VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra
Daiva Bilinskienė
NAUJO LRT KULTŪROS PROJEKTO RENGIMO ATVEJO ANALIZĖ: VADYBOS ASPEKTAI
Case Study of the New Cultural Project Development for Lithuanian National Television: Managerial Aspects
MAGISTRO DARBAS Kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijų programa
Darbo vadovas doc.dr. Renata Šukaitytė______(parašas) Recenzentas dr. Aurelija Vernickaitė
Vilnius, 2015
AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA
Aš, Daiva Bilinskienė, kandidatė VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros magistro laipsniui gauti, patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano pačios tyrimais ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, šaltinių, literatūros bei lentelių ir paveikslų sąrašuose. Patvirtinu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį.
Daiva Bilinskienė
2
TURINYS
ĮVADAS ...... 4 I. TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTŲ VADYBOS YPATUMAI ...... 9 1.1. Televizijos, kaip masinės medijos, specifiniai ypatumai ...... 9 1.2. Televizijos kultūros projektų vadyba ...... 14 1.2.1. Kultūros projektų ypatumai ...... 20 1.2.2. Prodiuserių veiklos ypatumai ...... 26 1.2.3. Televizijos kultūros projektų realizavimo etapai ...... 29 1.3. Televizijos programavimas ...... 34 1.4. Televizijos kultūros projektų finansavimo galimybės ...... 38 1.5. Svarbiausi įvedimo į rinką aspektai ...... 40 II. NAUJOS TELEVIZIJOS KULTŪROS LAIDOS POREIKIO IR AUDITORIJOS PLĖTROS TYRIMAS ...... 45 2.1. Tyrimo metodologija ...... 45 2.2. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su televizijos prodiuseriais ...... 46 2.3. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas ...... 51 2.4. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su kultūros ir meno ekspertais ...... 52 2.5. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas ...... 60 2.6. Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa internete ...... 61 2.7. Kiekybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas ...... 68 III. NAUJAS TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTAS/LAIDA ...... 70 3.1. Projekto aprašymas ...... 70 3.2. Projekto biudžetas ir turimi resursai ...... 74 3.3. Projekto sąmata ...... 75 3.4. Projekto viešinimo planas ...... 78 REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI ...... 79 IŠVADOS ...... 81 SANTRAUKA ...... 83 SUMMARY ...... 85 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 87
3
ĮVADAS
Šiandieninėje poindustrinėje žinių visuomenėje masinės komunikacijos priemonėms (angl. mass media) tenka reikšmingas vaidmuo. Radijas, televizija, spauda, internetas, kinas daro didelę įtaką šalies socialiniam, politiniam ir ekonominiam gyvenimui, skleidžia informaciją, ugdo visuomenės savimonę bei formuoja pasaulėžiūrą. Akivaizdus komunikacijos priemonių poveikis kultūrai, tradiciniams ir moderniesiems menams, visuomenės nuomonės formavimui bei informavimui. Medijos daro didelę įtaką individo gyvenimui, nes pajėgia keisti gyvenimo būdą, veikti visuomenėje susiformavusius socialinius vaidmenis, skatinti savišvietą, žinių poreikį, kūrybiškumą. Pastaruoju metu sparčiai vystantis naujosioms technologijoms ir globaliems interneto komunikaciniams bei informaciniams ištekliams mokslas, kultūra, menas nebegali egzistuoti be masinės medijos priemonių, kurios, aprėpdamos pačią didžiausią auditoriją, gali “žaibiškai“ paskleisti informaciją ir turėti įtakos kultūros procesams bei žmonijos vystymuisi. Kultūrologas ir žurnalistas K. Meškys teigia, jog „šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės formuoja naują kultūros etapą, įtraukia į žmogaus sąmonės mechanizmą naują laiko pojūtį, kuris su garso ir erdvės pojūčiu suformavo ne tik naują audiovizualinės komunikacijos, bet ir kultūros formą“1. Darbo tema ir aktualumas. Nėra vienos nuomonės apie televizijos svarbą ir reikšmę šiandieninės kultūros kontekste. Vieni mokslininkai įvardija ją kaip kultūros skatintoją ir reiškėją, kiti mano, jog televizija prisideda prie kultūros nuosmukio, skatina vartojimą bei bruka abejotinas vertybes ir yra masinės kultūros skleidėja. Televizija – vaizdo ir žodžio masinės komunikacijos priemonė – yra labai aktyvi ir imli, greitai keičiasi ir reaguoja į visuomenės pokyčius bei aktualijas. Pasak D. Stolte, televizija yra visuomenės atspindys, visuomenės kultūros dalis. Televizija ir visuomenė – priemonė ir veiksnys, kurių ryšys ir priklausomybė yra abipusiai. Televizija ir visuomenės kultūra yra glaudžiai susijusios: kokia kultūra, tokia ir televizija ir atvirkščiai2. Pasirinkti šią darbo temą paskatino ir asmeninė LRT kultūros laidų kūrimo patirtis bei tai, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios televizijos kultūros laidos dažniausiai pasitenkina paviršutinišku Lietuvos kultūros įvykių fiksavimu, mitologizuojančiais pasakojimais apie iškilias asmenybes ir polinkiu į pigų populiarumą. Pastaruosius 10 metų vykdoma nenuosekli Lietuvos kultūros politika, plačiai nuskambėję Kultūros sostinės skandalai, didėjantis atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir visuomenės, menkas žiniasklaidos dėmesys bei profesionalių šios srities žinių turinčių žurnalistų trūkumas iškreipė
1 Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: RDI grupė, 2010, p. 35. 2 Stolte, Dieter. Kultūros sklaida per televiziją. In Kultūros vadyba: profesionalaus meno teorija ir praktika: sudarytojai Hermann Rauhe, Christine Demmer. Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 190. 4 kultūros įvaizdį visuomenėje ir pablogino jos padėtį. Plačiajai auditorijai sunku orientuotis kultūros renginių gausoje, ją vertinti, suvokti kultūros vaidmenį formuojant visuomenės savivertės ir pasididžiavimo savo valstybe jausmą, keičiant žmonių santykius, lavinant kūrybinį mąstymą, kuris padeda kurti ekonominę ir socialinę vertę. Vakarų Europos šalyse šį darbą atlieka kultūros laidos, kurios remiasi moksliniais tyrimais ir yra orientuotos į kritinę reiškinių analizę. Manau, jog televizijos vadovai ir prodiuseriai skiria menką dėmesį kultūros programų reikšmei visuomenės ugdymui. Kultūros renginius pristatančios laidos yra nepakankamo profesinio lygio bei nepakankamai išnaudojamos rinkodaros priemonės, padedančios pasiekti platesnę auditoriją. Darbo objektas – naujo televizijos kultūros projekto/laidos vadyba. Darbo problema. Paviršutiniškai ir neprofesionaliai pristatoma Lietuvos kultūra LRT pirmojo ir LRT Kultūra kanalų kultūros laidose. Tačiau siekiant įrodyti naujos televizijos laidos poreikį reikalingi papildomi tyrimai. Tam ir skiriamas šis darbas. Naujas kultūros produktas padėtų spręsti problemą, svarbią kaip teigia medijų teoretikas ir kultūros kritikas N. Postmanas visuomenės intelektinei pusiausvyrai atstatyti3. Komunikacijos technologijų teoretiko M. McLuhano teigimu, „giluminis televizijos poreikis – spontaniškas pokalbis ir dialogas“ padeda šiai audiovizualinei komunikacijos priemonei aprėpti didžiausią auditoriją, ir jai pavyksta bent jau pavienėmis laidomis pasiekti žiūrovus, visiškai nesidominčius ar menkai išmanančius kultūrą. Medijų analitikas pažymi televizijos išskirtinumą iš kitų masinės komunikacijos priemonių. Televizija, kuri turi galimybes ir įtaigą pasiekti pačią didžiausią auditoriją ir ja bene labiausiai pasitikima iš visų visuomenės informavimo priemonių, yra tinkamiausia ir yra labai veiksminga kultūros sklaidos komunikacijos priemonė. Televizija kaip niekas kitas gali atskleisti procesų sąveiką ir įvairiausių formų raidą4. Vienintelio Lietuvoje visuomeninio transliuotojo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT), kaip kultūros skleidėjos, vaidmuo pirmiausia yra susijęs su nacionalinės kultūros sklaida ir kultūros politika. Lietuvos kultūros politikos gairėse, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas, rašoma: „Kultūra yra valstybės pamatas, kultūra ir kūrybiškumas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai. Kultūra ir kūrybingumas – tai demokratijos ir laisvos asmenybės saviraiškos prielaida. Kūrybingumas užtikrina visuomenės gebėjimus išsaugoti ir perduoti tradicijas, gebėjimus atnaujinti savo institucijas, diegti naujoves, prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Kultūra ir menas nuo mažens ugdo asmenybės iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, sintetinį mąstymą, emocinį intelektą. Kultūra ir
3 Postman, Neil. Medijų ekologijos humanizmas. Vilnius: Balsas.cc. [žiūrėta 2015 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.balsas.cc/wp-content/uploads/mediju_ekologija_balsascc_200808.pdf> 4 McLuhan, Marshall. Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos, 2010, p. 319. 5 menas formuoja kūrybiškumui palankią aplinką, skatina pilietiškumą, toleranciją, gerus socialinius santykius, intelektine nuosavybe pagrįstos kūrybos ir žinių ekonomikos plėtrą. Menas ir kultūros paveldas teikia visuomenei vertingų kūrybos pavyzdžių, moko juos vertinti, ugdo meninį skonį, skatina visuomenę prasmingai gyventi, ugdo jos teigiamas emocijas ir didina pasitenkinimo jausmą5. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti naujos kultūros laidos sukūrimo LRT televizijoje poreikį ir parengti jos sukūrimo rekomendacijas. Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti televizijos, kaip medijos, specifiką remiantis šios srities teoretikų darbais. 2. Atlikti televizijos kultūros laidos poreikio kokybinius bei kiekybinius tyrimus. 3. Sukurti naujos televizijos kultūros laidos projekto koncepciją. 4. Suburti kūrėjų bei gamybininkų komandą naujos laidos realizavimui. 5. Parengti preliminarias rekomendacijas naujos kultūros laidos rengėjams. Hipotezė – šiuolaikinė televizijos kultūros laidų auditorija gali būti kiekybiškai ir kokybiškai praplėsta, jei prodiuseriai tikslingai naudos produkto kuriamos vertės, turinio, sklaidos priemonių įvairovę ir auditorijos plėtros priemones. Darbo struktūra. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, teorijų apžvalga, tyrimų aprašai, rekomendacijos, išvados ir literatūros sąrašas. Įvade išdėstytas darbo aktualumas, tikslai, uždaviniai ir darbo problema. Teorinėje magistro darbo dalyje apžvelgiami specifiniai televizijos projektų vadybos aspektai bei kultūros projektų ypatumai. Aptariami egzistuojantys projektų vadybos modeliai ir analizuojami praktiniai televizijos kultūros laidų prodiuserio žingsniai bei tam tikri efektyviausi organizaciniai veiksniai, kurie turi įtakos naujo televizijos kultūros produkto atsiradimui. Aptariamos televizijos kultūros laidų projektų finansavimo galimybės bei preliminarus įvedimo į rinką mechanizmas. Antrojoje magistro darbo dalyje pateikiami tyrimų duomenys ir aprašai. Gretinant kultūros ir meno lauko ekspertų, kultūrologų, menotyrininkų, bei televizijos industrijos profesionalų – prodiuserių kokybinio giluminio interviu metu išsakytas mintis ir pastabas bei kiekybinio anketinio tyrimo metu atliktą auditorijos poreikių analizę, identifikuojami pagrindiniai Lietuvos kultūros pristatymo per LRT trukdžiai, problemos ir galimybės. Analizuojama, kokie veiksniai turi įtakos televizijos kultūros projekto turiniui ir formatui, tikslinės auditorijos formavimui, jos poreikių tenkinimui bei plėtros galimybėms. Trečiojoje magistro darbo dalyje pristatomas televizijos kultūros laidos projektas. Remiantis atliktais kiekybiniais ir kokybiniais tyrimais bei Lietuvos kultūros ir meno lauko
5 Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės. Valstybės žinios, 2010-07-08, Nr. 80-4152. 6 ekspertų, menotyrininkų ir televizijos prodiuserių siūlymais bei įžvalgomis pateikiama televizijos kultūros laidos koncepcija, tikslai ir uždaviniai, veiklų planas, pristatoma projekto kūrybinė grupė, projekto biudžetas ir viešinimo planas. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai televizijos prodiuseriams ir televizijos kultūros laidų kūrėjams. Išvadose apibendrinami viso darbo rezultatai. Literatūros sąraše pateikiamas naudotų šaltinių sąrašas. Darbą sudaro 126 puslapiai, 12 lentelių, 16 paveikslų, literatūros sąraše nurodyti 51 naudoti šaltiniai, prieduose pateikiami 11 interviu ir 3 klausimynai. Televizijos, kaip kultūros sklaidos priemonės, galimybių analizė yra nauja, perspektyvi ir šiuolaikiška tyrinėjimų sritis. Pagrindžiant projekto aktualumą ir poreikį taikomi socialinių mokslų tyrimų metodai: pagrindinės pirmosios dalies teorinės apibrėžtys suformuluotos remiantis Lietuvos ir užsienio autorių (M. McLuhan, C. Kellison, K. Meškys, D. Jastramskis, H. Rauhe, C. Demmer , D. Stolte, P. Kotler, ir kt.) studijomis audiovizualinių projektų vadybos, kultūros vadybos ir rinkodaros pagrindais. Iš šių šaltinių atsirinkta aktualiausia medžiaga darbo objektui išplėtoti. Mokslinės literatūros analizė padėjo atskleisti specifinius televizijos, kaip medijos priemonės, ypatumus ir specifinius televizijos vadybos principus, strategijas ir galimybes. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos televizijos industrijos kultūros ir meno lauko situaciją bei auditorijos poreikius pasitelkiami empiriniai tyrimo metodai: kiekybinis anketinis auditorijos tyrimas bei kokybinis tyrimas atliekant giluminius interviu su kultūros ir meno ekspertais bei nepriklausomais ir LRT televizijos prodiuseriais Atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė vartotojų apklausa internete – atskleidžia auditorijos kultūrinius poreikius, lūkesčius ir išgrynina būdus, įgalinančius spręsti auditorijos prieinamumo problemas ir galimybes. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų analizė atskleidžia kultūros laidų poreikį, suteikia informacijos, kokios kultūros laidos: informacinės, analitinės ar pramoginės tinkamai atspindėtų realią kultūros tikrovę, ne pataikautų auditorijai, o ją ugdytų? Tyrinėjami esamų eteryje LRT kanalo televizijos kultūros laidų ypatumai bei televizijos programų sudarymo principai. Tai atskleidžia kokybiniai tyrimai – giluminiai interviu su televizijos programų sudarytojais, analitikais, televizijos prodiuseriais. Pristatomi giluminiai interviu su nepriklausomais televizijos prodiuseriais L. Šeškumi ir R. Zemkausku. Interviu su LRT prodiuseriais: L. Bytautaite, V. Snarskiu, J. Vilimu. Pristatomi giluminiai interviu su kultūros ekspertais, menotyrininkais ir kultūrologais L. Jablonskiene, V. Jauniškiu, E. Parulskiu, K. Kuizinu, K. Šapoka, A. Narušyte. Pagrindiniai literatūros ir informacijos šaltiniai. Rašant darbą buvo remtasi užsienio bei Lietuvos autorių literatūros šaltiniais, publikacijomis periodinėje spaudoje ir internete. Teorinėje darbo dalyje remiamasi literatūra, kuri nagrinėja televizijos, kaip masinės
7 komunikacijos priemonės, specifiką, televizijos projektų prodiusavimo ypatumus, visuomenės ir kultūros sąsajas. Iš šių šaltinių atsirinkta aktualiausia medžiaga darbo objektui išplėtoti. Tiriamojoje darbo dalyje remiamasi žymių kultūrologų, kritikų, žurnalistų, praktikų publikacijomis, nagrinėjančiomis televizijos problematiką Lietuvoje. Televizijos ypatumus, visuomenės ir kultūros sąveiką nagrinėja: M. McLuhan „Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai“ ir Ž. Pečiulis „Iki ir po televizijos: žvilgsnis į XX amžiaus audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną“. Analizuojant žiniasklaidos vadybos teoriją ir rinkodarą, televizijos prodiusavimo principus buvo naudojamasi knygomis: D. Jastramskis „Žiniasklaidos ekonomika ir vadyba. Įvadas“, C. Kellison „Producing for TV and VIDEO“, K. Meškys „Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai“, G. Hagoort “Meno vadyba verslo stiliumi“, I. Kuizinienė, E. Žalpys, E. Bulevičius ir kt. „Kultūros įstaigų projektų valdymas“, J. Černevičiūtė, I. Alperytė ir kt. „Rinkodaros priemonių valdymas kultūros įstaigų veikloje“, P. Kotler ir kt. „Rinkodaros principai“, P. Kotler „Rinkodara pagal Kotlerį“, H. Rauhe, Ch. Demmer „Kultūros vadyba. Profesionalaus meno teorija ir praktika“, W. Chan Kim, R. Mauborgne “Žydrųjų vandenynų strategija“, E. Lubytė „Permainų svoris“ ir kt.
8
I. TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTŲ VADYBOS YPATUMAI
Šioje darbo dalyje apžvelgiamos specifinės televizijos savybės, vadybos specifika, televizijos kultūros projektų ypatumai ir televizijos programavimas. Analizuojami praktiniai televizijos kultūros laidų prodiuserio žingsniai bei tam tikri efektyviausi organizaciniai veiksniai, turintys įtakos naujo televizijos kultūros produkto atsiradimui, finansavimui bei įvedimo į rinką galimybėms.
1.1. Televizijos, kaip masinės medijos, specifiniai ypatumai
Pirmoji bandomoji televizijos laida pasaulyje buvo parodyta 1928 m. Londone, o 1936 m. BBC pradėjo transliuoti reguliarias televizijos laidas Didžiojoje Britanijoje. XX a. televizija tapo pirmaujanti pasaulyje audiovizualinė masinės komunikacijos priemonė. UNESCO duomenimis televizorių skaičius pasaulyje seniai viršijo 1 milijardą. Veiklos pradžioje buvo prognozuojama, jog televizijos pagrindinis vaidmuo bus aktualiai ir gyvai plačiajai auditorijai perteikti naujausias žinias apie įvykius pasaulyje. Pokyčiai visuomenėje ir technologinės galimybės bei rinkos ekonomika lėmė, jog televizijos vaidmuo sparčiai keitėsi ir dabartiniame globaliame pasaulyje televizija sugeba patenkinti tiek informacijos bei aktualijų, tiek ir pramogos, ir intelektinius visuomenės poreikius. Televizijos, kaip komunikacijos priemonės, pagrindinis principas – techninis pranešimų perdavimas, pranešimų reikšmės kūrimas ir poveikio bei ryšio su žmonėmis sąveika. Televizija – vaizdo, garso ir verbalinės komunikacijos sintezės forma, užpildžiusi kino ir fotografijos spragas tapo nauju regimojo pasaulio pažinimo būdu, turinčiu galių visapusiškai užpildyti žmogaus sąmonę ir būtį. Kultūros tyrinėtojai šiuolaikinę kultūrą įvardija kaip masinę šventę, kuri labai artima sportiniams žaidimams ir pramogoms. M. McLuhanas šiuolaikinę kartą vadina „televizine“, kuri linkusi suvokti gyvenimą kaip pramogą. Televizinė karta sieja savo vertybes ne su darbu, o su poilsiu; gyvenimą – ne su praktinio tikslo realizavimo galimybe, o su pramoga. Užimdama vyraujančią padėtį tarp visų informacijos priemonių pagal tokius parametrus, kaip žmogiškasis interesas, konteksto informacija ir suvokimo efektyvumas televizija vartotojui yra patraukli ir lengviausiai pasiekiama. Ji vienintelė turi galimybių pasiekti pačią didžiausią auditoriją. Svarbiausias jos išskirtinumas iš kitų masinės komunikacijos priemonių yra tai, kad ji sukuria „dalyvavimo“ įvykyje pojūtį, „čia ir dabar“ aspektą ir ja labiausiai pasitiki
9 visuomenė6. M. McLuhanas televiziją apibūdina kaip vėsią, t. y. žiūrovus įtraukiančią į dalyvavimą, ne tiek veiksmo, kiek reagavimo mediją, reikalaujančią kūrybiško aktyvaus sudėtinio proceso ir atsako: „Televizijoje išlaikomas artimas ryšys su žiūrovu ir skatinamas žiūrovo aktyvumas bei giluminis įsitraukimas, įtakojamos nuostatos“7. Yra tam tikros specifinės televizijos savybės, skiriančios ją nuo kitų masinės medijos priemonių: 1. Televizija sukuria sinchroniškumo su įvykiu pojūtį, kuris niekur kitur nepasiekiamas; 2. Režisierių, operatorių ir techninių montažo galimybių dėka sukuriamas veiksmingas „čia ir dabar“ efektas, kuris „prikausto“ žiūrovo dėmesį prie televizoriaus ekrano, išlaikoma intriga, įtempta dramaturginė linija; 3. Televizijos pateikiamame vaizde yra didelis kiekis papildomos informacijos, kurią skirtingai gali priimti labai įvairi auditorija. Pateikiama ne tik informacija, bet vizualiai atspindimas kontekstas, laikmetis su jam būdingais ženklais. Išskiriamos trys televizijos programų funkcijos: informacinė, šviečiamoji, pramoginė. Kiekviena iš šių funkcijų lemia televizijos laidų ir televizijos programų turinį bei veikia formą. Naujojo tūkstantmečio atnešta naujovė – internetas – stipriai koreguoja televizijos kaip „audiovizualinės masinės komunikacijos priemonės“ vaidmenį (McLuhano parafrazė). Naujoji karta, dar vadinama „Webgeneration“, nevartoja TV produktų ir pažįsta pasaulį iš kompiuterio ekrano bei išmaniųjų įrenginių. Tai verčia televizijas iš naujo permąstyti turimą programų paketą ir pasiūlyti naujų konkurencingų produktų. Tuo tarpu sovietmečiu Lietuvoje, kaip ir kitose Sovietų sąjungos respublikose, televizijos industrijoje nebuvo konkurencijos ir kultūrai buvo skiriama labai svarbi vieta. Vienintelė Lietuvos televizijos programa buvo propagandinė-kultūrinė. Pasakytina, kad iki Nepriklausomybės atkūrimo buvo tik du: respublikinis ir sąjunginis buvusios Sovietų sąjungos televizijos kanalai. Per 25 Nepriklausomybės metus Lietuvoje įvyko esminių permainų: kultūros sektorius išgyveno perėjimą į rinkos ekonomiką. Siekdama atsikratyti sovietinio valdymo modelio, televizija palaipsniui ėmė keisti programų tinklelį, tačiau jos (kaip žiniasklaidos priemonės) vadybos metodai nepakito ir išsaugojo likutinį kultūros laidų finansavimo principą. Televizijos industrijoje ypač įsimintini 2001-2003 metai – visuomeninio LTV televizijos kanalo generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti verslininkas Valentinas Milaknis ir buvo vykdoma LTV reorganizacija. Tuomet vienintelis visuomeninis kanalas sumažino kultūros programų skaičių ir finansavimą, net naujienų laidose palaipsniui neliko informacijos apie kultūros įvykius. Buvo atleista daugybė
6 Cit. op. 4, p. 20. 7 Cit. op. 4, p. 302. 10 darbuotojų, režisierių, redaktorių, prodiuserių, po truputį sunyko ankstesnės populiarios kultūros laidos, o naujoms atsirasti nebuvo vadybinių sprendimų. Iš programų tinklelio dingo kultūros laidos: „Teatras“, „Kūrybos metas“, „Kultūros spąstai“ ir kt. Nacionaliniame televizijų publicistikos konkurse „Ad rem“ režisieriaus J. Javaičio laidų ciklas „Kūrybos metas“ apdovanotas už geriausią režisūrą (1999) bei Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. Tai rodo, jog laidos buvo labai aukštai vertinamos. Prie šio ciklo dirbo ir režisierė D. Kutavičienė. Buvo įamžinta daugybė iškilių kūrėjų portretų. Kai vykstant reorganizacijai vieninteliame visuomeniniame kanale kūrybos sąlygas pradėjo diktuoti komerciniai reikalavimai, kūrėjų darbo sąlygos pasidarė neįmanomos ir jie pasitraukė iš televizijos. 2000-2009 m. per LTV kanalą rodytas istorinės publicistikos laidų ciklas „Laiko ženklai“ 2002 m. buvo įvertintas kaip geriausia nacionalinių televizijų kultūros laida (laidos autoriai L. Pociūnienė ir P. Savickis). Pereinamuoju prie rinkos ekonomikos laikotarpiu sumenkusi kultūros sklaida labai atitolino menininkus nuo visuomenės bei neigiamai paveikė kultūros sampratą. Tuo laikmečiu smarkiai krito kultūros prestižas, sumenko menininkų įvaizdis ir išsiveržė komercinė bei pramoginė kultūra. Tai ypač ryšku komercinių televizijų programose – pasipylę įvairiausi amerikietiško tipo realybės šou projektai paveikė bendrą kultūrinę padėtį, kuri stipriai pasikeitė, tapo masinė bei komercinė. 2002 m. TV ekranus pasiekė pirmasis Lietuvoje realybės šou „Akvariumas“, po to LNK televizijos realybės šou „Baras 1“, „Baras 2“, „Holivudas“, „Kelias į žvaigždes“ ir kt. Projektai buvo komerciškai labai sėkmingi ir visuomenė karštligiškai įsitraukė į šiuos realybės šou, nes tai buvo nauja ir intrigavo. Tai buvo visa apimanti turinio revoliucija, kuri pasireiškė šimtais smalsuolių (daugiausia jaunimo), aplipusių stiklines realybės projekto pastato sienas ir spaudančių telefono mygtukus bei lemiančių kieno nors likimą ir šimtai tūkstančių, ištisus mėnesius nesitraukiančių nuo televizoriaus ekrano. Visų šių realybės šou nugalėtojų vardai visiems laikams buvo įrašyti į TV istorijos puslapius ir kardinaliai pakeitė kai kurių dalyvių gyvenimus bei karjerą. Televizijų reitingai buvo labai aukšti ir reklamos davėjai padėjo televizijoms susikrauti nemenką pelną. Iki šiol realybės šou populiarumo fenomenas nenustoja stebinti pasaulio mokslininkų, tyrinėjančių televizijos industriją. LTV po reorganizacijos pasiūlė dar kuklesnį programų tinklelį. 2003 m. vasario 16 d. pradedamas transliuoti LTV2 kanalas, skirtas kultūrai. Dėl menko finansavimo šiame kanale rodomi pirmojo kanalo laidų kartojimai, filmų klasika, dokumentika, taip pat dažnai rodomos senos programos iš archyvų bei „SMSCredit.lt A lygos“ rungtynės ir kitos sporto transliacijos. Nuo 2006-2009 m. LTV2 kanale buvo rodomos režisierių J. Javaičio, D. Kutavičienės
