VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BOTANIKOS KATEDRA

SILVIJA PAVYDIENĖ

PIETRYČIŲ LIETUVOS MINUOJANČIŲ DRUGIŲ IR DVISPARNIŲ (INSECTA: , DIPTERA) FAUNA IR TROFINIAI RYŠIAI

MAGISTRO DARBAS (Zoologija)

Mokslinis vadovas prof. dr. R. Noreika

Vilnius - 2006 TURINYS

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………… 3 1. LITERATŪROS APŽVALGA …………………………………………………………... 5 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI …………………………………………………… 7 3. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA ………………………………………………... 8 4. PIETRYČIŲ LIETUVOS MINUOJANČIŲ DRUGIŲ IR DVISPARNIŲ FAUNA …………………………………………………………………………………… 11 4.1. Minuojantys drugiai …………………………………………………………………... 11 4.2. Minuojantys dvisparniai ……………………………………………………………..... 42 4.3. Pietryčių Lietuvoje minuojančios drugių ir dvisparnių rūšys ……………..……….. 55 4.4. Minuojančių drugių ir dvisparnių radvietės Pietryčių Lietuvoje ………………….. 56 5. MINUOJANČIŲ DRUGIŲ IR DVISPARNIŲ TROFINIAI RYŠIAI ...... 62 5.1. Minuojančių drugių topinė specializacija ...... 67 6. IŠVADOS ………………………………………………………………………………… 70 LITERATŪRA ……………………………………………………………………………... 71 SANTRAUKA ……………………………………………………………………………… 73 ABSTRACT ………………………………………………………………………………… 73 PRIEDAS …………………………………………………………………………………… 75

2 ĮVADAS

Vabzdžiai minuotojai – tai didelė ekologinė įvairių šeimų, priklausančių vabalų (Coleoptera), drugių (Lepidoptera), plėviasparnių (Hymenoptera) bei dvisparnių (Diptera) būriams, grupė. Mina – tai žaliajame augalo audinyje vabzdžio lervos išgraužta ertmė, kurią iš viršaus dengia epidermis ar kutikula. Šioje ertmėje lervos maitinasi ir gyvena. Minas vabzdžių vikšrai paprastai išgraužia lapuose, retai - pumpuruose, stiebuose, vaisiuose, šaknyse. Tos pačios rūšies augalą gali minuoti kelios minuotojų rūšys. Minų vaizdas priklauso ne tik nuo minuotojo rūšies, augalų ypatybių, bet ir minavimo fazės: jaunos lervutės pradėta mina beveik nieko nesako apie minuotojo rūšį, tik vėliau išryškėja rūšims būdingi minų požymiai. Kai lerva palieka miną, augalo audiniai pakinta, ir po ilgesnio laiko minuotojo jau neįmanoma apibūdinti. Vis dėlto neretai augalo pažeidimų požymiai būna tokie akivaizdūs, kad net nematant lervos, galima nustatyti minuotojo rūšį. Minuotojų patelės gerai atskiria tinkamą minuoti augalą iš daugelio kitų. Kai patelė kiaušinėlį padeda ant netinkamo augalo, išsiritusi lerva žūva. Tačiau tokie atvejai yra labai reti. Atpažinti augalą patelei padeda įvairūs eteriniai aliejai, saponinai ir kitų fitoncidų skleidžiami kvapai. Minoje paprastai vystosi tik vienas vikšras ar lerva. Yra išimčių kai minoje randama 2 – 3 kartais ir daugiau kaip 20 vikšrų (Gracillaria syringella). Dvisparnių (Diptera) lervos gyvena minoje visą vystymosi laiką iki pat virtimo lėliuke, neretai ir lėliukė lieka minoje, kol išsivysto suaugėlis (obligatiniai minuotojai). Kai kurių dvisparnių vabzdžių lervos gali išlįsti į paviršių ir įsigraužti į lapą kitoje vietoje. Tik minamusės (Agromyzidae) yra labai specializuotos ir kartą palikusios miną, į augalo audinius grįžti nebegali dėl savo anatominės sandaros. Kai kurių drugių (Lepidoptera) rūšių vikšrai minuoja tik vystymosi stadijos pradžioje (fakultatyviniai minuotojai). Vėliau jie arba keičia miną, arba gyvena laisvai. Minuojančios makštinės kandys (Incurvariidae) pradžioje minuoja beržų lapus, o vėliau maitinasi žoliniais augalais. Kai kurių netikrųjų gaubtagalvių () vikšrai minuoja tik iki pirmojo nėrimosi, vėliau ant lapo nusimezga permatomą kokoną ir jame gyvendami skeletuoja lapus. Vikšrų minuotojų organai yra šiek tiek pakitę, lyginant su laisvai gyvenančiais vikšrais. Kūnas yra ne cilindriškas, bet plokščias, ypač tų rūšių, kurios minuoja epidermį. Minuotojams būdinga organų redukcija. Vienų rūšių kojos redukuotos, o kitos visai jų neturi. Galvos padėtis prognatinė, nes vikšrai ėda maistą, esantį priekyje arba šone. Dėl to yra pakitę akių dydis bei jų padėtis. Laisvai gyvenančių vikšrų akys yra galvos šone priekinėje dalyje, o minuotojų galva yra

3 labai plokščia, šonai sudaro tarytum briauną, ant kurios yra akys. Minuotojų vikšrų redukuoti čiuopikliai bei ūseliai, pakitę burnos organai. Morfologiškai skiriasi ir suaugusių vabzdžių lytiniai organai. Ir tai rodo, kad minuojantys vabzdžiai evoliucionavo labai greitai. Vabzdžių minuojamasis gyvenimo būdas – svarbi jų biologinė adaptacija, suteikusi daug pranašumų. Tai ir palankios gyvenimo sąlygos minos viduje, temperatūros režimo optimizacija, maitinimasis labai koncentruotu maistu, geresnė apsauga nuo natūralių priešų ir mechaninio aplinkos poveikio. Tačiau perėjus prie endobiontinio gyvenimo būdo, sumažėjo ekologinis plastiškumas, t.y. minuotojų evoliucija tapo priklausoma nuo mitybinio augalo. Lietuvoje ir pasauliniu mastu endobiontinių vabzdžių faunos tyrimus atlieka ir VPU mokslininkai: prof. habil. dr. R. Puplesis, prof. dr. R. Noreika, dr. A. Diškus, doc. dr. V. Sruoga. Šie mokslininkai savo tyrimus pristato pasauliui, rašo straipsnius į mokslinius leidinius, tiria mikrodrugių rūšinę sudėtį, paplitimą, trofinius ryšius bei bendradarbiauja su kitų šalių mokslininkais. VPU Biosistematikos laboratorijos kolekcijoje yra apie 300 naujų Microlepidoptera rūšių etaloninių egzempliorių (halotipas ir paratipų serijos). Už pagalbą, bendradarbiavimą bei naudingus patarimus, rengiant šį darbą nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui prof. dr. R. Noreikai. Už vertingas pastabas, pagalbą rašant darbą dėkoju dr. P. Ivinskiui.

4 1. LITERATŪROS APŽVALGA

Svarbiausias darbas, skirtas minuojantiems vabzdžiams, buvo paskelbtas 1957 m. E. M. Heringo. Trijuose tomuose aprašyti ne tik visi minuotuojai, jų bioekologija, bet ir pateikti minų piešiniai. Trečiame tome pateikta apie 800 augalų lapų su vabzdžių minuotojų pažeidimais (minomis) piešiniai. Ilgą laiką minuojantys vabzdžiai Lietuvoje specialiai tirti nebuvo. Išsamiai minuojančius vabzdžius Lietuvoje tyrė P. Ivinskis, S. Pakalniškis, R. Puplesis (1985). Šiame darbe aprašoma 300 vabzdžių minuotojų rūšių, priklausančių keturiems būriams: vabalų, drugių, plėviasparnių bei dvisparnių. Supažindinama su jų biologija, ekologija, paplitimu bei daroma žala augalams. Plačiausiai aptariami augalus minuojantys drugiai (mažieji gaubtagalviai). Pateikiama jų minų, drugio ir patinų bei patelių genitalijų piešiniai. P. Ivinskio pateiktame Lietuvos drugių sąraše (Ivinskis, 1993) paminėtos visos sutinkamos Lietuvoje drugių rūšys (2200), tame tarpe ir minuojančios rūšys, nurodoma jų skraidymo laikas, mitybiniai ryšiai, gausumas, paplitimas Lietuvoje. Taip pat į šį sąrašą įtrauktos rūšys rastos Estijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje, kaip tikėtinos Lietuvos faunai. Pvz., Acrocercops brongniardella nurodoma radvietė – Baltarusija, o atlikus tyrimus 2000 metais ši rūšis rasta Lietuvoje, Lazdijų rajone, 2005 metais – Varėnos rajone. Naujų duomenų apie ir Tischeriidae paskelbė R. Puplesis ir A. Diškus (2003). Monografijoje pateikiami originalūs apibendrinti duomenys apie pasaulinę mažiausių mikrodrugių įvairovę, jų morfologiją, taksonomiją, trofinius ryšius. Taip pat pateikiama naujai Lietuvoje revizuota Nepticulidae fauna. P. Ivinskio sudarytame Lietuvos drugių kataloge (Ivinskis, 2004) pateiktos 2455 drugių rūšys, tame tarpe ir minuojančios. Kiekvienai rūšiai nurodomas paplitimas, skraidymo laikas, vikšrų mitybiniai augalai. 2000 metais pateiktas Lietuvos dvisparnių sąrašas (Pakalniškis et al., 2000). Jame nurodoma, koks Lietuvos mokslininkas ir kada aprašė rūšį, taip pat nurodomi kai kurių dvisparnių rūšių pavadinimų sinonimai. Naujų duomenų apie minuojančius dvisparnius pateikė S. Pakalniškis (Pakalniškis et al., 2005). Šioje knygoje apibūdinamos 63 dvisparnių minuotojų rūšys, pateikiami minų piešiniai, spalvotos nuotraukos. Surinkus žinomų augalų minas, remiantis perskaityta literatūra bei apibūdintojais, galima nustatyti, kas pažeidė augalo lapus, kokiam sistematiniam vienetui priklauso minuotojas.

5 Aprašant ir apibūdinant minuojančių drugių ir dvisparnių rūšis buvo remtasi M. Beiger (Beiger, 1982), S. Pakalniškio (Pakalniškis et al., 2000, 2005, Pakalniškis 1993, 1995, 1998), E. M. Hering (Hering, 1957), J. Boczka (Boczka, 2001), P. Ivinskio (Ivinskis ir kt., 1985, Ivinskis, 1993, 2004), S. Pileckio (Pileckis, Žuklys, 1974), Z. Michalska (Michalska, 1976), R. Johansson (Johansson et al., 1990), R. Noreikos (Noreika, 1998), R. Puplesio (Puplesis, 2002, Puplesis, Diškus, 2003, 2004), J. Prüffer (Prüffer, 1947), A. Lešinsko (Lešinskas, Pileckis, 1967, 1968), V. Sruogos (Sruoga, 1998), G. Csóka (Csóka, 2003) ir A. Pyпaйc (Pyпaйc, 1976) darbais. Analizuojant minuojančių vabzdžių mitybinius ryšius buvo remtasi V. Jonaičio (Jonaitis et al., 2000), P. Ivinskio (Ivinskis, 2004, Ivinskis ir kt., 1985), R. Puplesio (Puplesis, Diškus, 2003), S. Podėno (Podėnas, Pakalniškis, 1997) darbais. Apibūdinant minuojančių vabzdžių mitybinius augalus buvo remtasi A. Lekavičiaus (Lekavičius, 1989) ir K. K. Vilkonio (Vilkonis, 2001) darbais. Analizuojant duomenis apie minuojančių vabzdžių paplitimą buvo remtasi P. Ivinskio (Ivinskis, Augustauskas, 2004, Ivinskis, 1993, 2003, 2004), R. Puplesio (Puplesis, Diškus, 2003) darbais.

6 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – ištirti Pietryčių Lietuvos minuojančių drugių (Lepidoptera) ir dvisparnių (Diptera) fauną bei trofinius ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Pietryčių Lietuvoje minuojančių drugių ir dvisparnių rūšinę sudėtį; 2. Išanalizuoti Pietryčių Lietuvoje aptiktų drugių ir dvisparnių rūšių trofinę specializaciją; 3. Ištirti drugių: plagicolella (Stainton) ir Phyllonorycter blancardella (Fabricius) topinę specializaciją; 4. Išanalizuoti minuojančių drugių ir dvisparnių paplitimą Pietryčių Lietuvoje.

7 3. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA

Tyrimai buvo vykdomi nuo 1999 iki 2005 metų. Medžiaga buvo renkama gegužės – spalio mėnesiais Pietryčių Lietuvos rajonuose: Alytaus, Jonavos, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus. Didžioji dalis tyrimų medžiagos buvo surinkta Vilniuje ir jo apylinkėse, Kaune ir jo apylinkėse, Švenčionių rajone Sirvėtos apylinkėse, Trakų rajone Čižiūnų apylinkėse, Varėnos rajone ir jo apylinkėse. Šiose vietose medžiaga buvo renkama sistemingai, kitose vietose medžiaga surinkta vienkartinių išvykų metu. Didžioji dalis augalų lapų su vabzdžių minuotojų pažeidimais buvo surinkta miškuose, pievose, parkuose, soduose. Buvo surinkta ir ištirta apie 2500 įvairių augalų lapų su drugių ir dvisparnių minomis. Minuoti lapai su vabzdžių lervomis ir tuščiomis minomis buvo dedami į atskirus vokus. Ant kiekvieno voko sužymima data, kada buvo rinkta medžiaga (metai, mėnuo, diena), radvietė bei užrašomas augalo pavadinimas. Vokai su minuotais lapais buvo prislegiami ir džiovinami. Vabzdžio minuotojo apibūdinimui pagal pažeidimą buvo naudotas stereo mikroskopas “Motic” bei speciali literatūra. Paruošta medžiaga yra mikroskopuojama, nustatoma ir apibūdinama vabzdžio minuotojo rūšis. Visi gauti duomenys yra susisteminami. Pradžioje, rastos minos sugrupuojamos pagal aukštesnius taksonus t. y. atskiriamos drugių, dvisparnių minos. Vėlesniame etpe pažeisti lapai grupuojami pagal minuojančių vabzdžių šeimas, rūšis. Darbe prie kiekvienos minuojančio vabzdžio rūšies nurodomos tik autorės radvietės, o kitų mokslininkų, tiriančių minuojančių vabzdžių paplitimą, radvietės nenurodomos. Minų lokalizacijos tyrimai buvo vykdomi remiantis specialia (Kozlov, 1989) metodika. Tam tikslui buvo pagamintas specialus tinklelis sugraduotas taisyklingais 0,5 x 0,5 cm kvadratėliais. Lapų sektorių numeracija buvo pradedama nuo lapo pamato einant link viršūnės. Uždėjus pagamintą tinklelį ant vienodų pagal dydį lapų ir palyginus, buvo atliekami kvadratėlių skaičiavimai kiekvienai minai. Jeigu mina dengė daugiau kaip pusę kvadratėlio, jis buvo skaičiuojamas kaip visas, jei mažiau – išvis nebuvo skaičiuojamas. Augalų lapai su pažeidimais buvo fotografuojami skaitmeniniu fotoaparatu “Fuji FinePix 6900 Zoom”. Surinkta medžiaga (herbarizuoti augalų lapai su vabzdžių minomis) saugoma VU Ekologijos institute ir autorės kolekcijoje.

8 Pagal tai, kokius audinius išgraužia lervos, minos skirstomos į 4 grupes: 1. Abipusės minos - kai minuotojas išgraužia visas minkštąsias lapo dalis, bet neliečia apatinio ir viršutinio epidermio. Tokios minos būdingos naminukams (Coleophoridae), žolinukams (Elachistidae). 2. Viršutinės minos. Jas padaro vikšrai, kurie maitinasi tik statine parenchima, dėl to viršutinėje lapo dalyje palieka epidermį, o apatinėje – puriąją parenchimą. Jas išgraužia daugelis mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae). 3. Apatinės minos. Vikšrai minta tik puriąja parenchima apatinėje lapo dalyje. Šias minas daro daugelis grakščiųjų keršasparnių (Gracillariidae). 4. Epiderminės minos, padaromos, kai vikšrai minta tik epidermiu. Apžiūrinėjant lapą šviesoje, tokios minos yra sidabriškai baltos spalvos, kuri atsiranda dėl miną užpildžiusio oro. Pagal formą augalų lapų minos skirstomos į tipus: Dėminės. Lapo audiniai išgraužiami taisyklingos dėmės ar ovalo formos. Tokias minas daro naminukai (Coleophoridae). Gyvatiškos, kai palaipsniui išgraužiama platėjanti, vingiuota galerija. Tokios minos būdingos daugeliui mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae). Spiralinės. Tokia mina susisukusi į spiralę. Šias minas daro kai kurie mažieji gaubtagalviai (Nepticulidae), netikrieji gaubtagalviai (Bucculatrcidae). Žvaigždiškos – tai ilgesnė ar trumpesnė galerija ar dėmė su šoninėmis atšakomis. Tokios minos būdingos minamusėms (Agromyzidae). Išpūstos – tai dėminė mina, išpūsta nuo joje esančių dujų. Tokios minos būdingos kai kuriems grakštiesiams keršasparniams (Gracillaria syringella) ir saulinukams (Heliozelidae). Klostinės – tai dėminė mina sutraukta šilko siūlais, dėl ko lapas susiraukšlėja, o minos apatinėje pusėje susidaro nedidelės klostės. Tokios minos būdingos grakščiųjų keršasparnių (Gracillariidae) šeimos Phyllonorycter genties atstovams. Netaisyklingos minos, neturi pastovios formos. Jų išvaizda priklauso nuo minuojamo lapo formos ir dydžio. Tokias minas ant siauralapių augalų, pvz., miglinių padaro žolinukai (Elachistidae). Kombinuotos minos. Keičiantis vikšro ūgiui, keičiasi ir minos forma. Iš pradžių ji būna gyvatiška, vėliau tampa dėmine pvz., Stigmella plagicolella. Minos forma priklauso ir nuo lapo gyslų. Paprastai vikšrai vengia gyslų. Jie audinius graužia išilgai jos ir tik lapo pakraštyje pergraužia nestorą gyslą. Kai kurie vikšrai minas išgraužia prie pat lapo krašto.

