Indrė Kukulskytė-Nedzveckienė CENTRINĖS JAVOS BANJUMAS
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDRA Indrė Kukulskytė-Nedzveckienė CENTRINĖS JAVOS BANJUMAS REGIONO MUZIKINĖS KULTŪROS DAUGIASLUOKSNIŠKUMAS Multiple layers of musical culture in Banyumas region of Central Java MAGISTRO DARBAS Darbo vadovas: doc. Evaldas Vyčinas Vilnius 2014 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3 1 BANJUMAS REGIONO MUZIKOS GEOGRAFINIS KONTEKSTAS ............................. 8 1.1 Pietryčių Azijos muzikinė kultūra ........................................................................................ 8 1.2 Indonezijos (arba malajų kultūrinės erdvės) muzikiniai bruožai ........................................ 14 1.3 Javos gamelanas .................................................................................................................. 18 2 BANJUMAS REGIONAS: VISUOMENĖ IR MUZIKOS STILIAI .................................. 25 2.1 Meno stilių visuma ir muzikinis auklėjimas ....................................................................... 26 2.2 Karavitanas kaip Banjumas muzikinės kultūros pagrindas ................................................ 31 3 BANJUMAS MUZIKOS STILIŲ SĄSAJOS SU RELIGINIAIS-ISTORINIAIS SLUOKSNIAIS ................................................................................................................................ 41 3.1 Kedžavenas: Javos religijos atspindžiai muzikiniuose reiškiniuose ................................... 41 3.2 Induistinis palikimas ir islamo muzikinės tradicijos ........................................................... 50 3.3 Naujoji kentongano tradicija ir kultūrinis sinkretizmas ...................................................... 57 IŠVADOS ......................................................................................................................................... 63 LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 66 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS ........................................................................................................... 70 TERMINŲ ŽODYNAS ................................................................................................................... 72 SUMMARY ...................................................................................................................................... 76 2 Jei norime pakviesti dvasias, turime groti tradiciniais instrumentais, tradicinius kūrinius. Jei kūrinius pakeistume, (...) dvasios neateitų. Pak Legono ĮVADAS Su centrinės Javos gamelano muzika pirmą kartą gyvai teko susidurti 2011-2012 m. Indonezijoje, pagal Darmasiswa programą studijuojant ISI Surakarta menų institute. Pamažu vis iš arčiau pažįstant grojimo centrinės Javos gamelanu specifiką, instrumentus, taisykles, ėmė dominti ir kiti regioniniai stiliai. Institute pradėjus mokytis pietvakarių centrinėje Javoje esančio Banjumas regiono muzikinio stiliaus čalungo, nustebino tai, kad šis bambukinių ksilofonų ansamblis itin primena gamelaną savo struktūra, taisyklėmis, instrumentine sandara, bet bambuko medžiaga, skambanti visai kitaip nei bronza, suteikia kitokį garsinį atspalvį – kur kas nuotaikingesnį, judresnį nei didingi bronzinių metalofonų bei gongų garsai. Tai paskatino domėtis Banjumas regionu, jo muzika, kultūra, dėmesį patraukė savita kultūra, žmonių charakteris, liaudies menai. Antrą kartą į Javos salą atvykau 2013 m., šįkart jau su tikslu gilintis į Banjumas regiono muzikinę kultūrą. Spalio ir lapkričio mėnesiais apsistojau centriniame regiono mieste Purvokerte, iš kurio motoroleriu važinėjau po aplink vykstančius renginius, ceremonijas, pasirodymus, lankiausi įvairiose institucijose, muzikantų ir kultūros veikėjų namuose. Banjumas muzikos ir kultūros tyrinėjimo procese labai daug padėjo ten gyvenantys draugai, kurie geraširdiškai patardavo, vertėjaudavo, padėdavo rasti vertingos informacijos. Žinoma, tyrimą lengvino ir pačių Banjumas gyventojų geranoriškumas, atvirumas, meilė savo kraštui ir jų noras, kad žinios apie jį sklistų už regiono ribų. Tyrimo metodai Gilinantis į Banjumas muzikinę kultūrą, buvo atliktas empirinis tyrimas, naudota kokybinė socialinių mokslų metodologija. Etnografinio lauko tyrimo metu duomenys ir žinios apie vietinę kultūrą buvo renkami dalyvaujančio stebėjimo, pokalbių, nestruktūruotų arba pusiau struktūruotų interviu būdu. Per du mėnesius, praleistus Banjumas, teko nemažai bendrauti su regiono muzikinės kultūros žinovais – iš čia kilusiais patyrusiais muzikantais, instrumentų meistrais, kultūros ir švietimo veikėjais, vietiniais intelektualais. Pateikėjai buvo pasirenkami ne atsitiktinai, o kognityviniu metodu – juos nurodydavo daugelis sutiktų Banjumas gyventojų kaip