10 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS Inga Stepukonienė MOKYKLOS PAKAUNĖJE XIX A. ANOTACIJA: straipsnyje aptariamos mokyklų steigimo sąlygos ir t�e situation of t�e press ban period and t�e Lit�uanian language aplinkybės Pakaunėje, kurią XIX a. sudarė vietovės, priklausiusios in sc�ools. There are described t�e personalities of teac�ers who Kauno (Vilkija, Babtai, Batniava, Čekiškė) ir Suvalkų (Garliava, �orked in t�e sc�ools of Kaunas and Su�alki provinces at t�at Zapyškis, Rokai, Pažėrai, Girininkai) gubernijoms. Ypač daug dė- time, t�eir education and activity peculiarities and �ig�lig�ted t�e mesio skiriama spaudos draudimo laikotarpio mokyklos padėčiai, main differences in t�e educational process in t�ese provinces. lietuvių kalbos situacijai mokykloje. Pristatomos tuo metu Kauno StraipSnio tikSlaS ir uždaviniai: apžvelgti Pakaunės mokyklų, ir Suvalkų gubernijų mokyklose dirbusių mokytojų asmenybės, jų įkurtų Suvalkų ir Kauno gubernijoje, atsiradimo ir veiklos istori- išsilavinimas ir veiklos ypatumai, išryškinamos svarbiausios švieti- ją, apibrėžti svarbiausius šio istorinio tarpsnio pradinio švietimo mo šiose gubernijose mokymo proceso skirtybės. ypatumus regione. ANNOTATION: ��Th����������������e article deals ���it��� t������������������������e circumstances and con�- OBJEKTAS: mokyklos, steigtos Pakaunėje XIX amžiuje. ditions for t�e establis�ment of sc�ools in Pakaunė, to whic� in Metodai: istorinis lyginamasis, aprašomasis, interpretacinis. t�e 19t� century belonged small to�ns of t�e provinces of Kau- pagrindiniai žodžiai: Pakaunė, carinė valdiška mokykla, mo- nas (Vilkija, Babtai, Batniava, Čekiskė) and Su�alki (Garliava, kytojai, spaudos draudimas. Zapyškis, Rokai, Pažėrai, Girininkai). Particular attention is paid to key wordS: Pakaunė, �sarist state sc�ool, teac�ers, press ban. PARAPINĖS MOKYKLOS PAKAUNĖJE 1818 m.); kai kuriose vietose dar įsteigtos Lietuvos ir Lenkijos Švietimo Pakaunėje istorija glaudžiai susijusi su bendrais visuo- valstybės Edukacinės komisijos (Zapyškyje, Vilkijoje, Karmė- meniniais kultūriniais procesais šiame regione. Nemaža Pakau- lavoje). Parapinėse mokyklose vaikus daugiausia mokydavo nės teritorijos dalis – Vilkija, Čekiškė, Babtai, Batniava – po tre- patys kunigai arba vargonininkai. Jose mokyta aritmetikos, čiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. priklausė lenkų ir rusų kalbų. Būta ir įvairesnių mokymo programų: Kauno gubernijai, buvo administracinio Rusijos imperijos vieneto XIX a. pradžioje Garliavos parapinėje mokykloje bajorų vaikai dalis, tad švietimo raida čia buvo daugiau nulemta tų sąlygų, greta kitų dalykų buvo mokomi ir prancūzų kalbos, Karmėla- kurios klostėsi šioje imperijos srityje. Kauno gubernijos moky- vos mokykloje – skaitymo, rašymo, skaičiavimo, gramatikos, klas prižiūrėjo Vilniaus mokslo apygardos globėjas (Попечитель dorovės, geografijos ir lotynų kalbos. �ai viena iš nedaugelio учебного округа), kuriuo XIX a. pradžioje buvo paskirtas kuni- mokyklų Lietuvoje ir vienintelė Pakaunės krašte, kurioje buvo gaikštis Adomas Čartoryskis. Globėjo žinioje buvo dviejų tipų – mokoma tiek daug dalykų. dvasininkų (vienuolijų, katalikų bei evangelikų reformatų sinodo) Pasak J. Matuso, parapinės mokyklos buvo gana paplitusios, ir pasaulietinės valdžios mokyklos. 