TRAKØ GYNYBINËS ARCHITEKTÛROS BRUOÞAI

GIEDRË FILIPAVIÈIENË UAB Projektavimo ir restauravimo institutas

Trakai ádomûs daugeliui Lietuvos pilieèiø – tiek vartotojams, technokratams, tiek ir ro- mantikams. Vilioja gamtos groþis, galimybë pabëgti nuo miesto ðurmulio, sàlytis su istorija, mitu, paslaptis ið amþiø glûdumos, kurià gali pajusti prisilietæs prie pilies sienø. Lankytojus, besidominèius senove ir kultûros istorija, Trakai domina kaip vienas ið ga- lingiausiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës gynybinës architektûros kompleksø. Unika- lios gamtinës sàlygos – eþerai, pelkynai, aukðtos kalvos apylinkëse, buvo puiki vieta gyny- bai XIII–XIV a. XV–XVI a., kai prie piliø pradëjo augti prekybos centrai, Vilnius, miestas prie upiø, patogiø prekybai, nukonkuravo miestà prie eþerø. Tai, kad Lietuvos didysis kuni- gaikðtis Gediminas 1323 m. Kunigaikðtystës sostinæ perkëlë á Vilniø, nulëmë nepakitusios Trakø piliø aplinkos iðlikimà. Èia intensyviai augantis miestas neuþgoþë piliø komplekso, kaip tai ávyko Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje. Iki mûsø dienø atsekami beveik visi sudëtingos viduramþiø gynybinës sistemos elementai. Pagal architekto St. Mikulionio daugiameèius tyrimus, Trakai turëjo du gynybinës siste- mos þiedus – iðorinæ ir vidinæ gynybines sistemas. Iðorinæ gynybinæ sistemà sudarë piliakal- niai ir totoriø gyvenvietës apylinkëse. Apsaugoti buvo visi keliai, vedantys á Trakus. Ðiaurës pusëje kelià saugojo Braþuolës piliakalnis, rytø pusëje – Varnikø piliakalnis ir pelkynai, pietuose – Senøjø Trakø piliavietë. Ið vakarø pusës Trakus supo klampios pel- kës, uþaugæ eþerëliai, todël gynybiniø árengi- niø èia nebuvo. Labai svarbus gynybinës sis- temos elementas buvo totoriø gyvenvietës. Ðiaurinëje Galvës eþero pakrantëje esanèiame iðkyðulyje yra Totoriðkiø kaimas, istoriniuose ðaltiniuose minima, kad totoriai gyveno Uþut- rakyje. Trakø miesto pietinëje pusëje taip pat buvusi totoriø gyvenvietë, dar ir ðiandien èia gyvena nemaþai totoriø ðeimø. Svarbiausius vidinës gynybinës sistemos ele- mentus – Salos ir Pusiasalio pilis – papildë baþ- Pusiasalio pilis. Fotografavo R. Kraujalis 1999 nyèios ir cerkvës, totoriø ir karaimø gyvenamos m., nuotrauka ið Trakø istorinio nacionalinio parko direkcijos rinkiniø dalys mieste. Ðios tautos pasiþymëjo ypatingu ka- ringumu ir iðtikimybe Didþiajam Kunigaikðèiui.

