AUKŠČIAUSIA PAREIGA Trečiadienis, Lapkričio 23 D

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

AUKŠČIAUSIA PAREIGA Trečiadienis, Lapkričio 23 D SECOND CLASS USPS 157-580 THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. CI 2016 NOVEMBER – LAPKRIČIO 29, NR. 24. ŠIMTAS PIRMIEJI METAI LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS TĖVYNĘ GINTI – AUKŠČIAUSIA PAREIGA Trečiadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino Lietuvos ir sąjungininkų ka- rius. Vilniaus Katedros aikš- tėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir para- das, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir ben- dros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai. Šiemet minimos 98-osios Lietuvos Kariuomenės atkū- rimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas. Šalies vadovės teigimu, Lietuvos kariai yra visos ša- lies pasididžiavimas, viltis ir garbė. O jų įsipareigojimas saugoti ir ginti Tėvynę yra aukščiausia pareiga. Tai kario priesaikos žodžiai, kuriuose Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Iškilmingą Lietuvos karių rikiuotę stebėjo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. girdimas visų Tėvynės gynėjų Ji yra Vyriausioji Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadė. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus – pirmųjų savanorių, partiza- nų, Sausio 13-osios didvyrių tvirtina, jog ryžtas prisiimti riškai. atsiųsti savo karius regulia- tautinį saugumą bei stabilumą. balsas. Prezidentė palinkėjo atsakomybę už savo valstybę Prezidentė taip pat pabrė- rioms pratyboms. Šiuo metu Vien šiemet mūsų valstybės kariams visados būti vertiems ir jos laisvę yra gyvas. žė, kad Lietuvai pasitikėjimą Lietuvoje vyksta tarptautinės kariai dalyvavo 6 NATO, ES jų pasiaukojimo Šiuo metu karinę tarnybą ir tvirtas saugumo garantijas „Geležinio kardo” pratybos, ir JT misijose. Pasak valstybės vadovės, atlieka antroji šauktinių laida. suteikia NATO sąjungininkų kuriose dalyvauja 4000 karių Prezidentė Dalia Grybaus- šauktinių savanoriškas ap- Visi 3000 karių, kaip ir pir- sprendimai Baltijos šalyse iš 11 NATO valstybių. kaitė yra Vyriausioji Lietuvos sisprendimas atlikti tarnybą moji šauktiniu laida, tarnauti bei Lenkijoje dislokuoti tarp- Lietuvos kariuomenė akty- ginkluotojų pajėgų vadė. Lietuvos kariuomenėje pa- Tėvynei apsisprendė savano- tautinius Aljanso batalionus, viai prisideda ir stiprinant tarp- Prezidentės spaudos tarnyba ES LYDERIAI APIE „BREXITO” SĄLYGAS ABEJOJA DĖL TURKIJOS NORO TAPTI Briuselis, lapkričio 25 d. ES rinką, tačiau įgytų didesnę nelygiu sandoriu. ES NARE (ELTA). ES lyderiai neble- migracijos kontrolės galimybę. „Žinau, kad iš Europos Briuselis, lapkričio 27 d. Tayyip Erdogan), demokrati- fuoja sakydami, kad Europos Tačiau D. Muskatas pa- Sąjungos pusės nėra abso- (ELTA). Europos Komisijos ja Turkijoje pradžioje toliau Sąjungą palikusi ir laisvą as- brėžė, kad prieš poniai Mei liučiai jokio blefo,- bent jau pirmininkas Žanas Klodas vystėsi, kalbėjo Ž. K. Junkeris. menų judėjimą panaikinusi įjungiant Lisabonos sutarties Tarybos posėdžiuose, kuriuose Junkeris (Jean-Claude Juncker) Tačiau prieš maždaug dvejus Jungtinė Karalystė (JK) neteks 50 straipsnio mechanizmą, dalyvavau,- tarsi sakant „mes abejoja Turkijos noru tapti metus šalis esą ėmė vis labiau prieigos prie bendrosios rinkos, Jungtinei Karalystei ir ES rei- pradėsime iš šios pozicijos, o Europos Sąjungos (ES) nare. atsiriboti nuo europietiškų pažymėjo Maltos premjeras. kės pirma dar susitarti ir dėl paskui mes ją sušvelninsime”. „Ar Turkija nori tapti ES nare, vertybių. „Tai yra tikra ir nekeičia- kitų detalių. J.Muskatas pripažino, kad ar ne? Būtų gerai, jei mūsų „Pono R. T. Erdogano ma- ma mūsų pozicija”, - interviu Jo teigimu, tai pasakytina ir derybos galėtų tapti „sudėtin- turkų partneriai