9 Minų dydis priklauso nuo augalo lapo storio ir vikšro minavimo trukmės. Plonuose lapuose minos visada būna ilgesnės. Vasarą padarytos minos yra trumpesnės, nes lapai tuo metu yra gležnesni, sultingesni, o rudenį padarytos minos yra ilgesnės, nes lapai būna kietesni. Mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) minos vidutiniškai yra apie 5 cm, tačiau kai kurių rūšių minos gali būti 20 – 30 cm ilgio (Stigmella splendidissimella). Dėminės minos paprastai būna 3,0 x 1,5 cm diametro. Ekskrementų išsidėstymas, spalva minoje turi svarbią reikšmę, apibūdinant minuotoją. Mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae) ekskrementai gali būti sutelkti į ploną arba plačią vidurinę liniją, kuri yra arba ištisinė, arba punktyrinė. Kai kurių Nepticulidae rūšių ekskrementai gali būti išsidėstę spirale arba paskirų granulių pavidalu, o kartais padrikai arba sutelkti į didelę centrinę dėmę. Dažnai tos pačios rūšies ekskrementų išsidėstymas minos pradžioje, viduryje ir pabaigoje gali skirtis. Kartais dvi giminiškos rūšys, formuojančios labai panašias minas ir minuojančios ant to paties augalo, skiriasi tik ekskrementų linijos pločiu minos pradinėje dalyje. Daugelio rūšių ekskrementų išsidėstymas išlieka pastovus nuo minos pradžios iki pabaigos. Ekskrementų išsidėstymas gali kisti nuo mitybinio augalo fizinių savybių ir aplinkos sąlygų. Kai kurių drugių rūšių vikšrai ekskrementus iš minos pašalina. Jei vikšrai dažnai keičia minas, tuomet jie paprastai išsituština keldamiesi iš senos minos į naują, todėl minoje ekskrementų nėra. Naminukų (Coleophoridae) vikšrai maitindamiesi kiekvieną kartą išlenda iš minos, įlenda į makštį ir pro ją pašalina ekskrementus. Dėminių ir pūslinių minų sudarytojai paprastai ekskrementus sukaupia vienoje krūvelėje. Grakščiųjų keršasparnių (Gracillariidae) Phyllonorycter genties atstovai iš savo ekskrementų padaro kokonus. Vabzdžių išgraužtos minos augalui nelabai pakenkia, jei vikšrai (lervos) nesunaikina epidermio, nes tuomet augalas praranda nedaug vandens. Vikšrai ir lervos negraužia lapo parenchimos darinių, didesnių vandens indų. Tai paprastai padaro tik paskutiniųjų ūgių vikšrai. Tačiau minos sudaro palankias sąlygas parazitams bei ligų sukelėjams pakliūti į augalą.

10 4. PIETRYČIŲ LIETUVOS MINUOJANČIŲ DRUGIŲ IR DVISPARNIŲ FAUNA

1999 - 2005 metais Pietryčių Lietuvos administraciniuose rajonuose rastos ir nustatytos 90 minuojančių drugių (Lepidoptera) ir 41 minuojančių dvisparnių (Diptera) rūšys. Drugių rūšys priklauso Eriocraniidae, Nepticulidae, Tischeriidae, Heliozelidae, Incurvariidae, Bucculatricidae, Gracillariidae, , Elachistidae, Coleophoridae, , Cosmopterigidae, Gelechiidae šeimoms. Gausiaiusiai rasta atstovų, priklausančių Nepticulidae šeimai – 46 rūšys. Dvisparnių rūšys priklauso Tephritidae, Agromyzidae, Anthomyiidae šeimoms. Daugiausiai rasta dvisparnių, priklausančių Agromyzidae šeimai – 38 rūšys.

4.1. Minuojantys drugiai

Šeima. PAVASARINIAI BLIZGIASPARNIAI – ERIOCRANIIDAE

Vieni primityviausių drugių, turintys nedideles žandų užuomazgas. Priekiniai sparnai 7 – 14 mm ilgio, ovališkai lancetiški, gelsvi, purpuriškai auksiniai, su nesudėtingu blizgančiu sidabriniu ar auksiniu tinklišku piešiniu. Pavasarinių blizgiasparnių vikšrai yra be kojų, jų galva labai maža. Minuoja beržų ir ąžuolų lapus. Minos dėminės, jose ekskrementai sutelkti siūliškai. Suaugęs vikšras palieka miną ir žemėje pasidaro specialią kamerą, kur joje virsta lėliuke. Drugiai skraido balandžio – gegužės mėnesiais. Lietuvoje rastos 7 rūšys. Eriocrania sp. minuoja beržų (Betula spp.) lapus. Minos dėminės, ekskrementai siūliški (1 pav.). Lapai su minomis rasti Alytuje (Žuvinto rezervatas, 2000 m. birželio 18 d.), Šalčininkuose (Mikašiūnai, 1999 m. liepos 9 d.).

Šeima. MAŽIEJI GAUBTAGALVIAI – NEPTICULIDAE

Šeimai priklauso patys mažiausi drugiai, kurių priekinio sparno ilgis apie 2 mm, tik kartais daugiau. Sudėtinės akys labai didelės. Viršugalvyje išsivystęs ilgų siūliškų žvynelių frontalinis kuokštas, sudarytas iš trijų distaliai susiliejusių pluoštų. Kuokštas dažniausiai oranžinis ar ochros

11 spalvos, kartais balsvas ar juodas. Žemiau frontalinio kuokšto yra du nedideli kuokštelai – apykaklė. Viršutiniai žandai (mandibulės) yra visiškai redukuoti. Apatinių žandų (maksilių) čiuopikliai sudaryti iš 5 segmentų. Straubliukas labai trumpas. Ūseliai (antenos) trumpi. Pirmasis ūselių segmentas yra labai padidėjęs, visiškai ar iš dalies uždengia gaubtagalvio akį kai drugys ilsisi, todėl vadinamas akių gaubtuvėliu. Priekinio sparno apikaliniame gale (viršūnėje) išsivystę tankūs ir labai ilgi siūliški žvyneliai (blakstienėlės). Priekinio sparno raštai ir blakstienėlių spalva yra svarbus diagnostinis požymis rūšims apibūdinti. Dažniausiai priekiniai sparnai yra arba išmarginti tamsesniais žvyneliais, arba su viena (kartais dviem, trimis) skersine juostele ar dėmele. Užpakaliniai sparnai – siauri, su ilgomis tankiomis blakstienėlėmis, dažnai rusvi ar pilki. Sparnų gyslotumas labai redukuotas. Nepticulidae lervoms (vikšrams) būdingi 4 – 5 ūgiai. Dauguma jų minuoja mitybinio augalo lapus, tik retais atvejais pumpurus, klevų skristukus, jauną medžių žievę. Daugelio mažųjų gaubtagalvių minos yra viršutinės, retai – apatinės. Lervos (vikšrai) nepalieka minuojamo lapo tol, kol visiškai nesuauga, išskyrus kai kurias rūšis, kurios gali keisti minuojamą lapą. Visiškai suaugusios lervos palieka miną, susuka šilkinį kokoną ir virsta lėliuke miško paklotėje ar dirvožemyje. Kartais kokonus susuka ir ant mitybinio augalo stiebo, žievės, kartais – šalia minos. Biciklinių ir policiklinių rūšių vasarinės generacijos lėliukės stadijos trukmė yra 10 – 21 diena. Žiemojančių generacijų vikšrai nevirsta lėliukėmis, o diapauzuoja pronimfos stadijoje, o pavasarį susidariusi lėliukė užtrunka taip pat 10 – 21 dieną. Suaugėlio stadija labai trumpa (imituojant natūralią aplinką, laboratorijos sąlygomis jie išgyvena 2 – 5 dienas). Tarp Nepticulidae vyrauja biciklinės rūšys. Esant palankioms sąlygoms, biciklinės rūšys gali tapti policiklinėmis t. y. turėti 3 generacijas per metus, jeigu tam yra palankios klimatinės sąlygos (pvz., neįprastai ilgas ir šiltas ruduo). Šiuo metu Lietuvoje yra išaiškintos 73 Nepticulidae rūšys. Daugelio mažųjų gaubtagalvių rūšių paplitimas yra menkai ištirtas (Puplesis, Diškus, 2003). Enteucha acetosae (Stainton, 1854) Lietuvoje šių mikrodrugių rūšies vikšrai dažniausiai minuoja valgomosios rugštynės (Rumex acetosa L.) lapus, tačiau kartais minos aptinkamos ir ant smulkiosios rugštynės (R. acetosella L.) lapų. Mina spiralės formos, ekskrementai sutelkti į ploną liniją (2 pav.). Lėliukė balsvame kokone.

12 Pirmieji vikšrai aptinkami birželio pradžioje ir minavimas stebimas iki rugpjūčio pirmos pusės. Dalis vikšrų vasaros antroje pusėje pasiruošia žiemojimui ir išsirita tik kitais metais, o dalis virsta lėliukėmis ir iš jų išsirita tų pačių metų rugpjūčio pirmoje pusėje. Vėliau, rugsėjo antroje pusėje, minavimas vėl atsinaujina ir vikšrai aptinkami iki spalio vidurio. Mitybiniai rūšies augalai yra plačiai paplitę Lietuvoje, bet E. acetosae aptinkama tik lokaliai. Minos rastos Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. rugsėjo 30 d.), Trakų rajone 2000 m. liepos 28 d. Stigmella aceris (Frey, 1857) Vikšrai minuoja paprastojo klevo (Acer platanoides L.) lapus. Taip pat aptinkami ir ant kitų, Lietuvoje introdukuotų klevų rūšių: trakinio klevo (A. campestre L.), totorinio klevo (A. tataricum L.). Mina ilgos, siauros juostelės pavidalo (3 pav.). Tamsiai žali ekskrementai užpildo beveik visą minos plotį. Lėliukė rudame ar gelsvai rudame kokone. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai aptinkami birželį – liepos pirmoje pusėje, antros generacijos – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Lokali rūšis. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 24 d., Verkiai, 2000 m. spalio 5 d., Žvėrynas 2000 m. liepos 13d., rugsėjo 27 d.), Kaišiadoryse (Žiežmariai, 2002 m. liepos 15 d.), Trakų rajone 1999 m. liepos 29 d. Stigmella aeneofasciella ( Herrich – Schäffer, 1855) Minuoja vaistinės dirvuolės (Agrimonia eupatoria L.), paprastosios žemuogės (Fragaria vesca L.) lapus. Mina pradžioje siauros juostelės pavidalo, vėliau tampa dėmine (4 pav.). Lėliukė rusvame kokone. Lietuvoje šios rūšies vikšrai minuoja rugsėjo antroje pusėje – lapkričio pirmosiomis dienomis. Rūšis kol kas aptikta tik kai kuriuose rajonuose. Minos rastos Kaune 2001 m. rugsėjo 25 d., Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., spalio 1 d.). Stigmella anomalella (Goeze, 1783) Minuoja paprastojo erškėčio (Rosa canina L.), raukšlėtalapio erškėčio (R. rugosa Thunb.) lapus. Mina – ilga, siaura juostelė (5 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė gelsvai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai randami nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, o rudenį – nuo spalio pradžios iki lapkričio pradžios. Minos rastos Kaune (Užliedžiai, 1999 m. liepos 11 d.), Kaišiadoryse (Žiežmariai, 2000 m. rugpjūčio 20 d.), Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. liepos 19, 26 d., rugsėjo 20 d.).

13 Stigmella assimilella (Zeller, 1848) Minuoja pilkosios tuopos (Populus x canescens Smith), drebulės (P. tremula L.) lapus. Mina neilga, bet gana plati juostelė (6 pav.). Ekskrementai sutelkti į siaurą punktyrinę liniją. Lėliukė raudonai rudame kokone. Vikšrai minuoja liepos ir rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje reta rūšis. Minos rastos Kaune (Lapės, 2001 m. liepos 17 d.), Vilniuje (Verkiai, 2000 m. liepos 26 d., rugpjūčio 14 d.). Stigmella atricapitella (Haworth, 1828) Minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Mina - ilga, siaura. Juodi ekskrementai sutelkti į siaurą liniją (7 pav.). Lėliukė raudonai rudame kokone. Vikšrai minuoja liepos ir rugsėjo – spalio mėnesiais. Sunkiai atpažįstama rūšis dėl minų panašumo su giminiška S. ruficapitella. Lietuvoje rūšis yra reta. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005m. liepos 28 d.). Stigmella basigutella (Heinemann, 1862) Minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Mina ilga ir siaura. Rusvai žali ekskrementai išdėstyti puslankiu, užpildo visą minos plotį. Lėliukė raudonai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birželio pabaigoje – liepos pradžioje, o vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pirmųjų dienų. Reta rūšis. Minos rastos Vilniuje 1999 m. liepos 30 d., 2002 m. spalio 19 d. Stigmella betulicola (Stainton, 1856) Vikšrai minuoja karpotojo beržo (Betula pendula Roth.), plaukuotojo beržo (B. pubescens Ehrh.), liekninio beržo (B. humilis Schrank) lapus. Mina siaura, juostelės pavidalo (8 pav.). Ekskrementai nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, sutelkti į storą, ryškią liniją, kuri užpildo visą minos plotį. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birželio antroje pusėje – liepos pirmoje pusėje, vėliau - nuo rugpjūčio pradžios iki spalio pradžios. Lietuvoje rūšis paplitusi lokaliai. Lapai su minomis rasti Trakuose 1999 m. rugsėjo 20 d. Stigmella catharticella (Stainton, 1853) Minuoja dygiosios šunobelės (Rhamnus cathartica L.) lapus. Mina – kompaktiškai susukta juostelė, primenanti “S” formą. Žali puslankiu išdėstyti ekskrementai užpildo beveik visą minos plotį (9 pav.). Lėliukė gelsvame kokone.

14 MINUOJANČIŲ VABZDŽIŲ MINOS

1 pav. Eriocrania sp. ant 2 pav. Enteucha acetosae 3 pav. Stigmella aceris ant Betula spp. lapo ant Rumex acetosa lapo Acer platanoides lapo

4 pav. Stigmella aeneofasciella 5 pav. Stigmella anomalella 6 pav. Stigmella assimilella ant Agrimonia eupatoria lapo ant Rosa canina lapo ant lapo

7 pav. Stigmella atricapitella 8 pav. Stigmella betulicola 9 pav. Stigmella catharticella ant Quercus robur lapo ant Betula pendula lapo ant Rhamnus cathartica lapo

15 Dvi generacijos. Pirma vikšrų generacija minuoja liepos mėnesį. Antra generacija – rugsėjo antroje pusėje – visą spalio mėnesį. Rūšis aptikta Kaune 1999 m. liepos 11 d., Vilniuje (Verkiai, 2005 m. liepos 22 d., Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 24 d.). Stigmella confusella (Wood & Walsingham,1894) Minuoja plaukuotojo beržo (Betula pubescens Ehrh.) lapus. Mina ilgos, siauros juostelės pavidalo (10 pav.). Juodi ekskrementai minoje sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė tamsiai raudoname kokone. Viena generacija. Vikšrai minuoja nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Minos rastos Trakuose 1999 m. liepos 8 d., Vilniuje 2000 m. liepos 9, 29 d. Stigmella desperatella (Frey, 1856) Minuoja paprastosios obels (Malus domestica Borkh.) lapus. Mina prasideda labai siauru taku, vėliau platėja ir primena dėmę, kuri dažnai yra rausvo atspalvio (11 pav.). Ekskrementai minoje sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė rausvame kokone. Viena generacija. Minuoja nuo rugpjūčio iki spalio vidurio. Minos rastos Kauno 1999 m. rugpjūčio 25 d., Kaišiadorių 2000 m. rugpjūčio 1 d., Trakų 2001 m. rugpjūčio 23 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 29 d., Lazdynai, 2005 m. liepos 29 d.). Stigmella floslactella (Haworth, 1828) Minuoja paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) ir paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.) lapus. Mina siaura ir ilga (12 pav.). Rusvi ekskrementai sutelkti į vidutinio pločio liniją. Lėliukė baltame ar gelsvame kokone. Biciklinė rūšis. Minuojantys vikšrai aptinkami nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio, vėliau – rugsėjo antroje pusėje – spalio pirmoje pusėje (rudeninė generacija). Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Trakuose 1999 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. rugsėjo 24 d., spalio 1 d.). Stigmella freyella (Heyden, 1858) Minuoja dirvinio vijoklio ( L.) lapus. Mina labai siaura ir ilga (13 pav.). Rusvi ekskrementai sutelkti į liniją. Lėliukė rusvame kokone. Dvi generacijos. Minuojantys vikšrai aptinkami nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, vėliau aptinkami nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios. Labai reta, lokali rūšis. Minos rastos Vilniuje (Sužionys, 2002 m. rugpjūčio 30 d., Verkiai, 2002 m. liepos 23 d., rugpjūčio 3 d., Pagiriai, 2001 m. liepos 10 d.).

16 Stigmella glutinosae (Stainton, 1858) Minuoja juodalksnio ( (L.) Gaertn.) lapus. Mina siaura (14 pav.). Lėliukė rusvame ar rausvai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja visą liepos mėnesį, vėliau – rugsėjį – spalio pirmoje pusėje. Reta ir lokali rūšis. Minos rastos Trakų rajone 2001 m. rugsėjo 20 d. Stigmella hybnerella (Hübner, 1796) Minuoja vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna Jacq.) lapus. Mina gana plati, bet neilga, beformė (15 pav.). Ekskrementai sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė rausvai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai randami nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos, vėliau - nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d.). Stigmella lapponica (Wocke, 1862) Minuoja karpotojo beržo (Betula pendula Roth.), o dažniau – plaukuotojo beržo (B. pubescens Ehrh.) lapus. Mina ilga ir siaura (16 pav.). Viena minos dalis užpildyta šviesiai žaliais ekskrementais, o likusioje minos dalyje ekskrementai yra juodos spalvos ir sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė raudonai rudame kokone. Viena generacija. Minuojantys vikšrai randami nuo birželio antros pusės iki liepos vidurio. Minos rastos Vilniuje (Santariškės, 2005 m. rugpjūčio 29 d.). Stigmella lediella (Schleich, 1867) Minuoja pelkinio gailio (Ledum palustre L.) lapus. Mina siaura, išgraužta pagal lapo pakraštį (17 pav.). Lėliukė gelsvai rusvame kokone. Viena generacija. Vikšrai aptinkami rugsėjo mėnesį. Ši rūšis reta, paplitusi lokaliai. Šiuo metu randama tik keliuose rajonuose. Minos rastos Trakuose 2001 m. rugsėjo 15 d. Stigmella lemniscella (Zeller, 1839) (= marginicolella Stainton, 1853) Minuoja kalninės guobos ( Huds.), paprastojo skirpsto (U. minor Mill.) ir paprastosios vinkšnos (U. laevis Pall.) lapus. Mina ilga ir siaura, puslankiu išdėstyti ekskrementai užpildo visą jos plotį (18 pav.). Lėliukė žalsvai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, vėliau aptinkami nuo rugpjūčio pradžios iki spalio vidurio. Minos rastos Kaišiadorių 2002 m. liepos 15 d., Kauno 2000 m. spalio 14 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. spalio 1 d.).

