Televizijos Revoliucija. Programų Pasiūlos Ir Paklausos

VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Ieva Darguţaitė

TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA. PROGRAMŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS

SANTYKIO MODELIS: LIETUVOS ATVEJIS

Magistro darbas Ţurnalistikos mokslų studijų kryptis

Vadovas: Doc. dr. R. Baločkaitė ______(parašas) (data)

Kaunas, 2013

TURINYS

ĮVADAS ...... 4

1. POKYČIAI, SU KURIAIS SUSIDURIA TELEVIZIJA. TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA

1.1. Interneto poveikis televizijai ...... 5

1.2. Technologijų poveikis televizijai ...... 8

1.3. Analoginė televizija vs skaitmeninė televizija ...... 8

1.4. Kaip keičiasi mūsų televizijos ţiūrėjimas ...... 13

1.5. Content is king arba kodėl labai svarbu, ką rodo ...... 14

1.6. Funkcionalizmo teorija ...... 19

2. TYRIMO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS ...... 23

3. LIETUVOS TELEVIZIJOS PROGRAMŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SANTYKIO MODELIO ANALIZĖ ...... 24

3.1. Televizijos programų pasiūlos analizė ...... 24

3.2. Televizijos programų paklausos analizė ...... 31

3.3. Televizijos programų pasiūlos ir paklausos santykio modelis ...... 44

IŠVADOS ...... 46

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 47

Santrauka

Šiame darbe analizuojami pokyčiai, su kuriais susiduria televizijų kanalai – to prieţastys (interneto sklaida, technologijų poveikis, skaitmenizacijos procesai), pasėkmės (maţėjanti auditorijos dalis, kintantys ţiūrovų poreikiai, fragmentizacija) bei bandoma ištirti, kaip televizijos prisitaiko prie kintančios aplinkos. Antroje darbo dalyje bandoma atsakyti į klausimą, ar televizijos programų pasiūla formuoja paklausą, ar yra atvirkščiai – tenkinami ţiūrovų pageidavimai.

Revolution of Television. Program Supply and Demand Model: The Case of Lithuania

Abstract

This study explores the changes that television faces nowadays. I am trying to identify reasons of this change (such as Internet diffusion, tech innovations, digitalization), discuss consequences (for examlpe, viewership decline, changing audience„s needs, fragmentization) and find out if television channels are capable to meet these changes and adjust in the new environment. In the second part of this study I attempt to answer a question whether television program supply shape the demand or vice versa.

ĮVADAS

Dvidešimt pirmas amţius paţenklintas didelių, galima sakyti net kardinalių pokyčių medijų pasaulyje. Pirmiausia buvo kalbama apie spausdinto ţodţio išnykimą, buvo bandoma nuspėti, kada iš spaustuvės gausime paskutinį daţais kvepiantį laikraščio numerį. Pasikeitimų įvyko, tačiau vis dar vartome knygas ne tik kompiuterio ekrane, taip pat rytui prasidėjus turime galimybę naujausius įvykius, svarbiausias ţinias perskaityti dienraščių puslapiuose. Šiuo metu aptariami svarbūs pokyčiai televizijose, kai kurie autoriai šiuos pokyčius net įvardija televizijos mirtimi. Norėdama išlikti dabartinėje pasikeitimų kupinoje aplinkoje, televizija pati priversta keistis. Taigi televizija gal ne tiek nyksta, kiek kinta. Laikotarpis, kuomet saujelė programų tinklelio sudarytojų nuspręsdavo, ką prie televizijos ekranų susirinkusi tauta ţiūrės, jau praeityje. Bendra auditorijos dalis maţėja, taip pat maţėja ir pagrindinių kanalų auditorijos dalis, pastebima aiški ţiūrovų fragmentacija (The Future of Television, n.d.). Šiame darbe noriu išanalizuoti pagrindinius pokyčius, su kuriais susiduria televizijos, taip pat šiuos pokyčius lemiančias prieţastis ir ištirti, kaip televizijoms pavyksta prisitaikyti bei išlaikyti (arba ne) auditoriją.

Darbo tikslas – išanalizavus pokyčius, kurie vyksta televizijoje, nustatyti televizijos pasiūlos ir visuomenės poreikių suderinamumą. Darbo uţdaviniai:  Išanalizuoti pokyčius, kuriuos patiria televizija, ir jų prieţastis;  Pateikti detalią Lietuvos televizijos programų pasiūlos ir ţiūrovų poreikio modelio analizę.  Nustatyti, ar kartu su besikeičiančia aplinka, kinta televizijos kanalai. Darbo objektas – pokyčiai televizijoje. Darbo dalykas – programų pasiūlos ir paklausos atitikimas Tyrimo metodai:  Literatūros analizė;  Pirminių ir antrinių duomenų analizė. Tikslas – ištirti ir susisteminti pagrindinių televizijos kanalų rodomų programų tinklelį, ţiūrovų reitingų prioritetizavimo aspektus, apklausos duomenis. Tyrimo šaltiniai. Pirminiai šaltiniai: savaitraščio „TV Antena“ televizijos programa (2004 – 2009, 2011 – 2012 metų), ţiūrovų elektroninės anketinės apklausos duomenys. Antriniai šaltiniai – tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ ţiniasklaidos tyrimų ataskaitos, apţvalgos, statistika.

1. POKYČIAI, SU KURIAIS SUSIDURIA TELEVIZIJA. TELEVIZIJOS REVOLIUCIJA

Nors kalbos apie televizijos mirtį gali būti perdėtos, tačiau nekyla jokių abejonių, jog vyksta dideli pokyčiai. Kalbame apie perversmą, nes iš esmės kinta televizijos rinkos vartotojo ţiūrėjimo įpročiai – tiesioginis, linijinis ţiūrėjimas keičiamas „perstumtu laike“ ţiūrėjimu, kai ţiūrovas ţiūri iš anksto uţsakytas ir įrašytas programas („TNS Gallup“ pranešimas, n.d.). Gana ilgą laiką (pusšimtį metų) televizija atliko kultūrine prasme vienytojos vaidmenį (Poniewozik, 2009), kai visi vienu metu susėsdavo prie televizorių ekranų ir pasinerdavo į televizijos pasaulį. Televizijos auditorijos laikui bėgant po truputį maţėja. Ypač akivaizdus jaunosios kartos (taip vadinamosios kartos Y) susidomėjimo televizija maţėjimas, kas kelia nemaţą susirūpinimą galvojant apie televizijos ateitį (Turner G. and Tay J, 2009). Televizija dėl savo auditorijos dalies privalo konkuruoti su naujomis ţiniasklaidos formomis – ne tik abonentine televizija, spauda ar radiju, bet taip pat ir su internetine erdve bei naujomis technologijomis. Atsiranda galimybė televizijos laidas ţiūrėti ne tik televizoriaus ekrane, bet ir naudojantis įvairiausiais daugiafunkciniais prietaisais – kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, nešiojamais prietaisais (ipod, mp3 grotuvais ir kitais) („TNS Gallup“ pranešimas, n.d.). Daugiakanalė televizija nieko nestebina, galimybė parsisiųsti norimą laidą ar filmą internetu – kasdienybė. Kaip televizija bando save iš naujo sukurti, transformuotis, reaguodama į iššūkius, su kuriais susiduria? Ar gali visiškai susiformavusi pramonė atlikti būtiną perėjimą į labiau susiskaidţiusią ir fragmentuotą rinką?

1.1. Interneto poveikis televizijai Internetinės technologijos daro didelę įtaką ir keičia mūsų televizijos ţiūrėjimo įpročius. Ţmonės televizijos programas dabar ţiūri ne tik prie televizoriaus ekranų ir ne tik televizijos programų tinklelio kūrėjų nustatytu laiku. Šiandienos ţiūrovai turi galimybę mėgstamas laidas, serialus ar filmus perţiūrėti savo mobiliųjų prietaisų ar kompiuterių ekranuose ir tada, kai jiems norisi ar patogu. Taigi, turime plačias galimybes, kada, kur ir kaip perţiūrėti televizijos siūlomą turinį. Interneto pagalba kiekvienas iš mūsų galime ne tik ţiūrėti, bet ir kurti turinį (ką dalis auditorijos ir atlieka), kelti jį į internetinę erdvę, tuo turiniu dalintis su kitais. Pasauliniai tyrimai rodo, kad laikas, kurį praleidţiame interneto platybėse smarkiai konkuruoja su laiku, skirtu televizoriaus ţiūrėjimui (IBM tyrimas, 2007). 19 procentų apklausoje

5 dalyvavusių respondentų teigė, jog internetu asmeninėms reikmėms naudojasi šešias ar daugiau valandų per parą, tiek pat laiko prie televizoriaus ekrano praleidţia tik 9 procentai apklausos dalyvių. 66 procentai apklausoje dalyvavusių ţmonių nurodė, kad televizijos programas ţiūri nuo vienos iki keturių valandų per parą, tiek pat laiko internetu asmeninėms reikmėms naudojasi 60 procentų respondentų. Tačiau galime rasti ir kitokios nuomonės, kodėl vis tik internetas dar negali pralenkti televizijos (inquisitr.com, 2008).  Bent kol kas alternatyvos internetinėje erdvėje televizijai dar nėra. Televizijos, kaip prietaiso, padedančio atsipalaiduoti ir pramogauti, paprastumas dar nepakeičiamas;  Ne visi ţiūrovai aktyviai ieško įdomių programų ir kuria asmeninį turinį (vartoja televiziją pasyviai). Visada bus poreikis tam, kad turinys (tai yra, televizijos tinklelis) būtų sudarytas kaţkieno kito;  Dar vienas argumentas – didelė dalis turinio internete yra nelegali (angl. Pireted content) ir be televizijos pateiktų video reportaţų nebūtų ką ţiūrėti. Pasak A.Tapino, straipsnyje – atsake A. Uţkalniui „Televizijos pakasynos – per anksti“(n.d.), yra trys svarbios prieţastys, kuo televizija pranašesnė:  Televiziniam vaizdui vis dar nėra alternatyvos Kaip rašo autorius, interneto portalai ambicingai ir greitai siekė „uţmušti“ televiziją, perimdami pagrindinį jos kozirį – vaizdą (atsirado „Delfi TV“, „Balsas TV“, 15min TV“ ir kiti). Tačiau vaizdas yra brangus, daug kainuoja ir turi atsipirkti, o minėtųjų interneto televizijų vaizdo klipai perţiūrimi po kelis tūkstančius kartų, kai, beje, populiarios televizijos laidos vis dar sulaukia kelių šimtų tūkstančių ţiūrovų susidomėjimo. Atrodo dar tolima ateitis, kai interneto portalai bus pajėgūs sukurti analogiškos (televizijai) kokybės publicistikos laidą ar pokalbių šou. Taigi, straipsnio autoriaus išvada vienareikšmiška, jog internetas kol kas nepajėgus vaizdo turiniu konkuruoti su televizija.  Inercija ir poreikių tenkinimas Anot ţurnalisto, ţiūrovų įpročiai keičiasi lėtai, o televizijos kompanijos orientuojasi į savo auditoriją (šį teiginį bandysiu patvirtinti ar paneigti atliekamu tyrimu). O televizija beveik visada yra nemokamas įrankis, tenkinantis ţmonių poreikius. Nors daug ţmonių skundţiasi, jog nieko tinkamo ţiūrėti per televiziją nėra, tačiau kiekviena laida randa savo auditoriją (ar atvirkščiai).  Televizijos greitai reaguoja į konkurencinę aplinką

Vienas iš to pavyzdţių galėtų būti „LRT Mediatekos“, „TV3 Play“, „LNK GO“ sukūrimas. Televizijos, pajutusios interneto grėsmę ir norėdamos išlaikyti turimą auditorijos dalį (ar net pritraukti naujų ţiūrovų), leidţia laidas ţiūrėti gyvai internetu, o po to jas talpina tam skirtuose minėtuose interneto puslapiuose, kad ţiūrovas jas pasiektų bet kada jam tinkamu metu. Taip pačios televizijos išnaudoja pridėtinę interneto naudą. Dalis turinio perkeliama į virtualią erdvę, tačiau jį vis tiek kuria tos pačios televizijos kompanijos. 1.1 paveiksle palyginimui pateikiami dviejų ţiūrimiausių Lietuvoje televizijų internetinių portalų lnk.lt ir tv3play.lt pasiekiamumo ir vidutinio lankytojų praleidţiamo laiko duomenys. Raudona kreivė parodo, jog LNK internetinio puslapio pasiekiamumas nuo visų interneto vartotojų yra didesnis vertinant tiek bendrą situaciją, tiek ţvelgiant į vieną ar kitą konkrečią tikslinę grupę. Nors LNK televizijos internetinis portalas pasiekiamumo rodikliu pirmauja, mėlyna kreivė parodo, jog lnk.lt lankytojai ten praleidţia vidutiniškai maţiau nei septynias minutes, o tv3play.lt perţiūrai skiria vidutiniškai apie aštuoniolika minučių. Galima daryti išvadą, jog internetinėje erdvėje konkuruoti geriau sekasi TV3 televizijai – tv3play.lt lankytojai į portalą uţsuka paţiūrėti serialų ar laidų, o LNK, matyt, tik paskaityti programos ar perţiūrėti pateikiamas naujienas.

