Laima ŠINKŪNAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas JOSEPHO SAUNDERSO PRANEŠIMAS APIE SIMONO ČECHAVIČIAUS TAPYBĄ 33 Reikšminiai žodžiai: Josephas Saundersas, IN LITHUANIA HISTORY ART OF THE BEGINNING Simonas Čechavičius, dailė, pranešimas, paveikslas, restauravimas. Tikra šlovė suleidžia šaknis ir tik auga. pranešimą apie dailininko Simono Čechavičiaus Visa, kas dirbtina, greitai nubyra kaip žiedeliai, gyvenimą ir darbus; ir joks apsimestinis dalykas negali būti il- t BQJCFOESJOUJNFOPUZSJOʐUPKPBUMJLUPT4ɇFDIB galaikis.1 vičiaus kūrybos analizės vertinimą; Ciceronas, Apie pareigas, II knyga, 12 skyrius t BUTLMFJTUJ 4 ɇFDIBWJʊJBVT LʷSZCPT TBNQSBUʇ dabarties kontekste. Žinia, kunigaikščio Adomo Jurgio Čartorys- kio pakviestas, anglų grafikas Josephas Saunder- Dailės istorijos mokslui svarbu nustatyti Lietuvos sas (1773–1845) iš Sankt Peterburgo, kuriame jis dailės istoriografijos pradžią, t. y. atskaitos tašką, keturiolika metų kūrė ne tik originalias graviūras, nuo kurio įmanoma atsispirti tiriant dailės istorio- bet ir raižė jas albumui pagal garsiausius Ermitažo grafinę raidą. Taigi verta prisiminti, kad XIX a. Vil- muziejaus paveikslus2, į Vilniaus universitetą atvyko niaus universitetas kaip profesionalus meno židinys, 1810 m.3 Galima manyti, kad šį, moralės atžvilgiu skatinantis ir menotyros minties raidą, buvo svar- ypač jautrų klasicistą, pritariantį gamtos sekimui bus ne tik Lietuvai, bet ir Gudijai, Ukrainai ar Len- perkuriant ją tauraus grožio idealų požiūriu, gyvas- kijai. Būtent šiame universitete profesorius Josep- tingas ir mainus Vilniaus barokas veikiausiai turėjo has Saundersas per penkerius metus perskaitė dvi sužavėti. Miesto bažnyčių altorius puošę baroki- pirmąsias meno istorijos paskaitas, kurių antroji, niai paveikslai J. Saundersui galėjo būti įdomūs dėl skirta dailininko Simono Čechavičiaus kūrybos stu- daugelio priežasčių; pavyzdžiui, ir dėl didžiulėse dijoms, šiame straipsnyje nagrinėjama pirmą kartą. drobėse juntamo Simono Čechavičiaus kūrybai Šiuo požiūriu tai nauja ir aktualu. būdingo sentimentalumo. Be to, Saundersas, raižy- Tad straipsnio tikslas – aptarti Josepho Saunderso damas graviūras ir pagal baroko epochai priskirti- dailėtyros sampratą to meto ir dabarties kontekste nus kūrinius, tiek dėl įgimto skonio, tiek iš patirties bei argumentuoti Lietuvos dailės istoriografijos mokėjo ir galėjo juos įžvalgiai įvertinti. tyrimų pradžią. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai: JOSEPHO SAUNDERSO PRANEŠIMAS APIE DAILININKO SIMONO ČECHAVIČIAUS t JÝBJÝLJOUJ +PTFQIP 4BVOEFSTP TWBSCJBVTJVT GYVENIMĄ IR DARBUS kūrybinės biografijos faktus; Profesorius Josephas Saundersas, grafikas ir t OVPEVHOJBJ JÝTUVEJKVPUJ +PTFQIP 4BVOEFSTP meno tyrinėtojas, 1815 m. lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto akademiniame posėdyje (tokie moks- Tad analizuojant straipsnį, būtina pasinerti į jau liniai posėdžiai vykdavo kas mėnesį vis kita tema) minėto teksto turinį ir išnagrinėti jį skirtingais prancūzų kalba perskaitė pranešimą apie dailininką požiūriais. Vis dėlto pirmiausia verta atkreipti Simoną Čechavičių4 (Krokuvoje 1689-07-22, Var- dėmesį į J. Saunderso šiam straipsniui pasirinktą šuvoje 1775-07-21), pavadintą