UAB Cityform LT Įmon Ės Kodas: 304696907 / Žygio G

UAB CityForm LT Įmon ės kodas: 304696907 / Žygio g. 97A-101, LT-08236 Vilnius Tel.: +370 616 54100, el. p.: [email protected]

Įmon ės kodas: 160297055 / Taikos pr. 88A, LT-51183 Kaunas Tel.: 8 (65) 771999, el. p.: [email protected]

PLANAVIMO LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS ADMINISTRACIJOS ORGANIZATORIUS DIREKTORIUS Kodas Juridini ų asmen ų registre 188714992 Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai tel. (8 318) 66 108, el.p. [email protected]

TERITORIJ Ų PLANAVIMO LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS DOKUMENTO BENDROJO PLANO KEITIMAS. KONCEPCIJA PAVADINIMAS PLANUOJAMA TERITORIJA Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija

TERITORIJ Ų PLANAVIMO KOMPLEKSINIS DOKUMENTO R ŪŠIS

POR ŪŠIS BENDRASIS PLANAS

LYGMUO SAVIVALDYB ĖS

ETAPAS RENGIMO

STADIJA KONCEPCIJA

BYLOS ŽYMUO CF-19U-31

TOMAS II

DATA 2019

Atest.Nr. Pareigos Vardas Pavard ė Parašas

UAB CityForm LT GITANA MINEIKIEN Ė DIREKTOR Ė PROJEKTO ATP1735 GIEDR Ė RATKUT Ė SKA ČKAUSKIEN Ė VADOV Ė

PROJEKTO TPV0105 GITANA MINEIKIEN Ė VADOVO KOORD.

UAB „Geometra“ EGIDIJUS STAŠELIS DIREKTORIUS

UAB „Geometra“ ATP1816 GINTAR Ė KARPAVI ČIEN Ė Architekt ė

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

TURINYS

Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas ...... 3 Įvadas ...... 4 1. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo bendr ųjų sprendini ų formavimo principai ..... 9

1.1. Darnaus vystymo princip ų integravimas ...... 9

1.2. Koncepcijos s ąsajos su strateginiais, aukštesnio lygmens dokumentais ...... 10 1.3. Esamos b ūkl ės įvertinimo išvados ir kiti veiksniai lemiantys konceptualiuosius sprendinius ...... 12 2. Demografin ės situacijos scenarijai, socialin ės, ekonomin ės sri čių vystymo principai ...... 16

2.1. Demografin ės tendencijos ...... 16

2.2. Socialin ės infrastrukt ūros tendencijos ...... 17

2.3. Ekonomin ės aplinkos tendencijos ...... 18 3. Urbanistinio karkaso vystymo kryptys ...... 20 4. Funkcinis zonavimas ...... 26 5. Nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkymo ir apsaugos kryptys ...... 31 6. Kraštovaizdžio tvarkymo ir gamtosaugos kryptys ...... 33

6.1. Gamtosaugos kryptys...... 33

6.2. Gamtinio karkaso lokalizavimas ...... 34

6.3. Kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų (reglamentavimo kryp čių) zonos ...... 36

6.4. Koncepcijos sprendini ų nuostatos saugom ų teritorij ų atžvilgiu ...... 40 7. Rekreacinis potencialas ...... 42 8. Susisiekimo infrastrukt ūros vystymo principai ...... 45 9. Inžinerin ės infrastrukt ūros vystymo tendencijos ...... 47

GRAFIN Ė DALIS:

1. Koncepcijos br ėžinys / I alternatyva M 1:50 000 2. Koncepcijos br ėžinys / II alternatyva M 1:50 000

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 2

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas

Eil. Vardas, pavard ė / pozicija Atlikta dalis Nr. (kvalifikacijos atestato Nr.) Giedr ė Ratkut ė Ska čkauskien ė / projekto vadov ė (ATP 1. Įvadas, 1 sk., 3 sk. 4 sk. 6 sk., GIS 1735)

2. Gintar ė Karpavi čien ė / architekt ė (ATP 1816) 2 sk., 7 sk., 9 sk.

3. Silvija Platkevi čien ė / architekt ė Įvadas, 1 sk., 3 sk. 4 sk. 6 sk., GIS

4. Egl ė Garnyt ė / architekt ė 2 sk., 7 sk., 9 sk., GIS

5. Ri čardas Skorupskas / kraštovaizdžio specialistas 6 sk.

6. Vida Bujauskien ė / kraštovaizdžio specialist ė 6 sk.

Nijol ė Steponaityt ė / projekto dalies vadov ė 7. 5 sk. (3502)

8. Rūta Skripkien ė / projekto dalies vadovas 8 sk. (TVP 0109)

9. Kristina Gau čė 8 sk.

10. Gintautas Br ėskys / projekto dalies vadovas 9 sk. (0075)

11. Mindaugas Bielskus / architektas 9 sk.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 3

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

ĮVADAS

Kei čiamas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lazdijų rajono savivaldyb ės tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 5TS-648 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.

Teritorij ų planavimo dokumentas rengimo pagrindas – Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2018 m. geguž ės 30 d. sprendimas Nr. 5TS-1330 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo ir planavimo tiksl ų patvirtinimo“.

Plano organizatorius Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos direktorius

Kodas Juridini ų asmen ų registre 188714992. Vilniaus g. 1, Lazdijai 67106, Tel. (8 318) 33 108, el.p. [email protected]

Plano reng ėjas UAB CityForm LT S. Žukausko g. 4-108, LT-08224 Vilnius

Kontaktinis asmuo: Projekto vadov ė Giedr ė Ratkut ė Ska čkauskien ė Tel.: + 370 698 79972, [email protected]

UAB Geometra Taikos pr. 88A, LT-51183 Kaunas

Kontaktinis asmuo: Gintar ė Karpavi čien ė Tel.: +370 652 80608, [email protected]

Planuojama teritorija Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija (plotas apie 1306 km 2)

Planavimo tikslai: . vadovaujantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendini ų steb ėsenos ataskaitos išvadomis, ekonomin ės, socialin ės bei demografin ės raidos tendencijomis bei pasikeitusiu teritorij ų planavimo teisiniu reguliavimu, parengti Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitim ą; . Lazdij ų rajono bendrojo plano keitim ą rengti ir sprendinius detalizuoti įvertinant kraštovaizdžio tvarkymo kryptis ir gamtinio karkaso apsaugos bei tvarkymo priemones, vadovaujantis LR nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu; . sudaryti s ąlygas darniai savivaldyb ės teritorijos raidai, nuosekliai erdvin ės ir funkcin ės integracijos politikai įgyvendinti, teritorij ų sanglaudai, kompleksiškai spr ęsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius; . patikslinti gyvenam ųjų vietovi ų, inžinerin ės ir socialin ės infrastrukt ūros, kit ų savivaldybei svarbi ų socialin ės ekonomin ės veiklos sri čių vystymo ir įgyvendinimo gaires, pl ėtrai reikalingas teritorijas; . sudaryti s ąlygas racionaliam rajono gamtini ų, žem ės gelmi ų ir energijos ištekli ų naudojimui ir atk ūrimui;

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 4

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. numatyti rajono gamtinio ir kult ūrinio kraštovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojim ą, tiksling ą naudojim ą ir pažinim ą, ekologinei pusiausvyrai b ūtino gamtinio karkaso formavim ą; . sudaryti s ąlygas formuoti sveik ą, saugi ą, darni ą gyvenam ąją aplink ą ir visavertes gyvenimo s ąlygas gyvenamosiose vietov ėse; . sudaryti s ąlygas priva čioms investicijoms, kurian čioms socialin ę ir ekonomin ę gerov ę, tinkamos kokyb ės gyvenimo s ąlygas, aplinkos kokyb ę ir darbo viet ų pasi ūlą savivaldyb ėje; . derinti fizini ų ir juridini ų asmen ų ar j ų grupi ų, savivaldybi ų ir valstyb ės interesus d ėl teritorijos naudojimo ir veiklos pl ėtojimo teritorijoje s ąlyg ų; . sudaryti sąlygas racionaliam žem ės naudojimui ir žem ės ūkio veiklai skatinti; . įvertinti ir pagal poreik į į bendr ąjį plan ą integruoti specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius; . sudaryti s ąlygas sklandžiam Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2018- 2020 m. strateginio veiklos plano, patvirtinto Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 5TS- 1174 „D ėl Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2018-2020 met ų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, įgyvendinimui.

Planavimo uždaviniai: . nustatyti ar tikslinti kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, pl ėtojimo sritis, formuoti kraštovaizdžio tvarkymo zonas, nustatyti j ų estetin į potencial ą; . nustatyti priemones kraštovaizdžio ekologin ės b ūkl ės ir vizualin ės apsaugos gerinimui, numatyti kraštovaizdžio tvarkymą ir reglamentavim ą bei priemones, užtikrinan čias kraštovaizdžio bendr ąją ekologin ę pusiausvyr ą, gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų ar kraštovaizdžio kompleks ų išsaugojim ą; . optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistin ę strukt ūrą, socialin ę ir inžinerin ę infrastrukt ūrą; . suformuoti planavimo lygmen į atitinkan čias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis, patikslinant numatom ų urbanizuoti teritorij ų vystymo poreik į bei nustatyti reglamentavim ą; . numatyti racionalaus žem ės gelmi ų ištekli ų, žem ės ūkio naudmen ų, mišk ų, kit ų gamtos ištekli ų išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagr įstos žem ės naudojimo teritorin ės strukt ūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kult ūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės išsaugojimo ir ekologin ės pusiausvyros užtikrinimo priemones; . nustatyti žem ės ūkio paskirties teritorij ų vystymo ir formavimo kryptis; . nustatyti gyvenam ųjų vietovi ų kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, panoramas, numatyti j ų vizualin ę apsaug ą; . numatyti savivaldybei svarbi ų objekt ų išd ėstym ą bei numatyti prioritetin į jų vystym ą; . numatyti teritorijas visuomen ės poreikiams reikaling ų objekt ų pl ėtrai; . nustatyti ar tikslinti rekreacini ų zon ų, turistini ų tras ų išd ėstym ą, gerinti rekreacini ų ištekli ų prieinamum ą visuomenei;

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 5

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. numatyti inžinerin ę, susisiekimo ir kit ą visuomen ės poreikiams tenkinti reikaling ą infrastrukt ūrą, nustatyti j ų pl ėtros, gerinimo prioritetus; . numatyti ypating ų inžinerini ų statini ų išd ėstym ą; . sudaryti s ąlygas priva čioms investicijoms, kurian čioms socialin ę ir ekologin ę gerov ę, tinkamas kokyb ės gyvenimo s ąlygas; . panaikinti perteklinius suplanuot ų teritorij ų reikalavimus; . detalizuoti atitinkam ų aukštesnio lygmens kompleksinio teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius.

Plano keitimo etapai Parengiamasis, rengimo ir baigiamasis.

Kita informacija Atliekami kraštovaizdžio savitumo ir jo estetinio respektavimo tyrimai, įvertinantys planuojam ą teritorij ą ir jos prieigas. Vyriausyb ės nustatyta tvarka bus atliekamos Strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo (SPAV) proced ūros. Teritorijos vystymo koncepcija atliekama. Teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptys nustatomos ir bendrojo plano sprendiniai nustatomi laikotarpiui iki 2030 m.

. AB LITGRID 2018-07-24 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76508; . AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-07-24 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76514; . UAB „Lazdij ų šiluma“ 2018-07-24 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG765503; . Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018-07-25 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76754; . UAB „Skaidula“ 2018-07-26 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG76855; . AB „Amber Grid“ 2018-08-01 teritorijų planavimo s ąlygomis Nr. REG76997 . Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-07-27 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77013; . Veisiej ų regioninio parko direkcija 2018-07-27 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77059; Plano keitimas . AB Telia Lietuva 2018-07-30 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. atliekamas REG77191; vadovaujantis: . Dz ūkijos nacionalinio parko ir Čepkeli ų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2018-08-01 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77525; . Nacionalinio visuomen ės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-08-01 Nr. REG77547; . AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018-08-01 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77568; . Civilin ės aviacijos administracijos 2018-08-02 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77729; . Kult ūros paveldo departamento prie Kult ūros ministerijos 2018-08- 03 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77745; . VŠ Į „Pla čiajuostis internetas“ 2018-08-03 teritorij ų planavimo sąlygomis Nr. REG77791; . Lietuvos kariuomen ės 2018-08-06 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG77932; . Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos 2018-08-06 teritorij ų planavimo

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 6

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

sąlygomis Nr. REG78015; . Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos 2018-08-06 teritorij ų planavimo s ąlygomis Nr. REG78033;

. Valstybin ė saugom ų teritorij ų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; . Priešgaisrin ės apsaugos ir gelb ėjimo departamentas prie Vidaus Teritorij ų planavimo reikal ų ministerijos; sąlyg ų neišdav ė: . Žuvinto biosferos rezervato direkcija; . UAB „Lazdij ų vanduo“; . Meteli ų regioninio parko direkcija; . Nacionalin ė žem ės tarnyba prie Žem ės ūkio ministerijos.

Bendr ųjų sprendini ų formavimo stadijos uždaviniai ir tikslai

Bendr ųjų sprendini ų formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojam ą teritorij ą ir jai taikomas strateginio planavimo dokument ų nuostatas, nustatomos planuojamos teritorijos planin ės ir erdvin ės strukt ūros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai.

Bendr ųjų sprendini ų formavimo stadijoje parengiama Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija. Vyriausyb ės nustatyta tvarka atliekamas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas (SPAV). Bendrojo plano koncepcij ą sudaro aiškinamasis raštas ir br ėžiniai. Koncepcijos aiškinamajame rašte apib ūdinami teritorijos konceptualieji sprendiniai, dvi vystymo alternatyvos. Vadovaujantis valstyb ės teritorijos ir valstyb ės teritorijos dalies bendrojo plano sprendiniais, teritorijos vystymo koncepcijoje nurodomi principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai: . funkcinis teritorij ų zonavimas; . urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų tvarkymo režim ų nustatymas; . susisiekimo sistema; . urbanizuojam ų teritorij ų prioritetin ė pl ėtra; . inžinerin ės ir socialin ės infrastrukt ūros vystymo principai.

Planuojamas laikotarpis – iki 2030 m.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos brėžiniai teikiami masteliu 1:50 000.

Bendr ųjų sprendini ų formavimo sprendiniai detalizuojami bendrojo plano sprendini ų konkretizavimo stadijoje ir gali kisti tiek kiek nekei čiama koncepcijos sprendini ų esm ė.

Saugomose teritorijose bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose veikla vykdoma vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymu, saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais bei kitais veikl ą jose reglamentuojan čiais teis ės aktais. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendiniai galioja tiek, kiek neprieštarauja saugomas teritorijas bei veikl ą jose reglamentuojantiems teis ės aktams.

