNAS, animacija Mindaugas URBAITIS, muzika © Elektroninės leidybos namai, 2003 ISBN 9986-571-89-8 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003 Baltų žemės ir žemių konfederacijos Adomas BUTRIMAS Žemės ir žemių konfederacijos orint suprasti Lietuvos valstybės susidarymą, svarbu ypatingą dėmesį atkreipti į atskiras gentis ir gentinc-etninę struktūrą, ir į kiek vėliau su­ Nsiformavusią teritorinę-politinę organizaciją, žemes ir žemių konfedera­ cijas, kurios ir lėmė Lietuvos valstybės susidarymą ir lietuvių tautos formavimąsi. Kitaip šios struktūros šviesoje turėtų išryškėti ir Netimeras: jis valdo ne stiprią gentį (kaip teigia istorikas E. Gudavičius ir A. Bumblauskas) [12.1], bet vieną žemę ir nedidelę kariauną, kurioms įvardyti ir tiktų dar ankstyvųjų viduramžių šaltiniuose surinkami atskirų baltų „žemių", „karalysčių" vardai. Tiesa, susifor­ mavus net ir stiprioms jų konfederacijoms, gentiniai, kultūriniai ir etniniai skir­ tumai neišnyko - tik įgavo visai kitą turinį. Kaip kūrėsi žemės baltų teritorijose įvairaus dydžio gentiniai junginiai, gyvenantys toje pačioje teritorijoje, sieja­ mi bendrų tradicijų, giminystės ryšių, vienodų laidojimo papročių, kai kurių kal­ bos ir kultūros savitumų, turintys netgi tūkstantmečių kultūrinį tęstinumą, buvo gana pastovūs junginiai. Bet ir į šias struktūras laikas ir jo procesai įnešė būtinų permainų. I tūkstantmečio po Kr. viduryje Europoje buvo neramu: po ją bastėsi hunai, iš vienos vietos į kitą kėlėsi gotai, rytuose nerimo slavai — čia susiformavu­ sios dregovičių sąjungos skverbėsi į rytinių baltų gyventas vietas, šie savo ruožtu stūmėsi į vakarus, keisdami kitų baltų gyvenamų teritorijų ribas. Į jotvingių ir prūsų žemes skverbėsi vakarų slavai. Pastarųjų metų Nemuno žemupio regiono archeologiniai tyrinėjimai (V. Šimėno publikacijos) patvirtina, kad V a. viduryje būta ateivių iš Dunojaus vidurupio: laidojimo papročiuose jaučiama klajoklių genčių įtaka [12.2]. Jau aptariant baltus didžiojo tautų kraustymosi laikais, mi­ nėti pavyzdžiai rodo, kad vis dažniau baltams tekdavo susikauti su tolimų kraštų užpuolikais, ginti savo žemę ir turtą. Kita vertus, turtėjant vietinėms gentims, formuojantis vietiniam elitui, atsirandant karių sluoksniui, prestižinių daiktų ir turto poreikis paskatino ir vietinius susidūrimus ir, kaip rašė Vulfstanas (887- 901 m.), „Jie daug kariauja tarpusavyje". Gentinė struktūra nebuvo pakankamai paslanki tokiems susidūrimams: reikėjo mažesnių, mobilesnių karinių junginių, smulkesnių gynybinių-administracinių centrų. Tai ir sąlygojo atskirų teritorinių- administracinių vienetų fotmavimąsi genčių viduje. Ilgainiui šie junginiai į isto­ rinius šaltinius pateko žemių, karalysčių ir pan. pavadinimais. Naujo tipo junginių atsiradimą baltų žemėse V-VIII a. liudija šie požymiai: 1. Atsiranda naujų, gerai įtvirtintų piliakalnių, kurių aikštelės tiktai 60-300 m2 ploto (Bambininkai, Beižionys, Buivydonys, Rokiškis, Lavoriškės). Tai vadinamieji miniatiūriniai piliakalniai, kuriuose būta nedidelių pilių, skirtų tuttu ir socialine padėtimi išsiskiriančiam vietiniam elitui ir jo artimoms šeimoms gyventi. 