Of Lithuanian History Jahrbuch Geschichte

INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY

THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY

1992

VILNIUS 1994

INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE

JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE

1992

VILNIUS 1994 14HCT14TyT HCTOPHH JIHTBbl

EmEroflHM-I{ MCTOPMM JIMTBbl rofl igg2

BH.HbHIOC 143HATEJlbcTBO HAyKH H 9HI|HKJIOHEHHH 1994 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS

1992 metal

® VILNIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJU LEIDYKLA 1994 UDK 947.45 Li 237

Redakcine komlsija:

V. MERKYS (pirm.), A. TYLA (pirm. pavaduotojas). A. EIDINTAS, V. KAZAKEVICIUS, V. MILIUS, |L. MULEVICIUS I, G. RUDIS, R.STRAZDONAITE (sekretore)

Redakcijos adresas: T. Kosciu§fros 30, 260o Vilnius

I§leista pagal Lietuvos istorijos instituto uzsakym?

DARIUS STALlt}NAS

RINKIMAI I I RUSIJOS DOMA LIETUVOJE

Dienos aktualijos diktuoja istorikui klausimus. Sio straipsnio auto- rius rinkimu i I Rusijos ddma problematika pradejo dometis 1989 in., kai Lietuvos kelyje i nepriklausomybe atsirado naujas veiksnys -Sovietu Sajungos Liaudies deputatu suvaziavimas. !vairios Lietuvos visuomenes grupes uzeme skirtinga pozicija naujai susiklos5iusioje padetyje. Sios problemos dar laukia smulkesnio istoriku, sociologt!, galbtit ir psichologu. demesio. 0 mes noretume atsigrezti i amziaus pradzia, i Rusijos sudetyje buvusi? Lietuv?, kai jos visuomene pries rinkimus ,i I Rusijos Valstybes dtima.sprende analogi5kas problemas. Rinkimai tapo sudetine politinio gyvenimo dalimi. Ju problematika gana plati. Reiketu ai§kinti rinkimng itak? partijt! ktirimui,si ir, atvirks€iai (rinkimu i I dtima Lietuvoje atveju tai neaktualu), partiju elgesi ir tarpusavio santykius per rinkimus, masi- nes psichologijos rei5kinius, rinkimu itaka visam socialiniam ekonomi- niam, politiniarp ir net kulttiriniam gyvenimui, apibrezti regionus, kuriuose rinkejai elgesi vienodai, ir tai lyginti, ai5kinti rinkeju pozicijos pasikeitim? ir kt. Ta€iau istoriko darb? reglamentuoja §altiniai. Straips- nyje meginsime atskleisti Lietuvos visuomenes konfigtiracija pries rinkimus, ivairiu visuomeniniu jegl! elgesi per rinkimus ir pozitiri i ju rezultatus. Istoriografijoje tiesiogiai 5i tema nagrineta mazai. Netrukus po rinkimng pasirodziusiuose A. Bulotos ir M. Sal€iaus darbuose §iek tiek uzsi- • , 0 y . y , Fp±tnatratafrfipLes:]pnokfoTsusrefd]agRuuo::jj°es,i:#t3uLjoBeTsdtroar££;o:er.T3.Za]L§SsLo#:P±]ne£¥£: metais ra§ytu darbu galima i5skirti E. Gri5ktinaites straipsnius 3, A. Ty|os monografija apie 1905 in. revoliucija4 bei R. Miknio ir E. Motiekos stu-

8:j£'s5:kir§t?e:]agurta£:*j°oSs£°£Sst:`i:iuuv[puiagt:aT°§,rgt¥emp:rtnfi°gsr[#jrofmp°.Sfceappe]ina*V ® . . ® , Kai kurie klausimai aptarti J. Jurkevi6iaus bei Zydng visuomenes veikejo S. Dubnovo darbuose7. Pries rinkimus buvo sudarytos guberniju ir apskri6ing rinkimng komii- sijos. Deja, i§liko tik kelios Suvalku, apskrities rinkimq komisijos bylos (Lietuvos valstybin`i,s itstonijos archyvas -LVIA. F.1085) bet dalis Vil- niaus apskrities rinkimu komisijos medziagos. Straipsnyje naudotasi ir

45 Vilniaus generalgubernatoriaus (F. 378), Vilniaus `slaptosios policijos (F. 932), asmeniniame M. Bren§teino (F.1135. Ap. 6) fonduose saugp- ma medziaga bei memuairine literattira (K. Biel.,inio, S. Kairi`o, H. K.or- vin-Milevskio (Korwin-Milewski) atsiminimai)8. Pla€iau rinkimu elga apra5yta to meto periodikoje. Rinkimu tvarka. 1905 in. vasario 18 d. caras Nikolajus 11 paskelbe su5auki?s Valstybes dtima. Nenagrinedami vyriausybes projektt! bei istatymu raidos, apsistosime tik ties paskutiniu, gruodzio 11 d., rinkimu istatymu, kuriuo` Dtima gavo istatymt! leidimo teise ir buvo i5plestos rinkimu teises. Tiesa, veliau Dtimos kompetencija buvo simarkiai suvarzyta. Rinkimu apygardos sutapatintos su gubernijomis, o rinkejai suskirstyti i 4 kurijas: Zemvaldzit!, miestie€ii!, valstie€iu ir darbininkl£. Zemvaldziu kurijoje buvo nustatytas turto cenzas (kiekvienai gubernijai s'kirtingas). Turintieji ne maziau kaip I/10 cenzo i§ankstinia,me susirinkime kartu su dvasininkais rinko savo atstovus i apskrities Zemvaldziu rinkimu susirinkima ir jau ten kartu su stambiaisiais Zemvaldziais rinko igaliotinius i gubernijos rinkiku, suvaziavim?. Miestie€iai, turintys reikalinga turto cenza„ rinko savo igaliotinius apskrityse, o §ie jau vyko i gubernijos susirinkima.. Miestai, turintys teise tiesiogiai rinkti atstovus i Dtima, buvo suskirstyti i apylinkes pagal policijos nuovadas. Ten rinko rinkikus, kurie miesto rinkimu susirinkime sprende, kas bus deputatu. Vals5iai rinko atstovus i apskrities, ol §ie -i gubernijos rinkimu susirinkima.\\, Tose gubernijose, kur rinkimt! teis 6j.o-ir dar-bininkai, rinkimai vyko. taip: imonese,•atstovas' iturin€iose gubernijos nuo darbininku 50 :kitu: 000 atsto-vt!- vyru darbininku,susirinkima, buvo turin€iose renkamas nuo

1000 iki 2000 vyrt! darbininkt! -du atstovai ir t. t. Visas gubernijos darbininku atstovai rinko nustatyta skai€it! igaliotiniu i gubernijos rinkimu susirinkim?, ir Cia susitikdavo visu kuriju atstovai. Imperijos mastu Zem- valdzit! kurija gubernijt! rinkimng susirinkimuose turejo vidutini§kai 340/o vietl!, miestie6iu-240/o, valstie€iu-420/o 9. Taigi, nors rinkimu istaty- mas palankiausias dvarininkams, ta€iau guberniju rinkimt! susirinkimuose, kuriuos galima laikyti rinkimu kulminacija, valstie€it! atstovai turejo daugiau balst! nei kurios kitos kurij`os atstovai. Taip pat reikia pastebeti, kad rinkimu teises negavo moterys, kariai, vyrai iki 25 in., mokiniai ir studentai, asmenys, neturintys reikalingo turto cenzo, taip pat kai kurios klajokliu tautos. Straipsnyje remiames lietuviu istorijoje nusistovejusia nuostata, kad XX a. pradzios Lietuva~tai Vilniaus, Kaun`o ir Suvalku gubernijos [°. To meto lietuvit! visuomenes veikejai puoselejo planus sukurti Lietuva kaip valstybe etnografinemis sienomis. Pagal 5ia nuostata uZ Lietuvos ribu lieka Suvalku, gub. Suvalkl|, ir Augustavo apskritys, o Vilniaus gub. 1ietuvit2 etnografine teritorija apima tik Vilniaus, Trakt2 bei Sven€ioniu apskritis. Bet jau minejome, kad rinkimng apygardos sut,apatintos su gubernijomis, todel §i administracini suskirstym? ir laikysime pradiniu ta5ku., Didzioji rusu visuomenes dalis Sias Zemes laike viso labo imperijos pakra§5iais, arba, kitaip sakant, „nuo seno rusi! Zememis" (Hc.KOHHo pyccKIIe 3eM7IH). Zydams Sis klausimas apskritai nebuvo aktualus ir, pasak -P. Cepeno, jie „buvo isisamonine Rusij,os valstybingum?" []. Lenku

46 federalistai svajojo apie susiktirima didziosios Lenkijos, kuri apimtu vienoki ar kitoki status? turin€ias buvusios LDK Zeimes: Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Mogiliovo ir Vitebsk'o gubernijas). I§skirtine poziicija uzche vadinamasis krajovcu sajtidis: pripazindamas tautu apsisprendimo teisg, pasisake uZ LDK, kaip savaranki§kos lietuviu, 1enku ir gudu valstybes, atktirima. Visoms gubernijoms buvo nustatytas atstovng skai5ius Dtimoje. Vil- niaus gubernija rinko, 6 atstovus, i5 kuriu viena rinko tik valstie5iai gubernij`os rinkimu susirinkime. Tiesiogiai dar viena atstova rinko Vilniaus miestas. Kauno gubernijai buvo skirtos 6 vietos, i§ kuriu viena-taip pat tik valstie€iu renkamam atstovui. Suvalku gubernija rinko 2 deputatus. Lietuvos ypatumai. Sovietu istoriografija teigia, kad pagrindine fin- kimu Rusijoje ypatybe buvo „klasiu ir partiju kova" ]2. Nors Sis teiginys diskutuotinas, vis delto galime ji laikyti i§eities ta5ku, ie§kodami Lietu- vos ypatumu bendrame imperijos kontekste. Cia, kaip ir kitose tauti§kai nevienalytese Zemese, i pirma plana i5kilo tautiniai, re5iau -konfesiniai skirtumai, juolab kad Lietuvoje daznai sunku atskirti, kur baigesi tautiniai ir prasidejo socialiniai skirtumai. Mat Kauno ir Suvalku gubernijose tarp valstie€iu vyravo lietuviai, Vilniaus -gudai, miestuose daugiausia gyveno Zydu, nors kai kuriuo,se ir lenkai sudare nemaza dali (Vilniuje ju buvo tik tre€daliu maziau nei Zydu), o tarp dvasininku vyravo lenkai. Todel rinkimuose kovojoi po/1itines grupes, pretendavusios atstovauti vie- nai ar kitai tautai. Si aplinkybe buvo akivaizdi ir a`mzininkams. Stai „Vilniaus Ziniose" ra§oma, kad Kaune buvo tiktai trys rinkiku rti5ys: lietuviu tikininkai, Zydai ir Zemvaldziai ]3. „Saltinyje" nurodoma, jog „Su- valku gubernijoije kovojo rinkimuose dvarininkai lenkai, miestelenai Zy- dai ir tikininkai lietuviai" ]4. Paste\betina ir tai, kad Zodis „partija" to in.eto leksikone daznai rei§ke viena ar kits socialini sluoksni, tauta]5. Konfesinis vei.ksnys tampa svarbiausiu rinkejus skirian6iu veiksniu kai- mi§kose Vilniaus gub. vietovese (katalii,kai ir sta6iatikiai)16 ir labai daznai miestuose (krik5€ionys ir judejai)17. Pirmuoju atveju tai ai5kintina dar silpna gudu tautine savimoine ir neblogai organizuota kataliku dvasininkijos veikla. 0 miestuose rinkejai krik§€ionys buvo priversti vienytis del dideles Zydu persvaros. Bendros tendencijos. Pries aptariant kiekvienos tautos elgesi per rinkimus, reiketu atkreipti demesi i bendras tendencijas. Sunku pasakyti, koki vaidmeni rinkimai tureio jau anks5iau isteigtu politiniu organizaciju evoliucijai, ta5iau dr?siai galime tvirtinti, kad daugiau ar maziau inspiravo nauju organizaciju ktirimasi. |steigta Vilniaus vyskupo E. Ropo (Ropp) vadovaujama Lietuvos ir Baltarusijos ko,nstituti§kai kataliki5ka partija (Stronnictwo Konstytucyjno Katolickie na Litwie i Bialorusi\)i (tol,iau-LBKKP), gimini§kos Rusijos partijoms organizacijos, meginama kurti Lietuvit± krik§€ioniu demokratu susivienijima (toliau- LKDS) ir kt. Be skilimoi i ivairias politines grupes ir sroves, pastebima ir kita tendencija-siekti tautines vienybes. Tarp Zydu §i uzdavini me- giho spresti Sajunga uZ lygias Zydu teises (toliau -Sajunga), lietuviu - Tauti5koji lietuviu demokratu partija (TLDP). Kaip atsakas i lietuviu