Įvertinus Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos gretimyb ę su kitomis valstyb ėmis, pažymima kad: . pasienyje su Baltarusijos Respublika yra nustatyti valstyb ės sienos apsaugai skirti žem ės plotai (pasie nio juosa), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 1999 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstyb ės sienos apsaugai skirt ų žem ės plot ų (pasien io juostos) ir jų rib ų patvirtinimo“. Valstyb ės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) bet kokia veikla, nesusijusi su valstyb ės sienos apsauga, turi būti derinama su Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos;

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 7

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. pasienyje su Lenkijos Respublika yra nustatyti valstyb ės sienos apsaugai skirti žem ės plotai (pasienio juosta), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 26 d. nutarimu Nr.96 „D ėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstyb ės sienos apsaugai skirt ų žem ės plot ų (pasienio juostos) ir jų rib ų patvirtinimo“. Valstyb ės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) bet kokia veikla, nesusijusi su valstyb ės sienos apsauga, turi būti derinama su Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos; . pasienio ruože su Baltarusijos Respublika galioja pasienio teisinis režimas. Pasienio ruožo teritorijoje su Lenkijos Respublika galios pasienio teisinis režimas tais atvejais, kai bus laikinai atnaujinami patikri nimai prie ES vidaus sienos. Valstyb ės sienos ir jos apsaugos įstatymas nustato valstyb ės sienos ir pasienio teisinius režimus; . valstyb ės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kuri ų vandenimis arba krantais eina išor ės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstyb ės sienos apsaugos tarnybos sudarom ą asmen ų, turin čių teis ę būti valstyb ės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išor ės siena, sąraš ą. Pasienio teisinis režimas valstyb ės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse nustatytas Valstyb ės sienos ir jos apsaugos įstatyme; . vadovaujantis Aviacijos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, pasienio ruože statini ų ir įrengini ų, kuri ų aukštis virš žem ės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas turi būti suderi nti su Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 8

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

1. LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO KEITIMO BENDR ŲJŲ SPRENDINI Ų FORMAVIMO PRINCIPAI

1.1. Darnaus vystymo princip ų integravimas

Atliekant Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitim ą, formuojant koncepcijos alternatyvas – perspektyvinius erdvinio vystymo principus, ypa č svarbu užtikrinti darnaus vystymosi princip ų integravim ą. Darnus vystymasis tenkina žmonijos reikmes dabar, neapribodamas ateities kart ų galimybi ų tenkinti sav ąsias (JTO, 1987). Jis remiasi trimis pamatin ėmis dimensijomis – ekonomikos augimu, visuomen ės gerove bei aplinkos kokybe, užtikrinant subalansuot ą vis ų vystym ą, neprioretizuojant nei vienos kit ų dviej ų s ąskaita. 2015 m. JT pri ėmė 17 darnaus vystymosi tiksl ų (DVT), kurie yra paremti penkiais principais: žmon ės, planeta, gerov ė (klest ėjimas), taika ir partneryst ė (angl. 5 P’s: people, planet, prosperity, peace and partnership). DVT – ne tik plati vizija darnesnei pasaulio ir vis ų gyventoj ų atei čiai, bet tai ir konkreti uždaviniais ir rodikliais paremta sistema. Darnaus vystymosi tikslai siekia socio-ekonomin ės atskirties mažinimo, nevaldomos ir nedarnios pl ėtros ribojimo, taršos ir kito neigiamo urbanizuot ų teritorij ų poveikio aplinkai mažinimo. Darnus vystymasis gali b ūti užtikrintas tik tuomet, kai skirtingi prioritetai yra derinami tarpusavyje, j ų siekiama sinergiškai, atsižvelgiant į s ąveikas ir sąryšius tarpusavyje.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymui svarbiausi tvar ų vystym ą užtikrinantys veiksniai: . Darni urbanizacija. . Stipr ūs miesto, priemies čių ir kaimo vietovi ų ryšiai. . Did ėjanti gyventoj ų sveikata ir gerov ė - oro taršos mažinimas - vystymas alternatyvi ų (mažiau tarši ų, skatinan čių fizin į aktyvum ą) transporto priemoni ų, saugumo didinimas, užtikrinimas prieig ų prie bendro naudojimo vieš ųjų erdvi ų, kas taip pat kelia gyventoj ų psichin ės sveikatos lyg į. . Švietimo ir kult ūros kokyb ės k ėlimas. . Saugaus geriamo vandens, sanitarini ų paslaug ų (nuotek ų valymo ir kanalizacijos) kokyb ės užtikrinimas, lietaus vandens nutek ėjimo ir kiet ųjų atliek ų tvarkymas yra planuojami ir valdomi integruotu b ūdu. . Sudarant s ąlygas atsinaujinan čių ištekli ų energetikos (individualiam) vartojimui ir gamybai yra mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, įskaitant neigiam ą klimato kaitos poveik į. Tvarus energijos ištekli ų valdymas reiškia, kad energijos, medžiag ų ir vandens naudojimas yra mažinamas, o ištekliai naudojami ir veiksmingai iš naujo panaudojami j ų nat ūraliame cikle. Turi b ūti teikiamas prioritetas atsinaujinan čių energijos šaltini ų vartojimui. . Aukštas gyventoj ų užimtumas, nes tai turi tiesiogin ę įtak ą gyvenimo gerovei bei sukuria socialin į saugum ą ir didina visuomen ės sanglaud ą. . Klimato kaitos švelninimui skirt ų priemoni ų įgyvendinimas leist ų padidinti gyvenam ųjų vietovi ų atsparum ą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Tur ėtų b ūti siekiama sumažinti neigiam ą klimato poveik į ir palaipsniui atsisakyti ŠESD išmetimo. . Darni ų ir efektyvi ų atliekų tvarkymo sistem ų diegimas. . Nekontroliuojama urbanizacijos drieka gali tur ėti neigiamos įtakos nat ūralioms ekosistemoms. Integruotas poži ūris į urbanizacij ą, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistem ų atk ūrim ą, taip siekiant padidinti atsparum ą gamtin ėms nelaim ėms, mažinti oro tarš ą ir kit ą neigiam ą poveik į aplinkai bei užtikrinti b ūtin ų ekosistemini ų paslaug ų tiekim ą.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 9

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

1.2. Koncepcijos s ąsajos su strateginiais, aukštesnio lygmens dokumentais

Pagrindiniai tarptautiniai strateginiai dokumentai, j ų nuostatos

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijoje nustatyti vystymo principai siejasi su aukštesnio lygmens (nacionalinio, Europos bendrijos bei tarptautinio) dokument ų tikslais ir jiems neprieštarauja.

ES darnaus vystymosi strategija , tai ilgalaik ės darnos vizija, kurioje ekonomikos augimas, socialin ė sanglauda ir aplinkos apsauga glaudžiai susij ę ir vienas kit ą papildo. Pagrindiniai strategijos tikslai – mažinti oro tarš ą, skatinti ekologišk ą transport ą, siekti tvaraus vartojimo bei gamybos, skatinti netarši ų technologij ų k ūrim ą ir diegim ą, išnaudoti Europos demografin į potencial ą didinant užimtumo lyg į, našum ą ir s ėkming ą migrant ų integracij ą.

Lietuvos Respublikos ratifikuotos Jungtini ų Taut ų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslas – skatinti tvari ą pl ėtr ą bei laikytis įsipareigojimo riboti ir mažinti išmetamus teršalus.

Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Pasaulio kult ūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje numatyti tikslai: . priimti generalin ę politik ą, kuri siekt ų kult ūros ir gamtos paveldui suteikti tinkam ą vaidmen į bendruomen ės gyvenime ir to paveldo glob ą integruoti į bendras planavimo programas; . vystyti mokslinius ir techninius tyrimus ir tyrin ėjimus ir paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalint ų valstyb ę neutralizuoti gr ėsm ę, iškilusi ą kult ūros ir gamtos paveldui; . imtis tinkam ų įstatymini ų, mokslini ų, technini ų, administracini ų ir finansini ų priemoni ų, b ūtin ų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui bei reabilitavimui.

Lietuvos Respublikos ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio konvencijoje numatyti tikslai: . skatinti kraštovaizdžio apsaug ą, tvarkym ą bei planavim ą ir organizuoti Europos bendradarbiavim ą kraštovaizdžio klausimais; . įteisinti kraštovaizd į kaip svarbi ą žmones supan čios aplinkos sudedam ąja dal į, j ų bendro kult ūros ir gamtos paveldo apraišk ą bei j ų savasties pagrind ą; . integruoti kraštovaizd į kaip reiškin į į savo teritorij ų ir miest ų planavimo politik ą bei savo kult ūros, aplinkos, žem ės ūkio, socialin ę ir ekonomin ę politik ą, taip pat į kiekvien ą kit ą politikos srit į, galin čią tur ėti poveikio kraštovaizdžiui.

Lietuvos Respublikos ratifikuotoje ES tarybos direktyvoje Dėl nat ūrali ų buveini ų ir laukin ės faunos bei floros apsaugos numatytas tikslas – skatinti biologin ės įvairov ės palaikym ą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kult ūrinius ir regioninius reikalavimus.

Aktualiausi nacionalinio lygmens dokumentai

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030” apima valstyb ės vizij ą ir raidos prioritetus bei j ų įgyvendinimo kryptis iki 2030 met ų. Valstyb ės vizija yra „Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“. Išskiriamos pažangai svarbios vertyb ės – atvirumas, kūrybingumas ir atsakomyb ė bei 3 pažangos sritys: visuomen ė, ekonomika ir valdymas. Poky čiai šiose srityse įtvirtins pažangos vertybes ir remsis darnaus vystymosi principais. Poky čių tikimasi šiose srityse: 1) sumani visuomen ė; 2) sumani ekonomika; 3) sumanus valdymas. Šie prioritetai yra detalizuojami rengiant vidutinio laikotarpio strateginius dokumentus, programas, planus. Strategijai įgyvendinti parengta Nacionalin ės pažangos programa – pagrindinis valstyb ės pl ėtros strateginis dokumentas.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 10

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Nacionalin ėje darnaus vystymosi strategijoje , ( patvirtintoje 2003-09-11 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 1160) orientuojamasi į ES normatyv ų ir tarptautini ų konvencij ų reikalavim ų įgyvendinim ą, ribojant aplinkos tarš ą ir poveik į pasaulio klimatui bei skatinant naujausi ų, aplinkai mažesn į neigiam ą poveik į daran čių, technologij ų diegim ą, o ypa č daug d ėmesio skiriama mokslinei pažangai ir žinioms.

Nacionalin ės kult ūros paveldo apsaugos politikos gair ės (patvirtintos 2012-11-16 Lietuvos Respublikos kult ūros ministro įsakymu Nr. ĮV-811) – dokumentas, nustatantis sisteminius valstybin ės kult ūros paveldo apsaugos planavimo ir įgyvendinimo prioritetus ir kryptis. Pagrindiniai šių gairi ų uždaviniai: . išsaugoti ir aktualizuoti kult ūros paveld ą ir ugdyti visuomen ės s ąmoningum ą; . didinti vieš ųjų paslaug ų prieinamum ą; . diegti į rezultatus orientuot ą ir įrodymais gr įst ą valdym ą; . pl ėtoti turizmo infrastrukt ūrą, įskaitant kult ūros ir gamtos paveld ą, užtikrinti kraštovaizdžio ir gamtos ištekli ų nykimo prevencij ą ir atkurti ger ą aplinkos b ūkl ę; . užtikrinti viešojo valdymo institucij ų veiklos skaidrum ą ir viešosios informacijos prieinamum ą visuomenei.

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemon ės (patvirtintos 2005-08-22 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimu Nr. 909) nustatytos su tikslu įgyvendinti bendrus kraštovaizdžio tvarkymo uždavinius, įvertinant šalies kraštovaizdžio strukt ūrin ę įvairov ę, užtikrinant kraštovaizdžio apsaug ą, naudojim ą, tvarkym ą ir planavim ą darnios pl ėtros s ąlygomis, tinkamai koordinuojant savivaldybi ų institucij ų veiksmus, pl ėtojant visuomen ės suvokim ą apie kraštovaizdžio vert ę ir vaidmen į.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pagrindiniai tikslai: . šalies teritorijos subalansuotos raidos užtikrinimas, kuo geriau panaudojant turim ą šalies teritorijos potencial ą, nedarant žalos šalies teritorijos gamtinei bei kult ūrinei aplinkai, nepažeidžiant dabartin ės ir būsim ų kart ų teritorini ų interesų, išsaugant bei stiprinant šalies teritorijos savitum ą. . urbanistin ės sistemos optimizavimas derinant su kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsauga, kult ūros paveldo, gamybos bei rekreacini ų teritorij ų naudojimu ir socialin ės – kult ūrin ės bei technin ės infrastrukt ūros teritorine pl ėtra. Formuojant Lazdij ų rajono bendrojo plano konceptualiuosius sprendinius, įvertinta rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos medžiaga.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės bendrojo plano keitimo koncepcija parengta, vadovaujantis aukš čiau išvardintais dokumentais ir neprieštarauja juose iškeltiems tikslams bei uždaviniams, pagrindin ėms nuostatoms.

Savivaldyb ės strateginiai dokumentai, j ų nuostatos

Rengiant Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano konceptualiuosius sprendinius atsižvelgiama į Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2011–2020 met ų strategin į pl ėtros plan ą, Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2018–2020 met ų strategin į veiklos plan ą, Lazdij ų rajono savivaldyb ės 2019–2021 met ų strategin į veiklos plan ą. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvų sprendiniai sudaro s ąlygas strateginio pl ėtros plano sprendini ų t ęstinumui, j ų įgyvendinimui, siekiant vizijos - „Lazdij ų rajono savivaldyb ė – svetingas Lietuvos pasienio kraštas, su racionaliai išvystyta infrastrukt ūra, sveika gyvenam ąja ir palankia verslo pl ėtrai aplinka, puosel ėjantis savo kraštovaizd į, kult ūrin į paveld ą bei tradicijas.“

Trumpesn ė trukm ės, ta čiau naujesniame dokumente - Lazdij ų rajono savivaldyb ės strateginiame 2019–2021 m. veiklos plane nustatyta savivaldyb ės misija – suteikti galimyb ę gyventojams gyventi svetingoje, tradicijas, kult ūrin į paveld ą ir kraštovaizd į puosel ėjan čioje savivaldyb ėje su racionaliai išvystyta infrastrukt ūra, sveika gyvenam ąja ir palankia verslo pl ėtrai aplinka. Šiai misijai įgyvendinti iškelti trys savivaldyb ės strateginiai tikslai: 1. Užtikrinti darn ų verslo, žem ės ūkio ir turizmo vystym ąsi, didinti užimtum ą. 2. Gerinti ir pl ėtoti patraukli ą gyvenam ąją aplink ą.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 11

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

3. Užtikrinti švietimo, kult ūros ir sporto pl ėtr ą ir kokyb ę, socialin į saugum ą, sveikatos prieži ūrą.

Nuoseklus, vertybiniais principais paremtas teritorij ų planavimas yra instrumentas efektyviam rajono teritorijos vystymui. Bendrojo plano sprendiniais suformuojamos teritorij ų vystymo galimyb ės tinkamiausiai ir racionaliausiai naudoti turim ą potencial ą, nustatant kur prioritetas teikiamas gamtini ų element ų išsaugojimui, o kur žmogaus kuriamai veiklai. Atitinkamai suformuojami asmen ų, subjekt ų l ūkes čiai įvairiose sferose, kurie yra nekintantys ilgalaik ėje perspektyvoje – kas suteikia sprendim ų pri ėmimui stabilumo, sudaro palankias s ąlygas investicijoms, ilgalaikiai pl ėtoti veiklas, didinti gyventoj ų užimtum ą.

Bendrojo plano apimtyje si ūlomas paslaugų pasiekiamumo, viešojo susisiekimo efektyvumo didinimas sudarys palankesnes s ąlygas socialini ų, kult ūrini ų paslaug ų poreikio tenkinimui, socialiai aktyvios visuomen ės k ūrimui. Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų pritaikymas ir atv ėrimas visuomenei gali prisid ėti prie rajono kult ūrinio savitumo puosel ėjimo ir išsaugojimo. Gamtini ų ir urbanizacijos sukuriam ų veiksni ų pusiausvyra, oro taršos mažinimas teigiamai įtakos gyvenamosios aplinkos kokyb ę. Taip pat sudaromos s ąlygos gyvenamosios aplinkos kokybei didinti, numatant bendrojo plano sprendiniais pl ėtoti inžinerin ę infrastrukt ūrą - skatinama racionaliai tvarkyti atliekas, pl ėtoti vandentiekio ir nuotek ų tinklus didinant prie centralizuot ų tinkl ų prisijungusi ų skai čių, gerinti susisiekimo infrastrukt ūrą ir ypa č vieš ąjį transport ą, skatinti naudoti alternatyvius ir atsinaujinan čius energijos šaltinius.

1.3. Esamos b ūkl ės įvertinimo išvados ir kiti veiksniai lemiantys konceptualiuosius sprendinius

Svarbiausios gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo priežastys – emigracija (vidaus ir tarptautin ė) bei aukštas gyventoj ų mirtingumas. D ėl didel ės emigracijos, mažo gimstamumo ir didžiausio visoje apskrityje mirtingumo rodiklio, tenkan čio 1000 gyventoj ų (kuris net 1,5 karto didesnis nei vidutinis šalyje), Lazdij ų rajone neužtikrinama nat ūrali gyventoj ų kaita. Siekiant gerinti demografines tendencijas, yra svarbu gerinti gyvenimo s ąlygas ir skatinti ekonomin į rajono aktyvum ą.

Lazdij ų r. savivaldyb ėje 2018 m., lyginant su 2017 m., socialiniai rodikliai ger ėjo. Nepaisant ger ėjan čių rodikli ų, gyventoj ų pajamos išlieka žemesn ės nei šalies vidurkis, o tai riboja verslo pl ėtr ą, skatina jaunesni ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų emigracij ą.

Socialin ė infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra racionaliai naudojama, ta čiau d ėl maž ėjan čio gyventoj ų skai čiaus mokykl ų skai čiaus optimizavimas vyksta l ėč iau nei kei čiasi demografin ės tendencijos- daugumoje mokymo įstaig ų mokini ų skai čius išlieka kasmet maž ėjantis.

Aukštesnis nedarbas, esant neužpildyt ų darbo viet ų, byloja apie dabartin į darbo j ėgos pasi ūlos ir paklausos neatitikim ą ir kelia išš ūkį perkvalifikavimo ir kvalifikacijos k ėlimo sistemai, kuri tur ėtų užtikrinti skland ų regionin ės ekonomikos transformacij ą ateityje. Socialin ės infrastrukt ūros tinklas negarantuoja paslaug ų kokyb ės ir įvairov ės, tod ėl yra b ūtina užtikrinti dar geresn į gyventoj ų mobilum ą, o švietimo ir sveikatos apsaugos įstaig ų tinko optimizavimo t ęstinumas yra būtinas siekiant efektyvaus ir tikslingo l ėšų perskirstymo investicijoms į paslaug ų kokyb ę ( įskaitant ir j ų pasiekiamumo didinim ą).

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 12

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Regiono ekonomikoje dominuoja smulkesn ė pramon ė ir paslaug ų sektorius. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai (investicijos, prid ėtin ė vert ė, apyvarta, eksportas, darbo vietos) didži ąja dalimi priklauso ne nuo atskir ų įmoni ų, bet nuo bendr ų verslo s ąlyg ų. Tod ėl, siekiant aukštesn ės gyvenimo kokyb ės, yra b ūtina užtikrinti verslo aplinkos gerinim ą. Rajone mažesn ės ekonomin ės veiklos demonstruoja spartesn į augim ą ir yra labiau dinamiškos – svarbu užtikrinti, kad jų pl ėtra b ūtų vystoma ateityje diegiant įvairias verslo skatinimo programas.