2. Atsiranda turtingų, įkapių gausa išsiskiriančių kapų: V a. vidurio moters kapas Veršvuose, kario kapas Reketėje, jotvingių kunigaikščių kapai Svaicarijos vietovėje (netoli Suvalkų miesto Lenkijoje), Krikštonyse (Alytaus r.), aukštaičių kunigaikščių kapai Plinkaigalyje, skalvių kunigaikščio kapas Vidgiriuose, kuni­ gaikščio kapas Taurapilyje. Pastarojo „kunigaikščio" kapas ir jo palydos kapai, kurie buvo rasti vakarinėje pilkapyno dalyje, labai skiriasi nuo kitų kapų. Juose rasta raštuotų dviašmenių plieninių kalavijų auksu ir sidabru išdabintomis makš­ timis, geriamųjų ragų, įmantriai kalinėtomis sidabro plokštelėmis puoštų diržų, prabangių kamanų, balnų. 3. Beveik visose baltų žemėse paplinta kalavijai ir masyvūs platieji kovos pei­ liai - tuttingųjų karių ginklai. 4. V-VIII a. pasirodo ir sidabro papuošalų lobiai. Tikriausiai pirmųjų žemių valdovų, to meto kunigaikščių valdytos žemės ne­ buvo didelės. Konkrečių istorinių duomenų apie tai nėra, o rašytinių šaltinių žinome nedaug: IX a. kuršių gyventose teritorijose jau būta penkių žemių, о XII- XIII a. riboje Latgalijoje būta dviejų kunigaikštysčių ir dviejų žemių. Atrodo, panaši buvo ir kitų baltų genčių žemių bei ankstyvųjų kunigaikštysčių ir karalys­ čių struktūra. Ilgainiui kai kurių genčių ir žemių ribos pradėjo nesutapti. Tarpusavio karų metu vienų žemių valdovams pavykdavo pajungti kitas žemes, kurios neretai pri­ klausė jau kitiems gentiniams etnosams: kai kurios žemės ėmė darytis etniškai nevienalytės, suskirstymas administraciniais politiniais junginiais-žemėmis anks­ tyvųjų viduramžių pabaigoje, formuojantis Lietuvos valstybei pasidarė svarbes­ nis, nei gentinis. Todėl neatsitiktinai žemių konfederacijų laikotatpiu sutartis su kitomis valstybėmis pasirašinėjo ne genčių, o žemių vadai ir vyresnieji. v Žemių ir jų centrų struktūra Žemių būta įvairaus dydžio. Vienai žemei priklausė vidutiniškai nuo 10 iki 20 piliakalnių, nuo 30 iki 50 gyvenviečių. Kai kurios neįtvirtintos žemaičių ir kuršių gyvenvietės (V. Žulkaus tyrimų duomenimis) buvo 10 ir daugiau ha dy­ džio: 1Х-ХШ a. kai kurios žemės apėmė net iki 500 m2 plotą [ 12.3]. Žemes skyrė dykros, tiesa, kur kas mažesnės, negu tarp genčių. Žemaitijoje svatbesnės buvo Medininkų, Viešvės, Tverų, Laukuvos, Kaltinėnų, Kražių, Karšuvos; Žiemgaloje — Tervetės, Sidabras, Mežuotės, Duobelės žemės, o Kurše — Ceklio (Kcklio), Duv- zarės, Mėguvos, Pilsoto žemės. Žemių skaičius laikui bėgant keitėsi. Tirščiausiai gyventa aplink didžiuosius žemių piliakalnius. Pavyzdžiui, vakarų Lietuvoje di­ delės Medininkų žemės centras (vėlyvajame žemės raidos etape šiai žemei pri­ klausė ir žemaičių, ir kuršių žemės) buvo Medvėgalis, kuršių Ceklio žemės - Gon­ dinga prie Plungės. Tokie centriniai žemių piliakalniai ankstyvaisiais viduramžiais tapo gimstančios Lietuvos politiniais, administraciniais ir religiniais centrais. Taigi, beveik kiekvienos