47 ® Fuevg:nn]yTfagkyovnesnot]j,j¢uusot.;son¥;s£E:upop::£rc££na£¥yasfkuvr;:FuapoL3e¥k¥:,nsefjeuko££:{t: i§g?sdino vietos valdzi?, ir jos palaiminimu meginama kurti atsvara

¥£%ns:itauE:#¥£uka;aa]:#[j3gft:j]a8: -Vakaru Rusijos vie€e, kuri turejo rein- Valdzios veiksmai. Artejantys rinkimai kale nemazai 'sunkumu ir vietos valdziai. Neapsieita be represiniu priemoniu. Rinkimai vyko gana sudetingomis s?lygomis, mat 1905 in. gruodzio 4 d. Suvalku gu,b. Kalva- rijos, Marijampoles ir Vilkavi§kio apskrityse buvo ivesta kar'o padetis, o liepos 20 d. Vilniuje ir Smurgainyse, rugpjti€io 15 d. Kauno gubernijoje-sustiprintos apsaugos padetis. Per rinkimus meginta izoliuoti akty-

¥u:.kn:iua:scip:°liRe#Smmva:s::9:Jt:sst.:mAi:;a:'iui:§#Yii|l§:i#Tui::Ks;§u;n#t:a!?:ry:d.aut::oiaid?e2!;y.. o veliau ir generalgubernatorius 22 paskelbe parei§kimus, kuriuose rami- no gyventojus ir sitile geresnio gyvenimo viltis sieti su btisim?ja Dtima. Rusai. Rusijoje I dtimos rinkitmus laimejo Konstitucinit! demokratu (kadetu) partija. Svarbiausias ju nesutarimas su kita stipria organizacija -Spalio 17-osios (oktiabristu) partija -buvo pozitiris ,i konst.i.tu- cija. Pirmiesiems Spalio 17 d. caro manifestas buvCi tik konstitucijos ivedimoi pradzia, o antriesiems pakako §io isako. Analogi§kas organi.za- cijas megino kurti ir Lietuvoje. Vilniaus policmeisterio tvirtinimu, mies- te per I dtimos rinkimus kadetng partijai priklause „visi lenkai, Zydai ir dalis rust! . . ." 23 Ta€iau organizaci§kai kadetai nebuvo susivienije, t. y. partines grupes ktiresi tautiniu pagrindu. Iki galo neai§ktis jt! tarpusavio ry5iai ir santykiai su centriniais partijos orgapais. Rusng kadetai Vilniuje ktiresi nesekmingai, ir per rinkimus §ie Zmones jau skelbesi kaip nepartining btirelis 24. Nedidelis rusu inteligentu skai5ius Vilniuje, matyt, ir buvo svarbiausia §io megini`mo nesekmes priezastis. Pana5us vaizdas ir Kaune. Nors Cia, skirtingai nuo Vilniaus, susiktire 12 Zmoniu kadet#

i:ttffaj :S r]*n°#:toass: jkt:r!nesduadi;rveav[oe,n5¥ao,YC :¥esrua ;¥fiEo ]rta[j:itnuiva`#s a±Sot#e[: tams25. Matyt, veliau padetis pasikeite, nes paskelbtame kandidattf sa- rase buvo ivairiu tautu atstovu26. Lapkri€io men., isiktirus oktiabristu partijai Rusijoje, tuoj pat buvo isteigtas ir jos skyrius Vilniuje27. „Kurjer Litewski" tvirtinimu, 5iai partijai priklause daugiausia valdininkai ir vietos mokytojai 28. Megino veikti ir mineta Siaures vakaru kra§to vie5e* (toliau-Vie€e), kuri sieke a::loei:y2t: Euussufey. ;;SVT::feani:, ngi:Liai3s p ingtreirs:: ussav': tde::¥va#oJ;nufimk::I;: tui, nurodo, kad iki XIV a. vadinamasi.s Siaures vakaru kra§tas buves rusi§kas ir padetis pasikeitusi po to, kai Cia pradejo skverbtis lenkai3°. Siuo pozitiriu jie turi „geriausia atminti", nes kitng tautu at9tovai, nore-

gfamTLe%:ogr£{ssttofrfjsaay]:v{£Sete°er£Ffensk{±easoesse,v:£akzenfkaaurst,La{sut:oTk¥;:3::st:{as:ktuatet{na£:

0,OY Rusi]=osGrgejifeaiuns]}:Ls,]€etp::fiijungaE]sai:ig:tt:5iuernt]v:#naanizu=j]i?'si:£`;gsanv6ajfar¥]Sk¥a5¥:.kaTr:fa:i pakito ir partijos pavadinimas. 48 i vien? organizaci'ja nesusili'ejor. Kau,ne i5 §ios pakraipos organiz,actiu 1;gas::Eyrj:Eea£Sinneasvft€¥3:¥Sppfak:t;}i%e(:kae3fH;a,Epna£':&Ba:,r°poHp°£H£:Ka!t,i,k#ra{j: c32

® S¥rzp{n3:osno;:tr¥£joTsu:¥ke¥:£§tkaan]3#Lsbauvvoob]:urpookpr£:£§E%];eeng]ko{,goLe+,.e.nas i§ Vie5es organizatoriu Kaune33. De§inil2jng rusng partijng atstovai, pamat?, kad ju kandidatai neturi §ansu patekti i Dam?, pradejo reikalauti teises atskirai rinkti rusu vi- Sfu:°:¥r,e;::£oK¥a:1?y:i:etsa¥:anu::i:Snm:I:u:]a;,:a;:atrl:a]:k;ta3±ka]r?fauBS;Paa:Hto:Pet;recb;:`aabvpa°|i[i:Si#;u:

® y§]:r5°kTnetTe:ina£§i°uvoa:ebg#:£dna¥ruysk,%}papde:te{r3b5Tr8?uovy:::f£]yubfnk:g£St£::r:rms± Vilniaus generalgubernatorii!, kad jis paveiktu vidaus reikalng ministra. Kaip viena is svarbiausing rusng padeti sun.¥inan€ing aplinkybing buvo nurodoma LBKKP veikla36. Paleidus I Rusi]os dtim?, tas klausimas vel bKuavu°n:5kge#S.russ}uk€trst3ofauebneersnaptr°ar:#3?.£P]e]S±d{ti=i:£Srtfrnak£Jftorseem#]Eiaas;i0 ir Kauiio rusai gavoi tokia teise. Kartu reikia pastebeti, kad tokios rinkimng tvarkos, kai kiekviena tauta rinktu savo atstovus, pageidavo ir dalis kitu tautu atstovu 38. Suvalku gubernijolje rusu nedaug, ir kaip isavaranki§ka politine jega rinkimuose jie nedalyvavoi ......

netzpyadraeEi.§k4kt¥y`kaidfrrifnnkki£#oskea:epdaanit;€aLS]]#£8ez;rdazsyia{£.§dpaav:kra°sd3ygfaDV{°...,,

£dvz;a:S`]agoijak?.,k]oevmos±:::J°v£]Sna#.gad{aki:£°bsuvsotefsguffaoTfi[isuoirvsavza£:gi`aTuas:

• Efunstt£J°ksaj;yigutE;°egra:iftEfra£]Letsfks[aavfiv#dr:g°Sietkriummap4%ipga68,£?`iFpakr:6Pi{obi: 1906 in. vasario men. S?jungos suvaziavimuose buvq ismulkiai aptaria- mas rinkimu kovos `organizavimas. I§skirtinas vasario men. vykes Ill suvaziavimas. Jane meginta i§siai§kinti Zydng padeti ir galimybes rinki-

Y® ¥gs°SfyE:[in8a::ryggt;sbejn;fg]?uj::££Se¥uc]£rfkgfr?oTaie]b§:¥:kiJ;%'eskna]£B:i%:#i:ji,:®V Euusti:spzoygdrfmv¥;u:I:e:t¥a5:iv£Fdeet¥{]pnafratTjsosat|;tdoevr:usri.L#naove]fov;:::a;:® gomis buvo atmesta boikoto taktika ir nutarta dalyvauti r.inkimuose. Taip pat nuspresta, sudarant koalicijas .su kitng tauttg atstovais, laikytis vadinamosios Vilniaus programos, t.y. ]ungtis tik su tais, kas palaikys Zydu reikalavimus 41. Nemaza vil5ing Zydai siejo su rinkimais Vilniuje. 1905 in. Cia buvo ® iaysduzyddvuasr££nnt££iruf{£oa£:i:t`:s,(Pkeurri:]iaspiik]¥£j:¥°!a::Et:::4z2}dvu£[Et;udjeet#:i

kitos organizacijos. Sajung? ir konstituciniusY, demokratus ,siejo ir artimi

®,, t:L§:ii:mFe:t¥a:aE::3l§:i:e+8::4,3ds,¥o§,%aot:5#k:#¥uta:Z];a::1:SF:eE:z€a:c:;u:b€|u?¥ia§s:::i:=:I:e±::::i!Y,

~V®

4. Uzsak. Nr. 1861. 49 veikloje. Dalis Zydng veikejng nemini tos organizacijos tarp kiti!, dalyva- vusiu iinkimu komiteto veikloje45. Bet 'Vilniuje i§keltas Zydu kandidatas S. Levinas -viems aktyviausiu sionistu veikeju46. Vilniaus Zydng rinki- mH komiteto veikla verta atskiro nagrinejimo. Miesto komitetas turejo padalinjq apylinkese. Cia sudarytos rinkimng ko,misijos, pasitardamos su Zydu vlsuoque.ne, parinkdavo kandidatus i miesto rinkiku susirinki,in?. Toliau komisijoje balsuojant paliekamas reikalingas skai€ius kandidatu,

® g:tefrtr:i°assrj:rk£T£Ekfk£Fsftek:Sunsofti!re€¥S:rk%¥]:a:Fg[i];,s:ai:rs°ttj47inaznyy¢g kad ir ten taike pana5i? isistem?. Dtimoje Zydai tikejosi sudaryti Zydq frakcij? 48. Lidtuviai. Lietuviams buvol gerokai sunkiau organizuotis nei kompak- ti5kai miestuose gyvenantiems Zydams. 0 juk i5 pradziH reikejo valstie- €iams i§ai§kinti,, kas ta Dtima yra: „Liietuviai gal mano, jo,g god,is „duma" kiles i.§v lietuvi5ko Zodzio „drimoti"-isvajoti I...I. Ne! „Duma" _'_J_.I L. O .J . iil! ,,I/uilla Zodis kiles kiles i§ 1.q rusi§ko riisi€kr\ Zodzio ;nri3;A „dri'mat-'~"-ir Aiitt.-+... rei§kia ;. .^:xi.:_ galvotojq __1_ susirinkim?,_I_ .....

prival anti k? nors i§galvo,ti"49. Bene_ svarbiausia_ , __~__.`-.`- I+I+T`/buvo i5ai5kinti,L`7uluJ\lLJ,|l} J\LJukuo btisim o i DtimaDrama Lqkjrja.Qj skirias-i tiiin nuo h;+11 kitng--c ;flo+;+t,A+.;„,------instituciju, iT2i 1,^.i...JLWJL,u kartu 1_:_1_ -kiek I\Lil\ svarbtis OvaiL/uD , _ rinki- llllI\L- . .. mai. S problema__1_1 _ _ . jau 1buvo i5kilusi rinkimpose i Didij,i Vilniaus Seim?, kai, pasak P. Vi§inskio, „kai kurie Zmones suprato, kad Vilniuje stos nauja. vald-Zia, kuri i5klausys Zmoniu skundus ir tuojau i§pildys ju reikalavimus" 50. 0 ir po 190.6 in. vasario 7 d. ivykusio 'steigiamojoi LBKK,P susirinkimo btirelis lietuviu s,kundesi, jog nebuvo, i5rinkti i Dtim? 5]. 15skirtine vieta ai§kinant Dtimos rinkim? Lietuvos visuomenei priklause „Vilniaus Zinioms". Sio laikra§€io 'itak? turejo pripazinti net vie-

® ;°esrs¥:]kdtz*ao5:.s."V€]rneftaauss#:i:S:`[`u,Pats:]r:'£daencd]%rgk:tdra££::;8j'eski£:tsiitEg]To:§•y...... bus galima reikalauti lietuviams lyging teising su kitomis tautomis53, buvo ® #aivdaarfteyTrug££ietopFaTe°§i5#£Pinftn°!]:€:n:,Spr¥:}¥:°k:ug£%i;::°'v:]asisine8uDmti?m54;. !ures ar pasilikti biurokratijos irankiu,-tada ji nepatenkins visuomenes ir. nesut.ei.ks Rusijai ramumo, arba a{yirai stoti ginti savo trizng: tuomet pirma.sai jos darbas bus pastat¥!i Rusijos atstovng rtim? ant pamato tikros Zmoniu atstovybes" 55. Tuo paciu. metu lietuvi§koje periodikotje randame ® V, \,,-,® £y]Batims8e5#,troaLE:tzj€:¥ds:i°ok¥]aat:S[pT:t.fjaia{aL]£k#),Snpuasufg£]£:i`j£:g:[r£Z:#:iJ: kovos, §ios pakraipo,s laikra56iuose jauEiamas skepticizmas. Stai „Varpe", sukritikavus rinkimu tvark? ir Dtimos kompetencij?, parei§kiama, kad lietuvius „tuo tarpu galetu .pakakinti Seimas Vilniuje ant demokrati§ku Pamatu fsteigtas aprtipinimul reikalu politiskai autonomi5kos Lietuvos" 57 Pries rinkimus lietuviu politi,kos veikejams i5kilo gana sunkus uzda- vinys -kaip organizuoti rinkimng kov?. Mat, Lietuving soicialdemokratng partijai (LSDP) bei LDP boikotuojant r!nkimus *, neliko organizacijos, galin€ios sutelkti bent kiek didesnes pajegas. Tada 5io vaidmens emesi apie „Vilniaus Zinias" besitelkiantys lietuving visuomenes veikejai. Laik-

* Jos tai da.re skirtingomis priemonemis. LDP rengesi dalyvauti rinki'mng kovoje, bet savo kandidatu nekelti.

