VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINI Ų MOKSL Ų FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA
Svetlana Kazlova
URBANISTIKOS YPATUMAI NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE: KAUNO MIESTO DAINAVOS MIKRORAJONO ATVEJIS
Magistro baigiamasis darbas
Taikomosios sociologijos programa, valstybinis kodas 621L30005 Socialini ų moksl ų studij ų kryptis
Vadovas Prof. Dr. (HP) Vylius Leonavi čius ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (Parašas) (Data)
Apginta ______(Fakulteto/studij ų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2010
Turinys
SANTRAUKA...... 4 SUMMARY...... 5 ĮVADAS...... 6 SAVOK Ų OPERACIONALIZACIJA IR KONCEPTUALIZACIJA...... 8 I. GYVENAMOJO PLOTO KAITOS D ĖSNINGUMAI...... 9 I.1. Gerov ės valstyb ės modelis ir gyvenamo ploto kaita...... 9 I.2. Lietuvos valstyb ės modelis – postsovietin ės šalies gerov ės valstyb ė...... 10 I.3. Miesto strukt ūra urbanistikos perspektyvoje: mikrorajon ų funkcinis vaidmuo miesto strukt ūroje...... 12 I.4. Daugiabutis mikrorajonas miesto įvaizdyje: mikrolokacija...... 14 I.5. Miestas, mikrorajonas ir migracija – de-teritorizacija (re-teritorizacija)...... 15 II. SOCIOURBANISTIN Ė KAITA – VALSTYB Ė IR INDIVIDAS...... 18 2.1. Miesto „geografija“ – gyvensenos hierarchija...... 18 2.2. Sociologinio fakto virsmas – individo pasirinkimas – daugiabutis ar privatus b ūstas...... 20 III. TYRIMO METODOLOGIJA...... 23 3.1. Kiekybinis tyrimas – anketin ė apklausa...... 23 IV. TYRIMO REZULTATAI...... 25 4.1. Kauno miesto Dainavos mikrorajono respondent ų demografin ės charakteristikos teorin ės įžvalgos...... 25 4.2. Kauno miesto Dainavos kaita: individ ų migravimas...... 29 4.3. Kauno miesto Dainavos mikrorajono gyventojas: vertybin ė sistema...... 33 4.4. Kauno miesto Dainavos mikrorajono sen ųjų daugiabu čių renovacija...... 38 V. TYRIMO REZULTAT Ų APIBENDRINIMAS...... 45 VI. IŠVADOS...... 50 LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS...... 52 PRIEDAI...... 55 Priedas Nr.1 (anketa)...... 55 Priedas Nr. 2 (lentel ės)...... 59 Lentel ė Nr. 1 Respondent ų amžiaus grup ės...... 59 Lentel ė Nr. 2 Pajam ų vidurkis vienam šeimos nariui per m ėnes į...... 59 Lentel ė Nr. 3 Kaip ilgai respondentai gyvena Dainavos mikrorajone...... 59 Lentel ė Nr. 4 Regresijos modelis tarp respondent ų amžiaus ir gyvenamo laiko Dainavos mikrorajone...... 60
2 Lentel ė Nr. 5 Koreliacija tarp pragyvent ų met ų ir respondent ų amžiaus...... 61 Lentel ė Nr. 6 Respondent ų, atvykusi ų per dvidešimt met ų amžiaus charakteristika...... 63 Lentel ė Nr. 7 Respondent ų, gyvenan čių Kauno miesto Dainavos mikrorajone pastaruosius dvidešimt met ų dabartinis užsi ėmimas...... 64 Lentel ė Nr. 8 Respondent ų tolimesni planai d ėl ketinamo įsigyti b ūsto...... 64 Lentel ė Nr. 9 Koreliacija su pragyventais metais ir ketinimu gyventi toliau...... 64 Lentel ė Nr. 10 Regresija tarp pragyvent ų met ų ir ketinimo gyventi toliau...... 65 Lentel ė Nr. 11 Kiek gal ėtų prisid ėti prie renovacijos...... 66 Lentel ė Nr. 12 Individ ų, sutikusi ų prisid ėti prie renovacijos iš savo l ėšų, užimtumo grup ės.66 Lentel ė Nr. 13 Sutikimas prisid ėti prie renovacijos ir ateities planai gyventi Kauno miesto Dainavos mikrorajone nuolat...... 67 Nuorodos...... 69
3 Santrauka
Šiuolaikiniai miestai ir j ų urbanistin ė transformacija yra įdomus reiškinys ir analiz ės objektas. Miest ų kaita pasireiškia ir kaip technologin ė transformacija (Simmel, in Sennet, 1969), čia galima daryti prielaid ą, kad technologin ė transformacija gali b ūti suprantama ir kaip tam tikra urbanistin ė tendencija, kei čianti sociourbanistin ę miesto kaitos perspektyv ą. Miestas – tai lyg žem ėlapis, „kuriame atskiros teritorijos turi skirtingas ir prieštaringas socialines savybes“ (Giddens, 2005:531). Lietuvos miestuose – postsovietiniuose, per ėjusiuose į nepriklausomyb ės laikotarp į, urbanistin ė kaita taip pat turi sav ų ypatum ų. Masinis daugiabu čių „štampavimas“, sovietinis urbanistin ės sistemos planavimas, kuomet buvo iškeltas tikslas visus apr ūpinti gyvenamuoju b ūstu, – tam tikras sovietin ės sistemos totalitarizmas, kuomet buvo bandoma išspr ęsti b ūsto tr ūkumo problem ą. Dabartin ė situacija visiškai kitokia – daugiabu čių nam ų nebetinkamumas gyventi, jų eksploatacijos galimyb ė. Ekonomin ė kriz ė, s ąlygojanti gyventoj ų l ūkes čius ir galimybes d ėl b ūsto – likti sename daugiabutyje, kur iškilusi renovacijos problematika, ar įsigyti kit ą b ūst ą. Visa tai gali pad ėti apib ūdinti ir paties miesto kait ą, mikrorajono likim ą. Šio darbo tikslas yra atskleisti pasirinkto mikrorajono – Kauno miesto Dainavos mikrorajono sociourbanistin ę situacij ą formuojan čius veiksnius. Tam, kad juos atskleistume, yra iškeltos trys hipotez ės: liberalus rinkos ekonomikos modelis veikia gyvenamojo būsto pasirinkimo strategij ą; Kauno miesto Dainavos mikrorajone gyvenan čių individ ų ekonomin ė-socialin ė situacija veikia gyvenamojo b ūsto pasirinkimo strategij ą, svarbi gyventoj ų stratifikacija, pajamos, pragyventi mikrorajone metai, ketinimas gyventi nuolat, galb ūt išryšk ėjęs ketinimas keisti gyvenam ąjį būst ą. Kauno miesto Dainavos mikrorajonas - tai tranzitin ė zona, kei čiant gyvenam ąjį b ūst ą į geresn į: privat ų arba nauj ą daugiabut į. Duomenys atskleid ė, kad Dainavos mikrorajono gyventoj ų dauguma yra bedarbiai ir pensininkai. Taip pat duomenys atskleid ė, kad labiau tikim ąsi socialdemokratinio gerov ės valstyb ės modelio, nors realiai urbanistikos sistemoje egzistuoja liberalus modelis. Taip pat gyventoj ų stratifikacija ir ekonomin ė situacija veikia sen ųjų daugiabu čių renovavimo problematik ą ir gyvenamojo b ūsto pasirinkim ą.
Raktiniai žodžiai : antimiestiškumas, deteritorizacija, reteritorizacija, „pereinama zona“, rematerializuota erdv ė, gyvensenos hierarchija.
4 Summary The peculiarities of urbanization of independent Lithuania: case study of Kaunas City Dainava‘s micro district
The subject of this thesis is a modern city and it‘s transformation. The analysis of Kaunas city was choosing as the case study. The change of different pattern of modern city is discussed. The development of cities is analyzed from welfare state perspective (Esping-Andersen, 1995). The survey was carried out in Dainava district. The data showed that would prefer a socialdemocratic pattern, but in reality exist liberal pattern of welfare state. The data showed that in Dainava district live many unemployed and pensioners. So they expectation to take part in renovation is very low.
Key words : anti-urban, de-territorization, re-territorization, transitional zones, rematerializing space, lifestyle hierarchy
5 Įvadas
Šiuolaikiniai miestai ir jų urbanistin ė transformacija yra įdomus reiškinys ir analiz ės objektas. Kiekvienas miestas pasižymi savotiškais urbanistiniais ypatumais. Keliami klausimai, kaip kinta miesto urbanistika, jos transformacija per individualius mikrorajonus, įvair ūs procesai, socialin ė galia klesti ar žlunga, ar mikrorajono kaita įvardijama kaip tam tikras istorinis palikimas ar išorin ė kult ūra ( angl . external culture). Miest ų kaita pasireiškia ir kaip technologin ė transformacija (Simmel, in Sennet 1969), čia galima daryti prielaid ą, kad technologin ė transformacija gali b ūti suprantama ir kaip tam tikra urbanistin ė tendencija, kei čianti sociourbanistin ę miesto kaitos perspektyv ą. Miestas – tai lyg žem ėlapis, „kuriame atskiros teritorijos turi skirtingas ir prieštaringas socialines savybes“ (Giddens, 2005:531). Lietuvos miestuose – postsovietiniuose, per ėjusiuose į nepriklausomyb ės laikotarp į, urbanistin ė kaita taip pat turi sav ų ypatum ų. Masinis daugiabu čių „štampavimas“, sovietinis urbanistin ės sistemos planavimas, kuomet buvo iškeltas tikslas visus apr ūpinti gyvenamuoju b ūstu – tam tikras sovietin ės sistemos totalitarizmas, kuomet buvo bandoma išspr ęsti b ūsto tr ūkumo problem ą. Dabartin ė situacija visiškai kitokia – daugiabu čių nam ų nebetinkamumas gyventi, jų eksploatacijos galimyb ė. Ekonomin ė kriz ė, s ąlygojanti gyventoj ų lūkes čius ir galimybes d ėl b ūsto – likti sename daugiabutyje, kur iškilusi renovacijos problematika, ar įsigyti kit ą b ūst ą. Visa tai gali pad ėti apib ūdinti ir paties miesto kait ą, mikrorajono likim ą. Teigtina, kad per šiuos ypatumus galima numatyti mikrorajon ų sociourbanistin ę kait ą. Tokie ypatumai kaip renovacija, nauji urbanistiniai projektai, b ūsto pasirinkimas – privatus ar daugiabu čių kvartale, bei gyventoj ų mobilumo kaita gali pad ėti apibr ėžti miesto, mikrorajono sociourbanistin ę kait ą ir perspektyv ą, taip galima s ąlyginai prognozuoti, kokia sen ųjų mikrorajon ų ateitis. Šio darbo tikslas yra atskleisti pasirinkto mikrorajono sociourbanistin ę situacij ą formuojan čius veiksnius. Darbo objektas : Kauno miesto Dainavos mikrorajono sociourbanizacija. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gyvenamojo ploto kaitos d ėsningumus, remiantis gerov ės valstyb ės modeliais; 2. Dokument ų analiz ė, susijusi su gyvenamojo b ūsto renovacija bei Kauno miesto strateginiu planu ir kt.; 3. Pateikti sociologin ę miesto mikrorajono analiz ę; 4. Apib ūdinti gyvenamojo b ūsto pasirinkimo princip ą, remiantis racionalaus pasirinkimo teorija. 5. Atlikti anketin ę apklaus ą. Pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketin ė apklausa. Šiuo tyrimu siekiama identifikuoti tokius reiškinius, kaip mikrorajono migracij ą: kod ėl individai atvyksta/išvyksta iš/ į šio
6 mikrorajono; išsiaiškinti mikrorajono daugiabu čių renovacijos perspektyvas; kiek laiko gyventojai gyvena šioje miesto dalyje; gyventoj ų socialines charakteristikas: amži ų, pajamas, išsilavinim ą. Tokiu b ūdu tikimasi identifikuoti tam tikras alternatyvas, kur atsiduria individas: ar jis rinksis renovuoti esam ą b ūst ą, ar pirks naujesn į, išsikels iš Dainavos mikrorajono. Iškeltos hipotez ės: H: 1. Liberalus rinkos ekonomikos modelis sąlygoja gyvenamojo būsto pasirinkimo strategij ą; H: 2. Kauno miesto Dainavos mikrorajone gyvenan čių individ ų ekonomin ė- socialin ė situacija veikia gyvenamojo b ūsto pasirinkimo strategij ą; H: 3. Nagrin ėjamas mikrorajonas - tai tranzitin ė zona, kei čiant gyvenam ąjį b ūst ą į geresn į: privat ų arba į but ą naujame daugiabu čiame name. Miestas, jo erdv ė ir dalys yra analitin ės kategorijos, vartojamos miesto sociologijos diskurse. Miestas turi sudedam ąsias dalis, kuri ų tarpusavio santykis yra nevienodas. Kiekvienas naujas rajonas buvo šiek tiek kokybiškesnis, pasižym ėjo geresniu išplanavimu, palyginti su pirmaisiais. Žinoma, sovietme čiui b ūdingas but ų tr ūkumas, tod ėl individai siek ė gauti gyvenam ąjį plot ą bet kuriame mikrorajone, nesigilindami į socialines tendencijas. Teigtina, kad šios tendencijos keit ėsi, tod ėl įdomu paanalizuoti ši ą kait ą ir tai, kaip j ą galima įvardyti. Darbas sudarytas iš penki ų dali ų. Pirmojoje dalyje aptariamos b ūsto kaitos tendencijos Lietuvoje, remiantis gerov ės valstyb ės modeliais; pateikiami sociologiniai–analitiniai poži ūriai, nagrin ėjama miesto dali ų perspektyva miesto erdv ėje. Antrojoje dalyje aptariamos individo gyvenamojo b ūsto pasirinkimo tendencijos, kurios gali b ūti s ąlygojamos tiek valstyb ėje galiojan čių įstatym ų, tiek paties individo turim ų l ūkes čių. Tre čiojoje darbo dalyje pateikiama tyrimo metodologija, ketvirtojoje – tyrimo rezultatai, penktojoje – atlikto tyrimo rezultat ų apibendrinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
7
Sąvok ų operacionalizacija ir konceptualizacija
Šiame darbe yra naudojamos tam tikros s ąvokos, kad apibr ėžtume miesto urbanistines ypatybes ir procesus. Norint įvertinti miesto ir jo dali ų funkcionalum ą, mikrorajono prestižiškum ą arba nepatrauklum ą, naudojama s ąvoka „antimiestiškumas“ ( angl. anti-urban) (Le Gales, 2002) . Seni daugiabu čiai Dainavos mikrorajone, iškilusi renovacijos problematika įeina į šią s ąvok ą. Kiekvienas mikrorajonas yra ir socialinis-strukt ūrinis darinys, turintis savo infrastrukt ūrą – poliklinikos, prekybos centrai, viešosios, privačiosios erdv ės (Low, 2008). Tod ėl mikrorajon ą galima įvardyti kaip mikrolokacija – miesto įvaizdis viename mikrorajone. Kita svarbi pozicija yra individ ų migracija – tiek miesto viduje, tiek visoje šalyje. Čia turima omenyje, kad gyventojai į Kauno miest ą, Dainavos mikorajon ą gali atvykti tiek iš kitos Lietuvos vietov ės, tiek iš kitos Kauno miesto dalies. Kintant politinei situacijai, tam tikru istoriniu momentu gyventojai iš kaim ų k ėlėsi į miestus, miestai pl ėtėsi, vyko „deteritorizacija“ ( angl . de- territorization) (Gottdiener, Budd, 2005). Vėliau, atsirandant naujesniems mikrorajonams, atsiranda poreikis gerinti savo gyvenam ąjį b ūst ą, tod ėl vyksta „reteritorizacija“ ( angl . re-territorization) (Gottdiener, Budd, 2002) – gyventojai migruoja iš vienos miesto dalies į kit ą. Šie du procesai apib ūdina miesto kaitos tendencijas. Pastaruoju metu ši tendencija n ėra visiškai aiški. Koks likimas laukia sen ųjų daugiabu čių: galb ūt viena perspektyv ų yra tai, kad Dainavos mikrorajonas gali tapti tam tikra „pereinama zona“ ( angl . „transitonal zones“) (Gieryn, 2006). Kokie gyventojai gyvens šiame mikrorajone, kokia jo urbanistin ė perspektyva – nėra aišku. Tai galima įvardyti kaip „iš naujo materializuota“ arba „rematerializuota“ ( angl . „rematerializing“) (Latham, McCormack, 2004) erdve. Tod ėl galima kalb ėti apie tok į reiškin į kaip miesto „geografija“ – „gyvensenos hierarchija“ (angl . lifestyle hierarchy) (Lawson. Todd, 2002) – racionalus individo troškimas keisti turim ą gyvenam ąjį b ūst ą į geresn į. Į ši ą s ąvok ą patenka ir tokios perspektyvos, kaip gyvenamojo būsto įsigijimo galimyb ės, vartojimo rinka, urbanistiniai įstatymai – „gyvensenos hierarchijos“ kaita palie čia gyvenamojo b ūsto pasirinkimo preferencijas ir miesto dali ų perspektyvas. Čia atsiranda sociologinio fakto virsmas, ir individas patenka į tam tikr ą determinuojan čios j ėgos lauk ą – įstatymo galia ir ekonomika, lemianti individo pasirinkim ą, bei jo paties l ūkes čiai ir galimyb ės – individas ir valstyb ė.
8 I. Gyvenamojo ploto kaitos d ėsningumai 1.1. Gerov ės valstyb ės modelis ir gyvenamojo ploto kaita
Gerov ės valstyb ės modelis turi poveik į gyvenamojo ploto valstyb ėje kaitai. Socialin ė stratifikacija, gerov ės valstyb ės modelio charakteristika s ąlygoja urbanistikos kait ą, tendencijas šalyje. Socialin ė politika yra lyg prognozavimas stratifikacini ų, urbanistini ų kaitos tendencij ų. Pirma, diskutuojant apie kok į nors gerov ės valstyb ės model į, bandant j į pritaikyti Lietuvai, svarbu suvokti, ar tiriama šalis yra pilietiška, bei kas silpnina ši ą valstyb ę. Kyla klausimas, ar gali tam tikras gerov ės valstyb ės modelis pertvarkyti ar palaikyti esam ą valstybin ę sistem ą? (Esping- Andersen, 1995). Kita vertus, kas duoda post ūmį vieno ar kito valstyb ės gerov ės modelio vystymuisi? Tam reikia išnagrin ėti esamus gerov ės valstyb ės modelius. Kaip teigia A. Smith, šiuolaikinio neoliberalizmo atstovas, valstyb ės gerov ės modelis priklauso tiek nuo ekonomin ės politikos, klasinio pasiskirstymo, tiek ir nuo nelygyb ės panaikinimo ir privilegij ų (Esping-Andersen,1995). Šiuo atveju valstyb ė tik minimaliai remia tam tikras visuomen ės klases ar narius - negalin čius integruotis į rink ą, neefektyvius. Taigi vienas iš gerov ės valstyb ės modeli ų yra liberalusis, kur tam tikriems visuomen ės sluoksniams teikiama socialin ė parama, lėšų skyrimas vienam ar kitam projektui, tarkim, urbanistinei pl ėtrai, iš valstyb ės biudžeto yra minimalus. Kitas gerov ės valstyb ės modelis yra konservatyvusis, arba korporacinis (Esping – Andersen, 1995). Tai vienas iš t ų gerov ės valstyb ės modeli ų, kurie remiasi nevyriausybini ų organizacij ų veikla, besir ūpinan čių įvairiomis socialin ėmis problemomis, joms priklauso ir religin ės organizacijos pagal šalyje vyraujan čią religin ę konfesij ą. Šis modelis paplit ęs kontinentin ėje Europoje. Jis suprantamas ir kaip b ūdas puosel ėti tradicin ę visuomen ę, skleisti kapitalistin ę ekonomik ą, integruoti individualistin ę ir konkurencin ę rink ą ir atskirti formali ąją logik ą nuo klasin ės opozicijos. Teigtina, kad tai tradicin ės visuomen ės gerov ės valstyb ės modelio tipas. Tre čiasis gerov ės valstyb ės modelis yra socialdemokratinis. Socialdemokratinis modelis taip pat yra ir tam tikro ekonominio efektyvumo prielaida bei remiasi galios mobilizacija. Kovojant su skurdu, nedarbu, tokioje valstyb ėje didinama valstyb ės galia ir mažinamas visuomeninis pasidalinimas ir atsitv ėrimas barjerais, sumažinan čiais politin ę vienyb ę (Esping – Andersen, 1995: 12). Čia daugelis socialini ų visuomen ės nari ų gyvenimo aspekt ų, taip pat ir makro/mikro socialiniai, yra remiami valstyb ės. Kritikuojant š į model į, galima teigti, kad tokia visuotin ė valstyb ės parama gali trukdyti pl ėtotis ekonominei iniciatyvai, o didel ės viešosios socialin ės išlaidos trukdys spr ęsti tam tikras socialines problemas (Smalskys, 2005). Taigi, atsakant į išsikeltus klausimus - ar gali tam tikras gerov ės valstyb ės modelis pertvarkyti ar palaikyti esam ą valstybin ę sistem ą ir ar yra priežas čių susidaryti vienam ar kitam
9 valstyb ės modeliui bei jam vystytis - teigtina, jog čia svarbios tam tikros socialini ų teisi ų charakteristikos, valstyb ės – visuomen ės – rinkos santykis, taip pat ir visuomen ės stratifikacin ė strukt ūra. Per ši ų trij ų modeli ų prizm ę, reik ėtų apibr ėžti, koks valstyb ės modelis yra Lietuvoje.
