Kauno Miesto Erdvinės Struktūros Įtaka Saugumui Viešosiose Erdvėse Ir Žaliosiose Rekreacinėse Teritorijose

journal of ARCHITECTURE AND URBANISM ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online

2012 Volume 36(4): 272–282 doi:10.3846/20297955.2012.752932

KAUNO MIESTO ERDVINĖS STRUKTŪROS ĮTAKA SAUGUMUI VIEŠOSIOSE ERDVĖSE IR ŽALIOSIOSE REKREACINĖSE TERITORIJOSE

Kęstutis Zaleckis1, Irina Matijošaitienė2 Architektūros ir kraštotvarkos katedra, Statybos ir architektūros fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentų g. 48, 5137 Kaunas, Lietuva El. paštas: [email protected]; [email protected]

Įteikta 2012 08 27; priimta 2012 11 19

Santrauka. Straipsnyje, žvelgiant iš erdvinio determinizmo pozicijų, analizuojama miesto erdvinės struktūros įtaka gyventojų saugumui viešosiose erdvėse, atskirai skiriant dėmesio ir saugumui žaliosiose rekreacinėse teritorijose. Pasirinkus Kauną kaip tyrimų poligoną, parengtas jo ašinis žemėlapis, taikant tradicinį ir tęstines linijas modeliuojantį erdvės sintaksės metodą. Taikant sluoksnių perdengimų metodą, sugretinus erdvės sintaksės tyrimų rezultatus, informaciją apie nusikalstamumą, gyventojų tankumo žemėlapį, teritorinių miesto vienetų ribas ir užstatymo morfotipus, išryškinti dėsningumai, susiejantys erdvinės miesto struktūros charakteristikas ir didesnę nusikalstamumo riziką. Nustatyti dėsningumai ryškesni kaimynysčių lygmenyje ir ne tokie ryškūs viso miesto lygmenyje. Reikšminiai žodžiai: erdvinė miesto struktūra, erdvės sintaksė, nusikalstamumas, žaliosios rekreacinės zonos, Kaunas.

Įvadas Darnus vystymasis yra vienas iš svarbiausių mūsų sąryšio tyrimams. Papildomai vertinamas šių dėsnin- laikotarpio civilizacijos siekių, aktualus ir miestų gumų poveikis nusikalstamumui žaliosiose rekreaci- planuotojams. Nėra vienos nuomonės, koks turėtų nėse miesto erdvėse. Tema aktuali aplinkosauginiu ir būti darnus miestas, tačiau bendrai sutinkama, kad socialiniu požiūriu: miestų parkai ir kitos žaliosios darnumas apima bei integruoja aplinkosauginius, teritorijos neabejotinai svarbios darniam miesto vysty- ekonominius ir socialinius miesto gyvenimo aspektus. muisi; gyventojų saugumas ypač svarbus realizuojant Tai gerokai išplečia urbanistikos, kaip miestų forma- vieną iš Naujojo urbanizmo – kaimynysčių koncepciją. vimo mokslo, horizontus ir potencialiai sprendžiamų Kauno pasirinkimas kaip pirminio tyrimų poligono, problemų ratą. Kompleksinė mintis ir jos suformuota esant atliktiems panašiems tyrimams užsienyje (kaip drugelio efekto idėja pritaria minėtai slinkčiai ir lei- minėta, neakcentuojantiems žaliųjų teritorijų), svarbus džia ieškoti saryšio tarp iš pirmo žvilgsnio gana toli ir urbanistine pažintine prasme: tikėtina, kad lyginant vienas nuo kito nutolusių ir nesusijusių vienas su kitu su užsienio analogais, pavyks preliminariai įvardinti urbanistinės realybės aspektų. Savo ruožtu ši galimy- postsovietiniam miestui būdingus ir Vakarų Europoje bė reaktualizuoja urbanistikoje erdvinio determiniz- nesutinkamus erdvinės struktūros bei nusikalstamumo idėją ir atveria jai naujus, ne tik su kompozicijos mo saryšio dėsningumus, padedančius bendrai geriau klausimais susijusius horizontus. Tarp erdvinio deter- suvokti postsovietinio miesto fenomeną. minizmo idėją reaktualizuojančių teorijų ir modelių galima paminėti fraktalinės analizės taikymą urba- Metodika nistikoje, erdvės sintaksės tyrimus, miestovaizdžio, kaip teksto, arba išorinės sąmonės formos suvokimą Atliekant tyrimus taikomas duomenų sluoksnių per- ir kita. Straipsnis skiriamas užsienyje nagrinėjamai, dengimo metodas. Remiamasi logine indukcija, de- tačiau Lietuvoje visiškai naujai temai – ervinės miesto dukcija ir analogija. Erdvinė miesto struktūra mode- struktūros ir gyventojų saugumo viešosiose erdvėse liuojama taikant erdvės sintaksės metodą.

