Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 4 (18)
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 4 (18) 1 2016 4 (18) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Paskutiniajame šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeryje kviečiame susipa- žinti su keliais anksčiau menkai paliestais mūsų valstybingumo raidos aspektais. „Mūsų didieji“ toliau pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, šįkart – vyskupą ir politiką Justiną Staugaitį. Įtvirtinant nepriklausomybę, o vėliau ir siekiant Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, atsiskleidžia šios asmenybės politiniai, diplomatiniai ir kiti talentai. Vyskupo paveikslą papildo ir praturtina numeryje skelbiamas jo 1933 m. vasario 16 d. pamokslas. Vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautorių Juozas Žilys toliau plėtoja pirmųjų valstybingumo atkūrimo žingsnių analizę. Šįkart išsamiau aptariama naujos Kons- titucijos būtinybę lėmusi 1988–1990 metų Lietuvos politinė ir teisinė aplinka, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir jo raida, Aukščiausiosios Tarybos frakcijų kūrimasis, pristatomi parlamento sprendimai dėl naujos Konstitucijos rengimo bei jos iniciatyvos. Rubrikoje „Iš Romualdo Ozolo palikimo“ – R. Ozolo rankraštinis tekstas „Nacionalinė valstybė: prigimtis ir paskirtis“. Jame autorius žvelgia į nacionalinės valstybės prigimtį ir principo lygmeniu mėgina apibrėžti jos esmę, santykį su tauta, demokratija, asmens teisėmis, nurodo esminius lygiaverčius įsipareigojimus – saugoti šalies teritoriją ir tautos kultūrą su svarbiausiu jos elementu kalba. 2005 m. rašytame tekste pateikiama naujos Lietuvos politinės tikrovės – narystės ES ir su tuo susijusios valstybingumo transforma- cijos – kritika. R. Ozolo pradėtas diskusijas nauja kokybe pratęsia „Mąstymuose“ skelbiami Vytauto Radžvilo ir Alvydo Jokubaičio pranešimai iš jaunimo sambūrio „Pro Patria“ Vilniaus universitete rengtos diskusijos „Europa po Europos Sąjungos?“ Juose analizuojama šian- dieninė Europos Sąjungos būklė: A. Jokubaičio žodžiais, įstrigusi lyg liftas tarp aukštų, o V. Radžvilo teigimu, faktiškai žlugusi kaip idėja, nors išlaikanti nebegyvybingą institucinę sąrangą. Kintančią Europos situaciją atvirai ir be politinio korektiškumo dogmų vertinantys pranešimai nubrėžia naujas lietuviškų politinių diskusijų ribas. Moderniosios Lietuvos istorijos srityje leistino kalbėjimo ribas perbraižo ir Vytauto Sinicos straipsnis „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas“. At- kreipdamas dėmesį į Lietuvos istorijos moksle įsitvirtinusį abejingumą šiam laikotarpiui, autorius apžvelgia Vilniaus krašto lietuvių bendruomenės gyvenimo sąlygas, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, okupacinio režimo represijas. Tekstas palydi unikalų istorinį liudiji- mą – lietuvių „Ryto“ švietimo draugijos mokytojo Vinco Makariūno atsiminimus iš Lenkijos koncentracijos stovyklos Kartūzų Berezoje. „Paminėjimuose“ Juozas Banionis dar kartą – šįkart lietuvių išeivijos akimis – primena apie 1989 m. Gotlande vykusią Europos lietuvių studijų savaitę, atskleidžia Sąjūdžio ir VLIK‘o bendradarbiavimo perspektyvą Lietuvos išsivadavimo procesuose. Ramūnas Bag- donas pateikia autentišką įvykių dalyvio pasakojimą apie pirmuosius Lietuvos parlamento žingsnius atkuriant diplomatinius santykius ir Lietuvos draugus Skandinavijos šalyse. Numerio pabaigoje menotyrininkas Tomas Ivanauskas pristato fotografijos tyrinėtojų Margaritos Matulytės ir Agnės Narušytės monografiją „Camera Obscura: Lietuvos fotogra- fijos istorija 1839–1945“. Dešimties metų tyrinėjimus talpinanti knyga mėgina nubraižyti pirmojo lietuviškos fotografijos šimtmečio žemėlapį laike ir erdvėje. Redakcinė kolegija 1 p. Justinas Staugaitis. 