VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Monika Pakulnytė

MEDIJŲ ĮVYKIO KONSTRAVIMAS: „CHARLIE HEBDO“ ATVEJIS (lietuvių kalba)

Magistro baigiamasis darbas Žurnalistikos ir medijų analizės studijų programa, valstybinis kodas 621P50002 Žurnalistikos studijų kryptis

Vadovas (-ė) Dr. Kristina Juraitė ______(Parašas) (Data) Apginta ______

(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2015

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ...... 2 SANTRAUKA ...... 3 SUMMARY ...... 4 ĮVADAS ...... 5 1. MEDIJOS IR MEDIJŲ ĮVYKIO KONSTRAVIMAS ...... 9 1.1. MEDIJŲ SAMPRATA ...... 9 1.1.1. Medijų apibrėžimas ...... 9 1.1.2. Naujosios medijos ir jų samprata ...... 10 1.2. MEDIJŲ ĮVYKIO KONSTRAVIMAS ...... 17 1.2.1. Interneto ir interneto medijų sklaida ...... 17 1.2.2. Masinė komunikacija ir masinės komunikacijos priemonės ...... 21 1.2.3. Naujienų vertės konstravimas ...... 23 1.2.4. Medijų įvykio konstravimas ...... 27 2. „CHARLIE HEBDO“ TRAGEDIJOS ATVEJO ANALIZĖ ...... 32 2.1. TYRIMO METODOLOGIJA ...... 32 2.2. Tyrimo eiga ...... 34 2.3. Tyrimo rezultatai ...... 35 2.3.1. Naujienų portalo Delfi.lt antraščių klasifikacija ir analizė ...... 38 2.3.4. Naujienų portalo Bbc.com antraščių klasifikacija ir analizė ...... 44 2.3.3. Naujienų portalo Linternaute.com antraščių klasifikacija ir analizė ...... 49 2.3.4. „Charlie Hebdo“ teminė analizė ...... 53 2.3.4.1. Naujienų portalas Delfi.lt ...... 53 2.3.4.1. Naujienų portalas Bbc.com ...... 56 2.3.4.3. Naujienų portalas Linternaute.com ...... 58 2.3.5. Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com antraščių palyginimas ...... 58 2.3.6. Tyrimo rezultatų apibendrinimas ...... 60 IŠVADOS ...... 63 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 65 PRIEDAI ...... 69

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

LENTELĖS Lentelė 1 „Publikacijų dažnumas analizuojamuose portaluose...... 36 Lentelė 2 „Naujienų portalo Delfi.lt antraščių klasifikacija“...... 39 Lentelė 3 „Naujienų portalo Bbc.com antraščių klasifikacija“...... 45 Lentelė 4 „Naujienų portalo Linternaute.com antraščių klasifikacija“...... 50 Lentelė 5 „Linternaute.com antraščių vertinimas ir skirstymas pagal potemes“...... 51

PAVEIKSLAI Paveikslas 1 „Interneto vartotojų skaičiaus augimas“ …………….………………………19 Paveikslas 2 „Interneto skarvba“...... 20 Paveikslas 3 „Prieigos prie interneto įrenginių pasirinkimas“...... 21 Paveikslas 4 „Medijoms skiriamo laiko trukmė“...... 22 Paveikslas 5 „Delfi.lt ekspresyvių ir neutralių antraščių procentinis pasiskirstymas“ ...... 40 Paveikslas 6 „Bbc.com ekspresyvių ir neutralių antraščių procentinis pasiskirstymas“...... 46 Paveikslas 7 „Dažniausiai pasikartojantys žodžių junginiai naujienų portale Bbc.com“...... 47 Paveikslas 8 „Naujienų portale Delfi.lt dažniausiai minimos politinės figūros“ ...... 55 Paveikslas 9 „Naujienų portale Bbc.com dažniausiai minimos politinės figūros“ ...... 57 Paveikslas 10 „Linternaute.com antraštėse dažniausiai minimos temos“...... 59

2

SANTRAUKA

Spartūs technologiniai pokyčiai ir interneto plėtra nuolatos keičia medijų sampratą. Šiomis dienomis išskiriama naujųjų medijų sąvoka, kuri apima šiuolaikines skaitmenines technologijas, yra glaudžiai susijusi su masinės komunikacijos samprata ir neretai su ja persipina. Interneto pagalba įvairiais medijų kanalais nuolatos siunčiami dideli informacijos srautai, t.y., naujienos, arba kitaip tariant, medijų įvykiai. Naujosios medijos pasižymi itin didele galia, gebėjimu paveikti ir formuoti visuomenės nuomonę. Informacijos poreikio atžvilgiu, šiuolaikinio žmogaus poreikiai yra pasikeitę – norima aktualias žinias gauti operatyviai ir trumpai, todėl dažnai nesigilinama į internetinės žiniasklaidos priemonėse pateikiamą turinį, o pasikliaunama tik antraštėse pateikiama informacija. Internetinė žiniasklaida pateikia aktualius, prasmingus, dažniausiai negatyvius medijų įvykius, kurie yra svarbūs auditorijai. „Charlie Hebdo“ tragedija yra vienas naujausių medijų įvykių, kuris buvo plačiai aptarinėjamas įvairiose pasaulinėse medijose. Teroro išpuolis yra jautri tema, kadangi kalbama apie žuvusius asmenis, aptariama terorizmo grėsmė kitose pasaulio šalyse, o analizuojamu atveju, taip pat paliečiama islamizmo problema. Netinkamas ir dramatiškas šių temų konstravimas internetinėje žiniasklaidoje gali sukelti auditorijos baimę. Darbo objektas medijų įvykio konstravimas – „Charlie Hebdo“ atvejis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip konstruojamas „Charlie Hebdo“ medijų įvykis internetinėje žiniasklaidoje. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė ir aptariami naujųjų medijų ypatumai bei interneto ir masinių komunikacijos priemonių reikšmė, išskiriami medijų įvykio konstravimo ypatumai internetinėje žiniasklaidoje. Antrojoje darbo dalyje atliekama atvejo analizė – analizuojamas medijų įvykis – 2015 m. sausio 7 d. įvykęs teroro išpuolis satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Tyrime analizuojamos trijų pagrindinių Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naujienų portalų – Delfi.lt, Bbc.com, Linternaute.com – antraštės, skelbiančios apie teroro išpuolį Paryžiuje. Atliekama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė bei teminė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad analizuojamas medijų įvykis yra konstruojamas kuriant ekspresyvias antraštes, kurios pasižymi specifinėmis sintaksinės ir leksinės raiškos priemonėmis. Daugeliu atveju antraštės yra neinformatyvios, jomis siekiama sudominti, suintriguoti, tam tikrais atvejais šokiruoti ar sukelti baimę. Galima daryti išvadą, kad medijų įvykių konstravimui būdingas negatyvus atspalvis, tęstinumas ir siekis pasižiūrėti į medijų įvykį iš platesnės perspektyvos.

3

SUMMARY

Constructing media event: The case of "Charlie Hebdo" Development of technologies and usage of the internet is continuously growing and these changes transform the concept of media. Nowadays, it is often used “new media” concept, which is used to describe digital technologies. New media goes along with mass communication concept and they usually overlap. Internet is important for mass media tools to constantly transform a huge amount of information, which is called news, or media events. New media has strong power and can easily influence its audience. Nowadays people want to get news easily, fast and clearly, because they don’t have time to read whole article. For this reason many people read only headlines in the news portals. Often it’s the only way how people shape their opinion or point of view about particular media event. Online media offer relevant, significant and usually negative media events, which are interesting for the audience. “Charlie Hebdo” attack is a former media action which was broadly discussed in many media outlets. Terror attack is a sensitive topic, because media is talking about deaths, thread of terrorism, and in this case – Islamism. In order not to make audience scared, it’s important to construct messages of this media action properly and without irrelevant drama. The object – constructing media event – the case of “Charlie Hebdo”. The goal – to analyze how media events are constructed, by analyzing the case of “Charlie Hebdo”. Theoretical part of the paper consists of literature analysis. Describing new media peculiarities and the meaning of mass communication tools, excluding peculiarities how media action is constructed in online media. Empiric part of the paper consist of the case study “Charlie Hebdo” attack, which was on January 7th, 2015. Analyzing headlines from the three main news portals in Lithuania, Great Britain and France – Delfi.lt, Bbc.com, Linternaute.com. The analysis is done by performing qualitative and quantitate analyses and thematic analysis. The results of research shown that media action is constructed by using expressive headlines, which has specific syntactic and lexical means of expression. Mostly all the headlines were informative. They were used in order to attract and intrigue the audience to read an article, and in some cases headlines were shocking and frightening. Generally, media actions are constructed as negative, continuous, and making audience to look to media action from the broader perspective.

4

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas Medijos, kaip tyrinėjimų objektas, nėra naujas reiškinys, tačiau interneto atsiradimas ir plėtra, sparti technologijų plėtra ir vis lengvėjantis prieinamumas prie technologijų nuolatos atnaujina ir praplečia medijų tyrinėjimo lauką. Internetas drastiškai pakeitė ne tik žiniasklaidos sampratą, išstumdamas popierinę spaudą ir statišką TV programų laiką, bet ir pakeitė žmonių įpročius. Šiuolaikinės technologijos ir masinės komunikacijos priemonės leidžia kone realiu laiku stebėti įvykius visame pasaulyje. Internetas tapo vienu iš globalizacijos veiksnių, kuris jungia žmones visame pasaulyje, leidžia keistis informacija ir rinktis užsienio naujienų šaltinius. Medijų kanalais nuolatos siunčiami milžiniški informacijos srautai – vieni jų patenka į žiniasklaidos akiratį ir čia pasilieka ilgesnį laiką, kiti – greitai praranda aktualumą, paskęsta ir pasimiršta informacijos sraute. Kiekviena žiniasklaidos ar masinės komunikacijos priemonėje pasirodžiusi naujiena yra naujas medijų įvykis. Jo afišavimo ir akcentavimo mąstą lemia tam tikri kriterijai, kurie gali kisti, atsižvelgiant į šalies, miesto, regiono, tam tikrų įtakos sferų, žiniasklaidos priemonės ar naujienų redaktoriaus apsibrėžtų kriterijų. Tačiau bendrai pastebima, kad šiuolaikiniai medijų įvykiai laikomi aktualiais, jeigu jie yra šokiruojantys, netikėti, sukrečiantys, turintys negatyvų atspalvį, yra trumpi, vienareikšmiai ir didelio masto. Todėl natūralu, kad žiniasklaidos priemonėse itin daug dėmesio skiriama pasaulinėms nelaimėms, tragedijoms ar teroro išpuoliams. Tokios temos yra itin jautrios, todėl ši informacija turi būti pateikiama subtiliai, kad nebūtų sukelta visuotinė panika ar baimė. Tačiau visuomet išlieka rizika, kad už didelių nelaimių slepiasi ir šis tas daugiau. Galima pastebėti, kad nelaimės suvienija žmones ir ištisas tautas, o sunkiomis akimirkomis neretai naudojasi ir politikai. Viena vertus, užuojautos išsakymas nelaimės atveju yra prideramas politiko poelgis, kita vertus – taip politikai sustiprina savo įvaizdį visuomenėje, parodydami savo žmogiškąją pusę ar susivienydami su nukentėjusiais ar juos palaikančiais žmonėmis. Taigi, nelaimių akivaizdoje vykdoma ir politinė komunikacija. 2015-ųjų metų sausio pradžioje įvykęs sušaudymas „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje sukėlė ne tik vietos žiniasklaidos dėmesį, bet taip pat užkariavo viso pasaulio medijas. Satyrinio savaitinio žurnalo žurnalistus iššaudžiusių islamistų paieška ir tolimesni išpuoliai Prancūzijoje buvo sekami tiek Prancūzijos, tiek Lietuvos, tiek viso užsienio žiniasklaidoje. Šio įvykio detalės ir eiga buvo titulinėse internetinių naujienų portaluose sekcijose, analizuojamos spausdintinėje spaudoje, reportažai buvo transliuojami televizijoje, o socialiniuose tinkluose buvo vykdomos solidarumo akcijos, naudojantis žyma JeSuisCharlie (prancūziškai – „Aš Esu Charlie“). Teroro išpuolis sukėlė ne tik visų pasaulio medijų susidomėjimą, bet taip pat subūrė masinėms palaikymo akcijoms ir mitingams Paryžiuje bei kituose Europos miestuose prie Prancūzijos ambasadų.

5

„Charlie Hebdo“ tragedija yra naujas ir visiškai netyrinėtas medijų įvykis. Įvairūs medijų įvykių ir jų konstravimo būdai buvo tyrinėti Lietuvoje, tačiau kiekvienas medijų įvykis pasižymi skirtingomis savybėmis ir konstravimo būdais, juos analizuoti galima iš įvairių perspektyvų. Specifinius medijų įvykius ir tam tikrus jų konstravimo būdus tyrinėjo K. Dainytė (2014) magistro darbe „Antraščių konstravimo principai interneto naujienų portaluose ir jų įtakos aktualijų skaitomumui bei populiarumui. Analizė: Delfi.lt atvejis“, Danguolė Kalinauskaitė (2014) magistro darbe „Struktūriniai ir semantiniai naujienų portalų antraščių ypatumai“. Religinės tematikos medijų įvykius magistro darbe tyrinė Gintarė Kubiliųtė (2011) „Religijos įvaizdžio konstravimas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje“, o karikatūrų ir islamizmo tematiką tyrinėjo Vaiva Pociūtė (2009) magistro darbe „Politinių karikatūrų, kaip žodžio laisvės išraiškos, problematika demokratiškoje žiniasklaidoje“. Šie tyrimai yra susiję su šiame magistro darbe rengiamu tyrimu, kadangi paliečia religinę tematiką, karikatūras ir naujienų portalus. Problema Medijos yra terpė, kuriose masinės komunikacijos priemonių pagalba visuomenė informuojama apie tam tikrus aktualius įvykius. Šiuolaikinės medijos turi didelę galią ne tik plačiai skleisti didelius kiekius informacijos skirtingais kanalais, bet ir formuoti visuomenės nuomonę. Medijos yra nuolatos veikiamos technologinių pokyčių ir besikeičiančių žmonių poreikių. Visa tai gali sąlygoti medijose pateikiamo turinio objektyvumą ar kokybę, kadangi žiniasklaidos priemonės yra priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl auditorijos ir reklamos užsakovų. Reklamos užsakovai gali tapti įtakos sferomis, diktuojančiomis, kokia informacija tame medijos kanale turi būti ir kaip turi būti konstruojamas konkretus medijų įvykis, t.y., atspindėti tos įtakos sferos poziciją ar nuomonę. Internetinių naujienų portalų konkurencija verčia pataikauti auditorijos poreikiams, pateikti unikalų, aktualų ir įdomų turinį bei skatina ieškoti naujų būdų, kaip intriguoti skaitytojus. Medijų poveikio ar įtakos tyrinėjimai dažniausiai apsiriboja televizijos laidų ar naujienų tyrimais. Kur kas mažesnis dėmesys skiriamas interneto medijų, internetinių žiniasklaidos priemonių tyrimams. Besikeičiantys žmonių interneto naudojimo įpročiai reikalauja nuolatinio medijų ir jų poveikio tyrinėjimo. Vis daugiau šiuolaikinių žmonių naujienas skaito mobiliuosiuose telefonuose, o ne kompiuterio ekranuose. Taigi, naujienų turinys, antraštės ir iliustracijos turi būti pritaikytos greitam ir lengvam skaitymui, naudojantis mažesniais įrenginiais. Kadangi medijų kanalais skleidžiama informacija atakuoja žmogų kiekviename žingsnyje, galima daryti prielaidą, kad detalesnei naujienų analizei, faktų tikrinimui ar objektyvesnės nuomonės formavimui žmonės skiria mažiau laiko. O tai suteikia prielaidas lengvesniam visuomenės nuomonės formavimui ar netgi manipuliacijai. Kiekvienas medijų įvykis laikomas tokia žinute, kuri aktyviai transliuojama įvairiais medijų kanalais ir tam tikrą laiką matomos tarp pagrindinių naujienų portalų naujienų. Tam tikras medijų

6

įvykio konstravimas formuoja auditorijos nuomonę, skleidžia tam tikras emocijas ir netiesiogiai veikia auditoriją. Tai ypač aiškiai galima pastebėti naujienų portaluose, kuriuose vis dažniau matomos intriguojančios ar dviprasmiškos antraštės. Darbo tikslas Išanalizuoti, kaip konstruojamas „Charlie Hebdo“ medijų įvykis internetinėje žiniasklaidoje. Darbo objektas medijų įvykio konstravimas – „Charlie Hebdo“ atvejis. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti naujųjų medijų ypatumus. 2. Aptarti medijų įvykio konstravimo internetinėje žiniasklaidoje sąlygas. 3. Išanalizuoti medijų įvyko konstravimo atvejį –„Charlie Hebdo“ tragediją. 4. Įvertinti „Charlie Hebdo“ medijų įvykio konstravimo ypatybes skirtingose internetiniuose naujienų portaluose, atliekant kokybinę ir kiekybinę turinio analizę. Ginamieji teiginiai: 1. Medijų įvykis – didelio internetinės žiniasklaidos priemonių dėmesio susilaukęs tam tikras aktualus ir reikšmingas įvykis arba naujiena regiono, šalies arba pasaulio mastu, kuri įvairiais aspektais analizuojama ir transliuojama jos aktualumo laikotarpiu. 2. Tragiški, šokiruojantys ir neigiamą atspalvį turintys įvykiai yra vienas pagrindinių kriterijų, lemiančių naujienos aktualumą ir patekimą į medijų akiratį. 3. „Charlie Hebdo“ tragedija yra laikoma medijų įvykiu, kadangi teroro išpuolis buvo plačiai aptariamas tiek regioninėje, tiek užsienio žiniasklaidos priemonėse, palietė politinio, visuomeninio, pramogų ir sporto pasaulio akiratį bei iškėlė globalias diskusijas dėl žodžio laisvės ir teroro išpuolių prevencijos. Darbo metodai Darbe naudojamas mokslinės literatūros analizės metodas. Teorinėje dalyje gilinamasi į interneto įtaką medijų procesams, naujųjų medijų sampratą, masinės komunikacijos ir priemonių reikšmę, galią ir įtaką visuomenės procesams, medijų įvykio sampratą ir medijų įvykio konstravimo būdus. Empirinėje dalyje atliekamas kombinuotas kiekybinis ir kokybinis tyrimas, taikant atvejo analizės strategiją – analizuojama „Charlie Hebdo“ tragedijos, kaip medijų įvykio, konstravimas Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos didžiausiuose naujienų portaluose. Atliekama kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Analizuojamos 2015 m. sausio 7-31 dienomis trijuose didžiausiuose Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naujienų portaluose pasirodžiusios antraštės, pranešančios apie „Charlie Hebdo“ tragediją. Antraštės klasifikuojamos į ekspresyvias ir neutralias, pateikiamas jų įvertinimas ir palyginimas.

7

Darbo struktūra Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš dviejų dalių – teorinę ir empirinę. Pirmojoje dalyje atliekama mokslinės literatūros analizė ir teoriškai aptariama medijų ir masinės, internetinės komunikacijos samprata, interneto įtaka medijų procesams bei medijų įvykių konstravimo ypatybės. Antrojoje darbo dalyje atliekama atvejo analizė, pateikiama empirinio tyrimo metodologija, aprašoma tyrimo eiga, atliekama kokybinė ir kiekybinė turinio analizė, analizuojant „Charlie Hebdo“ tragediją, interpretuojami gauti duomenys ir pateikiamos išvados. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Prie darbo pateikiami priedai, kuriuose chronologine seka pateikiamos visos analizuojamos antraštės ir aktyvi prieiga į jas naujienų portaluose. Magistro baigiamąjį darbą sudaro 94 lapai, 10 paveikslų ir 5 lentelės.

8

1. MEDIJOS IR MEDIJŲ ĮVYKIO KONSTRAVIMAS

1.1. Medijų samprata

Medijos laikomos sąlyginai nauju reiškiniu, tačiau jos dažnai susiduria su naujais išbandymais, kuriuos sukelia sparti technologijų ir interneto plėtra. Šiandien įvairiais medijų kanalais nuolatos teka dideli srautai informacijos, kuri ne tik suteikia žinių apie įvykius visame pasaulyje, bet kartu gali daryti tam tikrą poveikį, formuoti nuomonę ar netgi manipuliuoti. Dėl šios priežasties svarbu suvokti, kas yra medijos, kokią galią jos turi ir kaip gali būti konstruojamas medijų įvykis, kad būtų galima kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir nepasiduoti svetimai įtakai. 1.1.1. Medijų apibrėžimas Akademinėje literatūroje galima rasti daug skirtingų medijų sąvokos apibrėžimų. Medijos laikomos sudėtingu reiškiniu, kurio neįmanoma vienareikšmiškai apibrėžti. Tai patvirtina Meškys (2010) teigdamas, kad „iš lotynų kalbos kildinama medium reikšmė apibrėžia šią sąvoką kaip tarpininkę, komunikacijos priemonę“ (Meškys, 2010, p. 15). Anot autoriaus, šios „sąvokos interpretacijos ėmė plisti ir imtos ypač plačiai vartoti tik pastarąjį dešimtmetį sparčiai vystantis elektroninėms informacinėms ir komunikacijos technologijoms, jų priemonėms. Nuo medijų tyrinėjimų pradžios iki šių dienų medijų samprata kito, buvo plėtojama dėl technologijų atsiradimo ir integracijos į visuomenę“ (Meškys, 2010, p. 15). Nuo pat atsiradimo medijų apibrėžimas buvo nuolatos pildomas ir koreguojamas, tačiau plačiąja prasme medijos suvokiamos, kaip komunikacijos priemonės, kurios perduoda tam tikrą informaciją. Barevičiūtės (2008) teigimu, „medija gali būti fotografija, kinas, vaizdo technologija, internetas. Medijomis vadinamos tokios technologijos, kurios turi technologinę prigimtį, dar vadinamą aparatu“ (Barevičiūtė, 2008, p. 58). Šį apibrėžimą papildo Tomas Sodeika (2009a.), pastebėdamas, kad „žodis medijos dažniausiai vartojamas kaip žodžio žiniasklaida sinonimas: medijomis vadinamos masinės komunikacijos priemonės – periodinė spauda, radijas, televizija, internetas. Kitaip sakant, medijos traktuojamos kaip kanalai, kuriais „teka“ informacijos srautai“ (Michelkevičius, 2009, p. 41). Medijos gali būti suvokiamos ne tik kaip komunikacijos kanalai, bet ir kaip komunikacijos priemonės. Nevinskaitė (2011) priduria, kad medijos gali atlikti ne tik informacijos perdavimo, bet ir informacijos saugojimo funkcijas. Autorės teigimu „nors kai kuriuose kontekstuose tinka komunikacijos priemonės ar komunikacijos kanalo terminai, medijų terminas dažniau vartojamas nagrinėjant komunikacijos priemones medijų teorijos aspektu, t.y. tiriant komunikacijos kanalų požymius ir kaip šie požymiai skiria vienas medijas nuo kitų bei kokį poveikį daro visuomenei kultūriniu, socialiniu ir kitais požiūriais“ (Nevinskaitė, 2011, p. 15). Skirtingi mokslininkai ir tyrėjai medijų sąvoką analizuoja, remiantis skirtingais savo srities aspektais. Anot Michelkevičiaus (2009) medijų „sąvokos reikšmę apibrėžti bando filosofai, sociologai, kultūrologai, menotyrininkai, komunikacijos teoretikai ir daugelio kitų sričių atstovai“ 9

(Michelkevičius, 2009, p. 27). Galime teigti, kad medijos yra dinamiškas reiškinys, kuris apima daugelį mokslinių ir gyvenimo sričių, kurį galima analizuoti ir aptarti įvairiais pjūviais. Medijos yra gana jaunas reiškinys, tačiau technologijų ir interneto vystymasis verčia ieškoti aiškesnių žodžių, kurie padėtų paaiškinti šiuolaikinę medijų sampratą. Šiomis dienomis kalbėdami apie medijas, dažniausiai omenyje turime elektronines, skaitmenines ar interneto medijas. Nevinskaitė (2011) teigia, kad „norint išvengti [medijų] termino platumo ir tiksliau apibrėžti dabartines naująsias medijas, dažniausiai linkstama vartoti skaitmeninių medijų terminą, nes jis atkreipia dėmesį į konkrečias informacijos saugojimo ir perdavimo skaitmeniniu dvejetainiu kodu priemones (bei tokios informacijos perdavimo formos pasekmes), kurios šiuo metu yra naujos medijos“ (Nevinskaitė, 2011, p. 22). Interneto plėtra suteikė galimybę ne tik operatyviai ar realiu laiku sužinoti, kas vyksta šalyje, bet ir gauti naujienas iš viso pasaulio bei plačiau domėtis tam tikrais dalykais. Michelkevičiaus (2009) teigimu, šiuolaikiniai žmonės vis daugiau laiko praleidžia medijų, o ne gamtinėje aplinkoje, o tai reiškia, kad medijų aplinka žmogui tampa natūralia. (Michelkevičius, 2009, p. 27). Taigi, interneto poveikis medijoms sąlygojo žmonių elgesio pokyčius, kurie tapo nauja tyrinėjimų sritimi. Meškys (2010) pastebi, kad „dėmesys elektroninėms medijoms ypač išaugo, kai tapo akivaizdi tokių masinių komunikacijos priemonių (angl. mass media) įtaka kultūros procesams, šiuolaikinės civilizacijos raidai. Todėl daugelyje mokslinių darbų medijų sąvoka vis dažniau tapatinama su elektroninėmis medijomis ir žiniasklaida apskritai“ (Meškys, 2010, p. 15). Šiame darbe medijos yra laikomos tokiomis masinės komunikacijos priemonėmis, kurios yra naudojamos interneto pagalba. Atsižvelgiant į sąvokų panašumą, skaitmeninių, elektroninių ir interneto medijų sąvokos bus laikomos sinonimais. 1.1.2. Naujosios medijos ir jų samprata Medijų sąvokos autoriumi, arba pirmuoju pavartojusiu šią sąvoką, laikomos Marshalas McLuhanas. Michelkevičius teigia, kad „McLuhanas medijų sudijoms svarbus tuo, kad nukreipė tyrimų dėmesį nuo turinio į pačias medijas, t.y. jų, kaip tokių, analizę“ (Michelkevičius, 2009, p. 33). M. McLuhanas medijas suvokė, kaip žmogaus kūno tęsinius plačiąja prasme, pavyzdžiui, dviratis būtų kūno tęsinys, o fotografija – akies. „Kiekvienas išradimas ar technologija yra mūsų fizinio kūno tęsinys ar saviamputacija, ir toks tęsinys drauge numato naują santykį ar naują pusiausvyrą tarp kitų organų ar kitų kūno tęsinių“ (McLuhanas, 2003, p. 61). Tačiau McLuhanas neapsiribojo vien tik tokiu apibrėžimu. Anot autoriaus, medijos taip pat pratęsia centrinę nervų sistemą ir protą, o tai reiškia, kad medijos ne tik pratęsia žmogaus pojūčius, bet ir juos sustiprina – žmogus gali geriau matyti, girdėti ir pan. Analizuodamas medijas McLuhanas pastebėjo, kad medijos yra tarsi ekosistema, kuri tampa natūralia žmogaus aplinka. Gyvendami XXI a. galime pastebėti, kad esame nuolatos apsupti medijų, kurios išstūmė kitas komunikacijos priemonės ir pagreitino tam tikrų darbų atlikimą. Michelkevičius (2009) analizuodamas McLuhano idėjas paaiškina, jog „atsiranda naujadaras medijų ekologija, arba

10 ekologinis požiūris į medijų studijas, kuris domisi medijų poveikiu žmogui ir galimybėmis taikliai / ekologiškai su jomis gyventi“ (Michelkevičius, 2009, p. 27). Sodeika (2009b.) analizuodamas M.McLuhano teorijas teigia, kad „McLuhanui išeities taškas yra požiūris, kad dabar gyvename savo pačių sukurtų technologijų sąlygojamoje kultūrinėje erdvėje“(Sodeika, 2009 b., p. 146). Analizuodamas McLuhaną, Sodeika teigia, kad medijų istorija jam „nėra vien seka viena po kitos atsirandančių naujų aplinkų, kurios viena kitą apima“ (Sodeika, 2009 b., p. 14). „Medija yra pranešimas“ (angl. The medium is the message“) laikomas vienu žinomiausių McLuhano aforizmų, kuris „dvidešimtojo amžiaus septintajame dešimtmetyje tapo savotišku programiniu medijų teorijų šūkiu, kuris ir mūsų dienomis neprarado aktualumo“ (Sodeika, 2009 b., p. 147). Sodeika (2009 b.) pasakoja, kad ši McLuhano frazė galėjo tapti kliše, tačiau „1967 metais kartu su grafiku Quentinu Fiore išleistos knygos pavadinime šį aforizmą McLuhanas pakeitė taip: „The medium is the massage“ (liet. „Medija yra masažas“)“ Sodeika, 2009 b., p. 147). Autorius pažymi, jog tokia transformacija gali tiesiog būti žodžių žaismas ar pokštas, tačiau jis siūlo į tai nekreipti dėmesio ir abi sąvokas laikyti ekvivalentais. Taip išplauktų trečiasis teiginys „The message is the massage“ (liet. „Žinutė yra masažas“). Sodeikos (2009 b.) teigimu, „šis teiginys yra metafora, bene geriausiai išreiškianti McLuhano „komunikacijos“ sampratą. Juk masažas neturi nieko bendra su kokio nors turinio perteikimu. Jo teikiama juslinė patirtis, kitaip nei vizualinė ar audityvinė patirtys, nesuteikia jokios „informacijos“, kuria būtų galima „domėtis“ ar kaip nors panaudoti. Masažas veikia mūsų būseną ne per vienokį ar kitokį įsisąmoninamą turinį, o tiesiogiai. <...> Tokio pobūdžio poveikį McLuanas sieja su medijų forma, sykiu puikiai suprasdamas, kad ši sąsaja nėra lengvai suvokiama“ (Sodeika, 2009 b., p. 147). Sodeikos (2009 b.) teigimu, „dvidešimto amžiaus socialiniai, kultūriniai bei technologiniai pokyčiai gerokai pranoko pirmąją industrinė revoliuciją. Svarbiausia naujove čia tapo technologijos bei artefaktai, kurių pagrindą sudaro elektra. Įsitvirtino „elektros epocha“, sukėlusi nemažus socialinės infrastruktūros pokyčius“ (Sodeika, 2009 b., p. 148). Dažniausiai naujos technikos ir technologijos atsiradimas suvokiamas kaip „priemonės žmogaus keliamiems tikslams realizuoti“ (Sodeika, 2009 b., p. 153). Vadovaujantis šiuo teiginiu būtų logišką mąstyti, kad technikos ar technologijos atsiradimą nulemia racionalus žmogaus tikslas, tad natūralu manyti, kad žmogus geba visiškai kontroliuoti šias priemones. Anot Sodeikos (2009 b.), „McLuhanas atkreipia dėmesį į tai, kad medijose glūdi neprognozuojama galia transformuoti kiekvieną socialinę struktūrą, kurią tik jos pakeičia“ (Sodeika, 2009 b., p. 153). McLuhano suvokiamos medijos apima visas žmogaus gyvenimo sritis, paliečiant kultūrinius, ekonominius, socialinius, psichologinius ir kt. aspektus. Tuo laikotarpiu tokie teiginiai atrodė sunkiai suvokiami, tačiau šiomis dienomis analizuodami naująsias medijas tai mūsų nestebina.

