Trakų Gynybinės Architektūros Bruožai
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
TRAKØ GYNYBINËS ARCHITEKTÛROS BRUOÞAI GIEDRË FILIPAVIÈIENË UAB Projektavimo ir restauravimo institutas Trakai ádomûs daugeliui Lietuvos pilieèiø tiek vartotojams, technokratams, tiek ir ro- mantikams. Vilioja gamtos groþis, galimybë pabëgti nuo miesto ðurmulio, sàlytis su istorija, mitu, paslaptis ið amþiø glûdumos, kurià gali pajusti prisilietæs prie pilies sienø. Lankytojus, besidominèius senove ir kultûros istorija, Trakai domina kaip vienas ið ga- lingiausiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës gynybinës architektûros kompleksø. Unika- lios gamtinës sàlygos eþerai, pelkynai, aukðtos kalvos apylinkëse, buvo puiki vieta gyny- bai XIIIXIV a. XVXVI a., kai prie piliø pradëjo augti prekybos centrai, Vilnius, miestas prie upiø, patogiø prekybai, nukonkuravo miestà prie eþerø. Tai, kad Lietuvos didysis kuni- gaikðtis Gediminas 1323 m. Kunigaikðtystës sostinæ perkëlë á Vilniø, nulëmë nepakitusios Trakø piliø aplinkos iðlikimà. Èia intensyviai augantis miestas neuþgoþë piliø komplekso, kaip tai ávyko Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje. Iki mûsø dienø atsekami beveik visi sudëtingos viduramþiø gynybinës sistemos elementai. Pagal architekto St. Mikulionio daugiameèius tyrimus, Trakai turëjo du gynybinës siste- mos þiedus iðorinæ ir vidinæ gynybines sistemas. Iðorinæ gynybinæ sistemà sudarë piliakal- niai ir totoriø gyvenvietës apylinkëse. Apsaugoti buvo visi keliai, vedantys á Trakus. Ðiaurës pusëje kelià saugojo Braþuolës piliakalnis, rytø pusëje Varnikø piliakalnis ir pelkynai, pietuose Senøjø Trakø piliavietë. Ið vakarø pusës Trakus supo klampios pel- kës, uþaugæ eþerëliai, todël gynybiniø árengi- niø èia nebuvo. Labai svarbus gynybinës sis- temos elementas buvo totoriø gyvenvietës. Ðiaurinëje Galvës eþero pakrantëje esanèiame iðkyðulyje yra Totoriðkiø kaimas, istoriniuose ðaltiniuose minima, kad totoriai gyveno Uþut- rakyje. Trakø miesto pietinëje pusëje taip pat buvusi totoriø gyvenvietë, dar ir ðiandien èia gyvena nemaþai totoriø ðeimø. Svarbiausius vidinës gynybinës sistemos ele- mentus Salos ir Pusiasalio pilis papildë baþ- Pusiasalio pilis. Fotografavo R. Kraujalis 1999 nyèios ir cerkvës, totoriø ir karaimø gyvenamos m., nuotrauka ið Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijos rinkiniø dalys mieste. Ðios tautos pasiþymëjo ypatingu ka- ringumu ir iðtikimybe Didþiajam Kunigaikðèiui. 106 Karaimai gyveno ir iki ðiol gyvena ðiaurinëje pusiasalio dalyje, vadinamoje Maþuoju miestu arba karaimø dalimi. Tai buvo tarpinë gynybos linija, sauganti Pu- siasalio pilá ir Didþiojo kunigaikðèio rezi- dencijà Salos pilyje. Gamtinës sàlygos lëmë savità piliø plano bei erdvinæ struk- tûrà. Trakø Pusiasalio pilis pastatyta iðky- ðulyje, ásiterpusiame tarp Galvës ir Bernar- dinø eþerø. Iðkyðulá nuo miesto skyrë gi- lus griovys fosa, uþpildyta vandeniu. Tai dviejø kiemø gynybinis kompleksas, su fo- somis ir pylimais uþimantis maþdaug 4 ha plotà. Priekinëje, pietinëje, pilies dalyje, pagal turimus tyrimø duomenis, yra buvæ septyni bokðtai. Visi jie keturkampio pla- no, mûryti ið lauko rieduliø ir plytø. Stam- biausi trys bokðtai formavo pilies pietinæ iðklotinæ nuo miesto pusës. Jø plano gaba- ritai 