LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2008. T. 34, p. 59-104. ISSN 0207-8694

SENIAUSIEJI LIETUVOS ŠACHMATAI

POVILAS BLAŽEVIČIUS

Remiantis archeologiniais radiniais straipsnyje tyrinėjamas šachmatų atsiradimas bei raida dabar­ tinės Lietuvos teritorijoje XIV-XVIII a. Analizuojamos skirtingų formų šachmatų figūros lyginamos su kitų Europos šalių archeologiniais radiniais. Taip mėginama atsekti galimus arealus, sąlygojusius figū­ rėlių pavidalo bei viso šachmatų žaidimo raidą Lietuvoje. Stengiamasi išskirti ir tik aptariamajam regionui būdingas šachmatų formas. Archeologijos duomenis papildant prieinama istoriografine ir iko­ nografine medžiaga, stengiamasi įvertinti žaidimo statusą bei populiarumą viduramžių ir naujųjų laikų Lietuvos visuomenėje. Reikšminiai žodžiai: šachmatai, stalo žaidimai, pramogos.

The work analyses the introduction and evolution of chess in the territoiy of present-day Lithuania during the 14th-18th centuries on the basis of archaeological finds. These chess pieces have different shapes compared to similar finds in other European countries. This helps to trace the possible range of their occurrence, which influenced the shape of the figurines and the evolution of chess in Lithuania. An attempt is made to single out the chess shapes characteristic only to the region in question. The archaeological information is complemented with the available historiographical and iconographic information in order to assess the status and popularity of the game in Lithuania during the Medieval and Early Modern Period. Keywords: chess, board games, entertainment.

ĮVADAS dimo dinamiškumo ir kone beribės kombinacijų daugybės šachmatai išpopuliarėjo visame pasau­ Lietuvos muziejų fonduose sukaupta nemaža lyje. Iš pat pradžių jis buvo laikomas intelektua­ archeologinių artefaktų, vienaip ar kitaip susiju­ liausiu matematiniu žaidimu ir gerbiamas ne tik sių su žaidimais ir pramogomis, kolekcija. Deja, intelektualų, bet ir plačiosios visuomenės. Žaidi­ iki šiol tokie radiniai, t.y. vaikiški žaislai, muzikos mas neįtikėtinai sparčiai plito arabų ir kitose kai­ instrumentai ar stalo žaidimai, buvo menkai tirti myninėse Indijos šalyse, per kurias pateko ir į arba visai neidentifikuojami. Šio darbo tikslas - Europą. Jau XIII a. Europoje pasirodė pirmieji užpildyti susidariusių praeities pramogų pažinimo traktatai apie šachmatų žaidimą, jo taisykles, gar­ sPragą ir pristatyti apibendrintus archeologinių sias didmeistrių partijas, jų strategiją bei taktiką. tyrinėjimų duomenis, susijusius su šachmatų žai­ Mūsų dienomis (XX-XXI a.) geriausių pasau­ dimu. lio didmeistrių kovos sutraukia milijonines audi­ Manoma, kad šachmatai išsivystė iš pirmaisiais torijas, gausiai spausdinama apžvalginės ir mūsų eros amžiais Indijoje egzistavusio čaturan- mokomosios periodinės literatūros profesiona­ džos žaidimo. Laipsniškai keičiamas ir tobulina­ liems sportininkams bei šachmatų mėgėjams. In- ntis šis žaidimas apytiksliai antroje VI a. pusėje terneto sklaidos amžiuje egzistuoja galybė intemeto yirto šachmatais vadinamu stalo žaidimu. Dėl žai­ svetainių, kuriose galima virtualiai žaisti su prie- šininkais iš viso pasaulio. Mokslininkai rungiasi, šalį pasiekė minėtasis žaidimas. Siekiama palyginti kas sukurs tokį kompiuterį, kuris, skaičiuodamas radinius su kitų Europos šalių archeologiniais ra­ šimtus tūkstančių ėjimų kombinacijų, pajėgtų diniais, išskirti tik Lietuvai būdingas šachmatų fi­ įveikti profesionaliausius žaidėjus. gūrų formas; archeologijos duomenis papildžius Atrodytų, kad viską apie šio istorinio žaidimo prieinama istoriografine ir ikonografine medžia­ raidą jau žinome, tačiau anaiptol ne viskas šach­ ga, įvertinti žaidimo statusą ar populiarumą XIV- matų istorijoje taip aišku, kaip galėtų atrodyti iš XVIII a., t.y. viduramžių ir naujųjų laikų Lietuvos pirmo žvilgsnio. Klausimų ir problemų lieka be­ visuomenėje. galės. Žaidimo atsiradimas ir evoliucija dar nėra visiškai ištirta ir atskleista. Mokslininkai vis dar ISTORIOGRAFIJA tebediskutuoja ne tik dėl šachmatų kilmės teori­ jos, bet ir dėl jų „migracijos" bei transformacijos Ankstyviausių išsamių žinių apie šachmatus, formų (žaidimo pritaikymo prie jį žaidusių žmo­ žaidimo taisykles, figūrų formas ir partijas aptin­ nių kultūros). Įdomu ir tai, kad kone kiekviena kama IX-X a. sandūros arabų rašytiniuose šalti­ kultūra ar regionas išvystydavo stilistiškai unika­ niuose (Bell, 1979, 57-59; Kluge-Pinsker, 1991a, lias figūrų formas ar vardus. 10). Europoje ankstyviausi šachmatų paminėjimai Šio straipsnio uždavinys yra visapusiškai išana­ žinomi iš XI a. pradžios šaltinių, o XIII a. pasiro­ lizuoti Lietuvoje sukauptus su šachmatais susiju­ do ir pirmosios platesnės studijos, skirtos šiam žai­ sius archeologijos duomenis ir, apibendrinus dimui. Pirmuoju šachmatų vadovėliu galima būtų materialųjį paveldą, nustatyti, kada ir iš kur mūsų laikyti 1283 m. ispanų karaliaus Alfonso parašytą

i:

fil -га Ы:,А^ L- " гS.Č • i/ Л f, ,

:.ö y, j ;v,v

- *— _ T . ^

1 pav. Miniatiūra, vaizduojanti šachmatais žaidžiančias tris moteris arabes, iš karaliaus Alfonso knygos „Libro dcl Acedrex" XIII a. pab. (Alphonso X, F18R, detale). „Libro del Acedrex", iliustruotą net 150 minia­ literatūrą apie šachmatus, o XVIII a. sanskrito- tiūrų (1 pav.). Šiame rankraštyje randame ne tik logas W. Jones savo darbuose paskelbė pirmuo­ šachmatų žaidimo taisykles, bet ir informaciją apie sius tyrimų duomenis apie čaturandžą. Pagaliau tai, kaip standartiškai tuo metu turėjo atrodyti žai­ XIX a. antrojoje pusėje visus iki tol parašytus dimo figūros (Murray, 1913, 452; Wichmann, darbus apibendrino profesorius D. Forbes. Savo I960, 23; Alphonso X). indėlį į šachmatų istorijos tyrimus XIX a. įnešė Apie 1300 m. dominikonų vienuolis Jacobus de ir kiti istorikai: olandas A. Linde bei vokietis Cessolis šachmatų žaidimu naudojosi rengdamas H. Lasa. Nors daugelis teiginių šių mokslininkų savo pamokslus apie moralę. Vėliau pamokslai bu­ darbuose dar buvo hipotezės, jiems pavyko jau vo sudėti j labai populiarią knygą „Liber de mori- gana tiksliai įrodyti žaidimo evoliucijos kelią iš bus hominum et officiis nobilium sive super ludo indiškos čaturandžos per rytietišką šatrandžą iki scacchorum"1 (Murray, 1913, 483-484; Endrei, moderniųjų šachmatų (Линдер, 1975, 32, 33). 1988, 90). Cessolio darbas buvo išverstas j daugel} Žymiausi XX a. Vakarų Europos mokslininkai, kalbų ir tapo William Caxton 1474 m. išleistos kny­ rašę ir rašantys šachmatų tematika, yra H. J. gos „The Game and Playe of the Chess" pagrindu R. Murray, R. C. Bell, L. Bourgeois, H. ir (2 pav.). Tai bene pirmoji angliškai išleista knyga S. Wichmann, R. Eales, J. Petzold, A. Kluge- apie šachmatus (Murray, 1913, 542). Pinsker ir daugelis kitų. Nuo XV a. pabaigos šachmatai Europoje spar­ Žaidimo istorijos Rytų Europoje mokslinių ty­ čiai populiarėja, o kartu daugėja ir knygų apie šį rimų pradžia reikėtų laikyti 1842 m. išleistą žaidimą. 1497 m. išspausdi­ namas ispano Luis Ramirez CUBRO Dl G1VOCHO Dl SCACCHI inotoUro dė cofbunt deglbututiiai&ticgli de Lucena veikalas „Repe- • ofttudenobtli LT B R. O ticion de amores e art de DÄ iMPARARfc GlOCARE . A Scachi:«4cbelftiflimi ParmiRcui axedrez", 1512 m. - portu­ (KKRecorrcAi Con fumma diligentia cmóŁł . ti da mold famofiffimi Giocatori. In tin galo Pedro Damiano „Qu- gua Spagnola öCItaliana, Nouainćtc Staffipato esto libro e da imparare giocare a scachi et de Ii par­ eiti" (3 pav.), 1616 m. - vo­ kiečio Gustavus Selenus »Das Schach-oder König- Spiel" (Murray, 1913, 788- 789; Wichman, 1960,15, 24, 36) ir kt. Europoje mokslinius šachmatų kilmės, jų papliti­ mo kelių ir laiko įvairiose šalyse tyrinėjimus pradėjo 2 pav. Jacobus de Cessolis knygos „Lib­ 3 pav. Trečiojo Pedro Damiano knygos „Qu- esto libro e da imparare giocare a scachi" anglų orientalistai. Dar ro di givocho di scacchi", perleistos 1493 m., viršelis (Koninklijkc bibliothc- leidimo 1524 m. Romoje viršelis (Koninklij­ XVII a. pabaigoje Th. Hyde ek, Shclf-number 171 F 34. Title-page. kc bibliotheek, Shelf-number 225 J 43. Tit­ ėmėsi studijuoti arabišką L/N 4241, detalė). le-page).

1 Žmonių papročių ir kilmingųjų prievolių arba šachmatų knyga (iš lotynų k. vertė Р. В.). dinių fotografijas, bet ir lygindamas su XIII- Trakų istorijos muziejus XVII a. Senosios Rusios miestuose rastais ana­ logais įžvelgia jų tipologinį panašumą. Trakų pilių šachmatai buvo publikuoti I. Linderio knygoje „Шахматы на Руси" ir to paties bei kelių kitų i:' 4 pav. „Lietuvos autorių straipsniuose periodikoje (Линдер, 1968, pašto" 2007 m. iš­ C leistas pašto ženk­ 10-11; Гуревич, 1971,9; Kynas, 1978,15; Линдер, las, skirtas Trakų 1990,12-14, 23). Septynios Trakuose rastos šach­ Šachmatai. XV a. istorijos muziejui. matų figūrėlės 2007 m. buvo įamžintos viename „Lietuvos pašto" išleistame pašto ženkle (4 pav.) K. A. Janis (К. А. Яниш) originalų straipsnį apie iš Trakų istorijos muziejui skirtos serijos (Tęstinė, rusišką šachmatų terminiją. XIX a. pabaigoje ir 2007, 4). XX a. pradžioje šachmatų istoriją Rusijoje tyri­ Kitas šachmatų istorijos pažinimui svarbus ob­ nėjo A. H. Gračevskis (A. H. Грачевский), M. K. jektas yra Vilniaus pilys. Daugiausia duomenų šiai Goniajevas (M. 1С Гоняев), M. S. Koganas (M. C. temai pateikė nuo 1988 m. Vilniaus žemutinę pilį Коган), S. A. Sorokinas (С. А. Сорокин), I. T. tyrinėjantys archeologai. Per 20 metų trunkančius Savenkovas (И. Т. Савенков) ir kiti (Линдер, tyrimus Vilniaus pilyse rastas 21 šachmatas ar jų 1975, 6-8). Garsiausi XX a. antrosios pusės ir dalys (žr. lent. 2:1^1: 3:2, 4-8, 11, 20, 27, 29, 31- XX-XXI a. sandūros šachmatų tyrinėtojai Ry­ 34, 37; 4:3). Nemaža radinių dalis publikuota ke­ tų Europoje yra S. G. Strumilinas (С. Г. Стру- liuose leidinio „Vilniaus žemutinė pilis" tomuose милин), B. A. Rybakovas (Б. А. Рыбаков), (VŽPR, 1989, 22, pav. 21, 22; 1995, 53, 54, pav. F. D. Gurevič (Ф. Д. Гуревич), I. M. Linderis 174-176), D. Steponavičienės monografijoje „Lie­ (И. М. Линдер), E. A. Rybina (E. А. Рыбина) tuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje- (Рыбина, 1991), V. Medvedevą (В. Мядзвед- XVI a. pradžioje" (Steponavičienė, 2007,208-210, зева) (Мядзведзева, 2005), Е. Gąssowska, pav. 149-149), straipsnių rinkiniuose „Vilniaus že­ A. Caune bei daugelis kitų. mutinė pilis XIV a.-XIX a. pradžioje" (Vilniaus, Šachmatų istorija Lietuvoje susidomėta tik 2006,69,372; Kaminskaitė, 2007,230) ir kitur (Ky­ XX a. viduryje, kai archeologinių tyrimų metu Tra­ nas, 1978,15; Мядзведзева, 2004,149-172; 2005). kų pusiasalio ir salos pilyse buvo rastos pirmosios Paskelbtos ir keturios iki šiol pilyje rastos stalo šio žaidimo figūrėlės. K. Meko, A. Tautavičiaus ir žaidimų lentos (5:1-4 lent.), kurios gali būti skir­ O. Kuncienės rasti radiniai greitai sulaukė išskir­ tos šachmatų žaidimui (VŽPR, 1999,197, pav. 90; tinio dėmesio. Šiuos radinius pirmasis paskelbė Blaževičius, 2006, 52-55). A. Tautavičius. Savo straipsnyje „Trakų pusiasa­ Keliolika Lietuvos objektuose rastų šachma­ lio pilis" jis pateikė keturių šachmatų figūrų pie­ tų buvo spausdinta tęstinėje mokslinių informa­ šinius ir pabrėžė, kad jos skiriasi nuo „puošnių cinių leidinių serijoje „Archeologiniai tyrinėjimai figūrų", rastų Salos pilyje (Tautavičius, 1964, 29- Lietuvoje" (Žalnierius, Baliliūnaitė, 1998,439; Ka­ 31). Trakų šachmatai sulaukė ir daugiau tyrinėto­ valiauskas, 2005, 206, 207; Kliaugaitė, 2005, 199- jų bei žiniasklaidos dėmesio. 1968 m. žurnale 201; Kuncevičius ir kt., 2006,150), atskiros figūros „Mokslas ir gyvenimas" garsus rusų šachmatų is­ paminėtos periodiniuose ir kitokiuose spaudos lei­ torikas I. Linderis (И. Линдер) išspausdino pir­ diniuose (Volkaitė-Kulikauskienė, 1974, 70, pav. mą ir iki šiol vienintelį specializuotą straipsnį apie 24/3; Žulkus, 1991,11; Puskunigis, 1993,34; Luch- šachmatus (Linderis, 1968, 37-40). Straipsnyje tanienė, 2000,39-52; Žulkus, 2002,98). Deja, daug „Trakų šachmatai" autorius ne tik publikuoja ra­ su šachmatų žaidimu sietinų artefaktų iki šiol dar nebuvo spausdinti, o duomenys - neapibendrinti. pakitimų žaidime atsirado po dvi vienodas dram­ Galbūt todėl ši pramogų sritis menkai tepažįsta- blio, žirgo ir laivo figūras, aštuoni pėstininkai, ra­ ma. dža ir jo patarėjas. Šį VI a. taisykles pakeitusį šatrandža vadintą žaidimą galima laikyti anksty­ ŠACHMATŲ KILMĖ IR TARPKULTŪRINĖ vaisiais šachmatais (Линдер, 1975,15; Bell, 1979, MIGRACIJA 56-57). Pirmieji čaturandža, o vėliau ir šatrandža žai­ Šachmatai - tai vienas seniausių stalo žaidi­ dimų vaikštukai buvo realistinio stiliaus figūrėlės. mų, kurio atsiradimui ir raidai skiriama daug pra­ Radžos (karaliaus), farzi (karaliaus patarėjo - da­ eities pramogų tyrinėtojų dėmesio. Dauguma jų bar valdovės) ir padati (pėstininko) figūros vaiz­ sutaria, kad ankstyviausias šachmatų prototipas davo žmones, chasti (dramblio - dabar rikio) - yra čaturandža žaidimas, atsiradęs apie IV-V a. dramblį, ašva (arklio) - arklį, ratcha ir nauka fi­ Indijoje (Wichmann, 1960,11-16; Bell, 1979, 51- gūros vaizdavo kovos vežimą bei laivą (dabarti­ 57; Kluge-Pinsker, 1991a, 9). Čaturandža buvo niai bokšto atitikmenys). Šachmatams patekus į žaidžiama keturiese prie 64 langelių lentos. Ke­ kitą kultūrinę erdvę, žmonės juos pritaikydavo prie turiuose lentos kampuose išdėstomos aštuonios savo tradicijų bei realijų: keitė figūrėlių išvaizdą, kiekvieno žaidėjo figūros, atitinkančios aptaria­ o kartais ir reikšmes. majam laikotarpiui įprastinius kariuomenės tipus: Visų pirma šachmatai paplito kaimyninėse In­ keturi pėstieji kariai (pėstininkai), laivas, kuris žai­ dijos šalyse, kuriose vyraujantis tikėjimas buvo bu­ dime kartais buvo keičiamas kovos vežimu (bokš­ dizmas. Tai Birma, Tibetas, Mongolija, Japonija, tas), raitelis (žirgas), dramblys (rikis) ir žmogaus Kinija. Šachmatų figūros, priklausomai nuo kul­ figūra - radža (karalius) (Wichmann, 1960, 13). tūroms ir šalims būdingos buities bei karybos tra­ Žaidžiama du prieš du, o kuria figūra žaidėjas tu­ dicijų, kito įgaudamos nacionalinių ar regioninių ri vaikščioti - lemdavo stačiakampis kauliukas, ku­ bruožų. Pavyzdžiui, Kinijoje figūros lentoje juda rio keturiose ilgosiose plokštumose pažymėti ne 64 langeliais, o per 90 linijų ir taškų (Петриков, skaičiai nuo 2 iki 5. „Du" reiškė, kad judės laivas, 2003, 16). „trys" - žirgas, „keturi" - dramblys, „penki" - pės­ Šachmatams paplitus persų, o vėliau ir arabų tininkas arba radža. Žaidžiama iš sutartos pinigų pasaulyje buvo išversti figūrų pavadinimai: radža sumos, o pagrindinis žaidimo tikslas - pavergti vi­ virto šachu, farzi - firzan ir pan. Viename iš hadi- sas priešininko figūras ir užgrobti priešininkų ra­ sų2 Muhamedas uždraudė vaizduoti trimates gy­ džos langelį (Линдер, 1975,15; Bell, 1979,51-57). vas būtybes. Manoma, kad todėl arabai galėjo Norėdami apeiti tuo metu Indijoje veikusius pakeisti ir pačias figūras (Линдер, 1975, 28). Re­ Manu įstatymus, draudusius lošti kauliukais ir ča­ alistinės indiškosios figūros tapo rytietiškos stilis­ turandža, žaidėjai buvo priversti atsisakyti kauliu­ tikos simbolinėmis abstrakčiomis šachmatų ko, todėl žaidimas neteko atsitiktinės sėkmės figūromis (5 pav.). Šacho figūra, nors ir gerokai tikimybės. Kitas svarbus žaidimo evoliucijos žings­ abstrahuota, išlaikė indiško stiliaus formą. Cilin­ nis buvo žaidėjų skaičiaus sumažinimas iki dviejų dro formos kaulinio dirbinio viršuje yra ataugėlė, ir anksčiau buvusių koalicinių kariuomenių sujun­ o vienas jo šonas su užapvalinta iškarta - tai turė­ gimas į vienų. Taip galima paaiškinti figūrų dub- jo simbolizuoti valdovą, sėdintį ant dramblio už­ liavimąsi moderniuose šachmatuose: dėl šių keltame soste. Firzan figūra buvo analogiška šacho