50 ra§tyje prasidejo diskusija del rinkimq kovos koordinavimo. Pirma, s.iq: 1oma kurti „Centrali§ka komiteta", kuriame „privalg. sueiti prakilnesnlejl

.., 51;ertsuevs%:ejstunvu[S:uo€iaefg:`%:ik[epjt:i,]ai¥trear§a6tfai!w£€8.drjaau£[Jiu::::gabttiatfit::Pvepsi: kurti komitetus vietose, parinkti kandidatus bei tvarkyti kitus rinkimng kampanijos reikalus. Kita vertus, abejojama tokio sum.a.nymo realumu. Mat nera demokratining laisving, be to, ir lietuviskas. pajegas btltng labai sunku suvienyti, „nes viena orgapizacij? stovi grynal ant tautinio pama- to, kiti ji visai i§meita.``. Na, o jeigu ir .payyktng sukurti toki komitet.a, tv::u%r£:tna;i:ifkTnaa£:[siduerttafptitetndrekj%rbp#£]ra5£dayus¥S"J9£.tnYieunsus:£i£::Tv#Y, ®® darbotvarkeje buvoi ir rinkimng i Dtlma klausimas. Tiesa, kelio: dienos pries susirenkant Seimui, Sis klausimas buvo nukeltas i§ antro i penkta

®, gtusnfi:2i6°ie:::rs`tyyga,]ro:suTeazz:infa:[tjuj°atrsovdaor,b%.adserfemnegt:£snfki:£ukoELa6ttf[Orbmti= rna. Si aplinkybe aiskintina t9ocialdemokratng p.qzicije: i§ pasyvios .takti- ®,

® £%Smapzaarfenpgr]£%rd:j9!up]r::k°rteazrop][£:c[S£{mk%r:]geavpfir:J6q.Pftoeiiaguantaeikat¥tyi#:v[[£ visuomene emesi TLDP. Daugiausia demesio tautipiai lietuving demokra{ai skyre Kauno gubernijai, kur tautiniu pozitiriu jlems buvo palankiausla dirva\. 1906 in. vasario 11 d. Kaune buvo ikurta TLDP kuopa. J. Basanavii5iaus teigimu, TLDP vasario 25 ir kovo 4 d. Tilmanso fabriko saleje otrgenizavTsi lietuving susirinkimus. Pirmajame tautiniai demokratai kviete visus vienytis, stoti i partija, ai§kino\ programa, aptrajame-TLDP narys S. Raila 3tengesi itraukti i partija tikininkus ir darbininkus 62. TLDP agitacijos

;{#:I;sta¥::::au{§E:ataF;ode#3]k§raat#j,Ta:r6,£E:#gsi#a£,Kg:tn£::tae££,;,takTrr{f;mu: tiniq akcentng63. T? pa€i? kovo 4 d. agitaci,ni susirinkim? miesto teatro saleje organizavo ir LBKKP. C.ia kalbeta apie artejan€ia Dtima ir Baz- Y,

Y, £¥:£t:Ssuvaab]:j%jeon6Bazaryp:[ofsa[gaejfuastsuprgt¥dpaarrbtifi¥nkats;:¥gieb#¥:.irie£.sFaf|::®

ira£'kvti:tkusp:mJ°boki%[obtijout:tarTnkpmpuss,(:eebnuktjo°'Siei:fatatb£:{Btfai:t£J;au)sir:iskti°#g: buvo nutrauktas64. Taigi Kauno lietuviai suskilo: vieni stojo i TLDP, kiti -i LBKKP. Kiek kitaip reikalai klostesi Kauno gub. kaimo vietovese. K. Bielinio

ir S. Kairio tvirtinimu,® rinkimai Kauno gubernijoje, nedalyvaujant LDP

¥u:Lks::::ti;r;u{S¥rktdia:z:E:¥gsi:#%°g:t::I:i;a5Put::a:B[]i¥otie::a¥¥ri!:a}}:°:S;uug!v¥g°::tu£[#ik:tT:!ilj::;®, ®,, LeusvosaY:kfreanpkftsaeik£:sk#tut;¥aius.deirkeatg§±£°]Sengkuube:g;I:SarftnukrfeTou;:Zpu:tz:ifi 1emiam? TLDP itaika §iuos?. rinkimuose67. Vilniaus miesto ir gubernijos lietuviai negalejo ti`ketis sekmes, todel

® peut¥:, a:rft£££: £a§5#s€ kvu{£f{5{eAbmubvroaz::jduas:y,tas ]£etuvfu rfnk£,mu kom{.

51 ., jossn:a:]is%avgoubr::E'iJ£Jueosg,£dfinjppt°evne{]kr!g]dna:Saitpop}gfyrtiLdspe:LesK:tda:kno8: ®,

!::#stiu:in::sg,6:;pou;ayuEs::;::ss|ntie,2e:f5E::::k:an,sgt::6:i:19q.,Ep:rvi:lgkj;!err,snnjfjgnngykil:g3,;da:nf?- g:i:Ztwi]8£Sisaa„kjo.MvfsB£5:ii5ate+:;tbuevs°Sde]iee:k¥ef1:aT°pkarsaat#f,£kkraagt¥ji:'i'aq£= ra§€io lietuviu valstie6iai prakti§kai neskaite, todel jis negalejo pakenkti rinkimu rezultatams. J. Basanavi6ius atsisake balotiruotis ir vietoj saves pasitile S. Railos kandidattir?7]. Be to, Suvalku lietuviai norejo i5kelti kun. J. Staugai6io kandidatdr?, bet jis neturejo seslumo cenzo, todel negalejo ba]otiruotis 72.

Grcpae'rsvr::'sktfymmu£,£:Sk]#L°t:a]]rpr:ve:ie]tfuet¥:'f]#ai£#jutBttiqinovj:i,ki:'StvprEom:Jue...., sistatymo, jgg jie turi sudaryti bendra grup.?, nagrineta ir koaliciju galimybe. P.irmiausia paramos tiketasi i§ Rusijos liberalinio judejimo. Cia

gigzs£]%u:][°d?aiae::ru#:gebT¥;froogaj].£mBaas]aanuafvti£€i];§us{ag.et#oipdaCirifi:3.ir]9A°.6pT:® binskio ?usitikimas su k?detH partijos lyderiais. Konstituciniai demokratai pripazino autonomijos teise Lenkijai, bet ne Lietuvai, nes Lietuva §i'uo metu negales „uzbreztoise riboise gauti autonoimijois", be to, tai labai nepalankiai sutiktu Rusijos visuomene. Ta€iau. susitikimas teike tarn tikru vil6iu. Kadetai pazade.jo. savo spaudoje daugiau demesio skirti Lietuvos proJblemo.ms, o lietuvial -ikurti Peterburge komitet?, kuris palaikytng konstituci.ning demokratq prolgram? ir britng kadetng vadovybes ir Lietuvos visuomenes tarpininkas. Taip pat lietuviai pazadejo Lietuvoje agituoti uZ 5ios partijos program? palaikan€ius kandidatus ir remti kadetng atstovus visoje Rusijoje73. Pa.na§ias derybas kadetai vede ir su kitng imperijos pakrasi€iu tautu atstolvals. Sio susitikimo rezultatus atspindi derybos, vykus.ios pries Kauno gub. rinkimu susirinkim?, kai TLDP vadovaujami lietuviu rinkikai dvarininku atstovarps kaip vlen? btitinu susivienijimo

Sf?§]kyugsu;if£::p:£sn7k4{£[teu§°ksoiaku]rrfek:I:n%[?ajsu#£dnykti.k8?Stit]::#eafsq:re°kvr]:: nytis ,su latviai,s. Si sumanym? megino igyvendinti ir Viln,iau`s Seine, veliau TLDP skelbe siekianti vienybes su latviais25, ta6iau sumanymas nebuvo ivykdytas. Tuo pa€iu metu pasirode kvietimas vienytis ne tik su latviais, bet ir su estais, nes „estai, latviai jr mes mazai kuo tesiskiriame Vieni nuo kitu" 76 Lenkai. |vairi6s lenku visuomenes grupes taip pat skirtingai Zitirejo i Dtipr?. lzymaus lenku pvTblicisto C. Jankovskio (Jankowski) nuomone, nepal,sant lenkams kylanciu suinkuml!, kiiekvi.ere pareiga dalyvauti rinkimuose. Ta€iau izengiimas i parla,mentini gyvenim? savaime dar nera teigiamas dalykas. Tai gali tiek sukompromituoti, tiek ir pagerinti lenku reikalus 77. Vadi,namosios demokratines krajovci£: ,sroves laiikra5tyje „Ga- z.eta W.i.Iefiska" randame L. Abrapro.vi6ieus (Abramowicz) straipsni, ku- rlame jis skepti5kai vertina naujosios instituicijos galimybes78. Ta6iau, kadetams laim6jus itikinama pergale rinkimuose Peterburge, pasikeite

52 ir L. Abramovi€iaus nuomone. Dabar jis jau pripazino, kad nu,si5alini- mas nuo rinkimu btitu „juokingas ir neprasmingas dalykas" 79. Turedami gana tvirtas pozici`jas Vilniuje, lenku politikos veikejai di-

S::`i¥u¥g:£¥riiJk°i±qr{knoki#t::a,§££Fr:sTi:%i%.pva£3:i£E?|ft[;np££[££rk°e¥]:u8o?tfte°nvkaj•,., rinkimu komitetas Vilniuje savo kandidatu i§kele advokata T. Vrublevski

