35 / Genovaitė Jacėnaitė

þemëþemë2009/1 (62) ÞEMAIÈIØ

Lenkimai (Skuodo r.) Paminklas Simonui Daukantui. Skulptorius Regimantas Midvikis, Leonardas Tuleikis. „Vilniaus motyvas“. 1973 m., aliejus, drobë, 150 x 115 architektas Adomas Skiesgilas

Leonardas Tuleikis. „Angelas“. 2002 m., aliejus, kartonas, 105 x 86 Kretinga: grafø Tiðkevièiø koplyèia. Projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmannas. D. Mukienës nuotrauka

Leonardas Tuleikis. „Mergaitës ir gëlës“. 1994 m., aliejus, drobë, 65 x 50

„Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamasÞEMAITIJOJE: leidinys Prenumerata priimama VÁ „Lietuvos paðtas“ skyriuose. Kaina ketvirèiui (be pristatymo mokesèio) – 4 Lt. Leidinio indeksas – 5100. Istorija Leonardas Tuleikis. „Ið legendos“. 1971 m., aliejus, kartonas, 70 x 50 Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnaloÞmonës „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Lankytinos vietos Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC) VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317 Tel. / faksas (8~5) 261 9670. Mob. tel. 8 687 47550. El. paðto adresas [email protected] Ámonës identifikacijos kodas – 300037489 Sàskaitos numeris LT657300010086726101 AB Bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000 Ið kairës: koplytstulpis Sedos ????? baþnyèios ðventoriuje; paminklas þuvusiems 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynëse (??? m., skulptorius ????), paminklas Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. D A I L Ë M U Z I E J A I P A V E L D A S L I T E R A T Û R A I S T O R I J A K A L B A þemë ÞEMAIÈIØ

Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2009/1(62)

2 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Þemaitija Lietuvos tûkstantmeèio kelyje 3–4 / KAZIMIERAS PRUÐINSKAS. Halièo Voluinës sutartis ir Vykintas 5–9, 29 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Þemaitija: skaièiai, datos, faktai 10–13 / DONATAS TYTUVA. Kraþiø kolegija 13 / ALBINAS MINGËLA. Simono Daukanto bibliofilø klubui – 25 14–25 / EUGENIJA TAMARA ARNASTAUSKIENË. Dvideðimt metø po Vil- niaus þemaièiø kultûros draugijos vëliava 26–27 / IPOLITAS PETROÐIUS. Liaudies muzikos ir dainø kelyje p. 2 28 / POVILAS SAUDARGAS. „3 PLIUS“: graþûs darbai ir siekiai 28–29 / VIRGINIJA IR GINTARAS KONÈIAI. Þlibinuose ir Plungëje 30–31 / JURGA PALANGYTË. Sveèiuose pas Leonardà Tuleiká 32–33 / ALBINAS MINGËLA. Nuolatinës kûrybingumo kaitos kelyje 34, 36–37 / GENOVAITË JACËNAITË. Studentiðkos vasaros prisiminimai 35 / Genovaitë Jacënaitë p. 5–9, 29 38–39 / DANGUOLË ÞELVYTË. Kazys Varnelis 40–42 / POVILAS SABALIAUSKAS. (Ne)eilinis namas Didþiojoje gatvëje 43 / Vytautas Ignas 44–45 / EUGENIJUS ZABITIS. Neþinomi Gedimino palikuonys 46–49 / ZITA DARGAITË. Medaliuose – tûkstantmeèio Lietuva 50 / 1932-ieji: Þemaièiø muziejaus „Alka“ gimimas 50–53 / LIUCIJA SNARSKIENË. Prano Genio „Atminimø“ knygelë ir filosofas, raðytojas Vydûnas 51 / Pranas Genys (1902–1952) 52 / Vydûnas 54–58 / LIUCIJA SNARSKIENË. Petras Snarskis (1905–1981) 59–60 / NEVERAUSKS JÛZAPS. Nagarbas kalns 61–67 / DANUTË MUKIENË. Atgimstanèios Madonos. Restauratorë Janë Bilotienë 68–70 / BALSIENË JERUONIMA. Mamunelë p. 38–42 71–72 / Þemaitëðkë þuodç, ëðsëreiðkëmâ

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAITÇ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA LIETOVUOS TÛKSTONTMETË Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë. KELIE“. Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, El. p. [email protected]. Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: http://www.samogit.lt. Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA Þornals prenumeroujems. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, FONDS. Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë. 2 ISTORIJA

ÞEMAITIJA LIETUVOS TÛKSTANTMEÈIO KELYJE

Baltø gentys XI a. Gintauto Zabielos sudarytas þemëlapis

GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS èiau dirbamø laukø. Piliakalniai tuo metu tapo atskirø ðeimø pilimis Þalvarinë segë. IX–X a. Lietuvos arba bendruomeniø slëptuvëmis. I–II a. sandûroje nemaþai buvo ir nacionalinis muziejus toliau nuo piliø ásikûrusiø gyvenvieèiø (kaimø). Tuo laikotarpiu for- mavosi baltø gimininës bendruomenës. Mûsø eros pirmojo tûks- Kas vyko iki XIII a. pradþios? tantmeèio pradþioje gyventojus vis daþniau vienijo ne giminystës, o þemës, teritoriniai ryðiai. Baltø gyvenimas tuo laiku buvo gana uþdaras, ryðiai su kaimy- Þiniø apie Þemaitijos ir visos Lietuvos prieðistorinius laikus ra- nais silpni. Kiek labiau plëtota tik prekyba – buvo ásiveþami metalo ðytiniuose ðaltiniuose yra iðlikæ maþai. Kas tuo metu ðiose teritori- dirbiniai, o iðveþamas gintaras, kailiai. jose vyko, kokie þmonës gyveno, daugiausia suþinome ið archeo- Spëjama, kad baltai raðytiniuose ðaltiniuose galëjo bûti pradëti loginiø tyrinëjimø. Nemaþai þiniø suteikia ir kalbininkai, ypaè tyri- minëti apie 450-uosius metus (Herodotas raðo apie ðiaurinius skitø nëjantys vandens telkiniø vardus. kaimynus budinus (Boudinoi) ir neurus (Neuroi). Manoma, kad neurai Prieð XVIII–XVI tûkstantmeèiø pr. Kr. ið mûsø gyvenamøjø terito- buvo rytiniai baltai). rijø atsitraukus ledynams, oras èia palaipsniui pradëjo ðilti, tundrà Didþiojo tautø kraustymosi laikotarpiu II–VIII a. dabartinëje Lietuvos pakeitë miðkai, ir, kaip raðo Zigmantas Kiaupa „Lietuvos valstybës teritorijoje gyvenæ þmonës, anot Z. Kiaupos, „buvo tarsi pasaulio istorijoje“ (Vilnius: Baltos lankos, 2006, p. 15), per kelis tûkstant- pakraðtyje“. Antikos laikais jie skyrësi nuo graikø ar romënø, buvo meèius susidarë istoriniø laikø gamtinës sàlygos, tinkamos ja- barbarai, viduramþiais juos nuo krikðèioniðkojo pasaulio skyrë pa- vams, ðakniavaisiams, linams auginti. gonybë. XII a. baltai ir jø ðiauriniai kaimynai, finougrø gentys (ly- Pirmieji þmonës Lietuvos teritorijoje ásikûrë apie XVI tûkstant- biai, estai), vieninteliai Europoje liko pagonys ir savaime turëjo metá pr. Kr., kai èia augo tundra. Jie pradëjo kurtis upiø, átekanèiø á tapti krikðto misijø objektu. Tuo pradëjo rûpintis tiek krikðèionybës Baltijà, pietryèiuose – Priegliaus, Nemuno, Ventos, Lielupës, Dau- sklaidos centrai – popieþius ir Bizantija, tiek ir naujakrikðtai kaimy- guvos upynuose. Tai buvo klajokliai medþiotojai ir þvejai. Nuolat nai. Ðie turëjo ir kitø interesø: prisijungti þemiø, gauti duokliø. gyventi þmonës èia pradëjo apie X tûkstantmetá pr. Kr. Jie augino Lietuvos vardas pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas naminius gyvulius, dirbo þemæ. Istorikø tyrimai rodo, kad ðie þmonës pasakojant apie 1009 m. vykusià Brunono misijà, kurios tikslas nebuvo dabartinëse lietuviø þemëse gyvenusiø baltø protëviai. buvo pagoniðkame baltø kraðte platinti krikðèionybæ. XI a. pradþios Apie 3000–2500 m. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje ásikûrë þmonës, kronikoje – Kvedlinburgo Ðv. Servacijaus vienuolyno analuose – priskiriami virvelinës keramikos kultûrai. Tuo laikotarpiu Europinë- raðoma: „1009 metais Ðventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, je dalyje ásigalëjo indoeuropieèiø prokalbë, indoeuropieèiai pradëjo arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktais savo tapimo vienuoliu me- skaidytis á etninius darinius, atsirado baltø. Nustatyta, jog baltiðki tais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagoniø nuþudytas su 18 saviðkiø vietovardþiai (daugiausia vandenvardþiai) yra paplitæ þemëse tarp kovo 9 dienà, nukeliavo á dangø.“ Vyslos þemupio ir Volgos bei Dniepro aukðtupiø, tarp Dauguvos ir Antrà kartà Lietuva raðytiniuose ðaltiniuose paminëta apibûdinant Pripetës. 1040 m. vykusá Kijevo Rusios valdovo Jaroslavo þygá á Lietuvà. Gyvenimas mûsø kraðtuose pradëjo greitai keistis apie 1800– Pirmieji lietuviø þygiai á Rusijà raðytiniuose ðaltiniuose minimi 1600 m. pr. Kr., èia pasirodþius þalvariniams dirbiniams. nuo 1162 metø. Baltai kûrësi gyvenvietëse. Daugëjant kontaktø su kaimynais, Antrojo mûsø eros tûkstantmeèio pradþioje, anot Z. Kiaupos, jie buvo priversti rûpintis savo saugumu – pradëjo statyti átvirtintas „baltø gentys, tarp jø ir lietuviai, vis labiau ásitraukë á regiono poli- gyvenvietes. Jas daþniausiai ákurdavo ant kalvø (piliakalniuose). tinius procesus. [...] Iki XIII a. lietuviø vardø raðytiniuose ðaltiniuo- V–VIII a. padaugëjo papiliø gyvenvieèiø, kurios buvo statomos ar- se neaptinkame.“ ISTORIJA 3

HALIÈO-VOLUINËS

SUTARTIS IR VYKINTAS

Ið kairës: Durbës istorijos liudininkai ir paminklas Vykintui Tveruose KAZIMIERAS PRUÐINSKAS (Rietavo savivaldybë). Nuotraukos ið RKIC archyvo

Halièo-Voluinës sutartis sudaryta 1219 metais. Jà su Halièo ku- niøjø kunigaikðèiø pirmasis áraðytas Þivinbutas. Po jo minimas Daujo- nigaikðèiu pasiraðë 21 lietuviø kunigaikðtis (5 vyresnieji ir 16 eili- tas su broliu Vilikaila bei Dausprungas su broliu Mindaugu. Spëjama, niø), tarp kuriø paminëti ir du Þemaièiø (Þemaitijos). Seniausios kad Þivinbutas buvo dviejø ankstesniø Lietuvos valdovø brolis. Pami- þinios apie ðià sutartá pateikiamos Hipatijaus metraðtyje. Tai nëti ir Deltuvos, Ruðkavièiø, Bulevièiø giminiø kunigaikðèiai. XII–XIII a. baþnytine slavø kalba paraðytas Pietø Rusios met- Istorikas Tomas Baranauskas 2000 m. „Vagos“ iðleistoje kny- raðtis (Halièo-Voluinës didþiøjø kunigaikðèiø Cholmo ir Voluinës goje „Lietuvos valstybës iðtakos“ (Vilnius, 2000) raðo, kad „vienas Vladimiro dvaruose sudarytas trijø Pietø Rusioje raðytø metraðèiø ið svarbiausiø ðaltiniø Lietuvos valstybës susidarymui tirti yra Vo- sàvadas (kiekviename ið tø trijø metraðèiø yra pateiktas ávairiø luinës (Hipatijaus) metraðtis, apraðantis ávykius iki 1290 m.“ ankstesniø metraðèiø sàvadas). Metraðèio protografas (Voluinës Prof. Meèislovas Juèas, 2003 m. „Aidø“ leidyklos iðleistoje kny- metraðèio galutinës redakcijos pirminis variantas) nëra iðlikæs. goje „Lietuvos metraðèiai ir kronikos“ raðo, kad ið vadinamojo Vo- Svarbiausiu Voluinës metraðèio nuoraðu laikomas apie 1425 m. luinës metraðèio Chlebnikovo nuoraðo, kuris tekstologinës analizës greièiausiai Pskove parengtas Hipatijaus (Hipatijaus) nuoraðas (iki poþiûriu yra seniausias ðio metraðèio variantas, galima daryti iðva- XIX a. pr. saugotas Ðv. Hipatijaus vienuolyne ðalia Kostromos) ir dà, kad ðià sutartá sudarë vienas Lietuvos kunigaikðtis („vyriau- apie 1560 m. Kijevo Peèiorø vienuolyne parengtas Chlebnikovo siasis“) savo ir keliolikos jam pavaldþiø sritiniø kunigaikðèiø vardu. nuoraðas (jo savininku kurá laikà buvo Kolomnos pirklys P. Chlebni- Tuo tarpu kitas (ne toks senas kaip anksèiau paminëtasis, todël maþiau kovas). Pastarajame yra tiksliau nuraðyta protografo teksto pabai- vertingas istorinis ðaltinis) – Voluinës metraðèio Hipatijaus nuoraðas – ga, nëra Hipatijaus nuoraðo sudarytojø ávesto chronologinio tinklo leidþia daryti prielaidà, kad ðià sutartá ið Lietuvos pusës pasiraðë su daugiausia fiktyviomis istoriniø ávykiø datomis (dël ðiø ir kitø keli „vyriausieji kunigaikðèiai“ bei keliolika jø sàjungininkø. aplinkybiø dalis istorikø Chlebnikovo nuoraðà laiko archajiðkesniu Anot istoriko E. Gudavièiaus (Gudavièius E., Mindaugas, Vil- uþ Hipatijaus nuoraðà). nius: Þara, 1998) ir jo ðalininkø, ðis Hipatijaus nuoraðas yra pakan- Ið kitø þinomø Voluinës metraðèio nuoraðø kiek didesnæ vertæ turi kamas árodymas, kad 1219 m. jau buvo susiformavusi lietuviø þe- tik nepilnai iðlikæs 1651 m. Jarockio nuoraðas ir apie 1711 m. suraðy- miø konfederacija, bet dar nebuvo Lietuvos valstybës. Jà sukûrë tas jam labai artimas, bet geriau iðlikæs Jermolajevo nuoraðas (ðie tarp 1219 m. sutartá pasiraðiusiø kunigaikðèiø buvæs Mindaugas. du Voluinës metraðèio nuoraðai buvo sukurti Chlebnikovo nuoraðo Anot E. Gudavièiaus, jis tai padarë suvienijæs keletà hipotetiniø lie- pagrindu, taèiau nuo pastarojo jie skiriasi savita kai kuriø teksto daliø tuviø „þemiø“ („minivalstybiø“). redakcija), o Voluinës metraðèio Pogodino (apie 1621 m.) ir Kroku- Dauguma istorikø iki ðiol buvo linkæ manyti, kad ði Halièo-Volui- vos (apie 1795 m.) nuoraðai yra tik Chlebnikovo nuoraðo nuoraðai. nës sutartis rodo, jog tuo metu Lietuvos teritorijoje ásitvirtinæ kuni- Voluinës metraðtá sudaro 4 dalys: IX–XIII a. valdþiusiø Kijevo gaikðèiai veikë bendrai, t. y., kad jau buvo pradëjusi formuotis Lie- kunigaikðèiø sàraðas; praëjusiø laikø pasakojimas (3-ioji redakci- tuvos valstybë. Istorikas T. Baranauskas jau minëtoje savo studijo- ja), kuriame apraðyti tikri ir mitiniai ávykiai nuo Biblijoje minimo je raðo, kad Lietuvos kunigaikðtystë susidarë, pastovi valstybinë Nojaus sûnø laikø iki 1118 metø; vadinamasis Kijevo 1200 m. sà- organizacija lietuviø þemëse atsirado apie XI amþiø. Pasak jo, nuo vadas, kuriame apraðyti 1118–1119 m. ávykiai; Voluinës metraðtis to laiko ji nuosekliai plëtësi jungdama visas lietuviø þemes. (XIII a. II p. Voluinëje sudarytas Halièo-Voluinës metraðèiø sàvadas, Hipatijaus metraðtyje raðoma (spausdinamas tekstas ið 1997 m. kuriame apraðyti ávykiai nuo 1205 iki 1292 metø). iðleistos „Þemaièiø istorijos“): „Dievo paliepimu atsiuntë Lietuvos ku- Voluinës metraðtyje pateikta originaliø þiniø apie XII–XIII a. Lie- nigaikðèiai pas didþiàjà kunigaikðtienæ Romanovà, Danilà ir Vasilkà tuvà ir jos gyventojus, politinius ávykius, kurie buvo susijæ su Lietu- taikos pasiûlymà. Lietuvos kunigaikðèiø vardai buvo ðie: tai vyriausieji va, jau minëtà 1219 m. Lietuvos ir Voluinës taikos sutartá, apie Þivinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto Lietuvos valdovus Mindaugà, Treniotà, Vaiðelgà, Ðvarnà, Traidená, brolis Vilikaila, o þemaièiø kunigaikðtis Gedvilas, Vykintas, o Ruð- Butigeidá, Butvydà, 1249–1252 m. Lietuvos vidaus karà ir kt. Hipatijaus metraðtyje nurodyta, kad tarp sutartá pasiraðiusiø vyres- (Nukelta á 4 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 4 ISTORIJA

(Atkelta ið 3 p.)

kaièiø – Kintibudas, Vambutas, Butautas ir jo sûnus Viðlis, Kitenis, Plikeinë; o tai Bulevièiai – Vismantas, kurá nuþudë Mindaugas ir paverþë jo þmonà, ir jo brolius iðþudë: Edivilà, Sprudeiká, o ðie kuni- gaikðèiai ið Deltuvos – Juodikis, Pukeikis, Bikis, Ligeikis. Ðie visi sudarë taikà – su kunigaikðèiu Danila ir Vasilka, ir þemë buvo rami“. Sutartá pasiraðæ stipriausi, átakingiausi ano meto Þemaitijos ku- nigaikðèiai Gedvilas bei Vykintas savo valdas turëjo vakarinëje arba pietinëje Þemaitijos dalyje. Vykintas – vienas þymiausiø visø laikø þemaièiø kunigaikðèiø. Pirmosios raðytinës þinios apie já mus pasiekia ið minëtojo Hipati- 2008 m. rugpjûèio 9. Liepojoje jaus metraðèio. Ðiandien jau maþai kas abejoja, kad Vykintas va- (Latvija) atidengta didþiausia Baltijos ðalyse skulptûra dovavo þemaièiams 1236 m. Ðiauliø (Saulës) mûðyje ir jame iðko- (6 x 16 m) „Durbës mûðis“, vojo pergalæ. sukurta ið smëlio. Skulptûros „Þemaitijos istorijoje“ (sudarë Alvydas Nikþentaitis, autoriai Ado- dizaino autorius – Uldis Zariòð. Nuotraukos ið RKIC archyvo mas Butrimas, Vladas Þulkus, A. Nikþentaitis, Vacys Vaivada, Egi- dijus Aleksandravicius. Vilnius: REGNUM, 1997) raðoma, kad ku- nigaikðèiu (ðiuo atveju Þemaitijos) galima vadinti toká didþiûnà, Á koalicijà buvo átraukti jotvingiai, pusë Þemaitijos, Livonijos ordinas. kuris savo rankose konkreèioje teritorijoje buvo sukoncentravæs Prieð Mindaugà Vykintas buvæs sudaræs sàjungà ir su Roma- paveldimà valdþià ir tà valdþià realizuodavo padedamas kariaunos. naièiais. 1250–1251 m. Vykintas ir jo sàjungininkai bandë paðalinti Eiliniø bendruomenës nariø jie nevaldë. Mindaugà ið sosto. To jiems padaryti nepavyko, nes, priimdamas Istorikai didelio skirtumo tarp XIII a. kunigaikðèiø ir didþiûnø krikðtà, Mindaugas savaime tà koalicijà ið dalies iðardë. 1251 m. neáþvelgia. Yra spëjama, kad tuo metu kunigaikðèiø valdþia nebû- Mindaugas su savo kariuomene puolë Vykinto valdas Þemaitijoje, davo paveldima. Bûtent taip paaiðkinama, kodël Þemaitijoje nesu- apsupo Vykinto pilá (Tviriment), buvo suþeistas. Vykintas su Tautvi- siformavo kunigaikðèiø dinastijos. la puolimà atrëmë, taèiau vëlesniø atakø, kurios buvo surengtos Kunigaikðèiø veiklos galimybës tais laikais buvo gana ribotos 1252 m., neatlaikë. Spëjama, kad bûtent ðiuose mûðiuose Vykintas (jie neturëjo nuolat veikianèios kariuomenës, finansiniø galimy- ir þuvo, nes vëliau raðytiniuose ðaltiniuose jo vardas daugiau nemi- biø jà iðlaikyti, nebuvo ir nuolatiniai tokiø kariuomeniø vadai). Kai nimas. Kai kuriuose kituose ðaltiniuose (Bostone iðleista „Lietuviø reikëdavo dalyvauti stambesnëje karinëje operacijoje, kunigaikð- enciklopedija“) nurodoma, kad Vykintas þuvo 1251 m. èiai surengdavo bendruomenës sueigà, joje kartu su visais spræs- Ipatijaus metraðtyje apie Tviriment, Vorutos mûðius ir jø aplin- davo, ar tikslinga ðioje operacijoje dalyvauti, o jei nutardavo, kad kybes taip raðoma: dalyvaus, iðrinkdavo karo vadà. Kai tokioje sueigoje vienas ar „Tautvilas gi atbëgo á Þemaitijà pas savo dëdæ Vykintà, paëmë kitas kunigaikðtis bûdavo iðrinktas karo vadu, jis tapdavo tø þmo- jotvingius ir þemaièius ir Danijilo pagalbà, kurià anksèiau jam Da- niø, kurie já iðrinko, vadu. nijilas buvo davæs, þygiavo prieð Mindaugà. Mindaugas pasirengë XIII a. pradþioje, kaip rodo sutartis su Halièo-Voluinës kuni- ir nusprendë nesikauti su jais pulku, áþengë á pilá vardu Voruta ir gaikðtyste, Vykintas su kai kuriais Lietuvos kunigaikðèiais palai- iðsiuntë naktá savo svainá, ir iðvaikë juos rusai ir jotvingiai. Rytà gi kë draugiðkus ryðius. „Þemaitijos istorijos“ autoriai nurodo, kad iðëjo vokieèiai su arbaletais, ir uþpuolë juos rusai ir kumanai su „XIII a. I pusës Þemaitijos politinë laikysena buvo panaði á kitø lenkais ir jotvingiais su svaidomosiomis ietimis, ir vaikësi po lau- Lietuvos þemiø – þemaièiai ávairiomis formomis dalyvavo Lietu- kà tarsi þaisdami, ir ið ten sugráþo á Þemaitijà. Ir atvyko Mindaugas, vos valstybës kûrimosi procese: arba palaikydami Mindaugà (ry- surinkæs didelæ jëgà, prie Vykinto pilies, vadinamos Tviremet, Taut- tiniai þemaièiai), arba su Tautvilu ir Gedvydu kovodami prieð já. vilas iðjojo ið pilies, o su juo Danijilo rusai ir polovcai, ir su jais Vykintas ne tik palaikë dalykiðkus ryðius su kai kuriais Lietuvos þemaièiai ir daugelis pësèiø; jiems besivejant, polovcas Koèius kunigaikðèiais, bet ir su keliais ið jø buvo susigiminiavæs. Vykinto paðovë Mindaugà á ðlauná. Ir sugráþo Mindaugas á savo þemæ; daug sesuo buvo Mindaugo brolio Dausprungo þmona (Dausprungas dingo susidûrimø buvo tarp jø. Vismantas prie tos pilies buvo nukautas.“ po 1219 m.). Spëjama, kad net pats Vykintas buvo vedæs vienà ið Spëjama, kad Vykintas buvo Treniotos tëvas, þymaus Þemaitijos Mindaugo seserø (vardas neþinomas). Dingus Dausprungui, Vykintas karo vado Almino, kuris vadovavo þemaièiø kariuomenei Durbës su Mindaugu kovojo dël savo átakos dviems nepilnameèiams Dausp- mûðyje ir ðá mûðá laimëjo, artimas giminë. rungaièiams – Tautvilui ir Erdivinui (Edivydui, Gedvydui?). Juos globo- P. Dausburgieèio kronikoje Vykintas vadinamas „lietuviø kara- jo Vykintas. Kai Mindaugas ásigalëjo, Vykintas kartu su Dausprungai- liumi“. St. Zajàczkowskio teigimu, Vykintas po Erdvilo mirties buvo èiais prisiglaudë pas Voluinës Romanaièius – Danilà ir Vosilkà. tapæs ir Þemaitijos paveldëtoju. Taèiau, kaip nurodo kiti istorikai, Oficiali versija, bent jau ta, kuri skelbiama 1988 m. iðleistoje „Lie- Erdvilo piliø paveldëtoju galëjo tapti ir kunigaikðtis Lengvenis, nes tuvos enciklopedijoje“, kad 1248 m. Mindaugas Vykintà, kuris buvo Vykinto santykiai su Erdvilu, kuris palaikë Mindaugà, buvo labai garsus karo vadas, ir Dausprungaièius pasiuntë kariauti á Rusijà. komplikuoti. Taèiau jie ten 1249 m. sukëlë maiðtà, 1248–1251 m. suorganizavo Su Vykinto vardu kai kurie istorikai sieja ir Þemaitijos kuni- koalicijà prieð Mindaugà, kuris buvo atëmæs jø valdas Lietuvoje. Tuo gaikðèiø separatistinæ politikà, kuria siekta nepaklusti kunigaikð- tikslu Vykintas buvo iðvykæs á Livonijà ir praðë kryþiuoèiø pagalbos. èiams ið „anapus Nevëþio“. ISTORIJA 5

ÞEMAITIJA: SKAIÈIAI, DATOS, FAKTAI

PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS Lietuvos didysis kunigaikðtis Kæstutis (dail. A. Penkovskis) ir jo þmona kunigaikðtienë Birutë (dailininkas neþinomas). Nuotraukos ið RKIC archyvo

1236 m. prie Ðiauliø ávyko Saulës mûðis, kuriame þemaièiai 1382 m. spalio 31 d. Dubysos þioèiø saloje Jogailos ir Skirgailos (spëjama, kad jiems vadovavo Þemaièiø kunigaikðtis Vykintas) vardu buvo pasiraðytos trys sutartys su Vokieèiø ordinu. Viena nugalëjo kalavijuoèius. Po aðtuoniø mënesiø ávyko kalavijuoèiø ir sutartimi Lietuvos kunigaikðèiai pasiþadëjo apsikrikðtyti, antra – kryþiuoèiø politinis susijungimas. Tuo metu ðiaurës ir vakarø þe- padëti Ordinui prieð jo prieðus. Pagal treèiàjà sutartá Ordinui buvo maièiai palaikë glaudþius ryðius ir vieni kitiems padëjo. Tai daug atiduota Þemaièiø teritorija, buvusi tarp abiejø Ordino daliø iki Du- kuo prisidëjo prie pergalës Saulës mûðyje. Toks jø bendradarbiavi- bysos. Tikëtina, kad Jogaila jau 1383 m. þinojo apie projektà kviesti mas minëtu laikotarpiu pastebimas ir kovose prieð Mindaugà. já Lenkijos karaliumi ir galimybæ susituokti su Jadvyga, nes jo poli- 1248–1252 m. Lietuvoje vykstant vidaus karui, Þemaitija suski- tika ágavo savarankiðkà kryptá. Nutraukæ santykius su Jogaila, kry- lo á dvi stovyklas. Vykinto pusëje prieð Mindaugà, kuris 1251 m. þiuoèiai labiau susidomëjo Vytautu ir, já pakrikðtijæ, vël pradëjo ið jo priëmë krikðtà ir 1253 m. popieþiaus Inocento IV valia buvo karû- kaulyti uþraðyti jiems Þemaitijà. nuotas vieninteliu Lietuvos istorijoje karaliumi, kovësi tik vakarø 1382 m. rugpjûèio mënesá Krëvos pilyje buvo nuþudytas Lietuvos þemaièiai. Ðis karas padarë didelæ átakà þemaièiø kunigaikðèiams. didysis kunigaikðtis, Vytauto Didþiojo tëvas Kæstutis. Vëliau oficialiuose raðtuose þiniø apie þemaièiø kunigaikðèius ap- 1383 m. Þemaièius Ordinui uþraðë Jogaila, o 1384, 1392, 1400, tinkama nedaug. Tuo laikotarpiu pradëjo iðkilti didþiûnai. 1409 m. – Vytautas. Nuo seno, gyvendama ið dalies atskirà politiná 1251 m. ávyko Tverø mûðis. Jo metu Þemaièiø kunigaikðèio Vy- gyvenimà, Þemaitija su Lietuvos Didþiàja Kunigaikðtyste bendra- kinto valdomà pilá puolë Mindaugas su savo kariuomene, bet jos darbiavo pagal reikalà ir demonstruodavo savarankiðkà nusistaty- nepaëmë ir pats buvo suþeistas. Spëjama, kad kunigaikðtis Vykin- mà. Kovose su Ordinu Þemaièiams buvo tekæs ypatingas vaidmuo. tas ðiame mûðyje þuvo. Jogaila, Vytautas ir Ðvitrigaila þemaièius kryþiuoèiams ið viso bu- 1253 m. atsinaujino þemaièiø kovos su Livonijos ordinu. vo padovanojæ ðeðis kartus. 1255 m. þemaièiai jungtiniø pajëgø vadu iðsirinko kunigaikðtá Alg- 1385 m. Jogaila su Lenkija sudarë Krëvos unijà, 1386 m. vedë minà. Þemaièiø sueigoje jis suformulavo politinæ programà, kurioje Lenkijos karaliaus sosto paveldëtojà Jadvygà Anþujietæ ir taip atvë- buvo numatyti ne tik konkretûs þemaièiø veiksmai, bet ir tikslai. rë kelià sparèiam Lietuvos krikðèionëjimui ir europëjimui. 1259 m. ávyko Skuodo kautynës, kuriose þemaièiai nugalëjo Li- 1392–1430 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis buvo Kæstuèio ir vonijos kryþiuoèius. Þuvo 33 riteriai. Þemaièiai, tuo metu vykdyda- Birutës sûnus Vytautas (1350–1430). Jis á istorijà áëjo kaip þymiau- mi atskirà nuo Mindaugo, kuris 1251 m. buvo sudaræs taikos sutartá sias Lietuvos valstybës valdovas. 1422–1423 m. jis buvo dar ir su Livonijos ordinu, politikà, intensyviai puldinëjo Livonijà. Èekijos karalius. Vytautas nuo Baltijos iki Juodosios jûros iðplëtë 1260 m. liepos 3 d. ávyko Durbës mûðis, kuriame þemaièiai, Lietuvos teritorijà, sustiprino valstybës vidinæ integracijà, ádiegë vadovaujami kunigaikðèio Treniotos, sumuðë jungtines Livonijos ir naujà administracinæ sistemà. Vytauto Didþiojo valstybë visiems lai- Prûsø ordino jëgas. Mûðio metu þuvo 150 Ordino riteriø. Ordinui po kams iðliko Lietuvos politinio savarankiðkumo simboliu ir idealu. ðio pralaimëjimo grësë visiðkas þlugimas, nes iðkart prasidëjo 1398 m. spalio 12 d. Vytautas Didysis su Kryþiuoèiø ordinu Ne- Didysis Prûsijos sukilimas. muno saloje sudarë sutartá (Salyno taika), pagal kurià Lietuvos 1329 m. kryþiuoèiai, vadovaujami Èekijos karaliaus Jono Liuk- Didþioji Kunigaikðtystë (LDK) Ordinui uþraðë Þemaièius iki Nevë- semburgieèio, apgulë Medvëgalio pilá, kurioje buvo apie 6 000 þmo- þio upës. Iki to laiko þinomi Þemaièiø padovanojimai Ordinui buvo niø. Þemaièiai atkakliai gynësi, bet buvo priversti pasiduoti. Uþ- tik pergamentiniai paþadai, o ði sutartis ir Vytauto paþadas padëti ëmus pilá, vyrai, moterys ir vaikai buvo pakrikðtyti, bet netrukus jie uþvaldyti Þemaièius, kryþiuoèiams këlë pagrástas viltis. Ordinas vël gráþo á savo senàjá tikëjimà. Medvëgalio pilies tragedija gerokai Þemaièius valdë tik iki 1401 m. – kol Vytautas Vilniaus ir Radomo palauþë Þemaitijos jëgas ir pasiprieðinimà Ordinui. Po 1336 m. aktais formaliai ágijo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio titulà. Tais pa- þemaièiai buvo priversti atsisakyti susirëmimø su juo. èiais metais sukilæ þemaièiai sunaikino dvi pilis, kurias Ordinas 1381–1382 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis buvo Kæstutis. Jo þmona – Palangos apylinkëse gyvenusio didiko Vydimanto dukra Birutë. (Nukelta á 6 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 6 ISTORIJA

Þemaitijà sudarë þemës, o vëliau – valsèiai. XVI a. I p. èia veikë 29 valsèiai, kurie vëliau beveik nekito. Be jø, á Þemaitijos seniûnijà dar áëjo Jurbarko apylinkë ir didþiojo kunigaikðèio Skirsnemunës dvaras (Uþnemunës apylinkës, priklausiusios Vilkijos ir Veliuonos vals- èiams bei Skirsnemunës ir Jurbarko dvaras). Nuo XV a. 5 deðimtmeèio pradþios Þemaièiø seniûnija dar buvo vadinama ir Þemaièiø kunigaikðtyste. Jos kunigaikðèiu titulavosi Lietuvos didysis kunigaikðtis. 1413 m. Vytautas pirmasis ið Lietuvos valdovø Þemaièiams su- teikë privilegijà (ðio dokumento tekstas nëra iðlikæs). 1413 m. Vytautas ir Jogaila, savaitei nuvykæ á Þemaitijà, simbo- liðkai jà krikðtijo, tuo tikëdamiesi susilpninti Ordino pretenzijas á Þemaièiø þemæ. Po Þemaitijos krikðto þemaièiams susidarë geresnës sàlygos su- sipaþinti su Vakarø Europos kultûra, naudotis ðiø ðaliø ðvietimo pa- siekimais. Mokytis Krokuvos universitete pirmieji studentai ið Þemai- tijos pradëjo 1458 metais. Daugiausia ið pradþiø á Vakarø Europos aukðtàsias mokyklas studijuoti vaþiuodavo jaunuoliai ið Kraþiø, Viduk- lës, Kaltinënø, Raseiniø, Kelmës, Varniø, Plateliø, Alsëdþiø, Telðiø. Mokyklø tinklas Þemaitijoje pradëjo formuotis XV amþiuje. Spë- jama, kad pirmoji parapinë mokykla pradëjo veikti Kraþiuose. Pra- diniø (parapiniø) mokyklø skaièius Þemaitijoje ëmë didëti XVI a. pradþioje. Tuo laiku baþnyèiø fundacijø aktuose uþsimenama apie Tauragës, Joniðkio, Telðiø, Jurbarko, Krekenavos, Veliuonos, Ðiau- lënø, Þagarës, Betygalos, Saloèiø, Sedos mokyklø ásteigimà. 1415 m. Konstancoje (Ðveicarija) ávyko baþnytinis susirinkimas, kur buvo sprendþiamas ir Þemaièiø likimas. Þemaitijos reikalai buvo viena ið svarbiausiø prieþasèiø, kuri subrandino didájá konflik- tà, þinomà Þalgirio kautyniø vardu. Bet ir po Lietuvos-Lenkijos per- galës ðiame mûðyje aiðkumo nebuvo. Pirmieji ginèai tarp Vytauto ir Ordino prasidëjo dël Þemaièiø sienø. Tada, 1414 m., Vytautas ir Jogaila paskelbë Ordinui karà. Karui uþsitæsus, popieþius Jonas XXIII atsiuntë savo legatà, Lozanos vyskupà Vilhelmà, kuris popie- Vytauto Didþiojo portretas. Neþinomas XVII a. Lietuvos dailininkas. þiaus vardu pakvietë ginèà spræsti baþnytiniame susirinkime. Á Kon- Kûrinys saugomas Lietuvos dailës muziejuje. Nuotrauka ið RKIC archyvo stancos baþnytiná susirinkimà Vytauto iniciatyva atvyko 60 pakrikð- tytø þemaièiø bajorø. Jie susirinkimui pateikë garsøjá Þemaièiø skun- (Atkelta ið 5 p.) dà, kuriame daugiausiai buvo kalbama apie blogybes, kurias ið Ordi- no patyrë þemaièiai. Taèiau Konstancoje Ordinas turëjo daug ðalinin- buvo pasistatæs Þemaitijoje. Po ðio þygio Ordinas Þemaitijoje nebe- kø ir atsakymai á Þemaièiø skundà buvo gana kieti ir agresyvûs. turëjo kur ásitvirtinti ir jis galëjo á Þemaitijà rengti tik áprastus kari- Kryþiuoèiai Konstancoje pripaþino tik tai, kad jie Þemaitijà laiko kaip nius þygius. Tada Ordinas apkaltino Vytautà, jog ðis sukurstë þe- „slidø ungurá uþ uodegos“. Konstancos baþnytinis susirinkimas neið- maièius. sprendë Þemaitijos problemos, taèiau jo metu Jogaila ir Vytautas, 1400 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis Vytautas su kariuomene kaip to þemaièiai praðë savo skunde, buvo ágalioti, „kad jie, pasiëmæ padëjo Vokieèiø ordinui uþimti Þemaitijos teritorijas, kurias jis Vilniaus vyskupà Petrà ir Lvovo arkivyskupà Jonà, atvyktø á Þemaiti- Ordinui buvo perleidæs Salyno sutartimi. jà ir mus pakrikðtytø, pastatytø mûsø kraðte katedrà ir baþnyèiø“. 1404 m. Jogaila ir Vytautas sudarë Racionþo taikos sutartá su 1417 m. vasarà, á Þemaitijà atvykus Vytautui ir Vilniaus bei Lvo- Vokieèiø ordinu. Ðia sutartimi buvo patvirtinta, kad Þemaitija iki vo vyskupams, buvo pakrikðtyta tûkstanèiai þemaièiø, o 1417 m. Nevëþio upës priklauso kryþiuoèiams, kad þemaièiai neturi teisës rudená, baigiant krikðtyti Þemaitijà, Vytautas vël atvyko á ðá kraðtà ir prekiauti su Lietuva. pats parinko vyskupijos sostinæ – Medininkus. Ten buvo paðventin- 1410 m. ávyko Þalgirio mûðis, kuriame jungtinë lietuviø kariuo- ta Katedros baþnyèia. Taip oficialiai 1417 m. spalio 24 d. buvo ákurta menë kartu su Lenkija sumuðë Vokieèiø ordinà. Þemaièiø (Medininkø) vyskupija, kurios centru tapo Varniai. 1411 m. vasario 1 d. Vyslos saloje prieðais Torûnæ Lietuvos ir 1418 m. Lietuvos Didysis kunigaikðtis Vytautas, formuodamas Lenkijos valstybës pasiraðë sutartá su Vokieèiø ordinu, pagal ku- ir stiprindamas bajorø luomà Þemaitijoje, pradëjo bajorams dalyti rià Vytautui ir Jogailai iki gyvos galvos atiteko Þemaitija. valstieèius kaip veldamus1. Pastarieji privalëjo dirbti bajorø ûkyje 1411 m. Vytautas Þemaièiø seniûnu paskyrë Kæsgailà Valimantaitá. 1411–1795 m. Þemaitija buvo seniûnija. Ji buvo teritorinis admi- 1 Veldamas – valstietis su ðeima ir turtu, Didþiojo kunigaikðèio padovanotas nistracinis vienetas, kuris apëmë vakarinæ Lietuvà iki pat Nevëþio. bajorui ar kokiam pareigûnui. ISTORIJA 7

ir taip padëti bajorams ruoðtis karui. Daugelis þemaièiø tokia tvarka buvo nepatenkinti ir keliø Þemaitijos srièiø gyventojai pasiprieðino naujovëms, sukilo, iðvarë kunigus, perëjo prie pagoniðko tikëjimo, uþpuolë Vokieèiø ordino þemes. 1422 m. rugsëjo 27 d. Lietuva (Vytautas) ir Lenkija (Jogaila) sudarë sutartá su Vokieèiø ordinu (Melno taika), kuria buvo iðspræs- ta Þemaitijos problema. (1422 m. Jogaila su Vytautu paskelbë Ordi- nui karà ir, sujungæ savo kariuomenes, ið Lenkijos ásiverþë á Ordino þemes. Pastarasis buvo nepasiruoðæs kariauti ir gynësi tik pilyse. Lietuviø ir lenkø kariuomenës nusiaubë visà kraðtà. Ordino magist- ras buvo priverstas papraðyti taikos. Lietuvai atiteko beveik visa Þe- maitija. Vokieèiø ordinui, neþiûrint Vytauto pastangø, buvo uþleistos Nemuno þiotys ir patogus priëjimas prie jûros bei Klaipëda.) 1422 m. nustatytos sienos iðsilaikë beveik penkis amþius (iki 1919 m.). Nemuno þiotys ir Klaipëda Prûsijai priklausë iki 1923 m. Kai 1440 m. Trakø pilyje buvo nuþudytas Lietuvos didysis kuni- gaikðtis Þygimantas Kæstutaitis, Lietuvos ponø delegacija, nuvyku- I1547 m. iðleistos pirmosios lietuviðkos knygos – Martyno Maþvydo si á Varðuvà, praðë Lietuvos sostà uþimti Jogailos sûnø Kazimierà. „Katekizmo“ – ir 1599 m. Lietuvoje iðspausdintos Mikalojaus Daukðos Þemaièiai tam pasiprieðino – jie vieningai rëmë Þygimanto sûnø „Postilës“ tituliniai lapai Mykolà. Laukdami palankiø Mykolo þygiø, þemaièiai sukilo ir iðva- rë seniûnà Kæsgailà. Þemaièiø priekyje buvo pagonis Daumantas, viø kalbos, nors dalis jø, ypaè Maþojoje Lietuvoje gyvenæ kurðiai, ir kuris nuëjo Vytauto bandytu politiniu keliu – ieðkojo pagalbos pas toliau kalbëjo kurðiø kalba. kryþiuoèius. Kazimierà rëmæ Vilniaus ir Trakø aukðtieji pareigûnai 1527 m. valdovas, atsakydamas á þemaièiø bajorø skundus, kad jau buvo á Kaunà sutraukæ kariuomenæ ir norëjo jëga palauþti Þe- Þemaièiø seniûnas piktnaudþiauja savo valdþia, apribojo jo teises maièiø uþsispyrimà. Pajutæ, kad Mykolas pabëgo á Mozûrus, o pa- ir daugumà valsèiø pradëjo valdyti pats. XVI a. Þemaitija buvo su- galbos ið Ordino nesulauks, Þemaièiai sutiko derëtis. Jie reikalavo skirstyta á 29 (kartais nurodoma, kad 28) pavietus. patvirtinti savivaldà. Kazimieras tada priëmë jø sàlygas ir patvirti- 1529 m. didysis kunigaikðtis iðleido „Nuostatus Þemaitijos no Þemaièiams privilegijà. þemei“, kuriuose buvo raginama atsiradusá maisto produktø pertekliø 1441 m. Lietuvos didysis kunigaikðtis Kazimieras suteikë Þe- parduoti rinkoje. maièiams privilegijà, kuri kraðtui garantavo suverenitetà Lietuvos XVI a. Þemaitijos kultûriniam gyvenimui, ðvietimui didelæ átakà Didþiosios Kunigaikðtystës sudëtyje. Tai kartu buvo ir Vytauto su- darë reformacija. teiktos privilegijos Þemaitijai pratæsimas. Kazimiero privilegija bu- 1547 m. sausio 8 d. Karaliauèiuje buvo iðleista pirmoji lietuviðka vo surasta 1661 m. Þemaièiø þemës pilies teismo V knygoje. Þe- knyga – Martyno Maþvydo „Katekizmas“. maièiai pagal ðià privilegijà turëjo iðlaikyti tik tuos LDK dvarus, XVI a. viduryje Þemaièiø vyskupystëje buvo 38 baþnyèios. kurie buvo prie Vytauto. Kas prie Vytauto neturëjo pareigos pjauti 1569 m. sudaryta Liublino unija, kuria buvo sutarta ákurti bendrà ðieno ar eiti á piliø statybos darbus – tie buvo paliekami laisvi. Lenkijos-Lietuvos valstybæ. Kazimieras patvirtino visus dovanojimus bajorams ir kitiems kil- 1579 m. Vilniuje ákurtas universitetas, kuriame nuo pat pirmøjø mingiesiems, kuriuos buvo suteikæs Vytautas, Ðvitrigaila ir Þygi- metø mokësi didelis bûrys jaunuoliø ið Þemaitijos. mantas. Kazimieras pasiþadëjo uþ Nevëþio upës nesiuntinëti savo 1581 m. padëtas pagrindas Varniø kunigø seminarijai. Lëðas pareigûnø ir teismø vykdytojø. Patiems þemaièiams buvo suteikta patalpoms statyti skyrë vyskupas Merkelis Giedraitis. teisë rinktis sau valdininkus ir seniûnus, kuriuos Kazimieras turëjo XVI a. pab. – XVII a. pr., vadovaujant vyskupui Merkeliui Giedrai- patvirtinti. Tvirtindamas þemaièiø laisves, Kazimieras savo þinioje èiui, daug dëmesio skirta Þemaièiø vyskupijos organizacijai su- pasiliko tik Vytauto medþiokliø vietas. Kazimiero privilegijà, vis tvarkyti. pridëdami naujø laisviø, vëliau tvirtino Aleksandras (1492 m.), Þy- 1595 m. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës teritorijoje (Vilniuje) gimantas Senasis (1507 m.), Þygimantas Augustas ir Zigmantas iðleista pirmoji lietuviðka knyga – á lietuviø kalbà iðverstas Ledes- Vaza, o 1492 m. – ir LDK kunigaikðtis Aleksandras (1569 m.). mos „Katekizmas“. Knygà iðvertë, spaudai parengë Varniø kanau- 1457 m. Vaivados Jono Goðtauto vadovaujama Ponø taryba, nors ninkas Mikalojus Daukða. Ðiam darbui já paskatino Þemaièiø vys- ir gavusi paþadà ateityje prisijungti kryþiuoèiø kadaise uþimtas kupas Merkelis Giedraitis. Katekizmas buvo skirtas Þemaièiø vys- lietuviðkas þemes, atsisakë suteikti Lenkijai, kuri tuo metu kariavo kupystei. su Prûsija (Trylikos metø karas, 1454–1466 m.), finansinæ ir karinæ 1599 m. Mikalojus Daukða lietuviø kalba iðleido garsøjá J. Vuje- paramà. Þemaitijos seniûno Jono Kæsgailos vadovaujami þemaièiai ko „Postilës“ vertimà. Knygoje publikuojama ir M. Daukðos para- apgulë Klaipëdà, bet neuþëmë jos ir, blokuodami kelius, trukdë ðyta prakalba lenkø bei lotynø kalbomis. Livonijos ordinui teikti pagalbà Prûsijai. XVI a. pab. – XVII a. pr. Þemaièiø vyskupu dirbæs Merkelis Giedraitis 1469 m. Þemaitijoje, prie Varniø katedros, ásteigta mokykla. laikomas antruoju Þemaitijos krikðtytoju, nes jo vyskupavimo 1440–1492 m. Þemaitijoje buvo pastatytos 5 baþnyèios: Alsë- laikotarpiu Þemaièiuose buvo pakirstos reformacijos ðaknys, kraðtas dþiuose, Krakëse, Paðvitinyje, Ðiauliuose, Ðiluvoje. palaipsniui sugráþo prie krikðèionybës. Apie XVI a. iki pat Baltijos jûros gyvenæ kurðiai perëjo prie lietu- (Nukelta á 8 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 8 ISTORIJA

