10 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Inga Stepukonienė

MOKYKLOS PAKAUNĖJE XIX A.

Anotacija: straipsnyje aptariamos mokyklų steigimo sąlygos ir the situation of the press ban period and the Lithuanian language aplinkybės Pakaunėje, kurią XIX a. sudarė vietovės, priklausiusios in schools. There are described the personalities of teachers who Kauno (Vilkija, , Batniava, Čekiškė) ir Suvalkų (, worked in the schools of and Suwalki provinces at that Zapyškis, Rokai, Pažėrai, Girininkai) gubernijoms. Ypač daug dė- time, their education and activity peculiarities and highlighted the mesio skiriama spaudos draudimo laikotarpio mokyklos padėčiai, main differences in the educational process in these provinces. lietuvių kalbos situacijai mokykloje. Pristatomos tuo metu Kauno Straipsnio tikslas ir uždaviniai: apžvelgti Pakaunės mokyklų, ir Suvalkų gubernijų mokyklose dirbusių mokytojų asmenybės, jų įkurtų Suvalkų ir Kauno gubernijoje, atsiradimo ir veiklos istori- išsilavinimas ir veiklos ypatumai, išryškinamos svarbiausios švieti- ją, apibrėžti svarbiausius šio istorinio tarpsnio pradinio švietimo mo šiose gubernijose mokymo proceso skirtybės. ypatumus regione. Annotation: ��Th����������������e article deals �w��it�h�� t�h�����������������������e circumstances and con-� Objektas: mokyklos, steigtos Pakaunėje XIX amžiuje. ditions for the establishment of schools in Pakaunė, to which in Metodai: istorinis lyginamasis, aprašomasis, interpretacinis. the 19th century belonged small towns of the provinces of Kau- Pagrindiniai žodžiai: Pakaunė, carinė valdiška mokykla, mo- nas (Vilkija, Babtai, Batniava, Čekiskė) and Suwalki (Garliava, kytojai, spaudos draudimas. Zapyškis, Rokai, Pažėrai, Girininkai). Particular attention is paid to Key words: Pakaunė, Tsarist state school, teachers, press ban.

PARAPINĖS MOKYKLOS PAKAUNĖJE 1818 m.); kai kuriose vietose dar įsteigtos Lietuvos ir Lenkijos Švietimo Pakaunėje istorija glaudžiai susijusi su bendrais visuo- valstybės Edukacinės komisijos (Zapyškyje, Vilkijoje, Karmė- meniniais kultūriniais procesais šiame regione. Nemaža Pakau- lavoje). Parapinėse mokyklose vaikus daugiausia mokydavo nės teritorijos dalis – Vilkija, Čekiškė, Babtai, Batniava – po tre- patys kunigai arba vargonininkai. Jose mokyta aritmetikos, čiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. priklausė lenkų ir rusų kalbų. Būta ir įvairesnių mokymo programų: Kauno gubernijai, buvo administracinio Rusijos imperijos vieneto XIX a. pradžioje Garliavos parapinėje mokykloje bajorų vaikai dalis, tad švietimo raida čia buvo daugiau nulemta tų sąlygų, greta kitų dalykų buvo mokomi ir prancūzų kalbos, Karmėla- kurios klostėsi šioje imperijos srityje. Kauno gubernijos moky- vos mokykloje – skaitymo, rašymo, skaičiavimo, gramatikos, klas prižiūrėjo Vilniaus mokslo apygardos globėjas (Попечитель dorovės, geografijos ir lotynų kalbos. Tai viena iš nedaugelio учебного округа), kuriuo XIX a. pradžioje buvo paskirtas kuni- mokyklų Lietuvoje ir vienintelė Pakaunės krašte, kurioje buvo gaikštis Adomas Čartoryskis. Globėjo žinioje buvo dviejų tipų – mokoma tiek daug dalykų. dvasininkų (vienuolijų, katalikų bei evangelikų reformatų sinodo) Pasak J. Matuso, parapinės mokyklos buvo gana paplitusios, ir pasaulietinės valdžios mokyklos. 1843 m. į Kauną atkėlus Kra- nes 1861 m. kunigas Juozas Dovydaitis davė sumanymą kurti 2 žių gimnaziją, čia buvo įsteigta ir gubernijos mokyklų direkcija seminariją, kuri rengtų joms mokytojus . bei parapijų mokyklų prižiūrėtojo pareigybė. Nuo 1860 m. para- XIX a. pirmojoje pusėje švietimo raida Kauno ir Augustavo pijų mokyklų prižiūrėtojo pareigos atitenka mokyklų direkcijoms, (vėliau Suvalkų) gubernijose turėjo tam tikrų skirtumų. Kadangi kurių vedėjai – gimnazijų direktoriai. Nuo to laiko Kauno guber- Augustavo (Suvalkų) gubernijoje buvo anksčiau panaikinta bau- nijai priklausiusios Pakaunės mokyklos tampa pavaldžios Kauno džiava, čia galimybių mokytis kur kas anksčiau turėjo didesnis mokyklų direkcijai, o nuo 1863 m. – Kauno gubernijos Pradžios skaičius vaikų, kilusių iš valstiečių luomo; antra, šiame regione mokyklų direkcijai, kurią sudarė direktorius ir keli inspektoriai1. Ši buvo didesnis parapinių mokyklų skaičius, jos kurtos daugelyje direkcija veikė iki 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu vietovių (be minėtos Garliavos ir Zapyškio, netoli esančiuose Vei- evakavosi į Mogiliovą, o 1918 m. buvo panaikinta. veriuose, Sasnavoje ir kituose miesteliuose bei kaimuose). Kita Pakaunės dalis – Aleksotas, Garliava, Pažėrai, Rokai, Iš istorinių šaltinių žinome, kad 1808 m. Kauno gubernijai pri- Girininkai, Ilgakiemis, Zapyškis, Panemunė, Šlienava, Piliuona klausiusioje Vilkijos parapinėje mokykloje mokėsi 16 berniukų ir priklausė Augustavo, vėliau – Suvalkų gubernijai. 1815 m. susi- trys mergaitės3. Tai daugiausia buvo bajorų ir miestiečių vaikai, kūrus Lenkų karalystei, visose Augustavo vaivadijos parapijose būta ir valstiečių. Mokykloje mokyta lenkų kalba. Namą, kuriame buvo įsakyta sutvarkyti, o kur dar nėra – įkurti mokyklas. Lietuvos buvo įteigta mokykla, išlaikė mokinių tėvai. Vaikus mokė mokyto- teritorijose, priklausiusiose šiai vaivadijai, mokyklų steigimo pro- jas Stanislovas Komaras. Jis greičiausiai buvo įgijęs aukštesnį cesas ypač pagyvėjo apie 1817–1819 metus. išsilavinimą, nes vaikus mokė ne tik skaityti elementorių, lietuviš- XIX a. pirmoje pusėje Pakaunės vietovėse daugiausia vei- ką maldaknygę Aukso altorių, bet ir pijorų lotynų gramatiką4. Pa- kė katalikiškos parapinės mokyklos, daugiausia įsteigtos di- rapinės mokyklos veikė ir Seredžiuje, Čekiškėje, Žemaitkiemyje. desniuose miesteliuose ir bažnytkaimiuose – Garliavoje (nuo 1815 m. šioje mokykloje mokėsi 66 vaikai. 11 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Augustavo gubernijai priklausiusioje Garliavoje 1818 m. buvo jos gubernijų pakviesti seminaristai. Šią idėją labai palaikė ir vi- įsteigta parapinė mokykla centrinėje miestelio gatvėje. Iš šios sokeriopai rėmė tuometinis Vilniaus mokslo apygardos globėjas vietovės kilęs Petras Jančaitis apie 1843-uosius savo prisimini- I. P. Kornilovas. Rusiškos mokyklos steigtos ir į jas mokytojai iš muose rašė, kad Garliavoje buvo mokykla; joje mokė tik ponų svetur kviesti jau nuo 1860 m., bet tai ypač sustiprėjo numalšinus vaikus rusiškai, lenkiškai, prancūziškai. Kitokių mokyklų nebuvo5. sukilimą. Nuo to laiko Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius Į šią parapinę pradžios mokyklą susirinkdavo pasiturinčių tėvų krašto žmones ragino organizuoti slaptas daraktorių mokyklas, vaikai iš miestelio ir aplinkinių valsčiaus kaimų: Girininkų, Pagirių, kuriose vaikai būtų mokomi lietuviškai skaityti ir rašyti. Jonučių, Rinkūnų, Margininkų, Ilgakiemio, Stanaičių, Jurginiškių Greta parapinių mokyklų XIX a. viduryje kai kuriose krašto ir kitų vietų. Gyvenusiems tolimesnėse vietovėse mokiniams tė- vietovėse jau veikė valdiškos pradžios mokyklos, kurių stei- vai nuomodavo kambarius Garliavos miestelyje. Vaikai mokėsi gėjas buvo Valstybės turtų ministerija. Jos daugiausia įkurtos skaityti, rašyti, lenkų kalbos, aritmetikos, katekizmo. Mokymas kaimuose, atkampiose vietovėse (dėl to vadintos liaudies mo- mokykloje buvo gana silpnas. Iki 1863 m. parapinėje pradžios kyklomis). Daugelis pradžios mokyklų buvo įsteigtos nuomoja- mokykloje mokyta lenkų kalba, nuo 1863 m., po nepasisekusio muose namuose ar medinėse kaimo pirkiose akmeniniais pa- sukilimo – tik rusų kalba, kuria dėstyti visi dalykai (išskyrus tiky- matais, apšildomose krosnimis. Ne visos jos atitikdavo reikalin- bą). Taip pat caro administracija griežtai uždraudė mokiniams gas mokytis sanitarines ar higienos sąlygas. Vaikai dažniausiai tarpusavyje kalbėtis lietuviškai – ne tik per pamokas, bet ir laisvu sėdėdavo daugiaviečiuose suoluose, klasėje būdavo stalas laiku po pamokų, namuose, o nepaklususiems šiam draudimui mokytojui, knygų spinta, laikrodis ir žibalinė lempa7. Mokymo buvo skiriamos bausmės, kabinamas gėdos ženklas – metelin- priemonės – skurdžios: vadovėliai, gaublys, žemėlapis. Kai ku- ga. Juozas Kairiūkštis prisiminimuose rašo: rios mokyklos turėjo savą bibliotekėlę ir archyvą. Bibliotekėlėje Kitais, 1863-1984 m., nuvežė mane į Garliavą, kur mokinaus caro administracijos rūpesčiu buvo kaupiami įvairiakalbiai žo- parapinėj mokykloj prie klebonijos. Mokslas bemaž buvo toks dynai, rusiškos grožinės literatūros knygos ir mokytojams skirta pat, kaip pas „daraktorių“, bet griežčiau buvo draudžiama kal- tuo laiku aktuali rusų pedagoginė literatūra. Mokyklų tvarka ir bėt lietuviškai. Atėjus vaikučiui mokyklon, reikalauta iš jo, kad apšildymu rūpindavosi sargas. Nors oficialiai fizinės bausmės kalbėtų lenkiškai. Pratarus žodį lietuviškai, tuoj kabindavo jam buvo draudžiamos, tačiau nuo 1860 m. rusiškoje pradžios mo- ant kaklo „metelingę“ (nota linguae). Tą pašaipos ženklą ir man kykloje buvo praktikuojamas mušimas liniuote, klupdymas ant teko panešiot ant kaklo. Susirinkę vaikai laukia ateinant mokytojo žirnių, ausų tąsymas, išviečių valymas ir pan.8 arba kunigo. „Cenzorius“ užrašinėja neramius, išdykaujančius. Kai kuriose Kauno gubernijos vietovėse valdiškos pradžios Kas ištaria lietuvišką žodį, tuoj jam kabina tą lentelę... Viename mokyklos veikė jau nuo 1842 metų. Tokios mokyklos Pakaunės jos šone buvo karikatūra su parašu: asinus asinorum. Turįs „me- regione buvo įsteigtos Čekiškėje ir Karmėlavoje. Po 1863 m. su- telingę“ gaudė kitą lietuviškai ką pasakant... Nugirdęs, tuoj nu- kilimo caro vyriausybė tokių pradžios mokyklų, kurios iš esmės sikabindavo ir atiduodavo naujam prasikaltėliui. Kildavo triukš- buvo rusiškos, steigė vis daugiau: 1864 m. – Raudondvaryje, mas, ginčai, kol nenumalšindavo atėjęs mokytojas. Tais m. maža 1864 m. – Vilkijoje, 1864 m. – Pernaravoje, 1865 m. – Babtuose9, ko pramokau: gal sklandžiau skaityt ir rašalu rašyt „palkas“. Koks Šlienavoje (ši mokykla įsteigta netoli katalikų bažnyčios), Do- tuomet buvo mano išsilavinimas, tai parodo šioki vaizdeliai, kurių tnuvoje. Visi dalykai, t. y. tikyba, aritmetika, pasaulietinių ir baž- ir dabar nesu užmiršęs: „Namie „ant stancijos“ klausia manęs nytinių knygų skaitymas (церковнославянский яык), rašymas, šeimininkės duktė, kaip lietuviškai garnek. Tuoj nieko nelaukda- dailyraštis jose dėstyti rusų kalba, rusiškai mokyta ir privalomo mas atsakau: „garnys“. Na, o kaip wróbel? - Virbalas, atsakau. pravoslavų bažnytinio giedojimo. Dėstyti tie patys dalykai, kaip ir Na, o kaip dziewczyna? - Bamba, greitai atrėžiau... Visi trūksta parapinėse mokyklose, o nuo 1895 m. apygardos administracija juokais; tuom ir pasibaigia