15×15 m. Geriausiai iðlikæs pilies piet- ryèiø bokðtas, buvæs, spëjama, penkiø aukðtø. Ðiaurës rytø iðklotinës bokðtai ma- þesni, plane 10×10 m. Priekinæ pilies dalá nuo ðiaurinës skiria antrasis gynybinis grio- vys. Èia dominuoja kalva, vadinama Au- kø kalnu, apjuosta gynybinës sienos ir tri- jø bokðteliø griuvësiais. Archeologiniø ty- rimø duomenimis, Aukø kalno virðutinëje aikðtelëje iðliko Kunigaikðèio rezidenci- niø rûmø rûsiai. Trakø salos pilis tai unikali reziden- cinio tipo pilis, stovinti vienoje ið Galvës eþero salø. Pilies salos plotas 2,15 ha. Ði sala suformuota, pilies statybos metu sujungus tris nedideles saleles. Architektûrinëje kompozicijoje domi- nuoja penkiø aukðtø Kunigaikðèiø rûmø Gotikiniu riðimu mûrytos Pusiasalio pilies Ðiaurës vakarø bokðto sienos fragmentas. Fotografavo donþonas. Rûmus sudaro du trijø aukðtø G. Filipavièienë 1999 m., nuotrauka ið G. Filpavièienës korpusai ir kiemelis tarp jø. Prieðpilyje yra rinkiniø 107 keturi gynybiniai bokðtai. Trys ið jø apva- lûs, ketvirtasis ávaþiavimo vartø bokðtas keturkampio plano. Prieðpilyje prie gy- nybiniø sienø priglausti kariuomenei ir ûki- nëms reikmëms skirti korpusai. Vakarinis korpusas dviaukðtis, kiti vienaaukðèiai. Salos pilies rûmø architektûroje akivaiz- dþiai atsekama gotikiniø kryþiuoèiø piliø átaka. Kada buvo pradëtos statyti Trakø pi- lys, kokia buvo jø statybos raida tai klau- simai, á kuriuos bandoma atsakyti jau nuo XIX a. vidurio. Ilgametis Trakø piliø tyrinëtojas archi- tektas Stanislovas Mikulionis nesiryþo da- tuoti Trakø piliø statybos etapø, bet atliko labai daug tyrimø, paliko gausybæ straips- niø ir publikacijø. Mes neturime galimy- bës taip plaèiai tyrinëti, taèiau galime ana- lizuoti mums paliktà medþiagà, bandyti perþvelgti, kaip raðytiniø ðaltiniø duome- nys galëtø bûti siejami su atskirais piliø sta- tybos etapais. Trakai raðytiniuose ðaltiniuose minimi jau XIV amþiaus pradþioje. Lietuvos Met- raðèio legendinëje dalyje raðoma, kad di- dysis kunigaikðtis Gediminas ið Kerna- vës perkëlë savo sostinæ á Trakus (cit. ,,Lie- tuvos gynybiniai átvirtinimai, p. 22). Nuo 1316 metø Gedimino sostinë buvo Trakuo- se. Naujoje Sostinëje statoma nauja pilis. Pa- bandykime ásivaizduoti, kad tai buvo Senø- jø Trakø pilis. Apie ðià pilá kol kas þinoma labai maþai. Iki mûsø dienø iðliko piliavie- të, apsupta giliu gynybiniu grioviu. Pilies pastatai jau XV a. buvo apleisti ir perduoti Profiliuotos durø angos Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø benediktinø vienuolynui. Dabar buvusiø gy- donþone. Fotografavo G. Filipavièienë 1999 m., nuotrauka ið G. Filpavièienës rinkiniø nybiniø statiniø vietoje stovi vienuolynas ir neogotikinë baþnyèia. 19941995 m. dak- taro A. Kuncevièiaus vykdytø kasinëjimø metu atkastos pilies sienos, uþfiksuota mûro techni- ka lauko akmenø mûras, ið iðorës apdailintas plytomis, plytø riðimas baltiðkasis, t. y. mûryta 108 klojant dvi ilgines plytas, po jø vienà trumpi- næ, dvi ilgines ir t.t. Tai seniausias plytø riðimo bûdas Lietuvoje. Gana daug baltiðkojo mûro fragmentø ap- tikta Vilniaus þemutinëje pilyje. Medininkø, Lydos piliø gynybinës sienos mûrytos ávedant juostas ið plytø, riðtø baltiðkuoju bûdu, taèiau uþ keliø kilometrø nuo Senøjø Trakø esanèio- se Naujøjø Trakø pilyse baltiðkojo plytø riði- mo