1656 m. balandþio pabaigoje Þemaitijos kunigaikðtystëje, Bres- laujos, Ukmergës ir Upytës pavietuose prasidëjo sukilimas prieð èia dislokuotas ðvedø águlas. 1678–1679 m. þemaièiai vël dalyvavo susirëmimuose su ðve- dais. Tuo metu ðvedai, planuodami uþpulti Prûsijà, norëjo ið Kurðo pereiti per Þemaitijà. 1702 m. sausio 27 d. Karolis XII su pagrindinëmis ðvedø kariuo- menës jëgomis perëjo LDK sienà ir áþengë á Þemaitijà. 1702 m. vasario 17 d. jis jau buvo pasiekæs Raseinius. Per 1710–1711 m. baisøjá marà Þemaitijoje iðtisi kaimai liko tuðti – kraðtas neteko beveik dviejø treèdaliø gyventojø. 1764 m. buvo ásteigti Pilies ir Þemës teismai Telðiuose. Tai reið- kë, kad Þemaitijos kunigaikðtystëje sukuriami du administraciniai- teisiniai padaliniai. Á vienà áëjo 13 Raseiniø, o á kità – 15 buvusiø Telðiø pavietø. Po 11 metø teismas ið Telðiø buvo perkeltas á Ðiau- lius. 1790 m. Telðiø, kaip teisinio-administracinio vieneto, reikðmë buvo atstatyta, paliekant minëtas institucijas ir Ðiauliuose. 1769 m. ávyko Ðiauliø ekonomijos valstieèiø sukilimas. 1772 m. ávyko I-asis Lietuvos-Lenkijos pasidalijimas. 1773 m. ávyko II-asis Lietuvos-Lenkijos pasidalijimas. 1791 m. susiformavo trys Þemaitijos pavietai (þemës), oficialiai pavadinti apskritimis. Jø valdymà ið esmës perëmë rusø valdþia. 1794 m. dalis þemaièiø bajorø dalyvavo Tado Kosciuðkos vado- vaujamame sukilime. 1795 m. ávykdþius III-àjá Lietuvos-Lenkijos padalijimà, po kurio neliko apie 500 metø egzistavusios senosios Lietuvos valsty-

Þemaitija (virðuje, kairëje) Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bës, Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë, Þemaitija atiteko Rusijai. þemëlapyje. 1654 m. Tais metais visas kairysis Nemuno krantas nuo Baltstogës iki Ðakiø buvo prijungtas prie Prûsijos, o kita dalis, kuriai XIX a. lietu- (Atkelta ið 7 p.) viai ir þemaièiai davë neoficialø Uþnemunës vardà, buvo ájungta á 1602 m. Þemaitijos vyskupijoje ákurtas pirmasis vienuolynas – penkis metus gyvavusios ir nuo Napoleono Prancûzijos priklau- Kretingoje didikas Jonas Karolis Chodkevièius ákurdino pranciðkonus. siusios Varðuvos kunigaikðtystës sudëtá. Po Prancûzijos pralai- 1616 m. Kraþiuose ákurta kolegija – svarbiausias tuo metu Þemai- mëjimo Rusijai (1812 m.) ir po Vienos kongreso (1815 m.) Uþne- tijoje veikæs religijos ir kultûros centras, kuriam vadovavo jëzuitai. munë tapo autonominës Lenkijos karalystës, áëjusios á Romano- Tai buvo populiariausia ir garsiausia aukðtesnës pakopos mokykla vø imperijos sudëtá, dalimi. Þemaitijoje. Nuo 1654 m. kita jëzuitø kolegija veikë Paðiauðëje. 1830–1831 m. sukilimo laikotarpiu þemaièiø bajorø kelti reikala- XVII a. Þemaitijoje labai iðaugo mokyklø skaièius. Vien iki XVII a. vimai buvo panaðûs kaip ir kitø buvusios Abiejø Tautø Respublikos vidurio oficialiuose dokumentuose randama þiniø apie 20 tuo metu daliø bajorø. 1831 m. birþelio 3–20 dienomis veikë Þemaitijos centri- Þemaitijoje veikusiø parapiniø mokyklø. në vyriausybë. Ji buvo sudaryta Tytuvënuose. Á ðià vyriausybæ áëjo 1622 m. vyskupas St. Kiðka, ið pradþiø klierikus siuntæs mokytis Raseiniø, Ðiauliø, Telðiø apskrièiø sukilëliø valdþios atstovai. á Vilniø, juos perkëlë á Varnius. Èia, prie katedros, buvo pastatyti 1843 m. pertvarkant ðiaurës kraðto administracijà, ið Vilniaus seminarijos namai. Seminaristus mokë, auklëjo jëzuitai. 1626– gubernijos buvo atkirstos 7 vakarinës apskritys ir tuo bûdu sudary- 1630 m. Þemaièiø kunigø seminarija perkelta á Kraþius, nes jëzui- ta iki Pirmojo pasaulinio karo iðsilaikiusi Kauno gubernija, á kurià tams buvo patogiau klierikus mokyti prie ten veikusios kolegijos. áëjo didþioji Þemaitijos dalis. Apie 1744 m. naujus, graþius medinius seminarijos rûmus Var- 1844 m. uþdaryta Kraþiø gimnazija. niuose pastatë vyskupas A. Tiðkevièius. Èia ið Kraþiø buvo perkelti 1863 m. sukilime aktyviai dalyvavo þemaièiai. Po ðio sukilimo aðtuoni studentai. 1864 m. Þemaièiø kunigø seminarija, rusø val- buvo nutraukta Þemaitijos bajorø seimeliø veikla. dþiai reikalaujant, buvo perkelta á Kaunà. 1864 m. Þemaièiø vyskupijos centras ið Varniø, kur dar Lietuvos 1636 m. ávyko Þemaièiø vyskupystës sinodas, kuris atkreipë didþiojo kunigaikðèio Vytauto laikais buvo ákurta pirmoji Þemaièiø iðskirtiná dëmesá á Þemaitijos gyventojø ðvietimo reikalus. Ðio si- katedra, perkeltas á Kaunà. nodo nurodymu prie visø vyskupijoje veikusiø baþnyèiø turëjo bûti 1864–1904 m., lietuviðkos spaudos lotyniðkais raðmenimis drau- ásteigtos mokyklos ir iðlaikomi mokytojai. dimo laikotarpiu, Þemaitija aktyviai prieðinosi ðiam draudimui. Knygne- 1654 m., uþklupus karui su ðvedais (1654–1661), prasidëjo þe- ðiø ir spaudos platintojø priekyje buvo Þemaièiø vyskupas, raðytojas, maièiø nelaimës, kurios jø neapleido iki baisiojo 1710–1711 m. ðvietëjas, blaivybës sàjûdþio iniciatorius Motiejus Valanèius. maro pabaigos. 1886 m. lapkrièio 19 d. ávyko Kæstaièiø (Alsëdþiø valsèius, 1655 m. rugpjûèio 17 d. J. Radvilos ákalbëti 436 Þemaitijos bajo- Plungës r.) baþnyèios gynimas – pirmasis masinis þemaièiø pasi- rai pasiraðë sutartá su ðvedais. prieðinimas rusø këslams pravoslavinti katalikø baþnyèià Lietuvoje. ISTORIJA 9

1869–1870 m. vyko garsioji pirmoji knygneðiø byla, per kurià daugiausiai nukentëjo Þemaitijos kunigai, platinæ Tilþës klebono Zabermano vardu iðspausdintas Þemaièiø vyskupo, raðytojo, ðvie- tëjo, blaivybës puoselëtojo Motiejaus Valanèiaus knygeles. 1893 m. lapkrièio 21–22 d. ávyko Kraþiø skerdynës. Rusø val- dþiai kësinantis uþdaryti Kraþiø baþnyèià, þemaièiai ëmë joje budë- ti, todël Raseiniø ispravninkas baþnyèios uþdaryti neástengë. Lap- krièio 22-osios naktá jos uþdaryti atvyko Kauno gubernatorius M. Klingenbergas. Þmonës jo neklausë. Tada maldininkus uþpuolë 70 þandarø ir pradëjo juos varyti ið baþnyèios. Gynëjai pasiprieði- no. Tik ryte, ið Varniø atvykus 300 kazokø, kraþiðkiai buvo nugalëti. Devyni ið jø per susirëmimus þuvo, 44 buvo sunkiai suþeisti, apie 150 suimta ir pasodinta á kalëjimà. 1905–1907 m. ávykiai Rusijoje Þemaitijà paskatino kovoti uþ savo politinæ ir ekonominæ nepriklausomybæ. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tarybos nariai, tarp kuriø buvo nemaþai ir þemaièiø, vadovaujami Jono Basanavièiaus, pasi- raðë Lietuvos nepriklausomybës Aktà. Alsëdþiø (Plungës r.) valsèiaus atstovai Didþiajame Vilniaus seime 1905 m. 1920 m. buvo iðrinktas Lietuvos Steigiamasis seimas, kuriame gruodþio mënesá. Centre sëdi Stanislovas Narutavièius, broliai Èiþai. buvo ir bûrys þemaièiø. Ðis Seimas paskelbë, kad Lietuva yra de- mokratinë Respublika. 1922 m. Lietuvos seimas priëmë Þemës reformos ástatymà, tais paèiais metais Lietuvoje buvo ávesta nacionalinë valiuta – litas. Ðios ir kitos tuo laikotarpiu vykusios reformos ið pagrindø pakeitë gyvenimà visuose istoriðkai susiformavusiuose Lietuvos regionuo- se, tarp jø ir Þemaitijoje. 1923 m. Klaipëdos kraðtas buvo prijungtas prie Lietuvos. Vëles- niais metais ðiame kraðte ásikûrë nemaþai þemaièiø. 1939 m. Klai- pëdos kraðtas vël atiteko Vokietijai ir Lietuvai sugràþintas tik po Antrojo pasaulinio karo. 1925 m. geguþës 14 d. Vytauto Didþiojo universitete (Kaunas) buvo áregistruota Þemaièiø studentø Simono Daukanto draugija. 1826 m., kuriant Lietuvos baþnytinæ provincijà, ið Þemaièiø vyskupijos buvo sudaryta Kauno arkivyskupija, Telðiø bei Panevëþio vyskupijos. Vilniaus konferencijos prezidiumas ir sekretoriatas. A. Juraðaièio nuotrauka 1932 m. vasario 16 d. Telðiuose ákurtas Þemaièiø muziejus „Alka“. 1938 m. Þemaièiø raðytojø sambûrio iniciatyva (veikë 1937– 1945 m.) iðleista pirmoji þemaièiø poezijos ir prozos antologija „Þemaièiai” (sudarë Stasys Anglickis). 1941 m. birþelio mënesá didelá bûrá þemaièiø kraðto inteligentø ir kitø sovietinei valdþiai neparankiø kraðto þmoniø sovietai iðtrëmë á Rusijà (daugiausia – á Sibirà). 1941 m. birþelio 22 d. Hitlerio kariuomenei perþengus Lietuvos sienà, Þemaitija jau pirmàjà dienà patyrë dideliø nuostoliø. Karo metu þuvo daug kraðto gyventojø. Naciø vykdytas þydø tautos ge- nocidas pakirto ðaknis Þemaitijoje ilgà laikà klestëjusiai didþiulei þydø bendruomenei. 1941 m. birþelio 25 d. bolðevikai Rainiø miðkelyje þiauriai nu- kankino 73 politinius kalinius. 1991 m. jø þudyniø vietoje pastatyta, paðventinta Rainiø koplyèia – paminklas tautos kanèioms. Antrojo pasaulinio karo metais tûkstanèiai þemaièiø kraðto gy- Lietuvos tarybos nariai, Lietuvos nepriklausomybës Akto signatarai (sëdi ið kairës): Jonas Vileiðis, Jurgis Ðaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas ventojø buvo prievarta iðveþta darbams á Vokietijà, paimta á vokie- Narutavièius, Jonas Basanavièius, Antanas Smetona, Kazimieras Ðaulys, èiø ir rusø kariuomeniø formuojamus karinius dalinius. Baigiantis Steponas Kairys, Jonas Smilgevièius. Stovi (ið kairës): Kazimieras karui, daugelis kraðto gyventojø, suprasdami, kad á Lietuvà sugrá- Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Birþiðka, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, þus sovietams, jie gali patirti represijas, pasitraukë ið Lietuvos. Aleksandras Stulginskis, Jokûbas Ðernas, Pranas Dovydaitis. A. Juraðai- èio nuotrauka. Vilnius, 1918 m. vasario mënuo. (Nukelta á 29 p.) Nuotraukos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 10 ISTORIJA

Kraþiø kolegija buvo svarbiausias ðvietimo ir religinio gyvenimo centras, o èia veikusi biblioteka – turtingiausia visame kraðte. Kodël Kraþiai, o ne kuris nors kitas Þemaitijos miestelis buvo pasirinktas kaip tinkamiausias svarbiausiam Þemaitijos ðvietimo centrui suformuoti? Prisiminkime istorijà. Kas buvo Kraþiai iki kolegijos ákûrimo? Archeologiniai radiniai sako, kad Kraþiuose ir jø apylinkëse þmo- nës jau gyveno III–IV a. po Kristaus. 1253 m. Kraþiai pirmà kartà paminëti raðytiniame dokumente (Mindaugo raðtas). 1253–1257 m. Kraþiø þemë buvo viena ið svarbiausiø Þemaiti- jos gynybinës sistemos daliø. 1390 m. geguþës 26 d. Karaliauèiuje pasiraðytoje Þemaièiø ba- jorø ir Ordino sutartyje paminëti 6 Kraþiø bajorai: Einoras, Eivildas, Eionoro brolis Vidë, Geteþis, Eikutis, Ramovytas. 1394–1935 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Kraþiø pilis. 1410 m. raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Kraþiø valsèius. 1412–1451 m. Kraþiuose gyveno Vytauto Didþiojo vietininkas Jonas Stanislovas Kæsgaila. Restauruotas Kraþiø kolegijos bursos pastatas. 2007 m. 1414 m. Kraþiai tapo apskrities centru. Kraþiø dvaras tada pri- klausë Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui. 1417 m. Vytauto Didþiojo pavedimu Kraþiuose pastatyta katalikø baþnyèia. 1495 m. pastatyta nauja Kraþiø baþnyèia (sudegë 1638 m.). KRAÞIØ Naujàjà pastatë klebonas M. Barkauskas. Ðiai sudegus, vël pastatyta PARENGË DONATAS nauja (uþbaigta árengti 1841 m., o 1911 m.atnaujinta). TYTUVA Pradþios mokykla Kraþiuose ásteigta XVI a. pradþioje. 1533–1547 m. turtingos Kraþiø parapijos klebonu dirbo vëliau Vil- KOLEGIJA NUOTRAUKOS DANUTËS niaus vyskupu tapæs, Vilniaus kolegijai (nuo 1579 m. – universitetas) MUKIENËS pirmuosius pastatus dabartinëje Universiteto gatvëje nupirkæs Va- lerijonas Protasevièius. Ðis vyskupas á Lietuvà pakvietë jëzuitus, 1616–1844 m. veikusi Kraþiø kolegija – viena ið nedaugelio to kurie èia turëjo uþsiimti ðvietimu ir krikðèioniø Baþnyèiai padëti kovoti laikotarpio Lietuvos pasaulietiniø viduriniø mokyklø. Ja rûpinosi su reformacija. Lietuvos jëzuitø provincija. Auklëtiniø skaièiumi Kraþiø kolegijà anuo 1559 m. Þygimantas Augustas Kraþius pardavë anglams Kotry- metu lenkë tik Vilniaus jëzuitø kolegija. Þemaitijoje net 222 metus nai Sufolsk ir Rièardui Berthui. Po jø Kraþius valdë Mikalojus Rad-

Kraþiø miestelio panorama nuo baþnyèios pusës ISTORIJA 11

vila. Jis dvaro teritorijoje pastatë pilá-rûmus, kuriuos juosë vandens pripildytas platus griovys. Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kraþiuose posëdþiaudavo Þemai- èiø bajorø seimeliai. Jau tada Kraþiai buvo vienas ið didþiausiø Þe- maitijos kultûros, ðvietimo centrø. XVI a. pabaigoje Kraþiuose ásikûrë jëzuitai, kuriuos èia ið pradþiø globojo didikai Radvilos ir Jonas Karolis Chodkevièius. 1607 m. Kraþiuose ásteigtas jëzuitø vienuolynas. 1608 m. naujai veikti pradëjusios Lietuvos jëzuitø provincijos virðininkas Povilas Bokðta ið Virbalio misijos á Kraþius atsiuntë du pirmuosius jëzuitus – Motiejø Galminà ir Merkelá Daugëlà. Prieð mirtá Þemaièiø vyskupas M. Giedraitis (mirë 1609 m.) 2000 veng- riðkø raudonøjø ir ðiek tiek þemës Kraþiuose uþraðë Kraþiø vienuolyno statybai. 1613 m. buvo ásteigta Kraþiø kolegija. Vieta jai parinkta sklype, kurá jëzuitams padovanojo Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Naðlaitëlis – jo dëka Kraþantës upës vingyje jëzuitams atiteko 1565 m. pastatyta mûrinë rezidencinë pilis (rûmai ir þemës sklypas prie jos). Kraþiø kolegijos fundatoriais buvo didikai Chodkevièiai, Radvi- los, karalius Jonas Sobieskis, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës iþdininkas Jeronimas Valavièius, daugelis Þemaièiø vyskupø, Þe- maièiø teisëjas Petras Ðiukðta, nemaþai kitø paèiø þymiausiø ano meto þmoniø. Rëmëjai nuo kolegijos veiklos pradþios 26 neturtin- giems mokiniams suteikdavo visokeriopà iðlaikymà. Kraþiø gimnazija Lietuvoje garsëjo èia buvusiu aukðtu mokymo lygiu. Didelæ dalá jos dëstytojø sudarydavo buvæ Vilniaus universiteto auklëtiniai. XVII–XVIII a. ið viso Kraþiø kolegijoje dirbo 30–50 jëzuitø. Daug ðios kolegijos buvusiø dëstytojø iki pat ðiol Lietuvoje minimi kaip ryðkø pëdsakà ðalies kultûroje ir moksle palikæ þmo- nës. Vienas ið pirmøjø Kraþiø kolegijoje dirbti pradëjo poetas Mo- tiejus Kazimieras Sarbievijus, kuris èia dëstë poetikà ir sintaksæ. Kolegijoje rektoriumi yra dirbæs ir daugelio mokykliniø dramø autorius Gabrielius Ðimkevièius. Èia retorikà dëstë istorikas A. Vijû- kas-Kojelavièius. Mykolas Ginkevièius yra dëstæs gramatikà. Te- ologiniø knygø autorius Danielius Butvila buvo vienas ið 49 èia dirbusiø rektoriø. Kitas rektorius – Þygimantas Liauksminas – taip pat yra daugelio knygø autorius, garsëjo kaip graikø kalbos, retorikos, muzikos þinovas. Plaèiai sklido garsas ir apie Kraþiuose rektoriumi dirbusá talentingà lietuviðkø pamokslø autoriø Pranciðkø Ðrubauská. Ið dëstytojø savo kultûrine veikla plaèiai buvo þinomas Z. Bartoðevièius, S. Malcuþinskis, S. Sobolevskis. Kraþiø gimnazijos kapelionu, bibliotekininku yra dirbæs þemaièiø vyskupas, raðy- tojas, ðvietëjas, blaivybës puoselëtojas Motiejus Valanèius. Nuo pat kolegijos atidarymo èia buvo mokoma lotynø kalba. Veikë pradinës, gramatikos, humanitarinës, retorikos, sintaksës klasës. Prie kolegijos buvo Aukðtoji filosofijos ir teologijos mokykla. Ji rengë jëzuitø dvasininkus, èia Þemaièiø kraðto dvasininkai keldavo ir kvalifikacijà. Ið Kraþiø gimnazijos ir kolegijos auklëtiniø ryðkiausià pëdsakà Lie- tuvos kultûros ir meno istorijoje paliko Simonas Aleksandravièius, Vladimiras Andrijauskas, Liudvikas Adomas Jucevièius, broliai Anta- nas ir Jonas Juðkos, Kajetonas Nezabitauskis-Zabitis, Kiprijonas Juo- zapas Nezabitauskis, Dionizas Poðka, Simonas Tadas Stanevièius, Aleksandras Ðtromas-Guþutis, Andrius Ugianskis ir daugelis kitø. Kraþiø baþnyèia, ðventoriaus vartai ir medþio droþëjø sukurtais (Nukelta á 12 p.) stogastulpiais papuoðtos paslaptingos, legendomis apipintos Kraþiø kalvos

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 12 ISTORIJA

(Atkelta ið 11 p.) 1667 m. Kraþiø kolegijoje suvaidinta D. Mikulskio tragedija „Be- lizarijus“. Kraþiuose mokyklinis teatras veikë XVII a. – XVIII a. Þino- 1614 m. Þemaièiø seniûnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas ma 30 ðio teatro vaidinimø ir teatralizuotø renginiø. Èia buvo stato- Karolis Chodkevièius su savo þmona – Slucko kunigaikðtyte Sofija mi spektakliai pagal M. Chanevskio, M. Juðkevièiaus, A. Mlodzia- Maleckaite – Kraþiø kolegijai uþraðë 7 ûkius ir pastatë namus. novskio, S. Sadovskio, G. Ðimkevièiaus, M. Velièkos dramos kûri- 1614–1844 m. Kraþiø kolegijoje veikë biblioteka. nius. 1616 m. Kraþiø gimnazijai skirtuose laikinuose mediniuose na- 1693 m. prie kolegijos pastatyta bursa – studentø bendrabutis. muose atidaryta pirmoji ðioje kolegijoje klasë (gramatikos). Pir- 1670–1673 m. kolegijos rektoriumi dirbo Pranciðkus Ðrubauskis. masis kolegijos mokytojas buvo ið Braunsbergo kolegijos á Kraþius 1672 m. kolegijos Filosofijos skyriuje studijavo 16 studentø, Te- persikëlæs Jonas Kochas. Pirmaisiais gimnazijos darbo metais I ologijos skyriuje – 5 studentai. klasëje mokësi 50 mokiniø. Vëliau visose klasëse mokydavosi Po Jëzuitø ordino panaikinimo Kraþiø kolegija 1773 m. perëjo 250–300 mokiniø. Edukacinës komisijos þinion ir buvo reorganizuota á apygardos mo- 1618 m. buvo paðventintas pradëto statyti kolegijos mûrinio pa- kyklà. Tuo metu joje mokësi apie 500 mokiniø. stato kertinis akmuo. Iðkilmëse dalyvavo Lietuvos didysis iþdinin- 1758 m. Kraþiuose ásteigtas marjavièiø vienuolynas. kas Jeronimas Valavièius. 1797 m. Kraþiø mokykla pradëjo rûpintis Kolainiø karmelitai. 1618–1620 m. ir 1644–1647 m. kolegijos rektoriumi dirbo Jonas XVII a. Kraþiuose susiformavo kontrreformacijos þidinys. Jamielkovskis (jis buvo pirmasis rektorius). 1800 m. gimnazijoje mokësi 326 mokiniai (246 ið jø buvo bajorø, 1620–1742 m. Kraþiuose veikë Þemaièiø kunigø seminarija. kiti – ávairiø kitø luomø atstovø, tarp jø ir valstieèiø, vaikai).1821 m. 1621 m. jëzuitai ant Radvilø rûmø pamatø pradëjo statyti Kraþiø gimnazija turëjo apie 410 auklëtiniø. baþnyèià (uþbaigë 1689 m.). 1817 m. Kraþiø pradþios mokykla perëjo Vilniaus universiteto Kraþiø kolegijos ákûrimo idëjà iðkëlë Þemaièiø vyskupas Mer- þinion ir buvo pavadinta gimnazija. Tais metais ji reorganizuota á kelis Giedraitis, taèiau, jam esant gyvam, ðis sumanymas nebuvo pasaulietinæ gimnazijà – 1817 m. rudená Vilniaus universitetas realizuotas. Jis tik spëjo Kraþiuose nupirkti jëzuitams þemës ir pa- Kraþiuose atidarë dvi þemesniàsias gimnazijos klases. statyti namus. 1818 m. Kraþiø gimnazijoje dirbo 12 mokytojø. 1635–1638 m. kolegijos rektoriumi dirbo Jonas Jaknavièius. 1818 m. Kraþiø mokykla jau buvo pilna ðeðiø klasiø gimnazija. 1639 m. Kraþiuose ásteigtas benediktinø vienuolynas. 1819 m. Kraþiø gimnazijoje mokësi 350 mokiniø. 1658–1661 m. kolegijos rektoriumi dirbo Danielius Butvilas. 1823 m. Kraþiø gimnazijoje mokësi 452 mokiniai. 1661–1665 m. kolegijos rektoriumi dirbo Þygimantas Liauks- 1823 m. Kraþiuose veikë anticarinë moksleiviø organizacija „Juo- minas. dieji broliai“.

Koplytstulpiai, kryþiai, koplytëlës – neatskiriama Kraþiø peizaþo dalis. Danutës Mukienës nuotraukos 13

1893 m. lapkrièio 22 d. ávyko Kraþiø skerdynës (jos prasidëjo po to, kai vietiniai gyventojai caro valdininkams neleido nugriauti 1757– 1763 m. vienuoliø benediktiniø pastatytos kraþiðkiø mylimos ir lankomos Kraþiø baþnyèios). 1894 m. ávyko Kraþiø gynëjø teismas. 1844 m. Kraþiø gimnazija perkelta á Kaunà. Èia jai buvo suteiktas gubernijos gimnazijos statusas (ðiuo metu tai Kauno Maironio gimnazija). Kraþiø gimnazijos pastatai, Kolegijos baþnyèia ëmë nykti, per karus pastatai buvo apgriauti. Apie 75 metus pastatuose beveik niekas negyveno. Vëliau dalyje jø buvo árengti butai. 1910 m. suremontuota Kraþiø skerdyniø metu suniokota Kraþiø baþnyèia (ji iki ðiol naudojama parapijos reikalams). Lietuvos nepriklausomybës metais Kraþiai buvo valsèiaus centras. 2008 m., remiant Europos Sàjungai, uþbaigtas restauruoti istorinis Kraþiø kolegijos bursos pastatas. Èia árengtas kultûros centras, muziejus, biblioteka, turizmo informacijos centras. Simono

PANAUDOTA LITERATÛRA: 1. Bacevièius Arvydas, „Kraþiø kolegija“, Visuotinë lietuviø en- Daukanto bibliofilø ciklopedija, t. 10, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institu- tas, 2006. 2. Birþiðka Mykolas, Rinktiniai mûsø senovës raðtai, Kaunas, klubui – 25 1927. 3. Lukðienë Meilë, Lietuvos ðvietimo istorijos bruoþai XIX a. pirmojoje pusëje , Kaunas, 1970. ALBINAS MINGËLA 4. Zaborskaitë Vanda, Prie Lietuvos teatro iðtakø, Vilnius, 1981. 5. Brensztejn M. E., Teatr szkolny w Kroýach na Ýmudzi, Wilno, 1925. „Þemaièiø bibliofilas“. Numerio áþanginiame straipsnyje („Uþaugti su knyga“) raðoma, kad ðis klubas „yra knygos kul- tûros ugdymo centras Þemaièiuose. Klubo devizas „Ðvieskis ir ðviesk“ reiðkia ne tik visapusiðkà knygos paþinimà, bet ir saviugdà – þmogaus tobulëjimà.“ Toje paèioje publikacijoje informuojama, kad 2008 m. lapkrièio 7 d. Plungës Senamiesèio vidurinëje mokykloje daukantieèiai surengë konferencijà „Þe- maièiø knyga – 4“, kurioje praneðimus perskaitë Simono Dau- kanto ir Martyno Maþvydo bibliofilø klubø nariai. Ði konferencija buvo projekto „Atverkime duris á kraðto praeitá, kad neprarastu- me savæs ateityje“ dalis. Naujajame „Þemaièiø bibliofilo“ numeryje spausdinami keli konferencijos praneðimai, jø tezës, keletas kitø dëmesá patraukianèiø straipsniø: Tomas Petreikis. „Svarstymai apie Þemaitijos knygos gaires“; Domas Kaunas. „Nasrënø knygius Juozapas Stropus“; Virginija Leilionaitë. „Prof. Zenono Ivinskio asmeninës bibliotekos, saugomos Þemaièiø dai- lës muziejuje, knygø þenklai ir marginalijos“; Gintautas Èernec- kis. „Dailininkës Graþinos Didelytës iliustruotø knygø rinkinys asmeninëje bibliotekoje“; Gintautas Trumpis. „Knygø kolekcija „Kurðiø Nerija“; dr. Arvydas Pocevièius. „Kas yra, buvo, gali bûti þemëje ir dangaus aukðtybëse?“; Ignotas Juodeikis. „Þemaièiø Prietelius“ – þemaièiø balsas nepriklausomoje Lietuvoje“; dr. Daiva Narbutienë. „Leidinys apie bibliofilijà ir bibliotekà“; dr. Auðra Navickienë. „Naujas leidinys apie knygos kultûros is- torijà ir jos kûrëjus“; Tomas Petreikis „Du nauji bibliofiliniai kny- gø katalogai Lietuvoje“. Taip pat publikuojamas ir pluoðtelis Gin- tauto Èerneckio „Lakonikø“, Simono Daukanto bibliofilø klubo Istorijà menentys senieji Kraþiø pastatai... veiklos kryptys 1984–2009 m., trumpai pristatomi leidiniai, kuriuose skelbiamos publikacijos apie klubo veiklà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 14 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

ja, praeitimi, etnografinëmis vertybëmis, giminës ðaknimis, pa- proèiais, tradicijomis. Tais dvasinio pakilimo metais pradëjo burtis ir kraðtieèiai. Ne iðimtis buvo ir Vilniaus þemaièiai. 1989 m. jie ákûrë Þemaièiø kultûros draugijos (ÞKD) Vilniaus skyriø (toliau – Vilniaus þemaièiø draugija). Vilniaus skyriaus ákûrimo iniciatorius buvo istorikas Stanislovas Gutautas, vadovavæs skyriui iki 1992 m. kovo mënesio. Vëliau tris metus pirmininku buvo þemaitis nuo Ku- liø Jonas Srëbalius, o metraðtá tuo laikotarpiu raðë þurnalistai Jûra Bauþytë ir Stasys Ðtikelis. Pradþia buvo labai sunki: neturëjome nei lëðø, nei pastogës. Susibëgdavome tai vienur, tai kitur. Á sueigas ateidavo po 10–12 þmoniø ir tik per didþiàsias ðventes susirinkdavo apie 20. Jø – paèiø atkakliausiøjø – dëka draugija ir iðsilaikë. Susibëgæ pasiro- kuodavome þemaitiðkai, o þemaitiðkø dainø, ðokiø ir þaidimø pirmasis mus pradëjo mokyti muzikantas Ipolitas Petroðius. Nuo 1992 m. jau turëjome „Þemaièio pasà“ – draugijos nario paþy- mëjimà. Jis nesuteikë jokiø privilegijø, tik ápareigojo aktyviai dalyvauti draugijos veikloje, prisiimti atsakomybæ uþ Þemaitijos istorinës Grupë Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos nariø prie Ðilalës akmens (Skuodo r.) 2006 m. liepos 2 d. atminties, kultûros iðsaugojimà ir puoselëjimà. Moraliai mus visada rëmë þurnalo „Þemaièiø þemë“ redaktorë Danutë Mukienë. Þurnalo redakcijos patalpose kurá laikà vykdavo ir draugijos tarybos posëdþiai. Padangë kiek pragiedrëjo, kai pradëjome bendrauti su Mokytojø Dvideðimt metø namais. Jau 1992 m. Uþgavënes ðventëme kartu su Mokytojø namuose susibûrusiais kolektyvais. Pasidabinæ G. Jacënaitës paga- mintomis kaukëmis (lièynomis), aprëdæ ir ant besisukanèio tekinio po Vilniaus pasodinæ graþià, Juozo Maco pagamintà Moræ, patraukëme per se- namiestá. Moræ lydëjo didelis persirengëliø bûrys: kipðai, giltinës, ubagai, oþiai, gervës, vengrai, èigonai ir kt. Gedimino prospektu þemaièiø kultûros nuþygiavome iki Seimo rûmø. Gatvës skambëjo nuo þemaièiø dai- nø. Persirengëliai ubagai traukë „Obags ont tëlta siediejë“, vaikai plëðë piemenëliø dainos „Að oþaugau pëimeneliu“ melodijà, kiti su- draugijos vëliava tartinai daina porino apie per naktá pas Mauðà vieðëjusiø dviejø da- vatkø nuotykius. Áspûdinga tada buvo ði eisena, nes Uþgavënës Vil- niuje iki to laiko buvo didelë naujiena. Nuo tø metø þemaièiai Vilniuje EUGENIJA TAMARA ARNASTAUSKIENË kasmet triukðmingai Uþgavënes ðvenèia, prie jø prisideda ir didelis bûrys kitø sostinës gyventojø – maþø ir dideliø. Vëlesniais metais ZIGMO JUÐKEVIÈIAUS, VIRGINIJOS VALUCKIENËS, Vilniaus þemaièiø Uþgavënës ið gatviø persikëlë á Mokytojø namø GEDIMINO ZEMLICKO, DANUTËS MUKIENËS NUOTRAUKOS

Atgimimo banga pabudino didelá dvasiná Lietuvos þmoniø akty- vumà. Tuo laikotarpiu pradëta labiau domëtis gimtojo kraðto istori-

Nuotraukose: kartu su alpinistu Vladu Vitkausku iðsiruoðëme nugalëti ir áveikëme aukðèiausià Lietuvos kalnà – Aukðtojà (294 m.). 2006 m. geguþës 20 d. VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 15

Vilniaus þemaièiø aktyvas 2001 m. kovo mënesá. Nuotraukoje: S. ir J. Gaiþauskai, V. Brazaitienë, D. Dirgëlienë, A. Batavièius, G. Lasauskienë, D. Kaminskienë, I. Petroðius, A. Katkus, J. Grabytë, J. Bauþytë, E. T. Arnastauskienë, D. Pareigytë, D. Bekerienë (1931– 2005), Z. Juðkevièius, A. Katkus, Z. Pocevièius, K. Dapkus, A. Joblonskis (1927–2002), S. Orlovskienë, G. Jacënaitë, R. Gelèienë, A. Jonutis, B. Dubinienë kiemelá, kur susirenka daug ir kitø þiemos palydø dienà norinèiø janèia draugija. Èia mûsø susibûrimams buvo skirtos puikios pa- pasilinksminti vilnieèiø. talpos, èia vyksta mûsø vakaronës, posëdþiai, koncertai, èia Tais metais Kûèias taip pat jau ðventëme Mokytojø namuose. sutinkami á renginius atvykstantys sveèiai. Susëdome uþ þemaièiø valgiais nukloto stalo: cibulynë – ið ant 1996 m. jau turëjome ir Vilniaus þemaièiø draugijos vëliavà. Jos anglies padegintos silkës, aviþø kisielius, ðiupinys, grucë, kanapiø eskizà parengë dailininkë þemaitë Genovaitë Jacënaitë, o iðsiuvinëjo druska, o prie jos – karðtos bulvës su lupenomis; tai vis þemaièiø (Nukelta á 16 p.) skanëstai. Kiekvienà patiekalà atneðusi moteris papasakojo, ið ko iðmoko tà patiekalà pagaminti ir kaip pagamino. Vëlesniais metais Nuotraukose apaèioje: aukðèiausià Lietuvos kalnà 2006 m. geguþës 20 d. áveikæ Vilniaus þemaièiai surengë Aukðtojo kalno vardynas ir já draugijoje tradicine senøjø metø palydø ðvente tapo naujametiniai midumi pakrikðtijo. Kur buvæs, kur nebuvæs, á ðventæ atkeliavo ir karnavalai, kuriuose netrûksta ádomiø kaukiø, vyksta jø prisistaty- Þemaièiø Juzë (J. Kostelnickis). Prie akmens – iðkilmiø dalyviai: mas, graþiausios kaukës konkursas. dainininkai A. ir S. Mickai, E. Arnastauskienë, D. Kaminskienë, vienas ið Tokia buvo draugijos gyvenimo pradþia. Greitai tapome oficialiai ðventës organizatoriø – Lietuvos geografø draugijos prezidentas V. Stepulis, Z. Juðkevièius, D. Dirgëlienë, R. Bernotas, Z. Pocevièius, Mokytojø namuose pripaþinta, èia nuolat savo renginius organizuo- J. Kostelnickis, E. Tubutienë ir kt. 2006 m. geguþës 20 d.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 16 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

(Atkelta ið 65 p.)

Kûèias keièia Kalëdos, o pas Vilniaus þemaièius visada smagu, nes liûdëti neleidþia ðaunûs muzikantai ir jø sveèiai. Virðuje – 2005 m. gruodþio 20 d. surengtos adventinës vakarienës akimirkos (sveèiuose – vienuolis pranciðkonas brolis Algis), groja Jurgis Gaiþauskas. Apaèioje – paskutiniais metais Vilniaus þemaièius nuolat aplanko Kalëdø senis; grupë Vilniaus þemaièiø 2006-øjø naujametiniame karnavale Vilniaus mokytojø namuose

(Atkelta ið 15 p.) Puikiai dainuoja, turiningas koncertines programas parengia, jos kolegës – taip pat aktyvios Þemaièiø kultûros draugijos narës. vakaronëse visada gerà nuotaikà palaikantis Vilniaus þemaièiø fol- Metams einant Vilniaus þemaièiø veikla darësi vis aktyvesnë, kloro ansamblis „Tyklë“ (vadovë Vitalija Brazaitienë) bei ðaunieji ypaè po to, kai 1996 m. draugijos pirmininke buvo iðrinkta þemaitë mûsø muzikantai – Ipolitas Petroðius, Albinas Batavièius, Vytautas ið Gargþdø ekonomistë Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë. Sumanumo drau- Jocius, Vytautas Mykolaitis ir keletas kitø. Ipolitas Petroðius daino- gijos aktyvui netrûko, renginiai vykdavo patys ávairiausi, jie patrau- mis, pritariant armonikai, pradeda beveik visas vakarones. Jis pa- kë daugelio Vilniaus þemaièiø dëmesá, todël draugijos nariø skai- kvieèia kartu dainuoti ir kitus susirinkusiuosius, pamoko juos nau- èius greitai augo ir netrukus pasiekë du ðimtus. Mûsø sueigose jø dainø. Jis, paskatintas þemaièio vienuolio brolio Astijaus, sukûrë visada skamba þemaitiðka ðneka, dainos, sukuriama gimtøjø na- þemaitiðkas miðias „Þemaitiðka votyva“, kurios buvo iðkilmingai mø nuotaika, jaukumas. Kûrybinga meniniu skoniu ir iðradingumu pristatytos Telðiø katedroje, giedamos Vilniaus, daugelio Þemaiti- pasiþyminti gydytoja Dalia Kaminskienë. Ji komponuoja nuostabias jos miesteliø baþnyèiose. Giesmiø tekstus paraðë Juozas Elekðis. gëliø bei ávairiø kitø augalø puokðtes ir jomis prieð renginius iðpuoðia Itin gerbiame ir mylime niekada nepailstantá ir visada geros scenà, salæ. Dalios padarytomis puokðtëmis daþnai apdovanojami ir nuotaikos bûnantá kompozitoriø ir atlikëjà maestro Jurgá Gaiþaus- mûsø draugijos nariai jubiliatai, sveèiai. kà. Nebeásivaizduojame savo vakaroniø be jo smuikelio ir dainø. VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 17

Ið kairës: Vilniaus þemaièiø motinëlë Genovaitë Lasauskienë; jau daug metø Vilniaus þemaièiø sueigas graþiomis gëliø puokðtëmis puoðia ilgametë draugijos narë gydytoja Dalia Kaminskienë; 2006 m. lapkrièio 23 d. LDM Vilniaus paveikslø galerijoje vykusio Vytautui Maèerniui skirto kultûros vakaro metu prie Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos vëliavos ásiamþino (ið kairës): prof. V. Bagdonavièius, D. Dirgëlienë, A. Jonutis, prof. V. Daujotytë ir habil. dr. prof. Antanas Pakerys

Ilgus metus ðalia jo visada bûdavo mieloji Zoselë su bûgneliu. Draugijos veikla plati ir ávairiapusë. Kiekviename jos sambûryje Greitai bus metai, kai jos bûgnelis tyli… Jos mums labai trûksta… daþniausiai gvildenama kuri nors viena konkreti tema: prisimenami, Dalia Dirgëlienë draugijai vadovauja jau daugiau nei dvylika pagerbiami þymûs þemaièiai, jø darbai, aptariamos iðleistos nau- metø – ji visuotinio nariø susirinkimo valia kas dveji metai vis jos knygos apie Þemaitijà ir þemaièius, dailininkø, fotomenininkø, iðrenkama naujai kadencijai. Iki 2002 m. D. Dirgëlienei nuoðirdþiai tautodailininkø darbø parodos, kalbama apie þemaièiø paproèius, talkino jos pavaduotojas, dabar visai Lietuvai gerai paþástamas te- tradicijas, gilinamasi á Þemaitijos istorijà, kultûros palikimà, susi- levizijos laidos „Gero ûpo!“ vedëjas, ðaunus þemaitis Stanislovas tinkama su þymiais mokslo, kultûros veikëjais ir kt. Kavaliauskas. Vëliau Dalios pavaduotojais buvo iðrinktas prof. Al- Per dvideðimt draugijos gyvavimo metø buvo surengta daugelio fonsas Tekorius ir Povilas Saudargas. ádomiø naujø knygø sutiktuvës (tokiø renginiø bûta daugiau negu Trylikti metai draugijos metraðtá raðo biologë dr. Eugenija Tama- 30). Pristatyti groþinës literatûros leidiniai, istorinës, mokslinës kny- ra Arnastauskienë. Daugelá metø Vilniaus þemaièiø gyvenimà sa- gos, originalûs kalendoriai ir kt. Didelá susidomëjimà sukëlë serija vo nuotraukose nuolat áamþina fotomenininkë Virginija Valuckie- leidiniø apie ávairias Þemaitijos gyvenvietes (Plateliai, Laukuva, në – jos nuotraukos labai informatyvios, átaigios ir puoðia labai Kvëdarna, Viduklë, Seda, Renavas, Þemalë, Ðilalë), Vykinto Vaitke- papuoðia draugijos metraðtá. Daug puikiø nuotraukø pastaraisiais vièiaus knyga „Senosios Lietuvos ðventvietës. Þemaitija“, unikali metais yra pateikæs ir inþinieriaus, fotomëgëjas Zigmas Juðkevi- þemaitiðkos poezijos antologija „Sava muotinu kalbo“, puikus Vik- èius. Metraðtyje atsispindi visi svarbiausi – linksmi ir liûdni – drau- torijos Daujotytës kûrinys, skirtas poetui Vytautui Maèerniui – „Ka- gijos gyvenimo momentai. Èia yra áamþinti ir visi draugijos nariai, raliø gëlë ið Þemaitijos pelkiø“, Igno Konèiaus „Mano eitasis ke- jø sveèiai. Didþiulis nuopelnas iðsaugant ateièiai Vilniaus þemaièiø lias“, alpinisto Vlado Vitkausko „Everestas – mano likimas“, Da- draugijos gyvenimo vaizdus priklauso Zigmui Pocevièiui. Jis nufil- lios Marijos Stonèienës „Gërio þenklai bûtyje“, Liberto Klimkos ir mavo daugumà draugijos renginiø, áamþino jø ekskursijas, padarë Genovaitës Jacënaitës „Senovës dievai ir mitinës bûtybës“, Adomo draugijos metraðèio áraðà kino juostoje. Butrimo redaguojama knygø serija „Þemaièiø praeitis“, D. Mukienës Garsus tekstilininkas Anicetas Jonutis sukûrë ir pasiuvo naujà leidþiamø Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimø“ vertimo á lietuviø Vilniaus þemaièiø draugijos vëliavà. Ji visuose renginiuose puoðia kalbà I tomas, Sofijos Tyzenhauzaitës „Reminiscencijos“ ir kiti scenà, keliauja kartu su mumis ekskursijø metu, ávairiø ðvenèiø leidiniai. Net keletà knygø apie savo gimtàjá Tauragës kraðtà ir jo metu jà neðame ir eisenose. Prie ðios vëliavos naujiems draugijos þmones sueigose pristatë kraðtotyrininkas ir puikus muzikantas nariams iðkilmingai áteikiami ir „Þemaièiø pasai“. Albinas Batavièius. Dëmesingai sutiktos naujausios Liberto Klim- Pastaraisiais metais á Vilniaus þemaièiø renginius susirenka kos knygos – „Saulës ratu, mënulio taku“ ir „Tautos metai“. Visko tiek þmoniø, kad visi jie vos vos sutelpa salëje – Vilniaus þemaièiø (Nukelta á 18 p.) draugija gyvena pilnakraujá, turiningà gyvenimà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 18 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

Vilniaus þemaièius ekskursijose, ypaè Lietuvos istorijai svarbiose vietose, sveèiuose taip pat daþnai gali pamatyti pasipuoðusius tradiciniais þemaièiø kostiumais. Veliuona (Jurbarko r.), 2005 m. liepos 2 d. labai aktyviai dalyvauja draugijos veikloje. Nemaþai poezijos kny- (Atkelta ið17 p.) geliø yra iðleidæ Vilniuje gyvenantys ir kuriantys þemaièiø literatai iðvardyti net neámanoma. Dþiugu, kad po knygø pristatymø dauge- Juozas Elekðis, Romas Bernotas, Antanas Albinas Kazlauskas. lis þemaièiø èia pat jas, pagraþintas autoriø autografais, ir ásigyja. Draugijos nariai nuolat dalyvauja mieste vykstanèiose þymesnëse Daug Þemaitijos þemëje talentingø þmoniø. Ir mûsø draugijoje dailës parodose, vëliau aptaria ekspozicijas. yra nemaþas dailininkø, fotomenininkø, tautodailininkø, poetø. Jie Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos nariø akyse iðaugo, subrendo, savarankiðku keliu pasuko nauja sostinës þemaièiø karta. Nuotraukose – Akademinio þemaièiø jaunimo korporacijos „Samogitia“ nariai, jø bièiuliai, folkloro kolektyvas „Virvytë“ ir jo vadovë Loreta Sungailienë su kitu savo vadovaujamu kolektyvu – Vidaus reikalø ministerijos ligoninës folkloro ansambliu „Ðaltinis“ – 2005 m. geguþës 5 d. Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos vakare VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 19

Didþiulá darbà, ágyvendindamas kultûrinius projektus Vilniuje ir gimtojoje Þemaitijoje, atlieka Vilniaus þemaitis dailininkas Bronius Gruðas. Nuotraukoje – B. Gruðas su Ylakiuose vykusios vasaros stovyklos dalyviais 2007 m. Vilniaus águlos karininkø ramovëje surengtoje vasaros stovyklos dalyviø kûriniø parodoje

Vilniaus þemaièiai dailininkai (ið kairës): grafikas Valerijonas Jucys, tapytojas Kostas Katkus ir tekstilininkas Anicetas Jonutis 2005 m. geguþës 5 d. ávykusiame Vilniaus þemaièiø ir Vilniuje á bendrijà susibûrusiø Pasvalio kraðtieèiø kultûros vakare pasvalieèiø alaus neatsisakë...