Visų pirma, naudojantis tradiciniu erdvės sintak- skaidytų nusikaltimų; ryški viešosios tvarkos pažeidi- sės metodu, paruoštas ašinis Kauno miesto žemėlapis. mų skaičiaus priklausomybė nuo greta gatvės esančių Atsižvelgiant į tai, kad Kaunas kartu su kai kuriomis gyvenamųjų užstatymų, tačiau ir ten, kur jo praktiš- už miesto administracinių ribų esančiomis teritorijo- kai nėra (Islandijos plentas), minėti įvykiai sudaro itin mis funkcionuoja kaip vientisas organizmas ar siste- didelę nusikaltimų dalį. Kita vertus, Islandijos plente ma, tiriama teritorija be administracinių miesto ribų labai išauga vagysčių ir turto sunaikinimo skaičius, o apima ir Garliavą, Sargėnus, Ramučius, miesto vidaus šie įvykiai, nesant greta gyvenamojo užstatymo, gali transportui susisiekti naudojamus aplinkkelius ir kt. būti padaryti tik viešosiose erdvėse. Atsižvelgiant į tai, Ašinis žemėlapis perdengiamas informacija apie kad naudojantis e. policijos duomenimis nėra galimy- nusikalstamumą Kaune. Naudojama e. policijos tin- bės tiksliai atskirti nusikaltimų į atliktus viešosiose klalapyje pateikta informacija (Pirminė informacija ir privačiose erdvėse, taip pat į ganą didelę viešosiose apie policijoje registruotus įvykius 2012), pasirenkant erdvėse atliktų nusikaltimų dalį ir tai, kad net ir pri- maksimalų galimą atliekant tyrimą duomenų laikotar- vačiose valdose daromų nusikaltimų (pvz., vagystės, pį – nuo 2007 m. sausio 01 d. iki 2012 m. liepos 21 d. kurios sudaro didelę įvykių dalį) dalis yra susijusi su Kadangi e. policijos tinklalapyje informacija pateikia- viešųjų erdvių savybėmis1, atliekamame tyrime, sie- ma pagal gatves, perdengiamuose žemėlapiuose žymint kiant padidinti bendrų dėsningumų rezoliuciją, žymi- nusikalstamų veikų taškus taip pat žymimos ašys, o mi visi nusikaltimai. Šią nuostatą patvirtina Įprastų ne konkretūs adresai. Gauta informacija perdengia- veiklų teorija (Routine Activities Theory) (Brown et al. ma pasirinktų tyrimui, dažniausiai gyventojų poilsiui 2010a), kuri teigia, kad bet kokiam nusikaltimui rei- naudojamų žaliųjų rekreacinių teritorijų žemėlapiu. kia potencialios aukos ir nusikaltėlio susitikimo tam Išskirtos šios teritorijos: Romainių šilas, Kleboniškio tikru laiku ir tam tikroje erdvėje nesant „sargybinio“. miškas, Kalniečių parkas, Draugystės parkas, Ramybės Kadangi „sargybinis“ kaip prevencinis veiksnys kitame parkas, Ąžuolynas, Santakos parkas, Nemuno sala, asmenyje gali dažniausiai būti tik viešojoje erdvėje, ar Aukštųjų Šančių Ąžuolynas, Lampėdžių miškas, tai bent jau sietina su erdvine aplinkos struktūra (pvz., Panemunės šilas, Kauno marių regioninio parko želdy- matomumas per langus, langų tankumas ir kt.), tad nai ir Pažaislio miškas, Muzikinio teatro sodelis, Žalioji anksčiau paminėtas pasirinkimas tampa visai logiš- zona prie Neries krantinės Vilijampolėje, Gričiupio kas. Tam pritaria ir Socialinės disorganizacijos teorija parkas, žalioji zona prie Kovo 11-osios ir Dujotiekio (Social Disorganization Theory) (Brown et al. 2010b), gatvių sankryžos, žalioji zona prie Krėvės pr. 97 ir 99 kuri sieja bendrą nusikalstamumo lygį, apimantį vi- namų bei buvusio Saulėtekio prekybos centro. Iš es- sus nusikaltimus, su vietos arba kitaip – visos kaimy- mės atrinktos tik tos žaliosios teritorijos, kurios gali nystės – erdvinėmis charakteristikomis, neišskiriant būti ir yra realiai gyventojų naudojamos rekreacinėms vien viešųjų erdvių. Tai reiškia, kad didelis nusikalti- reikmėms be didesnių apribojimų (dėl nuosavybės, mų skaičus net ir privačiose valdose rodo tam tikrą ir pasiekiamumo, pavojingos įrangos, reljefo ypatumų viešųjų erdvių nesaugumą. Ateityje, tęsiant tyrimą ir ir kt.). Pastaba: e. policijos duomenys neleidžia visai surinkus papildomą informaciją, šio straipsnio išvados tiksliai atskirti nusikaltimų, padarytų viešosiose erdvė- bus tikslinamos. se ir privačiose valdose. Dalis nusikaltimų praktiškai Nustatant nusikalstamumo ir erdvinės struktūros visose pažymėtose gatvėse neabejotinai yra padaryti sąryšio dėsningumus, analizuojami šie ašinio miesto viešosiose erdvėse – tai viešosios tvarkos pažeidimai. žemėlapio aspektai: Bendrai jie sudaro 24 % visų nusikaltimų. Konkrečiose ––Globalus gylis/seklumas. Kuo erdvė seklesnė, tuo gatvėse jų dalis svyruoja nuo 10 iki 75 %. Kiti fiksuoti ji multifunkcionalesnė, joje reiškiasi didesnė vie- įvykiai, tokie kaip nusikaltimai prieš asmenį, vagystės, šo gyvenimo formų įvairovė, didesnė naudotojų turto sunaikinimas, gali būti atlikti tiek viešojoje, tiek įvairovė ir kt. privačioje erdvėje – jie kartu sudaro 22 % registruotų ––Globali integracija. Svarbiausios globalios inte- nusikaltimų. Vagystėms tenka du trečdaliai minėto gracijos ašys – tai geriausiai pasiekiamos miesto segmento. Eismo įvykiai, kurie sudaro specifinę nu- srautų traukos zonos. Be abejo, jos yra susijusios sikaltimų grupę, sudaro 9 % įvykių. 0,05 % sudaro ekonominiai nusikaltimai ir nusikaltimai, susiję su sprogmenimis. Praktiškai 45 % lieka kitiems, neįvar- 1 Pvz., vagystėms iš butų ar kitų privačių valdų yra palanki anoni- miškumo gatvėje atmosfera, kurios stengiamasi išvengti vadina- dintiems nusikaltimams. Pastebėta keletas dėsningu- mosiose gated communities ir prie kurios formavimo gali nemen- mų: viešosios tvarkos pažeidimai dažniausiai sudaro kai prisidėti gatvės erdvinės savybės; nelegalių pasilinksminimo įstaigų lokalizacija tam tikrose, pakankamai gerai pasiekiamose, stabilią didžiąją nusikaltimų dalį, o tais atvejais, kai bet atsitiktinių praeivių mažiau sulaukiančiose gatvėse, kurios viešosios tvarkos pažeidimų mažėja, didėja kitų, neiš- gali būti palankios ir viešosios tvarkos pažeidimams ir kt. 274 K. Zaleckis, I. Matijošaitienė. Kauno miesto erdvinės struktūros įtaka saugumui viešosiose erdvėse ...

