DOCSLIB.ORG

Televizijos Revoliucija. Programų Pasiūlos Ir Paklausos

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Televizijos Revoliucija. Programų Pasiūlos Ir Paklausos VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Ieva Darguţaitė TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA. PROGRAMŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SANTYKIO MODELIS: LIETUVOS ATVEJIS Magistro darbas Ţurnalistikos mokslų studijų kryptis Vadovas: Doc. dr. R. Baločkaitė _______ _______ (parašas) (data) Kaunas, 2013 1 TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 4 1. POKYČIAI, SU KURIAIS SUSIDURIA TELEVIZIJA. TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA 1.1. Interneto poveikis televizijai ................................................................................................. 5 1.2. Technologijų poveikis televizijai .......................................................................................... 8 1.3. Analoginė televizija vs skaitmeninė televizija ...................................................................... 8 1.4. Kaip keičiasi mūsų televizijos ţiūrėjimas ........................................................................... 13 1.5. Content is king arba kodėl labai svarbu, ką rodo ................................................................ 14 1.6. Funkcionalizmo teorija ........................................................................................................ 19 2. TYRIMO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS ............................................................... 23 3. LIETUVOS TELEVIZIJOS PROGRAMŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SANTYKIO MODELIO ANALIZĖ ................................................................................................................ 24 3.1. Televizijos programų pasiūlos analizė ................................................................................ 24 3.2. Televizijos programų paklausos analizė ............................................................................. 31 3.3. Televizijos programų pasiūlos ir paklausos santykio modelis ............................................ 44 IŠVADOS ......................................................................................................................................... 46 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ................................................................................. 47 2 Santrauka Šiame darbe analizuojami pokyčiai, su kuriais susiduria televizijų kanalai – to prieţastys (interneto sklaida, technologijų poveikis, skaitmenizacijos procesai), pasėkmės (maţėjanti auditorijos dalis, kintantys ţiūrovų poreikiai, fragmentizacija) bei bandoma ištirti, kaip televizijos prisitaiko prie kintančios aplinkos. Antroje darbo dalyje bandoma atsakyti į klausimą, ar televizijos programų pasiūla formuoja paklausą, ar yra atvirkščiai – tenkinami ţiūrovų pageidavimai. Revolution of Television. Program Supply and Demand Model: The Case of Lithuania Abstract This study explores the changes that television faces nowadays. I am trying to identify reasons of this change (such as Internet diffusion, tech innovations, digitalization), discuss consequences (for examlpe, viewership decline, changing audience„s needs, fragmentization) and find out if television channels are capable to meet these changes and adjust in the new environment. In the second part of this study I attempt to answer a question whether television program supply shape the demand or vice versa. 3 ĮVADAS Dvidešimt pirmas amţius paţenklintas didelių, galima sakyti net kardinalių pokyčių medijų pasaulyje. Pirmiausia buvo kalbama apie spausdinto ţodţio išnykimą, buvo bandoma nuspėti, kada iš spaustuvės gausime paskutinį daţais kvepiantį laikraščio numerį. Pasikeitimų įvyko, tačiau vis dar vartome knygas ne tik kompiuterio ekrane, taip pat rytui prasidėjus turime galimybę naujausius įvykius, svarbiausias ţinias perskaityti dienraščių puslapiuose. Šiuo metu aptariami svarbūs pokyčiai televizijose, kai kurie autoriai šiuos pokyčius net įvardija televizijos mirtimi. Norėdama išlikti dabartinėje pasikeitimų kupinoje aplinkoje, televizija pati priversta keistis. Taigi televizija gal ne tiek nyksta, kiek kinta. Laikotarpis, kuomet saujelė programų tinklelio sudarytojų nuspręsdavo, ką prie televizijos ekranų susirinkusi tauta ţiūrės, jau praeityje. Bendra auditorijos