1.1 pav. Internetinių TV kanalų portalų pasiekiamumas nuo visų interneto vartotojų (proc.) Parengta pagal 2012 metų rugpjūčio mėnesio Gemius duomenis

1.2. Technologijų poveikis televizijai Būdai, kaip mes galime perţiūrėti savo mėgstamas televizijos laidas ar serialus, kinta, evoliucionuoja kartu su technologijomis. Televizijų siūlomas programas galima perţiūrėti ne tik televizoriaus ekrane, bet ir mobiliajame telefone ar kompiuteryje. Viskas keičiasi ir tobulėja kasdien, atsiranda vis patogesnių būdų ţiūrėti televiziją – pradedant skaitmeniniu vaizdo įrašymu (kai negalime reikiamu metu prisėsti prie televizijos ekrano), baigiant specifinėmis tinklo programomis (angl. Apps) ar net galimybe nusipirkti vakarykščio šou įrašų. Prieš kelis dešimtmečius, jei rodydavo ką nors įdomaus ir mes, negalėdami iškart to paţiūrėti, pamiršdavome įsirašyti, likdavo labai nedidelė tikimybė, kad pavyks tą laidą, šou, serialą (bet ką, ką rodydavo) paţiūrėti. Dabar ką nors „praţiopsoti“ beveik nėra realios galimybės. Be to, aplik turime daug įvairių prietaisų, kuriuos tam naudojame. Planšetiniai ar nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai tapo puikia priemone paţiūrėti norimą televizijos programą. Ir ţiūrime – ką norime, kada norime, kiek norime. Atsirado net terminas „besaikis ţiūrėjimas“ (angl. „binge watching“) (Spencer, 2013), kai vienu kartu prisėdus perţiūrimos kelios serialo serijos ar net visas sezonas. Verta paminėti ir tai, jog prietaisai, kurių pagalba galime ţiūrėti televizijos laidas ar filmus, gali būti naudojami ir kitiems poreikiams tenkinti. Išmanieji televizoriai, prie kurių galima prijungti internetą ir naudotis kitomis įvairiomis galimybėmis (tokiomis kaip muzikos klausymas, filmų, serialų nuoma, bendravimu su kitais ţmonėmis (pavyzdţiui, socialiniuose tinkluose), interneto naršymas) tik paskatins tradicinės televizijos ţiūrimumo maţėjimą. Laikas, skirtas televizijos programų perţiūrai, padalijamas kitiems uţsiėmimams. Tuo pačiu, ţiūrovas pagal savo poreikius ir pomėgius kuria suasmenintą programų tinklelį. Šios dienos televiziją galima pavadinti kupina įvairiausių pasirinkimų. Iš dalies visa tai gali pasirodyti chaotiška, tačiau susiskaidţiusiai, skirtingų poreikių ir norų turinčiai auditorijai priimtina (Harris, 2012).

1.3. Analoginė televizija vs skaitmeninė televizija Su nerimu buvo laukiama analoginės antţeminės televizijos išjungimo Lietuvoje, mat tai gali turėti nemaţos įtakos pokyčiams televizijoje. Specialistai prognozavo krisiančius didţiųjų televizijų reitingus, išaugsiantį maţųjų kanalų populiarumą, nes jau ir anksčiau buvo galima „matyti, kad vietoje populiariausių lietuviškų kanalų ţiūrovai mieliau renkasi specializuotus sporto, kelionių, madų, kulinarijos ar animacijos kanalus“ (Jackevičius, 2011).

Kaip rašoma straipsnyje „Skaitmeninis kodas: TV metrai per amţius, amen“, išjungus analoginę televiziją, daţniai, kuriais ji buvo transliuota, atsilaisvina ir gali būti naudojami skaitmeninei televizijai perduoti. Į vieną analoginės televizijos daţnį galima įdėti iki dešimties skaitmeninių kanalų“ (Gasiulis, 2010). Tokiu atveju perėjus prie skaitmeninės televizijos, kanalų pasiūla ţiūrovams gali išaugti dešimtimis kartų. Dėl šios prieţasties auga auditorijos „išsibarstymas“, nes laikas, kurį praleidţiame prie televizijos ekranų, išdalinamas didesniam kanalų skaičiui. Kaip pastebėjo Lietuvos radijo ir televizijos (LRTK) administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius, kritusius reitingus didieji kanalai galės kompensuoti paaugusiu maţesnių kanalų ţiūrimumu. Dėl šios prieţasties TV3 sukūrė papildomą moterims skirtą kanalą TV8 (LNK šiuo metu turi keturis kanalus, TV3 – tris) (Jackevičius, 2011). Buvo spėjama, jog, susumavus visų jų reitingus, ţymių pokyčių būti neturėtų. Tokie pokyčiai buvo matomi Estijoje perėjus prie skaitmeninės televizijos. Kaip teigė Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis, „galėjome stebėti ryškų didţiųjų kanalų ţiūrimumo kritimą, tuo metu maţieji kanalai auga. Prieš kelerius metus TV3 buvo ţiūrimiausia televizija. Dabar ji prarado daugiausia. Visgi jos dukterinės televizijos TV6 ţiūrimumas išaugo iki maţdaug šešių procentų. Ir kitų šalių patirtis rodo, kad pereinant prie skaitmeninės televizijos, didţiųjų televizijų ţiūrimumas krenta vidutiniškai keturiais–šešiais procentais (Gasiulis, 2010). Panaši situacija buvo ir Latvijoje, kai 2010 metais buvo atsisakyta analoginės antţeminės televizijos, didţiausią rinkos dalį turinčių kanalų TV3 ir LNT auditorijos dalis per pirmąjį mėnesį sumaţėjo atitinkamai 2,6 ir 0,4 punkto, o vėliau pradėjo augti (balsas.lt, 2012). Kaip rašoma straipsnyje „Skaitmenizuota televizija padidino ţiūrimumą“, lyginant 2012 metų spalio mėnesio 1–28 d. ir spalio 29-lapkričio 4 d. duomenis, didţiųjų Lietuvos kanalų TV3 ir LNK auditorijos dalis sumaţėjo 1–2 procentiniais punktais. Ryški analoginio antţeminio televizijos signalo išjungimo pasekmė – išaugęs kitų maţesnių (regioninių, kabelinių, palydovinių) televizijos kanalų pasiektų ţiūrovų skaičius (balsas.lt, 2012). „TNS LT“ vertinimu, televizijos rinkos „skaitmenizacija“ taip pat pusvalandţiu pailgino prie televizijos ekranų praleidţiamą laiką – vidutinė vienam Lietuvos gyventojui tenkanti televizijos ţiūrėto laiko trukmė išaugo pusvalandţiu ir pasiekė keturias valandas per parą (2012). Galime detaliau panagrinėti, kaip kito Lietuvoje televizijos kanalų vidutinis dienos pasiekimas (procentais) išjungus analoginę antţeminę televiziją –ţemiau 1 lentelėje pateikiami 2011–2012 metų rugsėjo, spalio ir lapkričio duomenys.

Paanalizuokime minėto laikotarpio tris daugiausia pasiekiamus kanalus (vidutiniškai per dieną) – LNK, LRT ir TV3. Pasiekimo rodiklio maţėjimo rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais nėra nei 2011, nei 2012 metais. LNK vidutinį dienos pasiekimą, lyginant rugsėjo ir lapkričio mėnesius, padidino 4,2 procentinio punkto (nuo 38,6 iki 42,8) 2011 metais, o 2012 metais šis rodiklis augo 3,4 procentiniais punktais. LRT 2011 metais vidutinis dienos pasiekimas kilo 3,7 procentinio punkto (lyginami tų pačių mėnesių duomenys), kitais metais – 2,0 procentiniais punktais. TV3 vidutinis dienos pasiekimas taip pat didėjo tiek 2011, tiek 2012 metais – atitinkamai 2,0 ir 3,8 procentiniais punktais. TV3 praėjusių metų vidutinio dienos pasiekimo augimas buvo didesnis nei 2011 metais, ko negalima pasakyti apie kitas dvi minėtas ţiūrimiausias televizijas. Šį faktą LNK ir LRT atveju turėtume vertinti kaip auditorijos dalies praradimą, tačiau ţinant, kad šiuo metu apskritai televizijos ţiūrimumas maţėja, auditorijos televizijos ţiūrėjimo įpročiai kinta, nurodyti „skaitmenizaciją“ kaip viso to prieţastį, negalime.

1.1 lentelė. TV kanalų vidutinis dienos pasiekiamumas (proc.)

Rugsėjis Spalis Lapkritis Lietuvos rytas TV 2011 16,5 18,9 20,9 2012 17,4 19,1 20,6 BTV 2011 23,4 25,7 26,9 2012 23,9 25,5 26,9 LNK 2011 38,6 40,7 42,8 2012 38,0 40,4 41,4 LRT 2011 32,3 33,5 36,0 2012 29,2 30,7 31,2 LRT Kultūra 2011 6,2 7,2 8,6 2012 8,1 9,2 10,9 PBK 2011 10,9 11,5 12,1 2012 10,0 10,2 11,0 TV6 2011 12,6 14,6 15,9 2012 15,7 17,9 20,5 TV1 2011 11,9 14,1 15,2 2012 14,1 15,2 18,0 TV3 2011 44,1 43,1 46,1 2012 37,0 39,8 40,8 Info TV 2011 3,4 3,8 4,6 2012 8,8 11,1 13,3 Liuks! 2011 3,6 4,4 4,8 2012 5,6 7,2 9,4 REN TV Baltija 2011 7,2 7,8 8,3 2012 9,1 9,4 10,4 Viasat Sport 2011 3,2 1,3 2,1 Baltic 2012 0,7 1,4 2,1 Video ir DVD 2011 2,3 2,9 2,7 2012 2,8 3,1 3,0 Kiti kanalai 2011 36,7 39,3 41,0 2012 39,6 40,6 45,3 Sudaryta autorės, remiantis TNS LT.

1.1 lentelėje taip pat matyti, kad didţiųjų kanalų vidutinis dienos pasiekimas maţėja lyginant 2011 ir 2012 metus. LNK – 1,4 procentinio punkto, LRT – 4,8 procentinio punkto, TV3 – 5,3 procentinio punkto (lyginami lapkričio mėnesio duomenys). Turime kanalų, kuriems analoginės antţeminės televizijos signalo išjungimas visai įtakos pasiekimui neturėjo ar jį net padidino. Tai LRT Kultūra, kurios vidutinis dienos pasiekimas išaugo 2,3 procentinio punkto, TV6 – augimas 4,6 procentinio punkto, TV1 – augimas 2,8 procentinio punkto, Liuks! – augimas 4,6 procentinio punkto, o aiškus lyderis čia Info TV, kurios vidutinis dienos pasiekimas į viršų šoktelėjo net 8,7 procentinio punkto (lyginami 2011 ir 2012 metų lapkričio mėnesio duomenys). 1.2 lentelėje pateikiami duomenys apie televizijos kanalų auditorijos struktūrą pagal ţiūrėtą laiką tuo pačiu analizuojamu periodu (2011–2012 metų rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais).

1.2 lentelė. TV kanalų auditorijos struktūra pagal ţiūrėtą laiką (proc.)

Rugsėjis Spalis Lapkritis

Lietuvos rytas TV 2011 2,7 3,0 3,1

2012 3,2 3,6 3,2 BTV 2011 5,0 5,0 4,9

2012 6,1 5,5 6,1 LNK 2011 15,6 16,5 16,6

2012 16,5 17,1 16,0

LRT 2011 10,1 10,4 11,4

2012 9,1 8,8 8,4

LRT Kultūra 2011 0,7 0,8 0,9

2012 0,8 0,8 1,0 PBK 2011 4,6 4,9 4,5

2012 4,0 3,5 3,1 TV6 2011 2,4 3,0 2,9

2012 3,2 3,7 3,8

TV1 2011 2,3 2,8 2,3

2012 2,7 3,0 2,8

TV3 2011 24,4 20,5 21,4

2012 16,6 16,1 15,8 Info TV 2011 0,3 0,5 0,5

2012 1,1 1,6 1,8 Liuks! 2011 0,3 0,4 0,4

2012 0,5 0,7 0,9

REN TV Baltija 2011 1,6 1,8 1,6

2012 2,8 2,6 2,6

Video ir DVD 2011 1,7 2,1 1,6

2012 1,9 1,7 1,6 Kiti kanalai 2011 24,6 25,4 24,2

2012 26,5 25,7 27,2 Sudaryta autorės, remiantis TNS LT.

Kaip matome, visų mūsų analizuojamų televizijos kanalų auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką sumaţėjo: LNK – 1,1 procentine dalimi (nuo 17,1 iki 16,0), TV3 – 0,3 procentine dalimi (nuo 16,1 iki 15,8), LRT – 0,4 procentine dalimi (nuo 8,8 iki 8,4). Savo auditorijos dalį po analoginės antţeminės televizijos signalo išjungimo padidino BTV, LRT Kultūra, TV6, Info TV ir Liuks! kanalas. Galime daryti tokią išvadą, jog perėjimas prie skaitmeninės televizijos ţiūrimiausiems Lietuvoje kanalams, kaip ir buvo prognozuota, sumaţino auditorijos dalį. O maţesni kanalai, nors ir ne visi, bent šiek tiek ţiūrovų skaičių padidino.

Įdomu paţiūrėti, ar didieji Lietuvos televizijos kanalai sugebėjo atgauti po skaitmeninės televizijos įjungimo prarastą auditorijos dalį:  TV3 auditorijos dalis išaugo 0,2 procentinio punkto nuo 15,8 iki 16,0 (lyginant 2012 metų lapkričio ir 2013 metų balandţio mėnesio duomenis), tačiau šis rodiklis maţesnis nei 2011 ar 2012 metų balandţio mėnesį (2011 – 21,6 procento, 2012 – 17,2 procento), kas rodo bendrą auditorijos dalies maţėjimą.  LNK auditorijos dalis išaugo 1,4 procentine dalimi nuo 16,0 iki 17,4 (lyginant 2012 metų lapkričio ir 2013 metų balandţio mėnesio duomenis), šis rodiklis maţesnis nei 2011 metų balandţio mėnesį, tačiau didesnis nei 2012 metų balandţio mėnesį (2011 – 19,4 procento, 2012 – 16,7 procento).  LRT auditorijos dalis sumaţėjo 0,6 procentine dalimi nuo 8,4 iki 7,8 (lyginant 2012 metų lapkričio ir 2013 metų balandţio mėnesio duomenis) ir šis rodiklis maţesnis nei 2011 ar 2012 metų balandţio mėnesį (2011 – 10, 5 procento, 2012 – 9,8 procento). Nacionalinis transliuotojas palaipsniui praranda ţiūrovus. Duomenys „TNS LT“

1.4. Kaip kinta mūsų televizijos ţiūrėjimas Pasirinkimo, ką ţiūrėti, galimybes turime didesnes nei bet kada anksčiau. Kanalų, laidų, filmų įvairovė didţiulė, tačiau televizijos auditorijos maţėja (detalesnė informacija apie ţiūrovų skaičiaus kitimą pateikiama 1.6 skyrelyje). To prieţastis gali būti tiesiog mūsų ţiūrėjimo įpročių kitimas – ţiūrėjimas tampa „atidėtas“. Televizorius tampa tiesiog „fonu“, o mes pasyviais jo vartotojais, nes tuo metu veikiame kaţką kito, o norimas laidas ar filmus perţiūrime vėliau mums tinkamu metu. 2011 metais Delloite atlikto tyrimo duomenimis beveik ketvirtadalis (24 procentai) respondentų ţiūrėdami televizorių naudojasi kitais prietaisais (angl. second screening). Detalesnė informacija, ką ţiūrovas veikia prie televizoriaus ekrano, pateikta 1.2 pav. Ţiūrėdami televizorių naršome Internete, bendraujame su kitais ţmonėmis tiek tiesiogiai, tiek išmaniųjų telefonų pagalba. Aktyviam televizijos ţiūrėjimui tenka tik dalis laiko.