apie tai pagal- chinacijos (...) sudaro įspūdį, BBC sakė Maltos premjeras apie sąskaitas, kurias JK turės gomis” ir panašiomis „į užburtą votų”, - pareiškė jis Belgijos jog jis nebenori, kad jo šalis Džozefas Muskatas (Joseph apmokėti prieš išstodama iš ES, ratą”, bet tai nebus tokia situa- laikraščiui „La Libre”, kuriuo bet kokia kaina taptų ES nare”, Muscat), kurio vadovaujama apie JK ir Airijos Respublikos cija, kai viena pusė laimi, o kita remiasi agentūra dpa. - pabrėžė Komisijos vadovas. šalis perims pirmininkavimą sienos klausimus, taip pat tar- pralaimi. Prezidentaujant Redžepui R. Erdoganas ir jo vyriausybė ES sausio mėnesį. pinius susitarimus saugumo ir „Mes pasiruošę prarasti Taipui Erdoganui (Recep esą iš anksto mėgina Europai Pasak Didžiosios Britanijos panašiais klausimais. kažką, bet nebus taip, kad JK suversti kaltę dėl stojimo de- premjerės Teresos Mei (Theresa Paklaustas apie JK užsienio sudarys geresnį sandorį nei siuoju derybininku Gajumi rybų žlugimo. May), JK teisinį išstojimo iš ES reikalų sekretoriaus Boriso ji turi šiandien”, - pažymėjo Verhofštatu (Guy Verhofstadt), Pats Turkijos prezidentas procesą pradės kovo mėn. Džonsono (Boris Johnson) pa- Maltos premjeras. kuriuos D.Deivisas apibūdino neseniai dar kartą apkaltino ES J. Muskato teigimu, derybos siūlymą, kad JK teoriškai liktų J. Muskatas taip pat pa- kaip „gerą pradžią”. remiant teroristus. Turkija jau dėl „naujų santykių” sąlygų bendrojoje rinkoje ir nustatytų kartojo, kad net tada, kai bus D.Deiviso teigimu, jų iki- kurį laiką reikalauja ES imtis galėtų būti atidėtos. laisvo ES piliečių judėjimo pasiektas galutinis arba tarpinis derybinė diskusija apibrėžė griežtesnių veiksmų prieš už- Daug politinų debatų užvirė apribojimus, J. Muskatas BBC sandoris tarp ES lyderių ir JK, struktūrinius klausimus ir abie- draustą kurdų Darbininkų par- dėl dviejų galimų „Brexito” atsakė, kad „taip tiesiog ne- Europos Parlamentas 2019 jų pusių požiūrį į „Brexit” tiją (PKK). Kalbėdamas tūks- variantų: „švelniojo Brexito” vyksta”. metais gali nuspręsti jį vetuoti. derybas, pridurdamas, kad būtų tančiams žmonių Stambule, - Jungtinė Karalystė išlaikytų Jis dar pridūrė: visiems J. Muskato komentarai pa- įmanomas sandoris, atitinkantis jis, be to, užsiminė, jog nepa- tam tikrą narystės bendrojoje mums buvo visiškai aiškus skelbti praėjus kelioms die- ES ir JK interesus. prastoji padėtis gali būti pra- ES rinkoje formą mainais už požiūris, kad mes norime są- noms po JK „Brexito” reikalų JK vyriausybė teigė neno- tęsta. „Galbūt ji bus pratęsta nevisišką savo imigracijos žiningo sandorio su Jungtine sekretoriaus Deivido Deiviso rinti atskleisti savo derybinės dar trimis mėnesiais (...). Koks politikos kontrolę -, ir „kietojo Karalyste, tačiau toks sąžinin- (Davidas Davis) susitikimo su pozicijos dėl „Brexito” dery- jūsų reikalas?” - klausė jis ES Brexito” - JK paliktų bendrąją gas sandoris negali pavirsti Europos Parlamento vyriau- boms dar neprasidėjus. adresu. 2 . DIRVA . 2016 m. lapkričio 29 d. ŽINIOS IŠ VILNIAUS Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, bu- vusi Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė. Seimo kanceliarija pranešė, kad 78 metų signatarė mirė lapkričio 27 d. N. Ambrazaitytė buvo 1992–1996 metų ir 1996–2000 metų kadencijų Seimo narė. Pasak Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės, N. Ambrazaitytė buvo tikras kultūros elitas ir Lietuvos patriotė. N. Ambrazaitytė gimė 1939 metų vasario 21 dieną Lazdijų rajone, Burakavo kaime. 1948 metų birželio mėnesį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 metais grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1966 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), operos ir kamerinė daini- ninkė – dainavimo pedagogė. 