Žinios apie Simono simbolinį epigrafą, kuris, anot tyrinėtojo, teisingiau- 34 Čechavičiaus gyvenimą ir darbus. Tais pačiais metais siai apibūdina patį kūrėją. Juk populiarumas ir šlovė šis pranešimas buvo atspausdintas žurnale Dzien- dažniausiai priklauso ne nuo kūrėjo, o nuo tuo metu nik wileński.5 Tad minėtasis straipsnis yra pirmasis, susiklosčiusių aplinkybių, kurios ne visada palan- kuriame glaustai aptariami ne tik svarbiausi daili- kios talentingam meistrui. Būtent tokia užmarštis, ninko gyvenimo faktai, bet ir jo kūryba. Paaiškinęs J. Saunderso nuomone, ištiko Simono Čechavičiaus priežastis, paskatinusias jį prabilti apie primirštą kūrybą. Tačiau tyrinėtojas giliai įsitikinęs situacijos tapytoją, Saundersas išvardina straipsnio tikslus: laikinumu, tad pasinaudodamas lėtai augančio ir tvirtėjančio, miške viešpataujančio ąžuolo įvaizdžiu 1. Išsklaidyti šio dailininko vardą pridengiančius tvirtina, kad laiko tėkmėje ir šio menininko šlovė šešėlius; išaugs. 2. Išryškinti tikruosius Simono Čechavičiaus J. Saundersas XIX a. pradžiai būdingu metaforišku, nuopelnus tautiečių ir Europos kontekste; kiek patetišku stiliumi ilgokai samprotauja apie didie- 3. Atskleisti didžiulį dailininko talentą, kuris siems menininkams neretai skirtą nedėkingą vietą ir visam laikui turėtų įtvirtinti tiek pagarbą jam laiką tiek gyventi, tiek ir kurti, „kai jokios pagalbos, pačiam, tiek jo kūrybos įvertinimui. jokio padrąsinimo rasti nepavyksta.“6 Tad straipsnio MENOTYROS IŠTAKOS LIETUVOJE MENOTYROS IŠTAKOS Josephas Saundersas. Žinios apie Simono Čechavičiaus gyvenimą ir darbus. Teksto fragmentas autorius konstatavęs, kad Simonas Čechavičius kaip svarbu įvairiapusiškai ir raiškiai atskleisti paties dai- tik tokiomis aplinkybėmis gimė ir gyveno, dėkoja lininko turiningą asmenybę. Jis išties taikliai pastebi, prelatui Dluskiui už suteiktas kuklias biografines kad religinių išgyvenimų sujaudintas Čechavičius žinias apie šį dailininką. Saunderso nuomone, gabu- savo kūriniams suteikė pamaldumo ir sentimenta- mais apdovanoto dailininko aplinka „nesuteikė jam lumo išraišką.13 jokios vilties tobulėti“.7 O baigusį įprastus mokslus 35 Aptariamasis dailininkas dažniausiai vadintas „baž- Krokuvoje, jį, kaip teigia autorius, materialiai parėmė nytiniu tapytoju“, ir tai yra tiesa, nes jo kūryboje kažkuris iš kilmingų žemiečių,8 suteikęs galimybę akivaizdžiai dominuoja altoriniai paveikslai. Be jų, semtis meno pagrindų Romoje. Italija Čechavičių IN LITHUANIA HISTORY ART OF THE BEGINNING tapė ir portretus. Daugybė jo kūrinių buvę plačiai sužavėjo „kalto ir teptuko darbo vaisiais, kurie puošė pasklidę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Len- senąją pasaulio sostinę.“9 Pasak Saunderso, didieji kijos teritorijose. Du kartus, 1731 ir 1737 metais, menininkai ( Michelangelo, Raffaeli, Leonardo da Čechavičius nesėkmingai siekė gauti karaliaus rūmų Vinci, Guido Reni, Correggio, Domenichino, Cara- dailininko titulą. vaggio), o ir kitų menininkų darbai turėjo jam nuolat kelti nuostabą, tačiau Čechavičiaus atveju jo dvasios Betgi grįžkime prie Saunderso, kuris imasi analizuoti stiprybė nesusvyravo, jis, autoriaus teigimu, taip pat Čechavičiaus altorių paveikslus, pradėdamas labai pasijuto