Tiesiogini ų užsienio investicij ų rodikliai savivaldyb ėje kritiškai maži, nepaisant to, kad rajono savivaldyb ės teritorinio aspekto ypatumas leidžia pasinaudoti partneryste ne tik savivaldoje bet ir pritraukti verslus, darbo jėgą ir vartotojus iš Lenkijos. Tam reikalinga aiški komunikacija ir ypa č tarptautin ės partneryst ės skatinimas.

Efektyvi susisiekimo sistema leist ų pagerinti ne tik socialinius bet ir ekonominius ryšius. Atsižvelgiant į investicij ų tr ūkum ą rajone yra svarbu užtikrinti palanki ą darbo/gyvenimo balans ą, lygiagre čiai pl ėtojant susisiekimo infrastrukt ūrą ir bendradarbiavim ą su didesniais pramoniniais centrais, pritraukiant investicijas, kurios užtikrint ų aukštesnes rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamas ir leist ų kurtis ir stipr ėti vidaus verslo ekosistemai.

Lazdij ų rajone maž ėjant gyventoj ų skai čiui gyvenamosiose vietov ėse, gyvenvie čių tinklas silpsta, palaipsniui ret ėja.

Maž ėjant gyventoj ų skai čiui gyvenviet ėse, susidaro situacija, kai turima socialin ė, švietimo, inžinerin ė infrastrukt ūra aptarnauja mažesn į skai čių žmoni ų ir jos išlaikymo kaštai vienam gyventojui did ėja. Siekiant racionalaus valdymo ir tikslingo l ėšų naudojimo, būtina įsivardinti teritorij ų įsisavinimo prioritetus, optimizuoti esam ą infrastrukt ūrą.

Vertinant gyventoj ų augimo rodikli ų pasiskirstym ą rajono teritorijoje bei lokacij ą žem ės sklyp ų, kuriems buvo parengti teritorij ų planavimo dokumentai, žem ės sklyp ų formavimo ir pertvarkymo projektai, sudarantys s ąlygas statybai, suponuoja vykstan čią urbanizacij ą Lazdij ų ir Veisiej ų priemies čiuose t.y. Lazdij ų, ir Veisiej ų seni ūnijose. Per tiriam ąjį laikotarp į vangiai urbanizacijos procesai vyko Šventežerio miestelyje ir visoje Šventežerio seni ūnijoje, Krosnos miestelyje (Krosnos sen.), Šeštok ų miestelyje (Šeštok ų sen.).Tarp labiausiai vystyt ų gyvenvie čių, esan čių ne miest ų priemies čiuose, išskirtinas Kap čiamies čio miestelis (Kap čiamies čio sen.) ir Seirij ų miestelis (Seirij ų sen).

Laikotarpyje nuo šiuo metu galiojan čio Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje visumoje buvo realizuojama nurodyta pagrindin ė bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo dalies sprendini ų nuostata – išsaugoti kult ūros paveld ą kaip neatskiriam ą ir integruot ą kraštovaizdžio element ą ir perduoti jį ateities kartoms. Didžiausias d ėmesys buvo kreipiamas į kult ūros paveldo apsaugos kokyb ę – nustatin ėjamos ir tikslinamos objekt ų vertingosios savyb ės, teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos, atsižvelgiant į įstatym ų reikalavimus.

Nuolatinis agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimas (daug ėjo ariam ų žemi ų piev ų ir nat ūrali ų ganykl ų s ąskaita) kelia susir ūpinim ą, nes Lazdij ų rajono agrarinis kraštovaizdis pasižymi dideliu ekologiniu jautrumu. Nepaisant agrarinio kraštovaizdžio naudojimo intensyvumo did ėjimo, 2002 – 2017 met ų laikotarpyje fiksuotas ir 2,22 % padid ėjęs mišk ų žem ės ploto augimas daugiausia susij ęs su kalvot ųjų aukštum ų ir sm ėling ųjų lygum ų užsodinimu miškais. Ši tendencija lemia, kad savivaldyb ės teritorijos kraštovaizdžio strukt ūroje vyrauja nat ūralum ą išsaugojusios gamtin ės teritorijos, užtikrinan čios ekosistem ų vientisum ą ir atliekan čios svarbi ą ekologinio kompensavimo funkcij ą.

Bendra saugom ų teritorij ų dalis Lazdij ų rajone yra šiek tiek per 23%, tai yra daugiau už Respublikos saugom ų teritorij ų dalies nuo bendro ploto vidurk į (15,6%).

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 13

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Visos gamtinio karkaso metafunkcin ės dalys – gamtinio karkaso sistema Lazdij ų rajone užima 76 proc. teritorijos. Šis rodiklis viršija Respublikos vidurk į (60 proc.). Ta čiau įvertinus efektyvaus gamtinio karkaso dal į rajone, gamtinio karkaso teritorijos gal ėtų did ėti apie 11 proc. Didelei daliai gamtinio karkaso apimam ų teritorij ų reikalingas kraštovaizdžio b ūkl ės gerinimas (geoekologinio potencialo didinimas) taikant kraštotvarkines priemones: gr ąžinant ir gausinant kraštovaizdžio nat ūralum ą atkurian čius elementus, bei palaikant ir stiprinant kraštovaizdžio nat ūralum ą.

Lazdij ų rajono savivaldyb ėje vyrauja kvartero naudingosios iškasenos – durp ės, žvyras ir sm ėlis. Didžiausi ą išžvalgyt ų telkini ų dal į rajone sudaro durp ės.

Pasklidosios taršos šaltini ų poveik į patirian čių vandens telkini ų baseinai Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sudaro net 44 proc. savivaldyb ės teritorijos ploto, tod ėl žem ės ūkio veikla tebeišlieka vien ą reikšmingiausi ų poveiki ų vandens telkini ų kokybei turintis veiksnys.

Įvertinus pasklidosios taršos poveik į, hidromorfologinius paviršini ų vandens telkini ų poky čius, sutelktosios taršos poveik į, šiuo metu Lazdij ų rajono savivaldyb ėje paviršinio vandens telkiniai atitinka geros b ūkl ės kriterijus 72 proc. upi ų vandens telkiniuose ir 50 proc. ežer ų vandens telkiniuose. Lik ę paviršinio vandens telkiniai Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje neatitinka geros b ūkl ės, t.y. 28 proc. upi ų vandens telkiniuose ir 50 proc. ežer ų vandens telkiniuose.

Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos atlikto valstybinio dirvožemio monitoringo duomenimis, galima teigti, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ėje nustatyta pasklidoji dirvožemio tarša švinu, cinku, sidabru, siejama su antropogenine veikla.

Turist ų informavimo ir konsultavimo paslaugas Lazdij ų rajone teikia Vš Į „Lazdij ų turizmo informacinis centras“ . Vertinant Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čių 2018 m., matyti, kad 51,76 proc. vis ų lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Panašus santykis yra ir visoje Alytaus apskrityje ir visoje šalyje. Pagal šiuos Statistikos departamento pateikiamus duomenis, galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajonas turizmo prasme yra praktiškai tolygiai patrauklus Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams. Taip pat pažym ėtina ir tai, kad 2017 – 2018 met ų laikotarpyje pastebimas Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čiaus augimas.

Lazdij ų rajonas yra gana turtingas turizmo traukos objektais, vykdo kelet ą išskirtini ų edukacini ų program ų bei gali pasigirti vandens turizmo organizavimo paslaug ų įvairove, o apie turizmo ir rekreacijos vystymo potencial ą Lazdij ų rajone byloja ir pakankamai plati turistini ų maršrut ų pasi ūla.

Pagrindin ės rajono susisiekimo arterijos: krašto kelias 132 (Alytus – Seirijai - Lazdijai), jungiantis rajono centr ą – Lazdijus, su Alytaus miestu bei atlaikantis vidutiniškai 18 proc. vis ų rajono krašto keli ų VMPEI; krašto keliai 134 ir 135 jungiantys kaimynini ų savivaldybi ų centrus - Alytaus, Druskinink ų miestus su Lazdijais, užtikrinantys ryš į su kaimynine šalimi (Lenkija). Nuo 2012 met ų beveik visuose krašto keliuose bendras VMPEI did ėjo: vidutiniškai kasmet 1,2 – 7 proc. per metus), išskyrus 182 krašto keli ą Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna. Jame analizuojamais metais kasmet VMPEI maž ėjo vidutiniškai 0,1 proc. 2012- 2018 metais didžiausias VMPEI pokytis (+7 proc.) stebimas 135 krašto kelyje, liudijantis apie did ėjan čią trauk ą į kaimynin ę šal į. Skirtingai nei bendro VMPEI atžvilgiu, krovininio transporto VMPEI 2012 – 2018 metais praktiškai visuose krašto keliuose maž ėjo. Stebimas augantis automobilizacijos lygis ir tai, kad 2012-2018 metais vidutinis analizuojam ų met ų krovininio transporto VMPEI krašto keliuose did ėjo neženkliai arba net ženkliai maž ėjo, o bendras VMPEI didėjo, daroma išvada, kad vyko per eil ę met ų tendencingas individuali ų transporto priemoni ų naudojimo masto did ėjimas kasdieniam susisiekimui. Pavyzdžiui 132 kelyje bendras VMPEI 2012-2018 met ų laikotarpiu atkarpoje Lazdijai-Seirijai pokytis kasmet +4,9 proc. bei atkarpoje Seirijai-Alytus

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 14

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

+4,3 proc., tuo tarpu krovininio transporto VMPEI analizuojamais metais kasmet maž ėjo atitinkamai -2,2 ir -6,9 proc..

Šiai dienai nustatyta vis dar nemaža dalis žvyro dangos valstybini ų keli ų, kurie sudaro penktadal į viso valstybini ų keli ų tinklo savivaldyb ės teritorijoje. Analizuojant vietin ės reikšm ės kelius, žvyro dangos keliai siekia 91 proc. dal į.

Visos rajono degalin ės, užtikrinan čios šalyje vyraujan čių pagrindini ų kuro r ūši ų (benzino, dyzelino, suskystint ų naftos dujų) poreik į, lokalizuotos šalia krašto keli ų gyvenam ųjų vietovi ų aplinkoje. Rajono teritorijoje veikia 1 elektromobili ų įkrovos punktas.

Viešojo transporto maršrut ų skai čiaus maž ėjimo tendencijos Lazdij ų rajone identiškos daugelio savivaldybi ų viešojo transporto maršrut ų maž ėjimo procesams, kaip ir vidutini ų kelioni ų, tenkan čių vienam rajono gyventojui, skai čiaus maž ėjimo tendencijos. Ir nors viešojo transporto paslaugos organizuojamos siekiant tenkinti kasdieni ų kelioni ų reikmes (keleivi ų vežimas viešuoju transportu vykdomas rytiniu bei vakariniu laiku iš/ į rajono centr ą, vežama piet ų metu), vidutinis kelioni ų, tenkan čių vienam gyventojui, skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2005-2018 met ų laikotarpyje nuo 2007 met ų iki 2010 sumaž ėjo drastiškai (beveik perpus), ir nuo 2011 iki 2018 met ų maž ėjimo tendencijos išliko, nors ir mažiau ženklios.

Esami dvira čių takai Lazdijuose ir Veisiejuose įrengti labiau rekreacin ėms reikm ėms, rajono teritorijoje infrastrukt ūra nebuvo identifikuota.

Ger ų rezultat ų Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pasiekta atliek ų tvarkymo srityje. 2017 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo perdirbta / panaudota ( įskaitant deginim ą) daugiau nei pus ė t.y. 68 proc. vis ų atliek ų. Tai geras rodiklis, kuris per penkis paskutinius metus (2013 – 2017 m.) išaugo 56 proc. 2013 m. savivaldyb ėje buvo perdirbama / panaudojama tik 12 proc. komunalini ų atliek ų, kai tuo tarpu 2017 m. iš vis ų surinkt ų atliek ų mažiau nei pus ė t.y. 32 proc. liko neperdirbta.

Lazdij ų rajono teritorij ą kerta AB "Amber Grid" priklausantis magistralinio dujotiekio linija. Magistralinio dujotiekio atšaka Lazdij ų rajone kerta Filicijanavo, Vingr ėnų, Kelmai čių, Gerkiški ų, Kiršoni ų, Inkišt ų, Pali ūnų, Dz ūkų, Kirsnel ės, Šeštok ų, Makau čišk ės, P ėdiški ų, T ūriški ų ir Vytautišk ės kaimus. Dujotiekis rajono gyventojams labiausiai aktualus patalp ų šildymui.

Centralizuotos šilumos tiek ėjas Lazdij ų rajone yra UAB „Lazdij ų šiluma“. Bendrov ė tiekia šilum ą Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų centralizuotos šilumos vartotojams, tiekia vartotojams karšt ą vanden į, vykdo karšto vandens apskaitos prietais ų prieži ūrą, priži ūri šilumos vartotoj ų pastat ų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Lazdij ų rajone UAB „Lazdij ų šiluma“ eksploatuoja 3 katilines, ir kuri ų viena yra Lazdij ų miesto teritorijoje. UAB „Lazdij ų šiluma“ nuolat vykdo šilumos tinkl ų bei įrengim ų modernizavimo darbus, kurie leidžia mažinti šilumos nuostolius bei efektyvinti teikiamas paslaugas.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 15

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

2. DEMOGRAFIN ĖS SITUACIJOS SCENARIJAI, SOCIALIN ĖS, EKONOMIN ĖS SRI ČIŲ VYSTYMO PRINCIPAI

2.1. Demografin ės tendencijos

Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gyventoj ų skai čius maž ėja beveik dvigubai spar čiau nei vidutiniškai šalyje, gyventoj ų amžiaus strukt ūra kei čiasi – maž ėja vaik ų ir daug ėja vyresnio amžiaus asmen ų, rajonas pasižymi vienu aukš čiausiu demografin ės senatv ės koeficiento rodikliu šalyje (8 vietoje pagal dyd į tarp vis ų Lietuvos savivaldybi ų rodikli ų). Svarbiausios gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo priežastys – emigracija (vidaus ir tarptautin ė) bei aukštas gyventoj ų mirtingumas. D ėl didel ės emigracijos, mažo gimstamumo ir didžiausio visoje apskrityje mirtingumo rodiklio, tenkan čio 1000 gyventoj ų (kuris net 1,5 karto didesnis nei vidutinis šalyje), Lazdij ų rajone neužtikrinama nat ūrali gyventoj ų kaita.

Prognozuojamas Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų skai čius iki 2030 m.

Per paskutin į dešimtmet į (2009 – 2019 m.) Lazdij ų rajono savivaldyb ėje stebimas gyventoj ų maž ėjimas 20,5 proc. (20,6 proc. – miestuose, o kaimuose 20, 4 proc.). Taikant tiesin į gyventoj ų poky čio tendencij ų skai čiavimo metod ą prognozuojamas gyventoj ų skai čius koncepcijos planuojamam laikotarpiui t.y. iki 2030 m. pateikiamas 2.1.1. lentel ėje ir 2.1.1 pav. :

2.1.1.lentel ė. Prognozuojamas Lazdij ų rajono gyventoj ų skai čius (iki 2030 m.) Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (taikant tiesin į gyventoj ų poky čio tendencij ų skai čiavimo metod ą). Prognozuojamas pokytis 2009 2019 2030 (2019-2030 m.) proc. Miestas ir kaimas 23507 18695 14534 -22,26 Miestas 6166 4896 3801 -22,37 Kaimas 17341 13799 10733 -22,22

25000 23507

18695 20000 17341

13799 14534 15000 10733 10000

5000

Miestas ir kaimas Kaimas

2.1.1.pav. Prognozuojamas Lazdij ų rajono gyventoj ų skai čius (iki 2030 m.) Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (taikant tiesin į gyventoj ų poky čio tendencij ų skai čiavimo metod ą).

Vadovaujantis Eurostat (Europos S ąjungos statistikos agent ūra) pateikiamomis gyventoj ų prognoz ėmis, numatoma, kad 2019 – 2025 m. laikotarpyje Lietuvoje gyventoj ų sumažės 7,5 proc., o 2025 – 2030 m. laikotarpyje dar 5,13 proc., ir 2030 m. šalyje gyvens 2452166 asmenys. Taikant tokias pa čias tendencijas ir Lazdij ų rajono savivaldybei, 2030 m. joje b ūtų prognozuojami 16407 gyventojai (žr. 2.1.2. lentel ė).

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 16

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

2.1.2. lentel ė. Prognozuojamas Lazdij ų rajono gyventoj ų skai čius (iki 2030 m.) Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (vadovaujantis Eurostat pateikiamais duomenimis). 2019 – 2025 m. 2025 – 2030 m. 2019 2025 2030 pokytis proc. pokytis proc. Lietuva 2794204 2584736 -7,50 2452166 -5,13 Lazdij ų r. savivaldyb ė 18695 17294 -7,50 16407 -5,13

Vadovaujantis Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docento Rolando Tu čo parengta „Lietuvos gyventoj ų amžiaus demografin ės strukt ūros kaitos prognoze 2017 - 2021 m.“, Lietuvoje prognozuojamas 5,43 proc. gyventoj ų maž ėjimas, o Lazdij ų rajono savivaldyb ėje - 11,43 proc. Šioms tendencijoms nekintant, prognozuojamas gyventoj ų skai čius pateikiamas 2.1.3. lentel ėje.