kvotimai...6 numatė įvesti ir sodininkystės, žemdirbystės bei daržininkystės, Garliavos parapinę pradžios mokyklą XIX a. viduryje baigė kai kur – bitininkystės dalykus10. Prie kai kurių pradžios mokyklų Kazimieras Gustaitis, vėliau tapęs aktyviu lietuvybės puoselėtoju mokiniams buvo steigiami bendrabučiai, juose vaikai būdavo ir pirmuoju stambiu lietuviu ūkininku Sūduvoje. Neatsitiktina, kad aprūpinami maistu, jiems skirta pirtis. Iš šaltinių žinoma, kad toks jo sūnus kunigas Motiejus Gustaitis tapo vienu žymiausių Ne- bendrabutis buvo įkurtas Babtuose. Jame vienu metu galėjo gy- priklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjų ir vienu pirmųjų venti net 30 vaikų iš atkampesnių vietovių11. lietuvių poetų simbolistų, savo eilėraščių posmuose aukštinusių Ne viename kaime veikė tokių pradžios mokyklų skyriai – vien- gimtosios kalbos ir tėvynės meilę. metės mokyklos; pavyzdžiui, Kauno gubernijoje vienmetė liaudies 1862 m. generalgubernatoriaus įsakymu Kauno gubernijos pradžios mokykla buvo įsteigta Jaučakiuose ir Dotnuvoje. Šiose parapinės mokyklos, veikusios prie bažnyčių ir vienuolynų, bei mokyklose mokyta rašyti ir skaityti. Mokytoją išlaikydavo patys kai- kitos nevaldinės mokyklos pradedamos uždarinėti. Šiuo laiku už- mo gyventojai. Vaikus į tokias mokyklas jie leido nenoriai. darytos parapijų mokyklos Vilkijoje, Babtuose, Seredžiuje, Čekiš- Apie tai, kaip buvo steigiama pradinė mokykla Raudondva- kėje ir kitose vietose. Tokio tipo mokyklos kurį laiką dar veikė tose ryje, rašyta imperijos Švietimo ministerijos laikraštyje Журнал Pakaunės vietovėse, kurios priklausė Suvalkų gubernijai (Garlia- Народного Просвещения 1870 m.: „Inspektorius Novikovas voje). Šios gubernijos pradžios mokyklos buvo pavaldžios Suval- ir tarėjas Amosovas nuvyko į netolimą nuo Kauno valsčių, ku- kų mokslo direkcijos viršininkui (Началник Сувалкской Учебной riame vyko valsčiaus valdybos sueiga. Šiame Raudondvario Дирекции). Tačiau ir Suvalkų gubernijoje 1864 m., po sukilimo valsčiuje nutarta: 1864 m. rudenį, pasibaigus lauko darbams, numalšinimo, Michailas Muravjovas įsakė jas uždaryti, o vietoj jų atidaryti liaudies mokyklą, taip pat ją aprūpinti kuru ir mokytojui steigti rusiškas valdiškas mokyklas, kuriose dirbtų iš tolimų Rusi- kasmet mokėti po 150 rublių algos. 12 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Naujai mokyklai Raudondvario grafas B. Tiškevičius prie ke- Vytauto gatvėje, netoli posūkio į Pažėrus, šalia liuteronų klebo- lio, einančio iš Salomenkos į dvarą (dabar Topolių gatvės Sep- nijos pastato17. Buvo mūrinė, žemais langais, vienaaukštė, sta- tintasis takas Nr. 2), išskyrė apie du hektarus žemės ir davė me- tyta grafo Jozefo Godlevskio rūpesčiu, kaip ir užeigos namai, džių mokyklos statybai. Ši mokykla buvo skirta dvaro kumečių smuklė miestelio centre. Rašyti vaikai mokydavosi ant grifelio ir apylinkės sodiečių vaikams mokytis, tačiau laisvieji ūkininkai lentelių. Tai buvo lyg rašomoji lenta, kurią būdavo labai svarbu ir amatininkai savo vaikų į ją neleido, būkštaudami, kad valdiš- išsaugoti, jos nesudaužyti. Taip mokykloje rašyta gana ilgai, be- ka mokykla, vadovaujama mokytojo ruso, gali jų vaikus auklėti veik iki Pirmojo pasaulinio karo18. pravoslaviška dvasia, atimti katalikų tikėjimą. Taigi valdišką mo- Carinė administracija Šiaurės vakarų krašte siekė rusinimo kyklą lankė rusų vaikai ir vienas kitas kumečių vaikas. Vaikai, tikslų, todėl vienas svarbiausių jos uždavinių buvo suvalstybinti lankę daraktoriaus mokyklą, nebuvo verčiami lankyti valdišką, švietimą. Mokinius siekta supravoslavinti, silpninti jų katalikybę. nes grafas Tiškevičius, laikęs save kataliku, globojo ir „katali- Jau nuo 1864 m. Muravjovas įsakė ir katalikų tikybą dėstyti rusų kišką“ daraktoriaus mokyklą. kalba ir tam kuo skubiau parengti rusiškai rašytų maldaknygių, Pirmieji mokslo metai Raudondvario liaudies mokykloje prasi- katekizmų, kitų religinių knygų19. Lietuvoje buvo uždraustas raš- dėjo 1864 m. lapkričio mėnesį. Mokyklą lankė 10–15 vaikų-jau- tas lotyniškais rašmenimis, įvesta graždanka – tai lietuviški teks- nuolių nuo 9 iki 18 m. amžiaus. Čia buvo mokinių ne tik iš Salo- tai, spausdinti kirilica, taip siekiant silpninti lietuvių savimonę, jų menkos, Raudondvario, bet ir iš tolimesnių apylinkių: Mozūriškių, dvasioje ugdyti rusiškus pradus. Caro valdžia, uždraudusi lietu- Netonių, Biliūnų ir kitų kaimų. Mokykla turėjo ir bendrabutį. Jame vių kalbą ir raštą mokyklose, sudavė didžiulį smūgį lietuvių tautos gyveno keli mokiniai iš atokesnių vietovių. švietimui ir jos dvasinei raidai, visai lietuvių kultūrai. Iš pradžių ši liaudies mokykla buvo trimetė, o vėliau joje moks- Ypatingas dėmesys šiuo metu skirtas mergaičių mokymui. las truko ketverius metus. Mokykloje veikė keturi skyriai. Pagal Vilniaus apygardos globėjas Kornilovas laikėsi nuostatos, carinės Švietimo ministerijos nustatytą programą joje, kaip pa- kad, neįgyvendinus moterų rusifikacijos, neįmanoma Lietuvo- sakoja šioje liaudies mokykloje mokęsis raudondvarietis Pranas je pasiekti rusų valstybės tikslų, nes lietuvių valstiečių šeimoje Chadašinskas, gimęs 1894 m., buvo mokoma tikybos, skaitymo, moteris vaidina labai svarbų, kone pirmaeilį vaidmenį, ir sve- dailyraščio, rusų kalbos, aritmetikos, geografijos-istorijos, aplin- timtaučių tautinius skirtingumus daugiausia išsaugo ir palaiko kos pažinimo (gamtos), piešimo, dainavimo ir žaidimų. motinos. Todėl nuo 1864 m. prie valdiškų pradžios mokyklų Šios mokyklos mokiniai baigiamuosius egzaminus laikydavo pradedamos steigti vadinamosios mergaičių pamainos20. Seredžiuje, kur buvo centrinė apylinkės mokykla. Į Seredžiaus Mergaitės mokytos pagal tą pačią programą, tačiau joms dar mokyklą privalėjo atvykti aplinkiniai mokytojai su savo mokiniais skirta rankų darbelių pamoka21. Nepaisant visų valdžios pa- ir dalyvauti egzaminų komisijoje kaip jos nariai. stangų, į pradines mokyklas dėl įvairių priežasčių (materiali- Buvusių šios carinės mokyklos mokinių pasakojimu, mokykla nių, nusistovėjusio požiūrio, kad mokytis svarbu berniukams, per 50 savo veiklos metų. išleido gana nedaug mokinių. Buvo neigiamo rusiškos mokyklos vertinimo ir kt.) iki pat XX a. pra- metų, kai nebuvo nė vieno mokinio, kuris būtų baigęs keturis džios mokytis ateidavo labai mažai mergaičių. Raudondvario pradinės mokyklos skyrius12. Vėliau ši mokykla 1867 m. visoje Kauno gubernijoje tebuvo vos keli šimtai tapo vienmete. mokyklų: 23 bažnytinės parapinės (приходские), 153 liaudies Pasak tyrinėtojų, šalia dvaro rūmų, pakalnėje prie kelio, einan- (народные) miestuose ir kaimuose, 21 konfirmacinė (liuteronų čio į dvarą, XIX a. antrojoje pusėje grafas B. Tiškevičius pastatė bei reformatų) ir 11 mergaičių pradžios, tad iš viso 208. Ben- dviaukštį raudonų plytų pastatą, kurio antrame aukšte įkūrė dvaro dras mokinių skaičius siekė 5652 (4985 berniukų ir 667 mer- mokyklą. Ši mokykla turėjo keturis skyrius. Joje galėjo mokytis tik gaičių), o direkciją tesudarė trys asmenys: direktorius ir du dvaro tarnų vaikai. Joje buvo taip pat einama liaudies mokyklos inspektoriai22. 1867 m. Kauno gubernijai priklausiusioje dabar- programa. Kai baigdavosi mokslo metai ir mokiniai laikydavo eg- tinės Pakaunės teritorijoje veikė šios mokyklos: Raudondvario zaminus, pasiklausyti atvykdavo ir pats grafas B. Tiškevičius. Ge- (mokytojas Dmitrijus Popovas, pravoslavas), Vilkijos (mokyto- rus mokinius jis apdovanodavo įvairiomis dovanomis, pasiųsdavo jas Grigorijus Jermolinas, pravoslavas), Babtų (mokytojas atos- mokytis į aukštąsias mokyklas. Apie 1905 m. ši mokykla sudegė13. togavo, pavardė neminima), Dotnuvos (mokytojas Grigorijus 1864 m. buvo paskelbti Pradinių liaudies mokyklų nuostatai, Sprikas, pravoslavas)23. skirti centrinėms Rusijos gubernijoms. Remiantis šiais įstatymais, Rusiškas liaudies mokyklas lankė tik nedidelis skaičius vai- ir Suvalkų gubernijoje galutinai įteisintas dėstymas rusų kalba kų, kurių tuometinėse šeimose augo daug (neretai viršydavo ir (išskyrus tikybą), steigiamos valdiškos, vadinamosios liaudies, dešimtį). Carinei administracijai rūpėjo kiek įmanoma padidinti mokyklos, o parapinės pradėtos uždarinėti14. Gyventojai ragi- besimokančių vaikų skaičių pradinėse mokyklose. 1868 m. vi- nami skirti lėšų tokių mokyklų steigimui ir išlaikymui; valsčiaus siems Kauno gubernijoje dirbusiems mokytojams buvo įsakyta sueigose jie spręsdavo, kiek iš surinktų lėšų gali skirti mokytojo parašyti ataskaitas-pranešimus apie mokinių skaičių klasėse, algai, šviesai, kurui, raštinės reikalams, kiek gali duoti mokytojui jų mokymosi pasiekimus. Išlikusi 1868 m. lapkričio 25 d. Rau- grūdų ir pan.15 Pasak V. Burkevičiaus, naujos mokyklos atidary- dondvario mokyklos vedėjo ataskaita liudija, kad šioje mokykloje tos iškilmingu aktu. Šventėje dalyvaudavo Apskrities nuovados dirba 1 mokytojas, mokosi 9 berniukai ir 2 mergaitės. Visi vaikai Taikos tarpininkas (Мировой Посредник), mokyklos vedėjas, yra valstietiškos kilmės, 9 katalikai ir 2 liuteronų tikėjimo24. Rum- visi valsčiaus atstovai ir valsčiaus sueiga16. šiškių mokyklos mokytojas rašo, kad tais metais mokykloje mo- 1865 m. valdinė pradžios mokykla buvo įsteigta Zapyšky- kosi 24 berniukai. Babtų mokyklos vedėjas M. Mysovas praneša, je, 1867 m. – Garliavos miestelyje. Ji buvo įkurta dabartinėje jog mokytis 1868 m. nuo rugsėjo 16 d. atėjo 8 berniukai, o nuo 13 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS spalio 15 d. mokosi 16 vaikų – berniukų ir mergaičių. 13 berniu- nesusipratimai buvo išsklaidyti. Žmonės buvo įtikinti, kad rusų kų nuolat lanko mokyklą, o 3 vaikai dėl reikalingų darbo rankų kalbą būtina mokytis ir kad tikybos pamokas vaikams ves kuni- namuose dažnai į mokyklą neateina. Klasėje yra 15 katalikų ir 1 gas. ,Tikėjimas jiems tebeišlieka tai, kas neliečiama, – taip savo judėjų tikėjimą išpažįstantis mokinys25. ataskaitą baigia mokytojas A. Šaitanovas, laiško pabaigoje dar Sudėtingą šio laikotarpio situaciją atspindi Batakių moky- pridūręs, kad mokyklai reikia knygų rusų kalba, nes pamažu tojo raportas Kauno Liaudies mokyklų direkcijai: Surašyti 38 atsirandąs toks poreikis27. mokiniai, iš jų 26 nuolat lanko mokyklą, 5 vaikai pasilieka na- Pasak Burkevičiaus, visų tikybų religijos mokslą Kauno guber- muose dėl ligos, kiti nelanko dėl nežinomos priežasties. De- nijos (ir Suvalkų) pradžios mokyklose bendra tvarka dėstė ne tų damos visos įmanomos pastangos padidinti mokinių skaičių mokyklų mokytojai, o arti mokyklos gyvenę dvasininkai (katalikų, ir tikimasi, kad tai pavyks. Mokytojas Aleksandras Pakrovskis. liuteronų, pravoslavų, sentikių), kurie už pamokas iš valstybės 1868 m. gruodžio 8 diena26. iždo gaudavo valdžios paskirtą atlyginimą (iki 1914 m. – 30 rb, Tokios ataskaitos rašytos ir anksčiau, 1865 metais. Išlikusi nuo 1914 m. – 60 rb per metus). Vietos gyventojai tuos, kurie gy- naujai įsteigtos Vižūnų mokyklos mokytojo Aleksandro Šaita- veno tolėliau, turėdavo atvežti savo pastotėmis. Katalikų kunigai novo ataskaita Liaudies mokyklų inspektoriui Novikovui. Mo- šias tikybos mokymo prievoles mokyklose atlikdavo labai noriai. kytojas pranešė, kad jo mokomoje klasėje yra 34 vaikai, kurių Vaikus jie mokė gimtąja lietuvių kalba. Dėl didžiulės įtakos mo- amžius – nuo 11 iki 16 metų. Tik 4 iš jų gerai skaito rusiškai ir kiniams ir lietuvybės žadinimo carinė valdžia dažnai jiems reikš- supranta, ką perskaitė. 