dalis maţėja, taip pat maţėja ir pagrindinių kanalų auditorijos dalis, pastebima aiški ţiūrovų fragmentacija (The Future of Television, n.d.). Šiame darbe noriu išanalizuoti pagrindinius pokyčius, su kuriais susiduria televizijos, taip pat šiuos pokyčius lemiančias prieţastis ir ištirti, kaip televizijoms pavyksta prisitaikyti bei išlaikyti (arba ne) auditoriją. Darbo tikslas – išanalizavus pokyčius, kurie vyksta televizijoje, nustatyti televizijos pasiūlos ir visuomenės poreikių suderinamumą. Darbo uţdaviniai: Išanalizuoti pokyčius, kuriuos patiria televizija, ir jų prieţastis; Pateikti detalią Lietuvos televizijos programų pasiūlos ir ţiūrovų poreikio modelio analizę. Nustatyti, ar kartu su besikeičiančia aplinka, kinta televizijos kanalai. Darbo objektas – pokyčiai televizijoje. Darbo dalykas – programų pasiūlos ir paklausos atitikimas Tyrimo metodai: Literatūros analizė; Pirminių ir antrinių duomenų analizė. Tikslas – ištirti ir susisteminti pagrindinių televizijos kanalų rodomų programų tinklelį, ţiūrovų reitingų prioritetizavimo aspektus, apklausos duomenis. Tyrimo šaltiniai. Pirminiai šaltiniai: savaitraščio „TV Antena“ televizijos programa (2004 – 2009, 2011 – 2012 metų), ţiūrovų elektroninės anketinės apklausos duomenys. Antriniai šaltiniai – tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ ţiniasklaidos tyrimų ataskaitos, apţvalgos, statistika. 4 1. POKYČIAI, SU KURIAIS SUSIDURIA TELEVIZIJA. TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA Nors kalbos apie televizijos mirtį gali būti perdėtos, tačiau nekyla jokių abejonių, jog vyksta dideli pokyčiai. Kalbame apie perversmą, nes iš esmės kinta televizijos rinkos vartotojo ţiūrėjimo įpročiai – tiesioginis, linijinis ţiūrėjimas keičiamas „perstumtu laike“ ţiūrėjimu, kai ţiūrovas ţiūri iš anksto uţsakytas ir įrašytas programas („TNS Gallup“ pranešimas, n.d.). Gana ilgą laiką (pusšimtį metų) televizija atliko kultūrine prasme vienytojos vaidmenį (Poniewozik, 2009), kai visi vienu metu susėsdavo prie televizorių ekranų ir pasinerdavo į televizijos pasaulį. Televizijos auditorijos laikui bėgant po truputį maţėja. Ypač akivaizdus jaunosios kartos (taip vadinamosios kartos Y) susidomėjimo televizija maţėjimas, kas kelia nemaţą susirūpinimą galvojant apie televizijos ateitį (Turner G. and Tay J, 2009). Televizija dėl savo auditorijos dalies privalo konkuruoti su naujomis ţiniasklaidos formomis – ne tik abonentine televizija, spauda ar radiju, bet taip pat ir su internetine erdve bei naujomis technologijomis. Atsiranda galimybė televizijos laidas ţiūrėti ne tik televizoriaus ekrane, bet ir naudojantis įvairiausiais daugiafunkciniais prietaisais – kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, nešiojamais prietaisais (ipod, mp3 grotuvais ir kitais) („TNS Gallup“ pranešimas, n.d.). Daugiakanalė televizija nieko nestebina, galimybė parsisiųsti norimą laidą ar filmą internetu – kasdienybė. Kaip televizija bando save iš naujo sukurti, transformuotis, reaguodama į iššūkius, su kuriais susiduria? Ar gali visiškai susiformavusi pramonė atlikti būtiną perėjimą į labiau susiskaidţiusią ir fragmentuotą rinką? 1.1. Interneto poveikis televizijai Internetinės technologijos daro didelę įtaką ir keičia mūsų televizijos ţiūrėjimo įpročius. Ţmonės televizijos programas dabar ţiūri ne tik prie televizoriaus ekranų ir ne tik televizijos programų tinklelio kūrėjų nustatytu laiku. Šiandienos ţiūrovai turi galimybę mėgstamas laidas, serialus ar filmus perţiūrėti savo mobiliųjų prietaisų ar kompiuterių ekranuose ir tada, kai jiems norisi ar patogu. Taigi, turime plačias galimybes, kada, kur ir kaip perţiūrėti televizijos siūlomą turinį. Interneto pagalba kiekvienas iš mūsų galime ne tik ţiūrėti, bet ir kurti turinį (ką dalis auditorijos ir atlieka), kelti jį į internetinę erdvę, tuo turiniu dalintis su kitais. Pasauliniai tyrimai rodo, kad laikas, kurį praleidţiame interneto platybėse smarkiai konkuruoja su laiku, skirtu televizoriaus ţiūrėjimui (IBM tyrimas, 2007). 19 procentų apklausoje 5 dalyvavusių respondentų teigė, jog internetu asmeninėms reikmėms naudojasi šešias ar daugiau valandų per parą, tiek pat laiko prie televizoriaus ekrano praleidţia tik 9 procentai apklausos dalyvių. 