11 kultūros ir meno dokumentikos ciklas „Laiko portretai“, kuris šiek tiek priminė televizijos kultūros laidą „Kūrybos metas“. 2012 m. įvyko ryškūs pokyčiai LTV kanale. Kanalas pakeitė pavadinimą, įvaizdį, užsklandas, logotipus ir visų transliuojamų radijo ir TV programų pavadinimus – kiekvienas jų prasidėjo santrumpa „LRT“. Pakeitęs tapatybę, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pristatė naujus produktus – plačiajai auditorijai skirta LRT televizija (anksčiau LTV), LRT radijas (anksčiau Lietuvos radijas) ir interneto portalai LRT.LT, LRT Klasika, LRT Opus. Nauji vardai LRT Kultūra (anksčiau LTV2) ir LRT Lituanica (anksčiau „LTV World“) labiau atskleidė kanalo turinį. Struktūrinius pasikeitimus lėmė tai, kad LRT valdymo organu tapo Taryba ir generalinis direktorius bei buvo priimtas LRT įstatymas ir pavadinime atsirado žodis „nacionalinis“. „Sustiprinęs“ pavadinimą kanalas visuomenėje užėmė tinkamą Nacionaliniam transliuotojui poziciją. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga – nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba. Transliuoja tris radijo programas ir dvi televizijos programas „LRT televizija“ ir „LRT Kultūra“. Visos šios programos transliuojamos ir internetu. LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Nors LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirbdavo ir iš reklamos, bet nuo 2015 m. reklama nacionaliniame kanale nebegalima. Jau daugelį metų Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija išsiskiria komercinių televizijų kontekste. Kaip rašoma LRT svetainėje, transliuojama programa turi atitikti visuomeninio transliuotojo viziją ir misiją: tarnauti visuomenei teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas ir būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu visuomeniniu transliuotoju8. Pasak Ž. Pečiulio, sovietmečiu televizija transliuodavo klasikinius koncertus, baletą, spektaklius, kūrybinius vakarus ir šie reginiai auditorijos buvo laukiami bei populiarūs. Profesoriaus teigimu, daug sudėtingiau yra dabar, kai dabartinė lietuviškosios televizijos koncepcija kultūros atžvilgiu nėra aiškiai apibrėžta. Komercinės televizijos orientuojasi į perkančius žiūrovus, juos labiau domina reklamos gavėjai. Lietuvos televizija labiau rūpinasi platesne auditorija ir vyresniais žiūrovais, kurie komercinėse pramoginėse programose kartais net ir neranda sau tinkamos ir patinkančios laidos. Pastaruoju metu LRT dažniau įmanoma
8 LRT misija, vizija, uždaviniai. [žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
9 Svėrytė, Monika. Televizijos kritikas Ž. Pečiulis: „Turime tokią televiziją, kokios patys esame verti“. Vilnius: Lrytas.lt, 2012. [žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
1.2. Televizijos kultūros projektų vadyba
Televizijos kultūros projektas – tai meninis kūrybinis produktas, atskleidžiamas ir realizuojamas šiuolaikinėmis technologinėmis ir gamybinėmis priemonėmis ir skirtas parduoti medijų rinkoje. Pasak žiniasklaidos ekonomikos ir vadybos teoretiko D. Jastramskio, televizijos, kaip žiniasklaidos priemonės, veiklos specifika bei siūlomų produktų ypatumai lėmė ir specifinės atskiros vadybos srities formavimąsi. Ekonominiu aspektu šios industrijos specifiškos ir išskirtinės dėl to, kad jos transliuoja ar spausdina kitų žiniasklaidos produkciją gaminančių įmonių sukurtą turinį arba patys jį kuria ir veikia dviejose rinkose: naujienų arba pramoginio turinio ir reklamos srityje13. Televizijos, kaip ir radijo, interneto produktus vartotojas gauna nemokamai. Vienintelis pajamų šaltinis – lėšos už reklamos davėjams suteikiamą eterio laiką. Televizijos produkto išskirtinis bruožas yra tas, jog sukuriamos greitai savo vertės ir aktualumo netenkančios naujienos ir informacija. Reklaminės, pramogų bei kultūros informacija lėčiau netenka savo vertės rinkoje nei naujienų informacija. Informacija turi išliekamąją vertę, kaip laikmečio ir jame vykstančių procesų archyvavimas. Išskirtinis masinės medijos priemonių ypatumas – tai daromas poveikis visuomenės nuomonei, vertybėms, nuostatoms. Poveikio visuomenei aspektu šių priemonių produktai yra specifiniai dėl to, kad jų skleidžiama informacijos kiekybė ir kokybė daro tam tikrą įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams visuomenės procesams. Dėl turinio svarbos šioms
11 Česnavičius, Aleksandras. Televizija kintančiame žiniasklaidos pasaulyje. In Filosofija. Sociologija, 2009. T. 20. Nr. 2, p. 122–129. 12 Cit. op. 9. 13 Jastramskis, Deimantas. Žiniasklaidos ekonomika ir vadyba. Įvadas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 48. 14 priemonėms priskiriama didelė visuomeninė vertė. Atrinkdami ir formuodami siunčiamą visuomenei (auditorijai) informaciją jie tampa informacijos skleidėjais ir tam tikrų vertybių puoselėtojais. Pasak D. Jastramskio, žiniasklaidos organizacijos labiau nei kitų industrijų organizacijos privalo galvoti apie savo sprendimų įtaką vartotojų politinei ir kultūrinei gerovei. Jiems privalo rūpėti, ar jie efektyviai tenkina visų visuomenės sluoksnių reikmes. Dar labai svarbus ir įpareigojantis dalykas, kad medijos turi galimybę parodyti visuomenei, kas svarbu, kas mažiau svarbu, o kas visai nesvarbu jį supančioje aplinkoje ir pasaulyje. Dėl žiniasklaidos priemonių galimybės daryti įtaką visuomenės vertybėms, nuostatoms ir elgesiui jai tenka ir socialinė atsakomybė už jos pateikiamos informacijos turinio kokybę14. Tą atsakomybę teisiškai reguliuoja įsteigtos valstybinės teisinės ir etikos normas reguliuojančios institucijos. Įsteigtos atskiros prižiūrinčiosios institucijos. Radijo ir televizijos industrijų organizacijų veiklą prižiūri Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Atskiru įstatymu reglamentuojama Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veikla. Televizijos kultūros projekto, kaip ir bet kurio kito meninio kūrybinio produkto svarbiausia dalis yra idėja, grindžiama dvasinėmis vertybėmis, kultūra, tradicijomis, inovacijomis ir kurianti kūrybinę bei ekonominę vertę. Projektų valdymo autoritetai projekto apibrėžimą formuluoja kaip kompleksinį, koordinuojamą, laikiną darbą, turintį pradžią ir pabaigą, ribojamą laiko, biudžeto, išteklių, specifinių atlikimo savybių ir skirtą pasiekti specialiai suplanuotiems rezultatams. Ši projekto formuluotė tinka ir televizijos kultūros projektams. Skiriasi tik specifiniai elementai. Televizijos projektas yra ir meno produktas, ir technologinis produktas, ir skirtas tam tikram auditorijos segmentui. Pasak I. Kuizinienės, kultūros projekto visuma gali būti skirstoma į etapus, pakopas, fazes, kurie projekto vykdymo eigoje tarpusavyje persipina. Kultūros projekto etapai skirstomi į pasirengimo, planavimo, įgyvendinimo bei vertinimo etapus. Pasirengimo etape generuojamos idėjos, užsibrėžiamas pagrindinis projekto tikslas, uždaviniai bei numatomi rezultatai ir galimi projekto finansavimo šaltiniai, komandos struktūra15. Šiame etape labai svarbu numatyti veiksmus, kuriais siekiama patraukti vartotojų dėmesį informacijos rinkoje, kad vykdomas projektas turėtų poreikį visuomenėje, kad būtų įvertintos galimybės, ištekliai ir įvertinta projekto vykdytojų patirtis. O D. Jastramskis knygoje „Žiniasklaidos ekonomika ir vadyba. Įvadas“ teigia, jog žiniasklaidos organizacija, vykdanti projektą, atlieka tipines vadybos funkcijas, kurias apibrėžė vadybos mokslo pradininkas H. Fayolas. Šios funkcijos yra planavimas,
14 Ibid., p. 50. 15 Kuizinienė, Ieva. Bendrieji projektinių paraiškų rengimo principai ir jų pritaikymas rengiant su kultūra susijusius projektus. Projekto komandos formavimas ir valdymas. In Kultūros įstaigų projektų valdymas: Žalpys, Edmundas et al. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2007, p. 8-10. 15 organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Siekiant patraukti vartotojų dėmesį informacijos rinkoje numatomi svarbiausi strateginio planavimo žingsniai: 1. Aplinkos analizė; 2. Esamų išteklių įvertinimas; 3. Siekiamų tikslų nustatymas; 4. Tikslų siekimo alternatyvų nustatymas; 5. Alternatyvių pažiūrų atranka; 6. Plano įgyvendinimas; 7. Įgyvendinamo plano stebėsena; 8. Plano įvertinimas ir koregavimas16. Žiniasklaidos, o ypač televizijos projektams būdingas tarpinis planavimas, kurį sudaro rinkodaros, finansinis ir žmogiškųjų išteklių planavimas. Tarpinis planavimas gali trukti nuo 6 mėn. iki 2 metų, tuo sustiprindamas ilgalaikius strateginius planus. Planavimas yra pagrindinė vadybos funkcija, kuri lemia projekto vadovo veiklas. Vadovavimas ir kūrybiškumas. Vadovavimą žiniasklaidos projektams veikia žiniasklaidos vadybos specifiškumas, ypač tai, kad žiniasklaida vaidina išskirtinį vaidmenį visuomenės ekonominiams, politiniams, socialiniams ir kultūriniams procesams bei kuria vartotojui turinį ir pranešimą. Svarbus aspektas yra tai, jog žiniasklaidos priemonių (o ypač televizijos) veiklos pamatas yra darbuotojų kūrybiškumas. Vadovavimas kūrybiškiems žmonėms ir kūrybiškumo skatinimas reikalauja iš vadovo tam tikrų charakterio bruožų, bet svarbiausia – vadovavimo atsakomybės, asmeninių savybių, vertybių sistemos bei kompetencijos. D. Jastramskio nuomone, televizijos projektams populiariausia ir veiksmingiausia yra komandinė vadyba, dar kitaip vadinama demokratiška vadyba. Šis vadovavimo būdas išsiskiria tuo, jog vadovas rūpinasi ir užduočių atlikimu, santykiai yra grindžiami tarpusavio supratimu, pasitikėjimu, pagarba ir bendru tikslo siekimu17. Televizijos projektuose tokie vadovai yra programų prodiuseriai, kurie turi specialų išsilavinimą, dažniausiai kūrybinį ir vadybinį. Prodiuserio darbo specifiką nagrinėsime prie televizijos projektų realizavimo etapų. D. Jastramskis atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbus ir didelę reikšmę rezultatui turintis žiniasklaidos darbuotojų kūrybiškumas keičia ir vadovavimo žiniasklaidos organizacijoms principus. Vadovai darbuotojams suteikia didesnę autonomiją, plėtoja įvairias vizijas, skatindami kūrybiškumą bei išradingumą ir net toleruoja nesėkmingą veiklą. Kartais tokie darbo metodai apsunkina darbo organizavimą18.
16 Cit. op. 13, p. 66. 17 Cit. op. 13, p. 73. 18 Cit. op. 13, p. 78. 16
Rizika. Šiandien labai suaktyvėjo įvairių tipų projektų vystymas. Labai daug projektų patiria nesėkmę dėl nenumatytų rizikos faktorių. Rizika gresia kiekvienam projekto procesui, todėl projekto vadovas turi mokėti įvertinti riziką. Projekto rizika – tai neapibrėžtumas, susijęs su galimybe projektą įgyvendinant pasireikšti nenumatytoms situacijoms ir su tuo susijusioms pasekmėms19. Vystant projektą būtina numatyti rizikos faktorius ar nerealizavimą dėl išorinių ar vidinių trukdžių. Pagrindinės projektus veikiančios rizikos klasifikuojamos į: išorinę, kuri būna nenuspėjama, nuspėjama, bet nenumatyta ir vidinę, kurioje išskiriamos techninė, netechninė, teisinė ir draudžiamoji rizika. Televizijos projektams būdingos tiek išorinės, tiek vidinės rizikos. Ypač aktualus televizijos kultūros projektų finansavimo klausimas, susijęs su išorinės rizikos nenumatymu ir nenuspėjamumu, nes priklauso nuo politinių šalies sprendimų. Transliuotojo programų tinklelio pasikeitimai dėl nenumatytų renginių priklauso tiek vidinei tiek išorinei rizikai. Vidinė televizijos projektų rizika yra susijusi su netechnine rizika (nukrypimai nuo darbo plano, lėšų viršijimas), darbuotojų kūrybiškumo krizėmis ir kt. Techninė rizika: technologijų pasikeitimas, gamybos, susijusios su projekto įgyvendinimu, kokybės pablogėjimas, specifinės projekte naudojamos technologijos rizikos. Teisinės rizikos: licencijos ir patentai, kontraktų nevykdymas, teisminiai procesai su išoriniais partneriais dėl autorių teisių ir kt. Draudžiamosios rizikos: tiesioginis kenkimas turtui ir kt. Norint suvaldyti riziką, projekto pradžioje būtina nustatyti galimos rizikos rūšis bei atlikti rizikos analizę (nustatyti rizikos faktorius ir numatyti jų kontrolę).
Projekto samprata. Kiekvienas projektas yra vykdomas tam tikroje aplinkoje (kontekste) ir vieta, vadovas, tikslai bei uždaviniai turi labai didelę reikšmę projekto valdymo metodams. K. Meškys teigia, jog projektas materializuojamas produkto/paslaugos forma, todėl projektą galima įvardyti kaip tam tikrą dokumentą, kuriame atsispindi: projekto idėja; sprendžiamų problemų įvardijamas; projekto užduotys ir tikslai; jų pasiekimo būdai ir priemonės; konkretūs terminai; biudžetas ir ištekliai; projekto efekto įvertinimas20.
19 Neverauskas, Bronius; Stankevičius, Vytautas. Projektų rizika. Analizė ir atsakomieji veiksmai. In Inžinerinė ekonomika, 2000, Nr. 2 (17), p. 75-80. 20 Cit. op. 1, p. 63. 17
Projektas susideda iš tam tikrų tikslų sistemos:
Projektas
Sumanymas Realizavimo priemonės Realizavimo tikslas
(problemos, užduotys) (metodai, sprendimai) (veiklos rezultatas)
1 pav. Tipologinė projekto struktūrinė schema (pagal K. Meškį)
Pasak K. Meškio, projekto veiklos esmė – pasiekti tam tikrą tikslą, todėl jo formulavimas yra vienas iš pirmiausių uždavinių21. Išskiriami svarbiausi projekto bruožai: 1. Projektas yra planuojamas, finansuojamas ir įgyvendinamas kaip vieninga sistema; 2. Projekto tikslai įgyvendinami per apibrėžtą laiką; 3. Projektą gali vystyti, vykdyti ir realizuoti kelios šalys bendru susitarimu ir atsakomybe; 4. Projektas vykdomas tam tikroje aplinkoje (kontekste), pagal numatytus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius; 5. Projektas yra procesas, veiklų sistema, vykdoma pagal patvirtintą planą; 6. Projektą vykdo komanda, kurios veikla motyvuota bendro tikslo siekimu ir jai vadovauja projekto vadovas. Pasak menotyrininkės, kultūros vadybininkės E. Lubytės, projekto vadyba yra apibrėžiama kaip cikliškai pasikartojanti projekto vadybininko – lyderio ir specialiai jo įgyvendinimui suburtos komandos vykdoma administracinė veikla, kuri apima sumanymo, įgyvendinimo ir pabaigos fazes22. Televizijoje projekto vadybininkas – lyderis ir iniciatorius dažniausiai vadinamas prodiuseriu. Prodiuserio profesijos ypatumai bus aptariami kalbant apie projektų realizavimo etapus.
21 Cit. op. 1, p. 63. 22 Lubytė, Elona. Permainų svoris. Vilnius: ARX BALTICA, 2008, p. 88. 18
Televizijos projektai skiriasi savo tema, formatu, žanru, technologinėmis savybėmis, biudžetu ir tiksline auditorija. Remiantis K. Meškio įžvalgomis, juos galima klasifikuoti pagal projekto rengimo ir projektinės veiklos pobūdį. Išskiriami tokie tipai: 1. Kūrybiniai projektai. Tai projektas, pagrįstas kūrybine veikla: dokumentiniai filmai, animacija, spektakliai, tiriamosios žurnalistikos laidos. Šiuose projektuose labai svarbi literatūra ar scenarijus ir dalyvių profesionalumas bei žinomumas. 2. Kūrybiniai techniniai projektai. Juose labai svarbus šiuolaikinės multimedijos techninių galimybių ir įvairovės panaudojimas. Kuriamos interaktyvios laidos, tiltai tarp miestų ir šalių. Šio tipo projektai dažniausiai kuriami internetinėje erdvėje. 3. Organizaciniai projektai. Šių projektų tikslas – naujos organizacinės struktūros, kuri užsiima audiovizualinių projektų platinimu (pvz., kino centrų, televizijos kanalų ar filmų platinimo centrų) sukūrimas. 4. Organizaciniai techniniai projektai. Tai didelių svarbių renginių transliacijos, kur svarbiausia – techniniai sprendimai ir transliacijų teisių išpirkimas (jei tai tarptautiniai renginiai)23. Klasifikuojant ir vertinant projektus labai svarbi jų struktūra, apimtis ir turinys bei projekto originalumas ir novatoriškumas. Novatoriškumą rodo projekto formatas, netikėti vizualiniai bei scenarijaus sprendimai. Prodiuseris orientuojasi ir „jaučia“ televizijos industrijos lauką, mato būdus, kaip naujasis projektas integruosis į medijų struktūrą, į konkretaus transliuotojo programų tinklelį ir kaip tai veiks auditoriją. Remiantis K. Meškio teorinėmis apibrėžtimis televizijos projektai klasifikuojami pagal jų struktūrą: monoprojektai, multiprojektai, megaprojektai. Pagal įgyvendinimo laikotarpį televizijos projektai skirstomi į trumpalaikius, serijinius ir ciklinius. Trumpalaikiai projektai tai – proginiai reportažai, transliacijos ir dokumentinės apybraižos. Serialai, įvairiausių laidų ciklai, kuriems įgyvendinti būtini didesni kūrybiniai, finansiniai ir organizaciniai ištekliai vadinami serijiniais projektais. Visą televizijos sezoną transliuojamos laidos, dažniausiai finansuojamos iš kanalo resursų ir turinčios nuolatinę kūrybinę bei gamybos komandą vadinamos cikliniais projektais. Dėl prasto Lietuvos kultūros sektoriaus finansavimo dažniausiai televizijoje kuriami kultūros monoprojektai ir tik svarbiems šalies įvykiams pažymėti kuriami multiprojektai. Jiems skelbiami konkursai ir skiriamas specialus finansavimas (pvz., Kultūros ministerija skelbė konkursą Teatro metų renginiams, šiemet – Lietuvos Valstybės šimtmečiui skirtiems renginiams).
23 Cit. op.1, p. 69. 19
Nuo 2010 m. Seimas įtvirtino kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai. Buvo priimtos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, kurių tikslas – atnaujinti Lietuvos kultūros politikos modelį, kuris padėtų atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą24. Labai suaktyvėjo kultūros projektų finansavimas ir tai turėjo įtakos rastis naujiems televizijos kultūros projektams.
1.2.1. Kultūros projektų ypatumai
Mokslininkai ginčijasi dėl televizijos reikšmės kultūros kontekstui. Vieni teigia, jog televizija griauna tikrąją kultūrą, kiti sveikina kaip naujos plačios masinės kultūros skatintoją ir skleidėją. D. Stolte teigimu, televizija – tai kultūros dalis, priemonė ir veiksnys. Kultūra formuoja televiziją, kuri atspindi visuomenėje vyraujančią kultūrą. Santykis tarp televizijos ir kultūros abipusiai priklausomas 25. Mokslininkai nuolat ginčijasi, ar kultūrą apibrėžti plačiąja prasme kaip menų sąvoką, ar kaip žmonių tarpusavio bendravimo būdą. Pasak H. Rauhe kultūra yra žmogaus kuriama vertybių ir normų sistema, padedanti pažinti ir įprasminti tikrovę. Menas veikia bei formuoja tą vertybių ir normų sistemą, darydamas kultūrą kūrybiškesnę. Čia ir glūdi prasminis meno ir kultūros sąryšis, jų tarpusavio santykis26. D. Stolte straipsnyje “Kultūros sklaida per televiziją“ kalba apie skirtingą kultūros suvokimą ir struktūriškai skiria tris kultūros sąvokas: 1. Elito arba aukštoji kultūra. Ji apima dailiuosius menus, tapybą, skulptūrą, klasikinę muziką, teatrą, literatūrą ir filosofiją. 2. Kultūra, kaip žmogaus kūrybiniai laimėjimai meninėje, visuomeninėje, politinėje, mokslinėje veikloje, aukštesnioji kultūra plačiąja prasme. Čia kultūra suvokiama pragmatiškai, kaip žmogaus ugdymas ir formavimas. Prie menų priskiriami mokslas, technika, teisė, medicina, religija. 3. Masinė arba populiarioji kultūra plačiausia prasme. Tai ir gyvenimo stilius, mada, popmuzika, pramoginiai filmai. Ši kultūros forma labai glaudžiai susijusi su masinės medijos priemonėmis27. K. Meškio manymu, televizija kaip kultūros dalis atspindi aukštosios ir populiariosios masinės kultūros santykį visuomenėje. Šis santykis išlieka ir programų formavimo struktūroje. Tačiau suvokdama visuomeninę misiją ir įtaką kultūros procesui, televizija turi siekti didinti klasikinės kultūros įtaigumą. Juk kultūra yra autentiškas žmogaus būties
24 Cit. op. 5. 25 Cit. op. 2, p. 190-192. 26 Rauhe, Hermann. Kultūros vadyba kaip vadyba meno ir kultūros srityje. In Kultūros vadyba: profesionalaus meno teorija ir praktika: sudarytojai Hermann Rauhe; Christine Demmer. Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 190-192. 27 Cit. op. 2, p. 183. 20 pagrindas, be kurio žmogus ir civilizacija pasmerkti žlugti. Kita vertus, kyla pavojus, kad tokia televizija gali tapti tik mažos elitinės visuomenės televizija28. Apmąstant kultūros įtaką visuomenės ekonominei ir kultūrinei gerovei, atsiranda realus poreikis ištirti, kiek ir kokiu mastu vartotojui siūlomi ir dar tik planuojami kultūros projektai yra aktualūs. Labai svarbi kultūros projekto atitiktis numatytos tikslinės auditorijos grupės poreikiams. Tikslinių grupių poreikiai analizuojami remiantis esamais ar atliktais poreikių tyrimų rezultatais. Noriu pakomentuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu 2014 m. atliktus kultūros sektoriaus auditorijos tyrimus, kurie parodo, kaip gyventojai dalyvauja kultūroje ir pasitenkina kultūros paslaugomis. Tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Tyrimo tikslas buvo nustatyti gyventojų nuomonę apie kultūros produktų/paslaugų prieinamumą ir kokybę bei nustatyti gyventojų kultūros produktų/paslaugų vartojimo lygį, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje. Tyrime dalyvavo 15 metų ir vyresni 1217 Lietuvos gyventojų.
2 pav. Tyrimo respondentų nurodytos kliūtys, trukdančios įsilieti į kultūrinę veiklą arba užsiimti savanoriška veikla Dažniausiai žmonėms įsilieti į kultūrinį gyvenimą ir dalyvauti kultūrinėje veikloje arba užsiimti savanoriška veikla trukdo asmeninės priežastys: laiko trūkumas (47 % ) bei prasta sveikata (20 % ). Tai sudaro 65 % visų dalyvavusių apklausoje. 25 % tyrimo dalyvių teigė turintys kitokių interesų. Daugiau negu pusė respondentų (56 %) nurodė menką pasiūlą ir prieinamumo problemą. Tarp minėtų problemų dažniausios – per didelė kaina (37 %) ir prastas pasiekiamumas (16 % sudėtinga nuvykti, 4 % netinkamas laikas). Priekaištus sklaidai įvardija 8 %, o prastą kokybę – 6 %, dar 8 % teigia negaunantys pakankamai informacijos apie kultūrinę veiklą Lietuvoje. Tik 5 % nematė reikalo dalyvauti ar užsiimti savanoriška veikla. Kliūčių įsilieti į kultūrinį gyvenimą dažniausiai nemato jaunimas (20-29 m.) arba
28 Cit. op. 1, p. 89. 21 vyresnio amžiaus (60-69 m.) aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, disponuojantys didesnėmis pajamomis (per 290 Eur vienam šeimos nariui). Taip pat nematančių kliūčių įsilieti į kultūrinį gyvenimą daugiau tarp gyventojų, kurie dar mokosi ar dirba aukštos kvalifikacijos arba su kultūros sritimi susijusius darbus. Suinteresuotumo nebuvimas labiau būdingas vyrams, turintiems menkesnį išsilavinimą, nedirbantiems arba dirbantiems žemesnės kvalifikacijos darbus asmenims, nesusijusiems su kultūros sritimi. Taip pat dažniau suinteresuotumo kultūra trūksta kaimų nei didmiesčių gyventojams29. Tyrimo rezultatų apžvalga. Didžiausios kliūtys, trukdančios respondentams dalyvauti kultūrinėje veikloje, yra laiko stoka, didelė kultūros paslaugų kaina ir prasta sveikata. Kiek mažiau respondentų paminėjo turintys kitokių interesų nei kultūrinis gyvenimas. Daugeliui respondentų kultūros produktus vartoti trukdo menka pasiūla ir prastas prieinamumas. Tyrimų apibendrinimuose rašoma, jog kultūrinėse veiklose dalyvaujantys ir kultūrą vartojantys piliečiai dažniau patiria patriotiškus jausmus ir yra kūrybingesni, labiau visuomeniški, laimingesni, geresnės dvasinės bei fizinės sveikatos ir labiau pasitikintys kitais žmonėmis. Apklausos dalyviai buvo suskirstyti į penkias grupes ir skiriasi dalyvavimu, savanoryste ir polinkiu dalyvauti kultūrinėse veiklose, taip pat kultūros paslaugų ir produktų vartojimu. Respondentai, priskiriami tai pačiai grupei, savo pasirinkimais panašūs tarpusavyje. Tyrime pateikiama viena iš galimų Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje tipologijų: Besidomintys senjorai – (6 %) senjorai, kuriems prasta sveikata, didelė kaina ar sudėtingas nuvykimas trukdo įsilieti į kultūrinį gyvenimą. Kultūrą labiau vartoja neišeidami iš namų, TV ir radijas – nuolatiniai palydovai. Nusivylę ir apatiški kultūrai – (22 %) vyresnio amžiaus, kaimo gyventojai, darbininkai. Nesijaučiantys laimingi, neturintys intereso įsilieti į kultūrinį gyvenimą ir juo nesidomintys. Pasyvūs, vietoj kultūros renginio pasirenkantys televizorių ar laikraštį. Masinės kultūros vartotojai – (36 %) vidutinio amžiaus, miestų gyventojai. Jie mieliau pasižiūrės, paklausys kultūros renginio ar koncerto įrašo nei jame dalyvaus patys; mieliau pažiūrės laidą apie menus per TV nei apsilankys parodoje, o skaitymui vietoj knygos šis segmentas mieliau renkasi žurnalus. Filmai – jų duona kasdienė. Aktyvūs kultūros mylėtojai ir puoselėtojai – (24 %) išsilavinę jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Jie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais ir puoselėja kultūrą. Tai ne tik „vartojantys“ įvairius kultūros produktus, tačiau ir patys aktyviai kuriantys,
29 Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita. Vilnius: 3erdve.lt, 2014. [žiūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą:
22 dalyvaujantys ir savanoriaujantys skirtingose kultūros srityse asmenys. Tai laimingi meno, knygų, kino ir interneto mylėtojai. Vartojantis, bet ribotai kultūroje dalyvaujantis jaunimas – (12 %) jaunimas, dar besimokantys ar jauni specialistai. Jie jaučiasi laimingi, laisvi, neturi kliūčių, ribojančių dalyvavimą kultūriniame gyvenime, tačiau patys nėra aktyviai jame dalyvaujantys ar savanoriaujantys. Jie nesilanko parodose, nežiūri programų apie vaizduojamuosius menus, tačiau lankosi bibliotekose, skaito daug knygų, žiūri filmus ir, žinoma, intensyviai naudojasi internetu30. Kultūros poveikio veiksniai. Analizuojant dalyvavimo kultūrinėse veiklose ir kultūros vartojimo sąsajas su spėjamais kultūros poveikio veiksniais (pilietiškumu, pasididžiavimu tapatybe (pilietybe), laime, fizine bei dvasine sveikata ir pasitikėjimu kitais žmonėmis) tyrimo analizėje išskiriami du dalykai. Pirma, Lietuvoje dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai ir kultūrą vartojantieji yra akivaizdžiai labiau visuomeniški, kūrybiškesni, laimingi, jaučiasi labiau sveiki, pasitiki kitais ir t. t. Antra, tarp dalyvaujančiųjų kultūrinėse veiklose šis ryšys yra stipresnis nei tarp vartojančiųjų kultūrą. Kalbant apie kultūros poveikio veiksnius matoma, kad dalyvavimas kultūroje ir jos vartojimas nulemia didesnį socialumą ir stipresnę tapatybę, ir atvirkščiai31. Sociologai mini daugybę kultūros funkcijų: socializacijos, integracijos, kūrybines, pažintines, komunikacijos, informacijos, vertybines ir kt. Bet išskiriamos pagrindinės: patirties perdavimo, mokymo, socialinio vienijimo (integravimo), saviraiškos. Efektyviausias būdas šias funkcijas panaudoti – per kultūros projektus. Kultūrinė veikla yra daugialypė, vieša, imli inovacijoms ir nukreipta visuomenės poreikiams tenkinti. Audiovizualinė kultūra šiandien tampa vyraujanti ir gerokai lenkia knygų ir skaitymo kultūros įtaką, todėl jai tenka ir didelė atsakomybė. K. Meškys pagal atliekamų funkcijų turinį išskiria svarbiausius kultūrinių projektų tipus: kultūros paveldo projektai; kultūros pažinimo projektai; kultūros technologijų vystymo projektai; visuomenės narių integravimo į kultūros procesus projektai; kultūrų dialogo projektai; naujų kultūros formų ir saviraiškos projektai; švietimo ir mokslo projektai32.