nerasta, nors jos tyrinëtos kur kas nuodug- niau nei Senøjø Trakø pilis. Seniausi Trakø Pusiasalio pilies mûrø Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø sienos mûro fragmentai lauko rieduliø mûras, tarpai ne- fragmentas. Fotografavo G. Filipavièienë 1999 m., tvarkingai kyliuoti skaldyto akmens kyliais ir smulkiais plytgaliukais. Bokðtø kampai, sienø dalys prie durø ir langø, jø angokraðèiai mûry- ti plytomis, plytø riðimas gotikinis, t. y. mûry- ta klojant vienà ilginæ plytà, vienà trumpinæ, po to vël vienà ilginæ, vienà trumpinæ ir t.t. Sa- los pilyje ankstyviausi mûro fragmentai, iðlikæ rûmø rytinio korpuso sienø þemutinëje dalyje, taip pat mûryti gotikiniu bûdu. Statant Kunigaikðèiø rûmus, mûryta ta pa- èia mûro technika, kaip ir pusiasalio pilyje. Nei antþeminëje pilies dalyje, nei archeologiniø ty- rimø metu atkastose sienose baltiðkojo plytø Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø menë. Fotografavo riðimo neaptikta. V. Neliubinas 2001 m., nuotrauka ið Trakø istorijos Statybos bûdø analizë patvirtina teiginá, muziejaus rinkiniø kad kunigaikðèio Gedimino valdomos Lietu- vos sostinë á Vilniø persikëlë tiesiai ið Senøjø Trakø, o Naujøjø Trakø piliø statyba turëtø bûti siejama su Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio vardu. Analogiðus faktus randame ,,Lietuvos Metraðtyje: ,,...didysis kunigaikðtis Gediminas prieð mirdamas (1341) apdalijo visus savo sûnus <...> du sûnus paliko didþiaisiais kunigaikðèiais: Jaunutá savo sostinëje Vilniuje, o Kæstutá Trakuose bei visoje Þemaièiø þemëje. Toliau Metraðtyje pasakojama, kaip jodinëjanèiam kunigaikðèiui Kæstuèiui ,,uþ mylios nuo Trakø < > labai patiko vietovë tarp eþerø, ir jis ten apsigyveno ir ákûrë miestà, pramindamas já Naujaisiais Trakais, o savo sostinæ ið senøjø Trakø perkëlë á naujuosius. O jo sûnus Vytautas gimë Senuosiuose Trakuose... (cit. ,,Lietu- vos gynybiniai átvirtinimai, p. 22). Perþvelkime kai kuriuos istorinius faktus, minimus kryþiuoèiø kronikose, siejamus su Trakø pilimis (5, 6): 109 1375 kryþiuoèiai pirmà kartà puola Trakø pilá; 1377 kryþiuoèiai puola naujàjà Trakø pilá, derybos tarp kryþiuoèiø marðalo Gotfrido fon Lindeno ir kunigaikðèio Kæstuèio vyko ant tilto-plausto; 1383 kryþiuoèiai surengë didelá Trakø puolimà drauge su Vytautu. ,,Magistras su savaisiais vienoje pusëje, Vytautas kitoje pritraukia bombardas ir viso- kiais sviediniais aiþo ir verèia dulkëmis mûrà, kaip kad sutrinamas liepos lapas (Vygandas Marburgietis, cit. ið ,,Lietuvos gynybiniai átvirtinimai, p. 23). Ðioje citatoje tiksliai fiksuota, kad 1383 m. Trakø Pusiasalio pilis jau buvo mûrinë, ir tai, kad ji buvo sugriauta. 1962 m. ir 1996 m. pusiasalio pilyje archeologiniø tyrimø metu buvo atkastos nugriauto- jo ðiaurinio bokðto sienos liekanos. Ðá bokðtà architektas Stanislovas Mikulionis savo tyrimø medþiagoje priskiria ankstyviausiam pusiasalio pilies statybos etapui. Fiksuota, kad bokðtas buvo sudegintas. Sienos mûrytos ið lauko akmenø, mûro ðerdyje smulkûs plytgaliukai ir akmenø lauþas. Baltiðkojo plytø riðimo neaptikta. Remiantis ðiais faktais galima spëti, kad pirmasis mûrinës pusiasalio pilies statybos eta- pas nutrûko bûtent po XIV a. devinto deðimtmeèio ávykiø didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio mirties 1382 m.