Naršymas Internete

Bendravimas su šalia esančiais ţmonėmis

Bendravimas socialiniuose tinkluose

Trumpųjų ţinučių siuntimas

Kalbėjimas telefonu

App programėlų naudojimas išmaniajame telefone

Bendravimas Internetu naudojant išmanųjį telefoną

1.2 pav. Veikla, kuria uţsiimame, ţiūrėdami televizorių Duomenys: Deloitte, 2011

1.5. Content is king arba kodėl labai svarbu, ką rodo Televizijos prie ekranų pritraukia vis maţiau ţiūrovų. Tą gali patvirtina ir ţemiau pateikta diagrama. Joje metome, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose kito tradicinės televizijos ţiūrėjimas 1997 – 2004 metais.

1.3 pav. Televizijos auditorijos dalies kitimo tendencijos JAV Duomenys: CSFB Media and Entertainment Stock Source, 2005

Ţvelgiant į 2012-uosius metus, situacija dar prastesnė. Kaip rašoma portale npr.org paskelbtame straipsnyje, praėjusiais metais televizijos reitingai Jungtinėse Amerikos Valstijose

14 smuko labai smarkiai, tai ypač skivaizdu vertinant 18 – 49 metų grupės ţiūrovus (bendrai imant tai sudarytų apie 50 procentų maţėjimą nuo 2002-ųjų metų – informacija pateikta 1.4 pav.). Galime apţvelgti ir konkrečių televizijų auditorijos duomenis. Pavyzdţiui, 2012 metų kovo mėnesį per keturias savaites NBC prarado vidutiniškai 59 000 ţiūrovų (apie 3 procentus) lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (vertinant 18 – 49 metų grupės ţiūrovus), CBS neteko 239 000 ţiūrovų (8 procentų), ABC – 681 000 ţiūrovų (21 procento), o Fox televizija prie ekrano sutraukė 709 000 maţiau televizijos mylėtojų (20 procentų) (nytimes.com, 2012).

1.4 pav. Televizijos auditorijos pokyčiai JAV Duomenys: Bussinessinsider.com

Anksčiau buvo matoma tendencija, kad televizijos kanalams praradus dalį savo auditorijos, ta dalis tapdavo kabelinės televizijos auditorija (pav. 1.3). Tačiau dabar akivaizdus ir kabelinės televizijos auditorijos dalies maţėjimas. Pavyzdţiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2012 metų kovo mėnesį per keturias savaites kabelinės televizijos prarado apie 2 procentus turėtos auditorijos dalies (tai yra, 409 000 ţiūrovų) (nytimes.com, 2012). Šią tendenciją puikiai parodo pav. 1.5 kreivė.

1.5 pav. Kabelinės televizijos auditorijos pokyčiai JAV Duomenys: Citi Investment Research and Analysis, Nielsen

O kokia situacija Lietuvoje? Palyginus trijų populiariausių televizijų (LNK, TV3 ir LRT) 2011.02 – 2013.04 periodo vidutinio dienos pasiekimo ir auditorijos struktūros pagal ţiūrėtą laiką rodiklius (duomenys „TNS LT“), galime daryti tokias išvadas:  TV3 vidutinis dienos pasiekimas smuko 6,6 procentinio punkto nuo 50,2 iki 43,6 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);  TV3 auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką sumaţėjo 4,9 procentinio punkto nuo 21,2 iki 16,3 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);  LNK vidutinis dienos pasiekimas krito 4,0 procentinio punkto nuo 48,1 iki 44,1 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);  LNK auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką sumaţėjo 2,3 procentinio punkto nuo 19,5 iki 17,2 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);  LRT vidutinis dienos pasiekimas nukrito 6,3 procentinio punkto nuo 38,5 iki 32,2 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);  LRT auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką smuktelėjo 3,3 procentinio punkto nuo 10,8 iki 7,5 (lyginant 2011 metų vasario mėnesio ir 2013 metų vasario mėnesio duomenis);

 Matyti bendra visų trijų ţiūrimiausių televizijos kanalų tiek vidutinio dienos pasiekimo, tiek auditorijos dalies maţėjimo tendencija;  TV3 rodikliai prasčiausi, šis televizijos kanalas prarado daugiausia ţiūrovų ir jo pasiekiamumas sumaţėjo labiausiai lyginant su LNK ir LRT. Pasak televizijos kritiko dr. Ţyginto Pečiulio, „lietuviai jau neţiūri visko iš eilės, nes mūsų televizijų programose lieka vis maţiau kokybiško turinio. Tad daugiau ţmonių įsijungia uţsienietiškus kanalus“ (2011). O rinktis šiuo metu tikrai turime iš ko. Tam pasitarnauja ir internetas, kurio pagalba galime perţiūrėti patikusias laidas, serialus ar filmus. Taip pat ir skaitmeninė televizija, siūlanti anksčiau galbūt nematytų televizijos kanalų programą. Sudominti ir išlaikyti auditoriją tikrai įmanoma. Tereikia patenkinti jos lūkesčius ir poreikius. Televizijos auditorijos maţėjimo tendencijos ryškios visame pasaulyje, tačiau visuotinai svarbios laidos, reportaţai, įvykiai (pavyzdţiui, Olimpinės ţaidynės) prie televizijos ekranų vis dar suburia milijonus ţiūrovų. Pavyzdţiui, 2013 metų kovo mėnessį BBC1 transliuoti „BAFTA“ televizijos apdovanojimai prie ekranų sutraukė 6,1 milijoną ţiūrovų (guardian.co, 2013), tai sudarė 25,5 procento audotorijos (šiuos skaičius galima palyginti su 2012 metų 3,5 milijono ţiūrovų). 2013 metų „BAFTA“ apdovanojimų ţiūrovų skaičius buvo didţiausias nuo 2004-ųjų metų. Lietuvoje populiariausios televizijos – LNK ir TV3, tačiau ir kitos televizijos gali sudominti panašų skaičių ţiūrovų, jei pateikia tinkamą poreikius atitinkantį turinį. Pavyzdys galėtų būti LRT televizija, kurios, kaip matome 1.6 paveiksle ţemiau, auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką 2012 metų rugpjūčio mėnesį beveik susilygino su kitų dviejų aukščiau minėtų televizijų auditorijų dalimi, nors paprastai vidutiniškai šis nacionalinio transliuotojo rodiklis būna apie 50 procentų maţesnis.

1.6 pav. TV kanalų auditorijos struktūra pagal ţiūrėtą laiką 2012 metų rugpjūčio mėn. (proc.) Duomenys: TNS LT

Tokiam pasiekimui įtakos turėjo keletą mėnesių iš eilės LRT Televizijos transliuoti populiarūs įvykiai – Eurovizijos dainų konkursas, Europos futbolo čempionatas bei Londono olimpinės ţaidynės.

2012 metų liepos mėnesio trys populiariausios laidos (pagal vidutinės auditorijos dalį): 1. Londonas 2012. Krepšinis/ Argentina – Lietuva 8,9 procento 2. UEFA Euro 2012 finalas/ Ispanija – Italija 8,7 procento 3. Londonas 2012. Krepšinis/ Lietuva – Nigerija 8,6 procento

2012 metų rugpjūčio mėnesio trys populiariausios laidos (pagal vidutinės auditorijos dalį): 1. Londonas 2012. Krepšinis/ Lietuva – Rusija 11,7 procento 2. Londonas 2012. Krepšinis/ JAV – Lietuva 9,2 procento 3. Londonas 2012. Krepšinis/ Lietuva – Tunisas 9,0 procento Duomenys: „TNS LT“

Televizija ir jos ateitis kinta tiesiog prieš mūsų akis. Šie pokyčiai lemia ne tik televizijos darbuotojų susirūpinimą, jie meta iššūkį ir televizijos reklamos uţsakovams (Changing

Nature of Television a Tough Call for Advertisers, 2009). Išsibarsčiusią per skirtingus kanalus ar tik pasyviai televizijos siūlomą turinį vartojančią auditoriją ţymiai sunkiau pasiekti. Kyla rimtas klausimas dėl televizijų finansavimo, juk pagrindinis komercinių kanalų uždarbis yra reklamos pinigai.

1.6. Funkcionalizmo teorija Kai visuomenė vystosi, struktūra sudėtingėja. Ją sudėtingą daro ir palaiko hierarchija – kiekvieno individo savitos normos, vertybės, poţiūriai, specializacija ir t.t. Vienu ar kitu atveju visuomet juntamas ryškus funkcinis pasidalijimas. Auditorija fragmentiška, turinti skirtingus norus ir poreikius. Ar televizija pajėgi visus juos patenkinti? Ţiniasklaida atlieka penkias pagrindines funkcijas. H. Lasswell (1948) nustatė pirmąsias tris: informavimas apie aplinkos įvykius, visuomenės narių ir šių įvykių sąryšis, kultūrinių vertybių ir nuostatų formavimas bei tęstinumas (McMullen, 2003). Vėliau Ch. R. Wright (1960) sistemą papildė dar viena funkcija – pramogine. Anot jo, kai perduodama informacija, pateikiama įvilkta į pramoginį, linksminantį pavidalą, visuomenės nariams lengviau prie jos adaptuotis bei į realius gyvenimo sunkumus ţvelgti kur kas atsainiau ir lengviau. Ši funkcija gelbsti visuomenę nuo jos ţlugimo. Paskutinioji penktoji ţiniasklaidos funkcija, darniai uţpildanti bendrą funkcinę sistemą, - mobilizacija (H. Mendelsohn, 1966). Jos tikslas – vienyti ir telkti visuomenės narius, arba dar kitaip vartotojus, bendram tikslui, bendriems veiksmams, bendriems poreikiams. Visuomenė privalo būti vientisas unikalus vienetas, turintis bendrą vertybių ir nuostatų sistemą. Uţkertamas kelias individualumo apraiškoms. Kitokie individai čia netoleruotini ir ignoruojami dėl jų nesugebėjimo pritapti. Plačiau apie kiekvieną funkciją atskirai (McMullen, 2003; paskaitų medţiaga). Informacinė (H. Lasswell, 1948). Visuomenė informuojama apie pasaulyje vykstančius svarbiausius įvykius, politinį valdţios gyvenimą, inovacijas, paţangą, progresą. Nuostatų formavimo (H. Lasswell, 1948). Ţiniasklaida formuoja vieningą visuomenę savomis interpretacijomis įprasmindama įvykių esmę, skiepydama ir įtvirtindama nusistovėjusią normų sistemą. Formuojamos moralinės nuostatos, vienijamos skirtingos veiklos, pasitelkiamos konstrukcijos „kaip turėtų būti“. Ţiniasklaida socialiai kontroliuoja t.y. turi galią smerkti, aukštinti, niekinti, gerbti ir tokiu būdu nustatyti bendrą visiems vienodą ir priimtiną prioritetų sistemą, kurios nepaisantieji gali būti grieţtai draudţiami. Tuo pačiu ţiniasklaida skatina socialinę integraciją. Ţiniasklaida labiau linkusi prisitaikyti ir palaikyti nei kritikuoti ar paneigti dominuojančias vertybes. Visuomenei ţiniasklaida leidţia prisiliesti prie socialinio gyvenimo viršutinio sluoksnio, paţinti iškilias asmenybes, ji gerbia ir

19 aukština tuos, kurie daug pasiekė, ir baudţia tuos, kurie klysta ir nukrypsta nuo primetamos bendros sistemos. Įvairiais iškilmingais vakarėliais ir vykstančiomis ceremonijomis, kuriose dalyvauja masė ţmonių, tik bandoma dirbtinai sukurti ir inscenizuoti taip trūkstamą socialinį pamatą ir vientisumą. O pagrindiniai tokių vakarėlių tikslai yra du: vienas – reprezentuoti iškilius ir nusipelniusius valdţios atstovus, kitas, kylantis iš socialinių ryšio paskatų, – parodoma, kaip skirtingi socialinio gyvenimo atstovai gali uţmegzti puikią draugystę ir derėti po vienu stogu. Ţiniasklaida smerkia, kuria, viešina, formuoja vertybes, gėdina t.y. formuoja mūsų sąmonę, o vėliau ir pasąmonę. Kultūrinio paveldo tęstinumo (H. Lasswell, 1948). Dominuojanti kultūrinė vertybių sistema turi būti palaikoma, vystoma ir perduodama iš kartos į kartą. Pramoginė (Ch. R. Wright, 1960). Akcentuojamas atsitraukimas nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaidavimo būtinybė ir prasmė. Maţinama socialinė įtampa. Išvystyta H. Mendelsohn 1960 metais. Televizija suteikia ţmonėms poilsį, leidţia atitrūkti nuo kasdienių problemų, nuo sunkios realybės. Mobilizuojanti (H. Mendelsohn, 1960). Visuomenė telkiama bendriems kariniams, politiniams, ekonominiams tikslams, paţangai, vystymuisi, darbui, kartais netgi religijai. Rengiamos įvairios akcijos, aukojimai. Pavieniai ţmonės paverčiami įsiaudrinusia minia. Ţiniasklaida yra teigiama, ji kaip kokia dievybė vienija ir telkia vartotojus bendram tikslui. Ţmonės domisi ir kalba apie tuos pačius dalykus. Tauta mobilizuojama tiems patiems siekiams.. Anot Merton (1957), funkcionalizmo teorija ţiniasklaidą aiškina kaip visuomenės poreikių išraišką. Ji atskleidţia ryšį tarp visuomenės ir ţiniasklaidos. Ţiniasklaidoje įprasminta pati visuomenė, kurios pokyčiai signalizuoja kaitą pačioje ţiniasklaidoje. Kitaip tariant, keičiasi visuomenė – keičiasi ţiniasklaida, todėl pagrindiniu svarbiausių įvykių šaltinis ir penu tampa ne kas kita, kaip patys visuomenės nariai. Kol funkcija, kaip pasikartojančių veiksmų visuma, yra teigiamas reiškinys ir yra skirta kreipti visuomenę teisinga kryptimi, kai kurie tokie pasikartojantys veiksmai gali turėti neigiamą išraišką (paskaitų medţiaga). Tuomet funkcija virsta disfunkcija. Pagrindinė disfunkcijos atsiradimo prieţastis – prieštaravimai. Kitaip tariant, tai kas vienai visuomenės daliai gali atrodyti funkcionalu, kitiems taip neatrodo. Pasitelkime „Baimės faktoriaus“ atvejį. Ţvelgiant šio šou dalyvių akimis, laida išties kuria išliekamąją vertę ir yra teigiama. Savoje socialinėje aplinkoje šie dalyviai pripaţįstami kaip drąsūs, jie gerbiami uţ pasiryţimą tokiems neţmogiškiems iššūkiams (McMullen, 2003). O ţiūrovams šis šou gali sukelti norą atkartoti televizijoje rodomus veiksmus. Atitinkamai grėstų pavojus jų gyvybei, todėl ir laidą būtų galima traktuoti kaip visiškai disfunkcišką.