2007 m. birþelio 22 d. Joniniø ratelá Vilniaus þemaièiai suko LDM Radvilø rûmuose, kur tà dienà buvo atidaryta jø draugijos nario Aniceto Jonuèio ir jo sûnaus Þilvino iðausto didþiausio Lietuvoje rankø darbo gobeleno „Saulëtas miðkas“ (1986 m.) paroda

Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos nariai „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcijoje surengtoje Broniaus Gruðo kûriniø parodoje (ið kairës): B. Gruðas, raðytojas, ekonomistas Edvardas Rudys, fotografas, 2008 m. lapkrièio 18 d. surengtame kultûros vakare dainuoja (ið þurnalistas Apolinaras Juodpusis, kino operatorius Romualdas Damulis ir kairës): R. Bernotas, D. Èièinskienë, V. Brazaitienë ir A. Batavièius Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos Motinëlë Genovaitë Lasauskienë

Draugijos nariai ne tik lanko ádomesnes meno kûriniø parodas, tu dirbama ypaè intensyviai. Tokios veiklos rezultatai puikûs: bet ir patys jas rengia. Tokiø parodø atidarymo proga sveikinome surengiamos turtingos ir ádomios dailës darbø parodos, kuriose dailininkus Anicetà Jonutá, Genovaitæ Jacënaitæ, Filomenà Linèiûtæ, eksponuojami ne tik stovyklø dalyviø, bet ir paties mokytojo B. Vytautà Valiø (1930–2004), Valerijonà Jucá, Pranciðkø Gerlikà, Al- Gruðo sukurti paveikslai. Tokios parodos surengtos ir Vilniaus fonsà Èepauskà, fotomenininkus Meèislovà Sakalauskà, Rimantà águlos karininkø ramovëje. Jos buvo gausiai lankomos ir sulau- Dichavièiø, Virginijà Valuckienæ, Vladà Vitkauskà ir keletà kitø. kë labai gero ávertinimo. B. Gruðas suorganizavo ir þemaièiø Labai ádomià veiklà yra iðvystæs Vilniuje gyvenantis dailinin- dailininkø kûriniø aukcionà. Jo metu surinktos lëðos buvo skir- kas Bronius Gruðas. Savo gimtuosiuose Ylakiuose jis ákûrë jau- tos Vilniaus dailës akademijos Telðiø filialo studentams. Tai pui- nimo dailës mokyklà, ásteigë meno galerijà, kur eksponuojami dailininkø profesionalø ir mokiniø darbai. Vasaros stovyklø me- (Nukelta á 20 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 20 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

Ið kairës: Simono Stanevièiaus bendrijos pirmininkas ir Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos narys prof. Juozas Girdzijauskas; ðios draugijos garbës narys, Lietuvos etninës kultûros globos tarybos pirmininkas prof. Libertas Klimka; draugijos narë, fotografë Virginija Valuckienë

Ið kairës: jau daug metø Vilniaus þemaièiø renginiuose þurnalà „Þemaièiø þemë“ populiarina, platina Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos tarybos narys, atsakingas uþ finansus, Alfonsas Katkus; draugijos narys, alpinistas, knygø autorius Vladas Vitkauskas

(Atkelta ið 19 p.) skraidymo meistro Jurgio Kairio dràsûs viraþai lëktuvu ir jo pasakojimas apie nuotykius, patirtus padangëje. Sulaikæ kvapà vaiz- kus pavyzdys, kiek daug gali nuveikti vienas atkaklus þemaitis. duotëje kartu su þymiausiu Lietuvos alpinistu Vladu Vitkausku ko- Gausiai Vilniaus þemaièiai renkasi á vakarus, kuriuose susitin- pëme á visas penkias aukðèiausias pasaulio virðukalnes, kartu su kama su þymiais Lietuvos þmonëmis. Daug ádomaus iðgirdome ir juo ir oreiviu Vytautu Samarinu kilome balionu á rekordiná aukðtá, pamatëme susitikimuose su scenoje dirbanèiais þemaièiais. Mû- atlikome tolimiausià skrydá balionu per visà Lietuvà. Kartu su isto- sø sueigose visada laukiamas aktorius Karolis Dapkus. Jis dþiugi- rikais Junona ir Vyteniu Almonaièiais gilinomës á Karðuvos þemës na ðirdis puikia þemaitiðka ðnekta. Visada á atmintá ástringa jo skai- paslaptis. O kiek daug suþinojome apie Vilniaus gatves, unikalius tomi humoristiniai tekstai, poezijos posmai. Ádomûs buvo ir ávykæ statinius, juose gyvenusius þmones ir jø buitá ið jau kelias knygas susitikimai su þymiais gydytojais. Viename ið renginiø didþiulæ iðleidusio didelio Vilniaus miesto þinovo Antano Rimvydo Èaplins- visø susirinkusiøjø nuostabà sukëlë ekrane pamatyti akrobatinio ko. Labai ádomiai diskutuota kalbos klausimais su „Didþiojo lietu- VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 21

Morta Bauþienë

2005 m. geguþës 5 d. LDM Radvilø rûmuose vykusiame Vilniaus þemaièiø Stasys Kavaliauskas visuomeniniø organizacijø susitikime su sostinës Pasvalieèiø klubo nariais (vakarà organizavo „Þemaièiø þemës“ þurnalo redaktorë Danutë Mukienë – nuotraukoje centre) kalba raðytojas, Pasvalio kraðto kultûros puoselëtojas, Spaudos, radijo, televizijos rëmimo fondo direktorius Mykolas Karèiauskas viø kalbos þodyno“ vyriausiuoju redaktoriumi, þymiu dialektologu ir teatrologu prof. Vytautu Vitkausku. Vienoje vakaronëje jis net pats tapo aktoriumi ir su þurnaliste Nijole Bauþyte suvaidino keletà ið- traukø ið lietuviðkø komedijø. O kiek dvasinio peno davë susitikimai su prof. Viktorija Daujotyte, poetais Justinu Marcinkevièiumi ir Marcelijumi Martinaièiu, kalbininku Aleksu Girdeniu, literatûros istoriku Juozu Girdzijausku, teatrologe Irena Aleksaite, muziejinin- ku Romualdu Budriu, etnologe Irena Seliukaite, operos dainininke, mûsø lakðtingala Auðra Liutkute ir daugeliu kitø. Prisimename susitikimus ir su mus jau palikusiais þemaièiais: tautosakininku Norbertu Vëliumi, etnografu Vaciu Miliumi, aktore Kazimiera Kyman- taite. Ar bûtø ámanoma, nesilankant ðios draugijos susibûrimuose, Birutë Dubinienë Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ taip lengvai, be didesniø pastangø tiek praturtinti savo vidiná pasau- vyr. redaktorius Juozas Baldauskas lá? Vargu... Didelis dëmesys draugijos veikloje skiriamas reikðmingø ávy- kiø ir þymiø þmoniø paminëjimams. Draugijoje visada paþymima Vasario ðeðioliktoji, Sausio tryliktoji, Mindaugo karûnavimo diena (Nukelta á 22 p.)

Vilniaus þemaièiø kultûros vakaruose, kur jie bevyktø, jau daug metø Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos metraðtininkë Eugenija Tamara visada pilna þmoniø Arnastauskienë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 22 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

(Atkelta ið 21 p.)

ir kitos svarbios mûsø valstybës datos. Visada jas minime susi- kaupæ ir iðkilmingai. Sueigose pagerbëme Simonà Daukantà, Julijà Þymantienæ-Þemaitæ, Povilà Viðinská, Maironá, Vincà Kudirkà, Mo- tiejø Valanèiø, Mikalojø Daukðà, Ðatrijos Raganà. Buvo kultûros vakarø, skirtø architektams Laurynui Gucevièiui, Steponui Stul- ginskiui, Antanui Vivulskiui. Labai dvasingai nuteikë vakaronës, organizuotos kartu su ansamblio „Kankleliai“ nariais (jose prisi- mintas Liudvikas Rëza ir Vydûnas). Draugijoje buvo paminëtos ir garsiø mokslininkø – gamtininko Pranciðkaus Baltraus Ðivickio, ekonomisto Alfonso Þilëno, filologø Elenos Bukelienës, Leonardo Saukos – jubiliejinës gyvenimo sukaktys. Nepamirðtami ir saviðkiø – draugijos nariø – jubiliejai bei kiti svarbûs jø gyvenimo ávykiai, kartais linksmi, kartais – liûdni. Visi iðkeliavusieji Anapilin buvo graþiai pagerbti, palydëti á amþinojo poil- Draugijos nariai Dalia Dirgëlienë, Alfonsas Tekorius, Jûratë Grabytë sio vietas giesmëmis, daþnai ir giedant Þemaièiø Kalvarijos kalnus. kultûros vakare kartu su Vilniaus Pasvalio kraðtieèiø klubo nariais Na o tuos, kurie kartu su mumis ir ðvenèia savo gyvenimo svarbias 2005 m. geguþës 5 d. ðventes, visada maloniai nuteikia, paguodþia ir nuotaikà pakelia mû- sø áteikta kukli gëlelë, þaisminga puokðtelë, o svarbiausia – nuoðirdþiai pasakyti gera linkintys þodþiai ir parodytas dëmesys. Draugijos renginius paávairina muzikiniai intarpai, pokalbiai apie muzikà. Mielai prisimename sueigà, kai Muzikos ir teatro akademijos dëstytojas Egidijus Virbaðius mus supaþindino su lietuviø liaudies instrumentais. Jis ne tik pademonstravo ávairias dûdeles, lumzdelius, birbynes, barðkalus, skrabalus, bet leido ir patiems jais pagroti. Buvo labai linksma. Vakaronëse draugijos nariams buvo pristatytos ðios kompaktinës plokðtelës: Adelës ir Alfredo Mickø „Auðta auðrelë“, Albino Batavièiaus „Gimtinës ilgesys“, Bar- boros Buivydaitës dainø áraðai ið serijos „Dainø karaliai ir karalie- nës“, Loretos Mukaitës-Sungailienës vadovaujamo etnografinio ansamblio „Ðaltinis“ kompaktinë plokðtelë bei Loretos perengta Rasei- niø kraðto dainø knyga ir kompaktinë plokðtelë „Oi ûþkit, gauskit“. Labai maloniai visada nuteikia mûsø poeto ir muzikanto, tikro gitaros virtuozo Romo Bernoto draugijos sueigose skaitomos sa- Ið kairës: Lietuvos etninës kultûros globos tarybos pirmininkas prof. vos kûrybos eilës ir atliekamos dainos. Tarp jø yra ir tokiø, kurios Libertas Klimka, Sofija Gaiþauskienë (mirë 2008 m.) ir kompozitorius Jurgis Gaiþauskas dël didelio populiarumo jau laikomos liaudies dainomis. Didelio pasisekimo susilaukë vakaronë „Talentai“, kurià suma- në ir vedë choreografas Vidas Maulius. Ji parodë, kokie mes talen- tingi ir kokie ádomûs galime bûti vieni kitiems. Visada svetingai sutinkame savo sveèius. Jø sulaukiame gana

Grupë Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos nariø 2007 m. kovo 4 d. vykusiame kultûros vakare, skirtame buvusio Jurbarkieèiø klubo pirmininko, istoriko Telesforo Urbaièio mirties 5-osioms metinëms Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos sueigoje Vilniaus mokytojø namuose 2008 m. VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 23

Pas Vilniaus þemaièius sveèiuojasi knygø apie Karðuvà autorius, istorikas dr. Vytenis Almonaitis; aktyvi draugijos narë yra ir dainininkë Auðra Liutkutë; draugijos fotografas Zigmas Juðkevièius daþnai. Jau ne kartà pas mus vieðëjo Telðiø Þemaitës, Klaipëdos lendþia tik ðioje erdvëje. Atsiradus galimybei, dalyvaujame ir kitø universiteto teatrai, Tauragës, Skuodo aktoriai, Klaipëdos „Þemai- organizacijø renginiuose. Aktyviai prisidëjome organizuojant Min- èiø alkierius“, Rietavo, Plungës literatai, þemaièiai ið Ðilalës, Kur- daugo karûnavimo paminëjimà: pasidabinæ tautiniais rûbais, þygia- ðënø, kupiðkënø sambûrio atstovai. Tokie renginiai mums padeda vome á Juozapinës kalvà, kur stovi ðiam ávykiui paþymëti pastaty- daugiau suþinoti apie kitø draugijø, klubø veiklà. Jø metu dalinamës tas paminklinis akmuo. Èia surengëme mini koncertà. Dalyvavo- patirtimi, mokomës vieni ið kitø. Vilniaus þemaièiai neapsiriboja vien Mokytojø namais, neuþsisk- (Nukelta á 24 p.)

Vilniaus þemaièiai þemaitiðkose ðv. Miðiose Vilniaus Bernardinø baþnyèioje (skaito prof. Vacys Milius (1926–2005 m.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 24 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos nariai sveikina Vladà Vitkauskà Santarvës ordino áteikimo proga. 2009 m. sausio 16 d.; Vilniaus mokytojø namuose draugijos surengtas vakaras, skirtas vyskupui Jurgiui Matulaièiui. Kalba istorikë Genovaitë Gustaitë. 2009 m. vasario 17 d.

kaðubus. Aplankëme Kazio Varnelio namus-muziejø bei knygø sau- (Atkelta ið 23 p.) gyklà buvusioje Ðv. Jurgio baþnyèioje, kur groþëjomës ir nuostabio- me aukðèiausio Lietuvoje Aukðtojo kalno vardynø apeigose, suei- mis freskomis. Ne kartà lankëmës Verkiuose, Mokslininkø rûmuo- goje Medininkuose, Mindaugo paminklo atidengimo iðkilmëse. Su- se, kur buvo rengiamos þemaièiø dailininkø parodos, pagerbiami sidraugavæ su Lietuvai pagraþinti draugijos atstovais, kartu paþy- þymûs kultûros veikëjai, dalyvaudavome þemaitiðkose ðventose mëjome keletà svarbiø ðvenèiø: dalyvavome Veliuonoje vykusioje Miðiose, kurios vykdavo Vilniaus baþnyèiose – apaðtalø ðv. Pilypo Tautos ðventëje, Lietuvai pagraþinti draugijos ákûrimo 80-meèio pa- ir ðv. Jokûbo, Bernardinø (pastarojoje þemaitiðkai ðv. Miðias laikyda- minëjime, iðkilmëse Vilniuje, kurios, minint Tautos namø idëjos vo þemaièiai vienuoliai). Dabar jau daugiau kaip metai kartu su mûsø ðimtmetá, vyko ant Tauro kalno. Sveèiavomës Lenkijoje pas draugijos nariu kunigu Vytautu Rapaliu þemaitiðkai meldþiamës Visø

Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos aktyvas 2009 m. vasario 17 d. Pirmoje eilëje ið kairës: D. Kaminskienë, P. Saudargas, D. Dirgëlienë, E. T. Arnastauskienë, A. Gudelevièienë, G. Lasauskienë, Z. Elekðienë. Antroje eilëje ið kairës: I. Petroðius, A. Bazienë, J. Elekðis, K. Dapkus, G. Jacënaitë, A. Jonutis, A. Batavièius, L. Klimka, B. Gruðas, Z. Juðkevièius VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 25

Ðventøjø baþnyèioje. Èia giedama ir Ipolito Petroðiaus sukurta „Þemai- tiðka votyva“. Informacija apie Vilniaus þemaièiø draugijos veiklà bûtø nepil- na, jei nepaminëtume kasmet rengiamø ekskursijø po ávairias Lietu- vos vietoves. Tos ekskursijos – didþiausia atgaiva ðirdþiai. Èia ypatingas vaidmuo tenka mûsø draugijos garbës nariui prof. Libertui Klimkai. Jis ne tik parenka aktualià ekskursijos temà, bet ir sudaro marðrutà bei vadovauja visai ekskursijai (tokio nuostabaus gido kaip jis gali pavy- dëti visi!). Vadovaujant Libertui Klimkai, aplankëme Þemaitijos, Aukð- taitijos, Dzûkijos nacionalinius parkus, vaizdinguoju Panemunës keliu pasiekëme Ventës ragà, aplankëme Neringà, Palangà, Ðventàjà, trau- këme iki pat ðiaurinio Lietuvos taðko – Skuodo, buvome Sedoje, Ma- þeikiuose, Viekðniuose, Kurðënuose, Kelmëje, Raseiniuose, Rietave, Plungëje, Kretingoje, Þagarëje; kur èia viskà ir iðvardysi! Tiek daug ir tokiø autentiðkø þiniø, kokiø gavome tø ekskursijø metu, vargu ar kada pavyktø savarankiðkai sukaupti ir surasti. Libertas Klimka Vilniaus þemaièiø draugijai yra daug kuo nusipelnæs. Reta kuri vakaronë apsi- Poetui Vytautui Maèerniui skirtame kultûros vakare Vilniaus paveikslø eina be jo. Ið prof. L. Klimkos suþinome apie gamtoje – þemëje ir galerijoje kalba literatûrologë, Vilniaus universiteto prof. Viktorija Daujotytë danguje – vienu ar kitu laikotarpiu vykstanèius ádomius reiðkinius ir apie tø reiðkiniø esmæ, reikðmæ, apie sàsajas su þmogaus gyveni- mu, jo aplinka, kasdienybe, apie senovinius paproèius, tradicijas ir dar daug daug kitø dalykø. Todël labai já ir gerbiame, todël jis ir mûsø draugijos garbës narys. Dþiaugiamës jo visais laimëjimais, o ypaè 2008 m. jam paskirta filosofo Stasio Ðalkauskio premija. Mûsø draugijos garbës nariu taip pat yra iðrinktas ir kompozitorius, muzikantas bei atlikëjas Jurgis Gaiþauskas, daug nusipelnæs þemaièiams savo muzikine veikla, nepaprastu atsidavimu ir gerano- riðkumu rengiant draugijos sambûrius, koncertus. Jo darbai ávertinti: ðiemet J. Gaiþauskui paskirta Vyriausybës kultûros ir meno premija. Ypatingai plaèia veikla draugijoje pasiþymi garsiausias Lietuvos alpinistas, didelis visuomenininkas ir kultûrininkas Vladas Vitkaus- kas. Jis taip pat yra mûsø draugijos garbës narys. Puikios ne tik jo knygos, bet ir keliones nuðvieèianèios fotografijø parodos, kuriø jis yra jau gana nemaþai surengæs. Iðskirtinio dëmesio verti ir jo organizuoja- mi renginiai mokyklose, skirti jaunimo patriotiniam auklëjimui, taip pat kiti jo susitikimai su jaunimu. Vladas Vitkauskas yra apdovanotas daugeliu ypatingai reikðmingø diplomø, padëkos raðtø. 2009 m. jis dar pagerbtas ir Lietuvos Santarvës fondo ordinu „Uþ santarvës Vilniaus þemaièiø sueigoje Vilniaus dailës akademijos ir Þemaièiø akademijos rektorius prof. Adomas Butrimas pristato Vilniaus dailës puoselëjimà“. Didþiuojamës turëdami toká þmogø savo gretose. akademijos leidyklos naujausias knygas apie Þemaitijà. 2008 m. Su didþiule pagarba nuo pat draugijos ásikûrimo pradþios kalbame ir apie draugijos garbës naræ Genovaitæ Lasauskienæ, kurià dël jos ypatingai rimto poþiûrio á pareigas draugijos taryboje ir didelio dëme- sio bei rûpinimosi kiekvienu draugijos nariu visi vadina Motinële. Turime daug bièiuliø, su kuriais mielai bendraujame, dalyvaujame jø renginiuose. Ávairiø sukakèiø proga sveikinome savo globë- jus ir geradarius – Mokytojø namø administracijà, ansamblius „Kri- vûlë“, „Virvytë“, „Tyklë“, „Ðaltinis“, „Kankleliai“ ir ðio ansamblio vadovæ þemaitæ Daivà Èièinskienæ, Mokytojø namø turistø klubà, þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijà ir vyr. redaktoriø Juozà Baldauskà. Jis aktyvus mûsø draugijos narys ir þurnale skelbiamo- mis publikacijomis populiarina Vilniaus þemaièiø sambûrá. Ben- dravimas su kitais kolektyvais labai paávairina mûsø gyvenimà, áneða naujoviø, prapleèia draugø ratà. Artëja graþi Vilniaus þemaièiø draugijos gyvavimo sukaktis – dvi- deðimtmetis. Sukaupæ nemaþai dvasiniø turtø, praturtëjæ þiniomis, pa- sitinkame já kupini ryþto ir ateityje plëtoti savo veiklà, prisidëti prie Þemaitijos kultûros paveldo, kalbos puoselëjimo, ieðkoti naujø keliø populiarinant gimtojo kraðto paproèius, saugant tradicijas. O svarbiau- Vilniaus þemaièiai ant Pamënkalnio (Tauro kalno), prie akmens, kuriuo sia – tikimës, kad ir ateityje bûsime aktyvûs ir pilietiðki þemaièiai. áamþinta 1907 m. iðkelta lietuviø Tautos namø idëja

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 26 VILNIAUS ÞEMAIÈIAI

XX a. 9 deðimtmetyje daugelyje Lietuvos vietø iðryðkëjo nauja susidomëjimo tradicine liaudies muzika banga. Vis daugiau buvo rengiama ekspedicijø, kuriø dalyviai uþraðinëdavo patei- këjø dainas ir atliekamas melodijas, pradëjo burtis etnografi- niai ir folkloro kolektyvai, populiarinæ ðià muzikà. Visa tai neap- lenkë ir Vilniaus, kur buvo susibûræ daug þemaièiø intelektualø. Vilniaus þemaièiai vieni pirmøjø palaikë 1987 m. Varniø moks- linëje konferencijoje iðkeltà pasiûlymà ákurti Þemaièiø kultûros draugijà ir 1989 m. èia tokià draugijà ákûrë. Jos branduolá nuo pat pradþiø sudarë tradicinës kultûros puoselëtojai. Bëgant metams Vilniaus þemaièiø folkloro ansamblio sudë- tis, jo vadovai keitësi, o meilë dainai, tradicinei muzikai iðliko, todël ir ðiandien ansamblis gyvas, visada pasirengæs savo þe- maitiðka daina nudþiuginti ávairiø renginiø dalyvius. Daþnai kolektyvo nariai dalyvauja þemaièiø ðventëse, patys inicijuoja jas ir prisideda prie jø organizavimo.

Gimiau liaudiðkos muzikos lopðyje. Nuo 6 iki 17 metø vieðai su tëvo bandonija grodavau ávairius valsus, polkas ir liaudies ðokius. Pradëjæs mokytis Klaipëdos muzikos mokykloje (dabar Stasio Ðim- kaus konservatorija) ir tæsdamas muzikos studijas Vilniaus valsty- biniame pedagoginiame institute (dabar Pedagoginis universitetas), gerokai nutolau nuo liaudies muzikos. Tik praëjus 20 pedagoginio darbo metø, vël pradëjau atsigræþti á primirðtas profesionaliosios muzikos iðtakas. Vienà dienà bandonija pabandþiau vël sugroti vai- kystëje iðmoktus liaudiðkus kûrinius. Pasisekë. Tada pradëjau aktyviai dalyvauti folkloro festivaliuose „Skamba, skamba kankliai“. Ipolitas Petroðius. Danutës Mukienës nuotrauka Na o 1983 m. geguþës 29 diena mano gyvenime buvo savotiðkas atgimimas – tàsyk likimas mane jau visam laikui susiejo su liaudies daina ir ðokiu. Pamaþu pradëjau domëtis ir jau uþraðytomis LIAUDIES MUZIKOS tradicinëmis liaudies dainomis, instrumentine muzika, þinomø tra- dicinës lietuviø kultûros tyrinëtojø – Romualdo Apanavièiaus, Jono Balio, Laimos Burkðaitienës, Genovaitës Èetkauskaitës, Jadvygos IR DAINØ KELYJE Èiurlionytës, Jurgio Dovydaièio, Pranës Dundulienës, Pranës Joki- maitienës, Arvydo Karaðkos, Zitos Kelmickaitës, Danutës Kriðto- IPOLITAS PETROÐIUS paitës, Juozo Kudirkos, Stasio Paliulio, Norberto Vëliaus, Algirdo

Vilniaus þemaièiø folkloro kolektyvo „Tyklë“ nariai 2005 m. geguþës 5 d. kultûros vakare LDM Radvilø rûmuose kartu su Pasvalio kraðto tradicinës muzikos puoselëtojais. Nuotraukos ið RKIC archyvo VILNIAUS ÞEMAIÈIAI 27

Graþiai skamba Vilniaus þemaièiø (ið kairës) Alfonso Tekoriaus, Juozo Elekðio, Aniceto Jonuèio balsai

Vyþinto – ir daugelio kitø darbais. Dëstytojaudamas Vilniaus aukð- tesniojoje pedagogikos mokykloje, á studentø muzikinio ugdymo programà pradëjau átraukti daugiau lietuviø liaudies dainø ir instru- mentiniø kûriniø. 1985 m. rudená suorganizavau liaudies ðokiø klu- bà „Trepsiukas“, o 1989 m. vasaros atostogø metu pasigaminau 12 stygø þemaitiðkas kankles. Nuo tada kanklëmis pritardavau dai- nuojant ávairiø regionø liaudies dainas. Tuo laikotarpiu tapau ir Vil- niaus þemaièiø kultûros draugijos dainininkø grupës vadovu. Akty- viausi jos nariai tada buvo Eugenija Tamara Arnastauskienë, Vitali- ja Brazaitienë, Birutë Dubinienë, Juozas Elekðis, Pranciðkus Gerli- kas, Aloyzas Gureckas, Genovaitë Lasauskienë (seniûnë – mûsø Motinëlë), Dalia Kaminskienë, Stefanija Orlova, Vida Poðkienë ir daugelis kitø. Daþnai á pasidainavimus ir grojimus ásijungdavo Jur- gis bei Zoselë Gaiþauskai. Tada, Atgimimo laikotarpiu, dai- nuodavome visas Atgimimo dainas, taip pat ir „Ër uþauga þali lëi- pa“, „Gol þvirblis ðalia koknës“, „Mano brolelis valioj uþaugo“, „Kur vaþiouji, berneli“ (jà dainavome ir Lietuvos televizijos lai- doje), „Þemaitëðks pasërokavëms“, „Kalvarijos kalnus“ (giedojome Þemaièiø Kalvarijoje) ir kitas. Prisimindavome, populiarindavome ir tremtiniø dainas bei giesmes. Tokios sudëties, dvasiná ir kultûriná atgimimà þadinanèio turinio dainas dainavæs Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos ansamblis gyvavo visà penkmetá. Vëliau ansambliui vadovauti sutiko Vitalija Brazaitienë. Ji kolektyve aktyviai pradëjo propaguoti þemaitiðkà fol- klorà. Keièiantis repertuarui pakito ir draugijos ansamblio sudëtis – dabar jame dainavo þmonës, mëgæ þemaièiø tradicines dainas. Ansamblis gyvuoja iki ðiol. Dabar jame ið pirmojo Vilniaus miesto þemaièiø kultûros draugijos ansamblio esame likæ keturi nariai. Pastaraisiais metais mëgstu magnetofonu uþraðinëti liaudies dainas ir muzikà, kaupiu ðiuos áraðus. Gaila, kad neturëjau galimy- bës áraðyti pirmojo Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos ansamblio, kuris dabar vadinasi „Tyklë“, dainuojamø dainø. Neseniai pa- rengiau pirmàjà „Tyklës“ kompaktinæ plokðtelæ.

Nuotraukose (nuo virðaus): Vilniaus þemaièiø folkloro ansamblis per 2007 m. Jonines koncertuoja LDM Radvilø rûmuose; groja (ið kairës: Jurgis Gaiþauskas; Vytautas Mikolaitis, Vytautas Mickus, Ipolitas Petroðius; daina vienija Vilniaus þemaièius (ið kairës): Vitalija Brazaitienë su anûke, Anicetas Jonutis, Eugenija Tamara Arnastauskienë, Ipolitas Petroðius

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 28 KULTÛRA

„3 PLIUS“: graþûs darbai

ir siekiai POVILAS SAUDARGAS

Plungës dailininkai prieð penketà metø subûrë profesionaliø me- nininkø grupæ ir pavadino jà „3 PLIUS“. Kukliame lankstinyje, skir- Grupës „3 PLIUS“ nariai Marijos ir Jurgio Ðlapeliø name-muziejuje parodos tame pirmajam grupës jubiliejui, raðoma, kad skaièius 3 simboli- atidarymo dienà. Virginijos Konèienës nuotrauka zuoja tris vaizduojamosios dailës ðakas: tapybà, grafikà ir skulptû- rà. Pliusas gali reikðti daug kà... Kad ir tai, jog grupës veikloje turi Per pastaruosius keletà metø Gintarui ir Virginijai Konèiams Pur- galimybæ dalyvauti ir kitø meno ðakø atstovai. vaièiuose, prof. I. Konèiaus sodyboje, pasisekë ákurti savotiðkà Prie ðios grupës prisijungë ir architektas. Dabar joje – 8 nariai. kultûros centrà. Nuo 2005 m. jame rengiamos Dailës stovyklos, Ðeði ið jø – plungiðkiai, o kiti – taip pat þemaièiai. Jie kilæ ið Kurðë- rodomi teatro studijos spektakliai. Virginija – anglø kalbos specia- nø ir Tauragës. Kartu su 5 vyrais grupëje kûrybiðkai dirba ir trys listë, todël kuruoja prie sodybos veikianèios anglø kalbos studijos ðaunios moterys. darbà. Veiklûs ir sodyboje savais jau tapæ foto studijos nariai. Kau- 2008 m. spalio 6 d. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Ðlapeliø name- piama, naujais leidiniais nuolat papildoma biblioteka. Taigi ði sody- muziejuje, buvo atidaryta „3 PLIUS“ nariø dailës paroda. Ðio rengi- ba Purvaièiø kaimo vaikams, paaugliams sudaro galimybæ ugdyti nio iniciatoriai ir kuratoriai – vilniðkiai Gintaras ir Virginija Konèiai. savo gabumus ir kultûrinius polinkius. Jie – profesoriaus Igno Konèiaus gimtosios sodybos Purvaièiuose Grupës „3 PLIUS“ vadovas – Leonardas Èerniauskas. Plaèiai (Plungës r.) puoselëtojai. þinoma ðio dailininko galerija-kûrybinës dirbtuvës, kurios nuo Paroda nudþiugino kûriniø formø ir spalvø ávairove. Savo darbus 1989 m. veikia Þemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Tai taip joje eksponavo Leonardas Èerniauskas, Laima ir Tomas Danilevi- pat svarbus ir unikalus ðio kraðto kultûros centras. Èia daþnai gali èiai, Ina Jakubënienë, Algimantas Mockus, Jûratë Petrulytë, Valdas sutikti Plungës menininkus ir meno gerbëjus. Simutis, Algimantas Veselis. „3 PLIUS“ nariø parodinë veikla gana plati. Jie savo kûrybà jau Prof. I. Konèiaus vaikaitis Gintaras gimë Vilniuje. Jis – fizikas, yra eksponavæ Þemaièiø dailës muziejuje rengiamose Pasaulio dirba Vakarø Europoje, bet iðtikimai saugo tëvø ir protëviø kultûros þemaièiø parodose, Plungës kultûros centre, taip pat ir Konèiø so- tradicijas, Þemaitijos etniná savitumà. Ðiame darbø bare jis turi ir dyboje Purvaièiuose. puikià padëjëjà – savo þmonà. Ji – dzûkë, taèiau tikra Konèiø gimi- nës ambasadorë Þemaitijoje. Þlibinuose ir Plungëje

VIRGINIJA IR GINTARAS KONÈIAI

Graþø 2009-øjø metø þiemos rytà riedame á Þemaitijà. Vaþiuoja- me keturiese: kraðtotyrininkas Benjaminas Kondratas, jo knygos „Kûrëjø pëdsakais“ iliustratorë fotografë Elena Tuðinskienë ir Virgi- nija bei Gintaras Konèiai – prof. Igno Konèiaus gimtosios sodybos Purvaièiuose ðeimininkai. Þlibinuose mûsø laukia bendruomenës nariai, o Plungëje – Vieðosios bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai. Grupës „3 PLIUS“ nario Valdo Simuèio kûrinys. Virginijos Konèienës Þlibinuose tà dienà kaip tik vyksta Lietuvos valstybës atkûrimo nuotrauka dienai skirtas minëjimas. Susirinkusieji maloniai sutinka Benja- 29

minà Kondratà. Tokia susibûrimo proga jis kartu su visais klausy- (Atkelta ið 9 p.) tojais prisiminë svarbiausius mûsø valstybës kûrimosi þingsnius, Tarp pasitraukusiøjø didelæ dalá sudarë intelektualai: dailininkai, papasakojo, kaip buvo grindþiamas kelias á Lietuvos nepriklauso- raðytojai, mokslininkai, pedagogai, vyresniøjø klasiø gimnazistai, mybæ, prisiminë asmenybiø, kurios paliko ryðkiausià pëdsakà Lie- pasiturinèiø ðeimø nariai. tuvos valstybingumo atkûrimo kelyje, likimus. Graþiai buvome priimti ir Plungës rajono savivaldybës vieðojoje 1985 m., Lietuvoje prasidëjus Atgimimo sàjûdþiui, á já ásijungë ir bibliotekoje. B. Kundrotas susirinkusiesiems èia dar pateikë ir frag- Þemaitijos kraðto visuomenë. Ðis sàjûdis pirmiausia èia buvo sie- mentus ið Jadvygos Èiurlionytës atsiminimø apie Mikalojaus Konstan- jamas su kraðto kultûriniu atgimimu. tino Èiurlionio gyvenimà, kûrybà Þemaitijoje ir konkreèiai Plungëje. 1987 m. vasarà Varniuose Þemaitijos mokslininkø ir jø bièiuliø Susitikimuose aptarëme ir tolesnio bendradarbiavimo galimy- iniciatyva buvo surengta mokslinë konferencija, skirta regiono bes, artimiausiu metu prof. Igno Konèiaus palikuoniø iniciatyva pla- istorijos klausimams, Birþulio eþero tyrinëjimø deðimtmeèiui. Ðioje nuojamus organizuoti renginius. konferencijoje pirmà kartà iðkelta idëja ákurti Þemaièiø kultûros draugijà. Ðios konferencijos tapo tradicinëmis ir rengiamos iki ðiol. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukðèiausioji Taryba, kurioje buvo ir didelis bûrys þemaièiø, paskelbë, kad Lietuvoje atkuriama nepri- klausomybë. 1991 m. sausio mënesá, Sovietø Sàjungai mëginant ávykdyti per- versmà Lietuvoje, ginti nepriklausomybës kartu su kitø Lietuvos istoriniø regionø gyventojais pakilo ir þemaièiai. Jie budëjo savo rajonø ir miesteliø valdþios ástaigose, vyko ginti parlamento á Vil- niø, saugojo laisvà þodá Sitkûnuose (Kauno r.). 1991 m. geguþës 25 d. ávyko pirmasis Þemaièiø kultûros draugijos suvaþiavimas (pirmininku iðrinktas Stasys Kasparavièius). 1991 m. Iðleistas pirmasis laikraðtis þemaièiø tarme – „A mon sakâ“, 1993 m. pabaigoje reorganizuotas á kultûros, istorijos þurna- là „Þemaièiø þemë“ (redaktorë Danutë Mukienë). 1992 m. buvo priimta Lietuvos Konstitucija. Rengdami jà ir pri- imdami aktyviai dalyvavo ir þemaièiø kraðto þmonës. 1993 m. Lietuvà pirmà kartà su apaðtaliðkuoju vizitu aplankë Romos popieþius – Jonas Paulius II. Þemaitijos kraðto katalikai jo palaiminimo sulaukë ne tik atvykæ á Vilniø, bet ir ant Kryþiø kalno, Ðiluvoje, kur ðio vizito metu popieþius lankësi. 1994 m. liepos mënesá ákurta Þemaièiø akademija (rektoriumi iðrinktas prof. Adomas Butrimas). 1995 m. ákurta Akademinio þemaièiø jaunimo korporacija „Samo- gitia“ (pirmoji korporacijos pirmininkë buvo Danutë Mukienë, dabar korporacijai vadovauja Loreta Mukaitë-Sungailienë). 1996 m. ákurtas Þemaièiø kultûros informacijos centras Vilniuje (vadovë Danutë Mukienë). 1998 m. ákurtas Þemaièiø kultûros, akademinio jaunimo ir vaikø rëmimo fondas (pirmoji pirmininkë – profesorë Viktorija Daujotytë). 2001 m. Lietuvos kryþdirbystë, kuri þemaièiø kraðte turi itin gi- lias ir tvirtas tradicijas, átraukta á UNESCO Þmonijos nematerialaus ir þodinio paveldo ðedevrø sàraðà. 2004 m. Vilniuje ásteigta visuomeninë organizacija „Regionø kul- tûriniø iniciatyvø centras“ (pirmininkë – „Þemaièiø þemës“ þurnalo redaktorë Danutë Mukienë), kuris perëmë iki to laiko Þemaièiø kultû- ros draugijos informacinio centro vykdytas pagrindines funkcijas. 2006 m. Telðiuose paminëtas Telðiø vyskupijos ákûrimo 80-me- tis ir keletas kitø su miesto istorija susijusiø jubiliejø. 2008 m. Telðiuose ávyko pirmasis Þemaièiø festivalis. Jo metu áteiktos pirmosios trys Þemaièiø þvaigþdës. Telðiø, Ðilalës ir Skuo-

Virginijos Konèienës nuotraukose (nuo virðaus): V. Konèienë, G. Konèius, do rajonø savivaldybiø pasiûlymu jos paskirtos minëtø rajonø þmo- B. Kondratas; Þlibinuose (ið kairës): B. Kondratas, E.Tuðinskienë, nëms, daug nusipelniusiems þemaièiø kultûrai. S. Þeimaitienë; koncertuoja Þlibinø kaimo dainininkës

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 30 MÛSØ DAILININKAI

SVEÈIUOSE PAS LEONARDÀ TULEIKÁ JURGA PALANGYTË

Leonardas Tuleikis prie naujausiø savo kûriniø „Pavasaris“ ir „Vasara“

Proga uþsukti neeilinë – ðiemet dailininkas Leonardas Tuleikis nuojanèios tradicinës ðio kraðto verbos, dekoratyviø skulptûrø ko- paþymi graþø savo gyvenimo jubiliejø – sausio 29-àjà jam suka- pijos ir daug kitø menininkui brangiø detaliø, suteikianèiø patalpai ko 70. Ta proga kolegos, draugai Leonardà sveikinti kilo á jo kûrybinæ jaukumo ir formuojanèiø pasaulá, kuriame Leonardui gera. Èia jis studijà, kuri yra daugiaaukðèiame name, prieðais Vilniaus ðv. apað- dirba nuo ankstyvo ryto, èia ir visas þinias per radijà iðklauso, ir su talø Jokûbo ir Pilypo baþnyèià. Á tà ðvieþiais aliejiniais daþais kasdien uþsukanèiais ar telefonu paskambinanèiais bièiuliais aktualiausius kvepiantá kambarëlá virðutiniame namo aukðte kopiame ir mes, nes ðalies bei uþsienio gyvenimo ávykius aptaria. Na o pavakaryje vël darbo laiku dailininkas vis èia, kaip ir jo daþai, teptukai, pradëtos, pasuka namo ar kokio bièiulio surengtos parodos apþiûrëti. Kartais uþbaigtos ar dar vieno kito ðtricho laukianèios drobës, kartono lapai. atrodo, kad ne studija ir èia tvyranti atmosfera priklauso nuo daili- Lentynose – dailininko mëgstamos knygos, ant sienø – draugø ninko, o jis pats nuo jos... Taèiau ásikalbëjus Leonardas, tarsi saky- ir jo paties kûriniai, á vilnieèiø gyvenimo aplinkà visada ásikompo- damas „durø paskui savæs neuþdarau“, iðtraukia ið knygø lentynos

Èia jo teptukai, didelës ir maþos smulkmenos, formuojanèios aplinkà, kurioje dailininkas kuria MÛSØ DAILININKAI 31

Virðuje ir deðinëje – Leonardo Tuleikio kûrybinës studijos, kuri primena savotiðkà muziejø, fragmentai keletà naujausiø parodø, kuriose eksponuoti jo darbai, katalogø, lankstiniø, atverèia savo kûriniø nuotraukø pluoðtà, vienà po kito iðtraukia darbus, kuriø prieð metus, antrus, kai paskutiná kartà èia lankëmës, dar nebuvo. Leonardo kûriniais pastaraisiais metais daþniausiai galima pa- sigërëti Vilniaus vieðbuèio „Europa City“ galerijos „Art Juozas“ eksponuojamose parodose. 2009-øjø pradþioje surengtoji pavadinta simboliðkai – „Kelias 2009“. Ji turi ir potemæ – „Dailininkai Lie- tuvai“. Savo darbus ðioje parodoje eksponuoja ir Leonardo bièiulis Aloyzas Stasiulevièius. 2008 m. birþelio ir liepos mënesiais jø abie- jø, taip pat ir Antano Beinoravièiaus, Prano Gudaièio, Algimanto Sta- nislovo Kliaugos, Vlado Karatajaus, Juozo Pranckevièiaus, Svajûno Armono, Rimo Zigmo Bièiûno, Aleksandro Vozbino, Augustino ir Rai- mundo Savickø, kûryba eksponuota Maskvos parodø salëje „L Galeri- ja“ surengtoje Lietuvos dailininkø kûrybos parodoje „Gyvoji tradicija“. Leonardas Tuleikis – menininkas, kurio darbus vienà kartà pama- tæs niekada jø su kitais nesumaiðysi. Jie þemaitiðkai sodrûs ir tikri. Dailininkas niekada nesistengia pabëgti nuo savæs ir to nedaro. Daþnai, suvokæs, kad gali savo kûrybos kelyje pasakyti kaþkà naujo, nesiblað- kydamas, pasitelkæs ilgametæ dailininko patirtá ir visa talento jëga savo kûrybinëje biografijoje áraðo naujà puslapá, taèiau ir jame daþniau- siai gali perskaityti tuos paèius, tik jo kûrybai bûdingus kodus ir surasti tas paèias, tik jo paletëje iðgaunamas spalvas. Vël ir vël jis sugráþta prie to, kas buvo, taèiau vis su didesne potekste, filosofiðkai giliau kalbëdamas apie þmogaus esmæ ðiame pasaulyje. Þiûri á tuos ið jo paveikslø þvelgianèius visada susimàsèiusius þmones ir atrodo, kad kalbi su paèiu dailininku... ir kad dailininkas kalbasi su jais. Gal dël to Leonardui su tais kûriniais taip sunku ir iðsiskirti... Leonardo studija – savotiðkas muziejus. Visi èia gimæ kûriniai jø autoriui labai brangûs. Tai – jo gyvenimas, jo pasaulis. Ið to, kas sukuriama, kolekcininkø, L. Tuleikio kûrybos gerbëjø kaupiamose meno kûriniø kolekcijose atsiduria tik tiek, kiek bûtina, kad kaip þmogus ir kaip menininkas, kuriam reikia ir brangius daþus, ir dro- bes pirkti, ir studijà iðlaikyti, paveikslus rëminti, gyvenime savæs labai nevarþytum ir nebûtum naðta kitiems. Leonardo gyvenimas yra kûryba. Ir dar... Jis labai myli gyvenimà, gerai já paþásta, lbrangina savo artimus ir mylimus þmones. Kai vienas ar kitas ið jø ðá pasaulá palieka, dailininkui labai jø trûksta... Jau krito ir sudegë... Kai susiduri su tokiomis netektimis, tada kiek- praëjo keletas metø, kai atsisveikinome su Leonardo, taip pat ir viena tau likimo skirta diena atrodo nepaprastai brangi ir graþi. „Þemaièiø þemës“ þurnalo redakcijos bièiuliu, Þemaitijos ir visos To gyvenimo dovanotas spalvas, kvapus Leonardas stengiasi Lietuvos sàþine Vytautu Valiumi, o, susitikus su Leonardu, vis apie já perkelti ant drobës, kaip ir ðios þemës þmoniø gyvenimo kalba pasisuka. Uþgeso Vytautas kaip þvakë, kaip rudens lapas nu- dþiaugsmus, nuopuolius, lûkesèius, viltis ir netektis...