2 Taip vadinami Muhamedo mokymai, užrašyti jo mokinių. 5 pav. Abstrakčios rytietiškos stilistikos šachmatų figūrų rinkinys. M. Mieliausko pieš. figūrai, tik kiek mažesnė. Dramblį vaizdavo į vir­ bose šachas virto karaliumi, o firzan - karaliene. šų siaurėjanti cilindro formos figūrėlė su dviem Dramblys išlaikė savo reikšmę tik Italijoje (alfier) nedidelėmis ataugėlėmis, simbolizuojančiomis ir Ispanijoje (alfil) - šalyse, turinčiose tiesioginių dramblio iltis. Žirgo figūra buvo beveik identiška kontaktų su arabiškąja kultūra. Kitose Europos drambliui, tik vietoj dviejų ataugų turėjo vieną - valstybėse, kuriose dramblys nebuvo natūraliai pa­ simbolizuojančią žirgo galvą. Pėstininko figūrą žįstamas gyvūnas, šiai figūrai duotos savos reikš­ vaizdavo paprasčiausias cilindras. Visų šių figūrų mės ir pavadinimai. Anglijoje dramblys tapo apatinė dalis buvo taisyklingo ar ištęsto cilindro vyskupu, Prancūzijoje - juokdariu, Vokietijoje - formos. Tik ratcha, virtusi ruch (bokštas) figūra, pirma vyresniuoju (Alter), kartais vyskupu, bet buvo stačiakampio formos - schematiškai prime­ kintant taisyklėms galiausiai jam prigijo bėgiko nanti kovos vežimą (Рыбина, 1991, 86). (Läufer) vardas. Arklys įgavo raitelio formą ir Vo­ kietijoje buvo vadinamas šokliu (Springer) bei ka­ Manoma, kad Europą šachmatai galėjo pa­ valeristu visoje likusioje Vakarų Europos dalyje siekti dviem skirtingais keliais. Pietiniu keliu eu­ (Рыбина, 1991, 87-90). Europiečiams nesupran­ ropiečius su šachmatais supažindino arabai po tama ruch figūra tapo dvikinkiu vežimu, o apie Ispanijos bei Sicilijos užkariavimo VIII a. Iš čia XVI a. vidurį - bokštu (vok. Turm). Na, o pėsti­ žaidimas plito į Italiją, Prancūziją, Angliją bei ki­ ninkai buvo pavadinti paprastais valstiečiais (vok. tas šalis (Bell, 1979,58; Петриков, 2003,16). Ant­ Bauern) (Murray, 1913, 769). roji šachmatų plėtros kryptis ėjo Dniepro ir Dauguvos prekybos keliu. Ši prekybinė arterija, XI-XIII a. Europoje buvo žaidžiama ir rytie­ IX-XI a. vingiavusi Dniepro ir Dauguvos upių ba­ tiškos stilistikos, ir realistinių formų šachmatais. seinais, jungė Skandinaviją su Mesopotamija ir Nuo XIII a. greta ir toliau populiarių realistinių Persija (Wichmann, 1960, 24). šachmatų pradėjo formuotis vadinamasis „naujo­ Dažniausiai sutariama, kad Europoje šachma­ sios simbolikos" šachmatų tipas. Figūrėlių išvaiz­ tai išpopuliarėjo apie XI-XIII a. (Murray, 1913, da, nepaisant kilmės, labai greitai prarado beveik 394; Рыбина, 1991, 86; Петриков, 2003,16), bet visas sąsajas su simboliniais rytietiško tipo šach­ yra autorių, manančių, kad tai galėjo įvykti net ir matais. Naujo tipo figūrėlės dažniausiai buvo te­ X а. (Линдер, 1975, 30). kintos, turėjo masyvų apvalų pagrindą ir iš jo kylančią, dažniausiai profiliuotą, cilindro formos Paraleliai su realistinėmis šachmatų figūrėlė­ viršutinę dalį. Išsiskyrė tik žirgo ir bokšto figūros. mis į Europą pateko ir rytietiškos stilistikos šach­ Žirgas tapo pusiau realistinis: pagrindas buvo že­ matai. Tačiau krikščioniškoje aplinkoje arabiška mo cilindro formos, o viršutinė dalis vaizdavo žir­ simbolika neteko savo prasmės, o figūrų formos go galvą. Toks jis išliko iki mūsų dienų. Bokštas buvo greitai priderintos prie vietinių tradicijų ir išlaikė į rytietiškas ruch figūrėles panašią, plačią, kultūros. Taigi šachmatai dar kartą patyrė formos paukščio sparnus ar laivo bures primenančią vir- ir pavadinimų transformaciją. Visose Europos kal­ šutinę dalį. Nuo XV a. visoje Europoje įsigali nau­ malonumą", o štai popiežius Inokentijus III, pats josios simbolikos tipo šachmatai, retais atvejais iš­ žaidęs šachmatais, buvo atlaidesnis kūniškoms laikydami tik atskirus rytietiško stiliaus elementus šachmatininkų silpnybėms ir nusižengimams: „Jei (Рыбина, 1991, 87-90). kartais žaidžiant šachmatais žaidėjai susiginčija ir kuris nors nužudo priešininką, tai šis nužudymas TEISINĖ REGLAMENTACIJA IR laikytinas atsitiktiniu, o ne tyčiniu" (Wichmann, VISUOMENĖS POŽIŪRIS Į ŠACHMATŲ 1960, 36). ŽAIDIMĄ REMIANTIS RAŠYTINIŲ Kitame XII a. pradžios rašytiniame šaltinyje ŠALTINIŲ DUOMENIMIS šachmatai traktuojami kaip švietėjiškas ir protą lavinantis žaidimas. P. Alfonsi savo veikale „Dis­ II tūkst. pradžioje Europoje pasirodęs naujas ciplina Clericalis" šachmatus paskelbia vienu iš žaidimas dėl savo dinamiškumo ir kombinacijų septynių gebėjimų, tokių kaip jojimas, plaukimas, įvairovės greitai susilaukė populiarumo. XII- šaudymas iš lanko, boksavimasis, sakalininkystė, XIII a. pradžioje Vakarų Europoje žaidimas spar­ šachmatai ir poetinė kūryba, būtinų kiekvienam čiai plito vienuolynuose, pasiturinčių miestiečių, tikram riteriui (Kluge-Pinsker, 1991a, 15). prekybininkų sluoksniuose bei žydų getuose. Bet Manoma, kad XII-XIII a. šachmatai ima la­ iki XIV a. šachmatai vis dar išliko tipiška dvaro bai sparčiai populiarėti, nes rašytiniuose šaltiniuo­ pramoga. Tai galima paaiškinti socialine feodaliz­ se galima vis dažniau aptikti draudimų ar kitokių mo struktūra - egzistavo veiklos stokojanti visuo­ apribojimų jais žaisti. Štai Paryžiaus vyskupas Eu­ menės dalis, kuri dažnai kaip tik ir buvo izoliuota des de Sully (miręs 1208 m.) draudė dvasininkams dvaruose arba pilyse (Wichmann, 1960, 36). ne tik žaisti, bet ir turėti šachmatų lentas. Dvasi­ Nuolatos augančiu susidomėjimu šachmatais ninkų susirinkimai Paryžiuje, valdant Liudvi­ ir žaidimo skverbimusi į visus socialinius sluoks­ kui IX, 1212 ir 1254 m., bei 1255 m. provincijos nius buvo nepatenkinta Romos Katalikų bažny­ sinodas taip pat griežtai draudė šachmatus. Tryre čia, juolab kad šachmatai tapo populiarūs ir tarp vykusiame susirinkime 1310 m. vienuoliams buvo vienuolių. Ankstyviausią nepasitenkinimą žaidi­ dar kartą uždrausta žaisti šachmatais ir žaidimo mo populiarumu randame kardinolo Damiani vaikštukais, o Viurcburgo sinodas 1329 m. paskel­ laiške popiežiui, rašytame 1061 m. Laiške pikti­ bė griežtai draudžiantis vienuoliams ir vienuolėms3 namasi vienu Florencijos vyskupu, visiškai pasi­ žaisti lošimo kauliukais, kortomis, šachmatais, ru­ davusiu šachmatų aistrai. Kadangi vyskupas tuliukais ir kitus stalo žaidimus (lot. - Ludos „suteršė savo ranką", laikančią Dievo kūną, tai ga­ alearum, cartarum, schacorum, taxillorum, amu- vo bausmę nuplauti dvylikos vargšų kojas. Kita lorum et globorum monachis et montalibus, pro- vertus, vienuolis dominikonas J. Cesolis XIII a. hibemus districte). Bet šiame draudime randame naudojosi tuo metu liaudyje labai populiaraus įdomią ir labai svarbią išimtį: ordino riteriams šachmatų žaidimo figūromis ir taisyklėmis iliust­ Livonijoje ir Prūsijoje leidžiama žaisti šachmatais, ruodamas savo pamokslus; jo pamokslų rinkinys bet, kaip ir kitiems dvasiškiams, draudžiama lošti ilgus šimtmečius buvo labiausiai paplitusi knyga kauliukais (Wichmann, 1960, 37). po Biblijos. Taigi prakeiksmai ir liaupsės šiam žai­ Įvairūs draudimai ir apribojimai bei priešiš­ dimui buvo vienas greta kito. Šventasis Bernar­ kas požiūris į šachmatus nedarė įtakos žaidimo das de Clairvaux smerkė šachmatus kaip „kūnišką populiarumui ir paplitimui. Be to, jau XIV a. dau-

3Tekste rašoma „montalibus", tačiau toks žodis neegzistuoja ir tai, matyt, yra klaida. Tikėtina, kad turėtų buti „monia- libus" - vienuolėms. gelyje Vakarų Europos miestų buvo išleisti įstaty­ зернию играть или упиватися, повелевает mai, leidžiantys žaisti šachmatais. Keitėsi ir prie­ правило престати, или отлучатися таковым, šiškas Katalikų bažnyčios požiūris. XIV a. убо епископом и презвитором и диаконом и pabaigoje katalikiškame Regensburgo susirinki­ под диаконом же и чтецем и певцем; и аще me žaidimo draudimas buvo ne tik oficialiai at­ не престанут, изверзатися; не убо и мирским šauktas, bet šachmatai dargi buvo pripažinti kaip человекам шахмати и пианстве упражняю- būtina riterių auklėjimo dalis (Линдер, 1975, щеся, отлучатися") (Линдер, 1975, 100, 101; 100). Петриков, 2003, 17). Neigiamas požiūris į šachmatus II tūkst. pra­ Vėliau visuose rusiškuose dvasininkijos raštuo­ džioje buvo įžvelgiamas ne tik oficialioje Romos se, kaip ir bizantiškuose šaltiniuose, šachmatai su­ Katalikų, bet ir Rytų krikščionių (stačiatikių) baž­ gretinami su lošimo kauliukais. XIII a. pabaigos nyčios laikysenoje. Stačiatikių bažnyčia, remdama­ dokumente „Švietėjiški mokymai naujai paskirtam si vienuolio Zonaro (miręs 1118 m.) kanonų dvasininkui" (rus. - „Святительское поучение komentarais, XII a. Visuotiniame bažnyčios susi­ новопоставленному священнику"), įtrauktame rinkime šachmatus uždraudė (Линдер, 1975,100). į Novgorodo bažnytinį teisyną, neleidžiama skai­ XII a. pabaigoje šie draudimai tapo žinomi ir tyti draudžiamųjų knygų, naudotis užkalbėjimais, Rusijoje. XIII a. perdirbus ir išvertus į rusų kalbą burtais, nužiūrėjimu, taip pat draudžiama žiūrėti vieną Nomokanonų4 redakciją, buvo sudaryti ir arklių lenktynes bei turėti šachmatus arba lošimo pirmieji senovės rusų stačiatikių bažnytinės teisės kauliukus (Линдер, 1975,101). Paisijevskio (rus. - žinynai - „Vairinės knygos" (rus. - „Кормчие Паисиевский) rinkinyje (XIV a. pab.-XV a. pr.) книги") (Religijotyros žodynas, 1991, 272). Šiuo­ griežtai ir be užuolankų rašoma, kad iš šachma­ se teisės rinkiniuose, kuriais vadovavosi rusų tais ar lošimo kauliukais žaidžiančių dvasininkų dvasininkija, šachmatai buvo uždrausti ir dvasi­ bus atimtas jų rangas (Петриков, 2003, 17). ninkijai, ir pasauliečiams. 1262 m. draudimas, eks- Nors XVI-XVII a. šachmatai Rusijoje papli­ komunikuojantis pramogaujančius dvasininkus, to ir išpopuliarėjo, Stačiatikių bažnyčia, priešin­ skamba taip: „Visiems vyskupams ir klierikams ra­ gai nei Romos Katalikų, vis dar aktyviai kovojo mintojais ir geradariais visų būti priklauso ir pa­ prieš šį žaidimą. XVI a. antrojoje pusėje tarp klau­ vyzdžiu, ir gerais darbais jaudinti; o jei ir tarp jų simų, kuriuos kunigas turėdavo užduoti išpažįs­ yra, kas prasilenkia su geru arba šachmatais, arba tantiems nuodėmes, buvo ir toks: „Ar nežaidei lošimo kauliukais žaidžia, arba pasigeria, įsakyta šachmatais arba kauliukais, ar kanklėm negrojai?" pagal taisykles atsakyti arba atskirti nuo bažny­ (rus. - „Не играл ли еси шахматы или леки čios tokius, taigi vyskupams ir presbiteriams, dia­ или в гусли играл?"). О ir pačius kunigus buvo konams ir jų pavaduotojams, skaitytojams ir stengiamasi apsaugoti nuo panašių „nuodėmių". giedotojams; ir jei dar nenustos - išmesti; nevalia Be kitų suvaržymų, jiems buvo draudžiama daly­ todėl ir pasauliečiams šachmatais žaisti ir girtau­ vauti gyvulių ir paukščių medžioklėse, nešiotis sa­ ti, atskirti tokius" (rus. - „Епископом и kalus, lošti kauliukais bei žaisti šachmatais клириком всем утешением всех и добродетели (Линдер, 1975, 146). быти подобает и первообразное и раздражение Labai aršiai prieš žaidimą pasisakė metropo­ благодеянию; понеже и то сих есть неким litas Danielius (Даниил) (miręs 1539 m.). Jo pa­ уклонятися от доброго, или шахматы или moksluose šachmatai buvo gretinami ne tik su

4 rį sudaro imperatorių nutarimai dėl bažnyčios ir bažnytiniai Nomokanonas - Bizantijos kanonų teisės rinkinys, ki kanonai (TŽŽ, 1985, 343). azartiniu lošimu kauliukais, bet ir su muzika, naujaisiais laikais, iki šiol žinoma itin mažai. Šal­ šokiais, girtuoklyste ir pan. (Линдер, 1975, 146, tinių deficitą galima būtų paaiškinti tuo, kad kas­ 147). dieniai darbai ir pramogos retai kada susilaukdavo Galima teigti, kad XVI ir XVII a. Stačiatikių išsamaus dokumentavimo. Akivaizdu, kad priori­ bažnyčia viešai, aršiai ir aktyviai kovojo su {vai­ tetas viduramžių istorikams visuomet buvo glo­ riomis žmonijos nuodėmėmis, tarp jų ir su šach­ balios valstybinės ir tarpvalstybinės problemos. matais. Ir tik XVIII a. pab.-XIX a. pr. Stačiatikių Galbūt todėl didžioji dalis šaltinių, mininčių šach­ bažnyčia nustojo atvirai smerkti šachmatus matus, yra netiesioginiai arba atsitiktiniai - užsa­ (Линдер, 1975, 102, 182). kymų sąskaitos amatininkams, dvaruose saugomų Apibendrinant sukauptus duomenis, galima daiktų sąrašai ir t.t. teigti, kad ir Vakarų Europoje, ir Rusijoje griežti Pirmosios netiesioginės žinios apie šachmatus bažnytiniai įstatymai neturėjo pakankamai galios Lietuvoje mus pasiekė per istoriką J. Dlugošą. sustabdyti šachmatų plitimą ir populiarėjimą. Ta­ Ketvirtame iš dvylikos jo parašytų Lenkijos kro­ čiau vertinant abiejų konfesijų reakciją į žaidimo nikos tomų randame žinutę apie tai, kad Ldk populiarumą, reikia pastebėti, kad Stačiatikių baž­ Vytautas (~ 1350-1430 m.) mėgdavo žaisti šach­ nyčios požiūris į šachmatus ir žaidimą jais buvo matais: „Jei kada norėjo prasiblaškyti, išeidavo į daug griežtesnis. medžioklę arba šachmatų žaidimu save linksmi­ Apie teisės aktus, vienaip ar kitaip reglamen­ no; vis dėlto abiem šiom pramogom su saiku mė­ tuojančius šachmatų žaidimą Lietuvoje, kol kas gavosi" (lenk. - „Jeżeli czasem chciał się razerwać, neturime jokių žinių. Tačiau remdamiesi kaimy­ wybiegał na łowy, albo grą szachów się zabawiał; ninių kraštų duomenimis galime padaryti kelias obydwóch tych jednak rozrywek z umiarkowaniem svarbias išvadas. Pirmiausia, kad studijoje apta­ używał") (Długosz, 1869, 384). Šį teiginį tarytum riamuoju laikotarpiu vakarinėje Lietuvos dalyje patvirtina Trakų salos ir pusiasalio pilyse rastos šachmatai buvo teisiškai legalūs. Viurcburgo sino­ vienuolika šachmatų figūrėlių, datuojamų apytiks­ das dar XIV a. pirmojoje pusėje ordino riteriams liai XIV a. pab.-XV a.5 Livonijoje ir Prūsijoje leido žaisti šachmatais, o Įdomių žinių apie šachmatus aptinkame do­ minėtoji dabartinės Lietuvos teritorija tuo metu kumentuose, siejamuose su bene įtakingiausia Priklausė Kryžiuočių ordinui, o vėliau, XVI a., LDK didikų Radvilų gimine. 1647 m. buvo publi­ Prūsijos hercogystei. Antra vertus, jau nuo XIII a. kuotas Jonušo Radvilos (1612-1655) kunstka- Stačiatikių bažnyčios draudimas žaisti šachmatais meros, saugotos Liubčos pilyje, inventorius. galiojo stačiatikiams ir ypač jų dvasininkams, gy­ Kolekcijoje, kurią J. Radvila paveldėjo iš tėvo Kris­ venusiems tiek LDK, tiek ir dabartinės Lietuvos tupo II (1585-1640), buvo surinkti įvairūs gam­ teritorijoje. tos objektai ir dailės kūriniai. XVI-XVII a. datuojamoje kolekcijoje randame ir kelis mus do­ RAŠYTINIŲ ŠALTINIŲ TEIKIAMOS ŽINIOS minančius dirbinius. Vienas reikšmingiausių - APIE ŠACHMATUS LIETUVOJE kaulu puošta Barboros Radvilaitės šaškių ir/ar šachmatų lenta su brangakmeniais. Inventorinia­ Rašytinių ir ikonografinių šaltinių, galinčių pa­ me kunstkameros sąraše randame ir dar kelių įdo­ pildyti archeologijos duomenų teikiamas žinias mių artefaktų aprašymus: „Sena marginta šaškių apie šachmatų istoriją Lietuvoje viduramžiais ir lenta be brangakmenių, kauliniai šachmatai stal­

er. 3:1,13-15,17,21, 23-25,36,39 lent. čiuje, tekintas dangtis su šaškėmis, kaulinė šaškių lo indas su kauliniais ir raginiais šachmatais" (Ba­ lenta stalčiuje, balta kaulinė perspektyva, padirb­ liulis, Meilus, 2001, 361). ta šachmatų lentoje, ir medžio velenėlis (?) su Iš turimų rašytinių šaltinių darome išvadą, kad šachmatais kažkokiam žaidimui, gautas iš Lozo­ Lietuvoje žaidimas buvo žinomas ne vėliau kaip riaus" (Paliušytė, 1994,131; 1996, 43, 54, 55, 57). nuo XV a. pradžios. Tikėtina, kad bent jau diduo­ Apie daugelio kolekcijoje minimų artefaktų, su­ menės sluoksniuose jis buvo populiarus ir mėgs­ sijusių su stalo žaidimais, kilmę galima tik spėlio­ tamas. Tačiau rašytinių šaltinių, iliustruojančių ti. Tačiau užfiksuotas svarbus faktas, jog šachmatų šachmatų istoriją Lietuvoje, negausu, tad išsames­ lenta priklausė pačiai Barborai Radvilaitei (1520- nių žinių apie žaidimo atsiradimą ir evoliuciją teks 1551), leidžia manyti, kad ji ir jos aplinkos žmo­ siekti interpretuojant archeologinių radinių tei­ nės mokėjo žaisti šachmatais ir šaškėmis. kiamus duomenis. Apie galimą Kristupo Radvilos pomėgį žaisti šachmatais netiesiogiai sužinome iš vienos jo su­ ŠACHMATAI LIETUVOJE REMIANTIS tarties su Rygos vargonų meistru Mauricijumi. ARCHEOLOGINIŲ ŠALTINIŲ 1618 m. sudarytoje sutartyje nurodoma, kad K. Rad­ DUOMENIMIS vila užsako pagaminti jam du nedidelius vargonė­ lius - pozityvą - ir portatyvinius vargonėlius - Norint sužinoti šachmatų atsiradimo ir raidos portatyvą. Nurodoma, kad pozityve „...turi būti še­ istoriją Lietuvoje, suvokti jų populiarumą vidu­ ši balsai, būtent - regalas, keturių pėdų fleita, ok­ ramžiais ir naujaisiais laikais, tenka sutelkti dė­ tava, fleita. Kvinta, cimbolai ir prie viso to mesį į archeologinius artefaktus, sietinus su tremuliantas" (Paliušytė, 2003, 47). Taip pat turi aptariamu žaidimu. Šiuo metu Lietuvoje žinomi būti stalas, keturi suoleliai bei šaškės ir šachma­ bent 48 šachmatai ir/ar jų dalys (1-5 lent.), rasti tai. Sutarta, kad už šį pozityvą meistrui bus sumo­ XIV-XVIII a. datuojamuose archeologiniuose kėta 250 auksinų. Tai vienas brangiausių K. objektuose. Iš kaulo/rago, medžio ar akmens pa­ Radvilos užsakymų. Brangesnis buvo tik 7 mar­ dirbdinti šachmatai dažniausiai randami pilyse muro sarkofagų projektas, 1621 m. užsakytas ka­ (net 38 vnt.) ir miestų kultūriniuose sluoksniuose rališkajam meistrui Jonui Pilypui Valonui už 3000 (tik 10 vnt.). auksinų. Antrąjį 1618 m. sutartyje užsakomą in­ Europoje randamus šachmatus pagal jų for­ strumentą - portatyvą - buvo prašoma pagaminti mą ar stilistiką įprasta skirstyti į abstrakčios ir vaiz­ trijų balsų. Greta kitų sudedamųjų dalių minimi duojamosios stilistikos tipus. Kaip jau minėta trys stalčiukai su šaškėmis, šachmatais ir su raša­ skyriuje „Šachmatų kilmė ir tarpkultūrinė migra­ line bei medine smėline. Pastarasis dirbinys įver­ cija", pirmieji šachmatai Indijoje buvo vaizduoja­ tintas 80 auksinų (Paliušytė, 2003, 44-48). mosios stilistikos. Tuometinė karaliaus figūra, Užsakyme nedetalizuojama, kiek ir kokių turi būti radža, vaizdavo soste (neretai ant dramblio) sė­ šachmatų, kaip jie turi atrodyti. Iš to galima spręsti, dintį valdovą, rikio figūra - dramblį, bokšto - lai­ kad šachmatų žaidimas jau buvo įprastas ir gerai vą arba kovos vežimą ir t.t. Apeidami draudimus, žinomas tiek užsakovui, tiek ir gamintojui. egzistavusius musulmoniškose šalyse, ir kartu ne­ Apie dar vieno Radvilų giminės atstovo J. Rad­ prarasdami savo realistinių formų, t.y. figūros vilos šachmatus sužinome iš sąrašo daiktų, po ku­ reikšmės, šachmatai paplito visoje Europoje. Šio nigaikščio mirties likusių Tikocino dvare. Tarp stiliaus šachmatų randama visoje Vakarų ir Vidu­ įvairaus dvaro inventoriaus, tokio kaip 3 liūtų bei rio Europoje bei Skandinavijoje (Spiegei, 1982, 37 leopardų kailių, dviejų aksominių karietos pa­ 27; Nowakowski, Orłowski, 1984, 83-85; Klugc- galvėlių bei kitų turtų, minimas ir „dramblio kau­ Pinskcr, 1991a, 17-30; 1991b, 10,11; Muller, 1998, 1998ša, 14, 37). Itin menkos žinios dar neleidžia argumentuotai spręsti apie aptariamo šachmatų stiliaus egzistavimą Lietuvoje. Todėl šiame straips­ nyje bus detaliai aptariama ir su Europos duomenimis lyginama tik abstrakčios stilistikos fi­ gūrėlių raida Lietuvoje. Plačiai paplitusias abstrakčios stilistikos figū­ rėles galima suskirstyti į arabiškos arba rytietiš­ 6 pav. Realistinės simboli­ kos ir naujosios stilistikos potipius. Rytietiškos kos šachmato figūra, rasta Kaune. XIV a. pab.-XVI a. abstrakcijos atsiradimą, kaip jau minėta anksčiau, pr. (1:1 lent.; Žalnierius, galėjo paskatinti musulmonų draudimas vaizduoti i i Baliliūnaitė, 1998šb, 5 pav.). paveiksluose ir skulptūrose gyvas būtybes. Tačiau šis draudimas greičiausiai negaliojo arabams, 601, 602; Wachowski, Witkowski, 2005, 76-81), gaminusiems produkciją Indijos užsakovams bei, didelėje Rusijos teritorijos dalyje (Линдер, pavyzdžiui, šachmatų drožėjams persiškame Sa- 1975,89-97; 1990,12; Древняя Русь, 1997, 111, markande. Be to, figūriniais ornamentais buvo de­ 112; Петриков, 2003, 16, 17), Baltarusijoje koruojami ir dramblio kaulo raižiniai iš arabų (Загорулский, 1965, 205; Археалойя Беларуси Ispanijos bei Pietų Italijos dirbtuvių. Todėl gali bū­ 2001, 98, 223, 652; Мядзведзева, 2004, 149-153; ti, kad rytietiškos abstrakcijos atsiradimą ir papli­ 2005,14-20; Калядзшсю, 2006,151; Мядзведзева, timą reikia sieti ne tik su draudimu vaizduoti 2006,71), kaimyninėje Latvijoje (Цауне, 1977,25) gyvūnus, bet ir su tiesiog didėjančia šachmatų pa­ ir kitur. Vertėtų paminėti, kad Europoje didžioji klausa. Populiarėjo žaidimas - daugėjo užsakymų vaizduojamųjų šachmatų dalis datuojama XI/XII- kauladirbiams: padidėjusią paklausą buvo galima XIII/XIV a. (Wichmann, 1960, 29-35; Линдер, patenkinti tik supaprastinant figūrų formą. Kita 1975, 97; Kluge-Pinsker, 1991a, 17-30). Archeo­ vertus, ne kiekvienas užsakovas buvo pajėgus nu­ loginėje medžiagoje pasitaiko pavienių vėlyvesnių sipirkti aukštos meninės vertės šachmatus, puoš­ XV-XVI a. artefaktų, tačiau tai - reti radiniai. tus sudėtingais ornamentais. Matyt, visos šios Nuo XVII-XVIII a. šio stiliaus figūrėlių Europo­ aplinkybės ir paskatino arba gerokai pagreitino je vėl aptinkama gerokai daugiau (Wichmann, savotišką šachmatų figūrų formų supaprastinimą I960, 52-64; Линдер, 1975, 168-172) ir tai gali­ (Kluge-Pinsker, 1991a, 14). ma pavadinti savotišku vaizduojamosios simboli­ Apie XIII a. iš rytietiškos stilistikos šachmatų kos šachmatų renesansu. Europoje pradėjo vystytis naujas abstrakčių šach­ Patikimų žinių, įrodančių vaizduojamojo sti­ matų figūrų stilius. Nors naujojo stiliaus figūrėlės liaus šachmatų paplitimų Lietuvoje, kol kas netu­ dar buvo susijusios su rytietiškais prototipais, ta­ rime. Šiuo metu žinoma tik viena akmeninė čiau naujasis stilius turėjo keletą esminių skirtu­ figūrėlė, kuri gali būti realistinės simbolikos šach­ mų. Dėl nepakankamų duomenų sunku tiksliai matas. Kaune rastas dirbinėlis, datuojamas XIV a. atsekti laipsnišką formos transformaciją, tačiau pab.-XVI a. pr., vaizduoja ant šešiakampio posta­ bendros tendencijos pakankamai aiškios. Visų pir­ mento stovintį žmogų. Išlikusioje apatinėje figū­ ma, naujosios abstrakcijos šachmatai laipsniškai ros dalyje matyti tik batai ir apatinė mantijos dalis, prarado kiekvienos figūros formoje užkoduotą re­ todėl sunku tiksliai nustatyti, ar tai tikrai šachma­ alios kariuomenės rūšies simbolinę prasmę. An­ tas, o jeigu taip, tai kokių figūrų jis simbolizuoja tra, naujosios abstrakcijos figūrėlės, vizualiai (6 pav.; žr. 1:1 lent.; Žalnierius, Baliliūnaitė, praradusios beveik visas sąsajas su realiais sub- jektais, įgijo aiškų geometrinį pavidalą. Dažniau­ siai jos buvo tekintos bei daugiapakopės. Naujo­ sios abstrakcijos šachmatai, atsiradę apytiksliai XIII a., ilgainiui visiškai išstūmė rytietiškos stilis­ tikos formų šachmatus ir nuo XV a. pabaigos ta­ po vyraujančiu potipiu visoje Europoje (Рыбина, 1991, 88-89).