1.2. Lietuvos valstyb ės modelis – postsovietin ės šalies gerov ės valstyb ė
Reikėtų apibr ėžti Lietuvos valstyb ės model į - kur į iš trij ų min ėtų geriausiai atspindi Lietuvos valstyb ė. Galima pateikti prielaid ą, kad tai tarpinis variantas tarp liberalaus ir konservatyvaus gerov ės valstyb ės tip ų. Lietuva, buvusi sovietin ė valstyb ė, tur ėjo pasirinkti tam tikr ą gerov ės valstyb ės model į. M Burawoy‘aus teigimu (Norkus, 2008: 565), kuris r ėmėsi I. Wallersteino pasaulin ės kapitalistin ės sistemos teorija, „pokomunistini ų šali ų, kuriose įsigali pirkliškas, laukinis kapitalizmas, laukia šios sistemos ateitis“, t.y. pereinant iš planin ės į rinkos ekonomik ą, per ėjimas į vadinam ąjį periferin į kapitalizm ą buvo neaiškus. Tod ėl svarstant urbanistines perspektyvas, įsigali tam tikra korupcija, urbanistikoje buvo ir išliko toks fenomenas kaip kooperatiniai b ūstai, sovietme čiu buv ę tam tikra prasme privat ūs. V ėliau urbanistikos srityje pasireišk ė toks fenomenas kaip masinis b ūst ų privatizavimas (Aidukaite, 2006). Tod ėl buvo mažinamos socialinio b ūsto apr ūpinimo pašalpos, urbanistiniai/statybos įstatymai buvo prieštaringi, tod ėl, Pasaulio Banko ekspert ų teigimu, reik ėjo reformos kaip pereinamo proceso nuo sovietin ės prie demokratin ės valstyb ės (Chandler, 2001). Tokios reformos reik ėjo ir urbanistikos srityje, buvo neaišku, kaip privatizuoti b ūstus, kaip turi vykti šis procesas, kokios reformos reikia ir kaip j ą vykdyti. Per ėjus iš planin ės į rinkos ekonomik ą, tapo nebeaišku, kaip turi b ūti kuriami urbanistikos įstatymai, kaip turi atsirasti priva čių būst ų įstatymas, ir koks turi b ūti valstyb ės vaidmuo. Remiantis M. Weber „interpretacin ės ekonomikos“ ( angl. interpretavive economic) sociologine samprata, galima teigti, kad čia pabr ėžiamas priežastingumas, reikalingumas ir atoveiksmis. Priežastingumas yra virsmas iš vienos ekonomin ės-politin ės-socialin ės sistemos į kit ą, reikalingumas – vis ų išvardint ų faktori ų kaitos reikalingumas, o atoveiksmis – kaip tai paveiks visuomen ę, individus (Swedberg, 2007). Ir čia svarb ų vaidmen į atliko esama šalies politin ė-istorin ė pad ėtis ir jos kaita. Ir dabar, pra ėjus tam laikotarpiui, l ėšų, iš valstyb ės biudžeto teikiam ų urbanistinei pl ėtrai, b ūsto statybai, n ėra daug. Iliustruojant pavyzdžiu, pvz. Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategijos projektu, pateiktu Kauno miesto Savivaldyb ės, Pl ėtros departamento, Urbanistikos skyriaus, galima pasteb ėti, kad:
10 8. Bendroji Lietuvos ūkio raida skatino b ūsto politikos poky čius Kauno mieste. Restrukt ūrizavus b ūst ą, atsisakyta tiesioginio b ūsto rinkos reguliavimo, didesn ė dalis b ūst ų tapo gyventoj ų nuosavybe. 2008 met ų pradžioje Kauno miesto savivaldybei nuosavyb ės teise priklaus ė 4630 gyvenam ųjų patalp ų, iš j ų 1 kambario – 1805 butai, 2 kambari ų – 1850 but ų, 3 kambari ų – 710 but ų, 4 kambari ų – 205 butai ir 5 kambari ų – 60 but ų. Ši ų gyvenam ųjų patalp ų bendras plotas sudar ė daugiau kaip 153 t ūkst. kv. m (Strategijos 2 priedas). Savivaldyb ės gyvenamasis fondas lyginant su Kauno miesto gyvenamuoju fondu sudaro apie 3,4 proc., šio fondo gyvenam ųjų patalp ų rinkos vert ė 2007 m. kainomis gali sudaryti apie 58 mln. Lt. Savivaldyb ės gyvenamosiose patalpose 2008 m. sausio 1 d. gyveno apie 12,2 t ūkst. nuominink ų ir j ų šeimos nari ų. (Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategija. Nepublikuotas projektas. 2008-09-11).
Šiame dokumente toliau teigiama, kad „neigiam ą įtak ą socialinio b ūsto fondo pl ėtrai taip pat tur ėjo padid ėjusi rinkoje perkamo b ūsto kaina, menka ši ų b ūst ų pasi ūla.“ Pastebima unikali nekilnojamojo turto rinkos ekonomin ė situacija, per ėjus iš planin ės, į rinkos ekonomik ą.
„B ūsto nuoma iš privataus sektoriaus neišvystyta. Lietuvoje vis dar n ėra b ūsto nuomos rinkos. ES valstyb ėse nuomojama apie 20–30 procent ų viso b ūsto fondo. Lietuvoje toki ų b ūst ų pasi ūla neišvystyta...<...> Privataus b ūsto nuomos kaina įvairi, priklauso nuo rinkos s ąlyg ų. (Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategija. Nepublikuotas projektas. 2008-09-11).
Akivaizdus socialinis faktas, kad n ėra išpl ėtota urbanistikos infrastrukt ūra, reikalinga esamai situacijai. Valstyb ė nepaj ėgi gyventojams pasi ūlyti socialin į b ūst ą, si ūloma maža dalis, o tai rodo negatyvi ą pokomunistin ę šalies transformacij ą. Vyksta urbanistinis procesas, nutol ęs nuo realios situacijos, susidariusios valstyb ėje. Pavyzdžiui, projekte kalbama apie nesam ą b ūsto nuomos rink ą, tod ėl sunku pasakyti, kokios gerov ės valstyb ės tipo link žengiama - ar „gerov ės sutapatinimas su vis didesniu vartojimu (socialinio ir kitokio tipo b ūsto paklausa) suderinamas su tvarios visuomen ės pl ėtros perspektyva“ (Norkus, 2008: 400). Ar galima gerov ės valstyb ę sukurti su nesamais resursais ir nuo ko tai priklauso: nuo s ąlyg ų, kurias gali si ūlyti valstyb ė, vartotoj ų turim ų ištekli ų ir preferencij ų bei nuo, žvelgiant iš sociourbanistin ės perspektyvos, miesto pl ėtros tendencij ų. Galima tik daryti s ąlygin ę prielaid ą, kad Lietuvos valstyb ės modelis yra tarpinis tarp konservatyvaus ir liberalaus gerov ės valstyb ės tipo, nes kei čiantis įstatymams išliko j ų tradicin ės baz ės, tradicin ės šalies vertyb ės – įstatymuose labiau galvojama apie senus daugiabu čių mikrorajonus nei apie priva čius b ūstus, neaišku, kur įstatymuose atsidurs privataus b ūsto statytojas, tuo tarpu valstyb ė tik minimaliai remia tam tikrus visuomen ės narius, prioritetai teikiami esamai rinkos pad ėč iai tiek individo, tiek b ūsto atžvilgiu. Reformos čia vyko tam tikrais „zigzagais“ „reaguojant į prieštaringus vidaus ir išorini ų j ėgų impulsus“ (Norkus, 2008: 371), tod ėl Lietuvos
11 valstyb ės modelis ir yra toks tarpinis variantas tarp konservatyvaus (korporatyvinio) ir labiau liberalaus gerov ės valstyb ės tip ų. Galima daryti s ąlygin ę išvad ą, kad reikia trij ų poli ų platesn ės analiz ės: kas, kalbant apie urbanizacij ą, gyvenamojo b ūsto pasirikim ą, si ūloma valstyb ės; antra – kaip socialin ė miesto strukt ūra atsispindi urbanistikoje; tre čia – kokie yra žmoni ų pasirinkimo prioritetai.
1.3. Miesto strukt ūra urbanistikos perspektyvoje: mikrorajon ų funkcinis vaidmuo miesto strukt ūroje
Miestas yra socialin ė visuomen ė, socialin ė strukt ūra. Jis turi sudedam ąsias dalis, vienos iš j ų gali b ūti svarbesn ės už kitas, vienos prestižiškesn ės, kitos neturi paklausos ar vertės. Skiriasi ir miesto dali ų (mikrorajon ų) funkcijos. Čia galima sukonstruoti model į, parodant į miesto vaizdin į. Pirmosios sociologin ės miesto įžvalgos siejamos su Čikagos mokykla. B ūtent tada prad ėta kalb ėti apie urbanizacijos procesus iš sociologin ės perspektyvos. Skiriamos dvi koncepcijos – ekologinis teorinis poži ūris ir urbanizacija kaip tam tikras Wirtho pasi ūlytas gyvenimo b ūdas (Giddens, 2005). Ekologin ės teorijos poži ūriu urbanizacija – miestas kaip ekologin ė bendruomen ė. Miesto ekologija čia suvokiama ne vien kaip globalin ės gamtos, ekologin ės pasekm ės, pavyzdžiui, modernioje visuomen ėje vykstant industrializacijai, bet ir v ėlyvosios modernyb ės visuomen ėje, kuomet vystosi kitokios, mobiliosios technologijos, kurios plinta, apimdamos miestus, paprastai prad ėdamos nuo centro ir sklisdamos į periferijas. Ekologin ę urbanistin ę teorij ą šiuo atveju galima įvardinti kaip miesto augim ą ir miest ų kult ūrą (Saunders 1981). Miestai auga atsižvelgiant į tai, kaip formuojama tam palanki terp ė (Giddens, 2005). Pavyzdžiui, Kaunas pl ėtojasi prie upi ų, v ėliau įkuriamos transporto magistral ės, išryšk ėja miesto centras, jo prieigos, mikrorajonai, periferijos. Miestas yra tarsi „nat ūrali teritorija“, kurioje, R. Parko teigimu, išsisluoksniuoja tam tikri mechanizmai su gyventojais, prisitaikiusiais prie vienos ar kitos aplinkos, vieno ar kito mikrorajono. (Giddens, 2005). Miesto centre viešpatauja verslas, pramogos – pavyzdžiui, toks gan ėtinai naujas Kauno miesto centro traukos simbolis kaip „Akropolis“. Kauno centro simbolis yra ir p ėstiesiems skirta Laisv ės al ėja. Joje n ėra ištisinio transporto jud ėjimo, tik kelios transporto zonos, kertan čios centr ą. Kaip teigia M. Casstells, miestas – tai ne tik geografin ė teritorija, tai ir visuomeninio vartojimo procesas (Giddens, 2005). Analizuojant Kauno miest ą, centro traukos vieta, kaip visuomeninio vartojimo sankaupa ir procesas, gali būti „Akropolis“. Be to, miestas atsiskiria ir nuo visuomen ės, jis tampa prekybos vieta, arba, kaip rašo F. Jameson, „spekuliacija žeme“, kaip tam tikras urbanistinis reiškinys (Jameson, 2002). Išpirktame žem ės plote jos savininkas yra b ūsimasis miesto architektas, jis sukurs vien ą iš miesto įvaizdžio element ų – architekt ūrin į darin į, kuris taps
12 tos vietos simboliu. Galb ūt taip prasid ės naujas architekt ūros stilius, o gal atsiras kokia nors absurdiška, sunkiai įvardijama miesto erdv ė. Kalbant apie postsovietin ę miest ų erdv ę, kuomet buvo prad ėti formuoti daugiabu čių mikrorajonai, kyla klausimas, koki ą funkcij ą atlieka panaš ūs mikrorajonai, ar jie geresni vieni už kitus, kokios j ų perspektyvos. Galima pasakyti, kad tam tikru laikme čiu, kuomet Kauno mieste ėmė rastis tokie mikrorajonai kaip Kalnie čiai, Dainava, Eiguliai, kaip Kalnie čių mikrorajono t ęsinys, su savo savitos architekt ūros šešiolikaukš čiais, tai buvo lyg savotiškas mikrorajono simbolis, to laikme čio gyvenamosios aplinkos simbolis (Vanagas, 1992), kuriuo remiantis buvo galima spr ęsti apie vien ų mikrorajon ų skirtum ą nuo kit ų. Plito industrializacija – industriniu b ūdu ir buvo kuriama sovietin ė gyvenamoji aplinka, kuri buvo, kaip teigia M. Casstells – vartojama tokia, kokia buvo kuriama. Sovietme čio skurdžios ekonomin ės aplinkyb ės diktavo savo urbanistines perspektyvas – tipiniai mikrorajonai, tipiniai butai, ribojami nuosavi b ūstai, savotiškas „žmoni ų skruzd ėlynas“ daugiabu čiuose. Matyti, kad mikrorajonai, detaliai juos išanalizavus, turi minimiesto įvaizd į: mokyklas, gydymo įstaigas, socialini ų paslaug ų kompleksus, parduotuves. Taigi socialiai bendraujama „pagal gyvenam ą viet ą“ (Vanagas, 1992). Kaip rašoma Kauno miesto 2005-2015 m. strateginio plano pakeitimo 2008-2015 met ų laikotarpiu plane, mikrorajonai, kaip
„teritorijos, esan čios greta centrin ės dalies, savo kokybe ir b ūkle nusileidžia miesto centinei daliai, ta čiau turi potencial ą tapti miesto centro t ąsa – tai Savanori ų pr., iki Žemai čių g., Juozapavi čiaus pr. iki Geležinkelio g.....“ ir t.t. <...> „ Stabilios erdv ės – tai gyvenamosios teritorijos su socialine infrastrukt ūra, Kauno miesto daugiabut ės statybos teritorijos – Dainavos, Kalnie čių, Eiguli ų ir Šilaini ų mikrorajonai. Tiek ši ų rajon ų aplinka, tiek ir gyvenamieji namai nerenovuojami, apleisti ir ilgainiui gali tapti netinkami gyventi “ (Kauno miesto 2005-2015 m. strateginio plano pakeitimas 2008-2015 met ų laikotarpiu. Patvirtinta Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2005 m. birželio 16 d sprendimu Nr. T-310. Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T-355 redakcija).
Galima pasteb ėti, kad miesto dalys – mikrorajonai – tampa nebetinkami gyventi ir reikia galvoti apie mikrorajon ų perspektyv ą, žvelgiant urbanistiškai – daugiabu čių renovacij ą. Mikrorajonai paranda savo funkcin ę vert ę, jie tampa nebetinkami gyventi mikrorajonais, netinkama miesto dalimi, kuri ą reikia keisti/renovuoti. Vertinant sociologiškai, galima panaudoti toki ą analitin ę kategorij ą kaip „Europos miestai“. Ši kategorija labai plati, ji išeina už sociologin ės ir geografin ės analiz ės rib ų, tampa tam tikru sociopolitiniu modeliu. Miestai dabar yra valstybinės santvarkos k ūrimo proceso dalis. Šis aspektas priklauso ir nuo miest ų, ir nuo valstyb ės, netgi nuo istorinio miesto formavimosi (Le Gales, 2002).
13 Tam tikros miesto dalys gali b ūti pervertinamos, išreiškiant tai politiškai, kult ūriškai, urbanistiškai, įvairiais socialiniais faktais, kurie prisideda įvertinant miest ą ir jo mikrorajonus, suteikiant jiems patvar ų ir reikaling ą vaidmen į miesto fone. Ne tokia prestižin ė miesto dalis gali tapti antimiestiškos ( angl . anti–urban) ideologijos pasireiškimu (Le Gales, 2002). Neprestižinis mikrorajonas tampa nukreiptas į anti-miestietiškos ideologijos įsik ūnijim ą, tai, kas mieste arba tam tikram mikrorajone yra neigiamo, tampa miesto paneigimu. Šiuo atveju, remiantis Kauno miesto strateginio plano pakeitimais, akivaizdu, kad b ūtent senieji daugiabučių mikrorajonai ir tampa antimiestiška (angl . anti–urban) Kauno miesto ideologija. Tokia ji tapusi dabar, nors sovietiniu laikotarpiu miesto mikrorajonai buvo tarsi vienas kito t ęsinys, standartiniai daugiabu čiai su kartais atsirandan čiais „naujos kartos“ namais – šešiolikaaukš čiai Kalnie čių ir Eiguli ų mikrorajonuose, koki ų n ėra miesto Centre. Bet, kaip min ėta, Centras n ėra gyvenamoji erdv ė, tai viešoji užimtumo, darbo ir laisvalaikio erdv ė, tod ėl tikslinga apibr ėžti ir kit ų mikrorajon ų, daugiabu čių funkcin į vaidmen į miesto fone.
1.4. Daugiabutis mikrorajonas miesto įvaizdyje: mikrolokacija
Esama sociologini ų poži ūri ų, teorij ų, kurios kitaip apibr ėžia miesto erdv ę. Pvz., E. Soja si ūlo savit ą istorin ę, poststrukt ūralistin ę teorij ą, kurioje per visuomen ės socialinio gyvenimo prizm ę sujungiamas laikas ir erdv ė. Šis autorius daro perskyr ą tarp erdv ės, kaip duotos savaime, ir socialiai sukonstruotos miesto erdv ės. Jis naudoja tam tikr ą erdv ės trialektik ą ( angl . trialectic) (Löw, 2008), geografin ę, istorin ę ir socialin ę erdves, kuriose ir gyvena miesto gyventojas. Šios erdv ės kei čiasi, persiformuoja, tod ėl miesto visuomen ė kuriasi erdv ės ir laiko atžvilgiu. Šis autorius išskiria dar tris erdves, susijusias su anks čiau pamin ėtomis: pirmoji erdv ė ( angl . „firstspace“) yra materializuoti ryšiai ir praktikos, t. y. viešieji ryšiai ir objektai, antroji erdv ė ( angl . „secondspace“) yra jau sukurta, išrasta erdv ė ar tam tikras erdvinis miesto atvaizdas, galb ūt įsivaizdavimas, ir tre čioji erdv ė ( angl . „thirdspace“) yra gyvenamoji erdv ė, t. y. ta vieta, kurioje visuomen ė gyvena. Kartu ši erdv ė apima ir antr ąją erdv ę, nes taip pat yra socialinis konstruktas (Löw, 2008). Galima daryti prielaid ą, kad tokie daugiabu čių mikrorajonai kaip Dainava, Kalnie čiai, Eiguliai, Šilainiai, Petraši ūnai ir kiti, s ąlyginai galimi suskirstyti į šias erdves. Pirmoji erdv ė – materializuoti ryšiai ir praktikos – viešieji objektai, esantys kiekviename mikrorajone, kaip min ėta, kiekvienas mikrorajonas lyg minimiestas, turintis savo infrastrukt ūrą, mokyklas, gydymo įstaigas, socialines paslaugas (servisus), prekybos centrus ir pan. Antroji erdv ė – tam tikras miesto erdvinis įsivaizdavimas. Jis yra visuotinas, t.y. mikrorajonai urbanistiškai panaš ūs. Galima b ūtų pasakyti, kad naujesni mikrorajonai yra geresni nei senieji - kuo naujesnis mikrorajonas, tuo labiau skiriasi jo architekt ūra. Tod ėl ir įsivaizdavimas apie mikrorajonus skiriasi.
14 Pavyzdžiu gal ėtų b ūti pirmieji šešiolikaaukš čiai Eiguli ų mikrorajone, prie buvusio „Vitebsko“, dabar „IKI“ prekybos centro. Taip pat kitoks architekt ūrinis išplanavimas yra ir Šilaini ų mikrorajono bei Petraši ūnų, jis yra dvejopas: buv ęs pramoninis mikrorajonas, ir nauja jo dalis, esanti prie Kauno mari ų. Tre čioji erdv ė – gyvenamoji erdv ė, kur gyvena miesto visuomenė. Teigtina, kad miesto visuomen ė gyvena visur, kalbant apie daugiabu čių kvartalus, visos trys erdv ės yra susijusios. Kai kuriuos miest ų mikrorajonus galima įvardinti kaip „miegamuosius“, jie turi vien ą paskirt į – labiau b ūti tre čiąja erdve. Be abejo, ši tre čioji erdv ė įkūnija ir pirmas dvi – vieš ąją, su visa mikrorajono infrastrukt ūra, ir įsivaizduojam ą erdv ę, bet tam tikra mikrorajono ar miesto dalies paklausa, tam tikras gyvenantis mikrorajone kontingentas savitai įvardina miesto dal į kaip prestižin ę, tre čiąją, priva čią erdv ę. Ta čiau kei čiasi visuomen ės strukt ūra, visuomen ės stratifikacija. „Miegamieji“ rajonai buvo homogeniškos visuomen ės produktas. Senesniuose daugiabu čių mikrorajonuose nebuvo aktuali hipotetiška visuomen ės sociumo stratifikacija, tod ėl jie negali atspind ėti besivystan čios visuomen ės stratifikacijos, nors socialinis kontingentas vienaip ar kitaip kei čiasi. Čia yra svarbus vidinis miesto mobilumas - kaip jis kei čiasi, kokios gal ėtų b ūti gyvenamojo b ūsto mados, k ą renkasi gyventojai – galb ūt pasiturintieji keliasi į priva čius namus, arba į naujus daugiabu čių kvartalus, mažiau pasiturintys ar skurdžiai gyvenantys lieka senuose, nerenovuotose daugiabu čiuose. Mobilesn ėse visuomen ėse urbanistin ė socialin ė teritorija yra lyg politin ė konstrukcija, kaip vienas iš matmen ų, kuris sudaro miesto urbanistin į kontekst ą (Le Gales, 2002). Čia svarbu, kokia yra valstyb ė, kokia jos pasi ūla gyvenamajam b ūstui įsigyti, tai kartu strukt ūruoja individ ų pasirinkimus ir j ų vidin į miesto mobilum ą. Toliau ir bus aptariama, kokios sociologin ės teorijos aiškina vidin į miesto mobilum ą, ir koki ą pozicij ą užima miesto mikrorajonai susiskaldžiusioje visuomen ėje.