11

Aptardamas naujųjų medijų sąvokos problema B. Petersas (2009) teigia, šiomis dienomis medijos dažniausiai siejamos su skaitmeninėmis technologijomis. Vis dėl to, kalbėdami apie naujųjų medijų sąvoką negalime apsiriboti tik tuo, kad naujosios medijos yra tik skaitmeninės medijos. Tokia samprata bus tinkama vartoti tik kurį laiką, kol skaitmeninės technologijos bus pakeistos kuo nors nauju. B. Petersas (2009) pateikia du naujųjų medijų apibrėžimus. Pagal pirmąjį apibrėžimą, medijos gali būti suvokiamos kaip besijungianti komunikacija (angl. emerging communication) ir informacinės technologijos, kurios išgyveną nuolatinių diskusijų, ginčų, svarstymo ir imstitucionalizavimo etapą. Autorius aiškina, kad dažniausiai naujos medijos pereina penkias fazes: 1. Technologinis išradimas – šioje fazėje medija retai suvokiama kaip „nauja“, o dažniau suvokiama kaip „sena + (angl. old plus)“. 2. Kultūrinė inovacija – šioje fazėje medija įgyja ir plėtoja naujas reikšmes. 3. Legalus reguliavimas – šioje fazėje įvairios suinteresuotos grupės aiškinasi ir diskutuoja apie medijos galią. 4. Ekonominis paskirstymas, kuris išauga į normą. 5. Normą – medija atsiranda tame taške, kur ji suprantama nebe nauja. Taigi, dažniausiai naujos medijos randasi iš senų ir toliau pereina tuos pačius etapus. Antruoju apibrėžimu B. Petersas medijas apibūdina kur kas paprasčiau – kaip mediją, apie kurią dar nežinoma kaip kalbėti. Autorius aiškina, kad medija yra neaiškus objektas, kuris neturi aiškiai apibrėžtų sąvokų, o jų naudojimas taip pat nėra iki galo aiškiai suvokiamas. Autorius pateikia pavyzdį, kad šiuolaikiniame pasaulyje darosi sunkiau kalbėti apie televiziją, nei buvo prieš dvidešimt metų, kadangi televizijos sampratą papildė YouTube platforma (www.youtube.com), internetas, kabelinė kanalų sistema ir t.t. M. Listeris su kolegomis (2009) išskiria tokias naujųjų medijų charakteristikas: 1. Skaitmeniškumas. 2. Interaktyvumas. 3. Hipertekstualumas. 4. Virtualumas. 5. Tinkliškumas. 6. Simuliacija. Skaitmeniškumas Anot M. Listerio ir kt. (2009), skaitmeninėse medijose visi įvedami duomenys yra paverčiami skaičiais. Komunikacijos ir medijų kontekste šie duomenys dažniausiai yra vaizdas arba garsas, kurie yra tarsi užkoduojami vadinamąja „kultūrine forma“ (arba tiksliau, analogais) – paprasčiau tariant, paverčiami tekstu, grafikais ir diagramomis, nuotraukomis, muzika, filmais. Visi

12

šie duomenys gali būti patalpinami virtualiose talpyklose bei įvairiuose atminties įrenginiuose. Šiuo atveju medijų procesai persipina su matematinėmis operacijomis bei programavimu. Autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinių medijų tekstai yra tam tikra prasme dematerializuoti, nes juos galima atskirti nuo pirminės fizinės formos, pavyzdžiui, knygos tekstą galima išsaugoti kompiuteryje. Taigi, jie įgauna naują formą, kuri yra užima nedaug vietos (įvairūs formatai ir galimybės duomenis išsaugoti kompiuteryje). „Skaitmeniškumas, kodo lygmenyje suvienodinantis visų medijų – verbalinių ar vizualinių – prigimtį, sudarė sąlygas atskiroms medijoms jungtis į visumą. Be to, atsirado begalė naujų būdų gaminti, saugoti ir dalintis informacija, radikaliai keičiančių pačios informacijos pobūdį“ (Liubinienė, 2012, p. 74). Skaitmeninio kodo atsiradimas byloja apie žmonijos progresą informacinėse technologijose, tačiau, pasak M. Hanseno (2006), skaitmeninis kodas ir jo kuriamas vaizdas veikia ne iš išorės, o tampa būdu, kuriuo žmogus įsitraukia į realybės kūrimą. Autoriaus teigimu, skaitmenis kodas yra vienas pagrindinių šiuolaikinės medijų evoliucijos bruožų. Skaitmeniškumas taip pat leidžia lengviau ir greičiau prieiti prie duomenų ir jais manipuliuoti – redaguoti ar montuoti. Tačiau visa tai turi neabejotinai daug socialinių pasekmių ir keičia žmonių įpročius (užuot rašę ranka, rašome kompiuteriu). Interaktyvumas Anot M. Listerio ir kt. (2009), nuo pat 1990-ųjų interaktyvumo sąvoka buvo plačiai diskutuojama ir jos samprata nuolat kito. Ideologine prasme interaktyvumas buvo vienas esminių ir vertingiausių naujųjų medijų bruožų. Tuo tarpu, kol „senosios medijos“ skatino pasyvų naudojimąsi ir medijų vartojimą, naujosios medijos siūlė naują galimybę – interaktyvumą. Tą patį kalba ir Manovich (2001) teigdamas, kad naujosios medijos yra interaktyvios, lyginant su „senosiomis medijomis“. Interaktyvumas suteikė galimybę įsitraukti su medija ir šio proceso metu vartotojas gali pasirinkti, kokios elementus jis nori matyti ar kuriuos kanalus pasirinkti. Tokiu būdu vartotojas gauna unikalų turinį, o tai galima vadinti bendradarbiavimu su medijomis (Manovich, 2001, p. 55). Listeris ir kiti (2009) taip pat kalba apie interaktyvumo suteikiamas galimybes vartotojams dalyvauti medijų procesuose, t.y., jie gali įsitraukti į medijų tekstus (komentarų sekcijos, piliečių žurnalistika), vartotojai gali laisvai rinktis įvairius medijų kanalus, individualizuoti savo medijų srautą ir taip užtikrina didesnį vartotojų pasitenkinimą. Šie aspektai, autorių nuomone, yra vertinami teigiamai iš neo-liberalių pozicijų, kurios medijomis besinaudojantį žmogų laiko vartotoju. Autoriai kalba, kad televizijos ir filmų žiūrovai bei literatūros ir straipsnių skaitytojai nebėra pasyvūs, o pavirsta vartotojais, kurie įsitraukia į medijas. Minimi tokie įsitraukimo modeliai, kaip žaidimas, eksperimentas ir tyrinėjimas. Manovich (2001) teigia, kad nėra reikalo kalbėti apie interaktyvumą, kaip apie kompiuterizuotas (skaitmenines) medijas. Ši sąvoka yra tiesiog neatsiejama nuo šiuolaikinių medijų ir yra viena iš jų savybių. Viskas, kas yra kompiuteryje, autoriaus teigimu, yra interaktyvu, kadangi

13 ta informacija gali būti valdoma realiu laiku. Taigi šiuo atveju kompiuterines medijas vadinti interaktyviomis reiškia elementaraus fakto konstravimą. Tačiau autorius siūlo plačiau kalbėti apie tokias koncepcijas kaip specializuotas interaktyvumas (angl. menu-based interactivity), augimo ir plėtimosi potencialas (angl. scalability), simuliacija (angl. simulation), vaizdo sąsaja (angl. image- interface) ir vaizdo priemones (angl. image-instrument). Šios sąvokos padeda apibūdinti skirtingas interaktyvias struktūras ir operacijas (Manovich, 2001 p.55-56). Interaktyvumas suteikia vartotojui galimybę naudotis medijomis, atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Hipertekstualumas Listeris su kolegomis (2009) teigia, kad galima įžvelgti aiškias sąsajas tarp interaktyvumo ir hipertekstualumo. Tačiau ši sąvoka naudojama ideologine prasme naudojama dar aiškiau pabrėžti skirtumus tarp senųjų ir naujųjų medijų. Balčytienė (2002) taip pat teigia, kad hipertekstualumas yra artimas interaktyvumui, tačiau hipertekstualumu „siekiame ne abipusės komunikacijos, bet išreiškiamas informacijos junglumas. Interaktyvumas tiesiogiai skirtas vartotojui, o hipertekstualumas reiškia savybę, kuria nusakomas kompiuterinės aplinkos laisvumas“ (Balčytienė, 2002, p. 18). Pečiulis (2014) teigia, kad „hipertekstualumas – tarsi priešingybė tradicinė popierinių medijų linijiškumui“ (Pečiulis, 2014, p. 106). Autorius kalbėdamas apie žiniasklaidos turinio pokyčius pastebi, kad atsiranda „nuorodų žurnalistika“. Nuorodos leidžia pradėti pasakoti istoriją bet kurioje vietoje, o norėdamas sužinoti daugiau, vartotojas turi paspausti ant nuorodos, nukreipiančios į kitą puslapį. Autorius teigia, kad „naujosios medijos gausiomis nuorodomis ir citavimu pabrėžia savo modernumą“ (Pečiulis, 2014, p. 106). Hipertekstualumas suteikia galimybę turinio kūrėjui pradėti pasakojimą ar informacijos pateikimą nuo norimo atskirties taško, o vartotojui – lengvai surasti daugiau informacijos ar plačiau susipažinti su pasakojama istorija (faktais). Tinkliškumas Listeris su kolegomis (2009) išskirdami tinkliškumą, kaip dar vieną naujųjų medijų charakteristiką, kalba apie tai, kad pasaulinis interneto tinklas (WWW), korporacijų vidinis intranetas, įvairios virtualių mokymų platformos, socialiniai tinklai, tinklaraščių tinklai, virtualūs forumai ir kiti internetiniai ryšiai sujungia, leidžia greitai pasiekti reikiamą informaciją. Tam nebereikia didelių įrenginių ar prisirišimo prie vienos vietos, nes sparti technologijų plėtra ir bevielis interneto ryšys leidžia tai padaryti bet kur ir bet kada (naudojantis nešiojamais kompiuteriais, telefone, planšetėje ir kt.). Nevinskaitė (2011) medijų tinkliškumą apibrėžia kaip „medijų decentralizavimą ir susiskaidymą į mažesnėms grupėms skirtus produktus, pasiekiamus per interneto tinklą“ (Nevinskaitė, 2011, p. 63). Taigi tinkliškumas nusako tai, kad interneto pagalba viskas yra susieta: tiek technologijos, tiek medijos, tiek informacija.

14

Virtualumas M. Listeris su kolegomis (2009) teigia, kad naujosiose medijose virtualumas siejamas su virtualiais pasauliais, virtualia realybe, virtualia aplinka, objektais, identitetu ir tapatybe. Virtualumo, o dar labiau virtualios realybės terminas yra dažnai naudojamas kalbant apie naująsias medijas. Autoriai pasakoja, kad 1990-aisiais virtuali realybė buvo suvokiama ne kaip erdvė, o kaip žmogus dirbantis su aparatais, kuriančiais virtualią realybę: jis dėvi specialų kostiumą, specialius akinius, apsikarstęs laidas ir LCD ekranuose stebi virtualų savo vaizdą bei judėjimą. Toks įvaizdis nuo pat 1980-ųjų paskatino sukurti ir daug fantastinių filmų, kuriuose veiksmas vyko simuliaciniuose, kompiuteriais sukurtuose erdvėse. Autorių teigimu, virtualumo samprata vėliau buvo suvokiama kaip komunikacija internete, kaip alternatyva komunikacijai telefonu. Visgi virtualumas dažniausiai yra suvokiamas kaip postmodernios ir technologiškai išsivysčiusios visuomenės požymis, kuris apima daugelį kasdieninio gyvenimo aspektų: lankymasis parduotuvėse ar bankuose, įvairių renginių tiesioginės transliacijos ir kt. Virtualumą plačiaja prasme galima suvokti kaip neatsiejamą šiuolaikinio gyvenimo aspektą, kuris supaprastina ir pagreitina kasdieninius gyvenimo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad technologijos sparčiai tobulėja, virtualumas visada išliks inovatyvi ir nauja savybė, kuri, tikėtina, ir toliau išliks fantastinių filmų įkvėpimo šaltiniu. Simuliacija Listeris su kolegomis (2009) teigia, kad virtualumas yra glaudžiai susijęs su simuliacija. Medijas aptariančioje literatūroje simuliacijos terminas yra plačiai vartojamas, tačiau šio termino konkretus apibrėžimas yra retai pateikiamas. Nevinskaitės (2011) teigimu „simuliacija dažniausiai vartojama imitacijos ir reprezentacijos (atvaizdavimo) prasme ir apibūdina tai, kas iliuziška, netikra, dirbtina, kitaip tariant, nevisišką ar tuščią ko nors originalaus ir autentiško kopiją“ (Nevinskaitė, 2011, p. 67-68). Simuliacijos terminas išpopuliarėjo XX a. 9-10 dešimtmečiais, kai į anglų kalbą buvo išversti prancūzų filosofo J. Baudrillardo tekstai. Barevičiūtė (2008) aptardama Baudrillard‘o medijų teorijos sampratą pateikia tokį simuliacijos apibrėžimą: „Simuliacija (lot. simulatio) – tai melagingas vaizdavimas siekiant suklaidinti, apgauti; apsimetimas. J. Baudrillard‘o medijų filosofijos kontekste tradicinė šio termino vartosena modifikuojama, ir juo nusakomas dirbtinės tikrovės paryškinimas, (pa)dauginimas, hiperbolizavimas, „santirštis“. Visuotinis simuliacijos procesas, anot mąstytojo pačiai tikrovei daro destruktyvią įtaką – empirinė tikrovė nyksta, ir jos vietą užima virtualioji hiperrealybė“ (Barevičiūtė, 2008, p. 58). Skrudupio (2005) teigimu, „simuliacijos situacijoje tikroviškumas ir simuliacija taip glaudžiai susipynę, kad negalima nubrėžti tarp jų skiriamosios ribos“ (Skrudupis, 2005, p. 18). Simuliacija panaikina skirtumus tarp iliuzijos, tikroviškumo ir klastotės: „tai, kas simuliuojama, jau nenusakoma klastojimo, originalo ir reprodukcijos terminais, nes

15 originalios tikrovės jau nebėra“ (Skrudupis, 2005, p. 34). Taigi, taip gimsta nauja realybė, kuria Baudrillardas savo darbuose vadina „hiperrrealybe“. Hiperrealybės, arba hipertikrovės, „terminu semiotikoje ir šiuolaikinėje filosofijoje nusakomas negalėjimas atskirti tikrovės nuo iliuzijos, ypač šiuolaikinių technokultūrų klestėjimo sąlygomis. Hipertikrovė yra būdas nusakyti, kas yra „tikra“ pasaulyje, kur daugybė medijų rūšių apibrėžia ir persunkia kiekvieną įvykį ir patirtį“ (Barevičiūtė, 2008, p. 59). Skrudupis (2005) teigia, kad „hipertikroviškumas pasiekiamas tada, kai modeliai pakeičia pačią tikrovę. Tai praktikoje išsiskleidžia kaip idealus „kažko” (kūno, daikto, mados) vaizdas, ideali modeliuota hipertikrovė, kuri užgožia tikrovę. Taip riba yra tarp hiperrealumo ir tikroviškumo kasdienybėje ištrinama“ (Skrudupis 2005, p. 18-19). Medijos ir technologijos gali būti laikomos tomis priemonėmis, kurios padeda ištrinti ribas tarp realybės ir hipertikrovės. Šiuolaikiniame pasaulyje medijos ir jų pagalba pateikiama informacija nuolatos supa ir atakuoja žmogų. Medijų ir turinio pagalba konstruojamas tam tikras pasaulio suvokimas, gali būti formuojama tam tikra nuomonė ir iškreipiama informacija. „Medijos formuoja tam tikrus tikrovės atvaizdus, kurie užgožia ir net gi išstumia pačią tikrovę. Filosofas teigė, kad kiekvieną daiktą reikia laikyti informacijos nešėju, kuris perteikia simbolines nuostatas. Puodžiūnas (2012) kalbėdamas Baudrillardo hipertikorvę teigia, kad medijose „sukuriama tam tikra informacinė ir demonstracinė erdvė, kuri suniveliuoja ir net sumenkina realybę“ (Puodžiūnas, 2012, p. 17). Simuliacijos samprata yra paini, todėl M. Listeris su kolegomis (2009) pastebi, kad simuliacija dažniau sutapatinama su aiškesnėmis ir labiau išplėtotomis koncepcijomis, kaip kad imitacija (angl. imitation) ir reprezentacija (angl. representation). Medijų terminas nuo pats atsiradimo buvo nuolatos pildomas ir tikslinimas dėl sparčiai kintančių technologijų, interneto atsiradimo ir skvarbos. Medijos yra sudėtingas, daug apimantis ir nuolatos kintantis reiškinys, kuris tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Interneto dėka medijų kanalais be perstojo perduodami dideli informacijos srautai ir vyksta komunikaciniai procesai. Šiomis dienomis kalbant ir analizuojant medijas naudojama naujųjų medijų sąvoka, kuri apima skaitmenines technologijas, yra glaudžiai susijusi su internetu ir masinės komunikacijos priemonėmis.

16

1.2. Medijų įvykio konstravimas Interneto atsiradimas ir plitimas stipriai paveikė medijų sampratą ir sudarė terpę kurtis bei plėstis masinės komunikacijoms priemonėms. Sparčiai tobulėjant technologijoms ir internetui skverbiantis į visas gyvenimo sritis, internetas tapo vienu iš globalizacijos reiškinių ir padėjo žmonėms visame pasaulyje burtis į virtualias bendruomenes, keistis ir dalintis informacija, greičiau bendrauti, palengvino ir pagreitino daugelį kasdienių darbų. Taigi interneto atsiradimas ir plėtra taip pat sąlygojo žmonių elgesio pokyčius. Šiuolaikinis medijų įvykių konstravimas reikalauja įvertinti interneto įtaką medijų procesams ir reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime, perprasti masinės komunikacijos ir jos priemonių ypatybes bei galią, kadangi šiais kanalais perduodama informacija auditorijai. Kiekvienas medijų įvykis pasižymi skirtingomis charakteristikomis ir gali pasireikšti skirtingose kontekstuose. Internetinė žiniasklaida tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. Naujienų portaluose nuolatos pateikiama nauja informacija (konstruojami atskiri medijų įvykiai) regiono, šalies ar pasaulio mastu. Naujienų portaluose dirbantiems žurnalistams ir redaktoriams tenka atrinkti pačius aktualiausius ir svarbiausius įvykius. Viena vertus, galima pastebėti, jog daugelyje naujienų portalų dominuoja panašaus turinio pranešimai. Kita vertus, naujienų portaluose neretai pateikiami skirtingi faktai ar požiūrio kampai informuojant apie tam tikrą įvykį. Naujienų portalai, pateikdami tam tikrą turinį, ne tik informuoja apie aktualiausius regiono, šalies ar pasaulio įvykius, bet kartu ir formuoja tam tikrą visuomenės požiūrį į supančią aplinką. 1.2.1. Interneto ir interneto medijų sklaida Interneto plitimas ir technologijų tobulėjimas paveikė medijų sampratą, medijų veiklos principus, reikšmę individams ir paskatino naujų medijų formų kūrimąsi. Kitas interneto atsiradimo aspektas yra tas, kad „<...> internetas yra vienas iš pagrindinių dabartinio globalizacijos proceso veiksnių – o kartu ir viena iš svarbiausių jo apraiškų“ (Giddens, 2005 p. 441). Webster (2006) taip pat pastebi, kad svarbus globalizacijos „aspektas yra visą pasaulį apraizgančių komunikacijos tinklų plitimas“ (Webtser, 2006, p. 78). Autorius taip pat pastebi, kad globalizacija taip pat kalba apie „tai, kad visame pasaulyje stiprėjant socialinei ir ekonominei integracijai, stiprėja ir žmonių ryšiai“ (Webtser, 2006, p. 75). Apskritai „globalizaciją reikėtų suvokti kaip įvairialypį socialinių procesų darinį, visai nesutelpantį į jokios vienos tematikos rėmus. Iš tikrųjų globalizacijos transformacinės galimybės stipriai skverbiasi į ekonomines, politines, kultūrines, technologines ir ekologines šiuolaikinio socialinio gyvenimo sritis“ (Steger, 2008, p. 10). Interneto ir masinės komunikacijos priemonių pagalba ir vyksta tokie pokyčiai. Dar McLuhanas teigė, kad visas pasaulis yra sujungtas elektroninių technologijų ir nuolatinio informacijos srauto judėjimo, o šį reiškinį jis pavadino „globaliniu kaimu“.

17

Interneto atsiradimo istorija siekia Šaltojo karo laikus, kuomet „šeštojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentavęs Eizenhaueris įkūrė agentūrą ARPA (Advanced Research Project Agency), kurios tikslas buvo sukurti kompiuterines telekomunikacijas“, kadangi buvo ruošiamasi atominiam karui (Matuoklė.lt, 2015). Jeigu kiltų karas, JAV turėdama tokias komunikacijos priemones, būtų kur kas pranašesnė už kitas tautas. „1969 metais 50 Kbps (Kbps - kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pirmasis interneto tikrinimas įvyko sujungus mokslininkų kompiuterį su vienu Stanfordo universiteto kompiuteriu“ (Matuoklė.lt, 2015). 1972 m. kompiuterinių komunikacijų konferencijoje įvyko pirma vieša interneto demonstracija, kurios metu buvo demonstruojami du mazgai (interneto tinklai) MILNET IR APRANET, kurie, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, 1985 m. išaugo į daugiau nei 2000 interneto mazgų (Matuoklė.lt, 2015). Internetlivestats.com pateikia (Paveikslas 1) statistinius duomenis, kuriuose matosi interneto vartotojų augimas nuo 1993-ųjų iki 2014-ųjų metų. Paveikslas 1 „Interneto vartotojų augimas“

Šaltinis www.internetlivestats.com

Kalbant apie interneto įtaką ir reikšmę svarbu atkreipti dėmesį į interneto skvarbą (angl. internet penetration). IGI Global šį terminą apibrėžia kaip: 1. Ryšį tarp šalies interneto vartotojų skaičiaus ir šalies demografinių duomenų. 2. Populiacijos dalį, kuri turi prieigą prie interneto; apibrėžia skaitmeninės atskirties dalį.

18

3. Procentaliai nurodo interneto vartotojų skaičių tam tikroje šalyje. (igi-global.com, 2015). Internetlivestats.com duomenimis, interneto skvarba (angl. penetration) išaugo 40% nuo 1993 iki 2014 metų (Paveikslas 2), o tai reiškia, kad interneto įtaka stipriai išaugo ir veikia didelę dalį žmonių. Paveikslas 2 „Interneto skvarba“

Šaltinis: http://www.internetlivestats.com

Anksčiau prieiga prie interneto buvo suvokiama, kaip naudojimasis kompiuteriu, tačiau šiomis dienomis internetas lengvai pasiekiamas mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų pagalba bei planšetėmis, kurie gali prisijungti prie interneto tiek bevielio ryšio pagalba, tiek mobiliaisiais duomenimis. Tai reiškia, kad daugelis žmonių yra visada prisijungę prie interneto, gali lengvai komunikuoti, dalintis ar skaityti informaciją. Šis pokytis yra reikšmingas tuo, kad interneto portalai turi atsižvelgti į kintančius vartotojų poreikius ir adaptuoti savo svetaines, kad jomis būtų lengva naudotis išmaniųjų įrenginių pagalba. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pastarųjų metų tendencijos 19 rodo, jog naudojimasis internetu kompiuterio pagalba (angl. desktop) mažėja, o mobiliaisiais telefonais (angl. mobile) ir planšetėmis (angl. tablet) – didėja. Šiuos statistinius duomenis Paveiksle 3 pateikia gs.statcounter.com: Paveikslas 3 „Prieigos prie interneto įrenginių pasirinkimas“

Šaltinis: http://gs.statcounter.com

Smartinsights.com aptardami 2014 m. interneto tendencijas teigia, kad interneto vartotojų skaičiaus augimas mažėja, tačiau mobilaus interneto vartotojų skaičius auga. Bendras interneto vartotojų skaičius auga mažiau nei 10% per metu, išskyrus tokias šalis kaip Indija ir Nigerija. Portalo duomenimis, 30% mobiliųjų telefonų vartotojų yra ir išmaniųjų telefonų vartotojai. StatCounter Global Stats teigia, kad 2013-2014 metais jungimasis prie interneto mobiliųjų įrenginių pagalba išaugo 67% pasauliniu mastu. Kompiuteriai vis dar išlieka populiariausia priemone, kurios dėka jungiamasi prie interneto (64,6%), tačiau jungimasis mobiliaisiais įrenginiais išaugo nuo 17,1% iki 28,5%. Tuo tarpu, jungimasis prie interneto planšetėmis išaugo nuo 4,8% iki 6,8% pasauliniu mastu. Greitai tobulėjančios ir lengvai vartotojams prieinančios technologijos pakeitė žmonių įpročius. Žmonės visame pasaulyje praleidžia vis daugiau laiko naršydami internete, bendraudami socialiniuose tinkluose ar nuolatos skaitydami naujienų portalus. Interneto tyrėja Mary Meeker (2014) atliko tyrimą, kurio rezultatuose (Paveikslas 4) galima išvysti, kiek laiko žmonės kasdien skiria skirtingos medijoms.

20

Paveikslas 4 „Medijoms skiriamo laiko trukmė“

Šaltinis: http://bgr.com/2014/05/29/smartphone-computer-usage-study-chart

Lentelėje matyti, jog daugiausiai laiko medijoms skiria Indonezijos gyventojai – apie devynias valandas per dieną. Keliomis valandomis mažesnė laiko trukmė taip pat yra didelė – kone trečdalis paros yra skiriamas medijoms. Lentelėje taip pat matyti, jog jungimasis prie interneto išmaniųjų telefonų pagalba yra panašus, o vietomis ir didesnis nei naudojantis kompiuteriu. Interneto atsiradimas ir plitimas bei technologijų prieinamumas pakeitė žmonių įpročius, o medijos tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Aukštas interneto vartotojų skaičius patvirtina teiginį, jog medijos ir jomis sklindanti informacija žmones pasiekia nuolatos. Taigi interneto pagalba šiomis dienomis masinė komunikacija vyksta nuolatos. 1.2.2. Masinė komunikacija ir masinės komunikacijos priemonės Internetas sąlygojo masinės komunikacijos atsiradimą ir paplitimą. Masinės komunikacijos sąvoka yra plati ir turi daug skirtingų apibrėžimų. D. McQuailo teigimu „masinė komunikacija yra procesas, kurio metu specializuotos siuntėjų grupės technologinėmis priemonėmis perduoda simbolinį turinį didelei, heterogeninei, anoniminei ir plačiai pasklidusiai visuomenei“ (McQuailas, 1994, p. 10). McLuhanas (2003) teigia, kad masinės komunikacijos priemonės, arba medijos, nusako ne auditorijos dydį, o tai, kad visi medijų vartotojai į jas įsitraukia vienu metu. Tai pastebi ir Puodžiūnas (2012) teigdamas, kad „masinės komunikacijos esmė – ne tiek auditorijos masiškumas, kiek kokybinis visų potencialių suvokėjų įsitraukimas, santykis, komunikavimas tuo pačiu konkrečiu metu kokios nors komunikacijos priemonės erdvėje ir jos dėka“ (Puodžiūnas, 2012, p. 15). Autoriai

21 pastebi vieną pagrindinių masinės komunikacijos priemonių aspektų – šios priemonės yra skirtos ir prieinamos palčiai visuomenei. Įprastai masinės komunikacijos priemonės yra suvokiamos, kaip žiniasklaidos priemonės ar kanalai, kurie pateikia žmonėms aktualias naujienas. Tačiau masinės komunikacijos priemonės yra aktualios ir tyrinėjamos ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, Meškys (2010) masinę komunikaciją apibūdina iš kitos perspektyvos, kaip objektyvų istorinį procesą, kuris perduoda kultūros fondą. Anot autoriaus šią sistemą sudaro trys aspektai: 1. „Kultūrinės informacijos materializavimo būdai: garsinis, verbalinis, vizualinis, plastinis, audiovizualinis ir kt. 2. Kultūrinės komunikacijos formos, kuriomis asmenybė įsisąmonina, suvokia kultūros faktus – papročius, ritualus, šventes, žaidimus, dizainą, madą, mitus, gandus ir kt. 3. Techninės priemonės, kuriomis fiksuojama ir transliuojama kultūrinė informacija: raštas, transliavimo mašina, fotografija, fonografija, kinematografas, kompiuterinė technika ir kt.“ (Meškys, 2010, p. 33). Masinė komunikacija apima ne tik tam tikros informacijos skleidimą, bet ir tam tikras priemones, kurių pagalba keliauja informacijos srautas. Masinė komunikacija ir jos priemonės atlieka ne tik informacinę funkciją, bet taip pat gali formuoti nuomonę, daryti tam tikrą poveikį ar manipuliuoti. Masinės komunikacijos sąvoka yra itin plati ir nevienareikšmė, tad natūralu, kad masinės komunikacijų priemonių samprata taip pat yra plati ir sudėtinga. Skirtingi autoriai akcentuoja skirtingus masinių komunikacijų priemonių aspektus ir dalis. Nevinskaitė (2011) teigia, kad masinės komunikacijos priemonę sudaro trys dalys:  „kanalas, kuriuo perduodamas signalas (oras ar laidai, kuriuo sklinda elektromagnetinės bangos, popierius, kuriame išspausdintas tekstas ir t.t.);  priemonė (priemonių pagrindas yra techniniai ir fiziniai būdai, kuriais pranešimas yra konvertuojamas į tinkamą perduoti kanalu signalą, pavyzdžiui, radijas, televizija yra priemonė, garsą ir vaizdą paverčianti elektromagnetinėmis bangomis, ir t.t.);  institucija (kuri tas priemones „įdarbina“ – tai leidykla, radijo ar televizijos stotis ir t.t.)“ (Nevisnkaitė, 2011, p. 11-12). Meškys (2010) teigia, kad šiuo metu vyrauja „masinės komunikacijos priemonės, kurios sintezės būdu jungia garso ir vaizdo informacijos kanalus. Jos naudojasi technikos pasiekimais, suteikiančiais galimybę ir konservuoti, ir dauginti, ir operatyviau transliuoti informaciją“ (Meškys, 2010, p. 33). Autorius teigia, kad prie audiovizualinių masinės komunikacijos priemonių galima priskirti kiną, televiziją ir kompiuterinę techniką, besiremiančia gerai išvystyta ženklų sistema. Puodžiūnas (2012) masinės komunikacijos priemones apibūdina, kaip „orientuotas į didžiules auditorijas, plačias visuomenes“ ir teigia, kad „šioje komunikacijos raizgalynėje didžiausią dalį yra 22 okupavusi žiniasklaida“ (Puodžiūnas, 2012, p. 11). Autoriaus teigimu žiniasklaidą, kaip masinės komunikacijos priemonę, reikia išskirti ir nagrinėti atskirai, kadangi „ji turi specifinę paskirtį – pateikti visuomenei sąmoningai, specialiai pagal profesinius ir teisinius reikalavimus parengtą informacijos produktą“ (Puodžiūnas, 2012, p. 12). Taigi, masinės komunikacijos priemonės apima tam tikros formos turinį (informacinę žinutę) ir tam tikrais kanalais perduoda ją žiūrovams. Masinės komunikacijos sąvokos vartojimas taip pat gali sukelti keblumų ar dviprasmybių. Nevinskaitė (2011) aiškinasi apie masinės komunikacijos sąvokos vartojimą ir sinonimus lietuvių kalboje. Autorė pastebi, kad masinė komunikacijos sinonimu labai dažnai laikoma žiniasklaida. Tačiau tokia nuostata greičiausiai įsigalėjo dėl savo trumpumo, „tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad žodis žiniasklaida nėra tikslus masinės komunikacijos priemonių atitikmuo, nes tarsi teigia, kad žiniasklaida skleidžia žinias (ar kaip naujienas, ar kaip informaciją), tačiau akivaizdu, kad masinės komunikacijos priemonės skirtos ne tik žinioms ar informacijai skleisti, bet ir atlieka kitas funkcijas, pavyzdžiui, pramoginę“ (Nevinskaitė, 2011, p.11). Lietuvių kalboje taip pat vartojami tokie terminai kaip „masinės informavimo priemonės“ ir „visuomenės informavimo priemonės“, kurie, Nevinskaitės teigimu, kalba apie šiek tiek kitus masinės komunikacijos aspektus, tačiau iš esmės juos galima laikyti sinonimais. Interneto dėka masinės komunikacijos priemonės tapo lankstesnės ir patogesnės vartotojams, tačiau taip pat įgavo didesnę įtaką ir galią formuoti visuotinę nuomonę. Internetinės medijos tapo puikia terpe įvairioms interesų grupėms patekti į visuomenės akiratį, pranešti specifines žinutes, sustiprinti ar susilpninti tam tikrus įvaizdžius ar nuomones. Masinė komunikacija interneto pagalba tapo kur kas galingesnė, sudėtingesnė ir pavojingesnė, o viena pagrindinių ir dažniausiai aptariamų masinės komunikacijos priemonių yra laikoma internetinė žiniasklaida, arba kitaip – naujienų portalai, kuriuose kasdien perduodami milžiniški informacijos srautai. Naujienų portaluose pateikiama informacija yra atrenkama, remiantis tam tikrais kriterijais, nusakančiais, kas yra aktualu, svarbu ar įdomu auditorijai. Taigi, remiantis specifiniais kriterijais, internetinėje žiniasklaidoje yra konstruojamas kiekvienas medijų įvykis. 1.2.3. Naujienų vertės konstravimas Naujienos, arba kitaip medijų įvykiai, pasižymi tam tikrais kriterijais, kurie nulemia, ar tam tikra naujiena bus publikuojama internetinėje žiniasklaidoje, ar ne. Norvegų mokslininkai Johanas Galtungas ir Mari Holomboe Ruge yra vienais pirmųjų, kurie parengė mokslinius darbus apie naujienų atrankos kriterijus. Autoriai dar 1963 m. perskaitė pranešimą, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip to meto norvegų spaudoje tam tikri užsienio įvykiai tampa arba netampa naujienomis. Mokslininkai išskyrė dvylika kriterijų, kuriais remiantis atrenkamos aktualios naujienos. Nepaisant to, kad nuo šios klasifikacijos pristatymo praėjo bemaž pusė amžiaus, šie kriterijai vis dar aptariami šiuolaikiniuose moksliniuose straipsniuose.

23

Aktualių naujienų kriterijai pagal Galtungą ir Ruge. 1. Dažnis arba trukmė (angl. frequency). Toks įvykis, kuris pasižymi tokiu pačiu arba panašiu dažniu (pasikartojimu), kaip kad žiniasklaidos priemonė (pavyzdžiui, žmogžudystė), turi daugiau šansų patekti į naujienas negu ilgalaikės socialinės temos. 2. Slenkstis (angl. threshold). Kiekvienas įvykis turi peržengti tam tikrą intensyvumo slenkstį, pavyzdžiui, kuo daugiau nukentėjusių nelaimėje ar kuo daugiau nužudytų žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad įvykis bus atrinktas į naujienas. 3. Vienareikšmiškumas (angl. unambiguity). Įvykiai, kurie turi mažiau dviprasmybių, nepasižymi plačiomis interpretavimo galimybėmis ir yra vienareikšmiai, yra dažniau atrenkami į naujienas. 4. Prasmingumas (angl. meaningfulness). Kultūrinis artumas taip pat daro įtaką naujienos atrinkime. Pavyzdžiui, toks užsienio įvykis, kuriame dalyvauja Jungtinės Karalystės piliečiai, bus aktualus Jungtinės Karalystės žiniasklaidai. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvykę įvykiai bus aktualesni Jungtinės Karalystės žiniasklaidai negu kokios nors kitos užsienio šalies, kuri neturi tiek daug kultūrinių panašumų. 5. Sąskambis (angl. consonance). Naujienų redaktorius gali turėti tam tikrą požiūrį, tikėtis ar norėti, kad kas nors įvyktų. Jeigu taip nutinka, kad įvykis atitinka redaktoriaus lūkesčius, ši naujiena greičiausiai bus atrinkta. 6. Netikėtumas (angl. unexpectedness). Netikėti ir kultūriškai artimi įvykiai turi didžiausius šansus patekti į naujienas. 7. Tęstinumas (angl. continuity). Tam tikras įvykis, patekęs į pagrindines naujienas, ilgiau pasilieka žiniasklaidos akiratyje, kadangi jis tampa artimesnis, geriau pažįstamas ir lengviau interpretuojamas, net ir tuo atveju, jeigu naujienos amplitudė ženkliai sumažėjo. 8. Kompozicija (angl. composition). Jeigu įvykis atitinka bendrą žiniasklaidos priemonės kontekstą, jis greičiausiai bus atrinktas į naujienas. Tai gali būti ne tik „lengvo turinio“ naujienos, kurios atsvertų „sunkias temas“, bet ir pozityvios iniciatyvos. Pavyzdžiui, kalbant apie rasizmą pateikiama iniciatyva, kuria siekiama atkreipti dėmesį į šią problemą. 9. Nuoroda į elitines valstybes (angl. reference to elite nations). Įvykiai, kurie vyksta elitinėse valstybėse yra laikomi reikšmingesniais nei įvykiai kitose šalyse. Elitinių šalių apibrėžimas skiriasi atsižvelgiant į tam tikros šalies kultūrinę, politinę ir

24

ekonominę situaciją, tačiau tam tikros šalys yra vienareikšmiškai priskiriamos prie elitinių, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos. 10. Nuoroda į elito žmones (angl. reference to elite people). Tokie įvykiai, kuriuose dalyvauja svarbūs ar žymūs žmonės dažniau bus laikomi reikšmingais. 11. Įasmeninimas (angl. reference to persons). Jeigu įvykis yra perteikiamas ar perpasakojamas per tam tikrų žmonių veiksmus, o ne kaip įprastas socialinis veiksmas, jis turi daugiau galimybių tapti naujiena. Tokia personifikacija yra siejama su kultūriniu idealizmu, pagal kurį žmogus yra savo likimo kalvis, o tokie įvykiai vertinami kaip laisvos valios apraiška. 12. Negatyvumas (angl. reference to something negative). Negatyvūs įvykiai dažniausiai yra vienareikšmiai, netikėti ir pasižymi nedidele trukme, lyginant su teigiamomis naujienomis, todėl jie atrenkami į naujienas (Harcup, 2011, p. 262-264). Pristatę šiuos kriterijus, Galtungas ir Ruge iškėlė tris hipotezes: 1. „Kuo labiau įvykiai atitinka minėtus kriterijus, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus atrinkti į naujienas (atranka, angl. selection). 2. Naujiena atrenkama pagal tam tikrus faktorius, kurie vėliau ir yra akcentuojami (iškraipymas, angl. distortion). 3. Atrankos ir iškraipymo procesai atsispindi visoje grandinėje nuo įvykio iki skaitytojo (replikacija, angl. replication)“ (Harcup, 2011, p. 264). Herbert J. Gans 1979 m. išleistoje knygoje išskyrė tam tikrus amerikiečių žiniasklaidos naujienų bruožus, apie kuriuos kalba Wasburn (2002). Gans 1967, 1971 ir 1975 metais tyrinėjo CBS ir NBC vakaro žinias, dienraščių „Newsweek“ ir „Times“ naujienas bei stebėjo darbą šiose redakcijose. Sociologas siekė išsiaiškinti, kaip buvo formuojamas žiniasklaidos turinys, kodėl buvo pasirenkamos tam tikros temos ir atitinkamas jų pateikimo kampas. Autorius išskyrė aštuonis šių žiniasklaidos priemonių bruožus: 1. Etnocentrizmas. JAV traktuojama kaip pati svarbiausia ir reikšmingiausia pasaulio valstybė, o šalies ekonomikai, kariuomenei ir politinėms institucijoms skausmingos temos buvo vengiamos. Analizuojamu metu buvo palaikoma oficiali politika ir veiksmai karo metu (JAV taip pat buvo laikoma teisia puse). 2. Altruistinė demokratija. Vadovaujamasi nuostata, kad politika tenkina visuomenės interesus, o jeigu ši nuostata yra pažeidžiama, pavyzdžiui, pastebimas korupcijos atvejis, šis įvykis patenka į žiniasklaidą. 3. Atsakingas kapitalizmas. Jungtinės Amerikos valstijoms sukurtas gerovės valstybės įvaizdis, kuris teigia, jog šalis pasirūpins visais skurstančiais žmonėmis. Teigiama,

25

kad laisvosios rinkos sistema padeda stiprinti demokratiją ir padidinti ekonominę gerovę, kurios augimas laikomas teigiamu reiškiniu. 4. Miestelio pastoralizmas arba idiliškumas. Teigiama, kad dideliuose miestuose koncentruojasi įvairūs nusikaltimai, rasiniai konfliktai ar diskriminacija, taip pat dažnai jaučiamas finansinis nepriteklius. 5. Individualizmas. Naujienose dominuoja vieno asmens veikla, o ne žmonių grupės ar tam tikros socialinės struktūros. Teigiama, kad apie 90 % naujienų susideda iš to, ką atliko ar pasakė tam tikras individas. 6. Nuosaikumas. Reiškiama pagarba šalyje vyraujantiems įstatymams, o jų nesilaikymas nėra toleruojamas. 7. Socialinė tvarka. Žiniasklaidoje dominavo naujienos apie socialinę tvarką (valdžios gyvenimas) arba apie socialinę netvarką (įvairios gamtos, socialinės, technologinės ir kt. nelaimės, kurios sudrumsčia visuomenės ramybę). Nuolatos rodomi šalies vadovai ir kiti JAV mastu galingi asmenys, o kiekvieną grėsmę socialinei santvarkai sukelia įsiveržę „nežinomieji“. Visos pateikiamos nuomonės yra tolygios viešai platinamuose pranešimuose, o nelaimių atvejų valdžios atstovai vaizduojami rodantys didelį susirūpinimą ir kalbantys apie valstybės dedamas paslaugas problemų sprendimui. 8. Šalies lyderis. JAV prezidentas yra aukščiausias socialinės ir politinės tvarkos sergėtojas, todėl žiniasklaida rodo jam pagarbą, publikuodama inauguracines kalbas, šalies atstovavimą tarptautiniu lygmeniu ar svarbių užsienio svečių sutikimus. McQuail (2005) aptaria ankstyvųjų teoretikų Walter Lippmann ir Robert Park, kurie tyrinėjo naujienas, teiginius apie žinias. Lippmanas daugiau tyrinėjo naujienų rinkimų procesą, kurį laikė įvykį pranešančiais tiksliais ir aiškiais ženklais. Tuo tarpu, Park išskyrė šešias pagrindines naujienų ypatybes: 1. Aktualumas. Naujienos praneša apie tik ką įvykusius arba besikartojančius įvykius. 2. Nesistemiškumas. Naujienos informuoja apie pavienius įvykius, kurių dėka formuojamas bendras suvokimas apie tai, kas vyksta pasaulyje. 3. „Greitas senėjimas“. Kiekvienas įvykis yra aktualus tik trumpą laiką arba tol, kol jis vyksta. 4. Netikėtumas ir neįprastumas. Naujienos turi pasižymėti unikalumu, savo turiniu ar informacija išsiskirti. 5. Tam tikrų vertybių atspindėjimas. Naujienos atrenkamos atsižvelgiat į auditorijos susidomėjimą tam tikrais įvykiais.