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 32 JUBILIEJAI

50 individualiø kûrybos parodø. Aktyviai jis dalyvauja ir grupinëse parodose, daugelyje jø yra apdovanotas diplomais, prizais, premi- jomis. Vadovaudamas Lietuvos ekslibrisininkams, mûsø ðalyje su- rengë daugiau kaip 80 ekslibrisø parodø ir tarptautiniø konkursø. Pastaraisiais metais daug dëmesio skiria savo kûriniø katalo- gø leidybai, paraðë ir iðleido praktinæ metodinæ knygà „Kaip sukurti ekslibrisà: grafikos technikos“, skirtà moksleiviams ir bû- simiems grafikams. Ðiø metø pradþioje, vasario 11 – kovo 6 dienomis, Lietuvos me- dicinos bibliotekoje veikë A. Èepausko ekslibrisø ir tapiniø paroda „RETRO“, o vasario 24 – kovo 18 dienomis Vilniaus „Arkos“ galerijoje dailininkas surengë savo jubiliejinæ parodà – „Bûties paþini- mas“. Rengdamasis jai, autorius pats sudarë ir iðleido parodos katalogà. Jo áþangoje menotyrininkë Nijolë Nevèesaukienë raðo, kad „pradëjæs kûrybos kelià kaip grafikas, aktyviai dirbæs maþo- sios formos – ekslibrisø kûrimo srityje, dailininkas ið maþo forma- to miniatiûriniø vaizdiniø pasaulio iðaugo á sudëtingos ir ávairiapla- nës kûrybos erdves. Jo estampuose, koliaþuose ir skulptûrose susiformavo savitas mitologinis filosofinis pasaulis, reflektuojantis stiprius asmeninius potyrius ir iðgyvenimus, taip pat atspindintis kultûriná istoriná savo ðalies, þemës pamatà. Ðiemet ðvenèiantis savo aðtuoniasdeðimtmetá A. Èepauskas áro- do ir nuolatinæ kûrybingumo kaità. Jis nesiþvalgo atgal, o siekia ágyvendinti naujausias kûrybos idëjas. Skaitmeninëje grafikoje at- radæs naujà, iðgrynintà raiðkià formà, menininkas áþengë á plates- nes kûrybos raiðkos erdves. Bûdamas ypaè atidus kultûrai, gamtai ir fantazijos pasauliui, grafinëje kûryboje jis iðlieka jautrus spalvai, to- nui, formos racionalumui, iðsaugo gyvybingà linijø ir ðrifto raiðkà.“

Alfonsas Èepauskas. Nuotrauka ið A. Èepausko archyvo

KITOS ALFONSO ÈEPAUSKO NUOLATINËS PASKUTINIØJØ METØ SVARBESNËS KÛRYBINGUMO INDIVIDUALIOS KÛRYBOS PARODOS ♦ „Þemiðkos interpretacijos“: Tauragës „Santakos“ muziejus, 2004 m.; Þemaièiø dailës muziejus – 2004 m.; Raseiniø kraðto ALBINAS istorijos muziejus, 2004m.; Lietuvos dailininkø sàjungos galerija KAITOS KELYJE MINGËLA

Alfonsas Èepauskas – vienas aktyviausiø Vilniaus ir visos Lie- tuvos þemaièiø dailininkø. Gimë jis 1929 m. kovo 18 d. Skaudvilës valsèiaus Gedgaudiðkës kaime. Po keliø metø kartu su ðeima ið- vyko á Tauragæ, nuo 1956 m. gyveno Kaune ir èia 1962 m. baigë Kauno taikomosios dailës technikumo Poligrafijos skyriø. Po studi- jø ásikûrë Vilniuje, dirbo meniniu redaktoriumi „Mokslo ir technikos“, „Mûsø sodø“, „Statybos ir architektûros“ þurnalø redakcijo- se. 1968 m. tapo Þurnalistø sàjungos nariu, 1978 m. priimtas á Lie- tuvos dailininkø sàjungà. Nuo 1999 m. atsidëjo vien kûrybai. Jis – Lietuvos ekslibrisø sàjungos Garbës pirmininkas, daugelio ekslib- risø parodø, konkursø, taip pat ir tarptautiniø, organizatorius. Þinomas jis ir kaip keliautojas; ðio pomëgio neuþmirðtantis iki ðiol. A. Èepausko kûryba ávairiapusë. Já domina asambliaþas, ekslib- risas, estampas, leidiniø iliustravimas, plakatai, skulptûra, net herbai. Lietuvoje ir uþsienyje (Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Len- kijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, Suomijoje) ið viso yra surengæs apie JUBILIEJAI 33

2009 m. Vilniaus „Arkos“ galerijoje surengtai parodai iðleistas katalogas

♦ „Kelionë per atminties erdvæ“ (pieðiniai, tapiniai) – Vilniaus grafikos meno centras „Kairë-deðinë“, 2005 m. ♦ Skaudvilës herbo eskizø paroda – Þemaièiø kultûros centras (Vilnius), 2006 m. ♦ „Pieðiniai ið kelioniø“ – Finansø ministerijos mokymo centras (Vilnius), 2006 m. „Arka “ (Vilnius), 2004 m.; Ðilutës F. Bajoraièio vieðoji biblioteka, ♦ Alfonso Èepausko ekslibrisai + maþoji metalo plastikos skulp- 2005 m.; Jonavos Kultûros centro meno galerija, 2005 m.; Rukla tûra – Lietuvos mokslø akademijos biblioteka (Vilnius), 2007 m. (Jonavos r.), 2005 m.; Finansø ministerijos mokymo centras (Vil- ♦ Alfonso Èepausko asambliaþai: M. ir J. Ðlapeliø namas- nius), 2005 m.; Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus A. ir muziejus (Vilnius), 2007 m.; Raseiniø kraðtotyros muziejus, 2007– P. Galauniø namai (Kaunas), 2006 m.; Kelmës kultûros centras, 2008; Ðilutës F. Bajoraièio vieðoji biblioteka, Rusnës biblioteka, Þe- 2006 m.; Anykðèiø kultûros centras, 2006 m. maièiø Naumiesèio biblioteka, Katyèiø biblioteka (visos 2008 m.). ♦ „Spalvotos kelioniø reminiscencijos“: Vilniaus keliautojø klu- ♦ Alfonsas Èepauskas. Kompiuterinë kûryba: ekslibrisai, at- bas, 2004 m.; Tautiniø bendrijø namai (Vilnius), 2005 m. spaudai + ofortai – Lietuvos technikos biblioteka, Vilnius, 2008 m.

Nuotraukose – Alfonso Èepausko kûriniai

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 34 DAILË

mininkës ðiluma, laikui einant, nesumaþëjo. Apgyvendino medinio namelio antrojo aukðto kambarëlyje. Antroji naktis Kuliuose buvo birþelio ketvirtoji. Að ryte atsikëliau pirmoji ir radau per atvirà langà á kambará ámestà þydinèià kaðtono ðakà. Visos labai dþiaugëmës ir spëliojome, kuriai ji skirta. Að, aiðku, þinojau, kad tie þiedai ne man, bet slapèia save átikinëjau, kad tai mane taip pasveikino kaþkoks nepaþástamasis (dar ir dabar þydintys kaðtonai man primena ðvelnià, ðiltà viltá...). Bûdamos Kuliuose, vaikðtinëjome po miestelá, apylinkes ir pie- ðëme visa, kas buvo reikalinga diplominiam darbui. Surasdavome labai daug ádomiø liaudies meno pavyzdþiø. Jie tiesiogiai su mûsø baigiamuoju darbu nebuvo susijæ, bet juos mes vis tiek pieðëme (net ir dabar dar naudojuosi tuo metu surinkta medþiaga). Man reikëjo vaikø ir þàsø. Vaikø netrûko – tokiø, kurie norëdavo, Genovaitë Jacënaitë. „Berniukai“ kad juos nupieðtume, net eilës susidarydavo. Su þàsimis buvo kur kas blogiau. Jas maþai kas laikë, o man taip reikalingø þàsiukø ið viso niekur nerasdavome. Kartà nuklydome á nuoðalø Ðëmuliø kai- Studentiðkos mà. Ten uþëjome á naðlës Valanèienës sodybà, kur pamatëme bû- relá vaikø. Pradëjome pieðti. Að pasisodinau graþià baltaplaukæ Mor- telæ ir pradëjau pieðti jos portretukà. Vos nupieðiau, jà motina pa- ðaukë eiti lapauti. Prisistatë dar ir broliukas, kurio, tiesà sakant, vasaros man nereikëjo. Nupieðiau ir já. Po to ir maþoji Janytë iðdráso prieiti. Tie pieðiniai iki ðiol saugomi mano kûrybinëje dirbtuvëje. Kai po penkiasdeðimties metø pas mane atvaþiavo dukterëèios mergytë, o að, norëdama jà kuo nors uþimti, nutariau paduoti jai tuos pieði- prisiminimai nius, prieð tai dar kartà juos perverèiau ir labai nustebau – paaiðkë- jo, kad tais metais mano nupieðta baltapûkë Mortelë ið nuoðalaus Þemaitijos kaimo – dabar gera mano paþástama, þinoma istorikë, buvusi ilgametë Lietuvos architektûros muziejaus vedëja Morta GENOVAITË JACËNAITË Bauþienë. Nuneðiau jai tà pieðinëlá. Tai jà taip pat labai nudþiugino ir mintimis nukëlë á nelengvos vaikystës dienø prisiminimus. Penkto kurso pavasario semestre reikia rinktis diplominio darbo temà. Labai norëjau lipdyti grupæ maþosios plastikos skulptûrë- liø, bet toks mano pasirinkimas katedros posëdyje dalyvavusiems JULYTË dëstytojams pasirodë nerimtas ir per menkas diplominiam darbui. Kuliuose praëjus savaitei, nutarëme vaþiuoti kitur. Vël pasuko- Teko imtis ko nors didesnio, svarbesnio. Pasirinkau fontanëlá vaikø me per Plungæ, o ið ten pësèiomis – á Berþorà, kur gyveno Laimutës darþeliui, deja, tik ásivaizduojamam, nes kur konkreèiai jis turëtø giminaitë. Ji mus taip pat svetingai priglaudë, nors mes buvome tik bûti, dar neþinojau. Kûrybinei praktikai buvau gavusi uþduotá prisi- varganos studentës, parai turinèios vos po 30 kapeikø. Mûsø ðei- rinkti diplominio darbo temai reikalingos medþiagos. mininkë – Julytë Gadeikytë – taip pat buvo neturtinga, vos prieð Iki birþelio pradþios visi egzaminai jau buvo iðlaikyti, liko tik metus kartu su broliu gráþusi ið tremties. Ji buvo tikra ðio kraðto paskutinis darbas – kûrybinë praktika. Renkuosi Þemaitijà. Su ma- ðviesuolë – savamokslë mokytoja, kartu su broliu naciø okupaci- nimi á tà paèià vietà iðsiruoðë dar dvi kurso draugës – grafikë jos metais savo sodyboje slëpusi þydø ðeimà. Ji tada mums apie Laimutë, kuri turëjo iliustruoti Baltuðio „Parduotas vasaras“ ir skulp- tai nieko nepasakojo. Tik 1993 metais per televizijà pamaèiau, kaip torë Nijolë, kurios diplominis darbas – klumpininkas su anûku. jai Lietuvos prezidentas uþ tuos nuopelnus áteikë medalá. Praëjus savaitei, mano draugës iðvaþiavo á Vilniø. Að Berþore likau dar mënesiui. Per tà laikà apvaikðèiojau plaèias apylinkes, KULIUOSE nupieðiau daug vaikø portretëliø. Pagaliau radau ir þàsø su þàsiu- kais. Pavyko sukaupti ir daugybæ ávairiausiø koplytëliø, peizaþø, Naktiniu traukiniu nubildëjome iki Plungës, o ið ten reikëjo traukti gyvuliø pieðiniø. tolyn, bet kur pasuksime, në viena neþinojome. Pasitaikë sunkveþi- Su Julyte labai susidraugavome. Vëliau, iki pat jos mirties, susi- mis á Kulius. Taip mes tame miestelyje ir atsidûrëme. Nutarëme raðinëdavome, porà kartø jà dar ir Berþore aplankiau – labai ðiltai praðyti, kad priimtø gyventi á mokyklos internatà – ten ir pasibeldë- iki ðiol prisimenu tà vasarà Berþore. me. Didþiausiam mûsø nustebimui, priëmë ir taip, lyg ten bûtume Julytë ir jos brolis Pranelis buvo tylûs, nepaprastai darbðtûs buvusios seniai lauktos. Kiekviena galvojome, kad kaþkurià nors ið þmonës. Në vienam ið jø nepasisekë sukurti ðeimos. Julytë eidavo mûsø gerai paþásta ir laiko sava. Tik vakare iðsiaiðkinome, kad në miegoti prietemoj, keldavosi vos pradëjus auðti. Laikë karvæ, par- vienos ið mûsø èia niekas anksèiau nëra matæs. Pirmàjà atvykimo dienà mus nustebinæs svetingumas ir internato auklëtojo bei ðei- (Nukelta á 36 p.) DAILË 35

Genovaitë Jacënaitë savo kûrybinëje dirbtuvëse. 2007 m. Danutës GENOVAITË JACËNAITË Mukienës nuotraukos junginëse taikomosios dailës parodose ir pasaulio þemaièiø dai- Genovaitë Jacënaitë – dailininkë keramikë, Lietuvos daili- lës parodose Lietuvoje. Esu surengusi daugiau kaip 20 persona- ninkø sàjungos narë. Apie save Genovaitë raðo: „Gimiau Þe- liniø parodø ávairiuose Lietuvos muziejuose ir parodø salëse. maitijos puodþiø centre Kurðënuose 1933 m. birþelio 1 dienà. 2004 m. kartu su profesoriumi Libertu Klimka iðleidome kny- Iki pat studijø pradþios Vilniaus dailës institute (1951 m.) gy- gelæ „Senovës dievai ir mitinës bûtybës“. venau visø negandø ir kovø degintame ir tryptame Kurðënø Prie to, kas pasakyta, dar keletas skaièiø ir faktø: mieste. Studijos, nors ir ðaltose, ankðtose auditorijose dienà, G. Jacënaitë 1939–1951 m. mokësi Kurðënuose. Vilniuje jos o vakarais – skurdþiame studentø bendrabutyje, buvo turinin- dëstytojai buvo prof. L. Þuklys, J. Mackonis, doc. L. Vaineikytë, gos. Mus mokë savo darbà labai ásimylëjæ dëstytojai, o supo prof. K. Morkûnas, J. Këdainis, doc. T. Miknevièienë, prof. J. Mi- nuoðirdûs, darbðtûs ir linksmi draugai. kënas, L. Strolis. Nuo 1957 m. iki 1999-øjø dirbo Vilniaus dailës Baigusi studijas, gavau paskyrimà dirbti laborante Kera- akademijoje. Didelæ savo kûrybos dalá (apie 340 darbø) yra mikos katedroje, todël ir gyvenimas beveik nepasikeitë – kas- padovanojusi Maþeikiø muziejui, kur 2008-aisiais, jubiliejiniais met tekdavo bûti vis naujø studentø draugijoje. Ëjau ávairias dailininkei metais, kai jai buvo suteiktas ir Kurðënø miesto garbës pareigas: vyr laborantës, mokymo meistrës, dëstytojos ir pa- pilietës vardas, atidaryta retrospektyvinë jos kûrybos paroda. galiau docentës, bet jau Dailës pedagogikos katedroje. Vëliau Tais metais jos kûriniais parodose turëjo galimybæ groþëtis ir dirbau Pedagogø profesinës raidos centre, vadovavau dailës Kurðënø bei Vilniaus meno mëgëjai. mokytojø perkvalifikavimui. Tuo metu bendravome su dauge- Domisi lietuviø etnine kultûra, ruoðia ta tema paskaitas dai- liu dailës mokytojø ið visos Lietuvos. lës ir etnokultûros mokytojams. Yra parengusi erdviniø formø Kûrybinis darbas ëjo lygiagreèiai su pedagoginiu ir buvo pagrindø programas vidurinëms mokykloms. viso laisvalaikio uþsiëmimas. Dalyvavau respublikinëse, sà- Gyvena ir kuria Vilniuje.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 36 DAILË

kaimo ûkininkø avis. Aviø ðeimininkai paeiliui uþ darbà jai kasdien atseikëdavo po litrà pieno. Alytë visada bûdavo basa, jos kojytës suskirdusios, kartûninë suknelë neaiðkios spalvos ir labai neðvari. Pieðiau jà daug kartø – mergaitë labai gerai pozavo. Baigiantis praktikos laikui, nutariau ið savo menkø santaupø nupirkti jai koká nors þaislà, nes tokio prabangaus daikto jø namuose nebuvo. Suta- rëme ið vakaro, kad rytojaus dienà eisime á Platelius to didþiojo pirkinio. Kai atëjau jos pasiimti (ið anksto su mergaitës mama buvau sutarusi, kad Alytæ tà dienà prie aviø pakeis sesutë), jà radau jau pasiruoðusià – kojytës eþere smëliu nuðveistos, vienintelë suk- nelë ðvari, tik nespëjusi per naktá iðdþiûti. Pakeliui stabtelëjome Berþore pas Julytæ. Ði mergaitæ pavaiðino bulvëmis su kastiniu ir paklausë, „a anâ tink kiauðç“. Alytë rimtai atsakë: „Nedinau, tenç bejiediau“ (neþinau, seniai bevalgiau). Julytë iðvirtà kiauðiná jai ádavë neðtis, kad suvalgytø vëliau. Kai kità dienà nuëjau pas Julytæ, ði pasiskundë, kad tà kiauðiná mama atidavë broliukui Aliui, kuris anksti ryte turëjo iðeiti á Plungæ duonos pirkti, o namie nieko kito G. Jacënaitë. „Prisiminimai“ valgyti nebuvo. Taip ir liko Alytë tada neparagavusi kiauðinio. Plate- (Atkelta ið 34 p.) liuose nupirkau jai plastmasiná zuiká, kurá ji pati iðsirinko ir labai pagarbiai, vis pabuèiuodama, parsineðë á savo Laumalenkos kai- ðelius, viðtas. Kartà vakare Julytë sëdëjo ant þemo suolelio virtu- mà, kuris buvo ant Þiedelio eþero kranto. vëje ir, ilsëdamasi po sunkiø dienos darbø, laukë, kol ið ganyklø pargins karves. Að tvarkiau savo pieðinius. Staiga kaþkas subildë- jo. Atsisukusi pamaèiau, kad Julytë, nugriuvusi nuo suolelio, guli ant aslos. Pribëgau manydama, kad jai pasidarë bloga ir reikia BERÞORO MIUNCHAUZENAS pagalbos. Mano didþiausiam nustebimui Julytë ramiausiai ðnarpð- Likusi viena, nuëjau Berþoro eþero pakrante pieðti peizaþo. Së- të ir miegojo lyg kokioje lovoje. Neþadinau jos, tik apklojau ir pa- dþiu ant eþelës, pieðiu... Ateina moteriðkë, oþka vedina, ásmeigia melþiau ið ganyklos pargintà Ðëmargæ, sukoðiau pienà ir pastaèiau kuolà á minkðtà paeþerës pievà ir paleidþia prie virvës pririðtà oþkà já á rûsá. Kai darbai buvo uþbaigti, áëjau á trobà, ir, paþadinusi Julytæ, ganytis. Bet ði nebûtø oþka, jei ëstø kad ir paèià skaniausià þolæ. papraðiau, kad liptø á lovà. Julytë paðoko susirûpinusi, klausdama, Tuoj pat pasitampë, kuolà ið durpëtos pievos iðtraukë ir lekia tiesiai kur jos Ðëmargë. Kai jà nuraminau, pasakiau, kad jau viskas su- á maþutá iðplëðto dirvono sklypelá, kur vos prigijæ burokø daigai. tvarkyta, griuvo á lovà ir tæsë pertrauktà sapnà... Man besiruoðiant eiti iðvesti jos ið to darþo, nuo kalnelio beatkul- Kas vakarà, gráþus man ið pasivaikðèiojimø po Berþoro ar Plateliø niuojàs maþas, sukumpæs seniokas. Pamatæs darþe oþkà, sustojo apylinkes, Julija papraðydavo parodyti, kà nupieðiau. Tai bûdavo kas- ir pradëjo priekaiðtauti: „Vuo to bestija, vuo to besarmatë, vuo to dieninë maþa mano darbø perþiûra – savotiðka dienos ataskaita. þaltë iðnara, vuo to kriopi, vuo to gîvatës kramë...“ ir t. t., bet ne rusiðkai. Pagaliau, matyt, iðsekus prakeiksmø resursams, savo kalbà uþbaigë baisiu grasinimu: „Að tava ragus á þemë sukalsio.“ ALYTË Per visà tà ilgàjá „pamokslà“ oþka ramiausiai skabë vos prigijusius batvinius. Priëjæs arèiau, seniokas paëmë virvæ, iðtempë besispy- Kartà, ieðkodama vaikø, kuriø portretus galëèiau nupieðti, nuë- riojanèià oþkà ið darþo ir pririðo jà. Tada pagaliau jo dëmesá patrau- jau iki graþaus Ilgio eþero pakrantës. Pamaèiau bûrelá besiganan- kiau ir að – Berþore jam dar nematyta asmenybë. Atëjæs pasisakë èiø aviø ir ðeðiametæ piemenæ Alytæ. Ëmiau jà kalbinti. Mergytë ne esàs Kaniava, nors kaimynai já be jokio pagrindo Ðikuliu vadinan- ið karto leidosi á kalbas, bet ðnekinama po truputá ásidràsino. Tiesa, tys. Pasigyrë turás valtá ir, jei man kada kils noras pasiirstyti, tai kalbëtis su ja buvo gana sunku, nes maþoji buvo labai ðvepla, todël duos tà valtá, tik reikës ateiti á jo namus irklø pasiimti. Jo namai – ne ið karto pavykdavo suprasti, kà ji pasakoja (beje, ádomu tai, kad sulinkusi trobeliûkðtë – stovëjo ant kalnelio. Pasisakë, kad yra Berþore daugelis mano sutiktø maþø vaikø ðveplavo ir tik vienas þvejys ir kad jam labai sekasi. Uþpernai buvæs toks ávykis: maþas padykæs berniukas, kurio mama buvo nebylë, kalbëjo aið- „Siedu luodie, tempu velkë. Juntu – oþkëba. Að tîmpt – toro, að kiai ir man pasakydavo, kà sako didesni uþ já). dvëm ronkuom isikëbau i velkë, ërklû nebtoro, vuo moni þovis oþ Alytë man papasakojo, kad gyvena su mama ir uþ save vyresniu velkës temp so vëso luodë. Mëslejo, vel’s bûs, vuo èe tik ðvîkðt moni broliu bei sesute, kad jø namas – Þiedelio eþero pakrantëje ir kad eð luodës. Að nepaleido velkës. Tëi moni tris ratus aple Þëidelë eþera prieð savaitæ praûþusi audra ant jø namo uþvertë prie namo galo aplakëna. Kumet oþkëbau kuojuoms oþ kûlë, iðtëmpiau lîdi – ons bova augusá berþà. Jo ðaka stogà álauþusi kaip tik toje namo dalyje, kur ðeðiuolëkas so posë kîla. Nuveþiau i Plungë, pardaviau puonou.“ gyveno Alytës ðeima. Mama buvo invalidë, raiða, jai labai skaudë- Kai pasidarydavo labai nuobodu vienai blaðkytis po Berþoro ir davo klubà, bet, kad iðmaitintø ðeimà, ji visà laikà turëdavo verpti Plateliø apylinkes, eidavau á paeþeræ ir beveik visada sulaukdavau þmonëms vilnas arba linus. Gyvuliø ta ðeima neturëjo në vieno. Kaniavos-Ðikulio, kuris su pasimëgavimu pasakodavo man savo Brolis, kuriam jau buvo vienuolika metø, kitame kaime ganydavo „nutikimus“ ir bûdavo patenkintas, kad rado klausytojà, nes ðeimininkø karves, o aðtuonmetë sesë „kavodavo“ (priþiûrëdavo) berþoriðkiai jo neklausydavo ir tik atvirai juokdavosi ið tø istorijø. kaimynës kûdiká. Alytë taip pat jau buvo samdinë – ji ganydavo Kartà paklausæs, ar þinau, kur yra Ilgio eþeras, ir, iðgirdæs, kad DAILË 37

þinau, toliau teiravosi, ar girdëjau, kad jame nëra þuvø ir ar þinau, kodël. Að, aiðku, neþinojau. Jis tuoj pat man papasakojo, kokia tokio neáprasto reiðkinio prieþastis: „Vëina þëima prisërëðau ledþingas ir pasileidau Ilgë ledo. Leds lîgos, ligo kuoks stëklos – vëskou matau. Kad leko, kad leko, ka net mona ledþingas ikaita, tik rauduonou, ligo kuokë onglës, vuo að tik leko – oþ monës garû taks palëikt. Pokuol noliekiau lig gala, vondou oþvërë. Diel tuo dabâ nablëka nikuokiuos þovëis – vësas iðvërë.“ Mums bekalbant, pro galvas á eþerà nuplasnojo antis. Mano „Miunchauzenas“ pagyvëjo ir tuoj pat papasakojo apie nepaprastà savo medþioklæ. Buvæ taip: „Eino rodëni ëð oþ kûtës, Veizo – lek þousû ðniûrs. Vuo mona strielba truobuo. Ipouliau i truobalë, grçbo nu sëinas strielba ë leko grçtâ i këima ë par kiaura kamëna matau, ka þousis verðom tuo kamëna lek. Kor to baëðlieksi! Að tik pîkðt par kamëna, vëina þou- sës pliumpt i këima, að viel pîkðt, ontra pliumt pagal laidaria. Að dar karta pîkðt – tretiuoji par stuoga nuðliauþë. Toukart pënkës þousis noðuoviau.“ Po daugelio metø vienas buvæs mûsø studentas ið Plateliø papasakojo tolimesná Kaniavos likimà. Kai jis, visai pasenæs, nebe- galëjo tvarkytis vienas ir gyveno pusbadþiu, buvo nutarta já atiduoti á seneliø namus. Kaniava, þinoma, nesutiko ten vaþiuoti irtik tada, kai seniûnas paþadëjo já garbingai motociklu perveþti per visà Ber- þorà ir Platelius, jis pasakë, kad persikels á tuos seneliø namus. Taip, iðdidþiai sëdëdamas motociklo lopðelyje, ir iðvyko Berþoro Miunchauzenas ið savo gimtojo kaimo...

PAÞINTIS SU VAIKØ NAMAIS Pieðiniø po vasaros praktikos turëjau daug. Kad padaryèiau di- plominá darbà, man dar reikëjo lipdytø eskizø. Nutariau modeliø Genovaitë Jacënaitë savo kûrybos parodos atidaryme Vilniuje, Gedimino susirasti vaikø namuose. Vilniaus Þvëryno mikrorajone tada veikë prospekte. Deðinëje – dailininkas Anicetas Jonutis. 2006 m. vaikø namai, kuriuose gyvendavo ikimokyklinukai – maþyliai nuo Zigmo Juðkevièiaus nuotrauka trijø iki septyneriø metø amþiaus. Kai að ten nuëjau, direktorë mane geranoriðkai priëmë ir að pradëjau darbà. Vaikai buvo labai smal- blogas portretëlis, kurá vëliau iðdegiau. Pozuodama man, Elvyra kal- sûs, visi norëjo, kad bûtent juos pasirinkèiau pozuoti, taèiau man ne bëdavo labai uþsikirsdama – mikèiodavo. Po daugelio metø, priim- kiekvienas tiko, o kai kurie pasirodë besà labai judrûs ir neásteng- dama stojanèiøjø á institutà dokumentus, vël sutikau Elvyrà. Ji atva- davo net ir trumpai iðbûti ramûs. Maþøjø grupëje dëmesá patraukë þiavo ið Kurðënø vaikø namø. Prieð tai buvo baigusi Kauno dailës Vidutë, druèkë, lëto bûdo mergaièiukë. Man ypaè tiko jos putlios mokyklà, kur studijavo grafikà. Kaune studijos jai sekësi, nes buvo rankytës, kurias ir ëmiausi lipdyti. Vidutë kalbëjo labai maþai ir gabi ir savita kûrëja. Kai baigë institutà, Elvyrai teko iðsikraustyti ið neriðliai, niekada nesijuokdavo. Visiðka prieðingybë buvo jos vy- bendrabuèio, kuriame ji studijø metais gyveno. Pasipraðë priimama resnë sesutë Graþina, kuri iðtisai plepëdavo. Abi mergytës á vaikø á savo vaikystës vaikø namus. Geraðirdë direktorë jai skyrë kamba- namus buvo patekusios neseniai, tad namø áspûdþiai buvo dar la- rëlá, taèiau... Mergaitæ traukë bohema, direktorës pastabos buvo ne bai gyvi. Graþina papasakojo, kad jos tëvelis esàs labai geras, bet prie ðirdies. Direktorë pasirûpino, kad miesto vykdomasis komitetas Vidutës blogas, nes, atëjæs pas mamà, Vidutës tëvelis radæs Graþi- Elvyrai skirtø kambará mieste. Persikëlë gyventi á savo naujàjá bûs- nos tëvelá, tai já muðæs ir iðmetæs pro duris. Vaikø jø ðeimoje esà tà ir ten gyveno savarankiðkai. Uþ grafikos darbus jaunøjø parodoje daug, nes kasmet po vienà naujà atsiranda ir kasmet po vienà yra buvo premijuota komjaunimo premija. Kartà, sutikusi mane gatvë- atveþama á vaikø namus – taip èia ta ðeimyna ir auga... je, ji paklausë, ar negalëèiau jai padovanoti jai to vaikystës portre- Kad pozuodama maþoji Vidutë neslëptø rankyèiø, daviau jai sku- tëlio, nes ið pirmøjø savo gyvenimo metø atminèiai ji nieko netu- duriná zuiká. Jo virðugalvyje pastebëjau iðlindusià lyg ir adatà. Pa- rinti. Portretukà atidaviau. bandþiau jà iðtraukti, bet paaiðkëjo, kad tai vielos, laikanèios ausá, Elvyros darbai buvo ádomûs, saviti – matësi, kad kuria talentin- galas. Truktelëjus linktelëjo zuikio ausis, o Vidutë pirmà kartà visø ga autorë, prieð imdamasi darbo viskà gerai apmàstanti. Gaila, kad nustebimui nusijuokë. Vëliau, kai tik ateidavau á vaikø namus, jos jos gyvenimas nutrûko labai anksti. Jos draugø rûpesèiu surengta grupës draugai vienas per kità ðaukdavo „Vidutës mamytë atëjo!“ Elvyros pomirtinë paroda mano atmintyje vël atgaivino tà maþutæ, ir iðstumdavo man ið bûrio Vidutæ. visada besiðypsanèià vaikø namø auklëtinæ, kurios gyvenime visà Tais metais eskizams lipdþiau ir tuose vaikø namuose gyvenan- laikà slypëjo nepaþintø tëvø ilgesys. Jis prasiverþë vieno ið paskutiniø- èià visada plaèiai besijuokianèià Elvyrutæ. Padirbëjus iðëjo visai ne- jø jos darbø dedikacijoje, uþraðytoje pieðtuku ant pieðinio kampo...

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 38 KULTÛROS PAVELDAS

vos, vengdami galimø represijø ir trëmimø, á Vakarus pasitraukë dar apie 60 tûkst. Lietuvos gyventojø, tarp kuriø itin didelæ dalá sudarë inteligentai. Tiems, kurie Antrojo pasaulinio karo metais KELIAI, studijavo ar dël kitø prieþasèiø buvo iðvykæ á uþsiená, ypaè Vokietijà ar valstybes, kurios buvo Vokietijos sàjungininkës, taip pat kelias á tëvynæ buvo uþkirstas, nes èia, ásitvirtinus sovietams, tokiø þmoniø laukë tik tremtis arba kalëjimas. KURIAIS Tarp tokiø þmoniø, kuriems net pusæ amþiaus buvo sudeginti tiltai á tëvynæ, buvo ir didelis bûrys iðkiliø þemaièiø menininkø – raðytojø, dailininkø, muzikø. 1943 m. iðvykæs studijuoti á Vienos dailës akademijà, 1945 m., baigæs ten mokslus, apie 50 metø uþ- IÐEINAMA IR sienyje gyventi buvo priverstas ir jau tarpukario Lietuvoje kaip dailininkas, muziejininkas gerai uþsirekomendavæs ið Alsëdþiø kilæs dailininkas Kazys Varnelis. SUGRÁÞTAMA SUGRÁÞTAMA KAZYS VARNELIS

Kazys Varnelis – dailininkas tapytojas, þymaus þemaièiø kraðto dievdirbio Kazio Varnelio sûnus. Gimë 1917 m. lapkrièio 25 d. Alsë- dþiuose (Plungës r.). 1941 m. baigë Kauno taikomosios ir dekoraty- vinës dailës institutà (mokësi pas Stasá Uðinskà). Atostogø metu dalyvaudavo studentø ekspedicijose, kuriø metu pieðdavo ir muziejams rinkdavo liaudies meno dirbinius. Po studijø dirbo pieðimo mokytoju, Kauno taikomosios ir dekoratyvinës dailës instituto in- struktoriumi, vadovavo Baþnytinio meno muziejui Kaune, susido- mëjo kolekcionavimu. Susiklosèius palankioms aplinkybëms, 1943– 1945 m. studijavo Vienos dailës akademijoje. Lemtingu jo gyvenime tapo susitikimas su modernaus meno kolekcionieriumi Ottomaru Domnicku Ðtutgarte. 1949 m. K. Varnelis iðvyko gyventi á Jungtines Amerikos Valsti- jas, tais paèiais metais Cikagoje ásteigë baþnytinio meno dirbtuves. Dirbdamas èia, baþnyèioms sukûrë nemaþai vitraþø, altoriø, inter- jerø, ásijungë á Èikagos lietuviø kultûriná gyvenimà. Nuo 1967 m. aktyviai dalyvavo dailës parodose. Nuo 1968 m. dëstë Èikagos ko- ledþe, kur 1973 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Anot DANGUOLË ÞELVYTË tyrinëtojø, ðis periodas buvo ypaè svarbus ðio dailininko kûryboje: NUOTRAUKOS DANUTËS MUKIENËS susiformavo originalus jo tapybos stilius, vienijantis konstruktyviz- mo, minimalizmo ir optinës dailës elementus, dailininkas ásitvirti- Kazio Varnelio studijos fragmentas. Apaèioje – tëvø portretas no Èikagos moderniojo meno avangarde. Aðtuntajame deðimtme- tyje K. Varnelis surengë kelias individualias, didelá pripaþinimà jam pelniusias kûrybos parodas: 1970 m. – Èikagoje, 1974 m. – Po Antrojo pasaulinio karo Þemaitija, kaip ir visa Lietuva, gedëjo Milvokyje, 1975 m. – Ajovoje. Didþiausio pripaþinimo sulaukë K. Var- ne tik per karà þuvusiø savo þemës vaikø ir dukterø, bet turëjo nelio dekoratyvûs, abstrakcionistiniai, geometrizuotø formø kûri- atstatyti ir karo metais sugriautus miestus bei miestelius, pramo- niai, kurie perteikia optinæ trijø matavimø iliuzijà. Anot menotyrinin- nës ámones, bet ir uþsiauginti, iðsiugdyti naujà intelektualø kartà. kø, daugelyje dailininko kûriniø ryðki gimtojo þemaièiø kraðto tradi- Didelë dalis Nepriklausomos Lietuvos inteligentø 1941 m. birþelio cinio liaudies meno ir spalvø átaka. mënesá buvo iðtremta sovietø, daug jø nukentëjo vokieèiø okupaci- Kurdamas K. Varnelis neuþmirðdavo ir kito savo pomëgio – ko- jos metais (tuo laikotarpiu á naciø suformuotus policijos ir karinius lekcionavimo. Rinko meno vertybes (daugiausia lituanistikà), tikë- dalinius buvo paimta apie 30 tûkst. Lietuvos gyventojø, prievarta damas, kad ateis laikas, kai visa tai jis galës padovanoti laisvai darbams á Vokietijà iðveþta apie 60–70 tûkst. (kai kurie ðaltiniai Lietuvai. 1978 m. jam persikëlus gyventi á Villa Virginia sodybà nurodo, jog 30–40 tûkst.). Artëjant fronto linijai, 1944 m. ið Lietu- Stokbridþe (Masaèiusetsas), Kazio ir Gabrielës Varneliø namai ta- KULTÛROS PAVELDAS 39

K. Varnelio studijos fragmentas. Deðinëje – þmonos Gabrielës portretas po savotiðku muziejumi. Èia galëjai susipaþinti ne tik su nuolat turtinama dailininko surinkta meno vertybiø ir knygø kolekcija, bet ir su paties K. Varnelio kûriniais. Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, K. ir G. Varneliai sugráþo gyventi á Lietuvà. Èia jie parsiveþë ir turtingas dailës, knygø kolekci- jas, didelá K. Varnelio kûriniø rinkiná ir, padedant Lietuvos kultûros ministerijai, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Vilniaus senamies- tyje, restauruotuose buvusios Maþosios gildijos ir Masalskio namuose (Didþioji g. 26) ásteigë muziejø. Jo ákûrëjo valia, ðis muziejus – pusiau uþdaras. Norint á já patekti, apie vizità reikia ið anksto praneðti ir dël jo susitarti telefonu – 279 1644 (Vilnius).

Deðinëje – K. Varnelis 2006 m. spalio 12 d. LDM Vilniaus paveikslø galerijoje per Romo Viesulo kûrybos parodos atidarymà; K. Varnelio bibliotekos fragmentas; K. Varnelio namo-muziejaus ekspozicijoje

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 40 KULTÛROS PAVELDAS

aparatø. Kuratorius pasakoja namo-muziejaus istorijà. Pastatytas penkioliktojo amþiaus pradþioje gotikiniu stiliumi, vëliau, regulia- riai atnaujinamas ir pleèiamas, tarnavo pirkliø gildijos reikmëms. Èia veikë daugybë ávairiø didesniø ir maþesniø krautuvëliø. Tikrø tikriausias Abiejø Tautø Respublikos laikø prekybos centras. Visai kaip ðiais laikais „Akropolis“, tik daug graþesnis. Prekiauta viskuo – pradedant jautiena, tokia ðvieþia, kad nuo jos net kraujas tebelap- sëdavo, ir baigiant staliaus dirbiniais. Dabar èia stovi seni, antikva- riniai baldai, skulptûros, biustai, o sienos nukabinëtos paveikslais. Visi ðie eksponatai – Kazio Varnelio buvusi nuosavybë, po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo padovanota mûsø valstybei. Uþaugæs ir kurti bei rinkti eksponatus savo kolekcijai pradëjæs dar pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais, po karo K. Var- nelis persikëlë anapus Atlanto. Ten ne tik intensyviai tæsë savo pradëtà veiklà, bet ir dar labiau jà iðplëtë. Ásikûrë Jungtinëse Ame- rikos Valstijose, tapo þinomas kaip ryðkus optinio meno, minimalizmo atstovas. Paskutiniojo XX a. deðimtmeèio pradþioje Lietuvai

(NE)EILINIS NAMAS DIDÞIOJOJE GATVËJE

POVILAS SABALIAUSKAS

DANUTËS MUKIENËS NUOTRAUKOSE – KAZIO VARNELIO NAMO-MUZIEJAUS EKSPOZICIJOS FRAGMENTAI

Geri, ádomûs dalykai daþniausiai bûna pakiðti visai po tavo nosi- mi, bet tuo pat metu ir paslëpti taip gerai, kad, atrodytø, juos surasti padovanojo savo surinktà dailës kûriniø kolekcijà, kurioje didelë tiesiog neámanoma. Nesuskaièiuojamà daugybæ kartø Vilniuje eita dalis ir jo paties kûriniø. Lietuvos kultûros ministerija priëmë nuta- aukðtyn arba þemyn Didþiàja gatve, bet visai ðalia Rotuðës ásikû- rimà ákurti K. Varnelio namus-muziejø (Lietuvos nacionalinio mu- ræs Kazio Varnelio namas-muziejus visada atrodë tik dar vienas ziejaus filialà) ir èia eksponuoti minëtà kolekcijà bei sudaryti gali- senas, laikui nepavaldaus groþio pastatas. Klaida. Pasirodo reikia mybæ ásikurti paèiam K. Varneliui ir jo ðeimai. tik paskambinti atitinkamu numeriu, susitarti dël laiko ir tau atsi- Vaikðtome po pirmàjá aukðtà. Stengiamës nepaklysti. Tai nëra vers durys á be galo ádomø, savo iðskirtinumu net kiek gluminantá, jau taip lengva. Ðis aukðtas skirtas istoriniam meno paveldui: se- keistà pasaulá. Pasaulá, kuriame susimaiðo þvilgsná prikaustantis noviniams baldams, skulptûroms, paveikslams, graviûroms, þe- istorinis paveldas ir burnas þiodinantys optinio meno stebuklai. mëlapiams. K. Varnelis juos surinko ið viso pasaulio. Dalyvaudavo Mus pasitinka svetingai, bet kartu ir grieþtai. Ðiuose namuose aukcionuose, pirkdavo ið kitø kolekcionieriø. Einame ið kambario á galioja tam tikros taisyklës: jokiø striukiø, jokiø krepðiø, jokiø foto- kità. Vienas dëmesá prikaustantis eksponatas keièia kità. Norisi KULTÛROS PAVELDAS 41

sustoti ir ilgam ásikurti, bet mes raginami neatsilikti, eiti toliau, nes yra dar daug kà pamatyti. Ir tai tiesa. Tarp senojo paveldo ákompo-

(Nukelta á 42 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 42 KULTÛROS PAVELDAS

Kazio Varnelio kûrybinë studija

(Atkelta ið 41 p.) ma pasisukioti po K. Varnelio bibliotekà. Tai, ko gero, pati áspûdin- nuoti ir paties K. Varnelio paveikslai, þadinantys nuostabà ir smal- giausia visos kolekcijos dalis. Akis uþkliûva uþ originaliø Viktoro sumà, sustabdantys ir raginantys ásiþiûrëti. Hugo knygø leidimø. Norisi paimti, atsiversti ir godþiai akimis ryti Kylame á antràjá aukðtà. Ðis jau paðvæstas iðskirtinai paties na- juodas raides, áspaustas tuose geltonuose, pusantro ðimto metø mo ðeimininko kûrybai. Tarytum plaukianèios, tarytum judanèios amþiaus puslapiuose. Tokiø retø ir vertingø knygø èia daugybë. Na, sienos, ir mes, pasimetæ tarp jø. Ir visa tai nutapyta þmogaus ran- o salës gale, po stiklu, guli neákainojami knygø egzemplioriai ið komis. Jokiø kompiuteriø. Tik teptukas ir liniuotës. Mus nuveda á ðeðiolikto, septyniolikto amþiaus... Jautiesi tarsi vaikas, patekæs á dailininko studijà. Daugybë paveikslø, atremtø á sienas, teptukai, saldainiø parduotuvæ... tûbelës su daþais ir senas magnetofonas bei ant stalo paskleistos Leidþiamës laiptais þemyn. Be galo ádomi, áspûdþiø gausa net klasikinës muzikos kesetës. Tarp jau uþbaigtø ar beveik uþbaigtø kiek varginanti ekskursija jau priartëjo visai prie pabaigos. Padë- tapyti paveikslø – ir K. Varnelio þmonos portretas. Tiesios linijos, kojame mus lydëjusiam muziejaus kuratoriui, atsisveikiname su aðtrûs kampai. Kubizmo átaka? Tikriausia, kad ne, bet po pusantros juo ir iðeiname á laukà. Èia – vis tas pats Vilniaus senamiesèio valandos tokioje ypatingoje vietoje nejuèiomis pradedi ásivaizduoti, ðurmulys. Sustojame ant ðaligatvio. Po truputá pradedame skirsty- kad kaþkà iðmanai apie dailæ ir apie jos sroves. tis ir uþ mûsø palieka namas, dar prieð porà valandø Didþiojoje Neturëjome ten patekti, bet mums parodoma malonë ir leidþia- gatvëje atrodæs niekuo neiðsiskiriantis ið kitø...