1938 m. Autorius nežinomas. LCVA. 2 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 4 (18) MŪSŲ DIDIEJI DANUTĖ BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ JUSTINAS STAUGAITIS: VALSTYBININKAS IR 1 Staugaitis J. Mano POLITIKAS atsiminimai. 2 leid. Vilnius, 2006. 2 Vaitekūnas S. Jus- tinas Staugaitis. 2016 m. lapkričio 14 d. sukanka 150 metų, kai gimė Vasario 16-osios Akto signataras, Vyskupas. Politi- kas. Tautos dvasios Lietuvos Valstybės Tarybos ir trijų Lietuvos Respublikos Seimų pirmininkas bei vice- ir valstybės puo- pirmininkas, pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis. Šio teksto autorė nelinkusi selėtojas. Vilnius, kartoti jo biografijos – Justinas Staugaitis yra paskelbęs savo atsiminimus1, išleista Stasio Mokslo ir enciklo- pedijų leidybos Vaitekūno monografija2, paskelbta keletas vertingų straipsnių3, numatyta išleisti 2016 m. centras, 2011. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime įvykusios jubiliejinės mokslinės konferencijos 3 Arkivyskupo Juo- zapo Skvirecko pranešimus. Straipsnyje aptariami tik dešimties metų laikotarpio – nuo 1917 m. Rugsė- atsiminimai ir jo konferencijos iki Antrojo Seimo darbo pabaigos 1926 m. – kai kurie mažiau tyrinėti traukimosi iš Lie- tuvos dienoraštis. J. Staugaičio veiklos aspektai. Parengė Algiman- tas Katilius // Lietuvių katalikų Lietuvos Valstybės Taryboje mokslo akademijos Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvą 1915 m. vasarą okupavo Vokietijos kariuomenė ir metraštis, t. 15, p. 637–674; Kunigo krašte įsteigė karinę administraciją. 1917 m. vasarą vis labiau aiškėjo, kad Vokietija karą Justino Staugai- pralaimi. Vokiečių administracija, siekdama išlaikyti kraštą kuo didesnėje savo priklau- čio visuomeninė somybėje, pati zondavo situaciją ir rodė iniciatyvą dėl ateities derėtis su įvairių politinių veikla 1905–1915 metais // Ten pat, nuostatų lietuvių inteligentais. Nuo 1916 m., būdamas Aukštosios Panemunės klebonu, t. 31, p. 11–37; Lau- J. Staugaitis dalyvaudavo įvairiuose inteligentų tiek tarpusavio pokalbiuose, tiek susiti- kaitytė R. Justinas Staugaitis – po- kimuose ir pasitarimuose su įvairaus lygio Oberosto pareigūnais Kaune ir Vilniuje. Jau litikas // Ten pat, viename pirmųjų susitikimų Kaune nusistatyta iš vokiečių valdžios reikalauti nepriklauso- p. 39–48 ir kt. 4 Staugaitis J. Mano 4 mybės ir leidimo išsirinkti savo valdžią, kuri galėtų vesti derybas su kitomis valstybėmis . atsiminimai, Vokietijos padėčiai karo frontuose blogėjant, rugpjūčio 1–4 dienomis Vilniuje be valdžios p. 248–249. 5 Eidintas A. Lietuvos leidimo susirinko per dvidešimt žmonių, pasivadinusių Organizaciniu komitetu ir nuta- Valstybės Tarybos rusių sukviesti po kelis atstovus iš visų apskričių ir išrinkti Lietuvos Tarybą (vokiečiai 1917–1918 m. dokumentai // reikalavo vadinti Krašto Taryba). 