26

6. Įdomumas. Naujienų paskirtis – supažindinti ir atkreipti dėmesį, tačiau jos negilina žinojimo. Park taip pat teigia, kad tokios savybės kaip patrauklumas, paprastumas, objektyvumas ir paviršutiniškumas gali būti laikomos naujienų savybėmis. Būtent tokios savybės dažniausiai sudomina auditoriją, kuri reikalinga komerciniams tikslams. Randall (2005) taip pat pateikia įdomų požiūrį į naujienų vertę nusakančius kriterijus: „Viena iš labiausiai paplitusių žurnalistikos veidmainysčių teigia, kad laikraštyje pateikiama informacija formuojama pagal laikraščio stilių, ir tai kartais vadinama „informacijos verte“ (ta matas, kurį žurnalistai paprastai naudoja spręsdami, kas įdomu skaitytojams. <...> Iš tikrųjų laikraščio kokybę ir pobūdį formuoja daugelis vertybių: individuali žurnalisto, savininko, vadovo bei vyraujanti žurnalistikos kultūra. Taip pat tos vertybės, kurios visos suverčiamos skaitytojui. Ir jos visos nuolat konfliktuoja“ (Randall, 2005, p. 10). Skirtingi mokslininkai išskyrė panašius naujienų vertės kriterijus, kuriais vadovaujantis tam tikri įvykiai patenka į žiniasklaidos priemonės. Pastebima, kad žiniasklaidoje daugiausiai yra negatyvaus ir šokiruojančio turinio naujienų, kadangi jos yra netikėtos ir trumpos. 1.2.4. Medijų įvykio konstravimas Medijų įvykių konstravimas remiasi ne tik informavimu apie tam tikrą naujieną, bet taip ir visuomenės nuomonės formavimu, vadinasi, medijų įvykiai daro tam tikrą poveikį. Dažniausiai masinės komunikacijos poveikis suvokiamas kaip nuomonės formavimas, tačiau ši samprata galioja tik iš dalies. Komunikacijos efektų tipologijos padeda geriau suprasti masinės komunikacijos poveikio aspektus. Kalbėdama apie masinės komunikacijos efektą Nevinskaitė (2011) pabrėžia, kad šią sąvoką „reikia skirti nuo efektyvumo, kuris apibūdina, ar pranešimas pasiekė norimą tikslą, t.y. kalbant apie efektyvumą turimas galvoje sąmoningai suplanuotas, siekiamas komunikacijos tikslas, o efektas gali būti nenumatytas, nesuplanuotas“ (Nevinskaitė, 2011, p. 72). Masinės komunikacijos efektai gali būti skirstomi pagal įvairius kriterijus, tačiau autorė siūlo efektus klasifikuoti pagal jų daromą poveikį, poveikio kryptį ir stiprumą, efektų lygmenį ir poveikio šaltinį. Pagal tai, kam yra daromas poveikis, išskiriami šie efektai:  „kognityvieji (poveikis žinojimui),  afektiniai, arba emociniai (poveikis nuomonėms ir emocijoms),  elgesio (poveikis veiksmams)“ (Nevinskaitė, 2011, p. 78). Pagal poveikio kryptį ir stiprumą išskiriami tokie masinės komunikacijos efektai:  „pasikeitimas (nuomonių ar įsitikinimų pokyčiai, atitinkantys komunikatoriaus tikslą),  nedidelis pokytis (žinių, požiūrių ar elgesio formos arba intensyvumo pokytis),

27

 sustiprinimas (pranešimo gavėjo įsitikinimų, nuomonių ar elgesio būdo pastiprinimas),  netikėtas pasikeitimas (komunikatoriaus nenumatytas, nesiektas poveikis),  pokyčių palengvinimas,  pokyčių prevencija (kai pranešimai padeda išvengti pokyčio)“ (Nevinskaitė, 2011, p. 79). Pagal lygmenį Nevinskaitė (2011) išskiria šiuos efektus:  „individualaus lygmens,  institucinio lygmens,  visuomeninio lygmens,  kultūrinio lygmens“ (Nevinskaitė, 2011, p. 79). Pagal poveikio šaltinį išskiriami šie efektai:  masinės komunikacijos priemonės poveikis apskritai,  masinės komunikacijos turinio poveikis“ (Nevinskaitė, 2011, p. 79). Masinė komunikacija vienareikšmiškai veikia visuomenę, tačiau svarbu nepamiršti, kad žmonės skirtingai suvokia ir skirtingai reaguoja į tą patį informacinį pranešimą. Nugaraitė (2011) teigia, kad „masinės komunikacijos turi įtakos socialiniams kultūriniams pokyčiams, žmonių reakcijoms“ (Nugaraitė, 2011, p. 50). Autorė teigia, kas poveikis gali būti siejamas su masto ir įspūdžio veiksniais. „Masto veiksnys susijęs su naujienos apimtimi ir svarba. Jis paaiškina, kodėl didelės apimties įvykiai patenka į pirmuosius leidinių puslapius ar pateikiami žinių laidų pradžioje. Įspūdžio kriterijus turi įtakos auditorijos emocinei reakcijai ir grįžtamajam ryšiui“ (Nugaraitė, 2011, p. 50). Martišius (2006) pabrėžia, kad masinės komunikacijos priemonės kuria globalią informacinę erdvę – „tai tam tikroje aplinkoje egzistuojanti informacija, kurios neriboja jokios valstybės sienos“ (Martišius, 2006, p. 107). Viskas, kas yra informacinėje erdvėje, yra suvokiama kaip realybė. Martišiaus (2006) teigimu, „apie ką nekalbama televizijoje, nerašoma spaudoje ar nepranešama kitose MKP, visuomenei paprasčiausiai neegzistuoja“ (Martišius, 2006, p. 107). Autorius pabrėžia, kad MKP pasižymi skvarbumu ir gebėjimų praplėsti visuomenės ribas, todėl jos gali skatinti valstybes daryti įtaką visuomenėms masinių komunikacijos priemonių pagalba. „Informacinė sritis, kaip sisteminis veiksnys, daro tiesioginę įtaką valstybių politinėms, ekonominėms, gynybinėms ir kitoms valstybės saugumo sudedamosioms dalims“ (Martišius, 2006, p. 105). Meškys (2010) išskiria keturis pagrindinius masinės komunikacijos pranešimų padarinius: 1. „Elgesio padariniai. Šiuo atveju žmogus atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, išreiškia agresiją, perka tam tikrą prekę arba balsuoja per rinkimus. Šiems

28

padariniams daug dėmesio skiria socialinio aspekto tyrinėtojai. Tačiau realiai nustatyti elgesio padarinius labai sunku. 2. Nuostatos padariniai. Jie susiję su nuostatų susiformavimu. Pavyzdžiui, pažiūrėjęs reklama žmogus gali susidaryti palankesnę nuomonę apie vienokį ar kitokį daiktą. Veikiant nuostatoms formuojamas mąstymas ir net pasaulėjauta. 3. Kognityviniai (pažintiniai) padariniai – kognityvinis efektas, kai įsisaviname naujas žinias, arba tada, kai masinio informavimo priemonės „primeta dienotvarkę“, sukeisdama naujienų akcentus, nukreipdamos žmogaus dėmesį nuo aktualių politinių ir socialinių problemų į ideologines problemas, pavyzdžiui, valdžios atstovų rinkimus ir pan. 4. Fiziologiniai padariniai – tai procesai, kurie veikiami masinių komunikacijos priemonių, turi įtakos žmogaus fiziologijai, jo organizmui. Toks poveikis ir jo analizė tampa vis aktualesnė“ (Meškys, 2010, p. 30-31). Puodžiūno (2012) teigimu <...> žiniasklaida daro stiprią įtaką visuomenės ir pavienių individų gyvenimui, jos veiklos pasekmės yra ilgalaikės (politiniai procesai, informacija istorikams, patarimai ir t.t.)“ (Puodžiūnas, 2012, p. 16). Autorius pastebi, kad „žiniasklaida ir žurnalistai yra nuolatinės įtakos ir bandymų reguliuoti jų veiklą lauke. O viskas tik dėl to, kad ši masinės komunikacijos forma daro milžinišką poveikį žmonijai, formuoja visuomenės patirtį bei nuomonę ir netgi <...> sutveria tam tikrą informacinę ir deinformacinę erdvę, kuri suniveliuoja ir net sumenkina realybę (sukuria J. Bauldrillardo hipertikrovę)“ (Puodžiūnas, 2012, p. 17). Taigi, žiniasklaida yra galinga ir gali drastiškai keisti visuomenės nuomonę. Internetinės žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija pirmiausiai turi atkreipti auditorijos dėmesį. Praėjusiame poskyryje buvo aptarta, kokiais kriterijais remiantis atrenkamas aktualios naujienos, tačiau auditorijos dėmesiui patraukti svarbios ir intriguojančios straipsnių antraštės, ir atitinkamai parinktos fotografijos ar kitos papildomos vaizdinės ar garsinės priemonės. Žurnalistai ir visuomenės informavimo specialistai, atrinkdami naujienas ir skelbdami tam tikrą informaciją privalo vadovautis tam tikromis taisyklėmis. Puodžiūnas (2012) teigia, kad „Civilizuotuose ir demokratinėse valstybėse žiniasklaidos funkcionavimą reguliuoja ir teisiniai dalykai, paremti žodžio laisve ir pagarba žmogui. Šis demokratinis aspektas taip pat leidžia išskirti žiniasklaidą iš kitų masinės komunikacijos priemonių, nes teisės aktais prižiūrimas būtent žurnalistinis produktas“ (Puodžiūnas, 2012, p. 19). Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis teigia, kad „gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones“, 4-ąjame straipsnyje teigiama, kad „žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai,

29 sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų“ (Etikos kodeksas, 2015). Etikos kodekse taip pat nurodomos ir kitos taisyklės, kalbančios apie duomenų ir tapatybės apsaugą, kritišką informacijos vertinimą ir galimą jos poveikį socialiai pažeidžiamoms grupėms ir kt. Puodžiūnas (2012) pažymi, kad „žurnalistinio darbo esmė yra pasiekti, kad įvykio, fakto, reiškinio atpasakojimas ar atvaizdavimas būtų kuo išsamesnis ir remtųsi ne žurnalisto fantazija, prasimanymais, vaizduote, o neabejotinais faktais, realiomis aplinkybėmis, autentiškais komentarais, specialistų išvadomis“ (Puodžiūnas, 2012, p. 28). Tačiau neretai tenka susidurti, kad skirtinguose naujienų portaluose pateikiama skirtinga informacija, pateikiami netikslūs faktai, toleruojamas šmeižtas ar formuojama neigiama (arba teigiama) nuomonė apie tam tikrą įvykį ar svarbų šalies asmenį. Pastarąjį atvejį dažnai galime pastebėti politinėje komunikacijoje. Kalbant apie medijų įvykių konstravimą svarbu aptarti ir politinę komunikaciją dėl to, jog politika apima visas gyvenimo sritis, o politikai vis dažniau ir dažniau pasinaudoja tam tikrais įvykiais, kad sustiprintų savo įvaizdį ne tik rinkiminiu laikotarpiu. Įprasta manyti, kad šiuolaikinis pasaulis yra faktų pasaulis, kuriame kiekvienas pateikiamas faktas turi aiškias ir apibrėžtas reikšmes. Taip pat manoma, kad į tokius faktus visuomenės nariai reaguoja racionaliai. Tačiau Murray Edelman knygoje „Politinio spektaklio konstravimas“ siūlo atsikratyti šių nerealistinių įsitikinimų. Kalbėdamas apie politinį diskursą žiniasklaidoje autorius pabrėžia, kad tai nėra realių faktų atspindys; politinį diskursą konstruoja žiniasklaida. Kęstas Kirtiklis (2011) kalbėdamas apie masinę komunikacijos galią teigia, kad „populiariojoje Lietuvos piliečių sąmonėje masinė komunikacija, kaip nesunku pastebėti, yra visagalė“, o savo teiginį iliustruoja pavyzdžiu: „Kodėl A. Valinskas ir jo draugija buvo išrinkti į Seimą? Nes juos labai dažnai rodė televizija“ (Kirtiklis, 2011). Statneckytė (2013) pastebi, kad politinė komunikacija yra „svarbi politikų darbo priemonė (tiek politikų, pretenduojančių patekti į politines institucijas, tiek jau patekusių, kai su žiniasklaida bendraujama politinės institucijos arba savo vardu)“ ir „svarbi žurnalistų darbo dalis, dėl to dažnai moksliniuose tyrimuose žiniasklaida tiriama ir analizuojama kaip politinės komunikacijos diskurso konstravimo vieta ir priemonė“ (Statneckytė, 2013, p. 153). Autorės teigimu „šie du politinės komunikacijos veikėjai turi lemtingą įtaką visuomenės nuomonei ir jos sąmoningumui politiniais klausimais“, o dėl tobulėjančių IT ir besiplečiančių medijų tinklų, populiarėjančių socialinių tinklapių „auga ir stiprėja mediatizacijos procesai, plečiasi žiniasklaidos industrija, dėl to intensyvėja politinė komunikacija“ (Statneckytė, 2013, p. 153-154). Šiuolaikinė žiniasklaida yra tapusi politinės kultūros formuotoja, kadangi šiuo metu yra susidariusios „puikios sąlygos žiniasklaidos logika pagrįstai politinės komunikacijos kultūrai, kai pastebimas politikų prisitaikymas prie žiniasklaidos veikimo principų, naujienų atrankos kriterijų ir pan., tačiau kartu besiplečianti žiniasklaidos industrija sudarė sąlygas išsikristalizuoti įvairioms skirtingų rūšių medijų charakteristikoms, kai įvairiose medijose

30 politikai siekia akcentuoti skirtingus dalykus apie save, o rinkėjai apie politikus ieško skirtingo pobūdžio informacijos“ (Statneckytė, 2013, p. 160). Dėl šios priežasties politikams atsirado palankios sąlygos pozicionuoti skirtinguose medijų kanaluose. Medijų vykiu laikomas kiekviena informacinė žinutė, kuri pateko į naujienų portalų akiratį ir yra analizuojama įvairiais aspektais naujienos aktualumo laikotarpiu. Konkretus medijų įvykis gali būti aptarinėjamas keliuose kontekstuose, ne tik pateikti informacija kas, kada ir kur įvyko. Medijų įvykiais dažniausiai tampa tokia įvykiai, kurie yra aktualūs, šokiruojantis, trumpi, neretai turintys neigiamą, o kartais ir politinį atspalvį. Internetiniuose portaluose savo poziciją medijų įvykio atžvilgiu pareiškia politikai, visuomenės veikėjai, pramogų pasaulio atstovai, sportininkai ir kiti suinteresuoti asmenys. Tokiu būdu medijų įvykis įgauna dar daugiau dėmesio, išlieka įdomesniu ilgesnį laiką. Viena vertus, žinomi žmonės turi savo auditoriją, kurios dėmesį gali atkreipti į tam tikrą medijų įvykį, jei jis kalba apie itin svarbią problemą. Kita vertus, didelių medijų įvykių dėka žinomi žmonės, visuomenės veikėjai ar politikai kuria savo įvaizdį, norėdami padidinti savo populiarumą ar pagerinti visuomenės nuomonę. Dėl šios priežasties tokius atvejus reikia analizuoti itin atidžiai, siekiant išsiaiškinti kontekstą, ar išreiškiamas tikra nuomonė, ar įvykiu naudojamasi asmeniniams tikslams, kadangi viešojo gyvenimo atstovai turi didelę galią formuoti visuomenės nuomonę, pasinaudodami internetinių medijų kanalais.

31

2. „CHARLIE HEBDO“ TRAGEDIJOS ATVEJO ANALIZĖ 2.1. Tyrimo metodologija

„Charlie Hebdo“ tragedijos, kaip medijų įvykio aktualumas ir problematika 2015 m. sausio 7 d. islamistai sušaudė prancūzų satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje. Bbc.com duomenimis, teroro išpuolio metu sužalota 11 žmonių, žuvo 12 žmonių, tarp kurių buvo du redakciją saugoję policininkai. Išpuolio metu taip pat buvo sužalota dar 11 žmonių. Delfi duomenimis, trijų užpuolikų buvo ieškoma kelias dienas, tačiau vienas jų - aštuoniolikametis Hamydas Mouradas – prisipažino, o kiti du - broliai Saïd Kouachi ir Chérif Kouachi buvo nukauti. Liudininkų teigimu, šaudymo metu teroristai šaukė „Allahu akbar“ (Dievas (visų) didesnis) ir buvo išgirstas pasakymas„kad tai „al Qaeda“ iš Jemeno“ (Delfi.lt). Įvykis plačiai aptarinėjamas pasaulinėje žiniasklaidoje, paliesdamas terorizmo grėsmės, kultūrinius ir religinius nesutarimus, žiniasklaidos ir žodžio laisvę bei kitas temas. Žiniasklaida informuodama apie teroro išpuolius turėtų tai daryti atsakingai, kad nebūtų sukelta visuotinė panika ar baimė. American Press Institute 2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad šeši iš dešimties amerikiečių skaito tik naujienų antraštes ir plačiau nesidomini aktualijomis. Galima daryti prielaidą, kad panaši tendencija vyrauja visame pasaulyje. Naujienų portalų antraštės dažnai yra šokiruojančios, dviprasmiškos ar nieko konkretaus nenusakančios, o tai gali iškreipti būdą, kuriuo auditorija tam tikrą įvykį suvokia, ar sukelti nepagrįstą baimę. Didelio mąsto medijų tampa aktualia tema politikams, visuomenės veikėjams, pramogų ar sporto pasaulio atstovams bei kitiems viešiems žmonėms, kurie taip pat turi galią formuoti visuomenės nuomonę apie įvykį. Tačiau čia slepiasi grėsmė, jog žinomi asmenys ne tik atkreipia visuomenės dėmesį į problemą, bet paslėptai stengiasi sustiprinti savo įvaizdį. Tyrimo tikslas – išanalizuoti trijų naujienų portalų antraštes ir įvertinti, kaip buvo konstruojama „Charlie Hebdo“ tragedija, kaip medijų įvykis. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti trijų naujienų portalų (Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com) antraščių analizę. 2. Palyginti trijų naujienų portalų (Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com) antraštes. 3. Įvertinti trijų naujienų portalų (Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com) antraštes. 4. Atlikti antraščių teminę analizę ir išskirti dominavusias temas. Hipotezės: 1. Prancūzų naujienų portale Linternaute.com publikuota daugiausiai antraščių, informuojančių apie „Charlie Hebdo“ tragediją. 2. Lietuvių naujienų portale Delfi.lt dominuoja ekspresyvios ir šokiruojančios antraštės.

32

3. Visuose naujienų portaluose dominavo ekspresyvios antraštės, žadinančios smalsumą ir skatinančios skaityti straipsnį. Tyrimo pobūdis „Charlie Hebdo“ tragedija, kaip medijų įvykis, kol kas nėra tyrinėtas mokslinėje literatūroje, t.y., apie jį nėra surinkti ir publikuoti statistiniai duomenys ar vertinamas šio medijų įvykio konstravimas. Atsižvelgiant į tai, tyrimo tikslui pasiekti yra pasirinktas tiek kokybinis, tiek kiekybinis tyrimas, kadangi <...> manoma, kad tiriant socialinę realybę ir įvairias socialines sistemas, reikia naudoti tiek kiekybinius, tiek kokybinius duomenis bei metodus“ (Luobikienė, 2004, p. 25). Pirmoje tyrimo dalyje bus atliekamas kiekybinis tyrimas – tai toks empirinis tyrimas, „kurio duomenys pateikiami skaičiais (kiekybine išraiška)“ (Luobikienė, 2004, p. 25). Kiekybinės analizės esmė – bandyti „suvesti sąvokas į skaičius, klasifikuoti jas, matuoti, ir, naudojant statistinės analizės procedūras, analizuoti“ (Luobikienė, 2010, p. 81). Kiekybinės analizės metu bus suskaičiuota, kiek publikacijų buvo paskelbta analizuojamu (2015 01 07 – 2015 01 31) laikotarpiu trijuose analizuojamuose portaluose (Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com). Šie duomenys atskleis, ar skirtingų šalių naujienų portaluose šiam medijų įvykiui skiriamas vienodas dėmesys. Antroje tyrimo dalyje bus atliekamas kokybinis tyrimas – tai „suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis“ (Luobikienė, 2000, p. 178). Kiekybiniais tyrimais orientuojasi ne į statistinį duomenų apdorojimą, bet į surinktų duomenų turinio analizę, pasitelkiant tam tikras strategijas. Šio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip analizuojamu laikotarpiu buvo konstruojamos antraštės trijuose pagrindiniuose naujienų portaluose, kaip jos buvo formuojamos ir koks buvo jų turinys. Taip pat bus analizuojamos antraštėse dominuojančios temos bei žinomi žmonės. Tyrimo strategija Tyrimui pasirinkta atvejo analizės strategija. „Atvejo studija yra socialinio reiškinio tyrimas per visišką (pilną) individualaus atvejo analizę“1 , kuri „siekia suprasti atvejį kuo giliau, jo natūralioje aplinkoje, susipažįstant su jo sudėtinga struktūra ir turiniu. Jo orientacija – į visumą, siekiant išlaikyti ir suvokti atvejo visumą ir atskirybę“ (Luobikienė, 2010, p. 37). Analizuojamas atvejis gali būti asmuo, bendruomenės, organizacijos, visuomenė, įvairūs procesai, sprendimai arba „bet koks kitas socialinio gyvenimo vienetas (elementas) (Luobikienė, 2010, p. 95). Šiame tyrime pasirinktas atvejis – „Charlie Hebdo“ tragedija ir apie ją informuojančios antraštės trijuose naujienų portaluose. Tyrimo metodai Tyrime naudojamas turinio analizė metodas, kuris, anot Markevičiaus (2015) būdingas tiek kokybiniams, tiek kiekybiniams tyrimams. Markevičiaus (2015) teigimu, vienas būdingiausių turinio

1 Luobikienė, 2000, p. 176 33 analizės metodų yra „kategorijų medžio arba žodyninis metodas“, kurio „esmė yra tradicinė dedukcinė mokslinio tyrimo logika“, kai „tyrinėtojas pradeda suformuluodamas tyrimo problemą bei ją teoriškai išnagrinėdamas“ (Markeivčius, 2015). Po teorinės analizės atliekama sąvokų konceptualizacija ir suformuluojamos hipotezės, o „sąvokoms randami empiriniai rodikliai (atliekama operacionalizacija), kurie šiuo atveju esti tam tikri teksto vienetai“ (Markeivčius, 2015). Šio tyrimo strategija padės įvertinti kiek ir kokio pobūdžio antraščių buvo analizuojamuose naujienų portaluose apie „Charlie Hebdo“ tragediją. Antraštės pasirinktos tyrimo vienetu todėl, kad laikomasi anksčiau pateikto teiginio, jog šiuolaikiniai žmonės dažniausiai naujienų portaluose skaito tik antraštes. Antraštės klasifikuojamos į ekspresyvias ir neutralias, atliekama teminė antraščių analizė. Tyrimo imtis Tyrimui pasirinkti trys didžiausi, pagrindiniai naujienų portalai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Šios šalys pasirinktos atsižvelgiant į tyrėjo gebėjimus suprasti lietuvių, anglų ir prancūzų kalbas. Gemius (2015) duomenimis, Lietuvoje didžiausias naujienų portalas – Delfi (www.delfi.lt). Delfi atstovauja „didžiausiai interneto portalų kompanijai Baltijos šalyse – „Ekspress Grupp“ ir yra „seniausiai veikiantis naujienų portalas Lietuvoje“ (Delfi, 2015) – portalas įkurtas 2000 m. Press Gazette užsakymu The UKOM/Nielsen (2011) atlikto tyrimo duomenimis didžiausias naujienų portalas Didžiojoje Britanijoje yra BBC News (http://www.bbc.com). Portalas oficialiai pradėjo veikti 1997 metais2. Médiamétrie//NetRatings duomenimis (2012) pagrindinis naujienų portalas Prancūzijoje – L‘internaute (http://www.linternaute.com) – užfiksuoti 12 milijonų unikalių lankytojų3 , apsilankiusių portale per dieną. Portalas įkurtas 2000 metais ir priklauso CCM Benchmark Group. Portale išskiriamos penkios pagrindinės temos: naujienos, kultūra, finansai, žmonės ir pramogos, tačiau yra ir smulkesnių potemių, nuotraukų galerijos ir enciklopedijos skiltis. 2.2. Tyrimo eiga Atliekant tyrimą pirmiausiai iš trijų analizuojamų portalų atrinkti tinkami straipsniai, naudojantis portaluose esančia paieška ir įvedant raktažodį „Charlie Hebdo“. Atsižvelgiant į įvykio aktualumą, taikomas datos apribojimas, t.y., analizuojami straipsniai nuo „Charlie Hebdo“ tragedijos – 2015 sausio 7 d. iki 2015 sausio 31 d. Tyrimo eigoje bus siekiama atsakyti į tyrimo klausimus: 1. Kaip buvo konstruojamos antraštės analizuojamuose internetiniuose naujienų portaluose apie „Charlie Hebdo“ tragediją? a. Lietuvos didžiausiame naujienų portale Delfi.lt.

2 BBC online, http://en.wikipedia.org/wiki/BBC_Online 3 Linternaute.com, http://www.linternaute.com/menubas/quisommes.shtm 34

b. Didžiosios Britanijos didžiausiame naujienų portale Bbc.com. c. Prancūzijos didžiausiame naujienų portale Linternaute.com. 2. Ar publikacijų kiekis ir pobūdis skyrėsi analizuojamuose internetiniuose naujienų portaluose? Kaip? 3. Kokias socialinio gyvenimo sferas palietė „Charlie Hebdo“ tragedija? Kaip? 2.3. Tyrimo rezultatai Analizuojamuose naujienų portaluose buvo atlikta straipsnių paieška, naudojant raktažodį „Charlie Hebdo“ ir taikant datos apribojimą – atrenkamos tik tų straipsnių antraštės, kurios buvo publikuotos 2015 sausio 7 – 2015 sausio 31 dienomis. Visos atrinktos antraštės ir nuorodos į naujienų portalus pateikiamos Priede 1. Atlikus paiešką buvo gauti tokie rezultatai:  Naujienų portale Delfi.lt rasti 191 straipsnis;  Naujienų portale BBC.com rastas 291 straipsnis;  Naujienų portale Linternaute.com rasti 38 straipsniai. Pastaba: Lietuviškame naujienų portale Delfi.lt atrankos metu buvo atmesti straipsniai rusų kalba. Taip pat tarp paieškos rezultatų buvo rasti rezultatai tiek lietuvių, tiek anglų kalba. Tolimesnėje tyrimo eigoje straipsniai lietuvių ir anglų kalba bus analizuojami atskirai. Britų naujienų portalas Bbc.com paieškoje pateikė ne tik naujienų straipsnių antraštes, bet ir laikraščių apžvalgas, televizijos ir radijo laidas. Atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo tikslas išanalizuoti naujienų portaluose publikuotų straipsnių antraštes, šie duomenys tolimesnėje tyrimo eigoje bus taip pat atmesti dėl dviejų priežasčių. Pirma, šios antraštės skelbia tik laidos pavadinimą ir / arba datą, antra – tyrime daroma prielaida, kad naudojantis mobiliaisiais ir išmaniaisiais įrenginiais radijo ir televizijos laidos nėra tokios aktualios, kaip kad tekstiniai rezultatai. Tarp prancūzų naujienų portalo Linternaute.com paieškos rezultatų taip pat buvo televizijos laidų įrašų, kurių publikavimo data nėra skelbiama, o antraštės pavadinimas toks pat. Dėl šių priežasčių šie rezultatai taip pat nebus įtraukiami į tolimesnę analizę. Televizijos laidų išbraukimas iš tyrimo imties sąlygojo ir gerokai mažesnį publikacijų skaičių portale Linternaute.com, lyginant su Delfi.lt ir Bbc.com. Atlikus pirmą tyrimo etapą ir išsiaiškinus, kiek publikacijų analizuojamu laikotarpiu buvo pateikta apie „Charlie Hebdo“ tragediją buvo parengta lentelė, kurioje atsispindi publikacijų dažnumas kiekviename iš trijų analizuojamų naujienų portalų: Lentelė 1 „Publikacijų dažnumas analizuojamuose naujienų portaluose“ DATA DELFI BBC L'INTERNAUTE Sausio 7 d. 14 30 27 Sausio 8 d. 28 68 0 Sausio 9 d. 23 38 1 Sausio 10 d. 11 18 1 Sausio 11 d. 11 14 0

35

Sausio 12 d. 16 15 2 Sausio 13 d. 14 20 0 Sausio 14 d. 17 31 1 Sausio 15 d. 7 15 2 Sausio 16 d. 6 14 1 Sausio 17 d. 6 7 0 Sausio 18 d. 2 2 0 Sausio 19 d. 7 5 0 Sausio 20 d. 3 3 1 Sausio 21 d. 4 3 0 Sausio 22 d. 2 1 0 Sausio 23 d. 1 1 1 Sausio 24 d. 0 0 0 Sausio 25 d. 0 0 0 Sausio 26 d. 3 0 0 Sausio 27 d. 4 0 0 Sausio 28 d. 6 2 1 Sausio 29 d. 3 1 0 Sausio 30 d. 3 2 0 Sausio 31 d. 0 1 0 VISO 191 291 38 Šaltinis: autorės parengta lentelė pagal atlikto tyrimo duomenis.