30 Ibid. 31 Ibid. 32 Cit. op.1, p. 64. 23
Pasak K. Meškio, kiekvienas projektas yra įvairaus sudėtingumo ir reikalauja skirtingų vadybos bei rinkodaros įgūdžių, intelektinių, kūrybinių išteklių bei finansų ir laiko sąnaudų33. Kaip ir kiti, kultūros projektai yra skirstomi į: trumpalaikius (iki 3 m.), vidutinės trukmės (3- 5 m.) ir ilgalaikius (ilgiau nei 5 m.). Kultūros projektas yra dvasinės intelektinės prigimties kūrinys, todėl jį sunku finansiškai ir ekonomiškai įvertinti. Svarbiausia televizijos projekto savybė – jo originali idėja, realizuojama pasitelkus šiuolaikines naujausias technologijas. Televizijos projektas yra ir televizijos meno kūrinys, ir produktas. T. Aulich ir G. Trebitsch teigimu šiam projektui būdingi sėkmės lūkesčiai, siejami su komercine sėkme, menine/kultūrine verte, pramoginiu efektu, pranešimu/informacija, auklėjimu/švietimu34. Televizijos kultūros projekto/laidos koncepcija ir formatas. K. Meškio teigimu, viena svarbiausių kūrybinės projekto veiklos etapų – būsimo televizijos projekto koncepcijos formulavimas. Tai atsakingas ir kūrybiškas procesas, kurio metu išgvildenama laidos tema, problema ir forma. Koncepcijos sąvoka apima ir programos rubrikų organizavimą, pranešimų arba ciklų išdėstymą. Rasti originalią idėją, sukurti ryškią jos raiškos formą – pagrindinis televizijos prodiuserio tikslas35. Televizijos industrijoje labai svarbus formatas, t. y. koncepcijos perteikimo būdas, kurį lemia kūrybinės ir technologinės televizijos galimybės. Televizijos industrijoje dažniausiai naudojami formatai: Pokalbių laidos; Informacinės laidos; Publicistinės laidos; Analitinės laidos; Serialai; Tiesioginės transliacijos (koncertai, spektakliai, renginiai, sporto varžybos); Pramoginės laidos; Televizijos žurnalai; Interaktyvios laidos; Realybės šou; Dokumentika ir kino filmų transliavimas ir kt. Televizijos projekto formatą dažniausiai kuria projekto komanda, ir sėkmę lemia kūrybiškumas ir inovacijos bei naujųjų technologijų panaudojimo galimybės. Televizijos
33 Cit. op.1, p. 65. 34 Aulich, Theo; Trebitsch, Gyula. Kino ir televizijos produkcijos planavimas, sąmata ir gamyba. In Kultūros vadyba: profesionalaus meno teorija ir praktika: sudarytojai Hermann Rauhe, Christine Demmer. Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 215-216. 35 Cit. op. 1, p. 70. 24 industrijoje, kaip ir kine, rašomas projekto planas dažniausiai vadinamas sinopsiu (angl. synopsis), kuriame aprašoma idėja ir sumanymas. Finansavimo ir projekto transliuotojų pritarimo sulaukiama tik pateikus detalų laidos scenarijų, kuriame pateikiama tokia informacija: 1. Idėjos, siužeto vystymas; 2. Pagrindiniai objektai (lokacijos); 3. Pagrindiniai veikėjai; 4. Situacijos; 5. Kulminacija; 6. Išvados ir siužeto posūkiai; 7. Laidos tempo ritmas ir filmavimo stilistika. Paprastai priimta, jog pusvalandžio laidoje vystomos trys temos (segmentai), o valandos laidoje plėtojami 4-6 segmentai. Scenarijus kuriamas pasitelkiant klasikinius dramaturgijos principus: užuomazga, vystymas ir kulminacija bei pabaigos atomazga. Kiekviena dalis televizijos projekte trunka tam tikrą laiką. Pasak K. Meškio, pagal nusistovėjusius žiūrovų informacijos įsisavinimo įgūdžius užuomazga trunka 25 % visos laidos apimties, vystymas ir kulminacija apie 50 %, o atomazga užima 25 %36. Režisierius ir prodiuseris kartu su scenaristais projekto parengiamojo etapo pabaigoje paruošia galutinį scenarijų ir tiksliai apskaičiuoja laiką. Televizijoje vienas scenarijaus puslapis atitinka vieną eterio minutę. Paprastai kultūros, meno projektai griežtai nespraudžiami ir sunkiai telpa į priimto formato rėmus bei reikalavimus. Paliekama erdvė autorių interpretacijai. Televizijos industrijoje laikomasi tam tikrų scenarijaus išdėstymo reikalavimų. Scenarijus yra pagrindinis televizijos projekto dokumentas, lemiantis jo kūrybinius, finansinius ir gamybinius rodiklius. Todėl prodiuseriui nedera užmiršti esminių scenarijaus aspektų, kurie lemia projekto įgyvendinimo išlaidas. Tai autorių teisių išpirkimas, filmavimo objektų skaičius, veikėjų skaičius (vedėjai, aktoriai, kalbėtojai), veiksmo laikotarpis ir trukmė, specialieji efektai, originalios muzikos ir archyvų (garso ir vaizdo) naudojimas. Televizijos programų ir laidų tipai. Televizija kaip visuomenės kultūros dalis atlieka nemažai funkcijų. Išskiriamos svarbiausios televizijos programų funkcijos: informacinė, šviečiamoji, pramoginė, kultūrinė, visuomeninė, politinė. Šios funkcijos dažniausiai lemia televizijos programų turinį ir tematiką. Dažniausiai rodomos programos skirstomos pagal tematiką: Kultūros laidos ir programos;
36 Cit. op. 1, p. 191. 25
Informacinės laidos; Šviečiamosios laidos; Politinės laidos; Pramoginės laidos ir programos. Kultūros programas dažniausiai sudaro literatūrinės ir meninės laidos, klasikinės ir liaudies muzikos laidos, religinės laidos, vaikų laidos, vaidybiniai filmai ir spektakliai bei sporto laidos ir programos. Televizija kaip kultūros sklaidos priemonė turi visus resursus labiau skatinti kultūros edukaciją. Ji turi galią padaryti matomus garsius meno kūrinius (opera, teatras, šokis, dailė, muzika), ji gali plačiai ir išsamiai informuoti apie kultūros procesus, tendencijas, kultūros renginius, didinti meno prieinamumą ir suprantamumą. Tai vykdyti padėtų analitinį ir kritinį mąstymą skatinančios televizijos projektai. Televizija, kaip masinės komunikacijos priemonė, ne tik atspindi kultūros reiškinius, bet yra kultūros formavimąsi skatinantis veiksnys – ji gali keisti kultūrą, gali turėti įtakos nustatant kultūros kriterijus. Dėl to vykdant televizijos kultūros projektus neužtenka žurnalistinio išsilavinimo, bet reikalingas meninis ir vadybinis išsilavinimas.
1.2.2. Prodiuserių veiklos ypatumai
Menotyrininkės, kultūros vadybininkės E. Lubytės teigimu, projekto vadyba yra apibrėžiama kaip cikliškai pasikartojanti vadybininko – lyderio ir specialiai projekto įgyvendinimui suburtos komandos vykdoma administracinė veikla, kuri apima sumanymo, įgyvendinimo, pabaigos fazes37. XX a. pradžioje Holivude pradėjus sparčiai vystytis kino industrijai atsirado nauja profesija prodiuseris. Prodiuseriai padėjo užtikrinti organizacinį kūrybinį procesą: personalo profesionalumą ir atsakomybę, efektyvesnį lėšų naudojimą, greitesnį kūrybinių sumanymų įgyvendinimą. Efektyvi prodiuserių veikla kine lėmė, kad laikui bėgant prodiuserio pareigybės įsitvirtino ir kitose glaudžiai su medijomis bei verslu persipynusiose kultūros srityse: televizijoje, radijuje, kine, muzikoje, teatre, reklamoje, kompiuterinių žaidimų kūrime, pramogose. Visais laikais vertinta kaip viena iš pamatinių visuomenės egzistavimo sąlygų, kultūra sparčiai įgyja vis didesnę įtaką ne tik meninei ir socialinei visuomeninio gyvenimo sritims, bet ir tiesiogiai ekonomikai. Prodiuserio specialybė tampa itin aktuali.
37 Cit. op. 21, p.87-89. 26
Šiuo metu mūsų šalyje pastebimas televizijos ir kino industrijos klestėjimo „aukso amžius“. Šiose rinkose įsitvirtino naujas kultūros vadybininkų praktikų sluoksnis – prodiuseriai. Pirmieji Lietuvos televizijos prodiuseriai buvo savamoksliai ir patys kūrė laidas bei sudarinėjo televizijų programas. Pastaraisiais metais padidėjus televizijos ir kino produkcijos poreikiui prodiuseriai susivienijo į Nepriklausomų prodiuserių asociaciją. Šiuo metu Lietuvoje prodiuserio profesija tapo labai patraukli neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Prodiuseriai atlieka tarpininko vaidmenį tarp investuotojų, finansinių struktūrų bei projekto kūrėjų. Jiems užsakovas arba investuotojas suteikia visus įgaliojimus ir teises planuoti, kontroliuoti, koordinuoti ir vykdyti visus darbus. Prodiuseris renka kūrybinę komandą ir atsako už projekto kokybę bei meninį lygį nuo pat idėjos atsiradimo iki projekto pardavimo ar realizavimo rinkoje. Prodiuserio profesija reikalauja išmanyti scenaristo, režisieriaus, finansininko, vadybininko, rinkodaros specialisto funkcijas. Jis turi žinoti vizualinio projekto gamybos procesus bei išmanyti kūrybinį ir techninį procesą. Tai idėjų generatorius, organizatorius ir koordinatorius, puikiai besiorientuojantis aplinkoje. Prodiuseris mato ir jaučia, ar jo idėja gali būti patraukli ir savalaikė visuomenėje, bei moka mąstyti ekonomikos kategorijomis. Prodiuseris iš kiekvienos idėjos sukuria mažas dirbtuves ar produkto gamybos cechą. Prodiuseris dažniausiai inicijuoja projektą arba yra samdomas, jis koordinuoja visus projekto organizacinius, finansinius ir pardavimų klausimus bei padeda užtikrinti organizacinį kūrybinį procesą, kad geriau būtų organizuotas personalas, efektyviau naudojamos lėšos, greičiau būtų įgyvendinami kūrybiniai sumanymai. Kai kurie prodiuseriai yra atsakingi už visą projektą nuo idėjos suformulavimo iki galutinio produkto, kiti dirba tik prie tam tikros projekto dalies. Tai pati paslaptingiausia profesija televizijoje, tai – darbas, atimantis daugybę jėgų ir laiko bei reikalaujantis didelio atsidavimo. Prodiuseris pažįsta televizijos industrijos lauką bei orientuojasi rinkoje. Jis išmano televizijos auditorijos ypatumus, demografines savybes, vyraujančias tendencijas, specifinius dalykus. Šiuo metu prodiuserių yra daugiau nei projektų, kurių atsiradimui ir siūlomai produkcijai įtakos turi kultūros situacija, jos tendencijos ir mados, popkultūros ir rimtojo meno atlikėjai, auditorijos poreikiai. Pagal projektų specifiką prodiuseriai skirstomi į: kino prodiuserius; muzikos prodiuserius; teatro prodiuserius; televizijos laidų prodiuserius; radijo laidų prodiuserius.
27
Su dideliais projektais (kino filmais, tarptautiniais kultūros festivaliais, dideliais teatro pastatymais) dirba generalinis prodiuseris, vykdantysis prodiuseris, kūrybinis prodiuseris, vedantysis prodiuseris ir funkcinis prodiuseris. Generalinis prodiuseris yra idėjos bei projekto iniciatorius, atsakantis už projekto kokybę ir eigą. Vykdantysis prodiuseris atsakingas už projekto gamybos procesą, darbų kokybę ir užbaigimą numatytu laiku. Kūrybinis prodiuseris atsakingas už kūrybos procesą ir rezultatą. Funkcinis prodiuseris atsakingas už atskirų projekto darbų eigą, dažniausiai jo prireikia dirbant su dideliais projektais. Su dideliais ir dažniausiai tarptautiniais projektais dirba koprodiuseris, kuris koordinuoja darbą su kitais projekto partneriais, televizijos kanalais, reklamos agentūromis, užsienio kompanijomis. Dažniausiai televizijoje prodiuseriai turi kelias laidas ir su laida dirba vienas arba du prodiuseriai. Kaip pavyzdys paminėtina LRT kanale rodomos laidos „Visu garsu“ prodiuserių komanda. Laidos prodiuseriai Jonas Vilimas ir Marius Siparis, o vykdantysis laidos prodiuseris Mantas Vilimas. Kultūros žurnalo „Durys atsidaro“ prodiuserė ir vedėja Lolita Bytautaitė prodiusuoja LRT laidas „Bėdų turgus“, „Legendos“, „Stilius“, „Nacionalinė paieškų tarnyba“, „Girių horizontai“, „Ryto suktinis“, „Gyvenimas“, „Gustavo enciklopedija“. Su televizijos projektu dirbančių prodiuserių skaičių lemia projekto idėja ir formatas. Prodiuserio gebėjimai ir funkcijos: Išrinkti ir vystyti idėją; Užrašyti projekto/laidos scenarijų; Užtikrinti projekto/laidos finansavimą, vykdyti jo kontrolę; Parengti veiksmų planą; Žinoti teisinius pagrindus ir autorių teises; Parengti sutartis su darbuotojais bei autorines sutartis su projekto kūrėjais; Suburti kūrybinę ir gamybos grupę; Parengti gamybinį projekto/laidos planą; Numatyti rinkodaros planą; Kontroliuoti projekto/laidos filmavimą bei nufilmuotą medžiagą; Išmanyti vaizdo medžiagos montažą; Išmanyti projekto turinį ir kontekstą; Išmanyti televizijos industrijos rinką; Organizuoti produkto viešinimą, sklaidą; Analizuoti ir įvertinti užbaigtą produktą.
28
Prodiuseriui būtinas ne tik vadybinis išsilavinimas, kūrybiškumas, drąsa, bet ir komunikaciniai bei psichologiniai gebėjimai, scenaristo, režisieriaus, aktoriaus darbo specifikos išmanymas. Prodiuseris yra esminė projekto figūra, nes jis yra atsakingas ir įgyvendina idėją nuo pradžios iki pabaigos. Išskirtini svarbiausi prodiuserio bruožai, įvardyti vadybai skirtoje literatūroje apie projektų valdymą: 1. Gebėjimas vadovauti ir suburti komandą, uždegti kūrybinėmis idėjomis bei palaikyti draugišką darbo atmosferą; 2. Komunikabilumas; 3. Informaciniai gebėjimai ir intelektas; 4. Emocijų valdymas; 5. Krizių ir konfliktų valdymas; 6. Tikėjimas projektu; 7. Gebėjimas racionaliai paskirstyti darbą komandoje; 8. Etikos normų laikymasis. Prodiuseris ruošia kiekvienos filmavimo dienos veiklos planą, kuriame yra projekto dalyvių, technikų ir kitų dalyvių kontaktai ir jų atliekamos funkcijos, rekvizito sąrašas. Taip pat privaloma turėti visus reikiamus leidimus ir dokumentus filmavimui ypatingose miesto ar rajono vietose, sutartis su autoriais, draudimus bei kontroliuoti projekto biudžetą.
1.2.3. Televizijos kultūros projektų realizavimo etapai
Projekto prodiuseriui tenka nueiti visą televizijos projekto vystymo kelią nuo sumanymo iki jo įgyvendinimo ir pardavimo. Remdamasi K. Meškio teorinėmis apibrėžtimis ir asmenine patirtimi apžvelgsiu televizijos kultūros projektų įgyvendinimo procesus, kurie skirstomi į pagrindinius etapus: 1. Ikiprojektinis etapas, kurio metu vyksta idėjos formulavimas, rinkos analizė bei finansavimo galimybių analizė. 2. Parengiamasis etapas, kurio metu vyksta komandos formavimas, gamybinių bei finansinių dokumentų rengimas, derybos su potencialiais partneriais bei transliuotoju ir televizijos kultūros projekto formato išgryninimas. 3. Gamybos etapas, kurio metu yra paruošiamas televizijos kultūros produktas. 4. Pogamybinis etapas, kurio metu produktas meniškai apipavidalinamas ir pateikiamas užsakovui, transliuotojui.
29
5. Baigiamuoju etapu sukurtas produktas realizuojamas medijų rinkoje, vyksta viešinimo kampanija, ruošiama ataskaita ir kita dokumentacija38. Ruošdama magistro darbo praktinę dalį – televizijos kultūros projekto paraišką – rėmiausi praktiškomis, profesine patirtimi paremtomis televizijos praktikės, rašytojos, televizijos prodiuserės C. Kellison įžvalgomis. Autorė televizijos projekto kūrimo procesus skirsto į penkias stadijas: 1. Televizijos projekto idėjos sukūrimas; 2. Numatomų veiksmų planas; 3. Projekto filmavimas; 4. Montažas, meninis apipavidalinimas, garsinimas ir kt.; 5. Projekto užbaigimas ir pateikimas transliavimui39. Naudodamasi galimybe panaudoti ir susisteminti įgytas praktines darbo televizijos projektuose žinias, noriu išsamiau pristatyti ir pakomentuoti televizijos projekto įgyvendinimo stadijas bei etapus. Aprašydama remsiuosi teorinėmis K. Meškio ir C. Kellison įžvalgomis bei asmenine patirtimi.
1. Ikiprojektinis etapas. Projekto idėjos sukūrimas.
Idėja sukurti naują televizijos projektą dažniausiai kyla prodiuseriui. Su scenaristais ir numatomais laidos kūrėjais išgryninama originali laidos idėja arba priimamas sprendimas pirkti laidos formatą iš užsienio. Pirmajame projekto etape prodiuseris išsiaiškina autorių teisių pirkimo klausimus bei kitus juridinius dalykus. Atliekama rinkos bei biudžeto analizė ir numatomas preliminarus projekto biudžetas. Paruošiamas projekto aprašymas – sinopsis (angl. synopsis) ir trumpa scenarijaus paraiška (angl. treatment), kurie rodomi potencialiems kūrybiniams partneriams, rėmėjams, transliuotojams. Prodiuseris numato viso projekto ar programos eskizo reklamą, kuri pritrauktų investuotojus, rėmėjus. Pravedami pokalbiai su pretendentais dirbti projekte. Priimami kompetentingi režisierius ir redaktorius. Nusprendžiama, kiek dar bus samdoma prodiuserių, asistentų ir numatomos jų pareigybės40.
38 Cit. op. 1, p. 185-188. 39 Келлисон, Кэтрин. Продюсирование на телевидении. Практический подход. Гревцов Паблишер, 2008, p. 30-35. 40 Ibid., p.29. 30
2. Parengiamasis etapas. Veiksmų planas.
Antrajame projekto etape parengiami projekto gamybiniai ir finansiniai dokumentai ir pradedamas vykdyti finansinis projekto koordinavimas. Šiame etape labai svarbu susitarti su numatomu transliuotoju. Pagal kanalo strategiją ir programavimo ypatumus laidai numatoma diena ir laikas, bei kartojimai. Prodiuseris rengia sutartis bei pradeda vykdyti susitarimus dėl filmavimo vietų rezervavimo. Ruošiamas preliminarus biudžetas ir vykdomi sprendimai dėl autorių teisių, autorinių atlyginimų bei suderinami kiti teisiniai klausimai. Projekto režisierius paruošia laidos scenarijų, kuriame numatomi filmavimų bei reikiamų filmavimo aikštelių techniniai ir vizualiniai sprendimai. Kaip pavyzdį noriu paminėti neseniai LRT eteryje atsiradusią muzikinę laidą „Visu garsu“, kurioje laidos vedėjai su muzikologais kalbasi modernioje televizijos studijoje ir papildomai įterpiami informaciniai siužetai iš įvairių muzikos renginių, kurie vyko tą savaitę. Muzikos renginių kiekis kiekvienoje laidoje yra skirtingas, taip pat skiriasi ir filmavimų skaičius. Tai matyti kiekvienos laidos biudžete. Antrajame projekto realizavimo etape prodiuseris su režisieriumi organizuoja atranką, kurioje dalyvauja numatomi vedėjai, redaktoriai, žurnalistai, dizaineriai, kompozitoriai, stilistai, grimo meistrai ir atrenka pretendentus. Vyksta bendravimas su numatomais projekto partneriais bei rėmėjais. Prodiuseris nusprendžia, kas kurs laidą. Gamybos komandą gali pasiūlyti televizijos produkciją gaminanti įmonė, prodiuserių kompanija arba laidą gali kurti transliuotojas. Vaizdo operatorius, garso režisierius, vaizdo inžinierius, kompiuterinės grafikos specialistus pasirenka prodiuseris su režisieriumi. Pradedant naują sezoną daugelyje televizijos kanalų vyksta programų ir laidų konkursai ir transliuotojai pageidauja pamatyti laidos eskizą – „pilotą“ (taip vadinamas parodomasis laidos variantas). Šis bandomasis variantas leidžia išbandyti vizualinį laidos sprendimą ir formato stilistiką. Paskutiniame antrosios stadijos etape patvirtinamas galutinis biudžetas ir su vykdančiuoju prodiuseriu bei redaktoriumi sudaromas kalendorinis numatomų ir jau atliktų darbų planas.
3. Gamybos etapas. Projekto filmavimas.
Trečioji projekto stadija vadinama gamybos, nes vyksta televizijos produkto paruošimas. Svarbu turėti patvirtintą filmavimo planą ir būtinų veiklų aprašus bei patvirtintą televizijos projekto scenarijaus redakciją. Pagal veiklų planą ir projekto scenarijų ruošiama projekto filmavimo aikštelės techninė bei vizualinė įranga. Filmavimas gali vykti televizijos studijoje, renginio vietoje arba kitoje projektui tinkančioje erdvėje. Prodiuserio asistentai dažniausiai prižiūri projekto dalyvių atvykimą bei nukreipia juos pas kostiumų dailininką,
31 stilistą ar grimo specialistą. Filmavimo metu aikštelėje prodiuseris, režisierius ir dailininkas seka scenarijaus eigą, kontroliuoja pasikeitimus bei techninius ir vizualinius sprendimus, vietoje sprendžia bei derina iškilusius klausimus, problemas. Prodiuseris ir režisierius stebi, ar laikomasi numatyto scenarijaus, ar telpama į sąmatą. Po filmavimo prodiuseris su režisieriumi peržiūri filmuotą medžiagą. Jei medžiaga nufilmuota kokybiškai ir nėra reikalo daryti keitimų, režisierius ją perduoda montažo specialistui. Šiame laidos kūrimo etape labai svarbi išlaidų kontrolė. Prodiuseris arba asistentas nuosekliai seka kasdienes ir savaitės laidos kūrybos išlaidas bei pradeda intensyvią reklamą spaudoje, socialiniuose tinkluose, informaciniuose portaluose, internete. Kartais labai pasiteisina originalios, drąsios reklaminės akcijos. Lietuvoje šioje srityje kol kas pirmauja Oskaro Koršunovo teatras.
4. Televizijos projekto/laidos montažas, meninis apipavidalinimas.
Režisierius nufilmuotą vaizdo medžiagą peržiūri, iššifruoja bei perduoda montažo specialistui ir pats pagal scenarijų prižiūri montažo darbus. Televizijos projekto vaizdą paprastai montuoja montuotojas, režisierius, garso režisierius ir prodiuseris. Prodiuseris privalo sekti, kad būtų laikomasi televizijos kanalo, kuriame numatoma transliuoti produktą, standartų bei formato reikalavimų. Labai svarbus yra laidos vinjetės bei užsklandų sukūrimas. Jas dažniausiai kuria grafikos dizaineriai, atsižvelgdami į režisieriaus bei prodiuserio pageidavimus. Kompozitorius sukuria ar parenka laidos garso takelį. Tam gali būti naudojami transliuotojo videotekos ir fonotekos archyvai. Prodiuseris ir režisierius kontroliuoja visus procesus, kuriuose naudojamas diktoriaus tekstas, efektai, užsklandos, redaktoriaus tekstai. Projekto realizavimui labai svarbus grafikos dizainerio darbas – logotipas, užsklandos, pradžios bei pabaigos titrai atlieka „vizitinės kortelės“ vaidmenį. Paruošta ir patvirtinta televizijos projekto kopija atiduodama užsakovui. LRT techniniuose reikalavimuose rašoma, jog laida turi būti atiduota transliavimo skyriui prieš 48 valandas iki numatyto eterio laiko. C. Kellison ragina šiuo laikotarpiu organizuoti bandomuosius rodymus publikai bei numatyti galimus koregavimus. Dažniausiai koreguojama po pirmųjų laidų, po televizijos kritikų, žiūrovų vertinimų. Prodiuseris šiuo laikotarpiu privalo nuosekliai kontroliuoti išlaidas ir tęsti intensyvią reklamą spaudoje, socialiniuose tinkluose, informaciniuose portaluose, internete.
32
5. Baigiamasis projekto etapas.
Šiame etape suderinamos ir pasirašomos visos sutartys, apmokamos visos sąskaitos. Galutinio projekto varianto kopijos, atitinkančios reikalavimus, perduodamos transliuotojui. Produktas – televizijos projektas/laida realizuojamas medijų rinkoje ir parengiama galutinė faktinė biudžeto ataskaita bei kita dokumentacija. Šiuo metu įteisinamos autorių teisės į produkciją ir sutvarkomi licencijavimo klausimai. Paskutinis svarbiausias prodiuserio darbas – reklaminės kampanijos vykdymas, t. y. dalyvavimas viešinimo renginiuose bei televizijos programos tinklelio pristatyme, radijo, televizijos interviu, reklaminių skelbimų talpinimas socialiniuose tinkluose ir informaciniuose internetiniuose portaluose ir kt. Specialių renginių ir reklaminių akcijų organizavimas, reklaminių lankstinukų parengimas ir platinimas, fotosesijos pagal užsakovo pageidavimą ir poreikį. Pagal galimybes ir pageidavimus numatomos projekto perspektyvos tarptautinėje rinkoje. Kalbant apie LRT, galima projekto transliacija per LRT Lituanica. Viso projekto metu tęsiamas koordinavimo darbas su žiniasklaida, garsinami ir reklamuojami projekto vedėjai bei įdomybės iš filmavimo aikštelės. Remiantis K. Meškio teorinėmis įžvalgomis tikslinga atskirai paminėti ir išvardyti labai svarbų vaidmenį atliekančią visą televizijos projektų komandą: 1. Projekto iniciatorius – juridinis ar fizinis asmuo, pagrindinis projekto idėjos autorius, dažniausiai tai – projekto prodiuseris. 2. Užsakovas – svarbus projekto dalyvis, suinteresuotas projekto sėkme, kokybe, poveikiu visuomenei. Dažniausiai tai yra transliacijos kanalai ir stotys. 3. Finansinis partneris – į projektą investuojantis projekto dalyvis. 4. Prodiuseris – projekto vadovas, kuriam užsakovas arba investuotojas suteikia visus įgaliojimus ir teises planuoti, kontroliuoti, koordinuoti ir vykdyti visus darbus. Jis renka projekto kūrybinę komandą ir atsako už projekto kokybę bei meninį lygį. 5. Projekto komanda – laikina organizacinė struktūra, projekto vykdytojų grupė, kuriai vadovauja prodiuseris. Komandoje dirba: – kūrybinis prodiuseris, atsakingas už kūrybos procesą ir rezultatą; – vykdantysis prodiuseris, atsakingas už projekto gamybos procesą, darbų kokybę ir atlikimą numatytu laiku; – linijinis prodiuseris, atsakingas už atskirų projekto dalių darbų eigą, dažniausiai dirbantis su dideliais projektais; – koprodiuseris, koordinuojantis darbą su kitais partneriais, projektais, kanalais, struktūromis; – finansininkas-buhalteris;
33
– teisininkas, atsakingas už sutarčių sudarymą, autorių teisių apsaugą41. Prie projekto dalyvių priskiriami įvairūs rangovai bei subrangovai, atsakingi už techninį ir gamybinį projekto realizavimą. K. Meškio nuomone labai svarbi yra televizijos projekto pabaiga, nes ji susijusi su rezultatu, o sėkminga pabaiga sukelia maksimaliai teigiamus pokyčius kultūrinėje, visuomeninėje, ekonominėje aplinkoje42. Tiek K. Meškys, tiek C. Kellison pažymi, jog labai svarbi yra televizijos projekto vieta transliuotojo programos tinklelyje. Vieta priklauso ir nuo auditorijos, kuriai projektas skirtas, ir nuo transliuotojo programų vykdomos strategijos bei auditorijos tyrimų rezultatų, kurie turi didelės įtakos televizijos programų planavimui.