2.1.3. lentel ė. Prognozuojamas Lazdij ų rajono gyventoj ų skai čius (iki 2030 m.) Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (vadovaujantis R. Tu čo prognoz ėmis parengtomis 2017 – 2021 m. laikotarpiui). 2017 – 2021 m. Pokytis proc. per 2017 2021 2025 2030 pokytis proc. metus Lietuva 2847904 2693160 -5,43 -1,36 2546921 2374049 Lazdij ų r. savivaldyb ė 19821 17555 -11,43 -2,86 15549 13327

Dėl spar čiai maž ėjan čio gimstamumo ir vis did ėjan čių migracijos mast ų, pirmasis prognozi ų variantas laikytinas labiausiai tik ėtinu.

Siekiant gerinti demografines tendencijas, yra svarbu gerinti gyvenimo s ąlygas, skatinti ekonomin į rajono aktyvum ą. Dabartinė gyventoj ų strukt ūra yra mažiau palanki ekonominei pl ėtrai, nei kit ų Alytaus apskrities rajon ų, kadangi Lazdij ų rajone yra santykinai mažesnis darbingo amžiaus žmoni ų ir jaunimo skai čius. Greitai besikei čianti rajono gyventoj ų strukt ūra pagal amži ų reikalauja atidžiau įvertinti taikomas socialines priemones, galin čias didinti gimstamum ą ir mažinti mirtingumo rodiklius (socialin ė parama jaunoms šeimoms, sveikatos profilaktika, sveikatinimo programos, visuomen ės informuotumas ir prevencini ų priemoni ų taikymas).

Nors nemaža dalimi demografin ės tendencijos Lazdij ų rajone priklauso nuo bendros šalies ekonomin ės situacijos, nedarbo lygio, politikos sprendim ų (emigracijos iš tre čiųjų šali ų ribojimai), visgi yra galimybi ų Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos sprendimais prisid ėti prie demografin ės situacijos gerinimo. Lazdij ų rajono savivaldyb ės demografin ės situacijos gerinimui, rekomenduojamos vystyti trys pagrindin ės kryptys: 1. gyvenimo s ąlyg ų gerinimas vystant socialin ę, inžinerin ę ir susisiekimo infrastrukt ūrą, o taip pat į prieinam ą socialin ę infrastrukt ūrą bei į kokyb ę orientuot ų vieš ųjų paslaug ų teikimo sistemos formavimas; 2. verslo s ąlyg ų gerinimas, sudarant palankias s ąlygas darbo viet ų k ūrimui, aktyviai siekiant naujų investicij ų pritraukimo bei mažinant apribojimus ir suvaržymus; 3. atvykusi ų / sugr įžusi ų asmen ų integracijos / reintegracijos priemonių įgyvendinimas (toki ų kaip specialios švietimo programos, lietuvi ų kalbos mokymas suaugusiems, konsultacijos / parama d ėl įsik ūrimo ir pan.).

2.2. Socialin ės infrastrukt ūros tendencijos

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Įgyvendinant pirmos alternatyvos sprendinius, rekomenduojama išlaikyti rajono vystym ą vieningoje ideologin ėje plotm ėje ir papildomais veiksmais, programomis siekti efektyvaus, į ugdymo pasiekimus ir kokyb ę orientuoto ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo infrastrukt ūros tinklo. Reikalinga numatyti didinti ikimokyklinio amžiaus vaik ų dalyvavim ą ikimokyklinio ugdymo sistemoje, užtikrinant aukštesn į ikimokyklinio ugdymo paslaug ų prieinamum ą ir pasiekiamum ą. Palyginus su kit ų apskrities savivaldybi ų duomenimis, Lazdij ų rajono mokykl ų užimtumas yra vienas iš mažiausi ų. Būtina optimizuoti bendrojo ugdymo infrastrukt ūros tinkl ą Lazdij ų rajone bei valdymo

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 17

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA efektyvum ą, didesn į d ėmes į skiriant ugdymo ir mokymosi kokyb ės gerinimui: užtikrinant ugdymo įstaig ų pasiekiamum ą, mažinant miesto ir kaimišk ųjų vietovi ų mokini ų atskirt į; vykdant mokslo įstaig ų reorganizacij ą, gali būti apsvarstyta galimyb ė sujungti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas, formuojant daugiafunkcius centrus; tobulinant centralizuot ą mokini ų pri ėmim ą į mokykl ų pirmas ir penktas klases; užtikrinant vis ų mokini ų, gyvenan čių toliau nuo mokyklos, pav ėžėjim ą į mokslo įstaigas.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijai tikslinga siekti efektyviai veikian čio, prieinamo ir gyventoj ų poreikius atitinkan čio sveikatos prieži ūros paslaug ų infrastrukt ūros tinklo. Atsižvelgiant į tai, kad priva čios gydymo įstaigos Lazdij ų rajone sudaro 71,5 proc. vis ų gydymo įstaig ų, si ūlytina susitelkti į valstybini ų gydymo įstaig ų paslaug ų į namus steigim ą ir pl ėtojim ą, tokiu b ūdu užtikrinant paslaug ų pasiekiamum ą.

Atsižvelgiant į gerus Lazdij ų rajono savivaldyb ės kult ūros ir sporto įstaig ų lankytoj ų rodiklius, tikslinga diegti bei pl ėsti teikiam ų paslaug ų spektr ą.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Antros koncepcijos alternatyvos vystymo atveju, taip pat rekomenduojama papildomomis priemon ėmis ir veiksmais siekti vieš ųjų paslaug ų kokyb ės gerinimo, didinant vieš ųjų paslaug ų pasiekiamumo gerinim ą. Šiuo atveju rekomenduojama pl ėtoti tiek stacionariai teikiamas (formuojant polifunkcinius vieš ųjų paslaug ų teikimo centrus), tiek mobilias paslaugas, didinti elektronini ų paslaug ų išvystym ą. Kaip ir pirmoje alternatyvoje, b ūtina optimizuoti bendrojo ugdymo infrastrukt ūros tinkl ą Lazdij ų rajone bei valdymo efektyvum ą, didesn į d ėmes į skiriant ugdymo ir mokymosi kokyb ės gerinimui: užtikrinant ugdymo įstaig ų pasiekiamum ą, mažinant miesto ir kaimišk ųjų vietovi ų mokini ų atskirt į; vykdant mokslo įstaig ų reorganizacij ą, gali b ūti apsvarstyta galimyb ė sujungti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas, formuojant daugiafunkcius centrus; tobulinant centralizuot ą mokini ų pri ėmim ą į mokykl ų pirmas ir penktas klases; užtikrinant vis ų mokini ų, gyvenan čių toliau nuo mokyklos, pav ėžėjim ą į mokslo įstaigas; vykdant kaimo mokykl ų performavim ą į daugiafunkcius centrus ( įtraukiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, neformaliojo ugdymo, kult ūros, tam tikr ų socialini ų paslaug ų tiekimo ar kt. funkcijas).

2.3. Ekonomin ės aplinkos tendencijos

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Šioje koncepcijos alternatyvoje rekomenduojama skatinti moderni ų bei konkurencing ų pramon ės ir verslo įmoni ų pl ėtr ą, diegiant inovacijas bei naujas technologijas. Taip pat skatinamas gyventoj ų verslumas, verslo kooperacija, akcentuojant technologini ų inovacij ų ir ekoinovacij ų svarb ą (t.y. modernizuojant procesus, mažinant neigiam ą poveik į aplinkai ir pan.). Skatintina teritorij ų konversija, išnaudojant apleist ą infrastrukt ūrą bei pritraukiant į jas naujas komercines, socialini ų paslaug ų, sporto ir kult ūros veiklas.

Atsižvelgiant į investicij ų tr ūkum ą rajone yra svarbu užtikrinti palanki ą darbo / gyvenimo balans ą, bendradarbiavim ą su didesniais pramoniniais centrais, pritraukti investicijas, kurios užtikrint ų aukštesnes rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamas ir leist ų kurtis ir stipr ėti vidaus verslo ekosistemai.

Pirmoje koncepcijos alternatyvoje išlaikomi galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatyti plotai rekreacinio, pramon ės ir sand ėliavimo, gamybos bei kit ų ekonomini ų veikl ų pl ėtojimui.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Kaip ir pirmojoje alternatyvoje Lazdij ų rajone skatinama moderni ų bei konkurencing ų pramon ės ir verslo įmoni ų pl ėtra, diegiant inovacijas bei naujas technologijas. Taip pat antroje koncepcijos alternatyvoje, atsižvelgiant į

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 18

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA investicij ų tr ūkum ą rajone yra svarbu užtikrinti palanki ą darbo / gyvenimo balans ą, bendradarbiavim ą su didesniais pramoniniais centrais, pritraukti investicijas, kurios užtikrint ų aukštesnes rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamas ir leist ų kurtis ir stipr ėti vidaus verslo ekosistemai.

Skatinama apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veiklos pl ėtra formuojant daugiafunkcius aptarnavimo objektus. Taip pat turi b ūti diegiamos įvairios nauj ų verslo subjekt ų steigimo skatinimo priemon ės bei užtikrinama informacijos sklaida išmaniosiomis technologijomis.

Antroje koncepcijos alternatyvoje tikslinami pramonės teritorij ų, rekreacini ų teritorij ų plotai sudarant platesnes galimybes ekonomin ėms veikloms pl ėtoti.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 19

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

3. URBANISTINIO KARKASO VYSTYMO KRYPTYS

Urbanistin ė sistema – tai gyvenam ųjų vietovi ų tinklas, kuris paremtas skirting ų s ąveik ų (funkciniais) ryšiais, veikian čių įvairiais lygmenimis. Urbanistin ė sistema išreiškiama per urbanistinio karkaso strukt ūrą, kuri atitinkamai yra suformuota šalies lygmenyje bei įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (toliau - LRBP). Alytaus apskrities teritorijos bendrajame plane bei kituose žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose, urbanistinis karkasas yra detalizuojamas išlaikant vystymosi kryptis, numatytas šalies bendrajame plane.

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Pirmoje koncepcijos alternatyvoje numatomas galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane urbanistin ės strukt ūros t ęstinumas. Numatoma, kad savivaldyb ės urbanistin į karkas ą sudaro šie urbanistiniai centrai:

. a kategorija – Lazdij ų miestas, faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietov ėms. Lazdij ų miesto teritorija vystoma kartu su gretimomis gyvenamosiomis vietov ėmis, bendrai sprendžiant socialin ę, inžinerin ę infrastrukt ūrą. Pagal LRBP: Lazdijai - tre čio lygmens a kategorijos (esamas palaikomas) urbanistinis centras).

. b kategorija – Veisiejai. Šiame urbanistiniame centre sudaromos s ąlygos pl ėtoti ekonomin ę aplink ą taip pat pagrindines gyventoj ų kult ūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones. Pagal LRBP: Veisiejai - tre čio lygmens b kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami maž ų miest ų pagrindu) urbanistinis centras. Pažym ėtina, kad įgyvendinus Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietov ėms reikalavim ų aprašo, Kurortin ės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietov ėms reikalavim ų aprašo ir Kurorto ar kurortin ės teritorijos statuso gyvenamosioms vietov ėms suteikimo ir panaikinimo taisykli ų nuostatas gali b ūti siekiama kurorto statuso suteikimo Veisiej ų miestui.

. c kategorijos centrai - Seirijai, Kap čiamiestis, Krosna, Šeštokai, Šventežeris. Šio tipo centrams priskiriami jau susiformav ę miesteliai ir kompaktiško užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai – seni ūnij ų teritorijas) ir gerus ryšius su šiuose teritorijose esan čiomis gyvenamosiomis vietov ėmis. Vietiniai b ir c kategorij ų centrai vystomi siekiant tolygios centr ų sklaidos rajono teritorijoje ir priimtinu j ų pasiekiamumu aplinkiniu vietovi ų gyventojams. Pagal LRBP: Seirijai tre čio lygmens c kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami miesteli ų pagrindu) urbanistinis centras.

. d kategorija - papildomieji vietiniai centrai. Jie kuriami mažesni ų kaim ų, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, ta čiau j ų sklaida d ėl patogios pad ėties teritorijoje gyventojams, atlieka žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaug ų funkcijas, skatina centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą. Si ūlomi d kategorijos centrai (iš viso 10): Rudamina, Verstaminai, Ku čiūnai, Aštrioji Kirsna, Būdvietis, Teizai, Meteliai, Avižieniai, Varn ėnai, Krikštonys.

Galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane išskirtos žemesni ų kategorij ų gyvenamosios vietov ės n ėra priskiriamos urbanistiniams centrams, d ėl to šio bendrojo plano koregavimo koncepcijos pirmoje alternatyvoje, j ų reglamentavimas nusakomas pagal joms suformuotas funkcines zonas.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 20

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

3.1.pav. Lazdij ų rajono savivaldyb ės urbanistin ė strukt ūra. Koncepcijos I alternatyva

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 21

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Gyvybingai urbanistinei strukt ūrai palaikyti labai svarbu sudaryti s ąlygas funkciniams ryšiams pl ėtoti tarp įvairaus lygmens urbanistini ų centr ų. Funkciniai ryšiai suprantami kaip susisiekimo, ekonomini ų ir laisvos darbo j ėgos jud ėjimo, vieš ųjų paslaug ų sistemos, kult ūros sklaidos ir kito pob ūdžio ryši ų visuma. Funkciniai ryšiai sudaro tinkl ą, kurio tvarus vystymas lemia palankias s ąlygas socialinei, ekonominei ir ekologinei gerovei bei aukštos žmoni ų gyvenimo kokyb ės formavimui. Nors ne visi funkciniai ryšiai išreiškiami teritoriškai, sutartinai jie žymimi susisiekimo koridori ų pagrindu. Įvardinant funkcinius ryšius, minimi artimiausi urbanistiniai centrai (nusakant tai, kas yra už Lazdij ų rajono savivaldyb ės rib ų). Ta čiau suprantama, kad kuo aukštesnio lygmens funkcinis ryšys yra, tuo jis apima daugiau įvairesni ų s ąveik ų ir kit ų urbanistini ų centr ų poreiki ų.

Pirmoje alternatyvoje funkciniai ryšiai suformuoti įvertinus Alytaus apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose išskirtas urbanistin ės integracijos ašis. Numatomi šie, Lazdij ų rajono savivaldybei reikšmingi, funkciniai ryšiai:

. Veikiantys regioniniame lygmenyje: o pagrindiniai - tai pagrinde didži ųjų regionini ų urbanistini ų centr ų funkciniai ryšiai, sukuriantys didesn į ar mažesn į poveik į ir Lazdij ų rajono savivaldyb ės urbanistiniams centrams, gyvenamosioms vietov ėms. Vienas svarbiausi ų ir reikšmingiausi ų šios kategorijos ryši ų Lazdij ų rajonui yra Alytus-Lazdijai-Suvalkai (PL), Augustavas (PL). Taip pat pagrindiniai funkciniai ryšiai identifikuojami tarp Lazdij ų ir Kalvarijos bei šiaurin ėje rajono dalyje – tarp Alytaus ir Marijampol ės (integruojantis Krosnos mstl.). o kiti – mažesni ų, regione esan čių, urbanistini ų centr ų tarpusavio funkciniai ryšiai bei jų ryšiai su aukštesnio lygmens urbanistiniais centrais ir/ar aukštesnio lygmens urbanistini ų centr ų tarpusavio silpnesni funkciniai ryšiai. Šiai kategorijai priskiriami ryšiai: Lazdijai – Veisiejai – Druskininkai, Seirijai – Druskininkai.

. Veikiantys savivaldyb ės lygmenyje – tai santykinai lokalius poreikius atliepiantys funkciniai ryšiai: Liepalingis – Kap čiamiestis – pasienyje, Lenkijos teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės, Lazdijai - pasienyje, Lenkijos teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Antroje koncepcijos alternatyvoje, formuojant urbanistin ę strukt ūrą orientuojamasi į jos optimizavim ą. Kadangi urbanistin ės strukt ūros elementai – urbanistiniai centrai yra gyvenamosios vietov ės koncentruojan čios darbo vietas, paslaugas ir kitas aptarnavimo funkcijas, jų gyvybingumas ir efektyvumas neatsiejamas ir nuo juose taikom ų paslaug ų teikimo princip ų. Maž ėjant gyventoj ų skai čiui, tikslinga formuoti kompaktiškas urbanizuotas strukt ūras, taip sudarant sąlygas mažesn ėms infrastrukt ūros investicijoms ir prieži ūros s ąnaudoms, perskirstant finansus į vieš ųjų paslaug ų kokyb ės ir efektyvumo parametrus, ko pasekm ėje d ėl aukštesnio lygio paslaug ų, ger ėja ir gyvenimo kokyb ė. Atitinkamai gera gyvenimo kokyb ė yra vienas iš veiksni ų išlaikyti, pritraukti aukštesn ės kvalifikacijos darbo j ėgą, kuri gali generuoti didesn į darbo našum ą, gyvybingum ą, naujoves ir kūrybiškum ą. Vieš ųjų paslaug ų koncentravimas urbanistiniuose centruose nėra vienpusiškas, laikomasi nuostatos, kad viešosios paslaugos turi b ūti tiek pasiekiamos, tiek prieinamos visiems Lazdijų rajono gyventojams. D ėl to, formuojant urbanistini ų centr ų strukt ūrą, buvo įvertinti šie veiksniai: . urbanistini ų centr ų pasiekiamumo galimyb ės siekiant santykinai tolygaus urbanistini ų centr ų (ypa č lokali ų) pasiskirstymo Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje; . gyventoj ų skai čiaus teritorinis pasiskirstymas - šiaurin ėje savivaldyb ės teritorijos dalyje yra didesn ė gyventoj ų koncentracija (taip pat d ėl gamtini ų element ų lokalizacijos, istorini ų ir šiuo metu veikian čių funkcini ų ryši ų);

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 22

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. galimas intensyvesni ų funkcini ų ryši ų išvystymas (turint omenyje galim ą tam tikr ų ne itin dažno poreikio vieš ųjų paslaug ų pasiskirstym ą skirtinguose urbanistiniuose centruose, mobilias vieš ąsias paslaugas).