su anksčiau paminėtu seklumu, tačiau nebūtinai Atliekant tyrimą kaimynysčių lygmenyje, išskirtos su juo sutampa ir šiuo atveju akcentuojami srau- sąlyginės Kauno kaimynystės ar specializuoti rajonai tai, o ankstesniu – pats erdvių naudojimas. su dominuojančiu užstatymo morfotipu (Pedersen ––Lokali integracija. Ji matuojama tik iki tam tikro 2009) arba jų deriniu. Dėl pagalbinio vaidmens atlie- pasiekiamumo spindulio. Šiame tyrime, siekiant kamame tyrime detaliau šiame straipsnyje jie neapra- didesnio tikslumo, buvo pasirinkti du dviejų ir šomi. Išskirti šie teritoriniai vienetai: Senamiestis ir trijų sąlyginių žingsnių spinduliai. Kaip žingsnis Naujamiestis, Žaliakalnis, Klinikų rajonas, Eiguliai ir suprantamas judėjimo ašies krypties keitimas. Kalniečiai, Dainava, Žemieji Šančiai, Aukštieji Šančiai, Didžiausios lokalios integracijos ašys – tai kai- Panemunė ir Vičiūnai, Pramonės rytinis rajonas, mynysčių ar neformalių autonomiškų miesto Palemonas, Petrašiūnai, Rokai, Vaišvydava, Aleksotas, teritorijų vidinių srautų traukos erdvės. Žemoji Freda, Marvelė, Lampėdžiai, Vilijampolė, ––Globali kontrolė. Ji parodo konkrečios ašies ar ga- Šilainiai, Domeikava ir Sargėnai, Garliava, Romainiai, tvės atkarpos svarbą siekiant patekti į kitas gatves. Ramučiai. Ašys, turinčios didžiausias kontrolės reikšmes, Atliekant tyrimą taip pat atsižvelgta į gyventojų tan- yra gyvybiškai svarbios transporto srautų kon- kumo žemėlapį (Kauno miesto bendrasis planas 2003) trolės požiūriu. bei į visuomeninių ar gamybinių objektų, generuojančių ––Kaip papildomi aspektai analizuoti dažniausiai didelius žmonių srautus, išsidėstymą (pvz.: turgūs, ligo- miestiečių pasirenkamos kelionėms gatvių at- ninės, prekybos centrai ir kt). karpos ir vienos ašies kertamų kitų ašių skaičius, atspindintis (išreiškiantis) jungiamumą. Tyrimų rezultatai miesto visumos lygmenyje Siekiant didesnio rezultatų patikimumo, dalis Bendrai palyginus šimtas vienos gatvės-ašies, kuriose anksčiau nurodytos analizės pakartojama mode- buvo įvykdyta daugiau kaip 80 % visų Kauno nusi- liuojant vadinamąsias tęstines linijas (Continuity kaltimų, charakteristikas su visomis kitomis gatvėmis Lines). Tai L. Figueiredo idėja, kritikuojanti tra- buvo nustatyta: dicinį, erdvės sintaksės metodui būdingą gatvių ––Didžiausia jungiamumo reikšmė tiriamoje te- skaidymą į keletą ar net keliolika ašių, ir besi- ritorijoje yra 56, tarp tiriamų gatvių didžiausią remianti faktu, kad gatvės posūkio iki 35 laips- reikšmę (47) turi Savanorių prospektas, 26 gatvių nių žmogus nesuvokia kaip krypties keitimo ar jų atkarpų reikšmės svyruoja nuo 10 iki 21. (Figueiredo, Amorim 2004, 2007). Taigi, nemaža ––Maksimali kontrolės reikšmė tiriamoje terito- dalis ilgų gatvių žemėlapyje modeliuojamos ne rijoje – 21,6863. Iš pažymėtų gatvių didžiausia kaip keletas, o kaip viena ašis. Tai gerokai tiksliau reikšmė (18,9047) yra Savanorių prospekto. 7 ga- atitinka bendrą urbanizuotos aplinkos suvokimą, tvių (Islandijos plentas, Raudondvario plentas, kartu ir tuo suvokimu besiremiantį žmonių elgesį Marvelės, Ateities plentas, Šiaurės pr., Žemaičių mieste. Tyrimas su tęstinėmis linijomis naudo- plentas, Taikos pr.) reikšmė svyruoja nuo 6,333 iki jamas kaip papildomas, padedantis išryškinti 13,0333. Likusių ašių reikšmės mažesnės. anksčiau pastebėtus dėsningumus arba atsisakyti ––Tiriamoje teritorijoje maksimalus globalus gylis abejotinų įžvalgų naudojantis dvigubo rezultatų yra 67, mažiausias – 0. Iš pažymėtų gatvių sekliau- patikrinimo principu. sias yra Savanorių pr. – 0,61, viena gatvė iš 101 turi Atliekant tyrimą, pradžioje siekiama išryškinti gylio reikšmę tarp 1 ir 10. Tik trijų gatvių (Vaidoto, bendrus dėsningumus viso miesto lygmenyje, o vė- Pušų ir Plento) globalus gylis siekia 35 ir 36. liau – sąlyginių neformalių kaimynysčių lygmenyje. ––Lengvai prieinamų gatvių maksimali reikšmė Taikant analogijos ir dedukcijos principus, nustatomi tiriamoje teritorijoje yra 0,3872. Didžiausias tam tikrų žaliosios struktūros savybių ir nusikalsta- reikšmes (didesnes nei 0,2) turi tik septynios iš mumo sąryšiai. visų pažymėtų gatvių. Siekiant geriau grafiškai išryškinti bendrus dės- ––Maksimali globalios integracijos reikšmė ningumus ir atsijoti atsitiktinius rezultatus, tyrime tiriamoje teritorijoje yra 0,4765, minimali – 0,161. naudojamas „rezoliucijos sumažinimo“ principas: Iš pažymėtos 101 gatvės 57 turi didesnę nei 0,4 panaudojus keturių šimtų nusikaltimų gatvėje per ti- globalios integracijos reikšmę. Tarp šių gatvių, tu- riamą laikotarpį slenkstį, žemėlapyje žymima tik 33 % rinčių didžiausias integracijos reikšmes, papuola gatvių, kuriose yra fiksuota nusikalstama veikla (101 iš Savanorių prospektas, Krėvės prospektas, Kovo 309), ir 6 % iš visų tiriamos teritorijos gatvių (~1707). 11-osios gatvė, Partizanų gatvė, Pramonės pros- Jose padaryti nusikaltimai sudaro 81,9 % visų fiksuotų pektas, Karaliaus Mindaugo prospektas, Šiaurės nusikaltimų. prospektas, Vytauto prospektas, Baltų pros- Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(4): 272–282 275