žemės centre stūksojo vienas ar keli didžiuliai piliakalniai su kelių eilių pylimais, grioviais, priešpiliais. Greta, dažnai apaugęs ąžuolais, dunk- sojo alkakalnis, netoli tekėjo Alkupio upelis. Tai buvo religiniai žemių centrai. Kartais netoliese, svarbiausiose žemėse, stovėjo dar vienas kalnas - Sumanų kalnu ar panašiai vadinamas: čia galėjo vykti didžiūnų sueigos, kur buvo sprendžiami santykių su kaimynais klausimai, rinktis bendruomenių sueigos stambesnėms ka­ ro operacijoms aptarti, čia galėjo būti tenkami karo vadai. Tokie susirinkimai buvo vadinami kuopomis, arba krivūlėmis. Didžiojo piliakalnio ar viso piliakal­ nių komplekso papėdėje, gerai apsaugotame slėnyje, stovėjo centrinė šios žemės gyvenvietė. Nedideliu atstumu nuo šios gyvenvietės X-XIII a. aiškiai išsiskyrė gyvenviečių spiečiai (pvz., Gyvenviečių juostos aplink Šatrijos kalną ir kt.) kelių, rečiau keliolikos kilometrų atstumu. XIII a. šaltiniuose šie junginiai jau vadinami pilių apygardomis. Žemaičių ir kuršių svarbesnės apygardos X-XIII a. yra buvu­ sios apie Medvėgalį, Girgždutę, Sprūdę, Vembutus (Lūksto ir Biržulio ežerų apy­ linkėse), Šatriją, Gondingą, Imbarę, Apuolę, Jpiltį, Kretingą ir kitur. Šias žemes valdė vietiniai žemių valdovai, pvz., 1253 m. paminėtas kuršis Tvartikis (terra Twartikini) (VI. Žulkaus tyrimų duomenys) [12.3]. Salia didžiųjų žemių piliakalnių, kitoje upelio pusėje, o kartais visai šalia drie­ kėsi didžiuliai kapinynai, dažnai ne vienas, o keli. Tokie žinomi prie Gondingos, o Kernavėje, kur surasti 153 kapai, jau ištirta 800 m2 kapinyno dalis - ir tai
Recommended publications
  • Pdf (795.84 K)
    ه ا واوب ا ا )1236-1387م( وا واروب ا ا )1236 – 1387م ( ه ارات ار وا ر ا 144 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( ارات ار وا ر ا 145 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( د : إن ن ك ارة ا ؛ ن ا ارة، ا ا ااق واس، و رأ اف وا ا ، وأ ان Samogitians واران Varangians، و ذ ا ادة، ا اي ار اوب ا ن ا ا، و ا رة ة ا، دو أت ار ان ادي ادي، وذ اوب ا، إ أ ا اق م 1219م ن ا اة وا إء م ي، ا وي، وأء ذ وا او اة اء، ازدادت اع ا و اار او ا ا، ا ا واء ا ا، و ا أ اة ا ه ة ر وه اص، و ا اوري درا ت ر او، وا ة د ا ا ا )ا(، وأ و د اار او ا واي ا دا ا ل اة، ووة ذ اد اق، وا ذ ي اق، رأ ة ال واوس، وء ت د اى ا ا، ا اب وارذ اق، دون اح ض ا ا اا، اي را ا، إ رأي ا أن ا ذ، ا م 1387م ا ودون إر ان، وذ اة ا ودل دوق ا ا ا ا، و م ا اا وه ان ان، وذ ون ا واى ا ا، ا ن ن ة ارض ر ل ا و إ ا. و ن ا ا ا ا ح اؤت ل ا ا، ، ة ا؟ ووث اة ن ا اا ا ا؟، اوف ا ام ا دا ا وس ) 1253 – 1263م( ؟، وأب م اار ا ام؟، ح م ا اة ا ا اا ر د ا؟؛ ا اي ا ه أك ارات ار وا ر ا 146 اد ا أ )2017م( ه ا واوب ا ا )1236-1387م( ا ب ي ال واوس، و أ د وأ ة ا، و ا ه م ااق ا ا ؟، ر ا د أ ارن ذ ه أ "ة ا اة إ أ رح ار")1(، ووة ذ ح م ا إ ت د ات رة أو اات ا رة أى ا ا ا وارذ ا؟، وأ ا اب ا أت دل ا اا ا م 1387م؟، و ا د ر ا ن ف اب؟، أم ا ا ان؟، أم اوب ا ا؟، و اوب ا ا وأ ودور ا واي ا ؟، و ذ ا واؤت، ا ن ا واد ، ل د ا، ا ول ة ا، و اوب ا ا وأ وا، وأ دور ا اوب ا ل أة وس )1236 – 1285م(، وأ ا ر ا ودور اوب ا أة س ل اة )1285 – 1387م(.