16 į mokyklą atėjo visai nepažindami ru- davo nepasitenkinimą, jų darbas buvo nuolat sekamas. Vyskupo siškų raidžių, bet dabar jau ir jie slebizavoja, kaip geba, dėlioja paskirti kandidatai į mokyklas turėdavo dar gauti Vilniaus mokslo žodžių skiemenis. Kiti 14 skaito rusiškai, bet nieko nesupranta. apygardos globėjo pritarimą28. Jiems mokyti mokytojas pasirinko tokį metodą: visiems duoda Dėl mažo mokinių skaičiaus tam tikru laikotarpiu nemaža ca- skaityti tą patį straipsnelį – apsakymėlį iš rusiško elementoriaus, rinės valdžios mokyklų išvis nustojo veikti ir neminimos archy- kurį vienas skaito garsiai, o kiti klauso; perskaičius pastraipą, viniuose dokumentuose, pavyzdžiui, 1871, 1872, 1873 metais29. mokytojas visokiomis užuominomis aiškina vieno ar kito rusiško 1871 m. Kauno gubernijai priklausiusioje dabartinės Pakaunės žodžio reikšmę ir verčia į lietuvių kalbą, padedamas tų keturių dalyje veikė tik pradinė mokykla Dotnuvoje, joje dirbo mokyto- berniukų, kurie kažkiek supranta rusiškai, prieš tai į sąsiuvinį jas Nikolajus Michailovičius Klianicinas, bei vienaklasė moky- pats išsivertęs rusiškus žodžius. Jis naudojasi rusų-lietuvių kal- kla, kurios mokytojas – Pavelas Stepanovičius Nikitinas. Tačiau bų žodynu. Mokytojas nerimauja, kad, ateinant vasarai, daugelį 1872–1873 m. ir Dotnuvos valdiška pradinė mokykla jau nemi- vaikų tėvai pasiims dirbti ūkio darbų, ir dėl to jie gali užmiršti nima30. Tose vietovėse, kur jos veikė anksčiau, buvo uždarytos viską, ko išmoko per tokį trumpą laiką. (Čekiškėje, Vilkijoje, Babtuose, Seredžiuje). Šiuo laiku pradinės Mokytojas Aleksandras Šaitanovas savo laiške inspektoriui valdžios mokyklos veikia didžiuosiuose gubernijos miestuose pabrėžia, jog per pirmąjį susitikimą su vietiniais žmonėmis jis ir apskričių centruose: Kaune (Senamiesčio ir Naujamiesčio), nepatyrė jokių nemalonumų; kai kurie jautė negerus jausmus Ukmergėje, Kražiuose, Raseiniuose, Baisiogaloje, Varniuose ir mokytojui rusui, nes manė, kad jis mokys ir rusų kalbos, ir ti- kt31. 1874 m. Dotnuvoje vėl veikia mokykla, joje mokytojauja Mat­ kybos, tačiau protingų vietos viršaičio paaiškinimų dėka visi vejus Michailovičius Klopskis32. 1878 m. jokia iš anksčiau minėtų

Garliavos pradinė mokykla. 1926. VEPS 14 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Pakaunės mokyklų metiniuose dokumentuose nenurodyta kaip gaičių). Suvalkų gubernijoje dar veikė amatų mokyklos, kuriose veikianti. Valdžios pastangomis jų veikla atgyja 1882 metais. mokėsi tik berniukai (59). Pagal tikybą mokinių skaičius pasi- Mokinių skaičius mokyklose išlieka nedidelis. Tais metais Vilkijos skirstė taip: pravoslavų – 118, graikų unitų – 326, sentikių – 69, liaudies mokyklą lankė 33 berniukai ir 5 mergaitės, Babtų – 17 katalikų – 3714, evangelikų – 1370, musulmonų – 7, žydų – 91542. berniukų ir 5 mergaitės, Pernaravos – 29 berniukai ir 2 mergai- Kaip liudija statistiniai duomenys, nuo 1865 iki 1969 m. Suval- tės, Seredžiaus – 33 berniukai, Raudondvario – 24 berniukai33. kų gubernijoje mokinių skaičius nuolat mažėjo, o 1870 m. visoje 1882 m. Dotnuvos liaudies mokykloje mokėsi 54 mokiniai, visi gubernijoje mokėsi tik 4900 mokinių. Pagal gubernijos gyven- berniukai34. Šiais metais krašte akivaizdžiai pagausėjo vienakla- tojų skaičių tai sudarė santykį 1:85,51, berniukų 1:52,23, mer- sių pradinių mokyklų – jos greičiausiai pakeitė keturmetes, kurias gaičių – 1:21143. Mokyklų nelankymą gubernijos administracija lietuviai vengė lankyti. Tokia vienmetė mokykla nuo 1882 m. veikė aiškino tuo, kad tėvai nenorį vaikų mokyti iš rusiškų vadovėlių Vilkijoje, Babtuose, Raudondvaryje (mokėsi 24 berniukai), Sere- ir rusų kalba, jie prašą leisti vaikus mokyti lenkų kalba. Be to, džiuje, Veliuonoje (mokėsi net 67 berniukai), Ariogaloje (mokėsi daug vaikų mokomi namuose slaptai, iš knygnešių platinamų 27 berniukai), Rumšiškėse (mokėsi 26 berniukai), Jonavoje (mo- knygų44. Tačiau ilgainiui mokinių skaičius ėmė didėti. Jei 1870 m. kėsi 27 berniukai ir 7 mergaitės)35. Tuo laiku veikia ir aukštuome- Suvalkų gubernijos vienaklasėse mokyklose mokėsi 3762 ber- nės išlaikomos pradžios mokyklos. Šiuo laiku mokykla, išlaikoma niukai ir 920 mergaičių, tai 1879 m. – jau 7366 berniukai ir 1464 grafienės Kreic, įkurta Dotnuvoje. Joje mokėsi 14 berniukų ir 13 mergaitės; Veiverių pedagoginiuose kursuose 1870 m. – 133, o mergaičių, dirbo mokytoja Nadežda Popova36. 1879 m. – jau 197 mokiniai. Plėtėsi ir mokyklų tinklas: pagal gu- 1885 m. Kauno gubernijoje toliau išlieka daugiau veikiančių bernijos gyventojų skaičių 1 mokykla 1870 m. teko 3217 gyven- vienaklasių, bet ne keturklasių pradžios mokyklų. Vienaklasėse tojų, o 1879 m. – 3094 gyventojams45. Tuo laiku pradėjo veikti ir mokyklose mokėsi: Raudondvario – 29 berniukai ir 2 mergaitės, triklasė Seinų miesto mokykla. Joje dirbo jau lietuvių kilmės mo- Babtų – 40 berniukų, 1 mergaitė, Vilkijos – 38 berniukai, 13 mer- kytojai katalikai, baigę Veiverių pedagoginius kursus, – Juozas gaičių, Seredžiaus – 39 berniukai, 13 mergaičių, Veliuonos – 80 Kairiūkštis ir Laurynas Dubauskas46. 1880 m. Suvalkų gubernijos berniukų, Dotnuvos – 44 berniukai, Josvainių – 60 berniukų ir 1 liaudies pradžios mokyklose dirbo 177 mokytojai, iš jų 98 buvo mergaitė, Pernaravos – 48 berniukai37. 1896 m. mokytojais dirbo: įgiję specialų išsilavinimą Veiverių mokytojų seminarijoje, 55 mo- Raudondvaryje – Nikolajus Sofronovas, Babtuose – Stepanas kęsi įvairiose vidurinėse mokyklose, o kiti išsimokslino namuose. Viktorovskis, Vilkijoje – Aleksandras Šaitanovas, Seredžiuje – Mokytojai, kurie neturėjo būtino pedagoginio išsilavinimo, žinių ir Aleksandras Šulga, Veliuonoje – Aleksandras Kravcevičius, Do- naujos darbo metodikos sėmėsi kasmetiniuose kursuose, kurie tnuvoje – Aleksejus Vasiljevičius Dobrovolskis38. organizuoti Veiverių mokytojų seminarijoje47. J. Matuso teigimu, 1896 m. Kauno gubernijos pradžios moky- Suvalkų gubernijai priklausiusioje Pakaunės dalyje parapi- klas baigė 7,8 proc., o nebaigę išstojo 32,3 proc. visų mokinių39. nes mokyklas XIX a. viduryje pakeitė carinės pradinės moky- Tai didžiausias nebaigusių mokyklų skaičius iš visų Rusijos gu- klos, įsteigtos Aleksote, Garliavoje, Zapyškyje, Panemunėje, bernijų, kuris aiškintinas kaip akivaizdus tautos pasipriešinimas Pakuonyje. 1899 m. Aleksoto mokyklos mokytoju dirbo Vincas carinės administracijos vykdytai rusifikacijai. Istoriniuose doku- Pilčiauskas, Garliavos – Jurgis Kurauskas, Panemunės – Juo- mentuose šiuo laiku minimos veikiančios tik Vilkijos, Babtų ir Gar- zas Kundrotas, Zapyškio – Vincas Naujokas48. Vienaklasės liavos (Suvalkų gubernija) valdiškos pradžios mokyklos, kuriose liaudies mokyklos tuo laiku veikė ir Sasnavoje, Klebiškyje, Vei- išsilaiko nedidelis, bet daugmaž pastovus mokinių skaičius. veriuose, Pakuonyje. Suvalkų gubernijos mokyklose negaliojo Nuo 1874 m. Švietimo ministerijos įsakymu visos Kauno gu- tokie griežti, kaip Vilniaus, Kauno gubernijose, spaudos drau- bernijos pradžios mokyklos (tarp jų ir žydų chederiai, Talmudo dimo reikalavimai – jose buvo leidžiamos lietuvių kalbos pamo- mokyklos) tapo tiesiogiai pavaldžios tuometinei Vilniaus mokslo kos. Lietuvių kalba kaip dalykas buvo dėstoma Marijampolės srities Kauno apygardos Liaudies mokyklų direkcijai, kurią tuo berniukų gimnazijoje, Veiverių mokytojų seminarijoje. Pradžios laiku sudarė direktorius Aleksandras Arsenjevičius Lebedince- mokyklose taip pat pasitaikydavo atvejų, kai mokytojas pamo- vas ir inspektorius – Vladimiras Aleksandrovičius Kazanskis40. kydavo lietuvių kalbos, nors jie labai reti. Bendras mokymo Kur kas palankesnės sąlygos švietimui susiklostė Užnemunė- lygmuo nebuvo aukštas. J. Šidiškis savo atsiminimuose apie je, kaip minėta, XIX a. priklausiusioje Augustavo, vėliau Suvalkų carinę valdinę Garliavos pradžios mokyklą 1901 m. teigia, kad gubernijai. Anksčiau paleidus žmones iš baudžiavos, sparčiau mokslas joje buvo gana žemo lygio. Jis nurodo, kad vokiečių ir susidarė didesnis pajėgių ūkininkų, galinčių savo vaikus leisti į žydų mokyklose mokslas buvo aukštesnio lygio, bet jose reikė- mokslą, skaičius. Mokyklas lankė daugiau vaikų. 1872 m. gu- davo mokėti papildomus mokesčius. Visose mokyklose buvo bernijoje veikė atskiros klasikinės berniukų ir mergaičių gimna- labai griežta tvarka. Už vėlavimą ir neišmoktas pamokas vai- zijos Suvalkų mieste, klasikinė berniukų gimnazija Marijampo- kai buvo labai skaudžiai mušami liniuotėmis per pirštų galus. lėje, Veiverių pedagoginiai kursai ir prie jų įsteigta mokykla, 25 Carinės pradinės mokyklos pamokos prasidėdavusios malda, vienaklasės berniukų ir 1 mergaičių mokykla miestuose bei 115 kurioje buvo reiškiama padėka carui, klasėje kabojo Rusijos berniukams skirtų mokyklų kaimuose, 19 liuteronų įsteigtų kan- imperatoriaus portretas. Suoluose sėdėdavo po 4, net 5 moki- toratų. Iš viso – 141 mokykla41. Šiose mokyklose 1872 m. sausio nius49. Mokyklos pedagogo darbą tikrindavo mokyklų inspekto- 1 d. mokėsi 5164 berniukų, 1405 mergaitės. Iš jų Marijampo- rius. Yra žinoma, kad apie 1908–1909 m. čia mokėsi Konstan- lės gimnazijoje – 275, Veiverių pedagoginiuose kursuose – 77, cija Čebelytė iš Garliavos, visada inspektoriui labai gerai atsa- vienaklasėse pradžios mokyklose – 5099 (4049 berniukai, 1050 kydavusi į klausimus, jis likdavęs labai patenkintas. Iki gilios mergaičių), kantoratuose – 594 vaikai (334 berniukai, 260 mer- senatvės ji atsimindavusi maldą božė caria chrani50. 