pektas, A. Juozapavičiaus prospektas, Veiverių ir kt. Šiuo atveju už seklios zonos ribų lieka tik 25 plentas, Raudondvario plentas, Laisvės alėja, gatvės, iš kurių didžiausiu nusikaltimų skaičiumi R. Kalantos gatvė, Islandijos plentas, P. Lukšio pasižymi Vytauto g. Garliavoje (6462), Veiverių g. gatvė, K. Baršausko gatvė, Varnių gatvė ir kt. Aleksote (4063), A. Juozapavičiaus pr. (4525), ––Didžiausia lokalios integracijos reikšmė tiriamoje R. Kalantos g. (3849) Petrašiūnuose. teritorijoje yra 4,5512, mažiausia – 0,333. Iš 101 ––Globali integracija. 5 % ašių, turinčių didžiau- gatvės, kuriose yra didžiausias nusikalstamumas, sias integracijos reikšmes, sudaro centrinę zoną didžiausia reikšmė (4,1759) tenka Savanorių pros- iš rytinės Senamiesčio dalies ir Naujamiesčio iki pektui, o dar 14 gatvių reikšmė didesnė nei 3,0. Karo Ligoninės gatvės bei dvi ašis, išeinančias iš Didžiausia dalis iš pažymėtų gatvių (63) turi lo- centro – Savanorių pr. bei Veiverių ir Vytauto ga- kalios integracijos reikšmę tarp 2,0 ir 3,0. tvių ašies. Pastaroji ašis yra daugiau linijinė, tik su Į akis krenta sutapimai tarp nusikalstamumo ir viena kita ilgesne ją kertančia gatve – Europos pr., teritorijos seklumo bei globalios integracijos. Tam tikras Marvelės g., S. Dariaus ir S. Girėno g. Teritorija sąryšis gali būti pastebimas ir tarp nusikalstamumo bei greta Savanorių apima Žaliakalnį iki Aušros ir lokalios didesnės vidutinės integracijos verčių. Svarbu J. Mateikos gatvių pietuose bei A. Mackevičiaus pabrėžti, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad visose ga- ir Kapsų gatvių šiaurėje, Kalniečius ir didesnę tvėse, pasižyminčiose panašiomis charakteristikomis, dalį Eigulių, Dainavą iki Taikos pr., Varnių gatvę, bus didelis nusikalstamumas. Išryškinti sutapimai tik visą Islandijos plentą. Šiek tiek mažiau nei pusė nusako tokią tikimybę, kuri priklauso ne vien nuo er- pažymėtų gatvių patenka į šią zoną. Padidinus dvinės struktūros ir kurią būtina turėti galvoje planuo- labiausiai integruojančių ašių apimtį iki 10 %, jant bei tvarkant miestą. integruojanti zona nežymiai prasiplečia į rytinį Kaip anksčiau paminėtus sutapimus detalizuoja pramonės rajoną ir susiformuoja platesnė inte- tolesni tyrimai? Taikant informacijos perdengimo me- gruojančių ašių juosta abipus Veiverių ir Vytauto todą pastebėti šie nusikalstamumo ir Kauno miesto (Garliavoje) gatvių ašies. Į šią teritoriją patenka erdvinės struktūros sąryšių dėsningumai viso miesto šiek tiek daugiau nei pusė visų pažymėtų gatvių. lygmenyje, naudojant tradiciniu būdu (be tęstinių li- Padidinus zonos apimtį iki 25 %, ji išsiplečia nijų) sudarytus ašinius žemėlapius: sujungdama didesnę dalį miesto aplinkkelių, ––Seklumas/gylis. 5 % sekliausių Kauno miesto Europos prospektą, likusias Naujamiesčio teri- ašių formuoja sutelktą zoną, apimančią Laisvės torijas su M. K. Čiurlionio gatve, visą Senamiestį, alėją ir ją statmenai kertančias gatves, Savanorių svarbiausias gatves Palemone, Vilijampolėje ir prospektą su tolygiai platėjančia seklia zona Petrašiūnuose. Už šios zonos ribų lieka 31 pa- abiejose jo pusėse tolstant nuo Naujamiesčio. žymėta gatvė, kurioje registruoti nusikaltimai. Šiaurės rytinėje dalyje ši išsiplėtusi sekli zona Didžioji jų dalis susitelkusi Šilainiuose. Šiuo atve- apima Kalniečius ir dalį Dainavos. Į ją patenka ju nusikalstamumas sutampa su laisvo užstatymo apie trečdalis pažymėtų gatvių, kuriose di- morfotipu, didele gyventojų koncentracija ir džiausias nusikaltimų skaičius: Savanorių pr., socialiniu heterogeniškumu, kurių derinys, ko Krėvės pr., Partizanų g., Šiaurės pr., P. Lukšio g., gero, žiūrint į miestą kaip į visumą, lemia nusi- Kovo 11-osios g., dalis Islandijos plento ir kt. kalstamumą labiau negu globali integracija. Kitas Praplėtus teritoriją iki 10 % sekliausių ašių, ji pa- svarbus pastebėjimas: Raumučiai, kurie patenka pildomai apima praktiškai visą Naujamiestį (iš- į integruojančią miesto zoną, nepasižymi nusi- skyrus Karaliaus Mindaugo pr.) iki Karo ligoni- kalstamumu – tai atvirkštinis atvejis Šilainiams: nės g., Senamiesčio rytinę dalį iki M. Daukšos g., sodybinio užstatymo morfotipas, gyventojų so- visą Žaliakalnį, Eigulius, dideles Dainavos dalis cialinis homogeniškumas2, nedidelis gyventojų (išskyrus mikrorajonus greta K. Baršausko g.), skaičius. Varnių gatvę Vilijampolėje, visą Islandijos plen- ––Didžiausias jungiamumo (10 %), kontrolės (10 %) tą. Šiuo atveju 45 iš 101 gatvės patenka į sekliąją ir greito prieinamumo (25 %) vertes turinčios miesto zoną. Praplėtus ją iki 25 % sekliausių ašių, gatvės pasklidusios pakankami tolygiai po visą į ją patenka praktiškai visa Vilijampolė, rytinė tiriamą teritoriją. Panašu, kad su nusikalstamu- Šilainių dalis, rytinis pramonės rajonas, visas mu šios ašių savybės (bent jau pačios vienos, o Senamiestis išskyrus Prieplaukos krantinę, likusi Naujamiesčio dalis iki geležinkelio stoties, Tunelio ir K. Baršausko gatvės, Prancūzų gatvė 2 Apie tai galima spręsti remiantis faktu, kad didžioji dalis namų gyvenvietėje yra pastatyti panašiu metu, vadinasi, ir gyventojų su kai kuriomis gretimomis gatvėmis, Marvelės g. ekonominės galimybės yra pakankamai panašios. 276 K. Zaleckis, I. Matijošaitienė. Kauno miesto erdvinės struktūros įtaka saugumui viešosiose erdvėse ...