Lentelėje išaiškėja pagrindiniai naujienų portalų skirtumai ir panašumai. Prancūzų naujienų portalas Linternaute.com pateikė mažiausiai publikacijų naujienų portale. Tai gana netikėtas rezultatas, kadangi buvo daroma prielaida, jog prancūzai apie vietos tragediją pateiks daugiausiai informacijos. Publikacijų skaičiaus skirtumas yra didelis – Bbc.com pateikė daugiau nei 7 kartus daugiau publikacijų, o Delfi.lt – 5 kartus daugiau nei Linternaute.com. Analizuojamu laikotarpiu daugiausiai publikacijų per vieną dieną buvo paskelbta: portale Delfi.lt – 28 (sausio 8 d.), portale Bbc.com – 68 (sausio 8 d.), portale Linternaute.com – 27 (sausio 7 d.). Šie duomenys parodo, kad tema labiausiai aptarinėjama buvo pirmąsias dvi tragedijos dienas, kai buvo aiškinamasi įvykio priežastys, ieškomi teroristai ir skaičiuojamos aukos. Publikacijų skaičius naujienų portale Delfi.lt išlieka gana aukštas iki sausio 14 d., vėliau krenta žemiau septynių publikacijų per dieną. Publikacijų skaičius naujienų portale Bbc.com išlieka aukštas iki sausio 16 d., vėliau krenta žemiau septynių publikacijų per dieną. Šie rezultatai parodo, kad abu naujienų portalai aktyviai ir detaliai informavo apie įvykius Prancūzijoje nuo tragedijos pradžios iki naujo „Charlie Hebdo“ numerio išleidimo ir pasaulio reakciją į naująjį numerį. Kiekybiniai duomenys atskleidžia, kad žiniasklaidos dėmesys buvo nukreiptas į „Charlie Hebdo“ tragediją ir jos analizę. Tačiau šie duomenys neatskleidžia, kaip buvo pateikiama informacija apie šį teroro išpuolį, kokias socialinio ar viešojo gyvenimo sferas jis palietė. Šiam tikslui pasiekti būtina atlikti kokybinį tyrimą. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo atrinkti ir sugrūpuoti kiekybinio tyrimo metu gauti rezultatai. Tolimesnėje tyrimo eigoje bus analizuojami tokie duomenys:  Lietuviškame naujienų portale 175 antraštės, parašytos lietuvių kalba, ir 16 antraščių, parašytų anglų kalba. 36

 Britų naujienų portale Bbc.com 228 straipsnių antraštės (tekstinės naujienos, vaizdo ir garso naujienos, atmetus radijo ir televizijos laidas).  Prancūzų naujienų portale Linternaute.com 38 antraštės. Naujienų portalų antraštės gali būti informacinės, kurios nusako pagrindinę straipsnio mintį, arba šokiruojančios, kurios skatina paspausti nuorodą ir išsiaiškinti, kas parašyta straipsnyje. Naudojant šokiruojančias antraštes neretai balansuojama ant etiškumo ribos, ypač kai kalbama apie tragiškus įvykius. Tokio pobūdžio antraštės neretai būna dviprasmiškos, gali sukelti nepagrįstą paniką ar baimę visuomenėje. Marcinkevičienės (2008) teigimu, „interneto naujienų portalams būdingos sakinio tipo antraštės, kurių pagrindas – veiksmažodis, suteikiantis antraštei aiškumo, konkretumo, vaizdingumo, dinamiškumo bei įvardijantis baigtinę mintį (Marcinkevičienė 2008, p. 176). Koženauskienė (2013) pagal antraščių funkcijas išskiria dvi jų rūšis: neutraliosios, kurios atlieka norminę funkciją ir ekspresyviosios, kurios atlieka ekspresinę funkciją (Koženauskienė, 2013, p. 46). Šiomis dienomis interneto portalai tarpusavyje konkuruoja dėl auditorijos, todėl čia publikuojamų straipsnių antraštės dažniausiai yra eksrepsyvios, o jų kūrime žurnalistai nevengia emocijas išreiškiančių ar sukeliančių žodžių. Koženauskienė pastebi, kad „spauda visuomenei aktualią žinią gali pateikti šokiruojančiai, hiperbolizuojant įvykį“ (Koženiauskienė 2013, p. 47). Remiantis Marcinkevičienės (2008) pateiktomis dvejomis antraščių rūšimis, šiame tyrime visos analizuojamos antraštės bus išskaidomos į dvi kategorijas – neutralias antraštes ir ekspresyvias antraštes. Portalas lietuviukalbairliteratura.lt teigia, kad ekspresyviose publicistinio stiliaus antraštėse gali būti naudojamos sintaksinės raiškos priemonės ir leksinės raiškos priemonės. Sintaksinėms raiškos priemonėms priskiriami antraštėse parašyti brūkšniai, klaustukai ir šauktukai, „taip pat paaiškinimai su dvitaškiais, klausimų ir atsakymų formos“, <...> kiek rečiau – inversijos, elipsės“ (lietuviukalbairliteratura.lt, 2008). Naudojant leksinės raiškos priemones, „dominuojančiomis antraštėmis galima laikyti tas, kurios sudaromos naudojant metaforas ir metonimijas“ (lietuviukalbairliteratura.lt, 2008). Taip pat naudojamos perifrazės ir frazeologizmai. „Neigiamą konotaciją turintys frazeologizmai, dažnu atveju slepiantys ir ironiją, yra puiki priemonė antrašte pateikti ne tik informaciją, bet dar perteikti ir adresanto vertinimą (lietuviukalbairliteratura.lt, 2008). Neigiamą vertinimą taip pat pateikia ir menkinamąją vertę turintys posakiai. Portale pateiktoje informacijoje taip pat rašoma, kad retai naudojamos „tokios leksikos priemonės kaip hiperbolės ar palyginimai“ (lietuviukalbairliteratura.lt, 2008), tačiau „tokio tipo antraštės neišreiškia neigiamo vertinimo, rašomos paprastai virš straipsnių, kuriuose kalbama ne apie politiką, valdžios peripetijas, o tiesiog gražias kasdienybės akimirkas, kurių mūsų gyvenime nėra gausu, tad spaudoje jos retos“ (lietuviukalbairliteratura.lt, 2008).

37

2.3.1. Naujienų portalo Delfi.lt antraščių klasifikacija ir analizė Naujienų portale Delfi.lt buvo pateikiami straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis. Lietuvių kalba analizuoju laikotarpiu buvo 175 straipsniai, o anglų – 16. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomi į ekspresyvias ir neutralias antraštes klasifikuojamų straipsnių numeriai (pilni straipsnių pavadinimai ir jų numeracija yra pateikiame Priede 1, kad darbe pateikiama lentelė nebūtų apkrauta). Lentelė 2 „Ekspresyvių ir neutralių antraščių pasiskirstymas naujienų portale Delfi.lt“ Antraštės lietuvių kalba Antraštės anglų kalba Neutralios Eskpresyvios Neutralios Ekspresyvios 1, 12, 14, 23, 26, 28, 1, 2, 3, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 19, 5, 18, 52, 58, 7, 8, 35, 40, 63, 31, 32, 36, 37, 38, 47, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 29, 30, 33, 34, 90, 127, 142, 100, 118, 132. 54, 55, 65, 69, 72, 73, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 48, 49, 50, 51, 165. 77, 81, 84, 86, 87, 94, 53, 56, 57, 59, 60, 61, 62, 64, 66, 67, 68, 103, 105, 108, 109, 70, 71, 74, 75, 76, 78, 79, 80, 82, 83, 85, 110, 111, 115, 117, 88, 89, 91, 92, 93, 95, 96, 97, 98, 99, 121, 124, 125, 128, 101, 102, 104, 106, 107, 112, 113, 114, 129, 135, 137, 138, 116, 119, 120, 122, 123, 125, 126, 130, 139, 143, 145, 146, 131, 133, 134, 136, 140, 141, 144, 147, 150, 153, 154, 155, 148, 149, 151, 152, 156, 157, 158, 159, 160, 163, 164, 167, 161, 162, 166, 168, 173, 179, 180, 183, 169, 170, 171, 172, 184, 187, 188. 174, 175, 176, 177, 178, 181, 182, 185, 186, 189. Viso 66 108 8 8 Šaltinis: autorės parengta lentelė pagal tyrimo duomenis

Suskirsčius antraštes į šias kategorijas gauti tokie rezultatai: 66 neutralios antraštės lietuvių kalba ir 108 ekspresyvios antraštės lietuvių kalba, kas atitinkamai sudaro 38 ir 62 procentus (Paveikslas 1). Tuo tarpu angliškoje portalo versijoje ekspresyvių ir neutralių antraščių pasiskirstymas buvo vienodas – po aštuonias antraštes.

38

Paveikslas 5 „Delfi.lt ekspresyvių ir neutralių antraščių procentinis pasiskirstymas“

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis

Kiekybinis skirtumas tarp neutralių ir ekspresyvių antraščių sudaro 24%, t.y., analizuojamu laikotarpiu ekspresyvių antraščių buvo 42 daugiau. Ekspresyviose antraštėse rasta sintaksinių raiškos priemonių – klausiamųjų sakinių, dvitaškių ir brūkšnių naudojimo ir leksinės raiškos priemonių – metaforų, skambių būdvardžių, vaizdingų pasakymų. Detaliau analizuoti, kokios eksrepsyviosios antraštės dominuoja yra svarbu dėl to, kad šios antraštės skaitytojams sukelia daugiausia emocijų ir dėl dviprasmiškumo gali ne tik suformuoti klaidingą nuomonę apie įvykį, bet ir sukelti nepagrįstą paniką ar baimę. Analizuojamuose ekspresyviose antraštėse 11 kartų „Charlie Hebdo“ tragedijai apibūdinti buvo naudojamas būdvardis „kruvinas“ kartu su daiktavardžiais „išpuolis“, „ataka“ arba „reidas“. Iš konteksto paimti šie žodžių junginiai nesukelia tokio įspūdžio, kaip vientisame sakinyje, naudojant su kitomis sintaksinėmis ir leksinėmis raiškos priemonėmis: „Kruvinas išpuolis Paryžiuje: aukų skaičius auga, skelbiama aukščiausio lygio saugumo parengtis“, „Kruvinas išpuolis Paryžiuje: paskelbta aukščiausia lygio saugumo parengtis“, „Po kruvino išpuolio Europa išėjo į gatves: Lietuvos žurnalistai rinkosi prie Prancūzijos ambasados“, – antraštėse naudojamas dvitaškis, kuris laikomas sintaksine raiškos priemone, būdinga ekspresyvioms antraštėms. Tokiose antraštėse, kaip „Europoje gedima kruvino išpuolio Paryžiuje aukų“ ir „Belgijoje kruvinas reidas prieš teroristus: užkirstas kelias tragedijai“ žodžiu „kruvinas“ vaizdingai paaiškinama, kad tam tikro įvykio metu žuvo žmonės. Antraštėje „Charlie Hebdo“ karikatūrininkas išjuokė leidinio „naujų draugų“ bangą po kruvino išpuolio“ taip pat nusakoma, jog įvykis nusinešė žmonių gyvybes, tačiau didesnis dėmesys krenta kabutėse įrašytiems žodžiams „naujų draugų“.

39

Kabutėse įrašyti žodžiai įgyja perkeltinę prasmę ir atskleidžia karikatūrininko požiūrį į masišką aukų ir satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ palaikymą. Antraštėje „Prancūzija bijo: įtariamieji žudikai ruošia dar vieną kruviną ataką?“ tiesiogiai įvardijama emocija – baimė – kurios pojūtis sustiprinimas po dvitaškio einančiu klausiamuoju sakiniu. Tokia antrašte sukeliamas įspūdis, kad žinoma, jog Prancūzijoje yra planuojami nauji teroro išpuoliai. Panaši nuotaika perteikiama ir šioje antraštėje: „Lemtingi mėnesiai iki kruvino išpuolio: ką žinojo saugumo tarnybos“. Tokia antrašte kuriamas įvaizdis, kad Prancūzijos saugumo tarnybos žinojo apie teroro išpuolio grėsmę, tačiau nepaisant to, jis vis tiek įvyko. Tai kuria įvaizdį, kad saugumo tarnybos dėl tam tikrų priežasčių neužkirto nelaimei kelio. Antraštėje „Po kruvinų išpuolių – naujas vaizdo įrašas: būsite puolami“ netiesiogiai keliama baimė, kad laukia naujas teroro išpuolis. Iš antraštės neįmanoma nuspėti, ko laukia grėsmė – prancūzų, žurnalistų ar kitų pasaulio šalių atstovų. Panašią žinutę siunčia antraštė „Dėl kruvino išpuolio prisiėmė atsakomybę: laukia naujos tragedijos ir teroras“. Ši antraštė nusako, kad tam tikras asmuo ar asmenų grupuotė prisipažino iniciavę teroro aktą ir pateikia grasinimą, perspėjimą ir informavimą, kad laukia nauji išpuoliai. Antraštė netiesiogiai gali skleisti baimės nuotaiką, kadangi nėra nusakoma, kam ir dėl kokių priežasčių grasinama. Tragedijos kontekstas taip pat skatina naujų diskursų atsiradimą, pavyzdžiui, antraštė „Po kruvino išpuolio Paryžiuje: ką turime suprasti apie lietuvius“ sukuria įspūdį, jog terorizmo grėsmė dėl tam tikrų priežasčių galima ir Lietuvoje. Aukščiau pateiktuose antraščių pavyzdžiuose matyti, kad dvitaškio naudojimas padeda naujieną paversti sensacingesne, labiau šokiruojančia ir intriguojančia. Tačiau dvitaškio panaudojimas antraštėje gali atspindėti ir kitus dalykus, pavyzdžiui, būti naudojamas kaip citatos ir jos autoriaus atskyrimas: „L.Linkevičius“ tai vienas iš priminimų, kad tokie teroro aktai neturi sienų“, „K.Girnius: išpuoliai kaip Prancūzijoje gali tapti Europos rutina. Šias antraštes galima vertinti dvejopai – iš pažiūros jos turėtų atspindėti L.Linkevičiaus ir K.Girniaus straipsnyje pateiktas pagrindines mintis, tačiau jos taip pat gali būti paimtos iš konteksto ir suklaidinti straipsnio neskaičiusius žmones. Daugelyje analizuojamų antraščių yra naudojami dvitaškiai ir brūkšniai, kurie yra laikomi ekspresyvių antraščių bruožais. Šiais ženklais pabrėžiamas tam tikras straipsnio temos akcentas, citata arba svarbus įvykis ar pareiškimas. Tačiau neretai tokios antraštės atrodo dviprasmiškos ir nieko aiškiai nepasakančios, pavyzdžiui: „Išpuolis Paryžiuje: gali būti dvi priežastys“. Viena vertus, ši antraštė kviečia atsidaryti straipsnį ir išsiaiškinti, kokios gali būti teroro akto priežastys. Kita vertus, tikslios nelaimės priežastys dar nėra žinomos, todėl jos abi gali būti klaidingos. Taigi, žmogus perskaitęs straipsnį ir sužinojęs abi galimas priežastis nebūtinai sužinos tiesą – nusikaltimo tyrimo eigoje gali atsirasti ir trečioji priežastis, kuri bus teisinga. Šiuo atveju žmogui yra pateikiamos tik galimos nelaimės prielaidos, kurias jis gali priimti, kaip faktinę informaciją. Taigi, tokio pobūdžio

40 antraštės ir paties straipsnio vertinimas perauga į žiniasklaidos etiškumo ir taisyklių analizės lauką – ar verta tokią informacija publikuoti. Panašiai galima vertinti ir šias antraštes: „Akistata su įtariamaisiais užpuolikais: davė vienintelį nurodymą“, „Dramatiškas interviu: aštuonias valandas slėpėsi spintelėje“ ar „Gavo žinutę: dabar atėjo jūsų eilė“, kurios sensacingai siekia atskleisti smulkiausias tragedijos detales. Neretai vienoje antraštėje galima sutikti tiek brūkšnius, tiek dvitaškius, pavyzdžiui: „Žudynių liudininkai – apie patirtą siaubą: telkšojo kraujo balos, pagalbos meldė sužeistieji“, „Islamo valstybė“: išpuolis Paryžiuje – tik pradžia, laukite daugiau“, „Po kruvinų išpuolių – naujas vaizdo įrašas: būsite puolami“ ir kt. Šios sintaksinės raiškos priemonės naudojamos su itin vaizdingais pasakymais, kurie sustiprina ir hiperbolizuoja antraštę. Tai puikiai iliustruoja anksčiau pateiktos antraštės, kuriose galima rasti tokių pasakymų kaip „telkšojo kraujo balos, pagalvos meldė sužeistieji“. Tokiais pasakymais siekiama sukrėsti ir sustiprinti tragedijos mąstą, tačiau jautresni portalo skaitytojai gali į tokius pasakymus reaguoti pernelyg jautriai ar išsigąsti. Antraštėse taip pat naudojami šaukiamieji ir klausiamieji sakiniai, kuriais nėra aiškiai nusakoma pagrindinė straipsnio mintis, jie yra dviprasmiai ir gali būti klaidingai interpretuojami. Antraštėje „Prancūzija bijo: įtariamieji žudikai ruošia dar vieną kruviną ataką?“ skleidžiama baimė dėl veiksmažodžio „bijo“, o dalis po dvitaškio gali būti suvokiama arba kaip spekuliacija, kad būtų paspaudžiama ant straipsnio nuorodos, arba (ypač nepastebėjus klaustuko) kaip teiginys, kad yra paskelbtas aiškus planas, jog laukia dar vienas teroro aktas Prancūzijoje arba bet kurioje kitoje šalyje. Antraštė „Liudininko vaizdo įrašas: visi – ant žemės!” nusako, jog straipsnyje bus pateikiamas vaizdo įrašas iš tragedijos vietos. Atsižvelgiant į tai, jog kalbama apie teroro aktą ir vaizdo įrašas gali sukelti neigiamą įtaką jaunesnio amžiaus arba jautresniems žmonėms, skliausteliuose arba paantraštėje galėtų atsirasti prierašas, jog ši medžiaga gali šokiruoti. Tiesa, šiuo atveju nereikia atmesti galimybės, jog paspaudus nuorodą gali atsirasti patvirtinimo langas, raginantis patvirtinti, kad skaitytojas yra pilnametis ir supranta, jog vaizdai gali būti sukrečiantys. Trečiame pavyzdyje, antraštėje „Viskas galėjo baigtis kur kas blogiau: Paryžiaus teroristas ruošėsi sprogdinimui?“ keliamas klausimas taip pat gali būti suvokiamas kaip spekuliacija, kuri gali paskatinti sąmokslo teorijų kūrimą. Neretai žmonės neskaito viso straipsnio, o pasikliauja tik antrašte, tad ši antraštė gali paskatinti skaitytoją susidaryti nuomonę, jog teroristas siekė susprogdinti redakciją, tačiau ši nelaimė dėl tam tikrų priežasčių buvo sustabdyta. Analizuojamose antraštėse buvo galima rasti nemažai leksinės raiškos priemonių. Tokiais vaizdingais žodžių junginiais, kaip „įkaitų drama“ (pilna antraštė – „Prancūzijoje vyksta įkaitų drama“) iliustruojamas paprastas faktas, jog tam tikroje Prancūzijos vietoje užpuolikai laiko įkaitus arba vyksta įkaitų išlaisvinimas. Apskritai, žodis „drama“, kaip literatūros, kino ar spektaklio žanras, nusako rimtą, bet ne tragišką, konflikto kūrinį, kuris vaizduoja to meto tikrovę arba ištikusią skaudžią

41 nelaimę, įvykį ar konfliktą (Žodynas.lt, 2015). Taigi, antraštėje naudojamas žodis savaime nusako tam tikrą nelaimę. Analizuojamu laikotarpiu atrinktuose straipsniuose žodis „drama“ ir jo variacijos („dramatiškas“) buvo panaudotas keturis kartus („Drama Paryžiuje: vienas teroristas nušautas, jo mergina pamėgo“, „Drama Prancūzijoje: trimis nukautais teroristais viskas nesibaigė“, „Prancūzijoje vyksta įkaitų drama“ „Dramatiškas interviu: aštuonias valandas slėpėsi spintelėje“). Ekspresyviose antraštėse nevengiama vaizdingų žodžių ir pasakymų, pavyzdžiui: „Skerdynėmis įtariamų vyrų pasisakymai: rizikavau pasirodyti kaip bailys“, „Išžudytos prancūzų žurnalo redakcijos likučiai nepasiduoda“, „Siaubingai pranašiški žodžiai: mirsiu geriau stovėdamas, negu gyvensiu klupėdamas“, „Užspeisti žudikai trokšta mirti kaip kankiniai“. Šiose antraštėse naudojamos metaforos („skerdynės“ – vaizdingai iliustruoja žudymą) ir hiperbolės („Siaubingai pranašiški žodžiai“) neabejotinai šokiruoja ir sukrečia, tačiau taip pat verčia svarstyti žurnalistikų etikos klausimą, kadangi tragediją išgyvenusius „Charlie Hebdo“ žurnalistus vadinti „redakcijos likučiais“ nėra profesionalu ar etiška. Lygiai taip pat galima vertinti antraštes „Kokius ginklus naudoja teroristai: tendencijos baugina“, kuri kelia įspūdį, jog terorizmas yra augantis, o teroristai renkasi vis žiauresnius ginklus; „Žmogus, įkvėpęs tragiškiems išpuoliams“ – čia panaudotas gana poetiškas žodis „įkvėpęs“ sukelia įspūdį, jog straipsnyje aprašytas žmogus gali paskatinti ir kitus imtis teroro aktų; antraštė „Žmogus, už kurio galvą siūlomas 6,5 mln. dolerių atlygis: jie žino, kur mus surasti“ realiai nenusako jokios aiškios informacijos ir galimai pateikia metaforą („už kurio galvą siūlomas <...> atlygis“). Tik skaidant šią antraštę dalimis galima daryti prielaidą, jog kažkur yra ieškomas žmogus, apie kurio buvimo vietą pateikus teisingą informaciją bus skiriama premija, kuris teigia, jog tam tikrą gupuotę (galimai – teroristų grupuotę) kažkas (galimai – teisėsauga) žino. Galima teigti, jog tokia antraštė yra paini ir klaidinanti. Analizuojamu laikotarpiu buvo rasta antraščių, kurios yra klausiamasis sakinys, t.y. turi ekspresyvioms antraštėms būdingą sintaksinės raiškos ženklą – klaustuką. Tokio pobūdžio antraštės gali būti vertinamos tiek teigiamai, tiek neigiamai. Šiam vertinimui reikia pasitelkti ir konteksto išmanymą. Antraštė „Kas yra Hayat Boumeddiene, ieškomiausia moteris Prancūzijoje?“ nėra interpretuojama neigiamai, jeigu nėra žinoma šios moters tapatybė. Tokia antraštė vienareikšmiškai žadina smalsumą ir skatina atsidaryti nuorodą bei perskaityti visą straipsnį. Priešingai galima interpretuoti antraštę „Kodėl D.Grybauskaitė nedalyvavo istoriniame solidarumo marše?“. Tokio pobūdžio antraštės apie politikus įprastai interpretuojamos neigiamai, ypač, jeigu žmogus neskaitė straipsnio arba jis neigiamai vertina antraštėje minimą politiką. Šiuo atveju, neigiama nuomonė ir įspūdis gali nepasikeisti ir tuo atveju, jeigu žmogus perskaitys straipsnį ir ras svarbius argumentus, kadangi antraštė diktuoja viso straipsnio nuotaiką ir požiūrį. Daugelis ekspresyvių antraščių skatina neigiamas emocijas ir verčia kvestionuoti žiniasklaidos etikos klausimą, tačiau tokio pobūdžio antraštės nebūtinai yra vien tik neigiamos,

42 pavyzdžiui: „Ispanija: evakuota žiniasklaidos grupės būstinė Madride“ – šiuo atveju dvitaškis išskiria geografinę vietą, kurioje įvyko tam tikras įvykis. Žinoma, evakuacija, kaip reiškinys, yra neigiamas, tačiau ši antraštė neskleidžia jokios tiesioginės grėsmės ir neatskleidžia, jog Madride esančios žiniasklaidos būstinei grėsė ar laukia „Charlie Hebdo“ redakcijos likimas. Kita antraštė „Diena, kuri įeis į istoriją: į gatves išėjo milijonai žmonių“ taip pat nekelia jokių emocijų, tik konstatuoja faktą, jog dėl tam tikrų priežasčių žmonės išėjo į eisenas – tai gali būti tiek solidarumo su „Charlie Hebdo“ aukomis akcijos, tiek visai su tragedija nesusiję piketai. Atliekant neutralių antraščių analizę galima padaryti išvadą, jog jos neperteikia jokių emocijų, o tiesiog konstatuoja faktą, pavyzdžiui: „Naujausias „Charlie Hebdo“ numeris pardavinėjamas už tūkstančius eurų“, „Jemeno „al Qaeda“ prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio prieš Prancūzijos savaitraštį“, „Vaizdo kameros užfiksavo Paryžiaus teroristo našlę“, „Prancūzijoje nebus prekės ženklo „Je suis Charlie“ „Dėl išpuolio Paryžiuje sulaikyta dvylika žmonių“. Susidaro įspūdis, kad neutralios antraštės, lyginant su ekspresyviomis, yra informatyvesnės ir išsamesnės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Kaip pavyzdį galime paimti antraštę „J. Kerry atsiprašė“. Konteksto neišmanančiam skaitytojui ši antraštė gali nieko nesakyti ir visai nesudominti, jeigu jis nežino, kas yra J.Kerry ir už kokius veiksmus ar žodžius jis turi atsiprašyti. Nepaisant to, daugeliu atveju neutralios antraštės yra informatyvesnes, vienareikšmiškos ir nesukelia dvejonių bei diskusijų, lyginant su ekspresyviomis antraštėmis. Kaip ir lietuviškoje versijoje, angliškoje pateikiamos neutralios antraštėse galima rasti dvitaškių, kurie atskiria veikėja ir jo pasakytą citatą, pavyzdžiui: „Lithuanian president extends condolences over shooting in Paris“ (liet. Lietuvos prezidentė išreiškė užuojautą dėl šaudymo Paryžiuje“), „Lithuanian foreign minister: Nobody is safe from terror attacks“ (liet. Lietuvos užsienio reikalų ministras: niekas nėra apsaugotas nuo teroro išpuolių“. Šiuo atveju įdomu tai, kad lietuviškoje versijoje užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasakymas buvo konstruojamas kitaip: „L.Linkevičius: tai vienas iš priminimų, kad tokie teroro aktai neturi sienų“. Neanalizuojant straipsnių turinio, galima matyti, jog angliškoje antraštėje yra abstraktus teiginys, nusakantys, kad kalbama apie terorizmą apskritai, o lietuviškoje antraštėje galima įžvelgti, jog toks išpuolis, kaip „Charlie Hebdo“ redakcijoje galimas ir Lietuvoje. Angliškoje Delfi.lt versijoje rastos keturios ekspresyvios antraštės, o trys iš jų – reportažų rubrikoje „120s”. „120s: Chase after shooters and undressed soldiers” (liet. „120s: Šaulių gaudynės ir nepasirengę kariai”) – antraštė nusako, jog reportaže bus galima pamatyti kadrus iš teroristų paieškos. „120s: Shooting and panic in Paris“ (liet. „120s: Šaudymas ir panika Paryžiuje“) – antraštė tiesiogiai nusako, jog Paryžiuje tvyro panika dėl susišaudymo. „120s: Putin‘s dream come true and EUR 15,000 for Charlie Hebdo” (liet. „120s: Putino svajonė išsipildė ir Charlie Hebdo už 15,000 EUR) – antraštė įgauna neigiamą atspalvį dėl Rusijos prezidento Putino paminėjimo, ypač, kai

43 vaizdingai sakoma, jog išsipildė jo svajonė ir minima šalia „Charlie Hebdo“ tragedijos. Ketvirtoji ekspresyvi antraštė kviečia skaityti nuomonės straipsnį: „Opinion: What terrorists and Putin have in store for us“ (liet. Nuomonė: ką teroristai ir Putinas turi paruošę mums“). Kaip ir būdinga ekspresyviai antraštei, čia matome sintaksės raiškos priemonę dvitaškį. Ši antraštė gali turėti ir neigiamo atspalvio, atsižvelgiant į tai, jog joje minimas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartu su teroristais – sugretinimas gana akivaizdus“. Apibendrinant lietuviško populiariausio naujienų portalo Delfi.lt antraščių analizę galima daryti išvadą, pranešant apie „Charlie Hebdo“ tragediją dominuoja ekspresyvios antraštės, kurios sukrečia, šokiruoja ir neretai peržengia etiškumo ribas. Antraščių analizės metu pastebėta, jog nevengiama pabrėžti įvykio tragiškumo, dramatizmo, skleidžiama baimės ir teroro grėsmės nuotaikos. 2.3.4. Naujienų portalo Bbc.com antraščių klasifikacija ir analizė Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomi į neutralias ir ekspresyvias antraštes klasifikuojamų britų naujienų portalo Bbc.com straipsnių numeriai (pilni straipsnių pavadinimai ir jų numeracija yra pateikiame Priede 1, kad darbe pateikiama lentelė nebūtų apkrauta). Lentelė 3 „Ekspresyvių ir neutralių antraščių klasifikacija naujienų portale Bbc.com“ Neutralios antraštės Ekspresyvios antraštės 5, 6, 9, 20, 22, 27, 29, 30, 36, 59, 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 65, 71, 79, 87, 90, 101, 117, 126, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 133, 138, 140, 141, 148, 152, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 155, 156, 157, 158, 162, 167, 63, 64, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81, 82, 168, 169, 172, 173, 175, 177, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 185, 188, 195, 198, 199, 202, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 204, 205, 207, 209, 215, 216, 115, 116, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 127, 128, 129, 218, 221, 222, 223. 130, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 139, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 149, 150, 151, 153, 154, 159, 160, 161, 163, 164, 165, 166, 170, 171, 174, 176, 179, 180, 181, 182, 183, 186, 187, 189, 190, 191, 192, 194, 196, 197, 200, 201, 203, 205, 206, 208, 210, 211, 212, 213, 214, 217, 219, 220, 224, 225, 226, 227. Viso: 52 175 Šaltinis: autorės parengta lentelė pagal tyrimo duomenis

44

Suklasifikavus visas 227 antraštes į neutralias ir ekspresyvias, paaiškėjo, kad didžioji dalis Bbc.com publikuotų antraščių yra ekspresyvios: 175 ekspresyvios ir 52 neutralios, kas atitinkamai sudaro 77 ir 23 procentus. Paveikslas 6 „Bbc.com ekspresyvių ir neutralių antraščių procentinis pasiskirstymas“

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis

Ekspresyvių antraščių konstravimui daugiausiai buvo naudojamos sintaksinės raiškos priemonė – dvitaškis, klaustukai (klausiamieji sakiniai) ir kabutės. Dvitaškis dažniausiai buvo naudojamas norint nusakyti, jog bus kalbama būtent apie „Charlie Hebdo“ įvykį, išskiriant publikaciją iš kitų žinučių portalo naujienų sraute. Atliekant ekspresyvių antraščių analizę pastebėta, jog jos buvo konstruojamos gana panašiai, apsitelkiant tokius raktinius žodžių junginius: „Charlie Hebdo attack(s)“ (liet „Charlie Hebdo“ ataka / atakos“), „Charlie Hebdo“, „Paris shooting(s)“ (liet. „Šaudymas (-ai) Paryžiuje“), „Parris attack(s)“ (liet. „Paryžiaus ataka / Atakos Paryžiuje“), „Charlie Hebdo hunt“ (liet. Charlie Hebdo medžioklė“), „Charlie Hebdo massacre“ (liet. „Charlie Hebdo žudynės (skerdynės)“), „France (supermaket) sieges“ (liet. Apgultis Prancūzijoje (Prancūzijos prekybos centre)“, „France attacks“ (liet. „Ataka Prancūzijoje“). „Charlie Hebdo shootings“ (liet. Šaudymai „Charlie Hebdo“). Po šių žodžių junginių sekdavo dvitaškis ir pateikiami straipsnio temą konkretizuojantys žodžiai, paaiškinimai ar citatos. Galima teigti, kad išvardyti žodžių junginiai yra dominuojantis antraščių konstravimo būdas, kadangi tokia sakinio konstrukcija buvo panaudota 110 kartų. Dažniausiai naudoti žodžių junginiai antraštėse ir jų kiekis pateikiamas žemiau pateikiamoje diagramoje:

45

Paveikslas 7 „Dažniausiai pasikartojantys žodžių junginiai naujienų portale Bbc.com“

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis

Tokia antraščių konstrukcija leidžia lengvai sekti įvykio eigą ir iš karto suprasti, apie ką bus kalbama straipsnyje. Pavyzdžiui, žodžiai „ataka“ („angl. „attack(s)“) ar „šaudymas“ (angl. „shooting(s)“) ir šalia jo nurodytos vietos – Paryžius, Prancūzija ir „Charlie Hebdo“ leidžia lengvai identifikuoti, jog kalbama būtent apie šią tragediją net ir tiems skaitytojams, kurie atidžiai neseka smulkiausių nelaimės detalių. Šiuose žodžiuose taip pat nėra jokios emocijos, hiperbolizavimo ar vaizdingo pagražinimo – jie vienareikšmiškai nusako patį įvykį. Tuo tarpu, žodžiai „medžioklė“ „(angl. „hunt“) ir „skerdynės (žudynės)“ (angl. „massacre“) vaizdingiau ir dramatiškiau kalba apie įvykį. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog šie žodžiai buvo naudoti vos 8 kartus, galima teigti, jog net ir ekspresyviomis antraštėmis nebuvo siekiama šokiruoti skaitytojų, o siekiama pateikti naujausią informaciją apie įvykį. Analizuojamose ekspresyviose antraštėse yra naudojamos ir metaforos bei vaizdingi žodžiai, kuriais siekiama hiperbolizuoti ar sustiprinti „Charlie Hebdo“ tragedijos tam tikrus aspektus, 46 pavyzdžiui: „Paris shootings: Hollande declairs day of mourning for ‘heroes’“ (liet. „Šaudynės Paryžiuje: Hollandas skelbia gedulo dieną „herojams (didvyriams)“). Herojai, arba didvyriai, yra metafora, kuria gali būti apibūdinami žuvę „Charlie Hebdo“ žurnalistai. „Charlie Hebdo‘s mysterious tweet before attack“ (liet. „Charlie Hebdo paslaptinga žinutė Twitteryje prieš ataką“) – žodis „paslaptingas“ sukelia susidomėjimą, tačiau nepasako jokios informacijos, ar tai neigiamas, ar teigiamas turinys. Antraštėse taip pat naudojamos metaforos: „Artists are ‘fighting back’ in city“ (liet. „Menininkų pasipriešinimo kova miete“). Menininkų pasipriešinimas yra laikomas metafora, kuria vaizdingai pasakoma, jog menininkai savo kūryba išreiškė palaikymą „Charlie Hebdo“ aukoms. „Charlie Hebdo ‘survivor issue’ on sale on eBay for more than £ 1,500” (liet. Charlie Hebdo „išgyvenusiųjų numeris“ eBay parduodamas už daugiau nei £ 1,500”) – šioje antraštėje po tragedijos išleistas numeris kabutėse vadinamas „išgyvenusiųjų numeriu“. Tokiu pasakymu pabrėžiama, jog tragediją išgyvenę žurnalistai išleido naują „Charlie Hebdo“ žurnalo numerį ir jis įgyja daugiau dramatizmo elementų. Antraštėse taip pat buvo pasakoma, jog tam tikra informacija apie įvykį bus perteikiama vaizdo įrašo ar nuotraukų pagalba. Autentiški kadrai iš įvykio vietos žadina smalsumą ir traukia skaitytojus. Svarbu paminėti, kad šiose antraštėse nėra emocijų keliančių žodžių: „Charlie Hebdo attack: the response in pictures“ (liet. „Charlie Hebdo“: atsakas nuotraukose“), „In pictures: Vigils held after Paris attack“ (liet. „Nuotraukos: budėjimas po atakos Paryžiuje“). Vaizdinės informacijos pateikimas šiuolaikinėje žiniasklaidoje yra itin svarbus elementas, todėl antraštėje informuojant apie straipsnyje publikuojamas nuotraukas, sukeliamas susidomėjimas. Tyrimo metu buvo rastos kelios antraštės, kuriose naudojama klausimo formuluotė, kurios gali būti interpretuojamos, kaip turinčios neigiamą atspalvį: „Do tourists feel safe in Paris following on from recent attacks?“ (liet. Ar turistai jaučiasi saugūs Paryžiuje po išpuolių?“). Viena vertus, tai paprastas diskusinis klausimas, kita vertus šiame klausime galime įžvelgti žinutę, jog „Charlie Hebdo“ tragedija privertė visus jaustis nesaugiai Paryžiuje, atsisakyti ar anksčiau nutraukti savo keliones į Prancūzijos sostinę. Kitą antraštę „Charlie Hebdo: What do we know about the attackers?“ (liet. „Charlie Hebdo: Ką mes žinome apie užpuolikus?“) taip pat galima vertinti nevienareikšmiškai. Viena vertus, ši antraštė yra puikus ekspresyvios antraštės pavyzdys, kuriame iš pažiūros nėra jokių vaizdingų pasakymų ar metaforų, o tiesiog sužadinamas skaitytojo smalsumas. Kita vertus, kyla abejonių, ar tokio pobūdžio informacija apie teroristus yra reikšminga, ar žiniasklaidos priemonės turi savo auditoriją sudominti smulkiomis teroro išpuolio detalėmis, ar koncentruotis į kitas temas, pavyzdžiui, kaip siekiama užkirsti kelią kitoms galimoms tragedijoms. Išpuolio grėsmė yra aptariama ir Britanijoje, vietos lygmeniu. „Charlie Hebdo: Could Paris attack happen in London?“ (liet. „Charlie Hebdo: Ar Paryžiaus ataka gali įvykti Londone?“.