1.5. Miestas, mikrorajonas ir migracija – de-teritorizacija (re-teritorizacija)
Nagrin ėjant migracij ą plačiąja prasme, galima prad ėti nuo toki ų masini ų tendencij ų kaip migracija pokaryje, migracija prasid ėjus industrializacijos, urbanizacijos procesams. Ir pati urbanizacija n ėra savarankiškas procesas (Giddens, 2005:534), j į reikia analizuoti pla čiau - ekonominiame, politiniame kontekste. Tod ėl čia svarbi ir gyventoj ų migracija, susijusi su abiem aspektais, ypa č pirmuoju. Sovietiniu laikotarpiu b ūta migracijos iš kaimo į miest ą. Nepaisant to, kokiame miesto mikrorajone individas gyvens, svarbiausia buvo gauti b ūst ą. Š į migracijos moment ą galima b ūtų pavadinti „deteritorizacija“ ( angl. de-territolization), (Gottdiener, Budd, 2005), kuomet buvo migruojama ne miesto viduje, bet iš vieno gyvenamo rajono į kit ą – iš kaimo į miest ą, iš vieno miesto į kit ą.
15 Kintant politinei ir ekonominei situacijai, individai įgavo galimyb ę keisti gyvenam ą būst ą, migruoti iš vienos miesto dalies į kit ą, į miesto priemies čius ir pan. Š į proces ą galima b ūtų pavadinti „reteritorizacija“ ( angl . re-territorialization), kuomet individas kei čia gyvenam ą b ūst ą, išsikelia iš vienos miesto dalies į kit ą (Gottdiener, Budd, 2005). Galima sakyti, kad šie du procesai apib ūdina miesto vidin ės migracijos dinamik ą, kurios dabartin ė tendencija n ėra aiški. Galb ūt daugiabu čiai yra tik „pereinamosios zonos“ ( angl . „transitional zones“) (Gieryn, 2006). Kito miest ų ir individ ų stratifikacija, tod ėl vyko ir tebevyksta vidin ė miesto migracija. Neaišku, ar tai problemiškas procesas, kokia linkme jis vyksta, kokiu intensyvumu. Individai, kei čiantys gyvenamosios vietos erdves tampa vidiniais miesto migrantais. Š į proces ą galima pavadinti „iš naujo materializuota“ arba „re-materializuota“ ( angl. „rematerializing“) individo geografija. (Latham, McCormack, 2004). Tai miesto geografijos kitimo b ūdai, vykstant vidinei miesto migracijai. Čia atsispindi žmoni ų pasirinkimas, kur jiems gyventi, ir kokio tipo b ūst ą pasirinkti, kinta miesto mikrorajon ų įvaizdžiai ir j ų prestižiškumas. Pavyzdžiui, Kauno miesto Dainavos mikrorajono seni ūnijos pateiktais duomenimis, nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkri čio 12 d. į Dainavos mikrorajon ą atvyko 7961 gyventojas, išvyko 1102 gyventojai. Tod ėl galima svarstyti Dainavos mikrorajono paklausum ą – atvyko pakankamai nemažai gyventoj ų. Kalbant apie renovacij ą, Kauno miesto savivaldyb ės Urbanistikos skyriaus pateiktais duomenimis, pirmieji prašymai daugiabu čių renovacijai ir pirmieji leidimai buvo išduoti 2005 m. Tod ėl renovacija vis tik vykdoma. Šiuo aspektu iškyla klausimas, ar senieji mikrorajonai gali tapti – tampa? – (nebe) paklaus ūs, individai juose gyvena laikinai, kol susiras nauj ą b ūst ą, o nuolat juose gali gyventi tik tam tikras gyventoj ų sluoksnis, arba renovacija vis tik dalinai atgaivins mikrorajon ą. Šį „re-materializuot ą“ individo geografijos proces ą galima palyginti su įvardytu „reteritorizacijos“ procesu – abiem atvejais tai vidin ė miesto migracija, kuomet individas persikelia miesto erdv ėje. Šiuo aspektu įdomu, kas s ąlygoja ši ą migracij ą: ekonominiai procesai, valstyb ės/miesto infrastrukt ūros, kurios susieja miestus ir miest ų dalis, koks yra ryšys tarp migracijos ir tam tikr ų mikrorajon ų išlikimo ar nauj ų kvartal ų iškilimu. Vykstant vidinei miesto migracijai, naujai statybai, naujiems urbanizacijos procesams, kyla prielaida, kad miesto geografija iš naujo materializuojama (Latham, McCormack, 2004). Ši naujai materializuota erdv ė yra nauja ekonomin ė, politin ė, urbanistin ė ir sociologin ė miesto įžvalga, nes kinta miesto socialin ė erdv ė ir socialinis poreikis. Čia, vykstant miesto kaitai ir vidinei migracijai, kyla klausimai, kaip kinta miesto mikrorajon ų socialin ės erdv ės funkcijos, šiuo atveju klausiama, koks sen ųjų mikrorajon ų likimas – teigiamas/neigiamas įvaizdis, čia matomas, įvertinant daugiabu čių renovacijos problemas, atsirandantis neatitikimas tarp miesto vidin ės geografijos ir miesto infrastrukt ūrų ( įstatym ų) (Soctt, 2008). Miesto tinkamumas gyventi, taigi ir gyventoj ų migracija priklauso nuo miesto strategijos, infrastrukt ūrų, kurios reguliuoja miesto mikrorajon ų pl ėtr ą/nykim ą, pvz. Kauno miesto renovacij ą ir naujas statybas. Šios pozicijos charakterizuoja pat į
16 miest ą, individus, mikrorajonus ir j ų kait ą. Tai b ūtų galima įvardinti kaip vieš ą miesto reguliavim ą (Soctt, 2008). Pastarasis veiksnys iš dalies suformuotas esamos politin ės, ekonomin ės, socialin ės pad ėties. Visi šie aspektai yra bendrai esamos sociourbanistin ės situacijos atspindys.
17 II. Sociourbanistin ė kaita – valstyb ė ir individas
2.1. Miesto „geografija“ – gyvensenos hierarchija
Teigtina, kad čia taip pat svarbus gerov ės valstyb ės modelis, taip pat visuomen ės stratifikacin ė strukt ūra bei tam tikras gyventoj ų mobilumas pa čiame mieste bei gyvenamojo ploto pasirinkimas. Miestas, jo dalys gali b ūti suvokiamos skirtingai: vieni mikrorajonai geresni nei kiti, vieni paklausesni, kiti nepaklaus ūs. Vieni mikrorajonai gali b ūti prestižiškesni nei kiti, vieni labiau tinkami gyventi už kitus. Taigi vieni gali labiau traukti gyventojus ir skatinti mobilum ą, kiti atvirkš čiai – atstumti. Galima daryti prielaid ą, remiantis Lietuvos kontekstu, vienaip atrodys iš socioerdvinio konteksto perspektyv ų, gyvenamojo ploto pasirinkimas – sename daugiabu čių mikrorajone arba naujame priva čių nam ų kvartale. Remiantis R. Parku, J. Rex, E. Burgess, R. Moore, teigtina, kad miesto pl ėtra susijusi ir su jo sudedam ųjų mikrorajon ų kaita (Sauders, 1981: 111). Sovietme čiu, vykstant gyventoj ų migracijai iš kaim ų į miestus, gal ėjo b ūti tokia tendencija, kad visi didži ųjų miest ų mikrorajonai buvo gan ėtinai patraukl ūs, nes buvo gyvenamojo ploto stygius. Pirmieji daugiabu čiai namai, mikrorajonai tur ėjo paklaus ą. V ėliau atsirandantys vis naujesni mikrorajonai su geresniu gyvenamuoju plotu taip pat buvo paklaus ūs. Tod ėl galima pasteb ėti, kad atsiradus daugiau mikrorajon ų ir įvair ėjant gyvenamajam plotui, ger ėjant but ų išplanavimui, gyventojams atsirado santykinis b ūsto pasirinkimas. Sud ėtinga pasakyti, kokia tuomet buvo gyventoj ų stratifikacija, kokie gyventojai rinkosi daugiabu čius, kokie stat ėsi priva čius namus. Tuometinis miesto gyvenamojo ploto vartotojas priklaus ė nuo valstyb ės iškelt ų s ąlyg ų, kok į b ūst ą individas gal ėjo pasirinkti. Remiantis J. Rex ir R. Moore, galima pasakyti, kad miestas ir jo dalys yra unitarin ės vertybi ų sistemos dalis, nes kei čiant esam ą gyvenam ą plot ą į geresn į (geresniame mikrorajone ar renovuotame name arba persikeliant į privat ų b ūst ą) ši ą kait ą galima įvardinti kaip bendr ą vis ų gyventoj ų grupi ų racional ų troškim ą (Saunders, 1981: 112 ). Tod ėl bendras vis ų individ ų troškimas yra keisti savo turim ą gyvenam ą b ūst ą į geresn į – į naujesn į daugiabut į, į privat ų b ūst ą. Išryšk ėja analitiškai įdomi tendencija ir klausimas – vieno gyvenamojo ploto kaita į kit ą, ir į kok į. Sovietme čiu buv ęs but ų stygius s ąlygojo pasitenkinim ą bet kokiu gyvenamuoju b ūstu – tiko esami daugiabu čiai. Nepriklausomyb ės laikotarpiu tendencijos kito, tod ėl įdomu paanalizuoti, kaip. Miestas, kaip min ėta, remiantis M. Castells, – tai visuomeninio vartojimo ir mobilumo procesas. Čia vartojimas įvardijamas kaip gyvenamojo ploto vartojimas bei šio vartojimo kaitos tendencijos, o mobilumas suprantamas kaip gyventoj ų migracija miesto viduje – iš vieno kvartalo ar mikrorajono į kit ą, liekant tame pa čiame mieste, kei čiant tik lokacij ą jame.
18 Kei čiantis miestui – ple čiantis ar nykstant – svarb ų vaidmen į atlieka pati visuomen ė, individai, atvykdami ar išvykdami iš vieno miesto į kit ą, ar iš vienos miesto dalies į kit ą. Vidin ė gyventoj ų migracija gali apibr ėžti ir vidin ę miesto strukt ūrą. Tod ėl viena b ūdingiausi ų šiuolaikini ų miesto ypatybi ų yra j ų vidaus atsiskyrimo lygis: zonos, bendruomen ės ar šalimais esantys (kaimyniniai) mikrorajonai ar gyvenamosios zonos yra svarbios miesto socialin ės ypatyb ės, galin čios daryti įtak ą individ ų mobilumui. B ūtent individ ų stratifikacija gal ėtų įvardinti ir paaiškinti miesto vidaus strukt ūrą ir pl ėtr ą – kokia miesto dalis bus pasirinkta gyventi, d ėl kokios miesto erdv ės bus kovojama (paklausi, prestižiška ir pan.), o kuri liks skurdi, nepripažinta, neprestižiška. (Clark, 1982). Ši vidinio miesto mobilumo perspektyva priklauso ir nuo gyventoj ų stratifikacijos, tod ėl, remiantis šiomis dviem koncepcijomis, galima apibr ėžti, kokia ateitis laukia Dainavos mikrorajono – kokie individai jame gyvens. Kokie gyventojai rinksis senuosius daugiabu čius, toks ir bus šis mikrorajonas, pavyzdžiui, jeigu čia liks/gyvens, lieka/gyvena tam tikro socialinio sluoksnio individai, tokia yra šios miesto dalies „nat ūrali“ b ūsena – sąstingis, nuosmukis arba pl ėtra. Tod ėl analizuojant, kokia individ ų grup ė pasirinks atitinkam ą miesto dal į, tai gali atspind ėti socialin ę miesto visuomen ės strukt ūrą bei miesto „geografijos“ pasidalijim ą į tam tikras zonas. Čia galima tokia s ąvoka kaip W. Lazer‘io „gyvensenos hierarchija“ ( angl . lifestyle hierarchy), ji reiškia tai, kad gyvenimas mieste, individo lokacija ir gyvenamo b ūsto pasirinkimas priklauso nuo tam tikros socialin ės sistemos, į kuri ą individas patenka (Lawson, Todd, 2002). Į tai įeina tokios perspektyvos kaip b ūsto pirkimo sprendimai, vartojimo rinka, įstatymai. Tod ėl individ ų stratifikacija taip pat gali b ūti suprantama per tokias s ąvokas kaip prestižas, pad ėtis, kult ūra, gyvensena; individai yra susij ę su ekonominiais ištekliais, įstatymais; taip pat jie yra socialiniai ir politiniai veik ėjai. Miesto visuomen ė s ąlygojama vis ų ši ų veiksni ų, tod ėl miesto „geografija“ ir vidinis gyventoj ų mobilumas priklausys nuo vis ų išvardyt ų s ąlyg ų. Iš čia kyla ir būsto kaitos tendencijos ir galimyb ės – „gyvensenos hierarchijos“ pakitimai kei čia gyvenamojo būsto pasirinkimo preferencijas ir miesto mikrorajon ų perspektyvas. Taip pat svarbu ir k ą pasi ūlo valstyb ė – įstatymo galia, determinuojanti individ ą ir tai, kokius l ūkes čius ir galimybes turi pats individas: valstyb ė – individas.
19 2.2.Sociologinio fakto virsmas – individo pasirinkimas – daugiabutis ar privatus būstas
Kaip min ėta ankstesn ėje dalyje, išryšk ėjo įdomi tendencija: vieno gyvenamojo b ūsto kaita į kit ą – daugiabu čio į privat ų – tod ėl pravartu paanalizuoti, kaip individas, iš vienos pus ės, ribojamas ir s ąlygojamas esamos urbanistin ės įstatymin ės baz ės, iš kitos – turim ų l ūkes čių, preferencij ų, iškelt ų gyvenamajam b ūstui, renkasi, kur jam gyventi. Remiantis racionalaus pasirinkimo teorija, išryšk ėja prielaidos, kuriomis remiantis galima apib ūdinti individ ų preferencij ų turin į, j ų apribojimus, informacijos pob ūdį. Taip galima išvesti tam tikr ą sociologinio fakto virsmo model į (Norkus, 2005). Racionalaus pasirinkimo teorija teigia, kad, pasak vieno iš jos atstov ų M. Weber, socialinio veiksmo ekonomika turi priežastin į ir pasekmin į interpretacin į paaiškinim ą (Swedberg, 2007). Tam tikras ekonominis, liberalios ekonomikos, rinkos, įstatyminis arba socialinis veiksmas paveikia individo subjektyvi ą turim ą reikšm ę, kuri apima jo elges į vienoje ar kitoje situacijoje. Ekonominis veiksmas, toks, kaip b ūsto įsigijimas, yra ir socialinis, nes subjektyvi veiksmo reikšm ė apima orientacij ą į vienok į ar kitok į individo veiksm ą ar elgesio model į. Taip atsiranda sociologinio fakto virsmas. Kai pirmas jo žingsnis apima interpretacij ą, pavyzdžiui, pateikto įstatyminio fakto, įstatymin ės baz ės urbanistikos klausimais, antrasis žingsnis yra tai, kaip individas reaguoja į atsiradusi ą problem ą – pavyzdžiui, spragas dabartiniame Lietuvos Respublikos įstatymuose kur, žinant valstyb ės pasi ūlą d ėl daugiabu čių nam ų modernizacijos, tam tikri individo veiksmai s ąlygoja jo b ūsto pasirinkimo preferencijas. Įstatymas čia yra kaip kontekstas ir orientacija veiksmui. Ir tre čiasis žingsnis – priežastinis paaiškinimas; nevyk ęs įstatymas, spragos jame priver čia individ ą rinktis privat ų b ūst ą, o ne modernizuoti daugiabut į, tod ėl ketvirtasis žingsnis – jo pasirinkimas – lemia ir daugiabu čio kvartalo likim ą. Ketvirtasis žingsnis jau yra galimas padarinys arba rezultatas viso individo veiksmo. Iliustruojant tikrais įstatyminiais pavyzdžiais galima pasakyti, kad šis sociologinis fakto virsmas yra valstyb ės si ūlomas gyvenamojo b ūsto pasirinkimo (pakeitimo) modelis: įstatymin ė baz ė, realios įstatymuose nurodytos s ąlygos ir j ų įgyvendinimas. Iš čia kyla situacin ė urbanistin ė logika – veik ėjas, individas, su savo b ūsto įsigijimo l ūkes čiais ir valstyb ė – įstatymin ė būsto pasirinkimo galimyb ė. V ėliau atsiranda pati pasirinkimo logika – ką rinksis individas, t.y. jo veiksmas, s ąlygojamas Lietuvos Respublikoje galiojan čių statybos, urbanistikos ir daugiabu čių renovacijos įstatym ų. Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimas „D ėl daugiabu čių nam ų modernizavimo programos ir valstyb ės paramos daugiabu čiams namams modernizuoti teikimo ir investicij ų projekt ų energetinio efektyvumo nustatymo taisykli ų patvirtinimo“ 2004 m. rugs ėjo 23 d. Nr. 1213 Vilnius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243
20 redakcija; taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 1997 redakcija):
„Lietuvoje daugiau kaip 60 procent ų daugiabu čių nam ų pastatyta per pra ėjusio amžiaus paskutinius keturis dešimtme čius. Tuomet dominavo stambiaplokš čių daugiabu čių nam ų statyba. Tokie daugiabu čiai namai neekonomiški <...>. Jos [neekonomiškumo problemos] negali išspr ęsti pavieniai but ų savininkai: reikia kompleksiškai atnaujinti daugiabu čius namus, modernizuoti gyvenam ųjų nam ų rajonus (kvartalus), įskaitant inžinerin ės ir socialin ės infrastrukt ūros atnaujinim ą <...>. Tod ėl: „Šios Programos tikslas – siekiant geresn ės gyvenimo kokyb ės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaid ų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabu čių nam ų but ų ir kit ų patalp ų savininkus pasinaudojant valstyb ės parama kompleksiškai modernizuoti daugiabu čius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas s ąlygas“.
Kalbant apie senuosius daugiabu čius mikrorajonus – Dainavos, Kalnie čių, Petraši ūnų, VI-asis fortas, Vilijampol ė ir kt. – galima sakyti, kad vienas socialini ų fakt ų yra šis įstatymas, tod ėl jis sąlygos individo pasirinkimo logik ą: kiek leidžia įstatymas ir finansin ė baz ė likti daugiabu čiame kvartale ir renovuoti esam ą gyvenam ąjį nam ą. Pirmasis faktas – esamos įstatymin ės socialin ės strukt ūros, s ąlygojan čios veik ėją tam tikroje situacijoje ir jo pasirinkimo logik ą. Pereinant prie rinkos ekonomikos, iš esm ės kintant ekonominiam modeliui, kito ir pa čios institucijos, buvo sunku prognozuoti, kaip keisis įstatymai, institucijos ir j ų biurokratin ė forma. Šioje vietoje kalbama apie per ėjim ą nuo valstybin ės prie privatin ės nuosavyb ės form ų. Susidar ė sud ėtinga situacija, kad panaikinus valstybin ę nuosavyb ės form ą nebuvo surastas modelis, kaip įtvirtinti privatin ę, kokia tur ėtų b ūti įstatymin ė baz ė, įteisinanti ši ą privatin ę nuosavyb ę. Tod ėl aptariama įstatymin ė baz ė yra papildanti pirmosios situacijos logik ą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2001 m. lapkri čio 8 d. Nr. IX-583, Vilnius) apie priva čią statyb ą tre čioje dalyje skelbia:
3 straipsnis. Teis ė b ūti statytoju ir šios teis ės įgyvendinimas. Teis ę b ūti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybi ų fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teis ė įgyvendinama, kai: statytojas žem ės sklyp ą valdo nuosavyb ės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatym ų nustatytais pagrindais. Statytojas turi nustatyta tvarka parengt ą ir patvirtint ą (kai tai privaloma) statinio projekt ą <...>; Statytojas turi nustatyta tvarka išduot ą statybos leidim ą.