ne derinyje su kitomis savybėmis ar veiksniais) mažėjimo svarbą patvirtina ir tai, kad dažniausiai ryšio neturi. Įdomu tai, kad šie tyrimų rezultatai šios gatvės yra lygiagrečios, bet ne statmenos pa- sutampa su anksčiau atlikta fraktaline Kauno ga- grindinėms, nutolusios nuo jų per du sąlyginius tvių tinklo analize (Zaleckis, Kamičaitytė 2011) – žingsnius (pvz.: P. Višinskio, Aušros, Kalniečių, abiem atvejais rezultatai rodo, kad Kauno gatvių Ašigalio gatvės). tinklas funkcionalumo požiūriu yra pakankamai ––Globalus gylis. Jis skaičiuojamas nuo pagrindinės, tolygus visoje miesto teritorijoje. Nepriklausomas visus srautus integruojančios ir taikant tradicinį rezultatų patvirtinimas liudija metodų tinkamu- ašių modeliavimo metodą nustatytos sekliausios mą realiems procesams modeliuoti. Kauno ašies – Savanorių prospekto. Pasirinkus Apibendrinant anksčiau pateiktus tyrimų rezultatus 5 % sekliausių erdvių, fiksuojama, kad apie du ryškėja, kad didesnė nusikaltimų tikimybė viso miesto trečdaliai pažymėtų gatvių, kuriose yra nusikals- mastu yra didžiausius srautus traukiančiose ir sekliau- tamų veikų, telkiasi seklioje zonoje – t. y. dau- siose zonose. Šios zonos bent jau tampa gana akivaiz- giafunkciškai naudojamose, didesnės įvairovės džiu nusikalstamumo gravitacijos centru. Įdomu tai, viešosiose erdvėse. Padidinus seklią zoną iki kad minėti rezultatai nesutampa su B. Hillier atliktais 10 %, net kai kurie gerokai nutolę nuo 5 % teri- saugumo tyrimų rezultatais Londone. Pasak jų, inte- torijos nusikaltimų taškai patenka į seklią zoną, gruojančios gatvės, kuriose didesni žmonių srautai, pvz., Masiulio ir Kalantos gatvės Petrašiūnuose. yra saugesnės; didesnis saugumas yra ten, kur užsta- Padidinus seklių ašių skaičių iki 25 %, jos api- tymo tankumas yra didesnis (Hillier, Sahbaz 2009). mama ir Palemono pagrindines gatves, Mervelės Ar tyrimų rezultatai su modeliuojamomis tęstinėmis gatvę. Nuošalėje lieka tik Aleksotas, Šančiai, linijomis patvirtina gautus rezultatus? Gal tai atspindi Panemunė – juose fiksuoti nusikaltimai sudaro postsovietinio miesto funkcionavimo dėsningumus? tik apie 16 vietų iš 101. Ryškėja ir dėsningumas, Analizuojant žemėlapius ir pakitusias ašių vertes panašiai kaip greta integruojančių ašių, greta su tęstinėmis linijomis, nustatyta: seklių ašių per kelis žingsnius nuo jų formuo- ––Globali integracija. 5 % labiausiai integruojančių tis nusikalstamumo židiniams. Šiuo atveju jie globalių ašių, kaip ir tradicinės erdvės sintaksės gali būti paaiškinami „tamsaus perėjimo, į kurį analizės atveju, formuoja tam tikrą nusikalsta- užklysta praeiviai iš judrios ir gyvybingos ga- mumo traukos stuburą. Būtina atkreipt dėmesį į tvės“, dėsningumu arba specialių, nusikalstamu- tai, kad šiuo atveju nusikaltimus traukia ne visos mui palankių sąlygų bei funkcijų buvimu, pvz.: integruojančios gatvės, išryškėjusios papildomos Palemone greta Kauno marių, M. Gimbutienės analizės metu, o tik tos, kurios turi galimybę gatvėje greta Pažaislio miško ir kt., t. y. ten, kur te- priimti mišrius tranzitinius privačių automo- ritorija yra prasčiau stebima. Į akis krenta tai, kad bilių, viešojo transporto, pėsčiųjų srautus (pvz., su tęstinėmis linijomis sekli miesto zona tampa Savanorių pr.) arba turi artimus, skersinius joms panašesnė į tinklą, apimantį svarbiausias miesto pėsčiųjų srautus generuojančius objektus, tokius gatves, kurių didelė dalis sutampa su nusikalsta- kaip Islandijos plentas, turintis greta Kleboniškio mumo židiniais. mišką ir „Megą“. Parodžius 10 % labiausiai in- ––5 % labiausiai kontroliuojančių Kauno ašių pa- tegruojančių ašių, išryškėja dėsningumas dides- sklidę pakankamai tolygiai po miestą, kaip ir niam nusikalstamumui formuotis greta svarbių buvo konstatuota nenaudojant tęstinių linijų mo- integruojančių ašių, bet tuo pat metu netoli nuo delio. Tas pat pasakytina ir apie didžiausio jun- jų – kur išlieka gana dideli tranzitiniai srautai giamumo (5 %) bei greito pasirinkimo (5 %) ašis. arba savotiškuose pagrindinių srautų duble- Kita vertus, didžiausio nusikalstamumo gatvės riuose. Padidinus integruojančią zoną iki 25 %, turi aukštas kontrolės reikšmes. Gali būti, kad tai šis dėsningumas ir toliau pastebimas. Šias ašis- nėra būtina ar katalizuojanti sąlyga nusikalsta- gatves galima apibūdinti kaip gana didelį tran- mumui formuotis pati savaime, bet jos buvimas zitinių keleivių srautą pritraukiančias, tačiau greta didelės integracijos ir seklumo sukuria tam mažesnio stebėtojų skaičiaus matomas viešąsias palankią dirvą. erdves – su mažesnėmis, bet visgi pakankamai Be abejo, greta erdvės sintaksės metodu nustaty- integruojančiomis ašimis ir turinčias mažesnes tų savybių nusikalstamumui įtaką daro ir daug kitų apžvalgos galimybes – tai tarsi „tamsūs perėjimai veiksnių. Didelė dalis Kaune fiksuotų nusikaltimų yra greta judrios gatvės“, į kuriuos dėl gatvės judrumo fiksuoti daugiausiai gyventojų turinčiose teritorijose. užklysta daug atsitiktinių praeivių. Apžvalgos su- Ryškėja ryšys tarp nusikalstamumo ir gatvių moder- Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(4): 272–282 277 nistiniuose miegamuosiuose rajonuose, kuriuose dėl parkas, Ramybės parkas, Ąžuolynas ir Vytauto parkas, jų erdvinės struktūros nepalankumo gatvės kultūrai žaliosios zonos Dainavoje; 2. teritorijos santykinai gi- sudaromos sąlygos tam tikram stebėtojų ir stebimųjų lesnėse zonose integruojančių ašių atžvilgiu, kuriose ar anonimiškumui. Kaip paaiškinti šiuos tyrimų rezul- greta kurių fiksuojamas nemažas nusikaltimų skaičius: tatus, priešingus Vakarų Europos miestuose B. Hillier Santakos parkas, Pažaislio miškas, Romainių miškas, nustatytiems dėsningumams? Atsakymų gali būti ke- Aukštųjų Šančių ąžuolynas. letas: Šie nustatyti faktai ir analogijos bei dedukcijos ––Gatvės kultūros silpnumas mieste, visuomenės principai leidžia teigti, kad visoje urbanistinėje struk- susvetimėjimas ir viešųjų erdvių užleidimas ak- tūroje pastebimi dėsningumai reiškiasi ir žaliosiose tyviems asocialiems elementams. Tą liudija dar rekreacinėse zonose, kur nusikalstamumo riziką dar nesenas Laisvės alėjos ar Rotušės aikštės erdvių didina mažas stebėtojų skaičius lyginant su integruo- nesaugumas praeiviams gana ankstyvą vakarą. jančiomis ir sekliomis gatvėmis. Pakankamai didelio ––Megapolio stadijos atspindys, kai kultūra, pasak ploto parkas ar skveras, ypač jeigu jis naudojamas L. Mumford (Mumford 1989), virsta antikultūra, pėsčiųjų tranzitui greta didžiųjų gatvių, gali sudaryti o miestas iš saugumo oazės – nesaugumo židiniu. palankias sąlygas kiek toliau nuo pakraščio pasireikšti Logiška, kad tokiu atveju urbanistinis nesaugu- „tamsaus perėjimo greta judrios gatvės“ efektui. Šiuo mas, kaip esminė miesto savybė, visų pirma bus požiūriu mažiausiai pavojingos turi būti iš gretimų pastebimas svarbiausiose miesto erdvėse. pastatų visos apžvelgiamos, nedidelės žaliosios teri- ––Miesto kultūros silpnumas, visų pirma pasireiš- torijos, pvz.: skveras prie Kovo 11-osios ir Dujotiekio kiantis tolerancijos kitokiems nebuvimu, ji paste- gatvių sankryžos, Muzikinio teatro sodelis. Išskirtini bima stipriausiai ten, kur „kitokių“ yra daugiau- ir parkai, apsupti laisvo užstatymo morfotipo, kaip ku- sia – integruojančiose, sekliose erdvėse. riančio erdvines sąlygas, palankias nusikalstamumui. ––Gentrifikacijos procesų silpnumas prestižiniuose Jei šis morfotipas ir parkas yra greta integruojančių centro bei Žaliakalnio rajonuose ir stiprus gyven- gatvių – nusikalstamumo tikimybė dar didesnė. tojų socialinis heterogeniškumas. ––Visuomenės monokultūriškumas: Kaune, o ir ki- Tyrimų rezultatai kaimynysčių lygmenyje tuose Lietuvos miestuose dar nėra susiformavusių Atliekant tyrimą, miesto audinys suvokiamas per specializuotų etninių-kultūrinių bendruomenių Naujojo urbanizmo apibrėžiamus esamus formalius miesto periferijoje, kurios dažnai kelia nusikals- ar neformalius struktūrinius vienetus: kaimynystes; tamumo lygį Vakarų Europos miestų priemies- specializuotus rajonus, dažnai kartojančius kaimy- čiuose. nysčių erdvinius modelius; įvairių rūšių transportą, Įdomu tai, kad, prieštaraujant B. Hillier tyrimams, visuomenines, komercines ir gyvenamąsias funkci- gauti rezultatai sutampa su George Kikuchi teiginiais, jas integruojančius koridorius (American Planning besiremiančiais socialinės disorganizacijos teorija Association 2009). (Social Disorganization Theory) ir rutininių veiklų Perdengus teritorinių vienetų ribas, nusikalstamu- teorija (Routine Activities Theory) bei kaimynysčių mo informaciją ir ašinius Kauno miesto žemėlapius (be nusikalstamumo tyrimais JAV. Jis teigia, kad mažes- tęstinių linijų), išryškėjo šie dėsningumai: nis visuomeninio transporto naudojimas yra susijęs ––„Atvirkščios priklausomybės“ dėsningumas, ly- su mažesniu nusikalstamumu; kaimynystės miesto ginant su B. Hillier tyrimų rezultatais. Kaip ir centre pasižymi didesniu nusikalstamumu; mažesnis viso miesto lygmenyje, labiausiai integruojan- gyventojų skaičius kaimynystėje yra susijęs su mažes- čiose lokalios integracijos ašyse (10 %) fiksuo- niu nusikalstamumu; didesnis užstatymo tankumas jama didžioji dalis nusikalstamumą žyminčių yra susijęs su didesniu nusikalstamumu; mažesnis taškų (87 iš 101). Tai pastebima ir periferinėse gyventojų judrumas kaimynystėje yra susijęs su ma- kaimynystėse, kurios nepateko į globalios inte- žesniu nusikalstamumu, gyventojų homogeniškumas gracijos bei globalaus seklumo zonas analizuo- kaimynystėje (rasinis, etninis, socialinis) yra susijęs su jant visą miestą: Romainiuose, Domeikavoje ir mažesniu nusikalstamumu ir kt. (Kikuchi 2010). Sargėnuose, Palemone, Panemunėje. Svarbu tai, Ką tyrimų rezultatai ir išryškėję dėsningumai sako kad, be abejo, didelė dalis pakankamai aukštas apie Kauno miesto žaliąsias rekreacines zonas? lokalios integracijos reikšmes turinčių gatvių Pagal fiksuotus nusikaltimus išskirtini parkai in- nesutampa su nusikaltimų taškais, tačiau daž- tegruojančių ir seklių ašių liestinėse, kur yra fiksuotas nai sutapimai fiksuojami tose ašyse, kurios su- didelis nusikalstamumas: 1. Kleboniškis, Kalniečių tampa su didesnėmis Fast Choice reikšmėmis 278 K. Zaleckis, I. Matijošaitienė. Kauno miesto erdvinės struktūros įtaka saugumui viešosiose erdvėse ...