47

Naudojamas klausimas, į kurį atsakymą skaitytojas turėtų rasti atsidaręs straipsnį. Tokia antraštė intriguoja ir skatina skaityti straipsnį, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir nerimą – jeigu kalbama apie tai, vadinasi grėsmė yra. Iš viso analizuojamu laikotarpiu buvo 11 antraščių, kuriose buvo naudojamas klausimas. Daugelis šiose antraštėse pateiktų klausimų buvo diskusinio pobūdžio, kurie kviestų skaitytoją detaliau analizuoti „Charlie Hebdo“ tragedijos priežastis ir pasekmes bei į tragediją žiūrėti iš platesnės perspektyvos, pavyzdžiui, „Charlie Hebdo attack: A French intelligence failure?“ (liet. „Charlie Hebdo ataka: Prancūzų žvalgybos nesėkmė?“), „Has French secularism encouraged Islamic militancy?“ (liet. „Ar Prancūzijos sekuliarizmas paskatino Islamo karingumą?“) – šios antraštės kviečia ieškoti atsakymų ir ieškoti problemos konteksto. Tačiau tarp eilučių galime įžvelgti, jog antraštėse yra formuojama šiokia tokia nuomonė, jog tragedijos Prancūzijoje buvo galima tikėtis. Tokie žodžiai, kaip „nesėkmė“ (angl. „failure“) ar „paskatino“ (angl. „encouraged“) gali būti suvokiamas kaip užprogramuotas teiginys, nepaisant klausimo formuluotės. Įdomu tai, kad Bbc.com skiria dėmesio „Charlie Hebdo“ tragedijos aptarimo socialiniuose tinkluose. Tai parodo žiniasklaidos ir socialinių medijų ryšį: „Charlie Hebdo‘s mysterious last tweet before attack“ (liet. „Paslaptinga paskutinė „Charlie Hebdo“ žinutė Twitteryje“), „Tweets from Charlie Hebdo attack scene“ (liet. „Žinutės Twiteryje iš „Charlie Hebdo“ atakos vietos“) – tai neutrali antraštė, kadangi joje nėra nei sintaksinės, nei leksinės raiškos priemonių, tačiau reikia pastebėti, jog tokia antraštė žadina smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. „Charlie Hebdo hashtags: How people are showing solidarity“ („Charlie hebdo žymos: Kaip žmonės reiškia solidarumą“) – ši ekspresyvi antraštė siūlo skaitytojams susipažinti, kaip socialiniuose tinkluose buriasi žmonės, išreikšdami palaikymą nukentėjusiems. Šią antraštę būtų galima laikyti net gi teigiama, kadangi pasakojamą apie žmonių bendrystę visame pasaulyje. Bbc.com antraštėse pateikia dvi su tragedija susijusias žymas: „#killallmuslims” (liet. „išžudyti visus musulmonus“) ir #JeSuisCharlie. Žyma „#killallmuslims” neabejotinai yra neigiama, tačiau ją panaudojus tokiame kontekste ji tampa tiesiog skaitytojų traukos objektu: „#killallmuslims hashtag: Your reaction” (liet. „#killallmuslims žyma: Jūsų reakcijos) arba „Why the popularity of #killallmuslims is not all it seems” (liet. „Kodėl #killallmuslims populiarumas nėra tai, kas atrodo). Abi puses – tiek palaikančius, tiek šią idėją smerkiančius skaitytojus, šios antraštės paskatins atsidaryti ir perskaityti straipsnį. Žiniasklaidos priemonės domėjimasis socialiniuose tinkuose vykstančiomis diskusijomis parodo, jos norą būti arčiau savo auditorijos. Žyma #JeSuisCharlie įprastai laikoma teigiama, kadangi ji išreiškia palaikymą tragedijos aukoms. Šį teiginį galėtų patvirtinti ši antraštė „#JeSuisCharlie creator: Phrase cannot be a trademark“ (liet. „#JeSuisCharlie autorius: frazė negali būti prekiniu ženklu“). Ši ekspresyvinė antraštė aiškiai išsako žymos autoriaus poziciją, kad sparčiai socialiniuose tinkluose išplitusi žyma negali būti naudojama komerciniais tikslais. Kita vertus, šioje antraštėje esantis pasakymas netiesiogiai siunčia

48

žinutę, kad iš tragedijos gali būti ar yra siekiama pasipelnyti. Kiek sunkiau vertinti tokio pobūdžio antraštę „The most popular #JeSuisCharlie songs“ (liet. „Populiariausios #JeSuisCharlie dainos“), kadangi viena vertus – ji apibūdina „Charlie Hebdo“ tragedijos paplitimo mąstą, o kita vertus – antraštė kalba apie absurdišką situaciją, kaip nuo teroro išpuolio informavimo prieinama prie šou elementų. Neutraliose antraštėse pateikiamas konkretus faktas arba pagrindinė straipsnio mintis, nenaudojant jokių emocijas ar dviprasmybes iššaukiančių žodžių: „Paris attack highlights Europe‘s struggle with Islamism“ (liet. „Ataka Paryžiuje išryškino Europos problemas su islamizmu“), „UK PM David Cameron condemns French magazine attack“ (liet „Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Deividas Kameronas smerkia prancūzų žurnalo ataką“), „Trafalgar Square vigil for Charlie Hebdo attack“ (liet. Trafalgaro aikštėje budėjimas dėl Charlie Hebdo atakos“) ir kt. Šias antraštes galima vadinti informatyviomis, kadangi jose konstatuojamas konkretus faktas. Apibendrinant britų naujienų portalo Bbc.com antraščių analizę, galima daryti išvadą, jog šioje žiniasklaidos priemonėje dominuoja ekspresyvios antraštės. Atsižvelgiant į tai, jog ekspresyvias antraštes galima skirti į turinčias tiek teigiamą, tiek neigiamą atspalvį, Bbc.com portale dominuoja teigiamą atspalvį turinčios antraštės, t.y., apie „Charlie Hebdo“ tragediją buvo pranešama vengiant sensacingų, dviprasmiškų ar itin vaizdingų pasakymų, kurie šokiruotų skaitytoją. Antraštėse buvo gana informatyviose, jose naudojamos citatos, pranešama, jog straipsnyje yra vaizdo įrašų ar nuotraukų iš įvykio vietos. 2.3.3. Naujienų portalo Linternaute.com antraščių klasifikacija ir analizė Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomi į neutralias ir ekspresyvias antraštes klasifikuojamų prancūzų didžiausio naujienų portalo Linternaute.com straipsnių numeriai (pilni straipsnių pavadinimai ir jų numeracija yra pateikiame Priede 1, kad darbe pateikiama lentelė nebūtų apkrauta).

Lentelė 4 „Ekspresyvių ir neutralių antraščių klasifikacija naujienų portale Linternaute.com Neutralios antraštės Ekspresyvios antraštės - 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ,10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38. Viso 0 38 Šaltinis: autorės parengta lentelė pagal tyrimo duomenis

49

Atlikus Linternaute.com publikuotų antraščių analizę, paaiškėjo, jog visos 37 antraštės yra ekspresyvios. Visose antraštėse yra sintaksinės raiškos priemonės dvitaškiai arba brūkšniai (arba abu). Didžiausias dėmesys skiriamas nukentėjusių aukų atminimui ir pagerbimui. Žodis „hommage“ (liet. „pagerbimas“, „prisiminimas“) analizuojamu laikotarpiu buvo panaudotas 19 kartų ir sudarė 51 % visų antraščių. Taigi, galima daryti išvadą, jog prancūzų naujienų portalas siekė pagerbti žuvusius žurnalistus, priminti arba supažindinti su jų darbais, o ne gilintis į tragedijos detales. Tarp šių devyniolikos antraščių didžiausias dėmesys skiriamas žuvusiam karikatūristui Cabu (tikrasis vardas Jean Cabut), kuris taip pat buvo ir leidinio „Charlie Hebdo“ akcininkas. Aštuoniolika iš šių devyniolikos antraščių turėjo vienodą pabaigą „Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“ (liet. „Charlie Hebdo kūrėjo Cabu pagerbimas“). Tokia antraštės konstrukcija parodo, jog Cabu buvo svarbi persona „Charlie Hebdo“ redakcijoje, išskiria antraštes iš bendro naujienų srauto ir paaiškina apie ką kalbama antraštės pradžioje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog antraštėse pateikiama tokia informacija, kuriai perprasti reikalingas konteksto išmanymas, pavyzdžiui, prancūzų satyrinių leidinių pavadinimai, sukurti personažai, televizijos laidų programos ir vedėjai, muzikantai ir kiti Prancūzijoje žinomi asmenys. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamos antraštės prancūzų kalba ir jų vertimas bei skaidymas į dominuojančias temas:

Lentelė 5 „Antraščių vertimas ir skirstymas pagal temas“ ANTRAŠTĖ VERTIMAS Cabu kūryba, darbai L'homme derrière le Canard Enchaîné4: „Vyras už „le Canard Enchaîné“: Charlie Hebdo Hommage à Cabu5, dessinateur culte de Charlie kūrėjo Cabu pagerbimas“ Hebdo“ Un Grand Duduche6 : Hommage à Cabu, „Un Grand Duduche: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu dessinateur culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „Le coup de crayon derrière Hara-Kiri7 : „Pieštuko brūkštelėjimas už Hara-Kiri: Charlie Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo kūrėjo Cabu pagerbimas“ Hebdo „L'inventeur du Beauf : Hommage à Cabu, „Beauf8 kūrėjas: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu dessinateur culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „La dernière planche du Beauf : Hommage à „Paskutinis Beauf pasirodymas: Charlie Hebdo Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“ kūrėjo Cabu pagerbimas“

4 „le Canard Enchaîné“ – populiarus prancūzų satyrinis žurnalas, įkurtas 1915 m. 5 Cabu – per tragediją žuvęs prancūzų kartūnistas ir „Charlie Hebdo“ leidinio akcininkas. 6 Cabu kurtas personažas žurnalui „Pilote“ 1963 m. 7 1960-1980 veikęs prancūzų satyrinis žurnalas. 8 1970 m. Cabu sukurtas personažas žurnale „Charlie Hebdo“). 50

„Sa collaboration avec Dorothée pour Récré A2 : „Bendradarbiavimas su Doroti Récré A29: Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Charlie Hebdo kūrėjo Cabu pagerbimas“ Hebdo“ „Des couvertures uniques - Hommage à Cabu, „Unikalūs viršeliai - Charlie Hebdo kūrėjo Cabu dessinateur culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „Un style inimitable : Hommage à Cabu, „Nepakartojamas stilius: Charlie Hebdo kūrėjo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ Cabu ir politika „Cabu et la satire politique: Hommage à Cabu, Cabu ir politinė satyra: Charlie Hebdo kūrėjo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ „Un fervent critique politique - Hommage à Karšta politikos kritika: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ Cabu asmenybė, asmeninis gyvenimas „Un artiste né - Hommage à Cabu, dessinateur „Gimęs artistas: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „Un dessinateur dans l'armée - Hommage à Cabu, „Artistas armijoje: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu dessinateur culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „Père du chanteur Mano Solo : Hommage à Cabu, „Gitaristo Mano Solo tėvas: Charlie Hebdo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ kūrėjo Cabu pagerbimas“ „Un fan de Charles Trenet : Hommage à Cabu, „Charles Trenet10 gerbėjas: Charlie Hebdo kūrėjo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ „Un ami fidèle - Hommage à Cabu, dessinateur „Ištikimas draugas - Charlie Hebdo kūrėjo Cabu culte de Charlie Hebdo“ pagerbimas“ „Un observateur de son époque - Hommage à „Šios epochos stebėtojas – Charlie Hebdo kūrėjo Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo Cabu pagerbimas“ Cabu įtaka, reikšmė „L'hommage de la ville de Paris : Hommage à „Duoklė Paryžiaus miestui: Charlie Hebdo kūrėjo Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ „Des journalistes soudés - Hommage à Cabu, Žurnalistų susivienijimas - Charlie Hebdo kūrėjo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ „L'hommage de Plantu11 : Hommage à Cabu, „Plantu prisiminimas: Charlie Hebdo kūrėjo dessinateur culte de Charlie Hebdo“ Cabu pagerbimas“ „Charlie Hebdo : Banksy, Plantu, Zep... rendent „Charlie Hebdo: Banksy, Plantu, Zep... kolegų hommage à leurs confrères“ pagerbimas“ Šaltinis: autorės parengta lentelė pagal tyrimo duomenis Iš antraščių matyti, jog po tragedijos buvo siekiama papasakoti apie žuvusį karikatūristą Cabu iš įvairių perspektyvų – tiek apie jo darbus skirtinguose leidiniuose, tiek apie asmeninį gyvenimą, jo biografiją ir parodyti jį, kaip žmogų, tiek jo įtaką, reikšmę bei žinomumą Prancūzijoje. Šios ekspresyvios antraštės turi teigiamą atspalvį, jose nėra vaizdingų žodžių ar metaforų, kuriomis būtų siekiama šokiruoti ar patraukti skaitytojų dėmesį. Šios antraštės yra informatyvios ir skirtos intelektualiam bei žingeidžiam skaitytojui, kuris nori sužinoti daugiau apie žuvusį karikatūristą.

9 Récré A2 – prancūzų TV programa skirta jaunimui 10 Dainų autorius, daininkas. 11 Prancūzų karikatūrininkas, kuris specializuojasi politinėje satyroje 51

Mažas dėmesys skiriamas kitų žuvusių „Charlie Hebdo“ redakcijos darbuotojų atminimui ir pagerbimui. Rasta tik viena antraštė, kviečianti straipsnyje išvysti paskutinius karikatūristų darbus: „Charb, Cabu, Wolinski, Tignous : les derniers dessins des caricaturistes de Charlie Hebdo“ (liet. „Charb, Cabu, Wolinski, Tignours: paskutiniai karikatūristų darbai „Charlie Hebdo“). Linternaute.com antraštėse informacija apie teroro išpuolį ir toliau sekusius neramumus praneša lakoniškai, nekeliant emocijų ir pateikiant tik pagrindinę informaciją: „Fusillade à Charlie Hebdo : 12 morts, les terroristes toujours en fuite“ (liet. Šaudymai „Charlie Hebdo: 12 žuvusių, teroristai vis dar laisvėje“, „Traque Charlie Hebdo : les prises d'otages à Dammartin-en-Goële et à la Porte de Vincennes terminées“ (liet. Charlie Hebdo persekiojimas: paimti įkaitai Dammartin-en- Goële ir Porte de Vincennes). Nepaisant to, jog kalbama apie išpuolį ir žuvusias aukas, antraštės yra šaltos ir jose nėra jokio dramatizmo. Antraštėse taip pat buvo sakoma, jog straipsnyje yra vaizdinė medžiaga, o autentiški kadrai traukia skaitytojų dėmesį: „„Charlie Hebdo : les images de l'attentat, le scénario du "massacre" se précise“ (liet. „Charlie Hebdo: atakos nuotraukos, tikslus „žudynių“ scenarijus). Ši antraštė vienareikšmiškai yra intriguojanti (nuotraukos iš įvykio vietos) ir tam tikra prasme šokiruojanti, kadangi teigiama, jog straipsnyje bus atskleidžiamas tikslų įvykusių žudynių scenarijus. Kitoje antraštėje informuojama, jog galima pamatyti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti teroristai po atakos: „Charlie Hebdo : la vidéo des assaillants après l'attaque“ („Charlie Hebdo: vaizdo įrašas, kuriame užpuolikai po atakos“). Kitoje antraštėje „Manifestation Charlie Hebdo : les 100 images du rassemblement à Paris et ailleurs“ (liet. Charlie Hebdo demonstracijos: 100 nuotraukų iš Paryžiaus ir jo apylinkių“) kviečiama išvysti 100 nuotraukų, kuriuose autentiški vaizdai iš palaikymo renginių visoje Prancūzijoje. Antraštėje naudojamas skaičius gali būti interpretuojamas, kaip skaitytojo dėmesį ir smalsumą traukiantis elementas. Įdomu tai, jog naujienų portalas pateikę publikaciją „Je suis Charlie : affiche et image à imprimer“ (liet. Je suis Charlie: plakatas ir versija spausdinimui“) – ši antraštė netiesiogiai skatina ir kviečia prancūzus dalyvauti „Charlie Hebdo“ redakcijos palaikymo ir žuvusių aukų atminimo renginiuose, pateikdama plakato „Je Suis Charlie“ spausdinti tinkamus maketus. Čia taip pat galima suvokti, jog pats portalas Linternaute.com palaiko „Charlie Hebdo“ idėjas, reiškia užuojautą ir formuoja skaitytojų nuomonę bei požiūrį į šį teroro išpuolį. Linternaute.com taip pat publikavo ar citavo kitų žinomų žmonių ir visuomenės veikėjų pasisakymus: „Delfeil de Ton : un des fondateurs de Charlie Hebdo polémique sur Charb“ (liet. Delfeil de Ton: Charlie Hebdo įkūrėjo polemika Charb‘ui“), „Médine : les paroles de "Don't Laïk", ou le rap contre la République ?“ (liet. „Medine: žodžiai „Don‘t Laïk“ ar repas prieš respubliką?“), „Pape François : il tacle Charlie Hebdo en parlant de sa propre mère“ (liet. Popiežius François: jis smerkia „Charlie Hebdo, kalbėdamas apie savo mamą“). Antraštėse minimi žmonės ir jų citatos traukia dėmesį, kadangi jos nusako, jog straipsnyje bus išdėstytos tam tikro žmogaus mintys ir

52 požiūris į įvykusią tragediją. Pirmos dvi pavyzdžiuose pateiktos antraštės nepasako jokios konkrečios informacijos, tačiau sužadina norą skaityti ar rasti atsakymą į antraštėje užduotą klausimą. Kiek kitokia situacija su trečiu pavyzdžiu. Antraštėje minimas Popiežius, tačiau čia nepateikiama jo citata, tik perfrazuoti jo žodžiai. Šioje antraštėje naujienų portalas kuria neigiamą Popiežiaus įvaizdį ir nepasako, ką tiksliai omenyje turėjo Popiežius. Šioje vietoje portalas taip pat netiesiogiai parodo savo poziciją tragedijos atžvilgiu, nepriimdamas kitokios nuomonės. Praėjus šiek tiek laiko po tragedijos, portale galima išvysti antraštes ir publikacijas, kuriose kalbama apie tolimesnį redakcijos darbą ir naują numerį: „Charlie Hebdo : que trouve-t-on dans le numéro 1178 ?“ (liet. „Charlie Hebdo: ką rasime 1178 numeryje?“) – antraštėje keliamas klausimas apie naują „Charlie Hebdo“ numerį ir kviečiama sužinoti, apie ką bus jame rašoma. Po kelių dienų portale skelbiama apie galimybę parsisiųsti naują leidinio numerį: „Charlie Hebdo PDF : comment télécharger le journal facilement“ („Charlie Hebdo PDF: kaip parsisiųsti?“). Praėjus dar kelioms dienoms skelbiama, kas tapo naujuoju leidinio vadovu: „Riss : Laurent Sourisseau, nouveau patron de Charlie Hebdo“ (liet. Riss: Laurent Sourisseau, naujasis Charlie Hebdo vadovas). Šią antrašte galima laikyti informatyvia, kadangi joje pateikiamas naujojo vadovo vardas ir pavardė, ir skaitytojui nereikia atsidaryti straipsnio ir jame ieškoti informacijos, jeigu jo ši tema plačiau nedomina. Apibendrinant prancūzų populiariausio naujienų portalo Linternaute.com antraščių analizę, galima daryti išvadą, jog portalas informavo tik apie pagrindinius tragedijos įvykius, o didžiausią dėmesį skyrė žuvusių karikatūristų pagerbimui. Nepaisant to, kad visos antraštės analizuojamu laikotarpiu yra priskirtos ekspresyvioms, jos yra profesionalios, informatyvios nekeliančios skaitytojams emocijų ir nešokiruojančios. 2.3.4. „Charlie Hebdo“ teminė analizė Visuose trijuose analizuojamuose portaluose – Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com – galima pastebėti, jog buvo aptariamas ne tik „Charlie Hebdo“ teroro išpuolis, bet ir kaip ši tema palietė kitas sritis – politiką, visuomenės gyvenimą, žurnalistus, sportą, pramogų pasaulį ir kt. Žemiau pateikiamose diagramose atsispindi kitos su „Charlie Hebdo“ tragedija netiesiogiai susijusios temos. 2.3.4.1. Naujienų portalas Delfi.lt Lietuviškame naujienų portale Delfi.lt galima išskirti šias tris temas:  politika;  visuomenės veikėjai;  pramogų pasaulis. Politinėms temomis priskirti iš viso 34 straipsniai, o juose dominavusios politinės figūros (ir (arba) jų pareigybės atsispindi žemiau pateikiamoje diagramoje:

53

Paveikslas 8 „Naujienų portale Delfi.lt dažniausiai minimos politinės figūros“

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis Iš diagramos galima matyti, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičiaus antraštėse buvo minimas daugiausiai. Toks rezultatas nestebina, kadangi kalbama apie teroro išpuolį, panašios atakos grėsmę Lietuvoje. Įdomu tai, kad antra pagal dažnumą politinė figūra – Rusijos prezidentas V. Putinas. Čia galima daryti prielaidą, jog ši asmenybė buvo dažnai minima atsižvelgiant į geopolitinę Lietuvos situaciją. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog šio politiko įvaizdis yra neigiamas, tad kalbėti apie jį teroro išpuolio kontekste gali sukelti skaitytojams nepagrįstą grėsmės baimę. Trečioji pagal populiarumą politinė figūra – Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovo vardo ar pareigų dominavimas antraštėse taip pat laikomas natūraliu, kadangi Prezidentės veiksmai ar komentarai teroro išpuolio akivaizdoje yra svarbūs tiek šalies, tiek tarptautinės politikos mastu. Įdomu tai, jog kalbant apie teroro išpuolį Prancūzijoje, visu analizuojamu laikotarpiu Prancūzijos Prezidentas F. Hollandas antraštėse minimas tik vieną kartą. Analizuojamu laikotarpiu antraštėse buvo minima 13 viešų asmenų – tiek Lietuvos, tiek užsienio verslininkai, žurnalistai ir kiti vieši asmenys, kurie vienaip ar kitaip turi galią formuoti visuomenės nuomonę. Tarp Lietuvos visuomenės veikėjų yra A. Lašas („A. Lašas. Išglebusi 54

Europa“), R. Sadauskas-Kvietkevičius („R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „Charlie Hebdo“ negalėtų būti leidžiamas Lietuvoje?“), J. Bielskienė („J. Bielskienė. O kur jūsų humoro jausmas, vietiniai fundamentalistai?“, D. Šakalienė („D. Šakalienė. Keturi milijonai už laisvę ar prieš smurtą?“), N. Vasiliauskaitė („N. Vasiliauskaitė. Kodėl nereikia būti Šarliu“, V. Glodenis („V. Glodenis. Švęsti Sausio 13-ąją mokykimės iš „Charlie Hebdo“), K. Girnius („K. Girnius: išpuoliai kaip Prancūzijoje gali tapti Europos rutina“) ir A. Lašas („A. Lašas. Svetimas skausmas būna (atsakymas prof. V. Landsbergiui)“). Šie asmenys publikuodami savo straipsnius ir išsakydami savo nuomonę apie „Charlie Hebdo“ tragedija prisideda prie visuomenės nuomonės formavimo. Prie šios kategorijos taip pat būtų galima priskirti ir Lietuvos mufčio (musulmonų bendruomenės atstovo) komentarą: „Lithuanian mufti: Paris attackers are criminals, not representatives of Muslim community“ (liet. „Lietuvos muftis: Paryžiaus teroristai yra nusikaltėliai, ne Musulmonų bendruomenės atspindys“). Tokio pobūdžio antraštė ir visa publikacija bando keisti musulmonų, kaip nusikaltėlių ar teroristų įvaizdį, ir formuoti palankesnį visuomenės požiūrį į Islamą išpažįstančius žmones. Analizuojamu laikotarpiu buvo publikuotas ir britų žurnalisto E. Lucaso straipsnis „E. Lucasas. Džihadizmą ir putinizmą pasitinka silpnumas“. Trijose antraštėse taip pat buvo minimi kiti žinomi asmenys užsienyje: D. Trumpas („D. Trumpas įsiutino prancūzus“), M. Chodorkovskis („M. Chodorkovskis Vilniuje sulaukė itin nepatogių klausimų“), M. Zuckerbergas („Prieš dvi savaites M. Zuckerbergas sakė „Je suis Charlie“. Šiandien – cenzūruoja Mahometo atvaizdus“). Nepaisant to, kad šiose antraštėse paminėtos asmenybės tiesiogiai neformuoja nuomonės apie „Charlie Hebdo“ tragediją, tačiau jų minėjimas šiame kontekste įrodo, jog tragedijos mastas apėmė daugelį sričių (verslą, socialinius tinklus) visame pasaulyje. Kita tema – pramogų pasaulis. Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog pagal raktažodį „Charlie Hebdo“ buvo rasti straipsniai, kurių antraštėse visiškai nesusijusios su „Charlie Hebdo“ išpuoliu: 1. „Auksinių gaublių“ teikimo ceremonijoje triumfavo filmas „Vaikystė“. 2. „Su humoru ir kuklindamasis G.Clooney atsiėmė „Auksinį gaublį“ už gyvenimo pasiekimus“. 3. „Irane uždarytas laikraštis, paskelbęs G. Clooney nuotrauką“. 4. „Vilniuje eksponuos „Charlie Hebdo“ karikatūras. 5. „21 films to be screened in Lithuania as part of French film festival Ecrans d’hiver”. Iš šių pavyzdžių galima matyti, jog išsiskiria dvi pagrindinės temos – „Auksiniai gaubliai“ ir juose pasirodęs G.Clooney, ir kultūrinės naujienos (karikatūrų eksponavimas ir prancūzų kino festivalis). Peržiūrėjus straipsnius apie „Auksinius gaublius“ paaiškėjo, jog renginio metu garsenybės išreiškė palaikymą „Charlie Hebdo“ aukoms. Tai yra dar vienas įrodymas, kad šis teroro išpuolis palietė ne tik visuomeninį ir politinį pasaulį, bet ir pramogų pasaulį. Pramogų pasaulio atstovai,

55 kalbėdami apie tam tikras problemas ar nelaimes, geba atkreipti platesnės auditorijos dėmesį, kadangi jie yra labiau palaikomi ir vertinami nei politikai, ar su politika susiję visuomenės veikėjai. 2.3.4.1. Naujienų portalas Bbc.com Britų naujienų portale Bbc.com galima išskirti šias temas:  politika;  visuomenės veikėjai;  pramogos;  sportas;  užsienio žiniasklaidos apžvalga. Iš šių temų daugiausiai dėmesio buvo skirta politikai – 21-oje antraštėje minimi Jungtinės Karalystės ir užsienio politikų vardai arba jų pareigybės. Žemiau pateiktoje diagramoje atsispindi, kokie politikai ir kiek kartų jie buvo minimi antraštėse analizuojamu laikotarpiu:

Paveikslas 9 „Naujienų portale Bbc.com antraštėse dažniausiai minimos politinės figūros“

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis

56

Diagramoje matoma, jog dažniausiai matoma politinė figūra britų naujienų portale Bbc.com – Prancūzijos prezidentas F. Holandas. Tai visiškai natūralus reiškinys, kadangi kalbama apie teroro išpuolį Prancūzijoje, tad šios šalies vadovo pasisakymai yra svarbiausi. Antroje vietoje Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Theresa May, JAV sekretorius J. Kerry ir JAV Atstovų rūmų narys Tom Ridge. Antraštėse taip pat po vieną kartą buvo minimi Prancūzijos politikai – Paryžiaus merė ir Le Pen. Visuomenės veikėjams buvo priskirta:  MI5 vyriausias vadas (2 antraštės: „MI5 boss: UK faces 'more complex and ambitious plots'“ ir „MI5 chief: 'Not possible' to stop every terror attack“);  Popiežius Pranciškus (angl. Pope Francis) (2 antraštės: „Pope Francis: 'You cannot insult the faith of others'“ ir „Pope Francis: 'Curse my mother, expect a punch'“);  Anglų visuomenės veikėjas Stephen Fry (1 antraštė: „Stephen Fry: I'm going to Paris to show solidarity after Charlie Hebdo killings). Prie pramogų temos buvo priskirtos dvi antraštės, kalbančios apie „Auksinių gaublių: apdovanojimus ir juose išreikštą palaikyma „Charlie Hebdo“ tragedijai:  Prie pramogų temos buvo priskirtos dvi antraštės, kalbančios apie „Auksinių gaublių: apdovanojimus ir juose išreikštą palaikyma „Charlie Hebdo“ tragedijai:  „The stars who said 'Je Suis Charlie' at Golden Globes“ (liet. „Žvaigždės, kurios per „Auksinių gaublių ceremoniją ištarė „Je Suis Charlie“)  „Golden Globes: Celebrities show Charlie Hebdo support“ (liet. „Auksiniai gaubliai: Žvaigždės išreiškė palaikymą „Charlie Hebdo“). „Charlie Hebdo“ tragedija palietė ir sporto pasaulį – sporto rungtynių metu buvo reiškiama pagarba ir palaikymas nuo išpuolio nukentėjusiems. Čia išskiriamos trys reikšmingos antraštės:  „Swansea 1-1 West Ham: Bafetimbi Gomis deserved celebration“ (liet. „Swansea 1- 1 West Ham: Bafetimbi Gomis nusipelnė pergalės“);  „Charlie Hebdo attack: French sporting stars pay tribute to dead“ (liet. „Charlie Hebdo ataka“ Prancūzų sporto žvaigždės pagerbė žuvusius“)  „Police inquiries over Rangers director 'Mohammed tweet'“ (liet. „Policija apklausia Ranger direktorių dėl „Mohamedo žinutės“). Bbc.com taip pat informavo, kaip apie įvykį kalba Indijos („India media: Charlie Hebdo attack“) ir Kinijos („China Media: Paris Charlie Hebdo attack condemned“) žiniasklaida, Prancūzijos televizija („Charlie Hebdo: How French TV reported the shooting“), Vidurio Rytų spauda („Paris attack: Middle Eastpress condemns killings). Tokia žiniasklaidos apžvalga liudija, jog įvykis sukrėtė visą pasaulį, o naujienų portalas pateikdamas užsienio žiniasklaidos apžvalgas savo auditorijai leidžia suvokti visą tragediją plačiau, įvertinant ir skirtingų šalių kultūrinį ar politinį kontekstą. 57

2.3.4.3. Naujienų portalas Linternaute.com Prancūzų naujienų portalo Linternaute.com antraštėse išskiriamos dvi temos – pramogų pasaulis ir visuomenės veikėjai. Pramogų pasaulio temoms priskirtos 3 antraštės, o visuomenės veikėjai minimi keturiose antraštėse.

Paveikslas 10 „Naujienų portalo Linternaute.com antraštėse dažniausias minimos temos

Šaltinis: autorės parengta diagrama pagal tyrimo duomenis.