17

10 pav. Stigmella confusella 11 pav. Stigmella desperatella 12 pav. Stigmella floslactella ant Betula pubescens lapo ant Malus domestica lapo ant Corylus avellana lapo

13 pav. Stigmella freyella ant 14 pav. Stigmella glutinosae 15 pav. Stigmella hybnerella Convolvulus arvensis lapo ant Alnus glutinosa lapo ant Crataegus monogyna lapo

16 pav. Stigmella lapponica 17 pav. Stigmella lediella 18 pav. Stigmella lemniscella ant Betula pendula lapo ant Ledum palustre lapo ant lapo

18 Stigmella lonicerarum (Frey, 1857) Minuoja paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) lapus. Mina plati, tamsūs ekskrementai sutelkti į siaurą liniją (19 pav.). Lėliukė gelsvai rusvame kokone. Viena generacija. Vikšrai aptinkami visą rugsėjį ir spalio pradžioje. Lietuvoje reta ir lokali rūšis. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 25 d.). Stigmella luteella ( Stainton, 1857) Minuoja karpotojo beržo (Betula pendula Roth.), rečiau plaukuotojo beržo (B. pubescens Ehrh.) lapus. Mina siauros suraizgytos juostelės pavidalo (20 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė balsvame kokone. Viena generacija. Vikšrai minuoja rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Dažna rūšis. Minos rastos Trakų rajone 2001 m. rugsėjo 28 d., Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. spalio 1 d.). Stigmella magdalenae (Klimesch, 1950) Minuoja paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapus. Mina siauros juostelės pavidalo (21 pav.). Viena generacija. Minuoja nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Paplitusi ir gausiai aptinkama visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 29 d., Lazdynai, 2005 m. rugsėjo 28 d.). Stigmella malella ( Stainton, 1854) Minuoja paprastosios obels (Malus domestica Borkh.) lapus. Minos pradžia labai siaura, vėliau praplatėja (22 pav.). Juodi ar rudi ekskrementai sutelkti į gana siaurą liniją. Lėliukė gelsvai rudame kokone. Pirmieji vikšrai aptinkami birželio mėnesį. Kitos generacijos vikšrai randami liepos antroje pusėje – rugpjūčio pradžioje, vėliau, iki rugsėjo pabaigos aptinkami tik pavieniai vikšrai. Minos rastos Kauno rajone 1999 m. birželio 22 d., liepos 11 d., 2001 m. liepos 28 d., rugpjūčio 18 d., Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d., Lazdynai, 2005 m. rugsėjo 28 d.). Stigmella microtheriella (Stainton, 1854) Minuoja paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) ir paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.) lapus. Tačiau, kadangi pirmasis augalas yra žymiai plačiau paplitęs, tai ši rūšis dažniausiai aptinkama ant C. avellana. Mina labai siaura ir ilga (23 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė gelsvame kokone. Dvi generacijos. Minuojantys vikšrai aptinkami nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki spalio antros pusės.

19 Rūšis paplitusi ir gausi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 1999 m. liepos 11 d., Trakų 1999 m. rugpjūčio 24 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. rugsėjo 24 d., spalio 1 d.). Stigmella minusculella ( Herrich – Schäffer, 1855) Minuoja paprastosios kriaušės (Pyrus communis L.) lapus. Mina neilga, jos pradžia siaura, o vėliau kiek praplatėja (24 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į ne visai ištisinę plačią liniją. Dvi generacijos. Vikšrai randami nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, vėliau – rugpjūčio pirmoje pusėje Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Jonavos (Rūkla, 2000 m. liepos 14 d.), Kauno 2001 m. liepos 14 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d.). Stigmella myrtillella (Stainton, 1857) Minuoja mėlynės (Vaccinium myrtillus L.) ir vaivoro (V. uliginosum L.) lapus. Mina pradžioje siaura, paskui išplatėja. Ekskrementai sutelkti į plačią liniją. Lėliukė rudame kokone. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai Lietuvoje minuoja nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, antros generacijos vikšrai aptinkami nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos. Reta, lokali rūšis. Minos rastos Kaišiadorių 1999 m. liepos 29 d., Kauno 1999 m. liepos 23 d. rajonuose. Stigmella nylandriella (Tengström, 1848) Minuoja paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapus. Mina siaura ir labai išraizgyta (25 pav.). Tamsūs ekskrementai sutelkti į labai siaurą liniją. Lėliukė dažniausiai baltai gelsvame ar rusvame kokone. Viena generacija. Vikšrai minuoja birželio antroje pusėje – liepos mėnesį. Ši rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d., rugpjūčio 5, 21 d.), Trakų rajone 1999 m. liepos 9 d. Stigmella obliquella (Heinemann, 1862) Minuoja trapiojo gluosnio ( L.) lapus. Mina neilga, gale truputį praplatėjusi (26 pav.). Ekskrementai sutelkti į plačią liniją. Lėliukė rudame kokone. Vikšrai minuoja liepos mėnesį, vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Reta rūšis, vikšrai dažniausiai aptinkami pavieniai. Minos rastos Vilniuje (Verkiai, 1999 m. liepos 29 d., 2001 m. rugsėjo 24 d.). Stigmella oxyacanthella (Stainton, 1854) Minuoja paprastosios obels (Malus domestica Borkh.), vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna Jacq.), paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapus. Mina ilga ir gana siaura,

20

19 pav. Stigmella lonicerarum 20 pav. Stigmella luteella ant 21 pav. Stigmella magdalenae ant Lonicera xylosteum lapo Betula pendula lapo ant Sorbus aucuparia lapo

22 pav. Stigmella malella 23 pav. Stigmella microtheriella 24 pav. Stigmella minusculella ant Malus domestica lapo ant Corylus avellana lapo ant Pyrus communis lapo

25 pav. Stigmella nylandriella ant 26 pav. Stigmella obliquella 27 pav. Stigmella oxyacanthella Sorbus aucuparia lapo ant Salix fragilis lapo ant Malus domestica lapo

21 dažnai prasideda lapkotyje (27 pav.). Žali ar rudi ekskrementai išdėstyti lanku užpildo beveik visą minos plotį, išskyrus tik minos patį galą, kur ekskrementų linija yra siauresnė. Lėliukė rudame kokone. Vikšrai minuoja liepos ir rugsėjo – spalio mėnesiais. Minos rastos Kauno rajone 2001 m. rugsėjo 24 d., Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d.). Stigmella plagicolella (Stainton, 1854) Minuoja slyvų (Prunus spp.) lapus. Mina prasideda labai plona juostele, vėliau staigiai praplatėja ir tampa dėmine (28 - a pav.). Ekskrementai dėmėje padrikai išbarstyti. Lėliukė gelsvai rusvame kokone. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai minuoja visą birželio ir liepos mėnesį, antros generacijos vikšrai aptinkami nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pabaigos. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje, aptinkama gausiai. Minos rastos Kauno 2002 m. liepos 15 d., Trakų 2000 m. rugsėjo 23 d. rajonuose, Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. rugsėjo 22, 30 d., spalio 3, 21 d.). Stigmella poterii (Stainton, 1857) Minuoja miškinės sidabražolės (Potentilla erecta (L.) Raeusch.), pelkinės sidabražolės (P. palustris (L.) Scop.) lapus. Mina neilga, iš pradžių būna siaura, vėliau išplatėja. Juodi ekskrementai sutelkti į liniją, kuri užpildo beveik visą minos plotį. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai minuoja nuo birželio vidurio iki liepos pradžios, antros generacijos – rugsėjo mėnesį. Rūšis Lietuvoje yra reta, lokali ir negausi. Aptikta Trakų rajone 2002 m. birželio 24 d. Sigmella prunetorum (Stainton, 1855) Minuoja slyvų (Prunus spp.), trešnės (Cerasus avium (L.) Moench), paprastosios vyšnios (C. vulgaris Mill.) lapus. Dažnai aptinkama sode ant slyvų ir vyšnių. Mina labai raityta, išėsti takai “S” raidės formos, vienas prie kito prigludę, todėl mina atrodo kaip ruda dėmelė (28 - b pav.). Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai minuoja nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, antros generacijos – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Minos rastos Kaune 2000 m. rugpjūčio 3 d., Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d., Lazdynai, 2005 m. rugsėjo 30 d., spalio 21 d.). Stigmella pyri (Glitz, 1865) Minuoja paprastosios kriaušės (Pyrus communis L.) lapus. Mina neilga, gale kiek išplatėjusi (29 pav.). Juodi ekskrementai sutelkti į plačią liniją. Vikšrai minuoja rugpjūtį – spalio pirmoje pusėje.

22 Minos rastos Vilniuje (Verkiai, 1999 m. rugpjūčio 22 d.). Stigmella ruficapitella (Haworth, 1828) Minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Mina ilga. Juodi ekskrementai sutelkti į gana plačią liniją (30 pav.). Lėliukė raudonai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja birželio pabaigoje – liepos pradžioje, o vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pirmųjų dienų. Minos rastos Vilniaus 2001 m. rugpjūčio 28 d., Trakų 2002 m. rugsėjo 28 d. rajonuose. Stigmella salicis (Stainton, 1854) Minuoja blindės ( L.), pilkojo gluosnio (S. cinerea L.), pajūrinio gluosnio (S. daphnoides Vill.), pelkinio gluosnio (S. rosmarinifolia L.) lapus. Mina dažniausiai plati, bet trumpa, juostiška. Ekskrementai sutelkti į gana plačią liniją. Lėliukė gelsvai rudame kokone. Dvi generacijos. Vikšrai minuoja nuo birželio antros pusės iki liepos pabaigos, vėliau – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Lietuvoje paplitusi rūšis. Minos rastos Vilniuje (Sužionys, 2000 m. rugsėjo 10 d.), Trakų rajone 2002 m. rugsėjo 28 d. Stigmella samiatella (Zeller, 1839) Minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Mina ilga, ekskrementai sutelkti į plačią liniją (31 pav.). Lėliukė rudame kokone. Vikšrai minuoja liepos ir rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje labai reta rūšis. Aptinkama tik Vilniaus rajone. Lapai su tuščiomis minomis rasti Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 8, 28 d.). Stigmella sorbi (Stainton, 1854) Minuoja paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia L.) lapus. Mina prasideda labai plona juostele, bet vėliau staigiai išplatėja ir pasidaro dėminė (32 pav.). Ekskrementai dėmėje padrikai išbarstyti. Lėliukė rusvame ar tamsiai rudame kokone. Viena generacija. Vikšrai minuoja birželio – liepos mėnesiais. Lietuvoje labia dažna rūšis. Minos rastos Švenčionių (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.), Vilniaus 2001 m. liepos 8 d., Trakų 2002 m. liepos 20 d. rajonuose. Stigmella splendidissimella (Herrich – Schäffer, 1855) Minuoja paprastosios gervuogės (Rubus caesius L.), avietės (R. idaeus L.), katuogės (R. saxatilis L.) lapus. Mina ilga ir gana siaura (33 pav.). Tamsūs ekskrementai sutelkti į siaurą liniją. Lėliukė pilkame ar pilkai žaliame kokone. Biciklinė rūšis. Pirmos generacijos vikšrai minuoja birželio antroje pusėje, antros generacijos - nuo rugsėjo pradžios iki spalio vidurio.

23

a b

28 pav. a - Stigmella plagicolella, 29 pav. Stigmella pyri ant 30 pav. Stigmella ruficapitella b - Stigmella prunetorum Pyrus communis lapo ant Quercus robur lapo ant Prunus spp. lapo

31 pav. Stigmella samiatella 32 pav. Stigmella sorbi ant 33 pav. Stigmella splendidissimella ant Quercus robur lapo Sorbus aucuparia lapo ant Rubus spp. lapo

34 pav. Stigmella tiliae ant 35 pav. Stigmella trimaculella 36 pav. Stigmella viscerella Tilia cordata lapo ant Populus spp. lapo ant Ulmus glabra lapo

24 Visoje Lietuvoje paplitusi rūšis, bet aptinkama negausiai. Minos rastos Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. rugpjūčio 21 d., Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 25 d., spalio 1 d.). Stigmella tiliae (Frey, 1856) Minuoja mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) lapus. Mina kompaktiškai suraizgytos juostelės pavidalo (34 pav.). Ekskrementai iš pradžių sutelkti į siaurą, o antroje minos pusėje į gana plačią liniją. Ekskrementų spalva varijuoja nuo juodos iki žalios ar rudos. Lėliukė gelsvai rusvame kokone. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai aptinkami birželio antroje pusėje ir visą liepą, antros generacijos – nuo rugsėjo antros pusės iki spalio vidurio. S. tiliae gausiai paplitusi visoje šalyje. Minos rastos Kauno (Ringovė, 1999 m. liepos 4 d.), Trakų 2000 m. rugsėjo 29 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 24 d., Lazdynai, 2004 m. spalio 1 d.). Stigmella trimaculella (Haworth, 1828) Minuoja balzaminės tuopos (Populus balsamifera L.), didžiosios tuopos (P. deltoides W. Bartram ex Marshall), kvapiosios tuopos (P. suaveolens Fisch.) lapus. Šios rūšies minos (35 pav.) panašios į Stigmella assimilella minas. Lėliukė rusvame ar tamsiai rudame kokone. Dvi generacijos. Pirmos generacijos vikšrai aptinkami nuo birželio antros pusės iki liepos vidurio, antros generacijos – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Minos rastos Kauno 2002 m. spalio 10 d., Vilniaus 1999 m. liepos 12 d., 2001 m. liepos 22 d. rajonuose. Stigmella viscerella (Stainton, 1853) Minuoja vinkšnos (Ulmus laevis Pall.) ir kalninės guobos (U. glabra Huds.) lapus. Mina pradžioje siaura, vėliau platėja. Išėsti minos takai yra “S” raidės formos ir prisiglaudę vienas prie kito (36 pav.). Viena generacija. Vikšrai randami rugsėjo antroje pusėje – spalio pirmoje pusėje. Reta ir lokali rūšis. Aptikta tik Alytaus ir Vilniaus rajonuose. Minos rastos Vilniuje 2000 m. rugsėjo 28 d. Bohemannia pulverosella (Stainton, 1849) Minuoja paprastosios obels (Malus domestica Borkh.) lapus (37 pav.). Viena generacija. Vikšrai aptinkami nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio. Rūšis yra reta, lokali. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 8, 15 d., Lazdynai, 2005 m. liepos 26, 29 d.).

25 Ectoedemia arcuatella (Herrich – Schäffer, 1855) Minuoja paprastosios žemuogės (Fragaria vesca L.) lapus. Mina dėminė, beformė nuo žalsvai rusvos iki rudos spalvos (38 pav.). Paprastai ant vieno lapo būna keletas minų. Tamsūs ekskrementai minoje išdėstyti padrikai. Viena generacija. Vikšrai minuoja nuo liepos vidurio iki spalio vidurio. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.). Ectoedemia argyropeza (Zeller, 1839) Minuoja drebulės (Populus tremula L.) lapus. Mina dėminė lapo pamate tarp dviejų gyslų. Minoje ekskrementai išdėstyti padrikai, dviejose lygiagrečiose linijose. Lėliukė rusvame kokone Viena generacija. Vikšrai aptinkami nuo liepos vidurio iki lapkričio pradžios. Dažna, gausi rūšis visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 1999 m. rugsėjo 27 d., Vilniaus 2002 m. spalio 3 d. rajonuose. Ectoedemia atricollis (Stainton, 1857) Minuoja paprastosios obels (Malus domestica Borkh.) lapus (39 pav.) Kitais duomenimis minuoja ir slyvų (Prunus spp.), kriaušių (Pyrus spp.) lapus (Ivinskis, 2004). Mina pradžioje būna siaura, vėliau tampa dėmine (39 pav.). Lėliukė juodame kokone. Vikšrai minuoja birželio – spalio mėnesiais. Rūšis gausiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 2001 m. rugsėjo 25 d., Trakų 1999 m. liepos 7 d., Vilniaus 2002 m. rugpjūčio 20 d. rajonuose. Ectoedemia rubivora (Wocke, 1860) Minuoja katuogės (Rubus saxatilis L.) lapus. Pradžioje mina siauros, suraizgytos juostelės pavidalo, vėliau tampa dėmine, beforme (40 pav.). Ant lapo paprastai būna keletas minų. Minos išsidėsčiusios tarp dviejų lapo gyslų. Tamsūs ekskrementai išdėstyti netvarkingai. Viena generacija. Vikšrai minuoja visą rugsėjo mėnesį. Reta rūšis. Minos rastos Vilniuje 2001 m. rugsėjo 9 d. Fomoria weaveri (Stainton, 1855) Minuoja bruknės (Vaccinium vitis-idaea L.) lapus. Mina pradžioje būna siaura ir išraizgyta, vėliau tampa dėmine. Lėliukė minoje gelsvame ar rusvame kokone. Drugeliai skraido vasarą iki rugpjūčio mėnesio. Viena generacija. Vikšrai pradeda minuoti vėlai rudenį, peržiemoję augalo lapuose, gegužės pabaigoje virsta lėliukėmis. Minos rastos Varėnoje (Merkinė, 2002 m. birželio 12 d.).

26

37 pav. Bohemannia pulverosella 38 pav. Ectoedemia arcuatella 39 pav. Ectoedemia atricollis ant Malus domestica lapo ant Fragaria vesca lapo ant Malus domestica lapo

40 pav. Ectoedemia rubivora 41 pav. Tisheria ekebladella ant 42 pav. Heliozela hammoniella ant Rubus saxatilis lapo Quercus robur lapo ant Betula spp. lapo

43 pav. Antispila metallella 44 pav. Incurvaria pectinea ant 45 pav. Bucculatrix albedinella ant Cornus spp. lapo Betula pendula lapo ant lapo

27 Šeima. MAŽIEJI RUSVASPARNIAI – TISCHERIIDAE

Tai nedideli, 6,5 – 10 mm dydžio drugiai. Jų sparnai be rašto, geltonos ar juodos spalvos. Vikšrai minuoja ąžuolų (Quercus spp.) ir erškėtinių (Rosaceae) augalų lapus. Minos dėminės. Vikšrai ekskrementus šalina iš minos pro angą, padarytą epidermyje. Lėliukė specialiame kokone, minos viduje. Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tischeria ekebladella (Bjerkander, 1795) Vikšrai birželio – liepos ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Minos viršutinės, dėminės, baltos (41 pav.). Lėliukė specialiame kokone, minos viduryje. Drugiai skraido birželio – liepos mėn. Rūšis plačiai palitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., spalio 11 d.).