Tod ėl kalbant apie racionalaus pasirinkimo perspektyv ą, galima daryti išvad ą, jog toks sociologinis faktas kaip norimo b ūsto pasirinkimas sename daugiabu čių kvartale, kur reikia renovuoti esamus namus, be to, n ėra aišku, kiek kokybiška renovacija, bet ir tam reikia l ėšų, ar statytis nauj ą privat ų būst ą, kuris lygiai taip pat pareikalaus finansinio ind ėlio, leidžia pateikti schem ą ir išvesti du atsiradusius hipotetinius filtrus. Pirmasis – įvardyta valstyb ės įstatymin ė baz ė, t.y. d ėl daugiabu čių renovacijos ir priva čių nam ų statybos susidariusi situacijos logika – ką gali rinktis veik ėjas esamoje
21 situacijoje ir jo pasirinkimo logika bei veiksmas, lemiantis pasirinkim ą – rinktis ir renovuoti daugiabut į ar pasirinkti privat ų b ūst ą. Kalbant apie urbanistinius įstatymus, vienas dalykas – būtent renovacijos kompensavimas yra itin ryškus. Kaip buvo minima, litais didžiausia kompensuojama suma yra 250 Lt arba 15 procent ų. Daugiabu čių nam ų renovacijos įstatymas turi daug sprag ų, ypa č renovacijos kompensavimo klausimais – kompensacija yra nedidel ė, tod ėl kyla klausimas, kokia b ūtų renovacijos kokyb ė. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo 197 (nuo 2009 m. kovo 4 d.) (taikoma visoms valstyb ės paramos daugiabu čiams namams modernizuoti, teikimo sutartims, pasirašomas po šio nutarimo įsigaliojimo) (Žin., 2009, Nr. 1292) redakcija, sakoma, kad pati didžiausia valstyb ės finansin ė parama renovuojant sen ą daugiabut į, priklausomai nuo jo naudingo ploto kv. metrais, yra 250 Lt. Renovavimas nebus kokybiškas, o ir kompensuojama suma labai nedidel ė, tod ėl gyventojui bus brangu renovuoti sen ą daugiabut į. Toks faktas transformuoja individo pasirinkimo logik ą, nes tuomet individas rinksis statyti ar įsigyti nauj ą privat ų b ūst ą. Atsiskleidžia antrasis filtras: veik ėjas, susipažin ęs su pirmuoju filtru ( įstatymine baze), kei čia savo pasirinkim ą privataus ir naujo b ūsto naudai. Atsiranda antrasis sociologinis faktas – Kauno miestas pl ėsis priva čių kvartal ų d ėka, individas rinksis privat ų b ūst ą d ėl nekokybiškos daugiabu čių renovacijos ir mažos valstyb ės kompensacijos, d ėl to tampa nebeaišku, koks likimas ištiks senuosius daugiabu čių mikrorajonus. Atsiskleidžia strategin ė situacija, kurioje dalyvauja du veik ėjai – individas ir valstyb ė; individo pasirinkimai saistomi valstyb ės suteikiamomis galimyb ėmis. (Norkus, 2005). Šioje vietoje galima daryti prielaid ą, kad min ėti du filtrai saistomi tam tikro simetriško žinojimo apie pasirinkimo galimybes, alternatyvas ir norus. Valstybiniai įstatymai nulemia individ ų pasirinkim ą, atspindi j ų l ūkes čius, susijusius su gyvenamojo b ūsto pasirinkimu, ir tai, kokia bus ši logika, kaip ji transformuosis – tai lems sen ųjų daugiabu čių mikrorajon ų, toki ų, kaip Dainavos mikrorajonas (ne)kaitos tendencijas. Taigi sociologinis faktas – gyvenamojo būsto kaita, pl ėtra – yra ir valstyb ės prerogatyva, ir kartu individo pasirinkimas, tai dvi racionaliosios logikos pus ės.
22 III. Tyrimo metodologija
3.1. Kiekybinis tyrimas – anketin ė apklausa
Pasirinktas kiekybinis tyrimas – anketin ė apklausa. Kiekybin į tyrim ą galima pavadinti statistiniu (Kardelis, 2005), šis apib ūdinimas pateikia tyrimo situacij ą, kuomet kiekybiniu tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti iškeltas hipotezes, paaiškinti tam tikrus išorinius nagrin ėjamo reiškinio požymius. Galima pateikti prielaid ą, apib ūdinant tyrimo metodologij ą, kad, viena vertus, kiekybinis tyrimas, arba kiekybinė sociologija, egzistuoja ne tiriamojo lauko viduje, bet konstruojama iš anksto (Payne, 2007), tod ėl galima manyti, kad tyrimo rezultatas - tai argumentuotas pasirinkto tyrimo metodo kiekybinės technologijos aprašymas. Galb ūt tai galima įvardyti kaip kiekybin ės metodologijos tr ūkum ą. Bet, kita vertus, kiekybin ė metodologija leidžia pla čiai aptarti reiškin į, įgaunant į skaitmenin ę form ą, kur dirbama su skai čiais, galima įvertinti įvairius tyrin ėjamo reiškinio parametrus ir pateikti gautus rezultatus. Tarkime, pasirinktos temos nagrin ėjimas, įvertinimas daugiabu čio mikrorajono, prognozuojami parametrai, demografiniai, socialiniai bei kiti kiekybiniai duomenys yra tie pavyzdžiai, kuomet kiekybin ė metodologija pad ės tiksliau įvertinti tyrimo rezultatus. Šiame darbe pasirinkta kiekybin ė metodologija ir vienas iš b ūdų – anketin ė apklausa. Šiuo tyrimu siekiama identifikuoti individ ų migracij ą, kod ėl yra pasirinktas b ūstas nagrin ėjamame mikrorajone, kod ėl iš šio mikrorajono išvykstama. Siekiama išanalizuoti tam tikrus renovacijos klausimus, kiek renovacija lemia b ūsto pakeitim ą. Analizuojamas tam tikras socialinio pasirinkimo modelis per racionalaus pasirinkimo iškeltus du filtrus: įstatymin ė baz ė ir individo pasirinkimo prioritetai bei vertyb ės. Analizuojamos alternatyvos – renovuoti esam ą būst ą ar išvykti iš mikrorajono kitur: statytis privatų b ūst ą, pirkti kit ą but ą naujesniame mikrorajone. Tod ėl Dainavos mikrorajonas gali tapti tam tikra tranzitine zona – pereinamuoju gyvenamuoju b ūstu. Analiz ės vienetas – gyventojai, gyvenantys senuose nerenovuotuose blokiniuose Kauno miesto Dainavos mikrorajono daugiabu čiuose. Tyrimo imtis yra netikimybin ė, tod ėl tyrimo rezultatai taikomi tik šiai im čiai. Buvo formuojamos tikslin ės grup ės (Kardelis, 2005). Apklausta 300 juose gyvenan čių respondent ų. Pasirinktos atrankos privalumai yra tokie, kad Kauno miesto Dainavos mikrorajonas yra didžiausias, pastatytas sovietme čiu. Tai daugiabutis kvartalas, tod ėl nereikalaujama dideli ų laiko investicij ų kelionei bei finansini ų s ąnaud ų, norint apklausti senųjų daugiabu čių gyventojus. Tr ūkumas tas, kad tai netikimybinis atrankos metodas, tod ėl negali b ūti reprezentatyvus ir taikomas visai populiacijai, nes imtis yra suformuota paties tyr ėjo. Taip pat svarbus ir tyr ėjo subjektyvumas, nes informacijos sugrupavimas ir kodavimas į tam tikras analitines kategorijas yra sudarytas paties tyr ėjo.
23 . Surinkti duomenys suvedami į kompiuter į ir analizuojami naudojant statistin ę SPSS (13 versija) ir Microsoft Office Excel 2003 program ą. Analiz ė atliekama, remiantis iškeltais uždaviniais, hipotez ėmis.
24 IV. Tyrimo rezultatai
4.1. Kauno miesto Dainavos mikrorajono respondent ų demografin ės charakteristikos: teorin ės įžvalgos
Kauno miesto Dainavos mikrorajono pasirinktos tiriamosios grup ės amžiaus vidurkis yra 61 metai. Jauniausio respondento amžius 20, vyriausiojo – 90 met ų (žr. lentel ę prieduose Nr. 1).
Br ėžinys Nr. 1 Amžiaus pasiskirstymas
Jūsų amžius nuo 20 - 40 met ų nuo 41 - 60 met ų 8,67% nuo 61 - 80 met ų nuo 81 - 90 met ų 16,0% nuo 20 - 40 met ų nuo 81 - 90 met ų
22,0% nuo 41 - 60 met ų 53,33% nuo 61 - 80 met ų
Remiantis demografiniais amžiaus duomenimis, kaip matome iš br ėžinio Nr. 1, didžiausia respondent ų amžiaus grup ė yra tarp 61 – 80 met ų (53,33%), tod ėl dažniausiai pasitaik ę respondentai yra pensininkai. Šiame tyrime buvo domimasi respondent ų amžiumi tod ėl, kad tai padeda sudaryti tam tikr ą mikrorajono amžiaus charakteristik ą – kokia amžiaus grup ė yra dažniausiai pasitaikanti. Mažiausiai pasitaikantys respondentai yra 81 – 90 met ų (8,67%) – vyriausio amžiaus, taip pat nedažnai buvo sutinkami ir jaunesnio amžiaus respondentai (16,0%). Amžiaus charakteristika pasirinkta kaip viena iš pagrindini ų, pad ėsian čių apibr ėžti mikrorajono migracij ą. Tam tikr ą miesto „geografij ą“ galima apib ūdinti kaip „deteritorizacija“ ( angl . de- teritolization) (Gottdiener, Budd, 2005) – migracija į Kauno miesto Dainavos mikrorajon ą iš kit ų vietovi ų ir nuolatin į apsigyvenim ą pasirinktame mikrorajone, kaip „reteritorizacija“ ( angl. re- territorization) (Gottdiener, Budd, 2005), kuomet individas įsigyja, kei čia b ūst ą migruodamas miesto viduje. Ir, galima prielaida, kad Dainavos mikrorajonas yra tik „pereinamoji zona“ ( angl.
25 „transitional zones“) (Gieryn, 2006), kuomet mikrorajone gyvenama laikinai, su tendencija įsigyti kit ą b ūst ą. Tai gali s ąlygoti ir amžiaus tendencija – vyresni respondentai gyvena nuolat, jaunesni – laikinai. Be abejo, svarbus rodiklis - respondent ų pajamos. Norint apibr ėžti respondent ų pajam ų vidurk į, buvo užduodamas klausimas, kiek pajam ų tenka vienam šeimos nariui per m ėnes į. Tod ėl remiantis lentele Nr. 2 (žr. lentel ę prieduose Nr. 2), pajamos pasiskirs čiusios taip: pajam ų vidurkis yra 701,52 Lt per m ėnes į vienam šeimos nariui, minimumas yra 0 lit ų, maksimumas – 2500 lit ų vienam šeimos nariui per m ėnes į. Iš 300 respondent ų 13 individ ų pajamas įvardyti atsisak ė.
Br ėžinys Nr. 2
50
40
30
t
n
u
o C
20
10
0 300 450 630 690 780 900 1500 200 360 600 660 740 816 1015 Jūsų pajamos per m ėnes į vienam š eimos nariui
Kaip matyti iš br ėžinio Nr. 2, pajamos pasiskirs čiusios gan ėtinai netolygiais intervalais. Nuo labai maž ų pajam ų (0 lit ų), iki didesni ų, kuri ų n ėra daug. Tod ėl galima daryti prielaid ą, kad, taikant rezultatus esamai respondent ų grupei, dažniausiai įvardijamas pajam ų vidurkis yra 800 lit ų. Tod ėl pasirinktos respondent ų grup ės negalima įvardyti kaip pasiturin čios. Galima daryti prielaid ą, kad Dainavos mikrorajone gyvena vyresnio amžiaus žmon ės ir jie n ėra pasiturintys. Svarbios ir tam tikros socialin ės charakteristikos – išsilavinimas ir dabartinis užsi ėmimas. Remiantis gautais duomenimis, dažniausias respondent ų išsilavinimas yra vidurinis (27,3%), antroje vietoje – aukštasis universitetinis (26,7%), taip pat dažnai pasitaikantis išsilavinimas yra specialusis vidurinis (17,0%). Tre čioji - išsilavinimo charakteristika - parodo, kad
26 pasirinkta respondent ų grup ė yra pakankamai išsilavinusi, be to, didesn ė respondent ų dalis yra pensininkai – (63,7%), žymi dalis yra bedarbi ų (14,7%). Jeigu respondentas yra dirbantis, tai jis arba samdomas versle, arba biudžetin ės įstaigos darbuotojas – procentinis pasiskirstymas šiose srityse yra vienodas (po 9,7%).
Br ėžinys Nr. 3 Išsilavinimas
Išsilavinimas Pradinis 1,0% Nebaigtas vidurinis 10,0% Vidurinis Profesinis su viduriniu išsilavinimu 26,67% Profesinis be vidurinio išsilavinimo 12,0% Specialusis vidurinis Aukštesnysis Nebaigtas aukštasis (nors du metai) Aukštasis universitetinis Neuniversitetinis aukštasis
1,0%
2,67% 17,0%
27,33%
0,67% 1,67%
27
Br ėžinys Nr. 4 Dabartinis užsi ėmimas
Dabartinis užsi ėmimas 1,67% 0,67% Esu pats sau darbdavys 9,67% Samdomas darbuotojas versle Samdomas
9,67% darbuotojas biudžetin ėje institucijoje Bedarbis Pensininkas (ne įgalus) Studentas
63,67% 14,67%
Apibendrinant demografinius duomenis teigtina, kad pasiskirstymas, remiantis pateiktais br ėžiniais, yra keleriopas: dauguma respondent ų yra pensininkai – vyresnio amžiaus individai (63,67%), bedarbiai (14.67%); jeigu dirbantys – tai samdomi versle arba biudžetini ų įstaig ų darbuotojai, palyginti su tuo, kad verslinink ų (pats sau darbdavys) yra labai nedaug (1,67%). Gyventojai yra pakankamai išsilavin ę – vyrauja vidurinis ir aukštasis universitetinis išsilavinimas. Kitas svarbus parametras yra migracija – kiek ilgai individai gyvena Kauno miesto Dainavos mikrorajone, d ėl koki ų priežas čių ir kaip ilgai ketina gyventi, o galb ūt ketina keisti gyvenam ąją viet ą ir b ūst ą. Tod ėl kitame skyriuje apžvelgiami tokie socialiniai parametrai, kaip individ ų ketinimas gyventi pasirinktame mikrorajone, ir iš kokios miesto dalies ar Lietuvos vietov ės individai yra atvyk ę į Kauno miesto Dainavos mikrorajon ą. Šie socialiniai duomenys pad ės atskleisti vidin ę miesto migracij ą.
28 4.2. Kauno miesto Dainavos mikrorajono kaita: individ ų migravimas
Pereinant nuo demografinio ir socialinio individ ų apib ūdinimo, svarbu įvardyti ir respondent ų gyvensenos laik ą Dainavos mikrorajone. Buvo klausiama, kaip seniai respondentai gyvena šitoje Kauno miesto dalyje ir kas s ąlygoja pasirinkim ą gyventi b ūtent šitame mikrorajone, kokie procesai ar mikrorajono prioritetai l ėmė apsigyvenim ą Dainavos mikrorajone. Taip pat buvo aiškinamasi, jeigu respondentas neketina čia gyventi, kokios priežastys tai lemia. Paklausus, kiek ilgai respondentai gyvena Dainavos mikrorajone, gauti duomenys rodo, kad ilgiausias pragyventas laikas yra 45 metai, minimalus, suapvalinus SPSS programoje, - 1 metai. Dažniausiai pasitaikanti gyvenimo šioje Kauno miesto dalyje trukm ė (moda) – 37 metai (žr. lentel ę prieduose Nr. 3). Galima teigti, kad gyvenama šiame mikrorajone jau ilgai, tad galima išvada, kad dauguma gyventoj ų yra nuolatiniai. Remiantis Pirsono koreliacijos koeficientu, nurodan čiu ryšio tarp kintam ųjų stiprum ą (Vaitkevi čius, Saudargien ė, 2006: 148), rastas vidutinio stiprumo ryšys tarp amžiaus ir gyvenimo šiame mikrorajone trukm ės, ryšio stiprumas yra 0,586 (žr. lentel ę priede Nr. 4). Remiantis atlikta dispersine analize ANOVA, kuri gali parodyti, kaip vienas faktorius gali koreliuoti su kitu ( Čekanavi čius, Murauskas, 2004: 46), teigtina, kad vyresnio amžiaus respondentai šiame mikrorajone gyvena ilgiausiai: kuo vyresnio amžiaus respondentas, tuo didesn ė tikimyb ė, kad jis gyvena ir gyvens čia nuolat – tai senieji mikrorajono gyventojai. Ar tampa šie respondentai miesto migrantais, ar mikrorajonas turi nuolatinius gyventojus, t.y. yra s ėslus, tai buvo stengiamasi išsiaiškinti, užduodant klausimus, ar respondentai ketina išsikelti iš šio mikrorajono, ar ketina gyventi nuolat. Taip pat buvo stengiamasi išsiaiškinti, kiek gyventoj ų į mikrorajon ą atsikėlė iš kit ų Kauno miesto dali ų arba iš kit ų Lietuvos miest ų. Pasitelkus gautus duomenis, mikrorajone nuolat ketina gyventi 82,7% respondent ų, 2% nuomojasi, 11,2% ketina išsikelti, 4,1% - kita. Procentai „kita“ – tai individai, kurie ketina vykti į užsien į ir pan. Tai iliustruoja br ėžinys Nr. 5.
29
Br ėžinys Nr. 5 Kaip ilgai gyvens Dainavos mikrorajone
Ar ilgai gyvens mikrorajone 4,08% Nusipirkau but ą, 11,22% gyvensiu pastoviai Nežadu ilgai gyventi, nuomuojuosi Ne, nes ketinu įsigyti 2,04% kit ą b ūst ą Kita
82,65%
Kaip matosi iš br ėžinio, pasirinkta tiriam ųjų grup ė planuoja šitame mikrorajone gyventi nuolat ir tik nedidel ė dalis žada keisti b ūst ą arba yra nuomininkai. Čia galima prielaida, remiantis nagrin ėta tiriam ųjų grupe, kad kalb ėti apie min ėtą tranzityvum ą miesto viduje - „reteritorizacija“ ( angl. re-territorization) (Gottdiener, Budd, 2005) galima, nes migracija mikrorajone vyksta, nors gyventojai yra mažiau pasiturintys, skurdžiau gyvenantys, tod ėl įsigij ę but ą min ėtame mikrorajone lieka ir toliau gyventi senuose daugiabu čiuose. Tod ėl čia miesto, tiksliau, vieno mikrorajono urbanistin į kontekst ą (Le Gales, 2002) sudaro tam tikras jud ėjimas. Arba, remiantis kitomis sociologin ėmis teorijomis, kad miest ą ir jo dalis galima vertinti kaip unitarin ę vertybi ų sistem ą ir kaip nat ūral ų gyventoj ų troškim ą keisti vien ą b ūst ą į geresn į (Saunders, 1981:112), teigtina, kad šiuo atveju ši sistema yra veiksni. Grei čiau šis veiksnumas buvo didesnis sovietiniu periodu, kuomet Dainavos mikrorajonas dar buvo pakankamai naujas, iš senesni ų miesto dali ų atsikeldavo gyventi į š į mikrorajon ą. Nepriklausomyb ės metu tai gali lemti gyventoj ų skurdumas – kaip rodiklis yra anks čiau min ėtas nedidelis pajam ų vidurkis. Įdomu panagrin ėti, iš kur yra atsik ėlę individai. Remiantis statistiniais atlikto tyrimo duomenimis teigtina, kad didele dalimi migracija į Dainavos mikrorajon ą vyko iš kito Kauno miesto dali ų: 34,3% yra to paties mikrorajono gyventojai (migracija vyko iš vienos to paties mikrorajono gatv ės į kit ą), 10,3% individ ų yra atvyk ę iš Žaliakalnio, 7,7% iš Senamies čio.