106 Karaimai gyveno ir iki ðiol gyvena ðiaurinëje pusiasalio dalyje, vadinamoje Maþuoju miestu arba karaimø dalimi. Tai buvo tarpinë gynybos linija, sauganti Pu- siasalio pilá ir Didþiojo kunigaikðèio rezi- dencijà Salos pilyje. Gamtinës sàlygos lëmë savità piliø plano bei erdvinæ struk- tûrà. Trakø Pusiasalio pilis pastatyta iðky- ðulyje, ásiterpusiame tarp Galvës ir Bernar- dinø eþerø. Iðkyðulá nuo miesto skyrë gi- lus griovys – fosa, uþpildyta vandeniu. Tai dviejø kiemø gynybinis kompleksas, su fo- somis ir pylimais uþimantis maþdaug 4 ha plotà. Priekinëje, pietinëje, pilies dalyje, pagal turimus tyrimø duomenis, yra buvæ septyni bokðtai. Visi jie keturkampio pla- no, mûryti ið lauko rieduliø ir plytø. Stam- biausi trys bokðtai formavo pilies pietinæ iðklotinæ nuo miesto pusës. Jø plano gaba- ritai 15×15 m. Geriausiai iðlikæs pilies piet- ryèiø bokðtas, buvæs, spëjama, penkiø aukðtø. Ðiaurës rytø iðklotinës bokðtai ma- þesni, plane 10×10 m. Priekinæ pilies dalá nuo ðiaurinës skiria antrasis gynybinis grio- vys. Èia dominuoja kalva, vadinama Au- kø kalnu, apjuosta gynybinës sienos ir tri- jø bokðteliø griuvësiais. Archeologiniø ty- rimø duomenimis, Aukø kalno virðutinëje aikðtelëje iðliko Kunigaikðèio rezidenci- niø rûmø rûsiai. Trakø salos pilis – tai unikali reziden- cinio tipo pilis, stovinti vienoje ið Galvës eþero salø. Pilies salos plotas – 2,15 ha. Ði sala suformuota, pilies statybos metu sujungus tris nedideles saleles. Architektûrinëje kompozicijoje domi- nuoja penkiø aukðtø Kunigaikðèiø rûmø Gotikiniu riðimu mûrytos Pusiasalio pilies Ðiaurës vakarø bokðto sienos fragmentas. Fotografavo donþonas. Rûmus sudaro du trijø aukðtø G. Filipavièienë 1999 m., nuotrauka ið G. Filpavièienës korpusai ir kiemelis tarp jø. Prieðpilyje yra rinkiniø

107 keturi gynybiniai bokðtai. Trys ið jø apva- lûs, ketvirtasis – ávaþiavimo vartø bokðtas – keturkampio plano. Prieðpilyje prie gy- nybiniø sienø priglausti kariuomenei ir ûki- nëms reikmëms skirti korpusai. Vakarinis korpusas dviaukðtis, kiti – vienaaukðèiai. Salos pilies rûmø architektûroje akivaiz- dþiai atsekama gotikiniø kryþiuoèiø piliø átaka. Kada buvo pradëtos statyti Trakø pi- lys, kokia buvo jø statybos raida – tai klau- simai, á kuriuos bandoma atsakyti jau nuo XIX a. vidurio. Ilgametis Trakø piliø tyrinëtojas archi- tektas Stanislovas Mikulionis nesiryþo da- tuoti Trakø piliø statybos etapø, bet atliko labai daug tyrimø, paliko gausybæ straips- niø ir publikacijø. Mes neturime galimy- bës taip plaèiai tyrinëti, taèiau galime ana- lizuoti mums paliktà medþiagà, bandyti perþvelgti, kaip raðytiniø ðaltiniø duome- nys galëtø bûti siejami su atskirais piliø sta- tybos etapais. Trakai raðytiniuose ðaltiniuose minimi jau XIV amþiaus pradþioje. Lietuvos Met- raðèio legendinëje dalyje raðoma, kad „ di- dysis kunigaikðtis Gediminas ið Kerna- vës perkëlë savo sostinæ á Trakus“ (cit. ,,Lie- tuvos gynybiniai átvirtinimai“, p. 22). Nuo 1316 metø Gedimino sostinë buvo Trakuo- se. Naujoje Sostinëje statoma nauja pilis. Pa- bandykime ásivaizduoti, kad tai buvo Senø- jø Trakø pilis. Apie ðià pilá kol kas þinoma labai maþai. Iki mûsø dienø iðliko piliavie- të, apsupta giliu gynybiniu grioviu. Pilies pastatai jau XV a. buvo apleisti ir perduoti Profiliuotos durø angos Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø benediktinø vienuolynui. Dabar buvusiø gy- donþone. Fotografavo G. Filipavièienë 1999 m., nuotrauka ið G. Filpavièienës rinkiniø nybiniø statiniø vietoje stovi vienuolynas ir neogotikinë baþnyèia. 1994–1995 m. dak- taro A. Kuncevièiaus vykdytø kasinëjimø metu atkastos pilies sienos, uþfiksuota mûro techni- ka – lauko akmenø mûras, ið iðorës apdailintas plytomis, plytø riðimas – baltiðkasis, t. y. mûryta

