35 / Genovaitė Jacėnaitė
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
þemëþemë2009/1 (62) ÞEMAIÈIØ Lenkimai (Skuodo r.) Paminklas Simonui Daukantui. Skulptorius Regimantas Midvikis, Leonardas Tuleikis. „Vilniaus motyvas“. 1973 m., aliejus, drobë, 150 x 115 architektas Adomas Skiesgilas Leonardas Tuleikis. „Angelas“. 2002 m., aliejus, kartonas, 105 x 86 Kretinga: grafø Tiðkevièiø koplyèia. Projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmannas. D. Mukienës nuotrauka Leonardas Tuleikis. „Mergaitës ir gëlës“. 1994 m., aliejus, drobë, 65 x 50 „Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamasÞEMAITIJOJE: leidinys Prenumerata priimama VÁ „Lietuvos paðtas“ skyriuose. Kaina ketvirèiui (be pristatymo mokesèio) – 4 Lt. Leidinio indeksas – 5100. Istorija Leonardas Tuleikis. „Ið legendos“. 1971 m., aliejus, kartonas, 70 x 50 Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnaloÞmonës „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Lankytinos vietos Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC) VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317 Tel. / faksas (8~5) 261 9670. Mob. tel. 8 687 47550. El. paðto adresas [email protected] Ámonës identifikacijos kodas – 300037489 Sàskaitos numeris LT657300010086726101 AB Bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000 Ið kairës: koplytstulpis Sedos ????? baþnyèios ðventoriuje; paminklas þuvusiems 1944 m. spalio 7 d. Sedos kautynëse (??? m., skulptorius ????), paminklas Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. D A I L Ë M U Z I E J A I P A V E L D A S L I T E R A T Û R A I S T O R I J A K A L B A þemë ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2009/1(62) 2 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Þemaitija Lietuvos tûkstantmeèio kelyje 3–4 / KAZIMIERAS PRUÐINSKAS. Halièo Voluinës sutartis ir Vykintas 5–9, 29 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Þemaitija: skaièiai, datos, faktai 10–13 / DONATAS TYTUVA. Kraþiø kolegija 13 / ALBINAS MINGËLA. Simono Daukanto bibliofilø klubui – 25 14–25 / EUGENIJA TAMARA ARNASTAUSKIENË. Dvideðimt metø po Vil- niaus þemaièiø kultûros draugijos vëliava 26–27 / IPOLITAS PETROÐIUS. Liaudies muzikos ir dainø kelyje p. 2 28 / POVILAS SAUDARGAS. „3 PLIUS“: graþûs darbai ir siekiai 28–29 / VIRGINIJA IR GINTARAS KONÈIAI. Þlibinuose ir Plungëje 30–31 / JURGA PALANGYTË. Sveèiuose pas Leonardà Tuleiká 32–33 / ALBINAS MINGËLA. Nuolatinës kûrybingumo kaitos kelyje 34, 36–37 / GENOVAITË JACËNAITË. Studentiðkos vasaros prisiminimai 35 / Genovaitë Jacënaitë p. 5–9, 29 38–39 / DANGUOLË ÞELVYTË. Kazys Varnelis 40–42 / POVILAS SABALIAUSKAS. (Ne)eilinis namas Didþiojoje gatvëje 43 / Vytautas Ignas 44–45 / EUGENIJUS ZABITIS. Neþinomi Gedimino palikuonys 46–49 / ZITA DARGAITË. Medaliuose – tûkstantmeèio Lietuva 50 / 1932-ieji: Þemaièiø muziejaus „Alka“ gimimas 50–53 / LIUCIJA SNARSKIENË. Prano Genio „Atminimø“ knygelë ir filoso- fas, raðytojas Vydûnas 51 / Pranas Genys (1902–1952) 52 / Vydûnas 54–58 / LIUCIJA SNARSKIENË. Petras Snarskis (1905–1981) 59–60 / NEVERAUSKS JÛZAPS. Nagarbas kalns 61–67 / DANUTË MUKIENË. Atgimstanèios Madonos. Restauratorë Janë Bilotienë 68–70 / BALSIENË JERUONIMA. Mamunelë p. 38–42 71–72 / Þemaitëðkë þuodç, ëðsëreiðkëmâ REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAITÇ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA LIETOVUOS TÛKSTONTMETË Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë. KELIE“. Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, El. p. [email protected]. Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: http://www.samogit.lt. Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA Þornals prenumeroujems. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, FONDS. Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë. 2 ISTORIJA ÞEMAITIJA LIETUVOS TÛKSTANTMEÈIO KELYJE Baltø gentys XI a. Gintauto Zabielos sudarytas þemëlapis GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS èiau dirbamø laukø. Piliakalniai tuo metu tapo atskirø ðeimø pilimis Þalvarinë segë. IX–X a. Lietuvos arba bendruomeniø slëptuvëmis. I–II a. sandûroje nemaþai buvo ir nacionalinis muziejus toliau nuo piliø ásikûrusiø gyvenvieèiø (kaimø). Tuo laikotarpiu for- mavosi baltø gimininës bendruomenës. Mûsø eros pirmojo tûks- Kas vyko iki XIII a. pradþios? tantmeèio pradþioje gyventojus vis daþniau vienijo ne giminystës, o þemës, teritoriniai ryðiai. Baltø gyvenimas tuo laiku buvo gana uþdaras, ryðiai su kaimy- Þiniø apie Þemaitijos ir visos Lietuvos prieðistorinius laikus ra- nais silpni. Kiek labiau plëtota tik prekyba – buvo ásiveþami metalo ðytiniuose ðaltiniuose yra iðlikæ maþai. Kas tuo metu ðiose teritori- dirbiniai, o iðveþamas gintaras, kailiai. jose vyko, kokie þmonës gyveno, daugiausia suþinome ið archeo- Spëjama, kad baltai raðytiniuose ðaltiniuose galëjo bûti pradëti loginiø tyrinëjimø. Nemaþai þiniø suteikia ir kalbininkai, ypaè tyri- minëti apie 450-uosius metus (Herodotas raðo apie ðiaurinius skitø nëjantys vandens telkiniø vardus. kaimynus budinus (Boudinoi) ir neurus (Neuroi). Manoma, kad neurai Prieð XVIII–XVI tûkstantmeèiø pr. Kr. ið mûsø gyvenamøjø terito- buvo rytiniai baltai). rijø atsitraukus ledynams, oras èia palaipsniui pradëjo ðilti, tundrà Didþiojo tautø kraustymosi laikotarpiu II–VIII a. dabartinëje Lietuvos pakeitë miðkai, ir, kaip raðo Zigmantas Kiaupa „Lietuvos valstybës teritorijoje gyvenæ þmonës, anot Z. Kiaupos, „buvo tarsi pasaulio istorijoje“ (Vilnius: Baltos lankos, 2006, p. 15), per kelis tûkstant- pakraðtyje“. Antikos laikais jie skyrësi nuo graikø ar romënø, buvo meèius susidarë istoriniø laikø gamtinës sàlygos, tinkamos ja- barbarai, viduramþiais juos nuo krikðèioniðkojo pasaulio skyrë pa- vams, ðakniavaisiams, linams auginti. gonybë. XII a. baltai ir jø ðiauriniai kaimynai, finougrø gentys (ly- Pirmieji þmonës Lietuvos teritorijoje ásikûrë apie XVI tûkstant- biai, estai), vieninteliai Europoje liko pagonys ir savaime turëjo metá pr. Kr., kai èia augo tundra. Jie pradëjo kurtis upiø, átekanèiø á tapti krikðto misijø objektu. Tuo pradëjo rûpintis tiek krikðèionybës Baltijà, pietryèiuose – Priegliaus, Nemuno, Ventos, Lielupës, Dau- sklaidos centrai – popieþius ir Bizantija, tiek ir naujakrikðtai kaimy- guvos upynuose. Tai buvo klajokliai medþiotojai ir þvejai. Nuolat nai. Ðie turëjo ir kitø interesø: prisijungti þemiø, gauti duokliø. gyventi þmonës èia pradëjo apie X tûkstantmetá pr. Kr. Jie augino Lietuvos vardas pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas naminius gyvulius, dirbo þemæ. Istorikø tyrimai rodo, kad ðie þmonës pasakojant apie 1009 m. vykusià Brunono misijà, kurios tikslas nebuvo dabartinëse lietuviø þemëse gyvenusiø baltø protëviai. buvo pagoniðkame baltø kraðte platinti krikðèionybæ. XI a. pradþios Apie 3000–2500 m. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje ásikûrë þmonës, kronikoje – Kvedlinburgo Ðv. Servacijaus vienuolyno analuose – priskiriami virvelinës keramikos kultûrai. Tuo laikotarpiu Europinë- raðoma: „1009 metais Ðventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, je dalyje ásigalëjo indoeuropieèiø prokalbë, indoeuropieèiai pradëjo arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktais savo tapimo vienuoliu me- skaidytis á etninius darinius, atsirado baltø. Nustatyta, jog baltiðki tais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagoniø nuþudytas su 18 saviðkiø vietovardþiai (daugiausia vandenvardþiai) yra paplitæ þemëse tarp kovo 9 dienà, nukeliavo á dangø.“ Vyslos þemupio ir Volgos bei Dniepro aukðtupiø, tarp Dauguvos ir Antrà kartà Lietuva raðytiniuose ðaltiniuose paminëta apibûdinant Pripetës. 1040 m. vykusá Kijevo Rusios valdovo Jaroslavo þygá á Lietuvà. Gyvenimas mûsø kraðtuose pradëjo greitai keistis apie 1800– Pirmieji lietuviø þygiai á Rusijà raðytiniuose ðaltiniuose minimi 1600 m. pr. Kr., èia pasirodþius þalvariniams dirbiniams. nuo 1162 metø. Baltai kûrësi gyvenvietëse. Daugëjant kontaktø su kaimynais, Antrojo mûsø eros tûkstantmeèio pradþioje, anot Z. Kiaupos, jie buvo priversti rûpintis savo saugumu – pradëjo statyti átvirtintas „baltø gentys, tarp jø ir lietuviai, vis labiau ásitraukë á regiono poli- gyvenvietes. Jas daþniausiai ákurdavo ant kalvø (piliakalniuose). tinius procesus. [...] Iki XIII a. lietuviø vardø raðytiniuose ðaltiniuo- V–VIII a. padaugëjo papiliø gyvenvieèiø, kurios buvo statomos ar- se neaptinkame.“ ISTORIJA 3 HALIÈO-VOLUINËS SUTARTIS IR VYKINTAS Ið kairës: Durbës istorijos liudininkai ir paminklas Vykintui Tveruose KAZIMIERAS PRUÐINSKAS (Rietavo savivaldybë). Nuotraukos ið RKIC archyvo Halièo-Voluinës sutartis sudaryta 1219 metais. Jà su Halièo ku- niøjø kunigaikðèiø pirmasis áraðytas Þivinbutas. Po jo minimas Daujo- nigaikðèiu pasiraðë 21 lietuviø kunigaikðtis (5 vyresnieji ir 16 eili- tas su broliu Vilikaila bei Dausprungas su broliu Mindaugu. Spëjama, niø), tarp kuriø paminëti ir du Þemaièiø (Þemaitijos). Seniausios kad Þivinbutas buvo dviejø ankstesniø Lietuvos valdovø brolis. Pami- þinios apie ðià sutartá pateikiamos Hipatijaus metraðtyje. Tai nëti ir Deltuvos, Ruðkavièiø, Bulevièiø giminiø kunigaikðèiai. XII–XIII a. baþnytine slavø kalba paraðytas Pietø Rusios met- Istorikas Tomas Baranauskas 2000 m. „Vagos“ iðleistoje kny- raðtis (Halièo-Voluinës didþiøjø kunigaikðèiø Cholmo ir Voluinës goje „Lietuvos valstybës iðtakos“ (Vilnius, 2000) raðo, kad „vienas Vladimiro dvaruose sudarytas trijø Pietø Rusioje raðytø metraðèiø ið svarbiausiø ðaltiniø Lietuvos valstybës susidarymui tirti yra Vo- sàvadas (kiekviename ið tø trijø metraðèiø yra pateiktas ávairiø luinës (Hipatijaus) metraðtis, apraðantis ávykius iki 1290 m.“ ankstesniø metraðèiø