(60 iš 101). Kartu galima teigti, kad didelė nusi- tolusiose nuo svarbiausių urbanistinių koridorių. kalstamumą traukiančių gatvių dalis – tai bent Kaip jau buvo minėta, šios ašys viena vertus pasi- jau lokalių urbanistinių koridorių (pagrindinių žymi gana aukštomis integracijos reikšmėmis3, o kaimynysčių gatvių) potencialą turinčios erdvės, kartu ir santykinai dideliais tranzitiniais žmonių dažniausiai pasirenkamos vietinėms kelionėms. srautais jų artimoje aplinkoje4, kita vertus – yra Padidinus žemėlapyje rodomų lokalios integra- lyg ir paslėptos nuo pagrindinio koridoriaus, cijos svarbiausių ašių skaičių iki 25 %, ryškėja tai, nes nėra tiesioginio vizualinio kontakto. Dėl kad praktiškai visi fiksuoti nusikaltimo taškai, ekstensyvesnio užstatymo stebėtojų skaičius jose išskyrus keletą, yra didesnės integracijos zonose – pačiose taip pat yra santykinai mažesnis. Kai kur tai rodo, kad net ir tos gatvės, kurios nesutampa tokiose gatvėse netgi yra aklinų išklotinių, pvz.: su urbanistiniais koridoriais, bet traukia nusi- buvę gamybiniai pastatai P. Višinskio ir Drobės kalstamumą, sugeria didesnius judėjimo srautus gatvėse, tik dieną naudojami pastatai – Registrų savo artimoje aplinkoje. Lyginant kaimynystes centro patalpos Sasnausko gatvėje, visuomenės tarpusavyje, dideliu nusikalstamumo skaičiu- sveikatos ir higienos centras Aušros gatvėje ir kt. mi išsiskiria perimetrinio užstatymo morfotipų Labai ryškus šio dėsningumo apraiškos pavyz- deriniu; sodybinio, laisvo, perimetrinio, laisvai dys – Laiškenių gatvė, apsupta įvairių urbanis- stovinčių pastatų deriniu ir dominuojančiu lais- tinių morfotipų intensyvaus užstatymo pastatų vo užstatymo morfotipu pasižyminčios kaimy- ir lygiagreti su Europos prospektu. Joje fiksuoti nystės: Senamiestis ir Naujamiestis, Žaliakalnis, 4045 nusikaltimai, o Europos prospekte – tik 917. Vilijampolė, Kalniečiai ir Eiguliai, Dainava, ––Trečias dėsningumas – nusikalstamų veikų kon- Šilainiai, Žemieji Šančiai. Iš esmės tai atitinka centracija giliose kaimynystės ašyse. Viena vertus, jau anksčiau minėtus George Kikuchi (Kikuchi tai atspindi bendras B. Hillier tyrimais nustatytas 2010) teiginius. Išskirtinis fenomenas – Islandijos nusikalstamų veikų lokalizacijos tendencijas. Kita plentas, kuriame 3792 fiksuoti nusikaltimai. vertus, tik nedidelė dalis gilių gatvių tampa nusi- Jame praktiškai nėra gyvenamųjų namų, bet ga- kalstamumo traukos židiniais. Pagal informaciją tvė turi aukštas globalios ir lokalios integracijos žemėlapyje kaimynysčių lygmenyje galima išskir- reikšmes. Pačios savaime šios reikšmės atspindi ti keletą tokių gatvių bendrų esminių požymių: Kauno šiaurės rytiniame pakraštyje pastebimas 1) lokalizaciją ties kaimynystės riba (maksimalų periferinio miesto modelio apraiškas (American gylį); 2) bent nedidelę urbanistinių morfotipų Planning Association 2009). Šiuo atveju plentą įvairovę gretimoje aplinkoje; 3) tik dalį paros galima laikyti kompoziciškai ir teritoriškai ne- naudojamų ir lankomų objektų lokalizaciją (pvz.: vientisos, dispersiškos kaimynystės koridoriumi, Zanavykų turgus, Klinikos, 2-oji ir 3-ioji ligoni- kuris atitinka kituose koridoriuose pastebimus nės ir kt.); 4) dėl savo išskirtinumo kaimynystėje nusikalstamumo raiškos dėsningumus. Kita santykinai didelius srautus generuojančius objek- vertus, šis fenomenas rodo, kad dideli traukos tus, pvz.: jau minėtos ligoninės, Kauno marių re- taškai ar zonos (Kleboniškio miškas ir „Megos“ gioninio parko želdynai Palemone, Pažaislio miš- prekybos bei pramogų centras), net ir nesant greta kas Petrašiūnuose, Santakos parkas Senamiestyje gyvenamųjų namų, patys vieni sugeba generuoti ir kt.; 5) santykinai didesnę gyventojų koncen- gana didelius žmonių srautus, atraktyvius nusi- traciją ir jų socialinę įvairovę (Ašigalio gatvė kalstamumui. Eiguliuose, Vėtrungės gatvė Šilainiuose). ––„Tamsaus perėjimo greta judrios gatvės“ dėsnin- Žvelgiant į žemėlapį (žr. paveikslą) periferinėse gumas, kuris iš dalies buvo paminėtas ir aptariant miesto kaimynystėse (Romaniai, Garliava, Sargėnai nusikalstamumo koncentraciją kaimynysčių ko- ir Domeikava) matoma tik pirmojo dėsningumo ridoriuose ir atspindi dviejų nusikalstamumą ska- raiška – nusikalstamumo koncentracija pagrindinėje tinančių erdvinių savybių jungtį: 1) integruojantį vaidmenį ir savotiškas svarbesnės gatvės dublerio funkcijas; 2) mažesnį stebėtojų skaičių. Panašiai 3 Panašu, kad tam tikra didesnė integracija yra būdinga visoms nusikalstamumą „traukiančioms“ ašims, tiesiog kalbant apie an- kaip ir viso miesto lygmenyje, kaimynystėse, trąjį dėsningumą išskiriamos tik ašys, esančios greta svarbiausių kuriose matoma gana daug pažymėtų nusikals- integruojančių kaimynysčių gatvių, nekalbant apie kaimynystės tamumo taškų, fiksuojamas didelis nusikaltimų pakraščiuose esančias gilias, bet savo aplinkoje santykinai didesnes lokalios integracijos vertes turinčias gatves. skaičius gatvėse, per 2–3 sąlyginius žingsnius nu- 4 Šiuo atveju kalbama apie pačią artimiausią gatvės aplinką, bet ne apie visą kaimynystę. Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(4): 272–282 279