15 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Po pamokų visų mokyklų mokinių laukdavo linksmos ir nerū- tikybos, vokiečių kalbos ir aritmetikos. Nuo XIX a. vidurio Garlia- pestingos išdaigos, apie kurias vaizdžiai pasakoja Stanislovas voje veikė vokiečių pradinė mokykla prie liuteronų bažnyčios, ku- Andriušis. Jam, kilusiam iš Ilgakiemio, Garliavos vls., mama tuo rioje pamokas vedė liuteronų pastorius. Į ją taip pat buvo priima- metu samdė kambarį miestelyje. mi ir katalikų vaikai, kuriems atskirai rengtos tikėjimo pamokos Garliavoje gyventi buvo smagu ir gera. Miestelyje buvo daug katalikų bažnyčioje. Apie tai liudija ir Juozas Kairiūkštis, gana vaikų. Paruošę pamokas, dūkdavome, lenktyniaudavome, peš- skeptiškai vertinęs to meto moksleivių įgytų žinių lygį: davomės su miestelio vaikais. Smagiausia būdavo, kai atodrė- Kitais 1864–5 ir 1865–6 mokslo metais. mokinaus vokiškoj kis. Į sniego gniūžtę įsispausdavome akmenuką ir kai pataikyda- mokykloj pas „kantorių“ Robertą. Čia už lietuvišką kalbą ne- vome „priešui“, tai tas rėkdamas dingdavo iš karo lauko. Kartais baudė, bet ir nemokino jos. Šioj mokykloj pramokau sklandžiau suaugę įsikišdavo į mūsų peštynes, tuomet jau mes „nešdavom skaityt lenkiškai, žinoma, vis mechaniškai, taip pat mechaniškai muilą“ kas kur. Vidury miestelio buvo didelė kūdra (dabar toje skaičiau vokiškai ir rusiškai; be to, išėjau 4 veiksmus tūkstančiais vietoje biblioteka). Žiemą ant tos kūdros viso miestelio vaikai su- milijonų, bilijonų, o nesugebėjau išrišt ir paprasčiausio iš gyveni- sirinkdavo čiuožti51. mo paimto uždavinio. <> Dėl to, kad carinėje pradžios mokykloje nieko gero nemoko, Atvažiuoja pirmąsyk į mokyklą Suvalkų Direktorius Solta- tik rusiškai skaityti ir rytas vakaras carą garbinti, motina sūnų at- novskis. Liepia „kurmanui“ atnešt iš vežimo kailinukų, knygų siėmė iš mokyklos52. „pundus“... Šneka su Kantorium „maskoliškai“, o mes nesu- XIX a. Pakaunėje veikė ir daug žydų mokyklų (chederių). To- prantam. Liepia kam skaityt, paskaito... Pareina eilė ir man kia mokykla, vadinama Aleksoto gmino, buvo įkurta Garliavoje skaityt. Kantorius paaiškina mane kataliku esant, bet ir vokiškai prie sinagogos (1899 m. mokytojavo Abelis Brainovskis)53. Joje neblogai skaitant. Liepia paskaityt. Sustojus, klausia, kaip tas mokėsi Aleksoto ir Garliavos žydų bendruomenės berniukai. ar kitas žodis rusiškai arba lenkiškai arba lietuviškai... Nesu- Čia mokyta aritmetikos, hebrajų kalbos, geografijos, žydų tau- prasdamas nieko negalėjau atsakyt. Davė man gražią vokišką tos istorijos, Šventojo Rašto, muzikos. Mokykloje buvo minimos knygutę puikiu apdaru, su gražiais paveikslėliais, kad geriaus žydų religinės šventės, rengiami vakarėliai. Pradinė mokykla vokiškai mokyčiaus... Neturtingesnius apdovanojo kailinukais, žydų vaikams veikė ir Babtuose. Tačiau spaudos draudimo lai- kitus knygomis. Pas Kantorių paliko ir daugiau visokių knygų kotarpiu šių mokyklų veikla, kaip ir lietuvių, taip pat buvo suvar- mums išdalyti, kaip antai: lenkiškų gramatikų ir elementorių ru- žyta. Dabar žydams nevalia mokyklų turėti, kaip ir lietuviams, – siškomis raidėmis, lietuviškų abėcėlių, evangelijų, aukso altorių rašė Ūkinykas. Nuo 1872 m. Suvalkų gubernijos mokyklų direk- taip pat graždanka, rusiškų azbukų, chrestomatijų, miroviedie- cija (viršininkas Osipas Semionovičius Siborskis) ėmė kreipti nijų, aritmetikų ir kitokių. Visų knygų po vieną ir man teko gauti. ypatingą dėmesį į žydų vaikų mokyklas. Iki šio laikotarpio cari- Bet nemėgdavau skaityti: rusiškų nesuprasdavau, o lietuviškas nė administracija nekontroliavo žydų chederių ir Talmudo mo- dėl raidžių namiškiai išpeikdavo. kyklų, nes 1841 m. sausio 18 d. aukščiausios valdžios įsake Ar šiaip ar taip pas Kantorių visgi nors ir apgraibomis pramo- nieko nebuvo pasakyta apie šias mokyklas. Tačiau direkcijos kau šnekamos lenkiškos kalbos. Tik Katekizmą tai jau visai men- viršininkas laikėsi nuostatos, kad rusų kalbos mokymas šiose kai suprasdavau, nes jo lietuviškai mums, kaipo „studentams“, mokyklose bus naudingas, ir kreipėsi su prašymu į gubernato- niekas neaiškino... Būdavo pastorius praeidamas pro langą pa- rių. Neilgai trukus gavo teigiamą atsakymą. Buvo įvestas drau- sišaukia evangelikus į kirkę, o mes katalikai tuomet (du kartu į sa- dimas neleisti mokyti vaikų Talmudo mokyklose, savarankiškai vaitę) eidavom su savo lenkiškais katekizmais į kleboniją išduot atidaryti mokyklas. Policijai nurodyta griežtai stebėti, kad žydų „lekcijos“. Kiekvienas turėjo atsakyt „ant pomietės“ į klausimus, chederiai būtų steigiami tik tinkamose mokytis patalpose, kad kiek kam buvo užduota. O ar suprantame, ką atsakome, tai nie- juose būtų laikomasi švaros, higienos taisyklių. Administracija kam nerūpėjo. Dėl tokio tikybos mokymo niekaip nebūčiau galė- griežtai kontroliavo ir pedagogų personalą: daugelis iš dirbusių jęs pasiruošti prie pirmos Komunijos, kad ne mano a.a. Motinėlė, mokytojais buvo pripažinti negalintys toliau eiti šių pareigų kaip kuri išmokino mane poterių, „prisakymų“ ir prikalbėjo pasimokyt neturintys leidimo – dėl šios priežasties nemaža žydų vaikų iš lietuviško elementoriaus katekizmo. pradėjo mokytis skaityti ir rašyti carinėse liaudies mokyklose. Namie dar mažesnis būdamas mėgdavau ir pats vienas pa- Kai kurių chederių mokytojai įsigijo būtinų mokyklinių priemonių siskaityt lietuviškai ir namiškiams garsiai paskaityt. O suprasda- ir rusų kalbos mokė iš vadovėlių, kaip ir liaudies mokyklose54. mas, ką skaitydavau, stengdavaus priduot savo skaitymui ryš- Yra žinoma, kad spaudos draudimo laikotarpiu buvo įkurta ne- kumo, tai pakeldamas, tai nuleisdamas balsą. Kai kada tekdavo maža slaptų žydų mokyklų, kuriose vaikus mokė gimnazijas ar prie numirėlio paskaityt „Egrederą“, tai moterėlės net prasiašaro- mokytojų seminarijas baigę mokytojai. davo. Skaitydavau namie, ką rasdavau. Lietuvišką elementorių, Baigę pradines mokyklas žydų tautybės vaikai toliau eidavo Bromelį, Kalendorių, Valančiaus Šventą istoriją, Palangos Juzę ir mokytis į Kauno gubernijos gimnaziją ar aukštesnio lygmens gana apsčiai kitokių knygelių. žydų mokyklas. 1882 m. Kauno gubernijos gimnazijoje žydų Kaip mokėjau lenkiškai rašyt, tai ir dabar dar nesu pamiršęs tautybės mokiniai sudarė didžiąją besimokančiųjų dalį: berniu- tos diktuotės, ką man uždavė „dėdienė“, (Laukaitienė, Kalvari- kų gimnazijoje iš viso mokėsi 633 mokiniai, iš jų – 275 žydų jos teisėjo žmona) 1865 m., per Velykas atlankydama sergančią tautybės vaikai, mergaičių gimnazijoje – iš viso – 380 mokinių, mano močiutę (bobutę), o savo mošą: „Parašyk, sako, Bože, daj iš jų 234 – žydų tautybės mergaitės55. babuni zdrowie“. Aš parašiau: „Bože, daj babuni z drowie“; „z“ Pakaunės vietovėse veikė ir evangelikų bei reformatų pra- atskirai, atsimindamas, kad knygose esu radęs ne kartą z para- džios mokyklos (vadinamieji kantoratai), kuriose buvo mokoma šyta skyrium nuo kitų žodžių. Ji maloniai pastebėjo, kad žodžio 16 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS drowie nėr, yra tik zdrowie-sveikata (mokėjo gražiai kalbėt ir lie- 1869 m. Kauno gubernijoje evangelikų bei reformatų pradžios tuviškai, tik mane šnekino lenkiškai, „poniškai“. <> mokyklos buvo sujungtos su bendromis mokyklomis. Suvalkų Beje, 1865-6 m. m. mokinaus pas Kantorių ir lotyniškai. gubernijoje jos veikė ir toliau. 1899 m. Garliavos kantorate dirbo Kantorius parūpino man lotyniškas knygas: „Kühner’o Nowa mokytojas Karlas Gildė (Liudviko sūnus)58. gramatyka łacinska“. 1864. Tos gramatikos metodė nieku gyvu Carinių valdžios pradinių mokyklų darbą tikrindavo revizoriai nebuvo blogesnė už šių dienų lotyniškų vadovėlių metodę. Toji inspektoriai. Jie privalėdavo įvertinti mokytojo darbą su moki- Gramatika man labai patiko, ir aš ją vartojau ilgus ilgus metus. niais, ugdytinių dalykinius pasiekimus, ypač – skaityti rusiškai, Nepalikau joje nė vieno žodelio, nė vieno sakinio nesuprasto; iš tikrindavo istorijos, tikybos žinias, o svarbiausia – ar mokomoji jos teko suteikti lotyniškos kalbos pradžią broliams, sūnums ir veikla organizuojama rusų kalba. Inspektoriai stebėdavo ir mo- keliems svetimiems vaikams. kyklos materialinę bazę: turimas lėšas, jų panaudojimą, klasės Baigiantis mokslo metams iš tėvelių sužinojau, kad ki- turtą (suolai, lenta, gaublys), mokytojo gyvenimo ir darbo są- tais metais mane atiduosią mokytis į savo gmino naujai stei- lygas. Deja, neišlikus daugeliui šių revizijos aktų ir protokolų, giamą mokyklą Pakuonyje. Gaila man buvo, kad nemokėjau nėra galimybių tiksliai įvertinti tą padėtį, kurią Pakaunėje fiksa- susidomėt vokiška kalba ir jos neišmokau, o per porą metų vo to meto inspektoriai. Iš išlikusių dokumentų galime spręsti, lankydamas tą mokyklą būčiau galėjęs gerokai pramokt vo- kad daugiausia pradinių mokyklų mokytojų veikla vertinta tei- kiškai, prašydamas, kad mokytojas paaiškintų, ko nesupran- giamai, o dėl tam tikrų materialinių trūkumų atkreipti didesnį tu, arba kad vokietukai visuomet su manimi vokiškai kalbėtų... dėmesį į mokyklos darbo sąlygas prašoma vietos viršaičio59. Gėda man buvo prisipažint Pakuonio mokytojui (Mikui Aglins- Išlikusioje 1886 m. lapkričio 22 d. inspektoriaus J. Eljaševičiaus kui56), kad per dvejus metus lankydamas vokišką mokyklą, ne- ataskaitoje apie reviziją Batakių pradžios mokykloje (mokyto- išmokau šnekėt vokiškai... 1866-7 m. m. Pakuonyje jau buvo jas A. Pikrovskis) pabrėžiama gera materialinė mokyklos bazė, kitoniškas mokymas. Čia mokytojas dabojo, kad suprastume, geros mokinių žinios, o iš vyresnės klasės ugdytinių trims ber- ką skaitome. Gautas buvo iš direkcijos paliepimas, kad priva- niukams – Remeikiui, Simonui ir Rokui Puišiams rekomenduo- loma daugiau mokyt rusiškai. Taigi, būdavo, skaitydami „Paul- jama laikyti egzaminus60. Tai buvo labai svarbu, nes pradžios soną“ verčiam lengvesnius straipsnelius iš rusiško į lenkišką mokyklas baigusiems ir egzaminus išlaikiusiems berniukams arba pačiam mokytojui padedant, arba Šmidto rusiškai-lenkiš- karinėje tarnyboje būdavo skiriamos tam tikros lengvatos, su- ku žodynėliu naudodamiesi... Turėjome ir lenkų kalbos pamo- trumpinamas tarnybos laikas. kų, o rašyt, tai tik iš knygų rašėme ir viena, ir kita kalba. Apie 1887 m. kovo 9 d. inspektorius Eljaševičius apsilanko Rau- lietuvių kalbą niekam ir į galvą neatėjo minėti... Tai mužikiška dondvaryje (mokytojas Pavelas Naglij). Mokykloje randa 34 mo- kalba, ne poniška... Mat, jau tokia tais laikais buvo susidarius kinius, jų pasiekimus įvertina labai gerai. Iš vyresnėje klasėje nuomonė apie lietuvišką kalbą. Klebonas (Muraška) kalba su besimokiusių 7 berniukų net 6-iems (Zdanavičiui, Naujaliui, Ne- mokytoju lenkiškai, atvažiavęs iš dvaro „akamonas“ kalba len- krašui, Žurkevičiui, Stankevičiui ir Kazlauskui) siūlo laikyti baigia- kiškai, kamendorius (Kazimierauskas) su mumis kalba lenkiš- muosius egzaminus. Inspektorius pastebi, kad mokykla atrodo kai. Jis, mat, ir tikybos mus mokino lenkiškai... Reikėjo praeit skurdi, ir primygtinai reikalauja mokytojui kreiptis į valsčiaus val- keleriems metams, kad susižadintų manyje tautiška sąmonė57. dybą dėl baldų ir kitų būtinų mokyklinių reikmenų.