RYTIETIŠKOS ABSTRAKCIJOS 1 2 3 ŠACHMATAI

Šachmatų žaidimo ir VIII-IX a. išsivysčiusių 7 pav. Abstrakčios rytietiškos stilistikos šachmatai, rasti Lie­ tuvoje: 1 - pėstininkas XIV-XV a. (2:1 lent.), 2 - rikis XIV- rytietiškos abstrakcijos figūrėlių paplitimui Euro­ XV a. (2:3 lent.), 3 - valdovė/karalius XV a. (2:4 lent.). poje, be abejonės, pasitarnavo arabų invazija į Pie­ V. Abramausko nuotr. tų Europą. Nors arabų invazijos pradžia galima laikyti VIII a. pirmuosius dešimtmečius, bet anks­ Pabaltijo valstybėse iki šiol rasta tik apie de­ tyviausi aptariamos stilistikos šachmatai, rasti Eu­ šimt rytietiškos stilistikos šachmatų. Šešios rytie­ ropoje, datuojami tik X-XI а. (Линдер, 1975, tiško stiliaus figūrėlės, žinomos Latvijoje, sudaro 27-30). Vakarų ir Vidurio Europoje rytietiškos, tik apie ketvirtadalį visų šalyje rastų šachmatų. arba arabiškos abstrakcijos šachmatų gausiausiai Verta paminėti, kad visos Latvijoje rastos rytietiš­ randama XI-XIII a. kultūriniuose sluoksniuose kos abstrakcijos figūrėlės datuojamos XIII-XIV a. (Gąssowska, 1964, 148-167; Kaźmierczyk ir kt., ir yra pagamintos iš medžio (Цауне, 1977, 22-25; 1976, 206, 207; Kluge-Pinsker, 1991a, 30-54; Caune, 1983, 111; Caune, 2007, 485-489). 1991b, 11; Jakob, 1995, 169-176; Müller, 1998, Remiantis turimomis žiniomis, iki 2008 m. Lie­ 600; Bourgeois, 2002, 377-381; Wachowski, tuvoje rasti keturi rytietiškos abstrakcijos šachma­ Witkowski, 2005, 75-77). tai. Visi - Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje. Rytų Europoje rytietiškos stilistikos šachma­ Tai du kauliniai pėstininkai, kaulinis rikis ir iš me­ tai dar gana dažnai, ypač Baltarusijos tyrinėtojų, džio išdrožta karaliaus arba valdovės figūra. datuojami XI-XIII a. Rusų autoriai, remdamiesi Vilniuje rasti rytietiškos abstrakcijos pėstinin­ naujausių tyrinėjimų duomenimis, vis dažniau lin­ kai yra klasikinės ir kartu primityvios, visoje Eu­ kę šio stiliaus šachmatų egzistavimo laikotarpį ropoje plačiai paplitusios cilindro formos. vėlinti ir figūrėles datuoti XII/XIII-XV a. Figūrėlės dažniausiai truputį siaurėja į viršų, o kar­ (Воронин, 1954, рис. 94/4; Загорулский, 1963, tais viršutinė dalis dar ir užapvalinama. Pirmasis 92-93; Колчин, 1964, рис. 8; Гуревич, 1971, 9; kaulinis 27 mm aukščio pėstininkas su užapvalin­ Колчин, 1971, 52-54; Линдер, 1975, 76-82; ta viršutine dalimi yra tekintas. Jo šonus puošia Гуревич, 1981, рис. 55/10; Боровский, 1984, рис. dvi grupės skriestuvinių apskritimų, iš viršaus ir 1; Зверуго, 1989, рис. 76:3; Рыбина, 1991, 92- apačios įrėmintų figūrą juosiančiais grioveliais 94; The Archaeology, 1992, 171-173; Гайдуков, (7:1 pav.; 2:1 lent.; Kuncevičius ir kt., 1994Š, 142). 1992, 89; Древняя Русь, 1997, 112, ИЗ; Šio šachmato datavimas nėra tikslus. Jį galima tik Археалопя Беларусь 2001, 129; Рыбина, 2002, apytiksliai datuoti XIV a. pab.-XVI a., nors pa­ 139; Петриков, 2003, 17; Мядзведзева, 2004, našios formos figūros su skriestuvinių dekoru yra 153-166; 2005, 22-31; Калядзшсю, 2006, 151; įprastos Europoje randamiems XII—XIII a. rytie­ Мядзведзева, 2006, 71-72). tiškos abstrakcijos šachmatams (Gąssowska, 1964, 148-167; Линдер, 1975, 77-81; Kluge-Pins- ker, 1991a, 50-54). Antrasis pėstininkas yra kur kas primi­ tyvesnės formos ir be jokio papildomo de­ koro. Tai grubokai iš kaulo išdrožtas 38 mm aukščio siaurėjantis cilindras (2:2 lent.; Vai­ lionis, 1997Š, 4). VŽP vietoje, kur rasta ši figūra, XIX a. viduryje (po 1831 m.) buvo perkasti sluoksniai, susiformavę iki XIV a. vidurio. Todėl minėta figūra galėtų būti ir XIV-XVI a. datuojama rytietiškos stilisti­ kos pėstininko figūra, vykstant žemės dar­ bams patekusi j XIX a. sluoksnį, ir neaiškaus 8 pav. Medinės abstrakčios rytietiškos stilistikos šachmatai, rasti dirbinio ruošinys/pusfabrikatis. Analogiškos Vilniuje - 1 (2:4 lent.; M. Mieliausko pieš.) ir Novgorode - 2, 3 (Древняя Русь, 1997, 325, табл. 79:46, 37). formos pėstininkų, datuojamų XI-XV a., aptinkama beveik visoje Europos teritorijoje dienos išdrožta 43 mm aukščio ir apytiksliai (Gąssowska, 1964,150-151; Линдер, 1975,79-81; 35 mm skersmens figūrėlė datuojama XIV a. Kluge-Pinsker, 1991a, 48,49; Мядзведзева, 2005, pab.-XV a. pr. Šachmatas yra ne visai taisyklin­ 28-30; 2006, 163-167). go cilindro formos ir susideda tarsi iš trijų pako­ VŽP rastas ir kol kas vienintelis Lietuvoje ry­ pų. Apatinė platesnė dalis sudaro šachmato tietiškos stilistikos rikis. Į viršų siaurėjančios ci­ pagrindą, vidurinė - liemenį, o neaukštas žemo lindro formos figūra išdrožta iš kaulo ir yra 38 mm devynlapio formos viršus - karūnėlę. Liemuo aukščio. Viršutinėje šachmato dalyje yra nedide­ puoštas sudėtingu geometriniu, o jo viršus ir ka­ lis atsikišimas ar ataugėlė, perskirta į dvi dalis (7:2 rūnėlė - augaliniu ornamentu. Karūnėlės centre Pav.; 2:3 lent.; Kuncevičius ir kt., 1994Š, 59). Ši dvi­ matyti lūžio vieta. Gali būti, kad šachmatas tu­ guba ataugėlė simbolizuoja dramblio figūros iltis. rėjo dar vieną mažesnę karūnėlę, savotišką spyglį Toks rikio vaizdavimas žinomas nuo VIII a. arabų (7:3 pav.; 2:4 lent.; Blaževičius, 2009ša). Tokias šalyse, o Europoje tokios figūros datuojamos nuo nedideles kūgio, burbulo ir kitokių formų karū­ XI-XII a. iki XV a. Šachmatų figūrų, savo forma nėles turi penkios panašios medinės figūrėlės iš artimų Vilniuje rastam rikiui, datuojamam XIV a. Novgorodo, datuojamos XII-XV a. Trys iš mi­ Pab.-XV a. pr., yra rasta vakarinėje Rusijos dalyje nėtų figūrėlių, kaip ir rastoji Vilniuje, yra itin ir Baltarusijoje (Колчин, 1971,53; Линдер, 1975, puošniai ornamentuotos (8 pav.). Rusų tyrinėto­ 78, 79, Ш; Рыбина, 1991, 93, 94; Древняя Русь, jai tokio stiliaus figūrėles išskiria į atskirą rytie­ 1997,113; Мядзведзева, 2005,26,27; Калядзшскл, tiškos stilistikos Novgorodo modifikacijos 2006,151; Мядзведзева, 2006,160-163), Lenkijo­ variantą (Колчин, 1971,53, рис. 24:2,5; Линдер, je (Gąssowska, 1964,148-150), Vokietijoje ir liku­ 1975,114; Древняя Русь, 1997,325, табл. 79:37, sioje Vakarų Europoje (Kluge-Pinsker, 1991a, 45, 38, 46). 46; Jakob, 1995, 173). Puošnumu išsiskirianti medinė karaliaus ar­ Ketvirtas rytietiškos abstrakcijos šachmatas ba valdovės figūra yra unikalus radinys ne tik yra karaliaus arba valdovės figūrėlė. Tiksliai sun­ Lietuvoje, bet ir visame rytiniame Baltijos jū­ ku nustatyti todėl, kad jos būdavo labai panašios. ros regione. Savo stiliumi figūrėlė labai panaši Neturint viso žaidimo komplekto, beveik neįma­ į Novgorodo modifikacijos rytietiškos abstrak­ noma nustatyti, kuri tai figūra. Iš ožekšnio me- cijos šachmatus. Du Vilniuje rasti pėstininkai ir rikis turi beveik identiškų analogų tiek Vakarų, dalies. Pagrindas dažniausiai būna žemo cilindro tiek ir Rytų Europoje paplitusiems rytietiško sti­ formos, o viršutinė dalis - profiliuotas cilindras liaus šachmatams. Todėl vertinant šiuo metu Lie­ su piltuvėlio, taurės ar kitų formų pakopomis. Vi­ tuvoje rastus rytietiškos abstrakcijos šachmatus, zualiai iš naujojo stiliaus šachmatų išsiskiria bokšto atrodytų, kad šio stiliaus figūrėlės ir/ar jų prototi­ ir žirgo figūros. Bokštas, kaip ir kitos figūros, daž­ pai atkeliavo būtent iš Senosios Rusios. Kita ver­ niausiai turintis žemo cilindro formos pagrindą, tus, atsižvelgiant į tai, kad disponuojama labai išlaikė j arabiškas „ruch" figūrėles panašią, pla­ maža radinių imtimi, kol kas tai - tik spėjimas. čią, paukščio sparnus ar laivo bures primenančią viršutinę dalį. Žirgo figūra naujosios simbolikos NAUJOSIOS ABSTRAKCIJOS komplekte įgijo ir realistinio stiliaus šachmatams ŠACHMATAI būdingų bruožų. Ant pagrindo dažniausiai vaiz­ duojama realistinė žirgo galva arba ją simbolizuo­ Apytiksliai XIII a. iš rytietiško stiliaus išsivys­ jantis trikampis (Wichmann, I960, 45-52). tė vadinamieji naujosios abstrakcijos šachmatai ar­ Vienas svarbiausių kriterijų, leidusių naujosios ba konvencionalus šachmatų stilius. XIII-XV a. abstrakcijos šachmatams greitai paplisti Europo­ Europoje šio stiliaus šachmatai egzistavo parale­ je, galėjo būti tai, kad jų gamybai buvo imtos nau­ liai su arabiškos abstrakcijos figūrėlėmis, bet jau doti tekinimo staklės (9 pav.). Paprastomis, bet nuo XV-XVI a. sandūros naujosios formos tapo išraiškingomis formomis pasižyminčios naujosios vyraujančios. Šio tipo figūrėlėms būdingas dau- figūrėlės laipsniškai tapo vyraujančiu šachmatų sti­ giapakopiškumas. Paprastai figūros susideda iš liumi. Tačiau kone kiekviename Europos regione dviejų pagrindinių komponentų - masyvaus pa­ galima rasti ir savitų, unikalių bruožų. Naujosios grindo ir iš jo iškylančios profiliuotos viršutinės abstrakcijos šachmatų stilius tapo klasikinės

.-I TT

M>.JA>^,Aift,^a№>aJ>b-i«.--* ... .^..^ ^ — . g. Д. — ......

9 pav. Miniatiūra, vaizduojanti šachmatų figūrų ir lentos gamybų, iš karaliaus Alfonso knygos „Libro del Acedrex". XIII a. pab. (Alphonso X, F03R, detalė). Howard Stauton 1849 m. modifikuotos ir iki mū­ pagamintos iš medžio (3:28,29 lent.), likusios - iš sų dienų naudojamų šachmatų formos pagrindu kaulo arba rago. Kiekybiškai didžiausią aptaria­ (Murray, 1913, 773; Рыбина, 1991, 89-90). mo stiliaus figūrų grupę sudaro pėstininkai: jų iš Naujosios abstrakcijos šachmatai yra labiau­ viso rasta 10 vnt. (3:1-10 lent.). Taip pat rastas 1 siai paplitusi šachmatų forma visoje Europoje žirgas (3:11 lent.), 4 rikiai (3:12-16 lent.), 4 bokš­ (Murray, 1913, 764-775; Wichmann, 1960,45-50; tai (3:17-20 lent.) ir 8 karaliaus arba valdovės fi­ Endrei, 1988, 87-89). Archeologinių tyrimų me­ gūros (3:21-28 lent.). tu šio stiliaus figūrėlių gausiai randama vakarinė­ Apžvalgą pradėsime nuo mažiausių, bet gau­ je Rusijos dalyje bei Baltarusijoje (Белов, siausiai archeologinėje medžiagoje reprezentuo­ Овсянников, 1969, 248; 1970, 22, 23; Гуревич, jamų šachmatų - pėstininkų. XIV a. pab.-XVI a. 1971, 9; Штыхов, 1975, рис. 18:7, рис. 48:25; datuojamas figūrėles pagal jų formą galima su­ Рыбина, 1978, 151; Трусов, Паниче, 1979, 446, skirstyti j tris variantus. Sąlyginai pirmuoju pava­ 447; Краущэбич, 1991, 144; Рыбина, 1991, 94- dintam pėstininkų variantui būdinga iš pagrindo 100; The Archaeology, 1992,173; Древняя Русь, kylanti piltuvėlio formos vidurinė šachmato dalis 1997, 112-114; Археалопя Беларуси 2001, мал. ir siaurėjančio cilindro formos viršutinė dalis su 265:4, 5, мал. 267:2, 7, 11; Мядзведзева, 2004, kepurėle (10:1 pav.). Šiam variantui priskirtini 153-167; 2005, 32-51; 2006,72-73; Дук, 2007, 88; septyni pėstininkai. Penki jų rasti VŽP teritorijo­ ir kt.). Kiek mažiau - Latvijoje (Цауне, 1977, 23- je (3:2,4-7 lent.; Aleliūnas ir kt., 1993Š, 246; Rac- 25; Šnore, Zarina, 1980,80; Caune, 1983, att. 6:17; kevičius, 2003šb, 168; Steponavičienė, Striška, Apala, 1988, att. 1:8; Apala, 1994, 6; Celminš, 2003Š, 95; Steponavičienė ir kt., 2006ša, 11; Oža- 1996,45; Celminš, 1998,30; Graudonis, 2003, tab. las, 2009Š), vienas - Vilniaus mieste, Maironio g. 47:3; Caune, 2007,489-491) ir Estijoje (Aus, 1982, (3:3 lent.; Stanaitis, 1994Š, 12,17), vienas - Trakų 390,391; Selirand, 1982; 400; Lange, Tamm, 1985, pusiasalio pilyje (3:1 lent.; Tautavičius, 1964, 31). 389; Haak, 2004, 116, 117; 2005, 9). Visos septynios figūrėlės yra kone identiškos: tru­ Apibendrinant galima teigti, kad tarp archeo­ putį siaurėjančio pagrindo šonai ir piltuvėlio for­ loginių tyrimų metu rastų šachmatų šio stiliaus fi­ mos vidurinė dalis puoštos dviem aplink einančiais gūrėlių pasitaiko dažniausiai. Ne išimtis ir Lietuva, grioveliais, o viršutinė dalis - grybo pavidalo. Bend­ kurioje daugiau nei 90 proc. rastų figūrėlių pri­ ras jų aukštis svyruoja nuo 17 iki 24 mm, pagrin­ skirtinos būtent šiam šachmatų stiliui. do skersmuo - apie 10-14 mm. Lietuvoje rasti Pradėjus XIV a. pab.-XVIII a. datuojamų radi­ nių tyrimą, pastebėtas ryškus formų skirtumas tarp XIV-XVI a. ir XVII-XVIII a. radinių. Tili leido pa­ dalinti aptariamus artefaktus j dvi chronologiniu ir stilistiniu požiūriu skirtingas grupes. Analizuojant bei lyginant jas tarpusavyje bus galima objektyviai įver­ tinti šachmatų formų raidą Lietuvoje.