(Wr.6blewski).15populiarejes savo kalbo'mis rudeni` vykusiame zemstvu11 atstovu suvaziavime ir caro teismuose gym s 1905 in. revoliucijos daly vius, Lietuvoje jis vis delto nebuvo labai takingas. Ta€iau rimta Zydu ko,nkurencija -verte lenkus telktis. T. Vrub evskio kandidattirai parinkti itakos gal6jo tureti ir tai, kad izymusis Vilniaus advQkatas vadovavo 1899 in. atkurtai neo5ubravcng lozei, vienijusiai ivairiu pakraipu lenku visuo,menes veikejus. Be to, ji's buvo vadinamosios demokratines krajovcng sroves atsto`va.s, todel galejo patraukti ir kitu tautu atstovus. Pats advokatas tvirtino galejes btiti nesunkiai i§rinktas ne Vilniuje, o kurioje nors i§ guberniju, ta€iau tuo atveju reiketu daryti kompromisu su dvarininkais, o jis to nenoris8]. Ta5iau ir Vilniuje T. Vrublevskis turejot bend- radarbiauti su tu lenkng visuomenes jegu atstovais, kuriu pazitiros jam buvo visi5kai svetimos. Jis nurode, jog sutikoi i5kelti savo kandidattir? del to, kad, lenkams ir lietuviams turint rinkikng dauguma, btitu i5rinktas demokratiniu pazitiru Zmogus 82. T. Vrublevskioi ir rinkimu komitete susi- btirusiu veikeju, pazitiru neatitikima pastebejo ir vietos spauda 83. Vidaus reikalu ministro, nurodymu gubernijose ir apskrityse turejo btiti kuriami specialtis komitetai, sudaromi ivairiu luomu atstovu, kurie tgi::Ja°gaandfifdovt:Ldr:Lak£]#bi);:tua°ct££jaE%5:a:ia8:4£.a:]T::t#t::::.Lt:i:°dt:.i:::®® dave. Rinkimu eigai bent kiek didesnes itakos neturejo ir 1898 in. ikurta Vilniaus Zemes tlkio draugija, vienijusi dvarininkus. 1905 in. pabaigoje ivairias lenku kadetu grupes meginta sujungti i viena organizacij?. Pasak M. R6merio, Vi!`lniiuje ivykgs net isuvaziavimas, kuriame buvo ,pan koreguota kade`tu partijos programa: pa5alinti radikalio\s agrarines re- formos reikalavimai, §iuos klausimu,s palikta spresti kiekvienam kra§tui autonomi,§kai 86. C. Ja,rikoivskiio teigimu, §i organi`zacija turej.u,si apimti buvusios LDK Zemes87. Del savo radikalumo ko,nstituciniu demokratu idejo,s nebuvo priimtinos lenku dvarininkams, todel §i organizacija Cia neileido giliau 5a.knu. Geriau 'sekesi Vilniaus vyskupui E. Ropui kurti LBKKP, kuri T. Vrublevskio ir jo aplinkos deka remesi kadetu: progra- rna, suteike jai klerikalini, atspalvi. Del to i5 pradziu partij? puole dvarininkai ir valdzia, ta5iau, programai evoliucionuojant konservatyvulmo link, nebeliko nesutarimu objekto, ir nemaza dvarininku dalis aktyviai dalyvavo LBKKP veikloje. Kataliku, dvasininkijo,s ir dvarininkng susivie- nijimas dave vaisiu net ir 1906 in. kovo 2 d. valdziai uzdraudus LBKKP veikla. Vilniaus gubernijos lenku dvarininku rinkimng komiteto atsi§au- kime randame tiek dvarininku, tiek ir dvasininku pavardziu88. Katalikng dvasininkijos itaka Vilniaus gubernijoje buvo gana di,dele. Tai rodo ir rinki'mu eiga. Stai tarp Vilniaus apskrityje smulkiuju Zemvaldziu rinkimu susirinkimuose i§rinktu 58 asmenu buvo 17 kunigu. P,azymetina ir tat. kad nei5rin,kti tik 2 balotiravesi kunigai 89.

53 Y..... ieaT:gu::.ki:I:glefief:n'j::39:?aanN2:t:uo:ti:;.,eT:uEntodvkgi:i:nin:fv!aer;:e:g:|i:ira:k,o;,rT::j|!r::I:i:.. Zemes tikio draugija, isteigta 1900 in. ir jungusi apie 300-400 narii!91. Daugiau duomenu turime apie Tel5ing apskrityje vykusi? rinkimu agi- t'acija., Cia pazangtis dvarininkai 1905 `m. spalio 14 d. iktire komiteta, kuris turejo imtis rin'kimines agitacijos. Ji sudare S. Narutavi€iu.s (Na- rutowicz), J. Kaminskis (Kamifiski), M. Bren§teinas (Brensztejn) ir kt.92 Sis koimi'tetas lapkri5io 10 d. sukviete dvarininkus rinkejus ii susirinkim?. 15 267 kviestt!jt! atvyko tik 28. Buvoi nutarta pavesti ;komitetui toliau vykdyti rinkimt! agitacij?, taip pat, tremiantis kadetng progra'mos princip'ais, parengti vietos sailygoms pri'taikyta proigrama 93. Tike'ttina, kad 5io, kaip ir kitu, ko.mitett! atstovai dalyvavo suvaziavime Vilniuje. Veliau kcmitetas tgse rinkimng agitacija. Nedaug turime informaicijos apie len,kt! rinkimu agitacija Suvalkl! gubernijoje. Cia i§siskyre tik tau,tiniai demokra'tai (endekai)94. Spaudoje uzvire diskusija del lenku depu'tatu, i5rinktu vakarinese imperijos gubernijose, elgesio Dtimoje. Vieni sitile kurti bendra frakcija su Lenki! grupe (Koilo Polskie-Lenkijos Karalystes deputatai)95. Kiti pasisake uZ atskira frakcija, glaudziai su,sijusia su Lenku grupe96. Ant- roji pozicija paprastai grindziama taktiniais sumetimais (valdzia gali apkal'tinti „separatizmu"), taip pat socialiniu ekonomi,Init! programu. ne- atitiki'mu (Le,n,ki|jlo,s Kia,ralys/teje buvo ,stiprtis ende`kai, kurie veliau ir laimejo rinkimus; jie sitile gana radikalia Zemes reforma). Dideleje nuomoning ivairoveje del btisimo deputatu susigrupavimo Dtimoje i§siskyre T. Vrublevskio pozicija. Jo rmanymu, visi vadinamojo Vakaru kra5to deputatai turi sudaryti bendra grupg ir veikti kartu su Lenku grupe bei kadetais, taip pat kitomis liberaliosiois p,akraipos par,- tijo,mis97. Taigi T. Vrublevskis sitile vienytis ne tautiniu, bet pilietiniu pagrindu. Gudai. Tarp Vilniaurs gubernijois valstie€iu vyravo gudai. Veike Bal- tarusijos socialistine gromada, ta€iau ji boikotavo rinkimus, ir gudu visuiomene, kaip §avaranki§ka politine jega, rinkimuose nebuvo atsto- vaujama. 1905 in. pabaigoje-1906 in. pradzioje daugelis ju buvo pateke LBKKP itakoin.

Meginimai sudaryti koalicijas ir rinkimng rezultatai

Mtist! istorioigrafijoje isigalejes teiginys, kad rinkimuose i visas ke- turias dtimas lietuviai sudare bendra bloka su Zydais98. Ten, kur a'tski- rai aptariami I dtimos rinkimai, randame ta pa5ia nuomong99. Sia`me skyriuje meginsime panagrineti tos pozicijos teisinguma. Kadangi deputatus rinko nuo guberniju, tai tautinius santykius rinkimuo,se te'isingiausia nagrineti remiantis kaip tik gubernija, ai§ku, ne- pamir5tant ir bendru tendencijl!. Pradesime nuo Kauno guberni'jos, nes 5ia riinki'mai vykoi an,ks5iausia, ir ju rezultatai turej`\o\ ita(ko,s ivyking raidai kitose Lietuvos gubernijose'.

54 Kauno gubernija. Demokrati5kai nusiteikg lietuviu, 1enku ir Zydu in`teligentai planavo su5aukti rinkiku at:stovu suvaziavima, kuriame \turejo btiti parengta bendra programa ir sus,i'tarta del btisimu kandidatu. Su- vaziavilmui iorganizuoti isteigtas biuras, kuria,in priklause po du kiekvienos tautos atstovus* lou. Zydai sutiko rinkti ti'k „demokratus", ta5iau ne „nacional.-demokratus" t``], o lietuviams vadovauti kaip tik ir pradejo TLDP. Vis delto Kauno Zydams rinkimuose vadovave politikai suprato, jog gubernijo\s rinkimu susi'rinkime lietuviai ,tures dauguma ir ibe ju paramo's ne vienas Zydas nebus i5rinktas. Sutarta, kad Kaunas rinks 2 lietuvius ir 5 Zydus, ir uZ tai lie'tuviai p'arem,s vieno Zydo kandidattira i deputatus. Ta€iau, pa'sak J. Basanavi€iaus, Zydai, „pamate, kad lietT- viai ima dalyti,s i „katalikus" ir „demokratus", patemije taigi lietuviu silpnuma", pareikalavo dvieju vietu Dtimoje. Nei TLDP, nei kun. K. 01- 5auskas, vadovaves LBKKP organizacijai Kaune, nesutiko su tokiomis salyg.omi,s, ir derybos nu,trtikoi[°2. Ta,d miestai isrinko vie'n Zydu ats'to- vus. J. Basanavil€ius buvo priverstas ,kon.statuoti, kad „Kauno, kaip ir kitng Lietuvois miestu, Zydai .pFos3i'rode, jog jie buvo i'ki §iol, taip ir liko visai mums svetim\a taut,a ..,. I gubernijos rinkimu susirinkim? valstie6iai rinko 39, dvarininkai - 35, miestu rinkejai-16 ats:tovu. Lie'tuviu rinkikai suvaziavo i Kauna k,oivo 23 a. ir !susirinkime ,kartu su ivai'rit! plollitiniu partiju vei':kejais svarste lkoalicitju galimybes. Atsizvelgiiant i an,ks,tesn,ius ,santykius, elgesi rinkimuose ir gal'ima lietuviu reikalavimu paremim?, nusp,resta jungtis

•y. Y ®Y, :rnki[¥:£r}'Efe:kju.kBuarj'J;°isavaitcs[tu°sTabs..R]efrmy££°tTssjrveks:isB+r¥iaus#cit:[!]ao:4.tE¥: vei`kejai pri(klau,se TLDP, todel jos ita,ka 5itam rinkimu e,tapui neabe- jotina. Tiesa, P. Janu5evii€ius dalyvavo ir LBKKP veikloje. V.alstie€iu atstovai reikalavo, ,kad dvarininkai priimtu §ias salygas: Dti'moje sudaryti lietuving frakcij? ir i5vien veikti sprendziant tautos reikalus, si©kti ®®,,

V~- :tfoet:y°tsur:tE'%iirakf;nnes#:c£S5t£:£°=:Smoakurt:t:'8kmu`J:Sa'z]tuar!£ioE.atpadsvaakr£EfanfkEuraitj ®, ;a`tt::ig']o!ietv¥,`£aa[ured£#ra]a¥,?ot£:Sseusta!,a#`ndket,£i§ep#nfvni:¥ngbEfiEfsstyie; tarp dvarinin,kl! ir valstie€iu kuriju 107. Nedetalizuojant derybt! eigos, rei- k}am3a|%!:bse]{i,'#j:€]E:trp¥i:'zadsYiasr£3i#gjaomfti:]Pt3:taTriisikkuunkeudrafyoussna:i::® •..,. {aurfrg%];{raata!oag:PNJeurabudvu°oivea:ru[,ukp;adz£#arYfi'#±jai.bBtietut°'ta]ia;bs:£spuas#££::{3 atstovais. Derybose ivyko vienas idomus epiziodas. Valsti,e€iu ir dvarinin- `kng rinkikai gavo ZemaiEing vyskupo M. Paliulionio kvietima kovo 25 d. atvykti i Sv. Mi§ias, o pol ju-pas vyskup?. Priemi'me M. Paliulionis megino pasidziaugti abiejng kuriju vienybe, ta€iau L. Lopas jam grieztai atkirto, ir ceremonija baigesi gana nesmagiai. J. Basanavi€iaus teigimu, i§ejus vyskupui, dvarininkai „tuojau norejo visi, in cotrplore, su lietuviais tartis, bet §itu vadovai neleido t? daryti. . ." Ilo Nepavykus susitarti su dvarininkais, nutarta deretis su Zydais. UZ tokia sajunga agitavo ir i5 * Neai§kus §io biuro santyhis su ,anks6ia\u minetu Kadetu komitetu, kuri sudare 4 tautu atstiovai.

55 Vilniaus atvykes A. Smetona. Zydu atstovas'L. Bramsonas i§rei§ke ap- gailestauj?s del ji!: padarytos „dideles klaidos" renkant miestq atstovus, ir buvo sutarta rinkti viena Zyda (L. Bramson?) bei viena kunig?, 3 lietuviu valstie€ii! atstovus ir Zydu pra§ymu' viena dvarininka, kuri turejo parinkti patys lietuviai lil. Tad rinkimu diena, kovo 26-aj?, Kauno gub. rinki,mu; ,susirinki,me deputatais tapo: L. Bramsonas, kun. V. Jarulaitis (i5rinktas po to, 'kai atsistatydino ikun. A. Ba5kis), TLDP nariai L. Lopas ir J. Sabalis, LDP narys J. Kubilius (vien? deputata rinko tik valstie- 6iai) bei demoikrati§ku pazitiru lietuviu dvarinin,kas C. Milvydas. Rei- ketu atskiru tyrimng paai5kinti, kodel pasikeite LDP pozicija. Pasa'k J. Basanavi6iaus, po sekmingng rinkimt!, kits diena, deputatai atvyko

tpyai?{.|]]lar padekojo uZ „rinkimu sutvarkyma ir ju kandidattiru pasta- Vilnius. Del deputato mandato Cia galejo varzytis `'ti,k Zydu ir lenkng rinkimu komitetai. Tarp rusi!! rinkeju i5ry5kejo dvi tendenicijos: §oiviinis- timing organizaciju veikejai nebuvo nusiteik? daryti joking 'kompromisu su kitu tautu atstovais, o kadetai (per rinkimus pasivad'ine „nepartiniu btireliu") norejo ta,rtis su kuria nors i5 besirungian6iu` grupiu. Imperi§.- kai mastantys rusai palankiau Zitirejo i s?junga su Zydais, mat Sie kele mazesnius reikalavimus nei lenkai, ta6iau rusng riinkeju susirinkime bal- savimu buvo nuspresta nesijungti su jokia kita grupe]t3. Lenku rinkimu .komitetas buvo linkes deretis su rusng kadetai's, ta6iau po to, kai V~ :tusvt%vE:£i#.ta6Ss]:Sfpe#i`Eai;n]£:k:in££amn€£dkaot££f:ej:ge]ne:btikvo:a]¥:k::ui°e: retis. Tai, ai5ku, sukele dideli lietuviu nepasitenkin`ima]£5. Sis prie- 5i§kumas taip pat buvo nu'kreiptas ir pries T. Vrublevskio kandidattira.