Trijose antraštėse buvo minimi prancūzų pramogų pasaulio veikėjai. Vienoje minimas gitaristas Mano Solo („Père du chanteur Mano Solo : Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“), muzikantas Charles Trenet („Un fan de Charles Trenet : Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo“) ir repo muzikos atstovas Médine („Médine : les paroles de "Don't Laïk", ou le rap contre la République ?“). Trijose antraštėse minimi trys prancūzų visuomenės veikėjai: prancūzų žurnalistas Delfeil de Ton („Delfeil de Ton : un des fondateurs de Charlie Hebdo polémique sur Charb), prancūzų teisininkė ir politikė Jeanette Bougrab („Jeannette Bougrab : pour défendre sa vérité avec Charb, elle engage un avocat“) ir prancūzų TV laidos vedėja Dorothe („Sa collaboration avec Dorothée pour Récré A2 : Hommage à Cabu, dessinateur culte de Charlie Hebdo). Vienoje antraštėje minimas Popiežius Pranciškus („Pape François : il tacle Charlie Hebdo en parlant de sa propre mère“), kuris priskiriamas prie užsienio ir pasaulio žinomų žmonių. 2.3.5. Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com antraščių palyginimas Atlikus trijų naujienų portalų Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com analizę galima išskirti tam tikrus panašumus ir skirtumus. Pagrindiniai naujienų portalų panašumai:

58

 ekspresyvių antraščių dominavimas – visose naujienų portalų antraštėse galima rasti leksinės raiškos priemonių (vaizdingų žodžių ir metaforų) ir sintaksinės raiškos priemonių (dvitaškių, šauktukų, klaustukų ir brūkšnių);  antraštės dažniausiai buvo konstruojamos naudojant sintaksinės raiškos ženklą dvitaškį, kuris išskirdavo, jog kalbama apie „Charlie Hebdo“ įvykį arba atskirdavo citatos ar komentaro autorių nuo žinutės teksto;  antraštėse minimi užsienio ir šalies visuomenės veikėjai bei publikuojami jų komentarai, pozicija ar straipsniai;  antraštėse minimi pramogų pasaulio veikėjai. Lietuviškas naujienų portalas Delfi.lt ir britų naujienų portalas Bbc.com yra panašiausi tiek publikacijų skaičiumi analizuojamu laikotarpiu, tiek panašiais antraščių konstravimo būdais, tiek temų spektru. Delfi.lt paskelbė 191 publikaciją, o Bbc.com – 228 publikacijas (prancūzų Linternaute.com pateikė 37 publikacijas). Abejuose portaluose dominuoja platus temų spektras – skelbiami politikų komentarai ir pasisakymai, visuomenės veikėjų straipsniai, pramogų pasaulio atstovų pozicija teroro išpuolio atžvilgiu. Abiejuose portaluose kalbama, jog per „Auksinių gaublių“ ceremoniją buvo pagerbtos „Charlie Hebdo“ tragedijų aukos. Temų spektro atžvilgiu yra panašūs Bbc. ir Linternaute.com, kadangi abejuose portaluose yra skelbiamas Popiežiaus Pranciškaus komentaras. Tuo tarpu, lietuvių naujienų portale Delfi.lt šio komentaro nėra. Tačiau čia reikia neatmesti galimybės, jog žurnalistai galėjo blogai sudėti žymas prie straipsnių, t.y., žyma „Charlie Hebdo“ galėjo būti nepridėta prie Popiežiaus komentaro, jeigu jis buvo publikuotas portale Delfi.lt. Pagrindiniai naujienų portalų skirtumai:  publikacijų skaičius – labiausiai išsiskyrė prancūzų naujienų portalas, pateikdamas penkis kartus mažiau publikacijų nei lietuviškas ir britų naujienų portalai;  temų spektras – prancūziško portalo antraštėse nebuvo publikuojami politikų vardai ar pareigybės, pramogų pasaulio temoje buvo kalbama apie šalies muzikantus ir neminimi „Auksiniai gaubliai“. Plačiausiu temų spektru pasižymi Bbc.com, kuriame dar buvo kalbama, kaip „Charlie Hebdo“ tragedija atsispindėjo sporto pasaulyje ir užsienio šalių žiniasklaidoje;  profesionalumas – Delfi.lt neretai peržengia etiškumo ir profesionalumo ribas, publikuojant pernelyg sensacingas ir šokiruojančias antraštes. Tuo tarpu, Bbc.com tokių šokiruojančių antraščių praktiškai nėra, sudominti stengiamasi tiesiog nepateikiant pilnos straipsnyje publikuojamos minties. Visai kita situacija yra su Linternaute.com, kadangi čia publikuotos antraštės daugiausiai yra informatyvios ir jomis nesiekiama šokiruoti. 59

Didžiausias skirtumas antraščių turinio prasme matomas prancūzų naujienų portale Linternaute.com. Čia didžiausias dėmesys buvo skiriamas žuvusių aukų atminimui ir pagerbimui, o detalios informacijos apie kitus išpuolius, teroristų gaudynes ir kitos tragedijos detalės nebuvo plačiai aptarinėjamos ir skelbiamos, kaip kad buvo daroma Bbc.com ir Delfi.lt. Apibendrinant visų trijų naujienų portalų antraščių panašumus ir skirtumus, galima daryti išvadą, kad Delfi.lt informuodama apie „Charlie Hebdo“ tragedija daugiausiai „žaidė“ skaitytojų emocijomis, siekė šokiruoti, o vietomis kėlė baimės pojūtį. Didžiosios Britanijos naujienų portalas Bbc.com pateikė daugiausiai informacijos apie tragediją ir iš įvairių socialinio bei politinio gyvenimo aspektų. Prancūzijos naujienų portalas Linternaute.com pranešė tik esminę tragedijos informaciją, o didžiausią dėmesį skyrė skaitytojų edukacijai, supažindinant juos arba primenant apie „Charlie Hebdo“ kūrėjus bei jų darbus. 2.3.6. Tyrimo rezultatų apibendrinimas Tyrimas iliustravo teorinėje dalyje aptartus teiginius, jog medijų įvykiui yra būdingos tokios savybės, kaip aktualumas, negatyvumas, tęstinumas ir netikėtumas. Atvejo analizei pasirinktas sąlyginai trumpas laikotarpis, kurio metu galima matyti „Charlie Hebdo“ tragedijos tęstinumą – nuo informavimo apie įvykusį teroro išpuolį, teroristų paieškos ir sugavimo, kitų išpuolių įvykimo, sukilusių įvairių diskusijų dėl saugumo sustiprinimo ir terorizmo grėsmės pasauliniu mastu, naujo satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ numerio išleidimo po tragedijos ir jo masinio išpirkimo ir kiti atgarsiai visame pasaulyje. Teroro išpuolis yra vienareikšmiškai neigiamas naujiena, kuri tęsėsi ilgą laiką ir buvo aptarinėjama iš įvairių perspektyvų, todėl šis medijų įvykis ilgai neprarado aktualumo. Naujienų portaluose antraštės daugiausiai buvo ekspresyvios, o tai reiškia, kad įvykio konstravimui būdingas tam tikras netikėtumas, šokiravimas, siekiant sudominti skaitytojus. Taip pat galima įžvelgti ir vieną iš Galtunfo ir Ruge (Harcup, 2011) išskirtų kriterijų – nuorodą į elitines valstybes, kadangi Prancūziją ekonominio, socialiniu ir kultūrinių požiūriu galima priskirti prie elitinių Europos valstybių. Atlikus trijų didžiausių Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naujienų portalų antraštes paaiškėjo, jog tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais aspektais plačiausiai apie „Charlie Hebdo“ tragediją pranešė britų naujienų portalas Bbc.com. Taigi, tyrime iškelta hipotezė, kad daugiausiai apie teroro išpuolį turėtų skelbti prancūzų portalas Linternaute.com buvo paneigta. Prancūzų naujienų portalas pateikė mažiausią publikacijų kiekį. Galima daryti kelias prielaidas, lėmusias mažą publikacijų skaičių. Pirma, naujiena yra sukrečianti ir šokiruojanti, todėl naujienų portalas, nenorėdamas kelti panikos Prancūzijoje, informavo tik apie pagrindines įvykio detales, daugiau dėmesio skirdamas žuvusių aukų prisiminimui. Antra, Linternaute.com gali būti kiek kitokio pobūdžio portalas nei Bbc.com ir Delfi.lt, kuris orientuojasi į informacijos kokybę, o ne kiekybę, nėra

60 orientuotas į negatyvios informacijos, kaip aktualios naujienos, afišavimą, t.y., orientuojasi tik į faktus. Lyginant visų trijų naujienų portalų antraštes buvo išskirti panašumai ir skirtumai. Išskiriami šie du pagrindiniai panašumai: 1. Visuose analizuojamuose portaluose dominavo ekspresyvios antraštės, kurios sudarė:  62% visų antraščių didžiausiame Lietuvos naujienų portale Delfi.lt;  77% visų antraščių didžiausiame Didžiosios Britanijos naujienų portale Bbc.com;  100% visų antraščių didžiausiame Prancūzijos naujienų portale Linternaute.com. Svarbu paminėti, kad šie statistiniai duomenys nepadeda įvertinti, kokios buvo antraštės ir kaip buvo konstruojamas analizuojamas medijų įvykis, kadangi naujienų portaluose skiriasi publikuotų antraščių skaičius, naudojamos skirtingos leksinės ir sintaksinės raišos priemonės. 2. Visuose analizuojamuose portaluose buvo teminių antraščių, kurios įrodė, jog „Charlie Hebdo“ tragedija sukrėtė ne tik Prancūzijos gyventojus, bet ir politikos, visuomeninio, pramogų ir sporto pasaulio atstovus visame pasaulyje. Išskiriami šie du pagrindiniai skirtumai: 1. Antraščių teminė analizė atskleidė, kad ne visos tyrimo metu išskirtos antraščių temos atsispindėjo visuose naujienų portaluose. Plačiausių temų spektru pasižymi britų naujienų portalas Bbc.com, siauriausiu – prancūzų Linternaute.com, kurie nepalietė politikos ir sporto temų.

2. Etiškumo ir profesionalumo klausimu išsiskyrė Lietuviškas naujienų portalas Delfi.lt, kuris dažnai peržengė ribas konstruojant antraštes, informuojančias apie „Charlie Hebdo“ tragediją. Portalas pateikė perdėtai vaizdingas, dramatiškas ir neetiškas antraštes, kurios vienareikšmiškai gali sukelti šoką ir kelti nepagrįstą baimę auditorijai. Šiuo atveju patvirtinama tyrime iškelta hipotezė, jog lyginant su Bbc.com ir Linternaute.com pateikė labiausiai šokiruojančias ir itin neigiamo atspalvio antraštes apie „Charlie Hebdo“ tragediją.

Vertinant, kaip buvo konstruojamos antraštės apie „Charlie Hebdo“ tragediją, kaip medijų įvykių, svarbu atsižvelgti į kiekybinius ir kokybinius aspektus. Publikacijų kiekybė nebūtinai atspindi turinio kokybės, t.y., naujienų portale esančių publikacijų skaičius nereiškia, kad auditorijai pateikiama visa reikšminga informacija. Itin smulkios ar subtilios teroro išpuolio detalės gali sukelti

61 nepagrįstas auditorijos baimes, todėl apie tai reikia kalbėti itin atsargiai, pirmiausiai galvojant apie viešąjį interesą – kaip ši informacija gali paveikti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo auditoriją. Tačiau šiai prielaidai patikrinti ir įvertinti neužtenka vien tik atlikti antraščių analizės, taip pat reikia atlikti ir pačių straipsnių turinio analizę. Visuose naujienų portaluose antraštės buvo ekspresyvios, t.y., konstruojamos naudojantis įvairiomis sintaksinės ir leksinės raiškos priemonėmis. Taigi tyrimo metu patvirtinta trečioji hipotezė, jog antraštės ne tik informavo apie tragediją, bet kartu žadino auditorijos smalsumą, kvietė atkreipti dėmesį į tragediją ir įsitraukti į kilusias diskusijas. Apibendrinant antraščių konstravimo ypatybes, galima daryti išvadą, jog negatyviausią atspalvį turėjo antraštės lietuvių naujienų portale Delfi.lt, antroje vietoje – britų Bbc.com, o trečioje – prancūzų Linternaute.com. Delfi.lt ir Bbc.com pateikė didžiausią informacijos kiekį, kuris buvo susijęs su teroro išpuolio detalėmis, o Linternaute.com skyrė dėmesį žuvusių aukų prisiminimui, trumpai informuojant apie teroro išpuolio detales.

62

IŠVADOS

1. Medijos nėra naujas tyrinėjimų objektas, tačiau dėl sparčios technologijų plėtros ir interneto skvarbos medijos patiria nuolatinius pokyčius ir taip praplečia bei atnaujina tyrinėjimų spektrą. Šiomis dienomis, kai kalbama apie medijas, dažniausiai naudojama naujųjų medijų sąvoka, kuri apima visas šiuolaikines skaitmenines technologijas ir yra neatsiejamos nuo interneto. Naujosios medijos pasižymi tokiomis charakteristikomis kaip skaitmeniškumas, interaktyvumas, hipertekstualumas, virtualumas, tinkliškumas ir simuliacija. Naujosios medijos apima įvairias masinės komunikacijos priemones, kurių pagalba medijų kanalais nuolatos perduodami milžiniški informacijos srautai. Naujosios medijos turi didelę galią ir taikant tam tikras medijų įvykio konstravimo ypatybes gali paveikti auditoriją ir daryti jai įtaką. 2. Internetinė žiniasklaida – tai komunikacijos priemonė, reikšminga naujųjų medijų dalis, kuri yra neatsiejamas šiuolaikinio gyvenimo aspektas. Internetinė žiniasklaida – tai naujienų portalai, kuriuose nuolatos pateikiamos naujos ir aktualios naujienos, kitaip vadinami medijų įvykiai, reprezentuojantys tam tikras realaus gyvenimo situacijas ar įvykius. Medijų įvykiai, paprasčiau suvokiami kaip naujienos, turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad patektų į žiniasklaidos akiratį. Įvairūs autoriai išskiria skirtingus kriterijus, tačiau apibendrintai galima teigti, kad pagrindiniai naujienų kriterijai yra aktualumas, prasmingumas, netikėtumas, tęstinumas, trumpumas ir negatyvumas. Internetinėje žiniasklaidoje vienas svarbiausių medijų įvykio konstravimo priemonių yra antraštės, kadangi jos turi sudominti skaitytoją ir paskatinti jį perskaityti visą straipsnį. Atsižvelgiant į tai, jog šiuolaikiniai žmonės naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, itin retai skiria dėmesio atidžiai straipsnio perskaitymui ir skaito tik antraštes naujienų portaluose, antraštes galima laikyti vienu pagrindinių medijų įvykio konstravimo priemonių. 3. „Charlie Hebdo“ teroro išpuolis yra laikomas medijų įvykiu, kadangi jis atitiko naujienų konstravimo kriterijus ir buvo plačiai aptarinėjamas įvairiuose medijų kanaluose visame pasaulyje. Teroro išpuolis yra neigiamas įvykis, apie kurio eigą, detales, priežastis ir pasekmes buvo detaliai informuojama internetinėje žiniasklaidoje. Šis įvykis taip pat sukėlė diskusijas dėl žodžio laisvės, islamizmo problemų ir terorizmo grėsmės, įtraukiant politinio, visuomeninio, pramogų ir sporto pasaulio atstovus. 4. Internetiniuose naujienų portaluose Delfi.lt, Bbc.com ir Linternaute.com „Charlie Hebdo“ tragedija, kaip medijų įvykis, buvo konstruojama naudojant ekspresyvias antraštes, kurios pasižymi sintaksinės raiškos (dvitaškiai, kabutės, šauktukai, klaustukai) ir leksinės raiškos (vaizdingi žodžiai, palyginimai, metaforos ir kt.) priemonėmis. Prancūzų naujienų portale Linternaute.com pateikė mažiausiai publikacijų analizuojamu laikotarpiu, be to, turinio ir tematikos prasme jos itin skyrėsi nuo antraščių Delfi.lt ir Bbc.com. Prancūzų naujienų portale buvo skiriamas dėmesys per teroro išpuolį žuvusių „Charlie Hebdo“ žurnalistų atminimui, o antraštės apie pačio teroro išpuolio 63 detales buvo pateikiamos lakoniškai, nesiekiant intriguoti ar sukelti kitas emocijas. Britų naujienų portale Bbc.com buvo paskelbta daugiausia publikacijų, antraštės buvo plačiausios tematikos (lyginant su Delfi.lt ir Bbc.com). Šis medijų įvykis portale Bbc.com taip pat buvo konstruojamas siekiant sudominti auditorijos skaitytoją, tačiau ryškių etiškumo ar profesionalumo peržengimo atvejų nebuvo rasta, kaip kad naujienų portale Delfi.lt. Lietuviškame naujienų portale Delfi.lt šis medijų įvykis buvo konstruojamas aiškiai apeliuojant į žmogaus emocijas, daugiausiai siekiant šokiruoti ar sukelti baimę. Šiame portale dauguma antraščių buvo neinformatyvos, o pats „Charlie Hebdo“ medijų įvykis buvo konstruojamas pernelyg dramatiškai. „Charlie Hebdo“ tragedija yra medijų įvykis, kuriam buvo skirtas didelis dėmesys trijuose pagrindiniuose Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naujienų portaluose. Nepaisant visų naujienų portalų antraščių skirtumų, galima daryti išvadą, kad šis medijų įvykis buvo konstruojamas siekiant ne tik informuoti apie teroro išpuolį, bet ir pabrėžti tragedijos mąstą pasauliniu lygmeniu.

64

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Balčytienė, A. (2002). Naujos technologijos ir žurnalistika. Prieiga per internetą: http://fcim.vdu.lt/e-media/ivit/darbai&dienos-2002.pdf 2. Barevičiūtė, J. (2008). Komunikacijos problema šiuolaikinių medijų teorijose: M.McLuhanas, J.Baudrillard‘as. Santalka. Filosofija, 2008, 16(1), 58–69. 3. Drevel, A. (2009). Virtualios bendruomenės išraiškos. Grupės ir aplinkos. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2009~ISSN_2029- 4182.N_1.PG_177-197/DS.002.0.01.ARTIC 4. Giddens, A. (2005). Sociologija. Poligrafija ir informatika. 5. Hansen, B., N. (2006). Media Theory. Theory, Culture & Society. 23: 297-305. Prieiga per internetą: http://heavysideindustries.com/wp-content/uploads/2011/01/Theory-Culture-Society- 2006-Hansen-297-3061.pdf 6. Harcup, T., O’Neill, D. (2010). Whats Is News? Galtung and Ruge revisited, Journalism Studies, 2:2, 261-280. Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1080/14616700118449 7. Lister, M., Dovey, J. (2009). New Media. A Critical Introduction. Second Edition. Routledge, Taylor & Francis Group, London and New York. 8. Liubininė, V. (2012). Naujųjų medijų kalbos komponentai, kontekstai ir vartotojai. Kalbų studijos, 21 Nr., 74-83. 9. Luobikienė, I. 2000. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. KTU. 10. Luobikienė, I. 2004. Socialinių tyrimų metodika. KTU. 11. Luobikienė, I. 2010. Socialinių tyrimų metodika. KTU 12. Manovich, L. (2001). The Language of New Media. Massachusetts Institute of Technology. 13. Marcinkevičienė, R. (2008). Žanro ribos ir paribiai. Vilnius: Versus aureus. 14. Martišius, M. (2006). Komunikacija ir žiniasklaida. Naujienas transliuojančios televizijos kaip informacinio karo įrankiai. Informacijos mokslai, Nr. 28, 104-113. 15. Martišius, M. (2012). Komunikacinės progresijos konstravimas informaciniame kare. Žurnalistikos tyrimai, Mokslo darbų žurnalas (Komunikacija ir informacija), Nr. 5, 183-205. 16. McLuhanas, M. (2003). Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai. Baltos lankos. 17. McQuail, D. (1994). Mass Communication Theory: An Introduction. London: Thaousand Oaks: Sage. 18. McQuail, D. (2005) McQuail’s Mass Communication Theory. London – Thousand Oaks – New Delhi. 19. Meškys, K. (2010). Kaip valdyti medijas. Audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai, RDI grupė. 65

20. Michelkevičius, V. (2009). Įvadijas į medijų studijas. Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos. Vilnius: MENE. 21. Nevinskaitė, L. (2011). Šiuolaikinės medijos ir masinės komunikacijos teorijos. Mokomoji knyga. Vilnius. 22. Nugaraitė, A. (2011). Modernioji žurnalistika ir profesionalumo standartų paieškos. Alamanachas, Žurnalistika 2011, 48-53. 23. Pečiulis, Ž. (2014). Žurnalistika 2.0. Evoliucijos revoliucija? Žiniasklaida ir naujosios medijos, Informacijos mokslai, 68, 100-112. Prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/163/articles/3918/public/100-112.pdf 24. Peters, B. (2009). And Lead Us Not Into Thinking The New Is New: A Bibliographic Case for New Media History. New Media & Society, vol. 11 (1&2), 13-30. 25. Puodžiūnas, V. (2012). Žiniasklaidos technologijos: kūrybos aspektai. Klaipėdos universiteto leidykla. 26. Puodžiūnas. V. (2012) Žiniasklaidos technologijos: kūrybos aspektai. Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda. 27. Randall, D. (2005). Universalus žurnalistas. Judex, Kaunas. 28. Ridings, M. C. (2004). Virtual Community Attraction: Why People Hang Out Online. Prieiga per internetą: http://www.ee.oulu.fi/~vassilis/courses/socialweb10F/reading_material/2/Virtual%20Community% 20Attraction_Why%20People%20Hang%20Out%20Online.pdf 29. Skrudupis, P. (2005). Tikrovės problema Jean‘o Baudrillard‘o filosofijoje (magistro baigiamasis darbas), Vilniaus Pedagoginis Universitetas. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050602_221029-28883/VIEW 30. Sodeika, T. (2009 a.). Įvadas į medijų filosofiją. Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos. Vilnius: MENE. 31. Sodeika, T. (2009 b.) In medias res: Marshallas McLuhanas ir jo „teorijos“ kitybė. Religija ir kultūra 6 (1-2), 144-159. 32. Statneckytė, S. (2013). Mediatizacijos įtaka politinės komunikacijos kultūrai. Prieiga per internetą: http://193.219.76.12/index.php/tiltai/article/view/465/pdf 33. Steger, B. M. (2008). Globalizacija. Labai trumpas įvadas. Leidykla „Eugrimas“, Vilnius. 34. Wasburn, A., Philo C. (2002). The social construction of international news – we're talking about them, they're talking about us. Greenwood Publishing Group. 35. Webster, F. (2006). Informacinės visuomenės teorijos. Poligrafija ir informatika.

66

ŠALTINIAI: 1. American Press Institute (2014). The rational and attentive news consumer. Prieiga per internetą: http://www.americanpressinstitute.org/publications/reports/survey-research/rational- attentive-news-consumer/ 2. Bbc.com (2015). Charlie Hebdo: Gun attack on French magazine kills 12. Prieiga per internetą: http://www.bbc.com/news/world-europe-30710883 3. Delfi (2015). Apie DELFI. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/15/apie/ 4. Delfi.lt. (2015). Reimse – didžiulė policijos operacija, identifikuoti įtariamieji. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/world/reimse-didziule-policijos-operacija-identifikuoti- itariamieji.d?id=66843164 5. Dominic Ponsford (2011). Top 40 UK news websites: BBC still leads Mail Online. Prieiga per internetą: http://www.pressgazette.co.uk/node/47827 6. Gemius (2015). 2015 m. pradžia augino svetainių populiarumą. Prieiga per internetą: http://gemius.lt/lt/pranesimai_spaudai/2015-03-02/01 7. GS STAT COUNTER (2015). Desktop, mobile, tablet comparison 2008-2015. Prieiga per internetą: http://gs.statcounter.com/#desktop+mobile+tablet-comparison-ww-yearly-2008-2015 8. GS STAT COUNTER (2015). Mobile internet usage soars by 67%. Prieiga per internetą: http://gs.statcounter.com/press/mobile-internet-usage-soars-by-67-perc 9. IGI GLOBAL (2015). What is Internet Penetration. Prieiga per internetą: http://www.igi-global.com/dictionary/internet-penetration/15438 10. Journal du Net (2012). Le Top 5 des sites d'actualité en France. Prieiga per inernetą: http://www.journaldunet.com/media/publishers/top-5-site-d-actualite/linternaute-com.shtml 11. Kirtiklis, K. (2011). Apie visagalę masinę komunikaciją. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-07-kestas-kirtiklis-apie-visagale-masine- komunikacija/70034 12. Le Canard Enchaine (2015). Presentation du Canard. Prieiga per internetą: http://lecanardenchaine.free.fr/presentation.html 13. Lietuviukalbairliteratura.lt (2008). Publicistinio stiliaus ekspresyviųjų antraščių aprašas. Prieiga per internetą: http://lietuviukalbairliteratura.lt/publicistinio-stiliaus-ekspresyviuju- antrasciu-aprasas/ 14. Linternaute.com (2015) Qui sommes-nous ? Prieiga per internetą: http://www.linternaute.com/menubas/quisommes.shtml 15. Markevičius, V. (2015). Turinio analizė. Prieiga per internetą: http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvivo_II_2_7. html

67

16. Matuokle.lt (2015). Trumpa interneto istorija. Prieiga per internetą: http://www.matuokle.lt/internetas/interneto-istorija/ 17. SMART INSIGHTS (2014). Mobile Internet trends 2014 by Mary Meeker. Prieiga per internetą: http://www.smartinsights.com/digital-marketing-strategy/internet-trends-2014-mary- meeker/ 18. Visuomenės informavimo etikos komisija (2015). Etikos kodeksas. Prieiga per internetą: http://lzlek.lt/index.php?lang=1&sid=381&tid=329 19. Wikpedia.org (2015) BBC online. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/BBC_Online 20. Žodynas.lt (2015). Drama. Prieiga per internetą: http://www.zodynas.lt/tarptautinis- zodziu-zodynas/D/drama

68

PRIEDAI

Priedas 1 Tyrime analizuojamos antraštės, jų numeracija ir aktyvios nuorodos į naujienų portalus.

DATA DELFI NUORODA BBC.COM NUORODA LIINTERNAUTE.COM NUORODA Sausio 7 1. L. Linkevičius: tai vienas iš http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 5 live Drive: 07/01/2015 http://www.bbc.co.uk/search 1. L'homme derrière le Canard http://www.linternaute.com/a d. priminimų, kad tokie teroro ia/l-linkevicius-tai-vienas-is- ?q=%22Charlie%20Hebdo% Enchaîné: Hommage à Cabu, ctualite/societe- aktai neturi sienų priminimu-kad-tokie-teroro-aktai- 22#page=39 dessinateur culte de Charlie france/hommage-a-cabu- neturi-sienu.d?id=66839348 Hebdo dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/l-homme-derriere-le- canard-enchaine.shtml 2. Kruvinas išpuolis Paryžiuje: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 1. Paris shootings: 'Journalists are http://www.bbc.com/news/w 2. Cabu et la satire politique: http://www.linternaute.com/a aukų skaičius auga, skelbiama kruvinas-ispuolis-paryziuje-auku- martyrs for liberty', says Kerry orld-europe-30719376 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- aukščiausio lygio saugumo skaicius-auga-skelbiama-auksciausio- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- parengtis lygio-saugumo- dessinateur-culte-de-charlie- parengtis.d?id=66838100#ixzz3XyH hebdo/cabu-et-la-satire- p1HOK politique.shtml 3. Kruvinas išpuolis Paryžiuje: http://www.delfi.lt/video/aktualijos/n 2. Paris shootings: We will arrest http://www.bbc.com/news/w 3. Un artiste né - Hommage à http://www.linternaute.com/a paskelbta aukščiausio lygio usikaltimai-ir-nelaimes/kruvinas- and punish gunmen, says orld-europe-30717546 Cabu, dessinateur culte de ctualite/societe- saugumo parengtis (1) ispuolis-paryziuje-paskelbta- minister Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- auksciausio-lygio-saugumo- dessinateur-culte-de-charlie- parengtis.d?id=66839500 hebdo/un-dessinateur-dans-l- armee.shtml 4. Žudynių liudininkai – apie http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 3. Paris shootings: Rooftop http://www.bbc.com/news/w 4. Un dessinateur dans l'armée - http://www.linternaute.com/a patirtą siaubą: telkšojo kraujo zudyniu-liudininkai-apie-patirta- footage of gunfire orld-europe-30713132 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- balos, pagalbos meldė siauba-telksojo-kraujo-balos- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- sužeistieji pagalbos-melde- dessinateur-culte-de-charlie- suzeistieji.d?id=66839844#ixzz3XyI hebdo/un-dessinateur-dans-l- 7lfuh armee.shtml 5. Lithuanian president extends http://en.delfi.lt/lithuania/foreign- Afternoon Edition: 07/01/2015; http://www.bbc.co.uk/progra 5. Le coup de crayon derrière http://www.linternaute.com/a condolences over shooting in affairs/lithuanian-president-extends- mmes/b04wrvt2 Hara-Kiri : Hommage à Cabu, ctualite/societe- Paris condolences-over-shooting-in- dessinateur culte de Charlie france/hommage-a-cabu- paris.d?id=66840362 Hebdo dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/le-coup-de-crayon- derriere-hara-kiri.shtml 6. Išpuolis Paryžiuje: gali būti http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 4. Paris shootings: Hollande http://www.bbc.com/news/w 6. Un Grand Duduche : Hommage http://www.linternaute.com/a dvi priežastys ia/ispuolis-paryziuje-gali-buti-dvi- declares day of mourning for orld-europe-30719691 à Cabu, dessinateur culte de ctualite/societe- priezastys.d?id=66840134 'heroes' Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/un-grand- duduche.shtml 7. Lithuanian foreign minister: http://en.delfi.lt/lithuania/foreign- 5. Paris attack highlights Europe's http://www.bbc.co.uk/news/ 7. L'inventeur du Beauf : http://www.linternaute.com/a Nobody is safe from terror affairs/lithuanian-foreign-minister- struggle with Islamism world-europe-30717728 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- attacks nobody-is-safe-from-terror- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- attacks.d?id=66840548 dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/l-inventeur-du- beauf.shtml 69

8. Lithuania's UNESCO http://en.delfi.lt/lithuania/foreign- 6. Video shows gunmen fleeing http://www.bbc.com/news/w 8. La dernière planche du Beauf : http://www.linternaute.com/a ambassador: Paris attack affairs/lithuanias-unesco-ambassador- after attack on magazine office orld-europe-30712022 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- raises concern about paris-attack-raises-concern-about- in Paris culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- journalists' safety journalists-safety.d?id=66840686 dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/la-derniere-planche- du-beauf.shtml 9. Ispanija: evakuota http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 7. In pictures: Gun attack on http://www.bbc.com/news/in- 9. Père du chanteur Mano Solo : http://www.linternaute.com/a žiniasklaidos grupės būstinė spanija-evakuota-ziniasklaidos- French magazine pictures-30715484 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- Madride grupes-bustine- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- madride.d?id=66841524 dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/pere-du-chanteur- mano-solo.shtml 10. „120s“ žinios: Prezidentės http://www.delfi.lt/video/aktualijos/1 8. Paris shootings: Francois http://www.bbc.co.uk/news/ 10. Sa collaboration avec Dorothée http://www.linternaute.com/a žodis ir žudynės Paryžiuje 20s/120s-zinios-prezidentes-zodis-ir- Hollande brands acts 'barbaric' world-europe-30713129 pour Récré A2 : Hommage à ctualite/societe- zudynes-paryziuje.d?id=66841678 V Cabu, dessinateur culte de france/hommage-a-cabu- Charlie Hebdo dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/sa-collaboration-avec- dorothee-pour-recre-a2.shtml 11. Liudininkai užfiksavo http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 9. UK PM David Cameron http://www.bbc.co.uk/news/ 11. Un fan de Charles Trenet : http://www.linternaute.com/a šaudynes Paryžiuje ktualijos/liudininkai-uzfiksavo- condemns French magazine world-europe-30713178 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- surengusius vyrus: aukų saudynes-paryziuje-surengusius- attack culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- skaičius auga (N-18) vyrus-auku-skaicius-auga-n- dessinateur-culte-de-charlie- 18.d?id=66841874 hebdo/un-fan-de-charles- trenet.shtml 12. Lietuvos vadovai pareiškė http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 10. Charlie Hebdo attack in Paris http://www.bbc.co.uk/news/ 12. L'hommage de la ville de Paris : http://www.linternaute.com/r užuojautą teroro akto ia/lietuvos-vadovai-pareiske- 'did not come out of the blue' world-europe-30715112 Hommage à Cabu, dessinateur echerche/?f_recherche=charli Paryžiuje aukų artimiesiems uzuojauta-teroro-akto-paryziuje- culte de Charlie Hebdo e%20hebdo&f_page=2 auku- artimiesiems.d?id=66842184#ixzz3X yIynZlK 13. ISIS kovotojas prabilo apie http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 11. Charlie Hebdo attack: 'France http://www.bbc.co.uk/news/ 13. Un ami fidèle - Hommage à http://www.linternaute.com/a ataką Prancūzijoje: tai sis-kovotojas-prabilo-apie-ataka- has never seen terror like this' world-europe-30718490 Cabu, dessinateur culte de ctualite/societe- pirmieji lašai – laukite prancuzijoje-tai-pirmieji-lasai- Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- daugiau laukite- dessinateur-culte-de-charlie- daugiau.d?id=66842340#ixzz3XyJ4If hebdo/un-ami-fidele.shtml Ya 14. Dešimtys tūkstančių žmonių http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 12. Charlie Hebdo: Gun attack on http://www.bbc.com/news/w 14. Des journalistes soudés - http://www.linternaute.com/a Europoje gedėjo desimtys-tukstanciu-zmoniu- French magazine kills 12 orld-europe-30710883 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- europoje-gedejo.d?id=66842638 culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/des-journalistes- soudes.shtml 13. Paris attack: Vigils in Europe http://www.bbc.com/news/w 15. L'hommage de Plantu : http://www.linternaute.com/a for Charlie Hebdo victims orld-europe-30719690 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/l-hommage-de- plantu.shtml 70

14. Charlie Hebdo: What do we http://www.bbc.com/news/w 16. Des couvertures uniques - http://www.linternaute.com/a know about the attackers? orld-europe-30720332 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/des-couvertures- uniques.shtml 15. Charlie Hebdo attack: 12 dead at http://www.bbc.com/news/w 17. Un fervent critique politique - http://www.linternaute.com/a French magazine offices orld-europe-30712020 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/sdsd.shtml 16. Charlie Hebdo's mysterious last http://www.bbc.co.uk/news/b 18. Un style inimitable : Hommage http://www.linternaute.com/a tweet before attack logs-trending-30714297 à Cabu, dessinateur culte de ctualite/societe- Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/un-style- inimitable.shtml World Have Your Say: Paris http://www.bbc.co.uk/progra 19. Un observateur de son époque - http://www.linternaute.com/a Charlie Hebdo Attack mmes/p02fwl98 Hommage à Cabu, dessinateur ctualite/societe- culte de Charlie Hebdo france/hommage-a-cabu- dessinateur-culte-de-charlie- hebdo/un-observateur-de- son-epoque.shtml Simon Lederman: Charlie http://www.bbc.co.uk/progra 20. Charlie Hebdo : le site officiel http://www.linternaute.com/a Hebdo and freedom of mmes/p02fhxcs de l'hebdo et tous les médias en ctualite/societe- expression deuil (#JesuisCharlie) france/charlie-hebdo-le-site- officiel-de-l-hebdomadaire- en-deuil-jesuischarlie- 0115.shtml 17. Charlie Hebdo attack: Obama http://www.bbc.com/news/w 21. Charlie Hebdo : les images de http://www.linternaute.com/a on 'cowardly, evil attacks' orld-us-canada-30719762 l'attentat, le scénario du ctualite/faits-divers/fusillade- "massacre" se précise a-charlie-hebdo-cinq- minutes-de-massacre- detailles-0115.shtml 18. Charlie Hebdo: How French TV http://www.bbc.com/news/w 22. Charlie Hebdo : Banksy, Plantu, http://www.linternaute.com/a reported the shooting orld-europe-30717804 Zep... rendent hommage à leurs ctualite/societe- confrères france/charlie-hebdo-les- dessinateurs-rendent- hommage-a-leurs-confreres- 0115.shtml 19. Charlie Hebdo attack: the http://www.bbc.com/news/in- 23. Charlie Hebdo : la vidéo des http://www.linternaute.com/a response in pictures pictures-30712925 assaillants après l'attaque ctualite/societe- france/charlie-hebdo-la- video-des-assaillants- terroristes-apres-l-attaque- video-0115.shtml

71

20. Trafalgar Square vigil for http://www.bbc.com/news/uk 24. Jeannette Bougrab : pour http://www.linternaute.com/a Charlie Hebdo attack -england-london-30721030 défendre sa vérité avec Charb, ctualite/personnalites/jeannett elle engage un avocat e-bougrab-son-couple-avec- charb-passionnel-ou- fantasme-0115.shtml 21. Charlie Hebdo: International http://www.bbc.co.uk/news/ 25. Fusillade à Charlie Hebdo : 12 http://www.linternaute.com/a responses to Paris attacks world-europe-30719174 morts, les terroristes toujours en ctualite/faits-divers/fusillade- fuite a-charlie-hebdo-le-journal- attaque-0115.shtml 22. Tweets from Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/news/b 26. Charb, Cabu, Wolinski, Tignous http://www.linternaute.com/a attack scene logs-trending-30712576 : les derniers dessins des ctualite/societe-france/charb- caricaturistes de Charlie Hebdo cabu-wolinski-tignous-leurs- derniers-dessins-des- caracaturistes-de-charlie- hebdo-0115.shtml 23. Charlie Hebdo: Paris http://www.bbc.com/news/w 27. Charlie Hebdo : Houellebecq en http://www.linternaute.com/a eyewitness films attack orld-europe-30709125 une cette semaine ctualite/societe- france/charlie-hebdo- houellebecq-en-une-cette- semaine-0115.shtml 24. Charlie Hebdo attack: http://www.bbc.com/news/w Witnesses describe 'carnage' orld-europe-30710200 25. Obituary: Defiant Charlie http://www.bbc.com/news/w Hebdo editor 'Charb' orld-europe-30710545 26. Charlie Hebdo attack: Witness http://www.bbc.com/news/w accounts orld-europe-30720706 Sausio 8 15. Reimse – didžiulė policijos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 27. West Midlands remembers http://www.bbc.com/news/uk d. operacija, identifikuoti reimse-didziule-policijos-operacija- Paris terror victims -england-30737503 įtariamieji identifikuoti- itariamieji.d?id=66843164 16. Prancūzijoje – dar vienos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 28. MI5 boss: UK faces 'more http://www.bbc.com/news/uk šaudynės, nugriaudėjo prancuzijoje-dar-vienos-saudynes- complex and ambitious plots' -30723450 sprogimas nugriaudejo- sprogimas.d?id=66844256 17. Po kruvino išpuolio Europa http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 29. Why the popularity of http://www.bbc.com/news/bl išėjo į gatves: Lietuvos ia/po-kruvino-ispuolio-europa-isejo-i- #killallmuslims is not all it ogs-trending-30728491 žurnalistai rinkosi prie gatves-lietuvos-zurnalistai-rinkosi- seems Prancūzijos ambasados prie-prancuzijos- ambasados.d?id=66844628#ixzz3XyJ UvLLf 18. 30. Nicola Sturgeon orders flags at http://www.bbc.com/news/uk Lithuanians express solidarity http://en.delfi.lt/lithuania/society/lithu half-mast for France -scotland-30725314 with victims of attack in Paris anians-express-solidarity-with- victims-of-attack-in- paris.d?id=66844840#ixzz3XyJZQO KD