1.3. Televizijos programavimas
Televizijos programavimas – tai televizijos programos tinklelio sudarymo metodai, planavimas, programavimo technikos, kuriomis siekiama sutelkti žiūrovų auditoriją. Programos tinklelyje atsispindi konkreti dienos laidų seka. Televizijos programų planavimas sparčiai keitėsi atsiradus privatiems komerciniams televizijos kanalams ir išaugus konkurencijai. Šiuo metu Lietuvoje tarp transliuotojų vyksta nuožmi kova dėl žiūrovų ir auditorijos žiūrėjimo įpročių bei poreikių. Televizijos programos sudarytojai specialioms įmonėms užsako televizijos auditorijos tyrimus ir atsižvelgdami į rezultatus, įpročius bei pomėgius formuoja programos tinklelį. Televizijos programavimas atspindi transliuotojo ir žiūrovų ryšį ir pagrindinis jo tikslas yra pritraukti kuo didesnę auditoriją. Žemiau pateikiama K. Meškio sudaryta auditorijos klasifikacija pagal „žiūrėjimo“ įpročius: smalsuoliai, laidų turiniui ir formai keliantys aukštesnius reikalavimus; epizodiniai, kuriems įjungtas televizorius paįvairina gyvenimą; aktyvistai, kuriems televizija yra pasaulio pažinimo priemonė; ištikimi provincialai, kuriems televizorius užpildo visą laisvalaikį; mobilieji jaunuoliai, labai kritiškai vertinantys programas, laidų dalyvius ir vedėjus; ieškantieji harmonijos, (turimos galvoje vidutinio amžiaus moterys, kurios ieško gyvenimo harmonijos televizijoje); namų šeimininkės, kurios namuose prižiūri vaikus ir televizorius yra įjungtas kaip fonas. Televizorius įjungtas apie 12 val.43
41 Cit. op.1, p. 66-67. 42 Cit. op. 1, p. 63. 43 Cit. op.1, p. 116. 34
Kad labiau paskatintų prieraišumą prie transliuotojo, programų planavimo skyrius naudoja įvairias priemones ir panašių laidų blokų metodiką, kai žiūrovas vedamas žingsnis po žingsnio, kad tik neperjungtų kanalo, taip pat kasdien tuo pačiu metu rodomos panašios laidos. Blokų programavimui skiriamas labai didelis dėmesys ir jo struktūra grįsta klasikiniu dramaturgijos principu: įvadas, vystymas, kulminacija ir pabaiga. Šios metodikos šeštadienio rytais laikosi LRT pirmasis kanalas, žiūrovams siūlantis kultūros bloką: 10:00 val. „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite; 11:20 kultūros žurnalas „Durys atsidaro“; 11:40 mokslo ir technologijų naujienų laida „Mokslo ekspresas“; 12:00 „Pasaulio dokumentika“. Naudojant programavimo metodus laida įkeliama į „reikiamą vietą“, o jos parinkimą lemia potencialios auditorijos dydis, kokybinė sudėtis, produkcijos gamybos sąnaudų ir reklamos transliavimo įkainių santykis, kitų kanalų pasiūla. K. Meškys pateikia programų planuotojų naudojamus programavimo būdus: 1. Specialusis būdas. Čia kanalai be nuolatinės auditorijos dar sutelkia didžiulę vienkartinę auditoriją, į programų tinklelį įtraukdami valstybinės reikšmės renginius44. Tai dažniausiai praktikuoja LRT kanalas. Pvz., kai LRT tiesiogiai transliavo Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolio – suskystintų gamtinių dujų terminalo „Independence“ – sutiktuves iš Klaipėdos, portale LRT.lt, „Google analytics“ duomenimis, apsilankė rekordinis unikalių vartotojų skaičius – beveik 100 tūkst. žmonių. Šio renginio transliacijos žiūrėjimas internetu ir išmaniuosiuose telefonuose portale LRT.lt aplenkė visų pastaruosius dvejus metus rodytų svarbiausių Europos ir pasaulio įvykių (pasaulio futbolo čempionato pusfinaliai ir finalai, Europos ir pasaulio plaukimo čempionatai, Londono olimpinės žaidynės, „Eurovizijos“ finalai) transliacijų populiarumą. Tai, kad nacionalinis transliuotojas turi išskirtinę teisę rodyti svarbiausius įvykius, visos informacinės laidos pakelia savo reitingus ir pasiekia sezono rekordus, vidutiniškai pritraukdamos apie 64 tūkst. Lietuvos gyventojų45. Reikšmingų įvykių transliacijos išjudina televizijos industrijos rinką, nes konkurentai priversti reaguoti, kelia reitingus, pritraukia reklamos užsakovus ir stiprina kanalo įvaizdį. 2. Antiprogramavimas. Tuo pačiu metu rodomos tokio paties pobūdžio laidos. Šis būdas naudojamas tikintis, jog laida bus patrauklesnė ir kokybiškesnė už konkurento ir žiūrovas verčiamas rinktis vieną iš kelių tokio paties turinio laidų.
44 Cit. op. 1, p. 119. 45 TNS LT. Per „Independence“ sutiktuves – smarkus LRT reitingų šuolis. Vilnius: LRT.lt, 2015. [žiūrėta 2015 m. kovo 10 d.]. Prieiga per internetą:
3. Alternatyvusis būdas. Kai kanalas neturi tokio paties pobūdžio laidos, siūloma laida skirta kitai auditorijos daliai, nei siūlo konkurentai. Pvz., kai kanale rodomas serialas, kitame kanale rodomos sporto varžybos46. Programavimo stilistiką lemia transliuotojo strateginės nuostatos ir statusas. Remiantis K. Meškio ir C. Kellison teorinėmis įžvalgomis išskiriami keturi programavimo stiliai: – universalusis, kai transliuojamos įvairaus pobūdžio ir žanro laidos. Skirtas masinei auditorijai ir pagrindinis tikslas – pritraukti kuo įvairesnį žiūrovą. Šis stilius būdingas visuomeniniams komerciniams kanalams; – teminis, kai kanalas transliuoja tik tam tikros temos, ar žanro laidas. Pvz., Europoje MTV, SPORT, Fashion TV. Pas mus analogas kanalas LRT Kultūra. Programos šiuose kanaluose dažniausiai sudėtos į blokus ir nuolat kartojamos; – eksperimentinis, kai norima pristatyti naują kanalą. Pasauliui globalėjant atsirado poreikis transliuoti specialias laidas užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Lietuvoje egzistuoja LRT Lituanica. Šie kanalai skirti reprezentuoti ir populiarinti šalį; – individualus stilius dažniausiai taikomas mokamuose skaitmeninės, kabelinės ir palydovinės televizijos kanaluose. Išskirtinumas tas, kad žiūrovas savo nuožiūra sudaro televizijos programą ir pasirenka žiūrėjimo laiką47. Ž. Pečiulio nuomone, kultūros programų valdymas turi būti siejamas su kultūros programų formavimo kontrole ir atsižvelgiant į valstybinius strategijų tikslus bei kultūrinius visuomenės poreikius. LRT programų turinį lemia kanalo tikslai, uždaviniai ir iš to išplaukiantys reikalavimai laidų turiniui. Kultūros laidos atsiradimą tam tikroje tinklelio dalyje lemia laidos formatas, kokiai auditorijos daliai ji skiriama, kokia trukmė, koks žanras, koks vedėjas ir t. t. Ar tai bus LRT pirmasis kanalas ar LRT Kultūra, taip pat nulemia kanalo strategija ir programavimo blokų sudarymo stilius bei principai. Žiūrovų labiausiai mėgstamas laikas (angl. prime time 19.00-22.00) – tai metas, kai potenciali televizijos žiūrovų auditorija yra didžiausia. Šiuo metu rodomos konkurencingiausios kanalo autorinės laidos ir populiariausia įsigyta produkcija48. K. Meškio teigimu nuo 22 val. iki 24 val. auditorija reikli ir įdėmi, šiuo metu daugiausia televiziją žiūri menininkai ir kiti laisvųjų profesijų atstovai. Šiuo laiku televizijos rodo sudėtingesnes laidas ir rimtesnio turinio filmus49.
46 Cit. op.1, p. 119. 47 Cit. op. 1 p. 120-121. 48 Pečiulis, Žygintas. Informacija ir žiniasklaida. Klasikinės ir moderniosios televizijos programavimo. In Informacijos mokslai, 2004, Nr. 29, p. 58-68. 49 Cit. op.1, p. 122. 36
LRT ir LRT Kultūra kanalų programavimo strategijos skiriasi. LRT ir LRT Kultūra kanalus žiūri intelektualesni smalsuoliai, aktyvistai, ištikimi provincialai ir gyvenimo harmonijos ieškotojai. Kaip jau minėta, televizija kaip kultūros dalis atspindi aukštosios ir populiariosios masinės kultūros santykį visuomenėje. Šis santykis būdingas ir programų formavimo struktūrai. Ž. Pečiulis teigia, jog: „Televizijos programavimas yra tapęs sudėtingu procesu, kuriame susipina televizijos kanalo ir auditorijos interesai, rinkos elementai ir kūrybinė improvizacija. Televizijos programa atspindi kanalo stilių, kuria jo įvaizdį. Televizijos kanalo tikslas – suburti kuo didesnę auditoriją ir pasiūlyti jos skonį atitinkančias laidas50. Lietuvoje TV metrų tyrimus, dar kitaip vadinamus televizijos auditorijos tyrimus, vykdo tyrimų bendrovė TNS LT. Minėtiems tyrimams naudojama pažangiausia ir dažniausiai pasaulyje taikoma televizijos auditorijos matavimo technologija. Kompanijos specialistai peržiūri visų televizijos kanalų transliacijų įrašus ir labai tiksliai į duomenų bazes suveda, kokia laida buvo transliuota konkrečiu metu. Šie duomenys jungiami su TV metrų prietaisų parodymais, taip sudarant televizijos laidų reitingus. TV Metras – nedidelis elektroninis prietaisas, jungiamas prie televizoriaus. Be jo objektyvus televizijos auditorijos tyrimas neįmanomas. Būtent šis prietaisas padeda tirti televizijos žiūrovų įpročius paprastai, be ypatingų tyrime dalyvaujančių asmenų pastangų. Tokie TV metrai naudojami visame pasaulyje, nustatant, kokias televizijos programas, kiek laiko ir kaip dažnai žiūri žiūrovai51.
1 lentelė. TV auditorijos pasiskirstymas 2015 m. balandžio 27- gegužės 3 d.52
Eil. Nr. Kanalas Auditorijos pasiskirstymas 1. TV3 16,2 2. LNK 15,8 3. LRT Televizija 9,4 4. BTV 8,4 5. NTV Mir Lietuva 5,5 6. TV6 4,4 7. Lietuvos rytas TV 4,0 8. TV1 3,9 9. PBK 3,5 10. Info TV 3,0 11. TV8 2,3 12. REN Lietuva 2,1 13. LRT Kultūra 1,5
50 Cit. op. 48. 51 TV metrai. [žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
14. Video ir DVD 1,4 15. Liuks! 0,6
Pagal auditorijos pasiskirstymą Lietuvoje populiariausios komercinės LNK (15,8 %) ir TV3 (16,2 %) televizijos. LRT (9,4 %) yra trečioje vietoje, o LRT Kultūra užima tryliktą vietą (1,5 %). Programavimo strategijų tikslas ne tik pasiekti kuo didesnę auditoriją, bet, svarbiausia, išugdyti poreikį vieną ar kitą laidą žiūrėti. Tokiam pasirinkimui labai pasitarnauja kanalo įvaizdis, kuris susijęs su pozityviais prisiminimais, jausmais. Labai didelę reikšmę formuojant auditorijos „prieraišumą“ turi kanalo logotipas, užsklandos, laidų vedėjų asmenybės. Teigiamą įvaizdį formuoja bendras kanalo stilius, kaip vieninga ženklų ir kodų sistema, ir jis labai priklauso nuo televizijos programų, laidų finansavimo galimybių.
1.4. Televizijos kultūros projektų finansavimo galimybės
Kaip buvo minėta, projekto pasirengimo stadijoje aptariamos įmanomos projekto finansinės galimybės ir pradedama planuoti finansų paieška. Parengiama paieškos strategija. Rengiant finansavimo paieškos planą apsvarstoma kultūros produkto specifika ir numatomas veiksmų planas. Atliekama aplinkos analizė, tai yra pirmasis finansavimo proceso žingsnis. Analizę gali atlikti ekspertai iš šalies arba komandos nariai. Ekspertų iš šalies pateikta analizė objektyvesnė ir parodo tokius aspektus, apie kuriuos komandos nariai gali nė negalvoti. Pasitelkus PEST analizę galima išsiaiškinti aplinkos poveikį projektui. Atliekant analizę labai svarbu įvertinti aplinką, išsiaiškinti, kas yra verslo lyderiai, kurios kompanijos dažniausiai būna rėmėjai. Labai svarbu išsiaiškinti konkurentus, kurie taip pat tikisi rėmimo. Analizuojamos konkurentų veiklos strategijos, jų finansinė padėtis, numatomi jų veiksmai, stengiamasi išsiaiškinti, ar jie netaps projekto kliūtimi. Sudaromas potencialių rėmėjų sąrašas. Kultūros projektų rėmėjai dažniausiai būna šie: fiziniai, paramą teikiančios kompanijos, fondai, labdaros organizacijos, bendruomenės, savivaldybės, valstybinės institucijos. Rėmėjams labai svarbus projekto patrauklumas (kuris priklauso nuo projekto turinio), aktualumas visuomenei, kiek yra potencialių rėmėjų, koks projekto tikslas, poveikis, originalumas, pasiekiamumas, prieinamumas, kokią dalį auditorijos jis paliečia. PEST analizė padeda suvokti organizacijos vietą rinkoje, pagrindinių konkurentų veiksmus ir rėmėjų elgesį. Vadybos teoretikai pataria atlikti tiek vykdančios organizacijos ir projekto, tiek kiekvienos rėmėjų grupės SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizę. Svarbu suprasti stiprybių ir silpnybių skirtumą. Stiprybė yra tik tada, jei ji iš tiesų yra stipresnė nei konkurentų, o analizuojant silpnybes nustatoma, kurioje vietoje ir kaip atsiliekama nuo
38 konkurentų. Lietuvoje veikia kelių lygių finansavimo sistema. Dažniausiai kultūros projektų paramos galima sulaukti iš keturių šaltinių: Iš valstybės arba savivaldybių biudžetų; Iš įvairių fondų ar paramos teikėjų; Iš įmonių, remiančių įvairius projektus mainais; Pardavus projekto rezultatus arba kūrybinį produktą. Pagal misiją valstybiniai, visuomeniniai televizijos kanalai skirti kultūros, švietimo plėtrai ir visuomeniniams integraciniams tikslams. Jų veikla ir transliuojamų laidų turinys pagrįstas formuojančiomis programomis (nuostatomis), todėl jiems numatomas valstybės finansavimas. Kaip rašoma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo skyriuje apie LRT finansavimą, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 % valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 % iš akcizo pajamų. Kaip žinoma, LRT nuo 2015 m. sausio mėnesio uždrausta reklama bei suformuotas naujas finansavimo modelis, kurio tikslas – užtikrinti finansinį ir politinį nepriklausomumą nuo valdžios bei verslo subjektų. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme dėl reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų LRT radijo ir televizijos programose rašoma: „Reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių ir (ar) jų transliacijų rėmimo pranešimus, kaip numatyta šio įstatymo 7 straipsnyje, ir atvejus, kai reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo“53. Įstatyme rašoma, jog „LRT radijo ir televizijos programose gali būti skleidžiama kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – už užmokestį ar kitokį atlygį arba nemokamai, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas“54. Įvertinant tai, jog televizijos projektų gamybos ir sukūrimo įkainiai yra dideli, Lietuvos valstybė remia kultūros ir šviečiamuosius projektus per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kuris veikia nuo 1996 m. Nuo 2007 m. iki 2012 m. pagrindiniu kultūros projektų finansavimo šaltiniu buvo Kultūros ministerijos nustatyta tvarka veikiantis Kultūros rėmimo fondas, kurį 2013 m. pakeitė Lietuvos kultūros taryba, įkurta prie Kultūros ministerijos. Lėšas
53 Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Vilnius: LRT.lt, 2015. [žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
1.5. Svarbiausi įvedimo į rinką aspektai
Pirmajame savo raidos etape televizija buvo valstybinė ir turėjo veiklos monopolį, o 9 dešimtmetyje atsiradus privačiai komercinei televizijai susiformavo labai konkurencinga televizijos rinka. Visuomeninės televizijos transliavo daugiau ugdomųjų programų, kurių pagrindą sudarė informacinės, švietėjiškos laidos. Daug dėmesio buvo skiriama aukštajai
40 kultūrai, gražiam socialiniam gyvenimui. Televizija atliko vedlio vaidmenį, į auditoriją žiūrėjo atsakingai ir pagarbiai. Televizijos autoritetas buvo labai didelis. Į rinką įsiveržusios komercinės televizijos, siekdamos pelno ir norėdamos atplėšti dalį auditorijos, transliavo šiek tiek kitokias programas nei visuomeninis transliuotojas. Komercinių kanalų priemonės tapo labai drąsios, išradingos, net agresyvios, ir griovė bet kokius nusistovėjusius stereotipus. Buvo visiškai sugriautas santykis su žiūrovu. Jis tapo laidų herojumi, išstumdamas iš eterio kultūros, visuomenės, meno ir politikos lyderius, ryškias kultūringas asmenybes. Pasak K. Meškio, komercinės televizijos orientuojasi ne į visuomenės elitą, o į pačius plačiausius visuomenės sluoksnius ir kalba su žiūrovais apie kasdienes jų problemas ir džiaugsmus. Komercinių laidų vedėjui užtenka būti žavingai charizmatiškai asmenybei. Taip griaunamos sienos tarp privataus ir viešojo gyvenimo, o daugeliu atvejų trinama riba tarp profesionalumo ir nemokšiškumo. Gal todėl taip klesti įvairūs realybės šou, šokių, dainų projektai bei publicistikos akistatos su kasdienybe55. Televizijos rinkos struktūrą ir ekonominius pagrindus formuoja vizualinės produkcijos įvairovė. Naujienos, įvairiausių tematikų laidų ciklai, dokumentika, filmai garantuoja nuolatinių žiūrovų auditoriją, kuri labai domina reklamos užsakovus. Norint sėkmingai veikti televizijos rinkoje būtina ją segmentuoti. Atskirų segmentų pelningumo lygį rodo reitingai, kuriuos skelbia apklausų tarnybos, pvz., TNS Gallup. Kalbant apie visuomeninį transliuotoją pažymėtina, jog didelė dalis produkcijos finansuojama iš abonementinio mokesčio ir valstybės dotacijos. Komercinės reklamos uždraudimas LRT naudą atnešė komercinėms televizijoms. V. Chormanskio teigimu, didžiausią poveikį pajuto reklamuotojai, kurie anksčiau rinkosi LRT televiziją kaip pagrindinį savo kanalą arba mažųjų kanalų derinį be „MG Baltic Media“ ir MTG grupių valdomų kanalų. Šie reklamuotojai bus priversti arba stipriai didinti reklamos biudžetus tęsiant komunikaciją televizijoje, arba ieškoti alternatyvių auditorijos pasiekimo būdų56. Remdamasi P. Kotleriu, kuris teigia, kad rinkodaroje svarbiausia pagrindinį vaidmenį reikia suteikti vartotojui ir manau, jog televizijos kultūros projektams sėkmingai išlikti rinkoje padėtų penki taip vadinamos toliaregiškosios rinkodaros (angl. enlightened marketing) principai: būti orientuotu į klientą; būti novatorišku; būti pagrįstu verte; suvokti misiją;
55 Cit. op. 1, p. 87-88. 56 Balčiūnienė, Rūta. Uždraudus reklamą per LRT, pinigus pasidalins kitos TV. Vilnius: vz.lt, 2015. [žiūrėta 2015 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://vz.lt/article/2014/1/6/uzdraudus-reklama-per-lrt-pinigus- pasidalins-kitos-tv> 41
būti socialiniu57. Toliaregiškoji rinkodara yra ilgalaikė klientų lojalumą išlaikanti strategija. Paskutiniais duomenimis, P. Kotleris daugiausiai dėmesio skiria ateities rinkodarai ir naujosioms medijoms, o taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog iki šiol dominavusią ryšių rinkodarą keičia lateralinė rinkodara, o efektyvesnės verslo strategijos siūlo dairytis nenukonkuruotuose Žydruosiuose vandenynuose58. P. Kotleris pamini vertės inovacijomis išgarsėjusias strategijas59. Kuriant naują produkto vertę, veiksminga naudotis taip vadinamų žydrųjų vandenynų strategijos keturių veiksmų metodu:
Kuriuos veiksnius reikėtų gerokai sumažinti žemiau įprasto standarto?
Kuriuos veiksnius, Kokių veiksnių, kurių dar
laikomus savaime Nauja vertė niekas nėra pasiūlęs, suprantamais reikėtų reikėtų sukurti ? panaikinti ?
Kuriuos veiksnius reikėtų
pakylėti gerokai aukščiau įprasto standarto?
3 pav. Keturių veiksmų metodas (pagal W. Chan Kim, R. Mauborgne)60
Šiuolaikiniai kultūros vadybininkai M. Dragisevič Šešic ir B. Stoikovičius teigia, jog šiandien kultūros sektoriuje rinkodara atlieka penkias funkcijas: - atlieka kultūros rinkos analizę, numato savitą veiklos strategiją ir patrauklaus kultūros programos paketo sukūrimą rinkai;
57 Kotler, Philip, et al. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003, p. 79-82. 58 Jakuška, Vaidotas. P. Kotler: Naujosios medijos keičia rinkodarą. Vilnius: visisuvenyrai.lt, 2015. [žiūrėta 2015 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą:
- plečia kultūringos publikos ratą, atrandant naujus resursus. Pateikia išsamią informaciją apie kultūros produktą; naudodamasi įvairiais potencialios publikos pritraukimo metodais siekia ją paversti nuolatine vartotoja; - remia kultūros įstaigų siekį gauti savarankišką finansavimą ir išvengti priklausomybės nuo išorinių finansavimo šaltinių; - stiprina įvaizdį ir reputaciją ne tik įstaigos viduje, bet ir visuomeninėje terpėje; - motyvuoja įstaigas dirbti ir toliau siekti įstaigos darbo efektyvumo61. Kaip ir kitų produktų rinkodaros strategijoms, televizijos produktams taip pat naudojama rinkodaros komplekso 4P strategija - produktas, kaina, paskirstymas, rėmimas (angl. product, price, place, promotion). Pagrindinės rinkodaros komunikacijos priemonės yra reklama, pardavimo skatinimas, ryšiai su visuomene, asmeninis pardavimas ir tiesioginė rinkodara. Įvedant į rinką naują produktą pati populiariausia rinkodaros priemonė – reklama. Vykdant naujo televizijos produkto reklamos kampaniją sudaromas veiksmų planas, numatomi kampanijos tikslai, įvertinami finansiniai resursai ir suformuluojamas pranešimas auditorijai, visuomenei, numatoma, kaip įvertinti reklamos kampanijos rezultatus. Masinės komunikacijos priemonės turi išskirtines galimybes plėtoti ryšius su visuomene ir sukurti savo veiklai palankią informacinę aplinką, bendrauti su svarbiais asmenimis, grupėmis, organizacijomis bei institucijomis ir tarpusavyje. Žinomumą didina paramos teikimas, apdovanojimai, dalyvavimas renginiuose, jų informacinis rėmimas, dalyvavimas mugėse, žiniasklaidos priemonių renginiuose, apdovanojimų organizavimas ir dalyvavimas juose. P. Kotleris ir kiti vadybos autoritetai išskiria produkto vaidmens, kurį jis užima rinkoje, svarbą – rinkos lyderis (angl. market leader), pretendentas į rinkos lyderius (angl. market challenger), rinkos sekėjas (angl. market follower), rinkos nišos užpildytojas (angl. market nicher). Ilgamečio LRT televizijos prodiuserio J. Vilimo teigimu, visi televizijos kultūros kanalai yra vadinami nišiniais kanalais. Tokie yra ir garsūs kultūros kanalai „Mezzo“, „Arte“, „Euromaxx (DW)“. Jie dažniausiai atlieka kultūrinę funkciją, ir jų žiūrėjimo reitingas atspindi tai, kad yra patenkinami nedidelės auditorijos poreikiai. Prodiuserio teigimu LRT kanalo tikslas yra pasiekti tuos žiūrovus, kurie komercinių kanalų šou žiūrėti nenori62. Pasak J. Vilimo, žemas iš valstybės biudžeto remiamo kanalo LRT Kultūra žiūrimumo reitingas nėra išskirtinė tik Lietuvai būdinga tendencija. Panaši padėtis yra visoje Europoje63.
61 Драгичевич-Шешич, Милена; Стойкович, Бранимир. Культура. Менеджемент, Анимация. Маркетинг. Новосибирск: ТИГРА, 2000, p. 119. 62 Kolomyjcevaitė, Eglė. Kultūros paieškos televizijoje. Vilnius: universitetozurnalistika.lt, 2013. [žiūrėta 2015 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą:
Niša, pagal P. Kotlerį, vadinama mažesnė klientų grupė, kuriai būdingi tam tikri poreikiai ar poreikių kombinacija64. Veiklos vykdymas nišose turi savo privalumų, nes galima artimiau susipažinti su savo auditorija ir susidurti tik su keliais konkurentais. Pasak rinkodaros specialistų, šiuo metu daugelyje rinkų nišos laikomos perspektyviomis, nes rinkodaros efektyvumas auga. Norint mažoje nišoje išlaikyti klientą ir siūlomo produkto kokybę galima taikyti P. Kotlerio siūlomas sėkmės priežastis. Tai: Produkto kokybės garantija ir ištikimybė klientui; Tiesioginis bendravimas su klientais, jų poreikių tyrimas ir analizė; Inovacijų diegimas gerinant produkto kokybę bei prieinamumą65.
64 Kotler, Philip. Rinkodara pagal Kotlerį. Vilnius: Alma litera, 2010, p. 47. 65 Ibid., p. 48. 44
II. NAUJOS TELEVIZIJOS KULTŪROS LAIDOS POREIKIO IR AUDITORIJOS PLĖTROS TYRIMAS
Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti praktinius televizijos kultūros laidų vadybos aspektus, atskleisti televizijos prodiuserių ir meno ekspertų požiūrį į kultūros laidas, rodomas LRT ir LRT Kultūra, ir nustatyti veiksnius, lemiančius naujos televizijos kultūros laidos atsiradimą bei auditorijos plėtros galimybes. Tyrimo objektas – nauja televizijos kultūros laida. Tyrimo uždaviniai: 1.Nustatyti esminius televizijos kultūros projektų vadybos aspektus ir iššūkius. 2. Apžvelgti esamas LRT kultūros laidas. 3.Atskleisti naujos kultūros laidos atsiradimo veiksnius ir trukdžius. 4. Ištirti prodiuserių ir meno ekspertų požiūrį į auditorijos plėtros galimybes. 5. Atskleisti auditorijos poreikius televizijos kultūros projektams ir televizijos įtaką kultūros sklaidai.