30 Br ėžinys Nr. 6 Iš kokio mikrorajono atvyko
40,0%
34,33%
30,0%
20,0% Percent
10,33% 9,0% 3,67% 7,67% 8,0% 10,0% 0,33% 4,0% 1,33% 4,33% 2,33% 4,0% 2,0% 1,67% 2,33% 1,33% 0,33% 0,33% 2,0% 0,67% 0,0% Ale Am Auk Dai Eigu Kal Mar Milik Nauj Pal Pan Petr Sen Šilai Vilij Žali Žem IV Kita Kita kso aliai štieji nav liai nie vel ė onia ami em emu aši ū ami niai am akal ieji fort s (už tas Šan a čiai i esti ona nė nai esti pol nis Šan as Liet sien čiai s s s ė čiai uvo is, (Ce s prie ntra mie mie s) sta stis
Kaip matome, iš br ėžinio Nr. 6, kaip jau buvo teigiama, didžiausia migracija vyko paties mikrorajono viduje – 34,33%. Iš kit ų Lietuvos miest ų į Dainavos mikrorajon ą atvyko 2,0% individ ų. Bendrai susumavus - 65,67% individ ų atvyko iš kit ų miesto dali ų ar kito miesto į Kauno Dainavos mikrorajon ą. Tod ėl galima teigti, kad migracija miesto viduje, į nagrin ėjam ą mikrorajon ą vyksta. Be abejo, ši migracija prasid ėjusi seniai, dar sovietme čiu, ir vyksta iki šio laikotarpio įskaitytinai. Kaip matoma, maksimalus pragyventas laikotarpis Kauno miesto Dainavos mikrorajone yra 45 metai. Vis ą laik ą didesn ė migracija vyko iš kit ų Kauno miesto dali ų. Didesn ė apklaust ųjų gyventoj ų dalis žada šioje Kauno miesto dalyje gyventi nuolat. Remiantis apklaustaisiais, migracija, vykusi per pastaruosius dvidešimt met ų, yra gan ėtinai ženkli – 33,3%. Be to, per pastaruosius dvidešimt met ų rastas stiprus ryšys tarp atsik ėlusi ų individ ų ir jų amžiaus – remiantis atlikta dispersine analize ANOVA ir Pirsono koreliacijos koeficientu, ryšys tarp ši ų kintam ųjų yra gan ėtinai stiprus (0,495) ir statistiškai reikšmingas (žr. lentel ę priede Nr. 5 ). Svarbu
31 yra išanalizuoti pastaruosius 20 met ų – nepriklausomyb ės laikotarp į. Šie duomenys parodys, kiek ir koki ų individ ų atsik ėlė į mikrorajon ą ir pad ės identifikuoti toliau darbe analizuojamus duomenis apie renovacijos problematik ą, juo labiau, kaip mat ėme, didel ė dalis respondent ų ketina Dainavos mikrorajone gyventi nuolat. Br ėžinys Nr. 7 Kaip ilgai čia gyvena, išskiriant pastaruosius 20 met ų
Kaip ilgai cia gyvenate
gyvenantys 20 m. 1,67% gyvenantys nuo 21 - 30 m. gyvenantys 31 - 40 m. gyvenantys 41 - 49 33,33% m.
53,0%
12,0%
Čia galima prielaida, remiantis atlikta analize ir rastais ryšiais, kad per pastaruosius dvidešimt met ų atsik ėlusi ų į nagrin ėjam ą mikrorajon ą yra 33,33%. Tai iliustruoja br ėžinys Nr. 7. Dėl didelio amžiaus sklaidos, sunku identifikuoti, kokio amžiaus yra šie atsik ėlę respondentai. Remiantis anks čiau min ėtais duomenimis, apklaust ųjų amžiaus vidurkis yra 61,5 m., tod ėl galima tik s ąlygin ė prielaida, kad atsik ėlė dar ne pensinio amžiaus žmon ės, t.y. darbingi. Remiantis turimais duomenimis, s ąlyginai galima teigti, kad respondent ų, atsik ėlusių per pastaruosius dvidešimt met ų, amžius buvo nuo 20 iki 40 met ų (13,6%), bei nuo 41 iki 60 met ų (11,33%), nuo 61 iki 80 met ų (2,66%) ( (žr. lentel ę prieduose Nr.6). Bet, kaip buvo minima, dauguma dabar jau yra pensininkai (ne įgal ūs) ir bedarbiai (19,66%), dirban čių yra tik 13% (žr. lentel ę prieduose Nr. 7). Sud ėtinga pasakyti, kas pagal užsi ėmim ą buvo dabar nedirbantys apklaustieji respondentai. Tod ėl teigtina, kad šis respondent ų kontingentas dabar yra tam tikra rizikos grup ė nagrin ėjamam mikrorajonui, t.y. b ūtent šie žmon ės negal ės prisid ėti prie renovacijos d ėl maž ų pajam ų, taip pat netur ės galimyb ės keisti b ūst ą. Mikrorajonas sąlyginai gali tur ėti tam tikras renovuot ų/nerenovuot ų daugiabu čių zonas arba salas. Tos salos gali tapti atskirties zona, nors apie visą mikrorajon ą to teigti negalima. Kalbant apie migracij ą, teigtina, kad daugumoje tokie individai atsik ėlė į nagrin ėjam ą mikrorajon ą ir jie netaps mikrorajono migrantais, neketins išsikelti.
32 Svarbu išanalizuoti, kokios dar priežastys lemia ilgalaik į ir nuolatin į gyvenim ą Kauno miesto Dainavos mikrorajone. Jeigu apklaustieji gyventojai neketina išsikelti iš šio mikrorajono, šiam reiškiniui turi b ūti priežastys, kurias ir bus stengiamasi atskleisti kitame skyriuje. Jeigu ketinama išsikelti, svarbu, kod ėl gyventojas ketina išsikelti iš Dainavos mikrorajono ir kok į b ūst ą planuoja įsigyti. Remiantis šiais duomenimis, galima atskleisti negatyvius mikrorajono bruožus ir kartu identifikuoti, kiek gyventoj ų turi galimyb ę keisti b ūst ą.
4.3. Kauno miesto Dainavos mikrorajono gyventojas: vertybin ė sistema
Analizuojant miesto „geografijos“ pasidalijim ą ir „gyvensenos hierarchij ą“ ( angl. lifestyle hierarchy) (Lawson, Todd, 2002) galima prielaida, kad didel ė individ ų dalis ketina ir toliau nuolat gyventi šitoje miesto dalyje – nekeis gyvenamojo būsto į jok į kit ą ir nesikels į kit ą miesto dal į. Miesto visuomen ė, miesto mikrorajonai yra s ąlygojami toki ų veiksni ų, kaip migracija – gyventoj ų mobilumas, įstatymai, determinuojantys individ ą, ir jo paties pasirinkimai bei lūkes čiai gyvenamojo b ūsto atžvilgiu. Jeigu individai neketina išsikelti, tuomet galima tokia prielaida, kad pasirinkim ą gyventi Dainavos mikrorajone lemia pigesn ė but ų kaina ir įprotis prie gyvenamosios vietos – gav ę butus sovietme čiu respondentai neplanuoja išsikelti. Remiantis Kauno miesto Dainavos mikrorajono seni ūnijos pateiktais duomenimis, kaip buvo minima, trej ų met ų laikotarpiu – nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkri čio 12 d. - į mikrorajon ą atvyko 7961 (12,4%) gyventojas ir išvyko 1102 (1,72%) gyventojai, iš viso, mikrorajone gyvena apie 64 000 deklaravusi ų gyvenam ąją viet ą gyventoj ų. Remiantis surinktais tyrimo metu duomenimis teigtina, kad išsikelti iš mikrorajono iš 300 respondent ų ketina tik 12.
Br ėžinys Nr. 8 Kaip ilgai ketinama gyventi Dainavos mikrorajone
Ar ilgai ketinate gyventi šitame mikrorajone
Nusipirkau but ą, gyvensiu 4% 11% pastoviai Nežadu ilgai 2% gyventi, nuomojuos Ne, nes ketinu įsigyti kit ą b ūst ą
Kita 83%
33
Iš br ėžinio matoma, kad būst ą nuomojasi 2% individ ų, ketina įsigyti kit ą 11% gyventoj ų. Matyti, kad gyventojai, tur ėję galimyb ę pirkti but ą ir j į nusipirk ę nepriklausomyb ės laikotarpiu, šiame mikrorajone ketina gyventi nuolat. Lyginant su Dainavos seni ūnijos pateiktais duomenimis, išvykimas n ėra labai didelis. Mikrorajone gyvena 64 000 gyventoj ų, remiantis per pastaruosius trejus metus vykstan čia migracija, teigtina, kad, remiantis surinktais duomenimis, iki trej ų – trejus metus šiame mikrorajone gyvena 6,7% individ ų. Tai taip pat n ėra labai didelis skai čius, kaip ir pateiktas Dainavos mikrorajono seni ūnijos. Kaip matome iš br ėžinio Nr. 8, išsikelti (įsigyti kit ą b ūst ą) ketina 11 % gyventoj ų. Lyginant su Kauno miesto Dainavos mikrorajono seni ūnijos pateiktais duomenimis, išvyko iš mikrorajono 1,7%, gyventoj ų, surinktais šio tyrimo metu duomenimis išvykti ketina 11 % apklaust ųjų. Atvykusi ų į mikrorajon ą per laikotarp į nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 12 d., pateiktais Kauno miesto Dainavos mikrorajono seni ūnijos duomenimis yra 12,4 %, o atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, per panaš ų laikotarp į į nagrin ėjam ą mikrorajon ą atvyko 6,7% gyventoj ų. Taigi gauti duomenys parodo, kad, remiantis tyrin ėtų respondent ų imtimi, skai čiai atvykusi ų/išvykusi ų šiek tiek skirtingi – gautieji duomenys parod ė, kad išvykusi ų skai čius yra didesnis, atvykusi ųjų - mažesnis . Remiantis lentele Nr. 8 (žr. lentel ę prieduose Nr. 8), iš nedidelio kiekio ketinan čių išsikelti gyventoj ų didžiausia dalis žada įsigyti nauj ą but ą naujame daugiabu čiame name, kita dalis, mažesn ė, planuoja statytis privat ų nam ą ir mažiausiai planuojan čių pirkti pastatyt ą nam ą. Galb ūt geriausia pateikti skai čiais, nes iš 300 informant ų iš viso 12 planuoja keisti gyvenam ąjį būst ą. Taigi pirks naujesn į but ą naujame daugiabu čiame name 5 individai, statys privat ų nam ą 2, pirks privat ų nam ą – 1 individas, ir kita – 4. Į ketinan čių išsikelti skai čių (kita) įeina ir nuomininkai, ir žadantys keisti turim ą b ūst ą į kit ą tik tame pa čiame mikrorajone – dauguma individai min ėjo didesnio b ūsto keitim ą į mažesn į.
Br ėžinys Nr. 9 Kok į b ūst ą planuoja gyventojai įsigyti
Tolimesni planai d ėl b ūsto
Žadu statytis privat ų nam ą (2 individai) 2 4 Žadu pirkti privat ų nam ą 1 (1 individas)
Žadu įsigyti but ą naujame daugiabu čiame name (5 individai) Kita (4 individai) 5
34 Remiantis šiuo br ėžiniu, teigtina, kad keisti b ūst ą planuoja labai nedidelis skai čius gyventoj ų. Buvo minima vertybin ė unitarin ė sistema, kaip teigia J. Rex ir R. Moore (Sauders, 1981:112), tod ėl, remiantis surinktais duomenimis, galima prielaida, kad Dainavos mikrorajonas turi tam tikr ą vertybin ę sistem ą, kuri ą galima įvardyti ir kaip įprot į, ir kaip racional ų troškim ą tur ėti geresn į b ūst ą. Kita vertus, kaip vertyb ė gali b ūti ir įprotis prie gyvenamosios vietos.
Br ėžinys Nr. 10 Dėl koki ų priežas čių gyvenama Dainavos mikrorajone
Dar sovietiniais laikais Dėl koki ų priežas čių gyvenate Dainavos mikrorajone gavau but ą ir nežadu išsikelti 1% 5% Pirkau šiame mikrorajone but ą, nes jis pigesnis 8% Patogus susisekimas su 7% kitomis miesto dalimis
Patogi infrastrukt ūra (prekybos centrai, poliklinika ir pan.) 58% Mažesn ė nuoma 21%
Kita
Kaip matome iš br ėžinio Nr. 10 – dauguma respondent ų atsik ėlę į Dainavos mikrorajon ą dar sovietme čiu – 198 gyventojai (59%), 70 (21%) gyventoj ų pirko but ą jau ne sovietiniu periodu šioje miesto dalyje tod ėl, kad butai kainavo pigiau. Mikrorajono pats teigiamiausias bruožas - patogi infrastrukt ūra: prekybos centrai, poliklinika ir pan. Tai įvardijo 8% respondent ų, antroje vietoje – patogus susisiekimas, – taip mano 7% respondent ų. Blokas „kita“ – tai 16 (5%) respondent ų, kurie but ą keit ė iš mažesnio į didesn į arba atvirkš čiai, taip pat gav ę butus palikimu. Nedidelis skai čius - 1%, tai nuomininkai, įvardij ę kaip privalum ą nedidel ę nuom ą. Nuominink ų n ėra daug. Kaip minima nepublikuotame Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategijos projekte, 2008-09-11 „b ūsto nuoma iš privataus sektoriaus n ėra išvystyta. Lietuvoje vis dar n ėra b ūsto nuomos rinkos.“ Tod ėl teigtina, kad šis faktas, remiantis turimais duomenimis, pasitvirtina. Remiantis M. Casstells, miesto dalis – mikrorajonas – tai vartojamoji erdv ė. Dainavos mikrorajonas – tipinis mikrorajonas, tipiniai daugiabu čiai. Mikrorajonas, turintis mini miesto įvaizd į: poliklinikos, prekybos centrai, socialini ų paslaug ų kompleksai. Tod ėl bendravimas vyksta „pagal gyvenam ąją viet ą“ (Vanagas, 1992). Taigi Kauno miesto Dainavos mikrorajonas
35 strukt ūriškai yra stabili erdv ė, turinti visas infrastrukt ūras. Tod ėl, remiantis br ėžiniu Nr. 10, matosi, kad, įsigyjant but ą Dainavos mikrorajone, yra svarbus ir susiekimas su kitomis miesto dalimis (7% respondent ų), patogi infrastrukt ūra – poliklinikos, prekybos centrai ir pan. svarbu 8% respondent ų. Be abejo, svarbu yra ir tai, kad butai šioje miesto dalyje yra pigesni, š į punkt ą kaip svarb ų įvardijo 21% apklaust ųjų. Pati didžiausia gyventoj ų dalis yra gav ę butus sovietme čiu ir iki dabar gyvenantys tame pa čiame mikrorajone bei neketinantys išsikelti (žr. lentel ę prieduose Nr. 9 ). Teigtina, kad yra statistiškai reikšmingas, nors ir nestiprus ryšys tarp pragyvent ų met ų ir ketinimo gyventi šioje miesto dalyje toliau (žr. lentel ę prieduose Nr. 10). Teigtina, kad ilgai gyvenantys šiame mikrorajone žmon ės ketina ir toliau jame gyventi. Galb ūt tai įpratimas prie gyvenamosios vietos, prie mikrorajono, nes, remiantis demografiniais duomenimis, didesn ę dal į turimos imties gyventoj ų sudaro pensinio amžiaus individai, vidutiniškai pragyven ę mikrorajone 37 metus. Kaip min ėjo respondentai, dauguma daugiabutyje gyvena nuo pat jo pastatymo pradžios. Neži ūrint vardijamos patogios miesto infrastrukt ūros, daugiausiai buvo minimas punktas apie būsto gavim ą sovietme čiu ir nenoras jį keisti. Remiantis R. Parku (Giddens, 2005), miesto dalis yra tam tikra “nat ūrali teritorija“, kur yra išsisluoksniav ę tam tikri mechanizmai su gyventojais, prisitaikiusiais prie mikrorajono aplinkos. Čia galima įvardyti ir sovietme čiu apsigyvenusius individus, kurie prisitaik ė ir priprato prie Dainavos mikrorajono ir perspektyvoje šis įprotis yra svarbus ir jo keisti neketinama. Kitas aspektas – laikinumas, nes vis tik yra, kaip buvo min ėta, išvykstan čiųjų, nors ir nedaug. Įdomu paanalizuoti priežastis, kod ėl išvykstantiems individams nepatinka Kauno miesto Dainavos mikrorajonas. Buvo pateiktos šešios klausim ų kategorijos penkiabale skale. Nepatinka mikrorajonas, nes senas namas, brangi renovacija, netinkamas butas, brang ūs mokes čiai, netinkama kaimynyst ė. Kaip buvo min ėta, keisti b ūst ą ketina labai nedidelis kiekis respondent ų – 12 individ ų. Įsigyti kit ą b ūst ą planuoja 10 individ ų, lik ę yra nuomininkai ir tod ėl gyvena šiame mikrorajone laikinai. Taip pat yra individ ų, kurie ketina keisti but ą iš didesnio į mažesn į, bet tame pa čiame mikrorajone. Su šiuo punktu (senas namas kaip priežastis keisti b ūst ą) su šiuo sutinka 5 ir visiškai sutinka 3 individai. Kad brangi renovacija visiškai sutiko 3 ir sutiko 6 gyventojai; kad nepatinka pats mikrorajonas sutiko 4 individai, visiškai sutiko tik 1. Tai, kad nepatinka pats mikrorajonas, nebuvo ta priežastis, d ėl kurios b ūtina išsikelti – čia pats didžiausias skai čius yra kategorijoje „nei sutinku, nei nesutinku“ – 6 apklaustieji. Kita kategorija buvo „netinkamas butas“ – čia visiškai sutiko 4 ir sutiko 6 respondentai iš ketinan čiųjų išsikelti. Tod ėl teigtina, kad pats butas yra netinkamas gyventi, neatitinka individ ų poreiki ų. Su brangiais mokes čiais sutiko 4 respondentai, 5 to ne įvardijo kaip esmin ės problemos. Netinkam ą kaimynyst ę, sutikdami su tuo pasirinko 4, visiškai sutikdami – 1. Netinkama kaimynyst ė čia suprantama kaip asocial ūs kaimynai tame pa čiame name, šalia esantys seni bendrabu čiai, šalia kuri ų nepageidaujama gyventi. Tai iliustruoja žemiau pateikti br ėžiniai Nr. 11 ir Nr. 12.
36 Br ėžinys Nr. 11 Netinkamas gyventi senas namas
1 Visiškai nesutinku (individ ų skai čius) 3 1 Nei sutinku, nei nesutinku (individ ų skai čius) Sutinku (individ ų skai čius)
Visiškai sutinku
5
Kaip iliustracija br ėžinys Nr. 11 – senas namas kaip priežastis keisti gyvenam ąjį būst ą. Ši ą priežast į pasirinko didesn ė dalis gyventoj ų. Lygiai taip pat svarbi išsik ėlimo priežastis įvardyta ir brangi seno namo renovacija. Tai iliustruoja br ėžinys Nr. 12
Br ėžinys Nr. 12 Namo renovacija per brangi, tod ėl žadama išsikelti
Namo renovacija per brangi (individ ų skai čius)
1 Visiškai nesutinku 3 1 Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku
Visiškai sutinku
5
Taigi tik šiuo nedideliu atveju, mikrorajonas nėra vertyb ė pasilikti gyventi arba renovuoti esam ą sen ą nam ą. Čia matyti, kad renovacijos brangumas vis tiktai paskatino nedidel ę dal į apklaust ų gyventoj ų keisti gyvenam ąjį būst ą į kit ą, geresn į.
37 Bet, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad išsikelti ketina labai nedidelis skai čius apklaust ųjų, mikrorajon ą galima įvardyti kaip įprot į, priprast ą viet ą gyventi, kaip pigi ų butų ir gan ėtinai patogios infrastrukt ūros bei susisiekimo mikrorajon ą. Toliau yra svarbu panagrin ėti aktual ų sen ų nam ų renovacijos klausimą, nes apklausiami buvo būtent ši ų nam ų gyventojai. Kaip j ų nusiteikim ą ir b ūsto pasirinkim ą bei įprot į gyventi Dainavos mikrorajone veikia aktuali renovacijos problematika.
4.4. Kauno miesto Dainavos mikrorajono sen ųjų daugiabu čių renovacija
Kaip buvo minima teorin ėje dalyje, miesto dalies – mikrorajono tinkamumas gyventi yra apibr ėžiamas ir per gyvenamojo b ūsto atnaujinim ą, tod ėl aktuali yra dabar iškilusi daugiabu čių renovacijos problematika. Kaip tam tikras filtro klausimas, respondentams buvo užduotas klausimas, ar jie sutikt ų renovuoti sen ą daugiabut į, kuriame jie gyvena, iš savo l ėšų, nes renovavimo kompensacija gyventojui yra nedidel ė (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo 197, nuo 2009 m. kovo 4 d.) (Žin., 2009, Nr. 1292). Renovacijos įstatymo redakcijoje sakoma, kad finansin ė parama gyventojui, priklausomai nuo gyvenamojo naudingo ploto (kv. metrais), yra 250 Lt – tai pati didžiausia galima parama. Galima prielaida, kad parama n ėra didel ė. Toliau iš surinkt ų tyrimo metu duomen ų pateikiamas br ėžinys, iliustruojantis gyventoj ų asmenines finansines galimybes remti seno daugiabučio, kuriame jie gyvena, renovacij ą. Buvo užduotas kaip tam tikras filtras klausimas, ar gyventojai sutikt ų renovuoti sen ą nam ą, kuriame gyvena, tik iš savo l ėšų. Galb ūt šis atsakymas gal ėtų parodyti, kiek gyventojai ekonomiškai paj ėgūs prisid ėti prie renovacijos šiuo kriz ės laikotarpiu, kuriuo, kaip buvo minima, renovacija valstyb ės remiama labai mažai.
38 Br ėžinys Nr. 13 Ar sutikt ų gyventojai renovuoti nam ą tik iš savo l ėšų
Ar sutiktumete renovuoti nama tik is savo lesu?