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis vykusioje konferencijoje Lietuvos Valstybės J. Staugaitis buvo išrinktas į šią dvidešimties žmonių Tarybą. Taryba iš konferencijos narių Tarybos proto- kolai. 1917–1918. gavo pritarimą tautos vardu nustatyti santykius su vokiečių okupacine valdžia, o lapkričio Vilnius, Mokslas, mėn. – ir užsienio lietuvių organizacijų suteiktus įgaliojimus5. 1991, p. 9. 3 2016 4 (18) Nepriklausomybės sąsiuviniai Lietuvos Valstybės Tarybos prezidiumas. Iš kairės: Antanas Smetona, Justinas Staugaitis, Jokūbas Šernas, Jurgis Šaulys. Autorius nežinomas. LCVA. Lietuvos Taryboje J. Staugaitis buvo vienas diplomatiškiausių, kompromisų ieškojusių besiformuojančio Lietuvos politinio gyvenimo lyderių, nors kitų krypčių atstovai, turėdami omenyje jo publicistinius tekstus, iš pradžių galvojo visiškai kitaip. Kompromisų siekis pasireiškė jau Rugsėjo konferencijos metu, kai J. Staugaitis pritarė siūlymui vietoj dviejų į Lietuvos Tarybą išrinktų kunigų įtraukti kairiųjų politinių srovių atstovus1. Neabejotina, kad jis prisidėjo redaguojant du svarbius konferencijos dokumentus – memorandumus Šv. Tėvui Pijui XI ir Vokietijos kariuomenės generolui feldmaršalui Bavarijos princui Leo- poldui. Pirmajame padėkojant Popiežiui už rinkliavų nukentėjusiems nuo karo lietuviams paskelbimą pasaulio bažnyčiose, trumpai užsimenama: „Norime taikos, per kurią tikimės atgauti savo tautos politikinių teisių /…/“2. Antrajame memorandume prašoma patvirtinti Krašto Tarybą pažymint, kad „lietuviai tikisi, įtempę visas savo pajėgas, atstatyti tautiniais pamatais iš nauja Lietuvos valstybę3“. Kitas svarbus J. Staugaičio nuopelnas – kompromisai 1918 m. Taryboje kilusios sausio krizės metu. Kadangi Bresto taikos derybose okupacinė vokiečių valdžia naudojosi 1917 m. gruodžio 11 d. aktu, susaisčiusiu Lietuvą su Vokietija karine, muitų, susisiekimo ir pinigų sąjunga, tačiau net nemanė leisti kokių nors politinių permainų Lietuvoje, keturi Tarybos 1 Ten pat, p. 123. 2 Lietuvos Taryba // nariai iš jos pasitraukė ir pagrasino atsistatydinsią. Tuomet J. Staugaitis suabejojo, ar esąs Lietuvos aidas, tinkamas metas stabdyti prasidėjusius Lietuvos valstybės kūrimo procesus, ir pasiūlė 1917 m. rugsėjo 25 d., Nr. 7, p. 2. formuluotę, kaip būtų galima išvengti Gruodžio 11-osios akte prisiimtų konvencinių įsipa- 3 Ten pat, p. 1. reigojimų Vokietijai: jei vokiečiai per tris savaites nepripažins Lietuvos nepriklausomybės, 4 Lietuvos Valstybės 4 Tarybos protoko- Taryba anuliuos visus jiems įteiktus savo pasižadėjimus . Kaip tik po trijų savaičių buvo lai, p. 190. pasirašytas Vasario 16-osios aktas, kuriame nebeliko jokių užuominų apie konvencijas su 5 Laukaitytė R. Justinas Staugai- Vokietija. Kiek prie to prisidėjo J. Staugaičio pasiūlymas, sunku pasakyti, tačiau tikėtina, tis – politikas // kad trims savaitėms atidėjus apsisprendimą, buvo užfiksuota dešiniųjų politinės alternaty- Lietuvių katalikų 5 mokslo akademijos vos galimybė , rastas kompromisas sugrąžinti į Tarybą keturis pasitraukusius kairiuosius metraštis, p. 41. jos narius. Tai, kad Vasario 16-ąją J. Staugaitis buvo išrinktas Tarybos vicepirmininku, 4 Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 4 (18) leidžia teigti, jog rengiant nepriklausomybės atkūrimo strategiją J. Staugaitis buvo vienas iš Tarybos lyderių.