®®, :%npa3Ya|T6iet|freetjuev[¥£§£iaaTdonjee[:,yaqfj;Ota?t€[;ea|evpi:te6a£'TfaJpra'bp|Oe%3£ì`s"iegg[ans; ie5koti bendro's kalbòs su lietuvìais, atviru lai5ku kreipesi i Vilniaus lietuviu ir lenkq rinkejus. Netgi lai§'ko antra5teje lietuvius' paminejo pirmiau, tuot, ai5ku, rodydamas palankuma. Sis T. Vrublevs'kio nusista- tymas ry§kus ir p'rogramoje: \savivaldos reikalavimas Lietuvai minimas anks5iau nei autoniomijos -Lenk'ijai (T. Vrublevskis laikesi pozicijos, kad hietuvos autònomijos rdi'kalavimas tuo metu nerealus). Kartu 'reikia pastebeiti, kad advokatas Zadejo ginti lenku ir Zydu teises, o 'krei,pesi tik i lietuvius ir lenkus ]]7. Ta€iau T. Vrublevskiui nepavyko patraukti lie- tuvii!. K. Skirmuntaites nuomone, tai btitu pasiseke ti`k tuo atveju, jeigu

Pftintku£±fnufrstafo,::te]teansk.u[]8r.£npki¥£¥kgj°u¥,£tje::S'i.ebnekta£"Jnuentgtrfens}Sdieungkuum-o]sfeiu[tts¥ to rin'kimu susirinkime, T. Vrublevskis griebesi kitos tafktikos: pasitile pazangiai nus.iteikusiems Zydq veikejamis kartu su lenkais balsuoti uZ \, ®

.,, #°asGrzu]Zuegnob:irg5°s£€aTsdtfodatsFr?ie?a£;aukadne|£#r?V[;E[an6gu:mkiyvs::[S:eTma: viena,s Rusijos 'kadetu lyderiu M. Vinaveras ir karttu sitile nebalsuoti uZ kadet? T. Vrublevski. Beje, i5 pradziu pats M. Vinaveras norejo balotiruotis Vilniuje, ta€iau ji i5rinko Peterburge, todel ir buvo numatyta nauja kandida,ttira. Ki,ta ve.rtus, A. Le'd,ni.ckiis, taip pat vienas Rusi.jos i`kadetu lyderiq, rengesi atvykti agituo,ti uZ T. Vrublevski 12°.

56 Matydamas prie5i§ka lenku k.omiteto veikla, lietuviu rinkimu komitetas sud,are bendra bloke .su Zydais. Lietuviams tai negalejo duo'ti jokios gfruedn°ds£:in:esneE¥td£:{ojfeufst?£rvftrggg?riei:tduevi:f`::°££er::kaiav:.ev:Faas]:jus£;: teisingiau btitu veritinti ne kaip bi€iuliavi`maisi su Zydais, bet kaip prie- §i§k.umo lenkams i§rai§ka. Be to, greit paai§kejo, kad lietuviu komitetas elgesi negarbingai: kai kuriuos lietuviu visuiomenes veikejus i kanL didatu sara§a itrauke be ju Zinios [2]. Siai sajungai nepritare ir lietuviu visuomene. I§rinku,s rinkikus i miesto rinkimu susirinkima, paai§kejo, kad tarp ju yra 51 Zydas ir 29 lenkai. Balandzio 9 d. i rinkimus neatvyko.1Ienkai, todel Vilniaus deputatu Dtimo,je tapto' S. Levinas. Lenku neatvykima galima vertinti ne tik kaip prie§i3kumo k.onkurentqms i§rai§ka, bet ir kaip nora pa,rotdyti, jiog S. Levinas negales Dti'moje ,kalbeti ju vardu. Vilniaus gubernija. Cia len,ku dvarininkng rinkimu komitetas po dis- kusijos „Kurjer Litewski" puslapiuose kandida,tu i deputatu,s 'i§kele ir lietuviu dvarininka D. Malinauska. Pabireztina 'tai, kad §ia kandidattira numate patys liietuviai (,kas 'konkre€iai, nGai§ku);. Lietuvi !sitllyta rinktii del to, kad lenkai btitu geriau informuoti apie slos tautos poreikius.ir

::rdeat¥ep£:nkd?apab]iao£#tfs:y§i}yu8a]£2:;I:,€ofa%££:°]£:°'v¥[a£{aKuasung°ub:u'bd.vitr:tnuf¥[kaj nepasitenkinimas. Kliuvo ir D. Malinauskui. Nors lenku..komitetas ir neaitsisake itoliau rent.i D. Malinausho ka.ndi!da!ttirois, ta€i,tau ji,s nei(5rinktas net i rinkikus 123. I Vilniaus gub. rinkimq susirinkima 40 atstovu ri`nko dvarininkai, 44 -valstie5iai, 7 -miestu rinkejai ir I -darbininkai. Daugia.usia Vil-

®® :i3tuosvav#uP§OEfagzo£%Oddveakra{n[pnakvay{k?susu,Efut£:5£a[gv£:i.tiu|edfrdizn££tTs[*ku:;jau, 2 dvarininkus bei po viena valstieti ir darbininka. Dar viena atstovg valstie€iai turejo rinkti atskirai. Darbininkas pasitilytas .neatsitiktinai, mat jis priklause LBKKP. Ta5iau valstie5iai nesutiko isu tokiu sitilymu ir i§reikalavlo 2 mandatus. Beje, derybose dalis valstie€iu nedalyvavo. Galutinai sutarus del btisim! deputatu, abieju kuriju atstovai nuvyho

pas vyskupa, ir Sis palaimino®, sutarti ]24. Taigi matome pana§u ,scenariju •\,, ;::[e2qy;#iiii:stau;£ek3t6;1:ao:kpa?s¥i:p5;O±}a:t6y£{reuns:g££!t±:#1:atT:£1%bss:;eE5:;:±[;snsk:1:aukki:p¥t:i lyderiams nekilo ,mintis sudaryti bendra bloke su Zydu atsttovais. Taigi, kaip ir kitais atvejais, Lietuvoje kadetu prggrama netapo, vienijan5iu veiksniu, nors ja remesi daugelis politiniu ]egl!. Vilniaus gub. rinkimu susirinkime, 'kaip ir buv',oi sutarta, i§rinkti: vyskupas E. Ropas, dvarininkai 8. Jaloveckis ir C. Jankovskis, valstie5iai R. Aleksandravi6ius ir M. Grincevi6ius. Valstie6iu kurija dar i§rinko M. Gotovecki. Suvalku gubernija. Veliausiai, balandzio 20 d., rinkimai vyko Suvalkng gubernijoje. Cia i5 14 Zemvaldziu, 10 miestie5iu ir 16 valsttie5ing kurijifz atstovu, pasak „Lietuvos ti'kininkio", buvo 23 lietuviai,11 lenkng ir 5 Zy-

*! Reikia prisiminti, kad §i partij!a remesi': kadetu programa.

57 dai l26. Nedaug turime informacijos apie tautinius santykius per rinkimus 5i.o,je gubernijoje. Miestuose lenku veikejai nebuvo linke skaitytis su kiti! tautu atstovais. Kalvarijoje nesilaike i5ankstinio susitarimo su kitais kri'k§5ionimi,s ir balsavo uZ savo kandidata L27. Suvalku'ose endekai „prievarta ir grasinimais" verte balsuoti uZ ju kandidatus 128. Paai§'kejus, kad lietuviai .turf pakan.ka,mai balsu ,siavo deputatams i§- rinkti, lenkai ir Zydai „uzsimane paimti ir lietuving para5us, kad jie ne- ® f:i;%teks].a=sgTOs.;,p[:,kfsu:a#ggduubo.taatsLkeynr±T?a:F:?n,oTmeE.'#,(Leetnk|fjeotsuv¥aa]: „atsiminda'mi Vfllniiaus susiivaziavimo nuta,rimus, 'nesuti',ko" 129. Zydai ir lenkai, negaleda,mi paveikti rinkimng rezultatu, juose apskritai nedalyvavo. „Lietuvlos tikinin,ko" Iteigimu, Vilniaus ir Kauno gubernijose Zydai ejo i§vien su lietuviais, o Suvalku gubernijoje su lenkai,s todel, kad ®® . . y. :::ka£,j°js]eKnaerna:,Tis,te£:dHS:vsa]'k:u°gtu°bs.gftidtengsnpersfs±::S£SpFLeegijeLt]Let:¥.9J]:6ZL- Apzvelge tautinius santykius per rinkimus i I dtima, galime konsta- tuoti, ,j'og A. Sapiokos redagu.otoje ,,Lietuvos istorijoje" teiginys, kad §iuo,se rinkimuose „lietuviai bande susitarti su nutautusiais ,mtisu dva- rini'nkais, ta€iau i5 ji! gavo neigiama atsaky,in?. Tada lietuviai suside.jo

E¥m:rids:£S. . ." ]3]. tinka tik Kauno gubernij'os, o ne visos Lietuvos rim.

Rinkimng boikotas S.ovi,eti,ne Lietuvos istoriografij.a paprastai nurodo, kad del pla6ios boikoto kampanijos rinkimuose dalyvavo dvarininkai, burzuazij.a ir dalis valstietijos ]32. Siame skyriuje ir panagrinesime .rinkiimu boikoto taktikos atsi'radim?, naudlotas priemoines ti'kslui pasiekti ir tos akcijios sck- mingum?. Boikoto taktikos geneze. Nuo pat caro isako' del Dtimos su5au,kimo tiek Rusijo,je, tiek Lietuvolje pradeta kritikuo\ti nauja institucija. Boikoto taktikos galimybe §varste ir liberaliosios pakraipos organizacijos. Ta6iau mus la`biau do.mina tos organizacijos, kurios nuosekliai laikesi boi,koto taktikos. Sutelksi'me demesi i laikotarpi pries pat rinkimus. 1905 in. gruodziio. men. Tampereje ivykusioje RSDDP konferencijoje nutarta bo'ikotuoti I Rusijos dtimos rinkimus. Todel RSDDP Siaures vakaru kra5to sri,ties konferencija prieme analogi§ka nutarim?, o gruo,- dzio 28 d. Vilniuje ivy,ko LSD,P, Bundo, RSDDP, Ru`sijos ,socialistu revoliucionierii!, Lenkijios Karalystes ir Lietuvos socialdemokratijos bei PPS atstovu susirinkimas, kuriame P`ritarta boikoto Jtaktikai. Tokia ppaarg£:£ai K. Bielinis kiomentavo taip: „Organizuotumo pozitiriu §i (RSDDP.-D. S.) Rusijiots pakra,§'6iuoise buvlo vi,sai sil'pina. Ji ten visai neisirei'§ke, bet jois pasisakymai bendrais taktiikos klausi(mais daug rei;§ke Visiems be i§im5iu" 1`33. Pasirinkta boikoto taktika buvo argumentuojama rinkimu istatymu nedemokrati5kumu, nepakanka'ma pa€ios Dtimos ko,mpetenicija, daug kur per rinkimus esan5ia karine ar sustiprintos apsaug,os padetimi. Be to, dalis kairiosios pakraipos partiju pripazino tik revoliucine kova, ir joks

5,8 parlamentas negalejo ju patenkinti. Buvo tikimasi tolesnio revoliucijos Pletiojilm.osi, o dalyvavimas rinkimuose tiik stabdytu §i procesa ]34. Priemon6s. Kairiosios partijos ne ti'k platino agitacinius lapelius, spaudolje skelbe straipsnius, kvie5ian€ius boi,kotuo.ti. rinkimus, renge su- sitrinki'mus ir demonstracijas, bet ir tiesiiogiai megino paveikti rinkiml! eig?. Kaune kovo 4 d. joms pavykio nutraukti du rinkimng susirinkimus.