Taip 2,33% 1,67% Ne 4,0% Ne, nes žadu išsikelti Nežinau
92,0%
Kaip matoma iš br ėžinio Nr. 13, nedidel ė dalis apklaust ų gyventoj ų sutikt ų renovuoti nam ą tik iš savo asmenini ų l ėšų (1,67%), tod ėl čia išryšk ėja tendencija, kad labai nedidelis skai čius respondent ų b ūtų paj ėgus tai padaryti. Be to, min ėtina, kad į š į skai čių patenka tik tie individai, kurie mikrorajone planuoja gyventi nuolat. Dalis respondent ų nežinojo atsakymo į š į klausim ą (2,33%), kitai apklaust ųjų gyventoj ų daliai renovacija nebuvo aktuali, nes jie žada keisti gyvenam ąjį būst ą (4,0%), bet didžioji dalis, kaip matosi iš pateikto br ėžinio, renovuoti daugiabut į iš savo l ėšų nesutinka (92,0%). Tod ėl toliau buvo užduodami klausimai, ar sutikt ų apklaustieji gyventojai renovuoti sen ą daugiabut į, jeigu tam tikra renovacijos dalis b ūtų remiama valstyb ės.
39 Br ėžinys Nr. 14 Ar sutikt ų gyventojai su renovacija, jeigu ji b ūtų dalinai remiama valstyb ės
Ar sutiktumete renovuoti nama, jeigu renovacija dalinai butu remiama valstybes?
Taip 4,67% 3,33% Ne Nežinau Kei čiantys b ūst ą
31,67%
60,33%
Kaip iliustruoja br ėžinys Nr. 14, jeigu renovacija b ūtų dalinai remiama valstyb ės, prisid ėti iš savo l ėšų prie seno daugiabu čio atnaujinimo sutikt ų 31,87% apklaust ų gyventoj ų. Nors nesutikusi ųjų prisid ėti prie renovacijos skai čius yra didelis – 60,33%. Nežinan čių, ar tinka toks renovacijos kompensacijos b ūdas – 3,33%, ir likusioji dalis – 4,67% - tai gyventojai, neketinantys toliau gyventi Kauno miesto Dainavos mikrorajone – žadantys įsigyti kit ą b ūst ą ir nuomininkai. Kaip matome, mikrorajonas, kaip jau buvo min ėta, tikrai gali tur ėti tam tikras nerenovuot ų daugiabu čių salas. Norint sužinoti, kiek apklausti individai gal ėtų prisid ėti prie renovacijos, buvo pasi ūlyti procentai, kokia tur ėtų b ūti valstyb ės kompensacija. Apklausos metu buvo pasi ūlyti preliminar ūs procentai - 30, 40, 50, 60% – kiek individai gal ėtų prisid ėti, jeigu renovacija dalinai būtų remiama valstyb ės. Šiuo klausimu teigiamai pasisak ė 31,3% respondent ų (žr. lentel ę priede Nr. 11). Šis filtras parodo, kiek gyventojai mano galintys prisid ėti prie renovacijos, jeigu nereik ėtų mok ėti visos sumos, ir kokius jie puosel ėja l ūkesčius d ėl valstyb ės finansin ės paramos – kompensacijos.
40 Br ėžinys Nr. 15 Kiek gal ėtų prisid ėti gyventojai, jeigu renovacija dalinai b ūtų remiama valstyb ės
Kiek galetumete prisideti, jeigu renovacija butu dalinai remiama 1,06% 1,06% valstybes? 30 proc. 40 proc. 60 proc.
97,87%
Remiantis br ėžiniu Nr. 15, aiškiai matyti, kad pats didžiausias procentas – 97,87% sutikt ų prisid ėti 30% prie renovacijos sumos, t.y. sutikt ų, kad valstyb ė remt ų 70% renovacijos. D ėl kit ų dviej ų pozicij ų - 40% ir 60% - respondent ų, pasirinkusi ų šias pozicijas, yra vienodai – po 1,06%. Buvo domimasi, kas yra šie respondentai pagal užimtum ą. Išaišk ėjo, kad daugumas j ų yra pensininkai ir bedarbiai (22%), dirban čiųjų nėra daug (9,33%) (žr. lentel ę prieduose Nr. 12). Galima sąlygin ė išvada, kad seno daugiabu čio renovacija yra pageidaujama ir gyvenimas Dainavos mikrorajone yra vertyb ė ir įprotis. Sąlygin ė tod ėl, kad remiantis χ2 (chi kvadrato) nepriklausomumo kriterijumi, kuris „skirtas nustatyti, ar du nominalieji kintamieji yra susij ę, priklausomi“ (Vaitkevi čius, Saudargien ė, 2006), teigtina, kad pateikti duomenys apie respondent ų užimtum ą šioje grup ėje statistiškai n ėra reikšmingi. Be to, anks čiau buvo minima, reikšminga yra tai, kad per pastaruosius 20 met ų į š į mikrorajon ą atsik ėlė individai, kurie dabar yra bedarbiai arba pensininkai. Taip pat galima išvada, kad, remiantis gautais duomenimis, apklausti gyventojai tikisi kur kas didesn ės valstyb ės paramos, negu dabar yra si ūloma. Kita vertus, buvo užduotas ir klausimas, ar gali atsitikti taip, kad renovacija bet kokiu atveju gyventojams b ūtų per brangi, tod ėl reik ėtų, kad valstyb ė visiškai padengt ų sen ų daugiabu čių renovacijos kain ą. Kaip buvo minima demografin ėje dalyje, apklaust ų gyventoj ų pajam ų vidurkis yra 800 lit ų, tod ėl bet kuriuo atveju renovacija gyventojams gali b ūti pernelyg brangi, nors ir reikalinga.
41 Br ėžinys Nr. 16 Renovacija yra per brangi
Nesutikciau renovuoti namo, nes bet kokiu atveju brangu
1,33% Visiskai 2,33% nesutinku
1,0% Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku Visiskai sutinku Išvykstantys ir 36,33% sutik ę prisid ėti prie renovacijos
59,0%
Šis br ėžinys iliustruoja apklaust ų gyventoj ų pateikt ą nuomon ę, ar renovacija gali b ūti bet kokiu atveju jiems per brangi, t.y. tur ėtų b ūti remiama valstyb ės 100 proc. Į š į klausim ą atsak ė 63,7% apklaust ųjų. Kaip galima matyti, su šiuo teiginiu sutinka 59,0% gyventoj ų. Taip pat galima pasteb ėti, kas matoma br ėžinyje, kad prisid ėti prie renovacijos anks čiau min ėtais procentais sutinka 31,3% gyventoj ų, o br ėžinyje nurodyti 36,33% apima ir kei čian čius gyvenam ąjį b ūst ą individus, renovacijos problematika jiems n ėra aktuali. Be abejo, svarbu ir tai, kaip vertinama renovacija – kokybiška ar ne. Toliau pateiktas br ėžinys tai iliustruoja.
42 Br ėžinys Nr. 17 Manantys, kad renovacija nekokybiška
Manau, kad renovacija nekokybiska
3,67% Visiskai nesutinku 11,0% Nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Sutinku 7,33% Visiškai sutinku 26,33% Išvykstantys
36,67% 15,0%
Iš šio br ėžinio matyti apklaust ų gyventoj ų nuomon ė apie renovacij ą, t.y nesutikimas renovuoti ir d ėl to, kad renovacija yra nekokybiška. Su tuo visiškai sutinka 26,33% respondent ų, sutinka 15,0% respondent ų. Bet, kita vertus, nesutinka su šiuo teiginiu d ėl nekokybiškos renovacijos, t.y. vertina j ą kaip labai kokybišk ą 11,0% gyventoj ų. Be abejo, palyginti su visiškai sutinkan čiųjų/sutinkan čiųjų skai čium, skirtumas yra didelis, bet kartu ir matyti, kad yra gyventoj ų, labai kokybiškai vertinan čių sen ųjų daugiabu čių renovacij ą. Taip pat b ūtina pamin ėti tai, kad ir sutinkantys prisid ėti savo l ėšomis prie renovacijos individai irgi patenka į š į skai čių, nes j ų nuomon ės taip pat buvo klausiama. Tod ėl teigtina, kad net ir sutikimas remti renovacij ą iš savo l ėšų nesudaro apie renovacijos kokybiškum ą teigiamos nuomon ės. Dažniausiai nuomon ė yra arba neigiama, arba apie renovacijos kokyb ę apklaustieji gyventojai nuomon ės neturi. Svarstant, kod ėl individai sutinka prisid ėti prie renovacijos iš savo l ėšų, bet kartu mano, kad renovacija nekokybiška arba neturi apie jos kokyb ę jokios nuomon ės, teigtina, kad rastas vidutinio stiprumo ryšys tarp to, jog apklausti minėti individai ketina šitame mikrorajone gyventi nuolat. Pirsono koreliacijos koeficientas nurodo vidutinio stiprumo ryš į (0,488), ir patikimumo lygmuo, parodantis statistin į reikšmingum ą (Vaitkevi čius, Saudargien ė, 2006) α = 0,000. Tod ėl teigtina, kad šis ryšys yra statistiškai reikšmingas (žr. lentel ę prieduose Nr. 13). Tuomet planavimas
43 nuolat gyventi tyrin ėjamame mikrorajone ir lemia individ ų pasirinkim ą prisid ėti savo l ėšomis prie renovacijos, netgi jei manoma, kad ji nekokybiška arba apie jos kokyb ę nuomon ės neturima. Tod ėl galima išvada, kad tik nedidel ė dalis apklaust ų respondent ų, planuojan čių gyventi nuolat, gal ėtų savo l ėšomis prisid ėti prie seno daugiabu čio renovavimo, bet pakankamai nemaža dalis – 31,67% sutikt ų paremti renovacij ą 30% iš savo l ėšų, t.y iš valstyb ės tik ėdamiesi 70% paramos. Šis skai čius parodo, kad renovacija vis tiktai yra reikalingas procesas. Ir, kaip buvo min ėta, neži ūrint nuomon ės apie nekokybišk ą renovacij ą, prisidėti prie jos skatina tolesnis nuolatinis gyvenimas Kauno miesto Dainavos mikrorajone. Be abejo, reikia pamin ėti ir tai, kad vis tik daugumai apklaust ųjų gyventoj ų renovacija bet per brangi.
44 V. Tyrimo rezultat ų apibendrinimas
Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galimos tam tikros išvados. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, stratifikacija yra tokia: dauguma gyventoj ų yra vyresnio amžiaus, dažniausiai pasitaikanti respondent ų amžiaus grup ė yra tarp 61 – 80 met ų. Pajam ų vidurkis taip pat n ėra labai didelis – remiantis turimais apklaust ųjų gyventoj ų duomenimis – 800 lit ų. Apklaustosios grup ės išsilavinimas yra didesne dalimi vidurinis (27,3%), antroje vietoje – aukštasis universitetinis (26,7%) ir, kaip išaišk ėjo, dauguma respondent ų yra pensininkai, bedarbiai, jeigu dirbantys, tai dirban čiųjų procentas vienodai pasiskirst ęs tarp samdomo darbuotojo versle ir samdomo darbuotojo biudžetin ėje institucijoje – po 9,7%. Šie parametrai svarb ūs d ėl to, kad jie parodo apklaust ųjų individ ų socialin ę stratifikacij ą, kaip ir pajam ų parametras parodo ekonomin į lyg į. Kitas ne mažiau svarbus aspektas, norint atskleisti Kauno miesto Dainavos mikrorajono sociourbanistin ę situacij ą formuojan čius veiksnius, yra svarbi vidin ė Kauno miesto migracija – kiek gyventoj ų gyvena mikrorajone, kiek atvyksta, kiek išvyksta. Svarbu atskleisti, ar daug gyventoj ų mikrorajone planuoja nuolat gyventi, ar tai tik tranzitin ė, tarpin ė zona, prieš įsigyjant geresn į gyvenam ąjį būst ą. Atlikus tyrim ą, teigtina, kad ilgiausias pragyventas šiame mikrorajone laikas yra 45 metai, taigi gan ėtinai ilgai. Kaip buvo ištirta, dauguma gyventoj ų yra vyresnio amžiaus, tod ėl galima prielaida, kad jeigu asmuo vyresnis, jis yra senasis ir nuolatinis mikrorajono gyventojas. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, mikrorajone nuolat ketina gyventi 82,7% respondent ų, o išsikelti ketina 11 %. Palyginti su turimais Kauno miesto Dainavos mikrorajono seni ūnijos pateiktais duomenimis, mikrorajone gyvena apie 64 t ūkst. gyventoj ų. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 12 d. į mikrorajon ą atvyko 12,4% (7961) gyventoj ų, išvyko 1,72% (1102) gyventoj ų. Remiantis surinktais duomenimis, teigtina, kad per t ą pat į laikotarp į atvyko (gyvena trejus metus) 6,7% gyventoj ų, - mažiau, nei pateiktais seni ūnijos duomenimis. Kiek per t ą laik ą jau išvyko - nežinoma, bet ketina išvykti, remiantis atliktu tyrimu, – 11% gyventoj ų iš apklaustosios imties – tai yra daugiau negu Kauno miesto Dainavos seni ūnijos pateiktais duomenimis apie išvykusius individus. Kaip matome, migracija vyksta. Š į proces ą galima apib ūdinti kaip „deteritorizacij ą“ ( angl . de-territolization) Gottdiener, Budd, 2005) – vyksta migracija į mikrorajon ą iš kitų Lietuvos vietovi ų, taip pat vyksta ir kitas procesas – „reteritorizacija“ ( angl. re-territorization) (Gottdiener, Budd, 2005), kuomet migruojama miesto viduje – tame pa čiame mikrorajone ar iš vienos to paties miesto dalies į kit ą. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, teigtina, kad daugiausia individai migravo į Dainavos mikrorajon ą iš kit ų Kauno miesto dali ų – 65,67%, migracija iš kitos Lietuvos vietov ės į Kauno miesto Dainavos mikrorajon ą – 2,0%, tod ėl teigtina, kad tai daugiau „reteritorizacijos“ procesas – migracija miesto viduje. Vadinasi, mikrorajonas n ėra s ėslus – individai tiek atvyksta, tiek išvyksta. Teigtina, kad dauguma apklaust ų gyventoj ų čia atvyk ę dar sovietme čiu - 59%, kalbant apie nepriklausomyb ės laikus, pirk ę
45 butus ir planuojantys čia gyventi nuolat - 21%. Patikslinus duomenis, per pastaruosius 20 met ų atvyko 33,3% gyventoj ų. Galima prielaida, kad tam tikri motyvai lemia nuolatin ę gyvensen ą mikrorajone, galb ūt tai kokios nors vertyb ės, tinkamas mikrorajonas arba įpratimas prie gyvenamosios vietos. Remiantis R. Parku (Giddens, 2005) miest ą galim ą įvardyti kaip „nat ūrali ą teritorij ą“, prisitaikiusi ą prie vienokios ar kitokios aplinkos. Taip pat miestas, arba jo dalis – mikrorajonas yra vartojimo procesas (Giddens, 2005). Kauno miesto Dainavos mikrorajonas yra tipinis sen ųjų blokini ų nam ų mikrorajonas su „žmoni ų skruzd ėlynu“ daugiabu čiuose, turintis mini miesto įvaizd į – mokyklas, gydymo įstaigas, prekybos centrus, socialini ų paslaug ų kompleksus ir pan. Taigi galima prielaida, kad socialiai bendraujama „pagal gyvenam ąją“ viet ą (Vanagas, 1992). Apib ūdinant miest ą E. Sojos min ėta terminologija – erdvine trialektika (angl. tiralectis) (Low, 2008), taip pat galima pasakyti, kad Kauno miesto Dainavos mikrorajonas turi visas tris sudedam ąsias dalis – ir viešuosius ryšius, ir įsivaizduojam ą erdv ę, ir priva čią erdv ę, kurioje individai gyvena. Remiantis turimais stratifikaciniais duomenimis, šis mikrorajonas yra sujungiantis visas šias erdves: senesni gyventojai, pensininkai, tod ėl nesinaudoja transportu piko metu, nedirba kitose miesto dalyse, vis ą savo veikl ą atlieka ir planuoja daugiausia savo mikrorajono ribose. Remiantis gautais duomenimis, teigtina, kad didžiausia dalis gyventoj ų, kaip buvo min ėta, gavo butus sovietme čiu ir nežada išsikelti - 59%, tiesiog yra įprat ę prie mikrorajono ir ketina toliau čia gyventi. Taip pat tarp pirkusi ųjų but ą buvo įvardyti tokie prioritetai (be mažesn ės buto kainos) kaip patogi infrastrukt ūra – 8 % respondent ų, antroje vietoje buvo įvardytas patogus susisiekimas su kitomis miesto dalimis - 7%. Tod ėl, analizuojant „gyvensenos hierarchij ą“ ( angl. lifestyle hierarchy) (Lawson, Todd 2002), galima įvardyti, kad didesn ė dalis apklaust ų gyventoj ų ir toliau nuolat gyvens Dainavos mikrorajone. Tod ėl galima išvada, kad miesto mikrorajonas yra sąlygojamas toki ų veiksni ų, kaip migracija – vidinis gyventoj ų mobilumas; įstatymai, determinuojantys individ ą; paties individo pasirinkimas, l ūkes čiai ir preferencijos gyvenamojo būsto atžvilgiu. Toliau apibendrinant rezultatus, svarbu pamin ėti, kad šiuo metu tik nedidel ė dalis gyventoj ų ketina įsigyti kit ą gyvenam ąjį b ūst ą – 11%. Kalbant nebe procentine išraiška, tai iš viso 10 gyventoj ų iš 300. Kiti keli yra nuomininkai ir gyventojai, ketinantys keisti didesn į b ūst ą į mažesn į, bet tame pat mikrorajone arba netgi tame pa čiame name. Čia svarbu pamin ėti gerov ės valstyb ės model į. Kaip buvo minima teorin ėje dalyje, remiantis M. Weber „interpretacin ės ekonomikos“ ( angl. interpretatvie economic) sociologine samprata, čia reikia pabr ėžti priežastingum ą, reikalingum ą ir atoveiksm į. Priežastingumas gali b ūti apibr ėžiamas kaip vienos politin ės-ekonomin ės-socialin ės sistem ų virsm ą į kitas; reikalingumas – kiek min ėti faktoriai yra veiksn ūs ir reikalingi; atoveiksmis – kaip visa ši permaina paveiks individus ir valstyb ę (Swedbert, 2007). Čia galima pamin ėti, remiantis Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategijos projektu, pateiktu Savivaldyb ės Pl ėtros departamento Urbanistikos skyriaus, tok į punkt ą,
46 apibr ėžiam ą kaip „<...> Lietuvos ūkio raida skatino b ūsto politikos poky čius Kauno mieste. Restrukt ūrizavus b ūst ą, atsisakyta tiesioginio b ūsto rinkos reguliavimo, didesn ė dalis b ūst ų tapo gyventoj ų nuosavybe“ (Kauno miesto savivaldyb ės socialinio b ūsto strategija. Nepublikuotas projektas 2008-09-11). Ir toliau tame projekte diskutuojama apie padid ėjusi ą b ūsto kain ą, menk ą būst ų pasi ūlą bei visiškai nepl ėtojam ą būsto nuomos strategij ą. Atlikus tyrim ą, paaišk ėjo, kad išnuomot ų but ų rasta tik keletas, tod ėl tikrai b ūsto rinka n ėra išpl ėtota. Remiantis visais šiais pavyzdžiais teigtina, kad Lietuvoje urbanistikos įstatymai ir b ūsto rinka remiasi liberaliu gerov ės valstyb ės modeliu (Esping-Andersen, 1995), kuomet individai valstyb ės remiami tik minimaliai, lėšų skyrimas iš valstyb ės urbanistiniams projektams yra minimalus. Kalbant apie teorin ėje dalyje min ėtus sociologinio fakto virsmo filtrus, kuomet individas turi l ūkes čių pakeisti b ūst ą į geresn į, jeigu miesto dal į vertinant kaip unitarin ę vertybi ų sistem ą (Saunders, 1981:112), teigtina, kad individas yra determinuojamas savo l ūkes čių ir esamos ekonomin ės pad ėties, įstatym ų. Kaip teigia M. Weber, tai yra socialinio veiksmo ekonomika, turinti priežastin į ir pasekmin į ryš į (Swedberg, 2007). Individo elgesio modelis, geresnio b ūsto troškimas ir galimyb ės iš vienos pus ės, ir liberalios gerov ės valstyb ės modelis – iš kitos. Čia galimi tokie faktai, kaip troškimas įsigyti kit ą b ūst ą – remiantis atlikto tyrimo duomenimis, planuoja įsigyti kit ą būst ą tik 10 individ ų – statytis nam ą žada 2 individai, įsigyti naujesn į but ą – 4 ir pan. Lyginant skai čius, iš 300 gyventoj ų tik 10 – tai tikrai mažai, neatsižvelgiant į tok į fakt ą, kaip sen ųjų daugiabu čių renovacija. V ėlgi, individas determinuojamas valstyb ės. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu „D ėl daugiabu čių nam ų modernizavimo programos ir valstyb ės paramos daugiabu čiams modernizuoti teikimo ir investicij ų projekt ų energetinio efektyvumo nustatymo taisykli ų patvirtinimo“ 2004 m. rugs ėjo 23 d. Nr. 1213 Vilnius (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės) 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243 redakcija; ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 1997 redakcija, senieji daugiabu čiai yra energetiškai neekonomiški, jų pastatyta daugiau kaip 60 procent ų per paskutinius keturis dešimtme čius, ir šios programos tikslas yra racionalus energijos ištekli ų panaudojimas, siekiant modernizuoti senuosius daugiabu čius namus ir mikrorajonus. Taigi renovacija yra vienas iš labiausiai determinuojan čių individ ą veiksni ų, nes Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarime 197 (nuo 2009 m. kovo 4 d.) (taikomas visoms valstyb ės paramos daugiabu čiams namams modernizuoti teikimo sutartims, pasirašomas po šio nutarimo įsigaliojimo) (Žin., 2009 Nr. 1292) redakcijoje, teigiama, kad pati didžiausia renovacijos kompensavimo suma, priklausomai nuo buto naudingo ploto kv. metrais yra 250 Lt – labai nedaug. Tod ėl gyventojams, kuri ų, pajam ų vidurkis, remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, – 800 Lt, kompensacija yra labai maža. Minint renovacijos pradži ą, remiantis Kauno miesto savivaldyb ės Urbanistikos skyriaus pateiktais duomenimis, pirmieji leidimai daugiabu čių renovacijai buvo išduoti 2005 m., tod ėl ji yra vykdoma, bet šiame darbe nebuvo apklausti gyventojai, gyvenantys renovuotuose daugiabu čiuose.