2.1. Tyrimo metodologija
Tiriant darbo problemą buvo naudojami du metodai. Pirmasis – tyrimo metodas – kokybinė apklausa. Siekiant gauti išsamesnę ir objektyvią informaciją bei nuomones apie televizijos kultūros projektų vadybos aspektus ir kultūros laidų kokybę buvo atliekami interviu su televizijos prodiuseriais ir kultūros ekspertais. Antrasis tyrimo metodas – kiekybinis anketinis auditorijos tyrimas, kuris atskleidžia televizijos kultūros laidų auditorijos poreikius ir auditorijos plėtros galimybes. Kokybinio tyrimo – ekspertų apklausos – pasirinkimą šiame tyrime lėmė specifinės, ekspertų grupės asmeninė ir profesinė patirtis, požiūris, nuomonės, susijusios su tiriama problema. Remiantis tyrimo tikslu ir uždaviniais buvo sudarytas interviu klausimynas tiek prodiuseriams, tiek kultūros ir meno ekspertams. Kokybinio, ekspertinio tyrimo interviu metodikai būdinga nedidelė respondentų – ekspertų imtis, buvo kalbinti penki televizijos prodiuseriai ir šeši kultūros bei meno ekspertai. Tiek prodiuseriams, tiek meno ir kultūros ekspertams buvo užduota po dešimt klausimų. Gauti rezultatai reziumuojami atskirose lentelėse, kuriose visiems kalbintiems prodiuseriams ir kultūros ekspertams suteikti kodiniai numeriai. Pabaigoje pateikiami ekspertinio vertinimo rezultatų apibendrinimai. Klausimynas buvo pateiktas televizijos specifiką išmanantiems ir prodiusuojantiems kultūros projektus LRT prodiuseriams ir nepriklausomiems prodiuseriams. Kultūros ir meno lauko ekspertai
45
pasirinkti dėl savo profesinės ir gyvenimo patirties, turintys didžiausią kompetenciją ir patikimiausią bei pakankamai išsamią informaciją apie tiriamą problemą arba situaciją. Tyrimo organizavimas ir eiga. Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. sausio - gegužės mėnesiais. I etapas: mokslinės literatūros, straipsnių ir kitų šaltinių paieška, vykdoma bibliotekose, internetinėse duomenų bazėse bei specializuotuose tinklalapiuose. II etapas: aktualios mokslinės literatūros analizė, klausimyno sudarymas. III etapas: kokybinio tyrimo - giluminio interviu vykdymas ir kiekybinio tyrimo vykdymas apklausų svetainėje apklausa.lt. Apklausa vyko nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. IV etapas: tyrimo rezultatų analizė, apdorojimas, televizijos kultūros projekto ruošimas, rekomendacijų pateikimas ir išvadų formavimas. Į kokybinio tyrimo – giluminio interviu klausimus atsakė ir tyrime dalyvavo prodiuseriai: 1. Televizijos žurnalistas, prodiuseris, rašytojas Rytis Zemkauskas. 2. LRT muzikinio žurnalo ,,Visu garsu“ prodiuseris, muzikologas Jonas Vilimas. 3. LRT prodiuseris, l e.p. programų direktorius Viktoras Snarskis. 4. UAB „TvPlay“ vadovas, televizijos prodiuseris Laurynas Šeškus. 5. LRT kultūros laidos „Durys atsidaro“ vedėja, prodiuserė Lolita Bytautaitė.
2.2. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su televizijos prodiuseriais
2 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie esminius televizijos kultūros projekto vadybos aspektus ir skirtumą nuo įprastinio televizijos projekto Prodiu- Esminiai televizijos kultūros projekto/laidos Skirtumai nuo įprasto televizijos projekto seris vadybos aspektai Didžiausią dalį vadybos sudaro finansavimo Produkcija, skirta siaurai auditorijai, turi rasti 1 šaltinių paieška savo finansavimą, nes pati neišsilaiko 2 Svarbu, kiek turinys lemia patį formatą Skirtumas - iš turinio išaugantis formatas Nelabai yra skirtumų. Vienuose projektuose Kultūros projektai imlesni sąnaudoms, pinigų reikia vienų žinių, kituose projektuose reikia kitų 3 niekas nenori skirti kultūrai, mano, kad tai nėra žinių. Jei produktas geras, jį pamato didesnė svarbiausia auditorija, kokios nesurinksi salėje. Turi būti ne kūrėjų, o kažkieno kito interesas, Mažoje rinkoje, Lietuvoje, nišiniai dalykai kuris gali lemti, kad atsirastų visuomeninėje 4 neišgyvena, todėl reikalingas finansavimo televizijoje toks projektas. Tai - fondų ar šaltinis žmonių grupių interesas Finansavimo stoka. Negalime važinėti po visą Kultūros projektams skiriami labai maži Lietuvą ir atskleisti kultūrinę situaciją. 5 biudžetai Nukenčia laidos dekoracijos, vedėjų kostiumai ir žmonių atlyginimai Visi tyrime dalyvavusieji prodiuseriai teigia, jog didžiausią televizijos kultūros projektų vadybos dalį sudaro finansavimo šaltinių paieška. Tai lemia, jog kultūra yra nišinės rinkos produktas ir skirta siaurai auditorijos daliai. Prodiuserė L. Sutkaitienė teigia, jog maži
46 kultūros laidų biudžetai neleidžia apžvelgti kultūros situacijos plačiau Lietuvoje ir už jos ribų. Nukenčia laidų vizualinis sprendimas bei darbuotojų atlygis. L.Šeškaus manymu, kultūros laidų finansavimas turėtų būti ne kultūros laidų kūrėjų, o valstybės ar tam tikrų fondų, ar kokios visuomeninės žmonių grupuotės interesas. R. Zemkauskui vieninteliam kilo klausimas - kas slypi po žodžiu ,,kultūros laida“? Ar turimas omeny menas ar žmonijos kultūra? Jo teigimu, televizijos laidas apie dailę, teatrą, kiną, literatūrą ir kt. reikėtų vadinti meno laidomis, nes žodyje kultūra telpa daugiau nei menas.
3 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie pagrindinius televizijos kultūros projektų prodiusavimo iššūkius ir kultūros laidų vertingumo kriterijus Prodiu- Televizijos kultūros projektų prodiusavimo Vertinga kultūros laida seris iššūkiai Finansavimas, auditorijos formavimas, pagamintos Buvo unikalus projektas LRT „Tarp žemės 1 produkcijos patikrinimas, įvertinimas prieš skirstant ir dangaus“, autoriai T. Jačiauskas ir J. pinigus. Grižas. 1.Kultūra - nišinis produktas, iššūkis - gauti kanalą, LRT „Ženklai“, „Vidurnakčio ekspresas“, 2 per kurį rodyti. 2. Programavimas - kur įdedama ir „Durys atsidaro“. kokiu laiku rodoma. 3.Finansavimas. Finansavimas - vienintelis iššūkis, kaip be finansų Žiūrovų sprendimu LRT laidos: „Būtovės užfiksuoti ir išsaugoti kultūrą. Trūksta naujų slėpiniai“, „Mūsų miesteliai“, „Istorijos 3 žmonių, kurie norėtų ir galėtų kurti laidas apie detektyvai“. ,,Triumfo arka“- išskirtinis kultūrą, nėra naujų idėjų. projektas, kuris turėjo labai daug žiūrovų. Finansavimas. Lietuvoje kultūros žmonės sunkiai prisitaikę prie rinkos, niekina tokį žanrą kaip 4 R. Zemkausko „Lankos“ televizija, nori jame būti, bet nenori taikytis prie jo diktuojamų sąlygų. Finansavimo problemos. Problema yra pašnekovai, sunku surasti vis naujus menininkus, akademinės 5 bendruomenės narius, kurie kalbėtų prieš kamerą, LRT „Kūrybos metas“, „Ženklai“ dauguma įpratę sėdėti studijoje ar prie kompiuterio, nelabai nori šnekėti. Kalbant apie televizijos kultūros laidų iššūkius, vėl visi televizijos profesionalai išskyrė finansavimo problemas. R. Zemkauskas kaip svarbų kriterijų įvardijo kultūros produkto kokybės patikrinimą ir įvertinimą bei auditorijos formavimą ir plėtrą. Jis teigė, kad kiekvienas projektas turi siekti didinti savo auditoriją. Pasak jo, kultūros ir meno srities tradicinis televizinis įvertinimas reitingais arba auditorijos dalimi neveikia, jis siūlo ieškoti kitokių vertinimų. Šios problemos tyrimas ir analizė būtų aktuali, skirstant valstybės pinigus kultūros projektams. J. Vilimo teigimu, naujam televizijos kultūros produktui labai svarbus iššūkis tenka ieškant transliacijos kanalo, kuriuo jis būtų rodomas, turint omeny, kad kultūra yra nišinė rinka. Šioje situacijoje prodiuseriui tenka didelis iššūkis užtikrinti laidos finansavimą ir auditorijos pasiekiamumą. V. Snarskis teigia, jog mažėja žmonių, norinčių kurti televizijos kultūros laidas, į skelbtą LRT konkursą neatsiliepė kūrėjai ir labai trūksta naujų idėjų. Prodiuserio teigimu, per naują LRT sezoną teks rodyti tas pačias laidas, ir L. Sutkaitienė teigia, jog labai sunku rasti naujų menininkų ir menotyrininkų, norinčių kalbėti prieš kamerą. 47
Pasak L. Šeškaus, kultūros žmonės neigia, niekina ir nuvertina televiziją, bet tuo pačiu nori joje būti. O R. Zemkausko nuomone, kultūroje žmonės dirba iš pašaukimo, iš entuziazmo, bet nebūtinai jie yra didžiausi televizijos profesionalai. Prodiuseriai pamini vertingas laidas: „Lankos“, „Būtovės slėpiniai“, „Ženklai“, „Vidurnakčio ekspresas“, „Legendos“. R. Zemkauskas išskyrė unikalų televizijos projektą „Tarp žemės ir dangaus“, kuris, jo nuomone, yra pats geriausias Lietuvoje matytas televizijos projektas.
4 lentelė. Tyrimų rezultatai: nuomonė apie LRT ir LRT Kultūra kultūros laidas ir jų meninį lygį bei kriterijus, pagal kuriuos nusprendžiama, ar reikalinga nauja kultūros laida Prodiu- Nuomonė apie LRT ir LRT Kultūra kultūros Kaip nuspręsti, ar reikalinga nauja seris laidas kultūros laida? Tai sprendžia laidos kūrėjai ir jų energija, Aš negaliu įvertinti, nes aš jų praktiškai nematau, 1 talentas, atkaklumas, įdėtas darbas gali kuriu savo laidas atvesti iki rezultato. Įvairus lygis. „Naktinis ekspresas“- vizualinis sprendimas turi keistis, „Legendos“ - labai gera. Čia klausimas programų direktoriui, kuris LRT Kultūros kanale rodomi kartojimai, visokios 2 dėlioja laidas. Nuo jo vizijos daugiausia laidos skirtos ne šitam kanalui. Didžiausia problema priklauso. ne tik laidos, o programavimo ir planavimo reikalai. Labai paprastai. Tai nėra pigu. Padaryti 3 Pakankamai aukštas, nes reikalavimai dideli. tyrimus ir apklausti žiūrovą. Iniciatyva iš žmonių, norinčių tai padaryti, tikinčių, kad tai reikalinga. Iniciatyva ir LRT laidų akivaizdžiai yra žemas biudžetas. Kas entuziazmas turi būti tokie dideli, kad jie pirmą kartą ryšis kultūros laidai skirti biudžetą bent 4 įtikintų ir kitus, kad to reikia, o toliau jau tokį, kokį skiria muzikinei laidai, bet to, ko balsuoja žiūrovai televiziniais pulteliais. O gero, dar keletą metų tikrai nebus. Lietuvoje dažniausiai balsuoja prieš kultūrines laidas. 5 Laidos normalios, pagal finansavimo galimybes. Padaryti tyrimus ir apklausti žiūrovą.
Apie LRT ir LRT Kultūros kanalų laidas nepriklausomi prodiuseriai kalba nenoriai, motyvuodami tuo, jog neturi galimybės pasižiūrėti kolegų darbų, nes patys tuo metu kuria savo laidas. L.Šeškaus nuomone, LRT matomas mažas laidų biudžetas. Jis stebisi, kodėl kitoms kultūros sritims, kaip dailė, teatras, literatūra, kinas ir kt., neskiriamas toks biudžetas kaip televizijos muzikinei laidai. Prodiuseris omeny turėjo garsius muzikinius „Triumfo arka“ projektus, kur laidų biudžetai buvo dideli ir vieta programos tinklelyje buvo ženkliai geresnė. Jono Vilimo manymu, LRT Kultūros kanalo didžiausia bėda, kad jame rodomi kartojimai laidų, skirtų ne šitam kanalui, ir rodoma daug sporto transliacijų. Jo nuomone, didžiausia problema yra LRT Kultūros kanalo programavimas. Kalbėdami apie naujo televizijos projekto atsiradimą, prodiuseriai V. Snarskis ir L. Sutkaitienė mano, jog reikia atlikti auditorijos apklausą, o J. Vilimo nuomone, naujos laidos atsiradimas priklauso nuo programų direktoriaus televizijos kanalo kuriamos vizijos ir
48 programavimo. R. Zemkausko ir L. Šeškaus nuomone, naujos laidos atsiradimui įtakos turi tik laidos kūrėjų iniciatyva, energija ir talentas.
5 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie pagrindinę kultūros laidos auditoriją ir aplinkybes bei veiksnius, lemiančius televizijos kultūros projekto sėkmę
Prodiu- Aplinkybės ar veiksniai, lemiantys Kokia pagrindinė kultūros laidos auditorija seris televizijos kultūros projekto sėkmę Kultūriškai angažuoti žmonės: susiję su kultūrine Kas yra sėkmė? Kiek pavyko pasiekti veikla pagal profesiją, jaunimas, nes jie domisi ir auditorijos lyginant su panašiais projektais? ieško savo vietos ir kartais įkrenta į tas kultūrines Tradicinis reitinginis įvertinimas, ar gauti 1 gardeles, ir žmonės, kurie užsiima saviugda, apdovanojimai? Gal paminėjimų skaičius naudoja kultūrą kaip dvasinio tobulėjimo, kartais internete? Man tai yra matas, kurį verta ir poilsio formą. matuoti. Sėkmę lemia programavimas, kur laida yra Intelektualesnis, šiek tiek paprusęs žiūrovas, tai padėta - ar pagrindiniam kanale ar nišiniam, 2 nebus masinė auditorija, tai auditorijos segmentas. galimybė žiūrėti laidas internetu bei laidos viešinimas. Išsilavinęs, vyresnio amžiaus žmogus nuo 35-40 Nenaudojam tos rinkodaros, kurią naudoja metų, kuris turi patirties. Jaunimas turi kuo komercinės televizijos. Laidos mūsų užsiimti šiais laikais, paprasčiau jam pažiūrėti neblogos, kitų mes neturim, žmonės yra 3 laidos fragmentą internete, negu atsisėsti ramiai visiems žinomi, kitų mes irgi neturim. prie televizoriaus, nes viską, ką jiems reikia, jie Nesivešim gi iš Amerikos, kad darytų mums mato telefonuose. laidas, kad kalbėtų apie mūsų kultūrą. Žmonės, besidomintys kultūra, tai yra kultūros valgytojai, net nebūtinai profesionalai. Žmonės Svarbus yra turinys, dramaturgija, nori šiaip laidų, per kurias nori atsipalaiduoti ar 4 kontekstas, kastingas, ritmika, informacijos šiaip ką nors sužinoti. Be abejo, išsilavinę ritmas, gylis ir intrigos. žmonės, mėgstantys informaciją ir mėgstantys kultūrą. Pati LRT diktuoja, kad mūsų žiūrovas yra Labai didelė vertybė – komanda. Dabar išsilavinęs, išprusęs ir jam negali pasakoti dirbu su jaunimu, jų visai kitas matymas, jie elementarios kultūrinės abėcėlės. Ne tik „dega“, jie pašnekovus atveria naujai. 5 profesionalams gali būti įdomi laida apie kultūrą. Žmonės dirba, nes jiems patinka kultūra. Jie Mūsų žiūrovas yra pakankamai reiklus, ieško naujų sprendimų ir yra kūrybiški. pretenzingas ir besidominantis menu. Amžius 20- Turim savo operatorių, tai labai svarbu 70 m., gal net 80 metų kultūros mylėtojai. projekto sėkmei. R. Zemkausko teigimu, pagrindinė kultūros laidų auditorija yra kultūriškai angažuoti žmonės. Pirma kategorija yra žmonės, kurie susiję su kultūrine veikla pagal profesiją, tai švietimo ir kultūros sistemos darbuotojai. Antra kategorija yra jaunimas, nes jie domisi viskuo ir ieško savo vietos. Trečia kategorija - žmonės, kurie užsiima saviugda. Jie naudoja kultūrą kaip dvasinio tobulėjimo, o kartais ir poilsio formą. R. Zemkauskas mąsto apie auditorijos plėtros galimybes. Jo manymu, tai būtų inteligentija plačiąja prasme - tiek techninė, tiek humanitarinė. Toji auditorija, kadangi yra išsilavinę, aktyvūs žmonės, mato platesnį lauką, puikiausiai naudojasi internetu ir moka daug užsienio kalbų, reikėtų pasiūlyti kažką labai kokybiško, nes šitie žmonės vertina kokybę. Kultūros ir švietimo darbuotojams svarbi televizinio produkto literatūrinė dalis, turinys, o šiuolaikinei jaunai inteligentijai svarbi vizualinė dalis, informacijos naujumas ir kartais jos unikalumas. L. Sutkaitienės nuomone, jau
49 pati LRT diktuoja, kad jos žiūrovas yra išsilavinęs, išprusęs ir jam negali pasakoti elementarios kultūrinės abėcėlės. Šis žiūrovas yra pakankamai reiklus, pretenzingas ir besidominantis menu, jei ne nuolat, tai dabar pradedantis domėtis. Jis yra 20-70 metų, gal net ir 80 metų amžiaus. Kalbant apie veiksnius ir aplinkybes, kurios lemia laidos sėkmę, L. Šeškus įvardinio esminius laidos dalykus: turinys, dramaturgija, kontekstas, kastingas, ritmika, informacijos ritmas, gylis ir intriga. J. Vilimo teigimu, laidos sėkmę lemia programavimas, kur laida yra padėta - ar pagrindiniam kanale ar nišiniame, bei galimybė žiūrovams matyti laidas internetu ir laidos viešinimas. R. Zemkauskas polemizuoja, kas yra sėkmė, kiek pavyko pasiekti auditorijos lyginant su panašiais projektais, koks tradicinis reitinginis įvertinimas, ar gauti apdovanojimai, koks paminėjimų skaičius internete. Jo manymu, paminėjimai internete yra matas, kurį verta matuoti. L. Sutkaitienės nuomone, laidos sėkmei labai svarbi komanda.
6 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie svarbiausias televizijos kultūros prodiuserio savybes ir nuomonė, koks turėtų būti naujos kultūros laidos formatas, veikėjai, siužetai Prodiu- Svarbiausios televizijos kultūros Naujos kultūros laidos formatas, veikėjai, seris prodiuserio savybės siužetai Kad išmanytų kultūros lauką, būtų televizijos Įdomi. Įdomi auditorijai, skirta kuo didesnei jos profesionalas, suvoktų, kaip funkcionuoja daliai. Pageidautina ateiti į kuo daugiau sofų ir 1 televizijos mašina, sugebėtų vadovauti fotelių. Ji šiaip turi būti Gera laida. Gerą laidą gamybai. Svarbu suvokti, kad jis gamina ne reikia daryti. Mano pasaulyje labai daug lemia misiją, o produktą. talentas. Kokybė, ypač turinio prasme, ir estetiškumas. Laida dinamiška, apmąstyta dramaturgija, kad Be prodiuserio amato išmanymo, prodiuseris žiūrovą galėtum išsaugoti. Kultūros formatas 2 privalo išmanyti apie kultūrą. Jis turi būti reikalauja savotiško kaleidoskopo principo, nes lyderis. žiūrovas nori smagiai praleisti laiką. Svarbus vedėjas. Jeigu blogas vedėjas, tai jo geriau nereikia, bet jeigu geras, tai yra pusė sėkmės. Formatas patrauklus, veikėjai populiarūs, siužetas Pigiai parengti kultūros laidas. Turėti turi turėti žaidybinių elementų. Formatas turi būti informacijos ir supratimą, kokia yra rinka. 3 aiškus. Paprastai kultūros dalykai į formatus Suorganizuoti pinigus arba padaryti be nesutelpa. Reikėtų kurti originalų kiekvienos pinigų. laidos formatą. Turi turėti pagrindines savybes: užsispyrimas ir entuziazmas. Sugebėjimo neprarasti entuziazmo, kas beatsitiktų. Aišku, jis turi Pirmiausia turi sudominti auditoriją, turi turėti 4 suvokti, kad vis tik jo darbas, kaip ir kepėjo tam tikrų faktų, kuriuos įdomiai išdėlioja pagal darbas, ne pačiam ragauti, o kažkam kitam dramaturgiją. kepi, čia yra didžiausia Lietuvos kultūrininkų mentaliteto problema. Norėčiau dar didesnės laidos, bet kaštai neleidžia. Atlikau praktiką Prancūzijoje Mezzo kanale, Turi turėti žinių, turi patikti šis darbas, turi 5 mačiau fantastišką laidą, bet tai – prabangos būti lyderiu. dalykas, pas mus kol kas tai neįmanoma, nes „eilutė kultūrai yra labai maža“.
50
Atsakydami į klausimą apie svarbiausias prodiuserio savybes R. Zemkauskas ir L. Šeškus išskyrė prodiuserio profesionalumą, užsispyrimą, entuziazmą bei suvokimą, kad kuriamas kultūros produktas būtų žiūrovams įdomus ir patrauklus, o ne tik domintų pačius kūrėjus. L. Šeškaus manymu, tai daugelio kultūros žmonių mentaliteto problema. Pasak R. Zemkausko, svarbu suvokti, kad gaminama ne misija, o produktas. LRT prodiuserio V. Snarskio manymu, svarbiausia, kad prodiuseris mokėtų pigiai parengti kultūros laidas, kad turėtų žinių, informacijos ir supratimą, kokia yra rinka. Jo nuomone, pagrindiniai prodiuserio uždaviniai - suorganizuoti pinigus arba padaryti be pinigų. J. Vilimo teigimu, be prodiuserio amato niuansų išmanymo, prodiuseris privalo išmanyti apie kultūrą ir būti lyderiu. Kalbėdami, kokia turėtų būti nauja laida, prodiuseriai mano, kad kultūra reikalauja išskirtinės kokybės, ypač turinio prasme. Meninė, vizualinė pusė turi būti išieškota ir perteikta profesionaliai. R. Zemkausko nuomone, laida turi būti įdomi ir skirta kuo didesnei auditorijos daliai, o tai lemia kūrėjo talentas.
2.3. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas
Kaip ir buvo minėta teorinėje dalyje, kultūros produktų, kaip nišinės rinkos, specifinius ypatumus lemia menkas kultūros sektoriaus finansavimas. Tyrimas patvirtino, kad didžiausią televizijos kultūros projektų vadybos dalį ir su tuo susijusius iššūkius sudaro finansavimo problemos, nes Lietuvoje nišiniai projektai neišsilaiko rinkoje, todėl reikalingas finansavimo šaltinis. Tyrimas patvirtino nuomonę, jog televizijos kultūros projektų finansavimas turi būti ne kultūros laidų kūrėjų, o valstybės ar tam tikrų fondų ar visuomeninės grupuotės interesas. Dėl finansavimo stokos nukenčia kultūros laidų turinys, vizualinis sprendimas, menksta kultūros informacija apie situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei nukenčia darbuotojų atlyginimai. Tyrimo metu išaiškėjo, jog būtinas televizijos kultūros produkto kokybės patikrinimas ir įvertinimas bei jų svarba, skirstant valstybės finansavimą. Tyrimai atskleidė, jog televizijos industrijos lauke jaučiamas naujų idėjų stygius, mažėja kūrėjų, norinčių kurti kultūros ir meno laidas bei dalyvauti jose. Kiekybiniai tyrimai atskleidė auditorijos poreikį edukacinėms kultūros laidoms ir norą matyti autorines, kritines- analitines kultūros laidas. Kaip vertingas matytas laidas prodiuseriai paminėjo prieš dešimtmetį rodytas laidas – „Lankos“ (LNK), „Būtovės slėpiniai“ (LRT), „Ženklai“ (LRT), „Tarp žemės ir dangaus“ (LRT) bei šiuo metu rodomas LRT Kultūra eteryje – „Vidurnakčio ekspresas“, „Visu garsu“. Kokybinis tyrimas atskleidė, jog yra nepakankamas šiuo metu LRT Kultūra rodomų laidų profesinis bei vadybinis išmanymas bei jaučiama pristatymo visuomenei stoka.
51
Išaiškėjo, jog ekspertai kritiškai vertina LRT ir LRT Kultūra programavimą. LRT Kultūra neturi vizijos, aiškaus tinklelio ir akivaizdžiai matomas mažas laidų biudžetas. Atlikus kokybinį tyrimą, išaiškėjo svarbiausi veiksniai ir aplinkybės, lemiančios televizijos kultūros projektų sėkmę: autorių, kūrėjų ir organizatorių iniciatyva, entuziazmas ir talentas; gebėjimas identifikuoti tikslinę auditoriją, pasiekti kultūros laukui nebūdingas auditorijas; pakankamo finansavimo užsitikrinimas; originalus, šiuolaikiškas kultūros laidos formatas. Kultūra reikalauja didesnės kokybės ir išskirtinumo, ypač turinio ir vizualine prasme (turinys, dramaturgija, kontekstas, kastingas, ritmika, informacijos ritmas, intriga); tinkama vieta transliuotojo programos tinklelyje; galimybė žiūrovams matyti televizijos laidas internete ir viešinimas. Gretinant kokybinio ir kiekybinio auditorijos tyrimo rezultatus, išaiškėjo, jog televizijos kultūros laidų auditorija yra kultūriškai angažuoti žmonės. Jie išsilavinę, nuo 25 iki 50 metų, jiems labai svarbus turinys, informacija ir kokybė. Kad laida pasiektų jauniausią amžiaus grupę, informaciją būtina vizualiai išskirti, fragmentuoti epizodais ir platinti socialiniuose tinkluose bei internete ir pateikti platesnį Europinį bei pasaulio kultūros kontekstą ir Lietuvos kultūrą jame.
2.4. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su kultūros ir meno ekspertais
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos televizijos industrijos kultūros ir meno lauko situaciją buvo atlikti giluminiai interviu su didžiausią kompetenciją ir patikimiausią informaciją apie tiriamą problemą turinčiais kultūros ir meno ekspertais. Į kokybinio interviu klausimus atsakė ir tyrime dalyvavo: 1. Dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė. 2. Kultūros ekspertas, eseistas Ernestas Parulskis. 3. Menininkas, dailės kritikas Kęstutis Šapoka. 4. Kultūros ekspertas Vaidas Jauniškis. 5. Menotyrininkė Agnė Narušytė. 6. Menotyrininkas, Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.