2 3 XIV A. PAB.-XVI A. NAUJOSIOS I I ABSTRAKCIJOS ŠACHMATAI

10 pav. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos pėstinin­ Iki šiol Lietuvoje rasti 29 naujosios abstrakci­ kai. 1 - pirmas variantas (lent. 3:7; VAbramausko nuotr.), jos šachmatai ir dešimt jų dalių, datuojamų XIV- 2 - antras variantas (3:8 lent.; Ė. Slriškicnės nuotr.), 3 - tre­ XVI a. laikotarpiu (3 lent.). Tik dvi figūrėlės čias variantas (3:10 lent.; P. Blaževičius nuotr.). pirmojo varianto pėstininkai turi labai artimų ana­ viena 15 mm aukščio siau­ logijų Naugarduke - dabartinės Baltarusijos teri­ rėjančio cilindro formos fi­ torijoje, ir Toropece (Торопец) - Rusijoje gūra (10:3 pav.; 3:10 lent.). (Линдер, 1975,124). Rusų autoriai abu šiuos pės­ J Šis XVI-XVII a. datuoja­ tininkus datuoja XIII-XIV a. ir priskiria vadina­ mas dirbinėlis (Jonaitis, majam vakarietiškam šachmatų tipui (Рыбина, 2007Š, 136, 143) savo for­ \ 1991, 95, рис. 5). Įvertinus tai, kad Lietuvoje rasti ma labai artimas arabiškos net 7 kone identiški pėstininkai, galimas visiškai abstrakcijos pėstininkams, naujas požiūris j aptariamuosius dirbinius. Visų žinomiems visoje Europo­ pirma, reikia šiek tiek pavėlinti ir Naugarduke, ir je, o kartu ir Lietuvos teri­ Toropece rastas figūrėles ir datuoti jas XIV a. torijoje (Murray, 1913, 769; Колчин, 1964, рис. 8: pab.-XVI a. Antra, abi rusų autorių aptariamos 11 pav. Vienintelė Lietu­ pėstininkų radimvietės beveik visą XIV-XVI a. voje rasta žirgo figūra. 19-24; Линдер, 1975, 78; laikotarpį priklausė LDK, o Naugardukas buvo Naujosios abstrakcijos ti­ Kazmierczyk ir kt., 1976, pas, XTV-XV a. (3:11 lent.; rys. 23:b; The Archaeolo­ dargi viena iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezi­ VAbramausko nuotr). dencijų. Trečia, Lietuvoje rasti septyni, o už da­ gy, 1992, fig. V. 5:11, 12; bartinių jos ribų - tik du tokie pėstininkai. Įvardyti VŽPR, 1995, pav. 176; Мядзведзева, 2005, мал. faktai leidžia teigti, kad ir Rusijoje, ir Baltarusijo­ 3:4,5 ir kt.). Tačiau atsižvelgiant į dirbinio datavi­ je rastas figūrėles reikėtų manyti esant multikul- mą, figūrėlės negalima priskirti arabiškos abstrak­ tūriniuose LDK valstybės miestuose paplitusios cijos tipui. Manytume, kad šį pėstininką tikslinga va­ šachmatų stilistikos pavyzdžiais. dinti naujosios simbolikos šachmatu, išlaikiusiu sa­ vitas arabiško stiliaus formas. Lietuvoje rastiems antrojo varianto pėstinin­ kams būdinga kūgio ar trikampio forma. Šiam va­ Remiantis turimomis žiniomis, iki šiol Lietu­ riantui priskirtinos dvi figūrėlės. Pirmoji jų rasta voje rasta tik viena XV a. datuojama naujosios VŽP Valdovų rūmų teritorijoje. Figūrėlė prime­ abstrakcijos žirgo figūrėlė. VŽP rastas šachmatas na siaurėjančią cilindro formą su stambia, 10 mm yra 36 mm aukščio, cilindro formos, su voleliais skersmens, kepurėle. Prie pagrindo pėstininkas puoštu pagrindu ir žirgo galvą simbolizuojančiu puoštas trimis juostomis griovelių, o ties viduriu trikampiu figūros viršuje (11 pav.; 3:11 lent.; Ste­ figūra truputį susiaurėja (10:2 pav.; 3:8 lent.; ponavičienė ir kt., 2006ša, 11). Kol kas tai vienin­ Tautavičius, Urbanavičius, 1989ša, 95). Šachmatą telis toks artefaktas ne tik rytinėje Baltijos jūros tik apytiksliai galima datuoti XV-XVI a. Ti­ pakrantėje, bet ir visoje Rytų Europoje. Lyginant pologiškai artimiausia šiai figūrai analogija ga­ naujosios abstrakcijos figūrėlę su arabiškos abst­ lėtų būti Baltarusijoje, Zaslavlyje (Заславуе), rakcijos žirgais, akivaizdžiai matyti jų panašumai - rastas pėstininkas, datuojamas XIII-XV a. cilindro formos korpusas ir trikampio formos gal­ (Мядзведзева, 2005, 41). Antrasis beveik taisyk­ va. Šis šachmatas yra tarsi pereinamoji žirgo figū­ lingo kūgio pavidalo šachmatas rastas Vilniuje, Su­ rėlės forma: figūrėlės korpusas jau įgavo naujajai bačiaus g. 11. Tai 28 mm aukščio pėstininkas, kurio abstrakcijai būdingą profiliuoto cilindro formą, ta­ apatinė dalis puošta net aštuoniais aplink einan­ čiau viršutinė dalis dar nevaizduoja realistinės žir­ čiais grioveliais, o viršuje yra nedidelė dvipakopė go galvos (12 pav.). Europos archeologinėje kepurėlė (3:9 lent.). Tyrimų autorius šią analogi­ medžiagoje žinomas tik vienas panašus artefak­ jų Lietuvoje neturinčią figūrėlę datuoja XV a. tas: XII a. pab.-XIII a. pr. datuojama figūrėlė sau­ (Kavaliauskas, 2005, 206, 207). goma Stokholmo muziejuje (Wichmann, 1960, 289). Kadangi Lietuvoje rasta tik viena tokios for- Trečiajam pėstininkų variantui priskiriama tik mos žirgo figūrėlė, nuo kate­ goriškų išvadų turime susilai­ kyti. Tačiau spėjame, kad XIV a. pab.-XVI a. rytinėje Europos dalyje jau galėjo būti paplitusios ir tokio tipo figū­ rėlės. Šachmatų žaidime pana­ šios į žirgą vertės yra rikio fi­ Q gūra. Archeologinių tyrimų 12 pav. Žirgo figūros evoliucija: 1 - rytietiškos abstrakcijos žirgas XI-XII a. metu Lietuvoje rastos penkios (Murray, 1913, 767), 2 - Lietuvoje rastas žirgas XIV-XV a. (3:11 lent.; M. Mie- XIV a. pab.-XVI a. datuoja­ liausko pieš.), 3 - H. Stauton modifikacijos žirgas. 1849 m. (Murray, 1913,773). mos naujosios abstrakcijos ri­ kių figūrėlės. Jas pavyko suskirstyti į tris sąlyginius va­ riantus. Pirmojo varianto rikiu galime vadinti A. Tautavičiaus vykdytų tyrinėjimų metu Ve­ liuonos pilaitėse rastą kaulinį šachmatą (Таутавичюс, 1966, 21). XIV a. datuojamas rikis yra 35 mm aukščio. Šią tekin­ tą figūrėlę sudaro trys pagrin­ dinės pakopos: žemo cilindro formos pagrindas, kiek profi­ liuotas cilindrinis liemuo ir ne­ 13 pav. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatų rikiai: 1 - pirmas va­ aukšto cilindro formos galvutė riantas (3:12 lent.; P. Blaževičiaus nuotr.), 2 - antras variantas (3:14 lent.; P. Blaževi­ su atbrailėle viršuje. Nors gal­ čiaus nuotr.), 3 - trečias variantas (3:15 lent.; Tautavičius, 1964, 31). vutės išlikęs tik fragmentas, galima aiškiai matyti apie 2 mm pločio įpjovą jos cilindro forma, kurios žemo cilindro formos gal­ centre (13:1 pav.; 3:12 lent.). Minėtą įpjovą rikiai vutės viršus yra tik šiek tiek įpjautas (13:2 pav.). paveldėjo iš arabiškos abstrakcijos šachmatų, ku­ Du antrajam variantui priskirtini rikiai rasti Tra­ riuose rikis reiškė dramblį, o du atsikišimai jo vir­ kų pilyse. Pirmasis yra 29 mm aukščio ir rastas Sa­ šuje simbolizavo dramblio iltis. Modifikuotoje los pilyje. Ant žemo cilindro formos pagrindo yra figūrėlėje dramblio iltis vaizdavo viršutinė dalis, cilindro formos vidurinė dalis, o ant jos - taip pat simboliškai įpjauta viduryje ir tarsi išsiskirianti į dvi cilindro formos viršutinė dalis, puošta grioveliais. dalis (Linderis, 1968, 40). Kelios stilistiškai į šį Ve­ Figūros viršuje matyti nedidelė įpjova (3:13 lent.; liuonos rikį panašios, viduramžiais datuojamos fi­ Navickaitė-Kuncienė, 1995Š, 46). Antrasis rikis gūrėlės yra rastos Estijoje - dvi Talino ir viena rastas Pusiasalio pilyje. Jis beveik identiškos pir­ Viljandi miestuose (Lange, Tamm, 1985, 389; Inv. majam formos, bet reikia pabrėžti, kad antrasis Nr. TLM 24448 saugomas Tallinna Linnamuuseum; rikis yra sudėtinė šachmatų figūra - jo viršutinė Inv. Nr. 10922:503 saugoma Viljandi muziejuje). dalis įstatyta į žemo cilindro formos pagrindą. Pas­ Antrajam rikių variantui būdinga profiliuota tarasis rikis kiek aukštesnis už pirmąjį - 43 mm aukščio (3:14 lent.; Tautavičius, 1964,31). Dėl ne­ pagrindas, iš kurio centro kyla ašis su dviem spar­ tikslių radimo aplinkybių abu šachmatai gali būti no arba burės pavidalo šoninėmis ataugomis datuojami tik apytiksliai, atsižvelgiant j pilių sta­ (14 pav.). Kalbant apie figūros formos raidą, rei­ tybos laiką. Todėl Salos pilyje rastąjį rikį galima kia paminėti, kad keičiama ir transformuojama datuoti XV a., o Pusiasalio pilyje rastą - XIV- šachmato simbolika išsivystė iš originaliai realų ko­ XV a. Analogiškų rikių kaimyninėse šalyse iki šiol vos vežimą vaizduojančios indiškos figūros - rat- nerasta, todėl gali būti, kad tai savotiška vietinė che (Линдер, 1975, 45, 46). Kai šachmatais modifikacija. susidomėjo arabai, nenaudoję kariuomenėje ko­ Trečiojo varianto rikių forma nuo pirmųjų vos vežimų, figūra virto ruchu - milžinišku paukš­ dviejų skiriasi tuo, kad vidurinė dalis vienoje pu­ čiu plėšrūnu iš stebuklinių pasakų. Kaip įprasta sėje yra stipriau įsmaugta, o įpjovos gylis siekia 1/2 arabams, paukštis buvo vaizduojamas simboliškai ar net 2/3 bendro figūros aukščio (13:3 pav.). Lie­ ir savo forma priminė stačiakampį su dviem iški­ tuvoje rasti du šio varianto rikiai. Vienas, datuo­ limais viršutinėje dalyje (Linderis, 1968,40). Šach­ jamas XIV-XV a., rastas Trakų pusiasalio pilyje matams Vakarų Europoje evoliucionuojant į (3:15 lent.; Tautavičius, 1964, 31), kitas - Vilniu­ naujosios abstrakcijos formas, arabiška figūra įga­ je, Klaipėdos gatvėje rastas rikis datuojamas XVI- vo abstraktų dviejų susiglaudusių žirgų, žiūrinčių XVII a. laikotarpiu (3:16 lent.; Kliaugaitė, 2004Š, į priešingas puses, pavidalą. Ataugos figūros vir­ 8,15). Analogijos šiems rikiams žinomos iš septy­ šuje kartais kaip Indijoje simbolizavo abstrakčias, nių radimviečių. Viena figūrėlė rasta Cėsio pilyje o kartais realistines žirgų galvas. Pagaliau XV a. Latvijoje6, po vieną Novgorode ir Nikolo- viduryje Vakarų Europoje šachmatas dar kartą Lenivece (rus. - Николо-Ленивец), Rusijoje. transformuojasi ir tampa tokia donžono formos Pastarosios figūrėlės datuojamos XIV a. pab.- bokšto figūra, kokia išliko iki pat mūsų dienų XV a. pr. ir XII-XIII a. (Linderis, 1968, 40; (Murray, 1913, 769; Wichmann, 1960, 47). Rytų Линдер, 1975, 87; Рыбина, 1978,151). Baltarusi­ Europoje figūros raida kiek kitokia. Manoma, kad joje, Polocke ir Gardine rastieji analogiški rikiai arabiškos abstrakcijos šachmatas vietiniams gy­ datuojami XIII-XIV a., o rastasis Minske - XVII- ventojams priminė jų naudotų laivų formą. Grei­ čiausiai todėl šiame regione figūra įgavo ne žirgų XVIII а. (Мядзведзева, 2004,161). Visos figūros ar donžono, o stilizuotą laivo burių pavidalą. Apie rusų autorių priskiriamos jau minėtajam vakarie­ tai byloja ir vienintelėje rusų kalboje egzistuojan­ tiškam šachmatų tipui (Рыбина, 1991,95, рис. 5). tis šachmato pavadinimas - valtis arba laivas (rus. - Dar dvi XVI a. datuojamos figūrėlės, savo forma ладья) (Линдер, 1975, 52, 53, 123). artimos aptartam rikių tipui, rastos Estijoje, Vil­ jandi miesto pranciškonų vienuolyne. Šių spėja­ Įspūdingiausia iš keturių Lietuvoje žinomų mų rikių figūrėlių viršutinė dalis neturi įpjovos, bokšto figūrų yra K. Meko Trakų pusiasalio pilyje bet vidurinė dalis, kaip ir kitų anksčiau minėtųjų, rastas bokštas. Ši apytiksliai XIV-XV a. datuoja­ vienoje pusėje yra stipriai įsmaugta (Selirand, ma figūra savo dekoru ir dydžiu labai skiriasi nuo 1982, 400). kitų Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse rastų bokš­ Archeologinių tyrimų metu Lietuvoje rasti ke­ tų. Šachmatas yra ne tik gausiai ornamentuotas. turi kauliniai naujosios abstrakcijos šachmatų Tai pati didžiausia iš visų Lietuvoje rastų šachma­ bokštai. Kaip ir kitoms aptariamojo stiliaus figū­ tų figūrų. Bendras bokšto aukštis yra 87 mm, o rėlėms, bokštams būdingas žemo cilindro formos pagrindas net 38 mm skersmens ir 17 mm aukš-

61993 m. rastas rikis saugomas Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje. Inv. Nr. Vi 213-7675. čio. Virš pagrindo yra nedidelė kojelė, iš kurios bokštas yra labai tamsaus, gal juodai dažyto, o gal kyla masyvi stačiakampė figūros dalis, primenan­ tiesiog nuo aplinkos poveikio pajuodavusio kau­ ti laivo burę. Vidurinė šachmato dalis kiekvieno­ lo. Kaip ir daugumos kitų kaulinių figūrėlių, šios je plokštumos pusėje ornamentuota trimis poro­ pagrindas puoštas aplink einančiais grioveliais. Pa­ mis duobučių. Duobutės negiliais skersiniais grio­ grindo skersmuo - 12 mm, aukštis - 3 mm. Iš že­ veliais sujungtos su profiliuotais stačiakampio mo cilindro formos kyla cilindrinis stiebelis su kraštais. Burę centre į dvi dalis skiria tarytum lai­ dviem profiliuotomis šoninėmis ataugomis ir sa­ vo stiebas, kuris viršuje baigiasi grybo formos ke­ votiška kepurėle viršuje. Stratigrafiškai bokštas da­ purėle (14:1 pav.; 3:17 lent.). Atsižvelgiant į tai, tuojamas XVI-XVII a. (14:3 pav.; 3:19 lent.; Ka- kad iš rago išdrožtas šachmatas yra ne tik didžiau­ talynas, 2001Š, 11,30). Ketvirtasis VŽP teritorijo­ sias, bet ir puošniausias, galima spėti, kad jis pri­ je rastas bokštas datuojamas XV a. pab.-XVI a. klausė prabangiam turtingo asmens žaidimo kom­ pr. Nuo rasto Rotušės aikštėje jis skiriasi tik tuo, plektui. Prisiminus Dlugošo žinutę apie tai, kad kad yra pagamintas iš šviesaus kaulo, o jo viršuti­ Ldk Vytautas, rezidavęs Trakuose, nepraleisdavo nė dalis kiek išraiškingiau profiliuota. Pagrindas, progos pažaisti šachmatais (Długosz, 1869, 384), tiesa, truputį didesnis - 17 mm skersmens, tačiau peršasi viena drąsi mintis: gal šachmatų komplek­ taip pat puoštas aplink einančiais grioveliais (14:4 tu, kuriam priklausė minėtoji bokšto figūra, žaidė pav.; 3:20 lent.; Blaževičius, 2009ša). pats Ldk Vytautas? Greičiausiai niekada neatsi­ Trakuose ir Vilniuje rasti naujosios abstrakci­ ras patikimų šaltinių, patvirtinančių ar paneigian­ jos bokštai stilistiškai turi panašumų su Vakarų ir čių šią hipotezę, bet tokia nuomonė turi teisę eg­ Rytų Europoje paplitusių figūrų formomis. Abst- zistuoti. Likusios trys bokštų figūrėlės rastos archeologinių tyrimu metu Vilniuje. Vienas sąlyginai didelis šachmatas rastas Siaurojoje gatvė­ je. Tai 33 mm aukščio, abstrakčios formos, iš vamzdinio kaulo ište­ kinta figūra. Aukštas jos pagrindas puoštas aplink einančiais griove­ liais, o stačiakampės viršutinės da­ lies šonai, simbolizuojantys arba žirgų galvas, arba laivo bures, yra profiliuoti. Vienas XV a. datuo­ jamo šachmato viršutinis kampas nulūžęs (14:2 pav.; 3:18 lent.; Vait­ kevičius, Lisanka, 1981Š, 102, 103, 170). Stilistiškai į šį bokštą pana­ šios ir kitos dvi figūros, rastos Ro­ 5-C tušės aikštėje ir VŽP. Abi jos ge­ rokai mažesnės, vos 19 ir 18 mm aukščio, bet figūrą reprezentuo­ janti simbolika išreikšta taip pat 14 pav. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatų bokštai (3:17- aiškiai. Rotušės aikštėje rastas 20 lent.; P. Blaževičiaus nuolr.). rakti ankstyvoji Vakarų Europos bokštų forma, hipotezė nepasitvirtino. Vienuose šachmatų rin­ kuomet figūra vaizdavo du žirgus, vizualiai labai kiniuose karalių nuo valdovės iš tiesų skyrė karū­ artima naujosios abstrakcijos bokštams, vaizduo­ nėlė (Murray, 1913, 767, 769-773; Wichmann, jantiems laivą Rytų Europoje. Tiriant ne tik figū­ 1960, 48, 49, pav. 77, 86), kituose rinkiniuose ar­ ros formą, bet ir pavadinimą, galima pastebėti, kad ba nė viena figūra neturėjo karūnėlės, arba abi visose Europos šalyse į vakarus nuo Lietuvos var­ jas turėjo, tik karaliaus figūros skyrėsi nuo valdo­ totas būtent bokšto, tuo tarpu slaviškose žemėse j vės savo dydžiu, forma ar kitais bruožais (Murray, rytus nuo Lietuvos - laivo terminas (Линдер, 1975, 1913, 768-773; Wichmann, 1960, 48, 49, pav. 74; 52, 53, 123). Vienareikšmiškai nustatyti, ką šis Линдер, 1975,167,190). Todėl neturint viso figū­ šachmatas simbolizavo ribiniame skirtingų stilių rų rinkinio neįmanoma tiksliai nustatyti, kuri tai paplitimo areale, į kurį patenka Lietuva, sunku. figūra. Vengiant sumaišties, abiejų tipų figūras ap­ Nors šiuo metu lietuvių kalboje vartojamas bokš­ tarsime kartu, tad ir vadinti jas teks valdovės/ka­ to terminas, tačiau galima spėti, kad XIV a. pab.- raliaus figūromis. XVI a. figūra galėjo simbolizuoti laivą. Tai lyg ir Iš aštuonių valdovėms/karaliams priskiriamų patvirtina Trakų šachmato forma, akivaizdžiai pri­ šachmatų septyni ištekinti iš kaulo (3:21-27 lent.), menanti burinį laivą, bei tai, kad Lietuvoje ras­ o vienas išdrožtas iš medžio (3:28 lent.). Kaip jau tiems artefaktams artimiausios analogijos žinomos minėta anksčiau, figūras pagal kepurėlės formą Baltarusijoje, vakarinėje Rusijos dalyje, Ukraino­ galima suskirstyti į du sąlyginius variantus - su ka­ je, Latvijoje (Linderis, 1968, 40; Белов, rūnėlėmis ir be jų. Овсянников, 1969, 248; Линдер, 1975,123,162, Figūros be karūnėlių Lietuvoje rastos tik dvi. 163, 165; Цауне, 1977, 24; Рыбина, 1978, рис. Viena visiškai sveika aptikta Trakų salos pilyje, ant­ 35; Трусов, Панине, 1979, 446; Šnore, Zarina, roji - Dubingių piliavietėje. Trakuose rastas šach­ 1980, att. 82: 19; Краущэбич, 1991,142, рис. 38: matas, kaip ir dauguma kitų aptariamos stilistikos 11; Рыбина, 1991, 94, рис. 5:12-18; The Archae­ figūrų, susideda iš trijų pagrindinių pakopų: že­ ology, 1992,172, fig. V. 5:13; Древняя Русь, 1997, mo cilindro formos pagrindo, vidurinės dalies ir 325, табл. 79/67, 72, 73; Археалопя Беларуси viršutinės dalies - kepurėlės. 42 mm aukščio figū­ 2001, мал. 265:4, мал. 267:11; Мядзведзева, 2004, rėlės vidurinė dalis yra dviejų tarsi vienas į kitą 159, мал. 4:1-4) ir Estijoje7. sumautų piltuvėlių formos. Viršutinė šachmato Ir rytietiškos, ir naujosios abstrakcijos šach­ dalis primena anksčiau aptartų pirmojo varianto matų komplekto valdovės ir karaliaus figūros ma­ pėstininkų grybo pavidalo viršutinę dalį. Ši valdo­ žai kuo skyrėsi viena nuo kitos. Tyrimų pradžioje vės/karaliaus figūra datuojama XV a. (15 pav.; atrodė, kad šiuos šachmatus galima būtų atskirti 3:21 lent.). XV a. antrosios pusės datuojamo pagal jų viršutinę dalį. Šešios figūrėlės turi arba (3:22 lent.; Kuncevičius, Laužikas, Striška, 2006, galėjo turėti nedideles grybo pavidalo ataugėles - 150) Dubingiuose rasto šachmato pagrindas nu­ karūnėles (3:23-28 lent.), o dviejų viršutinė dalis lūžęs, bet vidurinė ir viršutinė dalys stilistiškai ir buvo plokščia (3:21, 22 lent.). Spėta, kad šachma­ pagal proporcijas kone identiškos Trakuose ras­ tai su karūnėlėmis galėjo būti karalių figūros, o tajam. Reikia manyti, kad abi figūros yra vieno, be jų - valdovių. Tačiau analizuojant visus priei­ aptariamuoju laikotarpiu plačioje Rytų Europos namus duomenis apie visus Europos šachmatų žai­ teritorijoje paplitusio šachmatų figūrų stiliaus. Tai dimo komplektus, datuojamus XIV-XVIII a., ši patvirtina ir kaimyninių šalių radiniai. Trys analo-