gerai išmanančius vietinę kultūrą, daugelį metų muzikuojančius, mokančius, rašančius apie regiono muziką ir kitus atlikimo menus. Tam tikra prasme patys Banjumas gyventojai atrinko pateikėjus kaip reprezentatyvius. Pateikėjai suteikė tiek dokumentinės informacijos apie muzikinę kultūrą (apie instrumentus, grojimo būdus, pasirodymų visumą, funkcijas, reikšmę), tiek asmeninės, vertinamosios (išsakė savo nuomonę, vertybines pozicijas Banjumas muzikos žanrų, su jomis susijusių religinių praktikų, socialinio 3 konteksto klausimais). Lauko tyrimo metu nekildavo problemų dėl distancijos tarp manęs ir pateikėjų, jų atvirumo stokos, nenoro atsiskleisti. Stebėdama įvairius muzikinius pasirodymus, ceremonijas, repeticijas būdavau matoma, bet tai netrikdė renginių eigos, nekeitė dalyvių elgesio. Veikiausiai toks atvirumas ir noras dalintis žiniomis bei patirtimi susijęs su neproblematišku tyrimo objektu – Banjumas muzikine kultūra ir jos socialiniu kontekstu. Šiuo klausimu dalintasi noriai, su pasididžiavimu, tad, elgdamasi pagal vietines mandagumo ir pagarbos normas, galėjau be didelių trukdžių gilintis į rūpimus dalykus. Empirinio tyrimo metu surinktus duomenis analizavau keleto teorinių metodų pagalba. Nuo pirminių duomenų gavimo prie jų teoretizavimo prieita indukciniu metodu, kuriuo nuo informacijos, gautos stebėjimo bei interviu metu, prieita prie platesnių apibendrinimų. Analizės metodu buvo siekiama atskleisti įvairius sudėtingos muzikinės, sociokultūrinės realybės elementus, ryšius tarp jų. Abstrakcijos metodu naudotasi tam, kad nagrinėjant margą muzikinį regiono pasaulį, apimantį šimtus meno grupių, dešimtis skirtingų muzikinių žanrų ir stilių, būtų lengviau susikoncentruoti ties esminiais muzikinės kultūros bruožais, nepaskęsti detalėse. Svarbesni elementai nuo mažiau svarbių atskirti remiantis abstrakčiu mąstymu, empiriniais duomenimis, Banjumas meno grupių statistika. Galiausiai, sinkretinį Banjumas muzikinės kultūros pobūdį, padėjo atskleisti sintezės metodas. Juo atskiri analizės metu išskirti muzikinės realybės aspektai buvo jungiami į bendrą visumą, siekiant atskleisti kultūrinį daugialypumą. Kognityviniu metodu siekta priartėti prie vietinių Banjumas gyventojų mąstymo, kategorizavimo, remtasi jų vartojamomis sąvokomis. Naudota literatūra Ieškodama literatūros apie Banjumas regiono tradicinę muziką, radau jos itin nedaug. Tai kontrastavo su galybe knygų, disertacijų, parašytų apie centrinės Javos dvaro miestų Surakartos ir Džogdžakartos gamelaną, laikomą tarsi Javos klasikine muzika. Apie kitų Javos regionų, turinčių savitą gamelano stilių ir liaudies menus informacijos ir tyrinėjimų gerokai mažiau. Ko gero išsamiausiai Banjumas muzikinę kultūrą aprašė du amerikiečių etnomuzikologai: Richardas Andersonas Suttonas ir René Lysloffas, tapę savotiškais netiesioginiais mano mokytojais apie šį kraštą. R. A. Suttonas 1991 m. aprašė Banjumas regiono gamelano stilių, čalungo ansamblį, kitus regiono stilius savo knygoje apie mažiau žinomas gamelano formas įvairiose Javos vietovėse.1 R. Lysloffas savo daktaro disertacijoje bei pagal ją išleistoje monografijoje2 tyrinėjo vietinį Banjumas šešėlių-lėlių teatrą vajangą, atskleisdamas regionines ypatybes bei Javos kultūros universalijas. Savo 1 SUTTON, R. Anderson. Traditions of gamelan music in Java: musical pluralism and regional identity. Cambridge University Press, 1991. 291 p. 2 LYSLOFF, René. Srikandhi dances Lengger : a performance of music and shadow theather in Central Java. KITLV Press, Leiden, 2009. 571 p. 4 straipsniuose etnomuzikologas aprašo ir kitas specifines Banjumas regiono meno formas: vokalinę vajango versiją džemblungą, lengero šokėjų, kurioms akomponuoja čalungo ansamblis, pasirodymus.3 Šiek tiek detalių apie Banjumas muziką, instrumentus, dermes, terminologiją galima sužinoti ir iš klasikinio Jaapo Kunsto darbo, originalo kalba parašyto 1934 m., Music in Java: Its History, Its Theory and Its Technique.4 Šis veikalas leidžia pamatyti tam tikrus pokyčius instrumentinių ansamblių sandaroje, terminologijoje, kai kuriuose muzikiniuose procesuose. Rašant apie gamelano muziką, teoriją, instrumentus, socialinį kontekstą, itin vertingi buvo išsamūs Richard Picvance‘o bei Henry Spillerio darbai.5 Apie Pietryčių Azijos, Indonezijos, Javos muzikinę kultūrą daug vertingos informacijos radau profesionaliuose, orientuotis padedančiuose žinynuose- enciklopedijose World Music, The New Grove Dictionary of Music and Musicians ir Garland Handbook.6 Literatūros darbo tematika Lietuvoje pavyko rasti gana nedaug, tad jos ieškoti važiavau į kelis šimtus metų Indoneziją valdžiusius Nyderlandus. Lankiausi Leideno universiteto KITLV7 bibliotekoje ir Tropikų instituto bibliotekoje Amsterdame. Objektas, tikslas ir uždaviniai