Kazio Varnelio namo-muziejaus Kazio Varnelio ekspozicijos kûrybinë studija fragmentas NETEKTYS 43

diniø mozaikø, vitraþø projektø. Tai ypatingai Lie- rengë daugiau kaip 30 individualiø kûrybos pa- tuvai nusipelnæs kûrëjas. Dar 1971 m. atsiuntæs rodø. Tiek iðeivijoje, tiek ir Lietuvoje aktyviai daly- vertingiausiø darbø parodà á Vilniø, po ekspona- vaudavo dailininkø grupinëse kûrybos parodo- vimo visà kolekcijà padovanojo Tëvynei – per- se. Tapytojas Aloyzas Stasiulevièius Igno kûri- davë jà Lietuvos dailës muziejui. Vëliau, jau atgi- nius yra pavadinæs „skaistumu ðvieèianèiais pa- mimo metais ir atkûrus Nepriklausomybæ, Lietu- veikslais“. 2001 m. Lietuvos dailës muziejus apie vos muziejams dar dovanojo unikalià nacionali- dailininkà V. Ignà iðleido knygà-albumà „Vytau- nës vertës kolekcijà, kuri yra neákainojamas me- tas Ignas“, kuriame iðsamiai pristatoma dailinin- ninis mûsø kultûros turtas. Ið ðios kolekcijos 30 ko kûryba, dalyvavimas parodose, publikuojami geriausiø tapybos, grafikos, akvarelës darbø, spal- atsiminimai. Knygos ávadiniame straipsnyje votø pieðiniø buvo perduota saugoti Lietuvos dr. N. Tumënienë raðo: „Vytautas Ignas Lietuvai dailës muziejui, 295 tapybos ir grafikos kûriniai – brangus ne vien todël, kad yra nepaprastai savi- Nacionaliniam M. K. Èiurlionio dailës muziejui, tas dailininkas. Be galo artima ir suprantama jo 32 tapybos darbai, pieðiniai, grafikos kûriniai (tarp pasaulëjauta. Þavëdamasis ðimtmeèiø nugludin- jø ir 12 kûriniø ciklas „Zodiako þenklai“) – Þe- tomis poetinëmis metaforomis, aukðtinanèiomis maièiø dailës muziejui Plungëje, 5 grafikos kûri- gaivaliðkà gamtos prigimtá, jis sugebëjo plaèiai niai – Þemaièiø muziejui „Alka“, nemaþai vertin- suvoktas liaudies kûrybos tradicijas ápinti á mo- gø kûriniø – Kauno arkivyskupijai, Telðiø kunigø dernius pasaulio ritmus. Ekspresija alsuojanèiuo- Vytautas Ignas 1971 m. Nuotrauka ið Lietuvos seminarijai. se kûriniuose nenutyla tolimas lietuviø dainø ai- dailës muziejaus archyvo 1971–2008 m. V. Ignas Lietuvos muziejams das, neblësta simbolinë pasakø poetika, kurioje padovanojo savo kûrybos aukso fondà – 413 mitologiðkas gyvybës medþio ávaizdis, saulës, geriausiø kûriniø. Jo darbø saugoma ir Kanado- mënulio, þalèio, jauèio, ugnies ir vaidiluèiø sim- VYTAUTAS je, ir JAV: Pasaulio Lietuviø muziejuje Lemonte, boliai persipina su krikðèioniðkosios kultûros þen- „Alkos“ archyve Putname, pas daugelá privaèiø klais, Lietuvos istorijos bei etnografijos palikimu, asmenø. ðiuolaikiðkos buities ir þydinèios gamtos vaiz- 2006 m. dailininkas su þmona Birute sugráþo dais. Tai itin akivaizdu Igno estampø cikle, skir- IGNAS á Lietuvà ir apsigyveno Vilniuje. tame Lietuvai bei atskiriems jos regionams.“ Vytautas Ignas (iki 1958 m. – Ignatavièius) Nors ilgai gyveno svetur, iðeivijoje, Vytautas 2009 m. vasario 18 d., Vilniuje, eidamas gimë 1924 m. geguþës 16 d. Raseiniø apskrities Ignas iðliko vienu lietuviðkiausiø mûsø tapytojø. 85-uosius metus, mirë garsus lietuviø iðeivijos Kalnujø valsèiaus Zaciþos kaime. Studijuodamas Jis praplëtë mums áprastà tradicijø sampratà, sie- dailininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos Garbës dailæ, mokësi ið Justino Vienoþinskio, Antano jamà su dramatiðka tapyba, sugebëjo savo tapy- narys Vytautas Ignas. Vasario 23 d. jis palaido- Gudaièio. Kaune, Vilniuje, vëliau, gyvendamas boje sujungti senàjà baltiðkàjà pasaulëjautà su tas Vilniaus Antakalnio kapiniø Menininkø kal- Vokietijoje ir uþ Atlanto, – ið Telesforo Valiaus, XX a. profesionaliojo meno siekiais. Jo kûrybinis nelyje. Viktoro Vizgirdos ir kitø iðkiliø ano meto meni- palikimas yra ðalia tokiø iðtikimø Lietuvos dvasiai V. Ignas daugiausia kûrë iðeivijoje (JAV, Ko- ninkø. Gyveno Èikagoje, Klivlende, Niujorke ir raðytojø kaip Kazys Bradûnas. nektikuto valst., Aðforde). Jis paliko apie 150 Aðforde sodyboje, lietuviðkai pavadintoje Girai- lino ir medþio raiþiniø, 200 tapybos paveikslø, te. Ákvëpimo Vytautas Ignas sëmësi ið lietuviø Tekstas parengtas pagal Lietuvos dailininkø sà- jungos ir Lietuvos dailës muziejaus informacijà 100 miðrios technikos kûriniø, 300 pieðiniø, me- tautosakos ir tautodailës. Per savo gyvenimà su-

Ið kairës: „Senoje þemaièiø koplyèioje“. 1962 m.; Autoportretas. 1987 m.; „Gyvybës medis“. 1981 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 44 KULTÛROS ISTORIJA

Neþinomi GEDIMINO palikuonys?

EUGENIJUS ZABITIS

Herbas, kurio centre vaizduojama durklu persmeigta jauèio galva („Pomian“), bendras visai Gediminø Berþanskiø Klausuèiø giminei

Artëjant Skuodo gimnazijos (vëliau pavadintos Pranciðkaus Þa- letà metø skuodiðkio Zigmanto Makarevièiaus albume teko matyti deikio vardu) ásteigimo 90-meèiui, pasitaikë proga iðsamiau susi- senà ðeimyninæ nuotraukà su ádomiu uþraðu: „Ðviesiausiasis kuni- paþinti su ðios ugdymo ástaigos istorija. Dëmesá atkreipë viena gaikðtis Berþanskis Antanas Gediminas Klausutis, Juozapo (1878– pavardë: kanauninko Pranciðkaus Þadeikio 1918 m. geguþës 25 d. 1946 m.)“. Anot Z. Makarevièiaus, fotografijoje pavaizduotas jo se- suburtame steigiamajame komitete greta ûkininkø A. Ðilgalio, P. Ar- nelis, gyvenæs Plungës rajono Prûsaliø kaime. lausko, J. Þiemelio, V. Vaitkaus, J. Valiuðkos bei kunigø P. Venckevi- Gausioje Antano Berþanskio ðeimoje iðaugo net 10 vaikø: Mari- èiaus ir K. Jadvirðio minimas Ðaèiø klebonas Antanas Gediminas jona (g. 1909 m.), Stanislava (g. 1910 m.), Zigmanto mama Do- Berþanskis Klausutis. micelë (g. 1912 m.), Antanas (g. 1914 m.), Juozapas (g. 1918 m.), Jo kapas – ðalia Skuodo esanèiose Narvydþiø kapinëse. Ant Liudvikas (g. 1919 m.), Vladislovas (1922 m.), Vaclovas (g. 1923 m.), kapo plokðtës uþraðyta: „Ðviesiausiasis Kunigaikðtis kun. Antanas Julijona Jadvyga (g. 1925 m.) ir Stanislovas (g. 1926 m.). Në vienas Jono sûnus Gediminas Berþanskis Klausutis“. ið jø dideliø mokslø nebaigë, dirbo paprastus darbus, todël plaèiajai Pluogø vienkiemyje (netoli Viekðniø) gyvenusio ûkininko Jono visuomenei liko neþinomi. Ðiek tiek daugiau gyvenime pasiekë tik Berþanskio sûnûs Antanas, Jonas bei Liudvikas neblogai þinomi Liudvikas. Jis buvo mokæsis kunigø seminarijoje, vëliau dirbo Kre- istorija besidomintiems þmonëms. 2001 metø ketvirtajame „Þe- tingos rajono Imbarës aðtuonmetës mokyklos mokytoju. Në vieno maièiø þemës“ numeryje publikuotas A. Normanto straipsnis „Ge- A. Berþanskio vaikø gyvo jau nebëra. dimino palikuonys Þemaitijoje“ gana iðsamiai supaþindina su jø Pasak Ignalinos rajone gyvenanèio Vlado Berþanskio, á Þemaiti- nuopelnais kraðto kultûrai ir Lietuvos valstybei. Ðioje publikacijoje jà jø giminë atsikëlusi ið Varënos rajono, kur ir dabar dar yra gyven- autorius raðo, kad daugiau kunigaikðèio Gedimino palikuoniø Þe- tojø, turinèiø Barþanskiø pavardæ. Vladas Berþanskis uþsidegæs ið- maitijoje nenustatyta. siaiðkinti, kokios yra gilesnës jo giminës ðaknys – nuo Gedimino Dirbdamas þurnalistu susitinki su ávairiais þmonëmis. Prieð ke- sûnaus Klausuèio, kuris galëjæs þûti 1337 m. mûðyje prie Nemuno (netoli Veliuonos yra Klausuèiø kaimas), laikø. Jis ásitikinæs, jog á ðiuos klausimus bent ið dalies galës atsakyti tada, kai susipaþins su Sankt Peterburge esanèiais archyvais. Apie prie Plungës gyvenanèius bendrapavardþius, turinèius tà patá „Pomian“ herbè, Vladas Berþanskis iki ðiol nieko neþinojo. Minëtuose Sankt Peterburgo archyvuose þiniø apie savo giminæ yra ieðkojæs ir Jonas Gediminas Berþanskis Klausutis ið Pluogø, 1932 m. ásteigæs Lietuvos Bajorø draugijà ir iki mirties jai vadova- væs. Kà jis ten buvo radæs, nëra aiðku, taèiau 1930 m. iðleistoje knygoje „Lietuvos heraldika“ paminëta keletas ðios giminës atða- kø, tarp jø – ir prûsaliðkiai. Ði knyga jau yra tapusi bibliografine retenybe, todël nenuostabu, kad visuomenë kiek daugiau þino tik apie Pluogø Berþanskiø atðakà. Ádomi paties herbo istorija. 1413 m. Horodlës aktu teisë naudotis herbu buvo suteikta Golginui (Golgen, Galiginas), kuris Bychovco kronikoje ávardijamas kaip Klausuèio vaikaitis. Taèiau net J. Stan-

„Ðviesiausio kunigaikðèio“ Antano Gedimino Berþanskio Klausuèio dukters Domicelës palikuonys. Tarvainiai, 2004 m. KULTÛROS ISTORIJA 45

kievièiaus sudarytoje genealogijoje „Herby domov litewskich w XVI w.“, kur skelbiami 1584 m. herbai, nëra në vieno „Pomian“ tipo herbo. Anot Vlado Berþanskio, vieno ið jo protëviø iniciatyva herbas, laikui einant, buvo pakeistas. Skuodiðkis Zigmantas Makarevièius, 1988 m. atsikëlæs gyventi netoli Narvydþiø, kunigo Antano Gedimino Berþanskio Klausuèio kapà surado atsitiktinai (jis yra prie pagrindinio tako) ir be galo nustebo, ant plokðtës pamatæs... savo giminës herbà. Ir tik tada jis suþinojo apie Viekðniø parapijoje gyvenusius Berþanskius. Apie juos þiniø neturëjusi nei jo mama, nei senelis. Ðiandien Prûsaliuose jau nebëra þmoniø, turinèiø Berþanskiø pavardæ, taèiau gyventojai juos prisimena. Kalbantis su Plungës rajono savivaldybës planavimo ir investicijø skyriaus vyr. specia- Ið kairës: Prûsaliø kaime gyvenæs Antanà Gediminas Berþanskis Klausutis su þmona ir pirmagimëmis (fotografavimo data neþinoma); liste Jovita Ðumskiene, kuri yra kilusi ið ðio kaimo, moteris juos Plungës valsèiaus 1932 m. raðto (kvietimo) fragmentas pavadino „Klausuèiais“ ir net nurodë kai kuriuos jø palikuonis, dir- banèius ávairiose Lietuvos vietose. Keletà adresø pasakë ir Domi- bà – vertinti ir kritikuoti. Mums nepavyko aptikti jokio istorinio ðal- celës sesers duktë Laimutë Gintvainienë. tinio (netvirtinam, kad tokio nëra), kuriame Gediminai Berþanskiai Pavyko iðsiaiðkinti, kad ðiame kaime Berþanskiai ásikûrë XIX a. Klausuèiai bûtø paminëti kaip Didþiojo kunigaikðèio palikuonys (tarp pabaigoje. Pirmasis þinomas vardas – „ðviesiausias kunigaikðtis jø yra minimi Trubeckojai, Bielskiai, Kurakinai, Golicynai, Chovans- Leonardas Aloyzas dvivardis“. Á Prûsalius buvo atvykusi jo naðlë kiai ir daugelis kitø). Tenka tik apgailestauti, kad ilgà laikà mûsø „Petronelë, Vincento ir Liudvikos Rudzinskaitës duktë, Kuðelev- valstybës istorijà raðë kitatauèiai. skaitë Gediminienë Berþanskienë Klausutienë Garbës Pomian“. Jei Klausutis buvo Didþiojo kunigaikðèio Gedimino sûnus, tai jo Anksèiau jie gyvenæ Ðiauliø parapijoje, Pakalneliuose. „Ðviesiau- palikuoniø Þemaitijoje ðiandien yra daug. Vien á Makarevièiø ðei- sio kunigaikðèio“ Antano gimimo vieta nenurodoma. mos susirinkimus, kurie vyksta kas penkeri metai Domicelës sû- Prûsaliðkë Ona Daulaitë, iðtekëjusi uþ Antano, su juo susilaukë naus Leono sodyboje Tarvainiuose, atvyksta daugiau kaip 100 þmoniø net 10 vaikø. Sekdama graþiu mamos pavyzdþiu, dukra Domicelë (su „antrosiomis pusëmis“ ir vaikais). 2008 m. toks susirinkimas neatsiliko: Zigmantas Makarevièius taip pat augo labai gausioje ávyko rugpjûèio 7 dienà. Nemaþai ðioje giminëje yra vyriðkos lyties ðeimoje. 1933 m. Plungëje gimæs Zigmantas prisimena, kad jie, atstovø, kurie pagal tradicijà turëtø paveldëti titulà. Tiesa, ne visi vaikai, beveik kasdien nubëgdavæ á senelio sodybà Prûsaliuose, ðiandien jo pageidauja. Ne visi ir savo aukðta kilme tiki. Þinoma, kad bet ko nors konkretaus ið tø laikø atmintyje neiðliko. Prisimena, didþioji dalis ðios giminës kilmæ liudijanèiø dokumentø, sovietme- kad visada jie þinojo apie savo kilmæ, taèiau beveik niekam tuo èiu, norint iðvengti represijø, buvo sunaikinta. nesigyrë. Tëvai vaikams ne viskà pasakodavo, nes bijojo, kad jie Sankt Peterburgo archyvuose esanèiais dokumentais aktyviai gali apie tai papasakoti savo bendraamþiais, o tada jau ir valdþia domisi jau minëtas Vladas Berþanskis. Jam pavyko ásigyti ir J. Ge- bûtø pradëjusi persekioti. Tikëtina, jog ðis kuklumas (atsargumas) dimino Berþanskio knygà „Lietuvos heraldika“, kur suraðytos vi- iðgelbëjo ûkininkø (prieðkario Lietuvos laikais jie turëjo 35 ha þe- sos ðios giminës ðakos. Gali bûti, jog ðio þmogaus atkaklumo dëka mës) ðeimà nuo tremties. Sovietø valdþia 1946 m. naðle likusià spaudoje pasirodys dar ne vienas straipsnis, kuriame bus aptaria- moterá ir jos artimuosius paliko ramybëje. Ona Daulaitë-Berþans- ma archyvuose rasta medþiaga ir atskleisti vieðojoje erdvëje neþi- kienë mirë 1971 metais. nomi faktai, papildysiantys mûsø kraðto istorijà. Kad prieðkario Lietuvos valdþia þinojo apie prûsaliðkiø Berþans- kiø kilmæ ir jà pripaþino, liudija 1932 m. rugsëjo 23 d. Plungës valsèiaus raðtas „Ðviesiausiajam Kunigaikðèiui Berþanskiui Anta- nui, sûnui Juozo Garbës Pomian“. Jis kvieèiamas atvykti á Plungës valsèiaus raðtinæ „ðiø metø rugsëjo mënesio 25 dienà, kur Tamsta dalyvausite savo giminës Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio Kæstuèio 550 metø mirties sukaktuvëse“. Ar Gediminai Berþanskiai Klausuèiai ið tiesø yra Didþiojo Lietu- vos kunigaikðèio Gedimino palikuonys, turëtø atsakyti istorikai. Deja, á mûsø elektroninius laiðkus neatsakë nei hab. dr. Alvydas Nikþentaitis, nei Lietuvos bajorø reikalø þinovë istorikë dr. Vaida Kamuntavièienë. Atsiliepë tik Bajorø draugijos vadas Kæstutis Igna- tavièius, persiuntæs mûsø klausimà Legitimacijos tarybos narei Sigitai Gasparavièienei, ið kurios, deja, atsakymo nesulaukëme. Kai tokia situacija, istorikais teks tapti patiems kunigaikðèio Gedimino palikuonims, paliekant mokslininkams lengvesná dar-

Prie Domicelës Makarevièienës karsto – visi 10 jos vaikø (ið deðinës): Leonas, Kostas, Rimantas, Stanislovas, Irena, Antanas, Genovaitë, Danutë, Juozas, Zigmantas. 1987 m.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 46 KULTÛROS ISTORIJA

lininkø stovyklø dalyviams – norëta, kad renginyje dalyvautø menininkai, kuriø darbai ir iðtikimybë Telðiø simpoziumams paskatino parengti spaudai albumà, apibendrinti jø veiklà ir kûrybà ðioje kny- MEDALIUOSE – goje. Katalogas supaþindina su stovyklø istorija, medalio meno rai- da, Lietuvos medalininkø dalyvavimu Fidem kongresuose, „Alkos“ muziejuje sukaupta medaliø kolekcija. Anot menotyrininkës Jurgi- tos Ludavièienës, „Telðiø stovyklos – tarsi lakmuso popierëlis, ro- TÛKSTANTMEÈIO dantis Lietuvos medalininkystës pulsà“. 2008 m. stovykloje medalius kûrë þinomi Lietuvos medalininkai – Petras Repðys, Skaistë Þilienë, Antanas Olbutas, Stasys Makarai- LIETUVA tis, Petras Gintalas (jis yra ir nuolatinis stovyklø organizatorius bei jø parodø kuratorius), Romualdas Inèirauskas, Saulius Bertulis, Danius Drulys, Vytautas Mockaitis, Beata Sietinðienë, Mindaugas Ðimkevièius, Remigija Vaitkutë. Stovyklos reklamà kûrë dailinin- ZITA DARGAITË kas Martynas Gintalas. Dalyvavo menininkø ir ið Latvijos. Tai Janis Strupulis ir Mara Kalnina. Organizatoriø nuomone, ðiø kûrybiniø stovyklø sëkmæ lemia sto- 2008 m. iðleisto albumo-katalogo „Lietuvos medaliai ir jø kûrëjai“ vyklos senbuviø – A. Olbuto, S. Bertulio, R. Inèirausko, B. Sietinðie- virðelis nës, R. Vaitkutës, V. Mockaièio – iðtikimybë per daugelá metø ási- tvirtinusiai tradicijai vasaromis Þemaitijoje susirinkti á bûrá ir èia kûrybiðkai padirbëti, turiningai praleisti laikà. Ðá kartà itin dþiaugë- mës, kad po keleriø metø pertraukos vël á Telðius atskubëjo vilnie- 2008 metais vykusi XXIV Lietuvos medalio kûrëjø stovykla tu- të Skaistë Þilienë, á stovyklos atidarymus atvykstanti su puikiu me- rëjo simboliná pavadinimà – „Lietuvos portretas“. Vienas ið pa- daliø kraièiu. Puoselëjame viltá, kad ir klaipëdietis Danius Drulys grindiniø jos tikslø buvo paskatinti kûrëjus savo darbuose áamþin- ásitvirtins stovyklose ir praturtins medaliø fondà istorinës temati- ti, áprasminti iðkilià datà – artëjantá Lietuvos vardo paminëjimo kos kûriniais. tûkstantmetá. Profesorius Petras Repðys 2008 m. medalininkø simpoziume Stovyklos atidarymo pagrindiniu akcentu tapo iðleisto albumo- dalyvavo antrà kartà. Jis stovyklai suteikë solidumo ir sukûrë ver- katalogo „Lietuvos medaliai ir jø kûrëjai“ pristatymas. Albumas- tingø, artëjanèio jubiliejaus temà áprasminusiø medaliø. Buvo ðioje katalogas buvo iðspausdintas dar 2008-øjø metø pavasará (iðleido stovykloje ir naujokø – dailininkas Stasys Makaraitis ið Vilniaus. Vilniaus dailës akademija, sudarytojai – Petras Gintalas ir Zita Dar- Jau yra tapæ tradicija pradedant stovyklà surengti prieð tai vyku- gaitë), taèiau tuo metu jau buvo rengiamasi medalininkø stovyklai, tad ir nuspræsta oficialias leidinio sutiktuves surengti á bûrá susirin- Stovyklos dalyviai ir organizatoriai Þemaièiø muziejuje „Alka“. Meèislovo kus visiems tradiciniø, Þemaitijoje organizuojamø Lietuvos meda- Ðilinsko nuotrauka KULTÛROS ISTORIJA 47

sioje stovykloje sukurtø medaliø, iðpildytø tvirtoje medþiagoje, pa- rodà. Vëliau ðie medaliai papildo Þemaièiø muziejaus „Alka“ me- daliø fondà ir ekspozicijà. Ðá kartà parodoje greta „privalomø“ me- daliø buvo eksponuojami ir latviø menininkø J. Strupulio bei prof. M. Kalninos Þemaièiø muziejui „Alka“ padovanoti 9 medaliai. S. Ma- karaitis á Telðius atsiveþë savo sukurtà medalá, skirtà Telðiø vyskupui Jonui Borutai SJ. Ðiuo kûriniu áprasmintas artëjantis Þemaitijos krikð- to 600 metø jubiliejus ir pagerbtas dabartinis þemaièiø ganytojas. 2007-øjø stovykloje, skirtoje Telðiø teatro ðimtmeèiui, uþsimez- gusi dailininkø medalininkø ir teatro reþisieriø (Laimos Adomaitie- nës, Laimos Pocevièienës) bei Telðiø teatro aktoriø draugystë tæ- sësi ir 2008 metais. Pakviesti L. Adomaitienës, stovyklos atidarymo vakarà Telðiø teatre visi kartu þiûrëjome jos reþisuotà spektaklá „Trys mylinèios“. Stovyklos programos dalimi galima pavadinti ir 2008 m. meda- liø, sukurtø Telðiø simpoziumuose, parodà, surengtà Rygos Men- cendorfo muziejuje. Ji sulaukë nemaþo Latvijos menininkø, Rygoje gyvenanèios lietuviø bendruomenës ir miesto sveèiø dëmesio. Sto- vyklos dalyviø darbai jau daug metø yra eksponuojami Fidem parodose, Baltijos ðaliø trienalëse, taèiau Rygoje vykusi paroda Lietu- vos medalininkams buvo iðskirtinë – pirmà kartà uþsienyje buvo eksponuojama visa Telðiuose sukaupta kolekcija. Medalis vyskupui dr. Jonui Borutai SJ. Tris savaites medalio kûrëjai 2008 m. vasarà gyveno ir dirbo Dailininkas Stasys Makaraitis. Meèislovo Ðilinsko nuotrauka Telðiuose. Èia jie stebëjo, kaip keièiasi miestas, savo kûriniuose bandë áamþinti atsiradusius naujus akcentus, rekonstruojamà ka- medalá. Pirmojoje stovykloje buvo bandoma medalius lieti ið bron- tedrà ir kt. Menininkai aplankë Varniø ðv. Petro ir Pauliaus baþnyèià, zos, padarius vaðkiná modelá. Susitikime medalio stovyklø organi- kurioje domëjosi prof. P. Repðio sukurtu centrinio altoriaus antepe- zatorius P. Gintalas bei kiti menininkai – S. Þilienë, A. Olbutas – diumo reljefu bei atminimo lenta Þemaièiø vyskupijos vyskupams. kalbëjo, jog geriausiai stovykloms menø inkubatorius pasitarnautø, Vienà popietæ medalio kûrëjus á sveèius pakvietë Vðá „Telðiø menø jei ákurtø liejyklà. inkubatorius“ direktorë Palmira Urbanavièienë ir UAB „Telðiø prak- Organizuodami 2008 m. stovyklà, bûsimiesiems jos daly- tika“ vadovas Vytautas Urbanavièius. Susitikimo tikslas buvo susi- viams praneðëme, jog stovykloje dirbs ir medaliø liejimo spe- paþinti su naujai pradëjusia veikti Vðá „Telðiø menø inkubatorius“. cialistas. Praëjus porai dienø po ðio susitikimo, Vilniaus dailës Tartasi, kaip menø inkubatorius galëtø pasitarnauti jauniems meni- akademijos Telðiø dailës fakulteto Metalo plastikos katedros ninkams ir medaliø simpoziumo dalyviams. Vienas ið svarbiausiø dëstytoja doc. Remigija Vaitkutë, taip pat ðios ir kitø stovyklø Telðiuose rengiamø stovyklos trûkumø yra tas, kad mieste neturi- dalyvë, pademonstravo, kaip galima jos sukurtomis priemonë- ma medaliø liejyklos. Jau daug metø stovyklø atidarymai ir uþdary- mis liedinti medalius. Viso liedinimo proceso ið karto pamatyti mai prasideda ir baigiasi kalbomis apie medaliø liedinimà, taèiau neámanoma, nes parengiamasis darbas atliekamas ið anksto. tos kalbos kol kas rezultatø nedavë ir stovyklos metu padaromas Medaliø kûrëjai þino, kas ir kaip yra daroma, o visiems smal- tik gipsinis medalio modelis. Vëliau menininkai ieðko, kas iðlietø (Nukelta á 48 p.)

Ið kairës: dailininkai P. Repsys, A. Olbutas, S. Bertulis, S. Makaraitis Þemaièiø muziejuje „Alka“ surengtoje medaliø parodoje. P. Gintalo nuotrauka; stovyklos atidarymo dalyviai Þemaièiø muziejuje „Alka“. Meèislovo Ðilinsko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 48 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 47 p.) Tûkstantmeèio mozaikoje vienas ðalia kito derëjo medaliai, skirti kultûros, meno þmonëms, visuomenës veikëjams bei judëjimams siems ir ne viskà suprantantiems buvo paaiðkinta visa darbo eiga. ir kovotojams uþ Lietuvos laisvæ. R. Vaitkutei medalius liedinti pateikë prof. M. Kalnina ir telðiðkis Pirmoji stovyklos premija uþ kûrybiðkiausiai áprasmintà temà menininkas M. Ðimkevièius. Visi susidomëjæ stebëjo ilgokà lydymo „Lietuvos portretas“ áteikta prof. Petrui Repðiui (profesorius sukûrë procesà, matë, kaip sunkiai R. Vaitkutë ir S. Makaraitis neða indà ir parodoje eksponavo medalius, skirtus Lietuvos persitvarkymo su smëliu apipiltomis vaðko formomis. Uþpylus karðtà þalvará, rei- sàjûdþiui, Lietuvos partizanams, Romui Kalantai, 1990 m. protesta- kia kantriai laukti apie 14 valandø; tik tada paaiðkëja, koks rezulta- vusiam prieð SSRS paskelbtà blokadà Lietuvai, ir Maskvoje, prie- tas. Visi, kas pageidavo tuos rezultatus pamatyti, juos iðvydo paro- ðais Didájá teatrà, susideginusiam 52 metø marijampolieèiui Sta- doje – èia buvo eksponuojamas R. Vaitkutës liedintas medaliø ieð- nislovui Þemaièiui. Porà medaliø P. Repðys paskyrë heraldikos te- mas, ant kurio puikavosi M. Kalninos ir M. Ðimkevièiaus medaliai. mai. Viename ið jø pavaizduotas kentauras, kitame – Vladislovo Keturiolika stovykloje kûrusiø menininkø 2008 m. rugsëjo 5 d. Varniðkio vytis. vertinimo komisijai ir á stovyklos uþdarymo iðkilmes susirinkusiai Dailininkë Beata Sietinðienë á „Lietuvos portretà“ subtiliai ápynë telðiðkiø publikai pateikë ið 45 medaliø sudëliotà Lietuvos portretà. Þemaièiø Kalvarijos koplytëles. Stovyklø rëmëjas architektas Al- Buvo eksponuotas ir stovyklos reklamos dailininko Martyno Ginta- girdas Þebrauskas vienà ið savo ásteigtø premijø uþ paminëtus lo sukurtas plakatas bei lankstinukas. Pastarojo teksto autorius kûrinius áteikë Beatai Sietinðienei, o kità – Skaistei Þilienei uþ tradi- A. Olbutas ðios stovyklos temos esmæ nusakë taip: „Ið skirtingø cijø tæsimà. Menininkë kiekvienoje stovykloje medalius kuria iðki- fragmentø dëliojamas dvasingas Lietuvos portretas. Tûkstantme- lioms mûsø ðalies asmenybëms. Ðiemet ji á „Lietuvos portretà“ èio mozaika tarsi savaime dëliojama ið praeities ir dabarties, ájungë pedagogo, kalbininko Jono Juðkos (1815–1886), dailininko, dþiaugsmo ir kanèios, gamtos subtilumo, proto ir jausmø klodø.“ profesionalaus grafiko, þemaièiø liaudies meno tyrinëtojo Juzefo Perkovskio (1896–1940) ir gydytojo, generolo, muziejininko Vlado Nagio-Nagevièiaus (1881–1954) medalius. Kaunietis Zigmas Ðilinskas (telðiðkio fotomenininko Meèislovo Ðilinsko brolis) 2008 m. ásteigë dvi premijas menininkams, kurie sukurs medalius dailininkui Valerijonui Galdikui (g. 1923) ir grafui Alfredui Tiðkevièiui (1913–2008). Ðios premijos pelnytai áteiktos dailininkams Stasiui Leonui Makaraièiui ir Sauliui Bertuliui. S. L. Ma- karaitis sukûrë medalá, skirtà V. Galdikui. S. Bertulis medaliu pa- gerbë grafà A. Tiðkevièiø. Stovyklos organizatoriø premija uþ originalumà, parodytà kuriant „Lietuvos portretà“, áteikta jaunam menininkui Mindaugui Ðim- kevièiui. Taisyklingø staèiakampiø plaketëse Mindaugas primena svarbiausias Lietuvos istorijos datas. Menine, turinio ir dydþio (apie 70 cm skersmens) prasme áspû- dingi 2008 m. sukurti Romualdo Inèirausko medaliai. Ðis dailininkas stovykloje gilinosi á Lietuvos istorijà. Jis pavaizdavo kunigaikð- tá Vytautà, karaliø Jogailà, iðkilius kultûros, Baþnyèios þmones ir juos sujungë á lietuviðkà girnapusæ, kuri simbolizuoja mûsø tautos, paveldo ir valstybës tvirtybës pamatà. Vytauto Mockaièio medaliuose stovyklos tema atskleista á Lie- tuvà þiûrint „ið paukðèio skrydþio“. Savo darbuose jis akcentavo skaudþià partizaninæ kovà, ið visø kitø veikëjø iðskyrë Lietuvos partizanø þemaièiø apygardos vadà Vladà Montvydà-Þemaitá (1911–1953). Dailininkas Petras Gintalas sukûrë pagarbos þenklus dviem as- menybëms – raðytojui, Telðiø teatro kûrëjui Petrui Gintalui (1908– 1971) ir poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). Abu jie – artimiausi autoriui þmonës ir Lietuvoje kaip menininkai sulaukæ pripaþinimo. Petro Gintalo (1908–1971) ðimtmeèio proga 2008 m. iðleista knyga „Petras Gintalas. Gyvenimas ir kûryba (sudarë Danutë Mukienë). Poeto Petro P. Gintalo kûryba 2007 m. laimëjo pirmosios knygos konkursà, o 2008 m. ði redaktorës Janinos Rièkutës redaguota knyga ávertinta Zigmo Gëlës-Gaidamavièiaus premija. Abiejø knygø

Nuo virðaus: P. Repðys, M. Kalnina, P. Gintalas, V. Mockaitis Telðiø katedroje; S. Bertulis ir P. Repðys (priekyje) Þemaitijos kaimo muziejuje. Z. Dargaitës nuotraukos KULTÛROS ISTORIJA 49

dailininkas – Martynas Gintalas. Be ðiø darbø, Petras Gintalas dar sukûrë medalá ir Kauno miestui, ðvenèianèiam 600 metø savival- dos sukaktá. Antanas Olbutas á „Lietuvos portreto“ mozaikà ápynë subtiliø formø medalius – „Dviese“, „Figûra su trikampiu“, „Sëdintieji“, „Uþpultieji“, „Ðeima“, „Figûra su kvadratu“, „Lygsvara“, „Brendan- ti“, „Tartu“, „Kûrëjas“. Danius Drulys stovyklos temà atskleidë medaliuose „Pagony- bë“, „Lietuva“ ir „Senatvë“. Stovykloje kûrusi profesorë M. Kalnina ið Rezeknës (Latvija) savo medaliuose „Mes viename laive“, „Mums saulë viena“ iðplë- tojo dviejø baltø valstybiø vienybës ir brolybës temà. Þemaièiø muziejuje „Alka“ Parodoje eksponuoti latviø menininko J. Strupulio medaliai buvo veikusios medalininkø stovyklø skirti M. K. Èiurlioniui, Janiui Rainiui, skulptoriui Uldþiui Stergiui ir leidiniø ir stovyklose sukurtø kitoms iðkilioms asmenybëms. medaliø ekspozicijos fragmentas Trys dailininkai sukûrë medalius, skirtus svarbioms Lietuvai asmenybëms, profesionaliems menininkams. Remigijos Vaitkutës puoselëdami viltá, kad gal kitais metais bus ámanoma per stovyklà medalyje áamþintas iðkilus, Lietuvoje ir uþ jos ribø pripaþinimo su- eksponuoti medaliø ieðmà ne su dviem, o su þymiai daugiau me- laukæs grafikas Telesforas Valius (1914–1977). Dailininkas Saulius daliø. Menotyrininkë J. Ludavièienë iðleistame medaliø albume- Bertulis sukûrë garsaus menininko Adomo Galdiko (1893–1969) kataloge sako, kad „Medalis – amþinas ir kintantis“. Norisi tikëti, portretà. Stasys Leonas Makaraitis medaliu pagerbë Siraièiø dva- jog iðsipildys muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavièiaus palin- ro, esanèio netoli Telðiø, savininkà, profesionalø dailininkà Leopol- këjimas „visiems kûrybiðkai nusiteikusiems menininkams á Tel- dà Andrijauskà (1868–1947). ðius susirinkti ir kitais metais“. 2008 m. spalio 22 d. stovyklos Menotyrininkai Antanas Olbutas ir Salomëja Jastrumskytë, pri- paroda „Lietuvos portretas“ iðkeliavo á Vilniø. Ji buvo eksponuoja- statydami parodà visuomenei, atkreipë dëmesá á aukðtà XXIV sto- ma Ðv. Jono gatvës galerijoje. Tuo pat metu galerijoje lankytojai vyklos darbø meniná lygá. buvo laukiami ir medaliø kûrëjo Antano Olbuto 65 metø jubiliejui Atsisveikinæ su menininkais, stovyklos organizatoriai pasiliko skirtoje retrospektyvinëjë parodoje.

Parodomasis medaliø liejimas. Z. Dargaitës nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 50 KULTÛROS ISTORIJA

19321932--IEJIIEJI:: ÞÞEMAIÈIØEMAIÈIØ MUZIEJAUS MUZIEJAUS „A„ALKALKA““ GIMIMASGIMIMAS

Þemaitijos, Lietuvos muziejininkystës ir visos kultûros istorijoje reikðmingi 1932-ieji metai, kai buvo ákurtas Þemaièiø muziejus „Alka“ kuris 1948–1988 m. vadinosi Telðiø kraðtotyros muziejumi, o nuo 1988 m. spalio 30 d. susigràþino senàjá vardà. Mintis Telðiuose ákurti visos Þemaitijos muziejø, kuris bûtø ir viso kraðto kultûros centras, Þemaitijoje pradëjo sklandyti jau XX a. pradþioje. Tokiam muziejui pagrindas buvo padëtas 1924–1925 m., kai Telðiø mokytojø seminarijoje buvo pradëti kaupti vertingi eksponatai, iðkalbingai pasakojantys apie þemaièiø kraðto praeitá. Mu- ziejaus steigimo organizaciniu darbu uþsiëmë Þemaièiø senovës mëgëjø draugija Alka, poetas Pranas Genys, Telðiø apskrities virðininkas Eugenijus Ðalkauskas, kun. Antanas Juozapavièius, gydytojas Jonas Mikulskis. Oficiali muziejaus ákûrimo data – 1932 m. vasario 16 diena. Ið pradþiø jis veikë Telðiø miesto Birutës Þemaièiø muziejus „Alka“. Danutës Mukienës nuotrauka gatvëje iðnuomotose patalpose. 1938 m. pagal architekto Stepono Stulginskio projektà pastatyti muziejui skirti rûmai. Lietuvai atga- sukaupta itin vertinga þemaièiø kraðto liaudies meno kolekcija, èia vus nepriklausomybæ, susirûpinta muziejaus iðplëtimu. 1998 m. prieglobstá rado ir ið nacionalizuotø Þemaitijos dvarø suveþtos me- iðkilo muziejaus priestatas, jis sujungtas su senuoju pastatu. no vertybës, archyvai ir kt. Masèio eþero pakrantëje veikia ir dar Þemaièiø muziejus „Alka“ tiek prieðkariu, tiek ir ðiandien – vie- Vito Valatkos, Prano Snarskio laikais pradëtas kurti muziejus po nas ið turtingiausiø muziejø, veikianèiø Lietuvos periferijoje. Èia atviru dangumi – Þemaitijos kaimo buities muziejus. PranoPrano GenioGenio „Atminimø“„Atminimø“ knygelëknygelë irir filosofas,filosofas, raðytojasraðytojas VydûnasVydûnas

LIUCIJA SNARSKIENË pamatyti, kas ten yra vertinga, ir rinkti eksponatus kuriamam þe- maièiø muziejui. Apie poetà, publicistà, Þemaièiø muziejaus ,Alka“ ákûrëjà Pranà 1949 m. Petras ir Stasë Snarskiai pradëjo dirbti Telðiø kraðtoty- Gená esu girdëjusi ið Stasës ir Petro Snarskiø, dirbusiø Telðiø krað- ros muziejuje, kuriam tuo metu vadovavo Bronius Ðvëgþdavièius. totyros muziejuje 1949–1974 metais. Stasë Snarskienë prisimena, Pranas Genys jau kuris laikas buvo atleistas ið direktoriaus parei- kad Pranà Gená pirmà kartà pamatë apie 1930-uosius metus gø, nes sovietinei valdþiai nepatiko jo veikla. Tada jis ásikûrë Plun- Tryðkiuose veikusiuose Ðauliø namuose. Tuo metu ten vyko rengi- gëje, taèiau ten gyveno neilgai, nes buvo suimtas. Kalëjo Ðilutës nys, kuriame Pranas Genys skaitë savo eilëraðèius. Snarskiams Macikø kalëjime. Muziejaus darbuotojai buvusio direktoriaus ne- tada didelá áspûdá paliko ir skaitomi eilëraðèiai, ir pats autorius – uþmirðo, taèiau jam padëti neturëjo galimybiø. Laikas buvo toks, stamboko kûno sudëjimo vyriðkis, kurá á salæ ant rankø áneðë du kad tie, kurie norëjo gyventi, net ir tarpusavyje kalbëti apie já garsiai vyrai ir pasodino á krëslà. Renginio pabaigoje Pranas Genys krei- neturëdavo teisës... Muziejininkai, suëjæ bûrelin, tarpusavyje vis pësi á susirinkusius þemaièius, kviesdamas juos puoselëti gimtojo paðnabþdomis apie já atsiminimais pasidalindavo. Pasakodavo, kaip kraðto tradicijas, paproèius, atidþiau pasiþvalgyti po savo sodybas, P. Genys, pakinkius arklá, su veþimaièiu vaþinëdavo po kaimus, KULTÛROS ISTORIJA 51

PRANAS GENYS (1902–1952)

Þemaièiø muziejaus „Alka“ pastatas ið ðiaurës pusës. Nuotraukos ið RKIC archyvo

jø „Alka“ ir ilgà laikà jam vadovavo, pats surinko didelæ dalá pirmøjø ðio muziejaus eksponatø. Iðleido tris poezijos rinkinius: „Dþiugo varpai“ (1929), „Atnaðavimai“ (1935), „ Rûpintojëliai“ (1941). Redagavo Telðiuose leistà „Ðatrijos“ laikraðtá. 1945– 1952 m. gyveno Plungëje. Vëliau buvo suimtas, ákalintas Macikø kalëjime (Ðilutës r.), kur 1952 m. rugpjûèio 26 d. palaidotas buvusio kalëjimo teritorijoje. P. Genys savo kûrybà – eilëraðèius, ap- sakymus – beveik visada pasiraðydavo Pranas Genys pavarde. Tuo tarpu po straipsniais ir ko- Pranas Genys – poetas, publicistas, respondencijomis daþnai – ir slapyvardë- muziejininkas, vienas ið Þemaièiø kultû- mis: Telðiø Pliumpis, Narûnas, Ventos aða- rinio sàjûdþio (1935–1945 m.) vadovø. ra, o kai kada ir raidëmis Pr. G., o kai kurias gal ir P. G . Dalá jo korespondencijø re- Nuotraukose (nuo virðaus): grupë Þemaièiø Gimë 1902 m. kovo 1 d. Kalnënuose (Tel- raðytojø sambûrio nariø ir jø bièiuliø Telðiuose ðiø r.). Baigë Telðiø gimnazijà, mokytoja- dakcijos iðspausdindavo ir be jokiø para- prieð Antràjá pasauliná karà (kairëje sëdi vo, bendradarbiavo spaudoje. Buvo ak- ðø. Po tragiðkos mirties Ðilutës (Macikø) Bernardas Brazdþionis, deðinëje – Pranas lageryje jo vardas daugiau kaip 20 metø Genys); su ðia brikele prieð Antrajá pasauliná tyvus Ðauliø sàjungos narys, jaunalietu- karà Pranas Genys, rinkdamas eksponatus vis. 1932 m. Telðiuose kartu su kitais Lietuvoje nebuvo minimas, nespausdinta Þemaièiø muziejui „Alka“, apvaþinëjo didelæ bendraminèiais, ásteigë Þemaièiø muzie- ir jo kûryba. dalá Þemaitijos

rinkdavo eksponatus muziejui. Tuo metu vy- Snarskienë savo raðomojo stalo stalèiuje nimus raðiusiø P. Genio draugø yra A. Son- ko muziejaus statyba. Norëdamas perveþti rado pradëjusi dirbti muziejuje. Parodë mu- dickaitës, J. Sroginio, P. Norkaus, B. Luko- eksponatus, neapsieidavo ir be valdþios pa- ziejaus darbuotojui P. Duopliui. Kartu su juo ðevièaitës, L. Vitkaitës, M. Jankevièaitës, reigûnø pagalbos. Privaþiuodavo prie reikia- pavartë sàsiuvinukà, paskaitinëjo. Tada È. Kontrimo, A. Tylenio, J. Lileikio, M. Frei- mos ástaigos ir, negalëdamas pats iðlipti ið P. Duoplys patarë paslëpti „Atminimus“. Ke- mano, mokytojos T. Puðinskaitës ir dauge- veþimo, arkliams stabtelëjus prie durø, bo- letà deðimtmeèiø apie juos daugiau niekas ir lio kitø áraðai. Kai kuriø yra tik paraðai. tagu kelis kartus suduodavo á langà. Tada neþinojo. Prieð kurá laikà, tvarkydama jau mi- Knygelëje – trys pieðinëliai. Viename la- iðeidavo pareigûnas ir, atsistojæs ðalia ve- rusio Prano Snarskio archyvà, tà sàsiuvinu- pelyje – moters veido ovalas, nupieðtas më- þimaièio, su muziejaus direktoriumi aptar- kà radau tarp knygø. „Atminimø“ knygele að lynu pieðtuku. Prie ðio kûrinëlio paraðo ir davo reikalus. Sunki neágalaus þmogaus da- já pavadinau pati. Þinau, kad tokios knygelës prieraðo nëra. Kiti du pieðinëliai nupieðti kla- lia P. Gená slëgë, taèiau jis nepalûþo, dirbo ir buvo paplitusios tarp gimnazistø. Jose moks- sës draugo, bûsimo dailininko, Kajetono kûrë toliau. lo draugai áraðydavo savo palinkëjimus, ei- Ðklëriaus ir Adomo Galdiko mokinio Èeslo- S. Snarskienë prisimena, kad muziejø ið lëraðèiø posmus, garsiø þmoniø mintis. Ði vo Kontrimo. Viename ið tø pieðinëliø – Macikø pasiekdavo P. Genio raðyti laiðkai. knygelë-bloknotëlis yra be titulinio virðelio, Masèio (?) eþero vaizdelis. Jame matosi val- Viename ið jø praðë, kad kas nors ið dar- jo popierius pilkðvas. Jame áraðyti 55 at- tys ir pakrantëje palinkæs medis, yra uþraðas buotojø atvaþiuotø pas já. S. Snarskienei atminimai, skirti Pranui Geniui. Paskutinio „Budëk. m. d. „Alkos vanagas“. Po pieðinu- mintin ástrigo ðie laiðko þodþiai: „Bus Jums lapo kairëje pusëje iðmargintame kvadra- ku – Èeslovo Kontrimo paraðas. Kitame pus- ir man nauda“. Bet, deja, atrodo, kad niekas tëlyje yra áraðas – „Pr. Genys 1920 12/IV.“ lapyje – jo palinkëjimas: „Atminèiai / Pra- pas já tada nenuvaþiavo. Netrukus Pranas „Atminimai“ raðyti 1920–1921 metais. nai, / Tavæs að praðau, / Reèiau, ar daþniau Genys mirë. Þinia apie jo pasitraukimà á Daugiausia áraðø yra lietuviø kalba, 4 – ru- / Albumà atskleiski, / Niekada neapleisti Al- Anapilá sukrëtë muziejaus darbuotojus. sø, 1 – lenkø, 1– vokieèiø. Kai kuriø autoriø kos vanagëlio. / Ðiuos trumpus þodelius „Al- Prano Genio „Atminimø“ knygelæ Stasë pavardës kartojasi po du kartus. Tarp atmi- (Nukelta á 52 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 52 KULTÛROS ISTORIJA

kursuose Palangoje, o 1924–1927 m. dëstë kultûros istorijà Klai- pëdos muzikos mokykloje. VYDÛNAS 1902–1935 m. Dalyvavo Vokietijos teosofø draugijos veikloje, prisidëjo organizuojant lietuviø vaidinimus, dainø ðventes. (tikr. Vilhelmas Storosta) 1895 m. ásteigë Tilþës lietuviø giedotojø draugijà ir jai 40 metø vadovavo. Jis buvo þurnalø „Ðaltinis“ (1905–1909 m.), „Jauni- Vydûnas – filosofas, raðytojas, mokslo, kultûros ir mas“ (1911–1914 m.), „Naujovë“ (1915 m.), „Darbymetis“ (1921– visuomenës veikëjas. Gimë 1868 m. kovo 22 d. Jonaièiuose 1925 m.) leidëjas ir redaktorius. 1925 m. tapo tarptautinës ra- (Ðilutës r.). Mokësi Ragainës mokytojø seminarijoje (baigë ðytojø organizacijos PEN klubo garbës nariu, 1928 m. jam suteik- 1888 m.). Filosofijà, sociologijà, literatûros, meno, religijos tas Kauno universiteto filosofijos garbës daktaro laipsnis,1933 m. – istorijà, kalbas 1896–1898 m. studijavo Greifsvaldo, 1899 m. – Lietuvos raðytojø draugijos garbës nario vardas. Dël savo filo- Halës, 1900–1902 m. Leipcigo, 1913–1919 m. – Berlyno uni- sofiniø ásitikinimø buvo persekiojamas naciø ir 1938 m. kalina- versitetuose. mas, o 1944 m. kartu su daugeliu kitø Tilþës gyventojø iðsiøstas 1888–1912 m. mokytojavo Kintuose (Ðilutës r.) ir Tilþëje, á Vokietijà. 1918 m. lietuviø kalbà dëstë Rytø seminare prie Berlyno uni- Vertingiausià jo raðytinio palikimo dalá sudaro 12 filosofijos versiteto, 1920–1923 m. pavasariais literatûrà – Telðiø gim- veikalø, daugiau kaip 30 filosofinio turinio dramø, istoriosofiniø nazijoje. 1923 m. vasarà dirbo (skaitë paskaitas) mokytojø darbø. Mirë Vydûnas 1953 m. Vasario 20 d. Detmolde (Vokietija).