¥frnakfzj:O'S;['n'fgjde.]iapppspantar+¥]ni:y:Eo`S;pfdiJ:O]rukr:##[:r:E€£sm¥a#£sk[; dalis darbinin,kt! „i§ vi;su jegu, stengesi nutraukti balsavima ir prievarta

!§a#tdaa[E%,V d#££ons£:kvuyskg Sri¥£££:;.€i[3? nesutinkan6ius su jais i§traukdavo Rezultatai. Vilniaus gubernijos i`monese, kur dirbo, ne maziau kaip 50 vyru, vyrai rinkejai turejo teise i§rinkti rinkikus, o fie-1 atstova i gubernijos ri'nkimu susirinkima. 1§ 37 imoning, kuriose dirbio 3615 vyri!, turin€iu teise i§rin,kti POJ I rinkika, rinki`mai nefvyko,14-oje* 136. Jose dirbo 1245 vyrai, vadinasi, rinkimuolse tikrai nedalyvavo 340/o darbininkt!. Zi`noma, tai nerei5,kia, kad keitng imoniu d,arbininkai i rinkimus atvyko visi. Valstie5iai aktyviai dalyv,avo rinkimuose. Kaip ir kitt! ,kuriju,, netu.- rime duomenu apie Suvalkt! gub. valstie6iu aktyvuma. Vilniaus gubernij.oje i§ 148 vals€i'u rinkimai neivyko ti''k viename**;[37. Vi`1ni,aus a,p- skrityje i valis5iu rinkimng susirinkimus atvyko apie 800/o turin5iu, bal- savim,o teisel38. Kauno gub. ti,k viename vals6iuje rinkimai Zlugo del to, kad neatvyko valstie€iai. Buvo taip pat nemaza atveju, kai rinkimu rezultatus apstkri5it! rinkimu komisijos at5aukdavo del rinkimng taisykliu pazeidino. Tuose val,s`5i,uose ,skyre pakarto,tinius ri,n'kimus l39.15 274 vals6iuose i§rinktu rinkiku i apskri5iu rinkimu susirinkimus Kaune neatvyko tik 9 14o. Neaktyviausi pasiroide smul`kiui,jt! Zemvaldzit! kurijos atstovai. Vil- niaus gubernijioje atvykoi apie 200/o turejusiu teise balsuoti, Kauno.- 26:0/o. Savoti§kas re,kor;das pasiektas Kauno apskrityje, kur i5 1742 rin- kejng atvyk'o tik 41. Aktyvesni buvo stambiujng Zemvaldziu kurijos ats.tovai: Vilniaus gubernijoje ji! aktyvumas sieke 58;0/o, Kauno-daugiau kaip 380/o 141. Gilesnems §io, rei5kinio pri,ezastims nu`st,atyti reiketu atskiru tyrimu, ta€iau viena ai§ku-prastai organizuoti rinkimai (daznai buvo, nei5siunl5iami\ kvieti,mai :ir kt.) 142. ® ®®, tuY££iEfe:#S[43:ubvefr[:iJL°j'Jee=£::im;4°:/oe]f4?[Xivfae¥?u46r;XikeTfu:£trv:£%°/°gaTft:S: ai§kiiiti tuo, kad jiems nereikedavo tolhi vykti iki balsavimo vietos. Vil- niuj.e tiek Zydu, tiek lenku rinkimu komitetas suprato kiekvieno balso verte, todel Cia atvyko ti,ek daug rinkeji!. Taigi boikoto taktika nesulauke didelio nei valstlie€iiu, nei darbininku pr!`itarimol. 0 maziausiai tinkimuose dalyvavo ,smulki".u Ze'mvalHzi!u atstovu, bet, ai5ku, ne del kairiuju, partiju agitacijtos.

* Vilniaus gubernatorius net buvo priverstas paskelbti pakartotinius rinkimus, bet

jie ivyko** Kitq tik §altiniuvieria.me duomenimis, I abrike. ivyko visuose (LR VIA. F. 985. Ap. 7. 8. 7. L.13).

59 Europines Rusijos dalies miestuose balsuodavo) ne daugiau kaip 50-55'°/o rinkejt!. Taip pat Zinoma, kad iki kovo 14 d.114-oje apskri€ing (38 gubernijose) i rinkimus atvyko 15,40/o smulkii!jt} Zemvaldziu kurijos ats`tovt!. 0 darbininkai daug kur boikotavo rinkimus. Stai Var5uvoje i5114 imotn,it!, kulriu darbininkai turejo teise balsuo,ti, rinkimai ivyko tik 4-ose, o Lodzeje i§ 143-9-ose l45. Pateikti duomenys akivaizdziai rodo, kad Lietuvos rinkejai buvo aktyvesni. ` ,Vertinimai. {dolmu, kaip patys boikoto 5alini`nkai ver,tino savo akcija po rinkimt!. LSDP spaudo,je te'igiama, kad „eiti tuomet i dtima-tat Pruavu°ktr£:.ta£:ki'5kaai}k:]£:|iuess::Sserke]va;i£}unc¥j?o,spakse}#.]£4¥aoja3irndt8kfourgbadnda: „Hame c7IOBo" ,kitaip vertino 5i? akcija: „Boiko,to ttakt,ika buvo vedama !.au p,o gruodzio, bet parengta ir susikloste dar i'ki gruodzio, ji persimete 1 sausi del savo,tis,kos politiines inercijos, i5 isibegejimo, kaip paskutinis rudens si,mfonijos akordas., Bet jau tuo metu, kai buvol vedama, ji buvo objektyviai pasenusi" 147. Beje, 11 dtimos irinkimuose jau dalyvavo visos partijosi I§vados Pe`r I Rusijos dtimos rinkimus ry§kus Lietuvos visuom'enes susiskai- ®\,,,, SryeTeafdapvaugs::st:fstj:taftofz¥T:;;a{apro]±t££t:Ft::::i:±suesjfmgot];taFfensesg:repneys., bes idej? 'kele Vie€e, ta5iau vis,ose trijose Lietuvos gubernijose rusu v.isuomene del savo negausu,mo ne tik negalejo rim€iau paveìkti rinkimu elgos, bet ir s,kilo i kelias grupes (liberalus, pasisakiusius uZ bendra- darbiavima su kitu tautng atstovais, ir 5ovini,stines pakraipots organiza- cijas, nepripazinusìas okiu, komprorpisu). Kompakti-5k,ai iniestuo-se gy,r v.enusius Zydus suvien •oi ju rinkimng komitetai, kuriuoise vyravo Sajtih- ga, ir Dtimo,je jie turejo 2-Lietuvoj-e i§rinktus atstovus. T-arp Liet-rivois ir Baltarusijos lenkng tvirt.as pozicijas turejo LBKK,P. Jos veiklos m'etu rastas dvarinin,ku ir dva,s\in'in,kng ko'mpromisas dave vaisiu ir per rinki- in.us .yilniaus gubernijoje. Kauno gub. Ienkai netu`,rejo politines organizacijos, i§siskyru,sios itaka, o Suvalku gubernijoje pasizymejo endekai. Lietuvius per rinkimus eme konsoliduoti TLDP. Stiplrìausias pozicijas ji turejo Kauno gubernijoje. Gudai kàip savaranki5ka p.olitine jega I Ru- sijos dtimos rinkimuo,se nedalyvavo. Vilniaus gubernijoje lenku dvarininkai kartu su kataliku dvasininkija, v.qdovaujama vyskupo E. Ropo, del kandidattirng sutare su valstie6iu kurijos..a.tstovais, kuriu tautine priklausomybe pir.oiblematiska. Kauno gu- bernljolje, nepavykus dvarininkt! atstovu ir lietuyiu valstie6it! deryboms, 5ie sudalre bendr? blok? su miesttf kurijoje i§rinktais Zydais. Suvalku gubernijoje lietuviai turejo absoliu€i? dauguma gubernijos rinkimu susirinkime, todel vieni i5rinko deputatus. Taigi Vilniaus gubernijoije le- miamas vaidmuo teko konfesiniam bendrumui. 0 Kauno gubernijoje sudarytos lietuviu ir Zydt! s?jungos vertini,mas reikalauja pla6iau i§tirti tautinius santykius. Vilniau,s mies'tot rinkimuose i Dtima sudarytas Zydu ir dalies lietuviu visuomenes bendras blokas ai§.kintinas lietuving prie5i5- kumu1., lenkams.

60 Rairiosios pakraipois politines organizacijos kviete boikotuoti rinkimus. Ta6iau nemaza darbininku, dalis, turejusi tei.se balsuoiti, i rinki.mus atvyko (duoimenys rodo, kad rinkimuose titkrai nedalyv.avo ne maziau kai,p 34°/o irinkeju). Valstie€iai ir miesto kurijos atstovai aktyviai daly-

.,, yoasv°atrsftnokvfaT,u°oseaa¥:1:%5i:anketaytvvuyskopassiru°idk:ujs±a¥ebiuj#[dzze£F.Vi[ad6Z££auukgfi: vaizdu, kad §ios aplinkybes negalim`e ai§kinti kaip aktyvia pozicija Dtl- mos atzvilgiu, Anot A. Kulakausko, lietuviai 1905 in. :sau ir kitielms parode, kad yra nacija l48. Siam „suvokimui.` didziausia jtaka neabejotinfi padare Di- dysis Vilniaus Seimas. Cia lietuviai susivoike 'esa nacija ir suformulave artimiausius po,litinius tikslus. Ta€iau kaip tik petr rinkimus lietuviai, kaip savaranki§kas pollitinis vienetas, pradejo bendrauti su kitomis etno- soicialinemis bendrijomis. J. Basanavi€ius konstatavo, kad „Nedelioje, 26 kovo (8 balandzio)I buvo Kaune vienas i5 svarbiausiu naujausioje lietuving tauto`s istorijoje atsitikimas, kursai, rodos, niekado,s i§ imt!§u %~=-ei=3ut{L:iiii-i-urs-iirbdr-inq.ir.po!it.i5kq.pr^i6re4`dimq:_:::.:.4_9...._(..i_Yssid+:t_a__£Tt).`.^:S£:: nii±::i;=i.v{.--iip{ub tq!i,.tvq dien.? dp{,?I_5P6 g,isLaom ,..Pv_g`S_2_2l_tut_..S+a\V O t€af`- tinyje" teigiama, kad rinkimai Suvalkng gubernijoje „paro,de, jog Cia anaiptol ne Lenkija, tik Lietuva..." 150 Rinkimai baigesi, o gyvenimas ejo. Dar per rinki,mus pasigirsdavo balsu, kad svarbtis ne tiek rinkimu rezultatai, kiek tautu santarve I.5]. Po rinkimu pasirodziusioje knygeleje „Paslaptis Kauno atstovu rinkimuolse (Kas kaltas?`)I" J. Jurkevi6ius i§- sako ta pa€ia nuomone: „Rinkimuose, kaip jau Zinoma, bilnai laimejo lietuviai-valstie5iai, nes beveik visi atstovai, atskyrus viena Zyda, nuva- Ziavo i Valstijos Dtima -Lietuviai. Bet kas i§ to? Iki nebu,s musu kra§te vienybes tarp dvaro ir kaimo, iki kovoisimes tarpu saves, iki tol nebus pas mus gyvenimas normali§kas, patogus,-.vargiai teturesime pasise- kima tauti5kuCise uzmanymuose, nes kame vienybe, tenai tik paprastai esti ir galybe, ir grazybe, ir I...I pasisekimas"152. Cia pateiktos. .qvi skirtingos pozicijos atspindi nevienoda ir btlsimosios Lietuvos vizi]?: J. Basanavi€iaus puoselejama tautines valstybes ir T. Vrublevskio gi- name pilietiniu pagrindu kuriamos triju etnokulttiriniu bendriju-lietuving, lenku ir gudu-valstybes, buvusios LDK.

I ByJlaT A. JIHTOBubl( [8. v.], ? 1909; Sal€ius M. De§imt metu tautiniai-kul- ttiriilio darbo Lietuvoje. V., 1917. 2 Lietuvos ,istorij,a,i / Red. A. Sapoha.',, K., 1936. 3 a-iT§'k-ti-fi-;i-Jt-a ' E:--Kas ats-tov`a+o ii`etuviu I tautai , , carineje dtimoje? // Komjau- nimo tiesa.1958. Nr. 47;rpHmKyHafiTe 9. a. Ilo3HI|Hfl peBojllol|HOHHblx col|IIajl-j|e- Moi{paTOB a Iiepilon Bbl6opoB H IieflTe7IbHoc" I H 11 rocyAapcTBeHHblx HyM // LTSR MA darbai. Serija A. V.,1963. T.i(14). 4 Tyla A.1905 in. revoliucijal Li'etuvos kaime. V.,1968. 5 Miknys R., Motieka E. Tauti§koji. lietuviu demokratu parti,ia: idejines-politines knrimosi aplinkybes W Lietuviu aitgimimo istorijos studijos. T. I (Tautines savimones Zadintojai: nuo asmens iki partijos). V„ 1990. . 6 Cepenas P. Naujuju laiku Lietuvos istorija. Chicago,1977. T.1. 7 Jurkiewicz J. Rozw6j polskiej mysli politycznej na Litwie i Bialorusi w la- tach 1905-1922. Poznafi,1983; J|y 6 HOB C. M. rloBefilllaH HCTopHfi eBpeficKoro Hapoj|a. Bep."H,1923. T. 3 (1891-1914).