66 procentai apklausoje dalyvavusių ţmonių nurodė, kad televizijos programas ţiūri nuo vienos iki keturių valandų per parą, tiek pat laiko internetu asmeninėms reikmėms naudojasi 60 procentų respondentų. Tačiau galime rasti ir kitokios nuomonės, kodėl vis tik internetas dar negali pralenkti televizijos (inquisitr.com, 2008). Bent kol kas alternatyvos internetinėje erdvėje televizijai dar nėra. Televizijos, kaip prietaiso, padedančio atsipalaiduoti ir pramogauti, paprastumas dar nepakeičiamas; Ne visi ţiūrovai aktyviai ieško įdomių programų ir kuria asmeninį turinį (vartoja televiziją pasyviai). Visada bus poreikis tam, kad turinys (tai yra, televizijos tinklelis) būtų sudarytas kaţkieno kito; Dar vienas argumentas – didelė dalis turinio internete yra nelegali (angl. Pireted content) ir be televizijos pateiktų video reportaţų nebūtų ką ţiūrėti. Pasak A.Tapino, straipsnyje – atsake A. Uţkalniui „Televizijos pakasynos – per anksti“(n.d.), yra trys svarbios prieţastys, kuo televizija pranašesnė: Televiziniam vaizdui vis dar nėra alternatyvos Kaip rašo autorius, interneto portalai ambicingai ir greitai siekė „uţmušti“ televiziją, perimdami pagrindinį jos kozirį – vaizdą (atsirado „Delfi TV“, „Balsas
Load more

Recommended publications
  • Is There Life After the Crisis?
    is There Life afTer The crisis? Analysis Of The Baltic Media’s Finances And Audiences (2008-2014) Rudīte Spakovska, Sanita Jemberga, Aija Krūtaine, Inga Spriņģe is There Life afTer The crisis? Analysis Of The Baltic Media’s Finances And Audiences (2008-2014) Rudīte Spakovska, Sanita Jemberga, Aija Krūtaine, Inga Spriņģe Sources of information: Lursoft – database on companies Lithuanian Company Register ORBIS – database of companies, ownership and financial data worldwide. Data harvesters: Rudīte Spakovska, Aija Krūtaine, Mikk Salu, Mantas Dubauskas Authors: Rudīte Spakovska, Sanita Jemberga, Aija Krūtaine, Inga Spriņģe Special thanks to Anders Alexanderson, Uldis Brūns, Ārons Eglītis For re-publishing written permission shall be obtained prior to publishing. © The Centre for Media Studies at SSE Riga © The Baltic Center for Investigative Journalism Re:Baltica Riga, 2014 Is There Life After The Crisis? Analysis Of The Baltic Media’s Finances And Audiences (2008-2014) Contents How Baltic Media Experts View the Sector ...............................................................................................................4 Introduction: Media After Crisis ..................................................................................................................................7 Main Conclusions ............................................................................................................................................................8 Changes In Turnover of Leading Baltic Media, 2013 vs 2008 ................................................................................9
    [Show full text]
  • Skaitm Skaitm Skaitm Skaitm Skaitm Otos Eninis Eninis Programa Program Eninis Eninis 3 Eninis Os
    Nekodu Skaitm Skaitm Skaitm Skaitm Skaitm otos eninis eninis Programa program eninis eninis 3 eninis os Laisval 3 TV priedėlyje TV Veikimo dažnis Programos Nr.Programos 1 2 aikio šeimos 4 1 Balticum televizija NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 2 LRT televizija NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 3 Lietuvos rytas.tv NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 402 MHz 4 TV3 NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 QAM-64 5 LNK NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 6 BTV NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 7 TV1 BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 8 TV6 BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 9 LRT Kultūra NK BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 10 Info TV BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 11 Balticum auksinis BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 410 MHz 12 PBK Lithuania BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 QAM-64 13 RTV International BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 14 Nashe Kino BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 15 NTV Mir BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 16 REN Lietuva BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 17 RTR Planeta BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 18 TV1000 East BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 19 MTV Europe BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 418 MHz 20 Discovery channel BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 QAM-64 21 Animal Planet BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 22 EuroNews BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 23 Eurosport BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 24 VH1 Europe BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 25 Cartoon Network BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 26 National Geographic Channel Europe BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 27 TV1000 Russkoe kino BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 426 MHz 28 Discovery Science BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 QAM-64 426 MHz QAM-64 29 Viasat Explorer BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 30 Viasat History BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 31 Viasat Motor BS2 BS3L BS3S BS4 32 Viasat Sport Baltics BS2 BS3L BS3S BS4 Detskij mir BS1 BS2 BS3L BS3S BS4 33 Teleclub BS1 BS2 BS3L BS3S BS4
    [Show full text]
  • 2020 Annual Report
    Radio and Television Commission of Lithuania RADIO AND TELEVISION COMMISSION OF LITHUANIA 2020 ANNUAL REPORT 17 March 2021 No ND-1 Vilnius 1 CONTENTS CHAIRMAN’S MESSAGE ................................................................................................................ 3 MISSION AND OBJECTIVES .......................................................................................................... 5 MEMBERSHIP AND ADMINISTRATION ...................................................................................... 5 LICENSING OF BROADCASTING ACTIVITIES AND RE-BROADCAST CONTENT AND REGULATION OF UNLICENSED ACTIVITIES ............................................................................ 6 THE LEGISLATIVE PROCESS AND ENFORCEMENT .............................................................. 30 ECONOMIC OPERATOR OVERSIGHT AND CONTENT MONITORING ................................ 33 COPYRIGHT PROTECTION ON THE INTERNET ...................................................................... 41 STAFF PARTICIPATION IN TRAINING AND INTERNATIONAL COOPERATION EFFORTS ........................................................................................................................................................... 42 COMPETITION OF THE BEST IN RADIO AND TELEVISION PRAGIEDRULIAI ................... 43 PUBLICITY WORK BY THE RTCL .............................................................................................. 46 PRIORITIES FOR 2021 ...................................................................................................................
    [Show full text]
  • Multiple Documents
    Alex Morgan et al v. United States Soccer Federation, Inc., Docket No. 2_19-cv-01717 (C.D. Cal. Mar 08, 2019), Court Docket Multiple Documents Part Description 1 3 pages 2 Memorandum Defendant's Memorandum of Points and Authorities in Support of i 3 Exhibit Defendant's Statement of Uncontroverted Facts and Conclusions of La 4 Declaration Gulati Declaration 5 Exhibit 1 to Gulati Declaration - Britanica World Cup 6 Exhibit 2 - to Gulati Declaration - 2010 MWC Television Audience Report 7 Exhibit 3 to Gulati Declaration - 2014 MWC Television Audience Report Alex Morgan et al v. United States Soccer Federation, Inc., Docket No. 2_19-cv-01717 (C.D. Cal. Mar 08, 2019), Court Docket 8 Exhibit 4 to Gulati Declaration - 2018 MWC Television Audience Report 9 Exhibit 5 to Gulati Declaration - 2011 WWC TElevision Audience Report 10 Exhibit 6 to Gulati Declaration - 2015 WWC Television Audience Report 11 Exhibit 7 to Gulati Declaration - 2019 WWC Television Audience Report 12 Exhibit 8 to Gulati Declaration - 2010 Prize Money Memorandum 13 Exhibit 9 to Gulati Declaration - 2011 Prize Money Memorandum 14 Exhibit 10 to Gulati Declaration - 2014 Prize Money Memorandum 15 Exhibit 11 to Gulati Declaration - 2015 Prize Money Memorandum 16 Exhibit 12 to Gulati Declaration - 2019 Prize Money Memorandum 17 Exhibit 13 to Gulati Declaration - 3-19-13 MOU 18 Exhibit 14 to Gulati Declaration - 11-1-12 WNTPA Proposal 19 Exhibit 15 to Gulati Declaration - 12-4-12 Gleason Email Financial Proposal 20 Exhibit 15a to Gulati Declaration - 12-3-12 USSF Proposed financial Terms 21 Exhibit 16 to Gulati Declaration - Gleason 2005-2011 Revenue 22 Declaration Tom King Declaration 23 Exhibit 1 to King Declaration - Men's CBA 24 Exhibit 2 to King Declaration - Stolzenbach to Levinstein Email 25 Exhibit 3 to King Declaration - 2005 WNT CBA Alex Morgan et al v.