108 klojant dvi ilgines plytas, po jø vienà trumpi- næ, dvi ilgines ir t.t. Tai seniausias plytø riðimo bûdas Lietuvoje. Gana daug baltiðkojo mûro fragmentø ap- tikta Vilniaus þemutinëje pilyje. Medininkø, Lydos piliø gynybinës sienos mûrytos ávedant juostas ið plytø, riðtø baltiðkuoju bûdu, taèiau uþ keliø kilometrø nuo Senøjø Trakø esanèio- se Naujøjø Trakø pilyse baltiðkojo plytø riði- mo nerasta, nors jos tyrinëtos kur kas nuodug- niau nei Senøjø Trakø pilis. Seniausi Trakø Pusiasalio pilies mûrø Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø sienos mûro fragmentai – lauko rieduliø mûras, tarpai ne- fragmentas. Fotografavo G. Filipavièienë 1999 m., tvarkingai kyliuoti skaldyto akmens kyliais ir smulkiais plytgaliukais. Bokðtø kampai, sienø dalys prie durø ir langø, jø angokraðèiai mûry- ti plytomis, plytø riðimas gotikinis, t. y. mûry- ta klojant vienà ilginæ plytà, vienà trumpinæ, po to vël vienà ilginæ, vienà trumpinæ ir t.t. Sa- los pilyje ankstyviausi mûro fragmentai, iðlikæ rûmø rytinio korpuso sienø þemutinëje dalyje, taip pat mûryti gotikiniu bûdu. Statant Kunigaikðèiø rûmus, mûryta ta pa- èia mûro technika, kaip ir pusiasalio pilyje. Nei antþeminëje pilies dalyje, nei archeologiniø ty- rimø metu atkastose sienose baltiðkojo plytø Salos pilies Kunigaikðèiø rûmø menë. Fotografavo riðimo neaptikta. V. Neliubinas 2001 m., nuotrauka ið Trakø istorijos Statybos bûdø analizë patvirtina teiginá, muziejaus rinkiniø kad kunigaikðèio Gedimino valdomos Lietu- vos sostinë á Vilniø persikëlë tiesiai ið Senøjø Trakø, o Naujøjø Trakø piliø statyba turëtø bûti siejama su Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio vardu. Analogiðus faktus randame ,,Lietuvos Metraðtyje“: ,,...didysis kunigaikðtis Gediminas prieð mirdamas (1341) „apdalijo visus savo sûnus <...> du sûnus paliko didþiaisiais kunigaikðèiais: Jaunutá savo sostinëje Vilniuje, o Kæstutá Trakuose bei visoje Þemaièiø þemëje“. Toliau Metraðtyje pasakojama, kaip jodinëjanèiam kunigaikðèiui Kæstuèiui ,,uþ mylios nuo Trakø < > labai patiko vietovë tarp eþerø, ir jis ten apsigyveno ir ákûrë miestà, pramindamas já Naujaisiais Trakais, o savo sostinæ ið senøjø Trakø perkëlë á naujuosius. O jo sûnus Vytautas gimë Senuosiuose Trakuose...“ (cit. ,,Lietu- vos gynybiniai átvirtinimai“, p. 22). Perþvelkime kai kuriuos istorinius faktus, minimus kryþiuoèiø kronikose, siejamus su Trakø pilimis (5, 6):