Nieko nestebina teiginys, jog ţiniasklaida, rodydama nusikaltimus, smurtą ir įvairius nukrypimus, skatina atskirus individus ar visą visuomenę patiems imtis smurto. Kai ţiniasklaida taip glaudţiai siejama su funkcionalistine teorija, sunku būtų tikėtis socialinės darnos, kai joje tiek daug negatyvizmo. Disfunkcija įgyja didţiausią prasmę tuomet, kai visuomenė realizuoja ţiniasklaidoje rodomus veiksmus. Kiek disfunkcija gali būti disfunkciška priklauso nuo to, kaip pats vartotojas interpretuoja pateikiamą informaciją (paskaitų medţiaga; McMullen, 2003). Jis nori jai priešintis ar, atvirkščiai, yra nusiteikęs ją palankiai priimti. Keli elementarūs pavyzdţiai. Pirma, paprastas įspėjimas apie pavojų vieniems gali padidinti nervingumą. Antra, gausus informacijos srautas gali būti pernelyg suasmenintas (galvojama, jog tai liečia tiesiogiai jį). Trečia, didelis kiekis ţinių gali priversti tapti apatišku t.y. tiesiogiai išgyvenančiu kiekvieną įvykį. Remiamasi idėja „Daug ţinantis pilietis yra aktyvus ir doras“. Štai tokią trauką ţinioms P. Lazarsfield ir R. Merton įvardijo tiesiog „narkotizacija“ (McMullen, 2003). Lentelėje matyti, kaip kiekviena atskira ţiniasklaidos funkcija gali virsti disfunkcija (ţr. 1.3 lentelę).

1.3 lentelė. Ţiniasklaidos funkcijos ir disfunkcijos

Funkcija Disfunkcija

1. Informacija Ţinios skirtos informuoti puoselėja ir Ţinios griauna stabilumą. Nauja brandina kultūrą, skirtos įspėti stengiasi informacija priimama asmeniškai ir apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. apatiškai, sukelia nerimą. Pavyzdţiui, informacija apie naujos kultūros subtilybes kelia grėsmę kultūrinei invazijai.

2. Socialinė integracija ir Mobilizuoja, skatina kultūrinį vientisumą Skatinamas priverstinis socialinis kontrolė ir vienodo veikimo našumą bei prisitaikymas, draudţiama socialiai produktyvumą. Uţkerta kelią panikai, keistis ir kritikuoti tai, kas visuomenė solidarizuojama, telkiama primetama. Didėja pasyvumas, prieš bendrą priešą. Uţkertamas kelias stabdomas kultūrinį augimas. nerimui ir abejingumui. Supanašėjimas kursto stagnaciją.

3. Bendras kultūrinis paveldas Didina socialinę sanglaudą, maţina Visuomenė suvokiama kaip viena autonomiškumą, tęsia socializacijos pilka masė; nuvertinamas bet koks procesą, padeda integruotis, išplečia asmeniškumo turėjimas, maţina galią, standartizuoja, palaiko kultūrinį subkultūrų įvairovę, neleidţia būti vieningumą. kitokiems.

4. Pramoginė funkcija Ţiūrovas privalo atitrūkti nuo kasdienių Visuomenė atitraukiama nuo rūpesčių, pailsėti, atsikvėpti. Šiam tikslui tikrovės, vengiama socialinio pasiekti pateikiamas kitoks gyvenimo veiksmo, skatinamas pasyvumas, būdas, pramogų pasaulio atstovų iškreipiama estetika. gyvenimo subtilybės, kurias matydamas ţiūrovas pasineria į kitokį gyvenimą, pramogauja.

2. TYRIMO METODOLOGIJOS PAGRINDIMAS

Tyrimo problema. Kinta aplinka ir dėl to keičiasi visuomenė bei jos poreikiai. Ar televizija pajėgi patenkinti fragmentišką auditoriją ar vis tik jai lemta išnykti? Dabar pagrindinis uţdavinys, norint neprarasti ţiūrovo, pateikti tinkamą turinį. Tyrimo tikslas – išanalizuoti televizijos programų tinklelio sudarymo mechanizmą, remiantis ţiūrovų apklausos analize (prioritetizavimu, prieţastimis). Tyrimo uždaviniai:  Remiantis funkcionalizmo teorija, išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų – LTV, TV3 ir LNK – rodomų programų tinklelio pasiūlą 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu bei jo sudarymo mechanizmą.  Išanalizuoti keturių pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų – LTV, TV3 ir LNK – ţiūrovų reitingų duomenis 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu ir ţiūrimumo prieţastis, remiantis anketine apklausa.  Ištirti rodomų programų tinklelio sudarymo priklausomybę nuo ţiūrovų reitingų. Tyrimo imtis. Pasiūlos analizei nustatyti, imti trys pagrindiniai Lietuvos televizijos kanalai – LTV, LNK, TV3, tai yra, savaitraščio „TV antena“ 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 kiekvienų metų atsitiktinai pasirinktos vienos rugsėjo – spalio savaitės programa, siekiant įsigilinti į kiekvieno kanalo programų tinklelio kaitą naująjį sezoną. Paklausos analizei nustatyti, buvo analizuojami savaitraščio „TV antena“ 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų kiekvieno mėnesio pirmos savaitės TV reitingų duomenys. Anketinės apklausos būdu apklausti 65 televizijos ţiūrovai (apklausa vykdyta 2009 ir 2012 metais). Tyrimo metodai. Pirminių ir antrinių duomenų rinkimas, sisteminimas ir analizė. *Svarbu 2009 metų lapkričio 28 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas" pasirodţiusį straipsnį „Šimtamilijoninis televizijų pyragas – mulkintojų rankose" apie esą netikslius tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ ţiniasklaidos tyrimų duomenis, pati bendrovė vertina kaip neteisingą, šmeiţikišką ir keliantį riziką visai Lietuvos ţiniasklaidos rinkai. Tyrimų bendrovė „TNS Gallup" yra tikra savo atliekamo TV metrų tyrimo objektyvumu ir patikimumu, todėl nedelsdama imsis priemonių savo reputacijai atstatyti.

3. LIETUVOS TELEVIZIJOS PROGRAMŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS SANTYKIO MODELIO ANALIZĖ

3.1. Televizijos programų pasiūlos analizė Stengdamasi įsigilinti į programų pasiūlą, analizavau, kiek skirtingas funkcijas atliekančių laidų buvo parodyta per tris didţiausias Lietuvos televizijas (LRT, TV3 ir LNK) nurodyto laikotarpio kiekvienų metų vieną rugsėjo ar spalio mėnesio savaitę. Viena rugsėjo - spalio savaitė pasirinkta neatsitiktinai – paprastai besibaigiant vasarai ar prasidedant rudeniui televizijos pristato naująjį sezoną, naują programų tinklelį, tad galima palyginti, kokio pobūdţio laidų padaugėjo ar sumaţėjo, prasidėjus kitam televiziniam sezonui. Tyrimui naudojau savaitraštyje „TV Antena“ pateiktą televizijos programą. Per tris pasirinktus tyrimui televizijos kanalus 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metais analizuojamą savaitę rodyta daug įvairių laidų, filmų, ţaidimų, kurie buvo sugrupuoti pagal tokias atliekamas funkcijas:  Informacinė (laidos, kurios pateikia informaciją, naujienas ţiūrovui, tokios kaip „Panorama“ (LRT), „Savaitės panorama“, „Alfa“ savaitė“ (LNK), „TV3 ţinios“ (TV3) ;  Vertybinė (tokiu terminu šiame tiriamojo darbo skyriuje apibūdinau visas televizijos programas, kurios formuoja visuomenės nuostatas, mobilizuoja veiklai, kuria vertę, supratimą, formuoja poţiūrį. Dėl ribotos darbo apimties šių funkcijų atskirai nenagrinėsiu, o sujugsiu į vieną kaip darančias ar bent skirtas daryti tam tikrą poveikį ţiūrovui. Pavyzdţiui, laida „Prieš srovę“ (TV3);  Pramoginė („linksmintojo“ funkcija. Tokią funkciją atlieka įvairūs meniniai filmai, animaciniai filmukai, serialai, realybės šou ir panašiai); Ne visos televizijos programoje pateiktos laidos atlieka tik vieną kaţkurią funkciją, todėl jas grupavau pagal išvestines funkcijas, kuriose jungiamos kelios aukščiau aptartos funkcijos:  Informacinė-vertybinė (pavyzdţiui, politinių debatų laida „Teisė ţinoti“ (LRT), „Rinkimai 2008“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga, tiesioginė laida (LRT);  Informacinė-pramoginė (pavyzdys galėtų būti dokumentiniai filmai, informacijos šou „TV antis“, „Be komentarų“ (TV3), kurios metu informacija pateikiama su humoru).

Trumpai aptarsiu gautus rezultatus pagal kiekvieną iš aukščiau minėtų funkcijų. Pagal 2.1 paveiksle pateiktą informaciją akivaizdu, jog daugiausiai informacinę funciją atliekančių laidų 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metais analizuotomis savaitėmis rodė LRT. Tokių laidų skaičius minėtoje 24 televizijoje svyruoja tarp keturiasdešimties ir penkiasdešimties, 2005 ir 2011 metais netgi viršydamas pusę šimto, o 2012 metais pasiekdamas net 63 kartus per savaitę. Nors nuo 2006 metų informacinio pobūdţio laidų skaičius LRT truputį ima maţėti, tačiau 2008 metais jis vėl padidėja, 2009 metais pasieka 2004 metų lygį ir toliau auga. LRT rodo daugiausia ţinias. Informacinės- pramoginės laidos „Labas rytas, Lietuva!“ metu ţinios rodomos penkis kartus, laidos „Laba diena, Lietuva!“ – keturis kartus (iš jų du – LRT radijo ţinios) ir kartą vakare, taip pat vakare, tik vėliau, rodoma „Panorama“. Iki 2005 metų buvo rodomos ţinios rusų kalba. Vėlai vakare ţiūrovui pristatomos „Vakaro ţinios“. Nuo 2009 metų vienas vakare rodomas ţinias keičia to paties pobūdţio aktualijų laida „Šiandien“. Kitos dvi analizei pasirinktos televizijos (TV3 ir LNK) informacinę funciją atliekančių laidų rodo daugiau nei dvigubai maţiau lyginant su nacionaliniu transliuotoju, laidų skaičius svyruoja apie dešimt - dvidešimt, nė vienais metais neviršydamas dvidešimties kartų per savaitę ribos (kalbant apie kiekvieną iš minėtų televizijų atskirai). Antroje vietoje pagal parodytų informacinių laidų skaičių – LNK, o maţiausiai tokių laidų analizuojamais periodais rodė TV3. Šiose dviejose televizijose tai daugiausia vakare rodomos ţinių laidos, LNK sekmadieniais rodoma „Alfa“ savaitė“, TV3 „Savaitės komentarai“. Taip pat per LNK kiekvienais tiriamojo laikotarpio metais rodoma sveikatos laida „Sveikatos ABC“, TV3 ţiūrovams pristatoma laida apie sveikatą „Sveikas ţmogus“.

50 LRT 40 TV3 30 LNK 20

0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.1 pav. Informacinę funkciją atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

Lietuvos televizijos, stengdamosi konkuruoti su ţiniomis internete, kur jos pateikiamos čia, dabar ir su nuolatiniais atnaujinimais, iš esmė pakeitė ţinių pateikimą ir pradėjo rodyti tiesioginias kelias valandas trunkančias ţinių laidas. LRT „Labas rytas“ pakeitė „Labas rytas, Lietuva“, dienos metu pradėta transliuoti „Laba diena, Lietuva“, o vakare – „Labas vakaras, Lietuva“, tik šią laidą, kad ir kaip kurioziškai skambėtų, kuria LNK televizija. TV3 televizija bando ţiūrovą sudominti rytine informacine laida „Nauja diena“, tačiau palyginus su LRT „Labas rytas, Lietuva“, reitingai labai prasti. LNK produktas „Labas vakaras, Lietuva“ taip pat kol kas negali pasigirti auditorijos gausa (TNS LT informacija). Vis tik pagrindinės ţinių laidos, kurios labiausiai domina ţiūrovą, lieka tos pačios - TV3 ţinios, LNK vakaro ţinios ir „Panorama“.