(Atkelta ið 51 p.)

kos vanagas“ / Telðiai, gruodþio 1920 metai.“ Tame lapelyje juodu tuðu nupieðtas dar ir maþas pieðinëlis. Jame pavaizduota kylanti saulë ir neþymûs pastatø kontûrai, tarp kuriø iðsiskiria aukðtesnis pastatas su vëliava. Na, o ko anais laikais Telðiuose gyvenæ þe- maièiai gimnazistai vienas kitam linkëdavo? Ðtai keletas fragmentø ið „Atminimø“ kny- gelës : „Mums reikia vienybës, vienybës bran- gios. Ir meilës groþybës, tautieèiø kalbos. Mums reikia kantrumo, minëti kilties, Mums reikia vadovø, lavintø jëgø. Ir reikia karðtumo, nes reikia darbø... Neuþmirðtamai atminèiai d-gui P. Geniui nuo d-go M. Freimano Telðiai, 1920 22/V.“

„Jei tiki, iðpaþink savo tikëjimà balsiai, Prano Genio „Atminimø“ knygelës lapai Jei turi abejoniø, laikyk jas sau. KULTÛROS ISTORIJA 53

Jei jauti dþiaugsmà, dalykis juo su kitais. Jei liûdnumà – kentëk já tylëdamas. Dauguma þmoniø daro prieðingai. Laiko sau tai, kas yra gera, O dalijasi tiktai tuo, kas bloga. Nuo mokyt. dr. T. Puðinskaitës Telðiai, 13-V/20.“

„Mes turim darbuotis, kiek jëgos tik gali, Pasiðventæ þmonijos gerovei, Nors daugelis ið mûsø iðsijuoks, Bet mes nenustokim vilties. Atminèiai geram draugui p. Geniui nuo dr. Baltiejaus Telðiai, 1920 XI 8 d.“

„Draugai, kam brangus likimas Lietuvos, Kas nenori, kad prieðai mindþiotø veidà jos, Tai skleiskime á liaudá Spindulius ðviesos. Atmintis dr. Pranui nuo dr.“ (paraðas neáskaitomas)

Bendramoksliø, draugø mintys... Drau- gai vieni kitus ragina mylëti Tëvynæ, darbuotis, paskirti gyvenimà Lietuvos gerovei. Tikëtina, kad besiformuojanèiai gimna- zistø pasaulëþiûrai anuo metu didelæ átakà darë Telðiuose kurá laikà gyvenusio ir dirbu- sio filosofo, raðytojo Vydûno paskaitos. Jo- se jaunimas buvo mokomas dvasingumo, skatinamas filosofiðkai vertinti gyvenimo reiðkinius. Vydûnas buvo aukðtos moralës ðalininkas, ugdë jaunø þmoniø meilæ savam Áraðai Prano Genio „Atminimø“ knygelëje kraðtui, jø patriotinius jausmus. Skaityti paskaitas Telðiø gimnazijoje Aukðtuose idealuose savàjà jaunystæ ligoninæ ir vadovavo jos kolektyvui. Tai bu- 1920 m. Vydûnà pakvietë tuometinis gim- slëpk. vo Lietuvai ir jos þmonëms atsidavæs þemai- nazijos direktorius kunigas Antanas Simai- Atminimui dr. m-lo Pranui tis. Mirë jis labai jaunas – bûdamas vos tis. Vydûnas mëgo bendrauti su jaunimu, dr. P. Narkus / Telðiai 1920 V 5.“ 41 metø amþiaus; gydydamas ligonius kartu su juo sodindavo medelius, keliauda- uþsikrëtë dëmëtàja ðiltine ir... mirë. vo po apylinkes. Atsisveikindamas su Tel- „Kas tikrà meilæ nuslopintø, Visas P. Genio „Atminimø“ knygelëje ðiø gimnazijos mokytojais ir mokiniais, Vy- Jei ji vergijoj ðirdá turi! áamþintas mintis vainikuoja paties filosofo dûnas pasakë: „Savo siela, dvasia norëjau Kas ðventà liepsnà uþgesintø, Vydûno ranka áraðytas tekstas: pasiekti Jûsø dvasià ir sielà. Norëjau suþa- Jei pats dangus jà sukûrë. „Tvirtas noras ieðko ir siekia aukðtesnio dinti Jûsø gerus norus, kilnius pasiryþimus... Atminimui m-lo dr. Pranui tikslo. Vidûnas / Telðiuose 28-9-1920 mt.“ Þiûriu á Jus, kaip á Þemaitijos þiedà... Kiek- Dr. P. Narkus 1920 V 5.“ vieno ið Jûsø savybës rodo, kad lietuviai Gimnazistui P. Narkui, kai jis raðë ðias LITERATÛRA: iðliks lietuviais [...].“ eilutes, buvo 22 metai. 1923 m. jis baigë 1. È. Kontrimo atsiminimø fragmentas“, In- Dauguma gimnazistø sekë Vydûno mo- Telðiø gimnazijà, vëliau studijavo medici- terneto leidinys „Þemaitija“ (interneto prieiga kymu, ieðkojo aukðtesniø gyvenimo tikslø. nà Kauno Vytauto Didþiojo universitete. http://www.samogit.lt/Kultura/Kontrimas.lt, Ryðkus pavyzdys – P. Genys. Neþinau, kaip Baigæs universitetà, turëjo galimybæ pasi- þr. 2009-01-14). 2. „Þemaièiø muziejaus „Alka“ buvusios dar- susiklostë daugelio jo klasës draugø, raðiu- likti dirbti Kaune, bet jis, kaip ir jo draugas buotojos (1949–1974 m.) Stasës Snarskienës siø á „Atminimø“ knygelæ, likimai. Pavyko P. Genys, siekë aukðtesniø tikslø, norëjo atsiminimai, Liucijos Snarskienës archyvas. surasti þiniø tik apie vieno ið jø – Povilo vykti dirbti ten, kur labiausiai buvo reika- 3. „Prano Genio „Atminimø“ knygelë“, Petro Narkaus, kilusio ið Sedos apylinkø, likimà. linga jo patirtis. Taip jis atsidûrë provinci- Snarskio archyvas. P. Geniui „Atminimø“ sàsiuvinëlyje joje – Dzûkijoje. Ásikûrë Alytuje. Jis èia ne 4. „Petro Narkaus marèios Reginos Narkie- P. Narkus raðë: tik gydë þmones, bet ir ðvietë juos, kiek nës prisiminimai“, Liucijos Snarskienës archyvas. „Drauge! – moksleivi, visuomet þydëk, galëdamas jiems padëdavo, vëliau statë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 54 KULTÛROS ISTORIJA

Þemaièiø muziejaus „Alka“ darbuotojai 1965 m. rugpjûèio 6 d. Ið kairës: V. Valatka, Z. Vitkevièienë, E. Norkienë, M. Vyðniauskienë, S. Snarskienë, B. Ðvëgþdavièius, P. Snarskis, T. Ðeirytë-Kazlauskienë, S. Ðvëgþdavièienë

vo namuose. Reikëdavo padëti tëvams: kapoti virbus, ganyti gyvulius, þàsis. Mokyklà uþdarydavo iki sekanèio vëlyvo rudens, moky- PETRAS toja iðvaþiuodavo atostogø. 1918–1921 m. mokiausi ir baigiau Vir- baliðkio pradþios mokyklà. Kai pradëjau mokytis pradþios mokykloje, jau mokëjau truputá skaityti ið elementoriaus, kai kà – mintinai. Labai greitai „iðëjau elementoriø“. Tada mokytoja davë dides- SNARSKIS næ knygelæ, vadinamà „þiupsneliu“. Ji liepë klasëje paskaityti pir- màjá straipsnelá. Skaièiau prastai, vos vapaliodamas þodþius. Uþ toká skaitymà mokytoja uþsuko ausá ir per pietø pertraukà paliko (1905–1981) stovëti suole. Ði bausmë mane labai stipriai paveikë nes tai buvo LIUCIJA SNARSKIENË pirmas kartas vieðos bausmës. Kità dienà straipsnelá – „Giesmë þmogelio, nemokanèio nei skaityti, nei raðyti“ perskaièiau gerai, Petras Snarskis gimë I905 m. spalio 5 d. Panevëþio apskrities mokytoja pagyrë. Kadangi mokslas man sekësi neblogai, tëvai nu- Kupiðkio valsèiaus Virbaliðkiø kaimo maþaþemiø valstieèiø Albi- tarë mane ruoðti mokytis á Kupiðkio progimnazijà. Papildomai pasi- nos Davidonytës-Snarskienës ir Ignoto Snarskio ðeimoje, kurioje ruoðæs pas kaimo daraktoriø Katelæ, 1922 m. ástojau á Kupiðkio jis buvo antras vaikas. Augo kartu su trimis seserimis ir broliu. progimnazijos antrà klasæ. 1924 m. baigiau progimnazijos kursà ir, Kartu gyveno dar ir seneliai – Magdalena ir Aleksandras Snarskiai. iðlaikæs konkursinius egzaminus, ástojau á Skapiðkio pradþios mo- Aleksandras buvo dalyvavæs kare su turkais ir mûðyje prie Ðipkos kyklos dvimeèius mokytojø kursus. Konkursas buvo toks: ðeði pre- suþeistas á kojà. Kaip buvusiam karo dalyviui ir beþemiui valstie- tendentai á vienà vietà. Raðiau raðiná tema „Miðko nauda“. Tëvai èiui, jam paskyrë vienà deðimtinæ þemës Paðilës kaime, netoli rëmë kiek galëjo, gaudavau 37,5 Lt stipendijà. 1926 m. baigiau Virbaliðkiø. Tëvams sunkiai sekësi iðmaitinti didelæ ðeimà. Daþnai mokslus, ágydamas pradþios mokyklos mokytojo cenzà. Ið pradþiø neuþtekdavo „duonos iki duonos“. Savo atsiminimuose P. Snarskis ásidarbinau Kupiðkio þemës ûkio bendrijoje buhalteriu. 1928 m. bu- raðo: „Su nekantrumu laukdavome, kada pribræs rugiai. Rinkdavo- vau paskirtas Ðiauliø apskrities pradþios mokyklø inspektoriumi, o me pusþales varpas ið dar nesubrendusiø grûdø, motina iðvirdavo nuo 1928 m. rugsëjo mënesio savo gyvenimà susiejau su Þemaitija. nepaprasto gardumo koðæ. Kokia laimë bûdavo, kai motina iðkep- Pradëjau mokytojauti Tryðkiø valsèiaus Balsiø pradþios mokykloje.“ davo pirmo derliaus duonà. Gyvendamas ir dirbdamas Balsiuose, Petras Snarskis aktyviai Tuo metu mokykla veikdavo tik pusæ metø. Pavasará, tik sniegui ásijungë ne tik á mokyklos, bet ir á Tryðkiø apylinkës visuomeniná nutirpus, vaikai nelankydavo mokyklos, nes daug darbø atsirasda- gyvenimà. Mokykloje dirbo pagal keturiø klasiø programà, ákûrë KULTÛROS ISTORIJA 55

Þemaièiø muziejaus „Alka“ darbuotojai 1974 m. Petro Snarskio darbo muziejuje 25-eriø metø sukaktuviø dienà. Ið kairës: Janina Vargalienë, Kunigunda Vitkienë, Antanas Ramonas (raðytojas), Elena Noreikienë, Marija Vyðniauskienë, Pranas Duoplys, Petras Snarskis, Antanas Krisiukas, Z. Vitkevièienë, S. Ðvëgþdavièienë, Vitas Valatka, J. Striaupytë. Deðinëje: 1939 m. Tryðkiø valsèiaus Balsiø kaimo mokykloje surengtos ûkininkø rankdarbiø parodos dalyviai. Centre – vadovë Stasë Snarskienë ir mokytojas Petras Snarskis; sodinamas parkelis prie Þemaièiø muziejaus „Alka“. 1956 metai. Dirba B. Ðvëgþdavièius, A. Krisiukas, P. Snarskis ir S. Snarskienë dramos bûrelá, chorà, vadovavo naujos mokyklos statybai. Na, o po pamokø vaþiuodavo á Tryðkius – dirbo ten veikusioje kredito unijo- je. Þmonës èia já gerbë ir kaip mokytojà, ir kaip þmogø, kuris rûpi- nasi jø socialiniais reikalais. Per vasaros atostogas daþnai vaþiuo- davo á mokytojø tobulinimosi kursus Ðiauliuose. Bendraudavo su ûkininkais, valstieèiais, miestelio inteligentija. Tuo laikotarpiu jis buvo laukiamas sveèias Paragiuose (Maþei- kiø r.), kur tada gyveno raðytojos Marijos Lastauskienës dukra Sta- së Matulienë. Nuvykus ten, kalboms galo nebûdavo: diskutuodavo apie literatûrà, kultûrinio gyvenimo aktualijas, kartais prisësdavo ir Stasës rankraðèius pakoreguoti. Vëliau P. Snarskis su S. Matuliene susitiko Kaune, jai papraðius, depozito teise ið muziejaus jai perdavë saugoti senelio Nikodemo Ivanausko paveikslà. 1937 m. Petras Snarskis vedë pasiturinèio Balsiø kaimo ûkinin- ko dukrà Stasæ Maciûtæ. Tuo metu kartu su jais gyveno Petro Snars- kio tëvas Ignotas, kuris senatvëje turëjo sveikatos problemø. Dël susiklosèiusiø ðeimyniniø aplinkybiø Snarskiø ðeima nutarë persikelti á Kupiðká. 1940 m. P. Snarskis dirbo Kupiðkio pradþios mokyklos vedëju. Èia jis prisiminë savo vaikystës pomëgá – domëjimàsi senovës daiktais. Jam maþam bûnant, tëvas Ignotas dirbo vals- èiaus ir mokyklos „storaþu“ (sargu). Jo pareiga tada buvo saugoti valsèiaus pastatà bei mokyklà ir rûpintis ten buvusiø patalpø ðildy- mu. Ûkininkai aprûpindavo kuru, kartais atveþdavo ir jiems jau ne- reikalingø daiktø – loviø, geldø, kubilø. Prisiminæs tuos laikus, vë- liau P. Snarskis raðë: „Kaip man bûdavo ádomu juos tyrinëti, þiûrëti (Nukelta á 56 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 56 KULTÛROS ISTORIJA

Þemaièiø muziejaus „Alka“ filialo – Þemaitijos kaimo buities muziejaus – malûnas 1976 m. lapkrièio 8 dienà V. Valatkos nuotrauka; Þemaitijos kaimo muziejaus kluonas 2008 m. K. Pruðinsko nuotrauka

paproèius, patarles. 1943 m. muziejus Kupiðkyje buvo atidarytas. Karo metai Snarskiø, kaip ir daugumos lietuviø gyvenime buvo (Atkelta ið 55 p.) sudëtingi. Vëliau – pokario sunkmetis. Tai stipriai paveikë P. Snars- kio sveikatà – darbus teko pristabdyti. Vis dëlto jis ir toliau domëjo- kaip jie padaryti, ið kokio medþio. Praðydavau tëvo, kad nesukapo- si tautosaka, rinko patarles, padavimus, uþraðinëdavo paproèius. tø“ (P. Snarskio atsiminimai). Sutvarkæs ðià medþiagà, iðsiuntë leidyklai, tuo „prisidurdamas“ Kupiðkyje P. Snarskis pateko á kraðtotyrininkiø Stefanijos ir Mi- prie ðeimos biudþeto. Padëjo ir patarinëjo Elvyrai Glemþaitei-Dulai- chalinos Glemþaièiø, kurios kartu su mokytoju P. Spudu, agronomu tienei, kuri tuo metu spaudai rengë knygà „Kupiðkënø senovë. Etno- P. Pakarkliu ir kitais bendraminèiais rûpinosi tautos kultûros iðsau- grafija ir tautosaka“. gojimu, draugijà. Po kurio laiko P. Snarskis pradëjo vadovauti mies- Po kurio laiko P. Snarskio sveikata pagerëjo, bet mokytojauti jis te susiformavusiam kultûros þidiniui. jau nebenorëjo. Nutarë vaþiuoti á Kultûros ministerijà ir papraðyti 1941 m. prasidëjæs karas P. Snarská uþklupo atostogaujantá ðirdþiai labiau priimtino darbo. Pasiûlymas buvo netikëtas ir pa- pas þmonos tëvus. Nieko nelaukæ jaunieji Snarskiai gráþo á Kupið- trauklus – vaþiuoti á Telðius ir ten pradëti dirbti kraðtotyros muzie- ká ir toliau mokytojavo, Petras vadovavo pradþios mokyklai. Tuo jaus moksliniu bendradarbiu. Su tokiu pasiûlymu mielai sutiko, metu jie gyveno pas Stefanijà Glemþaitæ. 1941 m. spalio mënesá nes su muziejininkyste bei kraðtotyra buvo susipaþinæs. Priimant pradþios mokykloje susirinkæ inteligentai sudarë komisijà ir pradëjo toká sprendimà, jam átakos turëjo ir bendravimas su seserimis rûpintis muziejaus ásteigimu, uþmezgë ryðius su muziejininkais. Þemaièiø muziejaus „Alka“ darbuotojø iðaugintame rugiø lauke javus pjauna, P. Snarskis drauge su S. Glemþaite, P. Spudu, V. Kavoliûnu ir ðiaudø kûlius, skirtus Þemaitijos kaimo muziejaus trobesiø stogams, ruoðia kitais rinko eksponatus bûsimam muziejui, uþraðinëjo kraðto P. Snarskis ir V. Sabaliauskas. Nuotrauka ið P. Snarskio archyvo KULTÛROS ISTORIJA 57

kraðtotyrininkëmis Stefanija, Michalina bei Elvyra Glemþaitëmis. 1949 m. P. Snarskis su þmona ir dviem vaikais atvyko á Telðius. Kraðtotyros muziejuje já pasitiko direktorius Bronius Ðvëgþdavi- èius, vyr. mokslinis bendradarbis Vitas Valatka. P. Snarskis buvo priimtas dirbti vyr. moksliniu bendradarbiu ir jam pavesta kuruoti muziejaus Gamtos skyriø. Po kurio laiko dirbti á muziejø buvo priimta ir Stasë Snarskienë. Ið pradþiø ji dirbo saliø priþiûrëtoja, vë- liau – buhaltere, rûpinosi muziejaus ûkine veikla, dalyvavo renkant eksponatus, tautosakà. Petro Snarskio archyve yra jo, Telðiø kraðtotyros muziejaus vyr. mokslinio darbuotojo, 1957–1971 metø uþraðai. Èia uþfiksuoti ne tik darbai, susijæ su Gamtos skyriaus veikla, bet yra nemaþai þiniø ir apie kitus muziejaus reikalus. Daug vietos skirta ekspozicijø ruoðimui, paukðèiø iðkamðø darymui, biologiniø grupiø ekspozici- joms, vabzdþiø kolekcijø, herbariumø sudarymui. P. Snarskis dalyvaudavo muziejaus rengtose ekspedicijose po Þemaitijà, rinkdavo eksponatus, uþraðinëdavo senuosius kraðto þmoniø paproèius. Uþraðuose pateikti ádomûs medþioklës paproèiø apraðymai, yra þiniø apie „Tuèiø“ kapelius, monetø lobá, surastà Leilënø kaime (Tryð- kiø apyl.), kai kuriuos gamtos paminklus: Linkaièiø àþuolà, Mingë- los àþuolà (Vieðtuvënø k., Plungës r.) ir kt. P. Snarskis tuo metu palaikydavo ryðá ir konsultuodavosi su Vil- niaus universitete dirbusiu Rièardu Kazlausku, Kaune veikusio Zo- ologijos muziejaus vyr. laborantu A. Kvaseliu ir kitais þinomais gamtos ir muziejininkystës specialistais. Iðmoko daryti iðkamðas. Savo uþraðuose jis pasakoja: „1958 m. sausio mën. parsiveþiau vilko, baltojo kiðkio, juodosios þiurkës iðkamðas. 1959 m. lapkri- èio mën. vaþiavau á Anykðèius parsiveþti briedþio, paðauto brako- nieriaus. Briedis buvo perleistas Telðiø kraðtotyros muziejui, ir pats vadovavau briedþio odos preparavimui, o iðkamðà padarë Kauno Zoologijos muziejuje A. Kvaselis.“ P. Snarskis tuo metu dalyvaudavo komisijø, kurios atrinkdavo mu- Petras Snarskis (1905–1981) ziejui eksponatus ið liaudies kûrybos parodose eksponuojamø par- duodamø kûriniø. Jei tik gaudavo þinià apie kur nors esantá ádomesná ðiðkiø muziejininkø ilgameèio ir kruopðtaus darbo ávertinimas). eksponatà, kelionës niekada neatidëliodavo. Kartà labai nusiminë, Anuo metu muziejuje turëjo veikti skyrius, kuris rûpintøsi socia- kai, nuvaþiavæs pas Papilës kunigà altaristà Pupaleigá, tikëdamasis listinio gyvenimo tyrimu, einamojo laikotarpio medþiagos rinkimu. muziejui nupirkti vietinio kalvio gamybos unikalø laikrodá, jo nebera- Muziejuje privalëjo bûti vitrinos, stendai, kurie graþiai tà gyvenimà do – eksponatas jau buvo parduotas Vilniaus etnografiniam muziejui. pristatytø. Taip muziejuje atsirado stendai „Septynmeèio 1959– Tuo laikotarpiu P. Snarskis aktyviai dalyvaudavo Kaune, Vilniuje, Pa- 1965 m. plano pavaizdavimas“, kilnojamoji parodëlë „Telðiø rajono nevëþyje, Rokiðkyje ir kitose Lietuvos vietose rengiamuose kraðtotyri- socialistiniai laimëjimai“ ir kt. Taigi muziejininkai, aplinkybiø spau- ninkø seminaruose. Daþnai juose ir pats skaitydavo praneðimus, taip dþiami, sovietmeèiu privalëdavo atlikti ir tokius darbus. pat ir kraðtotyrininkø konferencijose, moksleiviams, kultûros darbuo- Dirbdamas Telðiø kraðtotyros muziejuje, P. Snarskis rûpindavo- tojams. Temos bûdavo ávairios – apie kraðtotyrininkø uþdavinius, gam- si ir muziejaus ûkine veikla: raðtinës, garaþo, centrinio ðildymo tos paminklø iðsaugojimà, etnografiná paveldà, Þemaitijos lankytinas remontu, teritorijos tvarkymu. Kai buvo nutarta prie muziejaus pa- vietas, gamtos paminklus-medþius ir kt. Ne kartà jo praneðimai buvo sodinti parkelá, kartu su kitais darbuotojais sodino eglutes, ðer- transliuojami ir per vietiná bei respublikiná radijà. P. Snarskio publikaci- mukðnius, vëliau karpydavo, priþiûrëdavo gyvatvores. P. Snarskis jos buvo spausdinamos rajono laikraðtyje, þurnale „Mûsø gamta“. nuo maþens mëgo gamtà, tad jam buvo malonu rûpintis muziejaus Aðtuoniolika metø jis dirbo Telðiø visuomeniniu gamtos apsau- aplinkos tvarkymu, puoðimu. gos draugijos pirmininku, Kultûros ministerijos pavedimu teikdavo Tarp iðlikusiø P. Snarskiui laiðkø radau ilgametës muziejaus dar- metodinæ pagalbà Lietuvos muziejø gamtos skyriø darbuotojams. buotojos, buvusios jo bendradarbës Laimos Valatkienës raðytà laið- 1958 m. birþelio 9 d. Telðiø muziejuje vyko respublikinis mu- kà-atsakymà Garliavoje tuo metu jau gyvenusiam P. Snarskiui: „Jû- ziejø darbuotojø seminaras, kuriame buvo aptartas muziejaus sø laiðko áþanga priminë tà tolimà praeitá, kurios að nepaþinau, bet Gamtos skyriaus darbas, kiti muziejininkams aktualûs reikalai. kurià girdëjau ið pasakojimø. O gyvi tø laikø liudininkai – tai pakry- Seminaro metu jo dalyviams buvo surengta ekskursija prie Ger- pæs, bet veðlus Vito maumedis, Jûsø sodintoji tuopa, kuri pavasariais manto eþero, o Telðiø muziejui áteikta pereinamoji vëliava „Ge- riausiam respublikos muziejui“ ir piniginë premija (tai buvo tel- (Nukelta á 58 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 58 KULTÛROS ISTORIJA

rekonstrukcijos ir plëtimo projektø ágyven- dinimu, nemaþai dëmesio skirdavo ir Gam- tos skyriui. Laikas skubinosi á prieká, atëjo valanda, kai reikëjo atsisveikinti ir su muziejumi, kuriam buvo paskyræs 25 savo gyvenimo metus. 1974 m. P. Snarskis su þmona Stase nusprendë persikelti gyventi arèiau vaikø. Ásikûrë Garliavoje. Naujoje aplinkoje apsi- prato lengvai. Darbà mëgstantis þmogus ir èia surado kuo uþsiimti – pradëjo sodinti sodà, iðsikasë ðuliná, ëmësi pertvarkyti savo naujà bûstà. Ryðiø su buvusiais savo kolegomis nenutraukë – iki pat 1977 m. su- siraðinëjo su Vitu Valatka. 1981 m. já netikëtai uþklupo sunki liga. Gydantis sveikata pagerëjo, taèiau tik trum- pam. Tuo laikotarpiu jis jautë vis trumpëjan- èiø savo dienø trapumà, taèiau stebino jo tvirtybë, sugebëjimas ið gyvenimo trauktis oriai. Tada jis raðë savo prisiminimus ið vai- Trys buvæ Þemaièiø muziejaus „Alka“ direktoriai. Ið kairës: Vitas Valatka, Bronius Ðvëgþdavièius, Petras Snarskis. Telðiai, 1957 m.; Petras Snarskis, Michalina Glemþaitë, Stasë Snarskienë 1958 m. kystës laikø, áamþino padëkos þodþius sa- prie Þemaièiø muziejaus „Alka“ vo dviems sûnums, þmonai, marèioms, anûkams. Paraðë paskutinius pageidavimus pozicijø ákûrimu, P. Snarskis nevengdavo nu- (Atkelta ið 57 p.) ir dël savo laidotuviø – jis pageidavo, kad á eiti ir á turgø, pasikalbëti su kaimo þmonë- paskutinæ kelionæ já palydëtø ne tik artimie- skleidþia toká malonø, svaiginantá pumpurø mis apie iðlikusius senovinius ávairios pa- ji, paþástami, bet ir Telðiø kraðtotyros mu- kvapà. Ir kaðtonø alëja dar tebestovi. Jie, skirties pastatus, reikalingus muziejui. Pir- ziejaus darbuotojai; tokius þodþius galëjo pa- medþiai, vis auga. Neuþmirðtami muziejuje masis pastatas, atveþtas á kuriamà Þemai- raðyti tik aukðtos dvasinës kultûros þmo- ir buvusiøjø muziejininkø darbai. Vartydami tijos kaimo buities muziejø, buvo pirtis. Ji gus, ramiai ir oriai susitaikæs su savo liki- moksliná archyvà, vaikðèiodami fonduose èia atsidûrë 1967 m. Greitai po to muziejui mu. ar ekspozicijose, mes akivaizdþiai susidu- skirtoje teritorijoje atsirado ir malûnas, ke- Toks buvo Jis, Petras Snarskis, geras vy- riame su visø darbø vaisiais. Ir tikrai! Ir apie letas trobesiø. P. Snarskis kartu su namus ras, tëvas, senelis, mokytojas, muziejinin- eksponatus, ir apie þmones, kurie juos surin- surinkinëjusiais darbininkais daug laiko pra- kas. Visiems jis skyrë ðiuos savo þodþius: ko, pagalvoji su meile. Kiek èia triûso ádëta...“ leisdavo prie statybø, priþiûrëdavo darbø ei- „Dirbau, kiek galëjau. Norëjau, kad visiems Kokie malonûs ðie þodþiai buvo tada Jam, gà. Jis dalyvaudavo ir ankstesnëse pastatø bûtø gera.“ þmogui, kuris visà laikà, net iðëjæs á uþtar- buvimo vietose ardant statinius, numeruo- nautà poilsá, vëliau – jau sirgdamas, domë- jant jø detales. Stogams dengti reikëjo ðiau- LITERATÛRA: josi viskuo, kas buvo susijæ su Telðiø krað- dø. Nutarë patys jais apsirûpinti. Pasëjo ru- 1. Danutë Mukienë, „Þemaièiø muziejus Al- totyros muziejumi. giø, vëliau patys derliø nuëmë ir taip apsi- ka“, Þemaièiø þemë, 2004 m. Nr. 3, p. 46–51. 1967 m. Þemaièiø kaimo buities muzie- rûpino reikalinga statybine medþiaga. Yra 2. Petro Snarskio prisiminimai, Petro jaus ákûrimo darbais buvo pavesta rûpintis iðlikusi nuotrauka, kurioje muziejininkai Snarskio archyvas, Alytus. P. Snarskiui. Tokio muziejaus ákûrimo idëja áamþinti tuo momentu, kai ruoðë kûlius sto- 3. Petro Snarskio Telðiø kraðtotyros mu- sklandë seniai. Daþnai apie tai jis diskutuo- gams dengti. Rûpinosi P. Snarskis ir naujø ziejaus vyr. mokslinio bendradarbio uþra- davo su direktoriumi B. Ðvëgþdavièiu, vyr. buities muziejaus trobesiø paieðkomis. ðai, Petro Snarskio archyvas, Alytus. moksliniu bendradarbiu Vitu Valatka. Idëjai 1969 m. Telðiø kraðtotyros muziejaus di- 4. Lietuvos muziejai, 2003 m., Nr. 3. ágyvendinti trûko Kultûros ministerijos pa- rektoriumi buvo paskirtas Vitas Valatka. Ad- 5. 1941 m. Panevëþio apskrities pradþios laiminimo, lëðø, þemës sklypo. Muziejinin- ministracinis darbas jam buvo ne prie ðir- mokyklø inspektoriaus K. Plungës mokyklø kø ryþtas Telðiuose ákurti muziejø po atviru dies ir 1972 m., nutaræs tolesná savo gyve- lankymo ataskaita. dangumi labai sustiprëjo po jø kelionës á nimà paskirti moksliniams archeologiniams 6. Stasës Snarskienës, Telðiø kraðtoty- Latvijà, kurios metu jie aplankë ten veikusá tyrinëjimams, ðiø pareigø atsisakë. Tada ros muziejuje (Þemaièiø muziejuje „Alka“) buities muziejø. (1972 m.) direktoriumi buvo paskirtas dirbusios 1949–1974 m., prisiminimai. 1967 m. Telðiuose kuriamam muziejui P. Snarskis. Tuo laikotarpiu jis toliau rûpino- 7. Þemaièiø muziejaus „Alka“ muziejaus po atviru dangumi pietvakarinëje Masèio si Þemaitijos kaimo buities muziejaus stati- mokslinës bendradarbës Laimos Valatkie- eþero pakrantëje buvo paskirtas 15 ha þe- niø perkëlimu ir statyba bei Telðiø kraðtoty- nës laiðkas, raðyto Pranui Snarskiui á Gar- mës sklypas. ros muziejaus filialø Maþeikiuose, Bukan- liavà, Petro Snarskio archyvas, Alytus. Rûpindamasis ðio buities muziejaus eks- tëje, Paragiuose reikalais, muziejaus pastato TAUTUOSAKA 59

ðëndëin galem dþiaugtëis, ka torëm sava þemës nedëdëli luopieli, bet dëdlç daili ër ka pri tuos þemës dâ priçt ër pajûrë pakraðtielis, pasakuoms apëpints ë dainuoms apdainiouts. Ëð kartuos i karta, ëð lûpu i lûpas ein paskuojëms, ka dëdlç senâs laikâs ont tuo Nagarbas kalna îr bovës gelþinis dvars so poikçs rûmâs, vo tûs rûmûs gîvena baisç pëktë ë skûpë dvarpuonç. Vo pati pëktiausi bovusi dvarpuonienë. Þmuonis anou liuob vadëntë gelþënë ragano. Ana bovosi baisç þiauri. Je kas liuob pasëpainiuotë anâ po kuojoms, tas liuob beveizint gautë i skûra. Liuob muðtë 1 vësus: baudþiauninkus, anû vâkus, gîvolius, paukðtius. Liuob loptë NAGARBAS dëdlç skaudç, kou tik i ronka pastvierosi. Vëina karta pëimënis anâ ëðkrietë ðpuosa: i abodo ðakalë galus prikaiðiuojë atbolû eþë spîgliû. Tumet tou pagali tîèiuoms pametë ðalëp taka, katrou ana tonkç liuob vâkðtiuotë. Vëins pëimou anâ pasëpainiuojë po kuojoms kâp KALNS tiktâ tuo vëituo, kor tas spîgliouts pagaikðtis bova nûmests. Gelþë- NEVERAUSKS JÛZAPS në ragana stvierë tou pagali ë tou pati muomënta tëi eþë spîglç solinda anâ i ronka. Ëð tuo skausma ana ka pradiejë riektë, bliautë, ligo kuokës tris dëinas neðerta vuoþka! Tas pëimënû iðkriests ðpuo- sos anou pamuokë vësam gîvenëmou – daugaiu jau ana nikumet Kretinguos rajuonë, netuolëj nu Rûdâtiu, îr Nagarbas kalns. Ons neliuob bemuðtëis, tiktâ gerklë dar vës laidë. nu sena îr vësuokçs iduomiausçs padavëmâs apëpints. Istuorëðkâ Þmuonis tëik bova sopîkë, ka tus dvarponius prakeikë ë anëi pagal dabartënius mokslus iðçtom, kad èe onkstiau îr bovës pële- vëina nakti prasmega i þemë so vëso kalno virðûnë ë gelþënçs kalnis. Bet... Ka pradedo mëslîtë, kâp þmuonis so luopëtuoms ë dvara rûmâs. Tumet tas kalna pavërðios ër pasidarë idobës, ligo arkliû veþëmës galiejë tuoki kalna sopëltë, nikâp negalio soprastë, kuoks bliûdâlis. kâp tas galietë ivîktë. Je anëi bûtom dërbë ë so dabartëniems, Dar eso gërdiejës ër tuoki padavëma: maðinuoms, ekskavatuorçs, kaþën a anëms bûtom pavîkë par vë- Mona mama îr pasakuojosi, ka anuos sesou Mëkalauskâtë Elë sus metus sopëlë tuoki dëdëli kalna. bova apsëþanëjosi so Staponkaus Pranio ë anëi natuolëj tuo kalna Að pats kartâs pamëslëjo, ka kaþkumet, dëdëlç senç, èe galietë toriejë ûkieli ë tën gyvena, kol kolkuozâ anû naprivertë parsëkeltë i bûtë nokrëtës kuoks meteuorîts. Va anam nesunkç galietë pasë- Rûdâtiu miestali. Mona ciuocç tou padavëma papasakojosi uoð- sektë tuokë dëdëlë doubë padarîtë. Krësdams meteuorîts ëð tuos vienës mamâlë, tçp ka tas padavëms îr dëdlç sens ë anou þmuonis doubies galiejë ëðmuðtë daug þiemiu. Anuos këik pakëla ë sokrëta parduod ið lûpu i lûpas nu þëluos senuovës. ðalëp. Tçp ë galietë sosëdarîtë tuoks dëdëlis, i bliûda panaðos kalns. Nujau þmuonis nuor tëk, nuor natëk tâs padavëmâs, nu tuo nç Gal meslîtë, ka èe îr ë ledînmetë palëkëms. Nesunkç galem nosë- geriau, nç prastiau, anëi, tëi padavëmâ, vës tëik lëks par omþiu pieðtë sau tuoki vaizdieli: atplokduoms dëdëlis leda loits, ons èe omþius. istring gëlç i þemës, smëltis, þvîra, vo paskiau tas leda loits ið- Vo bovë tçp: tamë gelþënemë dvarë numërusi dvarpuonienë. tërpst ë kalna vëdorie palëikt doubë. Ana bovusi dëdëlç gera, anou vësë dëdlç mîliejë. Ana toriejosi Senâs laikâs dar eso gërdiejës, ka èe, kor dabâ ta doubie îr, vëina maþa doktërelë ë ana palëkosi naðlaitelë. Dvara puons, ëlgâ stuoviejë medënë pëlës, vo aple kalna bova iðkasts gëlos griuovîs. nalaukës, grçtâ apsëþanëjë so këto – sava patëis pasomdîta mer- Bova a nç anamë vondëns, nieks gerâ naþëna, bet anâs laikâs ga. Ana bovosi jauna, graþi, mitri, toriejosi gera kakarinë, muokie- tuoks bliûdalë pavidala kalns bova dëdëlç gers nu vësuokiû ne- josi poikç dainiotë. Vakarâs nu anuos dainû apîlinkës ë dorpînâ prieteliu apsëgintë. Prieðams mosintâs bova sunkç uþsëkabariuo- liuob skombietë. Mosintâs, ka ana puona so tou savo dainiavëmo ë të i tou kalna. Kâp to, þmogau, uþlëpsi, je ont tavës nu kalna rëit sovëliuojë. Ë pasëjiemë ons muotrëðka ne pagal sava omþio, vo roustâ, kûlç dëdlë ë maþë, vo kor dâ maþesnë kûlâtç, mietuomë jauna, dailë, mitrë, bet baisç pëkta. Kâp nu sena îr sakuoma, je ronkuoms ë so palaidënëms, vo kor dar jietis ë strielës! Mûsa obags iðuok i puonus, ëð puona nieka duora nalauk – tujau uþmërð pruotievç bova mondrë þmuonis, muokiejë ë pasëkavuotë nu ne- ëð kuokë kënë îr pats ëðlindës ë pradies tuokio puono a puonë prieteliu so vësâs gîvolçs. Tën, unt tuo kalna, bova daug vëitas ë dietëis, ka ba ðakalë ni pru ðali nçk – napraëisi. Èe nieka naujë nier, apsëgintë. Nujau galem sava senuolems diekavuotë, ka anëi bova nujau îr tas pats. Veiziek, ka ë ðëndëin: je paprastam þmuogou rçk neëðtëþë, ka bova tëkrë þemaitç, apgînë sava þemës. Apgînë ë mes kuoki rçkala sotvarkîtë, nuëini pas kuoki ðvieþç iðkepta valdinin- kieli, tujau tas veiz, kou anam atneðç. Je jau atejç ba duovënelës, ë 1 Nagarbas pëlekalnis dâ îr vadënams Senkû, Rûdâtiû, Jazdû, Jazdâtiu ba kîðë, tâ jau tavi oþvarënies: vën tik ër gërdiesi: ðëndëin nagal, pëlekalnio a paprastiausç Bliûdkalnio. Ons îr pri bovosë Jazdû kaima. Tas nier, nasospies, tâ atëisi këta karta. Ka nuëisi, ons jau bûs ë oþmër- kalns panaðos i liekðtë – ont kalvuos îr aple 47–50 m skersmëns dëdoma ðës, kou sakës, viel kou nuors sogalvuos, ka tik tavëm galietom aikðtie. Anou îr apjousës pîlëms. Vakarûs ër ðiaurie pîlëma aukðtis îr 6–7 metrâ, rîtû ë pëitû posie – aple 2,2 metrâ. Përma karta pëlekalni 1966 metâs kuo grçtiau nosëkratîtë. Vo je kou nuorintâs atneðç a i kiðenë ibrokâ tîrëniejë Kretinguos muziejus, vo 2003 m. – tuo pateis muziejaus darbuo- (geriausi, je ðlamontiû litoku), pradies lonkstîtëis ë dvilinkë ðîpsë- tuos Kanarskis Julios. Ons tumët èe iðtîrëniejë 2,5 m2 platoma terëtuorëjë na nu vëinuos ausëis lig këtuos ëðmes. Tumet ë rçkals muomënt ër atrada X–XII omþiaus kultûrini sluoksni so ognevëitë, tçp pat apþëistuos ër þëistuos keramikas, smëltainë akmëns galoustova. (Nukelta á 60 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 60 TAUTUOSAKA

(Atkelta ið 59 p.)

bus sotvarkîts. Matuot, tuokëi bluogë pavîzdç ligo kuokëi papruotç ë padavëmâ parsëdoud ëð kartuos i karta. No vo ta mûsa naujuoji dvarpuonienë dëdlç grçtâ apsëprata vîra nomûs, oþmërða, ka na tçp senç, mëlþdama karvës, liuob par mor- za gautë so ðûdëno karvës oudëgo, ka, ðerdama kiaulës, basuoms kuojuoms pu mieðla toriejë vâkðtiuotë, neðdama jiedala medëniûs viedraliûs, ka tarp pirðtu ëðlëiþiu kiauliu sriotas liuob trîkðtë, ka anuos drapanas bova luops ont luopa. Vo nujau pradiejë vâkðtiuotë so naujuoms korpiems, so ëðpouðtuoms, ëðsiovënietuoms, naujuoms jopuoms, ëlguoms lig pat oþkolniu. Liuob ana bûtë apsëka- bëniejosi gintarënçs karuolçs, palaidâs plaukâs. Anuos gruoþis bova nesvietëðks, vo bûds – raganëðks, tâ nieks ë nikâp anâ dabâ negaliejë itëktë, aple baudþiauninkus jau narçk ni kou ë sakîtë. Gerâ, ka tëi anâ retiau i akis liuob papoltë – maiðîtëis. Vësa sava Kurmâtiu pëlekalnis. Portëgrapëjë ið Kretinguos savëvaldîbës arkîva piktoma ë pagëiþa ana liuob ëðleistë ont tuos naðlaitëlës – përmuo- sës dvarpuonienës doktërelëis. Ta mergelë bova dëdlç panaði i siuoms ëðspruogusiuoms akëmis, nieks ni i ronkas neliuob apsë- sava geroujë muotina – daili, geltonkasë, mielënakë, ðvëisi, ðvëi- veþietë anuos pajimtë. Oþkeikë anou tçp: ðvëisio dëinuos laiko si, ligo kuoki golbë. Nuors ë prastas drapanas teliuob neðiuotë, bet kriopë toriejë nu þmuoniû kavuotëis, ka anuos nieks tuokiuos ne- anuos gruoþis ë geroms ëð tuola bova matuoms ë juntams ne tik dailiuos nepamatîtom, vo naktimis, ka liuob sotemtë, ana liuob þmonëms bët ë vësëms këtëms gîvëms padarams – gîvulelems ë atvarstë i sava onkstiesni bûvi – viel liuob stuotëis ont þemës gra- paukðtelems. Tou laiko dvarponis vësâ sosena – gal ta jaunuoji þiuoji mergelë naðlaitëlë. Tëi èerâ bova tuokëi, ka je kas nuors tou anuo patës, tuos naðlaitëlës pamuotë, anou luovuo tëik numûèëjë, kriopë isimîlies ë pabuèious, ana vësam laikou atvërs i mergâtë, i rasi ë prastâ ðierë, ka ons tçp grçtâ sosena. Puons ne tik sovarga, tuokë patë, kuoki bova iki oþkeikëma. bet ër atsidûrë po tuos sava ontruosës patiuos pado. Ta muotrëðka Ka ta naðlaitë ëð nomû dinga, nu tuos raganas vësë baudþiau- tamë dvarë dabâ jau kou nuoriejë, tou ë darë. Pamuotë dvara ûkë ninkâ pabiega, net ë gîvolç ëðsëlakstë. Lëka ana vëina pati. rçkalus gerâ tvarkë – vësks tën blëzgiejë, bet uþtat þmuonis kâp Vësus tuos gelþënës raganas bluogus darbus matë þemaitiu pa- kuokius gîvolius varëniejë, siediedama ont balta erþëla, so nagaigo guoniu dievaitis Perkûns. Vëina nakti trënkë uns i tus gelþënius anus liuob loptë. dvara rûmus ë anëi prasmega so vëso kalno ë so tou pëkto ragano Senâsis dvarponis grçta nosëbëngë – pabëngë ðiuos þemës i þemës gelmës. Ë tçp nu neatmënamû laikû tas kalns palëka tuokë varga pakalnës. Nujau jau nieks neabþëna, a ons pasëmërë nu pavidala – ligo kuoks bliûdâlis. Pu kuriuo laika unt tuo kalna bova senatvës, a diel sava jaunuosës patiuos pëktoma, vo rasi ë diel pastatyta pëlës, gînîbënç itvërtënëmâ, ë tas kalns pasëdarë tëkros ðërdëis skausma, katrou liuob sokeltë tas þiauros patiuos elgesîs pëlekalnis. so anuo doktërelë. Ejë metâ, ontrë. Ta naðlaitelë, paversta i kriopë, pu tas apîlinkës Po laiduotoviu ta pamuotë vësâ pasiota – gal diel tuo, ka jau riepliuoje, vës pri suodîbu sostuodama. Anuos akis vësa laika bova bova ðëik tëik sensteliejosi, vo gal ka luovuo vëina vadaluojies. dëdlç liûdnas, driegnas, ligo apsëaðaruojosës. Kâp nuori, tçp ë Diel tuo, ka ta ragana jau bova stëprç sumëtosi, baisç skûpa, þiauri, mëslîk, bet atsëradës tuoks narsos jaunëkâtis, ligo Kastytis, Trai- vaikç anuos nanuoriejë, vo ana pati – senû kraties, nes, vëina þëla dienis a Vîtauts, katros jiemë ë ëð dëdëlies meilës paboèiava tou palaiduojosi, þënuojë, kâp ta patarlë ka saka, ka „sens arklîs va- kriopë. Ë tujau pat ta kriopë pavërta i dëdlç dailë, jauna mergâtë, guos negadën, bet negëlç ar“. Tçp jau gîvenëmë îr: je muotrëðka tuokë, kuoki ana bova lig oþkeikëma. gîven vëina, ba vîra, ë je dâ anuos nieks nemîl ë nepakatol, vësas Vëinë saka, ka ana îr bovosi nç kas nuors këts, vuo ta vaidilutë pasëdara pëktas ligo kuokës raganas, tik nujau anuos îr mondrës ë Bërutë, katra Palonguo sotëka konëgaikðti Kçstuti, këtë pasakuo, naëðsëdoud, muok apsëmestë, ka îr dëdlç geras, ligo kuokëi aniuolâ, ka tuoks bova Eglës þaltiû karalienës gîvenëms. Að pats mëslëjo, bet ëð tëkrûju tçp nier. Gamtuo tçp jau îr soriedîta: þmonës daugiau ka ana bova paprasta þemaitiu mergelë, nes vësas anuos îr dëdlç vësë îr puoreliems ar vëns patënielis ont keliû patieliu bûn ë këtçp graþës, nuors tarp tû graþuoliu ër vëina këta pëkta ragana pasëtaika. nego pas bëti muotinçlë, kor tû patënieliu-tranû – dëdlç daug. Tâ va, *** ta senuoji dvarpuonienë pasëdariosi tëkra ragana. Mosintâs diel Kuoþnâs metâs i Palonga sovaþiou bûrîs kompelninku. Ka lîn, tuo, ka ana nieka nemîliejë ë anuos tçp pat nieks nenuoriejë ë saulës nier, þmuonis nator kou darîtë. Tumet anëi arba gol, arba nemîliejë. Ëð dëdëlë pavîda, ka ta naðlaitëlë, nuors ana ë bova pijuokaun. Kâp bûtom gerâ, je kas nuors anus pakosavuotom oþsë- baisiausç skriaudama, nuors anou ë vertë pri vësuokiû darbû dëina sakîtë ekskursëjë pu tuo kraðta þîmiausius pëlekalnius, katrû èe ë nakti eitë, nuors ana ë bova apdarîta skarmalâs, vësuo apîlinkie daug îr, ër vësë anëi legenduoms, padavëmâs îr apëpintë. garsiejë kâp dëdlç graþi, gera ë darbðti mergelë. Anuos jaunîstë ë Tik tuokem turistu lonkîmou tus pëlekalnius rçktom tinkamâ gruoþis ër par tas drapanas liuob ðvaistë; teisingâ þmuonis saka, sotvarkîtë, pritaikîtë. Mëslëjo, ka vësuokiausiu iduomiû dalîku gal ka auksos ë pelënûs blëzg. Ta ragana nûtarë tou naðlaitëlë nosëk- prigalvuotë. Je bûtom kas tou uþsëjëmous, mëslëjo, ka ë vaþioujin- ratîtë. Noþodîtë anuos naëðdrîsa, bet soèeriejë anou – pavertë tiû, ë einontiû atsërastom. Kuoþnam þmuogou juk iduomo pabûtë mergâtë i kriopë. Bova ta kriopë baisç negraþi, ðalta, glëti, dëdliau- tën, kor mûsa pruotievç sava piedas îr ispaudë. KULTÛROS PAVELDAS 61