2005 metais ji išleido atsiminimų knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė”, 2009 metais – knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai”. Ji sukūrė apie 30 vaidmenų operose, atliko per 300 solinių koncertų. N. Ambrazaitytė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1998 metais), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 metais). Į Baltuosius rūmus Vašingtone atkeliavo Kalėdų eglutė. EPA-ELTA nuotr. Seimas, 97 parlamentarams balsavus už, vienam – prieš ir 2 susilaikius priėmė nutarimą „Dėl Laisvės premijų komisijos D. TRAMPAS Į BALTUOSIUS RŪMUS KELSIS sudarymo”, rašoma Seimo pranešime spaudai. Priimtu teisės BE ŽMONOS IR SŪNAUS aktu patvirtinta šios sudėties Laisvės premijų komisija: Juozas Los Andželas, lapkričio moji šalies pora nerimauja Aukštutiniame Vest Saide. Baublys – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys; Petras Gražulis 21 d. (ELTA). Išrinktasis JAV dėl to, kad jų sūnui reikės JAV prezidentai Baltuo- – frakcijos „Tvarka ir teisingumas” narys; Eugenijus Jovaiša prezidentas Donaldas Trampas keisti mokyklą. „Savaime siuose rūmuose gyvena ir dirba – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos frakcijos narys; Michal (Donald Trump) po savo inau- suprantama, jog dešimtmečiui nuo 1800 metų. Kai prie JAV Mackevič – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- krikščioniškų šeimų guracijos kitų metų sausio sudėtinga pačiame mokslo vairo stojo Barakas Obama sąjungos frakcijos narys; Antanas Malinauskas – Lietuvos jau- 20-ąją į Baltuosius rūmus metų įkarštyje pereiti į kitą (Barack Obama), jo dukterims nimo organizacijų tarybos valdybos narys; Aušra Maldeikienė Vašingtone kelsis vienas. Jo mokyklą”, - teigė jis. buvo septyneri ir dešimt metų. – Mišrios Seimo narių grupės narė; Radvilė Morkūnaitė- žmona Melnija (Melania) ir Atstovas reagavo į bulvari- Bilas Klintonas (Bill Clinton) Mikulėnienė – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos
Recommended publications
  • The Requirement to Fulfil the Programme
    THE REQUIREMENT TO FULFIL THE PROGRAMME On December 11, Monday morning, the President’s notebook was marked numerously with new notes – almost forty works waiting within several immediate days. “Not a single minute free,” said the President as if justifying him‐ self for a too long list. It was necessary somehow to defend himself against the uninterrupted shower of blows – by statements, denials, press releases and conferences, disputes of lawyers, assessments of in‐ dependent experts, interviews, speeches over the radio and television. As a matter of fact all that was born in advisors’ offices usually was left unnoticed by the television and the press. This not resulting but labour‐consuming work, however, was not the only one. Even under such conditions of an awful siege, the Presi‐ dent demanded to fulfil the programme, with which he as elected by the people entered this palace. The opponents, certainly, interpreted frequent visits of the heads of law enforcement and special structures to the President as it seemed more convenient for them – Rolandas Paksas makes pressure, hinders to investigate the scandal, etc. It is difficult to contest the pre‐ conceived opinion, as it would be the futile wagging of tongue. Actually, during those meetings it was clarified why pre‐trial in‐ vestigations concerning the criminal activity of land exploitation or‐ ganizers, state border service and other institutions’ officers were so slowly moving ahead. And the explosion of the bridge across the Bražuolė river? “Holding” speculations? The killing of the security of‐ ficer Juras Abramavičius who knew too much? The President also did not refuse the duty of addressing the par‐ ticipants in opening the traditional popular exhibitions, to participate in the jubilee festivities of departments and organizations.
