Of Lithuanian History Jahrbuch Geschichte
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 1992 VILNIUS 1994 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1992 VILNIUS 1994 14HCT14TyT HCTOPHH JIHTBbl EmEroflHM-I{ MCTOPMM JIMTBbl rofl igg2 BH.HbHIOC 143HATEJlbcTBO HAyKH H 9HI|HKJIOHEHHH 1994 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS 1992 metal ® VILNIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJU LEIDYKLA 1994 UDK 947.45 Li 237 Redakcine komlsija: V. MERKYS (pirm.), A. TYLA (pirm. pavaduotojas). A. EIDINTAS, V. KAZAKEVICIUS, V. MILIUS, |L. MULEVICIUS I, G. RUDIS, R.STRAZDONAITE (sekretore) Redakcijos adresas: T. Kosciu§fros 30, 260o Vilnius I§leista pagal Lietuvos istorijos instituto uzsakym? © Lietuvos istorijos institutas, 1994 ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS. 1992 METAI. VILNIUS, 1994 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY.1992. VILNIUS.1994` DARIUS STALlt}NAS RINKIMAI I I RUSIJOS DOMA LIETUVOJE Dienos aktualijos diktuoja istorikui klausimus. Sio straipsnio auto- rius rinkimu i I Rusijos ddma problematika pradejo dometis 1989 in., kai Lietuvos kelyje i nepriklausomybe atsirado naujas veiksnys -Sovietu Sajungos Liaudies deputatu suvaziavimas. !vairios Lietuvos visuomenes grupes uzeme skirtinga pozicija naujai susiklos5iusioje padetyje. Sios problemos dar laukia smulkesnio istoriku, sociologt!, galbtit ir psichologu. demesio. 0 mes noretume atsigrezti i amziaus pradzia, i Rusijos sudetyje buvusi? Lietuv?, kai jos visuomene pries rinkimus ,i I Rusijos Valstybes dtima.sprende analogi5kas problemas. Rinkimai tapo sudetine politinio gyvenimo dalimi. Ju problematika gana plati. Reiketu ai§kinti rinkimng itak? partijt! ktirimui,si ir, atvirks€iai (rinkimu i I dtima Lietuvoje atveju tai neaktualu), partiju elgesi ir tarpusavio santykius per rinkimus, masi- nes psichologijos rei5kinius, rinkimu itaka visam socialiniam ekonomi- niam, politiniarp ir net kulttiriniam gyvenimui, apibrezti regionus, ku- riuose rinkejai elgesi vienodai, ir tai lyginti, ai5kinti rinkeju pozicijos pasikeitim? ir kt. Ta€iau istoriko darb? reglamentuoja §altiniai. Straips- nyje meginsime atskleisti Lietuvos visuomenes konfigtiracija pries rin- kimus, ivairiu visuomeniniu jegl! elgesi per rinkimus ir pozitiri i ju re- zultatus. Istoriografijoje tiesiogiai 5i tema nagrineta mazai. Netrukus po rin- kimng pasirodziusiuose A. Bulotos ir M. Sal€iaus darbuose §iek tiek uzsi- • , 0 y . y , Fp±tnatratafrfipLes:]pnokfoTsusrefd]agRuuo::jj°es,i:#t3uLjoBeTsdtroar££;o:er.T3.Za]L§SsLo#:P±]ne£¥£: metais ra§ytu darbu galima i5skirti E. Gri5ktinaites straipsnius 3, A. Ty|os monografija apie 1905 in. revoliucija4 bei R. Miknio ir E. Motiekos stu- 8:j£'s5:kir§t?e:]agurta£:*j°oSs£°£Sst:`i:iuuv[puiagt:aT°§,rgt¥emp:rtnfi°gsr[#jrofmp°.Sfceappe]ina*V ® . ® , Kai kurie klausimai aptarti J. Jurkevi6iaus bei Zydng visuomenes veikejo S. Dubnovo darbuose7. Pries rinkimus buvo sudarytos guberniju ir apskri6ing rinkimng komii- sijos. Deja, i§liko tik kelios Suvalku, apskrities rinkimq komisijos bylos (Lietuvos valstybin`i,s itstonijos archyvas -LVIA. F.1085) bet dalis Vil- niaus apskrities rinkimu komisijos medziagos. Straipsnyje naudotasi ir 45 Vilniaus generalgubernatoriaus (F. 378), Vilniaus `slaptosios policijos (F. 932), asmeniniame M. Bren§teino (F.1135. Ap. 6) fonduose saugp- ma medziaga bei memuairine literattira (K. Biel.,inio, S. Kairi`o, H. K.or- vin-Milevskio (Korwin-Milewski) atsiminimai)8. Pla€iau rinkimu elga apra5yta to meto periodikoje. Rinkimu tvarka. 