PALANGOS „ÐVÈ. MERGELË MARIJA ATGIMSTANÈIOS SU VAIKELIU“ Du pastaruosius metus Janë Bilotienë atsidëjusi dirbo prie Pa- langos Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèios centrinio altoriaus paveikslo „Ðvè. Mergelë Marija su Vaikeliu“, kurio auto- MADONOS rius – XVII a. neþinomas Lietuvos dailininkas. Ðis kûrinys kartu su jo autentiðkais sidabriniais aptaisais èia, papraðius Telðiø vyskupui dr. Jonui Borutai SJ ir Palangos klebonui dr. Algiui Genuèiui, buvo pradëtas restauruoti 2006 m. viduryje. Prikelti paveikslà naujam gyvenimui buvo patikëta apie 40 metø Restauratorë Lietuvos dailës muziejuje restauratore dirbanèiai J. Bilotienei. Ji Lietuvoje daugelio vadinama „Didþiàja Madonø gydytoja“. Tas var- Janë Bilotienë das pelnytas. Per paskutiniuosius 15 metø ji atnaujino daugelá pa- èiø garsiausiø Lietuvos Madonø paveikslø: Vilniaus arkikatedroje saugomà Sapiegø Dievo Motinos, stebuklais garsëjantá Vilniaus DANUTË MUKIENË Auðros Vartø koplyèios paveikslà „Ðvè. Marija Gailestingumo Mo- tina“, taip pat Þemaièiø Kalvarijos bazilikos centrinio altoriaus pa- 2013 m. minësime Þemaièiø krikðto, o 2017 m. – veikslà „Ðvè. Marija su Vaikeliu“, Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Þemaièiø vyskupystës ásteigimo 600 metø jubiliejus. bazilikos didþiojo altoriaus paveikslà „Dievo Motina su Vaikeliu“ ir daugelá kitø vertingø, Lietuvos kultûros paveldo aukso fondui pri- Istorikai vieningai sutaria, kad Þemaièiø krikðtas ir sa- skiriamø senosios tapybos kûriniø. varankiðkos Þemaièiø vyskupystës ásteigimas – reikð- Ðiandien, ávertinant J. Bilotienës praktikà, sukauptà restauruo- mingas posûkis visoje Lietuvos istorijoje. Þemaièiø vys- jant minëtus Madonø paveikslus, jau galima daryti ir kai kurias kupystë svariai prisidëjo puoselëjant Lietuvos valsty- menotyrines iðvadas. Akivaizdu, kad iki paskutiniøjø restauravimø bingumà, saugant lietuviðkàjá identitetà, XX a. pradþio- ne itin iðvaizdûs, meniniu poþiûriu maþaverèiais, neseniai nutapy- je atkuriant Lietuvos valstybæ. tais laikyti Madonø paveikslai (Þemaièiø Kalvarijos bazilikos, Pa- 2008 m. spalio mënesá Vyriausybë patvirtino Þe- langos baþnyèios didþiøjø altoriø ir keletas kitø) yra vertingi neþino- maièiø krikðto ir Þemaièiø vyskupystës ásteigimo jubi- mø, taèiau talentingø XVII, XVIII a. pr. Lietuvos dailininkø kûriniai. liejø minëjimo 2009–2017 metø programà, kurios tiks- Baþnyèia centriniams altoriams nuo seno labai atsakingai parink- las – ne tik tinkamai paminëti jubiliejø, bet ir áamþinti davo paveikslus, juos priþiûrëdavo ir sugebëjo iðsaugoti per didþiau- sias istorines suirutes. Minëti paveikslai yra buvæ ne kartà atnau- svarbiausius su Þemaièiø krikðtu, Þemaièiø vyskupys- jinti, kai kurie pertapyti net po keliolika kartø, todël jø pirmavaiz- tës istorija susijusius objektus. Planuojama parengti ir dþiai, daþniausiai gerokai apgadinti, iki ðiol slëpësi po storu vëles- ágyvendinti rinkodaros bei informacijos priemones, pri- niø uþtapymø sluoksniu. Nuëmus juos, sutvirtinus ðiø paveikslø statanèias ðá svarbø jubiliejø Lietuvos ir pasaulio vi- pirmavaizdþius, jie vël dþiugina savo autentiðku groþiu. suomenei, organizuoti renginius, skirtus jubiliejui pa- minëti. Ketinama atlikti svarbiausiø su Þemaièiø krikð- „PATI DIEVO MOTINA IÐSIRINKO TAVE...“ tu ir Þemaièiø vyskupystës istorija susijusiø objektø ir Savarankiðkai, nors ir talkinant kitø specialybiø restauratoriams – vietos tvarkybos, statybos darbus, árengti vieðàjà in- chemikams, fotografams, technologijø specialistams, – Janei pir- frastruktûrà, kad bûtø sudarytos sàlygos juos lankyti màjà ið tø garsiøjø Lietuvos Madonø teko restauruoti Vilniaus arki- ir paþinti. katedrà puoðianèià „Sapiegø Dievo Motinà“. Moteris atsimeta, kad Rengtis ðiam jubiliejui Telðiø vyskupija pradëjo þy- tàsyk, kai LDM direktorius Romualdas Budrys jos papraðë imtis miai seniau. Vienas ið svarbiausiø uþdaviniø, kurie bu- restauruoti ðá paveikslà (anksèiau ðá kûriná restauravusi Elvyra Lu- vo keliami iki ðiol – iðtyrinëti, suregistruoti kraðto baþ- bienë buvo kà tik iðëjusi á pensijà) ir net atskirà darbo kambará paþadëjo skirti (iki to laiko dirbdavo vienoje patalpoje su grupe kitø nyèiose saugomas meno vertybes ir, jei yra bûtinybë, tapybos restauratoriø), ji iðsigando. Nuëjusi pasiguosti pas kole- jas restauruoti. ges, ið vienos jø iðgirdo: „Dþiaukis, pati Dievo Motina iðsirinko Per keliolika paskutiniøjø metø restauruota nemaþai tave, kad jà gydytum...“ Nuo to laiko ji ir „gydo“ Madonas. garsiausiø, daþnai ir stebuklingais laikomø svarbiau- Ne kam nors kitam, o jai, prieð Popieþiui Jonui Pauliui II 1993 m. siø Þemaitijos baþnyèiø centriniø altoriø paveikslø. Tris atvykstant á Lietuvà, teko atsakomybë restauruoti ir stebuklais gar- ið jø – Þemaièiø Kalvarijos, Ðiluvos ir Palangos – nau- sëjantá Vilniaus Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos jam gyvenimui sugràþino Lietuvos dailës muziejaus Pra- paveikslà. no Gudyno restauravimo centro aukðèiausios katego- Janë iki ðiol prisimena, kaip jaudinosi gavusi ir ðá pavedimà. Ið rijos tapybos restauratorë Janë Bilotienë, kuriai 2009 m. pradþiø atsikalbinëjo, nes buvo ásitikinusi, kad ne jai, paprastai patikëta restauruoti ir stebuklais garsëjantá Lukiðkiø Ðvè. restauratorei, prie jo dirbti, kad tà paveikslà gali liesti nebent tik kokio vienuolio rankos. Vis dëlto teko restauruoti jai ir ne áprastoje, Mergelës Marijos paveikslà. (Nukelta á 62 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 62 KULTÛROS PAVELDAS

restauravimo etapus. Fotografuojant negalëjau dirbti. Taip praeida- vo iðtisi pusdieniai.“1 Restauratoriø darbas toks, kad nuolat reikia bûti susikaupus, o patalpoje, kurioje buvo restauruojamas paveikslas, krikðtydavo vaikus, nuolat zujo þmonës, kurie tai ateidavo, tai iðeidavo, kasdien atsirasdavo smalsuoliø, kurie, praskleidæ uþuolaidà, stebëdavo, kas vyksta toje patalpoje, o kartais, su kiauðiniø ryðeliu ar kuo kitu prisiartinæ prie Janës, imdavo maldauti, kad priimtø atneðtas dova- nas, padëtø jiems susitaikyti su kaimynu, matyt, tikëdami, kad restauratorë gali juos uþtarti prieð Ðvè. Mergelæ Marijà. Darbas buvo ilgas ir sudëtingas: „Pradëjau valyti paveikslà nuo pakraðèiø silpnais tirpikliais. Valësi nesunkiai, nes tai buvo tik sto- ras dulkiø sluoksnis ir suodþiai. Þiûrëdama pro padidinamàjá stiklà, vis ploninau patamsëjusá ir neðvarø lakà. Nuvalius neðvarumus, iðryðkëjo uþtapymai. Labiausiai uþtapytas pasirodë besàs þalias drabuþis. Pavalius giliau, pamaèiau, kad jis pirmiau buvo mëlynas. Kaip tik èia buvo daugiausia tapybos ið- trupëjimø, kurie anksèiau buvo uþpildyti vaðku ir uþtapyti juodais daþais. Valant uþtapymus, daugelyje vietø atsidengë ankstesnis baltas restauracinis gruntas. Paveikslo daþø sluoksná ardë daugiau kaip 2 700 skyluèiø (jas paliko vinys, kuriomis buvo prikaltas aptai- sas ir votai). Nuometas, raudona suknelë, deðinioji veido pusë (anta- kis, akis, skruostas). Taèiau daugiausia pertapomos buvo Marijos rankos. Kaip rodo tapybos skerspjûvio mikroðlifai, jos buvo perta- pytos maþiausiai septynis kartus. Tai daryta nenuëmus aptaiso, todël pirðtai nutapyti trumpesni, plaðtakos atrodë platesnës. Pradë- jus valyti ðiuos uþtapymus, pasirodë, kad kai kurie pirðtai nutapyti dviem centimetrais trumpesni, stengiantis, kad nagai bûtø matyti per metalinio aptaiso iðpjovà. Nuvalius uþtapymus, plaðtakos pasi- darë siauresnës, grakðtesnës, kai kurie pirðtai neþymiai pakeitë kryptá. Rankas sutvarkyti ir buvo sunkiausias restauravimo darbas. Nuvalyti uþtapymus reikëjo labai atsargiai – atskirti daþø sluoksnius, nenuvalyti per daug. Nuvalius paveikslo vaizdà gadinusius uþtapymus, nuvalytas vie- Restauruotas Ðiluvos baþnyèios paveikslas „Dievo Motina su Vaikeliu“ tas kruopðèiai reikëjo retuðuoti ir paveikslui suteikti uþbaigtà vaizdà. su aptaisais. Antano Lukðëno nuotrauka Retuðavau akvarele labai maþu teptuku, lengvai palakuodama. Ne- paprastai trûko laiko. Nebegalëjau galvoti apie jokiø kitø kûriniø res- (Atkelta ið 61 p.) tauravimà. Neturëjau poilsio dienø. Paveikslas nepaprastai traukë, LDM Prano Gudyno restauravimo centro, aplinkoje, o ðalia Auðros net po darbo parëjus pailsëti namo norëdavosi tuoj pat vël prie jo Vartø koplyèios esanèioje patalpëlëje, nes dvasininkai restauravi- gráþti. Sekmadieniais iðklausydavau ðv. Miðias ir vël dirbdavau.“2 Pri- mo metu paveikslo perkelti á kità pastatà neleido. Be to, darbà rei- simindama tà anuomet kasdien jà kausèiusá nerimà Janë sako, kad këjo atlikti labai greitai – per du mënesius. pirmiausia tai buvo baimë, kad gali nepasisekti viskà laiku ir gerai 1997 m. Vilniaus dailës akademijos leidykla spaudai parengë padaryti. Paskutinæ dienà, kai Marija buvo ákelta á savo nuolatinæ vietà, knygà „Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos pa- restauratorë jautësi taip, lyg jà visai jëgos bûtø apleidusios – atsiliepë veikslas“ (sudarytojas Alfredas Ðirmulis). Tarp ðios knygos auto- nuovargis ir visà tà paveikslo restauravimo laikà kaustæs nerimas. Tuo riø, greta þinomø Lietuvoje kultûros tyrinëtojø, muziejininkø – M. Ma- pat metu ji þinojo, kad per toká trumpà laikà padarë viskà, kà galëjo. Ji tuðakaitës, R. Vitkauskienës, A. Bëkðtos, A. Gudzevièiaus – yra ir ásitikinusi, kad Marija bûtø jà nubaudusi, jei bûtø kà nors blogai dariu- J. Bilotienës pavardë. si... „Dabar bûna dienø, kai bûtinai turiu nueiti prie Jos, pasiþiûrëti á Jà, Prisiminusi Vilniaus Auðros Vartø Madonos restauravimà, J. Bi- pamàstyti, pasimelsti. Ir Ji, atrodo, mato mane tarp kitø þmoniø. Kad ir lotienë raðo: „Ið pradþiø aksomine pagalvële nuvaliau dulkes, kaip ten bûtø, að buvau Jos daktarë“, – kalba Janë. iðkrapðèiau neðvarumus, ðiukðles, susikaupusias antroje paveikslo Nuo to laiko jau praëjo nemaþai metø, nemaþai dulkiø ant paveikslo pusëje tarp drobës ir loteliø. Nugarinæ paveikslo pusæ pirmiausia nusëdo – jau reikëtø jas nuvalyti, dar kartà atnaujinti paveikslà. Janë nusiurbiau dulkiø siurbliu, po to ið kiekvieno parketaþo (tokia me- þino, kokie jautrûs tokie kûriniai drëgmei, dulkëms, todël iðgyvena, kai dþiø loteliø konstrukcija, neleidþianti lentø skydui riestis ir trûkinë- pamato, jog koplyèios langas atidarytas, kartais – net lyjant. ti) kampelio distiliuoto vandens tamponais iðvaliau neðvarumus. Virðuje, ypaè deðiniajame kampe, ankstesnio restauravimo metu ÐILUVOS PAVEIKSLO „DIEVO MOTINA ástatytoje lentelëje buvo gausu medþio grauþikø padarytø skyluèiø. SU VAIKELIU“ RESTAURAVIMAS Jas iðdezinfekavau ir po to uþkamðiau. Taip praëjo savaitë. Pa- Ðiluva – viena ið 5 pasaulio vietø, kuriose buvo Baþnyèios pripa- veikslà daug kartø fotografavome, stengdamiesi uþfiksuoti visus KULTÛROS PAVELDAS 63

þinti Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos apsireiðkimai – Ðiluvoje toks apsireiðkimas ávyko anksèiausiai. 1997 m. rugsëjo 7 d. Ðiluvà aplankë popieþius Jonas Paulius II. Miestelis garsëja atlaidais, èia kasdien plûsta maldininkai, ieðkodami sveikatos ir nusiraminimo, norëdami padëkoti Jëzui ir Marijai uþ suteiktas malones. 2003 m. balandþio 30 d. Lietuvos dailës muziejaus iðplatintame informaciniame praneðime apie neþinomo XVII a. pr. Lietuvos dailininko sukurto Ðiluvos paveikslo „Dievo Motina su Vaikeliu“ restauravimo pabaigà buvo raðoma, kad „Máslinga laiko naikinto, þmoniø nemokðiðkai bent penketà kartø uþtapyto ðventojo paveikslo istorija verta knygos. Restauratoriø tyrinëjimai vedë nuo nusivylimo iki didþios nuostabos, nes po cheminiø, fizikiniø, biologiniø tyrimø ir specialistø konsiliumø aiðkëjo deformacijø slëpta aukðta paveikslo meninë vertë ir pirmapradis groþis. Dabar atidengti autentiðki daþø sluoksniai, iðtaisyti brangaus metalo apkaustø reljefai, auk- suotos karûnos, sutvarkyti átrûkimai ir kt.“ Restauruotas Þemaièiø Kalvarijos centrinio altoriaus paveikslas. Anot ðá paveikslà restauravusios J. Bilotienës, pradëdama dar- Nuotraukos ið RKIC archyvo bà, ji jautë tokià pat átampà, kaip ir imdamasi restauruoti Auðros Vartø Ðvè. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslà. Veidas, á kurá daugybë uþtapymø, kûrinys buvo daugelyje vietø apgadintas. ðimtus metø þvelgë minios tikinèiøjø, po restauravimo gerokai pa- Spauda tada raðë, kad paveikslas buvo labai nukentëjæs, o kaip sikeitë. Niekas to nesitikëjo. Kai atveþë, tas paveikslas atrodë men- jis atrodë dar seniau, neaiðku – dokumentai sudegë per baþnyèios kavertis. Ið pradþiø kolegos sakë: „Ne tiek èia daug to darbo: nuva- gaisrà 1896 metais. Pradëjusi valyti sluoksná po sluoksnio, J. Bilo- lysi neðvarumus ir galës vaþiuoti á vietà.“ Bet, pradëjusi atidengti tienë ásitikino, kad Kalvarijos paveikslas daug senesnis, nei many- sluoksnius, restauratorë rado nemaþai autentiðkos tapybos trupi- ta. Atrodo, ðis atradimas pradþiugino dvasiðkius – paveikslas ið niø ir suprato, kad ið to paveikslo dar galima iðtraukti ðá tà graþaus, tiesø galëtø bûti tas, apie kurá kalbama, kad jis esàs stebuklingas. tai, kas dailininko buvo sumanyta ir nutapyta. Tyrimai parodë, koks Tuo tarpu pagal paskutinájá vaizdà jis buvo datuojamas tik kaip buvo tikrasis garsiosios Ðiluvos Dievo Motinos veidas. Pagal rent- XIX-ojo ðimtmeèio – tokio amþiaus jis negalëjo garsëti stebuklais. geno nuotraukà jis gerokai skyrësi nuo to, kurá matydavome prieð „Apaèioje tapyba – juodø juodþiausia, ðios spalvos ne vienas restauravimà. Tvarkydama paveikslà, J. Bilotienë uþtruko daug il- sluoksnis, – pasakoja restauratorë. – Bet Marijos drabuþiai nie- giau, nei buvo ið pradþiø tikëtasi. Kartais restauratoræ pradëdavo kada nebuvo tapyti juodai – daþai galëjo pasikeisti nuo karðèio. net bauginti atsiverianti tiesa, taèiau darbo nemetë ir diena ið die- Matyti, kad gruntas uþteptas ant autentiðkos tapybos, bet jos ten yra nos kantriai triûsë prie paveikslo, suprasdama, kad toks darbas turi likæ maþiausi trupinëliai, – akivaizdu, kad paveikslas smarkiai nu- didelæ prasmæ: „Ðtai valau paveikslà – Marijos nosis ilgëja, bruo- kentëjæs.“3 Rentgeno nuotraukoje sunku buvo áþiûrëti Marijos veidà. þai keièiasi. Kai nusivalë akytë, pasikvieèiau Prano Gudyno restau- Teko tuos likuèius Janei surankioti, teko sutvarkyti ir Marijos ravimo centro direktoræ Jûratæ Senvaitienæ, prieð tai paþadëjusi jai rankas, veidà, Kûdikio kojytæ. Visa tai anksèiau kûriná bandæ res- kai kà parodyti. Kai áëjo, að jai sakau: „Pirma këdæ paruoðiu, kad tauruoti meistrai buvo gerokai apgadinæ. nenugriûtumët“. Nudengiau Marijos paveikslà, o direktorë ir sako: Autentiðkà vaizdà restauratoriams daþnai padeda atstatyti ne tik „Dieve, kokia ji graþi“, – prisimena Janë. daþø mëginiai, rentgeno nuotraukos, taèiau, kaip rodo Janës ir jos kole- J. Senvaitienë visada ðalia Janës, kai jai sunku ir kai ðirdis ið gø patirtis, daþnai ir tai negelbsti, nes vaizdas neiðryðkëja. Sluoksnelis dþiaugsmo ðokinëja, nuolat domisi, kaip vyksta paveikslo restau- po sluoksnelio artëjama prie pirmavaizdþio ir kartu, anot Janës, nuolat ravimo procesas, dþiaugiasi jo pasikeitimais. Tai didþiulë moralinë kamuoja didþiulë baimë, kad autentikos trupinëliø bus rasta per maþai. parama restauratorei. Kas tada? Nutapyti kaip iðmano restauratorius negali. Norëdamas at- 2003 m. geguþës 7 d. restauruotas Ðiluvos paveikslas „Dievo Motina su Vaikeliu“ ið LDM Prano Gudyno restauravimo centro kurti tikràjá vaizdà, jis turi rizikuoti ir eiti iki pabaigos. Tà Janë ir daro. buvo nuveþtas á Ðiluvos bazilikà ir ámontuotas jos didþiajame altoriuje, o 2003 m. gruodþio 26-osios naktá vagys nuo restauruoto KRAUJU VERKIANTI IR paveikslo nuplëðë dvi auksines karûnas, inkrustuotas ávairiaspal- PRAKAITUOJANTI PALANGOS MADONA viais akmenimis, nuplëðë Dievo Motinos papuoðalus. Karûnas res- Panaðiai buvo ir pradëjus restauruoti Palangos baþnyèios cen- tauratoriams teko atkurti. trinio altoriaus paveikslà. Ið karto matësi, kad jis pareikalaus ilgo ir kruopðtaus darbo. 2007 m. vasarà, paþymint Palangos baþnyèios ÞEMAIÈIØ KALVARIJOS MADONOS 100-metá, buvo nutarta á baþnyèià laikinai sugràþinti ið dalies res- ANTRASIS GIMIMAS tauruotà centrinio altoriaus paveikslà (iki to laiko buvo spëta atlikti tik paveikslo technologinius ir istorinius tyrimus, restauruoti aptai- Vienas ið atsakingiausiø J. Bilotienës darbo praktikoje buvo Þe- sais nepridengtas paveikslo vietas ir senuosius paveikslo aptai- maièiø Kalvarijos Madonos – paveikslo „Ðvè. Mergelë Marija su sus, tarp jø ir paauksuotas Ðvè. Mergelës Marijos ir Vaikelio karû- Vaikeliu“ – restauravimas (uþbaigus darbus, paveikslas iðkilmingai á Þemaièiø Kalvarijos bazilikà buvo áneðtas 2005 m. birþelio 30 d.). nas). J. Bilotienë kartu su kitais restauratoriais jubiliejaus dieno- Kai paveikslà atveþë restauruoti, menotyrininkai apie jo meninæ vertæ taip pat nieko daug negalëjo pasakyti, nes pirmavaizdá dengë (Nukelta á 64 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 64 KULTÛROS PAVELDAS

barëlyje ilgai nyku ir tuðèia – tarsi artimo þmogaus bûtø netekusi. Prie tø Madonø, kurios dabar jau restauruotos Ðiluvoje, Þemaièiø Kalvarijoje, kasdien nepalakstysi. Norëdama nusiraminti, Janë tada pasuka á Auðros Vartus – ðis Gailestingosios Motinos paveikslas visada ðalia jos. Kol yra bent vienas neþinomasis, J. Bilotienë, restauruodama kûrinius, atgalios negráþta ir niekada neieðko lengviausiø keliø. Kiek- vienà iðlikusá kûrinio sluoksnelá ji iðstudijuoja, atvërusi já, naujai kartu su kolegomis chemikais, kitø srièiø specialistais restauratoriais ávertina, ir taip centimetras po centimetro, diena po dienos dirba, kol pradeda ryðkëti atskiri autentiðko vaizdo fragmentai, kol jie susiveda á visumà ir sutvirtinti, atnaujinti vël nuðvinta savo pir- mykðte ðviesa. 2006 m. viduryje á Prano Gudyno restauravimo centrà atgabenus Palangos baþnyèios didþiojo altoriaus paveikslà, jis buvo su XX a. ið aliuminio skardos padarytais nevertingais aptaisais. Kiek vëliau èia atsidûrë ir Telðiø vyskupo dr. Jono Boru- tos SJ Palangos baþnyèioje surasti, atsargiai surinkti autentiðkø paveikslo sidabriniø aptaisø fragmentai (tø didesniø ir maþesniø, stipriai deformuotø, laiko, drëgmës ir neðvarumø apgadintø sidabro skardos plokðteliø restauratoriai suskaièiavo net 45). Juos ið naujo „sulipdyti“ á vientisà Ðvè. Mergelës Marijos ir Vaikelio apda- rà su paauksuotomis karûnomis buvo patikëta LDM Prano Gudyno restauravimo centro aukðèiausios kvalifikacijos metalo restaura- toriui Rimvydui Derkinèiui. Greitai paaiðkëjo, kad senieji, ilgà laikà nenaudoti ir anksèiau dël dvasininkø neapsiþiûrëjimo ir menotyri- niø þiniø trûkumo sunykti pasmerkti sidabriniai, ornamentais iðka- linëti, iðgraviruoti aptaisai yra buvæ sukurti talentingo sidabro meistro specialiai XVII a. nutapytam Palangos baþnyèios didþiojo altoriaus Janë Bilotienë prie uþbaigto restauruoti Palangos Ðvè. Mergelës Marijos paveikslui, kurá ëmësi restauruoti J. Bilotienë. Ëmimo á dangø baþnyèios centrinio altoriaus paveikslo. Danutës Mukienës Visà tà laikà, kol Palangos baþnyèios paveikslà kruopðèiai, at- nuotrauka. 2008 m. sakingai tyrinëjo ir centimetras po centimetro kûrinio pirmavaizdá stengësi atkurti restauravimo centre dirbantys chemikai, tapybos (Atkelta ið 63 p.) restauratoriai, kitø srièiø specialistai, be kuriø pagalbos neapsiei- mis pati atlydëjo já á baþnyèià, o po iðkilmiø, ðv. Roko atlaidø vël nama restauruojant tokius reikðmingus sakralinius kultûros pavel- priëmë á savo dirbtuves Vilniuje ir ilgus mënesius prie jo kruopðèiai do objektus, Palangos baþnyèios altoriuje þmonës matë restauruo- dirbo, ne vienà kartà dar savo atradimais nustebindama kolegas jamo paveikslo kopijà. Vaizdas, kuris iðryðkëjo nuëmus daugelá restauratorius ir menotyrininkus. autentiðko paveikslo pertapymo sluoksniø (jø vietomis bûta net iki Per metus papildomai dar buvo atlikta daugybë paveikslo atski- 14), sutvirtinus iðlikusias ir atkûrus sunykusias paveikslo pirma- rø fragmentø cheminiø tyrimø, LDM restauravimo tarybos (pirmi- vaizdþio daleles, gerokai skiriasi nuo to, koks jis buvo iki paveikslo ninkas – LDM direktorius, Palangos garbës pilietis R. Budrys) po- restauravimo. Tamsus, rûstus ir nebyliai á tolá þvelgæs Marijos vei- sëdþiuose ne kartà tartasi dël ávairiø klausimø, iðkilusiø kûrinio das praðviesëjo, nuðvito naujomis spalvomis, Ðvè. Mergelës Ma- restauravimo metu. Á daugelá jø atsakymà, pasitelkus ilgametæ res- rijos skleidþiama akiø ir ðirdies ðiluma. tauratorës patirtá ir intuicijà, talentà, rasti teko paèiai J. Bilotienei. Anksèiau manyta, kad ðis 116 x 90 cm ant drobës nutapytas Anot LDM Prano Gudyno restauravimo centro vedëjos J. Senvaitie- paveikslas, kuris restauratoriams buvo atveþtas gerokai suny- nës, „Lietuvoje yra daug gerø restauratoriø. Janë Bilotienë – drà- kæs, smarkiai paþeistas, net kulkø suvarpytas, ne kartà daugelyje siausia ið jø“. Ta jos dràsa – tai, intuityviai pajautus kûrinio didþiulæ vietø vinimis perkaltas, yra sukurtas dailininko mëgëjo ir ne anks- iðliekamàjà vertæ, sugebëjimas nugalëti nepasitikëjimà. Tà nepa- èiau kaip XIX amþiuje. Atlikus istorinius ir cheminius tyrimus pa- sitikëjimà savo jëgomis jauèia kiekvienas restauratorius, pradëda- aiðkëjo, kad tai XVII a. viduryje (ne anksèiau kaip XVII a. 4 deðimt- mas dirbti prie tokio sakralaus, visuomenei gerai þinomo kûrinio. metá) pagal anuo metu Europoje plitusio stebuklais garsëjanèio J. Bilotienë dirba milimetras po milimetro skindamasi kelià link Bochnios Ðvè. Mergelës Marijos su Vaikeliu paveikslo pavyzdá ta- tikrojo paveikslo paþinimo ir jo pirmavaizdþio sugràþinimo naujam lentingo tapytojo sukurtas paveikslas. Restauravimo metu iðsiaið- gyvenimui. Tai pareikalauja didþiulës nervinës átampos, mënesiø kinta, kad nebëra iðlikusiø Ðvè. Mergelës Marijos karûnà laikanèiø kruopðtaus, alinanèio darbo, kurio metu ji tarsi susigyvena su pa- angeliukø figûrø pirmavaizdþiø, tad juos Janei teko atkurti pagal veiksle atkuriamomis figûromis ir tarsi gyvas jas ásileidþia á savo vëlesnius paveikslo uþtapymus, atsiþvelgiant á senøjø paveikslo gyvenimà ir mintis. Tie paveikslai tampa tarsi jos paèios vaikais, aptaisø dydá ir vietà. Nuëmus uþtapymus nuo Ðvè. Mergelës Ma- todël kiekvienas iðsiskyrimas su jais taip pat sudëtingas... Kai ið- rijos veido paaiðkëjo, kad tai, kaip ir Bochnios Ðvè. Mergelë Ma- veþa uþbaigtà restauruoti Marijos paveikslà, Janei jos darbo kam- rija, krauju aðarojanti ir prakaituojanti Jëzaus Motina. Ant jos de- KULTÛROS PAVELDAS 65

ðiniojo skruosto – keli iðilginiai brûkðniai, virð galvos – aureolë. laiko ásidràsindavo ir muziejaus restauratoriø dirbtuvëliø duris pra- Ðio paveikslo istorinius tyrimus atliko þinoma Lietuvos kultûros verti. Anuo metu restauratoriø muziejuje buvo vos ðeði. Kiek dau- istorikë, sakralinës dailës tyrinëtoja, Kultûros, filosofijos ir meno giau susipaþinusi su jø darbu, paraðë pareiðkimà tuometiniam mu- instituto darbuotoja, Vilniaus dailës akademijos doktorantë Regi- ziejaus direktoriui Pranui Gudynui, kad jà perkeltø dirbti restaurato- manta Stankevièienë. Jos, kaip ir restauratoriø, dirbusiø prie ðio re. Perkëlë. Ið pradþiø ji daugiausia tik stebëdavo, kaip kiti dirba, ir paveikslo, tyrimai buvo paskelbti 2007 m. birþelio 2 d. Palangos atlikdavo ávairius pagalbinius darbus. Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèioje ávykusioje Na o laisvalaikiu su drauge tai á kinà, tai á teatrà nulëkdavo. baþnyèios ðimtmeèiui skirtoje mokslinëje konferencijoje ir ta pro- Greitai ta draugë iðtekëjo. Stebëdama, kokia ji laiminga, ir Janë ga 2007 m. iðleistoje knygoje „Palanga. Ðvè. Mergelës Marijos ëmë apie vestuves màstyti. Kai ji susituokë, su vyru susirado kam- Ëmimo á dangø baþnyèia“. Paveikslo restauravimo metu atlikti pa- barëlá garaþe, apsikuopë já, viduryje pasistatë krosnelæ ir... kurá veikslo tyrimai (tiek istoriniai, tiek ir technologiniai), restauravimo laikà èia jautësi laimingi. Èia juos ir priregistravo, èia ir pirmoji jø eiga 2008 m. vasarà buvo apibendrinti ir R. Stankevièienës studijo- dukra gimë. Kai Bilotø pirmagimio apþiûrëti atëjo apylinkës vaikø je, kurià 2008 m. rugpjûèio pradþioje atskira knygute iðleido Lietu- gydytoja, apsiþvalgë ir iðtarë: „Kambarëlis nedidelis, bûtiniausiø vos dailës muziejus. patogumø nëra, taèiau ðvaru, tvarkinga ir lovà, spintelæ, vaiko lovy- Taip atgimsta garsieji Lietuvos Madonø paveikslai... O viskas, tæ yra kur pasistatyti.“ Taip ir gyveno dar kurá laikà. anot paèios Janës Bilotienës (mergautinë pavardë Kavaliauskaitë), Kiek paaugus mergytei, Janë sugráþo dirbti á muziejø. Èia jos prasidëjo dar vaikystëje. pirmieji ir didieji mokytojai buvo þinomi Lietuvos restauratoriai Ba- lys Pakðtas, Elvyra Olubienë, Birutë Èeponienë, Ona ir Elena Ðmi- gelskytës. Ona Ðmigelskytë jà daugiausia techniniø darbø mokë. TAURAGNØ ÞEMËS DUKRA Jos sesuo Elena, kartà stebëdama, kaip dirba Janë, iðtarë: „Iðtekë- Gimë Janë 1949 m. birþelio 9 d. Utenos rajono Untilgës kaime. jai... O galëjai bûti gera restauratorë...“ Elena buvo baigusi Vilniaus Vis dëlto save ji vadina tauragniðke, nes, bûdama pusantrø metø dailës akademijà. Restauravimui ji atiduodavo visà savo darbingà amþiaus, kartu su tëvais persikëlë gyventi á Tauragnus, dar maþa laikà ir visas jëgas, tad jai buvo sunku ásivaizduoti, kad geru restau- bûdama pamilo jø apylinkes ir iki ðiol jos jai graþiausios... ratoriumi gali bûti ir kitokio likimo þmogus... Ji nuolat tikrindavo, Pieðti Janë pamëgo dar vaikystëje. Ðeimoje nuolat buvo jauèia- kaip dirba jos jaunieji kolegos. mas nepriteklius, tad tëvai ne visada turëdavo ið ko vaikams pieð- Janë labai norëjo bûti panaði á Elenà, kuri jau buvo Ðiluvos Ma- tukø nupirkti, kà jau kalbëti apie daþus. O pieðti norëjosi... Nutaikiu- donà restauravusi, norëjo bûti panaði ir á jos seserá Onà, norëjo bent si progà, mergaitë vis prisigretindavo prie krosnies ir pasirinkdavo ðiek tiek daugiau þiniø ágyti, kad nebûtø gëda prieð garbøjá Balá angliukø, o po to, suradusi popieriaus skiauteliø, smukdavo kur á Pakðtà... Tam reikëjo mokytis. Bûdama dvideðimt penkeriø, 1974 m. kampà ir duodavo valià savo fantazijai. Paaugusi svajojo tapti dai- Vilniuje po darbo, vakarais, pradëjo lankyti keturmetæ dailës mo- lininke. Paprastai kaimo mergaièiukei tai buvo didþiulë ir sunkiai kyklà. Ten nebuvo lengva, kartais paskaitos pasibaigdavo prieð pat ágyvendinama svajonë. Tikslo siekë eidama maþais, taèiau drà- vidurnaktá. Sunkiausia buvo ketvirtame kurse, likus keliems më- siais þingsneliais. Prisimena, kaip, bûdama moksleivë, kelias sa- nesiams iki antrojo kûdikio gimimo, taèiau paskaitas moteris lankë vaites paskui á praktikà atvykusius studentus dailininkus po apylin- iki paskutiniøjø dienø. Na o kai 1977 m. vaikas gimë, mokslus teko kes lakstë – bûtø bet kà atidavusi tada, kad tik galëtø su jais vieto- nutraukti. Dukrytei paaugus, antrà kartà sugráþo á Lietuvos dailës mis pasikeisti. Baigusi vidurinæ, 1967–1968 mokslo metais dirbo muziejaus restauratoriø ðeimà, per tà laikà gerokai iðaugusià ir mokytoja. Studijoms materialinës paramos ið tëvø, kuriø pajamos kasmet vis daugiau kûriniø naujam gyvenimui sugràþinanèià. tuo laiku vis dar buvo labai menkos, ji gauti negalëjo, vis dëlto ryþosi vaþiuoti mokytis á Vilniø. Prisimindama tuos metus, Janë kalba: „Dëkinga tëveliams, kurie davë gyvybæ, dþiaugiuosi, kad RESTAURATORË sveikata iki ðiol nebuvo ko skøstis, na o nepritekliai... Jie kartais Bëgant metams Janei LDM Prano Gudyno restauravimo centre þmogui tik á naudà...“ patikëdavo vis svarbesnes uþduotis. Vienas ið reikðmingiausiø jos Atsidûrusi Vilniuje, ið pradþiø ástojo á tuometinæ 21-àjà Vilniaus darbø yra Atgimimo metais, 1990-aisiais, restauruotas XVIII a. ne- technikos mokyklà. Èia ásigijo sekretorës-stenografës diplomà ir, þinomo Lietuvos dailininko sukurtas Vytauto Didþiojo portretas. Ja- kai prieð skirstymà á darbovietes suþinojo, kad yra viena laisva në já uþbaigë restauruoti spalio mënesá, Vytauto Didþiojo mirties vieta Lietuvos dailës muziejuje, auklëtojai pasakë: „Veskite mane á 560-øjø metiniø iðvakarëse. Metiniø proga Trakuose buvo laiko- muziejø“. Mokytojai bandë jà atkalbëti, nes muziejus jaunajai spe- mos ðv. Miðios, Kauno Vytauto Didþiojo universitete rinkosi 1930 m. cialistei negalëjo paskirti nei gyvenamojo ploto, nei pakenèiamo gimæ Vytautai. Vilniuje tàsyk vyko iðkilmingas minëjimas. Jo daly- atlyginimo, ið kurio ji Vilniuje prasimaitintø ir butukà iðsinuomotø. viai pirmieji turëjo galimybæ susipaþinti su restauruotu paveikslu. Na, o jei neturi buto, negali prisiregistruoti Vilniuje, nëra tau ir jokiø Na o restauravus Chodkevièiø rûmus ir èia pradëjus veikti Vilniaus socialiniø garantijø, susirgus net gydyti niekas nesiims. paveikslø galerijai, paveikslas buvo perkeltas á muziejaus nuolati- Janë, kuriai tuo metu buvo dvideðimt vieneri, laikësi savo ir næ ekspozicijà, vëliau – á LDM Taikomosios dailës muziejø, kur nuëjo dirbti á muziejø. Pirmaisiais mënesiais gaudavo po 65 rublius buvo rengiamos parodos atkuriamiems Lietuvos Didþiosios Kuni- atlyginimo, o nakvynei vietos susirasdavo tai pas draugus, tai ko- gaikðtystës valdovø rûmams. kiame statybininkø bendrabutyje. Klajoklës gyvenimas tæsësi me- Kartu su T. Blaþiûniene ir A. Vaineikiu J. Bilotienei yra tekæ res- tus, antrus... Per tà laikà muziejuje ji tapo sava. Kiek padirbusi (Nukelta á 66 p.) sekretore, ëmë talkinti rinkiniø saugotojai, o turëdama laisvesnio