    [Show full text]
  • Vartotojų Informavimo Planas 2021 M
    VARTOTOJŲ INFORMAVIMO APIE ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS LIBERALIZAVIMĄ IR JO PROCESĄ PLANAS 2021 m. NUMATOMI KONKURENCINGOS ELEKTROS ENERGIJOS RINKOS SUKŪRIMO ETAPAI 2020-2023 m. Apie 793 tūkst.* II ETAPAS vartotojų ESO pateikia antro etapo Iki šios datos buitinių klientų elektros tiekėją duomenis (kurie pasirenka namų Visuomenės neišreiškė ūkiai, suvartojantys informavimo nesutikimo) >1000 kWh/metus kampanija elektros tiekėjams III ETAPAS 2021.04.05 2021.09.01 2022.12.10 2020.05-12 2021.07 2021.12.10 2023.01.01 II ETAPAS III ETAPAS Iki šios datos Visuomeninis tiekėjas Iki šios datos Įvykdytas 1-asis elektros tiekėją informuoja į pirmąjį elektros tiekėją liberalizavimo pasirenka namų etapą pateksiančius pasirenka visi etapas. ūkiai, suvartojantys buitinius klientus (747 likę namų ūkiai PASIRINKO 97% 1000>5000 tūkst.) apie elektros kWh/metus energijos tiekimo Apie 747 tūkst.* visuomenine kaina vartotojų nutraukimą. PALANKUMO VERTINIMAS Kodėl galimybę pasirinkti elektros energijos tiekėją iš keleto tiekėjų vertinate palankiai? Šaltinis: Visuomenės nuomonės tyrimas dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo, 2020 12, UAB „Norstat“ Tyrimo duomenimis apie 98 proc. Lietuvos gyventojų girdėjo apie tai, kad gali rinktis elektros tiekėją savo namams; Tyrimo duomenimis 74 proc. apklaustųjų žino arba girdėjo apie informacinę svetainę Pasirinkitetiekeja.lt; 53% teigia trūkstantys daugiau informacijos apie tiekėjo pasirinkimo procesą. KOMUNIKACIJOS KELIAS ŽINOMUMAS SUSIDOMĖJIMAS VEIKSMAS AIŠKIOS NAUDOS: LAISVĖ RINKTIS, AIŠKUMAS: INFORMAVIMAS / EDUKAVIMAS naudų ir patarimų komunikavimas. asmens duomenų sauga, Visuomenėje suformuoti vykstančio Gerosios patirtys. Daugiau pasirinkimo proceso pokyčio žinomumą. Informuoti klientus ir akcentų: kas, kada ir kaip keisis. komunikavimas, skatinimas suteikti kuo daugiau informacijos apie nelikti garantiniame tiekime. pokytį, jo tikslus, naudą, eigą. Aiški ir paprasta, asmeniškai į žmogų nukreipta komunikacija.
    [Show full text]
  • 150 Russia's Information Policy in Lithuania: the Spread of Soft Power Or Information Geopolitics? by Nerijus Maliukevicius* L
    Volume 9, 2007 Baltic Security & Defence Review Russia’s Information Policy in Lithuania: The Spread of Soft Power or Information Geopolitics? By Nerijus Maliukevicius Lithuania joined the European Union and NATO in 2004, thus attaining its vital political goals. However the merger of the Lithuanian information environment, in terms of culture and values, with the Western information environment still lacks clarity and stability. The results of electronic media (TV) monitoring (conducted by the author in 2005- 2007) reveal a significant increase of Russia’s impact on the content of Lithuanian media products. Significant segments of Lithuanian society receive popular information as well as news about the world and the post-Soviet region through Russian TV networks (Civil Society Institute (CSI) – Vilmorus poll, 2006). The same study shows that many Lithuanians still have a feeling of nostalgia for the “soviet times”. This might lead us to think that Russian information policies are successful in this particular post-Soviet country. However, the CSI-Vilmorus poll reveals just the opposite: in Lithuania, Russia is considered to be the most hostile country (CSI, 2006). This article focuses on the above mentioned paradox: the competitive advantage Russia has for its information policies in the Lithuanian information environment and, at the same time, an entirely negative image the Lithuanian public has formed about modern Russia. This dilemma tempts us to find a reasoned explanation. The article contends that the main reason behind this paradox is the strategy used by Russia in pursuing its information policy. The said strategy rests on the principles of resonance communication and on the theory and practice of information geopolitics – a strategy which fundamentally contradicts the current soft power principles so popular in international politics.