1905 in. vasario 18 d. caras Nikolajus 11 paskelbe su5auki?s Valstybes dtima. Nenagrinedami vyriausybes projektt! bei ista- tymu raidos, apsistosime tik ties paskutiniu, gruodzio 11 d., rinkimu istatymu, kuriuo` Dtima gavo istatymt! leidimo teise ir buvo i5plestos rin- kimu teises. Tiesa, veliau Dtimos kompetencija buvo simarkiai suvarzyta. Rinkimu apygardos sutapatintos su gubernijomis, o rinkejai suskirstyti i 4 kurijas: Zemvaldzit!, miestie€ii!, valstie€iu ir darbininkl£. Zemvaldziu kurijoje buvo nustatytas turto cenzas (kiekvienai gubernijai s'kirtingas). Turintieji ne maziau kaip I/10 cenzo i§ankstinia,me susirinkime kartu su dvasininkais rinko savo atstovus i apskrities Zemvaldziu rinkimu susi- rinkima ir jau ten kartu su stambiaisiais Zemvaldziais rinko igaliotinius i gubernijos rinkiku, suvaziavim?. Miestie€iai, turintys reikalinga turto cenza„ rinko savo igaliotinius apskrityse, o §ie jau vyko i gubernijos susirinkima.. Miestai, turintys teise tiesiogiai rinkti atstovus i Dtima, buvo suskirstyti i apylinkes pagal policijos nuovadas. Ten rinko rinkikus, kurie miesto rinkimu susirinkime sprende, kas bus deputatu. Vals5iai rinko atstovus i apskrities, ol §ie -i gubernijos rinkimu susirinkima.\\, Tose gubernijose, kur rinkimt! teis 6j.o-ir dar-bininkai, rinkimai vyko. taip: imonese,•atstovas' iturin€iose gubernijos nuo darbininku 50 :kitu: 000 atsto-vt!- vyru darbininku,susirinkima, buvo turin€iose renkamas nuo 1000 iki 2000 vyrt! darbininkt! -du atstovai ir t. t. Visas gubernijos dar- bininku atstovai rinko nustatyta skai€it! igaliotiniu i gubernijos rinkimu susirinkim?, ir Cia susitikdavo visu kuriju atstovai. Imperijos mastu Zem- valdzit! kurija gubernijt! rinkimng susirinkimuose turejo vidutini§kai 340/o vietl!, miestie6iu-240/o, valstie€iu-420/o 9. Taigi, nors rinkimu istaty- mas palankiausias dvarininkams, ta€iau guberniju rinkimt! susirinkimuo- se, kuriuos galima laikyti rinkimu kulminacija, valstie€it! atstovai turejo daugiau balst! nei kurios kitos kurij`os atstovai. Taip pat reikia pastebeti, kad rinkimu teises negavo moterys, kariai, vyrai iki 25 in., mokiniai ir studentai, asmenys, neturintys reikalingo turto cenzo, taip pat kai kurios klajokliu tautos. Straipsnyje remiames lietuviu istorijoje nusistovejusia nuostata, kad XX a. pradzios Lietuva~tai Vilniaus, Kaun`o ir Suvalku gubernijos [°. To meto lietuvit! visuomenes veikejai puoselejo planus sukurti Lietuva kaip valstybe etnografinemis sienomis. Pagal 5ia nuostata uZ Lietuvos ribu lieka Suvalku, gub. Suvalkl|, ir Augustavo apskritys, o Vilniaus gub. 1ietuvit2 etnografine teritorija apima tik Vilniaus, Trakt2 bei Sven€ioniu apskritis. Bet jau minejome, kad rinkimng apygardos sut,apatintos su gu- bernijomis, todel §i administracini suskirstym? ir laikysime pradiniu ta5ku., Didzioji rusu visuomenes dalis Sias Zemes laike viso labo imperi- jos pakra§5iais, arba, kitaip sakant, „nuo seno