Daugiausiai vertybinę funkciją atliekančių laidų analizuojamu periodu rodė taip pat LRT. Tai akivaizdu iš 2.2 paveiksle pateiktos informacijos. Matome, jog 2008 ir 2009 metais tokių laidų skaičius LRT ţenkliai padidėjo (daugiau nei šešiasdešimt procentų), o per pastaruosius dvejus metus dar išaugo. Nacionalinis transliuotojas rodo nemaţai laidų tautinėms maţumoms ir apie tautines maţumas, gyvenančias Lietuvoje, laidų, kurios skatina supratimą apie kitas kultūras, jų vertybių išsaugojimą. Šios laidos analizuojamu laikotarpiu beveik nekito. Jos rodomos ir apie rusus, ir apie lenkus, ir apie ţydus, ir apie kitas tautines bendrijas. TV3, 2005 – 2007 metais rodţiusi po dvi tokio pobūdţio laidas per savaitę, 2008 metais neberodė nė vienos, o 2009-aisiais sugrįţo į 2004 metų lygį ir rodė tris (pavyzdys – jau minėta publicistikos laida „Prieš srovę“). 2011 – 2012 metais tokių laidų skaičius TV3 eteryje atitinkamai šoktelėjo iki devynių ir septynių per savaitę. LNK 2004 – 2006 metais išlaikė stabilumą ir rodė po tris vertybinio pobūdţio programas per savaitę. 2007 metais buvo rodomos keturios tokios laidos (kaip ir 2009 metais), o 2008 metais šis skaičius buvo išaugęs iki penkių (buvo rodoma tų pačių laidos „Prieš srovę“ (dabar rodo TV3) kūrėjų publicistikos laida „Srovės“). 2011 – 2012 metais LNK taip pat padidino šių laidų skaičių iki devynių per savaitę. Galima įţvelgti bendrą vertybinę funkciją atliekančių laidų skaičiaus augimą pastaraisiais metais.

10 LRT 8 TV3 6 LNK

0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.2 pav. Vertybinę funkciją atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

Kaip matome iš 2.3 paveikslo, didţiausią rodomų programų dalį analizei pasirinktose televizijose uţima pramoginės programos. Jų skaičius kiekvienoje iš televizijų siekia šimtą ir daugiau per savaitę (išskyrus LRT nuo 2008-ųjų metų). Daugiausia pramoginio pobūdţio laidų rodo komercinės TV3 ir LNK televizijos (labai daug animacinių filmukų, taip pat serialų, rodomi įvairių ţanrų filmai, ţaidimai, realybės šou). Daugiausia pramoginę funkciją atliekančių laidų buvo rodoma 2005 metais, iki 2008 metų jų skaičius neţymiai maţėjo, 2009 metais vėl paaugo, o 2011 – 2012 metais matome pramoginę funkciją atliekančių laidų maţėjimo tendenciją (išskyrus TV3 2011- aisiais metais).

160

140

120

100 LRT TV3 80 LNK 60 40 20 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.3 pav. Pramoginę funkciją atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

2.4 paveiksle pateikta informacija apie informacinę-vertybinę funkciją atliekančių programų rodomumą trijose analizei pasirinktose Lietuvos televizijose. Tokių programų skaičius labai nedidelis. Kiekvienais analizuojamo periodo metais tokią funkciją atliekančias laidas rodė tik LRT (iš trijų), nors matome, jog tokių programų skaičius nacionalinio transliuotojo laidų tinklelyje kasmet kinta, o nuo 2011 metų auga. 2005 ir 2007 metais minėta televizija buvo vienintelė rodanti šią funkciją atliekančias programas. LRT kaip atliekančias informacinę-vertybinę funkciją išskirtume tas programas, kurios pateikia aktualias naujienas tautinių maţumų atstovams, informaciją apie tautines maţumas, formuoja supratimą ir vertinimą kitų kultūrų atţvilgiu. Taip pat 2004 metais rodytą tiesioginę pokalbių laidą „Seimo rinkimai“. TV3 informacinio-vertybinio pobūdţio laidas rodė 2004 metais (pavyzdţiui, tiesioginė publicistikos laida „Versija“, kurioje buvo pateikiama nešališka informacija apie reikšmingus, visuomenėje didelį atgarsį sukėlusius įvykius, tuo pačiu pateikiant skirtingas nuomones, versijas apie tai, kad ţiūrovas turėtų galimybę išklausyti dvi nuomones ir pasirinkti priimtinesnę ar susiformuoti savo), nuo 2005 metų neberodė, o 2012 metais rodė vieną („Rinkimų debatai 2012“). Iš diagramos matome, kad LNK informacinę- vertybinę funkciją atliekančias laidas nuo 2004 metų rodo kas antrą sezoną. 2006 metais ši komercinė televizija rodė debatų laidą „Partija“, o 2008 metais – diskusijų šou „Juoda. Balta.“, kurioje buvo kalbama apie karščiausius Lietuvos įvykius, aktualijas, pateikiant jų analizę ir leidţiant ţiūrovui susiformuoti supratimą, poţiūrį, vertinimą. 2012 metais LNK tokio pobūdţio laidų rodė dvi.

8 LRT TV3 6 LNK 4

0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.4 pav. Informacinę – vertybinę funkciją atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

Daugiausia informacinę-pramoginę funkciją atliekančių programų iki 2009 metų rodė LRT („Keliaukim!”, TV reportaţas „Pro ūkininko langą“ ir kitos) (pav. 2.5). Jų skaičius 2008 metais buvo sumaţėjęs, tačiau 2009 metais vėl pasiekė 2004 ir 2007 metų lygį – 19 kartų per savaitę (didesnis jis buvo tik 2006 metais – 20 kartų per savaitę). Tačiau nuo 2011 metų LRT jau nėra lyderis pagal ţiūrovui pateikiamų informacinę-pramoginę funkciją atlienčių laidų skaičių. LNK informacinio-pramoginio pobūdţio laidų skaičius iki 2006 metų augo (nuo dviejų iki šešių kartų per savaitę), iki 2008 metų išliko stabilus, o 2009 metais tokių laidų LNK eteryje visai neliko. 2011 ir 2012 metais tokio pobūdţio laidų skaičius atitinkamai buvo dvylika ir dešimt per savaitę (tokių aukštų rodiklių LNK nebuvo 2004 – 2009 metų laikotarpiu). TV3 televizija 2006 ir 2008 metais tokių laidų savo ţiūrovams netransliavo, tačiau 2012 metais pasiekė aukščiausią ribą – tokio pobūdţio laidos TV3 eteryje rodomos trylika kartų per savaitę (tarkim, „Mamyčių klubas“ ar kiekvieną darbo dienos rytą rodoma „Nauja diena“ ).

20 18 16 14 LRT 12 TV3 10 8 LNK 6 4 2 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.5 pav. Informacinę – pramoginę funkciją atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

Iš atlikto tyrimo matyti, kad pagal informacinę ir vertybinę funkciją atliekančių programų pasiūlą pirmauja nacionalinis transliuotojas LRT, o pramoginio pobūdţio laidas siūlo komercinės televizijos LNK ir TV3. Ţemiau pateiktoje diagramoje suminiai duomenys apie tai, kiek ir kokias funkcijas atliekančių laidų tiriamąją savaitę buvo pasiūlyta ţiūrovui. Akivaizdţiai išsiskiria pramoginio pobūdţio laidų pasiūla – kiekvienais tiriamojo periodo metais per tris pasirinktus televizijos kanalus jų siūloma ţiūrėti ne maţiau nei 300 kartų per savaitę (išskyrus 2012-uosius metus). Pikas buvo pasiektas 2005 metais – pramoginę funkciją atliekančių programų pasiūla tais metais siekė apie 389 kartus per savaitę. Iš grafiko matyti, jog nuo 2006 metų pramoginio pobūdţio laidų pasiūla po truputį maţėjo iki 2008 metų, tačiau teigti, jog šios laidos tampa ne tokios populiarios, įdomios ţiūrovui, dėl to maţinama jų pasiūla, negalime. Apskritai siūlomų programų skaičius iki 2008 metų maţėjo – ilgėjo rodomų programų trukmė. Ţemiausia iš visų analizuotų metų pramoginę funkciją atliekančių programų pasiūlą 2012 metais. Kokia galėtų būti to prieţastis? Ar ţiūrovui jau norisi kitokio pobūdţio laidų? Informacinę funkciją atliekančių laidų pasiūla tiriamuoju laikotarpiu apie 70 – 80 kartų per savaitę (2.6 pav.). Kreivė neţymiai įlinksta ties 2006, 2007 metais, tačiau 2009 metais vėl tiesiasi link aštuoniasdešimt. Šis pokytis neţymus lyginant su, tarkime, pramoginę funkciją atliekančių programų skaičių vaizduojančia kreive. Informacinio pobūdţio laidų pikas pasiektas 2012 metais. Pačios informacinės laidos beveik nekito 2004 – 2009 metais, nesikeitė ir jų rodymo laikas ar trukmė (priešingai nei pramoginio pobūdţio programų, kai kiekvieną sezoną kuriamos naujos

30 laidos, projektai, pradedami rodyti vis nauji serialai, ţaidimai), o 2012 metais pokyčiai akivaizdūs (tai aptarta kalbant apie bendrą informacinių laidų pasiūlos pokytį).

Likusias funkcijas (vertybinę, informacinę – vertybinę ir informacinę – pramoginę) atliekančių laidų pasiūla analizuojamu periodu neviršija 32 kartų per savaitę. Aukščiau, tačiau neţymiai, pakilusi informacinio – pramoginio pobūdţio laidų pasiūlą vaizduojanti kreivė.

450

400 Informacinė 350

300 Vertybinė 250 Pramoginė 200

150 Informacinė- vertybinė 100 Informacinė- 50 pramoginė 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2011 2012

2.6 pav. Skirtingas funkcijas atliekančių laidų pasiskirstymas 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu (kartai per savaitę) Duomenys: savaitraštis „TV antena“

3.2. Televizijos programų paklausos analizė Remiantis tyrimų bendrovės „TNS LT“ metinėmis ţiniasklaidos ataskaitomis (BNS, 2012), o tiksliau TV auditorijos analize ir ištirta prioritetizavimo struktūra, trumpai aptarsiu rezultatus 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiu. Visą tiriamąjį laikotarpį būtų galima įvardinti nuoţmia konkurencine kova ar atkakliomis varţytuvėmis tarp dviejų populiariausių komercinių TV kanalų – TV3 ir LNK. Šių TV rinkos lyderių varţytuves paįvairina šalia besišliejančio maţiau populiaraus nacionalinio transliuotojo reitingų neţymios didėjimo/maţėjimo tendencijos (TV3 – 16,0 proc., LNK – 17,4 proc., LRT – 7,8 proc. auditorijos dalies 2012 m. balandţio mėnesio duomenimis). Štai pavyzdţiui, 2004 metais LRT uţimama dalis kiek didesnė nei įprastai dėl tais metais vykusių olimpinių ţaidynių, 2005 metais pastarosios auditorijos dalis pagal ţiūrėtą laiką taip pat ūgteli (13,0 proc.). Atidţiau paţvelkime į tyrimų bendrovės „TNS LT“ TV metrų duomenis ir paanalizuokime kiekvieno iš trijų didţiausių Lietuvos televizijos kanalų (LRT, TV3, LNK,) ţiūrovų išrinktas

31 populiariausias laidas kiekvienais metais, atskaitos tašku imant 2004 metus. Įdomu suţinoti, ar asmenys, atsakingi uţ kito sezono televizijos programų kūrimą ir viso tinklelio sudarymą, atsiţvelgia į ţiūrovų reitingus? Ar iš tiesų ţiūrimiausios laidos yra tos, kurių kiekvieno kanalo programoje yra daugiausia? Kokios galimos prieţastys ir ţiūrovų ţiūrimiausių laidų pasirinkimo kriterijai? Laidų pasiūla formuoja paklausą ar atvirkščiai – rodomos laidos yra puikiausias ţiūrovų vertybių skalės įrodymas ir atspindys ţiniasklaidoje? Koks keturių pagrindinių ţiniasklaidos funkcijų – informavimo, nuostatų ir vertybių formavimo bei tęstinumo (2-oji ir 3-ioji sujungtos į vieną), pramoginės ir mobilizuojančios – pasiskirstymas prioritetizavimo skalėje? Kokie visuomenės poreikiai? Kiekvieno televizijos kanalo programų funkcinį pasiskirstymą iliustruoja 2.7 pav.

Nacionalinė Lietuvos televizija (LRT). Informacinės funkcijos laidų poreikis per pastaruosius 2009 metus – didţiausias nuo 2004 metų (73 proc.). Čia didelę įtaką daro nuo senų laikų rodoma objektyvumu ir patikimumu pasiţyminti „Panorama“, kuri ir 2011 – 2012 metais populiariausių LRT laidų penketuke vis neapleidţia savo pozicijos. Pramoginę funkciją atliekančios ir ţiūrimiausiomis pripaţintos bei, pastebėkime, gyvuojančios ir populiarumo viršūnėse išsilaikiusios per visą tiriamąjį laikotarpį laidos "Gero ūpo" ir "Lietuvos šokių dešimtukas" (šiuo metu jau nerodomas). Pramoginės funkcijos laidos LRT televizijoje kiek kitokios – tai įvairūs muzikiniai renginiai („Vilniaus bokštai 2011, Neli Paltinienės jubiliejinis koncertas, „Benai, plaukiam į Nidą“ ir panašiai). Pramoginę funkciją taip pat gausina rodomos olimpinės ţaidynės, dailiojo čiuoţimo čempionatai, krepšinio ir futbolo rungtynės. Pastarąsias būtų galima interpretuoti ir kaip informacines dėl jų bruoţo tapti informacinių laidų šaltiniu, tačiau ryškesni vis dėlto yra pasimėgavimo jų ţiūrėjimu niuansai. Pramoginių laidų procentas uţima didţiausią dalį. Visai metais jos siekė apie 45 proc. ribą. Nuostatų formavimo funkciją vykdančios laidos – politinės diskusijos, ţurnalistiniai tyrimai, formuojantys prielaidas, prieţastis, verčiantys tikėti vienomis ar kitomis išvadomis („Ţurnalisto tyrimas", "TV forumas", „Sąţinės balsas“) – ne tokios populiarios tarp ţiūrovų. Mobilizuojančiai funkcijai priklausanti poplaida „Bėdų turgus" iki šiol LRT televizijoje viena mėgstamiausių tarp LRT televizijos ţiūrovų. Pastaroji funkcija nuo pat 2006 metų turi ryškią tendenciją didėti. Televizijos kūrėjai, jausdami visuomenės susidomėjimą bendram gėriui ir kilnumui tautą telkiančiomis laidomis, čia pat pasinaudoja proga ir organizuoja įvairias gerumo akcijas „Noriu pamatyti pasaulį“, „Aš nevertas švelnių tavo ţodţių“ bei apdovanojimų ceremonijas „Sidabrinės gervės apdovanojimų teikimo ceremonija“, „Auksinių scenos kryţių teikimo ceremonija“, o vėliau ragina dar kartą susitelkti bendram, tačiau jau kitokiam tikslui – apdovanojami tie, kurie padėjo vargstantiems, uţjautė juos ir materialiai aprūpino – rengiami padėkos koncertai, kaip antai, „Ţaliojo obuolio padėkos koncertas“. Dar kartą prabylant apie

32 pramoginę, visuotinai pripaţinta reikalinga funkciją, negalima nepaminėti permainų, kurias dar kitaip būtų galima įvardyti menu sudaryti televizijos programų tinklelį. Bėgant metams „Šokių Euroviziją“ keičia „Dainų Eurovizija“, „Lietuvos dainų dešimtuką“ – „Lietuvos šokių dešimtukas“. Kaip rodo duomenys, pramoginė funkcija ir ją lydinčios laidos LRT televizijoje pirmavo visu tiriamuoju laikotarpiu. Šios funkcijos poreikio ūgtelėjimas tarp ţiūrovų buvo itin juntamas 2004 – 2008 metais. Tai lėmė dienos šviesą išvydę ir sparčiai pripaţinimo sulaukę šokių ir dainų projektai.

