Laima ŠINKŪNAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas

JOSEPHO SAUNDERSO PRANEŠIMAS APIE SIMONO ČECHAVIČIAUS TAPYBĄ 33

Reikšminiai žodžiai: Josephas Saundersas, THE BEGINNING OF ART HISTORY IN Simonas Čechavičius, dailė, pranešimas, paveikslas, restauravimas.

Tikra šlovė suleidžia šaknis ir tik auga. pranešimą apie dailininko Simono Čechavičiaus Visa, kas dirbtina, greitai nubyra kaip žiedeliai, gyvenimą ir darbus; ir joks apsimestinis dalykas negali būti il- t BQJCFOESJOUJNFOPUZSJOʐUPKPBUMJLUPT4ɇFDIB galaikis.1 vičiaus kūrybos analizės vertinimą;

Ciceronas, Apie pareigas, II knyga, 12 skyrius t BUTLMFJTUJ 4 ɇFDIBWJʊJBVT LʷSZCPT TBNQSBUʇ dabarties kontekste.

Žinia, kunigaikščio Adomo Jurgio Čartorys- kio pakviestas, anglų grafikas Josephas Saunder- Dailės istorijos mokslui svarbu nustatyti Lietuvos sas (1773–1845) iš Sankt Peterburgo, kuriame jis dailės istoriografijos pradžią, t. y. atskaitos tašką, keturiolika metų kūrė ne tik originalias graviūras, nuo kurio įmanoma atsispirti tiriant dailės istorio- bet ir raižė jas albumui pagal garsiausius Ermitažo grafinę raidą. Taigi verta prisiminti, kad XIX a. Vil- muziejaus paveikslus2, į Vilniaus universitetą atvyko niaus universitetas kaip profesionalus meno židinys, 1810 m.3 Galima manyti, kad šį, moralės atžvilgiu skatinantis ir menotyros minties raidą, buvo svar- ypač jautrų klasicistą, pritariantį gamtos sekimui bus ne tik Lietuvai, bet ir Gudijai, Ukrainai ar Len- perkuriant ją tauraus grožio idealų požiūriu, gyvas- kijai. Būtent šiame universitete profesorius Josep- tingas ir mainus Vilniaus barokas veikiausiai turėjo has Saundersas per penkerius metus perskaitė dvi sužavėti. Miesto bažnyčių altorius puošę baroki- pirmąsias meno istorijos paskaitas, kurių antroji, niai paveikslai J. Saundersui galėjo būti įdomūs dėl skirta dailininko Simono Čechavičiaus kūrybos stu- daugelio priežasčių; pavyzdžiui, ir dėl didžiulėse dijoms, šiame straipsnyje nagrinėjama pirmą kartą. drobėse juntamo Simono Čechavičiaus kūrybai Šiuo požiūriu tai nauja ir aktualu. būdingo sentimentalumo. Be to, Saundersas, raižy- Tad straipsnio tikslas – aptarti Josepho Saunderso damas graviūras ir pagal baroko epochai priskirti- dailėtyros sampratą to meto ir dabarties kontekste nus kūrinius, tiek dėl įgimto skonio, tiek iš patirties bei argumentuoti Lietuvos dailės istoriografijos mokėjo ir galėjo juos įžvalgiai įvertinti. tyrimų pradžią. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai: JOSEPHO SAUNDERSO PRANEŠIMAS APIE DAILININKO SIMONO ČECHAVIČIAUS t JÝBJÝLJOUJ +PTFQIP 4BVOEFSTP TWBSCJBVTJVT GYVENIMĄ IR DARBUS kūrybinės biografijos faktus; Profesorius Josephas Saundersas, grafikas ir t OVPEVHOJBJ JÝTUVEJKVPUJ +PTFQIP 4BVOEFSTP meno tyrinėtojas, 1815 m. lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto akademiniame posėdyje (tokie moks- Tad analizuojant straipsnį, būtina pasinerti į jau liniai posėdžiai vykdavo kas mėnesį vis kita tema) minėto teksto turinį ir išnagrinėti jį skirtingais prancūzų kalba perskaitė pranešimą apie dailininką požiūriais. Vis dėlto pirmiausia verta atkreipti Simoną Čechavičių4 (Krokuvoje 1689-07-22, Var- dėmesį į J. Saunderso šiam straipsniui pasirinktą šuvoje 1775-07-21), pavadintą Žinios apie Simono simbolinį epigrafą, kuris, anot tyrinėtojo, teisingiau- 34 Čechavičiaus gyvenimą ir darbus. Tais pačiais metais siai apibūdina patį kūrėją. Juk populiarumas ir šlovė šis pranešimas buvo atspausdintas žurnale Dzien- dažniausiai priklauso ne nuo kūrėjo, o nuo tuo metu nik wileński.5 Tad minėtasis straipsnis yra pirmasis, susiklosčiusių aplinkybių, kurios ne visada palan- kuriame glaustai aptariami ne tik svarbiausi daili- kios talentingam meistrui. Būtent tokia užmarštis, ninko gyvenimo faktai, bet ir jo kūryba. Paaiškinęs J. Saunderso nuomone, ištiko Simono Čechavičiaus priežastis, paskatinusias jį prabilti apie primirštą kūrybą. Tačiau tyrinėtojas giliai įsitikinęs situacijos tapytoją, Saundersas išvardina straipsnio tikslus: laikinumu, tad pasinaudodamas lėtai augančio ir tvirtėjančio, miške viešpataujančio ąžuolo įvaizdžiu 1. Išsklaidyti šio dailininko vardą pridengiančius tvirtina, kad laiko tėkmėje ir šio menininko šlovė šešėlius; išaugs. 