47 Kaip tuomet tokia liberali įstatymin ė baz ė lemia individ ų pasirinkim ą ir l ūkes čius d ėl gyvenamojo b ūsto. Kaip buvo atskleista, didesn ė dalis individ ų gyvens Dainavos mikrorajone nuolat. Tai lie čia tam tikr ą apklaust ųjų individ ų grup ę: 1,67% gyventoj ų iš visos apklaust ųjų grup ės sutiko renovuoti daugiabut į, kuriame gyvena tik iš savo l ėšų, prisid ėti 30% prie renovacijos sutikt ų 31,3% individ ų iš apklaust ųjų, vadinasi, iš valstyb ės tikimasi 70% paramos vietoj si ūlomos 15%. Bet kartu čia teigiama, kad iš apklaust ų gyventoj ų grup ės yra manan čių, kad renovacija yra nekokybiška – 26,33%, ir neturintys nuomon ės apie jos kokyb ę – 36,67%. Į šiuos skai čius patenka ir gyventojai, kurie sutinka prisid ėti savo l ėšomis prie seno daugiabu čio, kuriame gyvena, renovacijos. Tod ėl čia galima išvada, kad sen ųjų daugiabu čių renovacija reikalinga, jeigu yra sutinkan čių prisid ėti savo l ėšomis. Kaip pavyko atskleisti, pats stipriausias ryšys rastas su planavimu gyventi mikrorajone nuolat. Jeigu gyventojas planuoja gyventi nuolat, jis sutinka prisidėti prie gyvenamojo būsto renovacijos, neži ūrint nuomon ės apie jos kokyb ę. Bet kartu teigtina, kad vis tik didesn ė grup ė apklaust ų Dainavos mikrorajono gyventoj ų nurod ė, kad bet kokiu atveju renovacija yra per brangi ir turi b ūti 100 proc. remiama valstyb ės - 59% gyventoj ų. Be to, kaip matyti, labai nedaug gyventoj ų ketina keisti gyvenam ąjį būst ą. Čia matyti, kad liberali urbanistikos įstatymin ė baz ė išdiferencijuoja gyvenamojo būsto pasirinkim ą, labiau tikimasi socialdemokratin ės urbanistin ės įstatymin ės baz ės modelio, visiško renovacijos kompensavimo ir pan. Vertinant sociologiškai, darbo teorin ėje dalyje buvo minima tokia koncepcija kaip „antimiestiškumas“ ( angl. anti-urban) (Le, Gales, 2002), tai miesto dalis, tapusi nebetinkama gyventi. Tai teigiama ir Kauno miesto 2005-2015 m. strateginio plano pakeitime 2008-2015 met ų laikotarpiu. Patvirtintame Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. T-130 Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T-355 redakcija, kur teigiama, kad senieji mikrorajonai, tokie kaip ir Kauno miesto Dainavos mikrorajonas, seni daugiabu čiai yra apleisti ir gali tapti nebetinkami gyventi. Čia galima prielaida, kad jeigu mikrorajonas turi toki ą tendencij ą tapti nebetinkamu gyventi, vadinasi, antimiestišku, tuomet dar ryškiau atsiskleidžia min ėti du filtrai – netgi esant antimiestiškomis tendencijoms individas sutinka gyventi apleistame mikrorajone nuolat. Čia pamin ėtina ir tai, kad tik 10 iš 300 apklaust ų respondent ų ketina keisti gyvenam ąjį b ūst ą. Ir iš 10 gyventoj ų 5 įvardyjo kaip svarbiausi ą priežast į – sen ą nam ą, kur į reikia renovuoti, o renovacija yra brangi. Tod ėl, įvertinus visus veiksnius, atsiskleidžia tam tikra strategin ė situacija, kuomet atsiranda du dalyvaujantys veik ėjai – valstyb ė/individas; individo pasirinkimas saistomas valstybės iškeltomis s ąlygomis (Norkus, 2005). Taigi čia ir yra du filtrai, kurie yra susij ę su žinojimu apie pasirinkimo galimybes, alternatyvas. Per šiuos du filtrus matyti, kad esama mikrorajono gyventoj ų stratifikacija, ekonomin ė situacija, urbanistiniai įstatymai labai determinuoja gyventoj ų gyvenamojo būsto pasirinkimo perspektyvas ir l ūkes čius. Dainavos mikrorajonas n ėra tranzitin ė zona – tiek atsik ėlę sovietme čiu individai, tiek gyventojai, jau nepriklausomyb ės laikotarpiu pirk ę butus, žada
48 gyventi šioje miesto dalyje nuolat. Š į apsisprendim ą labiausiai s ąlygoja b ūsto pardavimo/pirkimo rinkos kainos, patogi mikrorajono infrastrukt ūra bei įprotis prie gyvenamosios vietos. Tuomet kokia Kauno miesto mikrorajono ateitis. Čia gyvena/lieka gyventi tam tikro socialinio sluoksnio žmon ės: ekonomiškai skurd ūs, seni. Kaip buvo min ėta, yra atsiradusi „antimiestiškumo“ koncepcija, bet kartu vis tik negalima įvardyti mikrorajono nuosmukio, nes, nors ir mažas išvykstan čiųjų bei atvykstan čiųjų skai čius, jis yra, renovacija nors ir l ėtai, bet vyksta, d ėl įpro čio gyventi mikrorajone arba d ėl pasirinkimo jame gyventi nuolat tam tikras kiekis apklaust ų individ ų sutinka remti senojo daugiabu čio, kuriame gyvena, renovacij ą. Kaip buvo min ėta, atvyk ę per pastaruosius dvidešimt met ų gyventojai dabar dauguma yra bedarbiai ir pensininkai, t.y. jie sudaro tam tikr ą rizikos grup ę, kuri bus nepaj ėgi remti renovacijos, taip pat nepaj ėgi keisti gyvenam ąjį būst ą, tod ėl ilgalaik ė perspektyva parodys, kokia šio mikrorajono ateitis. Galb ūt jis virs į tam tikras salas renovuot ų ir nerenovuot ų nam ų, taps suskaidyta, dalinai atskirties zona, bet teigti, kad toks taps visas Kauno miesto Dainavos mikrorajonas, be abejo, negalima. Čia tikt ų paminėti Lietuvos miest ą Didžiasal į kaip tam tikr ą atskirties zon ą, kur daug negyvenam ų nam ų, kaip populiarioji žiniasklaida yra įvardijusi „skurdo sostine“ 1. Tod ėl ir Dainavos mikrorajono kitimo tendencijas galima įvardyti kaip savit ą „didžiasališkum ą“ kaip gyvensenos stili ų ar gyvensenos hierarchij ą ( angl. lifestyle hierarchy) (Lawson, Todd, 2002) – ateityje galimos tam tikros atskirties zonos ar salos.
49 VI. Išvados
1. Remiantis atliktu tyrimu ir rezultat ų apibendrinimu bei darbo įvade iškeltomis hipotez ėmis, teigtina, kad pirmoji iškelta hipotez ė - liberalus rinkos ekonomikos modelis veikia gyvenamojo b ūsto pasirinkimo strategij ą - pasitvirtina negatyviai. Šis modelis išdiferencijuoja gyvenamojo b ūsto pasirinkim ą. Labiau tikimasi socialdemokratinio gerov ės valstyb ės modelio. Kaip pavyzdys gal ėtų b ūti tendencija, jog sen ųjų daugiabu čių renovacija b ūtų remiama 100 procent ų arba bent jau 70 procent ų, 30 procent ų sutinka padengti gyventojai. Ši hipotez ė atskleid ė du svarbius sociologinius filtrus: valstyb ės s ąlygas, determinuojan čias individo preferencijas d ėl gyvenamojo b ūsto, ir paties individo situacij ą bei pasirinkim ą. Pasirinkta gyventi sename nerenovuotame daugiabutyje nuolat. Kalbant apie renovacij ą, pasirinkimas gyventi nuolat paveikia ir individ ų, sutinkan čių remti renovacij ą iš savo l ėšų, pasirinkim ą – nuolatin ė gyvensena s ąlygoja ir lėšų skyrim ą renovacijai. Tai parodo, kad renovacija yra reikalinga ir pageidautina. 2. Pateikiant išvadas apie antr ą iškelt ą hipotez ę - Kauno miesto Dainavos mikrorajone gyvenan čių individ ų ekonomin ė-socialin ė situacija veikia gyvenamojo b ūsto pasirinkimo strategij ą - ši hipotez ė pasitvirtina. Tai daugiausia pensinio amžiaus individai, turintys daugiausiai vidurin į išsilavinim ą, kuri ų pajam ų vidurkis vienam šeimos nariui yra 800 lit ų. Tod ėl, remiantis surinktais duomenimis, yra b ūtent tokia gyventoj ų stratifikacija. Tas pats pasteb ėtina ir apie tuos gyventojus, kurie atsik ėlė per pastaruosius dvidešimt met ų. Ši situacija siejasi su pirm ąja hipoteze: esant tokiai stratifikacijai ir ekonominei situacijai, liberalus rinkos modelis išdiferencijuoja gyvenamojo b ūsto pasirinkimo ir senojo daugiabu čio renovacijos strategijas. Ši hipotez ė atsiskleidžia ir nagrin ėjant gautus duomenis per pastaruosius 20 met ų. Ši ų gyventoj ų dauguma dabar taip pat yra bedarbiai, pensininkai. 3. Analizuojant tre čiąją hipotez ę – Kauno miesto Dainavos mikrorajonas tai tranzitinė zona, keičiant gyvenam ąjį b ūst ą į geresn į - į privat ų arba nauj ą daugiabut į - pasitvirtinusi tik dalinai. Tik 10 iš apklaust ų 300 gyventoj ų ketina keisti turim ą gyvenam ąjį būst ą į kit ą. Bet, kita vertus, per pastaruosius dvidešimt met ų atvyko į mikrorajon ą 33,3% gyventoj ų, remiantis surinktais duomenimis. Mažas kei čian čių gyvenam ąjį būst ą skai čius, dešimt individ ų kaip priežast į įvardijo sen ą nam ą ir brangi ą renovacij ą. Bet šis skai čius yra labai nedidelis. Remiantis Kauno miesto Dainavos seniūnijos pateiktais duomenimis, nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2009 m. spalio 12 d. atvykusi ųjų skai čius yra 12,4%, tuo tarpu išvykusi ųjų per pastaruosius trejus metus yra 1,7 %. Irgi matyti, kad išvykusi ųjų skai čius n ėra didelis, atvykusi ųjų gyventi į Dainavos mikrorajon ą yra daugiau. Surinkti duomenys parodo, kad per t ą pat į laikotarp į iš apklaust ų respondent ų į Kauno miesto Dainavos mikrorajon ą atvyko 6,7%, išvykti ketina 11,2% gyventoj ų. Čia išvykstantys gyventojai nėra to laikotarpio gyventojai, bet kartu tai rodo, kad migracija vyksta, kaip teigia
50 tre čioji iškelta hipotez ė. Vien d ėl to, kaip buvo min ėta, per pastaruosius 20 met ų atvyko 33,3% gyventoj ų. Atvykusi ųjų per t ą laikotarp į amžius gana jaunas – nuo 20 iki 40 met ų (13,6%) ir nuo 41 iki 61 met ų (11,33%) . Sud ėtinga įvardyti j ų buvus į užsi ėmim ą, nes dabar dauguma pensininkai ir bedarbiai, tod ėl jie gali sudaryti tam tikr ą rizikos grup ę, kuri neprisid ės prie renovacijos, gyvens senuose daugiabu čiuose nuolat. Tod ėl čia galima tam tikra „didžiasalizacija“ – atsiras renovuot ų/nerenovuot ų daugiabu čių salos. Ši tendencija atliepia ir antr ąją hipotez ę. Dalinis šios hipotez ės patvirtinimas yra ir tas, kad nors mikrorajonas nėra tranzitin ė zona, bet migracija vyksta. 4. Dabartin ė esama mikrorajono situacija yra tokia, kad mikrorajonas pripažintas nebetinkamu gyventi, sociologiškai vertinant „antimiestišku“, bet šis „antimiestiškumas“ nesudaro atstumian čio mikrorajono įvaizdžio, gyventojas vis tiek jame gyvens nuolat. Šis gyvenimas nuolat sąlygoja ir prisid ėjim ą prie renovacijos iš savo asmenini ų l ėšų, neži ūrint nuomon ės apie renovacij ą. Individ ų b ūsto pasirinkimo galimyb ę determinuoja, išdiferencijuoja esanti urbanistin ė įstatymin ė situacija, l ūkes čiai įsigyti geresn į b ūst ą taip pat s ąlygojami šios situacijos. Tod ėl galima s ąlygin ė išvada, kad ateityje mikrorajonas gali likti nerenovuotas arba renovacijos procesas bus lėtas, nes gyventojai didesne dalimi yra seni, skurd ūs ekonomiškai. Bet kartu yra ir teigiam ų vertinim ų: pamin ėtina gera infrastrukt ūra, transporto tinklai, o sovietme čio palikimas – įprotis prie gyvenamosios vietos, s ąlygojantis ir gyventoj ų sutikim ą remti renovacij ą iš savo l ėšų. 5. Tod ėl mikrorajono ateitis gali b ūti ir savitai iš naujo materializuota „rematerializuota“ ( angl. rematializing) (Latham, McCormack, 2004) erdve – urbanistin ė perspektyva kis labai l ėtai. Susiklos čiusieji sociourbanistin ės situacijos veiksniai determinuoja ir Kauno miesto Dainavos mikrorajono sociourbanizacij ą.
51 Literat ūros s ąrašas
1. Aidukaite J. (2006). The formation of social insurance institutions of the Baltic States in the post-socialist era, University College of S outh Stochkolm, Sweden. Sage publication. http://esp.sagepub.com/cgi/content/abstract/16/3/259 apsilankymo data 2009-11-09 2. Chandler, A. (2001). Globalization, Social Welfare Reform and Democatic Identity in Russia and the other Post-communist Countries. Departament of Political Science, Carleton University, Canada. Sage publication. http://gsp.sagepub.com/cgi/content/abstract/1/3/310 apsilankymo data 2009-11-09 3. Clark, D. (1982). Urban Geography. Croom Helm LTD, 2-10 St John‘s Road, London SW11. British Library, London, Oxford. Worcester http://books.google.lt/books?id=IKoOAAAAQAAJ&pg=PA141&lpg=PA141&dq=Urban+g eography:+city+structures&source=bl&ots=fApRygBLuj&sig=nqrfgJY9QuNql4nAzyrWnJ OkBek&hl=lt&ei=vXMCS7DzIpWqnAO9gZVu&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnu m=5&ved=0CBoQ6AEwBA#v=onepage&q=Urban%20geography%3A%20city%20structu res&f=false apsilankymo data 2009-11-17 4. Čekanvi čius V. MurauskasG. (2004) Statistika II ir jos taikymai. Vilnius, TEV 5. Esping-Andresen G. (1995) The Three Worlds of Welfare Capitalism . Cambridge, Polity Press. 6. Giddens A. (2005) Sociologija . Kaunas, UAB “Poligrafija ir informatika”. 7. Gottdiener M. and Budd L. (2005) Key concepts in urban studies. Sage publication, London 8. Gieryn T. (2006) City as Truth-Spot: Laboratories and Field-Sites in Urban Studies. Sage Publication. Londo, Tousand Oaks. CA, New Delhi. http://sss.sagepub.com/cgi/content/abstract/36/1/5 apsilankymo data 2009-11-06 9. Jameson F. (2002) Kult ūros pos ūkis. Rinktiniai darbai apie posmodernizm ą /1983 – 1998/ . Lietuvos rašytoj ų s ąjungos leidykla. Vilnius. 10. Le Gales, P. (2002) Social Conflicts and Governance. Oxford university press. 11. Vanagas J. (1992). Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis aspektas. Vilnius, „Technika“. 12. Low M. (2008) The Constitution of Space The Structuration of Spaces Through the Simultaneity of Effect and Perception Technical university Darmstadt, Germany http://est.sagepub.com/cgi/reprint/11/1/25 apsilankymo data 2009-11-05 13. Latham A., MacCormack D. (2004) Moving cities: rethinking the materialities of urban geographies . Southampton. UK. Sage publication. http://phg.sagepub.com/cgi/content/abstract/28/6/701 apsilankymo data 2009-11-06
52 14. Lawson, R. Todd S. (2002). Consumer lifestyles: a social stratification perspective. University of Otago, Lodon, Thousand Oaks, CA and New Delhi. http://mtq.sagepub.com/cgi/content/abstract/2/3/295 apsilankymo data 2009-11-17 15. Norkus Z. In Leonavi čius V. Norkus Z. Tereškinas A. (2005). Sociologijos teorijos. Vytauto Didžiojo universitetas 16. Norkus Z. (2008). Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistin ė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorin ės sociologijos poži ūriu. Vilniaus universiteto leidykla. 17. Payne G. (2007) Social Divisions, Social Mobilities and Social Research: Methodological Issues after 40 Years University of Plymouth http://soc.sagepub.com/cgi/content/abstract/41/5/901 ) apsilankymo data 2010-04-22 18. Scott, A. (2008) Inside the City: On Urbanisation, Public Policy and Planning. Sage Publication. http://usj.sagepub.com/cgi/content/abstract/45/4/755 apsilankymo data 2009- 11-06 19. Smalskys V. (2005) „Gerov ės valstyb ės“ ir socialin ės viešosios politikos kryp čių teoriniai aspektai . Kauno technologijos universitetas. http://internet.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/vpa/z11/1648-2603-2006-nr11-86.pdf apsilankymo data 2009-10-05 20. Swedberg, R. (2007) Max Weber‘s Interpretive Economic Sociology. Cornell University. New York. Sage publication. http://abs.sagepub.com/cgi/content/abstract/50/8/1035 apsilankymo data 2009-11-16 21. Saunders P. (1981) Social Theory and the Urban Question . Hutchinson London Melbourne Sydney Auckland Johannesburg 22. Sennet R. (1969) Classic Eassays on the culture of cities . Prentice–Hall. Englewood cliffs. New Jersey 23. Kauno miesto 2005-2015 m. strateginio plano pakeitimas 2008-2015 met ų laikotarpiu. Patvirtinta Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2005 m. birželio 16 d sprendimu Nr. T-310. Kauno miesto savivaldyb ės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T-355 redakcija http://www.kaunas.lt/go.php/lit/Planavimo_dokumentai/245 apsilankymo data 2009-11-23 24. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimas „D ėl daugiabu čių nam ų modernizavimo programos ir valstyb ės paramos daugiabu čiams namams modernizuoti teikimo ir investicij ų projekt ų energetinio efektyvumo nustatymo taisykli ų patvirtinimo“ 2004 m. rugs ėjo 23 d. Nr. 1213 Vilnius (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 243 redakcija; Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 1997 redakcija) http://www.am.lt/VI/index.php#a/3201 apsilankymo data 2009-11-23 25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2001 m. lapkri čio 8 d. Nr. IX-583, Vilnius)
53 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=353771 apsilankymo data 2009-11- 23 26. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2009 m. kovo 4 d. nutarimo 197 (nuo 2009 m. kovo 4 d.)(taikoma visoms valstyb ės paramos daugiabu čiams namams modernizuoti, teikimo sutartims, pasirašomas po šio nutarimo įsigaliojimo) (Žin., 2009, Nr. 1292) reakcija. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=3201 apsilankymo data 2009-11-23 27. Kauno miesto Savivaldyb ės socialinio b ūsto strategija, Kauno miesto Savivaldyb ės projektas nuo 2008-09-11. Nepublikuotas leidinys. 28. Vaitkevi čius R., Saudargien ė A. (2006). Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose. Statistika socialiniuose moksluose. Kaunas, VDU.