Komercinis kanalas (TV3). 2004 – 2008 metais uţfiksuotas nuoseklus „TV3 ţinių“, atliekančių informacinę funkciją, populiarumo augimas. TV3 ţinios gana populiarios ir 2011 – 2012 metais. Pramoginę funkciją atliekančių laidų populiarumas taip pat ryškiausias per visą tiriamąjį laikotarpį. Reitingus stiebtis aukštyn verčia ypatingo populiarumo sulaukęs serialas "Moterys meluoja geriau", kuris gyvuoja jau 6-iąjį sezoną iš eilės ir muša visus mėnesinius populiarumo rekordus. Naujajame sezone pasirodţiusios laidos „Puikusis šou“, „Top 10“, „Dzin“, „Meilės trikampis“ taip pat patenka į ţiūrimiausiųjų trejetuką ir gyvuoja kelis sezonus iš eilės. 2011 – 2012 metais populiariųjų pramoginių laidų tarpe galime aptikti projektos „Chorų karai“, „Šok su manimi“, „Lietuvos talentai“, „X faktorius“. Ţiūrimiausia nuostatų formavimo funkciją atliekanti laida „Abipus sienos“, kurioje aiškios konstrukcijos "kaip turi būti", kuriuos ţmones privalu smerkti, kuriuos būtina išteisinti, kokios yra leistinumo ribos ir panašiai, publicistika „Prieš srovę“.

Komercinis kanalas (LNK). Populiariausia nuostatų formavimo laida – „Paskutinė instancija“, kurios metu laidų kūrėjai priverčia patikėti ţurnalistiniais tyrimais ir jų metu gautomis išvadomis. Kai tuo tarpu populiarumu nė kiek nenusileidţianti laida „Atleisk“ formuoja giminystės ryšio vertybes (nuostatų formavimo funkcija) bei skatina visus to paties likimo ištiktus ţmones solidarizuotis ir ieškoti praeityje paslaptingomis aplinkybėmis dingusių artimųjų bei giminių (mobilizuojanti). Panašaus „Nepriklausoma paieškų tarnyba“, startavusi LNK naujojo sezono atidarymo metu 2004 metais, lieka joje keturis sezonus iš eilės. Pastebėkime, jog tokio pat pobūdţio laida su beveik tokiu pat pavadinimu „Nacionaline paieškų tarnyba“ startuoja naujojo sezono pristatymo metu nacionalinėje Lietuvos televizijoje 2009 metais. Pramoginę – informacinę funkciją (pramoginės ir informacinės funkcijų mišinys) atliekančios populiariausios laidos "Nuo.. iki" kūrėjai neapsiriboja vien tik šiuo ţanru. Nuo pat 2004 gyvuojanti minėtoji laida vėliau pasipildo pagrindinės atmainomis („Pakeleiviai" ir „Valanda su Rūta"). Kitaip sakant, taip malšinamas ţiūrovų alkis. Randasi vis naujesnių pramoginių projektų, kurie vėliau mainosi tarpusavyje – „Ţvaigţdţių duetai“ jau penkis sezonus jungia ţiūrovų gretas ir spindi kiekvieno mėnesio populiariausiųjų trejetuke, 2004 – 2005 metais „Barą" keičia „Kelias į ţvaigţdes“, „Nacionalinė muzikos lyga“ (keturi sezonai iš eilės), vėliau pramoginių laidų puokštę papildo „Dainuok, jei gali“,

„Kviečiu šokti“. O kai kurioms laidoms tiesiog lemta uţgesti – laida „Lalaila“ tetrunka vos vieną sezoną. Galime atkreipti dėmesį, jog informacinių laidų (tai yra, ţinių) LNK televizijos popiuliariausiųjų penkiatuke pavyksta sutikti retai, populiarumas paauga 2012 metais. Mobilizuojančios ir informacinės funkcijos laidų pasiskirstymas pagal ţiūrimumą apytikriai vienodas. Ir vis dėlto, dar kartą įsitikiname, jog pramoginių laidų visuomenė trokšta labiausiai. Apie laidų tarpusavio kaitą ir išskirtinį sugebėjimą tas pačias laidas įvilkti į kitą pavadinimą ir pateikti kaip naujas labai teisingai byloja Delfi portale publikuoto straipsnio „Apie komercines televizijas, arba kaip pramogų traukinys pravaţiavo pro šalį“ autorė E. Noack (2009): „Naujas projektas turi „gulti“ ant panašaus projekto. Eksperimentuoti būtina, nes žiūrovams projektas gali per kelerius metus atsibosti, arba gali atsitikti taip, kad jo geresnę kopiją transliuos konkurentas. Tokiomis svarstyklėmis naujus projektus sveria komercinių televizijų vadovai prieš kiekvieną sezono startą“. Apibendrinus visus duomenis, pamėginsiu trumpai nusakyti kiekvieno televizijos kanalo dėmesingumą ţiūrovui, atsiţvelgiant į pastarojo poreikius, t.y., tų poreikių tenkinimą per reikalaujamos funkcijos laidų gausinimą. Kokia funkcija kiekviename televizijos kanale yra dominuojanti ir koks kiekvienos funkcijos pasiskirstymas tarp skirtingų televizijos kanalų?

1200 1000 800 600 400 LRT 200 TV3 0 LNK

2.7 pav. Pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų programų pasiskirstymas pagal funkcijas (proc.) * Duomenys: savaitraščio „TV Antena, remiantis Tyrimų bendrovės „TNS LT“ duoemnimis

Iš 2.7 paveikslo matyti, jog trijų pagrindinių šalies televizijų programų tinklelyje didţiausią kiekį sudaro programos, atliekančios pramoginę funkciją (suminiai tiriamojo laikotarpio duomenys). Į nuostatų formavimą (vertybinė funkcija) labiausiai orientuota LRT televizija. Galima pasidţiaugti, jog nacionalinės LRT televizijos rodomos informacinės laidos yra ţiūrimiausios ir kol

34 kas lenkia komercinių televizijų pateikiamą informaciją apie šalies ir pasaulio įvykius. LNK informacija, kaip galima teigti, pasitikima maţiausiai arba laidos formatas neatitinka ţiūrovų pageidaujamo (situacija kiek pagerėjo nuo 2012 metų). Taigi bendros išvados su kiekvienos televizijos orientacija į konkrečią ţiniasklaidos funkciją yra akivaizdţios. LNK ir TV3 į pramogines laidas orientuota panašiai, tokios laidos šiuose komerciniuose kanaluose populiariausios. Didţiausias informacinių laidų ţiūrimumas tarp labiausiai reitinguojamų aptinkamas nacionalinėje Lietuvos televizijoje – ten ir paiūla gausiausia. Galima teigti, jog tokią didelę pramoginių laidų pasiūlą lemia patys ţiūrovai. Sudaromi programų tinkleliai atspindi laidų reitingus. Apmaudu, kad laidų turinys taip smarkiai smuko nuo televizijų egzistavimo pradţios. Anksčiau tikslai buvo idealistiniai – šviesti ţiūrovus, rodyti laidas, kurių pastarieji anksčiau neturėjo galimybės pamatyti, mokyti anglų kalbos, galų gale pasiūlyti modernias pramogines laidas. Anot Delfi.lt portale patalpinto straipsnio „Apie komercines televizijas, arba kaip pramogų traukinys pravaţiavo pro šalį“ (18) autorės E. Noack: „Daugumos dabartinių laidų lygis tiek nusmukęs, kad gyvesnė ir mažiau komercinė laida tarp jų spindi kaip deimantas“. Komercinių televizijų kiekis tokiai maţai rinkai kaip Lietuvos yra pakankamai didelis, todėl vyksta nuoţmi konkurencinė kova, siekiant uţkariauti ţiūrovo dėmesį. Galima tikėti, jog programų pasiūla formuoja atitinkamą poreikį, tačiau greičiausiai yra taip, jog programų tinkleliai atspindi laidų reitingus. Priešingai nusiteikęs L. Donskis straipsnyje „Ar televizija būtinai turi būti antiintelektuali?“ (2006), teigiantis, jog provinciali yra visų pirma mūsų televizija, o ne visa Lietuva, todėl esą neverta savo skonio ir poreikių projektuoti į visuomenę: „Tiesą sakant, daugelis mūsų televizijos laidų išduoda paprasčiausią simpatijos stoką žmonėms ir nepagarbą savo visuomenei. O gal netgi išplėtotą kultūrinio infantilizmo ir nepagarbos niekam, kas verčia mąstyti, kultūrą“. Galima daryti išvadą, jog dabartinė televizija išties atlieka linksmintojos funkciją. Kaip straipsnyje „Kur dingsta TV juokdariai?“ apie laidą „Lalaila“ (šiuo metu jau neberodoma) ir kitas humoreskas yra pasakęs jo autorius Virginijus Mičiulis (2007): „Mus linksmina nemokšiškai valsą šokantys amerikiečių jaunavedžiai, kiaulių savo tvarte negalintys sugaudyti Kanados ūkininkai arba kokiame nors Australijos kaime gyvenanti ir kaimynų šunį už nosies vedžiojanti katė“. Tai juokinga, tai turi visus vesti iš proto, tai turi kurstyti tokių laidų poreikį. Bet juk humoro dozė turėtų būti normuota. Ir, anot autoriaus, „jei ne globalizacijos procesai, mūsų šalies televizijų eteryje būtų visiškai liūdna“. Pastarosios gyvos tik iš uţsienio gautais siuţetais. Anot L. Donskio pagrindinis mūsų šiųmetės televizijos bruoţas – infantilizmas (Jackevičius, 2011), vedantis į akivaizdţias tikrovės deformacijas ir atvirą orientavimąsi į paauglių

35 kultūrą. Iš čia ir nepamatuotos laidų kūrėjų fantazijos bei eksperimentai, kuriant akinantį pramoginių laidų masyvą.

Vienas iš darbe keliamų uţdavinių buvo ištirti rodomų programų tinklelio priklausomybę nuo ţiūrovų reitingų. Tai yra, atsakyti į klausimą, ar paklausa formuoja pasiūlą, ar yra atvirkščiai. Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą – taip arba ne – negaliu. Atlikus tyrimą akivaizdu, jog pramoginę funkciją atliekančios programos paklausiausios. Jas daugiausiai renkasi ţiūrėti visų trijų tyrimui pasirinktų televizijos kanalų (LRT, LNK ir TV3) ţiūrovai. Ištyrus televizijos programų tinklelį galiu patvirtinti, kad šiuo atveju pasiūla atitinka paklausą – pramoginio pobūdţio programų per savaitę rodoma apie penkis kartus daugiau nei kitas funkcijas atliekančių programų. Kitas pavyzdys - išanalizavusi ţiūrovų reitingus matau, kad informacinę funkciją atliekančios laidos ţiūrimiausios LRT televizijoje. Nacionalinis transliuotojas ir siūlo daugiau informacinio pobūdţio programų lyginant su likusiomis dviem televizijomis. Ir tai tik keli atvejai, patvirtinantys, kad pasiūla atitinka paklausą. Tačiau iš to nematome, ar ţiūrimumui įtaką daro siūlomos laidos, ar televizijos programų tinkelio sudarymui įtaką daro ţiūrovų reitingai.

Siekdama išsiaiškinti tikslias vieno ar kito kanalo bei programų ţiūrimumo prieţastis, atlikau anketinę apklausą, kurios taip vadinamą instrumentarijų – sudarytą anketą iš dvidešimties pagrindinių klausimų – patalpinau apklausų svetainėje www.e-apklausa.lt (detalesnius apklausos rezultatus galima rasti Internetinėje nuorodoje adresu: http://www.e-apklausa.lt/apklausa/2135). Taip siekiau surinkti objektyvią informaciją.

Anketinėje apklausoje viso dalyvavo 65 respondentai, 47 moterys (72 procentai) ir 18 vyrų (28 procentai), daugiausia 20 – 30 metų amţiaus (vienas respondentas buvo jaunesnis nei 20 metų, keturiolika apklaustųjų sulaukę daugiau nei 30 metų). Vidutinis apklausoje dalyvavusių ţmonių amţius 27 metai. Respondentų išsilavinimas: aukštasis – 88 procentai visų dalyvių, nebaigtas aukštasis – 8 procentai dalyvių, o vidurinį išsilavinimą turinčių dalyvių buvo 4 procentai. Tai daugiausia ekonomikos, vadybos, verslo administravimo, bankininkystės ir finansų diplomus turintys ţmonės, taip pat buvo po vieną ar du, turinčius išsilavinimą informatikos, matematikos, inţinerijos, sociologijos, psichologijos, elektronikos, maisto chemijos, pedagoginio lavinimo srityje. Iš visų apklaustųjų dirbantys sudarė 89 procentus (58 apklaustieji), nedirbantys – likusius 11 procentų (7 apklausos dalyviai). Po 28 dalyvius pasisakė esantys ištekėjusios/ vedę ar turintys gyvenimo draugę/ draugą (tai sudarė po 41,5 procento visų respondentų), likę 11 – vieniši (17 procentų apklaustųjų).