2. Išryškinti tikruosius Simono Čechavičiaus J. Saundersas XIX a. pradžiai būdingu metaforišku, nuopelnus tautiečių ir Europos kontekste; kiek patetišku stiliumi ilgokai samprotauja apie didie- 3. Atskleisti didžiulį dailininko talentą, kuris siems menininkams neretai skirtą nedėkingą vietą ir visam laikui turėtų įtvirtinti tiek pagarbą jam laiką tiek gyventi, tiek ir kurti, „kai jokios pagalbos, pačiam, tiek jo kūrybos įvertinimui. jokio padrąsinimo rasti nepavyksta.“6 Tad straipsnio MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS

Josephas Saundersas. Žinios apie Simono Čechavičiaus gyvenimą ir darbus. Teksto fragmentas autorius konstatavęs, kad Simonas Čechavičius kaip svarbu įvairiapusiškai ir raiškiai atskleisti paties dai- tik tokiomis aplinkybėmis gimė ir gyveno, dėkoja lininko turiningą asmenybę. Jis išties taikliai pastebi, prelatui Dluskiui už suteiktas kuklias biografines kad religinių išgyvenimų sujaudintas Čechavičius žinias apie šį dailininką. Saunderso nuomone, gabu- savo kūriniams suteikė pamaldumo ir sentimenta- mais apdovanoto dailininko aplinka „nesuteikė jam lumo išraišką.13 jokios vilties tobulėti“.7 O baigusį įprastus mokslus 35 Aptariamasis dailininkas dažniausiai vadintas „baž- Krokuvoje, jį, kaip teigia autorius, materialiai parėmė nytiniu tapytoju“, ir tai yra tiesa, nes jo kūryboje kažkuris iš kilmingų žemiečių,8 suteikęs galimybę akivaizdžiai dominuoja altoriniai paveikslai. Be jų, semtis meno pagrindų Romoje. Italija Čechavičių THE BEGINNING OF ART HISTORY IN LITHUANIA tapė ir portretus. Daugybė jo kūrinių buvę plačiai sužavėjo „kalto ir teptuko darbo vaisiais, kurie puošė pasklidę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Len- senąją pasaulio sostinę.“9 Pasak Saunderso, didieji kijos teritorijose. Du kartus, 1731 ir 1737 metais, menininkai ( Michelangelo, Raffaeli, Leonardo da Čechavičius nesėkmingai siekė gauti karaliaus rūmų Vinci, , Correggio, Domenichino, Cara- dailininko titulą. vaggio), o ir kitų menininkų darbai turėjo jam nuolat kelti nuostabą, tačiau Čechavičiaus atveju jo dvasios Betgi grįžkime prie Saunderso, kuris imasi analizuoti stiprybė nesusvyravo, jis, autoriaus teigimu, taip pat Čechavičiaus altorių paveikslus, pradėdamas labai pasijuto esąs dailininkas. Taigi pasirinkęs profesiją tolimais apibendrinimais. Pirmiausia jis primena šio ir trokšdamas tobulumo, jis nepailsdamas darbavosi kūrėjo niekada neapleidžiantį poetinį jautrumą ir jo teptuku; per trumpą laiką Šv. Luko akademijoje buvo santykį su žmogaus prigimtimi. Anot tyrinėtojo, ne kartą premijuotas.10 Savaime suprantama, kad tuo dailininkas, gerai įvaldęs meno pagrindus ir neuž- metu Saunderso žinios apie Čechavičiaus gyvenimo miršdamas tauraus meno tikslo, giliai įsijausdavo į istoriją negalėjo būti tikslios; todėl, pavyzdžiui, jis būsimo paveikslo vaizdinį dar prieš jį vaizduoda- mini Čechavičių Romoje išbuvus aštuoniolika metų, mas drobėje. Būtent dėl to jo paveiksluose nerasime kai iš tiesų jis ten praleido visus trisdešimt. Kita ver- nereikalingų figūrų, kurios anuomet pajuokiamai tus, mūsų dailininkas tik apie dvejus metus mokėsi buvo vadinamos „pasamdytais žmonėmis“. Taip pat pas tuo metu iš tiesų labai garsų dailininką Carlo jis niekada netapė nederamų fragmentų, nesusiju- Marattą (1625–1713). sių su vaizduojamu istoriniu epizodu ar veiksmu. Čechavičius vengė ryškių spalvų; todėl, pasak Saun- Straipsnio autorius Čechavičių apibūdina kaip giliai derso, jo paveikslų „koloritas paprastas ir sveikas“. įsitikinusį savo meno svarbumu asmenį, nuolat ieš- Palyginimui tyrinėtojas