109 1375 – kryþiuoèiai pirmà kartà puola Trakø pilá; 1377 – kryþiuoèiai puola naujàjà Trakø pilá, derybos tarp kryþiuoèiø marðalo Gotfrido fon Lindeno ir kunigaikðèio Kæstuèio vyko ant tilto-plausto; 1383 – kryþiuoèiai surengë didelá Trakø puolimà drauge su Vytautu. ,,Magistras su savaisiais vienoje pusëje, Vytautas – kitoje pritraukia bombardas ir viso- kiais sviediniais aiþo ir verèia dulkëmis mûrà, kaip kad sutrinamas liepos lapas“ (Vygandas Marburgietis, cit. ið ,,Lietuvos gynybiniai átvirtinimai“, p. 23). Ðioje citatoje tiksliai fiksuota, kad 1383 m. Trakø Pusiasalio pilis jau buvo mûrinë, ir tai, kad ji buvo sugriauta. 1962 m. ir 1996 m. pusiasalio pilyje archeologiniø tyrimø metu buvo atkastos nugriauto- jo ðiaurinio bokðto sienos liekanos. Ðá bokðtà architektas Stanislovas Mikulionis savo tyrimø medþiagoje priskiria ankstyviausiam pusiasalio pilies statybos etapui. Fiksuota, kad bokðtas buvo sudegintas. Sienos mûrytos ið lauko akmenø, mûro ðerdyje smulkûs plytgaliukai ir akmenø lauþas. Baltiðkojo plytø riðimo neaptikta. Remiantis ðiais faktais galima spëti, kad pirmasis mûrinës pusiasalio pilies statybos eta- pas nutrûko bûtent po XIV a. devinto deðimtmeèio ávykiø – didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio mirties 1382 m. ir kryþiuoèiø puolimø. 1392–1430 metai – Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto valdymo laikotarpis. 1395–1410 metais Lietuvà kryþiuoèiai atakavo itin daþnai. Kartais bûdavo 8–10 puolimø per metus. Mûrinës pilys Lietuvai buvo ypaè aktualios. Ið raðytiniø ðaltiniø þinome, kad 1407 metais Vytautas raðë kryþiuoèiams laiðkà, praðy- damas atsiøsti architektà ið Karaliauèiaus (5). Panaðu, kad tuo metu daugelis Lietuvos piliø buvo apgriautos, visas reikëjo perstatyti. 1414 m. prancûzø keliautojas Þilberas de Lanua (Ghillebert de Lanoy), aplankæs Tra- kus, juos taip apraðo: ,,Yra ten dvi pilys, kuriø viena labai sena medinë, apsupta pylimu ið ràstø bei velënø. Senoji pilis stovi kitoje eþero pusëje, atviroje vietoje. Antra pilis stovi vidu- ryje kito eþero, per patrankos ðûvio atstumà nuo senosios. Ji yra visai nauja, pastatyta ið plytø prancûzø pavyzdþiu“ (cit. ,,Lietuvos gynybiniai átvirtinimai“, p. 23). Gal Vytauto kviestas architektas jau buvo perstatæs Salos pilá, o pusiasalio pilies atstaty- mo darbai dar nebuvo pradëti? Ar keliautojas lankësi tik Salos pilyje ir matë pusiasalio pilies rytinæ dalá prie Aukø kalno? Pagal tyrimø duomenis, ði pilies dalis buvo statyta vëliau nei priekinë. Skiriasi gynybi- niø sienø mûrijimo bûdas, naudota daug daugiau plytø, jos trumpesnës ir þemesnës, kasinë- jimø metu randama plytø su braukomis, nerviûriniø plytø. Perþvelgus suminëtus istorinius faktus ir mûro technikos analizæ, galima bandyti iðskirti ðiuos Pusiasalio mûrinës pilies statybos etapus: – pirmasis – pradëta gardinio tipo pilies su vienu stambiu (15×15) bokðtu ðiaurinëje dalyje statyba – galima spëti, kad tai vyko 1375–1383 m.; – antrasis – suformuojamas priekinës pilies planas su septyniais bokðtais ir gynybinëmis sienomis tarp jø – priekinë pilies dalis atstatoma po 1383 m. mûðiø; – treèiasis – baigiama priekinës pilies dalies statyba, gynybinëmis sienomis apjuosiamas

110 Aukø kalnas, pradedami statiniai Aukø kalne, kurie, spëjama, ir nebuvo baigti – ðá etapà galima bûtø bandyti sieti su Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto pradëtu Trakø statiniø rekonstravimu, ruoðiantis karûnavimui. Pagal tyrimø rezultatus, atsekami keturi ryðkûs Salos pilies raidos etapai: – statybos pradþia – ant aukðèiausios salelës, ten, kur dabar yra pilies rûmai, planuota pastatyti U formos rûmus ir prieðpilio kiemà; pagal archeologiniø tyrimø duomenis, kaip raðo St. Mikulionis (2), ðie statiniai buvo sudeginti (gal tai laikotarpis iki 1383 m. mûðiø ?); – antrajame etape pastatyti rezidenciniai rûmai ir dalis juos supanèiø gynybiniø sienø, pagal mûro technikà ðio laikotarpio statybos gali bûti sutapatintos su pusiasalio pilies antruo- ju etapu; – treèiajame etape rekonstruoti rezidenciniai rûmai, panaudota gotikiniø elementø, pato- giausiose aukðèiausiose gretimø saleliø vietose pradedama prieðpilio bokðtø ir gynybiniø sienø statyba; galima spëti, kad ðie darbai taip pat vyko ruoðiantis Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto karûnavimo iðkilmëms; – statybø prieðpilyje uþbaigimo darbai, kariuomenei skirtø pastatø statyba greièiausiai vyko jau po Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto mirties 1430 m. Lyginant mûro technikos pavyzdþius, galima teigti, kad abi Trakø pilys buvo statomos drauge. Jø paskirtis buvusi skirtinga – Pusiasalio pilis skirta gynybai, o Salos pilis – gynybai ir reprezentacijai, didþiojo kunigaikðèio rezidencija. Tai akivaizdþiai atspindi skirtinga piliø architektûra, detalës. Pusiasalio pilies pastatø formos paprastos, nëra dekoro elementø, archeologiniø tyrimø metu negausu radiniø. Salos pilies rûmø architektûra daug iðraiðkingesnë, èia atsiranda profiliuotø portalø, langø angø, nerviûriniø skliautø. Po rekonstrukcijos, vykdytos treèiajame ir ketvirtajame etapuose, pilis saloje ið vien gynybinio komplekso virto puoðniu rezidenciniu statiniu, kartu kokybiðkai atsiskyrë nuo pusiasalio pilies. Turime unikalø praeities palikimà, vertybes, sukurtas mûsø protëviø, iðli- kusias per karus, Valstybës klestëjimo ir smukimo periodus, gaisrus, okupacijas. Tai yra mûsø paveldëtas turtas ir tuo paèiu didþiulë atsakomybë. Kaip tai saugosime, tvarkysime ir naudosime, perduosime ateities kartoms kaip savo laikmeèio kultûros pëdsakà?..