    [Show full text]
  • Voruta 2013, Nr. 17
    ... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 17 (781) 2013 m. rugpjūčio 17 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Š iame numeryje Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena 2 Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS 600-osios Žemaičių krikšto metinės Žemaičių krikšto 600 jubiliejiniai metai Telšių vysk. dr. Jono Borutos SJ pamokslas, pasakytas Žemaičių krikšto 600-ųjų metinių proga Šilutės evangelikų IV Telšių vyskupijos Eucharistiniame kongrese š. m. rugpjūčio 1 d. Telšių katedroje liuteronų parapija Minėdami Žemaičių krikšto 600-ąsias Parapijos įsteigimas ir bažnyčios pastatymas metines, pasvarstykime palygindami savo protėvių išpažintą senąją pagoniškąją religiją su mūsų protėvių prieš 600 metų priimta 12 Alfonsas KAIRYS krikščionybe, kokie mūsų protėviai dvasine kokybe buvo būdami pagonys ir kuo jie tapo priėmę krikštą ir krikščioniškąjį tikėjimą. Turėtume būti atviri vėlesnės istorijos pa- tvirtintai tiesai. Šių eilučių autoriui Žemaičių krikšto minėjimuose iškeliant senųjų žemaičių ne tik geruosius, bet ir bloguosius poelgius, tenka išgirsti priekaištų :„Tu nesi žemaičių patrio- Pasaulio lietuvių bendruomenių tas, tu nemyli žemaičių, nes iškeli žemaičių suvažiavimo Kaune atgarsiai protėvių netinkamą elgseną kaimyninių Iš suvažiavimo sugrįžtant tautų atžvilgiu“. Atsakymą jau daugiau nei prieš 50 metų yra pateikęs Juozas Girnius knygoje „Tauta ir tautinė ištikimybė“. Čia 15 Vaida PAKARKLYTĖ pateikiame jo minčių santrauką šia tema: „Kaip kiekvienoje meilėje, taip ir patriotizme yra tam tikra dialektinė įtampa tarp mylėti tai, kas sava, ir siekti to, kas vertinga. Mylėti, kas sava, nereiškia lygiai vertinti (branginti) visa, kas sava. Čia išsiskiria akla meilė ir Vyskupas Jonas Boruta ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė meninę tikra meilė.
