VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA Aukštųjų studijų fakultetas UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra Daiva Bilinskienė NAUJO LRT KULTŪROS PROJEKTO RENGIMO ATVEJO ANALIZĖ: VADYBOS ASPEKTAI Case Study of the New Cultural Project Development for Lithuanian National Television: Managerial Aspects MAGISTRO DARBAS Kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijų programa Darbo vadovas doc.dr. Renata Šukaitytė__________________ (parašas) Recenzentas dr. Aurelija Vernickaitė Vilnius, 2015 AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA Aš, Daiva Bilinskienė, kandidatė VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros magistro laipsniui gauti, patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas paremtas mano pačios tyrimais ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose, šaltinių, literatūros bei lentelių ir paveikslų sąrašuose. Patvirtinu, kad baigiamajame darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat nė viena baigiamojo darbo dalis nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis atsiskaitymas ar siekiant gauti mokslo laipsnį. Daiva Bilinskienė 2 TURINYS ĮVADAS ..................................................................................................................................... 4 I. TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTŲ VADYBOS YPATUMAI ................................... 9 1.1. Televizijos, kaip masinės medijos, specifiniai ypatumai ................................................. 9 1.2. Televizijos kultūros projektų vadyba ............................................................................. 14 1.2.1. Kultūros projektų ypatumai ..................................................................................... 20 1.2.2. Prodiuserių veiklos ypatumai .................................................................................. 26 1.2.3. Televizijos kultūros projektų realizavimo etapai .................................................... 29 1.3. Televizijos programavimas ............................................................................................ 34 1.4. Televizijos kultūros projektų finansavimo galimybės ................................................... 38 1.5. Svarbiausi įvedimo į rinką aspektai ............................................................................... 40 II. NAUJOS TELEVIZIJOS KULTŪROS LAIDOS POREIKIO IR AUDITORIJOS PLĖTROS TYRIMAS .............................................................................................................. 45 2.1. Tyrimo metodologija ..................................................................................................... 45 2.2. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su televizijos prodiuseriais .............................. 46 2.3. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas .................................................................. 51 2.4. Kokybinis tyrimas – giluminis interviu su kultūros ir meno ekspertais ........................ 52 2.5. Kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas .................................................................. 60 2.6. Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa internete .......................................................... 61 2.7. Kiekybinio tyrimo rezultatų apibendrinimas ................................................................. 68 III. NAUJAS TELEVIZIJOS KULTŪROS PROJEKTAS/LAIDA ........................................ 70 3.1. Projekto aprašymas ........................................................................................................ 70 3.2. Projekto biudžetas ir turimi resursai .............................................................................. 74 3.3. Projekto sąmata .............................................................................................................. 75 3.4. Projekto viešinimo planas .............................................................................................. 78 REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI ............................................................................... 79 IŠVADOS ................................................................................................................................. 81 SANTRAUKA ......................................................................................................................... 83 SUMMARY ............................................................................................................................. 85 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ........................................................................... 