Įvertinus urbanistin ės strukt ūros optimizavimo aspektus (taip pat rajono demografinius poky čius ir tendencijas) numatoma, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje urbanistin ę strukt ūrą sudaro šie urbanistiniai centrai:

. Pagrindinis urbanistinis centras – Lazdij ų miestas (pagal LRBP: Lazdijai - tre čio lygmens a kategorijos (esamas palaikomas) urbanistinis centras) - atlieka svarb ų vaidmen į savivaldyb ėje bei kartu su kitais aukštesnio lygmens urbanistiniais centrais palaiko regiono gyvybingum ą. Šis urbanistinis centras turi telkti aukštesnes švietimo, sveikatos, kult ūros ir kitas išskirtines paslaugas, kurios yra paklausios bei unikalios ne tik Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, bet ir regione. Formuojamos atitinkamo lygmens aptarnavimo galimyb ės, darbo vietos.

. Papildantys urbanistiniai centrai – Veisiej ų miestas (pagal LRBP: tre čio lygmens b kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami maž ų miest ų pagrindu) urbanistinis centras) ir Seirij ų miestelis (pagal LRBP: - Seirijai tre čio lygmens c kategorijos (naujai formuojami ir pl ėtojami miesteli ų pagrindu) urbanistinis centras) išskiriami kaip aktyviai veikian čiais savivaldyb ės lygmens strukt ūroje - telkiantys dal į pagrindinio centro vieš ųjų paslaug ų ir papildantys tam tikromis unikaliomis veiklomis, tenkinantys nuo pagrindinio urbanistinio centro toliau esan čių teritorij ų gyventoj ų santykinai retesni ų paslaug ų naudojimo poreikius. Pažym ėtina, kad įgyvendinus Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietov ėms reikalavim ų aprašo, Kurortin ės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietov ėms reikalavim ų aprašo ir Kurorto ar kurortin ės teritorijos statuso gyvenamosioms vietov ėms suteikimo ir panaikinimo taisykli ų nuostatas gali būti siekiama kurorto statuso suteikimo Veisiej ų miestui.

. Kiti lokal ūs urbanistiniai centrai – Krosnos mstl., Šeštok ų mst., Aštriosios Kirsnos (kartu su Dz ūkų k.), Šventežerio mst. (kartu su Teisi ų k.), Meteli ų k., Krikštoni ų k., Avižieni ų k., Kap čiamies čio mstl, Ku čiūnų k. Šie urbanistiniai centrai koncentruoja funkcijas būtin ųjų paslaug ų užtikrinimui, gyventoj ų gyvenimo kokyb ės palaikymui. Formuojant paslaug ų įvairov ę, svarbu įvertinti ši ų gyvenam ųjų vietovi ų ir j ų apylinki ų gyventoj ų amžiaus sud ėtį, atitinkamus poreikius, teikti mobilias paslaugas. Ypa č svarbu užtikrinti ger ą susiekim ą su aukštesnio lygmens urbanistiniais centrais, kuriuose telkiamos aukštesnio lygmens, santykinai retesnio naudojimo paslaugos.

Nors antroje alternatyvoje yra kiek retesnis urbanistini ų centr ų tinklas, ta čiau jis išreikštas intensyvesniais ryšiais. O kaip jau buvo min ėta, funkcini ų ryši ų tvarus išvystymas lemia palankias s ąlygas socialinei, ekonominei ir ekologinei gerovei bei aukštos žmoni ų gyvenimo kokyb ės formavimui.

Antroje alternatyvoje išskiriami šie funkciniai ryšiai: . Veikiantys regioniniame lygmenyje: o pagrindiniai - tai pagrinde didži ųjų regionini ų urbanistini ų centr ų funkciniai ryšiai, sukuriantys didesn į ar mažesn į poveik į ir Lazdij ų rajono savivaldyb ės urbanistiniams centrams, gyvenamosioms vietovėms. Vienas svarbiausi ų ir reikšmingiausi ų šios kategorijos ryši ų Lazdij ų rajonui yra Alytus-Lazdijai-Suvalkai, Augustavas. Taip pat pagrindiniai funkciniai ryšiai identifikuojami tarp Lazdij ų ir Kalvarijos bei šiaurin ėje rajono dalyje – tarp Alytaus ir Marijampol ės (integruojantis Krosnos mstl.). Šie sprendiniai atitinka pirm ąją alternatyv ą.

o kiti – mažesni ų, regione esan čių, urbanistini ų centr ų tarpusavio funkciniai ryšiai bei j ų ryšiai su aukštesnio lygmens urbanistiniais centrais, aukštesnio lygmens urbanistini ų centr ų tarpusavio silpnesni funkciniai ryšiai. Šiai kategorijai, kaip ir pirmoje alternatyvoje priskiriami ryšiai: Lazdijai

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 23

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

– Veisiejai – Druskininkai, Seirijai – Druskininkai. Antroje alternatyvoje ši ą kategorij ą si ūloma papildyti funkciniais ryšiais, tęstinume pagrindini ų ryši ų nuo Alytaus, per Krosnos link Kalvarijos, susisiekimo koridoriaus Via Baltica bei Lazdijai – Marijampol ė (ties Krosna integruojantis į aukštesnio lygmens funkcinius ryšius). Pastarojo funkcinio ryšio tęstinume – Kaunas, metropolinis urbanistinis centras turintis didel į potencial ą teikiant tarptautinio lygmens multimodalumo paslaugas, Marijampol ė – reikšmingai did ėjantis šalies kontekste urbanistinis ir susisiekimo paslaug ų centras. Neatsiejama ir tai, kad Lazdij ų rajono regioninius funkcinius ryšius sustiprins Rail Baltica projekto įgyvendinimas, kuriuo numatoma, kad regionin ė keleivi ų geležinkelio stotis bus Šeštokuose, artimiausios kitos – Marijampol ėje, Kazl ų R ūdoje, o artimiausia tarptautin ė stotis - Kaunas. Lazdij ų rajono pietin ės dalies gyvybingumui didinti (bet ne urbanizacijos dispersijai) si ūloma pla čiau vystyti funkcinius ryšius per Veisiejus išpl ėtojant ne tik jau min ėtus funkcinius ryšius Seirij ų, Druskinink ų kryptimis, bet ir intensyvinant regiono lygmenyje veikian čius funkcinius ryšius apimant šalies sostin ę, Valkininkus, Var ėną ir Sen ąją Var ėną, Perloj ą, Liepaling į, Seinus (PL). Taip pat vienas iš pl ėtotin ų šio funkcinio ryšio aspekt ų tur ėtų b ūti kult ūrinio, istorinio, rekreacinio turizmo intensyvinimas. Pl ėtojant min ėtus funkcinius ryšius ir didinat gyvybingum ą Lazdij ų rajono pietin ėje dalyje, svarbus ne tik Veisiej ų vaidmuo, bet ir artimiausi ų žemesnio lygmens urbanistini ų centr ų - Kap čiamies čio, Ku čiūnų įtrauktis.

. Veikiantys savivaldyb ės lygmenyje – tai santykinai lokalius poreikius atliepiantys funkciniai ryšiai, didži ąją dalimi orientuoti Lazdij ų rajono gyventoj ų gyvenimo kokyb ės didinimui, paslaug ų pasiekiamumui, prieinamumui - atitinkamai socialin ės atskirties mažinimui. Šie funkciniai ryšiai apima visus antroje alternatyvoje išskirtus lokalius urbanistinius centrus. Taip pat šiai kategorijai priskiriami silpniau išreikšti tarptautiniai ryšiai. Šioje alternatyvoje, kaip ir pirmoje išlaikomi ryšiai su Lenkija (Liepalingis – Kap čiamiestis – pasienyje, Lenkijos teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės, Lazdijai - pasienyje, Lenkijos teritorijoje esan čios gyvenamosios vietov ės) bei antroje alternatyvoje papildomai numatomas funkcinis ryšys su Gardinu. Taip sustiprinama Lazdij ų, kaip tam tikra trij ų valstybi ų bendradarbiavimo, veikl ų ir interes ų puosel ėjimo platforma.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 24

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

3.2. pav. Lazdij ų rajono urbanistin ė strukt ūra. Koncepcijos II alternatyva

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 25

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

4. FUNKCINIS ZONAVIMAS

Galiojan čio Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano reglamentavimas neatitinka reikalavimams, įtvirtintiems nuo 2014 met ų pasikeitusiuose, teritorij ų planavim ą reglamentuojan čiuose teis ės aktuose. Koncepcijoje numatomas funkcinis zonavimas, apibr ėžtas šiuo metu galiojan čiose Teritorij ų planavimo normose. Šiose normose numatoma, kad rengiant savivaldyb ės lygmens bendruosius planus bendr ųjų sprendini ų formavimo stadijoje: . išskiriamos neurbanizuojamos teritorijos , kurioms priskirtinos miškai ir miškingos teritorijos, vandenys, žem ės ūkio veiklai naudojamos teritorijos ir kitos kompaktiškai neužstatytos ar neužstatomos teritorijos; . išskiriamos urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos , apiman čios kompaktiškai pastatais užstatytas ir numatomas užstatyti teritorijas su inžinerini ų komunikacij ų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdv ėmis ir valstybiniais miškais miestuose; . nurodomos urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų pl ėtros kryptys . Taip pat Teritorij ų planavimo normose išskirta, kad teritorij ų planavimo dokumentuose gali b ūti nustatytos ir kitos, specifin ės funkcin ės zonos, reglamentuojant galimas veiklas jose ir tai yra taikoma Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijoje.

Funkcin ės zonos priklausomai nuo individualaus atvejo, formuotos pagal šias ribas: . nat ūralias ribas – miško ribas, vandens telkinio kranto linijas; . technines ribas – saugom ų teritorij ų ribas, gamtinio karkaso ribas, kelius, geležinkelius, inžinerin ės infrastrukt ūros objektus (elektros tinklai, dujotiekis ir pan.), esamo užstatymo ribas, apsaugos zon ų ribas, skirtingo žem ės naudojimo ribas, administracines kaim ų, miesteli ų, miest ų ribas.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano kitoje stadijoje – sprendini ų konkretizavime - funkcin ės zonos bus detalizuojamos nustatant joms konkretesnius reikalavimus, galimas žem ės naudojimo paskirtis.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos sprendiniams taikomos teritorij ų planavimo lygmen į atitinkan čios apibendrintos funkcin ės zonos. Numatoma, kad abejose alternatyvoje funkcines zonas sudaro:

Neurbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos:

. Mišk ų ir mišking ų teritorij ų zona. Apibendrinta funkcin ė zona, kurioje dominuoja Mišk ų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vis ų grupi ų miškai. . Vanden ų zona. Funkcin ė zona, kurioje dominuoja Žem ės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta vandens ūkio paskirties žem ė. . Žem ės ūkio teritorij ų zona. Apibendrinta funkcin ė zona, kurioje dominuoja žem ės ūkio paskirties žem ė. . Konservacin ės teritorijos zona. Funkcin ė zona, kurioje dominuoja Žem ės įstatymo 28 straipsnyje nurodyta konservacin ės paskirties žem ė.

Urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos:

. Lazdij ų miesto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos – pl ėtra vykdoma Lazdij ų miesto administracinėse ribose. Šioje funkcin ėje zonoje prioritetas teikiamas: o teritorin į identitet ą formuojan čių urbanistin ės ir gamtin ės strukt ūros element ų išlaikymui; o kompaktišk ų strukt ūrų formavimui pagal miesto strukt ūros specifik ą (užstatymo principus ir mastel į), miesto centrin ės dalies intensyvinimui, esam ų užstatyt ų teritorij ų fizin ės ir funkcin ės strukt ūrų atnaujinimui;

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 26

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

o pl ėtrai, vykdomai išnaudojant vidinius teritorijos resursus, neefektyviai naudojam ų užstatyt ų teritorij ų naujam panaudojimui; o subalansuotai skirtingo žem ės naudojimo įvairovei (multifunkciškumui); o socialin ės, inžinerin ės ir kitos infrastrukt ūros gerinimui siekiant aukštesn ės gyvenimo kokyb ės, poilsio viet ų pasiekiamumui p ėsčiomis ir dvira čiais bei kitomis aplink ą tausojan čiomis transporto priemon ėmis; o siekiama aukštos architekt ūros kokyb ės, kuriamos funkciškai ir estetiškai žmon ėms pritaikytos erdv ės. Miest ų kompaktiškum ą ir tvar ų vystym ąsi galima pasiekti su s ąlyga, kad miest ų teritorijos bus tvarkomos kompleksiškai. Lazdij ų miesto administracin ėse ribose neskatinama komercin ė žem ės ūkio veikla. Ši zona traktuojama kaip pirmo prioriteto urbanizuota ir urbanizuojama teritorija. Pirmo prioriteto teritorijos – tai plotai, kuriose savivaldyb ė pagal galimybes įsipareigoja vystyti socialin ę ir (ar) inžinerin ę infrastukt ūrą. . Lazdij ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos - pl ėtra vykdoma užtikrinant gamtini ų, miesto urbanistini ų strukt ūrų t ęstinum ą kartu sprendžiant susisiekimo, inžinerin ės, socialin ės infrastrukt ūros klausimus. Pl ėtra šiose teritorijos skatinama tik įsisavinus Lazdij ų miesto vidinius teritorinius rezervus. Rekomenduojama taikyti priemies čių strukt ūrų konsolidacij ą, konversij ą, apleist ų teritorij ų bei kit ų teritorini ų rezerv ų įsisavinim ą. Ši funkcin ė zona priskiriama antro prioriteto teritorijoms, kuriose savivaldyb ė ne įsipareigoja pl ėtoti socialin ę ir (ar) inžinerin ę infrastukt ūrą. Savivaldyb ės l ėšomis pl ėtojama infrastrukt ūra tik tokiu atveju, jei ji jau b ūna išpl ėtota I prioriteto urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose arba d ėl pasikeitusios situacijos (pvz. ženklaus teigiamo demografinio augimo) galimi racional ūs, ekonomiškai pagr įsti infrastrukt ūros pl ėtojimo sprendimai. . Veisiej ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos – pl ėtra vykdoma įvertinus jautr ų gamtin ės aplinkos kontekst ą, besiribojančių Veisiej ų regioninio parko teritorij ų tvarkym ą (taip pat nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas šio parko planavimo schemoje), nesudarant neigiamo poveikio Skais čio gamtinio rezervato ekosistemai, regioninio parko kraštovaizdžiui. Galimas užstatyt ų teritorij ų formavimas, tik kartu išsprendžiant j ų aptarnavimui reikaling ą infrastrukt ūrą. Ši funkcin ė zona priskiriama antro prioriteto teritorijoms, kuriose savivaldyb ė ne įsipareigoja pl ėtoti socialin ę ir (ar) inžinerin ę infrastukt ūrą. Savivaldyb ės l ėšomis pl ėtojama infrastrukt ūra tik tokiu atveju, jei ji jau b ūna išpl ėtota I prioriteto urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose arba d ėl pasikeitusios situacijos (pvz. ženklaus teigiamo demografinio augimo) galimi racional ūs, ekonomiškai pagr įsti infrastrukt ūros pl ėtojimo sprendimai. . Miesteli ų pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos - Skatinamas fizin ės ir funkcin ės strukt ūros atnaujinimas, išnaudojant vidinius teritorinius rezervus, konversija. Savivaldyb ė, pagal poreik į (demografin ę situacij ą ir sud ėtį) bei galimybes, gerina socialin ę, inžinerin ę ir kit ą infrastrukt ūras. Formuojamas užstatymas turi atitikti miestelio vyraujant į užstatym ą (išskyrus specialios paskirties statinius, turin čius specifik ą pvz. bažny čios, inžineriniai statiniai ir pan.), užtikrinti susiklos čiusios urbanistin ės strukt ūros t ęstinum ą, savitum ą. . Kitos pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos - planuojamas ar atnaujinamas užstatymas turi atitikti gyvenamosios vietov ės fonin į užstatym ą (išskyrus specialios paskirties statinius, turin čius specifik ą pvz. bažny čios, inžineriniai statiniai ir pan.), integruotis į susiklos čiusi ą urbanistin ę strukt ūrą. Savivaldyb ė, pagal poreik į (demografin ę situacij ą ir sud ėtį) bei galimybes, gerina socialin ę, inžinerin ę ir kit ą infrastrukt ūras. . Antro prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos - tai teritorijos, kuriose galima urbanizacija (t.t. žem ės paskirties keitimas į kit ą paskirt į), dažniausiai siekiant neapriboti galiojan čiu bendruoju planu suformuot ų l ūkes čių galimam užstatymui. Naujai formuojamas užstatymas turi užtikrinti esamos urbanistin ės strukt ūros, gamtini ų element ų t ęstinumą. Naujai formuojamas ir įgyvendinamas užstatymas tik kartu išsprendžiant ši ų teritorij ų aptarnavimui reikaling ą infrastrukt ūrą. Antro prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcin ėje zonoje savivaldyb ės l ėšomis pl ėtojama infrastrukt ūra tik tokiu atveju, jei ji jau b ūna išpl ėtota I prioriteto urbanizuotose ir urbanizuojamose