    [Show full text]
  • Die Großfürstentümer Litauen Und Moskau Im Ringen Um Das Erbe Der Kiewer Rus‘
    Die Großfürstentümer Litauen und Moskau im Ringen um das Erbe der Kiewer Rus‘ Diplomarbeit zur Erlangung des akademischen Grades eines Magisters der Philosophie an der Karl-Franzens-Universität Graz vorgelegt von Michael KASER am Institut für Geschichte Begutachter: Harald Heppner Ao.Univ.-Prof. Dr.h.c.mult. Dr.phil. Graz, 2013 Inhaltsverzeichnis Danksagung S. 4 Vorwort S. 5 1.Einleitung S. 6 2. Landschaft und Sprache 2.1. Landschaftliche Gliederung Litauens S. 8 2.2. Sprache S. 9 2.3. Vor- und frühgeschichtliche Entwicklung S. 11 3. Historisches Umfeld 3.1. Die Kiewer Rus„ 3.1.1. Zur Bezeichnung „Rus'“ und der legendären Gründung des Kiewer Reiches S. 16 3.1.2. Die Kiewer Rus„ bis zum Einfall der Mongolen S. 18 3.1.3. Der Einfall der Mongolen S. 28 3.1.4. Kriegszüge nach dem Tode Dschingis Khans S. 30 3.2. Der Deutsche Orden 3.2.1. Gründung im Heiligen Land S. 35 3.2.2. Engagement an der Ostsee S. 36 3.3.3. Die „Preußenreisen“ S. 39 3.3. Moskau 3.3.1. Der Aufstieg Moskaus S. 41 3.3.2. Tver„ und Moskau S. 42 3.3.3. Die Schlacht am Kulikovo Pole S. 47 4. Litauen 4.1. Litauen im 12. und 13. Jahrhundert S. 49 4.2. Erste Herrschaftsbildung und Königtum 4.2.1. Herkunft Mindaugas„ S. 53 4.2.2. Die Einigung Litauens S. 55 4.2.3. Taufe Mindaugas„ und Kirchenorganisation in Litauen S. 59 4.2.4. Das kurzlebige litauische Königreich S. 63 4.2.5. Der Kampf Ņemaitens gegen den Deutschen Orden S.
    [Show full text]
  • 2013 M. Liepa Nr
    SOCIALDEMOKRATASLaikraštis, tęsiantis šimtametes tradicijas. Leidžiamas nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. www.lsdp.lt 2013 m. liepa Nr. 6 (39) A. Butkevičius: ANONSAS „Mums tenka srėbti konservatorių Aktualijos 6p. ir liberalų privirtą košę“ Karalius Mindaugas ir Lietuvos valstybės formavimasis Europa 4p. Pirmininkavimas ES Tarybai – šansas grįžti prie ambicingos užsienio politikos Aktualijos 7p. Pokalbis su ūkio ministru Evaldu Gustu Vladimiras Laučius į prezidentės Dalios Grybauskai- janti darbų tęstinumo kultūrą. Anks- jus mažas pajamas gaunantys Lietuvos politologas, tės metiniame pranešime nu- čiau valdantieji, imdamiesi reformų, gyventojai. www.lrt.lt, 2013 06 25 skambėjusią kritiką dėl delsimo griaudavo tai, ką statė jų pirmtakai. Esame žmonių Vyriausybė, tad rūpi- Jaunimas p. „pradėti dirbti“. Mes stengiamės tęsti ekonomiškai pa- namės eilinių žmonių gyvenimo geri- 8 „Vyriausybė dirba tik pusę me- gristus ir visuomenei naudingus pro- nimu. Ankstesnė Vyriausybė daug kal- tų. Tai, ką buvo galima padary- – Daugelyje Vyriausybės veiklos sri- jektus. Visi tai mato. bėjo apie energetinę nepriklausomybę, ti tik Vyriausybės nutarimu, bu- čių pabrėžiamas darbų tęstinumas. Tačiau tai – tik dalis mūsų darbų. bet nieko nedarė, kad mažėtų šilumos vo padaryta: padidinome MMA, Opozicija tvirtina, kad dabartinė Mūsų tikslai ir darbai iš esmės skiria- kaina vartotojams. Tad mums tenka ne parengėme mokesčių projek- valdžia arba nieko neveikia, arba tę- si nuo ankstesnės Vyriausybės. Vos tik rengti bei realizuoti naują šilumos tus, sumažinome neracionalų sia tai, ką pradėjo Andriaus Kubi- pradėję dirbti, įgyvendinome prisiim- ūkio pertvarkos programą, siekiant elektros gamybos kiekį Elektrė- liaus Vyriausybė. Kokie iš tiesų yra tą įsipareigojimą: minimalus mėnesio sumažinti šilumos kainas, bet ir srėbti nuose, sustabdėme nevaldomą pagrindiniai Jūsų vadovaujamo Mi- atlyginimas buvo padidintas iki 1000 konservatorių ir liberalų privirtą košę.