52
7 lentelė. Tyrimo rezultatai: išsakyta nuomonė apie Lietuvos televizijos kultūros kanalus ir televizijos galimybes vykdyti kultūros edukaciją Eksper- Kaip televizija gali vykdyti kultūros Nuomonė apie televizijos kultūros kanalus tas edukaciją? Esminis vaidmuo kultūros edukacijoje. LRT Kultūra neturi vizijos, aiškaus tinklelio, t.y. 1. Būtinas skirtingas kalbėjimas, konteksto kartojimo ir sporto kanalas. Reikia kanalui suteikti pateikimas ir žiūrovo vedimas. 1 prestižą, kad jis turėtų savo profilį, kad turėtų 2. Kultūros laidos turi būti vizualios, tempo, prodiuserinę idėją ritmo aspektu jos turi kurti inovatyvų televizijos formatą Yra vienintelis kelias – per turinio kokybę. Kultūros laidas žiūriu atsitiktinai, per internetą. 1.Mažėjant televizijos, kaip kokybiško turinio Žiūriu tik fragmentus, kai kas nors iš mano skleidėjos, svarbai, kultūros edukacijos pažįstamų įdeda tą momentą į facebook‘ą. Svarbu buvimas TV tinklelyje tampa nebūtinu. 2 rekomendacija ir fragmentas. Sunku kalbėti apie 2.Kokybiško turinio televizijos- laidų, ar jų televiziją, kaip apie nepertraukiamo žiūrėjimo fragmentų – perkėlimas į internetą (t.y. fenomeną, kuris buvo aktualus prieš 3-4 metus. internetas tampa sklaidos prioritetu) paverčia tokias laidas vėl paklausiomis. LRT „nacionalumą“ ir „kultūrą“ atstoja specifinis Televizija turėtų būti demokratiška erdvė, davatkiškumas, tuščiavidurė „tikrų vertybių“ suteikianti eterį įvairiausiems kultūriniams, 3 retorika ir kalbančios galvos. Spekuliuojama neva meniniams, ideologiniams pasakojimams. „elitine kultūra“. LRT ir LRT Kultūros kanaluose LRT egzistuoja „(pseudo)elitas“, vaidinantis vyrauja žurnalistų mafija elitą. Tai yra „demokratijos“ simuliacija. Televizijos vaidmuo labai platus, didelis ir Kultūros kanalas turėtų būti kultūros, o ne senų svarbus. Tai viena svarbiausių edukacijos 4 sovietinių dokumentinių filmų ar trečiaeilių sporto priemonių – ne „elito“, ne pačių kultūros varžybų. žmonių (bet ir jų), o plataus žiūrovų rato. Funkcija TV - šviečiamoji, bet LRT skatina TV užima nulinę vietą, nes nėra ką žiūrėti. Apie mus būti provincialiais, atsilikusiais, kultūrą - daroma labai paviršutiniškai, rimtosios sermėginiais, vertinti nekokybišką kultūrą. Ir laidos skleidžia sunkumą, nuobodulį. Senoviška, kultūrą valgyti per politikus, kažkokias garsias 5 sermėginė ir naftalininė TV- tai kažkoks kaimas asmenybes, per „žvaigždes“. Televizija ištisai ir tautinė kultūra. Pasenusios idėjos, pasenę praranda prasmę, kaip tokia organizuota pagal rodymo būdai, pasenęs kalbėjimo būdas. Turinio laiką. Ji būtų labai prasminga, jei kurtų gilaus, analitiško, intelektualaus nėra. kokybiškus produktus. Televizija turėtų daryti tai, ko negali atlikti Labai mažai žiūriu televiziją, išimtinai darbo kitos sritys. Negali atlikti muziejai ir kt. dienos pabaigoje, per vakarienę, apie 20:00-20:30 6 Televizija turi kitas galimybes, kitas „Panoramą“. Internete peržiūriu įrašus, bet nesu priemones, formatą ir turėtų maksimaliai tikras televizijos vartotojas jau daugelį metų. išnaudoti tai.
Menotyrininkų teigimu, kanalas LRT Kultūra neturi vizijos, aiškaus tinklelio, t.y. kartojimo ir sporto kanalas, kuriam reikia suteikti prestižą. Kad kanalas turėtų savo profilį, būtina prodiuserinė idėja. Radikaliausiai pasisakiusio menotyrininko K. Šapokos nuomone, LRT „nacionalumą“ ir „kultūrą“ atstoja specifinis davatkiškumas, tuščiavidurė „tikrų vertybių“ retorika ir kalbančios galvos, spekuliuojama neva „elitine kultūra“. V. Jauniškis mano, jog kultūros kanale turėtų būti rodoma kultūra, o ne seni sovietiniai dokumentiniai filmai ar trečiaeilės sporto varžybos. A. Narušytės teigimu, per LRT transliuojamos laidos apie kultūrą daromos labai paviršutiniškai, neįdomios temos, pasenusios idėjos, rodymo,
53 kalbėjimo būdai, nėra gilaus, analitiško, intelektualaus turinio, o rimtosios laidos skleidžia sunkumą ir nuobodulį. LRT - senoviška, sermėginė ir naftalininė TV, t.y. kaimas ištisai ir tautinė kultūra. Kalbant apie televizijos vaidmenį kultūros edukacijoje L. Jablonskienė pabrėžė jos esminį vaidmenį ir mano, jog būtinas skirtingo kalbėjimo spektras, atsižvelgiant į auditoriją, konteksto pateikimas ir žiūrovo vedimas. Kaip būtinus pabrėžė - kultūros laidų vizualinę stilistiką ir laidos turinio kokybę. Šiuolaikinio meno tyrinėtojai E. Parulskis ir K. Kuizinas nėra televizijos vartotojai, jau daugelį metų ir jiems sunku kalbėti apie televiziją, kaip apie nepertraukiamo žiūrėjimo fenomeną, kuris buvo aktualus prieš 3-4 metus. E. Parulskio teigimu, mažėja televizijos, kaip kokybiško turinio skleidėjos, svarba ir kultūros edukacijos buvimas televizijos tinklelyje tampa nebūtinu. Pasak eksperto, internetas tampa sklaidos prioritetu. Jei atsirastų kokybiško turinio laidos ir jų fragmentai būtų perkelti į internetą, kultūra ir kultūros laidos taptų paklausiomis. K. Šapoka mano, jog televizija turėtų būti demokratiška erdvė, suteikianti eterį įvairiausiems kultūriniams, meniniams, ideologiniams pasakojimams, o šiuo metu LRT egzistuoja „(pseudo)elitas“, vaidinantis elitą. V. Jauniškis mano, jog televizijos vaidmuo labai platus, didelis ir svarbus. Tai viena svarbiausių edukacijos priemonių – ne „elito“, ne pačių kultūros žmonių (bet ir jų), o plataus žiūrovų rato. A. Narušytė teigia, jog televizijos funkcija - šviečiamoji, bet LRT skatina būti provincialiais, atsilikusiais, sermėginiais, vertinti nekokybišką kultūrą, „valgyti“ ją per politikus, kažkokias garsias asmenybes, per „žvaigždes“. Pasak K. Kuizino, televizija turi kitas galimybes, kitas priemones, formatą ir turėtų maksimaliai daryti tai, ko negali atlikti kitos sritys, negali pasiūlyti muziejai, teatrai ir kt.
8 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie esamų televizijos laidų formatą bei tematiką ir nuomonės apie visuomenės pakankamą ar nepakankamą informavimą apie meną ir menininkus per televiziją Eksper Esamų televizijos laidų formatas bei Ar per televiziją visuomenė pakankamai -tas tematika informuojama apie meną ir menininkus? Senobiškos, nepatrauklios vizualiai, ritmo, Televizija galvoja, kad pakankamai, o jeigu kalbėjimo prasme. Geros laidos -„Visu garsu“, žiūrėtume, kas pasirodo žiniose kaip „Vidurnakčio ekspresas“, tai nišinės laidos. informacija, manau, kad nepakankamai. „Linija. Spalva. Forma“- labai tradicinio 1 Menininkai patys gali formuoti kultūros, savo formato ir eilinis žiūrovas iš viso jos nežiūri. įvaizdį, tik jiems turi būti suteikiama platforma Žiūri dailės specialistai. „Durys atsidaro“- dalyvauti lygiavertėje diskusijoje su kitais nežiūriu, supopuliarinimas ir šou elemento visuomenės nariais. įvedimas menų pristatyme yra nereikalingas. Tiksliai atsakyti į klausimą negaliu. Bet kiek Nematau TV produkcijos kaip ištisinės matau per laidų nuorodų dalijimosi 2 transliacijos, žiūriu tik fragmentus. intensyvumą, LRT kultūros laidos nėra labai matomos. Kultūra LRT abiejuose kanaluose Informuojama nepakankamai kokybine prasme, 3 reprezentuojama gana tendencingai ir beveik dirba nekompetentingi, vaizduotės ir dažnai
54
be išimties – labai neprofesionaliai, išsilavinimo, elementaraus supratimo apie profanuotai. „Linija, spalva, forma“ yra pristatomą sritį neturintys žmonės. Akivaizdžios absoliutus kultūros ir meno kompromitavimas. tam tikrų kultūros sričių pristatymo Kultūros reprezentacijoje dominuoja rašytojų disproporcijos, kai vienos sritys yra ir muzikų mafija – literatūra ir klasikinė privilegijuotos. Akivaizdus LRT pirmo kanalo muzika pristatoma bet kokia proga, o su komerciškumas, nepaisant apsimetinėjimo vaizduojamųjų menų pristatymu reikalai „nekomerciniu“, o antrojo LRT kanalo akis tiesiog tragiški, tie patys nuolat kalba tą patį, rėžia konservatyvumas blogąja prasme. reklamuoja save, o tikros idėjų, nuomonių cirkuliacijos nėra. Žiūriu beveik tik „Naktinį ekspresą“, ir tai pati geriausia laida, kurioje skatinama mąstyti, Ne. O kai informuojama, parodoma paprastai 4 kurioje žiūrovas laikomas tokiu pat protingu, prastai, nuobodžiai ir standartiškai. kaip ir laidų vedėjai ar svečiai. Ir tai svarbiausia. Kita tokia laida – „Teatras“. Laidose „Durys atsidaro“ menininkas parodomas kaip klounas, o šito mažiausiai reikia 5 Senoviška, sermėginė ir naftalininė televizija. Lietuvoje, nes ir taip menkas meno ir menininko prestižas. Nepakankamai profesionaliai atskleidžiamas menas ir kūrėjai. Televizija atima labai daug laiko, per daug Lyginant su komercinėm televizijom, atlieka tą reklamų, provincialumo. „Panoramoje“ stebina vaidmenį. Ar pakankamai? Arti to, nes spektras ir sugretinimai pagal dalykų 6 nacionaliniam transliuotojui yra daugybė reikšmingumą. Kultūrai skirtas laikas, būna 2- vaidmenų ir funkcijų atlikti. Manau, kad tai 3 reportažai, ir jie būna labai skirtingi savo vyksta ir pastangos dedamos. svoriu ir savo verte. L. Jablonskienės teigimu, LRT kultūros laidos padarytos senobiškai, nepatrauklios vizualiai, ritmo, kalbėjimo prasme. Geros kultūros laidos – „Visu garsu“, „Vidurnakčio ekspresas“. Laida „Linija. Spalva. Forma“ yra labai tradicinio formato ir eilinis žiūrovas iš viso jos nežiūri, gal tik dailės specialistai. O kultūros žurnale „Durys atsidaro“ nepatinka supopuliarinimas ir šou elemento įvedimas į menų pristatymą. Pasak K. Šapokos, yra daug įvairių laidų, kuriose gvildenama daug aktualių temų, tačiau kalba tas pats kontingentas, reklamuoja save, o tikros idėjų, nuomonių cirkuliacijos nėra ir primena sovietinius kanalus. K. Šapoką stebina abejotinas abiejų LRT kanalų „tikrų vertybių“ saugojimas ir bent kiek kitokių, šiuolaikinių, ne tokių konjunktūrinių kalbėjimo formų blokavimas. Kultūra pristatoma labai neprofesionaliai, profanuotai ir todėl neretai iškreiptai. Laida „Linija. Spalva. Forma“ – kultūros ir meno kompromitavimas. Kultūros reprezentacijoje dominuoja rašytojų ir muzikų mafija – literatūra ir klasikinė muzika pristatoma bet kokia proga, o su vaizduojamųjų menų pristatymu reikalai tiesiog tragiški. Ekspertas V. Jauniškis žiūri tik „Naktinis ekspresas“ ir vertina kaip geriausią laidą, kurioje skatinama mąstyti, kurioje žiūrovas laikomas tokiu pat protingu kaip ir laidų vedėjai ar svečiai. Kita tokia laida – „Teatras“. A. Narušytė televiziją vadina sermėgine ir naftalinine, o K. Kuizino teigimu, televizija atima labai daug laiko, per daug rodoma reklamų, labai daug provincialumo, „Panoramoje“ stebina dalykų sugretinimai pagal reikšmingumą, kurie kartais būna kurioziški.
55
Ar tinkamai televizija pristato meną ir menininkus, L. Jablonskienės nuomone - nepakankamai. Pasak jos, menininkai patys gali formuoti kultūros, savo įvaizdį, tik jiems turi būti suteikiama platforma dalyvauti lygiavertėje diskusijoje su kitais visuomenės nariais. E. Parulskis, pagal laidų nuorodų dalijimosi intensyvumą, internete teigia, kad LRT kultūros laidos nėra labai matomos, taigi didelės auditorijos dalies informacija apie meną nepasiekia. K. Šapokos teigimu, informuojama nepakankamai kokybine prasme, dirba nekompetentingi, vaizduotės ir dažnai išsilavinimo, elementaraus supratimo apie pristatomą sritį neturintys žmonės. V. Jauniškio nuomone, apie kultūrą informuojama prastai, nuobodžiai ir standartiškai. A. Narušytės teigimu, menininkas parodomas kaip klounas, o šito mažiausiai reikia Lietuvoje, nes ir taip menkas meno ir menininko prestižas. Pasak K. Kuizino, lyginant su komercinėmis televizijomis, LRT atlieka tą vaidmenį ir pagal išgales pristato meną, bet nacionaliniam transliuotojui yra daugybė ir kitų vaidmenų ir funkcijų.
9 lentelė. Tyrimo rezultatai: atsakymai apie tai, ar reikalinga nauja kultūros laida ir kokiai auditorijai labiausiai reikėtų televizijos kultūros laidos Eksper- Kaip nuspręsti, ar reikalinga nauja kultūros Kokiai auditorijai labiausiai reikėtų televizijos tas laida? kultūros laidos? Rimtos institucijos sluoksniuoja programą: Svarbiausia žinoti, kad kultūros laida yra vaikams, tiek jaunyvo amžiaus pensininkėms, reikalinga. Galima padaryti paprasčiausią elitui. Tai sudaro brandumo įvaizdį. Auditorijai apklausą, ir jeigu laidos reitingai tarp kitų virš 30 m. televizija yra labai svarbus „žiūronas“ į 1 laidų, kurios yra LRT populiarios, nusmukę, pasaulį, publika, jaunesnė nei 30 metų, vadinasi, reikia kitos laidos, tas formatas televizijos nežiūri. Informacijos sklaida suvoktina nepateisina. kaip jos perdavimas, komunikavimas tik tam tikrai amžiaus grupei. Aš manau, kad nauja laida reikalinga tuomet, Kultūros laidos turi būti skirtos universaliai 2 kai atsiranda kūrėjas, galintis ją sukurti auditorijai. kokybiškai. Nežinau. Susirinkti grupelei „elitinių“ LRT 3 šulų, žurnalistų ir nuspręsti, matyt... O kaip Tai priklauso nuo laidos turinio ir formos. kitaip? Vadovybė drauge su LRT taryba turi nuspręsti, kokios laidos reikia, ir skelbti jai konkursą, o Visoms, kad tik jos būtų suvokiamos kaip 4 ne priimti bet ką. Turi būti mechanizmas, protinga auditorija ir laidos vedamos ne kvailų ar leidžiantis vykdyti LTV viziją ir misiją. Jei neišmanančių žmonių. vizijos nėra, tinka bet kas. Prasmė yra orientuotis tiktai į jaunimą. Juos sudominti labai sunku. Jie labai daug ko nežino. Sukurti kažką tokio, kad jie suprastų, kad tai verta Kai menininkams trūks kantrybė dėl laidų 5 žinoti. Reikia daryti tokiam, kuris nori šviestis. kokybės ir patys imsis iniciatyvos. Išlieka tie kultūros kūrėjai ir tie reiškiniai, kuriuos pasirinks jaunimas kaip vertus dėmesio.
Pirmiausia viskas turi prasidėti nuo Sunku pakeisti žmogaus sąmonę ir atgauti 50 koncepcijos, jeigu jinai susiras savo nišą ar prarastų evoliucijos metų, gyvenant uždaroje sukurs savo žiūrovą ir tam bus tikrai reikmės ir sistemoje. Televizija galėtų populiarinti šituos 6 bus iš aukščiau, iš kažkokio direktorato dalykus ir padėti surasti tą santykį. O jei kalbame politiškai nuspręsta, kad tokią liniją ar dalį apie jaunimą, tai jiems yra pakankamai plati verta remti ir kartais stumtelėti tokius dalykus į pasiūla, kalbu ne tik apie televiziją, kalbu apie 56
priekį, grynai įžvelgiant tam tikrą perspektyvą, pramogas, edukaciją. Auditorijai pateikiant galbūt sukuriant kažkokią pridėtinę vertę ar produktą, labai reikia gero didžėjavimo ir reikšmę ateityje. sugebėjimo atsirinkti, ką kam gali paduoti laiku ir vietoje sudėjus.
E. Parulskio teigimu, nauja laida reikalinga tuomet, kai atsiranda kūrėjas, galintis ją sukurti kokybiškai. Tam pritaria A. Narušytė, kurios manymu, nauja laida atsiras, kai menininkams trūks kantrybė dėl laidų kokybės ir jie imsis iniciatyvos patys. K. Šapoka išlieka radikalus ir mano, jog „elitiniai“ LRT žurnalistai nuspręs dėl naujos laidos. Kultūros ekspertas V. Jauniškis, kuris yra LRT Tarybos konsultantas, mano, jog LRT vadovybė, drauge su LRT taryba, turi nuspręsti, kokios laidos reikia, ir skelbti jai konkursą, o ne dėti į programą bet ką. Jo manymu, turi būti mechanizmas, leidžiantis vykdyti LRT viziją ir misiją. Jei vizijos nėra, tinka bet kas. K. Kuizino teigimu, pirmiausia viskas turi prasidėti nuo koncepcijos, ir jeigu tam bus reikmės, tikrai bus iš aukščiau, iš direktorato politiškai nuspręsta, kad tokią idėją verta remti. Jo manymu, kartais verta stumtelėti tokius dalykus į priekį, grynai įžvelgiant tam tikrą perspektyvą, galbūt sukuriant pridėtinę vertę ar reikšmę ateityje. Kalbant apie auditoriją, L. Jablonskienės nuomone, informacijos sklaida tik per televiziją realiai suvoktina kaip jos perdavimas, komunikavimas tik tam tikrai amžiaus grupei. E. Parulskis teigia, jog kultūros laidos turi būti skirtos universaliai auditorijai, o K. Šapokos nuomone, tai priklauso nuo laidos turinio ir formos. A. Narušytė mano, jog prasmė yra orientuotis tiktai į jaunimą. Jos nuomone, 30-metis televizoriaus nežiūri, nes viską randa telefone. Laidos turi būti prieinamos internetu, telefone, kompiuteryje. Jei padarysi kokybišką produktą, tai bus žiūrima. Pasak A. Narušytės, išlieka tie kultūros kūrėjai ir tie reiškiniai, kuriuos pasirenka jaunimas kaip vertus dėmesio. K. Kuizino nuomone, sunku pakeisti žmogaus sąmonę ir atgauti 50 prarastų evoliucijos metų, gyvenant uždaroje sistemoje, valstybėje, tačiau televizija galėtų padėti surasti tą santykį. O kalbėdamas apie jaunimą, menotyrininkas mano, kad jiems yra pakankamai plati pasiūla, kalbant ne tik apie televiziją, bet ir apie pramogas, edukaciją. Pasak K. Kuizino, kurio vadovaujamas Šiuolaikinio meno centras prieš dešimtmetį kūrė laidą „ŠMC TV“, auditorijai pateikiant produktą, labai reikia gero „didžėjavimo“ ir sugebėjimo atsirinkti, ką kam gali paduoti kokiu laiku ir kokioje vietoje.
57
10 lentelė. Tyrimų rezultatai: atsakymai apie tematikos ar veikėjų LRT kultūros laidoms stygių ir lietuvių laidų palyginimą su užsienio geraisiais pavyzdžiais Eksper- Kokios tematikos ar veikėjų LRT kultūros Kuo lietuvių laidos nusileidžia užsienio tas laidoms stinga? geriesiems pavyzdžiams? Trūksta adekvataus šiuolaikinių procesų Finansavimu, struktūra. Jei būtų pakankamas pristatymo. Reiktų rodyti kitus visuomenės finansavimas, LRT galėtų padaryti gerų laidų. autoritetus ir pakartotinai, nes vieną kartą Europos kanaluose ARTE, BBC ir kt. yra protingai 1 parodžius jie dar netampa autoritetais. LRT sufokusuotos informacinės laidos tam tikrai nėra vizijos struktūros, kaip ta kultūra turi auditorijai, kartu su profesionalais padaryta būti rodoma. Turi turėti aiškumą, tinklelį, dokumentika apie kultūrą pačia plačiausia prasme. pagrindinius ir mažesnius akcentus. Nėra temų stygiaus ar jų poreikio. Kultūros Lyginant analogiškas šalis, savo kokybe laidos yra laidos (kaip ir bet kokios kitos) atliepia identiškos. Didesnėse šalyse ir kūrybiniais egzistuojantį kontekstą arba, geriausiu atveju, ištekliais turtingesnėse televizijose kuriamos laidos 2 jį pateikia pagerintą. Jei kontekstas vizualiai patrauklesnės, daugiau grafikos, neprodukuoja temų, jų naujų negali atsirasti intensyvesnis ir daugiasluoksnis siužetas, jos ir kitur. kuriamos gerokai ilgiau. Šitaip bus visuomet. Profesionalumu, demokratijos stoka, Stinga nuomonių įvairovės, konservatyvumu (dažnai tiesiog fanatišku eksperimentavimo, bet tokio nesušukuoto, davatkiškumu), jokio eksperimentavimo necenzūruoto, nesuvaidinto. Kai bus daugiau nebuvimu, kažkokia tuščiavidure, niekuo 3 laisvės, įvairių žmonių, bus didesnė neparemta „tikrųjų vertybių“ retorika, per dideliu konkurencija ir savaime išsigrynins laidų rituališkumu ir iš jo plaukiančiu elitarizmu ir t.t. – forma ir turinys. iš esmės tai tas pats sovietinis televizijos modelis, tik įpakuotas į „tautinę“ ar „nacionalinę“ pakuotę. Labiausiai stinga išmanymo, kas yra kultūros politika, kas yra kultūra, kaip ji „gimsta“, kas finansuojama ir pan. LRT kultūra baigiasi ties šalies siena- Pasižiūrėkite Mezzo ar ARTE ar Euromaxx (DW) 4 „televizija su sienomis“. Išskyrus kiną, kitkas ir pamatysite. Pernelyg daug skirtumų – nuo (žinios, reportažai) yra tik tėvyninės vizualiųjų iki žiūrovų gerbimo. gamybos. Trūksta kritinių-analitinių laidų, pramoginių- užsienio spektaklių įrašų, laidų iš užsienio galerijų. Žaviuosi senesne BBS pozicija. Daugybė kanalų ir Lietuvą matyti pasauliniame kontekste, tai susirandi kokybišką kultūrą. BBC visą laiką į padėtų menininkams išsiveržti iš apribojimo, Britaniją žiūri, kaip į pasaulio valstybę, esančią 5 nes yra apsistatymas sienomis, kad saugiau pasaulyje, o ne tai, kad mums rūpi tik mūsų čia būti, kažką padarai, gerai aplinka įvertina. darželis ir per tvorą. Ko labai trūksta tai kalbėti apie Lietuvą pasauliniam kontekste, Stinga įsimintinų, įdomių asmenybių, kurios gali paskui save patraukti, sudominti. Segmentas kritinių- analitinių, jis nėra Europoje rimčiau daromos laidos tiek finansavimo, įgyvendintas. Vyksta šiuolaikinio meno tiek turinio prasme. Reikia, kad būtų kviečiami 6 problematikos supopuliarinimas, autoritetai iš užsienio su tarptautine patirtimi, su suplokštinimas. Laida orientuota į tam tikru tarptautiniu autoritetu, to tikrai nėra, nors šiuolaikiškumą, temų, išraiškų prasme netgi visam pasauly tai labai dažnai yra daroma. tai, kas madinga tarptautiniu mastu, tas suvienytų ir atsirastų žiūrovas.
Į klausimą ,,kokios tematikos ar veikėjų LRT kultūros laidoms stinga“ menotyrininkai atsakė labai subjektyviai, tuo atskleisdami realią kultūros edukacijos per televiziją galimybių bei poreikių situaciją ir lūkesčius. Pasak L. Jablonskienės, kultūros laidose trūksta adekvataus
58
šiuolaikinių procesų bei naujų, tikrų visuomenės moralinių autoritetų pristatymo. Menotyrininkės nuomone, LRT ir LRT Kultūra neturi savo vizijos bei strategijos. E. Parulskis mano, jog televizijos kultūros laidos (kaip ir bet kokios kitos) atliepia egzistuojantį kontekstą arba, geriausiu atveju, jį pateikia pagerintą. K. Šapokos nuomonė labai kategoriška, nes televizijoje jam stinga nuomonių įvairovės, eksperimentavimo - nesušukuoto, necenzūruoto, nesuvaidinto. Jo manymu, jei, pristatant kultūrą, bus daugiau laisvės, įvairių žmonių, bus didesnė konkurencija ir savaime išsigrynins laidų forma ir turinys. Lietuvos teatro ir kino kritikas, kultūros ekspertas V. Jauniškis siūlo atspindėti platų ratą ir mano, jog labiausiai stinga išmanymo, kas yra kultūros politika, kas yra kultūra, kaip ji „gimsta“, kas finansuojama ir pan. Kita didžiausia problema, jo nuomone, – LRT kultūra baigiasi ties šalies siena („televizija su sienomis“. Trūksta kritinių-analitinių laidų, pramoginių- užsienio spektaklių įrašų, laidų iš užsienio galerijų. Jam pritartų ir A. Narušytė, kurios nuomone, Lietuvos kultūra turi būti pateikiama pasauliniame kontekste ir būtų pasaulio dalis. Tai padėtų ir menininkams iš išsiveržti apribojimo. Jaunimui reikia pristatyti pasaulinius kontekstus, nes jaunimas jau nebegyvena šitame darželyje, jie gyvena pasaulyje. Šiuolaikinio meno atstovo K. Kuizino nuomone, stinga įsimintinų, įdomių asmenybių, kurios gali paskui save patraukti, sudominti. Nėra įgyvendintas kritinių- analitinių laidų segmentas, televizijos eteryje visą laiką vyksta šiuolaikinio meno problematikos supopuliarinimas. Menotyrininko teigimu, būtų labai reikalinga laida, orientuota į tai, kas yra labiau šiuolaikiška, problematikos, temų, išraiškų prasme - netgi tai, kas madinga tarptautiniu mastu, ir tas turbūt suvienytų menininkus ir atsirastų žiūrovas. L. Jablonskienės nuomone, lietuviškos laidos nusileidžia užsienio laidoms finansavimu, televizijos struktūra bei auditorijos plėtros strategija. Pasak menotyrininkės, Europos kanaluose „ARTE“, „BBC“ ir kt. yra protingai sufokusuotos informacinės laidos tam tikrai auditorijai ir kartu su profesionalais paruošta dokumentika apie kultūrą pačia plačiausia prasme. E. Parulskio manymu, didesnėse šalyse ir kūrybiniais ištekliais turtingesnėse televizijose kuriamos laidos yra vizualiai patrauklesnės, daugiau grafikos, intensyvesnis ir daugiasluoksnis siužetas, kuriamos gerokai ilgiau. K. Šapoka mano, jog kultūros laidos skiriasi profesionalumu, demokratijos stoka, konservatyvumu, jokio eksperimentavimo nebuvimu, kažkokia tuščiavidure, niekuo neparemta „tikrųjų vertybių“ retorika, per dideliu rituališkumu ir iš jo plaukiančiu elitarizmu. Tai – sovietinis televizijos modelis, tik įdėtas į „tautinę“ ar „nacionalinę“ pakuotę. Jauniškis mato labai daug skirtumų – nuo vizualaus laidų apipavidalinimo iki žiūrovų gerbimo. A. Narušytė žavisi senesne BBC pozicija, kad televizija turi šviesti visuomenę, bet ne per prievartą, o siūlydama daugybę kanalų ir sudarant galimybę susirasti kokybišką kultūrą.
59
Menotyrininkės teigimu, televizija nėra vienintelis kultūrinimo centras, vienintelė galimybė prisiliesti prie kultūros. Televizija nebeturi prievolės tą daryti. Lietuvoje labai trūksta kalbėjimo apie Lietuvą pasauliniam kontekste, o K. Kuizinas teigia, kad Europoje rimčiau daromos laidos tiek finansavimo, tiek turinio prasme. Jo manymu, kultūros laidoje turi būti pristatomi autoritetai iš užsienio su tarptautine patirtim, su tam tikru tarptautiniu autoritetu, kaip daroma visame pasaulyje.