    [Show full text]
  • Šeimos Stiprinimas Seime 2012–2016 M
    ar žinai, už ką ir kodėl balsuosi Seimo rinkimuose? Šeimos stiprinimas Seime 2012–2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos balsavimo rezultatų apžvalga „Šeimos institutas“ ir mėnraštis Artuma pristato Jums pirmąją tokią balsavimo rezultatų apžval- gą, skirtą šeimos stiprinimo temai. Šiuo leidiniu tikimės padėti Jums būti pilietiškai aktyviems, o artėjant Seimo rinkimams – lengviau pasirinkti, už ką balsuoti, remiantis ne tik kandidatų pažadais, bet ir Seimo narių realiais balsavimais dėl konkrečių teisės aktų. Kiekvienos Seimo sesijos darbų programoje būna šimtai teisės aktų projektų. Supranta- ma, kad susiorientuoti tokioje gausybėje pasiūlymų, suvokti jų paskirtį, sekti jų svarstymo ei- gą nėra paprasta, nes tai reikalauja ne tik tam tikrų žinių, bet ir nemažai laiko. Todėl „Šeimos institutas“ drauge su Artuma ir partneriais jau kelerius metus rengia Seimo sesijų darbų ap- žvalgas (žr. www.seimos.org/stebesena arba www.artuma.lt/kiti-leidiniai/kita-leidyba). Jomis siekiame atkreipti dėmesį į mūsų parlamente svarstomus teisės aktus, kurie gali būti svarbūs šeimos gyvenimui ir gyvybės kultūrai puoselėti. Remdamiesi sukaupta savo bei organizacijos FRC Action (JAV) patirtimi ir metodika rengiant Vote Scorecard (žr. www.frcaction.org/scorecard), atsižvelgdami į mokslininkų pastebėjimus, kad Lietuvoje iki šiol nevyksta šeimos politikos formavimo stebėsena, parengėme 2012–2016 m. Seimo kadencijos 13 atrinktų balsavimų rezultatų apžvalgą. Atkreipiame dėmesį, kad apžvelgiamoje Seimo kadencijoje šeimai stiprinti skirti pasiūlymai buvo tik pateikiami nuotrauka Earwicker Benjamino siekiant pritarimo tolesniam svarstymui. Deja, šių teisės aktų svarstymai komitetuose vyko labai vangiai, o Seimo posėdžių salę pasiekė tik Konstitucijos pataisa dėl šeimos sąvokos patikslinimo. Kaip skelbiama Seimo, dažniausiai priimama mažiau negu pusė į sesijos darbų programą įtrauktų teisės aktų projektų.