7 Radinys saugomas Viljandi muziejuje (Inv. Nr. VM 3863). giškos figūros, rastos Novgorode (Rusija), datuo­ jamos XIV-XV а. (Линдер, 1975, 120; Древняя Русь, 1991, 325, табл. 79/61; Рыбина, 1991, рис. 5:1,3,4). Taip pat trys figūrėlės, beveik identiškos lietuviškoms, rastos Baltarusijoje. Drucke ir Po­ locke rasti šachmatai datuojami XIII-XIV a. (Мядзведзева, 2004, 155-156, мал. 3:6-8; 2005, 32-34). Valdovės arba karaliaus figūrėlių variantui su karūnėle galima priskirti šešis Lietuvoje rastus šachmatus (3:23-28 lent.). Priešingai nei anksčiau aptarti šachmatai, visos šešios figūros yra skirtin­ gos, tad kiekvieną jų reikia aptarti atskirai. Viena Trakų pusiasalio pilyje rasta 42 mm aukščio kaulinė tekinta valdovės ar karaliaus fi­ 15 pav. Naujosios 16 pav. Trakų pusiasalio pilyje ras­ abstrakcijos valdo­ ta valdovės/karaliaus figūra, datuo­ gūra. Šachmatas datuojamas XIV-XV a. Jo že­ vės/karaliaus figū­ jama XIV-XV a. (3:23 lent.; P. Bla­ mo cilindro formos pagrindo šonai puošti aplink ra, rasta Trakų salos ževičiaus nuotr.) - 1 ir stilistiškai la­ einančiais grioveliais. Vidurinė figūros pakopa su­ pilyje. XIV-XV a. bai panaši figūra, rasta Polocke, da­ (3:21 lent.; P. Blaže­ tuojama XVI-XVII а. (Мядзвед­ sideda iš kelių dalių: apatinės piltuvėlio formos ir vičiaus nuotr.). зева, 2004,153, мал. 3:2) - 2. vidurinės kūgio formos, užsibaigiančios trimis žie­ deliais. Viršutinę jos dalį sudaro grioveliais puoš­ net XVII-XVIII a. Europoje paplitusius šachma­ ta piltuvėlio pavidalo karūnėlė su nulūžusią, tus (Murray, 1913, 772; Wichmann, 1960,49; Lin­ greičiausiai grybo formos kepurėle (16:1 pav.; deris, 1968, 38, 39, pav. 2b; Овсянников, 1970, 3:23 lent.). Stilistiškai artimiausias analogas, datuo­ 22, рис. 2-4; Линдер, 1975, 166). jamas XVI-XVII a., rastas Polocke (16:2 pav.) Dar vienos valdovės ar karaliaus figūros, ras­ (Мядзведзева, 2004, 153, мал. 3:2; 2005, 32-34, tos Trakuose, išlikęs tik fragmentas - jos galvutė мал. 11:2). smarkiai aplūžusi. Tiksli figūros metrika muzie- Antra taip pat Trakų pusiasalio pily­ je rasta valdovės arba karaliaus figūra sa­ vo forma bei stiliumi akivaizdžiai skiriasi nuo visų kitų Lietuvoje rastų šachmatų. Figūrėlė susideda tarsi iš trijų vienodo dydžio pakopų: grioveliais puošto siau­ rėjančio cilindro formos pagrindo, kol­ bos arba lašo pavidalo vidurinės dalies ir karūnos su nedidele grybo pavidalo ataugėle - kepurėle formos viršutinėje dalyje (17:1 pav.; 3:24 lent.; Tautavičius, 1964, 31). Šis nedidukas, vos 29 mm aukščio šachmatas datuojamas XIV- 17 pav. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatų valdovės XV a., bet savo apvaliomis formomis jis arba karaliai. 1 - Trakų pusiasalio pilis (3:24 lent.; M. Mieliausko pieš.), panašesnis ne j XIV-XV a., o į vėlyvcs- 2 - Trakų pilys (3:25 lent.; M. Mieliausko pieš.), 3 - Vilnius, LR prezi­ dentūros teritorija (3:26 lent.; Luchtanicnė, 1998šb, 11:5 pav.), 4 - VŽP nius, XVI a. (Murray, 1913,770-772) ar VR (3:27 lent.; M. Mieliausko pieš.). dūrinė dalis - piltuvėlio juje pasimetusi, tačiau manytume, kad ją taip pat formos (3:25-27 lent.). galima datuoti XIV-XV a. Bendras figūros aukš­ Tuo tarpu figūros, kurių tis 47 mm. Ant jos žemo cilindro formos pagrin­ vidurinė dalis susideda iš do, kurio šonai puošti grioveliais, stovi apie 25 mm dviejų piltuvėlio pavida­ aukščio cilindro formos vidurinė pakopa, kiek lo pakopų, - tai karaliai įsmaugta ties centre esančiais trimis voleliais. Vir­ (3:21-23 lent.). Ši prie­ šutinė figūros dalis, kepurėlė ar galvutė, palyginti laida kol kas tėra teori­ didelė, bet smarkiai aplūžusi. Jos viršuje - nedi­ nė, ir atsiradus naujiems delė grybo pavidalo karūnėlė (17:2 pav.; duomenims ją derėtų 3:25 lent.). Lietuvoje analogų šiai figūrėlei neras­ kruopščiai patikrinti. ta, tačiau beveik identiškas kaulinis šachmatas, Paskutinis šachma­ rastas Smolenske (Rusija), datuojamas XIII- ' -t ; l' J - .1 LLJ-.-*- XV а. (Линдер, 1975, 120, 121, рис. 26). tas, priskirtinas valdovės arba karaliaus figūrai, Archeologinių tyrimų metu Vilniaus senamies­ rastas Klaipėdos pilia- tyje, dabartinės LR prezidentūros teritorijoje, ras­ 18 pav. Klaipėdos piliavie- vietėje. Tai gana stambi, ta 40 mm aukščio kaulinė valdovės ar karaliaus tėje rasta medinė valdovės arba karaliaus figūra. XIV-XV a. datuojama figūra, datuojama XVI-XVIII a. (Luchtanienė, XIV-XV a. (3:28 lent.; medinė figūra, kurios iš­ 1998ša, 6; 2000, 48, 49). Ši figūra išsiskiria savo Mažosios Lietuvos, 2004, likęs aukštis siekia unikalia forma. Jos pagrindas yra klasikinės že­ 29, 50 pav.). 60 mm (Žulkus, 2002, mo cilindro formos, tuo tarpu vidurinė pakopa yra 98). Šio greičiausiai tekinto šachmato pagrindas didžiulio apversto kūgio formos, o jo viršuje - ne­ yra siaurėjančio cilindro formos ir sudaro daugiau didelė elipsoido ar kiaušinio formos ataugėlė su nei Vi figūros aukščio. Virš siauros volelio formos voleliu per vidurį-kepurėlė (17:3 pav.; 3:26 lent.). vidurinės pakopos yra stambaus rutulio pavidalo Šiai, kaip ir daugumai kitų figūrėlių, analogiją pa­ viršutinė dalis, kurios išlikęs tik fragmentas, jos vyko surasti Novgorode (Rusija). Ten, gotlandie- viršuje matyti lūžio vieta, todėl gali būti, kad figū­ čių kvartale rastas šachmatas datuojamas gerokai rą puošė dar ir neišlikusi karūnėlė (18 pav.; anksčiau nei Vilniuje rastoji figūra - XIV a. pab.- 3:28 lent.). Stilistiškai labai panašus šachmatas, XV a. pr., tačiau vizualiai jų panašumas tiesiog aki­ rastas Rygos senamiestyje, datuojamas XIII a. Tai vaizdus (The Archaeology, 1992,173, fig. V. 5:14). taip pat medinė tekinta figūra, kurios viršutinė pa­ Schematiškai panašios formos šachmatų figū­ kopa yra rutulio formos. Rygoje rastos figūrėlės ra rasta ir VŽP VR. Tiesa, pastaroji yra truputį ma­ aukštis siekia net 103 mm. Kaip ir rastosios VŽP, žesnė, o ant žemo cilindro formos pagrindo stovinti ji ryškiai skiriasi nuo daugumos aptariamo laiko­ vidurinė pakopa primena taurę su į išorę kiek at­ tarpio kaulinių figūrų (Celminš, 1998b, 56, 67b lenktais pakraštėliais. Iš taurės dugno iškyla grybo att.). Akivaizdūs šios figūros formų, gabaritų ir net pavidalo karūnėlė. Šis puikiai išlikęs XV a. datuo­ chronologijos panašumai perša mintį apie savo­ jamas šachmatas tekintas iš tamsaus, juodai dažy­ tišką Vokiečių ir Kalavijuočių ordinų kontroliuo­ to arba tiesiog nuo aplinkos poveikio pajuodavusio jamoje teritorijoje paplitusį šachmatų figūrų stilių kaulo (17:4 pav.; 3:27 lent.; Ožalas, 2003še, 266). ar pavidalą. Dviejų šiuo metu žinomų figūrų išsa­ Reziumuojant aptartas valdovės/karaliaus mesnei lyginamajai analizei nepakanka, tad rei­ šachmatų figūrėles pastebėtas dar vienas skirtu-' kia laukti ir tikėtis, kad ateityje minėto tipo mas, galintis tapti esminiu figūras skiriančiu po­ šachmatų bus rasta daugiau. Tuomet sugretinti žymiu. Tai piltuvėlio pavidalo pakopų skaičius. duomenys leis atsakyti į klausimus, susijusius su Atrodytų, kad valdovės figūros yra tos, kurių vi- aptartos formos atsiradimu, paplitimu ir gyvavi­ Trečioji galuose taip pat turi po cilindrinį atsikiši­ mo chronologija. mą įtvėrimui, bet jos centrinė dalis yra kur kas Archeologinių tyrimų metu rasta dar 10 arte­ sudėtingesnė. Apačioje ji kolbos, o viršuje - su­ faktų (3:29-39 lent.), kuriuos, kaip ir 27 anksčiau ploto rutulio pavidalo (3:33 lent.; Tautavičius, Ur­ išvardintas figūrėles, galima priskirti XIV a. pab.- banavičius, 1989ša, 95). Įvertinti, kokioms XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatams. Šiai ra­ šachmatų figūroms priklausė šios dalys, labai su­ dinių grupei priskirtas vienas neaiškus šachmatas, dėtinga. Galima tik spėti, kad profiliuotoji dalis šešios figūrų dalys, galbūt priklausiusios šachma­ galėjo priklausyti didesnės vertės šachmatų figū­ tams, ir trys dirbiniai, tik hipotetiškai galėję būti rai - rikiui, bokštui, valdovei ar karaliui, tuo tar­ šachmatų figūrėlės. pu cilindro pavidalo - pėstininkui arba rikiui. Pirmasis artefaktas, kurį vertėtų aptarti, yra Tokių sudedamųjų šachmatų pagrindu galėtų bū­ medinis šachmatas, rastas VŽP XVI a. antrosios ti Kernavėje, Aukuro kalne, rastas kaulinis dirbi­ pusės datuojamame kultūriniame sluoksnyje nėlis (3:35 lent.). Pusrutulio formos artefaktas yra (Rackevičius, 1996Š, 179). 43 mm aukščio figūra vos 9 mm skersmens ir 5 mm aukščio, pagal pro­ sudaryta iš trijų pakopų: žemo cilindro formos pa­ porciją jis galėtų būti Vilniuje rastų dalių figūros grindo, rutulio pavidalo vidurinės dalies, voleliu pagrindas. Kernavėje aptiktas dirbinėlis datuoja­ atskirtos nuo cilindro formos viršutinės dalies už­ mas XIII-XIV a. (Luchtanas, 1994Š, 30), tad jei­ apvalintu galu (3:29 lent.). Analogijų šiai figūrai gu pavyktų argumentuoti, kad tai šachmato dalis, nežinome nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse. o ne saga, pakabutis ar koks kitas dirbinys, jį gali­ Lyginant šachmato gabaritus ir formą, peršasi min­ ma būtų traktuoti kaip ankstyviausią Lietuvoje ras­ tis, kad tai galėtų būti pagal šachmatų hierarchiją tą naujosios abstrakcijos šachmatą. kuri nors aukštesnioji - rikio, valdovės arba kara­ Aptariant neidentifikuojamus šachmatus ir jų liaus - figūra. dalis, verta paminėti dar keturis diskutuotinus ar­ Du kaulinius žemo cilindro formos dirbinė­ tefaktus. Vieną jų, rastą Trakų salos pilyje, I. Lin­ lius, straipsnio autoriaus tipologiškai datuotus deris savo straipsnyje „Trakų šachmatai" įvardijo XVI a., galima traktuoti kaip nulūžusius šachma­ kaip nebaigtą drožti bokšto figūrą (Linderis, 1968, tų figūrų pagrindus. Vienas jų rastas Vilniuje, 40). Tačiau pažvelkime atidžiau į šį „bokštą". Ap­ T. Vrublevskio gatvėje (3:30 lent.; Raškauskas, tariamasis dirbinys yra 95 mm ilgio rago gabalas, 1989Š, 54, 55, 58), kitas, dekoruotas aplink ei­ kurio viename gale ištekintas 15 mm skersmens nančiais grioveliais, VŽP VR (3:31 lent.; Racke­ ir 8 mm aukščio grioveliais puoštas kūgelis su 5 vičius, 2003šb, 50). Abiejų artefaktų viršuje mm aukščio grubiai apdrožta ataugėle (3:36 lent.; matyti viršutinės pakopos kojelės vieta - apskri­ Legaitė, 1956Š, 10). Nei dydžiu, nei stilistika ap­ to skerspjūvio lūžis. dirbtas rago gabalas nepanašus į bokštą, geriau­ Keturi kauliniai artefaktai primena atskiras su­ siu atveju tai yra pėstininko figūros pusfabrikatis dedamų šachmatų figūrų dalis. Trys iš jų, rastos arba sudedamos šachmatų figūros pagrindo ruo­ VŽP VR teritorijoje ir datuojamos XV a. antrąja šinys. Neatmestina, kad šis nebaigtas gaminti ar­ puse-XVI a., gali būti vidurinės pakopos dalys. tefaktas yra ne šachmatas, o visiškai kitokios 26-28 mm aukščio profiliuotos dirbinių vidurinės paskirties dirbinio pusfabrikatis. dalys abiejuose galuose turi po nedidelį cilindrinį Neaiškus VŽP teritorijoje rastas kaulinis dir­ atsikišimą, skirtą įtverti jas į kitas figūros pako­ binys taip pat galėtų būti šachmatų figūrėlė ar jos pas. Dvi figūrėlės yra gana primityvios cilindro su dalis. Tamsiai rudai dažyta, iš vamzdinio kaulo te­ voleliu viduryje formos (3:32,34 lent.; Tautavičius, kinta ir drožinėta figūrėlė yra 47 mm aukščio. Ap- Urbanavičius, 1989ša, 95; Ožalas, 2002ša, 208). trupėjęs dirbinėlio paviršius puošniai dekoruotas: žemo cilindro pavidalo pagrindo viršus pjaustinė­ neužbaigta - tikėtina, kad viršuje galėjo būti pri­ tas tinkliniu ornamentu, cilindro pavidalo liemuo jungta dar viena pakopa (3:39 lent.; Navickaitė- puoštas vertikaliais voleliais ir skersiniais žiede­ Kuncienė, 1995Š, 50). Atsižvelgiant į abiejų liais (3:37 lent.; Legaitė, 1959Š, 28). Figūros vir­ artefaktų panašumus, galima spėti, kad jų paskir­ šus plokščias, todėl neaišku, ar ji turėjo karūnėlę. tis ar panaudojimo galimybės panašios. Tačiau ar Vertindami radinio dekorą, manytume, kad tai gali tai iš tikrųjų šachmatai? Teoriškai tai galėtų būti būti didelės vertės - bokšto, valdovės ar karaliaus - valdovės arba karaliaus figūros, bet kaimyninėse figūros dalis. Dirbinio datavimas nėra tikslus, spė­ šalyse panašių figūrėlių nerasta. Todėl, remdamiesi jama, kad tai XVI-XVII a. artefaktas. turimais duomenimis, šiuo metu neturime galimy­ Likusieji du kauliniai dirbiniai, kurie gal ir ga­ bės nustatyti, ar aptartos figūrėlės yra vietinės for­ lėtų būti šachmatai, savo forma panašūs vienas į mos šachmatai, ar kitokie, nieko bendra su kitą. VŽP VR rastoji figūrėlė datuojama apytiks­ šachmatais neturintys kauliniai dirbiniai. liai XIII-XV a. Ji susideda iš 7 mm skersmens lie­ Gausiai Lietuvoje randami XIV a. pab.-XVI a. mens, ant kurio tarsi sumauti trys 18 mm naujosios abstrakcijos šachmatai yra labai įvairių skersmens, žemo cilindro formos žiedai. Apati­ formų, todėl pavyko išskirti tik vieną gausią ir sti­ nėje 70 mm ilgio ašies dalyje yra nedidelis papla­ listiškai vienalytę grupę, kurios pagrindu pamė­ tėjimas, juo figūra galėjo būti sujungta su pagrindu ginta atkurti visą aptariamojo laikotarpio (3:38 lent.; Tautavičius, Urbanavičius, 1989ša, 95). šachmatų žaidimo komplektą. Šios grupės sukū­ Antrasis Trakų salos pilyje rastas dirbinys, datuo­ rimas - labai subjektyvus dalykas. Tikėtina, kad jamas XV a., schematiškai panašus j pirmąjį. Vir­ disponuojant gausesne ir patikimesne informaci­ šutinė trijų pakopų figūros dalis įstatyta į ja tiek į grupę patekusias, tiek ir nepatekusias fi­ netaisyklingo rutulio pavidalo pagrindą. Bendras gūrėles galima būtų suskirstyti į dar kelias, o gal figūros aukštis - 55 mm, bet jos viršutinė dalis tarsi net keliolika sąlyginių grupių.

19 pav. Vieno iš galimų XV-XVI a. Lietuvoje naudotų naujosios abstrakcijos šachmatų komplekto pirmosios atmainos rekonstrukcija. M. Mieliausko pieš. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos atkuriamojo komplekto figūromis: žemo cilindro šachmatų grupei, turinčiai tų pačių arba artimų formos pagrindas ir kepurėlė puošti grioveliais bei ypatybių, galima priskirti 20 kaulinių šachmatų sugniaužto cilindro formos vidurinė dalis (3:13, (2:1-7,11,13-23, 25 lent.). Šios figūrėlės yra pla­ 14 lent.). Visi keturi Lietuvoje rasti bokštai yra vie­ čiam Rytų Europos regionui būdingos naujosios no stiliaus, tad kiekvienas jų tinka abiem atkuria­ abstrakcijos šachmatų formos. Išskirtiniu šių ra­ mojo komplekto rinkiniams. Jeigu pasitvirtintų dinių bruožu laikytume iš vieno arba kelių įvairių hipotezė, kad aptariamuoju laikotarpiu regione proporcijų kūgių arba piltuvėlių susidedančias pa­ vyravusių formų valdovė nuo karaliaus figūros sky­ kopas bei grybo pavidalo kepurėles. Iš Lietuvoje rėsi piltuvėlio formos pakopų skaičiumi, tuomet rastų šiai grupei priskiriamų radinių galima re­ rekonstruojamame žaidimo komplekte karaliaus konstruoti kelias hipotetinio XV-XVI a. Lietuvo­ figūros, atitinkančios chronologinius ir stilistinius je naudotų naujosios abstrakcijos šachmatų rėmus, galėtų būti dviejų atmainų. Sąlyginai pir­ komplekto atmainas (19, 20 pav.). Komplektui majai komplekto atmainai priskirtume dvi kaimy­ priskirtume septynis pirmojo varianto pėstininkus, ninėse šalyse analogijų turinčias figūras (rastas kurių vienas svarbiausių bruožų yra piltuvėlio for­ Trakuose ir Dubingiuose) su dvipakope vidurine mos vidurinė dalis ir grybo pavidalo viršutinė pa­ dalimi ir grybo pavidalo kepurėle (3:21, 22 lent.). kopa (3:1-7 lent.). Neturėdami alternatyvos, Antrajai atmainai tinkamiausias pavyzdys galėtų rinkiniui priskirsime ir vienintelę rastą žirgo figū­ būti gerai išlikusi, proporciškai didelė figūra su rą (3:11 lent.). Vienai atkuriamo šachmatų kom­ karūnėle, rasta Trakų pusiasalio pilyje (3:23 lent.). plekto atmainai galėtų tikti trečio varianto rikiai Valdovei šachmatų rinkinyje galėtų atstovauti trys (3:15,16 lent.), žinomi ir kitose Rytų Europos ša­ panašios figūros. Dvi rastos Vilniuje, viena - Tra­ lyse, antrajai - antrojo varianto figūros. Pastaro­ kų pilyje (3:25,26,27 lent.). Pirmajai atmainai ga­ sios figūros turi akivaizdžių panašumų su kitomis lima būtų priskirti Vilniuje, LR prezidentūros