    [Show full text]
  • Must-Carry Rules, and Access to Free-DTT
    Access to TV platforms: must-carry rules, and access to free-DTT European Audiovisual Observatory for the European Commission - DG COMM Deirdre Kevin and Agnes Schneeberger European Audiovisual Observatory December 2015 1 | Page Table of Contents Introduction and context of study 7 Executive Summary 9 1 Must-carry 14 1.1 Universal Services Directive 14 1.2 Platforms referred to in must-carry rules 16 1.3 Must-carry channels and services 19 1.4 Other content access rules 28 1.5 Issues of cost in relation to must-carry 30 2 Digital Terrestrial Television 34 2.1 DTT licensing and obstacles to access 34 2.2 Public service broadcasters MUXs 37 2.3 Must-carry rules and digital terrestrial television 37 2.4 DTT across Europe 38 2.5 Channels on Free DTT services 45 Recent legal developments 50 Country Reports 52 3 AL - ALBANIA 53 3.1 Must-carry rules 53 3.2 Other access rules 54 3.3 DTT networks and platform operators 54 3.4 Summary and conclusion 54 4 AT – AUSTRIA 55 4.1 Must-carry rules 55 4.2 Other access rules 58 4.3 Access to free DTT 59 4.4 Conclusion and summary 60 5 BA – BOSNIA AND HERZEGOVINA 61 5.1 Must-carry rules 61 5.2 Other access rules 62 5.3 DTT development 62 5.4 Summary and conclusion 62 6 BE – BELGIUM 63 6.1 Must-carry rules 63 6.2 Other access rules 70 6.3 Access to free DTT 72 6.4 Conclusion and summary 73 7 BG – BULGARIA 75 2 | Page 7.1 Must-carry rules 75 7.2 Must offer 75 7.3 Access to free DTT 76 7.4 Summary and conclusion 76 8 CH – SWITZERLAND 77 8.1 Must-carry rules 77 8.2 Other access rules 79 8.3 Access to free DTT
    [Show full text]
  • Country Profile Lithuania
    Country Profile Lithuania Last updated: February 2020 This profile was prepared and updated by Audronė Rimkutė (Vilnius University). The opinions expressed in this profile are those of the author and are not official statements of the government or of the Compendium editors. It is based on official and non-official sources addressing current cultural policy issues. Additional national cultural policy profiles are available on: http://www.culturalpolicies.net If the entire profile or relevant parts of it are reproduced in print or in electronic form including in a translated version, for whatever purpose, a specific request has to be addressed to the Association of the Compendium of Cultural Policies and Trends. Such reproduction must be accompanied by the standard reference below, as well as by the name of the author of the profile. Standard Reference: Association of the Compendium of Cultural Policies and Trends, "Compendium of Cultural Policies and Trends," 20th edition 2020. Available under:<https://www.culturalpolicies.net>>. ISSN: 2222-7334. 1 1. Cultural policy system ..................................................................................................................................... 4 1.1. Objectives, main features and background ....................................................................................... 4 1.2. Domestic governance system .............................................................................................................. 7 1.2.1. Organisational organigram ..............................................................................................................