    [Show full text]
  • VGTU 2011 M. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576
    VGTU 2011 m. ISSNISSN 1822-0576 1822-0576 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS VGTUVGTU 201020092011 m.m. Sudarytojai: R. KELIOTIenė Sudarytojai: E. K. ZAVA DSK AS A. LIEKIS R. KELIOTIENĖ Mokslotyros A.centro LIEKIS XXX leidinys Mokslotyros centro XXVIIIXXIX leidinys Vilnius 20132012 UDK 378.6(474.5) Me 254 Metai ir dienos. VGTU 2011 m. Sudarytojai: R. Keliotienė, A. Liekis. Vilnius: Technika, 2013. 504 p. Leidinyje aprašomi VGTU 2011 metų pagrindiniai įvykiai, mokslo ir studijų plėtotė, tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptau- tinėse konferencijose, senato ir rektorato priimti sprendimai ir kt. Taip pat pateikiama žinių apie universiteto padalinius: fakultetus, katedras, centrus, institutus ir kt. Leidinys skirtas plačiajai visuomenei. VGTU leidyklos TECHNIKA 2166-M mokslo literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt Nuotraukos Alekso Jauniaus ISSN 1822-0576 eISSN 2351-4590 doi:10.3846/2166-M © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2013 © VGTU leidykla „Technika“, 2013 2011 m. sausis PRATARMĖ „Eiliniai metai...“ Praeinančių dienų, mėnesių, metų darbų verpetuose neretas mūsų suabejoja ir dėl savo pastangų reikalingumo, reikšmingumo. Iš pirmo žvilgsnio ir šioje knygoje spausdinamoje VGTU įvykių ir procesų kronikoje lyg nieko ypatingo nebuvo 2011 m. Tai lyg buvę „eiliniai metai“. Tačiau iš tikro, kas atidžiau ją perskaitys, tas pritars minčiai, kad tai buvo reikšmingi metai tiek mūsų Universitetui, tiek mūsų Tautai ir nepriklausomai Lietuvai. Tai buvo metai, kai nauji inžinierių diplomai buvo įteikti dešimtims mūsų absolventų, kad kelios dešim- tys sėkmingai apgynė mokslo disertacijas, padėjo išspręsti daugelį aktualių mūsų mokslui ir ūkiui problemų, kad ne tik Respublikos, bet ir tarptautiniuose leidiniuose buvo paskelbta reikšmingų straipsnių, monografijų, kad buvo gerokai sustiprintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo potencialas ir t.
    [Show full text]
  • General Elections in Lithuania on 11 and 25 October
    GENERAL ELECTIONS IN LITHUANIA 11-25TH OCTOBER 2020 European The Farmers and Greens Party Elections monitor (LVZS), led by outgoing Prime Corinne Deloy Minister Saulius Skvernelis, could remain in office after the general election in Lithuania ANALYSIS At the beginning of April, while Lithuanians were in Political observers expect little change in the voting on lockdown the President of the Republic Gitanas Nauseda October 11 and 25. They anticipate that negotiations announced that his fellow-citizens would be called to over a future governing coalition will be lengthy. It could ballot on October 11 and 25 to renew the 141 elected also be unstable. MPs of the Seimas, the only house of parliament. 22 According to the latest opinion poll conducted by the political parties are competing in these parliamentary Spinter Tyrimai Institute, the Homeland Union-Christian elections, 332 people, including 282 affiliated to a Democrats (TS-LKD), the main opposition party led by party and 38 who are running as independents, are Gabrielius Landsbergis, is due to come out ahead with candidates. 21.7% of the vote. It is expected to be followed by the Farmers and Greens Party with 19.4%, the Social Lithuania is governed by a coalition government led by Democratic Party with 12.6%, and the Labour Party Prime Minister Saulius Skvernelis, which includes the with 8.6%, followed by the Freedom Party (Laisves), a LVZS and the Social Democratic Labour Party (LSDDP) social-liberal party led by Ausrinė Armonaite with 6.8% of Gediminas Kirkilas. The government is supported and the Liberal Movement (LRLS) of Eugenijus Gentvilas by “Welfare Lithuania” and the Electoral Action for with 5.9%.