20 pav. Vieno iš galimų XV-XVI a. Lietuvoje naudotų naujosios abstrakcijos šachmatų komplekto antrosios atmainos re­ konstrukcija Л/. Mieliausko pieš. teritorijoje rastą figūrėlę (3:26 lent.). Tuo tarpu sti­ aukščio, greičiausiai pėstininko figūra. Ant žemo listiškai ir proporciškai antrai atmainai pasirinktam cilindro stovintis kolbos pavidalo liemuo su ne­ karaliui artimiausia Trakuose rastoji figūra, kurios taisyklingo rutulio galvute įstatytas į plokščią, vos vidurinė dalis yra sugniaužto cilindro formos, ap­ 5 mm aukščio, 19 mm skersmens pagrindą trupėjusiu piltuvėlio pavidalo viršumi (3:25 lent.). (21:1 pav.; 4:1 lent.; Pranckėnaitė, 2008Š). Stilis­ Subjektyviais, teoriniais metodais su keliomis tiškai labai panaši į ją figūros dalis buvo rasta Pu­ atmainomis rekonstruotas šachmatų komplektas nios piliavietėje. Pastaroji apytiksliai datuojama galėtų tapti sąlyginiu Rytų Europos šachmatų rin­ XVI a. pab.-XVII a. pr. (Volkaitė-Kulikauskienė, kiniu. Tik reikia nepamiršti, kad vis dėlto gana di­ 1974,70). Šio šachmato kolbos formos liemuo sto­ delė figūrų dalis stilistiškai neatitinka šio vi ant cilindrinio pagrindo. Voleliais įrėminta gal­ hipotetinio rinkinio modelio (3:8-10, 12, 15, 16, vutė taip pat yra rutulio formos. 42 mm aukščio 24, 28, 29, 32-34 lent.). Vadinasi, šachmatų for­ fragmento apačioje yra 10 mm gylio įgrąžą, kuria, mų Lietuvoje bei ją supančiame regione būta la­ kaip manoma, figūrėlės viršutinė dalis buvo su­ bai įvairių ir vienos vyraujančios formos galėjo jungta su pagrindu (21:2 pav.; 4:2 lent.). Įdomu visai nebūti. Keli rasti mediniai šachmatai (3:28, pažymėti, kad abi figūros savo forma ir proporci­ 29 lent.) perša mintį apie savito, tik Vakarų Euro­ jomis labai panašios į vieną VŽP VR rastą sude­ pai būdingo stiliaus egzistavimą. Jo paplitimą Ry­ damo šachmato dalį, datuojamą kur kas anksčiau, tų Baltijos jūros regione galėjo sąlygoti vokiečių t.y. XV a. antrąja puse-XVI a. (3:33 lent.; Tauta­ miestiečių kolonizacija bei Kalavijuočių ir Vokie­ vičius, Urbanavičius, 1989ša, 95). Galbūt tai užuo­ čių ordinų invazija į šio regiono žemes. mina, kad tokio pavidalo figūrėlės galėjo atsirasti gerokai anksčiau, t.y. XV-XVI a. sandūroje, ir menkai kintančiu pavidalu gyvuoti bent iki XVIII a. XVII-XVIII A. NAUJOSIOS ABSTRAKCIJOS ŠACHMATAI Trečiasis šachmatas, savo proporcijomis labai artimas pirmosioms dviems figūrėlėms, rastas Daugelis Lietuvoje rastų šachmatų aptikti su­ VŽP teritorijoje. Jo pagrindas yra žemo cilindro ardytuose arba permaišytuose archeologiniuose formos, vidurinė pakopa - kolbos, kurios kaklelį sluoksniuose ir tik retais atvejais pavyksta tiksliau puošia volelis, formos, o viršutinė dalis - lašo pa­ datuoti šiuos artefaktus. Neturint tikslaus datavi­ vidalo (21:3 pav.; 4:3 lent.; Blaževičius, 2009šb). mo, sunku nustatyti ir tikslią figūrėlių formos evoliuciją. Analizuojant naujosios abstrakcijos šach­ matus vis dėlto pastebėta ryški formų transformaci­ ja apie XVI-XVII a. Tai leido išskirti atskirą naujosios abstrakcijos figūrėlių grupę, sąlyginai da­ tuojamą XVII-XVIII a. Lietuvoje žinomi tik keturi ar penki šachmatai, neabejotinai priskirtini šiam lai­ kotarpiui, bet net ir jie savo išvaizda bei proporcijo­ mis labai skiriasi vienas nuo kito. Trys kaulinės tekintos figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio san­ tykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios 21 pav. Lietuvoje rasti XVII-XVIII a. naujosios abstrakci­ profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos jos šachmatai: 1-3 - pėstininkai (4:1-3 lent.; P. Blaževičiaus ir plonos. Pirmoji jų, datuojama XVIII a., rasta nuotr.), 4 - valdovės arba karaliaus figūra (4:4 lent.; A. Žal­ Jurbarko senamiestyje. Tai sudedama, 34 mm nieriaus nuotr.). Vizualiai ši 32 mm aukščio figūrėlė panaši j ap­ ŠACHMATŲ ŽAIDIMO LENTOS tartuosius pėstininkus. Tačiau jos smailėjanti ke­ purėlė labai primena modernios H. Staunton Rašytiniuose šaltiniuose užsimenama apie ver­ šachmatų modifikacijos, sukurtos 1849 m., viršu­ tingas šachmatų žaidimo lentas. Pavyzdžiui, žino­ tinę rikio dalį (Murray, 1913, 773). Vis dėlto įver­ ma, kad, be jau minėtos Barboros Radvilaitės tinus tai, kad išskirtinis Lietuvoje rastų rikių šachmatų lentos, puoštos kaulu ir brangakmeniais, bruožas yra įpjauta galvutė, manytume, kad apta­ Radvilų giminei priklausė dar bent kelios turtin­ riamas šachmatas vaizduoja pėstininko figūrą. gai dekoruotos žaidimo lentos (Paliušytė, 1994, Ketvirtoji figūra rasta Kauno pilyje. Tai stam­ 131; 1996, 43,54,55,57). Apie tai, ką sužinome iš bus, 42 mm aukščio tekintas šachmatas. Žemo ci­ rašytinių šaltinių, archeologiniai tyrimai duome­ lindro formos pagrindas dekoruotas grioveliais, nų nepateikia, bet iškastiniai artefaktai taip pat liemuo - didelio rutulio, o viršutinė pakopa - že­ suteikia informacijos apie šachmatų žaidimo lau­ mo, suploto cilindro formos. Viršutinėje dalyje kus. Todėl, siekiant išsamaus šachmatų žaidimo matyti nulūžusios karūnėlės vieta (21:4 pav.; raidos ir sklaidos pažinimo, greta gausiai randa­ 4:4 lent.; Žalnierius, 1992Š, 41), tad šis šachmatas mų šachmatų figūrėlių tikslinga paminėti ir kelis galėtų būti valdovės arba karaliaus figūra. Nors Lietuvoje rastus šachmatų lentų fragmentus. šachmatas rastas maišytame XIX a. sluoksnyje, Žaidimų laukai, tarp jų ir šachmatų lentos, yra išskirtinė jo liemens forma labai būdinga XVII- rečiausiai archeologinių tyrimų metu randami ar­ XVIII a. Europoje paplitusiems šachmatams tefaktai, susiję su stalo žaidimais. Gali būti, kad (Murray, 1913, 770, 772; Wichmann, I960, 49, tai dažnai lemia jų gamybai pasirinktų organinių 9 pav.; Линдер, 1975, 158-167). Šis tipologinis medžiagų neatsparumas destrukciniam aplinkos panašumas ir leidžia aptariamąją figūrą datuoti poveikiui. Geriau išlieka tik iš tvirtesnių medžia­ XVII-XVIII a. gų - akmens, molio ar rago - pagamintos lentos. Vytautas Ušinskas Šv. Dvasios vienuolyno Vil­ Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios rašytinės ži­ niuje tyrinėjimų ataskaitoje užsimena apie dar vie­ nios ir pirmosios Lietuvoje rastos šachmatų figū­ ną šachmatą, datuojamą XVII a. Tačiau išskyrus tai, rėlės datuojamos XIV a., galima teigti, kad tuo kad kaulinė figūrėlė yra 40 mm aukščio, daugiau nie­ metu turėjo egzistuoti ir žaidimui skirtos lentos. ko nesužinome (Ušinskas, 1983Š, 13). Radinio ne­ Tačiau ankstyviausias žaidimo lentos fragmentas, pasisekė rasti nė viename Vilniaus muziejuje, tad ir rastas VŽP, datuojamas tik XV a. viduriu ar ant­ nustatyti, ar radinys tikrai yra šachmatas, nepavyko. rąja puse. Šis spėjamos žaidimų lentos fragmen­ Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, rašytiniai tas yra ne tik ankstyviausias, bet ir labiausiai XVII a. šaltiniai pateikia daugiau žinių apie abejotinos paskirties. Hipotetiškai šis degto, ko­ šachmatus Lietuvoje (Baliulis, Meilus, 2001,361; kybiško molio su smulkiomis mineralinėmis prie­ Paliušytė, 2003, 44-48). Tačiau pavieniai XVII- maišomis dirbinys gali būti šachmatų lenta. XVIII a. datuojami archeologiniai artefaktai ne­ Vieninteliame išlikusiame užapvalintame plokš­ atspindi nuspėjamos žaidimo figūrų formų tės kampe matomi trys maždaug 40x40 mm dy­ įvairovės minėtu laikotarpiu. Keturi rasti šachma­ džio kvadratai. Šachmatine tvarka išdėstyti tai stilistiškai suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai gru­ laukeliai glazūruoti: vienas - baltai, du - mėlynai. pei būdingos proporciškai aukštos ir plonos Kitoje dirbinio pusėje - nulūžusios kojelės vieta (4:1-3 lent.), o antrajai - stambios figūrėlės rutu­ (5:1 lent.; Rackevičius, 2003ša, 231). Tai, kad ap­ lio pavidalo liemeniu (4:4 lent.). Deja, išsames­ tariamasis dirbinys gali būti šachmatų lenta, tarsi nių išvadų apie XVII-XVIII a. šachmatus padaiyti patvirtina ir kelios medžiagos pasirinkimu bei ga­ kol kas nepavyko. mybos technologija panašios molinės šachmatų nėmis ir vos matomomis išilginėmis linijomis, pa­ dalinta į 35x35 mm dydžio langelius. Išlikusiame 315x170 mm dydžio plokštės fragmente matyti keturios pilnos eilės po 8 langelius, iš viso - 24 (22 pav.; 5:2 lent.; Vailionis, 1995Š, 62). Šios XVII- XVIII a. datuojamos žaidimų lentos laukeliai nei dekoru, nei spalva nesiskiria vienas nuo kito. Taip pat vakariniame VR korpuse rasta lenta, dekoruota gerokai puošniau ir kruopščiau. 305x255 mm dydžio rausvų marmurizuotų klinčių plokštės fragmento viršutinėje šlifuotoje plokštu­ moje išlikęs 41 langelis arba jų dalys. Langeliai įrėžti labai taisyklingai, dauguma 30x30 mm dydžio. Kas antrame langelyje šachmatine tvarka įgręžta po 5 duobutes: keturios išdėstytos kvadratinio langelio kampuose, o viena - centre. Laukeliai su duobutė­ mis papildomai išraižyti lygiagrečiomis įstrižai su­ sikertančių linijų grupėmis. Sluoksnis, kuriame rasta ši lenta, datuojamas XVII a. antrąja puse (23 pav.; 5:3 lent.; Ožalas, 2008ša). Trečiame VR teritorijoje rastos akmeninės žai­ 22 pav. Šachmatų žaidimo lentos fragmentas, pagamintas iš pilkos marmurizuotų klinčių plokštės, ir jos rekonstrukcija. dimų lentos fragmente kas antras laukelis šach­ XVII-XVIII a. (5:2 lent.; VAbramausko nuotr.;M- Mieliaus­matine tvarka yra pažymėtas įstrižai įrėžtomis, ko pieš.). centre susikertančiomis linijomis. Ši iš pilkų mar­ lentos, rastos Vokietijoje (Jakob, 1984, 121, 122; murizuotų klinčių plokštės pagaminta lenta rasta 1995,169,170). Bet faktas, keliantis abejonių dėl akmenų duobėje, datuojamoje XVII a. antrąja pu­ dirbinio paskirties, yra tai, kad iki šiol nerasta nė se. Tyrimų autoriaus minėtoji duobė priskiriama vienos šachmatų lentos užapvalintais kampais. karo su Maskva laikotarpiui arba tuojau po karo Ikonografijoje aptinkami stalo žaidimų laukai taip vykusiems aplinkos tvarkymo darbams. Šios plokš­ pat vaizduojami tik stačiais kampais. Todėl derė­ tės išlikę tik fragmentai. Rastame 182x105 mm dy­ tų atsargiai traktuoti aptariamąjį radinį ir, atsira­ džio kampe matyti dvidešimt du laukeliai - trys dus galimybei, patikslinti jo paskirtį. eilės netaisyklingų keturkampių, kurių vidutinis Likusios trys neabejotinai stalo žaidimams dydis 27x27 mm (5:4 lent.; Striška, 2008Š). Šios skirtos lentos, rastos VŽP VR, yra pagamintos iš lentos laukelių ribos negilios ir sunkiai įžiūrimos. marmurizuotų klinčių plokščių. Pirminė šių plokš­ Susidaro vaizdas, kad žaidimo laukas ant šios čių paskirtis buvo grindų, sienų ar kitokio interje­ plokštės buvo išraižytas paskubomis, nesistengiant ro apdailos plytelės, bet antrinio panaudojimo to padaryti tvarkingai bei estetiškai. metu minėtos architektūrinės detalės, jų paviršių Minėti akmeniniai žaidimų laukai išlikę ne vi­ suskirsčius kvadratais, tapo žaidimų lentomis. sai. Tik vienos lentos yra išlikę du sveiki kampai ir Pirmasis iš klinčių plokštės pagamintos žaidi­ visas 8 laukelių žaidimų lauko plotis (22 pav.; mo lentos fragmentas buvo rastas vakarinio rū­ 5:2 lent.; Vailionis, 1995Š, 62). Šis faktas ir analo­ mų korpuso tyrimų metu. L rūsyje rasta apdailos giškų žaidimo laukų dekoras leidžia manyti, kad detalė yra šlifuoto paviršiaus, su įrėžtomis skersi­ tai šachmatų lentos. Visos trys unikalios tuo, kad yra pagamintos iš neįprastos šiems dirbiniams medžiagos - klinčių. Tai pakankamai sunkus akmuo, kuris turėtų labai riboti dirbinio portaty- vumą. Šios žaidimų lentos, matyt, nebuvo skirtos nešio­ ti. Medžiagos pasirinkimą galėjo lemti ir tai, kad klin­ tys yra gana minkštas akmuo, o tokių apdailos plokščių ly­ giu paviršiumi buvo gausu XVII a. viduryje ir antroje pusėje Maskvos kariuome­ nės jau gerokai nuniokotų Valdovų rūmų aplinkoje. Ki­ 23. Šachmatų žaidimo lentos fragmentas, pagamintas iš rausvos marmurizuotų klin­ ta vertus, turint omenyje tai, čių plokštės. XVII a. antroji pusė (5:3 lent.; M. Mieliausko pieš.). jog 1655-1661 m. rūmų te­ ritorijoje gyveno rusų kareiviai, galima spėti, kad šias APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS lentas jie patys ir pasigamino. Tarnybos monotonija ir pilka kasdienybė, o vėliau ir kiek ilgiau nei metus Studijos tyrimų apimtys buvo ribotos dėl gana trukusi pilies apgultis (Meilus, 2007, 81-98) neabe­ nedidelio istorinių žinių ir archeologinių artefak­ jotinai vertė kareivius ieškotis pramogų. Viena jų ir tų, sietinų su šachmatų žaidimu Lietuvoje vidu­ galėjo būti žaidimai, kuriems laukai braižyti ant ne­ ramžiais ir naujaisiais laikais, kiekio. Tačiau sunkiai randamų lygių paviršių, aptariamuoju atve­ rašytinių šaltinių duomenis susiejus su įvairiapu­ ju - ant klinčių plokščių. Savadarbe gamyba, matyt, sės 52 individualių artefaktų analizės teikiamais galima paaiškinti ir šioms žaidimo lentoms būdingą duomenimis, pavyko padaryti kelias svarbias iš­ laukelių formų netaisyklingumą bei dekoro primi­ vadas, leidžiančias naujai interpretuoti šachmatų tyvumą. žaidimo atsiradimą, raidą ir populiarumą Lietu­ Apibendrinant negausius duomenis, sietinus vos valstybės teritorijoje XIV-XVIII a. su iškastinėmis šachmatų žaidimo lentomis, rei­ 1. XIV-XV a. sandūroje šachmatų žaidimas kėtų pabrėžti jų unikalumą. Tikėtina, kad visos Lietuvoje jau tikrai buvo žinomas. Remiantis ar­ keturios aptartos žaidimų lentos buvo skirtos žaisti cheologiniais šaltiniais pavyko išskirti tris sąlyginius šachmatais. Viena šių lentų pagaminta iš kokybiš­ XIV a. pab.-XVIII a. šalyje paplitusių žaidimo fi­ kos, glazūruotos molio masės. Ji datuojama XV a. gūrėlių tipus: realistinį, rytietiškos ir naujosios abst­ antrąja puse ir galėtų būti importinis dirbinys. Li­ rakcijų. kusios trys - tai iš architektūrinių detalių, tiksliau, 1.1. Mažiausiai informacijos turime apie rea­ iš apdailos plokščių padarytos lentos, datuojamos listinio stiliaus šachmatus. Egzistuoja tik viena XVII a. antrąja puse. Remiantis šiais duomeni­ akmeninė figūrėlė, kuri gali būti realistinės sim­ mis, radimo aplinkybėmis bei tuo, kad išraižytų bolikos šachmatas. Figūrėlė datuojama XIV a. laukų kokybė prasta, tikėtina, kad šios žaidimų pab.-XVI a. pr. Šios menkos žinios kol kas nelei­ lentos buvo pasigamintos Maskvos kariuomenės džia argumentuotai teigti apie aptariamo šachma­ kareivių, 1655-1661 m. dislokuotų Vilniaus pilyje. tų stiliaus egzistavimą Lietuvoje. 1.2. Arabiškos abstrakcijos šachmatų tipą rep­ būdingos proporciškai aukštos ir plonos, o antra­ rezentuoja keturios figūrėlės, rastos VŽP. Iš XIV- jai - stambios figūrėlės rutulio formos liemeniu. XV a. datuojamų artefaktų viena medinė karaliaus Deja, išsamesnių išvadų apie XVII-XVIII a. šach­ arba valdovės figūrėlė išsiskiria unikalia puošyba, sa­ matus kol kas negalime pateikti. vo stiliumi labai panašia į Novgorodo modifikacijos 3. Apibendrinant negausius duomenis, sieti­ rytietiškos abstrakcijos šachmatus. Vertinant rytie­ nus su iškastinėmis šachmatų žaidimo lentomis, tiškos abstrakcijos šachmatus, tikėtina, kad tai anks­ tenka apgailestauti, kad žinomi tik keturi tokių tyviausios į Lietuvą patekusios figūrėlės. Greičiausiai lentų fragmentai. Viena, pagaminta iš kokybiškos, jos bus atkeliavusios į Lietuvą iš Senosios Rusios. glazūruotos molio masės, datuojama XV a. ant­ 1.3. Daugiausia istorinių ir archeologinių duo­ rąja puse ir greičiausiai yra importinis dirbinys. menų Lietuvoje turime apie naujosios abstrakci­ Likusios trys - tai iš architektūrinių detalių, tiks­ jos šachmatus. Analizuojant 43 figūrėles ir jų dalis, liau, iš apdailos plokščių padirbtos lentos, datuo­ datuojamas XIV a. pab.-XVIII a. laikotarpiu, pa­ jamos XVII a. antrąja puse. stebėtas ryškus formų skirtumas tarp XIV-XVI a. 4. Analizuojamų artefaktų geografinis ir kie­ ir XVII-XVIII a. radinių. Tai leido padalinti ap­ kybinis paplitimas Lietuvoje liudija, kad žaidimas tariamus artefaktus į dvi chronologiniu ir stilisti­ buvo populiarus visoje šalies teritorijoje. Tai, kad niu požiūriu skirtingas grupes. daugiausia figūrėlių rasta Vilniaus ir Trakų pily­ Iš 39 stilistiškai labai įvairių formų XIV a. se, sietina su tokiu faktu, jog čia buvo ir yra vyk­ pab.-XVI a. šachmatų pavyko išskirti tik vieną domi didžiausio masto archeologiniai tyrinėjimai. gausią ir stilistiškai vienalytę grupę. Jai galima pri­ Tai, kad didžioji dalis, net 38 šachmatai, rasti bū­ skirti 20 kaulinių šachmatų, kurie paplitę ne tik tent pilių ir tik 10 miestų kultūriniuose sluoksniuo­ LDK valdomose žemėse, bet ir plačiame Rytų Eu­ se, dar neleidžia daryti kategoriškų išvadų, kad ropos regione. Išskirtiniu šių radinių požymiu ga­ žaidimas buvo labiau paplitęs tarp išsilavinusių lima laikyti vieno arba kelių kūgių pakopas bei dvariškių, didikų ir jų aplinkos žmonių, bet spėti grybo pavidalo kepurėles. Iš Lietuvoje rastų šios galima. Tikėtina, kad šachmatais galėjo žaisti ir grupės figūrų galima rekonstruoti hipotetinį XV- objektuose dislokuoti kariai. XVI a. šachmatų komplektą su keliomis atmai­ 5. Palyginus Lietuvoje rastų šachmatų ir loši­ nomis. Rekonstruotas komplektas galėtų būti mo kauliukų kiekybinį santykį su analogiškų radi­ sąlyginis Lietuvos ar net visos Rytų Europos šach­ nių kaimyninėse šalyse proporcijomis, pastebėtas matų rinkinys. Vis dėlto gana didelė figūrų dalis gana neįprastas faktas. Lietuvoje rasta apie 50 stilistiškai neatitinka šio teorinio rinkinio mode­ šachmatų ir tik apie 10 lošimo kauliukų8. Vadina­ lio. Tai rodo, kad šachmatų formos Lietuvoje bei si, šachmatai buvo gerokai populiaresnis žaidimas. ją supančiame regione buvo labai įvairios ir vie­ Tuo tarpu iš publikuotos kaimyninių šalių medžia­ nos vyraujančios galėjo nebūti. gos susidaro priešingas vaizdas: ten labai gausiai 2. Apibendrinant žinias apie XVII-XVIII a. randama ne tik pačių lošimo kauliukų, bet ir jų šachmatus Lietuvoje, galima teigti, kad, palyginti pusfabrikačių bei kitų gamybos atliekų. su ankstesniu laikotarpiu, rašytiniai šaltiniai pa­ 6. Remiantis archeologiniais duomenimis ir at­ teikia daugiau žinių. Bet pavieniai archeologiniai liktais tyrimais tcigtina, kad šachmatai buvo vie­ artefaktai neatspindi spėjamos žaidimo figūrų for­ nas mėgstamiausių vidurinės ir aukštosios mų įvairovės minėtu laikotarpiu. Keturi rasti šach­ visuomenės klasių stalo žaidimų XIV a. pab.- matai stilistiškai padalinti į dvi grupes. Pirmajai XVIII a. Lietuvoje.

8 Blaževičius, 2002,9; po vienų nepublikuotą kauliukų rasta Vilkijoje (saugomas LNM: 1994-GRD-60739) ir Klaipėdoje (R. Bračiulicnės tyrimai, Žvejų g. 10; saugomas MLIM). 1 lentelė. Realistiniai šachmatai

Eil. Radimo Inv. Nr. / Figūra Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Piešinys Nr. vieta RS Nr. 1 neaiški XIV a. pab.- Alebastras. Fragmento Kaunas, RS Žalnierius, Baliliūnaitė, figūra XVI a. pr. h-41. Pagrindas Muzie­ Nr. 167 1998,439; 1998ša, 14, šešiakampio formos, jaus g. 37; 1998šb, 5 pav. 0-30. Figūros viršutinė 11a dalis vaizdavo žmogaus figūrą, išlikę tik batai ir mantijos apatinė dalis.

2 lentelė. Rytietiškos abstrakcijos šachmatai

Eil. Radinio Inv. Nr. / Figura Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Pav. Nr. vieta RS Nr. 1 pėstininkas XIV-XV a. Kaulinė, tekinta. VZP VR RS Nr. 1016 Kuncevičius ir Siaurėjančio cilindro kt., 1994Š, 142. formos. H-27, apačioje 0- \ 15, viršuje 0-13. Figūros apačioje ir viršuje - po du griovelius. Tarp jų - dvi grupės skriestuvinių И apskritimų: vienoje - 3, kitoje - 5. i 2 pėstininkas? XIV-XV a. Kaulinė, drožta. VZP VR RS Nr. 367 Vailionis, (datuotas Siaurėjančio cilindro 1997Š, 4. tipologiškai) formos. H-31, viename gale 0-21, o kitame-0-17.

3 rikis XIV-XV a. Kaulinė, drožta. VZP VR RS Nr. 440 Kuncevičius ir Siaurėjančio cilindro kt., 1994Š, 59. formos. H-38, apačioje 0- 24, viršuje 0-18. Viršutinėje dalyje - dvi dramblio iltis simbolizuojančios ataugos.

4 valdovė / XIV a. pab.- Medinė (ožekšnis), drožta. VZP VR Blaževičius, karalius XV a. pr. H-43, pagrindo 0-35, 2009ša. figūrėlės viduryje 0-33. 3 lentelė. XIV a. pab.-XVI a. naujosios abstrakcijos šachmatai

Inv. Nr. / Eil. Chrono­ Radimo Šaltinis Pav. Figūra Požymiai (mm) Nr. logija vieta r. s. Nr. Tautavičius, 1 aėsti- XIV-XV a. Kaulinė, tekinta. H-22. Pagrindas Trakų TIR, ninkas žemo cilindro formos, puoštas Dusiasalio Inv. Nr. 1964,31. grioveliais, 0-14. Vidurinė dalis - pilis A1004- apversto kūgio formos, puošta GEK grioveliais. Viršutinė pakopa - 4218 Ä grybo formos, su galvute. Aleliūnas ir 2 pėsti­ XV-XVI a. Kaulinė, tekinta. H-24. Pagrindas - VZP VR RS kt., 1993Š, ninkas žemo cilindro formos, puoštas Nr. 4087 grioveliais, 0-11. Vidurinė dalis - 246; apversto kūgio formos, puošta Kuncevičius ir ^ L grioveliais. Viršutinė pakopa - kt., 1993Š, 22. grybo formos, su galvute, 0-8. Stanaitis, 3 pėsti­ XVI a. Kaulinė, tekinta. H-17. Pagrindas - Vilnius, LNR 225 ninkas žemo cilindro formos, puoštas Mairo­ 1994Š, 12, 17, grioveliais, h-4, 0-10. Vidurinė nio g. 11 pieš. 30. dalis - apversto kūgio formos, puošta grioveliais. Viršutinė pakopa - grybo formos, su galvute, 0-6, h-2. Й Steponavi­ 4 pėsti­ XV-XVI a. Kaulinė, tekinta. H-18. Pagrindas- VZP VR RS čienė, Striška, ninkas žemo cilindro formos, puoštas Nr. 1373 grioveliais, 0-12. Vidurinė dalis - 2003Š, 95, 203, apversto kūgio formos, puošta 32d pav. grioveliais. Viršutinė pakopa - grybo formos, su galvute. Ł Rackevičius, 5 pėsti­ XVI a. Kaulinė, tekinta. H-22. Pagrindas - VZP VR RS ninkas II p.? žemo cilindro formos, puoštas Nr. 4111a 2003šb, 168. grioveliais, 0-14. Vidurinė dalis - apversto kūgio formos, puošta

RS Kavaliauskas, 9 pėsti­ XV a. Kaulinė, tekinta. H-28. Pagrindo Vilnius, Nr. 340 2005, 206, ninkas 0-19. Piramidės formos, puoštos Suba­ grioveliais. Viršuje - nedidelė čiaus g. 207. buoželė, h-4, 0-8. Nr. 11 k 3 lentelės tęsinys Eil. Radimo Inv. Nr. / Figura Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Pav. Nr. vieta RS Nr. 10 pėstininkas XVI- Kaulinė, tekinta. H-15. Vilnius, RS Jonaitis, XVII a. Siaurėjančio cilindro formos. Rotušės Nr. 1543 2007s, 136, Apačioje 0-14, viršuje 0-11. aikštė 143, 24 nuotr. r 1 Viršus ir apačia dekoruota • lygiagrečiomis aplink einančių griovelių poromis. J 11 žirgas XIV-XV a. Kaulinė, tekinta, drožta. H-36. VZP RS Steponavičienė Pagrindas - cilindro formos, su Nr. Ka-36 ir kt., 2006ša, dviem voleliais, 0-20. Vidurinė ll;2006šb, pakopa - cilindro formos, 0-16, 151, pieš. 9. h-32 su pagrindu.Viršutinė dalis - trikampio formos, h-12, b-13. J 12 rikis XIV a. Kaulinis, tekintas. H-36. Veliuonos LNM Inv. Таутавпчюс, Pagrindas - cilindro formos, 0-18, piliavietė Nr. AR 1966,21; h-7. Vidurinė pakopa - cilindro 397:105 LPA, 2005, formos, puošta grioveliais, 0-16. 240. Viršutinė dalis - siaurėjančio cilindro formos, su pastorintu pakraštėliu. Viršutinė dalis aplūžusi, įpjauta iš viršaus. 13 rikis XV a. Kaulinė, tekinta. H-29. Pagrindas - Trakų TIR, Inv. Kuncienė neaukšto cilindro formos, puoštas salos pilis Nr. A997 1960s, 19, 20, grioveliais, 0-11. Vidurinė pakopa -GEK 68; - cilindro formos. Viršutinė dalis 2035 Navickaitė- puošta grioveliais - įsmaugto LNR 94 Kuncienė, cilindro formos su cilindrine 1995Š, 46. galvute. Iš viršaus - negili išpjova. 14 rikis -XIV- Kaulinė, tekinta. H-43. Pagrindas - Trakų TIR, Inv. Tautavičius, 1 XV a. neaukšto cilindro formos, puoštas pusiasalio Nr. A998 1964,31. grioveliais, 0-20. Vidurinė pilis -GEK cilindro formos dalis įstatyta į 3507 pagrindą. Viršutinė dalis puošta grioveliais - įsmaugto cilindro formos su cilindrine galvute. Iš viršaus - negili išpjova. rikis -XIV- Kaulinė, tekinta. H-34. Pagrindas - Trakų TIR, Tautavičius, XV a. žemo cilindro formos, 0-20. pusiasalio Inv. Nr. 1964,31. Vidurinė dalis - neišsiskirianti. pilis A1000- Viršus - cilindro formos, viduryje GEK įsmaugtas. Viršutinė dalis išilgai 3509 įpjauta.

16 rikis XVI- Kaulinė, tekinta. Fragmento h-24. Vilnius, LNR 695 Kliaugaitė, XVII a. Pagrindas - žemo cilindro formos, Klaipė­ 2004Š, 8, 15; puoštas grioveliais, 0-18. Vidurinė dos g. 7A 2005, 199. pakopa - žemo cilindro formos, puošta voleliais. Viršutinėje nulūžusioje dalyje matyti įpjova. 17 bokštas XIV-XV a. Kaulinė, tekinta. 11-87. Pagrindas - Trakų TIR, TIR, K. Meko žemo cilindro formos, puoštas pusiasalio Inv. Nr. tyrimai, grioveliais, 0-38, h-17. Vidurinė pilis A1002- 1967 m. dalis - menkai išsiskirianti. GEK Viršutinė - stačiakampis rantytais 3512 kraštais, plokštumos puoštos linijomis ir duobutėmis, b-38. Karūnėlė - pusapskritimio lomios. 3 lentelės tęsinys

Eil. Radimo Inv. Nr. / Pav. Figura Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Nr. vieta RS Nr. Vaitkevičius, 18 bokštas XV-XVI a. Vamzdinis kaulas, tekintas. H-33. Vilnius, LNR 22 Pagrindas - žemo cilindro formos, Siauroji g. Lisanka, puoštas grioveliais, h-10, 0-20. 6-8 1981Š, 102, Vidurinė dalis-cilindras, 0-10. 103, 170. Viršutinė - stačiakampis rantytais kraštais, h-13, b-9. Pusė viršutinės dalies nulūžusi. Katalynas, 19 bokštas XVI- Kaulinė, tekinta. H-19. Pagrindas- Vilnius, LNR 237 XVII a.1 žemo cilindro formos, 0-12, h-3. Rotušės 2001Š, 11,30, Vidurinė dalis - cilindras. aikštė 91 pav. Viršutinė - stačiakampis rantytais kraštais, b-14. Viršuje - nedidelė kepurėlė. Juodos spalvos. Ü Blaževičius, 20 bokštas XV pab.-XVI Kaulinė, tekinta. H-18. Pagrindas - VZP VR pr. žemo cilindro formos, puoštas 2009ša. grioveliais, h-3, 0-17. Vidurinė dalis - cilindras. Viršutinė - stačiakampis rantytais kraštais, pusė nulūžusi. Viršuje - nedidelė kepurėlė. TIR, 1953- 21 valdovė / -XV a. Kaulinė, tekinta. H-42. Pagrindas - Trakų TIR, karalius siaurėjančio cilindro formos, salos pilis Inv. Nr. 1954 m. puoštas grioveliais, 0-19. Vidurinė A1003 - tyrimai. pakopa - dviejų piltuvėlių formos, GEK puošta grioveliais. Viršutinė 3513 Д dalis - grybo formos, galvutė puošta grioveliais.