Vienas iš anketos tikslų buvo išsiaiškinti, kiek laiko ţmonės praleidţia ţiūrėdami televiziją. Į klausimą Kaip dažnai žiūrite televiziją (vidutinė trukmė val. per savaitę)? atsakymų sulaukiau labai įvairių. Pasitaikė ţmonių, visai neţiūrinčių televizijos, ar ţiūrinčių ne daugiau nei vieną valandą per dieną, buvo ir tokių, kurie prie televizijos ekrano praleidţia apie penkiasdešimt valandų per savaitę. Paskaičiavau, kad vidutinė televizijos ţiūrėjimo trukmė – apie penkiolika valandų per savaitę, vadinasi, per dieną prie televizoriaus ekranų praleidţiame truputį daugiau nei dvi valandas. Kitas anketos klausimas Kurį televizijos kanalą iš išvardytų renkatės dažniausiai?. Atsakymą buvo galima pasirinkti iš keturių Lietuvoje rodomų kanalų – LTV, LNK, TV3 ir BTV. Gauti rezultatai pateikiami ţemiau esančioje diagramoje. Populiariausias ir daugiausia apklaustųjų ţiūrimas kanalas yra TV3, jį daţniausiai renkasi ţiūrėti daugiau nei pusė respondentų (net 60 procentų visų apklausoje dalyvavusių ţmonių). Antras pagal populiarumą – nacionalinis transliuotojas (LRT), jį pirmiausia renkasi ţiūrėti 27 procentai apklaustųjų. LNK pagal ţiūrimumą atsiduria trečioje vietoje – šiam kanalui pirmenybę teikia kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų (viso 13 procentų apklaustųjų). Deja, nei vienas respondentas pirmumo tvarka nesirenka ţiūrėti BTV – kaip matome iš ţemiau pateiktos diagramos, šis kanalas pats nepopuliariausias, jo ţiūrimumas 0 procentų.

Kurį TV kanaląKurį TV renkatės kanalą dažniausiai (proc.) renkatės dažniausiai (proc.); TV3; 60 Kurį TV kanalą renkatės dažniausiai Kurį TV kanalą (proc.); LTV; 27 renkatės dažniausiai Kurį TV kanalą (proc.); LNK; 13 renkatės dažniausiai (proc.); BTV; 0

2.8 pav. Atsakymų į klausimą „Kurį TV kanalą renkatės dažniausiai“ pasiskirstymas, (proc.)

Po to einančiu klausimu norėjau suţinoti, kokios prieţastys nulemia tam tikro kanalo pasirinkimą, prioritetų vienam ar kitam teikimą. Apklausos dalyvių prašiau nurodyti pagrindinę pasirinkto kanalo ţiūrimumo prieţastį. Pateiktos prieţastys gana įvairios, apibendrintai galėčiau

37 pasakyti, jog TV3 kanalą apklaustieji labiau ţiūri dėl įdomių filmų ir laidų, TV projektų, serialų, keli respondentai mano, kad šiame kanale rodomos ţinios glaustos, tikslios, objektyvios ir pateikiamos operatyviai. LRT apklaustieji renkasi ţiūrėti dėl kiek kitokių prieţasčių – intelektualesnės, edukacinės, paţintinės, kultūrinės, švietėjiškos laidos, dokumentika, įdomus laidų formatas, maţai populizmo, įkyrios reklamos. Taip pat nurodoma, kad nacionalinio transliuotojo pateikiamos ţinios tikslios ir objektyvios. Kai kurie respondentai mano, jog rodomi įdomesnis, lyginant su kitais kanalais, filmai. LNK ţiūrimumo prieţastys – įdomios kai kurios laidos, serialai, mėgstami filmai. Galima daryti išvadą, kad LRT kanalą besirenkantys ţmonės ieško kiek kitokio pobūdţio laidų – ne tiek pramoginių, kiek kuriančių tam tikrą vertę, kultūrinių, meninių, formuojančių nuomonę, supratimą (kaip matėme iš programos tinklelio analizės, tokias laidas ši televizija ir siūlo savo ţiūrovui). TV3 kanalą ţiūrintys ţmonės televizijos ţiūrėjimą supranta kaip atsipalaidavimą, ieško pramogų (šiuo kanalu rodomos laidos ar filmai atlieka pramoginę funkciją, vertybinio pobūdţio laidų rodoma nedaug, jų skaičius ūgtelėjo 2011 – 2012 metais). Tiek TV3, tiek LRT rodomos informacinės laidos (būtent ţinios) kelių respondentų buvo pavadintos tiksliomis, informatyviomis ir objektyviomis. LNK ţinių laidos paminėtos nebuvo, šiuo kanalu rodomi keli įdomūs serialai ir laidos (tenkinama pramoginė funkcija). Dar vienas anketoje pateiktas klausimas Kokio pobūdžio programas mieliau renkatės žiūrėti?. Gautų atsakymų rezultatai pateikti ţemiau esančioje diagramoje. Labiausiai apklausoje dalyvavę ţmonės linkę ţiūrėti informacinio pobūdţio laidas (ţinios, „Panorama“, naujienos) – net 46 procentai respondentų pirmenybę teikia tokio tipo laidoms. Tik šiek tiek maţiau apklausos dalyvių mieliausiai ţiūri pramoginę funkciją atliekančias programas (įvairūs šokių ir dainų projektai, filmai, koncertai, serialai, pramoginės laidos) – tokioms programoms pirmenybę teikia 44 procentai respondentų. Publicistines laidas, ţurnalistinius tyrimus labiausiai ţiūri dešimtadalis apklausos dalyvių. Na, o mobilizuojančią funkciją atliekančių programų kaip labiausiai ţiūrimų nepasirinko nė vienas apklausos dalyvis. Viena to prieţasčių galėtų būti labai nedidelė tokio pobūdţio programų pasiūla mūsų analizuotuose televizijos kanaluose.

Kokio pobūdžio Kokio pobūdžio laidosKokio pobūdžio laidos žiūrimiausioslaidos (proc.) žiūrimiausios žiūrimiausios (proc.); (proc.); Informacinės ; Pramoginės; 44 46

Kokio pobūdžio laidos žiūrimiausios Kokio pobūdžio (proc.); laidos Publicistinės; 10 žiūrimiausios (proc.); Mobilizuojančio s; 0

2.9 pav. Atsakymų į klausimą „Kokio pobūdžio laidas labiausiai mėgstate žiūrėti?“ pasiskirstymas, (proc.)

Pasitelkusi kitus keturis anketos klausimus bandţiau surinkti daugiau informacijos apie skirtingas funkcijas atliekančias laidas ir televizijos kanalus. Pirmasis klausimas apie informacinio pobūdţio laidas Kurio televizijos kanalo naujienos Jums įdomiausios? Kodėl?. Daugiausia nurodytas TV3 kanalas ir ten rodomos ţinios (beveik pusė visų apklaustųjų) dėl to, kad ţinios šiuo kanalu pateikiamos suprantamai, detaliai, glaustai, bet informatyviai ar tiesiog dėl įpročio. Apie ketvirtadalis apklaustųjų renkasi ţiūrėti LNK rodomas naujienų laidas, nes ţinios ten rimtos, objektyvios, tikslios, patinka įvykių išdėstymas, išsami orų prognozė ar taip pat dėl įpročio. LRT pateikiamos naujienos priimtiniausios taip pat ketvirtadaliui respondentų. Jas renkamasi ţiūrėti dėl tokių prieţasčių (jos kiek kitokios, nei prieš tai aptartų kanalų): objektyvumas (paminėta ne vieno respondento), maţiausiai bulvaro, rodo ne tik blogas naujienas, bet ir geras, kultūrines, dţiugina, pateikia daugiau informacijos apie kiekvieną įvykį, labiau sukoncentruotas dėmesys į atskirus siuţetus. Vienas apklausoje dalyvavęs asmuo negalėjo išskirti vieno kaţkurio kanalo, du apklausos dalyviai nurodė, kad informacinės laidos visur daugmaţ vienodos, dar vienas renkasi ţiūrėti visų trijų kanalų informacines laidas, kad galėtų susidaryti nuomonę, kas pateikiama objektyviai, o kas subjektyviai, kitiems svarbu, kad ţinios būtų pateiktos operatyviai ir tiksliai, o jų pateikimo forma ne tokia svarbi. Kitas su laidų atliekamomis funkcijomis susijęs klausimas Kurios televizijos laidos formuoja Jūsų vertybių sistemą (priverčia susimąstyti)?. Pagal gautus rezultatus akivaizdu, jog labiausiai vertybinę sistemą kuria LRT kanalu rodomos laidos, tokios kaip „Popietė su A. Čekuoliu“, „Bėdų turgus“, kurios buvo paminėtos 22 respondentų. Iš TV3 rodomų laidų kaip vertybių sistemą formuojančias apklausos dalyviai įvardijo šias: labdaros akcijos, „Prieš srovę“. Šio

39 kanalo laidas minėjo 16 respondentų. LNK vertybinę funkciją atliekančios laidos – labdaros akcijos, „Nuo...iki“. Pastarojo kanalo laidas minėjo 11 apklausos dalyvių. Daugiau nei ketvirtadalis visų apklausoje dalyvavusių ţmonių mano, kad per Lietuvos televizijos kanalus rodomos laidos neformuoja vertybių sistemos. Dar vienas anketoje pateiktas klausimas – Kokios pramoginės laidos labiausiai mėgiamos? Kodėl?. Labai ryškiai išsiskyrė trys TV3 kanalu rodomos laidos – šokių projektas „Šok su manimi“ (jį paminėjo net 23 apklausos dalyviai) dėl to, kad linksma, suteikianti gerų emocijų, dţiuginanti, padedanti atsipalaiduoti ir šiek tiek intriguojanti laida, įdomūs dalyviai, originalūs vedėjai ir smagi komisija; „Dar paţiūrėsim“ (šiuo metu jau neberodoma) (šią laidą paminėjo 11 apklausos dalyvių) dėl to, kad linksma, padedanti atsipalaiduoti, originali laida, kupina sveiko humoro ir savotiško sarkazmo iš to, ko apstu mūsų aplinkoje, gyvenimuose; ir „Lietuvos talentai“ (šiuo metu jau nerodoma) (juos paminėjo 7 apklausos dalyviai) dėl to, kad smagu, įdomu ir graţu. Kitos kartą ar du paminėtos pramoginės programos: „Dviračio šou“, „Nuo...iki“, „Kakadu“, „Gyvenimas pagal moteris“, serialai („Moterys meluoja geriau“, „Skaičiai“ ir kiti). Keturioliktuoju anketos klausimu teiravausi Kaip dažnai dalyvaujate televizijos rengiamose labdaros ir išsipildymo akcijose? (mobilizacinė funkcija). Gauti rezultatai pateikti ţemiau esančioje diagramoje. Kaip matome, daugiau nei dešimtadalis apklausoje dalyvavusių ţmonių visada dalyvauja rengiamose tokio pobūdţio akcijose (12 procentų apklaustųjų), 25,5 procentai apklaustųjų dalyvauja daţnai, retai sudalyvauja 33 procentai respondentų. O dalyvauja ţmonės (daţniau ar rečiau) dėl tokių prieţasčių: „neįdėdamas pastangų ir laiko prisidedi prie gerų darbų“, „tai teikia malonumą“, „manau, kad net ir nedidelė materialinė parama duoda didelę moralinę paramą“, „manau, kad būtina padėti ţmonėms ištikus nelaimei“, „noriu padėti ţmonėms, kuriems yra blogiau, nei man“, „gaila sergančių ar paliktų vaikų“, „kilnus tikslas – padėti“, „daţniausiai tokia labdara manęs finansiškai neslegia, o didelis kiekis taip mąstančių ţmonių gali pakeisti daugelį dalykų, pagerinti kaţkam gyvenimą ar net išgelbėti gyvybę“, „prasminga“, „noras padaryti ką nors doro šiame gyvenime“, „keli litai manęs nenuskurdins, bet kitam galbūt labai pagelbės“. Diagrama aiškiai parodo, kad net 29,5 procentai apklausos dalyvių niekada nedalyvauja televizijos rengiamose labdaros ir išsipildymo akcijose. Savo apsisprendimą jie motyvuoja taip: „nesu tikras, ar panaudotos lėšos naudojamos tinkamai“, „labiau patinka asmeninė pagalba nei per tarpininkus“, „manau, kad ne visi pinigai nueina ten, kur reikia“, „galima remti kitaip, nemėgstu masinių, graudenančių renginių“, „pamirštu“, „nenoriu šerti mobilaus ryšio operatorių“, „netikiu jų tikslingumu“, „neturiu pinigų“, „nesu garantuota, kad tie pinigai tikrai pasieks tuos, kuriems turėtų būti skirti“, „televizijos, organizuojančios projektus, nepateikia ataskaitų, kur yra panaudojami 40 surinkti pinigai“, „nematau tikslo“, „manau, kad jos yra tuščios, tik pasireklamuoti skirtos“, „per daug neigiamų emocijų ţiūrint tokias laidas“, „ţinau, kad didelė dalis aukų iššvaistoma kitiems reikalams ir nepasiekia tų, kuriems buvo skirta“, „kitaip prisidedu“, „nepasitikiu tokių akcijų skaidrumu“, „įţvelgiu komerciją bei kaţkieno pasipelnymą iš tokių dalykų“, „nematau prasmės“, „nėra laiko“. Pagrindinė nedalyvavimo prieţastis – nepasitikėjimas, įsitikinimas, kad surinkti pinigai nepasiekia tų, kuriems buvo rinkti. Tačiau reikia pasidţiaugti, kad net 70,5 procentų apklausoje dalyvaujančių ţmonių bent retkarčiais sudalyvauja labdaros akcijose ir taip paremia skurstančius ar sergančius asmenis.

Dalyvavimas Dalyvavimas DalyvavimasDalyvavimas labdaros akcijoselabdaros (proc.) labdaros labdaros akcijose (proc.); akcijose (proc.); akcijose (proc.); Retai; 33 Niekada; 29,5 Dažnai; 25,5

Dalyvavimas labdaros akcijose (proc.); Visada; 12

2.10 pav. Respondentų (ne) dalyvavimo labdaros akcijose pasiskirstymas, (proc.)