Šeima. SAULINUKAI – HELIOZELIDAE

Priklauso nedideli 3,5 – 8 mm drugiai. Jų priekiniai sparnai su metališkai blizgančiais žvyneliais. Skraido šviečiant saulei ar ilsisi ant šakelių. Vikšrai minuoja sumedėjusių augalų lapus. Mina pradžioje būna gyvatiška, vėliau praplatėja ir pasidaro išpūsta. Suaugę vikšrai minos gale išpjauna iš lapo makštį, nukrinta žemėn ir ten virsta lėliuke. Lietuvos faunoje rastos 4 rūšys. Heliozela hammoniella (Sorhagen, 1885) (= betulae Stainton, 1890) Vikšrai liepos – rugpjūčio mėn. minuoja beržų (Betula spp.) šakeles, beveik suaugę jie įsigraužia į lapą. Minos gale išpjauna makštį (42 pav.) ir joje ant žemės virsta lėliuke. Drugiai skraido gegužės – birželio mėn. Labai reta rūšis. Minos rastos Trakuose 1999 m. rugpjūčio 24 d. Antispila metallella (Denis  Schiffermüller, 1775) (= Tinea pfeifferella Hbner, 1813) Vikšrai liepos – rugpjūčio mėn. minuoja sedulų (Cornus spp.) lapus. Minos pradžia driekiasi išilgai lapo krašto, plėsdamasi link lapo vidurio, kol išgraužiama didelė dėmė (43 pav.). Suaugęs vikšras išsipjauna ovalo formos makštį, joje nukritęs ant žemės virsta lėliuke. Drugiai skraido gegužės mėn. Reta ir lokali rūšis. Minos rastos Kauno rajone (Ringovė, 2000 m. liepos 18, 27 d.).

28 Šeima. TIKROSIOS MAKŠTIKANDĖS – INCURVARIIDAE

Šie drugiai 9 – 16 mm dydžio, tamsiais su šviesiomis dėmėmis, metalinio atspalvio sparnais. Patelės kiaušdėčiu prapjauna augalo audinius ir padeda kiaušinius. Vikšrai minuoja pumpurus, lapus, stiebus, vėliau iš išpjautos lapo dalies pasigamina makštį, kurioje gyvena toliau maitindamiesi žoliniais augalais ar nukritusiais medžių lapais. Lietuvoje aptinkamos 4 rūšys. Incurvaria pectinea (Haworth, 1828). Vikšrai gegužės – birželio mėn. minuoja beržų (Betula spp.), paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) lapus. Ant vieno lapo būna keletas vikšrų. Vikšrai išėda nedideles dėmines minas (44 pav.), pasigamina makštį, nukrinta ant žemės ir toliau minta nukritusiais lapais, iš kurių pasigamina naują, didesnę makštį, o pirmąją suėda. Drugiai skraido balandžio – gegužės mėn. prie mitybinių augalų. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Trakų (Čižiūnai, 1999 m. birželio 22 d.), Varėnos (Čepkelių rez., 2005 m. birželio 24 d.) rajonuose.

Šeima. NETIKRIEJI GAUBTAGALVIAI – BUCCULATRICIDAE

Tai nedideli 7 – 10 mm drugiai, baltais, rudai juodais matiniais, kartais su metaliniu blizgesiu sparnais. Vikšrai pradžioje minuoja žolinių ir sumedėjusių augalų lapus, vėliau juos skeletuoja. Lėliuke virsta ant mitybinio augalo briaunuotame kokone. Lietuvoje aptinkama 14 rūšių. Bucculatrix albedinella (Zeller, 1839) Vikšrai liepos - rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pradžioje minuoja, o vėliau skeletuoja viršutinį guobų (Ulmus spp.) lapų epidermį (45 pav.). Drugiai skraido birželio mėn. Minos rastos Kauno rajone (Pavėjuonis, 2001 m. rugpjūčio 18 d.). Bucculatrix frangutella (Goeze,1783) Vikšrai rugpjūčio – rugsėjo mėn. pradžioje minuoja, vėliau skeletuoja apatinį paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus Mill.) ir dygiosios šunobelės (Rhamnus cathartica L.) lapų epidermį. Mina plonos spiralės formos (46 pav.). Minos plotas išsiskiria purpurine spalva. Drugiai skraido birželio – liepos mėn. Rūšis dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 2000 m. rugpjūčio 20 d., Švenčionių 2002 m. liepos 6 d. rajonuose, Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. rugpjūčio 5 d., rugsėjo 25 d.).

29 Bucculatrix noltei (Petry, 1912) Vikšrai minuoja paprastojo kiečio ( L.) lapus, vėliau juos skeletuoja (47 pav.). Drugiai skraido gegužės – birželio mėnesiais. Rūšis gausiai aptikta Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. birželio 16 d., liepos 15 d., Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25d., 2005 m. liepos 8 d.), Trakų rajone 2004 m. spalio 12 d. Bucculatrix thoracella (Thunberg, 1794) Vikšrai liepos – rugpjūčio mėn. pradžioje minuoja, vėliau skeletuoja liepų (Tilia spp.) lapus. Mina siaura, išsidėsčiusi tarp dviejų lapo gyslų (48 pav.). Drugiai skraido gegužės - birželio mėn. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kaišiadorių 2000 m. liepos 13 d., Vilniaus 1999 m. rugsėjo 15 d. rajonuose.

Šeima. GRAKŠTIEJI KERŠASPARNIAI – GRACILLARIIDAE

Tai nedideli 4,5 – 21 mm drugiai. Jų priekiniai sparnai siauri, lancetiški, daugelio rūšių su ryškiu piešiniu, kurį sudaro sistema šviesių juostų ir brūkšnių tamsiame fone. Dalinis minavimas būdingas Parornix, Caloptilia, Callisto genčių vikšrams. Vyresnių ūgių vikšrai maitinasi ne minoje, o iš lapo pasidarytoje slėptuvėje. Dauguma rūšių susuka lapą išilgai. Jei lapas didelis, pasidaro kūgio formos slėptuvę ir išėda parenchimą. Vienas vikšras vystydamasis pakeičia 1 - 3 slėptuves. Gracillaria syringella vikšrai gyvena grupelėmis po 3 – 7, o kartais ir daugiau kaip 20 vikšrų viename į cigarą susuktame lape. Callisto genties vikšrai iš pradžių minuoja lapo viršutinę parenchimą, vėliau skeletuoja užlenktą lapo kraštą. Parornix genties vikšrai iš pradžių lapą minuoja, vėliau vystosi kūgio formos slėptuvėje, po užlenktu lapo kraštu, po siūlais sutraukto lapo raukšle. Visų Phyllonorycter genčiai priklausančių rūšių vikšrai vystosi minose. Daugumos jų minos yra dėminės – klostinės. Minos forma, spalva ir padėtis lape yra svarbus rūšies apibūdinimo požymis. Didžioji šios genties vikšrų dalis daro apatines minas. Lietuvoje aptiktos 84 grakščiųjų keršasparnių rūšys. Gracillaria syringella (Fabricius, 1794) Vikšrai birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. pradžioje minuoja paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.), paprastojo ligustro (Ligustrum vulgare L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.) lapus.

30

46 pav. Bucculatrix frangutella 47 pav. Bucculatrix noltei ant 48 pav. Bucculatrix thoracella ant Frangula alnus lapo Artemisia vulgaris lapo ant Tilia spp. lapo

49 pav. Gracillaria syringella 50 pav. Acrocercops brongniardella 51 pav. Callisto denticulella ant Syringa vulgaris lapo ant Quercus robur lapo ant Malus spp. lapo

a

b

52 pav. a - Parornix devoniella, 53 pav. Phyllonorycter blancardella 54 pav. Phyllonorycter comparella b - Phyllonorycter coryli ant ant Malus spp. lapo ant lapo Corylus avellana lapo

31 Mina pūsta, dėminė, ruda (49 pav.). Vėliau vystosi netvarkingai į cigarą susuktuose lapuose. Vikšrai gyvena grupelėmis, po 3 – 5 viename susuktame lape. Drugiai skraido gegužės – birželio ir liepos mėn. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Alytaus 2002 m. liepos 3 d., Kauno 2001 m. birželio 5 d. rajonuose, Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. birželio 16 d.). Acrocercops brongniardella (Fabricius, 1798) Vikšrai minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Mina viršutinė, dėminė (50 pav.). Drugiai skraido birželio – liepos mėn. Reta ir lokali rūšis. Minos rastos Varėnos rajone (Marcinkonys, 2005 m. birželio 24 d.). Callisto denticulella (Thunberg, 1794) (= Ornix guttea Haworth, 1828) Vikšrai liepos – rugpjūčio mėn. minuoja obelų (Malus spp.) viršutinės lapo pusės epidermį. Mina dėmiška, blizganti. Vėliau skeletuoja po apačion užlenktu lapo kraštu (51 pav.). Vienas vikšras 2 – 3 kartus pasidaro tokias slėptuves. Drugiai skraido gegužės – liepos mėn. Rūšis dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno rajone 2000 m. rugpjūčio 16 d., Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. liepos 26 d., Karoliniškės, 2005 m. liepos 8, 28 d.). Parornix betulae (Stainton, 1854) Vikšrai birželio ir rugsėjo – spalio mėn. pradžioje minuoja beržų (Betula spp.) lapus. Mina apatinė, rudos spalvos. Vėliau dukart paeiliui užlenkia lapo kraštą, kur vystosi. Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Reta rūšis. Minos rastos Trakuose (Plomėnai, 1999 m. rugsėjo 22 d.). Parornix devoniella (Stainton,1850) (= avellanella Stainton, 1854) Vikšrai liepos ir rugsėjo mėn. pradžioje minuoja paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) lapus. Mina – keturkampė rudos spalvos dėmė (52 - a pav.). Vėliau dukart užlenkia į viršų lapo kraštą, kur toliau vystosi. Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno rajone 1999 m. liepos 30 d., Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. liepos 26 d., Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., spalio 11 d., 2005 m. liepos 8 d., rugsėjo 25 d.). Phyllonorycter blancardella (Fabricius, 1781) Vikšrai birželio – liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja obelų (Malus spp.) lapus (53 pav.). Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Obelų kenkėjas. Rūšis dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniaus rajone 2004 m. rugsėjo 26 d., 2005 m. liepos 8, 28 d.

32 Phyllonorycter comparella (Duponchel, 1843) (= cerrutiella Hartig, 1952) Vikšrai liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja baltosios tuopos (Populus alba L.) lapus (54 pav.). Drugiai skraido rugpjūčio, rugsėjo mėn., o peržiemoję iki gegužės pabaigos. Rūšis nereta, bet lokali. Minos rastos Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. spalio 1 d.). Phyllonorycter coryli (Nicelli, 1851) Vikšrai liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) lapus. Mina viršutinė (52 - b pav.). Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Rūšis reta, lokali. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. liepos 8 d.), Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 25 d.). Phyllonorycter harrisella (Linnaeus, 1761)( cramerella Fabricius, 1777) Vikšrai birželio – liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) lapus. Minos nedidelės, neilgesnės kaip 15 mm (55 pav.). Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniaus rajone 2005 m. liepos 15 d. Phyllonorycter issikii (Kumata, 1963) Vikšrai minuoja liepų (Tilia spp.) lapus. Mina apatinė, nuo žalios iki pilkšvai rusvos spalvos, išsidėsčiusi tarp dviejų lapo gyslų (56 pav.). Suaugėliai skraido balandžio pabaigoje – gegužės mėn. ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. Reta rūšis. Minos rastos Kauno (Užlėdžiai, 2002 m. rugsėjo 20 d.), Trakų (Lentvaris, 2004 m. spalio 12 d.), Vilniaus (Riešė, 2001 m. rugsėjo 28 d., Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23, 28 d.) rajonuose. Phyllonorycter oxyacanthae (Frey, 1856) Vikšrai liepos – spalio mėn. minuoja gudobelių (Crataegus spp.) lapus (57 pav.). Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos ant vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna Jacq.) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d.). Phyllonorycter pastorella (Zeller, 1846) Vikšrai rugpjūčio ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja gluosnių (Salix spp.) lapus (58 pav.). Drugiai skraido gegužės ir liepos mėn. Nereta rūšis. Minos rastos Trakų rajone 1999 m. rugpjūčio 22 d.

33

55 pav. Phyllonorycter harrisella 56 pav. Phyllonorycter issikii 57 pav. Phyllonorycter oxyacanthae ant Quercus robur lapo ant Tilia spp. lapo ant Crataegus monogyna lapo

58 pav. Phyllonorycter pastorella 59 pav. Phyllonorycter platanoidella 60 pav. Phyllonorycter populifoliella ant Salix spp. lapo ant Acer platanoides lapo ant Populus spp. lapo

61 pav. Phyllonorycter striguatella 62 pav. Phyllonorycter ulmifoliella 63 pav. Phyllocnistis labyrinthella ant lapo ant Betula spp. lapo ant Populus alba lapo

34 Phyllonorycter platanoidella (Joannis, 1920) Vikšrai minuoja paprastojo klevo (Acer platanoides L.) lapus (59 pav.). Rūšis dažna ir paplitusi visoje Lietuvoje. Lapai su minomis rasti Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., 2004 m. rugsėjo 25 d.), Trakų rajone 2004 m. spalio 11 d. Phyllonorycter populifoliella (Treitschke, 1833) Vikšrai gegužės - rugpjūčio mėn. minuoja juodosios tuopos ( L.), baltosios tuopos (P. alba L.), balzaminės tuopos (P. balsamifera L.) lapus. Mina apatinė (60 pav.). Dažnai ant lapo iš daugelio minų, kelios būna viršutinės. Labai gausi rūšis. Ant vieno lapo randama iki 80 minų. Drugiai skraido liepos – rugpjūčio, o peržiemoję gegužės mėn. Lokali rūšis. Minos rastos Alytaus (Žuvinto rez., 2001 m. birželio 20 d.), Kauno 2000 m. birželio 29 d., Vilniaus 2004 m. spalio 7 d. rajonuose. Phyllonorycter striguatella (Lienig  Zeller, 1846) Vikšrai liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja baltalksnio (Alnus incana L.) lapus (61 pav.). Ant vieno lapo dažnai būna keletas minų. Drugiai skraido gegužės, liepos – rugpjūčio mėn. Rūšis dažna ir papltusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniaus rajone 2005 m. liepos 15 d. Phyllonorycter ulmifoliella (Hbner, 1817) Vikšrai liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja beržų (Betula spp.) lapus (62 pav.). Mina stipriai iškraipo lapą. Lėliukė kokone, minoje. Drugiai skraido gegužės ir rugpjūčio mėn. Rūšis dažna, paplitusi visoje Lietuvoje. Minų pavyzdžiai surinkti Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., Lazdynai, 2004 m. spalio 1 d.). Phyllocnistis labyrinthella (Bjerkander, 1790) Vikšrai birželio – liepos ir rugpjūčio mėn. minuoja drebulių (Populus tremula L.) viršutinį lapų epidermį. Mina labai ilga, ryškiai sidabriškai balta su centrine ekskrementų linija (63 pav.). Drugiai skraido balandžio – gegužės ir liepos – rugpjūčio mėn. Suaugėliai žiemoja. Reta, lokali rūšis. Minos rastos Alytaus (Žuvinto rez., 1999 m. liepos 27 d.), Varėnos (Lynežeris, 2002 m. rugpjūčio 17 d.), Vilniaus (Verkiai, 2000 m. rugpjūčio 3 d.), Trakų 2000 m. rugsėjo 3 d. rajonuose. Phyllocnistis saligna (Zeller, 1839) Vikšrai birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. minuoja gluosnių (Salix spp.) apatinį lapų epidermį (64 pav.). Vystytis baigia kitame lape, į kurį pereina minuodami lapkotį ir šakelę. Mina balta, išsiraičiusi apie centrinę lapo gyslą. Drugiai skraido balandžio ir liepos mėn. Reta, lokali rūšis. Minos rastos Vilniaus rajone 2001 m. rugpjūčio 23 d.

35 Phyllocnistis unipunctella (Stephens, 1834) ( suffusella Zeller, 1848) Vikšrai birželio ir rugpjūčio mėn. minuoja dažniausiai viršutinį juodosios tuopos (Populus nigra L.) lapų epidermį. Mina labai ilga, sunkiai pastebima (65 pav.). Suaugėliai žiemoja. Dažna ir papltusi visoje Lietuvoje rūšis. Minos rastos Kauno 1999 m. liepos 20 d., Vilniaus 2005 m. liepos 28 d., Trakų 2000 m. rugsėjo 12 d. rajonuose.

Šeima. BALTASPARNĖS KANDELĖS – LYONETIIDAE

Tai nedideli, 5,5 – 14 mm dydžio drugiai. Daugumos rūšių sparnai balti, viršūniniame gale su juodų juostelių raštu. Vikšrai minuoja tiek sumedėjusių, tiek ir žolinių augalų lapus. Minos dėminės – klostinės, gyvatiškos. Lėliukė baltame kokone, lapo apatinėje pusėje pakibusi ant siūlų. Lietuvoje aptinkamos 6 rūšys. malifoliella (O. Costa, 1836) ( scitella Zeller, 1839) Vikšrai rugpjūčio – rugsėjo mėn. minuoja obelų (Malus spp.), gudobelių (Crataegus spp.), kriaušių (Pyrus spp.), šermukšnių (Sorbus spp.) lapus. Minos dažniausiai randamos ant obelų. Jos dėminės, rudos spalvos, turi tamsią ekskrementų spiralę centre (66 pav.). Ant vieno lapo dažnai būna 3 – 6 minos. Drugiai skraido birželio – liepos mėn. Reta, lokali rūšis. Minos rastos Kauno (Ringovė, 2001 m. rugpjūčio 18 d.), Vilniaus 2002 m. rugsėjo 1 d. rajonuose. Leucoptera sinuella (Reutti, 1853) Vikšrai liepos ir rugsėjo mėn. minuoja drebulės (Populus tremula L.) lapus. Mina dėminė (67 pav.). Drugiai skraido birželio ir rugpjūčio mėn. Reta, lokali rūšis. Minos rastos Vilniaus rajone 2001 m. rugpjūčio 27 d. Lyonetia clerckella (Linnaeus, 1758) Vikšrai gegužės, liepos – rugpjūčio mėn. minuoja įvairių vaismedžių - vyšnių (Cerasus spp.), obelų (Malus spp.), taip pat paprastosios ievos (Padus avium Mill.) lapus. Minos ilgos, paprastai išgraužtos lapo pakraštyje, su juoda ekskrementų linija (68 pav.). Dažnai ant vieno lapo būna kelios minos. Drugiai skraido birželio, rugpjūčio ir peržiemoję gegužės mėn. Lokali rūšis. Minos rastos Ignalinos 1999 m. rugpjūčio 13 d., Kauno 2000 m. gegužės 26 d., 2001 m. rugpjūčio 2 d., Švenčionių (Sirvėta, 2005 m birželio 26 d.), Vilniaus 2002 m. liepos 29 d. rajonuose.