    [Show full text]
  • Vyriausybės Programoje Pasigendama Socialdemokratų
    IJ.UII..MI.I„IMIII,,.,I..I|11|,11||1||„,|,|,1|,|111||11| ''-'IT*******••••••••••••••MIXID ADC 606 -> • F I 3RAT Z Z THE LIBRARY OF CONORE33 KŪROPEAM READIMG ROOM Seri*l» Oivnion fuhington DC 20§40-48^0 NEVVSPAPER - DO NOT DELAY - Date Mailed 07/10/01 UŽSIENIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 VVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 PERIODICALS TEL: 773-585-9500 • FAX: 773-585-8284 • [email protected] July II, THE LITHUANIAN WORLP-WIDE DAILY WWW.DRAUGAS.ORG ^r 133 VoLLXXXK TREČIADIENIS - WEDNESDAY. LIEPOS - JULY 11, 2001 Kaina 50 c. Vyriausybės programoje Lietuva keičia ambasadorius pasigendama socialdemokratų septyniose užsienio valstybėse Vilnius, liepos 9 d. (BNS) Lietuvos ambasadoje Ženevoje nuostatų Seimo Užsienio reikalų patirties. Laikinuoju reikalų Vilnius, liepos 10 d. (BNS) rašyta socialinės demokratijos komiteto (URK) nariai pirma­ patikėtiniu Belgijoje šiuo me­ — Tiek centristams, tiek Ube- pagrindu — pradedama nuo dienį vieningai pritarė septy­ tu dirba Kovo 11-osios akto ralams kyla abejonių dėl nau- pažadų, o iš kur gauti pinigų nioms naujų Lietuvos ambasa­ signataras Vladimiras Jarmo- jos Algirdo Brazausko vyriau- jiems įvykdyti beveik nekalba- dorių kandidatūroms. !enka. sybės programos projekto „so- ma", sakė K. Glaveckas, pa- Dienraščio „Lietuvos rytas" URM Valstybinio ir diplo­ cialdemokratiškumo". žymėjęs, jog A. Brazausko vy- žiniomis, naujuoju Lietuvos matinio protokolo tarnybos di­ Antradienį spaudos konfe- riausybė gali nesitikėti turėti ambasadoriumi Izraelyje ski­ rektorius 36 metų Edminas renciją surengę liberalai bu- daugiau pinigų dėl spartaus riamas ambasadorius ypatin­ Bagdonas yra skiriamas am­ vęs premjeras Rolandas Pak- ekonomikos augimo, giems pavedimams. habilituo­ basadoriumi Italijoje. E. Bag­ sas ir laikinai premjero pa- „Vienintelis papildomų lėšų tas istorijos daktaras Alfonsas donas yra dirbęs ambasadoje reigas einantis Eugenijus šaltinis — efektyvumo didini- Eidintas.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • KB 2011 10 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Arūnas Spraunius. Palaiminti, kurie niekuo nesistebi, arba Vadybininkų rojus / 2 Problemos ir idėjos Rengia Daniel Daianu. Rinkos ir visuomenė. Kai aukštieji finansai žaloja ekonomiką ir niokoja demokratiją / 5 Almantas SAMALAVIČIUS Almantas Samalavičius. Išmintimi grįsta ekonomika. Kas lemia Ernsto Fritzo (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Schumacherio idėjų tvarumą / 10 (teatras) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Rūta GAIDamavičiūtė Vaidilutė Brazauskaitė. Justinas Vaitiekūnas: 2006-2011 m. ataskaita / 16 (muzika) 2 62 38 61 Marija REPŠYTĖ. Prorečiais. Keletas žodžių mano tapybos dėstytojui Justinui Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Vaitiekūnui / 17 Tadas GINDRĖNAS Rūta MAŽEIKIENĖ. Apie šiuolaikinį šokį, vyrų choreografiją, kūno vaizdinius ir festivalį (dailininkas) 2 61 05 38 AURA’21 / 18 Kristina SABUKIENĖ Mindaugas PELECKIS. Eksperimentinės muzikos ištakos ir subkultūra. Nuo tylos iki (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ triukšmo, nuo klasikos iki šokių aikštelių / 23 (korektorė) Karilė NEFAITĖ. Komercinė estetika: šiandienos fenomenas ar ilga meno tradicija? / 28 Irena Žaganevičienė Kristina CIVINSKIENĖ. Paveikslo kodas: temperamentas ir charakteris. Audronės (buhalterė) 2 62 31 04 Petrašiūnaitės ir Laimos Drazdauskaitės tapyba / 33 Kęstutis ŠAPOKA. Apie peraugusį buožgalvį ir budistų nušvitėlį. Roko Dovydėno Redakcinė kolegija „Plėviakojis vs Luohanas“
    [Show full text]
  • Partijų Rinkimų Programų Leidinys