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 27

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

teritorijose arba d ėl pasikeitusios situacijos (pvz. ženklaus teigiamo demografinio augimo) galimi racional ūs, ekonomiškai pagr įsti infrastrukt ūros pl ėtojimo sprendimai. . Rekreacin ės teritorijos zona - Galima turizmo ir rekreacijos, tradicini ų amat ų veikla, poilsio nam ų, kemping ų ar kit ų stacionari ų su min ėta veikla susijusi ų statini ų statyba, kuriama aplinka su reikiama rekreacine ir inžinerine infrastrukt ūra. Gali b ūti pl ėtojama ir kita ūkin ė veikla, suderinama su poilsio, turizmo ir pramog ų veikla. Draudžiama užstatyti ir/ar užtverti turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirt ų vandens telkini ų, j ų pakran čių, papl ūdimi ų, lankytin ų objekt ų, apžvalgos ir poilsio aikšteli ų, užtverti pakrantes, kelius ar takus, vedan čius į rekreacijos vietas ir pan. Negalima rekreacin ė infrastrukt ūra mažesniu nei 50 m atstumu iki valstybini ų draustini ų, Natura 2000 teritorij ų, nepatenkan čių į regionini ų ir nacionalini ų park ų teritorijas (išskyrus atvejus, kai ji reikalinga min ėtų saugom ų, Natura 2000 teritorij ų lankymui, pažinimui). . Urbanizuojamos pramon ės ir sand ėliavimo teritorijos , kuriose dominuoja gamybin ė ar kita panaši ūkin ė veikla su ši ų veikl ų aptarnavimui reikalinga susisiekimo, inžinerine, paslaug ų ir kita infrastrukt ūra.

Kitos funkcin ės zonos:

. Valstyb ės sienos apsaugos teritorij ų funkcin ė zona , kurioje teritorij ų vystymas skirtas valstyb ės sienos apsaugai. Valstyb ės sienos apsaugai skirtose teritorijose (pasienio juostoje) bet kokia veikla, nesusijusi su valstyb ės sienos apsauga, turi b ūti derinama su Valstyb ės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymu, Vyriausyb ės patvirtint ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai turi aukštesn ę teisin ę gali ą už savivaldyb ės lygmens kompleksinio teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius ir privalomai taikomi rengiant, kei čiant ar koreguojant savivaldyb ės lygmens teritorij ų planavimo dokumentus, d ėl to, siekiant išvengti dviprasmiško sprendini ų interpretavimo išskiriama: . Dz ūkijos nacionalinis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus. . Meteli ų regioninis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Meteli ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plan ą, Meteli ų regioninio parko tvarkymo plan ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus. . Veisiej ų regioninis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Veisiej ų regioninio parko planavimo schem ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus.

Gyvenamosios vietov ės (taip pat Veisiej ų m.), kurios yra nacionalinio, regionini ų park ų teritorijose Lazdij ų rajone, vystomos kompaktiškomis urbanizuotomis strukt ūromis, išsaugant ir atskleidžiant j ų mastel į, identitet ą bei prioritet ą teikiant pl ėtrai, vykdomai išnaudojant vidinius teritorijos resursus, neefektyviai naudojam ų užstatyt ų teritorij ų naujam panaudojimui tiek, kiek tai neprieštarauja min ėtų park ų specialiesiems planams bei kitiems saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktams.

Žuvinto biosferos rezervato teritorijos vystymas bei veikla joje vykdoma pagal Žuvinto biosferos rezervato planavimo schem ą, kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 28

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Pirmoje koncepcijos alternatyvoje funkcini ų zon ų plotai pirmiausiai formuojami įvertinus mažai ar beveik nekintan čius teritoriniu aspektu gamtini ų element ų (pvz. mišk ų, vanden ų), saugom ų teritorij ų plotus (taip pat nekilnojamojo kult ūros paveldo), pasienio specifik ą (plotus reikalingus valstyb ės sienos apsaugai). Formuojant urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, iš esm ės laikomasi gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai skirt ų plot ų, pagal šiuo metu galiojan čius Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano sprendinius, ta čiau išskiriami j ų prioritetai. Pirmojo prioriteto teritorijoje savivaldyb ė pagal galimybes įsipareigoja vystyti socialin ę ir (ar) inžinerin ę infrastukt ūrą. Lyginant su antra koncepcijos alternatyva, pirmojoje išlaikomi didesni urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų plotai. Šioje alternatyvoje taip pat išlaikomi galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane numatyti plotai rekreacijos, pramon ės bei gamybos veiklos pl ėtrai.

4.1. lentel ė. Pirmos koncepcijos alternatyvos neurbanizuojam ų, urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų bei kit ų funkcini ų zon ų dali ų pasiskirstymas Lazdij ų savivaldyb ės ploto atžvilgiu.

Eil. Nr. Funkcini ų zon ų ar j ų grup ės pavadinimas Plotas, % Plotas, ha

1. Neurbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos (mišk ų ir 64.02 83622 mišking ų teritorij ų zona, vanden ų zona, žem ės ūkio teritorij ų zona, konservacin ės teritorijos zona)

2. Urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos 14.32 18701 2.1. Lazdij ų miesto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 0.32 422 2.2. Lazdij ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos 4.45 5813 teritorijos 2.3. Veisiej ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos 0.47 608 teritorijos 2.4. Miesteli ų pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos 0.76 993 teritorijos 2.5. Kitos pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 0.75 983 2.6. Antro prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 3.17 4136 2.7. Rekreacin ės teritorijos zona 3.56 4650 2.8. Urbanizuojamos pramon ės ir sand ėliavimo teritorijos 0.84 1096 3. Kitos funkcin ės zonos (valstyb ės sienos apsaugos teritorij ų 21.66 28290 funkcin ė zona, Meteli ų regioninis parkas, Veisiej ų regioninis parkas, Dz ūkijos nacionalinis parkas) Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija 100.00 130613 Pastaba: šioje (bendr ųjų sprendini ų formavimo) stadijoje pateikiami preliminar ūs plotai, kurie sprendini ų konkretizavimo stadijoje yra tikslinami.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Antroje koncepcijos alternatyvoje, kitos funkcin ės zonos kategorijoje esan čios zonos, d ėl savo specifikos yra nekintan čios ir atitinka pirm ąją alternatyv ą. Ta čiau urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos reaguoja į urbanistin ės strukt ūros optimizavimo principus, demografinius poky čius gyvenamosiose vietov ėse bei prognozuojamas bendras rajono gyventoj ų skai čiaus tendencijas ir yra planuojamos kur kas kompaktiškesn ėmis. Kaip jau buvo min ėta urbanistin ės strukt ūros antros alternatyvos aprašyme, kompaktiškos urbanizuotos strukt ūros yra efektyvesn ės daugeliu aspektu, jose sudaromos s ąlygos aukštesnei gyvenimo kokybei pasiekti. Tai yra tvaraus vystymosi viena iš strategij ų, kuriai prioritet ą teikia savivaldyb ė – skatina kompaktišk ų urbanizuot ų strukt ūrų pl ėtojim ą prioritetu joms skiriant l ėšas socialinei, inžinerinei infrastrukt ūrai išvystyti. Šios alternatyvos atveju, d ėl siekio išlaikyti esam ą infrastrukt ūrą ir esamas užstatytas teritorijas ( į kurias jau buvo suformuoti tam

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 29

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA tikri ind ėliai ir l ūkes čiai) bei kurios n ėra urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ėse zonose, numatoma sudaryti s ąlygas esamo ir naujo užstatymo pl ėtojimui papildant gatvini ų kaim ų užstatymo strukt ūras. Šis reglamentavimas, šio plano organizatoriui pasirinkus II-ąją alternatyv ą, būtų detalizuojamas sprendini ų konkretizavimo stadijoje formuojant funkcini ų zon ų reglamentus.

Lazdij ų rajono savivaldyb ė d ėl gamtini ų ištekli ų ir jau tam tikros suformuotos infrastrukt ūros turi didel į potencial ą rekreacijos ir turizmo veikloms. Ši ų sri čių pl ėtojimui antroje alternatyvoje numatoma kiek daugiau rekreacini ų plot ų – rekreacini ų teritorij ų funkcini ų zon ų.

Taip pat antroje alternatyvoje, įvertinus poky čius bei tendencijas susisiekimo išvystymo srityje, yra si ūloma numatyti (tam tikra prasme rezervuoti) plotus pramonei, sand ėliavimui, gamybai prie logistikai patrauklesni ų susisiekimo koridori ų. Šiuo atveju b ūtų pl ėtojama dalis šiai dienai galiojan čiame savivaldyb ės bendrajame plane numatyt ų pramon ės teritorij ų (eliminuojant pramon ės teritorijas, kurios buvo numatytos gamtinio karkaso teritorijoje) bei vystomos naujai, išskiriamos tarp Šeštok ų ir Krosnos miesteli ų, tarp geležinkelio linijos, krašto keli ų Nr.131 ir Nr.182, vedan čių į Via Baltica koridori ų.

Lyginant su pirma alternatyva, antrojoje dėl urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcini ų zon ų formavimo princip ų kei čiamos ir neurbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos, daugiausiai įtakos turint žem ės ūkio teritorij ų zonai.

4.2. lentel ė. Antros koncepcijos alternatyvos neurbanizuojam ų, urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų bei kit ų funkcini ų zon ų dali ų pasiskirstymas Lazdij ų savivaldyb ės ploto atžvilgiu.

Eil. Nr. Funkcini ų zon ų ar j ų grup ės pavadinimas Plotas, % Plotas, ha

1. Neurbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos (mišk ų ir 65.57 85636 mišking ų teritorij ų zona, vanden ų zona, žem ės ūkio teritorij ų zona, konservacin ės teritorijos zona)

2. Urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos 12.77 16687 2.1. Lazdij ų miesto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 0.32 422 2.2. Lazdij ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos 1.81 2368 teritorijos 2.3. Veisiej ų miesto prieig ų urbanizuotos ir urbanizuojamos 0.43 567 teritorijos 2.4. Miesteli ų pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos 0.7 911 teritorijos 2.5. Kitos pirmo prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 0.89 1163 2.6. Antro prioriteto urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos 3.00 3928 2.7. Rekreacin ės teritorijos zona 4.84 6321 2.8. Urbanizuojamos pramon ės ir sand ėliavimo teritorijos 0.78 1008 3. Kitos funkcin ės zonos (valstyb ės sienos apsaugos teritorij ų 21.66 28290 funkcin ė zona, Meteli ų regioninis parkas, Veisiej ų regioninis parkas, Dz ūkijos nacionalinis parkas) Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija 100 130613 Pastaba: šioje (bendr ųjų sprendini ų formavimo) stadijoje pateikiami preliminar ūs plotai, kurie sprendini ų konkretizavimo stadijoje yra tikslinami.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 30

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

5. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO TVARKYMO IR APSAUGOS KRYPTYS

Lazdij ų rajono Nekilnojamojo kult ūros paveldo teritorij ų apsaugos tikslai yra – užtikrinti kult ūros paveldo objekt ų išsaugojim ą, numatyti veiksmingas kult ūros paveldo objekt ų teritorij ų tvarkybos ir naudojimo kryptis ir prioritetus, nustatyti kult ūros paveldo objekt ų verting ąsias savybes atitinkan čias naudojimo kryptis ir prioritetus, apibr ėžti kitas kult ūros paveldo išsaugojimo priemones, Kompleksinio teritorij ų planavimo dokument ų rengimo taisykl ėmis nustatytus bendr ųjų sprendini ų formavimo stadijos reikalavimus.

Vis ų į Kult ūros vertybi ų registr ą įrašyt ų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų tvarkyba vykdoma, vadovaujantis Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsniu. Atsižvelgiama į įstatymin ės baz ės poky čius, atliktus mokslo tyrimo darbus, specialiuosius planus, dabartin ę pad ėtį ir realias rajono vystymosi tendencijas. Planuojamai teritorijai bei jos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti, vadovaujamasi kult ūros paveldo objekt ų ir vietovi ų Nekilnojamojo kult ūros paveldo vertinimo tarybos aktais bei nuolat atnaujinama Kult ūros vertybi ų registro informacija.

Veikla vykdoma kult ūros paveldo objekt ų ir vietovi ų teritorijose, j ų apsaugos zonose (taip pat piliakalni ų) turi neprieštarauti Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos speciali ųjų žem ės naudojimo s ąlyg ų įstatymo ir kit ų, nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaug ą bei tvarkym ą reglamentuojan čių teis ės akt ų, dokument ų nuostatoms. Už savavališkus veiksmus kult ūros paveldo objektuose, vietovi ų teritorijose, j ų apsaugos zonose numatyta teisin ė atsakomyb ė.

Pagrindinis Lazdij ų rajono kult ūros paveldo išsaugojimo prioritetas turi b ūti kult ūros paveldo teritorij ų ir atskir ų objekt ų integravimo į rajono gyvenim ą užtikrinimas, tinkamas naudojimas ir prieži ūra. Lazdij ų rajono kult ūros paveldo apsauga turi b ūti realizuojama pritaikant kult ūros paveld ą viešajam naudojimui ir kult ūriniam bei pažintiniam (vietiniam bei tarptautiniam) turizmui vystyti, kult ūros puosel ėjimui ir propagavimui. Valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esan čios kult ūros paveldo vietov ės tvarkomos pagal ši ų saugom ų teritorij ų specialiuosius planus. Valstybiniuose parkuose esan čios kult ūros paveldo vietov ės, kult ūriniai draustiniai ir kult ūriniai rezervatai – tvarkomi pagal valstybini ų park ų specialiuosius planus.

Veisiej ų miesto istorin ėje dalyje prioritetas teiktinas urbanistikos paveldo išryškinimui ir atgaivinimui bei nuo jo neatsiejamo sakralinio architekt ūros paveldo, taip pat išlikusi ų verting ų pastat ų, apsaugai. Pritaikymas viešajam pažinimui ir naudojimui (kult ūriniam – pažintiniam turizmui) bei moksliniams tyrimams, išsaugojant ir vystant visas miestui b ūdingas funkcijas. Norint išsaugoti urbanistin ės vietov ės savitum ą, įsitikinus, kad bus įmanoma įgyvendinti j ų apsaug ą bei tinkam ą panaudojim ą, įrašyti į Kult ūros vertybi ų registr ą ir kitus vertingus miesto pastatus. Vietovei b ūtina parengti special ųjį nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkymo plan ą – paveldotvarkos projekt ą.

Statini ų kompleksai ir statiniai tvarkomi pagal kult ūros paveldo apsaugos reglamentus ir tvarkybos projektus. Prioritet ą taikyti istoriniu, architekt ūriniu ar kt. poži ūriu reikšmingiems objektams, formuojantiems rajono identitet ą, patenkantiems į turizmo ir rekreacin ės veiklos vystymo arealus – dvar ų sodyboms, vertingiausiems sakraliniams statiniams. Apsvarstyti galimybes, ir inicijuoti į registr ą įtraukti ir kitus vertingus statinius, kurie dabar neturi jokios teisin ės apsaugos.

Lazdij ų rajono archeologijos paveldo objektuose, kuriems nustatytas mokslinio pažinimo apsaugos tikslas draudžiami žem ės ūkio ir bet kokie statybos darbai. Šiuose objektuose, prieš vykdant bet kokius žem ės judinimo darbus, b ūtina atlikti archeologinius tyrimus.

Piliakalniai turi didel ę reikšm ę rajono kraštovaizdžio formavimui, tod ėl b ūtina juos išryškinti, vykdant atverian čius objekt ų formas kirtimus. Tvarkyti rajono piliakalnius, įrengti nuorodas, informacinius stendus, privažiavimus,

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 31

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA takus, pakilimo į piliakalnio virš ūnę takus (kad neb ūtų laipiojama šlaitais), apžvalgos aikšteles, pritaikyti juos kult ūriniam turizmui.