čia prisimena Pusseno kantį ir nuolat dirbantį. Todėl, Saunderso manymu, meną, kuris buvęs mažiau griežtas ir ne toks gilus; tokių polinkių žmogus negalėjo aktyviai dalyvauti jis taip pat saikingai naudojęs, o ir slopinęs „viešpa- aukštuomenės gyvenime, tad ir jo vardas ten negalėjo taujantį spalvų gyvumą“, taip norėdamams išvengti būti plačiai žinomas. Štai kaip autorius apibūdina patį poveikio moraliniams jausmams. Toliau Saunder- Čechavičių: „Dangus apdovanojo mūsų menininką sas pažymi, kad Čechavičiaus piešinys yra tiek tai- visais privalumais, vedančiais į pranašumą mene. syklingas, kiek koloritas apgalvotas ir ištirtas. O jo Malonus, kuklus, bet atkaklus ir griežtas. (...) Turėjo skonis, išlavintas tiek senovės, tiek vėlesnių amžių taiklų protą: (...), pateikė įrodymą (...), kad religija ir meno kūrinių, apsaugojo jį nuo juokingų ir keistų pamaldumas yra tikrieji genijaus bičiuliai, jie jį puo- madų užkrato. Taigi jis atmetė teatrališkus gestus, šia, jie jį daro žavesnį ir dar labiau naudingesnį“.11 nenatūralią didybės ar prestižo išvaizdą, rafinuotus Apibūdindamas dailininko požiūrį į kūrybą, Saun- judesius bei apskaičiuotus žingsnius. Senatvė, vidu- dersas pabrėžia, kad dailininkas paveikslais visuomet tinis amžius, jaunystė, vaikystė, – viskas turi būdingą siekė sujaudinti žiūrovą ir niekuomet – nustebinti. raišką: kiekvieno žmogaus bruožai pavaizduoti Tokią savo nuomonę tyrinėtojas paremia anglų poeto pozomis, gestais ir yra įprasminti. Saundersas visa, Alexanderio Pope’o eilute iš poemos Abelarda ir Helo- apie ką čia kalbėta, apibendrina tokia išvada: Čecha- yzy: Geriausiai moka tapyti giliausiai jaučiantis. 12 vičiaus paveikslų sistema yra išmintingai apmąstyta, Citata liudija, jog straipsnio autoriui buvo ypač paprasta ir tvarkinga. Tad jo darbai suvokiami be pasipriešinimo, lengvai; o panašumas į tiesą visose portretų, išskyrus autoportretą, kurį „autorius turi paveikslo sistemos dalyse yra išsaugotas. Jis dar pri- laimę turėti, ir kurio bruožai buvo išbrėžti drobėje duria, kad dailininko paveiksluose mūsų akims be drebančia ranka kelios dienos prieš mirtį, jį ištiku- jokios kaukės atskleidžiama žmogaus prigimtis. sią Varšuvoje apie 1778 m. po įvykusių varginančių, bet garbingų 83-ojo jubiliejaus iškilmių.“16 Ir šiuo- Saundersas konstatuoja, kad žmogus negali būti 36 kart dėl datų autorius netikslus: Čechavičius sulaukė tobulas, tad aiškinasi ir silpnąsias dailininko kūry- 86-erių, mirė 1775 m. Straipsnio pabaigoje Saunder- bos puses. Jis teigia, kad yra paveikslų, kuriuose dai- sas primena, kad dailininkas buvęs viengungis, tad lininkas „mažesnes pastangas aprangos ištapymui jo palikuoniai esą nutapytieji paveikslai; straipsnio parodė, ir pagarbos mokslui ir tiesai vis dėlto daugiau autorius neužmiršta paminėti jo sūnėno ir buvusio ar mažiau pritrūko.“14 Vis dėlto Saundersas pastebi, mokinio Pranciškaus Smuglevičiaus – dailės profe- kad dėl šių trūkumų nevertėtų atsisakyti vienetinių soriaus Vilniaus universitete. Saundersas priduria, pagyrimų „fasoniniam“ figūrų aprengimo metodui, kad tuos kūrinius, kurie jam žinomi, ateityje yra ir priduria, kad šiuo požiūriu ypač puikus Čecha- numatęs analizuoti. Deja, tyrinėtojas išvardina tik jų vičiaus paveikslas, vaizduojantis šv. Jono Kantiečio buvimo vietą (13 pozicijų), tačiau neįvardina pačių stebuklą. Tačiau daugelyje kūrinių, anot autoriaus, paveikslų ir nenurodo jų skaičiaus. „gremėzdiški fasonai“, nutrūkstančios ir laužytos klostės bei pačių klosčių sunkus išdėstymas turėtų Susidomėjęs Čechavičiaus kūryba, Saundersas pra- trukdyti pavaizduotiems asmenims laisvai judėti. dėjo ieškoti šio dailininko tapytų paveikslų pirmiau- Saundersas laikosi nuomonės, kad šį netikusį figūrų sia Vilniaus bažnyčiose, kurios tuo metu dar nebuvo aprengimo metodą, įvestą italų dailininko Pietro di uždarytos ir paveikslai altoriuose spindėjo pirmykš- Cortonos (Pietro di Cortona), Čechavičius be reikalo čiu grožiu. Apie tas paieškas jis rašė Adomui Jurgiui pritaikė savo paveiksluose. Meno tyrinėtojas pabrė- Čartoryskiui, tikėdamasis surinkti mažų mažiausiai MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS žia, kad Lombardijos mokykla, labiausiai atitinkanti 15 ar 20 vienetų; be to, jau netgi buvo parengęs pen- šio menininko siekius, vienintelė suteikė jam sek- kis piešinius.17 Taigi tyrinėtojas buvo pasiryžęs atlikti tiną pavyzdį. Čechavičius, sekdamas Correggiaus visų surastų altorių paveikslų graviūras, su kuriomis (Correggio) nuostatomis, stengėsi sumaniai perteikti tikėjosi plačiau paskleisti žinią apie Čechavičiaus harmoningus ir patrauklius išgyvenimus, o tapyboje tapybos savaimingą grožį ir vertę. taikyti, atvėrusį jam sėkmę, talentingo mokytojo – Apibendrinkime. Viena vertus, šis meno tyrinėto- Carlo Marattos (), metodą. Mokytoją ir jas pirmasis atrado, pamilo ir įvertino iš Lietuvos mokinį siejo artima ir nuoširdi bičiulystė. Tad nerei- kilusio dailininko Čechavičiaus kūrybą, o tuometi- kėtų stebėtis, kad Carlo Marattos stilius pastebimas nei Vilniaus visuomenei – ir paaiškino. Kita vertus, dėkingo mokinio tapyboje. Saundersas įsitikinęs, kad jis parašė pirmąjį straipsnį, skirtą vieno dailininko mokinys „aplenkė savo mokytoją svarbiausia šio ste- kūrybos profesionaliai analizei. Be abejo, visų auto- buklingo meno dalimi, t. y. meilės raiška.“15 riui žinomų kūrinių apibendrinamoji analizė atitiko Čechavičius dirbo nepailsdamas, beveik be per- to laikotarpio analitines sampratas, tačiau jis kalbėjo trūkio; sugrįžo į namus tik pablogėjus sveikatai, ir apie specialiuosius meninius ypatumus: kompozi- sulaukęs penkiasdešimt penkerių metų. Tapytojas ciją, koloritą, spalvas etc. O tai reiškia, kad Josephą apsigyveno Varšuvoje, įsteigė privačią dailės moky- Saundersą turime teisę vadinti Lietuvos Didžiosios klą, bene geriausiai aprūpintą mokslo priemonėmis Kunigaikštystės dailės istorijos pradininku. Neuž- anuometinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. mirškime, kad pirmasis 1810 m. Saunderso prane- šimas buvo atspausdintas tik 1816 m., o antrasis, Apibendrindamas Čechavičiaus kūrybą, Saundersas 1815 m., pranešimas – tais pačiais metais. Taigi patikino, kad šis dailininkas nenutapė jokio pasau- akivaizdu, kad šis Josepho Saunderso straipsnis apie lietiško paveikslo, kadangi visos temos pasirinktos Simoną Čechavičių ir lietuvių dailėtyros istorijoje arba iš Šventojo Rašto, arba iš šventųjų gyvenimo. yra pirmasis. Saundersas buvo įsitikinęs, kad dailininkas netapė ŠIUOLAIKINĖ SIMONO ČECHAVIČIAUS ne tik apie nutapytus kūrinius, bet neretai ir apie jų KŪRYBOS SAMPRATA likimus. O svarbiausia, kad ši tyrinėtoja pateikia ir Simono Čechavičiaus kūriniai išsibarstę plačiai. Jis dailininko kūrybos įvertinimą. Ji teigia, kad „Čecha- sukūrė labai daug portretų ir religinių paveikslų vičiaus kūryba formavosi veikiama eklektinės Romos Lenkijos bažnyčioms, jų yra ir tos šalies muziejų tapybos, Carlo Marattos kūrinių ir sekėjų aplinkoje. rinkiniuose. Dailininko kūriniai randami Ukrainoje Didžiausią poveikį turėjo klasikinėmis dailės tradi- 37 (pavyzdžiui, Lvovo valstybinėje paveikslų galerijoje), cijomis grįsta maniera, tačiau reli- Baltarusijos bažnyčiose ir kitur. Lenkų menotyri- ginėje dailėje pastebima ir Raffaelo, Peterio Paulio ninkai gerokai anksčiau už mus nuodugniai ištyrė Rubenso, G. Reni ir Michelangelo Buonarroti įtaka. THE BEGINNING OF ART HISTORY IN LITHUANIA pas juos esantį šio dailininko meno paveldą18. Tiesą Čechavičiaus darbai pasižymi taisyklingu piešiniu sakant, XIX a. pirmos pusės Lietuvoje apie Čechavi- ir subtiliu, harmoningu koloritu, vėlyvuoju periodu čiaus kūrybą irgi minėta ne sykį.19 Tačiau vėliau dėl artimu rokoko tapybai. Nors Čechavičiaus kūryba nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių mūsuose išli- yra eklektiška ir, palyginti su to meto Europos kusio jo sukurto meno paveldo dalį tirdami gerokai tapyba, stilistiškai vėluojanti, jos reikšmė Lenkijos ir vėluojame. Tad savaime kyla natūralus klausimas, – Lietuvos tapybai didelė. Čechavičiaus išugdė naują ar mes pažįstame ir kaip vertiname Čechavičiaus tapytojų kartą, dirbusią XVIII a. trečiame ketvir- 25 kūrybą šiandien? tyje.“