rusi! Zememis" (Hc.KOHHo pyccKIIe 3eM7IH). Zydams Sis klausimas apskritai nebuvo aktualus ir, pa- sak -P. Cepeno, jie „buvo isisamonine Rusij,os valstybingum?" []. Lenku 46 federalistai svajojo apie susiktirima didziosios Lenkijos, kuri apimtu vienoki ar kitoki status? turin€ias buvusios LDK Zeimes: Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliovo ir Vitebsk'o gubernijas). I§skirtine poziicija uzche vadinamasis krajovcu sajtidis: pripazindamas tautu apsisprendimo teisg, pasisake uZ LDK, kaip savaranki§kos lietuviu, 1enku ir gudu val- stybes, atktirima. Visoms gubernijoms buvo nustatytas atstovng skai5ius Dtimoje. Vil- niaus gubernija rinko, 6 atstovus, i5 kuriu viena rinko tik valstie5iai gu- bernij`os rinkimu susirinkime. Tiesiogiai dar viena atstova rinko Vilniaus miestas. Kauno gubernijai buvo skirtos 6 vietos, i§ kuriu viena-taip pat tik valstie€iu renkamam atstovui. Suvalku gubernija rinko 2 depu- tatus. Lietuvos ypatumai. Sovietu istoriografija teigia, kad pagrindine fin- kimu Rusijoje ypatybe buvo „klasiu ir partiju kova" ]2. Nors Sis teiginys diskutuotinas, vis delto galime ji laikyti i§eities ta5ku, ie§kodami Lietu- vos ypatumu bendrame imperijos kontekste. Cia, kaip ir kitose tauti§kai nevienalytese Zemese, i pirma plana i5kilo tautiniai, re5iau -konfesiniai skirtumai, juolab kad Lietuvoje daznai sunku atskirti, kur baigesi tauti- niai ir prasidejo socialiniai skirtumai. Mat Kauno ir Suvalku gubernijose tarp valstie€iu vyravo lietuviai, Vilniaus -gudai, miestuose daugiausia gyveno Zydu, nors kai kuriuo,se ir lenkai sudare nemaza dali (Vilniuje ju buvo tik tre€daliu maziau nei Zydu), o tarp dvasininku vyravo lenkai. Todel rinkimuose kovojoi po/1itines grupes, pretendavusios atstovauti vie- nai ar kitai tautai. Si aplinkybe buvo akivaizdi ir a`mzininkams. Stai „Vilniaus Ziniose" ra§oma, kad Kaune buvo tiktai trys rinkiku rti5ys: lietuviu tikininkai, Zydai ir Zemvaldziai ]3. „Saltinyje" nurodoma, jog „Su- valku gubernijoije kovojo rinkimuose dvarininkai lenkai, miestelenai Zy- dai ir tikininkai lietuviai" ]4. Paste\betina ir tai, kad Zodis „partija" to in.eto leksikone daznai rei§ke viena ar kits socialini sluoksni, tauta]5. Konfesinis vei.ksnys tampa svarbiausiu rinkejus skirian6iu veiksniu kai- mi§kose Vilniaus gub. vietovese (katalii,kai ir sta6iatikiai)16 ir labai daznai miestuose (krik5€ionys ir judejai)17. Pirmuoju atveju tai ai5kintina dar silpna gudu tautine savimoine ir neblogai organizuota kataliku dvasinin- kijos veikla. 0 miestuose rinkejai krik§€ionys buvo priversti vienytis del dideles Zydu persvaros. Bendros tendencijos. Pries aptariant kiekvienos tautos elgesi per rin- kimus, reiketu atkreipti demesi i bendras tendencijas. Sunku pasakyti, koki vaidmeni rinkimai tureio jau anks5iau isteigtu politiniu organizaci- ju evoliucijai, ta5iau dr?siai galime tvirtinti, kad daugiau ar maziau inspiravo nauju organizaciju ktirimasi. |steigta Vilniaus vyskupo E. Ropo (Ropp) vadovaujama Lietuvos ir Baltarusijos ko,nstituti§kai kataliki5ka partija (Stronnictwo Konstytucyjno Katolickie na Litwie i Bialorusi\)i (tol,iau-LBKKP), gimini§kos Rusijos partijoms organizacijos, megi- nama kurti Lietuvit± krik§€ioniu demokratu susivienijima (toliau- LKDS) ir kt. Be skilimoi