Raudondvario dvaro pastatas, 1936 m. pritaikytas mokyklai. VEPS 17 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Kovo 15 d. inspektorius rašo raportą apie Vilkijos liaudies Tuo laiku priimtas nutarimas ir mokslo metų pradžią pradėti mokyklą (mokytojas P. Kostiukas): joje mokosi 34 mokiniai, jų iškilmingai: nors ir keliems susirinkusiems mokiniams atlaikyti mokslo pasiekimai vidutiniai, 4-iems iš 6 vyresnės klasės ber- pamaldas, o mokyklos kapelionas ar vietos parapijos klebo- niukų (Laurinaičiui, Pakinskiui, Daučanskui, Suoliui) siūloma nas šia proga turįs tarti mokiniams sveikinimo žodžius. Ne- laikyti baigiamuosius egzaminus. Mokyklos patalpos gana blo- gana to, baigiantis mokslo metams nutarta sukviesti į mokyk­ gos, pastatą būtina rekonstruoti: taisyti grindis, duris, pakabin- las ir tėvus ir perskaityti jiems trumpas statistines žinias apie ti geresnę lentą pirmajai klasei, reikalingas dar vienas stalas. mokinių skaičių praėjusiais metais, kiek kurio luomo ir tikybos Inspektoriaus pastebėjimu, šie mokyklos poreikiai jau turėjo mokinių buvo, kiek naudojosi bendrabučiu ir pan., paskelbti būti patenkinti pernai, bet tai neįvykdyta, išskyrus faktą, kad geresniųjų mokinių pavardes, o tokį viešą aktą baigti pamal- mokykla gavo naujų vadovėlių61. domis mokykloje ar bažnyčioje67. 1887 m. inspektorius Eljaševičius lankosi ir Veliuonos mokyk­ loje, kur mokosi 42 mokiniai. Jis konstatuoja, kad ugdytinių pa- CARINĖS MOKYKLOS MOKYTOJAI siekimai pakankamai geri, bet, palyginti su ankstesniais metais, Kaip minėta, nuo 1864 m. į Kauno gubernijos pradžios mokyklas vyresnioji mokinių klasė yra silpna, o tai paaiškinama neregu- carinė administracija mokytojus kvietė iš tolimų Rusijos gubernijų liariu jų mokyklos lankymu. Rekomenduojama egzaminuoti Ra- (Kalūgos, Vologdos, Permės, Tverės, Jaroslavlio, Novgorodo ir moną, Vilkevičių ir Masį. Inspektorius nurodo pasibaigus mokslo kt.), baigusius rusiškas mokytojų ar pravoslavų dvasines semi- metams suremontuoti klasės grindis, įstatyti dar vieną langą, o narijas. Valdžios įsakymu šiems mokytojams buvo stengiamasi tiems vaikams, kurie į mokyklą turi ateiti iš tolimesnių vietovių, sudaryti kuo geresnes darbo sąlygas, jie buvo labai remiami ir prie mokyklos įrengti butą, kad jie čia galėtų įsikurti ir nesutrik- globojami: apmokama kelionė ir pragyvenimas prie direkcijos, pa- tų jų mokymo procesas62. Geriausią padėtį 1887 m. revizorius skirta vidutinė 360 rb metinė alga, taip pat dažnai skiriama įvairių randa Šiluvoje (mokytojas Diatkovskis), kur neturi jokių priekaištų pašalpų (iki 100 rb) ir dovanų, atleidimas nuo karinės prievolės68. dėl materialinės mokyklos bazės ir net 10-čiai iš 16 vyresnės kla- Už gerą ilgametį darbą ar minint svarbias valstybines datas mo- sės mokinių jis leidžia laikyti baigiamuosius egzaminus, nes jų kytojams būdavo gana dažnai skiriami apdovanojimai – medaliai žinios iš visų dalykų yra labai geros63. (aukso ar sidabro) ant kaklo ar krūtinės, ant juostų, kaspinų, taip Mokyklos būdavo išlaikomos iš valstybės iždo ir gyventojų pat piniginės premijos, o pašalpos teikiamos vedybų, vaikų gimi- lėšų. Jos taip pat turėdavo ir savo globėjų, skiriančių joms mo, tėvų laidojimo, net dukrų tekėjimo (pasogos) atvejais69. Bai- pinigines aukas, ar stipendijų mecenatų. Lietuvoje žinomi gusieji mokytojų seminarijas ir išdirbę mokytojais 12 metų turėjo mokyklų rėmėjai buvo grafas Adomas Pliateris, kunigaikštis teisę gauti asmens garbės piliečio teises70. Mokytojas mokykloje Mykolas Oginskis ir kiti garsūs asmenys, įvairias sumas skir- dirbdavo vienas, tačiau tose vietovėse, kur mokytis susirinkdavo davę jų išlaikymui. Ypač tai pasakytina apie „Šiaurės-Vakarų daugiau nei 70 vaikų, jam būdavo skiriamas pagalbininkas71. Vyk- krašto valdovu“ vadintą kunigaikštį P. D. Sviatopolk-Mirskį, ku- dydama carinę vietinių gyventojų rusinimo politiką, administracija ris labai rūpinosi švietimo reikalais, visomis išgalėmis didino mokytojui neleisdavo ilgiau dirbti vienoje vietoje, kad jis artimiau pradžios mokyklų skaičių, savo užtarimu aukštuose valdžios nesusigyventų su apylinkės žmonėmis. Faktai liudija, kad gana sluoksniuose padėjo lietuviams atgauti spaudos laisvę, o vė- ilgą laiką, beveik nuo 1864 iki 1905 m., mokytojai būdavo kilnoja- liau finansiškai rėmė mokyklas ir skyrė stipendijas mokiniams. mi iš vienos darbo vietos į kitą kas penkerius, o kai kurie ir daug Tokių garbių asmenų būta ir Pakaunėje. Iš Karmėlavos pra- dažniau – net kas dvejus ar trejus metus. Tik retam iš jų tekdavo džios mokyklos mokytojo 1908 m. kovo mėnesio antros dienos galimybė ilgėliau dirbti vienoje vietoje – 8 ar 10 metų. raporto Direkcijai žinoma, kad tuo laiku šią mokyklą rėmė ir jos Įsteigus valstybinę rusišką mokyklą Babtuose, lietuvių kilmės Garbės globėjas buvo Valstybės tarėjas Leonidas Faustinovi- mokytojai buvo atleisti iš darbo, o į jų vietą nuolat siųsti žmonės čius Kuzminskis64. iš Rusijos. Grigorijus Fomkinas, gimęs 1871 m. ir gyvenęs Rokiš- Dotnuvos berniukų parapinėje mokykloje 1909 m. pagerb- kės k., 6 km nuo Babtų, pasakojo: Babtų mokykloje baigiau keturis ti garbės globėjai – Karolis ir Agota Butkevičiai, paaukoję jai skyrius. Tada mokėsi iš viso 30 mokinių. Dirbo vienas mokytojas. 35 000 rublių. Mokykloje pagerbiant geradarius buvo iškabinti Pradžioje mokė Krašenko (vardo ir tėvavardžio neprisimenu), o jų portretai. Šie žmonės parapinę mokyklą savo lėšomis rėmė paskui – Viktorovskis. Mokė rašyti, skaityti, skaičiuoti. Viskas buvo ne vienus metus65. dėstoma tik rusų kalba“; Vladas Andriuškevičius, baigęs Babtų Mokyklų darbą nuolat stebėjo mokyklų direkcija. Ji tvirtino mokyklą 1909 m., prisimena, jog visi mokomieji dalykai – skaity- mokymosi proceso laiką, atostogų datas, skirstė į darbą moky- mas, gramatika, istorija, geografija, aritmetika – buvo dėstomi tik tojus. 1869 m. Kauno gubernijos pradžios mokyklų direkcijos rusų kalba, nors tuo metu spaudos draudimas jau buvo panaikin- cirkuliare pradžios mokyklų vedėjams (Nr. 1930) teigiama, kad tas. Mokytojai buvo rusai: Dorogokupcevas Michailas Ivanovičius, direkcija laiko būtinu dalyku mokyklose prieš vasaros atostogas o, jam išvykus, – Muraško Nikolajus Aleksiejevičius72. mokymo darbą baigti viešais egzaminais66. Nuo to laiko dauge- Atvykę iš Rusijos mokytojai nemokėdavo lietuvių kalbos, buvo lio mokyklų vedėjai laikėsi šio nurodymo, o į tokius egzaminus nekatalikai, nepažino vietinių tradicijų ir papročių, kaimo ir mies- būdavo kviečiami vietos valdžios atstovai, pedagogai iš kitų mo- telių gyvensenos ypatumų, gyventojų mentaliteto savitumo, į kyklų, parapijos kunigas ir pan. Ši nuostata priimta dėl to, kad savo mokytojavimą ne vienas žiūrėdavo kaip į laikiną užsiėmimą. mokyklos darbas taptų žinomas visuomenei, kurios lėšomis ji Kultūros skirtingumas, vietinės kalbos nesupratimas sudarė di- buvo išlaikoma. Geriausiems mokiniams po egzaminų būdavo džiules kliūtis jų darbui su lietuvių vaikais. Apie tokį mokymą Už- įteikiamos dovanos ar pagyrimo raštai. nemunėje vaizdžiai rašė to meto lietuvių spauda – Varpo priedas 18 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS laikraštis Ūkinykas: Užnemunės mokytojai <> vietoje lietuviško mokinių žinios būdavo įvertinamos labai gerai. Savaime supran- paaiškinimo nesuprantamo mokslo – išjuoks pačią kalbą, tikėji- tama, kad inspektoriams pirmiausia labai rūpėjo, kaip vaikai mą vaikų, visaip jį niekydami ir peikdami. Lietuvių katalikas jau moka garbinti carą, Dievo įsakymai, ko jie klausdavo pirmiausia, į mokytojus mokslinyčių nepateks73. Ne vienas carinės pradžios tačiau Šaitanovo mokiniai pasižymėdavo ir geromis dalykinėmis mokyklos mokytojas tapdavo svarbiausiu valdžios įrankiu sie- žiniomis. 1867 m. rugsėjo mėnesį už gerą darbą mokytojui Liau- kiant išsiaiškinti slaptas lietuvių mokyklas, teikdavo apie jas pra- dies mokyklų direkcija ir Vilniaus mokslo apskrities globėjas bei nešimus ir žinias – tą liudija daugybė išlikusių bylų ir protokolų. Krašto valdytojas pasiūlė skirti 20 rublių premiją. 1868 m. va- Kita vertus, tarp jų pasitaikydavo ir tikrų idealistų, aukštos vidinės sario 22 d. mokytojui vėl skirta 25 rb premija. 1869 m. lapkričio kultūros, puikiai išsilavinusių žmonių, mokytojų iš pašaukimo, ge- 25 d. laikraštyje Виленский Вестник Vilniaus mokslo apskrities rai supratusių švietėjiško darbo prasmę ir jį dirbusių su didžiuliu paskelbė viešą padėką Jurbarko liaudies mokyklos mokytojui pasiaukojimu. Yra žinoma, kad tarp jų buvo tokių, kurie išmo- Aleksandrui Šaitanovui už puikų darbą, už aukštus mokinių ko gražiai kalbėti lietuviškai, suprato lietuvių tautos interesus ir pasiekimus ir gerą mokyklos darbo organizavimą, tvarką joje kilniai rūpinosi savo ugdytiniais. Iš jų pirmiausia minėtini Kauno bet kokiomis aplinkybėmis, ką 1869 m. spalį pastebėjo Kauno gubernijoje dirbę Leonidas Kolosovas, Nikolajus Balmanovas, mokyklų direkcijos revizorius Čechovičius. 1872 m. mokytojas kunigaikščių kilmės mergina Marija Širinskaja-Šichmatova. Iš iš- Šaitanovas Liaudies mokyklų direkcijos siūlymu išleistas į ko- likusių mokytojų bylų, jų susirašinėjimų su įvairiomis įstaigomis mandiruotę Maskvoje – politechnikos parodą, o šiai išvykai jam ir Švietimo ministerija, Liaudies mokyklų direkcija galime spręsti skirta 74 rb iš specialiųjų Direkcijos lėšų. 1874 m. Šaitanovui apie jų išsilavinimą, pomėgius, kultūrinį lygį, pedagoginės veik­ skirta Liaudies mokyklų direkcijos padėka už energingumą ir los ypatumus ir asmeninius pasiekimus. puikų mokinių ugdymą, už puikus jų pasiekimus (inspektoriaus Kauno gubernijos mokyklose dirbo nemažai mokytojų, bai- Dembovičiaus rašytas raštas 1874 m. sausio 25 d.). Mokyklų gusių dvasines Rusijos imperijos seminarijas. Dalis jų buvo itin revizorius itin palankiai mokytojo darbą įvertino ir 1875 m., ir uolūs carinės administracijos tarnai. Vienas jų, Konstantinas už tai mokytojui buvo paskirta 15 rublių premija. 