Veikiausiai atsakymo reikėtų ieškoti lietuvių meno- Taigi ryškėja Lietuvos meno istorikų, vienaip ar tyrininkų publikacijose, kuriose nors iš dalies užsi- kitaip, daugiau ar mažiau prisilietusių prie šio dai- menama apie šio dailininko, baroko meistro, kūrybą. lininko kūrybos tyrinėjimo – ne itin gausus būre- Tarp XX a. antrosios pusės tyrinėtojų Vladas Drėma lis, rašęs nuo 1973 metų iki dabar. Svarbiausi šio veikiausiai buvo pirmasis: monografijoje Pranciškus menininko altorių paveikslai buvo sukurti Vilniaus Smuglevičius jis neilgame tekste labai apibendrinda- bažnyčioms. Žinia, Lenkijai okupavus Vilniaus mas ir glaustai, bendromis frazėmis, charakterizavo kraštą, XX a. pirmoje pusėje Lietuvos meno istori- tos kūrybos pobūdį. Iš esmės V. Drėmos įvertinimas kai tyrinėti šių kūrinių neturėjo jokių galimybių. Ne artimas ankstesnių tyrinėtojų nuomonei. Anot šio kitaip buvo Sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus autoriaus, Čechavičius atstovauja itališkam eklek- masiškai uždarinėti vienuolynus ir bažnyčias. Tad tizmui, jis gerai išmanęs piešinį ir kompoziciją, o XX a. antroje pusėje tyrinėti bažnytinę dailę pasi- beveik išimtinai religiniai sentimentalaus pobūdžio darė dar sudėtingiau tiek dėl primestos ideologijos, paveikslai yra būdingi XVIII a.20 Drėma ir vėliau, tiek dėl išblaškytų, paslėptų ir dažniausiai netinka- rašydamas monografiją apie Vilniaus Šv. Jono momis sąlygomis saugotų kūrinių (altorių paveikslų Krikštytojo bažnyčią, keliose vietose tik užsimena matmenys neretai siekė 200–400 cm.), kurių pama- apie vienoje ar kitoje bažnyčioje galimai buvusius tyti nebuvo įmanoma. šio dailininko tapytus altorių paveikslus.21 1984 m. Šis trumpas istorinis intarpas būtinas, kadangi vei- Marija Matušakaitė keliais sakiniais aptaria LDK kiausiai tik keturiose Vilniaus šventovėse išliko S. didžiojo etmono Mykolo Juozapo Masalskio pusfi- Čechavičiaus tapyti paveikslai; pavyzdžiui, Šv. Dva- gūrį portretą, Čechavičiaus nutapytą apie 1765 m.22 sios dominikonų – Šv. Kotryna Sienietė, Šv. Jono Kiek vėliau Dalia Tarandaitė tą patį portretą taikliai Krikštytojo – Šv. Pranciškus Ksaveras, Šv. Teresės įvertina: jos nuomone, šis portretas „psichologine Avilietės – Šv. Teresės Avilietės ekstazė. Antai Šv. įžvalga ir portretuojamojo dvasinės būsenos per- Rapolo bažnyčioje visais permainų laikais turėjome teikimu gerokai pranoksta kitus to meto Lietuvos galimybę gėrėtis Čechavičiaus tapytu Šv. arkangelo portretus.“23 Pačią išsamiausią lietuviškai para- Rapolo paveikslu didžiajame altoriuje, t. y. nepasi- šytą Čechavičiaus asmeninę ir kūrybinę biografiją, keitusioje aplinkoje; bažnytinės dailės kūriniams tai paremtą archyvinių šaltinių studijomis, Lietuvos dai- labai svarbu. Daugelio jo sukurtų paveikslų likimas lininkų žodynui pateikė Rūta Janonienė.24 Jos para- ir panašus, ir skirtingas. šytame straipsnyje randame vertingos informacijos Pastaruoju metu keliolika dailininko tapytų matė meno tyrinėtojas Saundersas ir neliko jiems paveikslų yra restauruoti, vienas kitas jau sugrįžo abejingas. į bažnyčių, kurioms ir buvo sukurti, altorius. Sovietų laikais aptariamąjį paveikslą saugant nuo Pavyzdžiui, 2005 m. į Kauno Šv. Mikalojaus bene- sunaikinimo, jis buvo išimtas iš altoriaus, nuimtas diktinių bažnyčią sugrįžo Čechavičiaus tapytas nuo porėmio ir susuktas į ritinį. Jau tada paveiks- 38 paveikslas Šv. Benedikto vizija26, kiek vėliau į Vil- las buvo smarkiai sunykęs, nes ant jo rastas užkli- niaus Šv. Ignaco jėzuitų šventovę – restauruota juotas