87 3 ĮVADAS Šiandieninėje poindustrinėje žinių visuomenėje masinės komunikacijos priemonėms (angl. mass media) tenka reikšmingas vaidmuo. Radijas, televizija, spauda, internetas, kinas daro didelę įtaką šalies socialiniam, politiniam ir ekonominiam gyvenimui, skleidžia informaciją, ugdo visuomenės savimonę bei formuoja pasaulėžiūrą. Akivaizdus komunikacijos priemonių poveikis kultūrai, tradiciniams ir moderniesiems menams, visuomenės nuomonės formavimui bei informavimui. Medijos daro didelę įtaką individo gyvenimui, nes pajėgia keisti gyvenimo būdą, veikti visuomenėje susiformavusius socialinius vaidmenis, skatinti savišvietą, žinių poreikį, kūrybiškumą. Pastaruoju metu sparčiai vystantis naujosioms technologijoms ir globaliems interneto komunikaciniams bei informaciniams ištekliams mokslas, kultūra, menas nebegali egzistuoti be masinės medijos priemonių, kurios, aprėpdamos pačią didžiausią auditoriją, gali “žaibiškai“ paskleisti informaciją ir turėti įtakos kultūros procesams bei žmonijos vystymuisi. Kultūrologas ir žurnalistas K. Meškys teigia, jog „šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės formuoja naują kultūros etapą, įtraukia į žmogaus sąmonės mechanizmą naują laiko pojūtį, kuris su garso ir erdvės pojūčiu suformavo ne tik naują audiovizualinės komunikacijos, bet ir kultūros formą“1. Darbo tema ir aktualumas. Nėra vienos nuomonės apie televizijos svarbą ir reikšmę šiandieninės kultūros kontekste. Vieni mokslininkai įvardija ją kaip kultūros skatintoją ir reiškėją, kiti mano, jog televizija prisideda prie kultūros nuosmukio, skatina vartojimą bei bruka abejotinas vertybes ir yra masinės kultūros skleidėja. Televizija – vaizdo ir žodžio masinės komunikacijos priemonė – yra labai aktyvi ir imli, greitai keičiasi ir reaguoja į visuomenės pokyčius bei aktualijas. Pasak D. Stolte, televizija yra visuomenės atspindys, visuomenės kultūros dalis. Televizija ir visuomenė – priemonė ir veiksnys, kurių ryšys ir priklausomybė yra abipusiai. Televizija ir visuomenės kultūra yra glaudžiai susijusios: kokia kultūra, tokia ir televizija ir atvirkščiai2. Pasirinkti šią darbo temą paskatino ir asmeninė LRT kultūros laidų kūrimo patirtis bei tai, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios televizijos kultūros laidos dažniausiai pasitenkina paviršutinišku Lietuvos kultūros įvykių fiksavimu, mitologizuojančiais pasakojimais apie iškilias asmenybes ir polinkiu į pigų populiarumą. Pastaruosius 10 metų vykdoma nenuosekli Lietuvos kultūros politika, plačiai nuskambėję Kultūros sostinės skandalai, didėjantis atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir visuomenės, menkas žiniasklaidos dėmesys bei profesionalių šios srities žinių turinčių žurnalistų trūkumas iškreipė 1 Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: RDI grupė, 2010, p. 35. 2 Stolte, Dieter. Kultūros sklaida per televiziją. In Kultūros vadyba: profesionalaus meno teorija ir praktika: sudarytojai Hermann Rauhe, Christine Demmer. Vilnius: Tyto alba, 2004, p. 190. 4 kultūros įvaizdį visuomenėje ir pablogino jos padėtį. Plačiajai auditorijai sunku orientuotis kultūros renginių gausoje, ją vertinti, suvokti kultūros vaidmenį formuojant visuomenės savivertės ir pasididžiavimo savo valstybe jausmą, keičiant žmonių santykius, lavinant kūrybinį mąstymą, kuris padeda kurti ekonominę ir socialinę vertę. Vakarų Europos šalyse šį darbą atlieka kultūros laidos, kurios remiasi moksliniais tyrimais ir yra orientuotos į kritinę reiškinių analizę. Manau, jog televizijos vadovai ir prodiuseriai skiria menką dėmesį kultūros programų reikšmei visuomenės ugdymui. Kultūros renginius pristatančios laidos yra nepakankamo profesinio lygio bei nepakankamai išnaudojamos rinkodaros priemonės, padedančios pasiekti platesnę auditoriją. Darbo objektas – naujo televizijos kultūros projekto/laidos vadyba. Darbo problema. Paviršutiniškai ir neprofesionaliai pristatoma Lietuvos kultūra LRT pirmojo ir LRT Kultūra kanalų kultūros laidose. Tačiau siekiant įrodyti naujos televizijos laidos poreikį reikalingi papildomi tyrimai. Tam ir skiriamas šis darbas. Naujas kultūros produktas padėtų spręsti problemą, svarbią kaip teigia medijų teoretikas ir kultūros kritikas N. Postmanas visuomenės intelektinei pusiausvyrai atstatyti3. Komunikacijos technologijų teoretiko M. McLuhano teigimu, „giluminis televizijos poreikis – spontaniškas pokalbis ir dialogas“ padeda šiai audiovizualinei komunikacijos priemonei aprėpti didžiausią auditoriją, ir jai pavyksta bent jau pavienėmis laidomis pasiekti žiūrovus, visiškai nesidominčius ar menkai išmanančius kultūrą. Medijų analitikas pažymi televizijos išskirtinumą iš kitų masinės komunikacijos priemonių. Televizija, kuri turi galimybes ir įtaigą pasiekti pačią didžiausią auditoriją ir ja bene labiausiai pasitikima iš visų visuomenės informavimo priemonių, yra tinkamiausia ir yra labai veiksminga kultūros sklaidos komunikacijos priemonė. Televizija kaip niekas kitas gali atskleisti procesų