1878 m. Šai- Savčiukas, gimęs 1833 m., šventiko Nestoro sūnus, buvo bai- tanovui skirtas garbės raštas už gerą pedagoginį darbą, o gęs Lietuvos dvasinę seminariją (1861 m.). Iš karto paskirtas 1879 m. suteiktas sidabro medalis su užrašu Už pasiaukojimą Vilniaus dvasinės seminarijos mokyklos vedėju, kurį laiką moky- (За усердие) ant Aleksandro juostos. 1881 m. mokytojui išmo- tojavo šioje mokykloje – dėstė Šventąją istoriją, Rusijos istoriją, kėta 35 rb, 1887 m. – 25 rb, 1891 m. – 30 rb, 1893 m. – 50 rb skaitymą, vėliau ir graikų kalbą. 1867 m. imperatoriaus įsakymu premijos. 1895 m. Liaudies mokyklų direkcija įteikė globėjo pa- už išskirtinius nuopelnus apdovanotas 1863–1864 m. sukilimo dėką mokytojui Aleksandrui Šaitanovui už puikius mokinių pa- numalšinimo atminimo medaliu – tamsios bronzos metalo ant siekimus, kuriuos itin gerai įvertino pats Kauno gubernatorius, trispalvės juostos bei gausiais finansiniais apdovanojimais. Vė- lankęsis Jurbarko pradžios mokykloje 1895 m. birželio 28 dieną. liau jis dirbo Kamajų, Kėdainių, Armeniškių pradžios mokyklo- Jo siūlymu mokytojui tais pat metais suteikta 175 rublių premija. se. Jam buvo suteiktas butas, finansinė parama – 200 rublių74. 1896 m. mokytojui skirtas Švietimo ministerijos apdovanojimas 1905 m. Savčiukui dar mokytojaujant Kamajuose, vietiniai lie- už nuoširdų 30-ties metų darbą – 40 rb premija77. tuviai, mokinių tėvai, reikalaujantys švietimo permainų, užpuolę Kauno gubernijos Liaudies Mokyklų Direkcijos (Kobeнсĸaя mokyklą, iš kurios jam su žmona tekę bėgti, jie iššokę pro lan- Dирекция Народных Училищъ) dokumentai liudija, kad po de- gą75. Kadangi Kamajuose vietiniai žmonės mokytojo atsisakė, jis šimtmečio, nuo 1874 m., į Kauno gubernijos, kartu ir į Pakaunės buvo perkeltas dirbti į Armeniškes. Kaip matyti iš generalguber- mokyklas siųsti mokytojai, dažniausiai baigę Panevėžio mokytojų natoriaus rašytų dokumentų, 1905 m. Kauno ir Vilniaus guberni- seminariją. Seminarija buvo įkurta 1871 m., jai vadovavo direk- jose taip buvo išvyta 150 pravoslavų mokytojų76. torius Stepanas Andriejevičius Boričevskis78. Šioje mokykloje ga- Iš Vologdos gubernijos į Lietuvą dirbti atvyko mokytojas Alek- lėjo studijuoti tik rusų kilmės ir pravoslavų tikybos žmonės, tad sandras Jevlogijevičius Šaitanovas. Jis gimė 1841 m. pravos- čion taip pat suvažiuodavo iš įvairių Rusijos imperijos vietovių lavų šventiko šeimoje, baigė Vologdos dvasinę seminariją. Nuo kilę jaunuoliai, daugiausia miestiečių ir valstiečių vaikai, kurie, 1865 m. pradėjo dirbti mokytoju. Vilnius švietimo apskrities ins- įgiję mokytojo licenciją, galėdavo dirbti pedagoginį darbą Rusi- pektoriaus siūlymu nuo 1865 m. vasario 10 d. buvo paskirtas į jos imperijos gubernijose. Tie, kurių materialinė padėtis nebuvo Kauno guberniją, Vižūnų liaudies mokyklą Ukmergės apskrityje. lengva, galėdavo gauti stipendiją, už kurią vėliau keletą metų Tais pat metais kaip puikiai dirbantis paskirtas į naujai atidaromą privalėdavo atidirbti paskirtose švietimo įstaigose. Jurbarko liaudies mokyklą, Raseinių apskritį. Jam paskirta didelė Nuo 1893 m. gruodžio iki 1897 m. rugsėjo pirmosios Rau- alga – 400 rublių. 1870 m. Šaitanovas prašo jį perkelti į kitą vietą dondvario liaudies mokyklos mokytoju dirbo Nikolajus Ivano- ir caro mokyklų administracija skiria jį Eržvilko pradžios mokyklos vičius Sofronovas. Už mokytojo pareigas Raudondvaryje jam mokytoju. 1896 m. jis pradeda dirbti Vilkijos pradžios mokykloje. paskirta 340 rb alga. 1895 m. carinė mokyklų administracija už Aleksandras Šaitanovas – mokytojas, kuris, dirbdamas peda- pasiaukojamą švietimo darbą jį apdovanojo bronzos medaliu, goginį darbą Kauno gubernijoje, gavo bene daugiausia carinės Mokytojų direkcija – padėkos raštu, Mokytojų Taryba – 15 rb mokyklos administracijos apdovanojimų. Tai iš tiesų buvo labai premija. 1895 m. lapkričio mėnesį mokytojui įteikta Vilniaus išsilavinęs, gebantis valdyti klasę ir sudominti mokinius, pritaiky- mokslo apygardos globėjo padėka, o 1896 m. – 40 rublių pre- ti tinkamą mokymo metodiką pedagogas, puikus psichologas. mija, skirta Direkcijos tarybos79. Inspektoriai dažnai tikrindavo jo pamokas, ir visuomet moky- 1899 m. Vilkijos liaudies mokyklos mokytoju dirbo Semionas tojas už savo veiklą sulaukdavo pačių geriausių įvertinimų. Jo Ignatjevičius Morozas, Raudondvario – Naumas Antonovičius 19 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

Onufjevas, Babtų – Michailas Adamovičius Šavira, Seredžiaus – 1900 m. Panevėžio mokytojų seminarijos kursą baigė Pa- Aldaras Osipovičius Kravcevas (apdovanotas medaliu), Veliuo- velas Muzičenko. Jis buvo kilęs iš Raseinių apskrities, Taura- nos – Vladimiras Osipovičius Pavliučenko, Pernaravos - Michai- gės. Gimė 1880 m. buvusio kariškio Timofejaus Muzičenko ir las Terentjevičius Padniukas80. 1900 m. jau minima ir Karmėlavos Eustachijos Maksimovnos šeimoje, pravoslavas. Nuo 1893 iki pradinė mokykla, joje mokytoju dirbo Kirilas Nikolajevičius Kop- 1896 m. mokėsi Raseinių pradžios mokykloje, ją baigė labai cikas81. 1903 m. Vilkijos valstybinėje pradinėje mokykloje mo- gerais pažymiais. Vėliau šeima gyveno Jurbarke, tėvas dirbo kytojauti pradeda Nikolajus Ivanovičius Tairovas. Beveik visi jie darbininku. 1896 m. įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją. buvo Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtiniai. Mokytojai bū- Jurbarko pradžios mokyklos mokytojas Osipas Rimičenko rašė davo labai dažnai keičiami, vienoje vietoje administracija jiems prašymą seminarijos vadovybei skirti Pavelui stipendiją, nes jo dažniausiai leisdavo išdirbti 2–3 metus. tėvas sunkiai serga, šeima labai neturtinga, neturi jokių finan- Minėtoje mokytojų seminarijoje studijavo ir ugdytiniai, kilę iš sinių išteklių, gyvename vargingame name Jurbarke, kuris taip Lietuvos ar Latvijos, dažniausiai Kuršo gubernijos. Nuo 1897 iki pat neteikia jokių pajamų. Seminarijos vadovai Pavelui Muzi- 1901 m. rugpjūčio Babtų pradinės mokyklos mokytoju dirbo Mi- čenko skyrė 285 rb stipendiją, už kurią jam reikėjo privalomai chailas Adamovičius Šavira82. Mokytojas buvo baigęs Panevė- atidirbti liaudies mokytoju ne mažiau kaip trejus metus ir 10 mė- žio mokytojų seminariją. Gimė 1869 m. kovo 26 d. Viekšniuose, nesių84. Muzičenko buvo paskirtas į Jaučakių pradinę liaudies Kauno gubernijoje, kilęs iš valstiečių luomo, pravoslavų tikėjimo. mokyklą. Jis vedė pamokas ir prie šios mokyklos veikusioje vie- Mokėsi Viekšnių pradinėje mokykloje. Tuo metu tapo našlaitis. naklasėje mokykloje. Savo darbą mėgo. Jaučakiuose jis išdirbo Mokydamasis Panevėžio mokytojų seminarijoje, gaudavo stipen- daugybę metų, beveik iki Pirmojo pasaulinio karo. diją, už kurią vėliau privalėjo keletą metų eiti mokytojo pareigas. 1904 m. Panevėžio mokytojų seminariją baigė ir Michailą Kadangi tai buvo tikrasis jo pašaukimas, Šavira šį darbą dirbo Šavirą Babtų pradinėje mokykloje pakeitęs mokytojas Jako- su didžiausiu malonumu, švietimo inspektorių buvo nuolat giria- vas Aleksejevičius Pavlovskis. Jis gimė 1882 m. Vilniaus gu- mas. 1889 m. jis buvo paskirtas eiti mokytojo pareigas į Kovalsko bernijoje, Dysnos apskrityje. Priklausė miestiečių luomui, buvo liaudies mokyklą Vilniaus gubernijoje. Nuo 1892 m. rugpjūčio 13 Perebrodjės namų valdytojo Aleksejaus Fedorovičiaus ir Ma- dienos Kauno Liaudies mokyklų direkcijos sprendimu perkeltas rijos Semionovnos Pavlovskių sūnus, pasirinko ne verslo, bet į Viliūnų liaudies mokyklą Šiaulių apskrityje, o nuo 1897 m. rug- pedagogo kelią. Studijuodamas Panevėžyje, gaudavo 191 rb pjūčio paskirtas į Babtų liaudies mokyklą. Vėliau jis dirbo Ukmer- 33 kp stipendijos, už kurią jam buvo nurodyta privalomai dirb- gės apskrities Vidiškių pradinėje, Ukmergės berniukų pradinėje ti mokytojo darbą ne mažiau kaip dvejus metus ir aštuonis mokykloje. Mokytojas Šavira buvo apdovanotas aukščiausiais mėnesius. Babtuose Pavlovskis mokytojavo vienerius metus, pedagoginiais apdovanojimais – aukso ir sidabro medaliais su 1905 m. prasidėjus gyventojų maištams dėl lietuvių kalbos, ženklu Už pasiaukojimą ir švento Stanislovo III laipsnio ordinu. mokyklų administracija jį iškėlė kitur 85. Mokyklų direkcijos sprendimu jam skirta ir aukščiausia mėnesi- Vilkijos pradinės mokyklos mokytojas (1903–1905 m.) Nikola- nė alga – 688 rubliai. 1914 m. paties prašymu perkeltas dirbti jus Ivanovičius Tairovas buvo šventiko sūnus. Į Vilkiją dirbti jis at- pirmos klasės valdininku – Kolegijos registratoriumi. M. Šaviros vyko būdamas 32 metų. Algos gaudavo 720 rb per metus. Buvo žmona taip pat buvo mokytoja. Šeima užaugino tris sūnus83. vedęs Kolegijos registratoriaus dukrą Aną Nikolajevną Anikiną,