843

2528 3792 2553 855 1749 1687 678 5719 427 702 1436 1153 3199 2533 5360 2599 3626 404 12601 519 2706 1786 608 1104 505 8778 956 452 1664 628 3514 1190 1090 12552 8802 510 835 1778 403 1413 5294 590 589 2536 485 670 2171 711 1299 1742 7572 1415 673 1005 453 570 585 407 745 1575 588 1351 1599 1646 3554 1106 437 4054 2391 1825 3487 440 790 420 3849 5360 739 1885 686 1440 535 607 60131261 731

1671

4063 521 4045917 473 544

523 423 406 4525 707 1283

894

6462

Paveikslas. Kauno miesto ašinis žemėlapis, nusikalstamumas, žaliosios zonos ir administracinis dalinimas. Juodai rodoma 25 % didžiausias globalios integracijos reikšmes turinčių ašių. Raudona linija žymi seniūnijų ribas. Žali plotai – tyrimuose nagrinėjamos žaliosios rekreacinės zonos. Apskritimai žymi didžiausio nusikalstamumo gatves su nusikaltimų skaičiumi, parodytu apskritime. Raudona spalva – integruojančios kaimynysčių gatvės, violetinė spalva – gatvės, nutolusios nuo labiausiai integruojančių gatvių per du tris sąlyginius žingsnius, mėlyna spalva – gilios kaimynysčių gatvės Fig. Axial map of Kaunas presenting crime, green recreational areas and administrative borders of neighbourhoods. Black colour identifies 25% of the axes with the highest values of global integration. Red lines identify formal boundaries of the neighbourhoods. Green areas mark green recreational zones. Numbers in the circles represent crime numbers. Red cirlce means integrating axes of the neighbourhoods, violet circles – axes besides the main streets, blue circles – deep axes at the periphery of the neighbourhood gatvėje. Vaišvydavoje nėra nei vieno pažymėto vieto- Ar ašinis žemėlapis su tęstinėmis linijomis keičia vės, kurioje būtų nusikalstamumas, taško. Pastebėtina aprašytą vaizdą? Žemėlapyje su 5 % svarbiausių lokalios tai, kad visos minėtos teritorijos pasižymi santykinai integracijos ašių matomas jau minėtas šių ašių nusikals- mažu gyventojų skaičiumi ir dominuojančiu sodybi- tamumo traukos dėsningumas. Čia, kaip ir žemėlapyje niu užstatymo morfotipu. Dėl pritaikyto žemėlapyje be tęstinių linijų, išryškėja fiksuoto nusikalstamumo rodomų nusikaltimų skaičiaus slenksčio antrasis ir ašys, nepersidengusios su svarbiausiomis globalios in- trečiasis dėsningumai tiesiog neparodyti, bet, anali- tegracijos ašimis: gatvės Panemunėje, Aleksote ir kt. zuojant per tyrimą surinktą medžiagą, galima teigti, Palaipsniui didinant didžiausios lokalios integracijos kad jie taip pat reiškiasi ir išvardintose kaimynystėse, ašių skaičių iki 10 % ir 25 %, vis didesnė dalis nusikals- tik ne taip intensyviai. tamumą žyminčių taškų patenka į šią zoną. 280 K. Zaleckis, I. Matijošaitienė. Kauno miesto erdvinės struktūros įtaka saugumui viešosiose erdvėse ...

Apskritai, atlikus analizę viso miesto ir kaimynys- tus pritraukiančiose erdvėse. Šis dėsningumas čių lygmenyje, susidaro įspūdis, kad erdvinės struk- pastebimas tiek viso miesto, tiek atskirų jo dalių tūros savybių sąryšis ryškesnis ir kartu labiau pro- (kaimynijų, seniūnijų) lygmenyse. Svarbus pa- gnozuojamas projektuojant yra lokaliame lygmenyje, pildomas veiksnys – srautų įvairovė. Ten, kur ji o didėjant rezoliucijai, dėsningumai tampa mažiau maža, nusikalstamumas gali nepasireikšti. ryškūs. ––Antrasis dėsningumas. Nusikalstamumui yra Kalbant apie žaliąsias zonas kaimynysčių lygmeny- patrauklios erdvės, nutolusios nuo daugiausiai je, visų pirma, be jau anksčiau fiksuoto nusikalstamu- gyventojų ir visuomeninių-komercinių objektų mo Santakos parke, greta Pažaislio miško, Kleboniškio pritraukiančių gatvių vidutiniškai per du sąlygi- miško ir kitur, galima teigti, kad: nius žingsnius (judėjimo krypties pakeitimus); ––Dėl gausių gyventojų srautų didėjant nusikals- jos atlieka savotišką svarbesnių gatvių dublerių tamumui ir sukuriant jam palankias sąlygas, vaidmenį ir pritraukia gana didelius žmonių srau- parkas ar žalioji zona, kaip išskirtinis objektas, tus, bet pasižymi mažesniu stebėtojų skaičiumi, pats savaime tampa didesnio pavojaus zona lan- pvz.: dėl ekstensyvesnio užstatymo, ne statme- kytojams ir atsitiktiniams praeiviams, net jeigu nos, o lygiagrečios orientacijos pagrindinės gatvės jis yra kaimynystės periferijoje. Tiesa, pataruoju atžvilgiu. atveju jis turi būti gana didelis, kad generuotų ––Trečiasis dėsningumas. Nusikalstamumui gali didelį lankytojų skaičių. Analogiškai, kaip ir tapti patrauklios gilios, sunkiau atsitiktiniam užstatymo morfotipų įvairovė, žaliosios zonos praeiviui pasiekiamos ir nuo svarbiausių žmo- panaudos programos įvairovė taip pat didina nių srautų nutolusios erdvės (daugiausia kaimy- nusikalstamumo riziką. nysčių lygmenyje), jeigu: 1) jos yra lokalizuotos ––Žaliosios zonos, apsuptos skirtingo užstatymo ties kaimynystės riba (maksimalus gylis); 2) turi morfotipų arba laisvo užstatymo morfotipų, turi bent nedidelę urbanistinių morfotipų įvairovę didesnį nusikalstamumo rizikos laipsnį. gretimoje aplinkoje; 3) yra greta tik dalį paros ––Iš aplinkinių teritorijų sunkiai apžvelgiamos dėl naudojamų ir lankomų objektų; 4) turi dėl savo savo dydžio žaliosios teritorijos yra pavojingesnės išskirtinumo kaimynystėje santykinai didelius lankytojams. srautus generuojančius objektus; 5) gretimoje ––Žaliosios zonos ar jungtys greta pagrindinių teritorijoje gyvena santykinai didelis žmonių kaimynystės koridorių gali tapti „tamsiomis nu- skaičius, pasižymintis socialine įvairove. sikalstamumo kišenėmis“ – ypač jeigu jos gali –– Lyginant kaimynystes tarpusavyje, didesnis nusi- atlikti atraktyvaus judrios gatvės dublerio vai- kalstamumas laisvo užstatymo morfotipo ir miš- dmenį. raus morfotipo teritorijose. Tai pastebima ir prie atskirų ašių. Išvados –– Iš esmės nustatyti dėsningumai pastebimi ir viso –– Erdvės sintaksės metodas, derinamas su informa- miesto, ir kaimynysčių ar kitų vientisų teritorinių cija apie Kaune registruotas nusikalstamas veikas, vienetų lygmenyje, bet bent Kauno atveju erdvinių užstatymo morfotipus, žaliąsias rekreacines zonas savybių ir nusikalstamumo sąryšis tampa ryškesnis ir kt., atskleidžia tam tikrus bendrus miesto erdvi- lokaliame lygmenyje. Ko gero, detalesnius tyrimus nės struktūros ir nusikalstamumo sąryšio dėsningu- tikslinga atlikti būtent atskirų autonomiškų miesto mus. Šie dėsningumai iš dalies priešingi Bill Hillier dalių lygmenyje. Londone atliktų tyrimų rezultatams, bet atitinka ––Žaliųjų rekreacinių miesto zonų ir nusikalstamumo rutininių veiklų teorijoje (Routine Activities Theory) ryšys: 1) didesnio nusikalstamumo rizika miesto cen- ir socialinės disorganizacijos teorijoje (Social tre ir prie pagrindinių gatvių esančiuose parkuose. Disorganization Theory) daromas išvadas apie nu- Ši rizika juose sustiprėja dėl stebėtojų skaičiaus su- sikalstamumo ir urbanizuotos aplinkos erdvinių mažėjimo (nėra pastatų) ir jeigu teritorija yra gana savybių ryšį. Tikėtina, kad minėti dėsningumai didelė, kad joje susidarytų lygiagrečios su pagrindine atspindi ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos, o gal ir gatve ašys esant mažesnio matomumo iš gatvės sąly- postsovietinių miestų funkcionavimo kai kuriuos goms; 2) laisvo užstatymo morfotipo arba kelių mor- dėsningumus. fotipų tipų apsupti parkai ar kitos žaliosios teritorijos ––Pirmasis dėsningumas. Nusikalstamumas dides- pasižymi didesne nusikalstamumo rizika; 3) dėl au- nis seklesnėse – potencialiai multifunkciškesnėse gančių gyventojų srautų didėjant nusikalstamumui ir labiau integruojančiose – gyventojų srautus ir ir sukuriant jam palankias sąlygas, parkas ar žalioji įvairius visuomeninius bei komercinius objek- zona, kaip išskirtinis objektas, pats savaime tampa Journal of Architecture and Urbanism, 2012, 36(4): 272–282 281