apsauginis popierius. Įspūdingų matmenų drobė Šv. Ignaco Lojolos regėjimas (nutapyta apie drobės (470 x 243) būklė buvusi bloga: grunto dažų 1757 m.). O tais atvejais, kai Sovietų ar dar Rusijos sluoksnio ir pagrindo sukibimas prastas, grunto ir okupacijos laikais uždaryti vienuolynai ir bažny- dažų nutrupėjimai siekė beveik 15% viso paveikslo čios nebeatsikūrė, jose buvę paveikslai dažniausiai ploto. Nevarginsiu itin aukštos kvalifikacijos reika- patekdavo į muziejų saugyklas. Kai kurie paveiks- laujančio konservavimo procesų aprašymais, tačiau lai restauruoti; pavyzdžiui, Švč. Mergelės Marijos tik po konservavimo pagaliau atsiskleidė linijinė ir Apsilankymo seserų (vizitiečių) vienuolijos stei- spalvinė perspektyva. Paveikslą beliko retušuoti. gėjų šv. Pranciškaus de Sales (1567–1622) ir šv. Joanos Pranciškos de Šantal (1572 –1641) visafigū- Pasinaudojant cheminių tyrimų rezultatais, nau- riai atvaizdai kadaise buvo pakabinti šoniniuose, dinga ir įdomu aptarti Čechavičiaus paletę. Antai vienas priešais kitą įrengtuose, Vilniaus vizitiečių vienasluoksnis, aliejinis gruntas yra raudonos spal- Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios altoriuose. To paties vos. Nuostabu, kad Čechavičius naudojo tik septy- dydžio paveikslai sukomponuoti veidrodiniu prin- nis pigmentus: baltą (švino baltasis), geltoną (Nea- cipu – šv. Pranciškus de Sales trimis ketvirčiais polio geltonasis), raudoną (cinoberis ir raudona pasisukęs į dešinę, šv. Joana Pranciška de Šantal – į ochra), mėlyną (Berlyno mėlynasis), juodą (augalų

MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS kairę. Šiuo metu minėtieji paveikslai prisiglaudė juodasis). Ir sugebėjo išgauti tokią daugybę ats- Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, pritaikytoje Vil- palvių! Rišamoji medžiaga abiem atvejais ta pati – niaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejui. džiūstantis aliejus. Tapyba daugiasluoksnė, nors kai Keliolika Čechavičiaus išlikusių ar jam priskiriamų kurios detalės nutapytos pastoziškai, o baigta tapyti kūrinių saugoma Nacionaliniame Lietuvos dai- legiruote. lės muziejuje. Iš jų galbūt pirmiausia minėtini Šv. Vertinant kūrinį meniniu požiūriu, labai svarbus arkangelo Mykolo ir Švč. Trejybės paveikslai. Antai dailininko tapysenos braižas. O kas gi gali geriau- pastarasis yra vienas iš trylikos paveikslų, kuriuos siai į jį įsijausti, nei ilgas valandas prie restauruoja- Čechavičius 1756–1759 metais nutapė Vilniaus Šv. mos drobės palinkęs restauratorius! Taigi paprašiau Kotrynos benediktinių bažnyčios altoriams. Be šio, restauratoriaus Algimanto Vaineikio apibūdinti taip pat minėtini šventųjų Benedikto ir Skolastikos savo patirtį. Štai ką jis parašė: „Detaliai apžiūrint S. didžiulės drobės, kuriose matome jų įspūdingus Čechavičiaus paveikslą Šv. Kotrynos Aleksandrietės visafigūrius atvaizdus. Šiuo metu abu kūriniai sužadėtuvės atsiskleidžia tapytojo meistriškumas. yra Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus Prano Pirmiausia sužavi puikiai nupieštos ir sukompo- Gudyno meno vertybių konservavimo ir restau- nuotos, laikantis aukštojo baroko tradicijų, perso- ravimo centre ir kantriai laukia, kada gi ateis jų nažų figūros. Paveikslo centre švelniai išskirti Jėzus, eilė susigrąžinti ankstesniąją išvaizdą. Tuo tarpu Marija ir Kotryna sukelia gylio įspūdį ir suteikia minėtosios bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas paveikslui didingumo bei monumentalumo. Ypač Šv. Kotrynos Aleksandrietės sužieduotuvės jau kon- žavi tapybos minkštumas ir plastiškumas. Veidai, servuotas, tačiau restauravimas dar nebaigtas.27 drabužiai, erdvės ir kita nutapyti taip meistriškai, Ties šiuo paveikslu norėčiau stabtelėti ilgėliau, laisvai ir didingai, kad net akimirksniui perkelia ste- idant būtų lengviau suprasti, jog tik pastaruoju bėtoją į paveikslo erdvę. Raudonas paveikslo grun- metu vienas po kito, iš lėto, sugrįžta Čechavičiaus tas suteikia šiltą ir švelnų koloritą. Šiltas, galima kūriniai, sakytume, tokie, kokius XIX a. pradžioje net pasakyti, dangiškas švytėjimas ypač sklinda iš Jėzaus, Marijos ir Kotrynos veidų ar rankų tapy- literatury sztuk pięknych i literatury angielskiey. LMAB. senos. Žinant, kad Čechavičiaus paletę sudarė tik Senosios periodikos skyrius. P. 1261 / 1815, p. 624–640. 