22 valdovė / XV a. II p. Kaulinė, tekinta. Fragmento h-36. Dubingių LNR 597 Kuncevičius, karalius Vidurinė pakopa - dviejų piliavietė Laužikas, piltuvėlių formos, puošta Striška, 2006, grioveliais, 0-17. Viršutinė dalis - 150. grybo formos, galvutė puošta grioveliais. TIR, 1963 m. 23 valdovė / -XIV- Kaulinė, tekinta. H-44. Pagrindas - Trakų TIR, karalius XV a. žemo cilindro formos, puoštas pusiasalio Inv. Nr. tyrimai. grioveliais, 0-23. Vidurinė pilis A999- pakopa - iš dviejų dalių: apatinė GEK piltuvėlio, viršutinė kūgio su trim 3513 voleliais formos. Viršutinė pakopa - piltuvėlio pavidalo, puošta grioveliais su nulūžusią T:. тЛ kepurėle. Tautavičius, 24 valdovė / -XIV- Kaulinė, tekinta. H-29. Pagrindas - Trakų TIR, karalius XV a. siaurėjančio cilindro formos, pusiasalio Inv. Nr. 1964,31. puoštas grioveliais, 0-15. pilis A1001 - Liemenėlis - kolbos formos. GEK Viršutinė pakopa - karūnos 3510 formos, jos viduryje - grybo formos ataugėlė. a

1 Datuota tipologiškai. Figūra rasta XVI-XX a. suardytuose sluoksniuose. 3 lentelės tęsinys Eil. Radimo Inv. Nr./ Figūra Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Pav. Nr. vieta RS Nr. 25 valdovė / -XIV- Kaulinė, tekinta. H-47. Pagrindas - Trakų pilis Saugomas TIR karalius XV a. žemo cilindro formos, puoštas TIR2 grioveliais, h-5, 0-25. Vidurinė pakopa - per vidurį įsmaugto cilindro formos, centre - trys voleliai. Viršutinė dalis aplūžinėjusi, ant jos - nedidelė grybo formos ataugėlė.

26 valdovė / XVI- Kaulinė, tekinta. H-40. Pagrindas - Vilnius, LR LNR Luchtanienė, karalius XVIII a. žemo cilindro formos, 0-20. Preziden­ К-820 1998ša, 6; Vidurinė pakopa - apversto kūgio tūros 1998šb, 1; formos, puošta grioveliais. teritorija 2000,48,49. Viršutinė - elipsoido formos, su voleliu. 27 valdovė / XV a. Kaulinė, tekinta. H-30. Tamsios VZP VR RS Nr. Ožalas, t karalius spalvos. Pagrindas - žemo cilindro K-31 2003še, 266. formos, puoštas trim voleliais, 0-17. Viršutinė dalis - taurės formos. Iš taurės centro kyla grybo pavidalo ataugėlė. 28 valdovė / XIV-XV a. Medinė, tekinta (?). H~65. Klaipėdos MLIM, Zulkus, 2002, karalius Pagrindas - siaurėjančio cilindro pilis Inv. Nr. 98. formos, apačioje 0-40. Vidurinė 60072 dalis - volelio formos. Viršutinė - rutulio formos, viršus nulūžęs. 29 neaiški figūra XVI a. II p. Medinė, tekinta (?). H-43. VZP RS Rackevičius, я Pagrindas - žemo cilindro formos, Nr. 15243 1997Š, 179. su grioveliu, 0-17. Vidurinė pakopa - dvigubo nupjauto kūgio formos. Viršutinė dalis - žemo cilindro formos, su elipsės formos 'l karūnėle (nulūžusi?). 30 neaiški figūra XVI- Kaulinis, tekintas. Žemo cilindro Vilnius, LNR 15 Raškauskas, XVII a.4 formos figūrėlės pagrindas, h-10, T. Vrub­ 1989Š, 54, 55, 0-25. Viršutinės dalies viduryje levskio g. 3 58. matyti nulūžusio liemenėlio (0-9) vieta. O 31 neaiški figūra -XVI a.3 Kaulinis, tekintas. Žemo cilindro VZP VR RS NR. Rackevičius, formos pagrindas puoštas 1254 2003šb, 50. grioveliais. 0-18, h-5. Viršutinės dalies viduryje matyti nulūžusio liemenėlio vieta. 32 neaiški figūra XV a. II p.- Kaulinis, tekintas. H-28. VZP VR RS Nr. 38 Tautavičius, XVI a. Sudedamo šachmato vidurinė dalis Urbanavičius, (?). Cilindro formos, su voleliu 1989ša, 95. viduryje, 0-5. Galuose - ploni cilindriniai atsikišimai, skirti įtverti į kitas figūros dalis, 1-5 ir 0-2.

2 Muziejaus kraustymosi metu šachmato metrika dingo, tiksli radimo vieta ir data nežinoma. 3 Radinys dingęs restauravimo metu. 4 Datuota tipologiškai. Figūra rasta XVI-XIX a. suardytuose sluoksniuose. 5 Datuota tipologiškai. Figūra rasta XIX-XX a. suardytuose sluoksniuose. 3 lentelės tęsinys

Radimo Inv. Nr. / Eil. Šaltinis Pav. Figūra Chronologija Požymiai (mm) Nr. vieta RS Nr. Tautavičius, 33 neaiški figūra XV a. II p.- Kaulinis, tekintas. H-28. VZP VR RS Nr. 39 XVI a. Profiliuota sudedamo šachmato Urbanavičius, vidurinė dalis (?). Apatinė dalis - 1989ša, 95. kolbos formos, 0-8, po ja - volelis. Viršutinė dalis - suploto lašo formos. Galuose - ploni cilindriniai atsikišimai, skirti įtverti į kitas figūros dalis, 1-5 ir 0-3. Kaulinis, tekintas. H-26. VZP VR RS Ožalas, 2002Š, i 34 neaiški figūra XV a. II p.- XVI a. Sudedamo šachmato vidurinė dalis Nr. Ka-2 208. (?). Cilindro formos, su voleliu viduryje, 0-7. Galuose - ploni cilindriniai atsikišimai, skirti 'j įtverti į kitas figūros dalis, 1-5 ir 0-3. KAIM, Luchtanas, 35 neaiški figūra XIII-XIV a. Kaulinis, tekintas. Sudedamo Kernavė, šachmato apatinė dalis (?). Aukuro LNR 67 1994Š, 30, 17: Pusrutulio formos pagrindas kalnas 67 pav. puoštas ranteliu, 0-9, h-5. Šonas puoštas ranteliu. Viduryje - skylutė, 0-1, skirta įtverti kitas figūros dalis. Legaitė, 1956Š, 36 šachmatas? XV a. Kaulinis, tekintas. Nebaigta tekinti Trakų TIR, šachmatų figūrėlė (?). Dirbinio 1- salos pilis Inv. Nr. 10, 4b pav. 95, 0-20x15. Viename А1022/ pusfabrikačio gale pradėta tekinti 1 - GEK galbūt šachmatų figūra ar jos dalis 381 (pėstininkas, bokštas ar kt.). Aptekintos dalies 1-13, jos kūgio formos pagrindo, puošto aplink \J einančiais grioveliais, 0-15. Legaitė, 1959Š, 37 šachmatas? -XVI- Vamzdinis kaulas, tekintas ir VZP LNM, XVIII a.? drožtas. Rudas (dažytas?), h-47. Inv. 28. Pagrindas - žemo cilindro formos, Nr. AR jo viršus dekoruotas tinkleliu, 389:37 0-23. Vidurinė dalis - cilindro formos, viduryje puošta keliais • žiedeliais. Išilgai cilindro - iškilūs ] voleliai. RS Inv. Tautavičius, 38 šachmatas? -XIII- Kaulinis, tekintas. H-70. Susideda VZP VR XV a. iš trijų grybo formos pakopų, Nr. 40 Urbanavičius, sudėtų viena ant kitos. Cilindrinių 1989ša, 95. kotelių 0-7, žemo cilindro formos žiedelių 0-18. Apatinė dalis įstatoma į pagrindą (?). Ii?" i > TIR, Navickaitė- 39 šachmatas? XV a. Kaulinis, tekintas. H-55. Pagrindas Trakų - netaisyklingo rutulio formos, 0- salos pilis Inv. Nr. Kuncienė, 25.1 pagrindą įstatytas profiliuotas A996 - 1995Š, 50. ū stiebelis. Vidurinė cilindro formos GEK dalis su dviem grioveliais 2031. iŠ puoštomis atbrailomis. Galvutė - LNR 126 dvigubo cilindro formos. O 4 lentelė. XVII-XVIII a. naujosios abstrakcijos šachmatai

Eil. Radimo Inv. Nr. / Figūra Chronologija Požymiai (mm) Šaltinis Pav. Nr. vieta RS Nr. 1 pėstininkas XVIII a. Kaulinis, tekintas. H-34. Jurbarko RS Pranckėnaitė, Pagrindas plokščias, 0-19. sena­ Nr. 134 2008s. Viršutinė dalis įstatyta į pagrindą. miestis Vidurinė figūros dalis iš dviejų pakopų: apatinė - žemo cilindro, viršutinė - kolbos formos, 0-7. Viršutinė dalis - cilindras, 0-5. i 2 pėstininkas? XVI a. pab.- Kaulinė, tekinta. H~49. Punios LNM, Volkaitė- r-. XVII a. pr. Sudedamos figūros viršutinė piliavietė Inv. Nr. Kulikauskienė, dalis. Jos apačioje 0-4 ir 1-10 AR 388:1 1974, 70. skylutė. Apatinė dalis - cilindro JT formos, puošta grioveliais, 0-9. Vidurinė dalis - kolbos formos, ploniausioje vietoje 0-5. Viršutinė dalis - profiliuoto rutulio formos. 3 pėstininkas / XVII-XIX a. Kaulinis, tekintas. H-32. VZP Blaževičius, rikis? Pagrindas siaurėjančio cilindro 2009šb. formos, su grioveliu viršuje, h-3, * 0-7. Vidurinė dalis kolbos formos, su voleliu viršutinėje 11 dalyje. Viršutinė dalis - lašo i) pavidalo. 4 valdovė / XVII-XVIII a.? Kaulinė, tekinta. H~42. Kauno LNR 595 Žalnierius, karalius Pagrindas žemo cilindro formos, pilis 1992Š.41. puoštas grioveliais, 0-24. Vidurinė pakopa rutulio formos, r *> su voleliu viršuje. Viršutinė dalis grybo pavidalo - siaurėjantis kotelis ir žemo cilindro formos kepurėlė įsmaugtu viduriu. 1 m Kepurėlės centre - nulūžusios karūnėlės vieta.

5 lentelė. Šachmatų žaidimo lentos

Eil. Chronologija Požymiai (mm) Radimo Inv. Nr. t Šaltinis Piešinys Nr. vieta RS Nr. 1 XV vid.-pab. Degto molio su smulkiomis VZP RS Nr. Rackevičius, mineralinėmis priemaišomis. 9738 2003 ša, 231, Išlikęs vieno užapvalinto nuotrauka 721; plokštės kampo fragmentas su 2003šb, 135. nulūžusios kojelės vieta. Išlikę trys apytiksliai 40x40 mm dydžio kvadratai, glazūruoti Ü'"" baltai ir mėlynai. rekonstrukcija 2 XVII-XVIII a. Marmurizuotos klintys, pilkai VZP RS NR. Vailionis, gelsvos spalvos. Apdailos 661 19955, 62; detalės fragmentas, sveikas VŽPR, 1999, 1-315, išlikęs b-170, h-45. 90 pav. Plokštės viršutinėje šlifuotoje plokštumoje išlikę 24 lange­ liai. Langeliai apie 35x35 mm.

Skersai išrėžtos linijos gilios, * I išilgai - vos matomos. rekonstrukci a 5 lentelės tęsinys

Šaltinis Piešinys Eil. Chronologija Požymiai (mm) Radimo Inv. Nr. / Nr. vieta RS Nr. Ožalas, 2008ša, 3 XVII a. II p. Marmurizuotos klintys, VZP RS Nr. Ad. rausvos spalvos. Apdailos 3 nuotrauka 69, detalės fragmentas, 1-305, pieš. 25; b-255, h-40. Plokštės 2008šb, 4. viršutinėje šlifuotoje plokštumoje matyti 41 langelis arba jų dalys. Jų dydis apie 30x30 mm. Kas antras langelis suraižytas skersinėmis linijomis ir dekoruotas penkiomis duobutėmis. X- Striška, 2008Š. 4 XVII a. II p. Marmurizuotos klintys, pilkos VZP i -••••i тиши..- "" "*т ,т •y'se^D\ spalvos. Apdailos detalės fragmentas, 1-182, b-105, h-42. Plokštės viršutinėje šlifuotoje plokštumoje matyti 20 langelių arba jų dalių. Jų dydis apie 27x27 mm. Kas antras langelis dekoruotas dviem centre susikertančiomis linijomis.