esąs dailininkas. Taigi pasirinkęs profesiją tolimais apibendrinimais. Pirmiausia jis primena šio ir trokšdamas tobulumo, jis nepailsdamas darbavosi kūrėjo niekada neapleidžiantį poetinį jautrumą ir jo teptuku; per trumpą laiką Šv. Luko akademijoje buvo santykį su žmogaus prigimtimi. Anot tyrinėtojo, ne kartą premijuotas.10 Savaime suprantama, kad tuo dailininkas, gerai įvaldęs meno pagrindus ir neuž- metu Saunderso žinios apie Čechavičiaus gyvenimo miršdamas tauraus meno tikslo, giliai įsijausdavo į istoriją negalėjo būti tikslios; todėl, pavyzdžiui, jis būsimo paveikslo vaizdinį dar prieš jį vaizduoda- mini Čechavičių Romoje išbuvus aštuoniolika metų, mas drobėje. Būtent dėl to jo paveiksluose nerasime kai iš tiesų jis ten praleido visus trisdešimt. Kita ver- nereikalingų figūrų, kurios anuomet pajuokiamai tus, mūsų dailininkas tik apie dvejus metus mokėsi buvo vadinamos „pasamdytais žmonėmis“. Taip pat pas tuo metu iš tiesų labai garsų dailininką Carlo jis niekada netapė nederamų fragmentų, nesusiju- Marattą (1625–1713). sių su vaizduojamu istoriniu epizodu ar veiksmu. Čechavičius vengė ryškių spalvų; todėl, pasak Saun- Straipsnio autorius Čechavičių apibūdina kaip giliai derso, jo paveikslų „koloritas paprastas ir sveikas“. įsitikinusį savo meno svarbumu asmenį, nuolat ieš- Palyginimui tyrinėtojas čia prisimena Pusseno kantį ir nuolat dirbantį. Todėl, Saunderso manymu, meną, kuris buvęs mažiau griežtas ir ne toks gilus; tokių polinkių žmogus negalėjo aktyviai dalyvauti jis taip pat saikingai naudojęs, o ir slopinęs „viešpa- aukštuomenės gyvenime, tad ir jo vardas ten negalėjo taujantį spalvų gyvumą“, taip norėdamams išvengti būti plačiai žinomas. Štai kaip autorius apibūdina patį poveikio moraliniams jausmams. Toliau Saunder- Čechavičių: „Dangus apdovanojo mūsų menininką sas pažymi, kad Čechavičiaus piešinys yra tiek tai- visais privalumais, vedančiais į pranašumą mene. syklingas, kiek koloritas apgalvotas ir ištirtas. O jo Malonus, kuklus, bet atkaklus ir griežtas. (...) Turėjo skonis, išlavintas tiek senovės, tiek vėlesnių amžių taiklų protą: (...), pateikė įrodymą (...), kad religija ir meno kūrinių, apsaugojo jį nuo juokingų ir keistų pamaldumas yra tikrieji genijaus bičiuliai, jie jį puo- madų užkrato. Taigi jis atmetė teatrališkus gestus, šia, jie jį daro žavesnį ir dar labiau naudingesnį“.11 nenatūralią didybės ar prestižo išvaizdą, rafinuotus Apibūdindamas dailininko požiūrį į kūrybą, Saun- judesius bei apskaičiuotus žingsnius. Senatvė, vidu- dersas pabrėžia, kad dailininkas paveikslais visuomet tinis amžius, jaunystė, vaikystė, – viskas turi būdingą siekė sujaudinti žiūrovą ir niekuomet – nustebinti. raišką: kiekvieno žmogaus bruožai pavaizduoti Tokią savo nuomonę tyrinėtojas paremia anglų poeto pozomis, gestais ir yra įprasminti. Saundersas visa, Alexanderio Pope’o eilute iš poemos Abelarda ir Helo- apie ką čia kalbėta, apibendrina tokia išvada: Čecha- yzy: Geriausiai moka tapyti giliausiai jaučiantis. 12 vičiaus paveikslų sistema yra išmintingai apmąstyta, Citata liudija, jog straipsnio autoriui buvo ypač paprasta ir tvarkinga. Tad jo darbai suvokiami be pasipriešinimo, lengvai; o panašumas į tiesą visose portretų, išskyrus autoportretą, kurį