    [Show full text]
  • VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Erika
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Erika Vyšniauskaitė DIDŽIAUSIĄ TV RINKOS DALĮ LIETUVOJE TURINČIŲ KANALŲ (TV3, LNK, BTV, LTV) TENDENCIJOS 2001 – 2011 METAIS Magistro baigiamasis darbas Žurnalistikos ir medijų analizės studijų programa, valstybinis kodas 62609S105 Žurnalistikos studijų kryptis Vadovas (-ė)_____________________ _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2012 TURINYS PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS IR SANTRUMPOS PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA SUMMARY ĮVADAS...............................................................................................................................................8 I. TELEVIZIJOS VAIDMUO XX – XXI AMŽIŲ SANDŪROJE..............................................14 1.1. Masinės informacijos priemonės. Teoriniai požiūriai.......................................................14 1.2. Šiuolaikinės televizijos tendencijos.....................................................................................16 1.2.1. Televizijos globalėjimas...................................................................................................20 1.2.2. Komercializacija, vesternizacija, tabloidizacija televizijoje............................................24 1.2.3. Postmodernizmo apraiškos televizijoje............................................................................30
    [Show full text]
  • 2007-01-01 Russia's Information Policy in Lithuania
    WL KNO EDGE NCE ISM SA ER IS E A TE N K N O K C E N N T N I S E S J E N A 3 V H A A N H Z И O E P W O I T E D N E Z I A M I C O N O C C I O T N S H O E L C A I N M Z E N O T Russia’s Information Policy in Lithuania The Spread of Soft Power or Information Geopolotics? By Nerijus Maliukevicius Vilnius, Lithuania This paper, originally published in the Baltic Security and Defence Review, is adjusted specially for the FMSO-Baltic Defence College International Research Collaboration Program. Open Source, Foreign Perspective, Underconsidered/Understudied Topics The Foreign Military Studies Office (FMSO) at Fort Leavenworth, Kansas is an open source research organization of the U.S. Army. FMSO conducts unclassified research on for- eign perspectives of defense and security issues that are understudied or unconsidered. The Baltic Defence College is a modern, multinational and English language based defense college in Tartu, Estonia with a Euro-Atlantic scope and regional focus. It educates and sustains professional development of officers and civil servants through high quality courses with a general focus on joint, interagency, and multinational general staff education. The college also conducts research to enhance the wider understanding of military and defense affairs in the Baltic security and defense community. Nerijus Maliukevicius is a PhD scholar at the Institute of International Relations and Politi- cal Science, University of Vilnius, and a graduate of the Higher Command Studies Course 2005 of the Baltic Defence College.
    [Show full text]
  • Drama Directory 2014
    2014 UPDATE CONTENTS Acknowlegements ..................................................... 2 Latvia .......................................................................... 122 Introduction ................................................................. 3 Lithuania ................................................................... 125 Luxembourg ............................................................ 131 Austria .......................................................................... 4 Malta .......................................................................... 133 Belgium ...................................................................... 10 Netherlands ............................................................. 135 Bulgaria ....................................................................... 21 Norway ..................................................................... 145 Cyprus ......................................................................... 26 Poland ........................................................................ 151 Czech Republic ......................................................... 31 Portugal .................................................................... 157 Denmark .................................................................... 36 Romania ................................................................... 160 Estonia ........................................................................ 42 Slovakia ...................................................................
    [Show full text]
  • Download Document
    ACT PRESS RELEASE Brussels, 14 June 2019 ASSOCIATION OF COMMERCIAL TELEVISION IN EUROPE WELCOMES NEW MEMBERS LNK TV GROUP & UNITED MEDIA BRUSSELS, 14 June 2019. The Association of Commercial Television in Europe (ACT) is delighted to welcome LNK & United Media as new members. Commenting on the new membership, Grégoire Polad, ACT Director General, stated: "We are delighted to welcome LNK & United Media as new members of ACT. This confirms ACT’s ongoing growth in membership based on solid services to members and impactful representation. ACT continues to grow its presence as the unified voice of commercial broadcasting for investing, promoting and distributing Europe’s creative and cultural works”. LNK TV GROUP is the biggest and the most watched television group in Lithuania. The group consists of 5 TV channels LNK, BTV, TV1, INFOTV, LIUKS! and www.lnk.lt (VOD platform). The group accounts for 24.3% of Lithuania’s TV market. Zita Sarakiene, CEO of LNK TV GROUP, stated, “LNK is delighted to add its voice to that of other leading commercial broadcasters in Europe by joining ACT. ACT continues to have a tremendously positive impact in supporting broadcasters to work together on the challenges faced by the audiovisual sector, in Europe and globally”. United Media’s national free-to-air TV channels Nova, Nova BH, Nova M and Doma are commercial TV stations with the highest viewer ratings in Croatia and in Bosnia & Herzegovina. United Media’s 25 Pay TV channels such as SportKlub, Grand and N1, provide a combination of sports, news, entertainment, movies, and kids’ shows for audiences of all ages across the South Eastern Europe.
    [Show full text]