Babtų pradinė mokykla. 1923. VEPS 20 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS su ja augino sūnų Rostislavą. Nuo 1903 m. sausio 16 d. buvo pa- po pusmečio jį paskyrė dirbti mokytoju Lietuvoje, Kauno guber- skirtas antruoju mokytoju į Rietavo pradžios mokyklą, tačiau ne- nijoje. Į Raudondvarį jis atvyko su žmona Pelagėja Frank, Adolfo, ilgai trukus nuo rugsėjo 1 d. perkeltas į Vilkijos liaudies mokyklą, katalike, ir vienerių metų sūnumi Vitalijumi89. kurioje dirbo iki 1905 metų. Tuomet prasidėję lietuvių protestai Panevėžio mokytojų seminariją buvo baigę ir Pakaunėje dir- carinę administraciją vertė keisti mokytojus, ir Tairovas mokyto- bę mokytojai Michailas Pavliučenko90 (kilęs iš Kuršo, pravosla- jauti buvo iškeltas į tolimesnes sritis. Nuo 1909 m. jis dirbo Kau- vas), Ivanas Urkita. ne, ėjo antrojo mokytojo pareigas Šančių liaudies mokykloje86. Mokytojų gyvenime pasitaikydavo ir ydų: girtuoklystės, ap- 1905 m. Seredžiaus valstybinėje pradžios mokykloje moky- laidumo atvejų. 1910 m. birželio 4 d. direkcijos mokyklų tarybos tojavo Grigorijus Michailovičius Muraško; Švietimo ministerijos posėdyje svarstoma, kaip reaguoti į Raudondvario mokyklos įsteigtoje Babtų vienaklasėje mokykloje – Ivanas Petrovičius Do- mokytojui pareikštus įtarimus dėl nemoralaus elgesio su moki- rogokupecas. Tais metais minima ir įsteigta Batniavos vienaklasė nėmis. Vėliau iš tarnybos jis buvo atleistas91. Buvo iškelta ir bylų mokykla, kurios mokytojas – Vsevolodas Borisovičius Kulbickis, dėl valdžios pinigų nusavinimo92. Pastebėtina, kad Pakaunėje bei Čekiškės vienaklasė mokykla, kurioje mokytojo pareigas eina tokie atvejai buvo labai reti. iš Pernaravos atkeltas mokytojas Michailas Terentjevičius Pa- Kauno regioniniame archyve išlikę itin įspūdingų dokumentų, dniukas87. Šis mokytojas Čekiškėje gyveno ir dirbo iki 1915 m., liudijančių išskirtines carinės Rusijos laikotarpio mokytojų biogra- Pirmojo pasaulinio karo, kol mokykla buvo išblaškyta. fijas ir likimo istorijas. Ne vienas šviesus to laikotarpio aukštuo- M. Padniukas kilęs iš Grodno gubernijos, Bresto apylinkių. menės atstovas, inteligentas, vedamas kilnių humanistinių siekių, Gimė 1876 m. liepos 7 d. Jo tėvas Terentijus Pavlovičius Pad­ nuspręsdavo pasirinkti sunkią liaudies švietėjo duoną provincijos niukas dirbo naktiniu sargu žydų turgavietėje. Šeima buvo ne- miestelyje ar kaime. Ryškus to pavyzdys – dvarininkaitės Matro- turtinga: turėjo šiek tiek žemės ir apgriuvusį namuką. Michailas nos Aleksandrovnos Janovskos prašymas Liaudies mokyklų di- buvo vienintelis vargstančių tėvų sūnus. Šiuos faktus mini Soko- rekcijai skirti ją mokytoja kokioje nors Kauno gubernijos mokyklo- lovsko pradinės mokyklos, kurioje mokėsi Michailas, mokytojas je. Matrona Janovska savo laiške rašo, jog yra kilusi iš Poltavos Skrešovskis, pabrėždamas labai gerą jo elgesį, puikias žinias ir miesto, dvarininko duktė, pravoslavė, 18 m., baigusi Poltavos Ma- prašydamas carinės administracijos jam lengvatų karinėje tar- rijos mergaičių gimnaziją. Mergina nuolankiai prašo rasti jai kokią nyboje ar galimybės eiti kokias pareigas valstybinėje tarnyboje. nors mokyklą, kurioje ji galėtų liaudies pradžios mokykloje mokyti Deja, šio mokytojo prašymo valdininkai kažkodėl nenorėjo iš- vaikus93. Kur ją paskyrė mokyklų administracija, nežinia. girsti ir atsakė, kad nei ypač geri pažymiai, nei elgesys nesuda- Mokytojo kelią rinkosi ne tik dvarininkaičiai iš svetur, bet ir kilę ro prielaidų pateiktam prašymui; mokiniui siūloma stoti į Bielsko iš Lietuvos. Kauno gubernijos mokyklose dirbo dvarininkų Fe- mokytojų seminariją ir jis privaląs laikyti bandomąjį egzaminą, likso Jankausko ir Eleonoros Korsakaitės-Jankauskienės sūnus kurį vertins komisija. Nežinia kaip susiklosčius aplinkybėms, šis Ignas, gimęs 1888 m. Šiaulių apskrityje94. mokinys iš Grodno gubernijos atsidūrė ne Bielsko, bet Panevė- Kiek kitokia švietimo padėtis buvo Užnemunėje, kurią valdė žio mokytojų seminarijoje. Tarp mokytojo asmens dokumentų Varšuvos generalgubernatorius. Šiam kraštui didelę įtaką turėjo išlikęs 1894 m. rašytas prašymas, kuriuo jo tėvas T. Padniukas čia veikusi Veiverių mokytojų seminarija, rengusi lietuvius peda- kreipiasi į šios mokymo įstaigos vadovus bei mokytojus ir pa- gogus pradžios mokykloms. Kai kuriose jų jau darbavosi lietuvių žada, kad, priėmus sūnų į šią mokyklą, neatitrauksiąs jo nuo mokytojų, kurie vaikus pramokydavo skaityti ir rašyti lietuviškai, mokslo užsiėmimų, nebent jei pats mokinys sumanytų palikti tačiau dauguma lietuvių pedagogų carinės valdžios būdavo iš- seminariją. Tokiu atveju tėvas pasižadąs grąžinti seminarijos siunčiami dirbti į Lomžos guberniją ar kitas Lenkijos vietoves, vadovybei visą stipendiją, kuria mokinys naudosis. Kadangi kur mokydavo lenkų vaikus. Jie, nors ir labai norėjo, negalėjo mokinio tėvas T. Padniukas yra neraštingas, asmeniniu jo pra- gauti darbo savame krašte, nes mokytojų vietos čia buvo sutei- šymu už jį pasirašo F. Nalivaiko. Michailas Padniukas buvo pri- kiamos iš Rusijos gubernijų atsiųstiems mokytojams. Vienas iš imtas į Panevėžio mokytojų seminariją ir sėkmingai ją baigė. tokių pavyzdžių – mokytojas J. Poderis, gimęs 1870 m. Kluoniš- Šie faktai liudija, kaip gabus ir neturtingas vaikinas norėjo mo- kių k., Zapyškio valsčiuje. 1891 m. jis baigė Veiverių mokytojų kytis, kaip sunkiai siekė savo tikslo. Likimo vingiai jį atvedė į Če- seminariją, ir gan ilgam laikui, nuo 1891 iki 1906 m., turėjo dirbti kiškės mokyklą, kurioje daugybę metų jis mokė vietinius vaikus Lenkijoje, nors labai norėjo mokytojauti Lietuvoje95. Kitam lietu- rašyti ir skaityti, diegė jiems meilę knygai. Vaikams buvo jautrus, viui mokytojui, Jonui Didčpinigaičiui, gimusiam 1863 m. Anta- supratingas88. 1915 m. jis pasitraukė į Rusiją. Tolimesnis jo liki- navo vls. ir baigusiam Veiverių mokytojų seminariją (1884 m.), mas nežinomas, tačiau aišku, kad pedagoginio darbo jau ne- taip pat daug metų teko mokytojauti Lenkijos gubernijose96. bedirbo, nes Kauno mokyklų direkcijoje išliko jo asmeninė byla, Tačiau XIX a. pabaigoje ši padėtis pamažėle, nors ir labai sun- kurios būtų reikėję, jei toks darbas toliau būtų tęstas. kiai, pradėjo keistis. Kai kurių Užnemunėje veikusių (tarp jų ir Panevėžio mokytojų seminariją 1901 m. baigė ir Michailas Pakaunės) pradinių mokyklų mokytojai jau buvo lietuviai, baigę Kornilovičius Scepuro, Liaudies mokyklų inspektoriaus sprendi- Veiverių mokytojų seminariją. Tai lėmė svarbius švietimo raidos mu 1910 m. paskirtas dirbti Raudondvario Švietimo ministerijos skirtumus, palyginti su Kauno gubernijai priklausiusiomis pra- įsteigtoje pradžios mokykloje. Jis gimęs 1882 m. Kolegijos re- džios mokyklomis: gimtosios kalbos puoselėjimą, dėmesį savai gistratoriaus (jais dažniausiai dirbdavo buvę mokytojai) Kornilo kultūrai bei tautinės savimonės ugdymą. Andrejevičiaus ir Rozalijos Aleksandrovnos Scepuro šeimoje, Garliavos carinė pradinė mokykla plačiau minima nuo pravoslavas. Nuo 1910 m. vasario mėnesio M. Scepuro dirbo 1883 metų. Tais metais mokytojo pareigas pradėjo eiti Veiverių Jaroslavlio gubernijos kanceliarijoje, tačiau caro administracija mokytojų seminariją baigęs Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, jis 21 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

čia dirbo iki 1886 metų. Jis buvo pirmasis pedagogas Lietu- Po to mokytojas parašė valdžiai skundą, kad čia žmonės bun- voje, kuris savo mokinius mokė lietuviškai ir iš lotyniškais raš- tavojasi. Buvo tyrimai, bet nieko neišgavo. Savo keliu ūkininkai jį menimis rašytų vadovėlių. 1884 m. Juozas Andziulaitis-Kalnė- apskundė, net buvo surinkti parašai, kad jį iš čia iškeltų. Ir išties, nas į Garliavą pasikvietė savo bičiulį Joną Mačį-Kėkštą ir jam jis buvo iškeltas, bet vėliau vėl sugrąžintas, ir dar iki šio laiko leido gyventi savo bute. Pas šiuos draugus nuolat atvykdavo tebebūna Garliavoj98. ir Veiverių mokytojų seminariją baigęs Ksaveras Sakalauskas- Taigi Garliavos gyventojai, iš miestelio mokyklos išvykus mo- Vanagėlis. Taip Garliavoje susitelkė poetų aušrininkų grupelė, kytojui Andziulaičiui ir jį pakeitus prorusiškos orientacijos peda- savo poezijos posmus ir publicistiką leidusi pirmajame lietu- gogui, gana aktyviai priešinosi jo diegiamoms nuostatoms, jas viškame laikraštyje Aušra. 1885–1886 m. Garliavos aušrininkų laikė netinkamomis savo vaikams ir šiuos netgi nustojo leisti į kuopelė turėjo didžiulę įtaką Aušrai, formavo šio leidinio veidą. carinę pradžios mokyklą, greičiausiai rinkdamiesi vokišką liute- Aušrininkų susibūrimuose dalyvaudavo studentas medikas ronų pradžios mokyklą ar mokymą namuose. Šis faktas vaizdžiai Kazys Grinius, Veiverių mokytojų seminarijos pedagogas To- liudija stiprią tautinę vietinių žmonių savimonę, žmogišką orumą mas Ferdinandas Žilinskas, broliai Matulaičiai iš Stebuliškių k., ir didžiules pastangas saugoti savo gimtąją kalbą. daugybė vietinių knygnešių. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis ir Juozas Andziulaitis-Kalnėnas plačiai bendravo su Garliavos N u o r o d o s apylinkių jaunimu, išeidavo toli į vietovės kaimus, dainuodavo 1 Matusas J. Lietuvių rusinimas per pradžios mokyklas. Kaunas, 1937, dainas, užrašinėjo tautosaką, platino lietuvišką spaudą. Lite- p. 17. ratūrinę ir kultūrinę Juozo Andziulaičio ir kitų aušrininkų veiklą 2 Ten pat, p. 19. labai palaikė ir Aušros leidybą savo lėšomis rėmė Garliavos 3 Makarevičius A. Vilkijos P. Cvirkos vidurinės mokyklos metraštis. Vilkijos vaistininkas Kazimieras Aglinskas, artimas daktaro Jono Ba- gimnazijos muziejaus archyvinė medžiaga. sanavičiaus draugas dar nuo studijų Maskvoje laikų, asme- 4 Ten pat. 5 ninis jo patikėtinis. Caro žandarai susekė slaptą Juozo An- Jančaitis P. Atsiminimai. Baudžiava. Sudaryt. Petras Ruseckas. Kaunas, 1935, p. 296. dziulaičio veiklą, jo, kaip ir K. Aglinsko, namuose buvo atlikta 6 Kairiūkščio J. Prisiminimai. Lietuvos mokykla (Juozui Kairiūkščiui skirtas krata. Gresiant didesniems nemalonumams, mokytojas buvo numeris). 