2.5. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas
Kokybiniai tiek prodiuserių, tiek meno ekspertų tyrimai atskleidė, jog esamų LRT televizijos kultūros laidų kokybė nepakankama. Laidos kuriamos tradiciškai, senoviškai, nėra naujų idėjų, eksperimentų, naujo televizinio formato, vizualinio stiliaus, trūksta analitinio- kritinio požiūrio, nevyksta kultūros edukacija, nėra šiuolaikinių kultūros procesų pristatymo. Kokybinių tyrimų duomenimis prodiuseriai ir kultūros ekspertai kritiškai vertina ir LRT ir LRT Kultūra laidų tinklelio planavimą-programavimą. LRT Kultūra neturi vizijos ir kanalui būtina vadybinė idėja. Tyrimas atskleidė, jog kultūrą televizijoje turėtų kuruoti išmanantys srities specialistai. Menininkai patys galėtų formuoti kultūros, savo įvaizdį, bet jiems turi būti suteikiama platforma dalyvauti lygiavertėje diskusijoje su kitais visuomenės nariais. Teorinėje darbo dalyje minėta, jog pirmame televizijos projekto sukūrimo etape turi „gimti“ idėja, tik paskui kūrėjų ir organizatorių komanda. Gretinant kokybinius bei kiekybinius tyrimus išaiškėjo, jog esant gerai idėjai yra galimybė sulaukti finansavimo iš valstybinių institucijų, turima omeny Lietuvos kultūros taryba ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, kurie teikia dalinį finansavimą konkurso tvarka, bet iniciatyva kurti naują kultūros projektą turi kilti iš pačių kūrėjų ir laidos sėkmė priklauso nuo kūrėjų energijos, užsispyrimo ir talento. Tyrimas atskleidė ir kitą nuomonę, jog apie naują kultūros laidą turi spręsti LRT vadovybė drauge su LRT taryba ir skelbti jai konkursą. Kiekybinio tyrimo duomenimis auditoriją domintų edukacinė, autorinė, kritinė-analitinė kultūros laida. Tyrimai atskleidė, jog kultūra šiais laikais yra marginalija ir televizija nebėra vienintelis kultūrinimo centras bei vienintelė galimybė prisiliesti prie kultūros. Gretinant kokybinių bei kiekybinių tyrimų rezultatus atsiskleidė televizijos, kaip kultūros sklaidos priemonės, vaidmens sumažėjimas bei matoma, jog auditorija kultūros sklaidos prioritetą atiduoda internetui. Televizija išlieka vis dar viena svarbiausių edukacijos priemonių – ne „elito“, ne tik pačių kultūros žmonių, o plataus žiūrovų rato, bet ji turi pateikti kokybiškesnį tiek turinio,
60 tiek vizualine prasme kultūros produktą ir pateikti auditorijai tinkamu laiku, o ne nišiniu ir sluoksniuoti programą pagal amžiaus grupes. Mažėjant televizijos, kaip kokybiško turinio skleidėjos, svarbai, kultūros edukacijos buvimas televizijos tinklelyje tampa nebūtinas. Net 41,1 %. respondentų, dalyvavusių tyrime, mano, jog kultūros sklaida efektyviausiai vyktų internete, jiems pritaria ir dalis ekspertų pabrėždami, jog kokybiškų televizijos projektų fragmentų perkėlimas į internetą padidintų jų populiarumą. Kiti ekspertai mano, jog žmonės internete ieško ne meno ir tik atsitiktinai gali gauti meninę informaciją. Tyrimas atskleidė, jog televizija turėdama kitas galimybes ir kitas priemones turi maksimaliai jas išnaudoti, pristatydama kultūros ir meno projektus privalo ieškoti naujo šiuolaikiško formato bei lygiuotis į tai, kas yra madinga tarptautiniu mastu, ir Lietuvos kultūrą pristatyti pasauliniame kontekste, pateikiant pačius ryškiausius tarptautinius pavyzdžius ir autoritetus. Tyrimas patvirtino hipotezę, jog tikslingai išnaudojus kultūros produkto vertės, turinio ir sklaidos priemonių įvairovę galima sukurti kokybišką televizijos kultūros produktą ir praplėsti televizijos kultūros žiūrovų auditoriją.
2.6. Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa internete
Siekiant išsiaiškinti televizijos auditorijos kultūros laidų poreikį ir kultūros edukacijos svarbą buvo atlikta kiekybinė apklausa. Apklausa vyko nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. Tyrime dalyvavo 144 respondentai iš įvairių Lietuvos miestų. Iš dalyvavusių 79,2 % moterų ir 17,4 % vyrų. Tyrime amžius nebuvo ribojamas. Aktyviausi apklausoje buvo 25-40 metų amžiaus respondentai, kurie sudarė 34 %, po to 18-25 metų amžiaus – 22,9 %, 40- 50 metų – 22,2 % , o 50-60 metų – 13,9 % respondentų. Tyrimai parodė, jog didžioji apklausos dalyvių dalis – 70,1 % – turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 9,7 % respondentų išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, 9 % respondentų nebaigę aukštojo mokslo, 4,2 % turi aukštesnįjį išsilavinimą ir 6,2 % respondentų turi vidurinį išsilavinimą. Pagal socialinį statusą apklausoje dalyvavo net 39,1 % įmonių darbuotojų, valstybės tarnautojų 9,3 %, moksleivių ir studentų 15,5 % ir 13 % kultūros darbuotojų, prie kurių priskirsiu ir menininkus (8,1 %), todėl bendras kultūros sektoriaus žmonių skaičius sudaro 21,1 %. Mažiau aktyvūs apklausoje verslininkai – tik 4,3 %, bedarbiai – 4,3 %, pensininkai – 3,7 % ir namų šeimininkės – 2,5 %.
61
Tyrimu svarbu išsiaiškinti respondentų domėjimąsi kultūra. Atsakymų rezultatai tokie:
4 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 5 klausimas
Iš visų dalyvavusių apklausoje labiausiai kultūra domisi 35,4 %, o tik laisvalaikiu jai skiria dėmesio 61,8 % respondentų. Galima daryti išvadą, jog iš viso besidominčių kultūra sudaro apie 97,2 % respondentų. Kultūra nesidomi 2,1 %. Svarbu buvo ištirti, koks yra respondentų kultūros renginių lankomumas. Atsakymų rezultatai tokie:
5 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 6 klausimas
Labai dažnai kultūros renginiuose lankosi 21,5 % respondentų, o laisvalaikiu lankosi kultūros renginiuose net 77,8 %, visai nesidomi tik 0,7 % visų respondentų. Poreikis kultūriniams renginiams dažnai ir laisvalaikiu yra didelis – apie 98 % visų apklausoje dalyvavusiųjų.
62
Kitu klausimu siekiama išsiaiškinti, kokia masinės informacijos priemone būtų geriausiai vykdoma kultūros sklaida. Atsakymų rezultatai tokie:
6 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 7 klausimas
Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad 41,1 % respondentų mano, jog kultūros sklaida efektyviausiai būtų vykdoma internete, 27,9 % respondentų mano, jog efektyviausiai kultūros sklaidą vykdytų televizija, 16,2 % mano, kad radijas, o 14,8 % mano, jog spauda. Svarbu buvo ištirti, kaip respondentai sužino apie kultūros renginius. Atsakymų rezultatai tokie:
7 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 8 klausimas
Nustatyta, jog 35,9 % respondentų apie kultūros įvykius sužino internete, o 26,3 % naudojasi draugų rekomendacija. Televizijoje gauna informaciją apie 16,6 % respondentų, per radiją – 11,3 %, o per spaudą – 9,9 % respondentų. Taigi išvada, jog platinant informaciją internetu ir per draugus galima padidinti auditoriją.
63
Dar vienas klausimas padėjo išsiaiškinti respondentų domėjimąsi renginių pristatymu per televiziją. Atsakymų rezultatai tokie:
8 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 9 klausimas
Kultūros renginių pristatymą per televiziją labai dažnai seka 12,5 % respondentų, retai kultūros renginių pristatymą per televiziją seka 43,8 %, o laisvalaikiu – 28,5 %, nesidomi kultūros pristatymu per televiziją 13,9 %. Tyrimas padėjo išsiaiškinti auditorijos mėgstamas laidas. Atsakymų rezultatai:
9 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 10 klausimas
Atlikus kiekybinį tyrimą buvo nustatyta, kad labiausiai auditorija mėgsta žiūrėti informacines laidas (24,8 %) ir filmus (19,5 % respondentų), o kultūros - 18,5 % ir edukacines laidas – 18,3 % respondentų. Serialus žiūri 7,9 %, pramogines laidas – 7,7 %, o sporto laidas mėgsta 3,4 % respondentų.
64
Svarbu išsiaiškinti, kiek laiko auditorija skiria televizijos žiūrėjimui. Atsakymų rezultatai:
10 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 11 klausimas
Nustatyta, kad 25 % respondentų televizijos programas žiūri iki 1 val., 1-2 val. žiūri 22,9 % respondentų, apie 13,9 % respondentų televizijos programas žiūri 2-3 val. Televizorius būna įjungtas „dėl bendro fono“ 13,2 %, o 2,8 % žiūri televiziją daugiau nei 5 valandas, o visai nežiūri televizoriaus 22,2 % apklausos dalyvių. Svarbi auditorijos nuomonė apie televizijos kultūros sklaidos vykdytoją. Atsakymų rezultatai:
11 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 12 klausimas
Atlikus kiekybinį tyrimą buvo nustatyta, kad 49,3 % respondentų mano, jog edukacinę veiklą ir kultūros sklaidą turi vykdyti LRT Kultūra, o 41,7 % mano, jog tai turėtų daryti LRT pirmasis kanalas. Tyrimas atskleidė, jog 90 % respondentų mano, jog LRT ir LRT Kultūra
65 turi vykdyti edukaciją ir kultūros sklaidą. Apie 3,5 % mano, jog kultūros sklaidą turi vykdyti TV3. Tarp galinčių vykdyti kultūros edukacijos sklaidą paminėtos Balticum, TV6, TV1. Svarbu išsiaiškinti kultūros renginių žiūrėjimo įpročius. Atsakymų rezultatai:
12 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 13 klausimas
Net 93,8 % respondentų kultūros renginiuose linkę dalyvauti ir nenorėtų jų žiūrėti tiesioginėje transliacijoje internetu, o 4,9 % norėtų juos stebėti internetu. Kitu klausimu siekiama išsiaiškinti, kokios kultūros laidos domintų auditoriją. Atsakymų rezultatai:
13 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 14 klausimas
24,6 % respondentus labiausiai domintų informacinė kultūros laida, autorinė kultūros laida sudomintų 22,0 %, o kritinė- analitinė 20,8 %, pokalbių laidos studijoje norėtų 18,5 %, o pramoginės kultūros laidos norėtų 14, 1 % respondentų.
66
Labai aktualus klausimas, tiriant televizijos programavimą, kokiu laiku turi būti rodoma kultūros laida. Atsakymų rezultatai:
14 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 15 klausimas
Atlikus tyrimą išaiškėjo, jog net 83 % respondentų nori, kad kultūros laida būtų rodoma pačiu populiariausiu laiku, taip vadinamu – prime time laiku (19 – 22 val.). Kad kultūros laida būtų rodoma vėlai vakare, nori 11,8 % respondentų, o dieną ir ryte kultūros laidas nori matyti apie 2 % respondentų. Tyrime buvo aktualu išsiaiškinti, kokių laidų auditorija labiausiai pasigenda televizijos programose. Atsakymų rezultatai tokie:
15 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 16 klausimas
Atlikus kiekybinį tyrimą buvo nustatyta, kad iš šešių siūlomų kultūros laidų formatų labiausiai pasigendama edukacinių (31,1 %) ir kritinių-analitinių kultūros laidų (21 %). Informacinių kultūros laidų pasigenda 15,7 % respondentų. 15 % respondentų, dalyvavusių apklausoje, mano, jog trūksta kultūros laidų vaikams, mažiausiai respondentams trūksta pramoginių kultūros laidų – 6,3 %. 67
Labai aktualu, kuriant kultūros projektą, išsiaiškinti, kokia kultūros sritis domina auditoriją. Atsakymų rezultatai tokie:
16 pav. Anketinės apklausos respondentų atsakymų grafinė išraiška, 17 klausimas
Atlikus kiekybinį tyrimą buvo nustatyta, jog 29,2 % respondentų domintų laida apie šiuolaikinį Lietuvos meną ir kultūrą, 26 % domintų užsienio kultūros aktualijos, kultūros istorija domintų 24,5 % respondentų, o apie 20,4 % respondentų domintų kultūros paveldas.
2.7. Kiekybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad iš visų 144 apklausoje dalyvavusių aktyviausiai dalyvavo moterys (79,2 %). 25-40 metų amžiaus respondentai sudarė net 34 % visų apklaustųjų. Aktyviai dalyvavo jaunimas nuo 18-25 metų amžiaus (22,9 %). Kita aktyvi grupė - 40-50 metų amžiaus. Galima daryti išvadą, jog televizijos kultūros laidų auditorijos amžius yra 18-50 metų, daugiausia jų moterys. Net 70,1 % apklaustųjų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pagal socialinį statusą apklausoje dalyvavo daugiau nei pusė (60 %) respondentų, nesusijusių su kultūrine veikla, ir tik apie 21 % kultūros sektoriaus atstovų - menininkų ir kultūros darbuotojų. Tyrimai atskleidė, jog kultūra domisi įvairių įmonių darbuotojai bei valstybės įstaigų tarnautojai, moksleiviai ir studentai, o mažiau ja domisi verslininkai, bedarbiai, pensininkai ir namų šeimininkės. Tyrimas parodė, jog poreikis kultūriniams renginiams yra didelis, net apie 97,2 % respondentų labai dažnai ir laisvalaikiu domisi kultūra. Nesidomi kultūra nežymi dalis auditorijos. Išaiškėjo, jog apie kultūros įvykius auditorija sužino internete ir naudojasi draugų rekomendacijomis. Apibendrinant kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatus galima teigti, jog 41,1 % respondentų mano, jog kultūros sklaida efektyviausiai vyktų internete. Šiai nuomonei pritartų
68 ir meno ekspertai E. Parulskis ir K. Kuizinas, kurie siūlo fragmentuoti kultūros informaciją ir skleisti internete. Dailėtyrininkė Jablonskienė tam prieštarautų ir teigia, jog internete žmonės ieško ne meno. Gretinant kiekybinius ir kokybinius tyrimus galima daryti išvadą, jog televizijos kultūros laidą ar jos fragmentą skleidžiant draugų rate internete, socialiniuose tinkluose galima ženkliai padidinti kultūros edukaciją ir kultūros vartotojų auditoriją. Tyrimas atskleidė, jog labiausiai žiūrovai žiūri informacines laidas ir filmus. Kultūrines ir edukacines laidas mėgsta žiūrėti 36,8 % visų apklausos dalyvių. Televiziją iki 1 val. žiūri 25 % respondentų, galima būtų spėti, jog tai informacinių laidų peržiūra. Apie 13,9 % respondentų televizijos programas žiūri 2-3 val. Televizorius būna įjungtas „dėl bendro fono“ 13,2 % apklausoje dalyvavusių respondentų. Galima daryti išvadą, jog televiziją aktyviai žiūri apie 50 % visų dalyvavusių apklausoje respondentų. Visai televizoriaus nežiūri 22,2 % apklausos dalyvių. Galima teigti, jog beveik vienbalsiai, 90 % respondentų, pageidautų, kad kultūros edukaciją ir sklaidą vykdytų LRT ir LRT Kultūra kanalas. Atlikus kiekybinį auditorijos poreikių tyrimą buvo nustatyta, kad iš penkių siūlomų kultūros laidų formatų pats priimtiniausias buvo informacinės kultūros laidos formatas, po to auditorija nori autorinės ir kritinės–analitinės kultūros laidos. Galima teigti jog auditorija mažiau domisi pokalbių laidomis studijoje ir pramoginėmis kultūros laidomis. Atlikus kiekybinį auditorijos poreikių tyrimą buvo nustatyta, kad iš šešių siūlomų kultūros laidų formatų labiausiai pasigendama edukacinių (31,1 %) ir kritinių-analitinių kultūros laidų (21,7 %). 15 % respondentų mano, jog trūksta kultūros laidų vaikams. Mažiausiai respondentų pasigenda pramoginių kultūros laidų. Gretinant kiekybinius ir kokybinius tyrimus, galima daryti išvadą, jog menksta televizijos, kaip nepertraukiamos masinės komunikacijos priemonės, žiūrėjimas, auditorija pirmenybę kultūros sklaidai ir kultūros informacijai suteikia internetui, bet išnaudojus interneto sklaidos efektyvumą ir sklaidos priemonių įvairovę galima praplėsti televizijos kultūros žiūrovų auditoriją. Patvirtinama hipotezė, jog šiuolaikinė televizijos kultūros laidų auditorija gali būti kiekybiškai ir kokybiškai praplėsta tikslingai panaudojant televizijos kultūros produkto turinio ir sklaidos priemonių įvairovę.
69
III. NAUJAS TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTAS/LAIDA
3.1. Projekto aprašymas
Pristatomas naujas televizijos kultūros projektas „Kultmisijos“ – tai devynių kultūros laidų ciklas, atskleidžiantis kintantį kultūros vaidmenį šiandieninėje visuomenėje, skatinantis dalyvauti kultūroje ir mokytis ją kritiškai vertinti, taip inicijuojant pokyčius socialinėje aplinkoje. Lietuvoje pamirštama, kad kultūra yra valstybės pamatas, kad kultūra ir menas nuo mažens ugdo asmenybės iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, sintetinį mąstymą, emocinį intelektą. Pastaruosius 10 metų vykdoma nenuosekli Lietuvos kultūros politika, plačiai nuskambėję Kultūros sostinės skandalai, didėjantis atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir visuomenės, menkas žiniasklaidos dėmesys bei profesionalių šios srities žinių turinčių žurnalistų stygius iškreipė kultūros įvaizdį visuomenėje ir pablogino jos padėtį. Plačiajai auditorijai sunku orientuotis kultūros renginių gausoje, ją vertinti, suvokti kultūros potencialą formuojant visuomenės savivertės ir pasididžiavimo savo valstybe jausmą, keičiant žmonių santykius, lavinant kūrybinį mąstymą, kuris padeda kurti ekonominę ir socialinę vertę. Vakarų Europos šalyse šį darbą atlieka kultūrinės televizijos laidos, kurios remiasi moksliniais tyrimais ir yra orientuotos į kritinę reiškinių analizę. Lietuvos televizijose egzistuojančios kultūros laidos dažniausiai pasitenkina paviršutinišku įvykių atspindėjimu, mitologizuojančiais pasakojimais apie iškilias asmenybes ir polinkiu į pigų populiarumą, kur daugiau atsiskleidžia neišmanėliškas kultūros suvokimas, o ne sudominama auditorija. Todėl siūlome šią spragą užpildyti nauju kultūros laidų ciklu „Kultmisijos“. Ciklo misija – tirti dabartinę Lietuvos kultūros padėtį, ieškant atsakymų į įsisenėjusius ir naujai iškylančius klausimus, pristatant prieštaraujančius požiūrius, dalijantis įžvalgomis, bet ir neprimetant vieno subjektyvaus vertinimo. Aktualias temas tyrinėjančios laidos sukurs erdvę diskusijai, analizei ir apmąstymui. Laidų žiūrovai bus skatinami dalyvauti, išreikšdami savo kultūrinius poreikius ir nuomonę apie jų kasdienybę veikiančius meno objektus, kultūros lauką formuojančias valdžios nuostatas, kūrybos praktikas. TV laidų ciklą sudarys devynios 50 min. trukmės laidos, kurios bus rodomos kartą per mėnesį nuo rugsėjo iki gegužės, kai kultūros gyvenimas yra pats aktyviausias. Jose šiuolaikiškai ir išsamiai bus pristatomi ir kritiškai analizuojami kultūros reiškiniai, išryškinant jų problemiškumą ir ryšį su visuomenės gyvenimo aktualijomis. Laidose vyks diskusijos, meno ekspertai bei kultūros vartotojai bus kviečiami komentuoti, kas vyksta, tikimasi įtraukti ir akademinį kūrybinį jaunimą. Kiekvienoje laidoje bus gilinamasi į vieną temą, kalbantis su specialistais, pristatant ir
70 analizuojant su tema susijusius skirtingų kultūros sričių (paveldas, vaizduojamieji menai, teatras, literatūra, muzika, kinas) pavyzdžius. Laidoje bus derinami informacinės, kritinės- analitinės ir originalios- autorinės laidos formatai pasitelkiant televizijai būdingas priemones, pasakojimą kuriant ne tik žodžiais, bet ir vizualiu komentaru, eksperimentuojant su vaizdu. Taip pat bus kuriamos galimybės žiūrovams interaktyviai veikti laidos turinį, dalintis laidos fragmentais socialiniuose tinkluose. Daug dėmesio bus skiriama kultūrai regionuose, tad planuojama vykti filmuoti siužetus į įvairius Lietuvos miestus. Siekiant praplėsti kultūros suvokimą bus teikiama svarbiausia informacija iš Europos ir pasaulio bei Lietuvos kultūra atskleidžiama pasauliniame kontekste. Projekto laidų temos – nuo-2015-09-01 iki 2016-06-01 numatoma sukurti devynias 50 min. trukmės laidas ir kas mėnesį pateikti transliuotojui pagal jo techninius reikalavimus. Siūlomos šios temos: 1. Sovietmečio istorinis-kultūrinis paveldas: tautiniai ansambliai, ideologiniai paminklai, socrealizmo „šedevrai“ ir festivaliniai pastatai; ką su jais daryti? 2. Biblioteka vakar ir šiandien: ką reiškia tradicinės bibliotekos interneto laikais? Senos ir naujos bibliotekos; viešos ir privačios; literatūriniai ir kinematografiniai bibliotekos įvaizdžiai. 3. Kam reikalingi muziejai? Nuo kunstkameros iki kelionės laiku; muziejų trauka ir vertė: Lietuvoje ir pasaulyje. 4. Šiuolaikiniai kultūros mecenatai: kas jie? Meno pirkėjai – investitoriai ir kolekcionieriai; rėmėjų problema: kodėl verslas turėtų remti meną? 5. Menininkai ir miestas: menininkų regeneruojami rajonai; menui skirtos ir neskirtos erdvės; neformalus miestas: subkultūros ir jaunimo kultūra; matomi ir nematomi menininkų nuopelnai. 6. Socialinė kultūros reikšmė: kultūros reputacija Lietuvoje ir užsienyje; menininkų poreikis visuomenei; kultūra ir asmenybė; bendruomenės įtraukimas į kūrybinę veiklą; ar menas būtinai turi kam nors tarnauti? 7. Kultūra ir politika: menas ir lygybės klausimas; kultūra ir tautos savigarba; politikuojanti kultūra; kultūros politika. 8. Kultūros fetišai: kultūros paveldo komercializacija ir kičas; kultūros klanų karai; kultūrinės mados ir masinės psichozės. 9. Kūrybinės industrijos: ekonominė kultūros ir kūrybos vertė; kultūra kaip išteklius; kūrybinio verslumo inkubatoriai.
71
Tikslai: 1. Ugdyti visuomenės kultūrinį išprusimą, skatinti pilnavertį ir aktyvų auditorijos ir menininkų dialogą, mažinti atskirtį tarp auditorijos ir menininkų, atskleisti naujas kultūros galimybes. 2. Praplėsti regionų kultūros, žanrų įvairovės, subkultūrų ir marginalijų suvokimą. 3. Atskleisti ir įprasminti televizijos kaip edukacijos, mokymo mąstyti priemonės vaidmenį kultūroje. 4. Informuoti apie Lietuvos kultūrą pasauliniame kontekste. Uždaviniai: 1. Parengti ir pristatyti devynias 50 min. trukmės kultūros laidas. 2. Vykdant projektą atlikti išsamų kiekybinį ir kokybinį projekto poreikio ir tikslinių grupių tyrimą, siekiant užtikrinti projekto tęstinumo bei auditorijos plėtros galimybes. 3. Sukurti laidos portalą ir per jį platinti laidos turinį, plėtoti diskusijas, įtraukti jaunimą, atlikti kultūros vertinimo analizę. 4. Viešinti televizijos laidų ciklą socialiniuose tinkluose, informaciniuose, kultūriniuose internetiniuose portaluose bei per transliuotojo radijo ir televizijos anonsus. Transliuotojas – projektas numatomas transliuoti LRT Kultūra kanale. Programavimas. Ištyrus auditorijos poreikius, kultūros laida turėtų būti rodoma LRT Kultūra kanale žiūrimu laiku (angl. prime time 19–22 val.) kartą per mėnesį. Siekiant nuosekliai atspindėti kultūros gyvenimą ir formuoti kultūros refleksijos poreikį, laida rodoma kultūros laidų bloke, kur bus rodomi pastovūs reklaminiai anonsai. Tikslinė auditorija. Remiantis magistro darbo autorės atliktais kiekybiniais auditorijos tyrimais ir kokybiniais giluminiais interviu, nustatyta jog projekto auditorija yra Lietuvos televizijos žiūrovai nuo 16 metų, ir kultūros profesionalai, ir plačioji visuomenė, kurią bus siekiama sudominti kultūros reiškiniais. Tai – intelektualus, išprusęs žiūrovas, vertinantis kokybę. Laidų ciklas bus aktualus jaunimui, nes šiuolaikiškai ir patraukliai, išnaudojant komunikacijos galimybes virtualioje erdvėje bus pristatomi jaunųjų meno ir kultūros lauko atstovų darbai tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Laidų ciklas bus naudingas 25-50 ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie užsiima saviugda ir kultūrą naudoja, kaip dvasinio tobulėjimo formą, o kartais kaip laisvalaikio praleidimo formą. Numatomi projekto dalyviai: meno ekspertai, kultūrologai, filosofai: Živilė Pipinytė, Rasa Paukštytė, Nerijus Milerius, Kristupas Sabolius, Kęstutis Šapoka, Elona Lubytė, Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Ernestas Parulskis, Audronis Liuga, Erika Grigoravičienė, Vaidotas Jauniškis, Laimutė Ligeikaitė, Margarita Jankauskaitė, Virginijus Kinčinaitis,
72
Marius Ivaškevičius, Sigitas Parulskis, Osvaldas Daugelis, Remigijus Treigys, Aurimas Švedas, Tomas Vaiseta, Marija Drėmaitė, Audronė Žukauskaitė, Audronis Imbrasas. Projektą rengianti specialistų grupė: Režisierius – TV režisierius, video menininkas, komunikacijos specialistas Gintaras Šeputis yra vienas iš pirmųjų Lietuvos video menininkų, prieš dešimtmetį sukūręs populiarią ir vieną sėkmingiausių televizijos projektų, kultūros žurnalą „Ženklai“, kurį transliavo LRT, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas. Redaktorė – VDA docentė dr. Agnė Narušytė, dailės kritikė, menotyrininkė, savaitraščio „7 meno dienos“ vyr. redaktorė, dirbusi LRT laidoje „Kultūros spąstai“ ir LRT laidoje „Kūrybos metas“. Projekto vadovė – TV ir renginių režisierė, prodiuserė Daiva Bilinskienė, dirbusi LRT kultūros laidose „Ženklai“ ir „Kultūros spąstai“, LTN naujienų tarnyboje, kūrusi TV dokumentines apybraižas LTV2. Režisavusi ir prodiusavusi „LT tapatybė“ apdovanojimai už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje bei dokumentines apybraižas ciklui „Gyvoji tradicija“ kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru. Projekto veiklų planas: 1. Koncepcijos vystymas; 2. Projekto finansinių ir gamybinių išteklių planavimas; 3. Projekto kūrybinės komandos komplektavimas; 4. Paraiškos Kultūros tarybos konkursui, daliniam finansavimui gauti, ruošimas; 5. Rėmėjų, partnerių, transliuotojo paieška; 6. Gavus dalinį finansavimą iš Kultūros tarybos, sutarčių su transliuotoju, rėmėjais ruošimas, kūrybinės ir gamybos komandos komplektavimas; 7. Nuo 2015-08-01 iki 2015-09-01 paruošiamieji projekto darbai: užsklandos, stilius, garsas, portalo sukūrimas ir paleidimas; 8. Projekto viešinimas derinamas su transliuotojo sezono pristatymo reikalavimais 2015 m. 08-09 mėn.; 9. 2015 m. rugsėjo mėnesio laidos tema: „Sovietmečio istorinis – kultūrinis paveldas“ 10. Spalio mėnesio laidos tema: „Biblioteka vakar ir šiandien“; 11. Lapkričio mėnesio laidos tema: „Kam reikalingi muziejai?“; 12. Gruodžio mėnesio laidos tema: „Šiuolaikiniai kultūros mecenatai: kas jie?; 13. Ataskaitos už projekto pirmo etapo finansavimą Kultūros tarybai rengimas nuo 2015- 12-01 iki 2015-12-20; 14. 2016 m. sausio mėnesio laidos tema: „Menininkai ir miestas“; 15. Vasario mėnesio laidos tema: „Socialinė kultūros reikšmė“;
73
16. Kovo mėnesio laidos tema: „Kultūra ir politika“; 17. Balandžio mėnesio laidos tema: „Kultūros fetišai“; 18. Gegužės mėnesio laidos tema: „Kūrybinės industrijos“; 19. Ataskaitos už projekto finansavimą Kultūros Tarybai ruošimas nuo 2016-06-01 iki 2016-06-15. Projekto tęstinumas: 1. Atlikus išsamų kiekybinį ir kokybinį projekto poreikio ir tikslinių grupių bei auditorijos plėtros tyrimą ir analizę numatoma toliau vystyti laidų ciklą. 2. Portale tęsti diskusijas ir skatinti menininkų ir visuomenės atviresnį bendravimą ir dialogą.