didesnio pavojaus zona lankytojams ir atsitiktiniams Projektą, kurio metu atliktas straipsnyje pristatomas praeiviams, net jeigu jis yra kaimynystės periferijo- tyrimas, finansavo Lietuvos mokslo taryba. Sutarties je; tokia žalioji zona turi būti pakankamai didelė ir Nr. SIN–08/2012. įvairi; 4) žaliosios jungtys, kurios pritraukia gana daug tranzitinių srautų, yra padidintos rizikos zona Literatūra nusikalstamumui; 5) žaliosios zonos ar jungtys greta American Planning Association. 2009. Planning and Urban pagrindinių kaimynystės koridorių gali tapti „tam- Design Standarts. John Wiley & Sons, Inc. 713 p. siomis nusikalstamumo kišenėmis“; 6) žaliosiose Brown, S. E.; Esbensen, F. A.; Geis, G. 2010a. Criminology: zonose, pritraukiančiose įvairius vartotojus, yra di- Explaining Crime and Its Context. Anderson Publishing, 172–177. desnė nusikaltimo rizika; 7) būtina atsižvelgti į tai, Brown, S. E.; Esbensen, F. A.; Geis, G. 2010b. Criminology: kad kaimynysčių lygmenyje aprašyti dėsningumai Explaining Crime and Its Context. Anderson Publishing, reiškiasi stipriau negu miesto visumos lygmenyje. 255–262. ––Pastebėti Kauno ypatumai, besiskiriantys nuo Bill Figueiredo, L.; Amorim, L. 2004. Continuity lines: aggrega- Hillier tyrimų rezultatų, gali būti paaiškinami: sil- ting axial lines to predict vehicular movement patterns, in pna miesto kultūra, silpna gatvės kultūros tradicija, Proceedings of the Third Great Asian Streets Symposium, Singapore, National University of Singapore. Centre visuomenės susvetimėjimu, silpnais gentrifikacijos of Advanced Studies in Architecture, Department of procesais prestižinėse miesto vietose, visuomenės Architecture, School of Design and Environment, National homogeniškumu; nelokalios megalopolio kultūros University of Singapore, 161–174. apraiškomis. Figueiredo, L.; Amorim, L. 2007. Decoding the urban grid or why cities are neither trees nor perfect grids, in Proceedings ––Visuomenėje išryškinti dėsningumai nereiškia, kad of the 6th International Space Syntax Symposium, İstanbul, tam tikromis savybėmis erdvės sintaksės požiūriu 1–16 [interaktyvus], [žiūrėta 2012 08 10]. Prieiga per inter- pasižyminčios gatvės ar kitos erdvės būtinai taps nu- netą: http://www.spacesyntaxistanbul.itu.edu.tr/ sikalstamumo židiniais, bet reiškia tai, kad būtent to- Hillier, B. 2007. Space is the Machine: a Configurational Theory mis savybėmis pasižyminčios gatvės, susiklosčius ir of Architecture. London: Space Syntax. 480 p. kitiems veiksniams (pvz.: tam tikram morfotipui ar Hillier, B.; Sahbaz, O. 2009. Crime and urban design: an evi- dence based approach, in Designing Sustainable Cities. jų įvairovei, gyventojų skaičiui, stebėjimo sąlygoms, Singapore: Blackwell Publishing Ltd, 162–185. srautų įvairovei ir kt.), turi didesnę riziką jais tapti. Kauno miesto bendrasis planas. 2003. Esamos būklės analizė. Miestas veikia kaip kompleksiška sistema, ir kalbant Miesto aplinka. II tomas. Dalis B: socialinė aplinka [inte- apie tokius iš pirmo žvilgsnio nutolusius veiksnius raktyvus], [žiūrėta 2012 08 05]. Prieiga per internetą: http:// kaip erdvinė struktūra bei nusikaltimų skaičius, www.kaunoplanas.lt/bendrieji_planai/kauno_miesto_ben- drasis_planas_0 vargu ar galima tikėtis nustatyti tik vieną lemiamą Kikuchi, G. 2010. Neighborhood Structures and Crime. A Spatial veiksnį. Analysis. El Paso: LFB Scholarly Publishing LLC, 77–79. ––Kai kurie tyrimų rezultatai gali ateityje koreguotis Mumford, L. 1989. City in History. London: A Harvest Book žymint kiekvieną nusikaltimą kaip konkretų tašką Harcourt Inc. 568 p. žemėlapyje – tai aktualiau modernistinio užstatymo Pedersen, B. P. 2009. Sustainable Compact City. Denmark: rajonams, kuriuose gatvėms priskiriami adresai gali Arkitektskolen Forlag. 145. būti gana toli nuo gatvės; tai mažiau aktualu kitų Pirminė informacija apie policijoje registruotus įvykius. 2012 užstatymo morfotipų teritorijoms, pvz., perimetrinio [interaktyvus], [žiūrėta 2012 07 26]. Prieiga per internetą: užstatymo teritorijoms, turinčioms privačių pose- https://www.epolicija.lt/ sijų struktūrą; jose žymint konkrečias nusikaltimų Zaleckis, K.; Kamičaitytė, J. 2011. Urbanistinių struktūrų po- tencialo vertinimas: Kauno centras miesto visumos kon- vietas jų koncentracija gali kisti tik išilgai gatvės tekste, Urbanistika ir architektūra [Town Planning and ašies. Konkrečių nusikaltimų taškų žymėjimas gali Architecture] 35(4): 249–259. patikslinti ir papildyti išvadas apie žaliosios miesto struktūros ir nusikalstamumo ryšį. ––Gauti tyrimų rezultatai reikšmingi visų pirma pla- SPATIAL STRUCTURE OF KAUNAS AND ITS nuotojams. Jie leidžia geriau suvokti erdvinio deter- INFLUENCE ON SECURITY IN PUBLIC SPACES minizmo mechanizmus ir poveikį gyventojų saugu- AND GREEN RECREATIONAL AREAS mui – svarbiai darnios aplinkos charakteristikai bei K. Zaleckis, I. Matijošaitienė priimti saugumą didinančius projektinius sprendi- mus ir iš anksto identifikuoti didesnės nusikalstamu- Abstract. In the article the influence of spatial structure on the safety of citizens in the public spaces is analyzed from mo rizikos zonas. Rezultatai taip pat leidžia geriau the perspective of spatial determinism. The safety in green suvokti ir kai kuriuos bendrus miesto kaip kultūrinio recreational areas is also discussed. Kaunas is chosen as the fenomeno funkcionavimo aspektus. research polygon. Axial map of Kaunas was prepared while 282 K. Zaleckis, I. Matijošaitienė. Kauno miesto erdvinės struktūros įtaka saugumui viešosiose erdvėse ...

using both traditional method of space syntax and model of continuity lines. Method of overlapping layers was employed to combine the following data: space syntax analysis, crime, density of population, borders of the neighbourhoods, urban morphotypes, etc. The regularities of relations between spatial structure of Kaunas and higher crime risks were identified. Important conclusion is that the above mentioned regularities are stronger at the local level of urban structure. Keywords: spatial urban structure, space syntax, crime, green recreational spaces, Kaunas.

KĘSTUTIS ZALECKIS Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: [email protected] Publications: author and co-author of more then 20 research papers and one text book. Projects: co-author of 4 urban structure research project, 4 international architectural-urban research projects, author and co-author of four requirements for architectural competitions. Research interests: evolution of urban genotype, urban history, military architecture.

IRINA MATIJOŠAITIENĖ Dr, Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentų g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: [email protected] Publications: author and co-author of 30 research papers. Pro- jects: author and co-author of 5 national and 2 international research projects, author and co-author of over 50 architectural and interior projects. Research interests: road and city land- scape, space syntax, hedonomics, Kansei engineering, statistics.