1921, Nr. 10, p. 372. priverstas pabėgti iš Garliavos į Prūsiją. Ten jis toliau leido lai- 7 Matusas, ten pat, p. 31. kraštį Aušra, gausiai publikavo jame savo straipsnius ir eilė- 8 Mičiulis J. Bausmė mūsų pradžios mokyklose. Lietuvos Mokykla, 1928, raščius. Negalėdamas ir čia saugiai jaustis, turėjo iš Lietuvos Nr. 11–12. 9 išvažiuoti į JAV, ten gyveno iki mirties97. Ten pat. 10 Matusas, ten pat, p. 24. Kai Andziulaitis buvo priverstas pasitraukti iš mokytojo pa­ 11 Burkevičius V. Iš mūsų mokyklų praeities. Kaunas, Sakalas, 1940, p. 22. reigų, ši lietuvybės puoselėjimo veikla mokykloje prislopo, ta- 12 Ten pat, p. 5–6. čiau iškilios asmenybės pasėtas grūdas gražiai dygo. Garlia- 13 Ten pat, p.8. viečiams nuo to laiko jau buvo ne tas pats, kas ir kaip moko 14 Karčiauskienė M. Pradinio švietimo raida Lietuvoje XIX a. antroje pusė- jų vaikus, jie priešinosi jėga mokykloje brukamai rusifikacijai. je ir XX a. pradžioje. Kaunas, 1989, p. 7. To meto draudžiamoje lietuviškoje spaudoje išsakomas ragini- 15 Burkevičius V. Iš mūsų kovų dėl Lietuvos mokyklų. 1863–1915. Kaunas, „Sakalas“, 1939, p. 11. mas, kad ir toliau būtų kuo plačiau steigiamos slaptos darak- 16 Ten pat. torių mokyklos, kad vietiniai gyventojai dėtų visas pastangas, 17 Toje vietoje dabar stovi dviaukštis komunalinis namas. kad vaikai miestelių ir kaimų pradžios mokyklose būtų mokomi 18 Petro Nėniaus liudijimas 1991-06-02. patriotiškai nusiteikusių lietuvių pedagogų. Nėra abejonių, jog 19 Matusas, ten pat, p. 56. šios idėjos sklido iš tuometinės Veiverių mokytojų seminarijos, 20 Ten pat, p. 26. kurios absolventai, kaip ir J. Andziulaitis, įkvėpti Tomo Ferdi- 21 Ten pat. nando Žilinsko ir kitų šviesių intelektualų, gyveno Lietuvos švie- 22 Burkevičius V. Lietuvos mokykla prieš Didįjį karą. Kauno gubernijos timo permainų viltimi ir ten, kur dirbo, kiek išgalėdami stengėsi pradžios mokyklų padėtis 1907-1914 m.. Kaunas, Sakalas, 1938, p. 14. 23 Памятная книжка Ковенской губернии на 1867 г., Ковна 1867. keisti įsigalėjusią carinės rusiškos mokyklos tvarką. 24 Ковенская Дирекция Народных Училищъ. Ведомости и другие све- 1901 m. Garliava atsiduria Ūkininko puslapiuose, kur apie ją ra- дения о чтении учеников народных училищъ. Kauno regioninis archy- šoma kaip apie vietovę, kuriai nepasisekę su mokyklos mokytoju: vas. F-I-293, A-1, B-10. Ūkininkai laiko tokią gyvatę – šnipą, mokytoją Kuraucką (Ku- 25 Ten pat, p. 44. raitį), kuris kaip įmanydamas stengiasi įskiepyt į mūs vaikelius 26 Ten pat, p. 15. 27 pravoslavišką dvasią, guodojimą caro ir lenkimo sprando prieš Ковенская Дирекция Народных Училищъ. Рапорта учителей и пе- реписка по вопросам назначения на должнастей, перемещении и visokius šunponius, kurie nešioj žvaigždes. 1899 m. tas mokyto- т.п.(1866-1872). Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-1, B-10. jas išdalino savo mokiniams knygas su gudiškom raidėm ir liepė 28 Burkevičius, ten pat, p. 19. vaikams atnešt po du auksinu (valdžios buvo liepta duot dykai!). 29 Памятная книжка Ковенской губернии на 1871 г., Ковна 1871.; Па- Ant rytojaus du vaiku III skyriaus sugrąžino jam knygas sakyda- мятная книжка Ковенской губернии на 1872 г., Ковна 1872.; Памят- ная книжка Ковенской губернии на 1873 г., Ковна 1873. mi, jog tėveliai liepė jiems sugrąžint jas ponui mokytojui. Jis tuos 30 Памятная книжка Ковенской губернии на 1872 г., Ковна 1872.; Па- vaikus išvijo iš mokyklos. Po to tėvai kitų vaikų irgi to panorėjo. мятная книжка Ковенской губернии на 1873 г., Ковна 1873. Neilgai trukus visos knygos tapo mokytojui sugrąžintos ir dau- 31 Ten pat. gybė mokinių dėl to buvo išvyti iš mokyklos, o daugybė patys 32 Памятная книжка Ковенской губернии на 1874 г., Ковна 1874. išstojo. Taip kad iš 80 mokinių pasiliko tik 10. 33 Памятная книжка Ковенской губернии на 1882 г., Ковна 1882. 22 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS

34 Ten pat. 85 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-406. Личное Дэло yчителя 35 Ten pat. Я. А. Павловского. 36 Ten pat. 86 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-538. Личное Дэло yчителя 37 Памятная книжка Ковенской губернии на 1885 г., Ковна 1885, p. 261. Н. И. Тайрова. 87 38 Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 г., Ковна 1896, p. 118. Памятная книжка Ковенской губернии на 1905 г., Ковна 1905, p. 124. 88 39 Matusas, ten pat, p. 105. Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-403. Личное Дэло yчителя М.Т. Паднюко. 40 Памятная книжка Ковенской губернии на 1896 г., Ковна 1896, p. 118. 89 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-537. Личное Дэло yчителя 41 Памятная книжка Ϲувалкскои губернии на 1872 г., Ϲувалки 187, p. М.К. Сцепуро. 81. 90 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-648. Личное Дэло yчителя 42 Ten pat, p. 100. М. О. Павлюченко. 43 Ten pat, p. 83. 91 Burkevičius, ten pat, p. 41. 44 Ten pat, p. 84. 92 Ten pat. 45 Памятная книжка Ϲувалкскои губернии на 1880 г., Ϲувалки 1880, p. 46. 93 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, p, 16. 46 Ten pat, p. 37. 94 Ten pat, p. 16. 47 Ten pat, p. 46. 95 Zizas, ten pat. Mokytojo J. Poderio 1919 m. vasario 16 d. Lietuvos 48 Памятная книжка Ϲувалкскои губернии на 1899 г., Ϲувалки 1899, p. Švietimo ministerijai pateiktos statistinės žinios apie Zapyškio pradžios 166. 2-jų klasių mokyklą. LVIA, F-391, A-3, B-2256, p. 37–38. 49 Garliavos Jonučių progimnazijos muziejaus archyvo medžiaga. 96 Zizas, ten pat, p. 4. 50 Jono Čebelio prisiminimai. Nepublikuotas rankraštis, p. 180. Konstan- 97 LVIA, F-1010, A-1, B-2205. cija Čebelytė-Sakalauskienė 1941 m. buvo ištremta prie Laptevų jūros, į 98 Ūkininkas, 1901, Nr. 9, p. 78-79. Trofimovsko salą, kur mirdavo 9 iš 10 lietuvių. Ji išgyveno. 51 Andriušis S. 18 parų po žeme. Kaunas, Lietuvos politinių kalinių ir trem- tinių sąjunga, 1991, p. 11. 52 Ten pat. 53 Памятная книжка Ϲувалкскои губернии на 1899 г., p. 46. EDUCATION. SCIENTIFIC RESEARCH WORK 54 Ten pat. 55 Памятная книжка Ковенской губернии на 1882, Kовна, 1882, p. 221. Inga Stepukonienė 56 Kazio Aglinsko brolis, Pakuonio pradžios mokyklos mokytojas. 57 Andriušis, ten pat, p. 374–375. SCHOOLS IN PAKAUNĖ IN THE 19TH CENTURY 58 Памятная книжка Ϲувалкскои губернии на 1899 г., ten pat. Summary 59 I-293, A-1, B-59. Inspektoriaus P. Levickio ataskaita apie 1886 11 26 The history of education in Pakaunė is closely linked to the general social dienos reviziją Aleksandro-Slobodsko pradinėje mokykloje. and cultural processes in this region. In 1795, after the third division of the 60 Ковенская Дирекция Народных Училищъ. Рапортa и донесения Lithuanian-Polish state, a big part of Pakaunė (Vilkija, Čekiškė, Babtai and учителей о ревизии народных училищь Ковенской губернии за 1886– Batniava) belonged to Kaunas Province, it was part of the administrative 1887 г.. Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-1, B-102, p. 40. unit of the , so the development of education here was 61 Ten pat. more determined by the conditions that existed in this area of the Empire. 62 Ten pat. Beginning with 1864, there was the intensive establishment of the Tsarist 63 Ten pat. Primary Schools, where the aims of Russification were sought: teachers 64 Ten pat, p. 32. from Russian provinces who did not speak Lithuanian came here and 65 Ten pat, p. 33. taught children from Cyrillic books. The Russian language was the learning 66 Burkevičius, ten pat, p. 75. one. Lithuanians did not want to let their children go to these schools. 67 Ten pat, p. 16. Another part of Pakaunė (Aleksotas, Garliava, Pažėrai, Rokai, 68 Matusas, ten pat, p. 35. Karinė prievolė mokytojams vėl sugrąžinta nuo Girininkai, Ilgakiemis, Zapyškis, Panemunė, Šlienava and Piliuona) 1912 m. gruodžio 1 d. belonged to Augustow, and later to Suwalki province. In 1815, after the 69 Ten pat. establishment of the Kingdom of Poland, all the parishes in the province 70 Burkevičius, ten pat, p. 35. of Augustow were ordered to better organize or, if not yet, establish 71 Ten pat. schools. In the territories of that belonged to this voivodship, the 72 Markauskienė, ten pat, p. 23. process of establishing schools grew considerably around 1817–1819 73 Ūkinykas, 1891, Nr. 9, p. 387. and continued to grow. The Teachers’ Seminary, established 74 Ten pat, p. 18. in the middle of the century in which Lithuanian teachers were trained, 75 Burkevičius, ten pat, p. 42. had a major influence on the education of this region. Their spiritual 76 Ten pat. orientation in the long run was of great significance for the preservation 77 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-604. Личное Дэло yчителя of the Lithuanian language, culture and Lithuanian identity. А. Е. Шаитанова. 78 Ковенская Дирекция Народных Училищъ. Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-528. 79 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-528. Личное Дэло yчителя Н. И. Сафронова. 80 Памятная книжка Ковенской губернии на 1899 г., Ковна 1899, p. 102. Inga Stepukonienė, doc. dr. Vilniaus universitetas, Kauno fakultetas, 81 Памятная книжка Ковенской губернии на 1900 г., Ковна 1900, p. 100. Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institutas 82 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-603. Личное Дэло yчителя Muitinės g. 8, LT-44280, Kaunas М. a. Шabиры. inga.stepukoniene @knf.vu.lt 83 Ten pat. 84 Kauno regioninis archyvas. F-I-293, A-2, B-367a. Личное Дэло yчите- Gauta 2017 10 12 ля П. Т. Музиченко. Atiduota spausdinti 2017 10 23