3.2. Projekto biudžetas ir turimi resursai
Projektą pristato Viešoji įstaiga STUDIJA TVIP, įmonės kodas 300017796, pelno nesiekianti organizacija, turinti paramos gavėjo statusą. 2015 balandžio 27 d. projekto daliniam finansavimui gauti pateikta paraiška Lietuvos kultūros tarybai. Atsakymo tikimasi 2015 metų birželio pabaigoje. Projekto biudžetas 71.664,62 Eur.
11 lentelė. Projekto resursai
N Projekto partnerio, rėmėjo pavadinimas Suma, Eur Suteikta Laukiama 1 Lietuvos kultūros taryba 55 655,62 + 1 2 Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija - LRT 12 094 + 2 3 Vilniaus m. savivaldybės, švietimo, kultūros ir sporto 1 448 + 3 departamentas 4 Vilniaus dailės akademija (biuras ir komunalinės paslaugos 2 610 + 4 nemokamai) 5 VšĮ STUDIJA TVIP indėlis grynais ir negrynais pinigais 5 6 Nacionalinė dailės galerija (filmavimui patalpų nuoma 1 305 + 6 nemokamai)
Lentelėje pateikiami turimi projekto rėmėjai ir partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), Vilniaus m. savivaldybės, švietimo, kultūros ir sporto departamentas, Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė dailės galerija ir Viešoji įstaiga studija TVIP su
74 indėliu grynųjų ir negrynųjų pinigų. Gavus dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos numatoma papildoma rėmėjų paieška. Iš kanalo LRT Kultūra gautas ketinimų protokolas, leidžia tikėtis, jog numatomas projekto transliavimas nuo 2015 rugsėjo iki 2016 birželio mėnesio. Atsakymo dėl dalinio finansavimo iš Lietuvos kultūros tarybos tikimasi birželio pabaigoje.
3.3. Projekto sąmata
12 lentelė. PROJEKTO IŠLAIDŲ SĄMATA PRIE PARAIŠKOS
PROJEKTAS: 9-ių televizijos kultūros laidų ciklas „Kultmisijos “ (pavadinimas)
Tiesioginės projekto vykdymo išlaidos (atlygis fiziniams asmenims pagal autorines, atlikėjo ir kitų atlygintinų paslaugų sutartis, pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus ir kt., projekto 1 tikslams pasiekti būtinos prekių (išskyrus ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą) ir paslaugų įsigijimo išlaidos, darbuotojų komandiruočių ir kviestinių projekto dalyvių tiesiogiai patiriamos ir projekto vykdytojo . kompensuojamos išlaidos (nakvynės, dienpinigių, maistpinigių, kelionių išlaidos, kompensuojamos pagal avansines apyskaitas ar kitus dokumentus). Šis straipsnis netaikomas kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektams) Iš KRF Kiekis, Visa prašoma vnt suma, Eur suma, Eur Televizijos režisierius, atsakingas už laidos 9 4.950,00 4.950,00 1.1. koncepciją ir vizualinį jos įgyvendinimą (atlygis su mokesčiais pagal individualią veiklą) už laidą 550€ Redaktorius, atsakingas už laidos turinį ir koncepciją 9 4.500,00 4.500,00 1.3. (atlygis su mokesčiais pagal individualią veiklą) už laidą 500 € 1.4. Žurnalistas (atlygis su mokesčiais) už laidą 450€ 9 4.050,00 4.050,00 Projekto vinječių ir užsklandų dizaino sprendimai 1 1.150,00 0,00 1.5. (atlygis su mokesčiais pagal individualią veiklą) mokamas vienkartinis užmokestis - 1150€ Projekto vinječių ir užsklandų garsinis sprendimas, 1 500,00 500,00 muzikos sukūrimas (atlygis su mokesčiais pagal 1.6. individualią veiklą) mokamas vienkartinis užmokestis 500€ Operatorius. Vienoje laidoje dirbs pusantro 9 6.480,00 6.480,00 operatoriaus. Vienai laidai numatoma 8 filmavimų. 1.7. Atlygis vienam operatoriui už 1 filmavimą - 60€ (atlygis su mokesčiais pagal verslo liudijimą) už laidą 480€
75
Montuotojas. Vienai laidai reikalingos 4 montuotojo 9 3.240,00 3.240,00 pamainos. Viena pamaina kainuoja 90€ (atlygis su 1.8. mokesčiais pagal individualią veiklą) už laidą (4 pamainos x 90€) 360€ Montažinės nuoma. Vienai laidai reikia 4 pamainų 9 4.680,00 0,00 1.9. montažinės nuomos. Viena pamaina montažinės nuomos kainuoja 130€. Viena laida kainuoja 520€ Kamerų nuoma. 1 Kameros nuoma/1 filmavimui 9 6.264,00 0,00 1.10. kainuoja 58€ . 1 laidai reikia 8 filmavimų/1,5 kameros, tai kainuoja 696€ Garso režisierius ir garso aparatūra yra nuomojami. 9 5.184,00 5.184,00 1.11. 1 filmavimas kainuoja 72€. Vienai laidai /8 filmavimų. Už laidą 576€ Patalpų nuoma laidos filmavimui. Vienos laidos 9 1.305,00 0,00 1.12. filmavimui 145€ Internetinio portalo sukūrimas (atlygis su mokesčiais 1 1.000,00 1.000,00 1.13. pagal individualią veiklą). Vienkartinis mokestis, kaina 1000€ Transporto nuoma. Vienos dienos transporto nuomos 9 1.350,00 1.350,00 1.14. kaina 15€ . 1laidai/10 filmavimų, t.y. 10 dienų. Vienai laidai transporto nuoma kainuos 150€ Dienpinigiai. Planuojama vykdyti 8 240,00 240,00 išvažiuojamuosius filmavimus su nakvynėmis 8 1.15. dienas. Dirba 5 žmonės. Dienpinigių norma 1 žmogui /1 dienai yra 6€. Viena diena dienpinigiai iš viso 30€ Nakvynės išlaidos. Planuojamos 8 nakvynių/ 5 8 1.800,00 1.800,00 1.16. žmonėms. 1 naktis/1 žmogui 45€. Viso nakvynės išlaidos vienai nakčiai 5 žmonėms 225€ Kuro išlaidos (Už litrą 1,20€ , 100 km/8 l. ) Vilnius- 776 931,20 931,20 Klaipėda-Vilnius 600 km. X3 kartai = 1800 km Vilnius- Šiauliai-Vilnius 500 km.x2 kartai = 1000 km, Vilnius-Kaunas-Vilnius 200 km.x3 kartai =600 1.17. km, Vilnius-Biržai-Vilnius 500 kmx2 kartai =1000 km , Vilnius-Druskininkai-Vilnius - 300 km, Vilniaus miestas (per 10 mėnesių) - 5000 km. Viso 9700km /776 litrai Honorarai laidos autorių užsakymų atlikties 9 1.800,00 1.800,00 1.18. autoriniams darbams vienai laidai su mokesčiais 200€
viso: 49.424,20 36.025,20 1.a Premijų konkursų laureatams išlaidos 1.a.1. 1.a 2. viso: 0,00 0,00 Administravimo išlaidos (iki 35% - projekto tikslams pasiekti būtinos išlaidos: projekto vadovo ir darbuotojų darbo užmokesčio, biuro nuomos ir komunalinių paslaugų, ryšių paslaugų, kanceliarinių prekių ir 2. kt. išlaidos, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus ir pelno siekiančius juridinius asmenis. Viešojo sektoriaus subjektams ir pelno siekiantiems juridiniams asmenims ryšio paslaugų ir kanceliarinių prekių išlaidos iki 20%. Šis straipsnis netaikomas kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektams) 76
Iš KRF Visa prašoma suma, Eur suma, Eur Projekto vadovas (pajamų mokestis ir SODRA (1 %+31 %) 11.748,00 11.748,00 2.1. tame tarpe) 2.2. Biuro nuoma (261€ už mėn) 10 mėn 2.610,00 0,00 2.3. Buhalterio paslaugos 174€ su mokesčiais per mėn. 10 mėnesių 1.740,00 1.740,00 2.4. Kanceliarinės prekės 200,00 200,00 2.5. Telefono išlaidos 1.000,00 1.000,00 viso: 17.298,00 14.688,00 3. Nenumatytos išlaidos (iki 10% - projekto tikslams pasiekti būtinos išlaidos, išskyrus administravimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektų išlaidas) Iš KRF Visa prašoma suma, Eur suma, Eur 3.1. Nenumatytos išlaidos 4.942,42 4.942,42 viso: 4.942,42 4.942,42 4. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas (Fondo lėšų santykinė dalis viso projekto poreikio (veiklų išlaidų) atžvilgiu gali sudaryti iki 20 %, jei finansavimo sąlygose nenustatyta kitaip) 80% šio turto vertės, jei Kiekis, 100% turto finansavimo vnt vertės, Eur sąlygose nenustatyta kitaip, Eur 4.1. 4.2. viso: 0,00 0,00
Bendra suma: 71.664,62 55.655,62
77
3.4. Projekto viešinimo planas
1. Numatoma viešinimo kampanija prieš projekto transliaciją, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. birželio 1d., LRT, LRT Kultūra, LRT Radijas naujo televizijos sezono pristatymo ir planiniuose reklaminiuose skelbimuose prieš laidos eterį ir LRT internetinėje svetainėje. 2. Derinant su transliuotoju, numatoma ieškoti naujų būdų pristatant kultūros laidą LRT, LRT Kultūra ir LRT Radijas kultūros rubrikose, o pagal temą susieti ir pristatyti laidą populiariose politinėse, istorinėse ar pramoginėse LRT laidose. 3. Interaktyvi viešinimo kompanija sukurtame televizijos kultūros projekto portale KULTMISIJOS. Portale numatoma platinti laidos turinį, plėtoti diskusijas, įtraukti jaunimą, atlikti kultūros vertinimo analizę bei išnaudoti minios balsavimo (angl. crowd voting), minios kūrybos (angl. crowd creation) ir minios išminties (angl. crowd wisdom) galimybes. 4. Interaktyvus viešinimas internete, kultūros portaluose ir socialiniuose tinkluose: www.7md.lt, www.menufaktura.lt, www.satenai.lt, www.bernardinai.lt, http://literaturairmenas.lt/ , http://kranturedakcija.lt/zurnalas-krantai, www.ndg.lt, www.vda.lt, www.lmta.lt, interneto platformoje Facebook, Twiter, Instagram ir kt. 5. Organizuojamos reklaminės socialinės provokacijos, diskusijų klubai bei teatralizuotos reklaminės akcijos. 6. Gavus dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos, numatoma ieškoti marketingo specialistų/agentūros, kurie padėtų suinteresuoti vieną ar kitą prekės ženklą asocijuotis su kuriama kultūros projekto verte ir gauti tokiu būdu papildomą finansinį rėmimą ar partnerystę.
78
REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI
Remiantis teorinėmis įžvalgomis ir kokybinių bei kiekybinių tyrimų rezultatais, žemiau pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai televizijos prodiuseriams ir televizijos kultūros laidų kūrėjams. Norint sukurti naują televizijos kultūros projektą, būtina ištirti auditorijos poreikius. Apibendrinus tyrimo rezultatus išaiškėjo, kad šiuolaikinė Lietuvos visuomenė domisi kultūros renginiais ir televizijoje nori matyti edukacines, autorines, kritines-analitines kultūros laidas apie šiuolaikinį Lietuvos meną ir kultūrą, užsienio kultūros aktualijas, kultūros istoriją bei kultūros paveldą. Menksta televizijos kaip kultūros sklaidos priemonės vaidmuo. Apie kultūros įvykius auditorija sužino internete ir lankosi renginiuose pagal draugų rekomendacijas. Todėl patartina numatyti komunikacijos su auditorija strategiją produkto komunikacijai virtualioje erdvėje ir išnaudoti interneto bei socialinių tinklų teikiamas galimybes, pateikiant laidų fragmentus, nuorodas, reklaminius skelbimus, didinant kultūros sklaidą ir prieinamumą. Televizijos kultūros projektai yra nišinės rinkos produktai, todėl jiems reikalingas finansavimo šaltinis. Lietuvos valstybė remia kultūros ir šviečiamuosius projektus per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Lietuvos kultūros tarybą. Dalinio projekto finansavimo galima tikėtis dalyvaujant LRT rengiamuose programų konkursuose. Būtina ieškoti verslo sektoriaus paramos, užsienio partnerių rėmimo ir panaudoti pasaulyje populiarėjančio alternatyvaus sutelktinio arba minios finansavimo (angl. crowdfunding) strategijas ir metodus. Mažėja autorių, norinčių kurti kultūros projektus, todėl būtina ieškoti naujų kūrėjų, kurie domisi kultūra, išmano televizijos specifiką, nes kultūra reikalauja išskirtinės kokybės, ypač turinio prasme. Meninė, vizualinė pusė turi būti taip pat perteikta profesionaliai. Reikia suteikti platformą patiems menininkams prisistatyti ir gerinti menininkų įvaizdį ir kultūros, ypač intelektualiosios, prestižą. Būtina laidose pristatyti naujus visuomenės moralinius lyderius ir kultūros lyderius. LRT Kultūra kanale kultūros laidos nepakankamo lygio, trūksta šiuolaikiškų, originalių turinio ir vizualine prasme projektų, nevyksta kultūros edukacija, nėra šiuolaikinių kultūros procesų pristatymo Europos ir pasaulio kontekste. Auditorija nori matyti edukacines, kritines-analitines, autorines kultūros laidas apie šiuolaikinį Lietuvos meną ir kultūrą, apie užsienio kultūros aktualijas, apie kultūros istoriją bei paveldą ir mažiau domisi pramoginėmis bei pokalbių laidomis studijoje. 79
Svarbią įtaką kultūros projekto sėkmei turi televizijos tinklelio programavimas, todėl patartina derinti kultūros projekto transliavimo laiką kanale ir išnaudoti panašių laidų blokų metodiką. Tyrimai atskleidė, jog auditorija nori, kad kultūros laida būtų rodoma pačiu populiariausiu laiku, vadinamu prime time laiku (19–22 val.).
80
IŠVADOS
Televizijos kultūros projektai bendrąja prasme laikytini nišinės rinkos produktais, todėl jiems reikalinga finansinė valstybės parama, tačiau prodiuseriai turi ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių. Tai gali būti verslo sektoriaus parama, užsienio partnerių ir rėmėjų indėlis bei šiuolaikinės populiarios masių finansavimo (angl. crowdfunding) strategijos. Dėl turinio svarbos televizijos kultūros projektams priskiriama didelė visuomeninė vertė, nes atrinkdami ir formuodami siunčiamą visuomenei informaciją jie tampa informacijos skleidėjais ir tam tikrų vertybių puoselėtojais, todėl projektų prodiuseriams bei kūrėjams tenka socialinė atsakomybė už pateikiamos informacijos turinio kokybę. Menksta televizijos kaip kultūros sklaidos priemonės vaidmuo. 41,1 % respondentų mano, jog kultūros sklaida efektyviausiai būtų vykdoma internete. Apie kultūros renginius didžioji dauguma auditorijos sužino internete ir naudojasi draugų rekomendacijomis. Galima daryti išvadą, jog televizija išliks svarbia edukacijos priemone ir kultūrinio, intelektualaus diskurso visuomenėje kūrėja tik tuo atveju, jeigu ji išnaudos šiuolaikines komunikacijos galimybes, pateiks kokybišką kultūros produktą, vykdys kultūros edukaciją, pristatys kultūros lyderius ir ieškos alternatyvių finansinių, rinkodaros ir sklaidos strategijų. Didžiausią televizijos kultūros projektų vadybos dalį ir iššūkius, be jau minėtų finansavimo problemų, sudaro kultūros projekto vieta televizijos programų tinklelyje, auditorijos formavimas, naujų idėjų ir kultūros laidų kūrėjų trūkumas. Apibendrinant tyrimų analizę išaiškėjo, jog kultūra reikalauja išskirtinės kokybės, ypač turinio ir meninio, vizualinio stiliaus prasme. Esamų LRT televizijos ir kanalo LRT Kultūra kultūros laidų kokybė nepakankama. Laidos kuriamos tradiciškai, neprofesionaliai, skatinamas provincialumas, pasigendama gilaus, analitiško ir intelektualaus turinio. Nustatytos būtinos prielaidos naujai televizijos kultūros laidai atsirasti: – autorių, kūrėjų ir organizatorių iniciatyva, entuziazmas ir talentas; – gebėjimas identifikuoti tikslinę auditoriją ir pasiekti kultūros laukui nebūdingas auditorijas; – pakankamo finansavimo užsitikrinimas, išnaudojant populiarias masių finansavimo (angl. crowdfunding) strategijas ir metodus;
81
– originalus, šiuolaikiškas kultūros laidos formatas. Kultūra reikalauja didesnės kokybės ir išskirtinumo, ypač turinio ir vizualine prasme (turinys, dramaturgija, kontekstas, kastingas, ritmika, informacijos ritmas, intriga); – tinkama vieta transliuotojo programos tinklelyje; – interaktyvus projekto viešinimas ir sklaida. Tyrimai atskleidė naują televizijos kultūros projektų aspektą – kokybė, unikalumas, inovacijos, šiuolaikiškumas ir tarptautinis kontekstas. Įvertinus tyrimų rezultatus išaiškėjo, jog šiuolaikinė Lietuvos visuomenė yra žingeidi, domisi kultūros renginiais, todėl atsiranda naujų, originalių idėjų poreikis. Auditorija televizijoje labiausiai pasigenda edukacinių laidų ir nori matyti kritines-analitines, autorines kultūros laidas apie šiuolaikinį Lietuvos meną ir kultūrą, apie užsienio aktualijas, apie kultūros istoriją bei paveldą. Pageidautina, kad būtų pristatomi kultūros lyderiai iš užsienio su tarptautine patirtimi. Turėtų būti nuolat atliekami auditorijos poreikio tyrimai, kad būtų galima nustatyti lietuviškos auditorijos paklausą kultūrai ir jos suvokimą. Reikėtų kryptingai numatyti aktualias temas ir kurti edukacines televizijos kultūros programas. Apibendrinus teorines apibrėžtis ir kokybinių bei kiekybinių tyrimų rezultatus sukurtas naujas televizijos kultūros projektas – kritinis-analitinis kultūros laidų ciklas KULTMISIJOS. Patvirtinama hipotezė, kad šiuolaikinė televizijos kultūros laidų auditorija gali būti kiekybiškai ir kokybiškai praplėsta prodiuseriams tikslingai panaudojant produkto kuriamos vertės, turinio ir sklaidos priemonių įvairovę.
82
SANTRAUKA
Daiva Bilinskienė NAUJO LRT KULTŪROS PROJEKTO RENGIMO ATVEJO ANALIZĖ: VADYBOS ASPEKTAI Baigiamasis magistro darbas Darbo vadovė: doc. dr. Renata Šukaitytė Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Vilnius, 2015 Darbo apimtis: 126 puslapiai, 14 priedų, 12 lentelių, 16 paveikslų. Baigiamojo magistro darbo „Naujo LRT kultūros projekto rengimo atvejo analizė: vadybos aspektai“ tikslas – naujos televizijos kultūros laidos poreikio ištyrimas ir rekomendacijų jai sukurti parengimas. Projekto uždaviniai: 1. Išanalizuoti televizijos, kaip žiniasklaidos priemonės, specifiką, remiantis šios srities teoretikų darbais. 2. Atlikti kokybinius bei kiekybinius televizijos kultūros laidos poreikio tyrimus. 3. Sukurti naujos televizijos kultūros laidos projekto koncepciją. 4. Parašyti projekto paraišką ir suburti kūrėjų komandą naujos laidos realizavimui. 5. Parengti praktinius pasiūlymus ir preliminarias rekomendacijas naujos kultūros laidos rengėjams. Atlikus mokslinės literatūros analizę, kiekybinį ir kokybinį tyrimus buvo parengti kultūros laidos sukūrimo LRT Kultūra kanale pasiūlymai ir rekomendacijos. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas giluminio interviu metodas. Iš viso buvo apklausta 11 respondentų – televizijos prodiuserių ir kultūros ekspertų. Interviu metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie yra esminiai vadybos aspektai ir iššūkiai prodiusuojant televizijos kultūros projektus. Kiekybinis tyrimas – anketinė auditorijos apklausa – atskleidė auditorijos poreikius ir lūkesčius. Tyrimai parodė, jog kultūrinių renginių poreikis Lietuvoje yra didelis, net apie 97,2 % respondentų domisi kultūra, bet menksta televizijos kaip kultūros sklaidos priemonės vaidmuo. Televizija gali išlikti svarbia edukacijos priemone ir kultūrinio, intelektualaus diskurso visuomenėje kūrėja tik tuo atveju, jeigu ji pateiks kokybišką kultūros produktą, išnaudos modernios interaktyvios komunikacijos galimybes virtualioje erdvėje ir ieškos naujų finansavimo bei rinkodaros strategijų.
83
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais buvo numatyti naujos televizijos kultūros laidos atsiradimo prielaidos ir veiksniai. Tai: kūrėjų ir prodiuserių iniciatyva ir talentas, auditorijos poreikių tyrimai ir analizė, kultūros projekto koncepcija ir šiuolaikiškas formatas, tarptautinio kultūros konteksto pateikimas, užtikrintas finansavimo šaltinis, tinkama vieta transliuotojo programų tinklelyje bei projekto viešinimas ir sklaida virtualioje erdvėje.
84
SUMMARY
Daiva Bilinskienė CASE STUDY OF THE NEW CULTURAL PROJECT DEVELOPMENT FOR LITHUANIAN NATIONAL TELEVISION: MANAGERIAL ASPECTS Master Thesis Academic Supervisor: assoc. prof. Renata Šukaitytė Vilnius Academy of Arts, Faculty of Graduate Studies, UNESCO Chair for Cultural Management and Cultural Policy Vilnius, 2015 Thesis consists of: 126 pages, 14 annexes, 12 tables, 16 pictures. The goal of the final master thesis „Case Study of the New Cultural Project Development for Lithuanian National Television: Managerial Aspects“ is to research a need of a new cultural television broadcast and to develop recommendations for its creation. The tasks of the thesis: 1. To analyse the specifics of television as a mass media, on the basis of the works of theorists of the field. 2. To carry out qualitative and quantitative researches on need for a new cultural telecast. 3. To create a concept of a new cultural telecast project. 4. To compose a project's application and to form a developers team for realizing a new telecast. 5. To prepare practical proposals and preliminary recommendations for organizers of the broadcast. Proposals and recommendations for creating a new cultural television broadcast on „LRT Kultūra“ channel were developed after accomplishing the analysis of scientific literature as well as conducting quantitative and qualitative researches. An in-depth interview method was chosen for carrying out the qualitative research. A total of 11 respondents were interviewed, which included television producers and culture experts. The interviews were intended to ascertain core managerial aspects and challenges in producing cultural projects in television. The quantitative research carried out through a questionnaire survey, revealed the audience's needs and expectations. The researches showed that there is a great need for cultural events in Lithuania, even approximately 97.2 % of the respondents are interested in culture, but the role of television as a means of scattering culture is diminishing. Television may remain a significant tool of education and creation of cultural, intellectual discourse in society, only in case it offers a 85 high quality cultural product, uses opportunities of modern interactive communication in virtual space and looks for new strategies for both funding and marketing. On the basis of results of studies conducted, preconditions and factors of a new cultural telecast emergence were foreseen. These are initiative and talent of creators and producers, research and analysis of audience's needs, concept and the nowadays format of the cultural project, presentation of international cultural context, ensured funding source, appropriate place on a broadcaster's grid and publicity and scattering of the project in virtual space.
86
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Alperytė, Irena, et al. Rinkodaros priemonių valdymas kultūros įstaigų veikloje. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2007. 2. Česnavičius, Aleksandras. Televizija kintančiame žiniasklaidos pasaulyje. In Filosofija. Sociologija, 2009. T. 20. Nr. 2. 3. Hagoort, Giep. Meno vadyba verslo stiliumi. Vilnius: Kronta, 2005. 4. Jastramskis, Deimantas. Žiniasklaidos ekonomika ir vadyba. Įvadas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 5. Kim, W. Chan; Mauborgne, R. Žydrųjų vandenynų strategija. Vilnius: Verslo žinios, 2006, p. 16. 6. Kotler, Philip, et al. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2003. 7. Kotler, Philip. Rinkodara pagal Kotlerį. Vilnius: Alma litera, 2010. 8. Kotler, Philip; Scheff, Joanne. Standing Room Only: Strategies for Marketing the Performing Arts. Boston, Mass: Harvard Business School Press, 1997. 9. Kultūros įstaigų projektų valdymas: Žalpys, Edmundas et al. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2007. 10. Kultūros vadyba: profesionalaus meno teorija ir praktika: sudarytojai Hermann, Rauhe; Christine Demmer. Vilnius: Tyto alba, 2004. 11. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės. Valstybės žinios, 2010-07-08, Nr. 80-4152. 12. Lubytė, Elona. Permainų svoris. Vilnius: ARX BALTICA, 2008. 13. McLuhan, Marshall. Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos, 2010. 14. Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: RDI grupė, 2010. 15. Neverauskas, Bronius; Stankevičius, Vytautas. Projektų rizika. Analizė ir atsakomieji veiksmai. In Inžinerinė ekonomika, 2000, Nr. 2 (17), p. 75-80. 16. Pečiulis, Žygintas. Iki ir po televizijos: žvilgsnis į XX amžiaus audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. Vilnius: Versus aureus, 2006. 17. Pečiulis, Žygintas. Informacija ir žiniasklaida. Klasikinės ir moderniosios televizijos programavimo. In Informacijos mokslai, 2004, Nr. 29, p. 58-68. 18. Postman, Neil. Amusing Ourselves to Death: Public Discourse in the Age of Show Business. UK: Penguin Books, 2005. 19. Vasiliauskas, Algirdas. Įmonių ir nacionalinės ekonomikos strateginio valdymo sąsajos. In Pinigų studijos, 2004, Nr. 4, p. 31-45. 87
20. Драгичевич-Шешич, Милена; Стойкович, Бранимир. Культура. Менеджемент, Анимация. Маркетинг. Новосибирск: ТИГРА, 2000. 21. Келлисон, Кэтрин. Продюсирование на телевидении. Практический подход. Гревцов Паблишер, 2008. 22. Мастерство продюсера кино и телевидения: учебник: под ред. Огурчикова, П. К., Падейского; Сидоренко, В. И. Москва: Юнити-Дана, 2012.
Elektroniniai leidiniai ir šaltiniai
1. Alijauskaitė, Agnė. Prisimenant Neilą Postmaną, arba Kodėl verta ieškoti ekrano. Vilnius: bernardinai.lt, 2012. [žiūrėta 2015 m. vasario 24 d.]. Prieiga per internetą:
88
8. Juocevičiūtė, Guoda. Juozas Javaitis: televizijos meno nekuria (interviu). Vilnius: delfi.lt, 2005. [žiūrėta 2015 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą:
89
90
26. TV metrai. [žiūrėta 2015 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
91