Kitas anketos klausimas Ar Jus tenkina dabartinė televizijos programų pasiūla?. Kaip matyti iš ţemiau pateiktos diagramos, siūlomomis programomis patenkinti 30 procentų respondentų, 21 procentas apklaustųjų į šį klausimą atsakė neigiamai, o iš dalies patenkinti beveik pusė apklausos dalyvių (49 procentai).

Ar tenkina TV Ar tenkina TV programų pasiūla (proc.)programų pasiūla (proc.); Ar tenkina TV Iš dalies; 49 programų pasiūla (proc.); Taip; 30 Ar tenkina TV programų pasiūla (proc.); Ne; 21

2.11 pav. Atsakymų į klausimą „Ar tenkina TV programų pasiūla?“ pasiskirstymas, (proc.)

Bandţiau išsiaiškinti tokio pasiskirstymo prieţastis. Teiravausi respondentų Ko pasigendate televizijos programų pasiūloje, ko yra per daug?. Apibendrintai galima pasakyti, kad apklausos dalyviams šiandieninėje televizijos programoje per daug senų, atsibodusių, daug kartų matytų filmų, kriminalistikos, tiriamosios ţurnalistikos laidų, lėkštų serialų, pokalbių laidų, gandų, beverčių animacinių filmų, nukopijuotų pramoginių laidų, reklamos. Apklausos dalyviai įţvelgia vieną ryškią neigiamą televizijos savybę – vienodumą. Panašaus pobūdţio laidos rodomos per kelis televizijos kanalus tuo pačiu metu, tų pačių įvykių aptarimas vyksta keliose vienos ir kitos televizijos laidose, apskritai per daug tokių pat laidų skirtingose televizijose. Respondentai pasigenda naujų, gerų filmų, gero humoro, sporto laidų, kultūrinių, vertybes akcentuojančių ir optimizmą skatinančių programų, laidų vaikams, profesionalumo. Teigiamos televizijos siūlomų programų savybės:  Įdomumas  Naujienų pateikimo operatyvumas  Linksmos jumoristinės laidos  Paţintinio, kultūrinio supratimo išplėtimas  Puiki vaizdo kokybė  Įdomūs lietuviški serialai  Objektyvumas  Švietėjiškumas (pvz., „Popietė su A. Čekuoliu“)  Labdaros akcijos  Išaiškintų faktų viešinimas 42

 Informatyvumas  Įvairus pasirinkimas  Stengimasis įtikti bet kokio amţiaus bei skonio ţiūrovui Neigiamos televizijos siūlomų programų savybės:  Labai daţnai kartojami tie patys filmai  Reklama  Meksikietiški serialai  Neugdančios, neįdomios laidos vaikams  Neigiamus įvykius nušviečiančios laidos (jų per daug), nuteikia blogai  Pesimizmas  Daug smurto (ypač tokiu metu, kai televizorių dar ţiūri vaikai)  Baisi kalbos kultūra  Vulgarios, ţeminančios ţmones, lėkštos laidos  Neįdomios  Kopijavimas  Per daug sureikšminami nelabai svarbūs dalykai  Beprasmės laidos apie skandalus, apkalbas  Subjektyvumas  Laidos kuriamos „iš nieko“  Vulgarumas  Paviršutiniškumas ir dirbtinumas  Besikartojančios temos Paskutiniame anketos klausime prašiau respondentų pateikti patarimų ir komentarų, ką galima būtų keisti dabartinėje televizijoje. Nurodau daţniausiai besikartojančius:  Objektyvumo  Originalumo  Švietėjiškų laidų  Formuoti intelektualesnį ţiūrovų skonį  Tirti vartotojų poreikius ir į juos atsiţvelgti  Įvairovės  Maţiau ţiaurumo, negatyvumo  Daugiau laidų vaikams

 Maţiau vaikytis pelno

Atlikus anketos duomenų analizę, galiu padaryti tokias išvadas: . Vidutinė televizijos ţiūrėjimo trukmė – 15 valandų per savaitę; . Ţiūrimiausias kanalas – TV3, neţiūrimiausias – BTV; . TV3 ţiūrovus labiausiai domina pramoginę funkciją atliekančios laidos; . LRT labiausiai ţiūrima dėl vertybių formavimo funkciją atliekančių laidų; . Labiausiai ţiūrovus domina informacinio ir pramoginio pobūdţio programos; . Ţiūrimiausios TV3 ţinių laidos; . Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų dalyvauja labdaros ir išsipildymo akcijose; . Net 20 procentų respondentų nepatenkinti televizijos programų pasiūla; . Įvardinta daug tiek teigiamų, tiek neigiamų televizijos programų savybių.

3.3. Televizijos programų pasiūlos ir paklausos santykio modelio analizė Turint pasiūlos ir paklausos analizės duomenis, dabar svarbiausia sukonstruoti bendrą pasiūlos ir paklausos santykio modelį, remiantis S. Hall kodavimo/dekodavimo teorija (1980). Ar tai, ką laidų kūrėjai uţkoduoja programų pasiūloje, ţiūrovai yra linkę atkoduoti pagal tikrąją įkūnijamą prasmę? Ar programose įţvelgiamos gilesnės reikšmės, rodomi paprasti dalykai yra įprasminami giliau, ar suvokiama tiesmukiškai, nesigilinant į perteikiamą kodą? Atlikau trijų televizijos kanalų (LRT, LNK ir TV3) programų tinklelio analizę bei anketinės apklausos duomenų analizę. Matau, jog didţiausia yra pramoginių laidų pasiūla, taip pat išsiskiria informacinių laidų skaičius (tačiau, lyginant su pramoginėmis, jų net penkis kartus maţiau). Iš apklausoje dalyvavusių respondentų pateiktų atsakymus suţinojau, kad ţiūrimiausios yra informacinio pobūdţio laidos, truputį maţiau pageidaujamos ţiūrėti pramoginę funkciją atliekančios programos. Galiu daryti išvadą, kad pasiūla ne visai atitinka paklausą. Šį mano pastebėjimą pagrindţia ir apklausos dalyvių išsakytos pastabos bei pageidavimai televizijos programų sudarytojams – kad būtų rodoma maţiau beprasmių laidų apie skandalus, besikartojančių pokalbių šou, lėkštų serialų (pramoginę funkciją atliekančių programų). Norima daugiau švietėjiškų, paţintinių, kultūrinių laidų (vertybinio pobūdţio programos), kurių, pagal išanalizuotą 2004 – 2009 ir 2011 – 2012 metų televizijos programų tinklelį, rodoma itin nedaug. Informacinio pobūdţio laidų pakanka. Svarbu, kad naujienos būtų pateikiamos operatyviai, tiksliai ir nešališkai. Šių dienų programoje pasigendame prasmingų meninių kultūrinių laidų, kurias taip agitavo ţiūrėti nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien pramoginių, nuo kasdienių rūpesčių vartotoją 44 skatinančių atitrūkti laidų, – apstu. Kiekvienoje televizijos programoje jos sudaro didţiausią procentą. Masinis vartotojas jam pateikiamą informaciją yra pajėgus tik priimti, nes viskas, kas pateikta, jau suvirškinta, perfiltruota, subtiliai įvilkta į sarkazmo ir ironijos apvalkalą. Čia pat parodijuojami įvairūs laidų vedėjai, pašaipiai interpretuojamos ką tik įvykusios skaudţios patirtys. Vertėtų įsiklausyti į vieno ţymaus ir nusipelniusio politologo L. Donskio atsiliepimus ir pateikiamą netolimą ateitį, vertinant dabartines televizijos programas ir jų atliekamas funkcijas (2006): „Ką gi, ponios ir ponai, skaičiuokime ir toliau laidų reitingus, linksminkime žmones ir stenkimės neužmiršti pačių svarbiausių mūsų šalies asmenų. Tik po to nesistebėkime, kai mūsų televizijos laidų lygis bumerangu sugrįš per naujus Seimo ir Prezidento rinkimus arba jaunimo požiūriu į savo šalį, jos istoriją, kultūrą ir ateitį“. L. Donskis laikraščio „Klaipėda“ viename straipsnyje piktinasi laidų kūrėjų darbu, tačiau kartu ir skatinti juos veikti (2006): „Stebint, kaip pas mus marginalizuojama viskas, kas nepatenka į pramogų industriją, knieti paklausti: nejaugi kultūriškai apleista visuomenė turi būti maitinama tik tabloidais, realybės šou ir paauglių kultūra? Nejaugi profesionali televizija iš tikrųjų reiškia masinės šventės, vestuvių ir diskotekos mišinį?“.

IŠVADOS

1. Televizija dvidešimt pirmame amţiuje susiduria su kardinaliai pokyčiais:  Auditorijos maţėjimas;  Auditorijos fragmentizacija.

2. Šiuos pokyčius lemia:  Interneto sklaida;  Išmaniosios technologijos;  Skaitmeninės televizijos įvedimas.

3. Lietuvos televizijos stengiasi prisitaikyti prie kintančios aplinkos:  Internetinių portalų LRT Mediateka, TV3 Play ir LNK GO sukūrimas;  Transliuojamo turinio talpinimas internetiniuose portaluo;e  Tiesioginės transliacijos ţinių įvedimas į programų tinklelį (nors šis, bent kol kas, vilčių nepateisino).

4. Norėdama išlaikyti turimą ţiūrovų skaičių ar jį padidinti, televizija turi rodyti tinkamą, ţiūrovo lūkesčius ir pomėgius atitinkantį turinį.

5. LRT Televizija pirmauja pagal informacinę funkciją atliekančių laidų pasiūlą ţiūrovui (lyginant su kitais dviem tyrimui pasirinktais televizijos kanalais).

6. LRT, LNK ir TV3 siūlo daugiausia pramoginio pobūdţio laidas.

7. Programų pasiūla tik iš dalies atitinka programų paklausą.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Changing Nature of Television a Tough Call for Advertisers, 2009. EBSCO DB 2. Hall S. Encoding/Decoding (1980). Culture, Media, Language. London: Hutchinson.

3. Turner G. and Tay J. (2010). Television Studies After TV. Understanding Television in The Post-Broadcast Era. New York: Routlege 4. Wright Charles R. (1960). Funcional Analysis and Mass Communication. Oxford University Press on behalf of the American Association for Public Opinion Research 5. Poniewozik J. (2009), Viewing Outside The Box. EBSCO DB 6. Dr. Janet McMullen (2003). Mass Communication Theory. Early theories. Limited Effects Paradigms. Prieiga per Internetą: http://fly.hiwaay.net/~jmcmulle/314limited%20effects%20theories.htm 7. TNS LT pranešimas „Radijo ir televizijos rinkos tendencijos Lietuvoje ir Europoje 8. „TV antena“, savaitraštis. 2004 – 2009 ir 2011 - 2012 metų kiekvieno mėnesio numeris. 9. Theory of Media and Theory of Society. Functionalism. Paskaitų medţiaga.

10. TNS LT rinkos tyrimų duomenys, prieiga per Internetą: http://www.tns.lt/ 11. Deloitte rinkos tyrimų duomenys, prieiga per Internetą: http://www.deloitte.com 12. IMB rinkos tyrimų duomenys, prieiga per Internetą: http://www- 03.ibm.com/press/us/en/pressrelease/22206.wss 13. Television will be the first traditional media medium to fall. Prieiga per Internetą: http://www.inquisitr.com/1917/television-will-fall/ 14. Bafta TV awards coverage on BBC1 pulls in biggest audience since 2004. Prieiga per Internetą: http://www.guardian.co.uk/media/2013/may/13/bafta-tv-awards-coverage-bbc1- itv 15. Prime-Time Ratings Bring Speculation on a Shift in Habits. Prieiga per Internetą: http://www.nytimes.com/2012/04/23/business/media/tv-viewers-are-missing-in- action.html?pagewanted=all&_r=0 16. Portalas http://www.npr.org/

17. TV Is Not TV Anymore. Prieiga per Internetą: http://nymag.com/arts/tv/upfronts/2012/mark-harris-tv-2012-5/ 47

18. Portalas http://www.tvischanging.com/ 19. http://www.guardian.co.uk/tv-and-radio/2013/feb/05/netflix-house-of-cards-tv-binges 20. Noack E. (2009). Apie komercines televizijas, arba kaip pramogų traukinys pravažiavo pro šalį. Prieiga per Internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/voxpopuli/apie-komercines- televizijas-arba-kaip-pramogu-traukinys-pravaziavo-pro-sali.d?id=23891053 21. Donskis L. (2006). Ar televizija būtinai turi būti antiintelektuali? Priega per Internetą: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ldonskis-ar-televizija-butinai-turi-buti antiintelektuali.d?id=10896109

22. Mičiulis V. (2007). Kur dingsta TV juokdariai? Prieiga per Internetą: http://www.lrytas.lt/-11861732311184660860-kur-dingsta-tv-juokdariai.htm

23. Prie televizorių – trečdaliu maţiau ţiūrovų. Prieiga per Internetą: http://www.veidas.lt/prie- televizoriu-%e2%80%93-trecdaliu-maziau-ziurovu 24. Skaitmeninis kodas: TV metrai per amţiuz, amen. Prieiga per Internetą: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/skaitmeninis-kodas-tv-metrai-per- amzius-amen-646-115657 25. Skaitmeninė televizija smogs didţiųjų televizijų ţiūrimumui. Prieiga per Internetą: http://verslas.delfi.lt/media/skaitmenine-televizija-smogs-didziuju-televiziju- ziurimumui.d?id=51443119 26. Skaitmenizuota televizija padidino ţiūrimumą. Prieiga per Internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/629418/skaitmenizuota-televizija-padidino-ziurimuma 27. Tyrimas: skaitmeninė televizija padidino maţesnių kanalų ţiūrimumą. Prieiga per Internetą: http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/tyrimas-skaitmenine-televizija-padidino- mazesniu-kanalu-ziurimuma-458990 28. Andrius Tapinas: atsakas A. Uţkalniui. Televizijos pakasynos per anksti. Prieiga per Internetą: http://www.kaunozurnalistai.lt/22615/. Ţiūrėta