    Mielas rinkėjau, 2016 m. spalio 9 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Kviečiame aktyviai dalyvauti. Demokratinio valdymo principas priklauso tautai, kuri savo valią įgyvendina ne tiesiogiai, o per renkamus atstovus. Rinkimai užtikrina valdančiųjų atsakomybę, piliečių atstovavimą ir įtaką valdžios priimtiems sprendimams. Todėl svarbu atsakingai įvertinti ir nuspręsti, kas valdys ir vykdys rinkėjo valią. Ateikite ir išsirinkite savo atstovus. Neleiskite kitiems spręsti, kas svarbiausia Jums. Tikime, kad šis leidinys suteiks informacijos ir padės apsispręsti ir įgyvendinti suteiktą teisę išreikšti savo valią balsuojant Seimo rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija SVARBIAUSIAS YRA TAVO BALSAS – RINK SEIMĄ ATSAKINGAI! 1 BENDRA INFORMACIJA APIE RINKIMUS Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse (71-oje) ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seimo narius turi teisę rinkti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus Veikla 1998
    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS VEIKLA 1998-2003 METAIS Statistiniai duomenys 2003 02 20 Apžvalgą parengė Prezidento spaudos tarnyba su Prezidento užsienio politikos grupe, Teisės departamentu, Priimamuoju, Ordinų reikalų, Malonės, Pilietybės ir Heraldikos komisijomis Pastabas ir pasiūlymus siųskite Prezidento spaudos tarnybai: Tel. 266 40 54, 266 40 18 fax. 266 41 51 El. paštas: [email protected] Internetas: www.president.lt 2 TURINYS PREZIDENTAS IR ĮSTATYMŲ LEIDYBA............................................................6 ĮSTATYMAI, GRĄŽINTI SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI ..........................................6 1998 metai..............................................................................................................6 1999 metai..............................................................................................................7 2000 metai..............................................................................................................8 2001 metai............................................................................................................13 2002 metai............................................................................................................14 SEIMO SPRENDIMAI DĖL PREZIDENTO GRĄŽINTŲ ĮSTATYMŲ .....................................16 PREZIDENTO PATEIKTI ĮSTATYMŲ PROJEKTAI............................................................17 1998 metai............................................................................................................17
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 4 (18)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 4 (18) 1 2016 4 (18) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Paskutiniajame šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeryje kviečiame susipa- žinti su keliais anksčiau menkai paliestais mūsų valstybingumo raidos aspektais. „Mūsų didieji“ toliau pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, šįkart – vyskupą ir politiką Justiną Staugaitį. Įtvirtinant nepriklausomybę, o vėliau ir siekiant Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, atsiskleidžia šios asmenybės politiniai, diplomatiniai ir kiti talentai. Vyskupo paveikslą papildo ir praturtina numeryje skelbiamas jo 1933 m. vasario 16 d. pamokslas. Vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautorių Juozas Žilys toliau plėtoja pirmųjų valstybingumo atkūrimo žingsnių analizę. Šįkart išsamiau aptariama naujos Kons- titucijos būtinybę lėmusi 1988–1990 metų Lietuvos politinė ir teisinė aplinka, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir jo raida, Aukščiausiosios Tarybos frakcijų kūrimasis, pristatomi parlamento sprendimai dėl naujos Konstitucijos rengimo bei jos iniciatyvos. Rubrikoje „Iš Romualdo Ozolo palikimo“ – R. Ozolo rankraštinis tekstas „Nacionalinė valstybė: prigimtis ir paskirtis“. Jame autorius žvelgia į nacionalinės valstybės prigimtį ir principo lygmeniu mėgina apibrėžti jos esmę, santykį su tauta, demokratija, asmens teisėmis, nurodo esminius lygiaverčius įsipareigojimus – saugoti šalies teritoriją ir tautos kultūrą su svarbiausiu jos elementu kalba. 2005 m. rašytame tekste pateikiama naujos Lietuvos politinės tikrovės – narystės