61 8 Bielinis K.1905 metai. K.,1930; Biel,inis K. Penktieji metai. New York, 1959; Kairys S. Tau, Lietuva. Boston,1964; Korwin-Milewski H. Siedem- dziesiat lat wspomniefi (1855-1925). Poznafi, 1930. 9 Ja§kiewicz L. Absolutyzm rosyjski w dobie rewolucji 1905-1907. Warsza- wa,1982. S.117.

rija a.TVY,]iag6&. TT£2e.tupv.°9,5ra]dym° ]9°°-1914 in. ypatumai // LTSR MA darbai. se.

]]2]'€££:::£Kpk.O:£e8u.vori.fs6o6rjJ;a3.OBpaHfe.H,{eflTe,]bHOcTbHepBoflrocyj|apcTBeHHO# ;i}.Mbl. M.,1962. C.115. 13 Piilyps (?). Vilniaus gubernijiniai rinkimai // Vilniaus Zinios.1906. Nr. 71.

]]54 6?e).n :£]e;usV°Le.i eRt£:kj¥asf i[jEtirmkae vsr¥:]uk¥ gr]?erB]:js°ip/t/jssakta£:is6 ]a9t8:;v¥r.ri:.ki. muose (Kas kaltas?). K., 1906. P. 5. 16 Szarak (?). Z pow. Wilejskiego ir/ Gazeta Wilefiska.1906. N 28. S. 8. (?); Z pow. Wilejskiego // Gazeta Wilefiska. 1906. N 35. ]7 A.K.S. (?). Wybory. Szawle. Sprawy przedwyborcze // Kurjer Litewski. 1906. N 60 i in. ]8 Komisijos, svars€iusios LBKKP program?, protokolas // Lietuvos valstybinis is-) torijos archyvas (toliau-LVIA). F. 378. BS.1905 in. Ap.113. 8. 395. L. 40-42. ::i:)koKpro°nif886Kfi:j3¥va6Y3yj£.Zdragt-:SEi3FiFuas/£psiuajve:ri:itnekwusk±ar]§9a°i&.aiN//6i.v|A. F. 985. Ap. I. 8. 18. L. 5. 2`1 Nuo Kauno gubernatoriaus W LVIA. F. 378. BS.1905 in. Ap.113. 8. 406. L. 26. 2E Vilnia|us gubernatoriaus 1905 in. Iapk`ri6io 23 d. parei§kimas // Ten pat. L. 36-37. 28 Vilniaus policmeisterio 1908 in. kovo 14 d. raportas Vilniaus gubernatoriui // LVIA. F. 420. Ap. 2. 8. 2006. L. 9. 24 H36HpaTejlb (?). K co6paHHlo 6e3rlap"fiHI]Ix // BeIlaH Pycb.1906. N9 33. 25 (?). Ham Kpafi. KOBHa // HOBaH 3apH. 1906. Ng 75. P6 Iks [Basanavi6ius J.]. Kauno atstovu rinkimai W Vilniaus Zinios.1906. Nr. 6a 27 XypHan nepBoro o6uero co6paHHH Colo3a 17 oK"6pjl. 4 IieKa6pH 1905 r. // I!cTopHH CCCP. 1991. Ng 2. C. 165. 28 Urn. (?). Kronika Krajowa. Zebranie Zwi?zku 17 pazdziernika // Kurjer Li- tewski. 1906. N 43. 29 MH.TloBHjioB A. «HPH3blB oTb IIpoCBeTIITeuTlbHoro oTI|eJla colo3a: «CeBepo-3a- IIa;T`Hoe PyccKoe Betle» // BeJlaH Pycb. 1906. N9 I. 30 BbltleBHK. 2| ¢eBpa" 1906 r. BIIJII>Ha // BeJlafl Pycl>. 1906. N9 3. 3] (?). Kronika miejska. Zgromadzenie przedwstepnie wyboro6w polskich // Gazeta Wi- ]eriska. 1906. N 39 i in. 32 Iks [Basanavi€ius J.I. Kauno atstovu rinkimai // Vilniaus Zinios.1906. Nr. 62. 33 (?). K Bb|6opaM // HOBafl 3apfl.1906. N9115.

Bepo343a(:ihH9]&uf:ur:c°.6T388.eN:H88.°B BHJleHCKoro oTJleJleHIIH colo3a |7 oK"6pH // ce. 35 (?). XpoHHKa. rocy;iapcTBeHHafl HyMa // Bejlafl Pycl]. 1906. N9 14. 36 Vilniaus generalgubernatoriaus 1906 in. vasario 16 d. ra§tas vidaus reikalq mi- nistrui W/ LVIA. F. 378. BS. 1905 in. Ap. 3. 8. 154. L. 179. 37 Vilniaus generalgubernatoriaus 1906 in. rugsejo 21 d. ra§tas vidaus reikalu mi- nistrui // Ten pat.1906 in. Ap.113. 8. 83. L. 200. 38 Kj|efiMaHb M. O;iHa 113 3aliaq «HapojiHOH CBo6ojil>i» // HOBaH 3apfl.1906. N9 129. 39 BpyuKy€ 10. K Bbl6opaMb Bb BHjlbHb: rlHcl>Mo 8 pej|aKHHlo // HOBafl 3apfl.

1906. N9 134. 40 Hy6HOB C. M. HOBefilllafl HCTopHfl eBpeficKoro Hapoj|a. C. 390. 41 Ten pat. 42 3aHaj|HblH BecTHHK. ]905. N9 206.

62 43 3eH;|eHMaH A. Cbe3;1 «Colo3a ji,Tfl ;iocTIIxeHHfl noJIHonpaBHfl eBpeeB» // HO- Bafl 3apH. 1905. N9 33. 44 (?). ytlpe;iHTej|bHoe c06paHHe BHjleHCKofi eBpeficKOH rpynllbl KOHc"Tyll.-AeapoKp. I:apTi" // HOBafl 3apH. 1905. N9 22. 47 roj|b;i6epr ®. A., ;|y6aHOB C. IIHcbMo 8 pej|aKI|Hlo // HOBaH 3apH.1906.

N.9 128. 46 (?). Kronika Krajowa. Wiecz6r sjonist6w // Kurjer Litewski. 1906. N 22. 45 rojlbj|6epr a. A., fly6HOB C. HHcbMo a pejiaKuHlo /,/ HOBaH 3apfl.1906. Ng 128. 48 Urn. (?). Wilno. Zgromadzenie przedwyborcze Zyd6w // Kurjer Litewski.1906.

N ` `5`2. 49 Tumas J. Politikes pai§nekesiai. I // Vilniaus Zinios.1906. Nr. 52. • 50 Vi§inskis P. Pirmutinis Didysis Lietuviu Susivaziavimas Vilniuje // Lietu-

vos 1-i]{ininkas. 1905. Nr. 1. P. 3. I 51 Pabirzieti s (?). Lietuviai-valstie€iai Kataliku Konstitucionalistt! susivazia. vime // Lietuvos tikininkas. 1906. Nr. 10. P. 137-138. 52 Kauno gubernatoriaus 1905 in. Iapkri6io 18 d. ra§tas generalgubernatoriui // LVIA. F. 378. BS.1905 in. Ap.113. a. 406. L. 25. 53 Senis Lizdeika [Raila S.?I. Mtist! reik'alai (sumanymas) // Vilniaus Zini6s. 1905. Nr. 52. 54 (?). Reikia sutairti, ka musu atstovai tures cesorystes seime prane§ti // Vilniaus Zinios.1905. Nr. 211. 55 P. 8. (?). Va.lstybes Taryba ir Valstyb6s Dtima // Vilniaus Zinios. 1906. Nr. 48. :6 A. A. [Alekna A.]. Artinanties rinkimams Ciesorystes Seiman // Nedeldienio skaitymas.1906. Nr. 5,. P. 5; K. J. T. [Totoraitis J.I. Apie Valstybes Dtima // Saltinis. 1906. Nr. I. P. 12. :: ZEj cmvs8 ta#£:°cS},(/avua;rpkya£.s]9#. N€.es9!:£;t:S 8T9aryba (seimas) ir mes „ Vil- niaus Zinios. 1905. Nr. 206. 59 (?). Pries Ciesorystes Seimui susiri/nksiant ,`// Vilniaus Zintos. 19.05. Nr. 212. 60 Motieka E. Didysis Vilniaus Seimas: ideja, ini,ciatyva, organizacija // Pro- ski7i]a.. 1990. Nr. 4. P. 237, 239. 61` Miknys R., Motiteka E. Tauti§koji lietuviu demokraitu partija... P. 98- 99 ir kt. 62 Ten pat. P.112. 63 Ten pat. P.112-113. 64 R. S. (?). Kauno konstitucijonalistai-katalikai // Lietuvos tikininkas.1906. Nr.13. P. 171; (?). Korespondencje. Kowno // Gazeta Wilefiska. 1906. N 21. 65 Bielinis K. Penktieji metai. P. 224; Kairys S. Tau, Lietuva. P.151. 66 Svek§nys J. Rinkimai „Dumon". Raseiniai (Kauno gub.) i// Vilniaus Zinios. 1906. Nr. 61. 67 W. K.; M. R. (?). Wybory kowiefiskie // Gazeta' Wilefiska.1906. N 34; Rys (?). Akcj€a8 #P|Caza si°Y;efipsgfie#u¥rorje{st,lit.ewgsukj:) I ;/°6Virni3:.s zinios. igo6. Nr. 78. €`9 Kabe [Grinius K.?]. Prie rinkimu Valstijoa Dumon Suvalku gubernijoj // Vilniaus Zinios. 1906. Nr. 51. 70 Birzyszka M. Wybory w gub. suwalskiej // Gazeta Wilefiska.1906. N 15. TI D-fas Balisanav$6ius. Dar apie rinkimus Valstijos` Dumon Suvalky guber- njj°j7e2 /5uYi[[nkfuau8uzb£:i:]Sj.o:9:i6irkT#inE3. komisijos kovo 29 d. posedis V LVIA. F. 1085.

AP. 713. Pisiut;s]5aTt]o6iomija ir Bus,u konstituti§kai demokrati§koji partija W Vilniaus Zi-

nios. 1906. Nr. 13. T4 |ks [Basainavi6ius J.]„ Kauno gubernijus atstovu rinkimas 1906 in. ir jo istorija // Vilniaus Zinios. 1906. Nr. 197. 75 Miknys R., M\otieka E. Tauti5koji lietuviu demokratu partija... P.101. T6 Z. K. [Klimantaite Z.?]. Cesorystes seimas ir mss (sumanymas) // Vil- •niaus Zinios.1905. Nr. ae6. •`7 Jankowski Cz. Wobec Dumy I // Kurjer Litewski.1906. N 19. ;8 A b r a in o w i c z L. Duma pafistwowa // Gazeta Wilefiska. 1906. N 7. 63 79 Abramowicz L. Zwyciestwo Prawdy // Gazeta Wilefiska.1906. N 33. 80 Polski komitet wyborczy w Wilnie. Zawiadomienie // Gazeta Wilefiska. 1906. N 38. 8] T. Vrublevskio 1906 in. geguzes 7 d. Iai§kas I. Petrunkievi€iui // Lietuvos Moks- lnga8k2a#:J%S]epj£];°£efk°f.Rs:nkLrjasst6]:utws#rytryju€o(|°;£baour;;wMiBWRf§j;I.£t#nEir]i28p26iaLk6S.