    [Show full text]
  • BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz Król Rusi
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 147–156 BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz król Rusi (ok. 1201–1264). Biografia polityczna, Kraków: Avalon, 2013. 538 p. 2 maps. ISBN 978-83-7730-069-5 The new study by the Polish historian Dariusz Dąbrowski about the Ha- lich-Volhynian Prince Danilo Romanovich is divided into two volumes (books). 1 Here, we review the first one, devoted to Danilo’s political life. The second volume is still being prepared. In it, the author discusses questions of social, cultural and economic history, providing appendices about the controversies about Danilo’s political actions in historiography (pp. 12–13). Both volumes are independent. The first volume is divided into five parts: Introduction (I); Danilo’s political biography (II); Epilogue (III); Appendices (IV); Bibliography (V). The enumeration of references is continuous. The index of names provided greatly facilitates the use of the book, because it is easy to get lost among the many names and patronymics of Russian princes. There is no index of places. The first four parts are divided into chapters, in which there are from two to eight unequal parts. Understandably, the part about Danilo’s life has the most chapters, eight, in which the story of his life and his political-military activities are provided. They are: ‘Roman’s Heir (about 1201–1205)’ (pp. 21–33), ‘Difficult Years 1205–1217’ (pp. 33–93), ‘In the Shadow of the Father-in-Law’ (pp. 93–139), ‘The Fight of the Volhynia Ruler for Halich (1228–1240)’ (pp. 139–217), ‘The Attack of the Batu Khan and its Consequences for the Romanovich’ (pp.
    [Show full text]
  • BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz Król Rusi
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 18 2013 ISSN 1392-2343 PP. 147–156 BOOK REVIEWS Dariusz Dąbrowski, Daniel Romanowicz król Rusi (ok. 1201–1264). Biografia polityczna, Kraków: Avalon, 2013. 538 p. 2 maps. ISBN 978-83-7730-069-5 The new study by the Polish historian Dariusz Dąbrowski about the Ha- lich-Volhynian Prince Danilo Romanovich is divided into two volumes (books). 1 Here, we review the first one, devoted to Danilo’s political life. The second volume is still being prepared. In it, the author discusses questions of social, cultural and economic history, providing appendices about the controversies about Danilo’s political actions in historiography (pp. 12–13). Both volumes are independent. The first volume is divided into five parts: Introduction (I); Danilo’s political biography (II); Epilogue (III); Appendices (IV); Bibliography (V). The enumeration of references is continuous. The index of names provided greatly facilitates the use of the book, because it is easy to get lost among the many names and patronymics of Russian princes. There is no index of places. The first four parts are divided into chapters, in which there are from two to eight unequal parts. Understandably, the part about Danilo’s life has the most chapters, eight, in which the story of his life and his political-military activities are provided. They are: ‘Roman’s Heir (about 1201–1205)’ (pp. 21–33), ‘Difficult Years 1205–1217’ (pp. 33–93), ‘In the Shadow of the Father-in-Law’ (pp. 93–139), ‘The Fight of the Volhynia Ruler for Halich (1228–1240)’ (pp. 139–217), ‘The Attack of the Batu Khan and its Consequences for the Romanovich’ (pp.