Archeologijos ir mitologijos objektai tvarkomi, išsaugant unikal ų kraštovaizd į, objekt ų vizualin ę reikšm ę. Jie tvarkomi pagal apsaugos reglamentus ir tvarkybos projektus. Sunkiai pasiekiamus archeologijos, mitologijos objektus skirti specializuotam turizmui.

Etnoarchitekt ūrines sodybas pritaikyti, kuo mažiau kei čiant j ų tradicin ę architekt ūrą, medžiagiškum ą, dekor ą ir aplinkin į kraštovaizd į. Pritaikant sodybas kaimo turizmui, tradicini ų amat ų centrams ir kt., saugoti ir skleisti regiono etnografines tradicijas. Propaguoti nematerial ųjį kult ūros paveld ą.

Sen ąsias kapines ir kapavietes saugoti viešajam pažinimui ir pagarbai. Įrengti privažiavimo, pri ėjimo kelius, informacinius ženklus. Visas sen ąsias kapines tvarkyti pagal kapini ų tvarkyb ą reglamentuojan čius teis ės aktus. Lazdij ų rajone esan čiam dideliam skai čiui memorialinio pob ūdžio kult ūros paveldo objekt ų teritorijose taikomos Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo 20 str. 1 d. nuostatos – Visos kapin ės priži ūrimos pagal Vyriausyb ės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapini ų tvarkymo taisykles. Neveikian čių kapini ų teritorijoms nustatoma pagrindin ė konservacin ė (saugojimo) žem ės naudojimo paskirtis, o ši gali b ūti pakeista tik pripažinus kitokio visuomen ės poreikio viršenyb ę ir perk ėlus mirusi ųjų palaikus. Į NKV registr ą įtrauktos kapin ės, kapai tvarkomi pagal tvarkybos projektus.

Žymi ų žmoni ų gimt ąsias sodybas, įvyki ų vietas saugoti viešajam pažinimui ir pagarbai. Vieš ąjį pažinim ą ir pagarb ą puosel ėti edukacin ėmis, pažintin ėmis priemon ėmis. Viešosios pagarbos nekilnojamojo kult ūros paveldo vieta gali b ūti saugoma, nors ir n ėra joki ų žmog ų, įvyk į ar kitokias jos verting ąsias savybes liudijan čių autentišk ų dali ų ar element ų. Ši vieta žymima paminklin ėmis lentomis, skulpt ūros k ūriniais, memorialiniais statiniais, buvusi ą įvykio ar gyvenam ąją aplink ą parodan čiais daiktais.

Rengiant kult ūros paveldo tvarkybos projektus, numatyti priemones, didinan čias jo patrauklum ą, prieinamum ą visuomenei. Savivaldyb ė turi organizuoti ir koordinuoti kult ūrin į turizm ą rajone. Būtina pritraukti investuotojus, norin čius pritaikyti kult ūros vertybes šiandieniniam naudojimui – kult ūrin ėms, rekreacijos, komercijos, aptarnavimo, turizmo reikm ėms, taip pat investuotojus, norin čius įsigyti ar išsinuomoti ilgesniam laikui ir galin čius restauruoti, atkurti kult ūros paveldo vertybes.

Kult ūros paveldo išsaugojimui ir tausojan čiam naudojimui labai svarbus informacijos skleidimas ir visuomen ės švietimas. Informacija turi b ūti visuomenei prieinama ir tinkamai pateikta. Reikia vystyti informacijos infrastrukt ūrą. Strategiškai patogiose vietose išd ėstyti informacin ės sistemos ženklus. Pl ėtoti informacijos apie kult ūros paveldo objektus leidyb ą ir platinim ą, pritaikyti skaitmenines technologijas.

Svarbiausi ų kult ūros paveldo objekt ų tvarkybai kooperuoti rajono, nacionalinio biudžeto, ES bei priva čias l ėšas. Kooperuotis su kitomis savivaldyb ėmis, kaimynin ėmis valstyb ėmis. Rengti specialias programas vietini ų versl ų, susijusiu su kult ūriniu turizmu ir kult ūros paveldo objekt ų atgaivinimu. Skatinti tradicin ę žemdirbyst ę, kuri pad ėtų išsaugoti istorin į kult ūrin į kraštovaizd į, kult ūros paveldo objekt ų sankaupose. Rengti ir įgyvendinti socialines programas, kurios įtraukt ų bendruomenes ne tik į projekt ų svarstym ą, bet ir į kult ūros paveldo išsaugojim ą.

Nekilnojamojo kult ūros paveldo vystymo principai taikomi abejoms Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvoms.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 32

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

6. KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO IR GAMTOSAUGOS KRYPTYS

6.1. Gamtosaugos kryptys

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija yra išsid ėsčiusi skirting ų gamtinio kraštovaizdžio areal ų sand ūrose, tarp aukštum ų ir lygum ų, apimanti ir plynaukštes, ežerynus ir sl ėnius, morfologiniu poži ūriu pasižymi didele gamtinio kraštovaizdžio įvairove. Santykinai nat ūralios ir itin vertingo kraštovaizdžio teritorijos Lazdij ų rajone sudaro daugiau nei pus ę visos teritorijos, jos yra svarbios palaikant ekologin į stabilum ą.

Racionalaus gamtini ų ištekli ų naudojimo ir apsaugos, gamtinio, ir gamtinio-kult ūrinio kraštovaizdžio stabilumo, savitumo bei bio įvairov ės išsaugojimo, aplinkos sveikumo (kokyb ės) užtikrinimo siektinumas tiesiogiai įtakoja Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcijos formavim ą, teritorijos funkcini ų prioritet ų, naudojimo ir apsaugos reglament ų nustatym ą.

Žemiau pateikiamos pagrindin ės gamtosaugos kryptys - gamtos ištekli ų tausojamo naudojimo ir apsaugos, gamtin ės aplinkos - kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsaugos, aplinkos kokyb ės apsaugos atstovaujan čios speciali ųjų tiksl ų grup ės, kurios numatomos Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcijos stadijoje.

Gamtos ištekli ų tausojamo naudojimo ir apsaugos: . Užtikrinti požeminio, tame tarpe gruntinio, g ėlo vandens ištekli ų apsaug ą – veiksmai orientuojami į vandens ištekli ų kiekyb ės ir kokyb ės kitimo kontrol ę, teršimo minimizavim ą esamos ir numatomos individualios gyvenamosios statybos masyvuose, intensyviai agrariškai įsavintose rajono teritorijos dalyse, ypating ą d ėmes į skiriant reikalavim ų, numatyt ų vandens šulini ų ir gr ęžini ų, vandenvie čių SAZ juostoms laikymuisi, vandens telkini ų pakrant ės apsaugos zon ų r ėžimo laikymuisi ir kontrolei, individuali ų nam ų ir kitos paskirties sklyp ų užstatymo intensyvumo mažinimo gamtinio karkaso, ir kraštovaizdžio poži ūriu vaizdingose teritorijose, bei nat ūralios (ekokompensaciniu poži ūriu efektyvios) žem ės dangos dalies didinimo strategijos laikymosi koncentruotos ir pasklidosios taršos poveikiui jautriose agrarin ėse ir urbanizuotose teritorijose. . Išvengti išlikusio nat ūralaus hidrografinio tinklo strukt ūros keitimo – saugoti išlikusius nat ūralius hidrografinio tinklo elementus, j ų krantus nuo antropogeninio poveikio (užstatymo ir kitos taršios ar hidrosistemos atsparum ą taršai mažinan čios veiklos), nevykdyti j ų reguliavimo, kanalizavimo agrariškai intensyviai įsavintose Lazdij ų rajono teritorijos dalyse. Užtikrinti objektyv ų (gamtini ų požymi ų s ąlygot ą) vandent ėkmi ų ir stovin čių vandens telkini ų apsaugini ų juost ų nustatym ą ir pilnavert į j ų funkcionavim ą. . Užtikrinti esam ų gamtini ų - rekreacini ų ištekli ų, santykinai nat ūralaus ir raiškaus kraštovaizdžio zon ų išsaugojim ą, apsaug ą nuo užstatymo, kitokio pob ūdžio vizualin ės taršos bei racional ų naudojim ą. Numatyti rajono teritorijoje esan čių gamtini ų – rekreacini ų ištekli ų kiekio, j ų prieinamumo, reprezentavimo ir infrastrukt ūros kokyb ės didinimo b ūdus, priemones bei išskirti tam tinkamas potencialias teritorijas (pagrindu laikant teritorijoje suformuot ą gamtinio karkaso strukt ūrą ir į j ą patenkan čias upes, upelius, ežerus ir dirbtinius vandens telkinius). Užtikrinti NATURA 2000 ir kit ų rajono teritorijoje esan čių saugom ų teritorij ų apsaug ą. Suformuoti prielaidas miškingumo didinimui ekologiškai jautriausiose rajono agrariškai stipriai įsavintose teritorijos dalyse, bei numatyti priemones jos vidines strukt ūros kokyb ės ger ėjimui bei su nuosavyb ės forma susijusi ų parametr ų optimizavimui.

Kraštovaizdžio ir biologin ės įvairov ės apsaugos: . Formuoti racionali ą, ekologiškai pagr įst ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos agrarin ės, agrarin ės – miškingos teritorijos žem ėnaudos strukt ūrą, galin čią užtikrinti rajono teritorijos geoekologin į stabilum ą - teritoriškai subalansuoti kult ūrinio kraštovaizdžio formavim ą, racionaliai išd ėstant gyvenamosios, gamybin ės, rekreacin ės ir kitos paskirties teritorijas. Užtikrinti reikiam ą gamtinio karkaso – ekologinio kompensavimo sistemos formavim ą, numatant teisines ir fizines priemones galin čias padidinti ir išlaikyti GK teritorij ų geoekologin į potencial ą (teritorij ų nat ūralum ą).

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 33

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. Išvengti santykinai gamtinio kraštovaizdžio strukt ūros darkymo ir degradavimo gamtinio karkaso teritorijose – įvairaus pob ūdžio užstatymo pl ėtros kryptis ir kitus infrastrukt ūros komponentus, planuoti ne gamtinio karkaso teritorijose, nesant galimybei, užstatymo pob ūdis ir intensyvumas turi neprieštarauti gamtinio karkaso nuostatoms, bendruose bei specialiuose teritorijos planavimo dokumentuose (kuriose numatomi gamtinio karkaso tvarkymo principai) konkre čiai teritorijai numatytiems parametrams. Kryptingai formuoti Lazdij ų rajono teritorijoje lokalizuot ų gamtinio karkaso sistemos dali ų (ypa č migracijos koridori ų) kraštovaizd į, neprarandant teritorij ų vaizdingumo charakteristik ų. . Apsaugoti, atstatyti, praturtinti antropogenin ės aplinkos ekosistemas - sustabdyti nat ūrali ų ir subnat ūrali ų biocenozi ų naikinim ą intensyviai urbanizuotose planuojamos teritorijos dalyse, palaikyti j ų savaiminio atsik ūrimo procesus, didinti jose biologin ę įvairov ę, užtikrinti reikiam ą biologin ės įvairov ės išsaugojimo poži ūriu verting ų teritorij ų apsaug ą.

Aplinkos kokyb ės apsaugos: . Sumažinti paviršini ų vanden ų teršim ą - vykdant nuotek ų (buitini ų, paviršini ų, gamybini ų) surinkimo tinkl ų ir valymo įrengini ų modernizavim ą naujos gyvenamosios statybos plotuose, optimizuojant j ų eksploatavim ą, diegiant naujas azoto ir fosforo šalinimo technologijas, ple čiant vietinio valymo technologij ų taikym ą (tose vietose, kur centralizuot ų vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo sistem ų įrengimas ekonomiškai nerentabilus). Ypating ą d ėmes į skirti iš krituli ų susidaran čių nuotek ų (lietaus nuotek ų) racionaliam panaudojimui, lokalizavimui jo susiformavimo vietoje, jei reikia valymui urbanizuotose teritorijose. . Sumažinti pasklidosios taršos poveik į paviršiniams vandens telkiniams – vykdant miško įveisim ą tarp žem ės ūkio naudmen ų ir vandens telkini ų, numatant šlapyni ų išsaugojim ą, kuriose atliekamas biogen ų sulaikymas, ir melioracijos griovi ų tvarkym ą (renat ūralizuojant jau sunykusi ų ar blogos b ūkl ės melioracijos įrengini ų teritorijas, sudarant s ąlygas nepakenkti funkcionuojantiems). Šios priemon ės veiksmingos vandens telkini ų apsaugai nuo taršos ir dirvos erozijos intensyvios agrarin ės veiklos teritorijose. . Sumažinti oro tarš ą iš mobili ų taršos šaltinių - Aplinkos oro higienin ės b ūkl ės pagerinimo tikslu, intensyvaus transporto sraut ų jud ėjimo koridoriuose esan čiuose greta urbanizuot ų arba analizuojam ų teritorij ų formuoti apsaugin ės paskirties želdinius, taip pat kaip ir esam ų bei planuojam ų pramon ės paskirties teritorij ų, komunalini ų objekt ų sanitarin ės apsaugos zonose. . Sumažinti dirvožemio tarš ą ir dirvožemio dangos degradavim ą – inventorizuoti teritorijoje esan čius potencialus dirvožemio taršos židinius (žmogaus ūkin ės veiklos objektai, intensyvios agrarin ės veiklos teritorijos iš kuri ų teršian čios medžiagos gali patekti į aplink ą koncentruotu ar paskliduoju b ūdu), taikyti taršos prevencijos priemones. Mažinti dirvožemio degradavimo tempus, užtikrinti optimali ų dirvos fizini ų ir chemini ų savybi ų išlaikym ą bei atk ūrim ą intensyvios agrarin ės veiklos zonose.

6.2. Gamtinio karkaso lokalizavimas

Mūsų šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin ė koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai siejami su 2001 m. priimtu LR Saugom ų teritorij ų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902). Gamtinio karkaso nuostatuose (Žin., 2007, Nr. 22-858 ir v ėlesn ėse nuostat ų redakcijose) įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologin ė koncepcija, pagrindiniai gamtinio karkaso planavimo, bei teritorij ų naudojimo apribojim ų nustatymo principai. Pagal min ėtus dokumentus - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų.

Gamtinio karkaso, kaip ekologinio kompensavimo funkcij ą realizuosian čios kraštotvarkin ės strukt ūros, nustatymo būtinum ą formuoja šie siekiai:

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 34

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

1) sukurti vientis ą, įvairaus hierarchinio lygmens gamtini ų ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtin į, gamtin į - kult ūrin į kraštovaizd į bei gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti agrariškai degraduot ų teritorij ų miškingum ą; 5) optimizuoti, pagr įstai valdyti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos, bei žem ės ūkio pl ėtr ą.

Lazdij ų rajono teritorijos gamtinis karkasas yra ypa č svarbi teritorin ė daugiafunkcijin ė sistema, užimanti 76% visos savivaldyb ės teritorijos, ir užtikrinanti bendr ą intensyvaus naudojimo agrarini ų - mišking ų ir urbanizuot ų teritorij ų ekologin į stabilum ą, gyvybingum ą, migracini ų (medžiagini ų, energetini ų) ryši ų su greta esan čia gamtine aplinka nepertraukiamum ą. Gamtinio karkaso element ų nat ūralumo, gyvybingumo užtikrinimas formuojant, gausinant ir gerinant j ų kokyb ę, savo ruožtu pirmiausiai garantuoja aukštesn ę gyvenamosios ir rekreacin ės aplinkos kokyb ę, bei gamtin ės aplinkos ekologin į stabilum ą ilgalaik ėje perspektyvoje.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos gamtinio karkaso paskirtis: . suformuoti gamtinio - ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, kuris užtikrint ų aplinkos sveikum ą ir tinkamum ą gyvenimui savivaldyb ės kaimiškosiose teritorijoje, esamose ir naujai formuojamuose gyvenamosiose teritorijose. Taip pat suformuoti medžiaginius-energetinius ryšius su gretimai esan čiomis gamtin ėmis ir intensyviai antropogenizuotomis teritorijomis; . sudaryti prielaidas esamai biologinei įvairovei išlaikyti ir gausinti; . išsaugoti išlikusius nacionalin ės, regionin ės ir vietin ės reikšm ės nat ūralaus kraštovaizdžio fragmentus; . išsaugoti esamus gamtinius ir kult ūrinius rekreacinius išteklius, bei didinti j ų estetin į potencial ą; . didinti planuojamos teritorijos ž ėlini ų bei želdini ų plotus, intensyviau urbanizuotose ir naujai urbanizuojamose rajono teritorijos dalyse; . užtikrinti optimal ų santykinai gamtini ų ir technogenizuot ų žem ėveiksli ų ploto santyk į naujai užstatomose teritorijos dalyse.

Gamtin į karkas ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje formuoja šios pagrindin ės dalys, iš kuri ų kiekviena naudojant kodavimo sistem ą skirstomos pagal svarb ą į nacionalin ės, regionin ės ir vietin ės: 1.) Geoekologin ės takoskyros; 2.) Vidinio stabilizavimo arealai; 3.) Migracijos koridoriai.

Geoekologin ės takoskyros (T) – teritorij ų juostos, jungian čios ypating ą ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, karsto paplitimo ir požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio pusiausvyr ą.