    [Show full text]
  • Anne-Sylvie Pigeonnier the Europeanisation of The
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk brought to you by CORE provided by Open Repository and Bibliography - Luxembourg Sixth Pan-European Conference on EU Politics 13 to 15 September 2012 University of Tampere, Finland Organized by the ECPR Standing Group on the European Union Anne-Sylvie Pigeonnier Ph. D. candidate at the University of Luxembourg University of Luxembourg European Governance Research Programme Campus Walferdange Route de Diekirch L-7220 Luxembourg e-mail: [email protected] The Europeanisation of the Lithuanian party system: an uneven and limited process Abstract: The paper deals with the Europeanisation of the Lithuanian political parties from 1995 until today. The research question is to evaluate whether the European Union (EU) had an impact on the party system in Lithuania: How did the Lithuanian parties develop contacts with their European counterparts? Do they have one or several visions of the “Return to Europe”? How do they use the EU dimension in the internal arena? Are some parties more “Eurosceptic”? Presenting a framework for the analysis on Europeanisation and party systems, Ladrech (2002) identified five areas: (1) policy/programmatic content, (2) organisation, (3) patterns of party competition, (4) party- government relations, and (5) relations beyond the national party system. This paper focuses on the topics 1 and 5. First, it is explained, how the Lithuanian party system has integrated into the pan- European political parties’ networks. The “traditional” Lithuanian parties, established in the 1990s, have developed deep and stable contacts with their European counterparts. The “new” parties, founded in the beginning of the 2000s, have waited until Lithuania’s EU accession to take position in the European arena.
    [Show full text]
  • Semipresidentialism As a Prism to View Lithuanian Politics
    Acta Slavica Iaponica, Tomus 23, pp. 146-170 An Eternally Unfinished Parliamentary Regime? Semipresidentialism as a Prism to View Lithuanian Politics Kimitaka Matsuzato & Liutauras Gudžinskas1 INTRODUCTION According to a famous ruling of the Lithuanian Constitutional Court (on January 10, 1998), Lithuania’s constitutional regime is a parliamentary sys- tem with “certain peculiarities of ... a mixed (semipresidential) form of gov- ernance.”2 Lithuanian politicians and specialists who support this thesis are discontent with the definition of semipresidentialism widely accepted among political scientists, namely regimes in which the popularly elected president appoints the prime minister with the consent of parliament. They regard this definition as formalistic and argue that the distribution of powers/authority and mutual relations among the branches of power are more important than the form of presidential elections (i.e., whether the president is elected by the population or parliament).3 Actually, during the 1990s, the Lithuanian political elite reached a consensus to interpret the Lithuanian Constitution of 1992 in a maximally parliamentarist manner. Nevertheless, both Lithuanian presidents, Valdas Adamkus and Rolandas Paksas, never turned into passive implement- ers of parliament’s will, but remained independent actors in Lithuanian poli- tics. How could this happen? The answer to that question, which this paper 1 This paper is a product of an research project “The Making of New Regions in Eastern Europe and the Impact of EU Enlargement” (2002-2005) and the ongoing 21st Century Pro- gram on “Making a Discipline of Slavic Eurasian Studies: Meso-Areas and Globalization” (2003-2008). These projects are financed by the Japanese Ministry of Education, Culture, Sports, Sciences and Technology.
    [Show full text]