54 Priedai Priedas Nr. 1 Anketa
Gerbiamas respondente, prašau J ūsų pagalbos. Esu VDU socialini ų moksl ų taikomosios sociologijos specialyb ės II kurso magistrant ė Svetlana Kazlova. Mano magistrinio darbo tikslas yra išsiaiškinti J ūsų nuomon ę apie Dainavos mikrorajono daugiabu čius, renovacij ą, b ūsto pakeitimo galimybes. J ūsų atsakymai į klausimus yra vertingi ir man labai pad ės pasiekti šio tyrimo tiksl ą. Anketa yra anonimin ė, rezultatai bus paskelbti apdoroti statistiškai. Prašome atidžiai sekti anketos klausimus ir nurodymus. Nuoširdžiai d ėkoju
1. Prašome pasakyti, iš kur J ūs atvykote į Dainavos mikrorajon ą? • Iš kito Kauno miesto mikrorajono (pažym ėkite (pabraukite), iš kurio):
o Aleksotas o Amaliai o Aukštieji Šan čiai o Birut ė o Dainava o Eiguliai o Freda o Kalnie čiai o Kazlišk ės o Lamp ėdžiai o Linkuva o Marvel ė o Milikoniai o Naujamiestis (Centras) o Naujasodis o Palemonas o Panemun ė o Panerys o Petraši ūnai o Rokai o Romainiai o Sarg ėnai o Senamiestis o Sm ėliai o Šilainiai o Vaišvydava o Veršvai o Vi čiūnai o Vilijampol ė o Ž.Kani ūkai o Žaliakalnis o Žemieji Šan čiai o IV fortas
55
• Iš kitos Lietuvos vietov ės • Kita (nurodykite)______
2. Kaip ilgai čia gyvenate? • Įrašyti______
3. Ar ilgai ketinate gyventi šitame mikrorajone? (Atidžiai sekite nurodymus prie klausim ų) • Taip, nusipirkau š į but ą, ir ketinu gyventi nuolat pereiti prie 5 klausimo • Nežadu ilgai gyventi, nuomojuosi pereiti prie 4 klausimo • Ne, nes ketinu įsigyti kit ą b ūst ą pereiti prie 4 klausimo • Kita (nurodykite)______
4. Jeigu ketinate gyventi čia laikinai, kod ėl žadate išvykti?Prašome pagalvoti ir įvertinti 5 bal ų skal ėje atsakymus į lentel ėje pateiktus klausimus: (Kiekvienoje eilut ėje pažym ėkite tik po vien ą atsakym ų variant ą apibraukiant tinkam ą). (Atidžiai sekite nurodymus prie klausim ų)
Klausimai Visiškai Nesutinku Nei sutinku, Sutinku Visiškai nesutinku nei nesutinku sutinku Nes senas namas 1 2 3 4 5 Brangi renovacija 1 2 3 4 5 Nepatogus, nepatinkantis 1 2 3 4 5 mikrorajonas pereiti prie 10 klausimo Netinkamas butas 1 2 3 4 5 Brang ūs mokes čiai 1 2 3 4 5 Netinkama kaimynyst ė 1 2 3 4 5
5. Dėl koki ų priežas čių gyvenate Dainavos mikrorajone? (galima pažym ėti kelis jums tinkan čius atsakym ų variantus) • Dar sovietiniais laikais gavau but ą ir nežadu išsikelti • Pirkau šiame mikrorajone but ą, nes jis pigesnis • Patogus susisiekimas su kitomis miesto dalimis • Patogi infrastrukt ūra (prekybos centrai, poliklinika ir pan.) • Mažesn ė nuoma • Kita (nurodykite)______
6. Ar sutiktum ėte renovuoti nam ą tik iš savo l ėšų? (Atidžiai sekite nurodymus prie klausim ų) • Taip pereiti prie 11 klausimo • Ne • Ne, nes žadu išsikelti pereiti prie 9 klausimo • Nežinau
7. Ar sutiktum ėte renovuoti nam ą, jeigu renovacija dalinai b ūtų remiama valstyb ės? (Atidžiai sekite nurodymus prie klausim ų) • Taip pereiti prie 8 klausimo • Ne pereiti prie 9 klausimo • Nežinau
8. Kiek gal ėtum ėte prisid ėti, jeigu renovacija būtų dalinai remiama valstyb ės? (pažym ėti vien ą atsakym ą) • 30 proc. • 40 proc. • 50 proc. • 60 proc.
9. Jeigu nesutinkate renovuoti nam ą, prašome pagalvoti ir įvertinti 5 bal ų skal ėje atsakymus į klausimus. (Kiekvienoje eilut ėje pažym ėkite tik po atsakym ų variant ą apibraukiant tinkam ą). (Atidžiai sekite nurodymus prie klausim ų) Klausimai Visiškai Nesutinku Nei sutinku, Sutinku Visiškai nesutinku nei nesutinku sutinku Nesutik čiau renovuoti 1 2 3 4 5 namo, nes bet kokiu atveju brangu pereiti prie 11 klausimo Nesutik čiau renovuoti, nes 1 2 3 4 5 neketinu čia gyventi pereiti prie 10 klausimo Nesutik čiau renovuoti, nes 1 2 3 4 5 manau, kad renovacija nekokybiška pereiti prie 11 klausimo
10. Jeigu neketinate čia gyventi nuolat, prašome pasakyti, kokie J ūsų tolimesni planai d ėl gyvenamo b ūsto: • Žadu statyti privat ų nam ą • Žadu pirkti privat ų nam ą • Žadu įsigyti but ą naujame daugiabu čiame name • Kita (nurodykite)______
11. Jūsų amžius: • Įrašyti su ėjusi ų met ų skai čių______
12. Jūsų lytis (pabraukite): • Vyras • Moteris
13. Jūsų pajamos per m ėnes į vienam šeimos nariui • Įrašyti ______
14. Jūsų išsilavinimas: • Pradinis • Nebaigtas vidurinis
57 • Vidurinis • Profesinis su viduriniu išsilavinimu • Profesinis be vidurinio išsilavinimo • Specialusis vidurinis • Aukštesnysis • Nebaigtas aukštasis (nors du metai) • Aukštasis universitetinis • Neuniversitetinis aukštasis
15. Koks šiuo metu J ūsų užsi ėmimas: • Esu pats sau darbdavys • Samdomas darbuotojas versle • Samdomas darbuotojas biudžetin ėje institucijoje • Bedarbis • Pensininkas • Studentas • Kita (nurodykite)______
DĖKOJU UŽ BENDRADARBIAVIM Ą IR NUOŠIRDŽIUS ATSAKYMUS
58 Priedas Nr. 2 Lentel ės
Lentel ė Nr. 1 Respondent ų amžiaus grup ės
Statistics
Jusu amzius (sueje metai) N Valid 300 Missing 0 Mean 61,45 Minimum 20 Maximum 90
Respondentu amzius
Cumulative Frequency Percent Valid Percent Percent Valid Nuo 20 - 48 16,0 16,0 16,0 40 m.
Nuo 41 - 66 22,0 22,0 38,0 60 m. Nuo 61 - 160 53,3 53,3 91,3 80 m.
Nuo 81 - 26 8,7 8,7 100,0 90 m. Total 300 100,0 100,0
Lentel ė Nr. 2 Pajam ų vidurkis vienam šeimos nariui per m ėnes į
Statistics Jusu pajamos per menesi vienam seimos nariui N Valid 287 Missing 13 Mean 701,52 Minimum 0 Maximum 2500
Lentel ė Nr. 3 Kaip ilgai respondentai gyvena Dainavos mikrorajone
Statistics
Kaip ilgai cia gyvenate N Valid 300 Missing 0 Mean 26,93 Median 35,00 Mode 37 Minimum 1 Maximum 45
59 Kaip ilgai cia gyvenate
Cumulative Frequency Percent Valid Percent Percent Valid 0-3 metai 20 6,7 6,7 6,7
4 -10 47 15,7 15,7 22,3 metu
11 - 20 33 11,0 11,0 33,3 metu 21 - 30 36 12,0 12,0 45,3 metu 31 - 40 159 53,0 53,0 98,3 metu
41 - 49 5 1,7 1,7 100,0 metai
Total 300 100,0 100,0
Lentel ė Nr. 4 Regresijos modelis tarp respondent ų amžiaus ir gyvenamo laiko Dainavos mikrorajone
Regression Descriptive Statistics
Mean Std. Deviation N
Jusu amzius (sueje 61,45 16,504 300 metai) Kaip ilgai cia gyvenate 26,93 13,578 300
Correlations Jusu amzius Kaip ilgai cia (sueje metai) gyvenate Pearson Correlation Jusu amzius (sueje 1,000 ,586 metai) Kaip ilgai cia gyvenate ,586 1,000 Sig. (1-tailed) Jusu amzius (sueje . ,000 metai) Kaip ilgai cia gyvenate ,000 . N Jusu amzius (sueje 300 300 metai) Kaip ilgai cia gyvenate 300 300
Variables Entered/Removed b
Variables Variables Model Entered Removed Method 1 Kaip ilgai
cia a . Enter gyvenate a. All requested variables entered. b. Dependent Variable: Jusu amzius (sueje metai) 60 Residuals Statistics a
Minimum Maximum Mean Std. Deviation N Predicted Value 42,63 74,32 61,45 9,670 300 Residual -38,626 39,739 ,000 13,375 300 Std. Predicted Value -1,946 1,331 ,000 1,000 300 Std. Residual -2,883 2,966 ,000 ,998 300
a. Dependent Variable: Jusu amzius (sueje metai)
Model Summary b
Change Statistics Adjusted Std. Error of R Square Durbin- Model R R Square R Square the Estimate Change F Change df1 df2 Sig. F Change Watson 1 ,586 a ,343 ,341 13,397 ,343 155,767 1 298 ,000 1,841 a. Predictors: (Constant), Kaip ilgai cia gyvenate b. Dependent Variable: Jusu amzius (sueje metai)
ANOVA b
Sum of Model Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 27957,808 1 27957,808 155,767 ,000 a Residual 53486,539 298 179,485 Total 81444,347 299 a. Predictors: (Constant), Kaip ilgai cia gyvenate b. Dependent Variable: Jusu amzius (sueje metai)
Coefficients a Unstandardized Standardized Coefficients Coefficients Model B Std. Error Beta t Sig. 1 (Constant) 42,276 1,720 24,575 ,000 Kaip ilgai cia gyvenate ,712 ,057 ,586 12,481 ,000 a. Dependent Variable: Jusu amzius (sueje metai)
Lentel ė Nr. 5 Koreliacija tarp pragyvent ų met ų ir respondent ų amžiaus
Regression
Descriptive Statistics Mean Std. Deviation N Kaip ilgai cia gyvenate 1,68 ,501 300 Jusu amzius (sueje 2,55 ,862 300 metai)
61 Correlations
Kaip ilgai cia Jusu amzius gyvenate (sueje metai) Pearson Correlation Kaip ilgai cia gyvenate 1,000 ,495 Jusu amzius (sueje ,495 1,000 metai) Sig. (1-tailed) Kaip ilgai cia gyvenate . ,000 Jusu amzius (sueje ,000 . metai) N Kaip ilgai cia gyvenate 300 300 Jusu amzius (sueje 300 300 metai)
Variables Entered/Removed b
Variables Variables Model Entered Removed Method 1 Jusu amzius . Enter (sueje a metai) a. All requested variables entered. b. Dependent Variable: Kaip ilgai cia gyvenate
Model Summary
Adjusted Std. Error of Model R R Square R Square the Estimate 1 ,495 a ,245 ,243 ,436 a. Predictors: (Constant), Jusu amzius (sueje metai)
ANOVA b
Sum of Model Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 18,383 1 18,383 96,903 ,000 a Residual 56,533 298 ,190 Total 74,917 299
a. Predictors: (Constant), Jusu amzius (sueje metai) b. Dependent Variable: Kaip ilgai cia gyvenate
Coefficients a
Unstandardized Standardized Coefficients Coefficients Model B Std. Error Beta t Sig. 1 (Constant) ,951 ,079 12,112 ,000 Jusu amzius ,288 ,029 ,495 9,844 ,000 (sueje metai) a. Dependent Variable: Kaip ilgai cia gyvenate
62 Lentel ė Nr. 6 Respondent ų, atvykusi ų per dvidešimt met ų amžiaus charakteristika (amžius perkoduotas į keturias grupes: (nuo 20 – 40 m. 1 grup ė; nuo 41 – 60 m. 2 grup ė; nuo 61 – 80 m. 3 grup ė; nuo 81 – 90 met ų 4 grup ė; darbe šios skaitin ės charakteristikos pateiktos procentais).
Kaip ilgai cia gyvenate * Jusu amzius (sueje metai) Crosstabulation
Count Jusu amzius (sueje metai) nuo 20 - nuo 41 - nuo 61 - nuo 81 - 40 m. 60 m. 80 m. 90 m. Total Kaip 20 m. 41 34 17 8 100 ilgai cia gyvenate 21 - 30 m. 3 9 22 2 36
31 - 40 m. 4 22 117 16 159 41 - 49 m. 0 1 4 0 5
Total 48 66 160 26 300
Chi-Square Tests
Asymp. Sig. Value df (2-sided) Pearson Chi-Square 110,071 a 9 ,000 Likelihood Ratio 117,154 9 ,000 Linear-by-Linear 77,670 1 ,000 Association N of Valid Cases 300 a. 5 cells (31,3%) have expected count less than 5. The minimum expected count is ,43.
Symmetric Measures
Value Approx. Sig. Nominal by Phi ,606 ,000 Nominal Cramer's V ,350 ,000 Contingency Coefficient ,518 ,000 N of Valid Cases 300 a. Not assuming the null hypothesis. b. Using the asymptotic standard error assuming the null hypothesis.
63 Lentelė Nr. 7 Respondent ų, gyvenan čių Kauno miesto Dainavos mikrorajone pastaruosius 20 met ų dabartinis užsi ėmimas (darbe pateikta procentais)
Kaip ilgai cia gyvenate * Koks siuo metu Jusu uzsiemimas Crosstabulation Count Koks siuo metu Jusu uzsiemimas Samdomas Samdomas darbuotojas Esu pats sau darbuotojas biudzetineje Pensininkas darbdavys versle institucijoje Bedarbis (neigalus) Studentas Total Kaip ilgai 20 m. 3 20 16 32 27 2 100 cia gyvenate 21 -30 m. 0 3 5 6 22 0 36
31-40 m. 2 6 8 5 138 0 159 41-49 m. 0 0 0 1 4 0 5 Total 5 29 29 44 191 2 300
Lentel ė Nr. 8 Respondent ų tolimesni planai d ėl ketinamo įsigyti b ūsto
Jeigu neketinate cia gyventi pastoviai, prasome pasakyti, kokie Jusu tolimesni planai del gyvenamo busto
Cumulative Frequency Percent Valid Percent Percent Valid Zadu statyti privatu nama 2 ,7 16,7 16,7 Zadu pirkti privatu nama 1 ,3 8,3 25,0 Zadu isigyti buta naujame 5 1,7 41,7 66,7 daugiabuciame name Kita 4 1,3 33,3 100,0 Total 12 4,0 100,0 Missing System 288 96,0 Total 300 100,0
Lentel ė Nr. 9 Koreliacija su pragyventais metais ir ketinimu gyventi toliau
Correlations Ar ilgai ketinate Kaip ilgai cia gyventi sitame gyvenate mikrorajone Kaip ilgai cia gyvenate Pearson Correlation 1 ,245* Sig. (2-tailed) ,015 N 300 98 Ar ilgai ketinate gyventi Pearson Correlation ,245* 1 sitame mikrorajone Sig. (2-tailed) ,015 N 98 98 *. Correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).
64 Lentel ė Nr. 10 Regresija tarp pragyvent ų met ų ir ketinimo gyventi toliau
Regression
Variables Entered/Removed b Variables Variables Model Entered Removed Method 1 Ar ilgai ketinate gyventi . Enter sitame mikrorajona e
a. All requested variables entered. b. Dependent Variable: Kaip ilgaiCorrelations cia gyvenate Ar ilgai ketinate Kaip ilgai cia gyventi sitame gyvenate mikrorajone Pearson Correlation Kaip ilgai cia gyvenate 1,000 ,245 Ar ilgai ketinate gyventi ,245 1,000 sitame mikrorajone Sig. (1-tailed) Kaip ilgai cia gyvenate . ,007 Ar ilgai ketinate gyventi ,007 . sitame mikrorajone N Kaip ilgai cia gyvenate 98 98 Ar ilgai ketinate gyventi 98 98 sitame mikrorajone
Model Summary
Adjusted Std. Error of Model R R Square R Square the Estimate 1 ,245 a ,060 ,050 6,711 a. Predictors: (Constant), Ar ilgai ketinate gyventi sitame mikrorajone
ANOVA b
Sum of Model Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 276,336 1 276,336 6,136 ,015 a Residual 4323,669 96 45,038 Total 4600,005 97 a. Predictors: (Constant), Ar ilgai ketinate gyventi sitame mikrorajone b. Dependent Variable: Kaip ilgai cia gyvenate
65 Coefficients a
Unstandardized Standardized Coefficients Coefficients Model B Std. Error Beta t Sig. 1 (Constant) 6,571 1,298 5,064 ,000 Ar ilgai ketinate gyventi 2,004 ,809 ,245 2,477 ,015 sitame mikrorajone a. Dependent Variable: Kaip ilgai cia gyvenate
Lentel ė Nr. 11 Kiek gal ėtų prisid ėti prie renovacijos
Kiek galetumete prisideti, jeigu renovacija butu dalinai remiama valstybes? Cumulative Frequency Percent Valid Percent Percent Valid 30 92 30,7 97,9 97,9 40 1 ,3 1,1 98,9 60 1 ,3 1,1 100,0 Total 94 31,3 100,0 Missing System 206 68,7 Total 300 100,0
Lentel ė Nr. 12. Individ ų, sutikusi ų prisid ėti prie renovacijos iš savo l ėšų, užimtumo grup ės (darbe šios skaitin ės charakteristikos pateiktos procentais)
Ar sutiktumete renovuoti nama, jeigu renovacija dalinai butu remiama valstybes? * Koks siuo metu Jusu uzsiemimas Crosstabulation
Count
Koks siuo metu Jusu uzsiemimas Samdomas Samdomas darbuotojas Esu pats sau darbuotojas biudzetineje Pensininkas darbdavys versle institucijoje Bedarbis (neigalus) Studentas Total Ar sutiktumete Taip 2 15 11 15 51 1 95 renovuoti nama, jeigu Ne renovacija dalinai butu 2 11 14 25 128 1 181 remiama valstybes? Neþinau 0 0 2 1 7 0 10 Total 4 26 27 41 186 2 286
Chi-Square Tests Asymp. Sig. Value df (2-sided) Pearson Chi-Square 13,616 a 10 ,191 Likelihood Ratio 13,888 10 ,178 Linear-by-Linear 8,838 1 ,003 Association N of Valid Cases 286 a. 9 cells (50,0%) have expected count less than 5. The minimum expected count is ,07.
66 Lentel ė Nr. 13 Sutikimas prisid ėti prie renovacijos ir ateities planai gyventi Kauno miesto Dainavos mikrorajone nuolat
Regression
Descriptive Statistics
Mean Std. Deviation N Ar sutiktumete renovuoti 2,15 ,439 98 nama tik is savo lesu? Ar ilgai ketinate gyventi 1,37 ,842 98 sitame mikrorajone
Correlations Ar sutiktumete Ar ilgai renovuoti ketinate nama tik is gyventi sitame savo lesu? mikrorajone Pearson Correlation Ar sutiktumete renovuoti 1,000 ,488 nama tik is savo lesu? Ar ilgai ketinate gyventi ,488 1,000 sitame mikrorajone Sig. (1-tailed) Ar sutiktumete renovuoti . ,000 nama tik is savo lesu? Ar ilgai ketinate gyventi ,000 . sitame mikrorajone N Ar sutiktumete renovuoti 98 98 nama tik is savo lesu?
Ar ilgai ketinate gyventi 98 98 sitame mikrorajone
Variables Entered/Removed b Variables Variables Model Entered Removed Method 1 Ar ilgai ketinate gyventi . Enter sitame
mikrorajona e a. All requested variables entered. b. Dependent Variable: Ar sutiktumete renovuoti nama tik is savo lesu?
Model Summary
Adjusted Std. Error of Model R R Square R Square the Estimate 1 ,488 a ,238 ,230 ,385 a. Predictors: (Constant), Ar ilgai ketinate gyventi sitame mikrorajone 67 ANOVA b
Sum of Model Squares df Mean Square F Sig. 1 Regression 4,448 1 4,448 29,950 ,000 a Residual 14,256 96 ,149 Total 18,704 97 a. Predictors: (Constant), Ar ilgai ketinate gyventi sitame mikrorajone b. Dependent Variable: Ar sutiktumete renovuoti nama tik is savo lesu?
Coefficients a
Unstandardized Standardized Coefficients Coefficients Model B Std. Error Beta t Sig. 1 (Constant) 1,805 ,075 24,228 ,000 Ar ilgai ketinate gyventi ,254 ,046 ,488 5,473 ,000 sitame mikrorajone a. Dependent Variable: Ar sutiktumete renovuoti nama tik is savo lesu?
68 Nuorodos:
1 Vitk ūnas M. (2009-01-14) VL žurnalistas. „Didžiasalio žmon ėms įgryso zombi ų etiket ė“ Valstietis LT. Informacinis portalas http://www.valstietis.lt/Priedai/Gimtasis-krastas/Didziasalio- zmonems-igriso-zombiu-etikete . Apsilankymo data 2010-05-04
69