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 66 KULTÛROS PAVELDAS

(Atkelta ið 65 p.) parodos atnaujinimui restauravo neþinomo XVII a. italø dailininko paveikslà „Abraomo auka“. Teko jai restauruoti ir XVII a. olandø tauruoti Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje saugomà tapytojo paveikslà „Keleiviai“, 1873 m. Marinos Fernand Joseph M. K. Èiurlionio 1909 m. Lietuviø „Rûtos“ draugijos scenai nutapytà Bern nutapytà paveikslà „Rytmetys prie Mozerio“, keletà Sofijos uþuolaidà (beveik 15 kv. metrø drobë, kûrinys átrauktas á M. K. Èiur- Veiverytës kûriniø, Alberto Viðèiûno paveikslà „Nakties virpesiai“. lionio darbø katalogus). Ðiam darbui M. K. Èiurlionis buvo sukûræs Janë dirba. Kasdien, kantriai, atsidëjusi, pasitelkusi visà savo keletà eskizø. Specialiai tam, kad padarytø ðià scenos uþdangà, intuicijà, patirtá, restauratorës talentà. Ja èia, muziejuje, pasitiki- buvo atvykæs su þmona Sofija á Vilniø, èias dirbo apie dvi savaites. ma. Ta mokykla, kurià Janë iðëjo, pastaraisiais metais restauruo- Tada uþuolaida buvo pakabinta Vilniaus Gedimino prospekte buvu- dama vertingiausius meno kûrinius, neákainojama. Bene iðkalbin- sioje nuolatinëje „Rûtos“ salës scenoje, o vëliau pateko á M. K. Èiur- giausiai apie jos pasiektà profesiná meistriðkumà kalba tai, kad jos lionio dailës muziejaus fondus. Ilgà laikà kûrinys nebuvo ekspo- darbà aukðtai vertina kolegos: 2003 m. Lietuvos Respublikos Res- nuojamas – gulëjo susuktas ant metalinio strypo. Restauratoriams tauratoriø sàjunga Janæ Bilotienæ uþ dviejø gotikiniø XV a. altoriaus teko atsakingas darbas. Jie pasirûpino, kad scenos uþdanga vël ðoniniø sparnø – „Ðvenèiausioji Marija“ ir „Ðv. Jonas evangelis- dþiugintø aká. tas“ – konservavimà ir meniná restauravimà (restauravo kartu su Kalbëdama apie paskutiniais metais restauruotus garsiuosius Algimantu Vaineikiu) pripaþino geriausia 2002 m. restauratoriø dar- Madonø paveikslus, Janë iðtaria: „Imdamasi restauruoti tokius pa- bø konkurse (kilnojamøjø kultûros vertybiø grupë). Kitø metø pra- veikslus kaip Auðros Vartø Marija, Ðiluvos Dievo motina, Þemaièiø dþioje ji tos paèios Restauratoriø sàjungos buvo pripaþinta 2003 m. Kalvarijos ar Sapiegø Madona arkikatedroje, jauèiu didþiulæ atsa- konkurso nugalëtoja uþ 2003 m. pradþioje uþbaigtà restauruoti jau komybæ prieð visus þmones. Kai kûrinys po restauravimo keliauja minëtà 1786 m. vainikuotà Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos bazili- á muziejaus fondus, tokios didelës átampos nëra. Su tais paveiks- kos paveikslà „Dievo Motina su Vaikeliu“. lais, kuriems þmonës meldþiasi, daug sudëtingiau.“ Dirbti tik dël to, Ðiluvos Madonos restauravimas jos gyvenime yra vienas ið kad bûtø padaryta, ði restauratorë negali. Moteris atsimena, su reikðmingiausiø darbo etapø. Uþbaigus já, Kauno arkivyskupas met- kokiu didþiuliu nerimu, atsakomybe restauravo Dþiovanio Dal Monte ropolitas Sigitas Tamkevièius SJ jai pats asmeniðkai áteikë Padë- sukurtà Vilniaus vyskupo Povilo Alðëniðkio portretà, neþinomo kos raðtà, kuriame yra tokie þodþiai: „Visø Kauno arkivyskupijos XVIII a. lietuviø dailininko nutapytà ðv. Pranciðkaus Ksavero portre- kunigø bei tikinèiøjø vardu nuoðirdþiai dëkoju Jums uþ rûpestingà tà, keletà Pranciðkaus Smuglevièiaus sukurtø apaðtalø paveikslø, darbà, restauruojant stebuklingàjá Ðiluvos Dievo Motinos paveiks- kurie saugomi Vilniaus arkikatedroje, bei paveikslà „Persø pasiun- là, kuris jau nuo seno iðreiðkia Dievo Motinos globà mûsø ðaliai, tiniai pas Maroko karaliø“, K. Rusecko garsiàjà „Pjovëjà“ ir ne vis ið naujo pakylanèiam naujam viltingesniam gyvenimui. maþiau þinomà jo paveikslà „Lietuvaitë su verbomis“. Tarp Janës Naujai á Ðiluvà atvykstanèiø maldininkø akims suspindæs pa- paskutiniaisiais metais restauruotø kûriniø yra ir XV a. neþinomo veikslas liudys taip pat ir Jûsø pastangas. Uþ ðá darbà Jûs esate prancûzø dailininko nutapytas paveikslas „Ðvè. Mergelë Marija“, verta paties didþiausio pripaþinimo.“ Ðá raðtà, kaip ir daugelá kitø, Jacopo Negretti (Palma il Giovane) „Kristaus apraudojimas nuë- gautø uþ panaðius darbus, Janë itin brangina. mus nuo kryþiaus“, Kornelio Maku „Natiurmortas su citrinomis“, Jos akyse uþaugo jau dvi restauratoriø kartos. Tarp jø – ir buvæs neþinomo monogramisto „L. O.“ 1678 m. sukurtas „Cerera su paly- LDM Prano Gudyno restauravimo centro vedëjas, Lietuvos Res- da“, neþinomo lietuviø dailininko nutapytas Jurgio Chreptavièiaus publikos kultûros ministras Arûnas Bëkðta, kuris Lietuvos Respub- portretas, K. Alchimavièiaus paveikslas „Senas malûnas“, XVI a. likos kultûros ministerijos Padëkos raðtu jà 1997 m. apdovanojo uþ neþinomo tapytojo sukurtas paveikslas „Ðvè. Mergelë Marija su gerà darbà LDM Prano Gudyno restauravimo centro 50-ies metø Vaikeliu“ ið Senøjø Trakø, bei Ðiauliø „Auðros“ muziejaus rinkiniuo- jubiliejaus proga ir 2000 m. uþ nuopelnus restauruojant Lietuvos se saugomas XVIII a. suveriamas altorëlis. Nemaþai jos restauruo- kultûros vertybes. Ði ministerija jos darbà garbës raðtu ávertino ir tø darbø buvo eksponuojama LDM Taikomosios dailës muziejuje 1989 m. uþ Vilniaus katedros restauravimà. keturis metus veikusioje parodoje „Krikðèionybë Lietuvos mene“, Turi Janë ir Latvijos kultûros ministerijos Padëkos raðtà – já tarp jø – ir keletas ikonø, Lietuvos vyskupø Jokûbo Plichtos, Igno 1987 m. parsiveþë ið Latvijoje surengtos parodos „Kultûros pavel- Jokûbo Masalskio, Kazimiero Cieciðovskio, Stanislovo Kiðkos por- do restauravimas tarybiniame Pabaltijyje“. tretai. Ji su grupe kitø savo kolegø restauravo ir Vilniaus arkikated- Na o 2007 m. Janë Bilotienë uþ nuopelnus restauruojant muziejines roje kabanèius didelio formato Constantino Villani paveikslus. vertybes buvo apdovanota Vyriausybës kultûros ir meno premija. Restauruojant kurá nors itin svarbø kûriná, daþniausiai, susiklos- Ðiandien J. Bilotienë ne tik pati restauruoja, bet jau ir kitus moko èius atitinkamoms objektyvioms aplinkybëms (Lietuvos dailës mu- ðio darbo paslapèiø. Janë þino, kad ta gyvenimo ir restauratoriaus ziejuje artëjant vienai ar kitai reikðmingai parodai ar rengiantis darbo akademija, kurià ji iðëjo, jokiu diplomu neávertinama ir ne atnaujinti ekspozicijas jo padaliniuose), tenka padëti ir kolegoms. kiekvienam duota tokià akademijà baigti. Ji stengiasi iki smulkme- Trukdo tai ar ne jos darbinëje ir kûrybinëje biografijoje svarbiausiø nø perprasti savo darbà, nuolat savarankiðkai mokosi, studijuoja kûriniø restauravimo procesui, anot paèios Janës, sunku ir pasaky- kitø darbus. Ji stengiasi, dirba atsakingai ir jai sekasi. Tai akivaizdu ti. Pertraukos kartais ir reikalingos, kad galëtum naujai paþvelgti á ir muziejaus vadovams, menotyrininkams. Pastarieji ðiandien J. Bi- pradëtà darbà, kritiðkai já ávertinti, apmàstyti tai, kas padaryta ir kà lotienës darbus, restauruotus paveikslus jau tyrinëja, apibendrina reikëtø dar atlikti. ir jos sukauptà darbo praktikà siûlo taikyti ne tik Lietuvoje, bet ir Ðtai ir restauruodama Palangos baþnyèios centrinio altoriaus uþsienyje. paveikslà „Ðvè. Mergelë Marija su Vaikeliu“ ji dar dirbo ir prie kitø Janë brangina ir tuos padëkos raðtus, ir kolegø pasitikëjimà, ir kûriniø – atstatomiems LDK valdovø rûmams ásigytø eksponatø KULTÛROS PAVELDAS 67

visa, kà jai ðiame gyvenime teko patirti. Sakoma, kad tikras kûri- nys gimsta tik kanèioje. Janei restauruojamus kûrinius naujam gyvenimui prikelti visus tuos metus teko ne tik nerimaujant dël to, kaip pavyks atlikti vienà ar kità darbà, bet ir nuolat jauèiant atsako- mybæ uþ savo vaikus, anûkus, kuriø turi net 9. Viena ið dukterø, sirgusi sunkia diabeto forma, prieð keletà metø mirë. Likimas taip susiklostë, kad jos maþametá sûnelá toliau tenka auginti Janei. O kur dar visas pulkas – net 8! – vienas nuo kito ûgiu maþai tesiski- rianèiø anûkëliø kitos dukters, kuriai likimas taip pat pasiuntë didþiulius iðbandymus, namuose. Jiems taip pat nuolat tenka padë- ti. Daugelis tokios naðtos neatlaikytø, o Janë, kalbëdama apie tai, tik atsidûsta ir iðtaria: „Kaip yra, taip, matyt, ir reikia. Likimas taip jau lëmë, kad turiu pakentëti. Kai vargas spaudþia, þmogus tarsi apsiðlifuoji, iðsivalai ir tai tau paèiam augti padeda. Kai paþásti tikràjá vargà, pamatai tikros nelaimës veidà, þmogus pradedi keistis, norisi labiau kitiems padëti, norisi, kad þmonës daþniau ðypso- tøsi, bûtø nuoðirdesni, natûralesni, malonesni vieni kitiems.“ Janë, apsistumdþiusi tuos savo vargus ir negandas, kartais dar suranda laiko ir kurti. „Labai mëgstu marginti kiauðinius vaðku“, – Madonø paveikslø restauratorë Janë Bilotienë. Danutës Mukienës atvirumo valandëlæ iðtaria ji. Moteris dar ir tapo – ne vienas jos nuotrauka. 2008 m. sukurtas paveikslas puoðia artimiausiø draugø, giminaièiø namus. Uþsisvajojusi apie kûrybà, Janë iðtaria: „Kai sulauksiu pensijos ir LITERATÛRA: nebedirbsiu, tada tikrai ágyvendinsiu savo vaikystës svajonæ. Nu- 1. Bilotienë Janë, „Buvau Jos ,,daktarë“, Dienovidis (priedas Vilniaus vaþiuosiu uþ miesto ir tapysiu þolæ: smulkiausius lapelius, þiede- balsas), 1995 m. birþelio 30 d. lius, smilgas. Jos tokios tylios ir graþios... Noriu eskizuoti, tapyti. 2. Þemaitytë Agnë, ,,M. K. Èiurlionis be uþmarðties dulkiø“, Respublika Anksèiau daþniausiai kurdavau peizaþus. Na o po to, kai pradëjau (priedas Kultûra), 1995 m. rugpjûèio 10 d., p. 15. restauruoti Madonas, ðirdis labiau linksta prie portretø – tapant 3. Dailidaitë Daiva, „Auðros Vartø Dievo Motina“, Dienovidis (priedas juos norisi atskleisti þmogaus vidiná groþá. Restauruodama Mado- Vilniaus balsas), 1998 m. kovo 13 d. 4. Kulvietienë Eglë, „Janë – Madonø daktarë“, Saulëgràþa, 1999 m. nø veidus supratau, kiek paveiksle yra svarbus kiekvienas taðke- birþelio 22 d., p. 1, 4. lis, kiekvienas spalvos niuansas...“ 5. Ilgakojytë Elena, „Madonø gydytoja“, Tikros istorijos (rubrika Na o gyvenime, darbe Janei svarbiausia – þmonës, tie, kurie Iðpaþintis), 2002 birþelis, p. 4–5. ðalia. Moteris jais pasitiki ir myli juos, nors yra ir savo kailiu paju- 6. Mikðionienë Rûta, „Ðiluvos Madona jau nusivalë ðimtmeèiø makiaþo tusi, kad visokiø jø bûna – kartais gali sulaukti geluonies ir ið to, ðydà“, Lietuvos rytas (priedas Mûzø malûnas), 2002 m. rugsëjo 3 d. kuriam ilgà laikà save be jokiø iðskaièiavimø dalinai. 7. „Ðiluvos altorius nuðvito pirmapradþiu groþiu“, Lietuvos rytas, Darbe Janë visada apsupta kolegø. Vieni ið didþiausiø jos pagal- 2003 m. rugpjûèio 4 d. bininkø – fotografai: Vilma Ðileikienë, Jovita Ambrozaitytë, Antanas 8. Stankevièienë Aistë, „Tikrasis stebuklo veidas – kitoks“, Laikas, 2003 m. gruodþio 26 d., p. 17. Lukðënas. Jø darytose nuotraukose uþfiksuojama visa paveikslø 9. Stankevièienë Regimanta, „Naujas þvilgsnis á Ðiluvos Ðvè. Mergelës restauravimo eiga, svarbiausi pasikeitimai. Marijos gimimo bazilikos stebuklingojo paveikslo istorijà“, Literatûra ir Janei visada padeda ir biologë Irena Bubinienë. Ðiltai restaurato- menas, 2004 m. kovo 19 d., p. 19. rë prisimena ir bendradarbiavimà su dideliu savo darbo þinovu 10. Knieþaitë Milda, „Per ðimtmeèiø sluoksnius – prie tikrojo Madonos metalo restauratoriumi Jonu Kaupiu. Puikus pavyzdys darbe jai yra veido“, Lietuvos þinios (rubrika Þmonës), 2007 m. balandþio 7 d., p. 21. ir Alfonsas Gudzevièius. Anot Janinos, stebëdamas, kaip jis restau- 11. Senvaitienë Jûratë, „Restauruotas Þemaièiø Kalvarijos Madonos ruoja medá, net kvapà sulaikai. Visada nuoðirdus, pasiryþæs iðtiesti paveikslas“, Literatûra ir menas, 2005 m. liepos 8 d., p. 9. pagalbos rankà, patarimø nesigailintis tapybos restauratorius Al- 12. Stankevièienë Regimanta, „Restauruojamas Palangos baþnyèios paveikslas „Ðvè. Mergelë Marija su Vaikeliu“, Literatûra ir menas, 2007 m. gimantas Vaineikis. Daugelá metø Janei nuoðirdþiai talkindavo rent- liepos 20 d., p. 9, 15. genologas Rapolas Vedrickas. Daliai Panavaitei moteris dëkinga 13. Liauðkienë Birutë, „Ðvytinti Madona sugráþta á Palangà“, Lietuvos uþ kvalifikuotai padaromus mikroðlifus, Jurgai Bagdzevièienei – uþ þinios (rubrika Kultûra & Menas), 2007 m. rugpjûèio 17 d., p. 16. pagalbà nustatant naudotø daþø amþiø. Nuoðirdþiai dëkinga ji ir 14. Ziabkus Alvydas, „Madona sugràþinta baþnyèios ðimtmeèiui“, Lie- daugeliui kitø kolegø, kurie visada pasirengæ sunkià valandà vie- tuvos rytas, 2007 m. rugpjûèio 17 d., p. 18. nas kitam padëti, suprasti. Restauruodama paveikslus, Janë daþnai klauso radijo. Baigian- 1 Bilotienë Janë, „Buvau jos „daktarë“, Dienovidis (priedas Vilniaus balsas), tis mûsø pokalbiui, ji iðtaria: „Ðiandien girdëjau, kaip diktorë pasa- 1995 m. birþelio 30 d. 2 Ten pat. kë Marijos þodþius: „Darykite viskà, kà liepia mano sûnus...“ Þmo- 3 Stankevièienë Aistë, „Tikrasis stebuklo veidas – kitoks“, Laikas, 2003 m. nës neturëtø tø þodþiø uþmirðti. gruodþio 26 d.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 68 ÞEMAITIU KALBA

plunksnas plieðîtë, vo daugiausç – pri kalvarata siedietë. Lioub verptë ë dëinuoms. Pri mûsa tarnaujëntë vaikë vës lioub praðîtë: „Anuoprieli, prabrauk lënû, jau paskotëni koudieli sopeðiau.“ Mona vaikîstie dar tabibova mada vërðotënius drabuþius siûdin- tëis ið nomûs austa mëla: mëlo muðtus kailënokus, vîrëðkus prën- èius (ðvarkus), kelnës. Vo ëð lënëniu audeklu lioub siûtë patalînë, abrûsus. Ëð nuðokëniu siûlu lioub austë audeklus pavalkams, mai- ðams. Mamunelë bova pagrindënë verpiejë. Tuos mûsa muotrëðku darbðtës ronkas ër medënës staklës, pastatîtas truobuos galë, tâs laikâs bova geriausë tekstilës pabrëkâ. Tuos muotrëðkas ë lënus, avis augëna, ë siûlus verpë, audeklus audë. Sokuos anuos ë dëina, ë nakti – ligo tuo pasakuo aple Sigutë; sunkç tâs laikâs dërba þmuonis. Perkelënë patalînë tumet dâ nebova maduo. Tik kolkuoza laikâs, ka þmuonis batoriejë tik 60 aru þemës, nieks sava arûs (pasuodîbë- niûs sklîpeliûs) tû lënû nebaugëna, vuo ë nebnuoriejuom tû nomë- niu patalîniu – jau vën diel sunkë anû skalbëma. Atsëmëno, kâp

Leonardas Tuleikis. „Pilka diena“. 1992 m. 73 x 92, aliejus, drobë þëimuoms prûdë, eketë prasëkërtosi, tou nomënë patalînë Mama lioub skalautë; këik anâ tumet ronkas lioub ðaltë! Atsëmëno ë tou, kâp lioub ana tas ronkas þëimuos laikë vës i viedra so karðto von- dënio imerktë, vo ëðtraukosi viel skalaus ër anuos nu ðaltë viel MAMUNELË mielënas palëks. Këik soðëls, ka tas patalînës unt priskolpta so koltoviems lioub plaktë. Ak, tëi brongë vaikîstës rodëns ë þëimuos vakarâ! Atsësiesi pri BALSIENË JERUONIMA peèiaus. Deg ognelë, veèerë verd: a ta kroupînë, a grocë (perliniu kroupu), a markînë, a kleckînë. Vo Mamunelë, krasë i ðtolpa atrie- mosi, pri kalvarata verp. Að, pamuokas paruoðosi, pri peèiaus ont soulalio atsësiedosi, ont mûralë kampa degont Nr. 5 ar Nr. 10 lëm- 2009 metu sausë 13 dëina soejë 50 metu kâp mërë mona Ma- pelç so cëlëndrio, lioubo siovënietë so lonkelio a kuokë audekla munelë. Atsëmëno paskotënës anuos gîvenëma valondas: „douk, kertelës, a puodëðkelës. pëlk, douk, pëlk“. Kad ër këik Mama badavë, kad ër këik pîlë vësuo- Îvakaruojos lioub prasëdietë gëismës. Mama përmo balso lioub kius „antastmanus“, „teokedrinus“, nabëðgelbiejë – oþðluopa. Pri- pajimtë, Mamunelë ontars. Þënuomâs lioubo pritartë ër að. Sesou, baigë anou ëlgus metus konkënusi sluopë. skosdama rîtuojaus dëinâ bolvës, tçp pat, tik tievs, vîdams vërvës Mîliejau að anon sava vaikîstie, tebmîlo ë dabar, vës, atsëmëno- ar taisîdams pavalkus, lioub tîlietë, nes nadrîsa isëterptë i muotrëð- si anou, maldelë sokalbo. Ë kâp nemîliesi, je mes vësas trîs sese- ku gëismës. rëlës, anuos skreitelie ëðsoupoutas, ëðdainioutas, oþauguom. Lëka Vakarâs përmiausç lioubam pradietë gëiduotë Karunka, paskiau – mona atsëmënëmûs anuos balsos, veida bruoþâ, dailës ronkas, „Marija Magdalena“, tuoliau – gëismës aple ðv. Jorgi, ðv. Darata, i senuovëðkë þemaitëðkë apriedâ: apsëmuovosi medëniems klum- korën bovës isëmîliejës karalios, nes ana bovosi dëdlç graþi, bet peliems, apsëvëlkosi nu aprumba raukta ëlga sëjuona, dâ palituova Darata bovosi pasiaukuojosi Dievou ë karaliaus meilë atmetosi. arba bliuska, balta koskëlelë. Vësumet ana lioub bûtë so kvartûge- Tumet karalios oþpîkës ë lëipës Darata oþvestë ont stëklû ðokiu ër lio, je þëima, – so kailënelçs, nes mûsa truobelës lioub bûtë viesës, ont galû gala isakës gîva ont lauþo sodegintë. Tuos gëismëlës lig vo senam þmuogou reikiejë tuos ðëlomuos. Lëka atmintie anuos pat ðç dëinâ dâ neoþmërðau. senuovëðkë þuodç, pamuokîmâ, sektas pasakas, dainioutas luop- Rîtâs metâs lioubam gëiduotë „Sveika Auðra, þvaigþdie ðvëisi“, ðënës, gëiduotas gëismelës. „Dievë, vo Dievë, ðtai ëð mëiga kelio“ ër kt. Vës atsëmëno anou dërbontë. Je pavasaris a vasara – darþûs Kaliedënës gëismelës beatsëmëno tik vëina punktieli: sokloposi (kapliu tâs laikâs raviejëmou, musiet, netoriejë). Je ðëi- „Jau pradiejë mona kuojë skaudietë, napjûtë a jevapjûtë, vës so greblio po pëivas ar vasaruojaus laukûs Jau nebgalio so tamstuoms, bruolelç, biegtë, po raþeinas – lioub griebtë, ka ni varpelë viejçs nenoçtom. Nogi Juonâ, nogi kelkis, Anâ baisë atruodë përmëijç koukuoza metâ. Lioub sakîtë: „Kap Stëprë lazda nosëtverki, matuzuolç.“ Matuzuolios bovës kaþkuoks senû laikû vëinuos dëi- Vo bieki paskou.“ nuos þmuogos, katros bûk tai ëð vërbû tvuora tvierës, vëino þuodio, Tus þuodius rçk tçp soprastë: vësë tor grçtâ skobietë pri prakar- bovës baisç netvarkings, nepraktëðks þmuogus, tingënîs ër tik ligo telës pasveikintë gëmusi Kûdikieli Jezo. ðç dëina gîvenous þmuogos. Vakarâs, jau po gëismiû, Mamunelç lioub pradietë mums pasa- Vo rodëni lioub siedietë darþë, pragëjëni kvartûga oþsënierosi, kuotë sava gîvenëma istuorëjës (tas anâ patëka): kâp, bûdama vos pri sorautû boruoku krûvû dëcënëni pëili pasëjiemosi, lioub grouþîtë aðtouniuolëkas metieliu, atëtekiejë i tou ûki, kâp èe toriejosi nokar- boruokus. Dëcëns – stombos pëilis, skërts boruokams pjaustîtë. ðintë keturis karðintius: sava ouðvius (vîra tievus) ër dâ maþûsiûs No vo ëlgâs rodëns a þëimuos vakarâs ana lioub vëlnas paðîtë, truobuos galûs gîvenusi vîra diedë ër anuo patë (vîra diedëna). Vës ÞEMAITIU KALBA 69

lioub prisëmintë ër kâp anuos patiuos vîrs pënkis kartus smertio Verpdama Mamunelë lioub prisëmintë ë vësus sava sosiedus. vadavuos, kâp anam, karðtçs sergant, nu kuoju skûra ejusi, kâp Lioub sakîtë: „Atsëbodosi soskaièiavau jau 20 merusiu sosiedu... nagënës nokrëtosës, kâp par vëina savaitë tris sava sûnelius (trijû, Lioub sakîtë: „Oþautû – do, Sakoutiû – do, Prebiû – do“, ër tçpt pënkiû ër septîniû metu) toriejosi palaiduotë, kâp, ontram sûneliou tuoliau. Ka kou sakîs aple mërusius þmuonis, vësumet pridies þuo- ont lëntuos esont, priejës maþâsis vaikielis ër sakous: „Mamunelë, dieli „nabaðtëks“: matolelës nabaðtëkë, tetolelë nabaðtëks. mon gerklelë skaud“, vo Mamunelë, tou ëðgërdosi, kriuokdama Kartâs verpdama lioub ë patarëmu pabertë. Ana lioub sakîtë, ka soðokusi: „Ne, Pondëivaliau, palëk mon bënt tou maþouji vâka, ta muotrëðka nator tomsç darîtëis, nator bûtë „va, va“ (soprask, ligo jau ë tuo nebtoriesio.“ kuoki varna, tomsç apsëdariosi, ka rçk strajîtëis). Musintâs diel Tçp ë bova: ontra dëina ë paskotënis sûnielis numërës; tuokës tuo, ka vîrou bûtom maluonç i sava graþë patë veizietëis. Ana pati bjaurës bovosës tuos smaugû (musiet, difterëjës) lëgas. Pasakuo- vësumet lioub bûtë ðvarç apsëdariosi, ont galvuos – balta koskële- jë, kâp tumet par aðaras akis ëðkriuokosi (senatvie vësâ sëlpnâ lë, kvartûgielis – ðvëisos. Anâ patëka klumpelç. Lioub sakîtë, ka bematë). Pasakuojë ë kâp po koriuo laika gëmosës mergelës, vo klumpës kuojuoms îr ðëltiau, kuojës nadriekst. paskou, ka gëmë mona tievs, tâ Mesëjuoðo pavadënë – jau tëik Tçp pat lioub sakîtë, ka narçk vîrou vësû piningû atëdoutë, ka rçk dþiaugies, ka bûs kam ûki paveldietë. Rçk soprastë, ka Mesëjuo- torietë nu turgaus atlëkusiu, ka ë nedëdëliû savû santaupieliu. Pa- ðis, ligo kuoks ëðganîtuos, nomams palëktë, nomû kriokis. sakuojë, kâp vëina karta nomûs kaþkuo dëdlç prireikë piningû. Anuos Pasakuojë, ka sava vîra dëdlç gailiejuos. Sakë: „Mërë tievâ, se- vîrs, mona Papunielis, nebþënuojë ni kon badarîtë. Tumet Mamune- serîs – kriuokiau, mërë vâkâ – kriuokiau, vo ka mërë vîrs – vësus lë ër iðtraukë gniotolieli sotaupîtu piningû. Papuneliou ë akîs pra- galus padariau, ka ni so taronkio pro truobuos doris nebitëlpau, nes ðvëisiejosës. Vës prontavuojës (klausëniejës), kâp ana galiejosi nu tuo ðërdëis skausma ër rûpesniu neþënuojau, nie kor çno, nie kou tëik sotaupîtë. Tas nuors torietë atsarguos ne vësumet i nauda lioub darau, tad ë tou taronki patvartie lioubo oþmërðtë palëktë.“ iðçtë. Atsëmëno, jau mergiuotë bovau, ka Mamunelë pasëjiemë Ka mërë vîrs, vësë ûkë rûpesnç ont Maunelës oþgolë. Vîrs mërë medinë dieþelë, atsësieda ont krasç pri peèiaus, kor degë ognelë, par patë naujuosës jaujës statîba, solaukës vos 61 metu omþiaus. pajiemë ëð tuos dieþelës novertiejosius carënius piningus ë îmetë Þanuotuosiuoms mergâtiems dâ ne vësas dalis bova ëðmuokietas i ogni. Lig tuo laika valdë lioub sakîtë, ka carienës Jekaterinos ër dâ sûnâ lëka. Vëinam ëð anû jau bova laiks þanîtëis, këts jau irgi piningâ îr aukso padangtë, ka nepraþûs. Atsëmëno, kâp tumët vei- meilës omþiaus. Mamunelë lioub sakîtë: „Iðejë i vakarieli grajîtë, ziejau i anuos veida, ognëis apðvëista, ër i soèiauptas lûpas. Mu- vo mon – pëilis ðërdie; kad tik kou tën neëðkriesto. Tas maþâsis – sintâs ana tou valondelë galvuojë, këik prakaita bova nubraukta, ðpuosu prijiedës. Vëina karta vakarelie, ðuokont, joukâs puolicinin- këik dëinû nogara laukûs lenkta, kol bova tëi puopërënç sokrapðtîtë, kou nu galvuos keporë numetë. Tas i teisma pasëdevë – oþ pareigû- ër... ðe tau. Keities laikâ ë daug kam tçp ëðëjë. Vës par ton baimë – na varda paþemënëma. Paskiau ejë gadîtëis. Tâs laikâs vaikç va- nepalëktë ba roblë, ba atstokas. kareliûs diel mergû ërgi lioub muðtëis, bet mona tievs so bruolio i Lioub sakîtë, ka rçk stuoruotëis dërbtë, ka tingëniou nie pats muðtînës nelioub veltis – je kas nuors lioub pradietë erzeliuotëis, Pondëivalis nepadies, neatneð i skreita. Ë ana pati bova baisç darbð- apsësoks ër – i nomus. Muotinâ – baimës! ti. Lioub sakîtë: „Stasiûnë, að dërbo tau, to dërbk vâkams. Ordëna- Jaunîstë îr jaunîstë. Tas maþâsis tou laiko isëmîliejë sosiedu rëjës najemo, vësoku jums palëikto.“ somdënë mergelë. Nuors ër biedna vâks bovosi, Mamunelë lëiposi Ana mumis mîliejë, mes – anon. Mama stuoruojies geriesni þanîtëis, nes bovës rçkals. Diedë tuos mergelës nasëkratë – ons kousnieli anâ pakëðtë, a tâ kiauðënieli so svëisto, a tâ pagal ga- anou dëdlç mîliejë. lëmîbës dounas i smetona pavëlga, a dâ kou nors geresnë pakëð – Mamunelë sava karðatç torietus maþûsius galus atëdevë kon tou tarpo tories. Vedvë so seserë irgi nuoriejuov anâ pasëgerin- maþâjem sûnou – mona diedç. Anodo so tou somdënë mergelë, ka të. Atsëmëno, kâp vëina vasara privieriev ont smëlgu ëðsërpusiu jau apsëþanëjë, dëdlç sotarë: „Ka gëiduojë, gëiduojë abodo, ka dai- þemougiu ë neðiev mamunelç, dþiaugdamuos, ka anâ bûs skanç. niava, dainiava abodo,“ – lioub sakîtë Mamunelë. Bet teiðgîvena Mamunelë dëdlç mîliejë mona Mama. Jau sëlpna babova, ka anodo kaþkas aple 10 metu. Ana, maþâ sërgosi, grçtâ mërë. Diedë Mamâ atsëdiekavuodama pasakë: „To mon kap sûnos, to mon kap ejë ëð pruota par anuos budînë, oþkrëtës ont anuos, baubë ligo doktie“. Atsëmëno, kâp diedë, soklopës pri anuos luovas, mërtëis kuoks jautis. Atsëmëno ër að dâ tas laiduotovës. Atsëmëno, ka ta patalë golëntës, atsëklaupës ont kieliu atsëpraðë kriuokdams oþ diedëna ëð pradiû bova pagoldîta ont lëntuos, kol padërba graba vësas gîvenëmë padarîtas ðërdskaudës. (tâs laikâs vësus nabaðtëkus lioub po përmo pagoldîtë ont lëntuos). Mamunelë, ka bova dâ gîva, lioub klaustë: „Ar atçsi ont mona Vo këta rîta, ka diedëna jau toriejë veþtë laiduotë, anou pamatiau kapa, a atnieði gielieliu?“. Atçto, atneðo ë lonkîsio lig pat sava gîve- jau grabë. Tas idiejëms i graba mon, vâkou, ruodies ligo ka þmuo- nëma gala, kol tik mona akelës ðvëis ë kuojelës neð, sava Mamu- gos apsëvëlktom so palito ë pasëruoðtom ëðçtë ëð nomû. nelës ë Papunelë kapieli (gol anodo po vëino krîþio), ë sava tievû Anodoms përmâsis vâks (mergelë) mërë, dâ maþa bûdama. Pu kapelius. diedënas mërtëis lëka anodoms trijû mëtu sûnielis. Ons oþaugës Verpdama Mamunelë dâ lioub pasakuotë aple veselës, koriuos noskënda þvejuodams, bûdams 50 metu omþiaus. pagal tû laikû papruotius lioub vîktë vësa savaitë. Ðvëntë lioub bûtë Mamunelë, ka ër dëdlç nuoriejë torietë sava kampa, bet ka nabi- ne tik namams, gëmënç, bet ë vësëms sosiedams. Atruoda, ka par bova kor, tâ gîvenuom karto dëdliûsiûs truobuos galûs. Anuos bo- veselë duovënû jaunëisiems nelioub doutë, tik atçdamë lioub atsë- vëms lioub dëdlç oþpëldîtë mûsa ðeimuos gîvenëma, vësëms so neðtë a tâ kumpi, a tâ þousi, sûri – tëkslç naþënau kou. Lioub anou lioub bûtë dëdlç jaukç. Diel tuo ë tëi atsëmënëmâ aple anou pasakuotë, ka kuoþna jaunamartë teriejosi muokietë siûtë ëð marð- tuokëi ðvëisë lig pat ðiuol. (Nukelta á 70 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 70 ÞEMAITIU KALBA

(Atkelta ið 69 p.) Ë tçp tuoliau. riejë tvërta tëkiejëma ë lioub sakîtë: Vo këta atsëmëno tuokë: „Maþtëkç, kuo bëjuoties, ëð Dieva ronku konë audekla vîrëðkas kelnës ë baltënius. „Nuorio mëiga, nuorio mëiga, niekor napabiegsët.“ Ka jau pradiejë Ma- Bova ë daina: Natorio kor geltë, munelë nemëga vargintë, ana po tris roþon- „Je namuoki kelniu siûtë, Aukðtâ – mosës, þemâ – blosas, èius lioub ëðkalbietë. Nareikiejë mona bûtë.“ Ont suolelio këitâ, Ë lëka atsëmënëmûs ta mûsa Mamune- Mamunelë toriejë gera balsa, tâ lioub çtë Oþ peèeliou bûtom vëita, lë so balto koskëlelë, so ðvëisçs kailënelçs, par budînës gëiduodama. Tumet, këik atmë- Bet tën obags mëigta.“ lëka atsëmënëmûs tas brongos mûsa ðei- no, atejos pas nabaðtëka, tuojau lioub sies- Vësû tû dainû, katras Mamunelë mums mos kuors, jaukë vakarâ pri þëbalënës lem- të oþ stala, pasëjims kantièkas ë gëiduos. pridainiava, negalio èe ë sotalpintë. Torio pelës, mamas verdama veèerë, peèiou de- Pri mërosë nieks nasërokava, kap ka î dabâ, këtor sosëraðiosi vësas, katras atsëmëniau. gonti ugnelë, mamunelës dodenous balsos, ë nalaukë, kol atçs mozëkontâ. Atçs sosie- Dar atsëmëjo, ka Mamunelë, këik kartu vës kou nors besëkrapðtous tievâlis. dës, sosies oþ stala ë gëiduos vësuokës gëis- lioub çtë i lauka, tëik kartu lioub pamërkîtë Mamunelë mërë sulaukosi 85 a 86 metu melës. përðta i pri duru staktas bovusi prikabinta amþiaus – 1959 metu sausë 13 dëina. Oþ Îr istrëgosi i mona atminti vëins gëismies pakunka (maþa muolëni dobënieli) so ðven- anuos geroma, oþ pamaldoma tego Dievs punktelis: to vondënio ë parsëþëgnuotë. Bova tëkra ka- anâ soteik omþëna dþiaugsma ë laimë Don- „Naapkënt vîrs muoterëis, talëkë. Toriejë rodus tretininkës drabuþius, gou par omþiu amþius. Vaikâ tievû sava, mosiet Prancëðkuonu ordëna, so balto raið- Skobënuosi kû greitiau telio, lioub kalbietë „bruostva“ (tretininkams Idietë i graba.“ skërtus puoterus). Ka mërë, radau abruoz- Mamunçlës gëiduota gëismelë Mamunelë ne vën tik gëiduojë, bet muo- dieli, ëð tuo ë soþënuojau, ka Mamunelë bo- kiejë ë vësuokiû dainieliu, luopðëniu. va istuojosi i blaivîbës draugëjë. Neso niku- Atsëmëno, kâp ana, çdama par troba, met matosi, ka kumet nuors laðieli ðnapðës GËISMÇLE APLE ÐV. DARATA lioub oþtrauktë: ëðgerto. Ë grabë goliejë so sava rodâs treti- „Að ëðdainiavau vësas dainelës, ninkës drabuþçs. Anuos sûnâ tuokë gëlë të- Bova ðvënta Darata, Tik vëinuos nedainavau.“ kiejëma i Dieva nepariemë. Bova ðvënta Darata, Vo ë tuos luopðënës, ër aple zuiki, ër ap- Atsëmëno, kâp Mama monës so seserë Pabaþnuojë þîvata, le brëidi, ër nelioub nuorietë ëðleistë i ðuokius, vo Ma- Pabaþnuojë þîvata. „Mëk, mëk, nabëjuok, patalalçs apsëk- munelë vedvë vësumet lioub oþsëstuotë: luok. „Tatâ jau, tego çt vâkâ i toncio.“ Je Mamu- Èiuon karalios gnievuojë, Patalelç poukû, këik mergelç joukû. nelë leid, ta ë mama nelioub besëspîriuotë. Èiuon karalius gnievuojë, Ana sorëðta stuojuos, Puodoðkelë pluona, pasëdiek sëjuona. Atsëmëno, kâp kara laiko bova: liektovâ Ana sorëðta stuojuos. Druobolelë siaura ë ta pati kiaura. kauk, tankâ plento dþerþg, vo rçk çtë karviu Mëk, mëk, nabëjuok..“ pakeltë. Mama tëik bëjë, vo Mamunelë to- Lëipë stëklos sokoltë, Lëipë stëklos sokoltë Ër Darata ontvestë, Ër Darata ontvestë.

Ont tû stëklû mindama, Ont tû stëklû mindama, Kuojës sava ruonëjë, Ðvënta krauji iðlëjë.

Lëipë ogni sokortë, Lëipë ogni sokortë, Ër Darata ontvestë, Ër Darata ontvestë.

I ton ogni eidama, I ton ogni eidama, Dar graþesnë raduosi, Dar graþesnë raduosi.

Tarptautënemë folkluora festivalie „Baltica 2008“ koncertoun bûrielis Akademënë jaunima korporacëjës „Samogitia“ folkluora ansamblë „Virvîtë“ dainininku ÞEMAITIU KALBA 71

Naguonîkis – neiðsidirbinëk Nakosuok – neragink Þemaitëðkë þuodç ër Nakoðink – neimk Namajeèîk – netrukdyk Namëtosi – nieko nelaukiant, skubiai Nalëmëntavuok – nesibark garsiai ëðsëreiðkëmâ Narûguok – nepyk Nasëèîdîk – nesityèiok Nasëkruokiuokët – nesierzeliuokit Þuodç îr ëðgërstë ëð Macienës Petruonelës, gëmosës 1872 m. Kadâtiu Nasëkuolîk – nesigirk kaimë (Plungës rajuons), Macienës Stanislavas, gëmosës 1912 m. Re- Nasësprëèîk – nesispyriok, nesiginèyk ketës kaimë (Kretinguos rajuons) ër këtû mona ðeimuos nariû. Oþraðë Nasëðastîk – neiðlaidauk Nasprëèiuokis – nesiprieðink Balsienë Jeruonima, gëmosi Astëikiu kaimë. Nastruoðîk – neskubink Naðpetna – nebloga Akmëstrënë – kambarinë Karnuolis – vandeningas griovys, átekan- Natorio okatas – nenoriu, neturiu ûpo Akoret – kaip tik tis á upelá Natrëvuojo – neturiu jëgø Ak to, neprieteliau – ak tu, nevidone Keiguo, lermou – garsiai rëkauja Natrëvuoþîk – neskubink Ak to, parða ðmuotë – ak tu, neklauþada Kerðâ margâ – kur kliuvo kur nekliuvo, Navaksiek – nebark Aldarëjë – didelë, erdvi (pvz., troba) retkarèiais Navalno – negalima, nuodëmë Altaracëjë – didelis iðgyvenimas Ketorës posaktainës – pûras, t. y. dau- Navierîk – netikëk Altaravuojës – neranda sau vietos giau kaip vienas centneris Nazajuok – nesitrankyk, nesivalkiok pa- Apladâ – dideli þemës plotai Klëmbaris – durø sklàstis kiemiais Apsëbrûstë – apsitvarkyti troboje Klëmka – durø rankena Nazaugsuok – nestoviniuok Apsëèîstîk – apsiðvarink Kluoniuojous – lenkiuos Naznuoèëj – nereiðkia Apsëdarîk – apsirenk Koska – didelë, ðilta austa skara Nazvuoga – gëda Apsëguobk – apsiriðk galvà Koskelë – skara Naþièlîva – ðykðti, nelinkinti gero Apsëþîgioutë – apsiliuobti, paðerti gyvulius Kuodalis – medinis puodas su àselëmis, Nëk – blogai atsiliepia apie þmogø Apvadaluojë – blogai iðvalë skirtas nuskustoms bulvëms laikyti Nieka naznuoèëj – nieko nepadeda, nie- Atlakink – greit atneðk Kuokëi èe trunkâ – kokie èia vaistai ko nereiðkia Atsablîvâ – atskirai, ypatingai Kuoðtovis – skuduriukas indams Nosëdarîk – nusirenk Atstonkâ – atsargai Laidars – aptvaras kiaulëms prie tvartø Nutajîk – nuramink Batvënç – gyvuliniai runkeliai Lakats – skuduras grindims plauti Nasëzlastiek – nepyk Ba palëtëkas – be pasididþiavimo Lazarets – ligoninë Nugëiðtë zlasti – iðlieti pyktá Bërðtvas – berþynai Lëpðni – ðvelni Nu mâra metu – labai seniai Blazgatëj – neðvankiai kalba Lëþë – medinis árankis kepti paruoðtai Okatlîvç – noriai Bouþë – svarstyklës duonai po krosnimi paðauti Ontsëgrçbiau – netyèia radau Brontë – nusistebëjimas Lig panagotiu – labai Ont nuovës ded – visaip þemina Ciels loits – didelis gabalas Liorbis – nesuprantantis, iðtiþæs Ont puomietës – mintinai Èiderstva – tyèia Lonktis – árankis audeklui austi Orvs – 15 cm ilgio medinis árankis siû- Èierèikâ – degtukai Maèîs – padës (pvz., pasveikti) lams vyti Èîstâ – ðvariai Majednç – keistai Oþgînë – uþdraudë Èîstâ napaslenk – labai tingi Mastovâ – árankis audeklui austi Paèëmiero – kaip tik Dzieguorios – laikrodis Mazginis kreþis – krepðys bulvëms Pakaðtavuok – paragauk Ëðdreþiejë – nenorom davë, ðykðtëjo Maþtëtelë – nedidelë Pakaruotë – nubausti Ëðklomuoèîk – iðaiðkink Medpadç – klumpës su medþio padais ir Pakavuok rindili – paslëpk puodà Ëðlëiþç – tarpupirðèiai odiniu virðumi Pakavuok vâka – priþiûrëk vaikà Ëðmëstë – iðsimaitinti Mieklëno – átariu, viliuosi Palituovs – apystorë virðutinë palaidinukë Ëðrëndavuojë – iðnuomojo Mitri – vikri Pamierkavuok – paragauk, pamatuok Ëðsëraðkaþëjosi, ëðsëvëgadëjosi, eðsët- Mongën – per daug reikalauja Papaltis – pievos pakalnë reðënosi, ëðsëvalëniejosi – soti, gerai Muorînas – neðtuvai mirusiam Pasëruodavuotë – pasikalbëti pailsëjusi, aptingusi Mûralis – viryklës virðus Pasërokoutë – pasikalbëti Ëðruoþîk – iðaiðkink Naapsëveþo – ðlykðèiuosi Pasëstuoruok – pasirûpink Glomþou – lamdo, maigo Naatsëvuoþëjo – nesiryþtu Pasëstruoðîk – pasiskubink Garèios – talpos matas (apie 3 litrø me- Naèiestës – nelaimë, negarbë Pasmuokavuok – paragauk dinis indas grûdams) Nabtrëvuojo – nebeturiu jëgø Patiemëjau – atkreipiau dëmesá Iekelë – árankis linams braukti Naëðdreþiejë – galëjo, bet nepadëjo ar Pavalkënis – apatinis sijonas Isëliostëjë – ásiðëlo, ásiþaidë nedavë Prakiûtuojau – pratûnojau, ilgai laukiau Izëza – áprato daþnai kà nors daryti Nadouk patuoka – piktavaliðkai nepatark Pabuovîk vâka – paþaisk su vaiku Jau akys padierosës – jau akys sergan- Naëðponskënë – paprasta, nelabai ma- Pakeravuok – pasaugok èio þmogaus dinga Pakolas maiðielis – pagyrûnas Karklës – vartai ið ilgø mediniø karèiø Neëðmësio – neiðsimaitinsiu. Pakuolîk – pagirk tarp kiemo ir þardienos Naitruopëjo – nepataikau (Nukelta i 72 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2009 / 1 72

(Atkelta ið 71 p.) Ðlebelë so geskelë – nuo krûtinës kirpta Moltëns – flanelë ir paraukta suknelë Pragëjës – linø atliekø siûlø, vadinamø Palieciavuok – paaukok Ðliedalës – rogutës nuðukomis, audinys, skirtas maiðams ar Paliek – pabëk greitai Ðliedës – rogës darbo prijuostëms Palîkiek – palik ir kitam arba kitam kartui Ðoplieda – spintos apatinis stalèiaus, ei- Sëlkâ – ðilkai Paokatîk – paragink nantis per vizà skintos plotá Somplieðënis – lininiø siûlø audeklas, Paoltë – paraginti, paliepti Ðtarkos, ðtîvs – stiprus, pajëgus skirtas paklodëms, vyriðkiems baltiniams, Parmaruona ðmuots – su nuoskauda pa- Tekiels – galàstuvas merginø darbo suknelëms ar apatiniams rû- sakytas atsiliepimas uþ nederamà kokio Taronkis – ið karklø pintas indas (pana- bams nors asmens elgesá ðus á kubilà) ðienui dëti Ðtapelis – graþiai krentantis medvilninis, Paskarþîsio – pasiûsiu Terîþkis – tiek to, kaip iðmanai taèiau besiraukðlëjantis audinys, skirtas Pasëciekavîk, patiemîk – atkreipk dëmesá Toncios – ðokis suknelëms Psëokatëjau – uþsinorëjau Torielka – lëkðtë Þiorþets, krëpþiorþets – plonas, perma- Pasmuoþîk – paskanink Torms – kalëjimas tomas audinys, skirtas iðeiginëms sukne- Patieðyk – atleisk, paguosk Trëkuojâtis – pakabinamas puodas lëms Pavuoþuotë – pagalvoti Tûbâ – veltiniai Paþîèiuok – paskolink Vadala – nusivalkiojæs þmogus SAVAITËS DËINAS Paþlegtavuojau – buvo galimybë, bet ne- Varaunç – sandariai Panedielis – pirmadienis padariau Vëinmuolënë – apkûni figûra Oternîks – antradienis Ponèekas – kojinës Vëðtatraukis – dienos metu uþeinantis Sereda – treèiadienis Posëktainë – svorio matas (apie 25 kg), saldus miegas Ketvergs – ketvirtadienis medinis indas grûdams Vëlkðnos – drëgnas Petnînèë – penktadienis Posiauþniogo – per liemená. Vierîk, navierëjo – tikëk, netikiu Sobata – ðeðtadienis Potra – sriuba Vîtovâ – árankis audeklui austi Nedielës dëina – sekmadienis Prabliokau – praalkau Vo kon baznuoèîs – kà bepadës Prabuoèîk – priimk nors ir nelabai patin- Zalietninkâ – pirðliai ka arba atleisk Zalietas – pirðlybos BAÞNÎÈIUO Prisëdamëjau – soèiai prisivalgiau Zaras – jau greitai Abruozdçlis – paveikslëlis Prisëkërtau – soèiai prisivalgiau Þëèkas – mezginiai paklodëms Apiera – auka Prisëtvatëjau – soèiai prisivalgiau Zuoslans – suolas Apieravuotë – aukoti Prontavuotë – tardyti Þardëina – aptvaras gyvuliams Bruosta – apsiþadëti poteriai Pruova – teismas Þëkës – kojinës Buobnînèë – senø moterëliø suolas Pruovuotëis – vaikðèioti po teismus, by- Þekrîðç – kaspinëliai kojinëms prilaikyti Cudaunâ – stebuklingai linëtis Èîstios – skaistykla Puonevalë – per prievartà LËGÛ PAVADËNËMÂ Klapèioks – vaikas, patarnaujantis miðioms Ratunka – pagalba Blosënç – tymai Kontapalis – speciali pakyla karstui Rëktingâ – stipriai Karðtç – ðiltinë Kruotkas – Dievo stalas Rokundâ – reikalai Sluopë – dusulys, plauèiø liga Kuozelnînèë – sakykla Rëktingâ – stipriai Smaugas – laringitas, difteritas, kita ko- Nasûdîk – neteisk Rokðmîþë – nusistebëjimas (prieþodis) kia nors gerklës liga Pabaþni – dievobaiminga Ruoda – kalba Sobëndeðris – hemorojus Ruonîèë – þemës riba Pakûta – atgaila Ðbëèboks – nenuorama Pazvanâ – varpø skambinimas mirusia- Sgadna – reikalinga MÛSA TIEVÂ jam Pekla – pragaras Skarbâ – pinigai Papunçlis, papunielis – tëvas Pëliuorios – Baþnyèios atrama viduje (12 Skarbs – turtas Mamunë, mamunelë – motina pilioriø simbolizuoja 12 apaðtalø) Skalas – árankis audeklui austi Tetalçlis, tetalielis – Bobelis, senelis Prikluods – pamokslas Skëbënë – skiedrelë prakurui Motolelë – moèiutë Pruoèka – baþnytiniø rûbø skalbëja Skëits – árankis audeklui austi Matolelës nabaðtëkë – mirusi moèiutë Sèastlîvs smërtis – laiminga mirtis Skleinîèë – stiklinë Tetolelë nabaðtëks – miræs senelis. Skuotertë – staltiesë Slûgavuotë – tarnauti Smërdë, kerasins – þibalas Spaviednîèë – klausykla Soglënciavuotë – apretuoti milo audeklà AUDEKLU PAVADËNËMÂ Spadninèënis pavalkënis – apatinis bal- Sokegþdës – nesveikas, iðsiderinæs Batistinë koskelë – plona, lengva skarelë tas rauktas sijonas, iðeiginis Sovënèiavuojë – sutuokë baþnyèioje Dëmkâ – darbiniams virðutiniams rû- Spaviednë – iðpaþintis So statënio – labai pilna bams skirtas audinys (panaðus á dþinsiná Stuons – luomas So sgakomo, abrednç – apsèiai, uþtektinai audiná) Sûds Dieva – Dievo teismas Spuotkielis – lëkðtelë po puoduku Kartûns, perkelis – plona drobelë, skirta Vëðkas – baþnyèios antras aukðtas – prie Starungënë – stora, neðvelni medþiaga suknelëms ar patalynei vargonø Stuotkâ – indai Krëpkartûnis – plonas audinys, skirtas Vargamëstra – vargonininkas Sudmenë – sàþinë prijuostëms ir suknelëms Tajemnîèë – paslaptis Suoda – kaimas Mëls – vilnonis namø darbo audinys, skir- Traicë – Trejybë Sviebelç – degtukai tas virðutiniams rûbams Zvanîtë – skambinti