72

19. Skerdynėmis įtariamų vyrų http://www.delfi.lt/news/daily/world/ PMQs: David Cameron vs Ed http://www.bbc.co.uk/democ pasisakymai: rizikavau skerdynemis-itariamu-vyru- Miliband racylive/house-of-commons- pasirodyti kaip bailys pasisakymai-rizikavau-pasirodyti- 30718137 kaip- bailys.d?id=66846288#ixzz3XyJez8x O 20. Prancūzijoje - didelio masto http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a NEWSBEATL 08/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra įtariamų „Charlie Hebdo“ ktualijos/prancuzijoje-didelio-masto- mmes/b04v69wx redakcijos užpuolikų itariamu-charlie-hebdo-redakcijos- gaudynės uzpuoliku-gaudynes.d?id=66845700 21. Pasaulio žiniasklaidos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The Breakfast Show with Penny http://www.bbc.co.uk/progra reakcija: jiems nepasiseks pasaulio-ziniasklaidos-reakcija-jiems- Smith and Paul Ross: Paris mmes/p02fhx1d nepasiseks.d?id=66846592 attack and childcare costs 22. Prancūzija bijo: įtariamieji http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Nihal: 08/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra žudikai ruošia dar vieną prancuzija-bijo-itariamieji-zudikai- mmes/b04vxt83 kruviną ataką? ruosia-dar-viena-kruvina- ataka.d?id=66846686#ixzz3XyJt8qd N 23. Kraštutinių dešiniųjų lyderė http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 31. Satire: What is it exactly? http://www.bbc.co.uk/newsb M. Le Pen reikalauja krastutiniu-desiniuju-lydere-m-le- eat/article/30732588/satire- referendumo dėl mirties pen-reikalauja-referendumo-del- what-is-it-exactly bausmė mirties- bausmes.d?id=66846856#ixzz3XyJz VHqf 24. Išžudytos prancūzų žurnalo http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 32. Paris attack: Middle East press http://www.bbc.com/news/w redakcijos likučiai szudytos-prancuzu-zurnalo- condemns killings orld-middle-east-30724230 nepasiduoda redakcijos-likuciai- nepasiduoda.d?id=66847360 25. Europoje gedima kruvino http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a Newspaper review: 'Attack on http://www.bbc.co.uk/news/b išpuolio Paryžiuje aukų ktualijos/europoje-gedima-kruvino- freedom' logs-the-papers-30721416 ispuolio-paryziuje- auku.d?id=66846230 26. M. Zingeris. Laisvei, už kurią http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/m- 33. Viewpoint: The roots of the http://www.bbc.co.uk/news/ žuvo žurnalistai, mūsų zingeris-laisvei-uz-kuria-zuvo- battle for free speech magazine-30714702 visuomenė dar nepribrendo zurnalistai-musu-visuomene-dar- nepribrendo.d?id=66848538#ixzz3X yKKYRjA 27. Pareiškė: dėl žudynių patys ir http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 34. In pictures: Vigils held after http://www.bbc.co.uk/news/ kalti pareiske-del-zudyniu-patys-ir- Paris attack world-europe-30721020 kalti.d?id=66849152 28. D. Trumpas įsiutino http://www.delfi.lt/verslas/verslas/d- 35. French PM: 'We face an http://www.bbc.co.uk/news/ prancūzus trumpas-isiutino- unprecedented terrorist threat' world-europe-30724618 prancuzus.d?id=66848978 29. Iš gedinčio Paryžiaus grįžusi http://www.delfi.lt/pramogos/zmones 36. Artists are 'fighting back' in city http://www.bbc.com/news/uk atlikėja E. Jakštytė šią kelionę /is-gedincio-paryziaus-grizusi- -england-london-30735659 prisimins visą gyvenimą atlikeja-e-jakstyte-sia-kelione- prisimins-visa-

73

gyvenima.d?id=66848078#ixzz3XyK chZ5b 30. Nematoma išpuolių http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 37. Paris shootin g: 'Attack will http://www.bbc.com/news/w Prancūzijoje pusė: Kremlius ia/nematoma-ispuoliu-prancuzijoje- stigmatise Muslims' orld-europe-30720821 vis arčiau Europos puse-kremlius-vis-arciau- europos.d?id=66849790#ixzz3XyKot GrO 31. A. Patackas. Charlie Hebdo ir http://www.delfi.lt/news/ringas/politi 38. Has French secularism http://www.bbc.co.uk/news/ žodžio laisvė cs/a-patackas-charlie-hebdo-ir- encouraged Islamic militancy? world-europe-30720818 zodzio-laisve.d?id=66850062 32. Rusiją pavadino sąjungininke http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 39. May: 'Terrorists attacking http://www.bbc.com/news/uk rusija-pavadino- freedom and democracy' -30722342 sajungininke.d?id=66850134 33. Prancūzijoje tūkstančiai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 40. How cartoonists reacted - 15 http://www.bbc.co.uk/news/ pareigūnų „šukuoja“ prancuzijoje-tukstanciai-pareigunu- Secs world-europe-30734777 apylinkes, blokuojami keliai sukuoja-apylinkes-blokuojami- keliai.d?id=66850094 34. Europa išėjo į gatves - http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a Question Time Extra Time: http://www.bbc.co.uk/progra Lietuvos žurnalistai rinkosi ktualijos/europa-isejo-i-gatves- 08/01/2105 mmes/b04wrzl2 prie Prancūzijos ambasados lietuvos-zurnalistai-rinkosi-prie- prancuzijos- ambasados.d?id=66848504 35. Lithuanian mufti: Paris http://en.delfi.lt/lithuania/society/lithu Up All Night 08/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra attackers are criminals, not anian-mufti-paris-attackers-are- mmes/b04wryhr representatives of Muslim criminals-not-representatives-of- community muslim-community.d?id=66850420

36. D. Britanija sustiprino sienų http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The JVS Show: Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/progra apsaugą po atakos Paryžiuje d-britanija-sustiprino-sienu-apsauga- attack in Paris, translation mmes/p02fjv79 po-atakos-paryziuje.d?id=66851188 services plus your consumer problems solved -

37. Po išpuolio Paryžiuje ES http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Tim Wedgwood: Fenton Town http://www.bbc.co.uk/progra parengs naujus pasiūlymus po-ispuolio-paryziuje-es-parengs- Hall goes up for sale...latest on mmes/p02fr1y5 kovai su terorizmu naujus-pasiulymus-kovai-su- French manhunt following the terorizmu.d?id=66851674 Charlie Hebdo shootings 38. A. Butkevičius prakalbo apie http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 41. Jim Hawkins in the Morning: http://www.bbc.co.uk/progra apsaugą nuo teroristinių ia/a-butkevicius-prakalbo-apie- Following the Charlie Hebdo mmes/p02fqqgh išpuolių apsauga-nuo-teroristiniu- attack … can the pen be ispuoliu.d?id=66851970 mightier than the sword?

74

39. Gedintys prancūzai: mums http://www.delfi.lt/news/daily/world/ World Business Report: Charlie http://www.bbc.co.uk/progra visiems gresia pavojus gedintys-prancuzai-mums-visiems- Hebdo: Can satire be a weapon mmes/p02fyj00 gresia-pavojus.d?id=66851974 against repression?

40. 120s: Chase after shooters http://www.delfi.lt/video/aktualijos/d 42. 'We are not going to give up' http://www.bbc.co.uk/newsb and undressed soldiers elfi_en/120s-chase-after-shooters- after Charlie Hebdo attack eat/30717764 and-undressed- soldiers.d?id=66851570

41. Siaubingai pranašiški žodžiai: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 43. IMF's Christine Lagarde http://www.bbc.co.uk/news/ mirsiu geriau stovėdamas, siaubingai-pranasiski-zodziai-mirsiu- 'devastated' by news of Charlie world-europe-30720823 negu gyvensiu klūpėdamas geriau-stovedamas-negu-gyvensiu- Hebdo attack klupedamas.d?id=66852426

42. Po šiurpios tragedijos http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 44. Charlie Hebdo attack: Vigil for http://www.bbc.co.uk/news/u Prancūzijoje karštos ia/po-siurpios-tragedijos- Paris victims held in Belfast k-northern-ireland-30733056 diskusijos Lietuvoje: tai tikrai prancuzijoje-karstos-diskusijos- gali būti ne paskutinis atvejis lietuvoje-tai-tikrai-gali-buti-ne- paskutinis-atvejis.d?id=66852840

45. Charlie Hebdo massacre: http://www.bbc.co.uk/news/ Killing as France mourns Paris world-europe-30723471 victims

46. Charlie Hebdo attack: Tom http://www.bbc.com/news/w Ridge says integration is answer orld-us-canada-30738177 World Have Your Say: Paris http://www.bbc.co.uk/progra reacts to Charlie Hebdo attacks mmes/p02fyj02 75

47. Charlie Hebdo: UK steps up http://www.bbc.com/news/uk security after Paris attack -30721238 48. Charlie Hebdo attack: Tom http://www.bbc.com/news/w Ridge says integration is answer orld-us-canada-30738178 49. Charlie Hebdo attack: Police http://www.bbc.co.uk/news/ hunt suspects north of Paris world-europe-30734762 50. Charlie Hebdo shootings: http://www.bbc.com/news/w Parisians take to streets after orld-europe-30719693 attacks 51. Charlie Hebdo: 'The Republic is http://www.bbc.com/news/w guilty' - Charb's partner orld-europe-30737156 52. Charlie Hebdo contributor told: http://www.bbc.com/news/w 'Come quickly, we need you' orld-europe-30736964 53. Charlie Hebdo attack: French http://www.bbc.com/sport/0/ sport to observe silence 30730624 54. Charlie Hebdo attack: France http://www.bbc.co.uk/news/ falls silent for victims world-europe-30734973 World Update: Manhunt for http://www.bbc.co.uk/progra Charlie Hebdo Attack Suspects mmes/p02fyhzb 55. Charlie Hebdo attack: Victim's http://www.bbc.com/news/w brother pays tribute orld-europe-30726322 56. Charlie Hebdo attack: Huge http://www.bbc.com/news/w police operation in Longpont orld-europe-30733798 57. Charlie Hebdo Attack: http://www.bbc.com/news/en Magazine to publish next week tertainment-arts-30724863 58. Charlie Hebdo: Recalling a day http://www.bbc.com/news/w at the magazine orld-asia-india-30722009 59. Glasgow solidarity with France http://www.bbc.com/news/uk after Charlie Hebdo atrocity -scotland-glasgow-west- 30725298 60. Charlie Hebdo attack: The http://www.bbc.com/news/w suburbs and the suspects orld-europe-30737572 61. Charlie Hebdo: Could Paris http://www.bbc.com/news/uk attack happen in London? -30725171 62. Charlie Hebdo attack: http://www.bbc.com/news/w Suspected gunman 'nice and orld-europe-30734974 helpful' 63. Charlie Hebdo attack: Manhunt http://www.bbc.com/news/w as France mourns dead orld-europe-30734972 64. Paris shooting: Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w victims in 60 seconds orld-europe-30732437 65. Charlie Hebdo and its place in http://www.bbc.com/news/w French journalism orld-europe-15551998 66. Charlie Hebdo attack: World http://www.bbc.com/news/w press united in defiance orld-30724226 67. Charlie Hebdo massacre: At http://www.bbc.com/news/w petrol station 'suspects robbed' orld-europe-30725590

76

68. Charlie Hebdo attack: French http://www.bbc.com/news/w police search for attackers orld-europe-30721897 69. Charlie Hebdo massacre: http://www.bbc.com/news/w France falls silent for victims orld-europe-30726320 70. Charlie Hebdo attack: the http://www.bbc.com/news/bl response in pictures ogs-trending-30725743 71. Hundreds at Charlie Hebdo vigil http://www.bbc.com/news/w in Jersey orld-europe-jersey-30736059 72. Charlie Hebdo: Major manhunt http://www.bbc.com/news/w for Paris gunmen orld-europe-30719057 73. Charlie Hebdo attacks: 'US will http://www.bbc.com/news/w support France' orld-us-canada-30704987 74. Charlie Hebdo attack: Suspects http://www.bbc.com/news/w 'rob service station' orld-europe-30721677 75. Charlie Hebdo attack: Timeline http://www.bbc.com/news/w of key events orld-europe-30734975 Vanessa Feltz: Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/progra and Johann Hari mmes/p02fhx2n 76. Paris shooting: Cartoonists http://www.bbc.com/news/w show Charlie Hebdo solidarity orld-europe-30720822 77. In pictures: Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w mourning and manhunt orld-europe-30732033 78. China media: Paris Charlie http://www.bbc.com/news/w Hebdo attack condemned orld-asia-china-30722690 79. French press helping Charlie http://www.bbc.com/news/w Hebdo magazine orld-europe-30736676 James Max: Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/progra attack mmes/p02fhx0g 80. Indian media: Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w attack orld-asia-india-30722574 Sausio 9 43. Prisimena Prancūzijoje http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The papers: Friday‘s front pages http://www.bbc.com/news/uk 2 Traque Charlie Hebdo : les http://www.linternaute.com/a d siautėjusio užpuoliko prisimena-prancuzijoje-siautejusio- -30737832 8. prises d'otages à Dammartin-en- ctualite/societe-france/traque- žodžius: tavęs aš nežudysiu uzpuoliko-zodzius-taves-as- Goële et à la Porte de Vincennes charlie-hebdo-les-freres- nezudysiu.d?id=66853338 terminées kouachi-cernes-derniers- rebondissements-0115.shtml 44. Pareigūnams pavyko http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 81. Charlie Hebdo hunt: French http://www.bbc.co.uk/news/ susisiekti su įtariamais pareigunams-pavyko-susisiekti-su- police end warehouse siege world-europe-30752233 teroristais: pareiškė norintys itariamais-teroristais-pareiske- mirti kaip kankiniai norintys-mirti-kaip- kankiniai.d?id=66854876 45. Po tragedijos Prancūzijoje: http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/ 82. Charlie Hebdo hashtags: How http://www.bbc.co.uk/newsb nustokite ginti visagalį dievą po-tragedijos-prancuzijoje-nustokite- people are showing solidarity eat/article/30740895/charlie- ginti-visagali-dieva.d?id=66853584 hebdo-hashtags-how-people- are-showing-solidarity 46. Prancūzijoje vyksta įkaitų http://www.delfi.lt/video/aktualijos/n 83. France eyewitness: 'I shook http://www.bbc.com/news/w drama usikaltimai-ir-nelaimes/prancuzijoje- hands with shooting suspect' orld-europe-30739509 vyksta-ikaitu-drama.d?id=66857286

77

47. Prancūzijos rašytojas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Jean Cabut and Georges http://www.bbc.co.uk/progra nutraukia islamofobijos prancuzijos-rasytojas-nutraukia- Wolinski, Luise Rainer, Edward mmes/b04xf1d1 kurstymu apšauktos knygos islamofobijos-kurstymu-apsauktos- Brooke and Chip Young reklamavimą knygos-reklamavima.d?id=66857486

48. Parašė atvirą laišką: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 84. France sieges: Moment police http://www.bbc.com/news/w musulmonai netiki žodžio parase-atvira-laiska-musulmonai- raids both ended orld-europe-30747592 laisve netiki-zodzio-laisve.d?id=66857718 49. Somalio islamistai ir „Islamo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 85. France sieges: Anti-terror forces http://www.bbc.co.uk/news/ valstybė“ džiūgauja dėl somalio-islamistai-ir-islamo- storm Paris supermarket world-europe-30744751 išpuolio Prancūzijoje valstybe-dziugauja-del-ispuolio- prancuzijoje.d?id=66858092 50. Akistata su įtariamais http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 86. MI5 chief: 'Not possible' to stop http://www.bbc.com/news/uk užpuolikais: davė vienintelį akistata-su-itariamais-uzpuolikais- every terror attack -30739503 nurodymą dave-vieninteli- nurodyma.d?id=66858100 51. Užspeisti žudikai trokšta mirti http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 87. The Kouachi brothers' terrorist http://www.bbc.com/news/w kaip kankiniai ktualijos/uzspeisti-zudikai-troksta- connections orld-europe-30754764 mirti-kaip-kankiniai.d?id=66858388 52. Lithuanian president and http://en.delfi.lt/lithuania/foreign- 88. Osborne: Tackling UK terror http://www.bbc.com/news/uk foreign minister sign affairs/lithuanian-president-and- threat a 'national priority' -30740614 condolence book at French foreign-minister-sign-condolence- Embassy book-at-french- embassy.d?id=66859076 53. Drama Paryžiuje: vienas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 89. Who first said 'The pen is http://www.bbc.co.uk/news/ teroristas nušautas, jo drama-paryziuje-vienas-teroristas- mightier than the sword'? magazine-30729480 mergina pabėgo nusautas-jo-mergina- pabego.d?id=66859640 54. Danijos laikraštis pabūgo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 90. Police surround kosher Paris http://www.bbc.co.uk/news/ spausdinti „Charlie Hebdo“ danijos-laikrastis-pabugo-spausdinti- supermarket world-europe-30739510 karikatūras charlie-hebdo- karikaturas.d?id=66859786 55. Nužudytų aukų atminimui http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 91. Europe http://www.bbc.co.uk/news/u užtemo Eiffelio bokštas V ktualijos/nuzudytu-auku-atminimui- In pictures: Police storm siege k-30753603 uztemo-eiffelio- sites bokstas.d?id=66858586 56. „Islamo valstybė“: išpuolis http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 92. Paris supermarket siege: http://www.bbc.co.uk/news/ Paryžiuje – tik pradžia, slamo-valstybe-ispuolis-paryziuje- 'Everyone was running' world-europe-30751416 laukite daugiau tik-pradzia-laukite- daugiau.d?id=66860870 57. Panika Paryžiuje: šūviai http://www.delfi.lt/video/aktualijos/n 93. In pictures: Double hostage http://www.bbc.co.uk/news/ maisto parduotuvėje usikaltimai-ir-nelaimes/panika- crisis world-europe-30749056 paryziuje-suviai-maisto- parduotuveje.d?id=66861598 58. Lithuanians express support http://www.delfi.lt/video/aktualijos/d 5 live Daily: 09/01/2015; http://www.bbc.co.uk/progra to shooting victims in Paris elfi_en/lithuanians-express-support- mmes/b04wrznf to-shooting-victims-in- paris.d?id=66861288 78

59. A. Lašas. Išglebusi Europa http://www.delfi.lt/news/ringas/abroa 5 live News 09/01/2015; http://www.bbc.co.uk/progra d/a-lasas-isglebusi- mmes/b050rfbn europa.d?id=66862300 60. Patvirtinta: įtariami broliai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ World Update: Dramatic French http://www.bbc.co.uk/progra teroristai nukauti patvirtinta-itariami-broliai-teroristai- Security Operation; mmes/p02fzjhh nukauti.d?id=66863888 61. Liudininko vaizdo įrašas: visi http://www.delfi.lt/news/daily/world/l World Have Your Say: Two http://www.bbc.co.uk/progra – ant žemės! iudininko-vaizdo-irasas-visi-ant- hostage situations in the mmes/p02fzjj7 zemes.d?id=66863950 aftermath of the Charlie Hebdo attacks 62. Košmaras tęsiasi: Pietų http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 94. Stephen Fry: I'm going to Paris http://www.bbc.co.uk/newsb Prancūzijoje nauja įkaitų kosmaras-tesiasi-pietu-prancuzijoje- to show solidarity after Charlie eat/article/30726686/stephen- drama nauja-ikaitu-drama.d?id=66864368 Hebdo killings fry-im-going-to-paris-to- show-solidarity-after-charlie- hebdo-killings 63. 120s: Shooting and panic in http://www.delfi.lt/video/aktualijos/d 95. Charlie Hebdo attack: Editor's http://www.bbc.com/news/w Paris elfi_en/120s-shooting-and-panic-in- partner 'didn't want to leave orld-europe-30751424 paris.d?id=66879918 body' 64. Viskas galėjo baigtis kur kas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Newspaper headlines: Charlie http://www.bbc.com/news/bl blogiau: Paryžiaus teroristas viskas-galejo-baigtis-kur-kas- Hebdo attack, TV debates and ogs-the-papers-30737826 ruošėsi sprogdinimui? blogiau-paryziaus-teroristas-ruosesi- Ched Evans sprogdinimui.d?id=66865242 65. Policininkai nukovė įtariamus http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 96. Charlie Hebdo attack: Hollande http://www.bbc.co.uk/news/ „Charlie Hebdo“ redakcijos ktualijos/policininkai-nukove- urges ministers to reassure world-europe-30743759 užpuolimo kaltininkus itariamus-charlie-hebdo-redakcijos- France uzpuolimo- kaltininkus.d?id=66865246 97. Charlie Hebdo: BBC News http://www.bbc.com/news/w coverage as France sieges end orld-europe-30710199 98. Charlie Hebdo manhunt: http://www.bbc.com/news/w Parisians watch siege unfold on orld-europe-30744749 TV 99. Charlie Hebdo hunt: Shots fired http://www.bbc.com/news/w as police chase car orld-europe-30741002 100. Charlie Hebdo: Wiltshire Police http://www.bbc.com/news/uk 'sorry' for requesting -england-wiltshire-31311798 subscribers' details 101. Charlie Hebdo staff held no http://www.bbc.co.uk/news/ prejudices, says ex-director world-europe-30726180 102. Charlie Hebdo hunt: Kouachi http://www.bbc.com/news/w brothers killed in assault orld-europe-30754340 103. Charlie Hebdo hunt: Double http://www.bbc.com/news/w hostage crisis in France orld-europe-30740115 104. Charlie Hebdo attack: France http://www.bbc.com/news/w tightens net in manhunt orld-europe-30738653 105. Charlie Hebdo hunt: France http://www.bbc.com/news/w faces double hostage crisis orld-europe-30745729

79

106. Charlie Hebdo: Survivors at http://www.bbc.com/news/w work on next issue orld-europe-30755651 107. Charlie Hebdo attack: Hollande http://www.bbc.com/news/w calls for vigilance orld-europe-30752578 108. Charlie Hebdo attack: Fallen http://www.bbc.com/news/w editor remembered orld-europe-30755079 109. Charlie Hebdo: India politician http://www.bbc.co.uk/news/ 'praised attackers' world-asia-india-30743094 110. Charlie Hebdo: Police surround http://www.bbc.com/news/w hostage warehouse orld-europe-30743061 A point of View: Charlie http://www.bbc.co.uk/progra Hebdo‘ mmes/b04wwwc8 Sausio 10 66. Priešmirtinis teroristo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 111. Charlie Hebdo attack: A French http://www.bbc.com/news/w 2 Cabu : Mathieu Madénian http://www.linternaute.com/t d. interviu: reikalavimai dėl priesmirtinis-teroristo-interviu- intelligence failure? orld-europe-30760656 9. apprend sa mort en direct elevision/people/charlie- Islamo valstybės ir šiurpus reikalavimai-del-islamo-valstybes-ir- [VIDÉO] hebdo-mathieu-madenian- prisipažinimas siurpus- apprend-la-mort-de-cabu-en- prisipazinimas.d?id=66865456 direct-video-0115.shtml 67. Vienas garsiausių karikatūros http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 112. Paris shootings: Policeman‘s http://www.bbc.com/news/w meistrų: skambindavo ia/vienas-garsiausiu-karikaturos- partner wants ‘calm protests’ orld-europe-30762161 „beretės" ir rėkaudavo į ragelį meistru-skambindavo-beretes-ir- rekaudavo-i-rageli.d?id=66865672 68. Drama Prancūzijoje: trimis http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 113. Paris supermarket siege end http://www.bbc.com/news/w nukautais teroristais viskas drama-prancuzijoje-trimis-nukautais- 'very shocking' says eyewitness orld-europe-30759266 nesibaigė teroristais-viskas- nesibaige.d?id=66865746 69. Le Penų šeima siutina http://www.delfi.lt/news/daily/world/l 114. Swansea 1-1 West Ham: http://www.bbc.com/sport/0/f Prancūziją e-penu-seima-siutina- Bafetimbi Gomis deserved ootball/30764439 prancuzija.d?id=66866734 celebration 70. Paryžius po teroristų išpuolių: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 115. Paris shootings: Factory owner http://www.bbc.com/news/w ragina žmones išlikti budrius paryzius-po-teroristu-ispuoliu-ragina- helped colleague hide orld-europe-30764368 zmones-islikti- budrius.d?id=66867214 71. Kas yra Hayat Boumeddiene, http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 116. Paris shootings: Ahmed http://www.bbc.co.uk/news/ ieškomiausia moteris kas-yra-hayat-boumeddiene- Merabet's killers 'pretend world-europe-30762153 Prancūzijoje? ieskomiausia-moteris- Muslims' says brother prancuzijoje.d?id=66867804 72. Prancūzijos policija paviešino http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 117. Young French Muslims fear http://www.bbc.co.uk/newsb žudynes surengusių brolių ktualijos/prancuzijos-policija- attack after Paris shootings eat/article/30764794/young- šturmo operacijos vaizdus paviesino-zudynes-surengusiu-broliu- french-muslims-fear-attack- sturmo-operacijos- after-paris-shootings vaizdus.d?id=66868048 73. Pasisakė nužudytojo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 118. Paris shootings: Ahmed http://www.bbc.com/news/w Paryžiaus policininko pasisake-nuzudytojo-paryziaus- Merabet's family give news orld-europe-30762152 artimieji policininko-artimieji.d?id=66868124 conference 74. Šaltiniai: ieškomos teroristo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 119. Charlie Hebdo attack: French http://www.bbc.co.uk/sport/0 bendrininkės Europoje nėra saltiniai-ieskomos-teroristo- sporting stars pay tribute to dead /football/30760877 bendrininkes-europoje- nera.d?id=66868368 80

75. „Charlie Hebdo“ http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 120. Charlie Hebdo attack: Son http://www.bbc.com/news/w karikatūrininkas išjuokė charlie-hebdo-karikaturininkas- 'doing fine' after Kouachi siege orld-europe-30760252 leidinio „naujų draugų“ bangą isjuoke-leidinio-nauju-draugu-banga- po kruvino išpuolio po-kruvino- ispuolio.d?id=66868538#ixzz3XyPS MH5H 76. Kovos su terorizmu http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan Any Answers?: Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/progra specialistas: vienas teroristų ia/kovos-su-terorizmu-specialistas- Attack; Fixing the NHS mmes/b04xjfxy poelgis mane nustebino vienas-teroristu-poelgis-mane- nustebino.d?id=66868370 121. Charlie Hebdo attack: Footage http://www.bbc.com/news/w shows Kouachi siege end orld-europe-30758792 122. Charlie Hebdo attack: France http://www.bbc.com/news/w police hunt accomplices orld-europe-30759008 123. Charlie Hebdo attack: France http://www.bbc.com/news/w police hunt accomplices orld-europe-30759170 124. 'My first encounter with http://www.bbc.com/news/w anarchic Charlie Hebdo' orld-europe-30760649 125. Charlie Hebdo hunt: Bloody end http://www.bbc.com/news/w to sieges orld-europe-30752239 126. Hundreds at Charlie Hebdo vigil http://www.bbc.com/news/uk in Bristol -england-bristol-30763032 From Our Own Correspondent: http://www.bbc.co.uk/progra CHarlie Hebdo mmes/b04wrqh2 Sauso 11 77. Padegta Vokietijos laikraščio, http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 127. Charlie Hebdo: Paris rally after http://www.bbc.com/news/w d. perspausdinusio „Charlie padegta-vokietijos-laikrascio- France attacks orld-europe-30767929 Hebdo“ karikatūras, redakcija perspausdinusio-charlie-hebdo- karikaturas-redakcija.d?id=66869710

78. Diena, kuri įeis į istoriją: į http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Manny Masih: Islamic lectures http://www.bbc.co.uk/progra gatves išėjo milijonai žmonių diena-kuri-ieis-i-istorija-i-gatves- mmes/p02gf8x7 isejo-milijonai- zmoniu.d?id=66870342 79. Po kruvinų išpuolių – naujas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 128. Trafalgar Square rally for Paris: http://www.bbc.co.uk/news/ vaizdo įrašas: būsite puolami po-kruvinu-ispuoliu-naujas-vaizdo- 'We're all united here' world-europe-30769318 irasas-busite-puolami.d?id=66870502 80. Sulaikyti Maskvoje piktinasi: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 129. France attacks: Unity march http://www.bbc.com/news/w nesusiprotėjo nė vienas sulaikyti-maskvoje-piktinasi- takes place in Paris orld-europe-30766758 Kremliaus atstovas nesusiprotejo-ne-vienas-kremliaus- atstovas.d?id=66871402

81. M. Le Pen akibrokštas prieš http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 130. Paris attacks: How unity march http://www.bbc.com/news/w milijoninę eiseną m-le-pen-akibrokstas-pries- unfolded - in 60 secs orld-europe-30769682 milijonine-eisena.d?id=66871398 82. Sprendimas, kuris išgelbėjo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ World Update: French police http://www.bbc.co.uk/progra gyvybę: prabilo įkaite laikyta sprendimas-kuris-isgelbejo-gyvybe- officers honoured; mmes/p02g37r5 moteris prabilo-ikaite-laikyta- moteris.d?id=66871372 81

83. L. Linkevičius: jaučiamas http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 131. Cherif Kouachi 'met jihadist http://www.bbc.com/news/w nuoširdus noras būti ia/l-linkevicius-jauciamas-nuosirdus- terrorists in Yemen' orld-europe-30758957 vieningiems noras-buti- vieningiems.d?id=66871714 84. „Auksinių gaublių“ teikimo http://www.delfi.lt/pramogos/kinas/a 132. A Point of View: How can http://www.bbc.com/news/m ceremonijoje triumfavo uksiniu-gaubliu-teikimo- anyone make sense of the agazine-30746910 filmas „Vaikystė“ ceremonijoje-triumfavo-filmas- Charlie Hebdo killings? vaikyste.d?id=66871884 85. Nauji faktai apie teroristų http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 133. Liverpool rally to show unity for http://www.bbc.co.uk/news/u „vadovą“: sunku net nauji-faktai-apie-teroristu-vadova- Charlie Hebdo Paris attacks k-england-merseyside- įsivaizduoti sunku-net- 30771143 isivaizduoti.d?id=66872456 86. Paryžiuje nukautas teroristas http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 134. Charlie Hebdo attack: Unity in http://www.bbc.co.uk/news/ prieš išpuolį įrašė savo ktualijos/paryziuje-nukautas- the suburbs of Paris world-europe-30772400 pareiškimą teroristas-pries-ispuoli-irase-savo- pareiskima.d?id=66871368 87. Susikibę rankomis pasaulio http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 135. Charlie Hebdo attack: Ahmed http://www.bbc.com/news/w lyderiai pradėjo istorinę ktualijos/susikibe-rankomis-pasaulio- Merabet's family speak out orld-europe-30761229 demonstraciją Paryžiuje lyderiai-pradejo-istorine- demonstracija- paryziuje.d?id=66873130 136. Charlie Hebdo sellers visited by http://www.bbc.co.uk/news/u police for 'public safety' k-wales-31424080 137. Charlie Hebdo: Paris reflects on http://www.bbc.com/news/w day of defiance orld-europe-30768283 138. Charlie Hebdo Paris terror vigils http://www.bbc.com/news/uk in Yorkshire -england-30768388 Sausio 12 88. R. Sadauskas -Kvietkevičius. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/r- The Battle for British Islam http://www.bbc.co.uk/progra 3 Manifestation Charlie Hebdo : http://www.linternaute.com/a d. Kodėl „Charlie Hebdo“ sadauskas-kvietkevicius-kodel- mmes/b050nj0z 0. les 100 images du ctualite/societe- negalėtų būti leidžiamas charlie-hebdo-negaletu-buti- . rassemblement à Paris et france/manifestation-charlie- Lietuvoje? leidziamas-lietuvoje.d?id=66869048 ailleurs hebdo-quand-et-ou-a-lieu-la- marche-republicaine- 0115.shtml 89. Lemtingi mėnesiai iki http://www.delfi.lt/news/daily/world/l 139. Police inquiries over Rangers http://www.bbc.com/news/uk 3 Je suis Charlie : affiche et image http://www.linternaute.com/a kruvino išpuolio: ką žinojo emtingi-menesiai-iki-kruvino- director 'Mohammed tweet' -scotland-glasgow-west- 1. à imprimer ctualite/societe-france/je- saugumo tarnybos ispuolio-ka-zinojo-saugumo- 31858070 suis-charlie-l-affiche-a- tarnybos.d?id=66874230 imprimer-0115.shtml 90. Silent march in Washington http://en.delfi.lt/global-lt/silent- 140. Security high at Toulouse http://www.bbc.co.uk/news/ to commemorate French march-in-washington-to- Jewish school world-europe-30777630 terrorist attacks commemorate-french-terrorist- attacks.d?id=66874418

91. R. Kadyrovas pratrūko: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 141. France deploys 10,000 troops to http://www.bbc.com/news/w neleisime įžeidinėti pranašo r-kadyrovas-pratruko-neleisime- prevent more attacks orld-europe-30785324 izeidineti-pranaso.d?id=66874688

82

92. J. Bielskienė. O kur jūsų http://www.delfi.lt/news/ringas/politi 142. Paris sieges: New video shows http://www.bbc.co.uk/news/ humoro jausmas, vietiniai cs/j-bielskiene-o-kur-jusu-humoro- French forces at sieges world-europe-30777629 fundamentalistai? jausmas-vietiniai- fundamentalistai.d?id=66876630 93. Ieškomiausia teroristė http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 143. Paris suspect Hayat http://www.bbc.co.uk/news/ Prancūzijoje: mane dažnai eskomiausia-teroriste-prancuzijoje- Boumeddiene 'caught on world-europe-30786139 mušdavo mane-daznai- Turkey CCTV' musdavo.d?id=66876928 94. Su humoru ir kuklindamasis http://www.delfi.lt/pramogos/uzsieni 144. Paris attacks: Suspects' profiles http://www.bbc.com/news/w G. Clooney atsiėmė „Auksinį o-zvaigzdes/su-humoru-ir- orld-europe-30722038 gaublį“ už gyvenimo kuklindamasis-g-clooney-atsieme- pasiekimus auksini-gaubli-uz-gyvenimo- pasiekimus.d?id=66877746 95. Slaptosios tarnybos: išpuoliai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Beyond Belief: http://www.bbc.co.uk/progra Prancūzijoje – tik pradžia slaptosios-tarnybos-ispuoliai- Fundamentalism mmes/b04xnd07 prancuzijoje-tik- pradzia.d?id=66877996 96. Kodėl D. Grybauskaitė http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 145. #KillAllMuslims hashtag: Your http://www.bbc.co.uk/news/b nedalyvavo istoriniame ia/kodel-d-grybauskaite-nedalyvavo- reaction logs-trending-30782357 solidarumo marše? istoriniame-solidarumo- marse.d?id=66878326 97. Po B. Obamos sprendimo – http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 146. Paris attacks: How worldwide http://www.bbc.com/news/w kritikos lavina: jūs nuvylėte po-b-obamos-sprendimo-kritikos- marches unfolded orld-europe-30769683 pasaulį lavina-jus-nuvylete- pasauli.d?id=66879224#ixzz3XyRY TNAL 98. D. Šakalienė. Keturi milijonai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Phil Williams: 12/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra už laisvę ar prieš smurtą? d-sakaliene-keturi-milijonai-uz- mmes/b04xmx8p laisve-ar-pries- smurta.d?id=66879884 99. Šaltakraujiškus žudikus http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 147. The stars who said 'Je Suis http://www.bbc.co.uk/newsb nufilmavęs vyras gailisi: saltakraujiskus-zudikus-nufilmaves- Charlie' at Golden Globes eat/article/30775028/the- supanikavau vyras-gailisi- stars-who-said-je-suis- supanikavau.d?id=66882104 charlie-at-golden-globes 100. 120s: Ruling for presidential http://www.delfi.lt/video/aktualijos/d 148. Charlie Hebdo's latest edition to http://www.bbc.com/news/w adviser and forgone elfi_en/120s-ruling-for-presidential- depict Prophet Muhammad orld-europe-30786211 citizenship adviser-and-forgone- citizenship.d?id=66883700 101. Po susitikimo su žudynių http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 149. Golden Globes: Celebrities http://www.bbc.co.uk/news/e aukų giminaičiais – dar viena po-susitikimo-su-zudyniu-auku- show Charlie Hebdo support ntertainment-arts-30773290 tragedija giminaiciais-dar-viena- tragedija.d?id=66884050 102. „Charlie Hebdo“ neatsitrauks: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 150. China media: Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w toliau pieš Mahometo charlie-hebdo-neatsitrauks-toliau- march orld-asia-china-30774737 karikatūras pies-mahometo- karikaturas.d?id=66885222