    [Show full text]
  • Grand Duchy of Lithuania
    Grand Duchy of Lithuania The Grand Duchy of Lithuania was a European state the neighbours, with a truncated state (principal cities be- from the 13th century[1] until 1795.[2] The state was ing Kraków, Warsaw and Vilnius) remaining only nom- founded by the Lithuanians, one of the polytheistic Baltic inally independent. After the Kościuszko Uprising, the tribes from Aukštaitija.[3][4][5] territory was partitioned among the Russian Empire, the Kingdom of Prussia, and Austria in 1795. The duchy later expanded to include large portions of the former Kievan Rus’ and other Slavic lands, covering the territory of present-day Belarus, Latvia, and Lithuania, and parts of Estonia, Poland, Russia, and Ukraine. At its 1 Etymology greatest extent in the 15th century, it was the largest state in Europe.[6] It was a multi-ethnic and multi-confessional The Statutes of the Grand Duchy of Lithuania name state with great diversity in languages, religion, and cul- the complete name of the state as Grand Duchy tural heritage. of Lithuania, Ruthenia and Samogitia (Ruthenian: Consolidation of the Lithuanian lands began in the late Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское [13][14] 12th century. Mindaugas, the first ruler of the Grand и иных). The title of “Grand Duchy” was con- Duchy, was crowned as Catholic King of Lithuania in sistently applied to Lithuania from the 14th century [15] 1253. The pagan state was targeted in the religious cru- onward. sade by the Teutonic Knights and the Livonian Order. In other languages, the Grand Duchy is referred to as:
    [Show full text]
  • The Profiles of Political Solidarity and Cultural Awareness in the Late Medieval Grand Duchy of Lithuania
    THE PROFILES OF POLITICAL SOLIDARITY AND CULTURAL AWARENESS IN THE LATE MEDIEVAL GRAND DUCHY OF LITHUANIA by Nerijus Udrenas from Vilnius, Lithuania Thesis submitted in partial fulfilment of the Master of Arts degree in Medieval Studies at the Central European University, Budapest Accepted as conform with the standards of the CEU ........................................................................................................................... (Chair) ........................................................................................................................... (Thesis supervisor) ........................................................................................................................... (Head, Dep. of Medieval Studies) CEU eTD Collection ........................................................................................................................... (External examiner) Budapest, August, 1994 ii Declaration: I, the undersigned candidate for M. A. degree in Medieval Studies declare herewith that the present thesis is exclusively my own work, based on my research and only such external information as properly credited in notes and bibliography. I declare that no unidentified and illegitimate use was made of the work of others and no part of the thesis does infringe on any person's or institution's copyright. I also declare that no part of the thesis has been submitted in this form to any other institution of higher education for an academic degree. Budapest, August, 1994 Nerijus Udrenas CEU eTD
    [Show full text]
  • UCLA Electronic Theses and Dissertations
    UCLA UCLA Electronic Theses and Dissertations Title Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' Permalink https://escholarship.org/uc/item/0g57z7kw Author Markman, Kristina Publication Date 2015 Peer reviewed|Thesis/dissertation eScholarship.org Powered by the California Digital Library University of California UNIVERSITY OF CALIFORNIA Los Angeles Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' A dissertation submitted in partial satisfaction of the requirements for the degree Doctor of Philosophy in History by Kristina Markman 2015 © Copyright by Kristina Markman 2015 ABSTRACT OF DISSERTATION Between Two Worlds: A Comparative Study of the Representations of Pagan Lithuania in the Chronicles of the Teutonic Order and Rus' by Kristina Markman Doctor of Philosophy in History University of California, Los Angeles, 2015 Professor Patrick Geary, Chair By the mid-fourteenth century, the Grand Duchy of Lithuania comprised a territory stretching across the present-day republics of Lithuania and Belarus as well as parts of Latvia, Poland, Ukraine, Moldova, and Russia. While the transformation of Lithuania into a powerful and dynamic polity under the leadership of a pagan dynasty has received much attention, concurrent changes in literary representations of Lithuania have been rarely addressed. This dissertation seeks to present the first comprehensive comparative survey of the images of Lithuania in the chronicles of the Teutonic Order and Rus'—i.e., Lithuania’s closest neighbors and most frequent economic and military competitors as well as collaborators. By examining each chronicle within the historical and intellectual context of its composition, I argue that the ii portrayal of Lithuania in these texts was neither directly political nor polemical, but influenced by a wide variety of social factors.
    [Show full text]