36

64 pav. Phyllocnistis saligna 65 pav. Phyllocnistis unipunctella 66 pav. Leucoptera malifoliella ant Salix spp. lapo ant Populus nigra lapo ant Malus spp. lapo

67 pav. Leucoptera sinuella 68 pav. Lyonetia clerckella ant 69 pav. Perritia obscurepunctella ant Populus tremula lapo Sorbus spp. lapo ant Lonicera xylosteum lapo

70 pav. Elachista maculicerusella 71 pav. Coleophora binderella 72 pav. Coleophora serratella ant Phalaris canariensis lapo ant Alnus glutinosa lapo ant Betula spp. lapo

37 Lyonetia prunifoliella (Hübner, 1796) Vikšrai liepos – rugpjūčio mėn. minuoja obelų (Malus spp.) lapus. Mina pradžioje būna gyvatiška, vėliau virsta dėmine. Drugiai skraido rugsėjo, o peržiemoję balandžio – gegužės mėn. Lokali rūšis. Minos rastos Vilniuje (Naujaneriai, 1999 m. liepos 7 d.), Varėnos rajone (Merkinė, 2000 m. rugpjūčio 2 d.).

Šeima. ŽOLINUKAI – ELACHISTIDAE

Nedideli drugiai 5 – 13 mm dydžio. Jų sparnai tamsių spalvų, su nesudėtingu raštu, sudarytu iš skersinės šviesios juostelės ar kelių baltų taškų. Vikšrai minuoja miglinių augalų lapus, tik kelių rūšių aptinkami ant sumedėjusių augalų. Lietuvos faunoje aprašyta 41 rūšis. Perritia obscurepunctella (Stainton, 1848) Vikšrai birželio – rugpjūčio mėn. minuoja paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) lapus. Mina dėminė (69 pav.). Drugiai skraido balandžio – birželio mėn. Labai reta rūšis. Minos rastos Trakų rajone (Čižiūnai, 1999 m. birželio 22 d.). Elachista maculicerusella (Bruand, 1859) Vikšrai rugsėjo, o peržiemoję iki gegužės ir liepos mėn. minuoja įvairių miglinių (Poaceae) lapus, ypač dažnai minos randamos ant paprastosios nendrės (Phragmites communis Trin.) ir nendrinio dryžučio (Phalaris arundinacea L.) lapų (70 pav.). Vienas vikšras išgraužia kelias minas. Drugiai skraido gegužės – birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. Dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje rūšis. Minos rastos Švenčionių 2005 m. birželio 25 d., Vilniaus 2002 m. liepos 29 d. rajonuose.

Šeima. NAMINUKAI – COLEOPHORIDAE

Tai nedideli 7 – 15 mm dydžio drugiai. Priekiniai sparnai šviesių spalvų (baltos, pilkos, retai rudos ar juodos). Daugiausia vienspalviai, kai kurių rūšių su sidabriškais blizgančiais brūkšniais išilgai sparnų. Visų rūšių vikšrai iš šilko ar iš mitybinio augalo pasidaro kompaktišką makštį, kurioje lindėdami minuoja ar skeletuoja augalų lapus, ar minta jų sėklomis. Minos netaisyklingos, dėminės. Drugių vystymosi ciklo trukmė – dveji metai. Lietuvoje rasta 115 rūšių. Coleophora binderella (Kollar, 1832) Vikšrai rugsėjo, o peržiemoję iki birželio mėn. minuoja alksnių (Alnus spp.) lapus (71 pav.). Drugiai skraido birželio – liepos mėn. Rūšis plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Trakų rajone 1999 m. liepos 24 d.

38 Coleophora hemerobiella (Scopoli, 1763) Vikšrai rugsėjo, o peržiemoję iki birželio mėn. minuoja daugelio sodo kultūrų: obelų (Malus spp.), kriaušių (Pyrus spp.), slyvų (Prunus spp.), gudobelių (Crataegus spp.) lapus. Drugiai skraido liepos – rugpjūčio mėn. Pavojingas sodų kenkėjas. Rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 2001 m. liepos 2 d., Vilniaus 2002 m. birželio 8 d. rajonuose. Coleophora serratella (Linnaeus, 1761) (= fuscedinella Zeller, 1849) Vikšrai rugsėjo, o peržiemoję iki birželio mėn. minuoja beržų (Betula spp.), alksnių (Alnus spp.), paprastojo lazdyno (Corylus avellana L.) lapus (72 pav.). Drugiai skraido birželio – rugpjūčio mėn. Rūšis dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Trakų rajone 2001 m. birželio 10 d. Coleophora spiraeella (Rebel, 1916) Vikšrai minuoja lanksvų (Spiraea spp.) lapus (73 pav.). Minos rastos ant triskiautės lanksvos (Spiraea trilobata L.) lapų Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d.).

Šeima. TAMSIOSIOS ČIUOPIKLINĖS KANDYS – MOMPHIDAE

Šių drugių priekiniai sparnai 7 – 20 mm, tamsių spalvų su baltomis dėmėmis, kai kurių rūšių su būdingais kuokštais pakeltų žvynelių. Vikšrai minuoja lapus, stiebus. Kelios rūšys pažeidžia ūglius ir vaisius ar senų medžių žievę. Lietuvoje aptikta 14 rūšių. langiella (Hbner, 1796) (═ epilobiella Rmer, 1794 ) Vikšrai birželio – liepos mėn. minuoja ožrožių (Epilobium spp.) lapus. Minos pilkos, dėminės. Vikšrai išgraužia kelias minas, ekskrementus iš minos pašalina. Drugiai skraido rugpjūčio, o peržiemoję gegužės mėn. Rūšis dažna, plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniaus rajone 2003 m. birželio 14 d. Mompha locupletella (Denis  Schiffermller, 1775) Vikšrai gegužės ir liepos mėn. minuoja pelkinės ožrožės ( L.) ir siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium L.) lapus (74 pav.). Drugiai skraido birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. Dažna rūšis. Minos rastos Varėnos rajone (Merkinė, 2001 m. gegužės 19 d.).

39 Šeima. GRAŽIOSIOS SIAURASPARNĖS KANDYS – COSMOPTERIGIDAE

Šie drugiai 7 – 21 mm ilgio, lancetiškais, smailia viršūne sparnais, su auksiškomis ar ryškių spalvų metalinio atspalvio dėmėmis. Vikšrai minuoja žolinių augalų lapus, rečiau pažeidžia šakeles, šaknis. Lietuvoje aptinkama 13 rūšių. Cosmopterix zieglerella (Hbner, 1810) Vikšrai rugpjūčio – gegužės mėn. minuoja paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) lapus. Minos – dvi šviesios dėmės, sujungtos siauru taku (75 pav.). Drugiai skraido birželio mėnesį. Minos rastos Varėnos rajone (Merkinė, 2001 m. liepos 26 d.).

Šeima. PJAUTASPARNIAI – GELECHIIDAE

Tai įvairaus dydžio 8 – 25 mm drugiai. Priekiniai sparnai ryškių, tamsiai pilkų spalvų. Apatiniai sparnai prie viršūnės turi išpjovą. Vikšrai pažeidžia lapus, pumpurus, ūglius, žiedynus, sėklas, vaisius. Daug rūšių yra pavojingi žemės ūkio kultūrų ir miškų kenkėjai. Lietuvoje aptinkamos 154 rūšys. Chrysoesthia drurella (Fabricius, 1775) Vikšrai liepos ir rugsėjo mėn. minuoja balandų (Chenopodium spp.), balandūnių (Atriplex spp.) lapus. Mina balta dėminė su netvarkingai išsidėsčiusiais joje žalios spalvos ekskrementais (76 pav.). Drugiai skraido birželio ir rugpjūčio mėn. Rūšis plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Alytaus 2000 m. liepos 22 d., Vilniaus 2003 m. rugpjūčio 7 d. rajonuose. Chrysoesthia sexguttella (Thunberg, 1794) Vikšrai birželio ir rugsėjo mėn. minuoja balandų (Chenopodium spp.) ir balandūnių (Atriplex spp.) lapus. Mina balta dėminė, joje ekskrementų beveik nėra (77 pav.). Drugiai skraido gegužės – liepos ir rugsėjo mėn. Rūšis dažna ir plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 2001 m. rugsėjo 20 d., Vilniaus 1999 m. birželio 22 d. rajonuose. Scrobipalpa acuminatella (Sircom, 1850) Vikšrai liepos ir birželio mėn. minuoja apatinius usnių (Cirsium spp.), dagių (Cardus spp.), bajorių (Centaurea spp.) lapus (78 pav.). Mina peršviečiama, nutįsusi link ašinės lapo gyslos. Drugiai skraido gegužės – liepos ir rugpjūčio mėn. Reta rūšis. Minos rastos Varėnos rajone (Merkinė, 1999 m. liepos 7 d.).

40

73 pav. Coleophora spiraeella ant 74 pav. Mompha locupletella 75 pav. Cosmopterix zieglerella Spiraea trilobata lapo ant Epilobium spp. lapo ant Humulus lupulus lapo

76 pav. Chrysoesthia drurella 77 pav. Chrysoesthia sexguttella 78 pav. Scrobipalpa acuminatella ant Chenopodium spp. lapo ant Atriplex nitens lapo ant Cirsium spp. lapo

79 pav. Trypeta artemisiae ant 80 pav. Agromyza abiens ant 81 pav. Agromyza albitarsis ant Artemisia vulgaris lapo Echium vulgare lapo Populus nigra lapo

41 4.2. Minuojantys dvisparniai

Šeima. MARGASPARNĖS - TEPHRITIDAE

4 – 7 mm dydžio rausvai ar rusvai geltonos musės su įvairaus ryškumo rudomis juostomis ant sparnų. Lervos minuoja astrinių (Asteraceae) augalų lapus. Lietuvoje aptiktos 2 rūšys. Trypeta artemisiae (Fabricius, 1794) Birželio – liepos ir rugsėjo – spalio mėn. lervos minuoja kiečių (Artemisia spp.), rečiau kitų astrinių - žilių (Senecio spp.), kanapinio kemero (Eupatorium cannabinum L.), paprastosios baltagalvės (Leucanthemum vulgare Lam.), kraujažolių (Achillea spp.), skaistažiedžių (Chrysanthemum spp.) lapus. Mina viršutinė, ruda. Virš lapo gyslos atsiradusi žvaigždiška pirminė mina virsta netaisyklinga dėme, kuri gali apimti visą lapo skiltį. O kelios susiliejusios minos – visą lapą. Puparijus pilkšvai geltonas arba rusvas, vystosi dirvoje. Ši rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. liepos 8, 29 d., rugpjūčio 21 d., Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.), Trakų rajone (Lentvaris, 2004 m. spalio 12 d.).

Šeima. MINAMUSĖS – AGROMYZIDAE

Labai mažos 0,9 – 4 mm musės. Kūnas pilkas, geltonas, juodas arba visų šių spalvų derinio. Lietuvoje turėtų gyventi apie 400 šios šeimos rūšių. Dauguma rūšių yra minuotojos. Jų lervos minuoja gaubtasėklių lapus, žolinių augalų lapkočius, stiebus. Minamusių minos labai įvairios, jose lervos dažniausiai vystosi pavieniui. Lėliukės (puparijai) randamos dirvoje, kai kurių rūšių jos lieka kaboti pusiau išlindusios iš minos, neretai lerva virsta lėliuke pačioje minoje, augalo stiebe ar lapkotyje. Paprastai žiemoja puparijai. Daugeliui rūšių būdinga monofagija arba siura oligofagija, polifagų labai nedaug. Agromyza genties musės yra apie 2,5 mm dydžio, dažniausiai visiškai juodos su baltos spalvos dūzgais (užpakalinių sparnų rudimentai). Amauromyza genties musės yra 2 – 3 mm dydžio, juodos spalvos, neretai kakta ir kojos yra dalinai geltonos. Daugelio rūšių biologija nėra žinoma. Chromatomyia genties muselės yra 2 – 3 mm pilkai juodos spalvos su gelsva kakta, rečiau turi geltoną pilvelį. Liriomyza genties musės yra 1 – 3 mm dydžio, su vyraujančia geltona kūno spalva, bet didesnioji dalis nugarėlės ir dalis pilvelio iš viršaus juodi.

42 Ophiomyia genties musės yra visiškai juodos spalvos. Lervos išgraužia paviršines minas daugelio žolinių augalų stiebuose, rečiau lapuose, šaknyse. Phytomyza genties musės yra 2 – 3 mm dydžio, nuo geltonos iki juodos spalvos. Agromyza abiens (Zetterstedt, 1848) Birželio – liepos ir rugsėjo – spalio mėn. ant paprastojo ežeinio (Echium vulgare L.) ir kitų ežeininių (Boraginaceae) lapų randamos viršutinės dėminės minos (80 pav.), kurių senesnė dalis būna ruda, o šviežiai išminuotas pakraštys – šviesiai žalias ar gelsvas. Puparijai dirvoje. Ši rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos ant paprastojo godo (Anchusa officinale L.), vaistinės šunlielės (Cynoglossum officinale L.), paprastojo ežeinio (Echium vulgare L.) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., Lazdynai, 2005 m. rugpjūčio 21 d.). Agromyza albitarsis (Meigen, 1830) Liepos mėn. randamos viršutinės juosvos dėminės minos (81 pav.) ant drebulės (Populus tremula L.) ir kitų tuopų (Populus spp.). Vienoje minoje vystosi kelios lervos. Puparijai dirvoje. Antros kartos minų reikia ieškoti rugsėjo mėn. Minos rastos Švenčionių 2002 m. liepos 17 d., Vilniaus 2005 m. liepos 23 d. rajonuose. Agromyza alnibetulae (Hendel, 1931) Birželio – spalio mėn. minuoja alksnių (Alnus spp.) ir beržų (Betula spp.) lapus. Ilga gyvatiška mina baigiasi staigiu išplatėjimu (82 pav.). Puparijai dirvoje. Minos rastos Švenčionių (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.), Vilniaus (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.), Trakų (Čižiūnai, 1999 m. birželio 22 d.) rajonuose. Agromyza alnivora (Spencer, 1969) Birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėn. minuoja alksnių (Alnus spp.) lapus. Minos gyvatiškos (83 pav.), daug trumpesnės nei A. alnibetulae minos. Puparijai dirvoje. Minos rastos ant baltalksnio (Alnus incana L.) lapų Vilniaus rajone 2005 m. liepos 15 d. Agromyza frontella (Rondani, 1875) Birželio – liepos mėn. minuoja liucernų (Medicago spp.) lapus. Minos trumpos, staigiai platėjančios, pilnos tamsiai žalios (gali būti juodos) spalvos ekskrementų (84 pav.). Minų su lervomis galima rasti ir lapkričio mėn. Ieškotina ir ant kitų pupinių (Fabaceae) šeimos augalų: dobilų (Trifolium spp.), vikių (Vicia spp.). Puparijai dirvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 24 d.). Agromyza idaeiana (Hardy, 1853) Lervos minuoja erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų lapus. Mina viršutinė, linijinė, virstanti dėme, šviesi, vėliau parausta (85pav.). Ekskrementai linijinėje minos dalyje sudaro 2

43 netaisyklingas punktyrines linijas. Puparijus rusvai rudas, vystosi dirvoje, užpakaliniai kvėptukai turi po 3 spurgelius. Lietuvoje rūšis yra dažna. Minos rastos ant pievinės rasakilos (Achemilla xanthochlora Rothm.) lapų Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.). Agromyza nigrescens (Hendel, 1920) Lervos minuoja snapučių (Geranium spp.) lapus. Mina ilga gyvatiška (86 pav.). Minos rastos ant pievinio snapučio (Geranium pratense L.) lapų Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 25 d.). Agromyza orobi (Hendel, 1920) Gegužės – birželio mėn. minuoja pelėžirnių (Lathyrus spp.) lapus, minos didelės dėminės. Puparijai dirvoje. Minos rastos Trakų rajone 2002 m. birželio 27 d. Agromyza spiraeoidearum (Hering, 1957) Lervos liepos – rugsėjo mėn. minuoja lanksvų (Spiraea spp.) lapus. Mina dėminė, pradžia gyvatiška, ruduojanti (87 pav.). Lietuvoje rastos tik minos. Lapai su minomis rasti Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d.). Amauromyza flavifrons (Meigen, 1830) Lervos minuoja gvazdikinių (Caryophyllaceae) ir balandinių (Chenopodiaceae) lapus. Mina viršutinė, siauras linijinis takas virsta dėme (88 pav.). Ekskrementai tolygiai išmėtyti kruopelėmis. Puparijus vystosi dirvoje. Musė yra apie 2,5 mm dydžio. Rūšis Lietuvoje dažna. Minos rastos ant miškinės žliūgės (Stellaria nemorum L.) Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.). Amauromyza labiatarum (Hendel, 1920) Lervos birželio – spalio mėn. minuoja notrelinių (Lamiaceae) lapus. Mina viršutinė dėminė, pradžia gyvatiška (89 pav.). Ekskrementai pradinėje dalyje sudaro plačią tamsią juostą, užimančią apie trečdalį tako pločio. Puparijai dirvoje. Minos rastos ant miškinės notros (Stachys sylvatica L.) lapų Vilniaus rajone 2004 m. spalio 11 d. Aulagromyza hendeliana (Hering, 1926) Lervos minuoja paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) ir baltauogės meškytės (Symphooricarpos albus L.) lapus. Mina šviesiai žalios spalvos, gyvatiška (90 pav.). Lapai su minomis rasti Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.), Trakų rajone 2004 m. spalio 12 d.

44

82 pav. Agromyza alnibetulae 83 pav. Agromyza alnivora 84 pav. Agromyza frontella ant ant Betula pendula lapo ant Alnus incana lapo Medicago spp. lapo

85 pav. Agromyza idaeiana ant 86 pav. Agromyza nigrescens 87 pav. Agromyza spiraeoidearum Achemilla xanthochlora lapo ant Geranium pratense lapo ant Spiraea spp. lapo

88 pav. Amauromyza flavifrons 89 pav. Amauromyza labiatarum 90 pav. Aulagromyza hendeliana ant Stellaria nemorum lapo ant Stachys sylvatica lapo ant Lonicera xylosteum lapo

45 Aulagromyza luteoscutellata (de Meijere, 1924) Lervos minuoja paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) ir baltauogės meškytės (Symphooricarpos albus L.) lapus. Mina trumpa, plati gyvatiška, viršutinė (91 pav.). Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., Žvėrynas, 2005 m. liepos 11 d.), Trakų rajone 2004 m. spalio 12 d. Aulagromyza populi (Kaltenbach, 1864) Lervos liepos – rugsėjo mėn. minuoja tuopų (Populus spp.) lapus (92 pav.). Puparijai minoje. Lapai su minomis rasti Vilniaus rajone 2004 m. spalio 11d. Aulagromyza similis (Brischke, 1881) Lervos birželio – rugsėjo mėn. minuoja pievinės miegalės (Succisa pratensis Moench) ir dirvinės buožainės (Knautia arvensis L.) lapus. Šviesios gyvatiškos šakotos minos pradinė dalis siaura, likusi – daug platesnė (93 pav.). Dažnai mina nusitęsia pagal visą ašinę lapo gyslą. Puparijai dirvoje. Minos rastos Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.), Vilniuje (Karoloniškės, 2005 m. liepos 8 d.). Calycomyza artemisiae (Kaltenbach, 1856) Lervos birželio – spalio mėn. kiečių (Artemisia spp.) lapuose padaro baltas ar gelsvas dėmines viršutines minas (94 pav.). Puparijus dirvoje. Minos rastos Trakų rajone (Lentvaris, 2004 m. rugsėjo 28 d.), Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 28 d.). Chromatomyia horticola (Goureau, 1851) (= Phytomyza horticola Goureau, 1851) Polifagas minuoja net 35 šeimų (apie 250 genčių) magnolijainių bei svogūnus (Alliaceae). Lervos minuoja gegužės – rugpjūčio mėn., būna 4 – 6 kartos. Minuoja astrinių (Asteraceae), valerijoninių (Valerianaceae), gyslotinių (Plantaginaceae), bervidinių (Scrophulariaceae), notrelinių (Lamiaceae), agurklinių (Boraginaceae), moliūginių (Cucurbitaceae), dedešvinių (Malvaceae), rūtinių (Rutaceae), nasturtinių (Tropaeolaceae), pupinių (Fabaceae), bastutinių (Brassicaceae), aguoninių (Papaveraceae), rūgtinių (Polygonaceae), balandinių (Chenopodiaceae), gvazdikinių (Caryophyllaceae), vėdryninių (Ranunculalaceae), lininių (Linaceae), karpažolinių (Euphorbiaceae), našlaitinių (Violaceae), salierinių (Apiaceae), vijoklinių (Convolvulaceae), bulvinių (Solanaceae) ir kitų šeimų augalus. Mina gyvatiška, dažniausiai balta, nors gali būti ir gelsva, žalsva, rausva (95 pav.). Minos pradžia labai siaura, ji paprastai viršutinė, rečiau – apatinė ar kelis kartus pereinanti iš vienos lapo pusės į kitą. Ekskrementai minoje išdėstyti labai charakteringais tolygiais taškeliais.