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS Bell R. C, 1979 - Board and table games of ma­ ny civilizations. New York, 1979. Blaževičius R, 2002 - Lošimo kauliukai Lietu­ Aleliūnas G., Markišiūtė L, Vailionis E., 1993Š - voje // Istorija. Vilnius, 2002. T. LII, p. 8-13. Vilniaus žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai. Blaževičius R, 2006 - Stalo žaidimų lentos Vil­ 1992 m. Radinių sąrašas. 1993. LII R B. 2021 b. niaus žemutinėje pilyje // Lietuvos pilys. Vilnius, Alphonso X - Alphonso X. Book of Games. A 2006. Т. I, p. 52-55. Game Researcher's resource [interaktyvus] [žiūrė­ Blaževičius R, 2009ša - Vilniaus žemutinės pi­ ta 2007 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: lies Valdovų rūmų teritorija. Valdovų rūmų rytinio < http://games.rengeekcentral.com >. ir šiaurinio korpusų prieigų 2006-2008 m. archeo­ Apala Z., 1988 - Arheologiskie pėtijumi Cėsu loginių tyrimų ataskaita (ataskaita rengiama). mūra pili un Vecpilseta // Zinatniskas atskaitęs se­ sijas materiali par arheologu un etnografu. 1986 Blaževičius R, 2009šb - Vilniaus žemutinės pi­ un 1987 gada pčtljumu rezultatiem. Riga, 1988, lies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I ofi­ p. 9-16. cinos archeologiniai tyrimai 2005-2008 m. (ataskaita Apala Z., 1994 - Arheologiskie izrakumi Cėsu rengiama). viduslaiku pili // Zinatniskas atskaitęs sesijas mate­ Bourgeois L., 2002 - Pieces de jeu et Miliau aris- е riali par arheologu 1992 un 1993 gada pėtijumu re­ tocratique dans le Centre-Ouest de la France (X - е zultatiem. Riga, 1994, p. 5-10. XII siėcles) //Aquitania. Pessac cedex, 2002. XVIII, Aus Т., 1982 - Über die Forschungen der Or­ p. 373-400. densburg von Rakvere in den Jahren 1976-1981 // Caune A., 1983 - Arheologiskie pėtijumi Riga EestiNSVTeadusteAkadeemia. Tallinn, 1982. Ühis- laika no 1969 lidz 1980 gadam // Arhcologija un et­ konnateadused, 31, p. 388-391. nografija. Riga, 1983. T. XIV, p. 86-124. Baliulis A., Meilus E., 2001 - Lietuvos Didžio­ Caune A., 2007 - Archeologiškas liecibas par ša­ sios Kunigaikštystės kasdieninis gyvenimas. Vilnius, lia spėles pirmsfikumiem Riga // Pėtijumi Rigas ar­ 2001. hcologija. Riga, 2007, p. 485-494. Celminš A., 1996 - Pėtijumi Riga, Dannenšter- Kaminskaitė L, 2007 - XIII-XVII a. mediniai na narna // Zinatniskas atskaitęs sesijas materiali par dirbiniai Vilniaus žemutinėje pilyje // Vilniaus že­ arheologu 1994 un 1995 gada petijumu rezultatiem. mutinė pilis. XIV a.-XIX a. pradžioje. 2005-2006 Riga, 1996, p. 41-45. m. tyrimai. Vilnius, 2007, p. 195-239. Celminš A., 1998b - Žemė apslėpta pilsė. Riga, Katalynas K., 2001Š - Rotušės aikštės Vilniaus 1998. 2001 m. žvalgomųjų archeologinių bei architektūri­ Długosz J., 1869 - Jana Długosza kanonika kra­ nių tyrimų ataskaita. 2001. ARMA Nr. 295. kowskiego Dziejów polskich. Ksiąg dwanaście. Kra­ Kavaliauskas A., 2003Š - Archeologinių tyrimų, kow, 1869. Т. IV, Ks. XI, XII. atliktų 2002 m. Vilniuje, Subačiaus g. Nr. 11, ata­ Endrei W., 1988 - Spiele und Unterhaltung im skaita. I dalis. 2003. LII R B. 4053. alten Europa. Hanau, 1988. Kavaliauskas A., 2005 - Archeologiniai tyrinė­ Fitta M., 1998 - Spiele und Spielzeug in der An­ jimai Vilniuje, Subačiaus g. Nr. 11 // Archeologiniai tike. Stuttgart, 1998. tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais. Vilnius, 2005, Furmann FL, 1941 - Archäologische Grabun­ p. 206, 207. gen und Funde in Italien, Albanien und Libyen. Ok­ Kažmierczyk J., Kramarek J., Lasota C, 1976 - tober 1939-Oktober 1941. Mit 172 Abbildungen // Badania na ostrowie Tumskim we Wrocławiu w 1974 Archäologischer Anzeiger Beiblatt zum Jahrbuch roku // Silesia antiqua. Wroclaw, 1976. Т. 18, p. 181- des deutschen archäologischen Institutes. Berlin, 225. 1941. Band 56, s. 329-732. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., 1998 - Gąssowska E., 1964 - Wczesnośredniowieczne Lietuvos istorija iki 1795 metų. Vilnius, 1998. scahy z Sandomierza // Archeologie Polski. Wroc- Kynas K., 1978 - Prieš šešis amžius Trakuose // law-Warszawa-Kraków, 1964. Т. IX, zeszyt 1, p. 148- Kalba Vilnius. Vilnius, 1978, Nr. 51, p. 15. 168. Kliaugaitė V., 2004Š - Vilniaus, Klaipėdos g. 7A Graudonis J., 2003 - Turaidas pils II. Atradumi. sklypo žvalgomųjų archeologijos tyrimų 2003 m. ata­ Riga, 2003. skaita. 2004. LII R B. 4210. Haak A., 2004 - Archaeological investigations Kliaugaitė V., 2005 - Žvalgomieji tyrimai Vil­ at Viljandi castle of the teutonic order and in me­ niuje, Klaipėdos g. 7A // Archeologiniai tyrinėjimai dieval Viljandi // Archeoloogilised välitööd Eestis Lietuvoje 2003 metais. Vilnius, 2005, p. 199-201. 2003. Tallinn, 2004, p. 107-121. Kluge-Pinsker A., 1991a - Schach und Trictrac. Haak A., 2005 - Archaeological investigations Zeugnisse Mittelalterlicher Spielfreude in Salischer at the late iron age settlement site of Huntaugu and Zeit. Sigmaringen, 1991. at the castle of the teutonic order in Viljandi // Ar- Kluge-Pinsker A., 1991b - Aus Bauern werden heoloogilised välitööd Eestis 2004. Tallinn, 2005, Ritter // Archäologie in Deutschland. Aalen, 1991. p. 89-101. Heft 2., p. 6-11. Jakob H., 1984 - Die Wüstungen der Obermain- Koninklijke bibliotheek- Images from the chess Regnitz-Furchen und ihrer Randhöhen vom Staffel­ collection [interaktyvus], [žiūrėta 2008 m. vasario 6 d.]. berg bis zur Ehrenbürg // Zeitschrift für Archäologie Prieiga per internetą: < http://www.kb.nl/vak/scha- des Mittelalters. Köln, 1984. Jahrgang 12, p. 73-137. ak/afbeeldingen/schaakafb-en.html>. Jakob IL, 1995 - Älteste Archäologische Zeug­ Kulikauskienė R., 1959Š - Punios piliakalnio / nisse für das Schachspiel in Franken // Fundberich­ Alytaus raj./ 1958 m. kasinėjimų dienoraštis. 1959. te Aus Baden-Württemberg. Stuttgart, 1995. Band LII R B. 85. 20, p. 169-176. Kuncevičius A., Laužikas R., Striška G., 2006 - Jonaitis R., 2007s - Vilniuje, senojo miesto vie­ Radvilų rūmų tyrinėjimai Dubingių piliavietėje //Ar­ toje (A1610K1), Rotušės a. ir jos prieigų, 2006 m. cheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. Vil­ vykdytų archeologijos tyrimų ataskaita. 2007. ARMA nius, 2006, p. 146-150. Nr. 533. Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., 1993Š - Vilniaus žemutinės pilies rūmų teritorijos Murray H. J. R., 1913 - A history of chess. Ox­ 1992 m. archeologiniai tyrimai. 1993. LII R B. 2021 a. ford, 1913. Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Müller U., 1998 - Der König in der Fremde - 1994Š - Vilniaus žemutinės pilies rūmų teritorijos Schach und Hnefatafl II Studien zur Archäologie der 1993 m. archeologiniai tyrimai. 1993. LII R B. Ostseeraums. Von der Eisenzeit zum Mittelalter. 2545. Neumünster, 1998, p. 597-606. Kuncienė O., 1960s - Ataskaita už archeologi­ Navickaitė-Kuncienė O., 1995s - Trakų salos pi­ nius kasinėjimus Trakų salos pilies teritorijoje nuo lies tyrinėjimų radinių sąrašas, 1960 m. 1995. LIIR 1960 m. gegužės mėn. 11 d. iki I960 m. spalio mėn. B. 48. 8 d. 1960. LIIR B. 155. Nowakowski A., Orłowski T. H., 1984 - Dwa Lange K., Tamm J., 1985 - Archäologische Un­ przedstawienia uzbrojenia Bałtyjskiego w średnio­ tersuchungen in der Tallinner Altstadt in den Jah­ wiecznej plastyce figuralnej z ziem Polskich // Acta ren 1983-1984 // Eesti NSV Teaduste Akadeemia. universitatis Nicolai Copernici. Toruń, 1984. Zeszyt Tallinn, 1985. Ühiskonnateadused, 34/4, p. 384-391. 136, p. 83-85. Legaitė R., 1956Š - Trakų Galvės ežero Salos pi­ Ožalas E., 2002ša - Vilniaus žemutinės pilies lies archeologiniai kasinėjimai 1956 m. 1956. LIIR Valdovų rūmų teritorija. Siaurinio korpuso ir rūmų B. 42. vidinio kiemo tyrimai 2001 m. Т. II. Nuotraukos. Legaitė R., 1959Š - Radinių sąrašas iš kasinėji­ 2002. PTC R B. 188. mų prie MA Istorijos Instituto, Istorijos-etnografi­ Ožalas E., 2002šb - Vilniaus žemutinės pilies jos muziejui skirto pastato fasado. 1959. ARMA 234. Valdovų rūmų teritorija. Siaurinio korpuso ir rūmų Linderis L, 1968 - Trakų šachmatai // Mokslas vidinio kiemo tyrimai 2001 m. Т. IV. Radinių sąra­ ir gyvenimas. Vilnius, 1968. Nr.3, p. 37^10. šas. 2002. PTC R B. 190. LPA, 2005 - Lietuvos piliakalniai. Atlasas. Vil­ Ožalas E., 2003Š - Vilniaus žemutinės pilies Val­ nius, 2005. Т.1. dovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio Luchtanas A., 1994Š - Aukuro kalno piliakalnio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ata­ Kernavėje 1993 metų archeologinių tyrimų ataskai­ skaita. Т. VI. Radinių sąrašas, II dalis. 2003. PTC R ta. 1994. LIIR B. 2230. B. 272e. Luchtanienė D., 1998ša-Archeologiniai tyrimai Ožalas E., 2008ša - Vilniaus žemutinės pilies (plotas 16 ir 17) Vilniuje, reprezentacinių rūmų te­ Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso archeo­ ritorijoje (AtR-45), 1997 m. Tyrimų aprašymas ir loginių tyrimų 2004 m. ataskaita. Т. I. 2008. PTC R priedai. 1998. Т. I. LIIR B. 2951. B. 427. Luchtanienė D., 1998šb - Archeologiniai tyri­ Ožalas E., 2008šb - Vilniaus žemutinės pilies mai (plotas 16 ir 17) Vilniuje, reprezentacinių rūmų Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso archeo­ teritorijoje (AtR-45), 1997 m. Individualių radinių loginių tyrimų 2004 m. ataskaita. T. III. Radinių są­ bei čerpių sąrašas ir iliustracijos. 1998. T. III. LIIR rašas. 2008. PTC R B. 427b. B. 2953. Ožalas E., 2009Š - Vilniaus žemutinės pilies Tra­ Luchtanienė D., 2000 - XVI-XVII a. amatinin­ sa 3. 2004-2006 m. archeologinių tyrimų ataskaita kų kvartalas vyskupų rūmų teritorijoje // Kultūros (ataskaita rengiama). paminklai. Vilnius, 2000, p. 39-52. Paliušytė A., 1994 - XVII a. Biržų Radvilų ko­ Mažosios Lietuvos, 2004 - Mažosios Lietuvos lekcijos ir šiaurietiškųjų „kunstkamerų" tradicija // istorijos paminklai. Iš Mažosios Lietuvos istorijos Europos dailė. Lietuviškieji variantai. Vilnius, 1994, muziejaus rinkinių. Klaipėda, 2004. p. 125-138. Meilus E., 2007 - Vilniaus pilių apsiaustis ir iš­ Paliušytė A., 1996-1647 m. Liubčos kunstka- vadavimas iš maskvėnų (1660-1661 m.) // Vilniaus mcros inventorius // Menotyra. Vilnius, 1996. Nr. 2, žemutinė pilis XIV a.-XIX a. pradžioje. Vilnius, p. 43-63. 2007, p. 81-99. Paliušytė A., 2003 - Kristupo Radvilos (1585- 1640) sutartys su amatininkais // Menotyra. Vilnius, Steponavičienė D., Striška G., 2003Š - Vilniaus 2003. Nr. 3(32), p. 44-51. žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio Pranckėnaitė E., 2008Š - Jurbarko buvusio dvaro kiemo archeologinių tyrimų 2001/02 m. ataskaita. sodybos 2006 metų archeologinių tyrinėjimų atas­ 2003. PTC R B. 274. kaita (ataskaita rengiama). Steponavičienė D., Blaževičius R, Gendrėnas G., Puskunigis H., 1993 - Šachmatai. Sportas, moks­ 2007ša - Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų te­ las, menas. Vilnius, 1993. ritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003-2005 m. Rackevičius G., 1997Š - Vilniaus žemutinės pi­ archeologinių tyrimų ataskaita. Т. II. Radinių sąra­ lies teritorija. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai šas (I dalis). Vilnius, 2006. Katedros aikštėje 1996 m. 1997. LIIR B. 2671. Steponavičienė D., Blaževičius R, Gendrėnas G., Rackevičius G., 1998Š - Vilniaus žemutinės pi­ 2007šb - Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų te­ lies Radvilų rūmų (III-iosios oficinos) teritorijos ar­ ritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003-2005 m. cheologinių tyrimų 1997 m. ataskaita. 1998. LIIR archeologinių tyrimų ataskaita. T. III. Radinių sąra­ B. 2871. šas (II dalis), radinių iliustracijos. Vilnius, 2006. Rackevičius G., 2003ša - Vilniaus žemutinės pi­ Striška G., 2008Š - Vilniaus žemutinės pilies Val­ lies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso pri­ dovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologiniai eigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita. T. 1. tyrimai 2005 m. (ataskaita rengiama). Tekstinė dalis. 2003. PTC R B. 255a. Šnore E., Zarina A., 1980 - Sena Sėlpils. Riga, Rackevičius G., 2003šb - Vilniaus žemutinės pi­ 1980. lies Valdovų rūmų teritorija. Siaurinio korpuso pri­ Tautavičius A., 1964 -Trakų pusiasalio pilis // Moks­ eigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita. Т. IV. las ir gyvenimas. Vilnius, 1964. Nr. 6(81), p. 29-31. Radinių sąrašas. 2003. PTC R B. 255d. Tautavičius A., Urbanavičius V., 1989ša - Vil­ Raškauskas V., 1989Š - 1988 m. archeologinių niaus žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. ar­ tyrimų Vilniuje, Vrublevskio g. Nr. 3, ataskaita. 1989. cheologinių tyrimų ataskaita. Tekstas. 1989. LII R LIIR B. 1610. B. 1658. Rulewicz M., 1964 - Z dziejów wscesnosrednio- Tautavičius A., Urbanavičius V., 1989šb - Vil­ wiecznego Szczecina // Z przeszłości Szczecina. niaus žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai Wroclaw, 1964, p. 44-117. 1988 m. Nuotraukos. 1989. LII R B. 1658a. RŽ, 1991 - Religijotyros žodynas. Vilnius, 1991. Tęstinė, 2007 - Tęstinė pašto ženklų serija „Iš Selirand U., 1982 - Über die Untersuchungen muziejų fondų" // Lietuvos paštas. Liepa, Nr. 7 (85). des Franziskanerklosters in Viljandi // Eesti NSV Vilnius, 2007. Teaduste Akadeemia. Tallinn, 1982. Ühiskonnatea- The Archaeology, 1992 - The Archaeology of dused, 31, p. 398^101. Novgorod, Russia // The society for medieval archa­ Spiegel, 1982 - Spiegel des täglichen Lebens. eology. Lincoln, 1992. Monograph series Nr. 13. Archäologische Funde des Mittelalters aus Köln. TŽŽ, 1985 - Tarptautinių žodžių žodynas. Vil­ Köln, 1982. nius, 1985. Stanaitis A., 1994s - 1994 m. archeologiniai ty­ Ušinskas V., 1983s - Šv. Dvasios vienuolyno Vil­ rimai Vilniuje, Maironio g. nr. 11, buv. Bernardinų niuje žvalgomųjų archeologinių tyrimų 1982 metais vienuolyno teritorijoje. 1994. LIIR B. Nr. 2238. ataskaita. 1983. LIIR B. 1072. Steponavičienė D., 2002 - Muzikinis gyvenimas Vailionis E., 1995Š - Vilniaus žemutinės pilies Vilniaus žemutinėje pilyje // Lietuvos aukštųjų mo­ rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai / ra­ kyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius, 2002. T. LII, dinių sąrašas. I dalis, II dalis. 1995. PTC R B. 64. p. 24-38. Vailionis E., 1997Š - Vilniaus žemutinės pilies Steponavičienė D., 2007 - Lietuvos valdovo dva­ rūmų Šiaurinio korpuso išorinio kiemo (ties M22 ir ro prabanga XIII a. viduryje-XVI a. pradžioje. Vil­ M23) 1996 m. tyrimų ataskaita. 1997. LII R B. 2732. nius, 2007. Vainilaitis V, 1992 - Vilniaus senamiesčio Au- gustijonų g. 3 archeologiniai tyrimai // Archeologi­ Археалопя Беларуси 2000 - Археалопя Бела­ niai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Т. II. русь Сярэдневяковы перыяд IX—XIII стст. Vilnius, 1992, p. 63-73. Мшск, 2000. T.III. Vainilaitis V, 1993Š - Augustijonų g. 3. Archeo­ Археалопя Беларус1, 2001 - Археалопя Бела­ loginiai tyrimai. Vilnius, 1992. Ataskaita. 1993. LII R руси Помник XrV-XVIII ст. Мшск, 2001. Т. IV. B. 1910. Белов М. И., Овсянников О.В., 1969 - Vaitkevičius A., Lisanka A., 1981Š -1980 m. Vil­ Раскопки древней Мангазеи // Аррхеолотческне niuje, Siaurosios 6-8 (A.Vienuolio vid. m. priesta­ открытия 1968 года. Москва, 1969, с. 246-248. tas) teritorijoje vykdytų archeologinių tyrimų Боровский Я. Е., 1984 - О некоторых вопро­ ataskaita. 1997. LII R B. 830. сах топографии древнего Киева // Города Vilniaus, 2006 - Vilniaus žemutinė pilis. XIV a- Ярослава // Древнерусский город. Киев, 1984, XIX a. pradžioje. 2002-2004 m. istorinių šaltinių pa­ с. 19-22. ieškos. Vilnius, 2006. Воронин H. Н., 1954 - Материалы и иссле­ Volkaitė-Kulikauskienė R., 1974 - Punios pilia­ дования по археологии древнерусских городов // kalnis. Vilnius, 1974. Материалы по исследованиям по архелогии VŽPR, 1989 - Vilniaus žemutinės pilies rūmai СССР. Москва, 1954, №. 41, Том III. (1988 metų tyrimai). Vilnius, 1989. T. 1. Гайдуков П. Г., 1992 - Славенский конец VŽPR, 1995 - Vilniaus žemutinės pilies rūmai средневекового Новгорода. Нутный роскоп. (1990-1993 metų tyrimai). Vilnius, 1995. T 3. Москва, 1992. VŽPR, 1999 - Vilniaus žemutinės pilies rūmai Гуревич Ф. Д., 1971 - Находки в Копыси // (1994-1995 metų tyrimai). Vilnius, 1999. T. 4. Шахматы в СССР. Москва, 1971. №. 7, с. 9. Wachowski K., Witkowski J., 2005 - Henryk IV Гуревич Ф. Д., 1981 - Древний Новогрудок. Prawy - Homo oeconomicus czy homo ludem! II Wra- Ленинград, 1981. tislavia antiqua. Wroclaw, 2005. T. 8, p. 71-83. Древняя Русь, 1997 - Древняя Русь. Быт и Wichmann H. und Wichmann S., 1960 - Schach. культура // Археалогия. Москва, 1997. Ursprung und Wandlung der Spielfigur in zwölf Дук Д., 2007 - Полоцкая касцярэзная Jahrhunderten. München, 1960. майстэрня XV-першай паловы XVI ст. // Acta Žalnierius A., 1992Š - Kauno pilis. 1991 m. Ar­ archaeologica Albaruthenica. Мшск, 2007. Vol. II, cheologinių tyrimų (II etapas) ataskaita. T. 3.1992. с. 86-101. LII R B. 1907. Загорулский 3. M., 1963 - Древний Минск. Žalnierius A., Baliliūnaitė D., 1998 -1997 metų Минск, 1963. tyrinėjimai Kaune, Muziejaus gatvė Nr. Ha. // Ar­ Загорулский 3. М., 1965 - Археалогия cheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 me­ Белорусии. Минск, 1965. tais. Vilnius, 1998, p. 436-439. Зверуго Я. Г., 1989 - Верхнее Понеманье. Žalnierius A., Baliliūnaitė D., 1998ša - Kauno Минск, 1989. senamiestis. 3 kvartalas. Sklypas Muziejaus gatvėje Калядзшсы Л. У., 2006 - Касцяныя вырабы Nr. ПА. 1997 m. archeologinių tyrimų ataskaita. з раскопак дзяцшца леташснага Слуцка XII— Т. I. 1998. LII R B. 2990. XIII стст. // Археологш эпох1 сярэдневякоуя / Žalnierius A., Baliliūnaitė D., 1998šb - Kauno Матэрыялы археологи Беларусь Минск, 2006. senamiestis. 3 kvartalas. Sklypas Muziejaus gatvėje Вып. 12, с. 149-154. Nr. HA. 1997 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Колчин Б. А., 1964 - К итогам работ Новго­ Т. II. 1998, LII R B. 2991. родской археологической експедиции (1951- Žulkus V, 1991 - Klaipėdos senojo miesto rai­ • 1962 гг.) // Краткие сообщения о докладах и dos modelis. Vilnius, 1991. полевых исследованиях института археологии. Žulkus V, 2002 - Viduramžių Klaipėda. Mies­ Средневековая археология. Москва, 1964. №. 99, tas ir pilis. Archeologija ir istorija. Vilnius, 2002. с. 3-20. Колчин Б. А., 1971 - Новгородские древ­ Таутавичюс А., 1966 - Археологические ности. Резное дерево // Археология СССР. раскопки в Велионе и ее окресностях в 1965 г. // Москва, 1971. Материалы к отчетной конференции археоло­ Краущэбич А. К., 1991 - Гарада и замки гических и этнографических экспедиций 1964— Белорускага Понямоння XIV-XVIII стст. 1965 г.г. Вильнюс, 1966. Минск, 1991. Трусов О. А., Паниче Л. Г., 1979 - Раскопки Линдер И. М., 1968 - Царь из Лукомля // в Лидском замке // Археологические открытия Шахматы в СССР. Москва, 1968. №. 10, с. 10- 1978 года. Москва, 1979, с. 446-447. 11. Цауне А., 1977 - Из глубины веков // Линдер И. М., 1975 - Шахматы на Руси. Шахматы. Riga, 1977. №. 2(410), с. 22-25. Москва, 1975. Штыхов Г. В., 1975 - Древний Полоцк IX- Линдер И. М., 1990 - Приближение к XIII вв. Минск, 1975. истине // Шахматное обозрение. Москва, 1990. №. 22, с. 12-14, 23. Мядзведзева В., 2004 - Шахматы на тэрыторьн SANTRUMPOS Беларуа XI-XVII стст. // Пстарычна - ареалапчхы зборнк. Мшск, 2004. №. 19, с. 149-172. ARMA - Lietuvos nacionalinio muziejaus Vi­ Мядзведзева В., 2005 - Сярэдхевяковыя duramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus ran­ шахматы Беларусь Мшск, 2005. kraštynas Мядзведзева В., 2006 - Сярэдхевяковыя GRD - Lietuvos nacionalinio muziejaus gauna­ шахматы i шашю у зборы нацыянальнага музея mų rinkinių dienyno numeris ricTopbii i культуры Беларус1 // Археолопчны KAIM - Kernavės archeologijos ir istorijos mu­ зборник. Мшск, 2006. Вып. 1, с. 70-77. ziejus Овсянников О., 1970 - Мангазейские LIIR - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas шахматы // Шахматы в СССР. Москва, 1970. LKŽ - Lietuvių kalbos žodynas №. 7, с. 22-23 LNM - Lietuvos nacionalinis muziejus Петриков Л., 2003 - Шахматы на Руси // LNR - radinio lauko numeris Клады и сокровища. Москва, 2003. №. 2(73), LPA - Lietuvos piliakalniai, atlasas с. 16-17. MLIM - Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Рыбина Е. А., 1978 - Археологические PTC R - Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys" ran­ очерки истории новгородской торговли X-XrV kraštynas вв. Москва, 1978. RS - radinių sąrašas Рыбина Е. А., 1991 - Из истории шахматных RŽ - Religijotyros žodynas фигур Руси // Советская археология. Москва, TŽŽ - Tarptautinių žodžių žodynas 1991. Т. 4, с. 86-101. TIM - Trakų istorijos muziejus Рыбина Е., 2002 - Не лыком шиты // VŽP - Vilniaus žemutinė pilis Родина. 2002. Москва, 2002. №. 11-12, с. 138- VŽPR - Vilniaus žemutinės pilies rūmai 142. VR - LDK Valdovų rūmai THE OLDEST EXAMPLES OF CHESS IN LITHUANIA

Povilas Blaževičius

Summary

The subject of this work is chess pieces and available sources suggest that the game was boards that have been found during archaeological introduced into Lithuania by no later than the early excavations. The geographical delimitations are the 15th century. current territory of Lithuania, but the work also uses During archaeological research at Lithuanian plentiful archaeological and iconographical sources sites dating to the 14th—18th centuries, 48 chess from other European states for the purposes of pieces or their fragments and 4 chess boards have analysis. Chronologically, the work investigates the been found. The figurines were made of bone/horn, period from the 14th to the 17th century inclusive, wood, or stone and were mostly found in castles (38 i.e. the Lithuanian Middle Ages and the Early items) and urban cultural layers (10 items). Modern Period. On the basis of the archaeological sources, three It is believed that the game of chess, which related styles of chess pieces that were common in appeared in India in the 4th-5th centuries, may have Lithuania in 14th-18th centuries can be distin­ reached Europe by two routes: the southern route, guished: the realistic style, the Oriental style, and whereby Arabs introduced the Europeans to chess the modern abstract style. after the Spanish and Sicilian conquest in the 8th So far no reliable evidence exists about the spread century, and a second route, which coincided with of realistic style chess pieces in Lithuania. Only 1 the Dnepr-Daugava trade road. This road, which fragment of a stone figurine, which dates to the late wound through river basins in the 9th—11th 14th - early 16th century and can be attributed to centuries, connected Scandinavia with Mesopotamia this style, has been found (Table 1, Fig. 6). and Persia. Most researchers believe that chess The Oriental abstract style is represented by 4 became widespread in Europe around the 11th—13th figurines found at Vilnius Lower Castle (Table 2, centuries. Fig. 7). One 14th—15th century wooden king or Chess became increasingly popular in European queen is very similar in style to the Novgorod monasteries, among wealthy urban dwellers and modification of the Oriental abstract style of chess traders as well as in Jewish ghettos, even though the pieces. It is presumable that Oriental abstract style attitude of both the Roman Catholic and Eastern chess pieces were the first to reach Lithuania. They Christian (Orthodox) churches towards the game were probably introduced from Ancient Russia. was strictly negative. Admittedly, various bans and Most historical and archaeological information restrictions as well as the overall hostile attitude did in Lithuania is related to the modern abstract style not stop chess from gaining popularity. Thus, the of chess. An analysis of 43 chess pieces and their Catholic Church gradually changed its point of view. fragments that date to the late 14th-18th centuries At the end of the 14th century, the Catholic reveals a marked difference in the form of artefacts Regensburg meeting officially withdrew the ban on from the 14th-16th and 17th-18th centuries. This playing chess. Meanwhile, the Orthodox Church allows us to divide the pieces into two chrono­ actively fought against the game until the late 18th- logically and stylistically different groups. early 19th century. From among the 39 late 14th—16th centuries There is no information to date about any legal • chess pieces with very different forms (Figs. 10-18), acts which might have regulated chess in Lithuania. only one numerous and stylistically homogeneous Moreover, in contrast to the neighbouring states, group could be identified. This is represented by 10 only a few written sources mention chess. The bone chess pieces, which were widespread not only in the territory of Lithuania but also throughout LIST OF ILLUSTRATIONS Eastern Europe. The distinctive feature of these items is one or several layers of cones and mushroom- Fig. 1. A miniature depicting three Arab women shaped tops. The number of such figurines that have playing chess, from the Ъоок Libro delAcedrex, which been found in Lithuania makes it possible to was commissioned by King Alphonso. Late 13th reconstruct several versions of a hypothetical chess century (Alphonso X, F18R; detail). set from the 15th-16th centuries (Figs. 19, 20). The Fig. 2. The cover of the book Libro di Givocho reconstructed set may serve as a relative example of di Scacchi by Jacobus de Cessolis, reprinted in 1493 a chess set used in Lithuania and maybe even (Koninklijke bibliotheek, Shelf-number 171 F 34. throughout Eastern Europe. However, a large Title-page. L/N 4241; detail). number of the figurines do not statistically correspond Fig. 3. The cover of the third print of the book to the theoretical set model. This proves that chess Questo libro e da imparare giocare a scachi by Pedro shapes in Lithuania and the surrounding region were Damian, 1524, Rome. (Koninklijke bibliotheek, very different and there was no single dominant Shelf-number 225 J 43. Title page). shape. Fig. 4. A postage stamp released by the There are more written sources about chess in Lithuanian Post Office in 2007 in honour of the Lithuania in the 17th-18th centuries compared to Trakai History Museum. the previous period. However, scarce archaeological Fig. 5. A set of Oriental abstract style chess items do not reflect the presumed chess piece variety pieces {drawing by M. Mieliauskas). in this period. Four figurines that have been found Fig. 6. The realistic style chess piece found in may be stylistically divided into two groups (Table 4; Kaunas. Late 14th - early 16th centuries (Table 1:1; Fig. 21). The first is characterized by proportionally Žalnierius, Baliliūnaitė, 1998šb, picture 5). tall and narrow shapes and the second by bulky Fig. 7. Oriental abstract style chess pieces that shapes with spherical bodies. Unfortunately, it is not have been found in Lithuania. 1 - Pawn 14th—15th possible to present more detailed conclusions about cent. (Table 2:1,photo by VAbramauskas), 2 - Bishop chess pieces in the 17th—18th centuries. 14th—15th cent. (Table 2:3,photo by VAbramauskas), Information about chessboards in Lithuania is 3 - Queen/king 15th cent. (Table 2:4, photo by scarce as only four chessboard fragments have been V.Abramauskas). found to date. One was a high quality glazed clay Fig. 8. Wooden Oriental abstract style chess board that dates to the second half of the 15th pieces found in Vilnius - 1 (Table 2:4; drawing by century and was probably imported. The other three M. Mieliauskas) and Novgorod-2,3 (Древняя Русь, are stone boards dating to the second half of the 1997, 325, табл. 79:46, 37). 17th century. Fig. 9. A miniature depicting the production of The geographical and quantitative spread of chess pieces and boards from the book Libro del both chess pieces and boards shows that the game Acedrex, which was commissioned by King Alphonso. was popular throughout the territory of Lithuania. Late 13th century (Alphonso X, F03R, detail). Most of the figurines were found at Vilnius and Fig. 10. Pawns. Modern abstract style, 14th—16th Trakai castles, but this may also be linked to the centuries. 1 - first version (photo by VAbramauskas; particularly extensive archaeological research at Table 3:7), 2 - second version (Table 3:8; photo by these sites. The majority of the figurines, as many Ė. Striškienė), 3 - third version (Table 3:10, photo by as 38, were found at castle sites and only 10 in P. Blaževičius). urban cultural layers. Thus, it is presumable, Fig. 11. The only knight found in Lithuania. although not definite, that the game was more Modern abstract style, 14th—15th centuries (Table popular among the educated courtiers, noblemen, 3:11; photo by V. Abramauskas). and their entourage. It is also possible that the Fig. 12. The evolution of the knight. 1 - an soldiers deployed at these sites could have played Oriental abstract style knight, 11th—12th centuries the game. (Murray, 1913, p. 767), 2 - the knight found in Lithuania, 14th—15th centuries (Table 3:11; drawing Lower Castle (Table 3:27; drawing by M. Mieliaus­ by M. Mieliauskas), 3 - a Staunton knight, 1849 kas). (Murray, 1913, p. 773). Fig. 18. A wooden queen or king found at the Fig. 13. Modern abstract bishops, 14th—16th Klaipėda castle site, 14th—15th centuries (Table 3:28; centuries. 1 - first version (Table 3:12; photo by Mažosios Lietuvos, 2004, 29, picture 50). P. Blaževičius), 2 - second version (Table 3:14,photo Fig. 19. A reconstruction of the first version of by P. Blaževičius), 3 - third version (Table 3:15; the modern abstract style chess set possibly used in Tautavičius, 1964, 31). Lithuania in 15th—16th centuries (drawing by M. Mie­ Fig. 14. Modern abstract rooks, 14th—16th liauskas). centuries (Table 3:17-20; photo by P. Blaževičius). Fig. 20. A reconstruction of the second version Fig. 15. Modern abstract queen found at the of the modern abstract style chess set possibly used Trakai island castle, 14th—15th centuries (Table 3:21; in Lithuania in 15th—16th centuries (drawing by photo by P. Blaževičius). M. Mieliauskas). Fig. 16. A queen/king found at the Trakai Fig. 21. Abstract style chess pieces found in peninsula castle, 14th—15th centuries (Table 3:23; Lithuania, 17th—18th centuries. 1-3 - Pawns (Table photo by P. Blaževičius) and a piece with a very similar 4:1-3, photo by P. Blaževičius), 4 - a queen or king style found in Polotsk, 16th—17th centuries (Мядз­ (Table 4:4; photo by A. Žalnierius). ведзева, 2004, 153, мал. 3:2). Fig. 22. A fragment of a chessboard made of a Fig. 17. Modern abstract queens and kings, grey marbled limestone and its reconstruction, 17th- 14th-16th centuries. 1 - Trakai peninsula castle 18th centuries (Table 5:2;photo by VAbramauskas; (Table 3:24, drawing by M. Mieliauskas), 2 - Trakai's drawing by M. Mieliauskas). castles (Table 3:25; drawing by M. Mieliauskas), 3 - Fig. 23. A fragment of a chessboard made of pink Vilnius, the grounds of the President's Office (Table marbled limestone, second half of the 17th century 3:26; Luchtanienė, 1998šb, picture 11:5), 4-Vilnius (Table 5:3; drawing by M. Mieliauskas).

., „, . ... Gauta 2008 09 03 Povilas Blaževičius Klaipėdos universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas Istorijos katedra Tilžės g. 13 LT-91251 Klaipėda el. p.: [email protected]