1843 m. į Kauną atkėlus Kra- nes 1861 m. kunigas Juozas Dovydaitis davė sumanymą kurti 2 žių gimnaziją, čia buvo įsteigta ir gubernijos mokyklų direkcija seminariją, kuri rengtų joms mokytojus . bei parapijų mokyklų prižiūrėtojo pareigybė. Nuo 1860 m. para- XIX a. pirmojoje pusėje švietimo raida Kauno ir Augustavo pijų mokyklų prižiūrėtojo pareigos atitenka mokyklų direkcijoms, (vėliau Suvalkų) gubernijose turėjo tam tikrų skirtumų. Kadangi kurių vedėjai – gimnazijų direktoriai. Nuo to laiko Kauno guber- Augustavo (Suvalkų) gubernijoje buvo anksčiau panaikinta bau- nijai priklausiusios Pakaunės mokyklos tampa pavaldžios Kauno džiava, čia galimybių mokytis kur kas anksčiau turėjo didesnis mokyklų direkcijai, o nuo 1863 m. – Kauno gubernijos Pradžios skaičius vaikų, kilusių iš valstiečių luomo; antra, šiame regione mokyklų direkcijai, kurią sudarė direktorius ir keli inspektoriai1. Ši buvo didesnis parapinių mokyklų skaičius, jos kurtos daugelyje direkcija veikė iki 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo, kurio metu vietovių (be minėtos Garliavos ir Zapyškio, netoli esančiuose Vei- evakavosi į Mogiliovą, o 1918 m. buvo panaikinta. veriuose, Sasnavoje ir kituose miesteliuose bei kaimuose). Kita Pakaunės dalis – Aleksotas, Garliava, Pažėrai, Rokai, Iš istorinių šaltinių žinome, kad 1808 m. Kauno gubernijai pri- Girininkai, Ilgakiemis, Zapyškis, Panemunė, Šlienava, Piliuona klausiusioje Vilkijos parapinėje mokykloje mokėsi 16 berniukų ir priklausė Augustavo, vėliau – Suvalkų gubernijai. 1815 m. susi- trys mergaitės3. �ai daugiausia buvo bajorų ir miestiečių vaikai, kūrus Lenkų karalystei, visose Augustavo vaivadijos parapijose būta ir valstiečių. Mokykloje mokyta lenkų kalba. Namą, kuriame buvo įsakyta sutvarkyti, o kur dar nėra – įkurti mokyklas. Lietuvos buvo įteigta mokykla, išlaikė mokinių tėvai. Vaikus mokė mokyto- teritorijose, priklausiusiose šiai vaivadijai, mokyklų steigimo pro- jas Stanislovas Komaras. Jis greičiausiai buvo įgijęs aukštesnį cesas ypač pagyvėjo apie 1817–1819 metus. išsilavinimą, nes vaikus mokė ne tik skaityti elementorių, lietuviš- XIX a. pirmoje pusėje Pakaunės vietovėse daugiausia vei- ką maldaknygę Aukso altorių, bet ir pijorų lotynų gramatiką4. Pa- kė katalikiškos parapinės mokyklos, daugiausia įsteigtos di- rapinės mokyklos veikė ir Seredžiuje, Čekiškėje, Žemaitkiemyje. desniuose miesteliuose ir bažnytkaimiuose – Garliavoje (nuo 1815 m. šioje mokykloje mokėsi 66 vaikai. 11 MOKSLO DARBAI / ŠVIETIMAS Augustavo gubernijai priklausiusioje Garliavoje 1818 m. buvo jos gubernijų pakviesti seminaristai. Šią idėją labai palaikė ir vi- įsteigta parapinė mokykla centrinėje miestelio gatvėje. Iš šios sokeriopai rėmė tuometinis Vilniaus mokslo apygardos globėjas vietovės kilęs Petras Jančaitis apie 1843�uosius savo prisimini- I. P. Kornilovas. Rusiškos mokyklos steigtos ir į jas mokytojai iš muose rašė, kad Garliavoje buvo mokykla; joje mokė tik ponų svetur kviesti jau nuo 1860 m., bet tai ypač sustiprėjo numalšinus vaikus rusiškai, lenkiškai, prancūziškai. Kitokių mokyklų nebuvo5. sukilimą. Nuo to laiko Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius Į šią parapinę pradžios mokyklą susirinkdavo pasiturinčių tėvų krašto žmones ragino organizuoti slaptas daraktorių mokyklas, vaikai iš miestelio ir aplinkinių valsčiaus kaimų: Girininkų, Pagirių, kuriose vaikai būtų mokomi lietuviškai skaityti ir rašyti. Jonučių, Rinkūnų, Margininkų, Ilgakiemio, Stanaičių, Jurginiškių Greta parapinių mokyklų XIX a. viduryje kai kuriose krašto ir kitų vietų. Gyvenusiems tolimesnėse vietovėse mokiniams tė- vietovėse jau veikė valdiškos pradžios mokyklos, kurių stei- vai nuomodavo kambarius Garliavos miestelyje. Vaikai mokėsi gėjas buvo Valstybės turtų ministerija. Jos daugiausia įkurtos skaityti, rašyti, lenkų kalbos, aritmetikos, katekizmo. Mokymas kaimuose, atkampiose vietovėse (dėl to vadintos liaudies mo- mokykloje buvo gana silpnas. Iki 1863 m. parapinėje pradžios kyklomis). Daugelis pradžios mokyklų buvo įsteigtos nuomoja- mokykloje mokyta lenkų kalba, nuo 1863 m., po nepasisekusio muose namuose ar medinėse kaimo pirkiose akmeniniais pa- sukilimo – tik rusų kalba, kuria dėstyti visi dalykai (išskyrus tiky- matais, apšildomose krosnimis. Ne visos jos atitikdavo reikalin- bą). �aip pat caro administracija griežtai uždraudė mokiniams gas mokytis sanitarines ar �igienos sąlygas. Vaikai dažniausiai tarpusavyje kalbėtis lietuviškai – ne tik per pamokas, bet ir laisvu sėdėdavo daugiaviečiuose suoluose, klasėje būdavo stalas laiku po pamokų, namuose, o nepaklususiems šiam draudimui mokytojui, knygų spinta, laikrodis ir žibalinė lempa7. Mokymo buvo skiriamos bausmės, kabinamas gėdos ženklas – metelin- priemonės – skurdžios: vadovėliai, gaublys, žemėlapis. Kai ku- ga. Juozas Kairiūkštis prisiminimuose rašo: rios mokyklos turėjo savą bibliotekėlę ir arc�yvą. Bibliotekėlėje Kitais, 1863-1984 m., nuvežė mane į Garliavą, kur mokinaus caro administracijos rūpesčiu buvo kaupiami įvairiakalbiai žo- parapinėj mokykloj prie klebonijos. Mokslas bemaž buvo toks dynai, rusiškos grožinės literatūros knygos ir mokytojams skirta pat, kaip pas „daraktorių“, bet griežčiau buvo draudžiama kal- tuo laiku aktuali rusų pedagoginė literatūra. Mokyklų tvarka ir bėt lietuviškai. Atėjus vaikučiui mokyklon, reikalauta iš jo, kad apšildymu rūpindavosi sargas. Nors oficialiai fizinės bausmės kalbėtų lenkiškai. Pratarus žodį lietuviškai, tuoj kabindavo jam buvo draudžiamos, tačiau nuo 1860 m. rusiškoje pradžios mo- ant kaklo „metelingę“ (nota linguae). Tą pašaipos ženklą ir man kykloje buvo praktikuojamas mušimas liniuote, klupdymas ant teko panešiot ant kaklo. Susirinkę vaikai laukia ateinant mokytojo žirnių, ausų tąsymas, išviečių valymas ir pan.8 arba kunigo. „Cenzorius“ užrašinėja neramius, išdykaujančius. Kai kuriose Kauno gubernijos vietovėse valdiškos pradžios Kas ištaria lietuvišką žodį, tuoj jam kabina tą lentelę... Viename mokyklos veikė jau nuo 1842 metų. �okios mokyklos Pakaunės jos šone buvo karikatūra su parašu: asinus asinorum. Turįs „me- regione buvo įsteigtos Čekiškėje ir Karmėlavoje. Po 1863 m. su- telingę“ gaudė kitą lietuviškai ką pasakant... Nugirdęs, tuoj nu- kilimo caro vyriausybė tokių pradžios mokyklų, kurios iš esmės sikabindavo ir atiduodavo naujam prasikaltėliui. Kildavo triukš- buvo rusiškos, steigė vis daugiau: 1864 m. – Raudondvaryje,