LITERATÛRA:

1.Baliulis A., Mikulionis St., Miðkinis A. Trakø miestas ir pilys (1991). Vilnius. 2. Mikulionis St. Trakø gynybinës architektûros paminklø komplekso tyrimai ir jo ap- saugos klausimai. Disertacija moksl. architektûros kandidato laipsniui ágyti. V I S I. Vilnius. 3. Tautavièius A. Trakø pusiasalio pilies teritorijos 1962–64 m. archeologiniø kasinëji- mø duomenys (1968–12).Vilnius.

111 4. Mikulionis St. Trakø Ðv. Mikalojaus vyskupo baþnyèios ir bernardinø vienuolyno statybos istorija (1993). Vilnius. 5. Orda J. Trakø pusiasalio pilis (1960). Vilnius. 6. Lietuvos gynybiniai átvirtinimai (2001). Vilnius.

ASPECTS OF TRAKAI DEFENSIVE ARCHITECTURE

Summary

Trakai is interesting for many Lithuanian citizens, even those who are hardened consu- mers or technocrats. We are attracted by natural beauty, the chance to escape the hurley–burley of city life, contact with history and myth, mysteries from the depth of the ages which can be sensed by touching the stones of the castle walls. Trakai interest visitors who have a feeling for the past and cultural history as one of the mightiest ensembles of defensive architecture from the Grand Duchy of Lithuania. The exceptional features of the Trakai castles ensemble. Unique natural conditions, namely lakes, marshland and high rolling hills, formed an excellent defence outpost in the thirteenth and fourteenth centuries. After commercial centres began to develop in the shadow of castles in the fifteenth and sixteenth centuries Vilnius with its trade–facilitating river won out against the Lakeland town. In 1323 Grand Duke Gediminas was already resident in Vilnius, but in Trakai the town and grand–ducal residence did not overshadow the castles ensemble. The silhouette of central Trakai in the twenty first century is not so different from what it was back in the sixteenth century. Almost all the elements of the complex defensive system can still be traced to this day. According to many years of research carried out by the archi- tect St. Mikulionis, Trakai had two defensive circles. The outer defensive system comprised local hill forts and Tatar settlements. The major features of the inner defensive system were the Island and Peninsula Castles, complemented by the Catholic and Orthodox churches and the areas inhabited by the Tatars and Karaites. These peoples were famed for their particular bellicosity and faithfulness t the grand duke. Natural conditions dictated a special structure for the castles’ outlay and space. Trakai Peninsula Castle has a defensive system of two walled inner courtyards and ten towers. Judging by its construction technique it is one of the most archaic castles in Lithua- nia.

112 The Trakai Island Castle is a unique residence–type castle built on three islands. There are clear traces of Teutonic Order castle–construction technique here. We can deduce that construction work was overseen by a Magdeburg architect on the invitation of Grand Duke Vytautas. The unique interface of natural and cultural heritage in Trakai and the need to preserve it. We have a unique heritage and treasure created by our forebears that has survived wars, periods of national growth and decline, fires and foreign occupations. This presents us with both wealth and great responsibility. How we preserve, treat and use it represents what we will hand down to coming generations as a mark of our own culture.

113