83

103. B. Obama atsiprašė, kad http://www.delfi.lt/news/daily/world/ nepasirodė Paryžiuje b-obama-atsiprase-kad-nepasirode- paryziuje.d?id=66885808 Sausio 13 104. Kokius ginklus naudoja http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 151. France attacks: How the world http://www.bbc.com/news/w d. teroristai: tendencijos baugina kokius-ginklus-naudoja-teroristai- has shown unity - 15 secs orld-europe-30782870 tendencijos-baugina.d?id=66872620

105. N. Vasiliauskaitė. Kodėl http://www.delfi.lt/news/ringas/abroa Phil Williams: 13/01/2015‘ http://www.bbc.co.uk/progra nereikia būti Šarliu d/n-vasiliauskaite-kodel-nereikia- mmes/b04xmxb8 buti-sarliu.d?id=66874982 106. Po kruvino išpuolio http://www.delfi.lt/news/daily/educati Jim Hawkins in the Morning: http://www.bbc.co.uk/progra Paryžiuje: ką turime suprasti on/po-kruvino-ispuolio-paryziuje-ka- How a cartoon can “deeply hurt mmes/p02g9t8x apie lietuvius turime-suprasti-apie- and insult”; lietuvius.d?id=66886122 107. Naujas „al Qaeda“ http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 152. Paris attacks rekindle Australia http://www.bbc.co.uk/news/ grasinimas: laukite blogiausio naujas-al-qaeda-grasinimas-laukite- free speech debate world-australia-30790858 scenarijaus blogiausio- scenarijaus.d?id=66886392 108. Vaizdo kameros užfiksavo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Newsbeat: 13/01/2015; BBC http://www.bbc.co.uk/progra Paryžiaus teroristo našlę vaizdo-kameros-uzfiksavo-paryziaus- mmes/b04wmtt2 teroristo-nasle.d?id=66886688 109. E. Lucasas. Džihadizmą ir http://www.delfi.lt/news/ringas/abroa Newshour: Funerals for Paris http://www.bbc.co.uk/progra putinizmą pasitinka d/e-lucasas-dzihadizma-ir-putinizma- dead mmes/p02g37rg silpnumas pasitinka-silpnumas.d?id=66886948 110. V. Glodenis. Švęsti Sausio http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/v- 153. Paris attacks: 'I am not Charlie' http://www.bbc.com/news/w 13-ąją mokykimės iš „Charlie glodenis-svesti-sausio-13-aja- orld-europe-30790412 Hebdo“ mokykimes-is-charlie- hebdo.d?id=66887554

111. Paryžiuje per teroristo ataką http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 154. Charlie Hebdo attacks: http://www.bbc.com/news/w žuvusių žydų palaikai paryziuje-per-teroristo-ataka-zuvusiu- Frenchman linked to killer in orld-europe-30805493 atskraidinti į Izraelį zydu-palaikai-atskraidinti-i- court in Bulgaria izraeli.d?id=66887744 112. Gyva likusi moteris – apie http://www.delfi.lt/news/daily/world/ David Prever at Drivetime: http://www.bbc.co.uk/progra patirtą siaubą: staiga gyva-likusi-moteris-apie-patirta- Ambulance service review and mmes/p02g53qk prasidėjo beprotybė siauba-staiga-prasidejo- Charlie Hebdo returns BBC beprotybe.d?id=66889344 RADIO OXFORD 113. Dėl naujojo „Charlie Hebdo“ http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 155. How the world's press covered http://www.bbc.co.uk/news/ numerio – raginimai ramiai del-naujojo-charlie-hebdo-numerio- Charlie Hebdo's cartoon world-europe-30804321 reaguoti raginimai-ramiai- reaguoti.d?id=66891590 114. F. Hollande'as: Prancūzija http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Charlie Hebdo, Taxi Turban and http://www.bbc.co.uk/progra niekada nepasiduos f-hollandeas-prancuzija-niekada- Gay Goa; mmes/b04xdq7d nepasiduos.d?id=66892006 115. Prancūzijoje nebus prekės http://www.delfi.lt/verslas/verslas/pra 156. Charlie Hebdo's post-attack http://www.bbc.co.uk/news/ ženklo „Je suis Charlie“ ncuzijoje-nebus-prekes-zenklo-je- issue to feature Prophet world-europe-30792076 suis-charlie.d?id=66895850

84

116. Nufilmuota: traukdamiesi http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 157. Funerals held as Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w broliai-žudikai apšaudo ktualijos/nufilmuota-traukdamiesi- shows new cartoon orld-europe-30797614 policijos automobilį broliai-zudikai-apsaudo-policijos- automobili.d?id=66896106 117. Prancūzų autoriaus knyga http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 158. Defiant Charlie Hebdo depicts http://www.bbc.com/news/w apie „islamišką Prancūziją“ prancuzu-autoriaus-knyga-apie- Prophet Muhammad on cover orld-europe-30790409 bus pristatyta Vokietijoje islamiska-prancuzija-bus-pristatyta- vokietijoje.d?id=66896434

159. Charlie Hebdo editor: 'There http://www.bbc.com/news/w will be a paper' orld-europe-30803573 Vanessa Feltz: Bus strike and http://www.bbc.co.uk/progra Charlie Hebdo mmes/p02fjd80 160. Charlie Hebdo columnist: http://www.bbc.com/news/w Attacks touched 'all democracy' orld-europe-30806099 Newshour: France honours http://www.bbc.co.uk/progra Charlie Hebdo victims mmes/p02g37s5 161. Charlie Hebdo: Is all forgiven http://www.bbc.com/news/bl now? ogs-trending-30799770 Sausio 14 118. Opinion: What terrorists and http://en.delfi.lt/opinion/opinion- Flemming Rose - Cultural http://www.bbc.co.uk/progra 3 Charlie Hebdo : que trouve-t-on http://www.linternaute.com/a d. Putin have in store for us what-terrorists-and-putin-have-in- Editor, Jyllands-Posten mmes/b05138ts 2. dans le numéro 1178 ? ctualite/societe- store-for-us.d?id=66890768 france/charlie-hebdo- nouveaux-dessins-hommage- ce-qu-il-y-a-dans-le-numero- 1178-0115.shtml 119. Naujo „Charlie Hebdo“ http://www.delfi.lt/news/daily/world/ World Update: Charlie Hebdo's http://www.bbc.co.uk/progra viršelio autorius: tai ne tai, ko naujo-charlie-hebdo-virselio- 'Survivor Edition' mmes/p02g4n4r iš mūsų norėtų pasaulis autorius-tai-ne-tai-ko-is-musu-noretu- pasaulis.d?id=66897228 120. Dramatiškas interviu: http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 162. Strengthen data powers, says http://www.bbc.com/news/uk aštuonias valandas slėpėsi dramatiskas-interviu-astuonias- Theresa May -politics-30817369 spintelėje valandas-slepesi- spinteleje.d?id=66895442 121. Vokietijos prezidentas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 163. Paris attacks: Aftermath of fire- http://www.bbc.com/news/w kreipėsi į musulmonų vokietijos-prezidentas-kreipesi-i- fight at Paris print-works orld-europe-30820218 bendruomenę musulmonu- bendruomene.d?id=66897638 122. Gavo žinutę: dabar atėjo jūsų http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Phone-in with Andy Donald of http://www.bbc.co.uk/progra eilė gavo-zinute-dabar-atejo-jusu- the Stafford and Surrounds mmes/p02gb401 eile.d?id=66898856 Clinical Commissioning Group 123. Rusijos žiniasklaida http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Asian Network Reports: http://www.bbc.co.uk/progra mėgaujasi: tai – Amerikos rusijos-ziniasklaida-megaujasi-tai- 14/01/2015 mmes/b04xdq9x kerštas amerikos-kerstas.d?id=66899094

85

124. Naujasis „Charlie Hebdo“ http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 164. #JeSuisCharlie creator: Phrase http://www.bbc.co.uk/news/b numeris išparduotas visoje ktualijos/naujasis-charlie-hebdo- cannot be a trademark logs-trending-30797059 Prancūzijoje V numeris-isparduotas-visoje- prancuzijoje.d?id=66899346

125. K. Girnius: išpuoliai kaip http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan Afternoon edition: 14/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra Prancūzijoje gali tapti ia/k-girnius-ispuoliai-kaip- mmes/b04xmxcl Europos rutina prancuzijoje-gali-tapti-europos- rutina.d?id=66899734

126. Dėl kruvino išpuolio prisiėmė http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Steve Kitchen A&E - Out of http://www.bbc.co.uk/progra atsakomybę: laukia naujos del-kruvino-ispuolio-prisieme- Major Internal Incident Status; mmes/p02gfccx tragedijos ir teroras atsakomybe-laukia-naujos-tragedijos- ir-teroras.d?id=66899888

127. Free movement of people is http://en.delfi.lt/eu/free-movement- The JVS Show: Charlie Hebdo, http://www.bbc.co.uk/progra fundamental principle of EU, of-people-is-fundamental-principle- Gavin Shuker in the JVS hot mmes/p02g9qll says Minister Linkevičius of-eu-says-minister- seat plus the consumer hour linkevicius.d?id=66899978

128. Naujausias „Charlie Hebdo“ http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The Media Show: Publishing http://www.bbc.co.uk/progra numeris pardavinėjamas už naujausias-charlie-hebdo-numeris- Charlie Hebdo Images, mmes/b04xrl8h tūkstančius eurų pardavinejamas-uz-tukstancius- Newsbeat's Editor, Channel 4's euru.d?id=66900958 Diversity Plan.

129. Jemeno „al Qaeda“ prisiėmė http://www.delfi.lt/video/aktualijos/a 165. Charlie Hebdo 'survivor issue' http://www.bbc.co.uk/newsb atsakomybę dėl išpuolio prieš ktualijos/jemeno-al-qaeda-prisieme- on sale on eBay for more than eat/article/30812528/charlie- Prancūzijos savaitraštį atsakomybe-del-ispuolio-pries- £1,500 hebdo-survivor-issue-on- prancuzijos- sale-on-ebay-for-more-than- savaitrasti.d?id=66902286 1500 130. „120s“: išsipildžiusi V. http://www.delfi.lt/video/aktualijos/1 World Have Your Say: Charlie http://www.bbc.co.uk/progra Putino svajonė ir 15 000 eurų 20s/120s-issipildziusi-v-putino- Hebdo: How Far can Freedom mmes/p02g4n5g už „Charlie Hebdo“ svajone-ir-15-000-euru-uz-charlie- of Speech Go? hebdo.d?id=66904076

131. Dešimtys tūkstančių http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 166. Charlie Hebdo attack: Said http://www.bbc.com/news/w atsiverčia į islamą: ar tai ia/desimtys-tukstanciu-atsivercia-i- Kouachi's wife says he 'was orld-europe-30823800 Vakarų agonija islama-ar-tai-vakaru- acting normally' agonija.d?id=66892226 86

132. 120s: Putin's dream come true http://www.delfi.lt/video/aktualijos/d 167. Kiosks in France sell out of the http://www.bbc.co.uk/news/ and EUR 15,000 for Charlie elfi_en/120s-putins-dream-come- new issue of Charlie Hebdo world-europe-30817360 Hebdo true-and-eur-15000-for-charlie- hebdo.d?id=66904746 133. B. Assadas pirmą kartą viešai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 168. First issue of Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/news/ prabilo apie išpuolius b-assadas-pirma-karta-viesai-prabilo- after the attack goes on sale world-europe-30809111 Prancūzijoje: mes įspėjome apie-ispuolius-prancuzijoje-mes- ispejome.d?id=66906054 134. Žiniasklaida: Prancūzijoje http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The Essential: From Our Own http://www.bbc.co.uk/progra siautėję teroristai ginklus ziniasklaida-prancuzijoje-siauteje- Correspondent: France's Charlie mmes/p02g5sy9 įsigijo Belgijoje teroristai-ginklus-isigijo- Hebdo attacks belgijoje.d?id=66906604 169. Al-Qaeda in Yemen claims http://www.bbc.co.uk/news/ responsibility for Charlie Hebdo world-europe-30820216 attacks Drivetime with Eddie Nestor: http://www.bbc.co.uk/progra Charlie Hebdo, ageing and mmes/p02fjdhb weather warnings 170. Charlie Hebdo attack: Print run http://www.bbc.com/news/w for new issue expanded orld-europe-30808284 171. Charlie Hebdo attack: US http://www.bbc.com/news/w Muslim leader reacts to cover orld-us-canada-30823526 172. Charlie Hebdo cartoon prompts http://www.bbc.com/news/uk restraint call in UK -30808698 173. Turkish paper Cumhuriyet http://www.bbc.com/news/w publishes section of Charlie orld-europe-30817361 Hebdo 174. 'I have to buy Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/news/ because we are all Charlie' world-europe-30809114 Anna King: Charlie Hebdo on http://www.bbc.co.uk/progra sale in Cheltenham mmes/p02gfc93 175. Muslims reac t to new Charlie http://www.bbc.com/news/bl Hebdo cover ogs-trending-30814993 176. Charlie Hebdo attack: Three http://www.bbc.com/news/w days of terror orld-europe-30708237 177. Newport newsagent to sell http://www.bbc.com/news/uk Charlie Hebdo magazine -wales-south-east-wales- 30819481 178. New Charlie Hebdo magazine http://www.bbc.co.uk/newsro sells out und/30809422 179. At the queue for Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/news/ world-europe-30811692 Newshour: Charlie Hebdo Sold http://www.bbc.co.uk/progra Out mmes/p02g4n51 Sausio 15 135. Paryžiuje rasta užuominų apie http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 180. The most popular http://www.bbc.com/news/m 3 Delfeil de Ton : http://www.linternaute.com/a d. ketvirtąjį ekstremistą paryziuje-rasta-uzuominu-apie- #JeSuisCharlie songs agazine-30837354 3. un des fondateurs de Charlie ctualite/societe-france/delfeil- ketvirtaji-ekstremista.d?id=66909224 Hebdo polémique sur Charb de-ton-un-des-fondateurs-de-

87

charlie-hebdo-polemique-sur- charb-0115.shtml 136. Turkijos premjeras: žodžio http://www.delfi.lt/news/daily/world/t 181. Pope Francis: 'You cannot insult http://www.bbc.com/news/w 3 Pape François : il tacle Charlie http://www.linternaute.com/a laisvė nesuteikia teisės urkijos-premjeras-zodzio-laisve- the faith of others' orld-europe-30840366 4. Hebdo en parlant de sa propre ctualite/societe-france/pape- įžeidinėti musulmonus nesuteikia-teises-izeidineti- mère francois-il-tacle-charlie- musulmonus.d?id=66909706 hebdo-en-parlant-de-sa- propre-mere-0115.shtml 137. Prancūzija atsisveikina su http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 182. Pope Francis: 'Curse my http://www.bbc.com/news/w išpuolio prieš „Charlie prancuzija-atsisveikina-su-ispuolio- mother, expect a punch' orld-europe-30838667 Hebdo“ redakciją aukomis pries-charlie-hebdo-redakcija- aukomis.d?id=66910176 138. Dėl įtartino laiško evakuotas http://www.delfi.lt/video/aktualijos/n 183. Do tourists feel safe in Paris http://www.bbc.com/news/w DELFI usikaltimai-ir-nelaimes/del-itartino- following on from recent orld-europe-30825588 laisko-evakuotas- attacks? delfi.d?id=66910102 139. Vilniuje eksponuos „Charlie http://www.delfi.lt/pramogos/kultura/ 184. French President Francois http://www.bbc.com/news/w Hebdo“ karikatūras vilniuje-eksponuos-charlie-hebdo- Hollande at Arab World orld-europe-30828091 karikaturas.d?id=66915620 Institute 140. Belgijoje kruvinas reidas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 185. France to protect all religions, http://www.bbc.com/news/w prieš teroristus: užkirstas belgijoje-kruvinas-reidas-pries- vows Francois Hollande orld-europe-30829733 kelias tragedijai teroristus-uzkirstas-kelias- tragedijai.d?id=66916358 141. „Charlie Hebdo“ karikatūros http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 186. Paris attacks: Applause tribute http://www.bbc.co.uk/news/ vėl kelia nepasitenkinimą: charlie-hebdo-karikaturos-vel-kelia- at cartoonist Tignous' funeral world-europe-30838659 Čečėnija ruošiasi masiniam nepasitenkinima-cecenija-ruosiasi- protestui masiniam-protestui.d?id=66916750

187. Charlie Hebdo attack: Hollande http://www.bbc.co.uk/news/ says Muslims 'victims of world-europe-30830498 fanaticism' 188. Front National's Le Pen on http://www.bbc.com/news/uk Charlie Hebdo shootings -politics-30833659 189. Charlie Hebdo: Attacks carry http://www.bbc.com/news/w extra resonance in France orld-europe-30805689 190. Charlie Hebdo attack: African http://www.bbc.com/news/w newspapers apologise over orld-africa-30829167 cover 191. Paris attacks: Charlie Hebdo http://www.bbc.com/news/w cartoonists' funerals held orld-europe-30835619 192. Pakistan social media: Debates http://www.bbc.com/news/w after Charlie Hebdo orld-asia-30834610 193. Charlie Hebdo attacks: http://www.bbc.com/news/w Hollande says magazine 'reborn' orld-europe-30824684 Sausio 16 142. Charlie Hebdo cartoon http://en.delfi.lt/lithuania/culture/char The papers: Friday's front pages http://www.bbc.com/news/uk 3 Charlie Hebdo PDF : comment http://www.linternaute.com/a d. exhibition to open in Vilnius lie-hebdo-cartoon-exhibition-to-open- -30843113 5. télécharger le journal facilement ctualite/societe- in-vilnius.d?id=66917408 france/charlie-hebdo-pdf- comment-avoir-le-journal- facilement-0115.shtml 88

143. Dėl išpuolio Paryžiuje http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Go Figure: The week in http://www.bbc.com/news/bl sulaikyta dvylika žmonių del-ispuolio-paryziuje-sulaikyta- numbers ogs-magazine-monitor- dvylika-zmoniu.d?id=66919064 30830443 144. M. Chodorkovskis Vilniuje http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 194. #JeSuisCharlie gets little http://www.bbc.co.uk/news/ sulaukė itin nepatogių ia/m-chodorkovskis-vilniuje-sulauke- sympathy in Russia world-europe-30847694 klausimų itin-nepatogiu- klausimu.d?id=66916024 145. J. Kerry atsiprašė http://www.delfi.lt/news/daily/world/j 195. Soumission tops book charts in http://www.bbc.com/news/en -kerry-atsiprase.d?id=66921040 wake of Paris attacks tertainment-arts-30846655 146. Pakistane netoli Prancūzijos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 196. Why we're telling http://www.bbc.co.uk/news/b konsulato sužeistas AFP pakistane-netoli-prancuzijos- #FreeSpeechStories logs-trending-30836107 fotografas konsulato-suzeistas-afp- fotografas.d?id=66927708 147. Rusijoje įspėjimai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Newswatch: 16/01/2015 http://www.bbc.co.uk/progra žiniasklaidai: jokių religijas rusijoje-ispejimai-ziniasklaidai-jokiu- mmes/b04xxk1y išjuokiančių karikatūrų religijas-isjuokianciu- karikaturu.d?id=66927764 Newshour Extra Blasphemy; http://www.bbc.co.uk/progra mmes/p02gztqv Belgian Terror, Charlie Hebdo http://www.bbc.co.uk/progra and Deepika Padukone mmes/b04xdqdr 197. Charlie Hebdo: UK Muslims http://www.bbc.com/news/uk call for calm over magazine -30822460 198. US Secretary of State visits http://www.bbc.com/news/w Charlie Hebdo offices orld-europe-30845411 199. Protests in Jordan against http://www.bbc.com/news/w Charlie Hebdo's cartoon orld-middle-east-30858044 200. Charlie Hebdo: 'Islamist cyber http://www.bbc.com/news/te attacks' hit France chnology-30850702 201. Charlie Hebdo: 'Four dead' in http://www.bbc.com/news/w Niger protest orld-africa-30853305 202. Pakistan clashes over Charlie http://www.bbc.com/news/w Hebdo cartoon orld-asia-30848689 Sausio 17 148. Belgijos gatvėse - kariai http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Any Answers? : Terror; http://www.bbc.co.uk/progra d. belgijos-gatvese- mmes/b04y6kch kariai.d?id=66928958 149. Europai - raudonas pavojaus http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 203. Paris attacks: Gunman Said http://www.bbc.com/news/w signalas: turime reikalą su europai-raudonas-pavojaus-signalas- Kouachi given unmarked grave orld-europe-30863985 tūkstančiais potencialių turime-reikala-su-tukstanciais- teroristų potencialiu-teroristu.d?id=66929578 150. Audringa musulmoniško http://www.delfi.lt/news/daily/world/ The World This Week: http://www.bbc.co.uk/progra pasaulio reakcija į „Charlie audringa-musulmonisko-pasaulio- Crackdown Follows Paris mmes/p02gkcbl Hebdo“ karikatūras reakcija-i-charlie-hebdo- Killings; karikaturas.d?id=66929804 151. Prancūzijoje laidojami http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 204. Iranian paper shut over Clooney http://www.bbc.co.uk/news/ teroristai: slaptos laidotuvės prancuzijoje-laidojami-teroristai- 'Je Suis Charlie' photo world-middle-east-30865315 įvyko naktį, kapas slaptos-laidotuves-ivyko-nakti-kapas- nepažymėtas nepazymetas.d?id=66930924 89

152. Islamistas viešai pasityčiojo http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 205. Violence as Niger Muslims http://www.bbc.com/news/w iš Belgijos: mane stebi nuo 14 slamistas-viesai-pasityciojo-is- protest over Charlie Hebdo orld-africa-30861909 metų, tačiau oro uosto patikrą belgijos-mane-stebi-nuo-14-metu- cover lengvai praėjau taciau-oro-uosto-patikra-lengvai- praejau.d?id=66931748 153. „Charlie Hebdo“ naujo http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 206. Charlie Hebdo: Niger protesters http://www.bbc.com/news/w numerio tiražas pasiekė 7 charlie-hebdo-naujo-numerio-tirazas- set churches on fire orld-africa-30863159 mln. egzempliorių pasieke-7-mln- egzemplioriu.d?id=66932840 207. Clashes at Pakistan Charlie http://www.bbc.com/news/w Hebdo protest orld-asia-30851656 Sausio 18 154. „Charlie Hebdo“ žudiko http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 208. Paris attacks: Cherif Kouachi http://www.bbc.co.uk/news/ d. kapas liks nežinomas charlie-hebdo-zudiko-kapas-liks- buried amid tight security world-europe-30869470 nezinomas.d?id=66933866 155. Irane uždary tas laikraštis, http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 209. Charlie Hebdo cover sparks http://www.bbc.co.uk/news/ paskelbęs G. Clooney rane-uzdarytas-laikrastis-paskelbes-g- angry protests world-30862944 nuotrauką clooney-nuotrauka.d?id=66935516 Sausio 19 156. „Fox News“ televizijos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ Over to You: Coverage of Paris http://www.bbc.co.uk/progra d. pareiškimai sukėlė fox-news-televizijos-pareiskimai- and Boko Haram attacks; mmes/p02gmpbd pasipiktinimų bangą sukele-pasipiktinimu- banga.d?id=66937480 157. R. Kadyrovas buria http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 210. Charlie Hebdo attack spurs EU http://www.bbc.com/news/w tūkstančius: juokauti r-kadyrovas-buria-tukstancius- anti-terror 'projects' orld-europe-30875705 neleisime juokauti-neleisime.d?id=66937790 158. Po išpuolių Prancūzijoje – http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 211. Charlie Hebdo: Niger protesters http://www.bbc.com/news/w sąmokslo teorijos po-ispuoliu-prancuzijoje-samokslo- torched 45 churches - police orld-africa-30888188 teorijos.d?id=66938608 159. Įspėja: padėtis tampa daug http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 212. Charlie Hebdo: Niger churches http://www.bbc.com/news/w pavojingesnė speja-padetis-tampa-daug- destroyed in protest orld-africa-30888438 pavojingesne.d?id=66941514 160. Afganistane per http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 213. Charlie Hebdo cartoons: France http://www.bbc.com/news/w demonstraciją prieš „Charlie afganistane-per-demonstracija-pries- increases security orld-europe-19655803 Hebdo“ karikatūras sudeginta charlie-hebdo-karikaturas-sudeginta- Prancūzijos vėliava prancuzijos-veliava.d?id=66941648 161. Irano ir Gazos minios išėjo į http://www.delfi.lt/news/daily/world/i gatves: protestuotojai rano-ir-gazos-minios-isejo-i-gatves- skandavo „mirtis Prancūzijai“ protestuotojai-skandavo-mirtis- prancuzijai.d?id=66945764 162. Teroristų medžioklė http://www.delfi.lt/news/daily/world/t Prancūzijoje: ant ginklų rasta eroristu-medziokle-prancuzijoje-ant- daugiau DNR ginklu-rasta-daugiau- dnr.d?id=66946090 Sausio 20 163. Paskelbtas naujasis „Charlie http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 214. Are most victims of terrorism http://www.bbc.com/news/m 3 Riss : Laurent Sourisseau, http://www.linternaute.com/a d. Hebdo“ vadovas paskelbtas-naujasis-charlie-hebdo- Muslim? agazine-30883058 6. nouveau patron de Charlie ctualite/societe-france/riss- vadovas.d?id=66947418 Hebdo laurent-sourisseau-nouveau- patron-de-charlie-hebdo- 0115.shtml

90

164. Sulaikyti penki Rusijos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ David Prever at Drivetime: http://www.bbc.co.uk/progra piliečiai, įtariami planavę sulaikyti-penki-rusijos-pilieciai- Charlie Hebdo threats and new mmes/p02gr5l6 išpuolį itariami-planave- houses in Barton; ispuoli.d?id=66952990 165. 21 films to be screened in http://en.delfi.lt/lithuania/culture/21- 215. Oxford newsagents ditches plan http://www.bbc.co.uk/news/u Lithuania as part of French films-to-be-screened-in-lithuania-as- to sell Charlie Hebdo after k-england-oxfordshire- film festival Ecrans d'hiver part-of-french-film-festival-ecrans- threats 30896558 dhiver.d?id=66954096 Sausio 21 166. „The Globe“: V. Putinas daug http://www.delfi.lt/news/daily/world/t 216. Cartoonist struggles with the art http://www.bbc.com/news/bu d. pavojingesnis nei radikalusis he-globe-v-putinas-daug- of not offending siness-30913318 islamas pavojingesnis-nei-radikalusis- islamas.d?id=66912054

167. Per B. Obamos kalbą pagerbė http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 217. France to receive 'massive' anti- http://www.bbc.com/news/w „Charlie Hebdo“ aukas per-b-obamos-kalba-pagerbe-charlie- terror boost orld-europe-30915153 hebdo-aukas.d?id=66957484 168. Prancūzija: sulaikyti su teroru http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 218. Paris Mayor to sue Fox News http://www.bbc.com/news/en Paryžiuje siejami asmenys prancuzija-sulaikyti-su-teroru- over Muslim claims tertainment-arts-30915395 paryziuje-siejami- asmenys.d?id=66958944 169. Per išpuolį Paryžiuje žmones http://www.delfi.lt/news/daily/world/ gelbėjusiam imigrantui iš per-ispuoli-paryziuje-zmones- Malio suteikta Prancūzijos gelbejusiam-imigrantui-is-malio- pilietybė suteikta-prancuzijos- pilietybe.d?id=66961640 Sausio 22 170. Irano aukščiausiasis lyderis http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 219. Can a city sue a TV channel? http://www.bbc.com/news/m d. ragina Vakarų jaunimą rano-auksciausiasis-lyderis-ragina- agazine-30918379 nagrinėti islamą vakaru-jaunima-nagrineti- islama.d?id=66976334

171. JT Generalinė Asamblėja http://www.delfi.lt/news/daily/world/j susirinko dėl antisemitizmo t-generaline-asambleja-susirinko-del- antisemitizmo.d?id=66977796 Sausio 23 172. Pranešė, kur palaidotas http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 220. Paris attacks: Can France http://www.bbc.co.uk/news/ 3 Jeannette Bougrab : pour http://www.linternaute.com/a d. teroristas, surengęs išpuolį pranese-kur-palaidotas-teroristas- integrate disaffected suburbs? world-europe-30924409 7. défendre sa vérité avec Charb, ctualite/personnalites/jeannett Paryžiuje surenges-ispuoli- elle engage un avocat e-bougrab-son-couple-avec- paryziuje.d?id=66988548 charb-passionnel-ou- fantasme-0115.shtml 221. Blasphemy, jihad and http://www.bbc.co.uk/news/ victimhood world-europe-30905543 Sausio 173. Minėjimas Lenkijoje – be V. http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 26d. Putino minejimas-lenkijoje-be-v- putino.d?id=67010476 174. M. Zingeris. Bėda, kai http://www.delfi.lt/news/ringas/abroa žmonės neturi humoro d/m-zingeris-beda-kai-zmones-neturi- jausmo, bet turi galią humoro-jausmo-bet-turi-

91

galia.d?id=67017338#ixzz3XyXHfxa 0 175. Įsakė „Facebook“ užblokuoti http://www.delfi.lt/news/daily/world/i puslapius, kuriuose šaipomasi sake-facebook-uzblokuoti-puslapius- iš Mahometo kuriuose-saipomasi-is- mahometo.d?id=67008274 Sausio 27 176. „Islamo valstybės“ grupuotė http://www.delfi.lt/news/daily/world/i d. prisiėmė atsakomybę dėl slamo-valstybes-grupuote-prisieme- išpuolio Libijos viešbutyje atsakomybe-del-ispuolio-libijos- viesbutyje.d?id=67023712 177. A. Lašas. Svetimas skausmas http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a- būna (atsakymas prof. V. lasas-svetimas-skausmas-buna- Landsbergiui) atsakymas-prof-v- landsbergiui.d?id=67021452 178. M. Zingeris. Bėda, kai http://www.delfi.lt/news/ringas/abroa žmonės neturi humoro d/m-zingeris-beda-kai-zmones-neturi- jausmo, bet turi galią humoro-jausmo-bet-turi- galia.d?id=67017338#ixzz3XyoCvG b8 179. Prancūzijoje ant kojų sukeltos http://www.delfi.lt/news/daily/world/ tarnybos, užblokuoti keli prancuzijoje-ant-koju-sukeltos- kvartalai tarnybos-uzblokuoti-keli- kvartalai.d?id=67010060 Sausio 28 180. L. Linkevičius: mūsų tikslas http://www.delfi.lt/news/daily/lithuan 222. Kenya's Christian -owned Hope http://www.bbc.com/news/w 3 Médine : les paroles de "Don't http://www.linternaute.com/a d. nėra padaryti Maskvą ia/l-linkevicius-musu-tikslas-nera- FM radio hijacked orld-africa-31019887 8. Laïk", ou le rap contre la ctualite/societe- laimingą padaryti-maskva- République ? france/medine-les-paroles-de- laiminga.d?id=67037082 don-t-laik-ou-le-rap-contre- la-republique-0115.shtml 181. Į televizijos studiją Olandijoje http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 223. How Muslim Azerbaijan had http://www.bbc.co.uk/news/ įsiveržė ginkluotas vyras -televizijos-studija-olandijoje- satire years before Charlie world-europe-31640643 isiverze-ginkluotas- Hebdo vyras.d?id=67039592 182. Prancūzijos policija apklausė http://www.delfi.lt/news/daily/world/ terorizmo rėmimu įtariamą prancuzijos-policija-apklause- vaiką terorizmo-remimu-itariama- vaika.d?id=67030148 183. Žmogus, įkvėpęs tragiškiems http://www.delfi.lt/news/daily/world/ išpuoliams zmogus-ikvepes-tragiskiems- ispuoliams.d?id=66951282 184. Prieš dvi savaites M. http://www.delfi.lt/mokslas/technolog Zuckerbergas sakė „Je suis ijos/pries-dvi-savaites-m- Charlie“. Šiandien – zuckerbergas-sake-je-suis-charlie- cenzūruoja Mahometo siandien-cenzuruoja-mahometo- atvaizdus atvaizdus.d?id=67024044

Sausio 29 185. Prancūzijos policija apklausė http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 224. Charlie Hebdo: French teacher http://www.bbc.com/news/w d. terorizmo rėmimu įtariamą prancuzijos-policija-apklause- on Muslim pupils' reaction orld-europe-31019950 vaiką VIDEO 92

terorizmo-remimu-itariama- vaika.d?id=67030148 186. Apklausė aštuonmetį dėl http://www.delfi.lt/news/daily/world/ teroristų palaikymo apklause-astuonmeti-del-teroristu- palaikymo.d?id=67036254 Sausio 30 187. Itin žiauri grupuotė tampa http://www.delfi.lt/news/daily/world/i 225. Charlie Hebdo attack: Teachers http://www.bbc.com/news/w d. nekontroliuojama tin-ziauri-grupuote-tampa- tell of classroom struggle orld-europe-31037598 nekontroliuojama.d?id=67048672 188. Žmogus, už kurio galvą http://www.delfi.lt/news/daily/world/ 226. Charlie Hebdo attack: French http://www.bbc.com/news/w siūlomas 6,5 mln. dolerių zmogus-uz-kurio-galva-siulomas-65- values challenged in schools orld-europe-31027152 atlygis: jie žino, kur mus mln-doleriu-atlygis-jie-zino-kur-mus- surasti surasti.d?id=66889984

189. Į televizijos studiją Olandijoje http://www.delfi.lt/news/daily/world/i įsiveržė ginkluotas vyras -televizijos-studija-olandijoje- isiverze-ginkluotas- vyras.d?id=67039592 Sausio 31 227. Journalists film 'gunman' http://www.bbc.com/news/w d. incident in Dutch TV studio orld-europe-31075460

93