46 Minoje lerva virsta lėliuke balzganame puparijuje, kuris lieka vystitis minos gale po nepažeista lapo kutikule. Lietuvoje daržo kultūrose ir piktžolėse gausi. Minos rastos ant aguonų (Papaver spp.), didžiosios nasturtės (Tropaeolum majus L. ) lapų Kauno rajone 1999 m. birželio 29 d. Chromatomyia lonicerae (Robineau – Desvoidy, 1851)(= Phytomyza lonicerae Robineau – Desvoidy, 1851) Lervos liepos ir spalio mėnesiais minuoja baltauogės meškytės (Symphooricarpos albus L.), rečiau paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) lapus. Mina gyvatiška, šakota, balta, vėliau paruduoja (96 pav.). Puparijus dirvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 25 d.). Chromatomyia periclymeni (de Meijere, 1924) (= Phytomyza periclymeni de Meijere, 1924) Spalio mėnesį randamos žvaigždiškos baltos viršutinės minos paprastojo sausmedžio (Lonicera xylosteum L.) (97 pav.) ir baltauogės meškytės (Symphooricarpos albus L.) lapuose. Puparijai dirvoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 25 d.). Liriomyza congesta (Becker, 1903) Lervos birželio – spalio mėn. minuoja daugelio pupinių (Fabaceae) augalų lapus. Mina viršutinė, linijinė, tolygiai platėjanti (98 pav.). Ekskrementai sudaro dvi punktyrines linijas, nors dalis jų būna žalsvai išsilieję tap šių linijų. Puparijus geltonas, vystosi dirvije. Musė yra apie 1,5 mm dydžio. Lietuvoje rūšis yra išplitusi. Minos rastos ant dobilų (Trifolium spp.) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 8 d., spalio 1d.). Liriomyza coronillae (Pakalniškis, 1994) Lervos minuoja dvispalvio raženio (Coronilla varia L.) lapus. Mina didelė dėminė, gelsvai žalsvos spalvos (99 pav.). Minos rastos Varėnos rajone (Merkinė, 2001 m. birželio 30 d.). Liriomyza demeijerei (Hering, 1930) Lervos minuoja kiečių (Artemisia spp.) lapus. Lervos randamos liepos mėnesį. Mina gyvatiška (100 pav.). Puparijai dirvoje. Minos rastos ant paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) lapų Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., Karoliniškės, 2005 m. liepos 8 d.).

47

91 pav. Aulagromyza luteoscutellata 92 pav. Aulagromyza populi 93 pav. Aulagromyza similis ant Lonicera xylosteum lapo ant Populus spp. lapo ant Knautia arvensis lapo

94 pav. Calycomyza artemisiae 95 pav. Chromatomyia horticola 96 pav. Chromatomyia lonicerae ant Artemisia vulgaris lapo ant Tropaeolum majus lapo ant Lonicera xylosteum lapo

97 pav. Chromatomyia periclymeni 98 pav. Liriomyza congesta ant 99 pav. Liriomyza coronillae ant ant Lonicera xylosteum lapo Trifolium spp. lapo Coronilla varia lapo Liriomyza pascuum (Meigen, 1838)

48 Liepos mėnesį minuoja karpažolių (Euphorbia spp.) lapus. Minos šviesios, viršutinės dėminės, ekskrementai žalsvi (101 pav.). Puparijai dirvoje. Lpai su minomis rasti Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.). Phytoliriomyza melampyga (Loew, 1869) Lervos birželio – rugsėjo mėn. minuoja sprigių (Impatiens spp.) lapus. Miną sudaro ilgas labai raitytas viršutinis gyvatiškas takas, pabaigoje susiliejantis į didelę dėmę (102 pav). Minos rastos ant smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora DC) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. liepos 8 d.). Phytomyza abdominalis (Zetterstedt, 1848) Balandžio mėnesį ant triskiautės žibuoklės (Hepatica nobilis Schreb.) lapų viršutinės pusės randamos dėminės, šviesiai žalios spalvos minos. Lervai palikus miną (lėliukės vystosi dirvoje) ji išbąla, o vidurinė jos dalis įgyja rudą spalvą (103 pav.). Birželio mėn. randamos antros kartos minos. Lapiai su minomis rasti Vilniuje (Lazdynai, 2005 m. balandžio 13 d.). Phytomyza agromyzina (Meigen, 1830) Lervos birželio – rugpjūčio mėn. minuoja sedulų (Cornus spp.) lapus. Mina ilga, gyvatiška su išsiliejusiais žaliais ekskrementais (104 pav.). Puparijai dirvoje. Minos rastos ant baltosios sedulos (Cornus alba L.), raudonosios sedulos (Cornus sanquinea L.) lapų Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23 d., Karoliniškės, 2005 m. liepos 28 d.). Phytomyza artemisivora (Spencer, 1971) Lervos birželio – liepos ir rugsėjo – spalio mėn. minuoja kiečių (Artemisia spp.) lapus. Mina balta, gyvatiška (105 pav.). Puparijai dirvoje. Lapai su minomis rasti Vilniuje (Lazdynai, 2004 m. rugsėjo 23, 28 d., spalio 11 d., 2005 m. birželio 16 d., liepos 29 d., rugpjūčio 21 d., Karoliniškės, 2005 m. liepos 8 d., spalio 1 d.). Phytomyza calthophila (Hering, 1931) Gegužės – spalio mėn. minuoja pelkinės purienos (Caltha palustris L.) lapus. Minos viršutinės gyvatiškos, ilgos, platėja pamažu (106 pav.). Minos rastos Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.).

49

100 pav. Liriomyza demeijerei ant 101 pav. Liriomyza pascuum 102 pav. Phytoliriomyza melampyga Artemisia vulgaris lapo ant Euphorbia spp. lapų ant Impatiens parviflora lapo

103 pav. Phytomyza abdominalis 104 pav. Phytomyza agromyzina 105 pav. Phytomyza artemisivora ant Hepatica nobilis lapo ant Cornus alba lapo ant Artemisia vulgaris lapo

106 pav. Phytomyza calthophila 107 pav. Phytomyza heringiana 108 pav. Phytomyza minuscula ant Caltha palustris lapo ant Malus spp. lapo ant Aquilegia vulgaris lapo

50 Phytomyza cicutae (Hendel, 1922) Lervos birželio mėn. padaro gyvatiškas minas nuodingosios nuokanos (Cicuta virosa L.) lapuose. Puparijus prisitvirtinęs minos pabaigoje. Lapai su minomis rasti Vilniaus rajone 2004 m. spalio 11 d. Phytomyza heringiana (Hendel, 1922) Lervos birželio – spalio mėn. minuoja obelų (Malus spp.) lapus. Mina viršutinė, šviesiai žalsva, takas šakotas (107 pav.). Lėliukė vystosi minoje. Minos rastos Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. liepos 8 d.). Phytomyza minuscula (Goureau, 1851) Lervos minuoja vingirių (Thalictrum spp.) ir paprastojo sinavado (Aquilegia vulgaris L.) lapus. Minos baltos, gyvatiškos (108 pav.). Per metus išsivysto dvi kartos. Puparijus dirvoje. Lietuvoje rastos tik minos. Minos rastos Trakų rajone (Čižiūnai, 1999 m. birželio 20 d.). Phytomyza obscurella (Fallen, 1823) Lervos birželio – liepos ir spalio – lapkričio mėn. minuoja paprastosios garšvos (Aegopodium podagraria L.) lapus. Mina ilga gyvatiška, pilkšvai žalsvos spalvos, dažniausiai eina palei lapo kraštą (110 pav.). Puparijai dirvoje. Rūšis plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Minos rastos Kauno 2005 m. birželio 20 d., Švenčionių 2005 m. birželio 25 d., Vilniaus 2004 m. spalio 11 d., Trakų 2004 m. spalio 12 d. rajonuose. Phytomyza pimpinellae (Hendel, 1924) Birželio – rugsėjo mėn. minuoja ožiažolių (Pimpinella spp.) lapus. Minos gyvatiškos (111 pav.). Puparijai dirvoje. Minos rastos ant mažosios ožiažolės (Pimpinella saxifraga L.) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d., 2005 m. liepos 8 d.). Phytomyza ranunculivora (Hering, 1932) Lervos birželio – spalio mėn. minuoja vėdrynų (Ranunculus spp.) lapus. Minos baltos, gyvatiškos. Puparijai dirvoje. Minos rastos Varėnos 2001 m. liepos 19 d., Vilniaus 2001 m. rugsėjo 20 d. rajonuose. Phytomyza rydeniana (Hering, 1949) Minuoja usnių (Cirsium spp.) lapus. Mina ilga, išsiraizgiusi, juostelės pavidalo. Tamsūs ekskrementų grūdeliai išsidėstę pavieniui per visą minos ilgį. Minos rastos Kauno rajone 1999 m. liepos 26 d.

51

110 pav. Phytomyza obscurella ant 111 pav. Phytomyza pimpinellae Aegopodium podagraria lapo ant Pimpinella spp. lapo

112 pav. Ophiomyia maura 113 pav. Pegomyia hyosciami 114 pav. Pegomyia seitenstettensis ant Solidago spp. lapo ant Chamerion angustifolium lapo ant Oxalis acetosella lapo

52 Phytomyza scotina (Hendel, 1920) Lervos minuoja šalavijų (Salvia spp.) lapus. Minos rastos Kauno rajone 2000 m. liepos 30 d. Phytomyza solidaginis (Hendel, 1920) Lervos birželio – liepos mėn. minuoja rykštenių (Solidago spp.) lapus. Minos gyvatiškos, raudonuojančios. Puparijai dirvoje. Lapai su minomis rasti Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.). Ophiomyia maura (Meigen, 1938) Birželio – spalio mėn. minuoja rykštenių (Solidago spp.) lapus. Mina labai ilga ir siaura. Dėl savotiško ekskrementų išsidėstymo primena kartografinį geležinkelio žymėjimą (112 pav.). Per visą ilgį mina viršutinė, tik pabaigoje pereina į lapo apačią. Lerva puparijumi virsta po epidermiu. Ši rūšis paplitusi visoje Lietuvoje. Lapai su minomis rasti Vilniuje (Karoliniškės, 2004 m. rugsėjo 25 d.).

Šeima. ŽIEDENĖS – ANTHOMYIIDAE

Šeimai priklauso smulkios ar vidutinio dydžio musės, pilkos, rudos, juodos ar geltonos. Lervos maitinasi puvenose arba augalų audiniuose, dalis minuoja. Pegomya genties musės yra 5 – 7 mm dydžio, dažniausiai pilkos su gelsvu pilveliu ir kojomis, retai visas kūnas yra pilkšvai juodas. Lervos gyvena žaliuosiuose augalų audiniuose ir grybų vaisiakūniuose. Augalų lapus minuojančių rūšių patelės priklijuoja kiaušinėlius apatinėje lapo pusėje. Kai išsiritusi lerva įsigraužia į lapą, baltas kiaušinio apvalkalėlis lieka ir tai leidžia atskirti net trumputes pradines Pegomyia minas nuo kitų dvisparnių minų. Gentis Lietuvoje neištirta, aptikta 10 rūšių. Pegomya hyosciami (Panzer, 1809) Polifagas. Lervos minuoja birželio – rugsėjo mėn. balandų (Chenopodium spp.), balandūnių (Atriplex spp.), burnočių (Amaranthus spp.), durnaropės (Datura stramonium L.) ir kai kurių kitų augalų lapus. Mina viršutinė, rečiau – apatinė, didelė, dėminė, prasidedanti trumpu siauru pilnutiniu taku (113 pav.). Musė yra 5 – 6 mm dydžio. Minos rastos ant siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub.) lapų Vilniuje (Karoliniškės, 2005 m. rugsėjo 25 d.).

53 Pegomya seitenstettensis (Strobl, 1880) Lervos minuoja kiškiakopūsčio (Oxalis spp.) lapus. Mina balta dėminė (114 pav.). Žalios spalvos ekskrementai minoje išdėstyti padrikai. Minos rastos ant paprastojo kiškiakopūsčio (Oxalis acetosella L.) lapų Švenčionių rajone (Sirvėta, 2005 m. birželio 26 d.).

54 4.3. Pietryčių Lietuvoje minuojančios drugių ir dvisparnių rūšys

Pietryčių Lietuvoje šiuo metu yra nustatytos 339 minuojančių drugių rūšys: Eriocraniidae – 5 rūšys, Nepticulidae – 70, Opostegidae – 2, Heliozelidae – 3, Incurvariidae – 3, Tischeriidae – 2, Roeslerstammiidae – 1, Douglasiidae – 1, Bucculatricidae – 14, Gracillariidae – 70, Yponomeutidae – 8, Ypsolophinae – 1, Acrolepidae – 2, Bedeliidae – 1, Lyonetiidae – 6, Elachistitidae – 37, Coleophoridae – 93, Momphidae – 8, Cosmopterigidae – 4, Gelechiidae – 8 rūšys. Minuojančių drugių rūšių skaičius nustatytas remiantis Lietuvos drugių katalogu (Ivinskis, 2004).

400 350 300 250 Minuojančių drugių 200 365 rūšių skaičius, vnt. 339 150 100 50 90 0 visoje Lietuvoje Pietryčių Lietuvoje autorės nustatyta

115 pav. Žinomų minuojančių drugių rūšių skaičius

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra nustatyta apie 400 minuojančių dvisparnių rūšių. Išsamūs mokslininkų tyrimai buvo atlikti Pietryčių Lietuvos rajonuose, o kitur – tik fragmentiškai. Todėl būtų galima teigti, kad Pietryčių Lietuvoje yra apie 400 minuojančių dvisparnių rūšių.

400 400 350 300 Minuojančių 250 dvisparnių rūšių 200 skaičius, vnt. 150 100 41 50 0 visoje Lietuvoje autorės nustatyta

116 pav. Žinomų minuojančių dvisparnių rūšių skaičius

55 4.4. Minuojančių drugių ir dvisparnių radvietės Pietryčių Lietuvoje

Pietryčių Lietuvai sąlyginai priskiriami šie administraciniai rajonai: Alytaus, Druskininkų, Jonavos, Ignalinos, Kauno, Kaišiadorių, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus.

117 pav. Lietuvos administraciniai rajonai: - rajonai, kuriuose buvo rinkta tyrimų medžiaga

Vabzdžiams, kaip ir kitoms gyvybės formoms, būdinga plėsti savo arealą. Pastaruoju metu dėl klimato šiltėjimo būdingas daugelio pietinių gyvūnų rūšių plitimas į rytus. Dėl globalios klimato kaitos pastaraisias metais užregistruota daug Lietuvos faunai naujų drugių rūšių, tame tarpe ir minuojančių. Šilutės rajone (Noreika, 1998) pirmą kartą aptikta Tolimųjų Rytų gyventoja – liepinė keršoji kandelė (Phyllonorycter issikii). Ši rūšis minuoja liepų lapus. 1999 m. rūšis aptikta Trakų, Kauno, Vilniaus rajonuose, kai kuriose vietose sudarė nemažus židinius. Prie plečiančių arealą rūšių priskiriama ir lanksvinė makštikandė (Coleophora spiraeella), mintanti lanksvos lapais. 1998 m. ši rūšis rasta Vilniaus apylinkėse, 1999 m. Vilniuje, Trakuose sudarė gausius židinius (Ivinskis, 2005). Remiantis Lietuvos drugių katalogu (Ivinskis, 2004), kai kurių drugių radvietės nustatytos pirmą kartą. Stigmella anomalella nauja radvietė yra Vilniuje (Lazdynai), Stigmella plagicolella – Vilniuje (Lazdynai, Karoliniškės), Bucculatrix noltei – gausiai aptikta Vilniuje, Acrocercops brongniardella – Varėnos rajone (Marcinkonys), Phyllonorycter coryli – Švenčionių rajone (Sirvėta), Cosmopterix zieglerella – Varėnos rajone (Merkinė).

56 Kai kurie mokslininkai (Puplesis, Diškus, 2004) nurodo, kad Stigmella floslactella paplitusi visoje Lietuvoje, bet negausiai. Tačiau tyrimų metu, Vilniuje (Karoliniškėse), buvo gausiai surinkta Corylus avellana lapų su šios rūšies pažeidimais (minomis).