5 Saunders, Józef. Wiadomość o źyciu i dzieyciu i dzie- šešios–septynios spalvos ir jų mišiniai, stebina ir łach Symona Czechowica. In: Dziennik wileński. 1815. T. žavi meistro talentas ir meistriškumas: taupiai nau- 2. Nr. 12, s. 629. 6 Wiadomość, op. cit., s. 627. dojant spalvų gamą, sukuriamas paveikslas, kuriame 7 Wiadomość, op. cit., s. 627. taip harmoningai perteikta erdvė, medžiagiškumas, 8 Iš pradžių Čechavičius mokėsi tapybos pas nežinomą 39 siužeto didingumas, kolorito sodrumas ir pastelinis Lenkijos rūmų iždininko Pranciškaus Maksimilijono Osolinskio rūmų dailininką. Apie 1711 m P. m. Osolinskis 28 spalvų šiltumas.“ išsiuntė Čechavičių studijuoti tapybos į Romą. Žr.: Jano-

nienė, Rūta. Čechavičius Simonas. In: Lietuvos dailininkų THE BEGINNING OF ART HISTORY IN LITHUANIA Apibendrinant tyrimą, iškyla nenuneigiama išvada žodynas XVI–XVIII a. / Sud. A. Paliušytė. : Kultū- – Josepho Saunderso straipsnis, paskelbtas 1815 m., ros, filosofijos ir meno instittas, 2005, p. 89–92. 9 dailėtyros istorijoje apie Simoną Čechavičių yra Wiadomość, op. cit., s. 628. 10 Pavyzdžiui, 1716 m. dalyvavo šios akademijos kon- pirmasis. Šis straipsnis yra ir Lietuvos dailės isto- kurse ir gavo trečią apdovanojimą antroje klasėje už klau- riografijos tyrimų pradžia, taigi atskaitos taškas, zūrinį piešinį Samsonas, perplėšiantis liūtą ir konkursinį piešinį Pergalingas grįžimas iš karo žygio. Žr: Janonienė, o straipsnio autorius yra ir Lietuvos Didžiosios Rūta. Čechavičius Simonas. In: Lietuvos dailininkų žody- Kunigaikštystės dailės istorijos pradininkas. Tad nas XVI–XVIII a. / Sud. A. Paliušytė. Vilnius: Kultūros, Josepho Saunderso nuopelnai pagaliau prisiminti, filosofijos ir meno instittas, 2005, p. 89. 11 Wiadomość, op. cit., s. 629–630. išnagrinėti ir įvertinti. Kita vertus, neabejotina, kad 12 He best can paint them, who can feel them most. Wia- dabarties tyrinėtojų įvairiapusiškos įžvalgos apie domość, op. cit., s. 631. 13 Tam tikrą sentimentalumą jo tapyboje pastebi Čechavičiaus paveikslus yra rimta paskata gilin- V. Drėma. Žr.: Drėma, Vladas. Pranciškus Smuglevičius. tis į visą jo kūrybą. Iki šiol Lietuvoje neturime nė Vilnius: Vaga, 1973, p. 22. 14 vieno išsamesnio mokslinio straipsnio, kuriame Wiadomość, op. cit., s. 635. 15 Wiadomość, op. cit., s. 638. didaus dailininko kūryba būtų esmingai išnagrinėta 16 Wiadomość, op. cit., s. 639–640. ikonografiniu, semantiniu ir meniniu požiūriais, 17 Cвирида, op. cit., c. 114. 18 Orańska, Józefa. Szymon Czechowicz. 1689–1775. Poz- paremta rimtomis archyvinių šaltinių studijomis. nań: Towarzystwo przyjaciół nauk, 1948. Šiame leidinyje Žinoma, pirmiausia galimai išsiaiškinus visus buvu- pateikiama labai plati Simono Čechavičiaus bibliografija. 19 sius, vėliau – išlikusius, galiausiai – kažkur esamus, Pavyzdžiui, Wizerunki i roztrąsania naukowie. T. I, Wilno, 1838, s. 78. Čechavičiaus „palikuonis“... 20 Drėma, Vladas. Pranciškus Smuglevičius. Vilnius: Vaga, 1973, p. 22. Taigi vertėjo sugrįžti ir prisiminti Saundersą, jau 21 Drėma, Vladas. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius: XIX a. pradžioje gebėjusį pastebėti ir įvertinti R. Paknio leidykla, 2001, p. 32, 169, 190, 204, 218–220. 22 Čechavičiaus tapybos meistriškumą ir jo kūrinių Matušakaitė, Marija. Portretas XVI–XVIII a. Lietuvoje. Vilnius, 1984, p. 126. vertę. Įžvalgos išliko aktualios, skatinančios tęsti 23 Tarandaitė, Dalia. Įvadas. In: Baroko dailė Lietuvoje. tyrėjo pradėtą darbą. Parodos katalogas. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus. 1996, p. 8. 24 Janonienė, Rūta. Čechavičius Simonas. / Lietuvos dai- lininkų žodynas XVI–XVIII a. / Sud. A. Paliušytė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno instittas, 2005, p. 89–92. 25 Ten pat, p. 91. 26 Paveikslas pakabintas restauruoto Jėzaus Kristaus Nuorodos apraudojimo altoriaus pirmame tarpsnyje. Laimos Šinkū- naitės asmeninis archyvas. 1 Vera gloria radices agit atque etiam propagatur. Ficta 27 Šį labai sudėtingą paveikslo konservavimą, pareikala- omnia celeriter tanquam flosculi decidunt, nec simulatum vusį pritaikyti ir naują metodiką: drobę tvirtinti celiuliozės potest quidquam esse diuturnum. Cic. Off. lib. II. cap. 12. eteriais, atliko restauratorius Algimantas Vaineikis. Nuo- Iš lotynų kalbos vertė Mindaugas Strockis. širdžiai dėkoju A. Vaineikiui už leidimą pasinaudoti tiek 2 Свирида, Иннеса И. Между Петербургом, Варша- restauravimo medžiaga, tiek restauruojamojo paveikslo вой и Вильно. Москва: ОГИ, 1999, с. 103. nuotraukomis. 3 Свирида, op. cit., c. 107. 28 Vaineikis, Algimantas. Paveikslo Šv. Kotrynos Alek- 4 Wiadomość o źyciu i dzieyciu i dziełach Symona Cze- sandrietės sužadėtuvės charakteristika restauratoriaus chowica. Rzecz na posiedzniu akadiemickiém uniwersytetu požiūriu. [Rankraštis], 2010 m. rugsėjo 16 d. Asmeninis wileńskiego dnia 15. listopada 1815 roku czytana w języku Laimos Šinkūnaitės archyvas. francuzkim przez Józefa Saundersa Professora sztycharstwa, Laima ŠINKŪNAITĖ Vytautas Magnus University, Kaunas

JOSEPH SAUNDERS REPORT ABOUT PAINTING OF SIMONAS ČECHAVIČIUS 40 Key words: Joseph Saunders, Simonas Čechavičius, art, report, picture, restoration.

Summary

In the research of Lithuanian art historiography, it is very important to identify the starting point of it, which could be used as a basis for further development of the science of art history. Thus, it is worth remembering, that in the 19th century Vilnius University was a centre of professional art, encouraging the development of art criticism, and important not only for Lithuania, but also for Belarus, Ukraine and . It was at Vilnius University, where dur- ing a period of five years professor Joseph Saunders gave his two first lectures on art history. The article analyses the second lecture, which was focused on the studies of the works of the artist S. Čechavičius, for the first time. In this respect, it is new and relevant. The object of the article is to discuss the conception of art criticism of Joseph Sander in the context of those times and the current times, and to highlight the beginning of Lithuanian art historiography research. In 1815, English graphic artist and art researcher Joseph Saunders gave a second public lecture on the works of artist Simonas Čechavičius (Krakow, 1689 – , 1775), named The life and works of Szymon Czechowicz. The article analyses the content of the lecture in different aspects. The main insights of J. Saunders into the appraisal MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS of the works of this Late artist are compared to the aspects of S. Čechavičius‘ artistic heritage in the second half of the 20th century and the beginning of 21st century. A period of two hundred years is enough to evaluate the significance of the creation of this painter for the evolution of art not only in Lithuania, but Poland, Belarus and Ukraine as well. One of the main conclusions of the article is that we have a right to name Joseph Saunders as the pioneer of art history of The Grand Duchy of Lithuania. This article is a serious stimulus for further research of the works of S. Čechavičius. As a finalization, I would once again like to draw you attention to art researcher Saunders, who was able to conceive the mastery of Čechavičius‘ paintings and the value of the artworks themselves.

Gauta 2011 01 31 Parengta spaudai 2011 08 15