// Gazeta Wilefiska. 1906. N 34. 8: Rormairetyybc:arsco;ie(}}. K¥':::: fft¥wysbk°j:Z:988.Sl£W5.V Gazeta Wilefiska. I.906. N 42. 85 Labed£ (?). Korespondencje. Z powiatu Swieciariskiego /A Gazeta Wilefiska. 1906. N 15. 86 pOMep M., pOMep-oxeHKOBCKafl E. rlojlflKH. (11) 11 ¢OpMbl Hal|HottaJlb- "`rc.87A3`Haxie#HoflwBs£:BP€g.eHWHXcj:%CuyAda£%TCEaxi.atfHp:2y!2j£;kcdo36d82iej6wpracypo|skiej

na Litwie. Warszawa, 1908. S. 39. 88 0dezwa Ziemianskiego Komitetu Wyborczego Polskiego gubernii Wileriskiej // LVIA. F.1135. Ap. 6.8.16. L.11. :: ±Y]sA. (:.).98iEi{ctg' i;,bBo.rc6z.a kowiehska # Kurjer Litewski. 1906. N 82. 91 Korwin-Milewski H. Siedemdziesiat lat wspomniefi (1855-1925). S.162; Szwojnicki R. Z poniewieskiego (Przed wyborami) // Kurjer Litewski.1906. N 43. 92 1905 in. spalio 14 d. ivykusio dvarininkt!-demokratu grupes susirinkimo nutari- mas // LVIA. F.1135. Ap. 6. 8.19. L. 4. 93 1905 in. |apkri€io 10 d. Tel§iu aps. dvarininku-rinkejt! susirinkimo protokolas // Ten pat. L. 8. 94 Mazas (?). Rinkimai „Dumon". Suvalkai // Vilniaus Zinios.1906. Nr. 79. 95 J u r j ew i c z Fr.I. Kolo polskie solidarne // Kurjer Litewski.1906. N 49 i in. 96 S. K. [Skirmuntaite K.?I.11. Kolo Krajowe // Ibidem. 97 Wr6blewski T. (?). Postulaty dla posl6w z Krajui Zachodniego // MAB RS. BF. a. 2229. 98 8 y n a T A. JIHTOBHbl. C. 20. 99 Lietuvos istorijai / Red. A. Sapoka. P. 520,; Birz,i§ka M. Lietuviu tautos kelias. Los Angeles,1953. T. 2. P.134; ByJloTa A. PoccHficKHe ;[yMbl H ;ieMOKpaTHfl // Cor7Iaclle. 1988. N9 8. loo (?). Cesoryst6s seimas. Kaunas // Vilniaus Zinios. 1905. Nr. 244. lot Nei§ai§kinto asmens 1906 in. ,sausio I ,d. Iaiskas nezinoman adresatui // MAB RS., F. 255. a. 450. L. I. 1°2 Iks [Basanavi5ius J.I. Kauno atstovu rinkimai // Vilniaus Zinios. .1906~ Nr. 62. 103 Ten pat. lot Iks [Basanavi€ius J.I. Atstovu rinkimas ir jo i\storija // Vilniaus Zinios. 1906. Nr.197,; Senelys Lietuvys [Jurkevi6ius J.I. Paslaptis Kauno atstovt! rinkimuose (Kas kaltas?). P. 7; Bi,elilnis K. Penktieji metai. P. 224.

]906.]°5N)r.k:97!BsaesnaeTiayvs£6LfjuestuJ+I;sAi;t:¥ukerfvnr]#aussfrj.]j:jsats°]raj#£.svk]anj::Sail:::Sng.Y® rinkimuose. (Kas kaltas?). P.10 ir kt. 106 Sene|ys Lietuvys [Jurkevi6ius J.I. Paslaptis Kauno atstovu rinkimuose (Kas kaltas?). P. 8. 107 Ten pat. P.11-12 ir kt.

igo6].eeNTr:n]#6P.p:4io)¥aBujre£]S±knj]Ss(±}.Feanu#?ejguE.al:i:t°!Ta22/4/.Lfetuvostikininkas. log Rys (?). Akcja wyborcza kowiefiska /y Kurjer Litewski.1906. N 81-82. Ilo Iks [Basanavi€ius Ji]. Atstovq rinkimas ir jo istorija // Vilniaus Z-i- nios. 1906. Nr. 197. lil Ten pat. Nr. 198. ]]2 D-ro Jono Basanavi€iaus autobiografija // Lietuviu Tauta. Kn. 5. V., 1935. P. 92. ]]3 (?). Co6paHHe pyccKHx H36HpaTejleH // HOBaH 3apH. 1906. d\.9 121. in Polski Komitet Wyborczy w Wilnie. Oswiadczenia // Kurjer Litewski. 1906. N67.

64 115 (?). Vilniaus miesto atstovo rinhimas i Valstybes Ddma // Lietuvos tikininkasr 1906. Nr. 19. P. 242. Ilo M. (?:). Prie' Viln,iaus atstovo (pasiuntinio) rinkimL! // Vilniaus Zinius.1906. Nr. 72; Mikelionis P. Kreivas §tivis /y Ten pat. Nr.106. 117 Wr6blewskii T. S. List otwarty do wyborc6w in. Wilna Litwin6w i Po- lak6w //I. Gazeta Wilefiska. 1906. N 34. 118 Skirmuntaite K. ]906 in. spalio 17 d. Iaiskas C. Ja!nhovskiui // NAB RS. F. 102. 8. 121. L. 16. 119 T. Vrublevskio 1906 in. geguz€s 7 d. Iai§kas J. Petrunkievi6iui // NAB RS. F. 7. 8. 1282. L. 4. 120 (?). Kronika miejska. W sprawie wybor6w // Gazeta Wilehska. 1906. N 40. 1fll (?). W Wilnie. Porozumienie Zydowsko-litewskie // Kurjer Litewski. 1906. N 78 i in. 122 S. K. [Skirmuntai\te K.?I. Z Naszej Trybuny. Posel Litwin // Kurjer Litewski.1906. N 33; (?). Kandydat litwin6w i nasz // Kurjer Litewski.1906. N 62 i in. 123 0dezwy. Ziemiahski Komitet Wyborczy polski gub. Wilehskiej // Kurjer Litewski. 1906. N 70; (?) Rauba W]. W Trokach // Kurjer Litewski.1906. N 79. 124 D. [Purenas A.]. Vidaus gyveinimo apzvalga // Naujoji Gadyne.1906. Nr. I. P. 8; Wyborca (?). Akcja wyborcza wilefiska // Kurjer Litewski. 1906. N 86 i in. 125 VIlniaus gubernatoriaus 1906 in. balandzio 8 d. ra§tas generalgubernatoriui // LVIA. F. 378. BS.1906,. Ap.114. 8. 83. L.102; MHJlroKOB 11. H. BocHOMIIHaH14fl. M., 1991. C. 238. 126 (?-). Zinios is Lietuvos. Dtimos atstovu rinkimai Suvalki! gubernijoje // Lietuvos tikinink.as. 1906. Nr. 21. P. 279. 127 Kalvarietis (?). Rinkimai „Dumon". Kailvarija (Suv. gub.) // Vilniaus Zi- nios. 1906. Nr. 79. 128 4-iu Suvalku in. ir apskrities rinkej.u 1906 in. balandzio 14 d. skundas Suvalku gubernijos rinkiminei komisijai // LVIA. F. 1085. Ap. I. 8. 6. L. I. 129 (?). Zinios is Lietuvos. Rinkimai Suvailkq (gub. I// Ten Pat. 130 Ten Pat. 131 Lietuvos istorija / Red. A. Sapoka. P. 520. t32 rpKmKyHafiTe .9. 8. Ho3HuHfl... C.172; Lietuvos TSR istorija. V.,1985. T. 1. P. 337. ]re3G 8 i e I i n i's K. Penktieji metai. P. 223. 134 |905 in. rugpjti6io 10 d. Vi]niaus RSDDP grupes atsi5aukimas, «HOJloH KOMe- ZIHlo» ,J/ PeBojlrol|Hfl 1905-1907 r. a t;114TBe: ;|oKyMeHTbl H MaTepHajll>I. BH7IbHloc, 1961. C. I 4535; ((??)).. KKBabs]6gpuaT[: k§oBEg7/°SEo£/aflN3:I;°flj.i i888.y#i. i]i%!6.L#A. I.FP. 93r4Aj;. kti.. 8. t.ii:ia2u3s-pfii;c#:ig{:ruii£7; £iv°]S#:SF?°4]£Co£.j°ASp.ng.°E?'d]°9S4oP.rLS.ta]Yo 1906 in. kovo 11 d. raportas 136 lmonih!, kuriu darbininkai turi teise dalyvauti rinkimuose, s?ragas // LVIA. F. 985. Ap. 1. 8. 13. L. 34. `1,87 Duomenys apie rinkimu eiga Vilniaus gub. /V LVIA. F. 378. BS. 1906 in. AP. 114. 8. 83. L.137-138. ]38 Igaliotiniu, isrinktng Vilniaus aps. vatls6iu sueig`ose, sarasas // LVIA. F. 985. AP. I. a. 7. L.113. ]39 Kauno gubernatoriaus 1906 in. kovo 14 d. pranesimas general'gu,bernatoriui' // LVIA. F. 378. BS.1906 in. Ap.114`. 8. 83. L. 56. Ire Ziniara§tis apie rinkimng eiga Kauno gub. // Ten pat. L.108-113. ]4] Ten pa+t; Duomenys apie rinkimq eiga Vilniaus gub. // Ten pat. L. 137-138. 142 S. 8. (?). Z pow. Wilejskiego //i Gazeta Wileriska.1906. N 35; S z af n a gel K. Wybory powiatowe. W Oszmianskim // Kurjer Litewski. 1906. N 47. ]48 Duomenys apie rinkimu eiga Vilniaus gub. // LVIA. F. 378. BS. 1906 in. Ap. 114. 8. 83. L. 137~138; Ziniara§tis apie rinkimi! eig3 Kauno gub. // Ten pat. L. 108-I 13. ]44 Duomenys apie rinkimu eiga Vi]niaus in. // LVIA. F. 388. BS. 1906 in. AP. 114. a. 83. L.136. 145 CH;iej|bHHKOB 0. M. 06pa3oBaHHe... C. It30-13l, 137, 17i2.

5. Uzsak. Nr. 1861. 65 146 (?). Rinkimu i duma klausimas M Partijos Zinios. 1906. Nr. I. ]47 8 H HHuKIIH M. Be3 HyMbl // Hame cjloBo.1906. N9 5. C. 2. 148 Kulakauskas A. Apie tautinio atgimimo savoke`, tautining s?jtidziu epocha ir lietuviq tautini atgimima // Lietuving atgimimo istorijos studijos,. V., il990. T. I (Ta,u- tines savimones Zadintojai: nuo asmens iki partijos). P. 142. 149 Iks, [Basanavi6ius J.]L Atstovq rinkimas ir jo istorij\a. Vilniaus Zinios. 1906. Nr. 196. 150 (?). Rinkimai i Dtima Suvalku gubernijoj /`,` Ten Pat. 15] T. Vrublevskio 1906 in. Iai§kas „BHI[eHCKHH BecTHHK" reda`kcijai // MAB. F. 9. 8. F. 2704. 152 Senelys Lietuvys [Jurkevi6ius J.]. Paslaptis Kauno atstovu rinkimuose (Kas kaltas?). P.16. Gauta 1992 in. rugs6jo men.

Summary

DARIUS STALIUNAS

ELECTION TO,; THE lst RUSSIAN DUMA IN LITHUANIA

The position Of the political groups of Lithuania in the election process to the Russian Duma is analysed in this article. As the constituencies were concurred with the provinces, the author analyses the election process separately in every province (Vil- nius, Kaunas and Suvalkai provinces). General preelection tendencies in Lithuania are being also analysed in this article. During the election to the lst Duma the differentiation of the Lithuanian society on national basis was conspicuous. Some political groups appeared on a political scene seeking to represent one or another nation. National unity ideas were being put forward by the Russian group at the veche of the North-West region but Russian minority could not exercise any influence on the election outcome. Jews were united by election com- mittees with the predominating Union for equal rights for Jews. Among the Poles in the Vilnius province the most influential was the Constitutional-Catholic party for Lithuania and Belarus. No political organization could be singled out among the Poles in the Kaunas province. The Polish ND party might be mentioned in the Suvalkai province. Nationalist Lithuanian Democratic Party tried to consolidate the Lithuanians It was the most powerful party in the Kaunas province. The Belarussians as lan inde- pendent political force did not participate in this election. Polish landlords and Catholic clergy came to terms with the peasant representatives concerning the nominees. As the talks between the peasant and landlord representatives in the Kaunas province were broken off, peasants came into alliance with the elected urban Jews. At the preelection meeting in the Suvalkai province Lithu,`anians enj.oyed absolute majority and elected the deputies by themselves. At the preelection meeting in Vilnius Jews had absolute majority and they, without consulting other groups, elected one deputy.

ofwLoe:£ers[nfitE°]#:Egpar:tg££Ssb:oyocfttpefrtthienet]£:ti:fe.ctri;me,Spaesct££:iiofasthste'a:::tsTai::£!Z dwellers and major landlords. As to minor landlords, their participation was the least active.

Trumpai apie autoriu

Darius Stalitinas (g.1970 in.), baige Vilniaus un-t\a (1993 in.), nuo 1992 in. spalio men. Lietuvos istorijos in-to Kulttiros skyriuje dirba laborantu, nuo 1994 in. yra Vytauto Didziojo un-to doktorantas. Tyrineja lietuviu ir Lietuvos lenku savimone XX a. pra.dzioje.