70 69 65 60 55 50 Lepidoptera

45 Diptera Minuojančių 40 vabzdžių 35 rūšių skaičius, 30 vnt. 30 29 28 25 20 15 10 9 9 8 7 5 4 5 5 2 1 1 1 0 V K Tr Vr Kš Šv Al Šlč JIg Tirtieji administraciniai rajonai

118 pav. Minuojančių drugių (Lepidoptera) ir dvisparnių (Diptera) nustatytų rūšių skaičius Pietryčių Lietuvos administraciniuose rajonuose: V - Vilnius, K - Kaunas, Tr - Trakai, Vr - Varėna, Kš - Kaišiadorys, Šv - Švenčionys, Al - Alytus, Šlč - Šalčininkai, J - Jonava, Ig - Ignalina

57 1 lentelė MINUOJANČIŲ LEPIDOPTERA IR DIPTERA BŪRIŲ PAPLITIMAS PIETRYČIŲ LIETUVOS ADMINISTRACINIUOSE RAJONUOSE

Vabzdžio būrys, gentis, rūšis / Al J Ig Kš K Šlč Šv Tr Vr V Administraciniai rajonai Lepidoptera Eriocrania sp. • • Enteucha acetosae • • Stigmella aceris • • • Stigmella aeneofasciella • • Stigmella anomalella • • • Stigmella assimilella • • Stigmella atricapitella • Stigmella basigutella • Stigmella betulicola • Stigmella catharticella • • Stigmella confusella • • Stigmella desperatella • • • • Stigmella floslactella • • Stigmella freyella • Stigmella glutinosae • Stigmella hybnerella • Stigmella lapponica • Stigmella lediella • Stigmella lemniscella • • • Stigmella lonicerarum • Stigmella luteella • • Stigmella magdalenae • Stigmella malella • • Stigmella microtheriella • • • Stigmella minusculella • • • Stigmella myrtilella • • Stigmella nylandriella • • Stigmella obliquella • Stigmella oxyacanthella • • Stigmella plagicolella • • • Stigmella poterii • Stigmella prunetorum • • Stigmella pyri • Stigmella ruficapitella • • Stigmella salicis • • Stigmella samiatella • Stigmella sorbi • • • Stigmella splendidissimella •

58 Vabzdžio būrys, gentis, rūšis / Al J Ig Kš K Šlč Šv Tr Vr V Administraciniai rajonai Stigmella tiliae • • • Stigmella trimaculella • • Stigmella viscerella •

Bohemannia pulverosella •

Ectoedemia arcuatella •

Ectoedemia argyropeza • • Ectoedemia atricolis • • • Ectoedemia rubivora • Fomoria weaveri • Tischeria ekebladella • Heliozela hammoniella • Antispila metallella • Incurvaria pectinea • •

Bucculatrix albedinella •

Bucculatrix frangutella • • • Bucculatrix noltei • • Bucculatrix thoracella • • Gracillaria syringella • • • Acrocercops brongniardella • Callisto denticulella • • Parornix betulae • Parornix devoniella • • Phyllonorycter blancardella •

Phyllonorycter comparella •

Phyllonorycter coryli • Phyllonorycter harrisella • Phyllonorycter issikii • • • Phyllonorycter oxyacanthae • Phyllonorycter pastorella • Phyllonorycter platanoidella • • Phyllonorycter populifoliella • • • Phyllonorycter striguatella • Phyllonorycter ulmifoliella •

Phyllocnistis labyrinthella • • • •

Phyllocnistis saligna • Phyllocnistis unipunctella • • • Leucoptera malifoliella • • Leucoptera sinuella • Lyonetia clerckella • • • • Lyonetia prunifoliella • • Perritia obscurepunctella • Elachista maculicerusella • • Coleophora binderella •

59 Vabzdžio būrys, gentis, rūšis / Al J Ig Kš K Šlt Šv Tr Vr V Administraciniai rajonai Coleophora hemerobiella • • Coleophora serratella • Coleophora spiraeella • Mompha langiella • Mompha locupletella • Cosmopterix zieglerella • Chrysoesthia drurella • • Chrysoesthia sexguttella • • Scrobipalpa acuminatella • Diptera Trypeta artemisiae • • Agromyza abiens • Agromyza albitarsis • • Agromyza alnibetulae • • • Agromyza alnivora • Agromyza frontella • Agromyza idaeiana • Agromyza nigrescens • Agromyza orobi • Agromyza spiraeoidearum • Amauromyza flavifrons • Amauromyza labiatarum • Aulagromyza hendeliana • • Aulagromyza luteoscutellata • • Aulagromyza populi • Aulagromyza similis • • Calycomyza artemisiae • • Chromatomyia horticola • Chromatomyia lonicerae • Chromatomyia periclymeni • Liriomyza congesta • Liriomyza coronillae • Liriomyza demeijerei • Liriomyza pascuum • Phytoliriomyza melampyga • Phytomyza abdominalis • Phytomyza agromyzina • Phytomyza artemisivora • Phytomyza calthophila • Phytomyza cicutae • Phytomyza heringiana • Phytomyza minuscula • Phytomyza obscurella • • • • Phytomyza pimpimellae •

60 Vabzdžio būrys, gentis, rūšis / Al J Ig Kš K Šlt Šv Tr Vr V Administraciniai rajonai Phytomyza ranunculivora • • Phytomyza rydeniana • Phytomyza scotina • Phytomyza solidaginis • Ophiomyia maura • Pegomya hyosciami • Pegomya seitenstettensis •

61 5. MINUOJANČIŲ DRUGIŲ IR DVISPARNIŲ TROFINIAI RYŠIAI

Trofiniai (mitybiniai) ryšiai - vienų organizmų (pvz. vabzdžių) priklausomybė nuo kitų organizmų (pvz. augalų), kuriais jie minta. Pagal mitybinius ryšius, vabzdžiai yra skirstomi: 1. Monofagai – minta tik vienos rūšies augalu. 2. Siaurieji oligofagai – minta dviejų ar daugiau tos pačios genties augalų rūšių. 3. Platieji oligofagai – minta augalais iš dviejų ar daugiau giminiškų genčių. 4. Polifagai – mintantys negiminingų šeimų augalais. Atlikus minuojančių drugių pagal trofinius ryšius tyrimus, nustatyta didelė dalis siaurųjų oligofagų, tačiau daugiausia yra rūšių, kurioms būdinga monofagija. Mažiausiai nustatyta – plačiųjų oligofagų. Platūs oligofagai drugių tarpe dažniausiai yra tos rūšys, kurios trofiškai susijusios su Rosaceae šeimos augalais. Dvisparnių tarpe, pagal mitybinius ryšius daugiausia nustatyta siaurųjų oligofagų, dažni ir plačios oligofagijos atvejai, mažiausiai nustatyta monofagų. Kelios dvisparnių rūšys yra polifagai – Chromatomyia horticola minuoja net 35 šeimų (apie 250 genčių) augalus, Pegomyia hyosciami minuoja 5 botaninių šeimų augalus, bei Amauromyza flavifrons – 2 šeimų augalus. Tyrimų metu nustatyta, kad minuojančių drugių pažeisti augalai priklauso 19 šeimų ir 38 gentims. Daugiausia pažeidimų (minų) rasta ant Rosaceae šeimos augalų, kurie priklauso 14 genčių. Nustatyta, kad minuojančių dvisparnių pažeisti augalai priklauso 21 šeimai ir 38 gentims.

45 42 40 Lepidoptera

35 31 Diptera 30

Minuojančių vabzdžių rūšių 25 skaičius, vnt. 19 20 17 15 13

10 6 5 3

0 monofagai siaurieji platieji polifagai oligofagai oligofagai Mitybinė specializacija

119 pav. Minuojančių drugių (Lepidoptera) ir dvisparnių (Diptera) mitybinė specializacija

62 2 lentelė MINUOJANČIŲ DRUGIŲ (LEPIDOPTERA) IR DVISPARNIŲ (DIPTERA) MITYBINIAI AUGALAI

Vabzdžio būrys, gentis, rūšis Augalo šeima, gentis, rūšis LEPIDOPTERA Eriocrania sp. Betula spp. Enteucha acetosae Rumex acetosa, Rumex acetosella Stigmella aceris Acer platanoides, A. campestre, A. tataricum Stigmella aeneofasciella Agrimonia eupatoria, Fragaria vesca Stigmella anomalella Rosa canina, Rosa rugosa Stigmella assimilella Populus x canescens, P. tremula Stigmella atricapitella Quercus robur Stigmella basigutella Quercus robur Stigmella betulicola Betula pendula, B. pubescens, B. humilis Stigmella catharticella Rhamnus cathartica Stigmella confusella Betula pubescens Stigmella desperatella Malus domestica Stigmella floslactella Corylus avellana, Carpinus betulus Stigmella freyella Convolvulus arvensis Stigmella glutinosae Alnus glutinosa Stigmella hybnerella Crataegus monogyna Stigmella lapponica Betula pendula, B. pubescens Stigmella lediella Ledum palustre Stigmella lemniscella Ulmus glabra, U. minor, U. laevis Stigmella lonicerarum Lonicera xylosteum Stigmella luteella Betula pendula, B. pubescens Stigmella magdalenae Sorbus aucuparia Stigmella malella Malus domestica Stigmella microtheriella Corylus avellana, Carpinus betulus Stigmella minusculella Pyrus communis Stigmella myrtilella Vaccinium myrtillus, V. uliginosum Stigmella nylandriella Sorbus aucuparia Stigmella obliquella Salix fragilis Stigmella oxyacanthella Malus domestica

63 Stigmella plagicolella Prunus spp. Stigmella poterii Potentila erecta, P. palustris Sigmella prunetorum Prunus spp., Cerasus avium, C. vulgaris Stigmella pyri Pyrus communis Stigmella ruficapitella Quercus robur Stigmella salicis Salix caprea, S. cinerea, S. daphnoides, S. rosmanifolia Stigmella samiatella Quercus robur Stigmella sorbi Sorbus aucuparia Stigmella splendidissimella Rubus caesius, R. idaeus, R. saxatilis Stigmella tiliae Tilia cordata Stigmella trimaculella Populus balsamifera, P. deltoides, P. suaveolens Stigmella viscerella Ulmus laevis, U. glabra Bohemannia pulverosella Malus domestica Ectoedemia arcuatella Fragaria vesca Ectoedemia argyropeza Populus tremula Ectoedemia atricollis Malus domestica Ectoedemia rubivora Rubus saxatilis Fomoria weaveri Vaccinium vitis – idaea Tischeria ekebladella Quercus robur Heliozela hammoniella Betula spp. Antispila metallella Cornus spp. Incurvaria pectinea Betula spp., Corylus avellana Bucculatrix albedinella Ulmus spp. Bucculatrix frangutella Frangula alnus, Rhamnus cathartica Bucculatrix noltei Artemisia vulgaris Bucculatrix thoracella Tilia spp. Gracillaria syringella Syringa vulgaris, Ligustrum vulgare, Fraxinus excelsior Acrocercops brongniardella Quercus robur Callisto denticulella Malus spp. Parornix betulae Betula spp. Parornix devoniella Corylus avellana

64 Phyllonorycter blancardella Malus spp. Phyllonorycter comparella Populus alba Phyllonorycter coryli Corylus avellana Phyllonorycter harrisella Quercus robur Phyllonorycter issikii Tilia spp. Phyllonorycter oxyacanthae Crataegus spp. Phyllonorycter pastorella Salix spp. Phyllonorycter platanoidella Acer platanoides Phyllonorycter populifoliella Populus nigra, P. alba, P. balsamifera Phyllonorycter striguatella Alnus incana Phyllonorycter ulmifoliella Betula spp. Phyllocnistis labyrinthella Populus tremula Phyllocnistis saligna Salix spp. Phyllocnistis unipunctella Populus nigra Leucoptera malifoliella Malus spp., Crataegus spp., Pyrus spp., Sorbus spp. Leucoptera sinuella Populus tremula Lyonetia clerckella Cerasus, Malus spp., Padus avium Lyonetia prunifoliella Malus spp. Perritia obscurepunctella Lonicera xylosteum Elachista maculicerusella Phragmites communis, Phalaris arundinacea Coleophora binderella Alnus spp. Coleophora hemerobiella Malus spp., Pyrus spp., Prunus spp., Crataegus spp. Coleophora serratella Betula spp., Alnus spp., Corylus avellana Coleophora spiraeella Spiraea trilobata Mompha locupletella Epilobium spp. Mompha langiella Epilobium, Chamerion spp. Cosmopterix zieglerella Humulus lupulus Chrysoesthia drurella Chenopodium, Atriplex spp. Chrysoesthia sexguttella Chenopodium, Atriplex spp. Scrobipalpa acuminatella Cirsium spp., Cardus spp., Centaurea spp.

65 DIPTERA Trypeta artemisiae Artemisia spp., Senecio spp., Achillea spp., Chrysanthemum spp., Eupatorium cannabinum, Leucanthemum vulgare Agromyza abiens Boraginaceae Agromyza albitarsis Populus spp. Agromyza alnibetulae Alnus spp., Betula spp. Agromyza alnivora Alnus spp. Agromyza frontella Medicago spp., Trifolium spp., Vicia spp. Agromyza idaeiana Rosaceae Agromyza nigrescens Geranium spp. Agromyza orobi Lathyrus spp. Agromyza spiraeoidearum Spiraea spp. Amauromyza flavifrons Coryophyllaceae, Chenopodiaceae Amauromyza labiatarum Laminaceae Aulagromyza hendeliana Lonicera xylosteum, Symphoricarpos albus Aulagromyza luteoscutellata Lonicera xylosteum, Symphoricarpos albus Aulagromyza populi Populus spp. Aulagromyza similis Succisa pratensis, Knautia arvensis Calycomyza artemisiae Artemisia spp. Chromatomyia horticola Asteraceae, Lamiaceae, Fabaceae, Chenopodiaceae, Papaveraceae, Polygonaceae Chromatomyia lonicerae Lonicera xylosteum, Symphoricarpos albus Chromatomyia periclymeni Lonicera xylosteum, Symphoricarpos albus Liriomyza congesta Fabaceae Liriomyza coronillae Coronilla varia Liriomyza demeijerei Artemisia spp. Liriomyza pascuum Euphorbia spp. Phytoliriomyza melampyga Impatiens spp. Phytomyza abdominalis Hepatica nobilis Phytomyza agromyzina Cornus spp. Phytomyza artemisivora Artemisia spp. Phytomyza calthophila Caltha palustris

66 Phytomyza cicutae Cicuta virosa Phytomyza heringiana Malus spp. Phytomyza minuscula Aquilegia vulgaris, Thalictrum spp. Phytomyza obscurella Aegopodium podagraria Phytomyza pimpinellae Pimpinella spp. Phytomyza ranunculivora Ranunculus spp. Phytomyza rydeniana Cirsium spp. Phytomyza scotina Salvia spp. Phytomyza solidaginis Solidago spp. Ophiomyia maura Solidago spp. Pegomya hyosciami Chenopodium, Atriplex spp., Datura stramonium Pegomya seitenstettensis Oxalis acetosella

5.1. Minuojančių drugių topinė specializacija

Pirmieji bandymai išaiškinti ar yra kokie nors dėsningumai, pasirenkant minuojančio drugio patelių kiaušinių dėjimo vietą, buvo atlikti praėjusio amžiaus pabaigoje (Kozlov, 1989). Tyrimams buvo pasirinktos dvi Lietuvoje plačiai paplitusios drugių rūšys – Stigmella plagicolella (Nepticulidae) ir Phyllonorycter blancardella (Gracillariidae). Stigmella plagicolella vikšrai minuoja Prunus spp. lapus. Mina prasideda labai plona juostele, vėliau staigiai išplatėja ir tampa dėmine. Stigmella plagicolella yra biciklinė rūšis. Išsamiau buvo tirta rudeninė generacija. Minų vidutinis ilgis 2,0 cm (nuo 0,7 iki 2,8 cm), vidutinis plotis 0,6 cm (nuo 0,3 iki 1,1 cm). 100 pažeistų mitybinio augalo lapų tenka 112 minų. Daugiausiai slyvos lapų buvo surinkata su viena mina – 88 %, su dviem minomis – 12 % lapų. Dažniausiai patelės kiaušinius deda ant vidutinio dydžio ir mažų mitybinio augalo lapų, rečiausiai – ant didelių lapų. Tyrimų metu buvo nustatyta, kurioje lapo vietoje Stigmella plagicolella deda kiaušinius. Dažniausiai drugio patelė kiaušinėlius deda prie pat centrinės lapo gyslos – 72 % tirtų lapų (120 pav.), kiaušinis padėtas 0,2 – 0,3 mm atstumu nuo centrinės lapo gyslos – 13 %, kiaušinis padėtas 0,4 – 0,6 mm atstumu nuo centrinės lapo gyslos – 10 %, kiaušinėlis padėtas prie pat lapo krašto – 5 %.

67 120 pav. Stigmella plagicolella mina ant Prunus spp. lapo

Phyllonorycter blancardella vikšrai minuoja Malus domestica lapus. Minos yra balkšvos spalvos, klostėtos, dažniausiai apatinėje lapo pusėje, kartais pasitaiko ir viršutinėje lapo pusėje. Phyllonorycter blancardella yra biciklinė rūšis. Išsamiau buvo tirta rudeninė generacija. Minų vidutinis ilgis – 1,5 cm (nuo 0,9 iki 2,1 cm), vidutinis plotis – 0,7 cm (nuo 0,4 iki 1 cm). Minos medžio lajos atžvilgiu, išsidėsto netolygiai. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad patelės kiaušinius dažniau deda apatinėje užpavėsintoje lajos dalyje. Šioje lajos dalyje buvo surinkta 75 % visų užfiksuotų pažeidimų. 100 pažeistų lapų tenka tenka 140 minų. Daugiausiai lapų buvo su viena mina – 75 %, žymiai mažiau po 2 minas – 15 %, lapų su 3 minomis nustayti 6 %, su 4 minomis – 3 % ir 1 % – su 5 minomis. Tyrimų metu buvo nustatyti minų lokalizacijos lapo paviršiuje dėsningumai. Kaip matyti iš 121 pav. yra 2 dažniausiai pažeidžiamos Malus domestica lapo vietos. Pirmu atveju yra lapo vieta 2 - 2,5 cm atstumu nuo lapo pagrindo einant link lapo viršūnės ir 0,5 cm atstumu į šoną nuo centrinės lapo gyslos. Šioje vietoje sutinkama 48 % visų minų. Antru atveju lapo vieta 4 - 4,5 cm atstumu nuo lapo pagrindo einant link lapo viršūnės ir 1,5 cm atstumu į šoną nuo centrinės lapo gyslos. Šioje vietoje sutinkama 36 % visų surinktų minų.

68

121 pav. Phyllonorycter blancardella dažniausiai pažeidžiamos Malus spp. lapo vietos

Šie tyrimai rodo, kad Phyllonorycter blancardella patelės dažniausia kiaušinius deda tam tikrose lapo vietose ir matyt čia yra užtikrinamos pačios geriausios vystymosi sąlygos. 84 % visų surinktų šios rūšies minų sutinkama būtent šiose vietose. Taip pat buvo tirta ir gyvų vikšrų skaičius 100 minų. Lapai buvo rinkti ant skirtingų medžių. Ant pirmos obels 100 minų buvo rasti 89 gyvi vikšrai, ant kitos obels – 82 vikšrai. Ant 100 pažeistų lapų, ant kurių buvo po 1 miną, gyvų vikšrų skaičius siekė 87 %, o ant lapų, kuriuose buvo po 2 – 3 minas, 100 pažeidimų teko 70 % gyvų vikšrų. Išryškėja dėsningumas, kad kuo daugiau minų viename lape, tuo mažiau randama gyvų vikšrų. Tačiau manoma, kad didžiausia dalis Phyllonorycter blancardella vikšrų žūva dėl rudenį padidėjusio parazitinių plėviasparnių kiekio.

69 IŠVADOS

1. Pietryčių Lietuvoje išaiškinta 90 minuojančių drugių rūšių, priklausančių 26 gentims ir 12 šeimų. Daugiausiai nustatyta rūšių, priklausančių Nepticulidae šeimai – 46. 2. Pietryčių Lietuvoje išaiškinta 41 minuojančių dvisparnių rūšis, priklausanti 11 genčių ir 3 šeimoms. Daugiausiai nustatyta rūšių, priklausančių Agromyzidae šeimai – 38. 3. Nustatyta, kad minuojančių drugių mitybiniai augalai priklauso 19 šeimų ir 38 gentims. Daugiausiai pažeidimų rasta ant Rosaceae šeimos augalų, kurie priklauso 14 genčių. 4. Nustatyta, kad minuojančių dvisparnių mitybiniai augalalai priklauso 21 šeimai ir 38 gentims. 5. Trofinės specializacijos atžvilgiu, drugių būryje, didžiausią dalį sudaro monofagai – 42 rūšys, siaurieji oligofagai – 31, platieji oligofagai – 17 rūšių. 6. Trofinės specializacijos atžvilgiu, dvisparnių būryje, didžiausią dalį sudaro siauri oligofagai – 19 rūšių, platieji oligofagai – 13, monofagai – 6, polifagai – 3 rūšys. 7. Nustatyti Stigmella plagicolella patelių topinės specializacijos dėsningumai Prunus spp. lapo atžvilgiu: drugio patelė dažniausiai kiaušinius deda prie pat centrinės lapo gyslos (72 % visų surinktų minų lokalizacijos atvejų). 8. Nustatyti Phyllonorycter blancardella minų lokalizacijos dėsningumai Malus domestica lapo plokštelės atžvilgiu t. y. dažniausiai pažeidžiamos lapo vietos: 2 - 2,5 cm atstumu nuo lapo pagrindo einant link viršūnės ir 0,5 cm atstumu į šoną nuo centrinės lapo gyslos (48 % visų surinktų minų lokalizacijos atvejų), bei 4 - 4,5 cm atstumu nuo lapo pagrindo einant link viršūnės ir 1,5 cm atstumu į šoną nuo pagrindinės lapo gyslos (36 % visų surinktų minų lokalizacijos atvejų). 9. Pietryčių Lietuvoje daugiausiai minuojančių drugių ir dvisparnių rūšių nustatyta Vilniaus rajone ir jo apylinkėse – 99. Mažiausiai rūšių rasta Jonavos, Ignalinos ir Šalčininkų rajonuose – po 1 rūšį.

70 LITERATŪRA

1. Beiger M. Owady minujące Polski. Cz. 1. Poznan, 1982. 98 p. 2. Checklist of Lithuanian Diptera / S. Pakalniškis, J. Rimšaitė, R. Sprangauskaitė - Bernotienė, R. Butautaitė, S. Podėnas // Acta zoologica Lituanica. 2000, vol. 10, no. 1, p. 36-45. 3. Csóka G. Leaf mines and leaf miners. Budapest: Forest Research Institute, 2003. 192 p. 4. Diagnostyka szkodnikow roslin i ich wrogow naturalnych. T. 4 / pod red. Jana Boczka. Warszawa: Wydawnictwo SGGW, 2001. 531 p. 5. Hering E. M. Bestimmungstabellen der Blattminen von Europa. Bd. 3. Berlin, 1957. 726 p. 6. The inter-ecosystematic relationships of and their dynamics = Vabzdžių tarpekosisteminiai ryšiai ir jų dinamika / [V. Jonaitis, P. Ivinskis, S. Pakalniškis, I. Bartninkaitė, J. Puplesienė]; Institute of Ecology; [vertė D. Kukainytė]. Vilnius: Ekologijos inst. l-kla, 2000. 410 p. 7. Ivinskis P. Augalus minuojantys vabzdžiai / P. Ivinskis, S. Pakalniškis, R. Puplesis. Vilnius: Mintis, 1985. 240 p. 8. Ivinskis P. Check-list of Lithuanian Lepidoptera = Lietuvos drugių sąrašas / Institute of Ecology. Vilnius: Ekologijos inst., 1993. 210 p. 9. Ivinskis P. Lepidoptera of Lithuania = Lietuvos drugiai (Lepidoptera) : annotated catalogue. Vilnius : Vilniaus universiteto Ekologijos instituto leidykla, 2004. 382 p. 10. Ivinskis P. Vabzdžių paplitimo dėsningumai Lietuvoje // Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, p. 533-544. 11. Ivinskis P., Augustauskas J. Lietuvos dieniniai drugiai. Kaunas: Lututė, 2004. 248 p. 12. Lekavičius A. Vadovas augalams pažinti. Vilnius: Mokslas, 1989. 437 p. 13. Lešinskas A. Vadovas augalų kenkėjams pažinti / A. Lešinskas, S. Pileckis. Vilnius: Mintis, 1968. 301 p. 14. Lešinskas A. Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti / A. Lešinskas, S. Pileckis. Vilnius: Mintis, 1967. 371 p. 15. Michalska Z. Owady minujące Bialowieskiego parku narodowego. Warszawa-Poznan, 1976. 81 p.

16. The Nepticulidae and Opostegidae (Lepidoptera) of North West Europe / R. Johansson, E. S. Nielsen, E. J. van Nieukerken, B. Gustafsson // Fauna entomologica Scaninavica. Leiden, 1990, vol. 23, part. 1-2. 739 p.

71 17. Noreika R. Phyllonorycter issikii Kumata // Acta zoologica Lituanica. 1998, vol. 8, no. 3, p. 34-37. 18. Pakalniškis S. Addition to the fauna list of Lithuanian Agromyzidae (Diptera) // New and rare for Lithuania species. Records and descriptions of 1994-1995. Vilnius, 1995, p. 177-182. 19. Pakalniškis S. Agromyzidae (Diptera) species new to Lithuania and neighbouring countries // Acta zoologica Lituanica. 1998, vol. 8, no. 3, p. 73-80. 20. Pakalniškis S. Some Agromyzidae (Diptera) species found in Lithuania for the first time // New and rare for Lithuania insect species. Records and descriptions of 1993. Vilnius, 1993, p. 44-49. 21. Pakalniškis S., Ostrauskas H., Taluntytė L. Dvisparniai vabzdžiai – šiltnamio ir daržo kultūrinių augalų minuotojai. Vilnius: Inforastras, 2005. 96 p. 22. Pileckis S., Žuklys L. Augalų apsaugos darbuotojo žinynas. Vilnius: Mintis, 1974. 302 p. 23. Podėnas S. Pakalniškis S. Dvisparniai (Diptera) // Lietuvos valstybinių rezervatų flora ir fauna. Vilnius, 1997, p. 152-163. 24. Puplesis R. Pasaulio biologinė įvairovė = Biodiversity: įvadas į gyvūnų ir augalų įvairovės vertinimą : (mokomoji knyga). Vilniaus pedagoginis universitetas. Zoologijos katedra. Kaunas: Lututė, 2002. 151 p. 25. Puplesis R., Diškus A. Ar Lietuvoje gyvena mažieji gaubtagalviai? // Žurnalas apie gamtą. 2004, nr. 6, p. 26-29. 26. Puplesis R., Diškus A. Nepticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio ir Lietuvos faunoje: [monografija]. Kaunas: Lututė, 2003. 512 p.

27. Prüffer J. Studia nad motylami Wilensczyzny. Torun, 1947. 491 p.

28. Sruoga V. Vadovas Lietuvos elachistidams (Lepidoptera, Elachistidae) pažinti : (mokymo priemonė). Vilniaus pedagoginis universitetas. Zoologijos katedra. Vilnius: VPU leidykla, 1998. 61 p. 29. Vilkonis K. K. Lietuvos žaliasis rūbas : atlasas. Kaunas: Lututė, 2001. 416 p. 30. Козлов М. В, Коричева Ю. Г. Распределители мин дендрофилых чешуекрылых семейств Nepticulidae, Tischeriidae и Gracillariidae (Lepidoptera) по кормовым растениям // Bестник ЛГУ. Серия 3, 1989, вып. 1 (но. 3), p. 8-19. 31. Рупайс А. Определитель вредителей декоративных и плодовых деревьев и кустарников по повреждениям. Рига: Знание, 1976. 323 p.

72

SANTRAUKA

Minuojamasis gyvenimo būdas – svarbi vabzdžių biologinė adaptacija, suteikusi jiems daug pranašumų. Tai ir maitinimasis koncentruotu maistu, temperatūros režimo optimatizacija, geresnė apsauga nuo mechaninio aplinkos poveikio ir natūralių priešų. Augalų lapai su minomis buvo rinkti ir tirti 1999 – 2005 metais. Tyrimų medžiaga rinkta įvairiuose Pietryčių Lietuvos administraciniuose rajonuose. Didžioji dalis medžiagos surinkta Vilniaus, Kauno, Trakų rajonuose ir jų apylinkėse. Remiantis literatūros šaltiniais, darbe aprašomi Pietryčių Lietuvoje rasti minuojantys drugiai ir dvisparniai. Aprašomos 90 drugių ir 41 dvisparnių rūšys. Apibūdinamos kiekvienos minuojančios vabzdžio rūšies minos, aprašoma minuotojų biologija ir ekologija, nurodomos jų radvietės. Taip pat pateikiamos augalų lapų su minuotojų pažeidimais nuotraukos. Labiausiai minuotojų tarpe paplitę rūšys, kurioms būdinga siaura trofinė specializacija. Polifagai, mintantys negiminingų šeimų augalais yra labai reti. Monofagų ir oligofagų lervos vystosi ant vienos ar kelių giminiškų genčių augalų rūšių. Ši savybė palengvina jų apibūdinimą, nes kiekviena rūšis išgraužia tik jai būdingą miną ant mitybinio augalo. Surinkus augalų lapų minas, remiantis specialia literatūra, galima nustatyti, kas pažeidė augalo lapus ir kokiam sistematiniam vienetui priklauso minuotojas.

ABSTRACT

The mining way of living is an essential biological adaptation of insects, giving them a lot superiorities. They are as follow: concentrated food, optimization of the temperature regiment, a better preservation from the mechanical influence of surroundings and from natural enemies. In 1999 – 2005 the leaves of plants were picked up and studied. The research material was collected in the administrative regions of Southeast Lithuania. The biggest part of material was collected in the regions of Vilnius, Kaunas, Trakai and their environs. With reference to literary sources the describes the mining Lepidoptera and Diptera found in the Southeast of Lithuania. 90 Lepidoptera and 41 Diptera sorts are described. Every mining mine of the insect sort is defined, the mining biology and ecology is described, their places of finding are indicated. The photos of leaves of plants with miners are presented too. Predominant are the sorts of miners with sheath trophic specialization. Polyphages, which feed on plants of unrelated family, are very uncommon. Grabs of monophages and oligophages

73 develop on one or some kindred sorts of plants. This characteristics makes their description easier because every sort erodes away only a specific mine on the nutrition plant. Hawing gathering up mine of leaves, with reference to the specific literature, it is possible to indicate what contravened leaves of the plant and what systematic unity the miner belongs to.

74 PRIEDAS

3 lentelė MINUOJANČIŲ DRUGIŲ (LEPIDOPTERA) IR DVISPARNIŲ ( DIPTERA) NUSTAYTI MITYBINIAI AUGALAI

Augalo šeima, gentis, rūšis Vabzdžio gentis, rūšis Vabzdžio būrys Salicaceae Populus tremula Stigmella assimilella Lepidoptera Ectoedemia argyropeza Lepidoptera Phyllocnistis labyrinthella Lepidoptera Leucoptera sinuella Lepidoptera Populus spp. Stigmella trimaculella Lepidoptera Phyllonorycter populifoliella Lepidoptera Aulagromyza populi Diptera Populus nigra Phyllocnistis unipunctella Lepidoptera Populus alba Phyllonorycter comparella Lepidoptera Salix fragilis Stigmella obliquella Lepidoptera Salix spp. Stigmella salicis Lepidoptera Phyllonorycter pastorella Lepidoptera Phyllocnistis saligna Lepidoptera Betulaceae Betula spp. Eriocrania sp. Lepidoptera Stigmella betulicola Lepidoptera Stigmella lapponica Lepidoptera Stigmella luteella Lepidoptera Heliozela hammoniella Lepidoptera Incurvaria pectinea Lepidoptera

Parornix betulae Lepidoptera

Coleophora serratella Lepidoptera Phyllonorycter ulmifoliella Lepidoptera Agromyza alnibetulae Diptera Betula pubesciens Stigmella confusella Lepidoptera Corylaceae Corylus avellana Stigmella floslactella Lepidoptera

75 Corylus avellana Stigmella microtheriella Lepidoptera Parornix devoniella Lepidoptera Phyllonorycter coryli Lepidoptera Fagaceae Quercus robur Stigmella atricapitella Lepidoptera Stigmella basigutella Lepidoptera Stigmella ruficapitella Lepidoptera Stigmella samiatella Lepidoptera Tischeria ekebladella Lepidoptera Acrocercops brongniardella Lepidoptera Phyllonoryctter harrisella Lepidoptera Ulmaceae Ulmus laevis Stigmella lemniscella Lepidoptera Stigmella viscerella Lepidoptera Ulmus spp. Bucculatrix albedinella Lepidoptera Cannabaceae Humulus lupulus Cosmopterix zieglerella Lepidoptera Polygonaceae Rumex acetosa Enteucha acetosae Lepidoptera Chenopodiaceae Atriplex spp. Chrysoesthia drurella Lepidoptera Chrysoesthia sexguttella Lepidoptera Chenopodium spp. Chrysoesthia drurella Lepidoptera Chrysoesthia sexguttella Lepidoptera

Caryophyllaceae

Stellaria nemorum Amauromyza flavifrons Diptera Ranunculaceae Aquilegia vulgaris Phytomyza minuscula Diptera Hepatica nobilis Phytomyza abdominalis Diptera Caltha palustris Phytomyza caltophila Diptera Rhanunculus spp. Phytomyza ranunculivora Diptera

76 Papaveraceae Papaver spp. Chromatomyia horticola Diptera Rosaceae Spiraea trilobata Coleophora spiraeella Lepidoptera Spiraea trilobata Agromyza spiraeoidearum Diptera Rubus spp. Stigmella splendidissimella Lepidoptera Ectoedemia rubivora Lepidoptera Agromyza idaeiana Diptera Rosa canina Stigmella anomalella Lepidoptera Agrimonia spp. Stigmella aeneofasciella Lepidoptera Potentilla spp. Stigmella poterii Lepidoptera Fragaria vesca Ectoedemia arcuatella Lepidoptera Alchemilla xanthochlora Agromyza idaeiana Diptera Pyrus communis Stigmella minusculella Lepidoptera Stigmella pyri Lepidoptera Malus domestica Stigmella desperatella Lepidoptera Stigmella malella Lepidoptera Bohemannia pulverosella Lepidoptera Ectoedemia atricollis Lepidoptera Malus spp. Callisto denticulella Lepidoptera Phyllonorycter blancardella Lepidoptera Leucoptera malifoliella Lepidoptera Lyonetia prunifoliella Lepidoptera Coleophora hemerobiella Lepidoptera Phytomyza heringiana Diptera Sorbus aucuparia Stigmella magdalenae Lepidoptera Stigmella nylandriella Lepidoptera Stigmella sorbi Lepidoptera Stigmella hybnerella Lepidoptera Crataegus monogyna Stigmella oxyacanthella Lepidoptera Phyllonorycter oxyacanthae Lepidoptera Crataegus spp. Stigmella plagicolella Lepidoptera Prunus spp. Stigmella prunetorum Lepidoptera

77 Cerasus spp. Stigmella prunetorum Lepidoptera Padus avium Lyonetia clerckella Lepidoptera Fabaceae Coronilla varia Liriomyza coronillae Diptera Medicago spp. Agromyza frontella Diptera Trifolium spp. Liriomyza congesta Diptera Oxalidaceae Oxalis acetosella Pegomya seitenstettensis Diptera Geraniaceae Geranium pratense Agromyza nigrescens Diptera Euphorbiaceae Euphorbia spp. Liriomyza pascuum Diptera Aceraceae Acer platanoides Stigmella aceris Lepidoptera Phyllonorycter platanoidella Lepidoptera Balsaminaceae Impatiens parviflora Phytoliriomyza melampyga Diptera Rhamnaceae Rhamnus cathartica Stigmella catharticella Lepidoptera Bucculatrix frangutella Lepidoptera Frangula alnus Bucculatrix frangutella Lepidoptera Tiliaceae Tilia cordata Stigmella tiliae Lepidoptera Tilia spp. Bucculatrix thoracella Lepidoptera Phyllonorycter issikii Lepidoptera Caprifoliaceae Lonicera xylosteum Stigmella lonicerarum Lepidoptera Perritia obscurepunctella Lepidoptera Aulagromyza hendeliana Diptera Aulagromyza luteoscutellata Diptera Chromatomyia lonicerae Diptera Chromatomyia periclymeni Diptera

78 Convolvulaceae Convolvulus arvensis Stigmella freyella Lepidoptera Ericaceae Ledum palustre Stigmella lediella Lepidoptera Vaccinium spp. Stigmella myrtilella Lepidoptera Fomoria weaveri Lepidoptera Cornaceae Cornus spp. Antispila metallella Lepidoptera Phytomyza agromyzina Diptera Asteraceae Artemisia vulgaris Bucculatrix noltei Lepidoptera Trypeta artemisiae Diptera Liriomyza demeijerei Diptera Artemisia spp. Calycomyza artemisiae Diptera Phytomyza artemisivora Diptera Solidago spp. Phytomyza solidaginis Diptera Ophiomyia maura Diptera Cirsium spp. Scrobipalpa acuminatella Lepidoptera Phytomyza rydeniana Diptera Eupatorium cannabinum Trypeta artemisiae Diptera Oleaceae Syringa vulgaris Gracillaria syringella Lepidoptera Onagraceae Epilobium spp. Mompha locupletella Lepidoptera Mompha langiella Lepidoptera Chamerion angustifolium Mompha longiella Lepidoptera Pegomya hyosciami Diptera Apiaceae Cicuta virosa Phytomyza cicutae Diptera Aegopodium podagraria Phytomyza obscurella Diptera Pimpinella saxifraga Phytomyza pimpinellae Diptera

79 Boraginaceae Echium vulgare Agromyza abiens Diptera Anchusa officinale Agromyza abiens Diptera Cynoglosum officinale Agromyza abiens Diptera Lamiaceae Stachys sylvatica Amauromyza labiatarum Diptera Salvia spp. Phytomyza scotina Diptera Dipsacaceae Knautia arvensis Aulagromyza similis Diptera Succisa pratensis Aulagromyza similis Diptera Tropaeolaceae Tropaeolum majus Chromatomyia horticola Diptera Poaceae Phalaris canariensis Elachista maculicerusella Lepidoptera

80