Lazdij ų rajono teritorijoje numatoma, kad ši gamtinio karkaso funkcin ė dalis apims apie 37% rajono teritorijos, arba apie 49% viso GK metafunkcini ų dali ų užimamo ploto. Iš j ų, atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo kryptis, 37% teritorijos gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai. Likusiuose 54% teritorijos palaikomas ir stiprinamas kraštovaizdžio nat ūralumas.

Vidinio stabilizavimo arealai (S) santykinai didel ės gamtin ės teritorijos (dauguma atveju intensyviai urbanizuotas teritorijas supantys mišk ų masyvai) užstatyt ų teritorij ų pakraštin ėje dalyje arba kiek toliau nuo j ų, intensyviai generuojan čios gamtinius medžiag ų ir energijos srautus (deguonies produkavimas), kurie dažniausiai vyraujan čių v ėjų kryptimi migracijos koridoriais patenka į miesto vidin ę dal į. Išoriniai ekologinio stabilizavimo

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 35

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA arealai yra ypa č reikšmingi urbanizuotose teritorijose generuojamo antropogeninio poveikio ekologiniam kompensavimui.

Lazdij ų rajono teritorijoje vidinio stabilizavimo arealai sudaro apie 21% nuo visos rajono teritorijos, arba apie 23% viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos. Daugiausia nat ūralumo išlaikiusios vidinio stabilizavimo areal ų dalys užima 83% vis ų vidinio stabilizavimo areal ų apimamo ploto. Pastarieji plotai reikalauja minimalaus įsikišimo, t.y. nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio saugojimo ir išlaikymo. Antrojo tipo arealai užima apie 27% nuo viso vidinio stabilizavimo areal ų ploto. Šioms teritorijoms b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas.

Migracijos koridoriai (M) didesni ar mažesni upi ų ir kit ų vandent ėkmi ų sl ėniai, kanalai, nedidel ės užpelk ėjusios dubumos suskaidytos nat ūraliomis ar dirbtin ėmis vandent ėkm ėmis, ežer ų ar tvenkini ų virtin ės, rinos, sausl ėniai ir kitos teritorijos, kuri ų d ėka palaikoma intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita (teršal ų išsklaidymas, švaraus oro pritek ėjimas ir kt.) tarp urbanizuotos teritorijos vidin ės dalies ir jos periferijoje esan čių išorini ų ekologinio stabilizavimo areal ų.

Lazdij ų rajono teritorijoje migraciniams koridoriams priskirtos teritorijos užima 17% rajono, arba 23% viso gamtinio karkaso užimamos teritorijos. Iš j ų 22 % sudaro išlaikomo ir saugomo esamo nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio teritorijos, 24% migracijos koridoriams priskirt ų teritorij ų b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas. Likusiems 53%, teritorijos priskirtina kitai kraštovaizdžio tvarkymo kryp čiai, pagal kuri ą būtinas nat ūralum ą atstatan čių kraštovaizdžio element ų gr ąžinimas ir gausinimas.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje lokalizuota GK sistema, kokia ji numatyta koncepcijoje, reali ų alternatyv ų neturi. Siekiant gamtiniam karkasui priskiriam ų teritorij ų ekologinio bei teritorinio optimizavimo formuojant sprendinius, tikslinga atlikti šiuos GK teritorij ų optimizavimu susijusius veiksmus: a.) detalizuoti ir patikslinti gamtinio karkaso komponent ų ribas, tuo pa čiu integruojant vietin ės svarbos GK elementus. b.) remiantis esam ų atskir ų gamtinio karkaso dali ų geoekologiniu potencialu numatyti j ų tvarkymo kryptis c.) identifikuoti tvarkymo kryptyse numatyt ų veiksm ų realizavimo priemones.

Teritorijoje lokalizuoto gamtinio karkaso formavimo politikos ir funkcin ėse zonose numatyt ų kraštovaizdžio formavimo kryp čių realizavimo įmanoma siekti šiais pagrindiniai b ūdais: . palaikant fizini ų bei juridini ų asmen ų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas; . ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas; . gamtinio kraštovaizdžio nat ūralumo didinimo iniciatyv ų aktyvus organizacinis bei finansinis r ėmimas optimizuojant valstyb ės ir (arba) savivaldyb ės mokestin ę politik ą.

6.3. Kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų (reglamentavimo kryp čių) zonos

Kraštovaizdžio tvarkymo strategija - kraštovaizdžio strukt ūros formavimo ir tvarkymo kryptis, apsprendžiama teritorijoje nustatyto funkcinio prioriteto bei jos kraštovaizdžio naudojimo ir apsaugos santykinio intensyvumo laipsnio. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo bendr ųjų sprendini ų formavimo dokumente identifikuoti kraštovaizdžio tvarkymo strategijos tipai ir nustatyti j ų arealai sudaro kraštotvarkin į fon ą, kuriame realizuojasi ir kartu funkcionuoja atramin ės urbanistinio-ūkinio vystymo bei ekologinio kompensavimo strukt ūros.

Siektinas kraštovaizdžio kokyb ės tikslas – kiekvienam skirtingo tipo kraštovaizdžio teritoriniam vienetui nustatomas formuotinas j ų struktūros etalonas, atitinkantis šalyje turimus vieš ąjį interes ą atspindin čius visuomen ės ekologin ės ekonomin ės s ąmon ės standartus bei moksliškai pagr įstus kraštovaizdžio strukt ūros

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 36

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA rodiklius, kurie užtikrint ų jos ekologin į tvarum ą, psichologin į komfortiškum ą ir socialin į-ekonomin į žem ėnaudos racionalum ą.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo bendr ųjų sprendini ų rengimo stadijoje laikomasi Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane taikyt ų metodologini ų kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų išskyrimo nuostat ų. Kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų zon ų sistemos k ūrimo metodin į pamat ą formuoja šios žemiau išvardintos principin ės planuojamo kraštovaizdžio kategorijos: 1) intensyviai antropogeniškai kei čiamas ir technogenizuojamas kraštovaizdis urbanistinio karkaso centruose, antropogenin ės įtakos arealuose bei urbanistin ės integracijos jungtyse; 2) vyraujan čio intensyvaus naudojimo agrarini ų ir mišking ų teritorij ų kraštovaizdis; 3) vyraujan čio tausojan čio naudojimo agrarini ų ir mišking ų teritorij ų kraštovaizdis gamtinio karkaso įtakos arealuose; 4) vyraujan čio konservacinio naudojimo prioriteto kraštovaizdis arealuose su gausiais konservacin ę vert ę turin čiais gamtiniais bei kult ūriniais teritoriniais kompleksais.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo bendr ųjų sprendini ų formavimo (koncepcijos) rengimo stadijoje kraštovaizdžio tvarkymo strategijų zonos yra išskiriamos remiantis esamos b ūkl ės erdvin ės analiz ės duomenimis (išvadomis), įvertinus svarbiausi ų funkcini ų prioritet ų pasiskirstym ą rajono teritorijoje, teritorijos naudojimo ir apsaugos santykin į laipsn į, o taip pat remiantis: 1) Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos įvairaus hierarchinio rango kraštovaizdžio morfologini ų vienet ų (ruož ų, sri čių, rajon ų) gamtinio ir sukult ūrinimo pob ūdžio vertinimu atliktu esamos b ūkl ės analiz ės rengimo metu. 2) Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos kraštovaizdžio vizualin ės strukt ūros tip ų ir estetinio potencialo vertinimo schema (Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas), padedan čia formuoti kraštovaizdžio tvarkymo zon ų vizualinio reguliavimo nuostatas; 3) Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos gamtinio karkaso lokalizacija ir jo geoekologinio potencialo vertinimu, leidžian čios teritoriniu atžvilgiu objektyviau numatyti teritorijos vystymo intensyvum ą, ypa č tausojan čio naudojimo zonas bei nustatyti ši ų teritorij ų naudojimo r ėžimo pob ūdį; 4) Patvirtintais saugom ų teritorij ų kraštovaizdžio tvarkymo planais; 5) Mišk ų ūkini ų grupi ų nustatymo planais.

Remiantis Nacionaliniu kraštovaizdžio planu bei j į atitinkamai detalizuojant bei konkretizuojant stambesniame mastelyje, pagal teritorijos vystymo strategijos pob ūdį Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje teoriškai gali b ūti nustatomos tokios kraštovaizdžio tvarkymo strategijų grup ės su atitinkamomis reglament ų kryptimis:

SAUGAN ČIO IR TAUSOJAN ČIO NAUDOJIMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė

VYRAUJAN ČIOS KONSERVACIN ĖS APSAUGOS STRATEGIJ Ų GRUP Ė A. 1a – išimtin ės konservacin ės apsaugos reglament ų kryptis A. 1b – konservacin ę apsaug ą ir bioprodukcin į naudojim ą integruojanti reglament ų kryptis B. 2 – integruotos konservacin ės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglament ų kryptis

VYRAUJAN ČIO REKREACINIO NAUDOJIMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė C. 3a - rekreacinio naudojimo ir dalin ės konservacin ės apsaugos reglament ų kryptis C. 3b - rekreacinio naudojimo ir funkcin ės konversijos reglament ų kryptis C. 3c - intensyvaus rekreacinio naudojimo reglament ų kryptis

VYRAUJAN ČIO TAUSOJAN ČIO BIOPRODUKCINIO NAUDOJIMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė D. 4a - tausojan čio bioprodukcinio naudojimo ir konservacijos reglament ų kryptis D. 4b - tausojan čio bioprodukcinio naudojimo karstiniame regione reglament ų kryptis

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 37

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

D. 4c - tausojan čio bioprodukcinio naudojimo reglament ų kryptis D. 4c-u - tausojan čio bioprodukcinio naudojimo su neurbanizuojamomis, nekompaktiško (išsklaidyto) užstatymo teritorij ų (kaimai, viens ėdžiai, j ų grup ės) vystymo (labai ekstensyvaus užstatymo pl ėtojimas siejamas su atitinkamu naudmen ų strukt ūros formavimu, skirtu optimalesnei erdvinei kraštovaizdžio strukt ūrai užtikrinti) reglament ų kryptis.

INTENSYVAUS NAUDOJIMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė

VYRAUJAN ČIO INTENSYVAUS BIOPRODUKCINIO NAUDOJIMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė D. 4d - bioprodukcinio naudojimo ir dalin ės konservacijos reglament ų kryptis E. 5a - Intensyvaus bioprodukcinio naudojimo reglament ų kryptis E. 5a-u intensyvaus bioprodukcinio naudojimo su neurbanizuotomis ir neurbanizuojamomis, nekompaktiško (išsklaidyto) užstatymo teritorij ų (kaimai, viens ėdžiai, j ų grup ės) vystymo (labai ekstensyvaus užstatymo pl ėtojimas siejamas su atitinkamu naudmen ų strukt ūros formavimu, skirtu optimalesnei erdvinei kraštovaizdžio strukt ūrai užtikrinti) reglament ų kryptis.

VYRAUJAN ČIO URBANISTINIO VYSTYMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė F. 6a - Ekstensyvios urbanizacijos strategija F. 6b Urbanizacijos strategija: F. 6b1 – urbanizuot ų mažo intensyvumo kompaktiško užstatymo teritorij ų (gyvenviet ės, kaimai, sodinink ų bendrijos) vystymo (naujos pl ėtros) strategija. F. 6b2 – urbanizuot ų intensyvaus ir vidutinio intensyvumo kompaktiško užstatymo teritorij ų (miestai, miesteliai, gyvenviet ės - A, B, C, a lygmens urbanistin ės integracijos centrai) vystymo (saugojimo, modernizavimo ir konversijos) strategija.

VYRAUJAN ČIO TECHNOLOGINIO VYSTYMO STRATEGIJ Ų GRUP Ė G. 7a - Infrastrukt ūros ir pramon ės kompleks ų formavimo strategija G. 7b - Kasybos vystymo strategija

Išanalizavus reali ą situacij ą konstatuota, kad Lazdij ų r. savivaldyb ės teritorijoje didesniuose ar mažesniuose plotuose pasireiškia visos, išskyrus 3c; 4b; 7a ir 7b, teoriškai išskirtos strategijos .

Kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų (reglamentavimo kryp čių) zon ų lokalizavimas

Vyraujan čios konservacin ės apsaugos strategij ų grup ėje tipas A.1b yra taikomas į Lazdij ų r. sav. teritorij ą patenkan čiai Žuvinto biosferos rezervato teritorijai, išskyrus joje esan čią Žuvinto rezervato teritorij ą, kur pastarajai taikomas A.1a kraštovaizdžio tvarkymo strategijos tipas. Šie du tipai apima nustatyt ų aplinkosaugini ų reglament ų ir konservacin ės funkcijos realizavimo efektyvumo užtikrinim ą.

Vyraujan čios konservacin ės apsaugos strategij ų grup ės integruotos konservacin ės apsaugos ir rekreacinio naudojimo (B.2) kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų tipas yra polifunkcinis, jis nustatytas esam ų valstybini ų park ų (Veisiej ų regioninio parko, Meteli ų regioninio parko ir Dz ūkijos nacionalinio parko daliai, patenkan čiai į Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorij ą) teritorijoms, kuri ų tvarkymas siejamas ne tik su ekologini ų reikalavim ų laikymusi, kraštovaizdžio gamtini ų ir kult ūrini ų vertybi ų išsaugojimu, bet ir su ekstensyvios (atskirais atvejais ir intensyvios) rekreacijos bei pažintinio turizmo pl ėtra, intensyvaus bioprodukcinio ūkio santykin ės reikšm ės maž ėjimu, prioritet ą teikiant tausojan čio bioprodukcinio ūkio vystymui.

Vyraujan čio rekreacinio naudojimo strategij ų grup ėje Lazdij ų rajono teritorijoje išskiriami du kraštovaizdžio tvarkymo strategij ų tipai (3a, 3b) , kurie yra taikomi esamo bei perspektyvinio rekreacinio naudojimo arealams, kuriuose tikslinga formuoti ir palaikyti rekreacin į kraštovaizd į su rekreacijai palankia aplinka bei reikalinga infrastrukt ūra. Viena šios grup ės tvarkymo strategija (3a) numatyta ypa č vaizdingose Veisiej ų – Seirij ų ežeryn ų

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 38

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA teritorijose. Šio tipo strategijoje galioja ne tik rekreacinio, bet ir dalin ės konservacijos reglamentai, ypa č svarb ūs šios strategijos teritorijose esan čiose saugomose teritorijose – Niedaus ornitologiniam draustiniui, Juodojo Kauknorio ežerui (teritorija atitinkanti BAST kriterijus), Šilelio miško pušies genetiniam draustiniui. Siekiant apsaugoti gamtines vertybes, d ėl kuri ų buvo įsteigtos saugomos teritorijos, rekreacin ę veikl ą rekomenduojama vystyti tik ši ų ežer ų pakrant ėse, draudžiant r ūšis trikdan čią veikl ą akvatorijoje. Kita (3b) strategija numatyta miškingo – agrarinio (aplink Galadusio, Prapunto, Rimie čio ežerus, Baltosios An čios HE tvenkin į ir Nemuno pakrant ėje, pietin ėje rajono dalyje).

6.1. pav. Kraštovaizdžio tvarkymo zon ų pasiskirstymas Lazdij ų rajone

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 39

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Vyraujan čio tausojan čio bioprodukcinio naudojimo strategij ų tarpe ketvirtosios (4) grup ės strategijos atstovauja esamas ir planuojamas saugomas teritorijas (Pertako miško biosferos poligono ir į jo sud ėtį įeinan čio Pertako ornitologinio draustinio, Krakinio telmologinio, Kalnišk ės kraštovaizdžio, Ku čiulišk ės herpetologinio, Vilko botaninio, Bugiedos botaninio-zoologinio, Kuzapišk ės telmologinio draustini ų teritorijas) (4a) , pagrindines nacionalin ės ir regionin ės svarbos gamtinio karkaso teritorijas (4c) . Visose šiose teritorijose numatomas dominuojantis tausojantis bioprodukcinis naudojimas. Tausojan čio naudojimo areal ų vystymas turi atitikti palaikomojo vystymo samprat ą, kuri įpareigoja adaptuoti esam ą naudojim ą, atsižvelgiant į vietos gamtinio pagrindo specifik ą ir laikantis ekologini ų teritorijos tvarkymo reikalavim ų. Vieni iš pagrindinių tiksl ų tur ėtų b ūti gamybini ų proces ų ekologizavimo, kraštovaizdžio ekologin ės pusiausvyros užtikrinimo ir palaikymo siekimas.

Vyraujan čio intensyvaus bioprodukcinio naudojimo strategij ų grup ę sudaro žymesni ų ekologini ų ribojim ų nekeliantys esam ų biosferos poligon ų (maža teritorija Kalvarijos biosferos poligono rajono šiaur ės rytuose) (4d) bei Lazdij ų rajono teritorijos šiaurin ėje ir pietin ėje dalyse esantys agrariniai kalvyn ų, pakilum ų (plynaukš čių) ir ežeryn ų kraštovaizdžio arealai (5) , kuriuose rekomenduojama išlaikyti intensyv ų bioprodukcin į naudojim ą, ieškant optimali ų šios veiklos realizavimo form ų, užtikrinant racional ų ir efektyv ų turim ų ištekli ų naudojim ą (dirvožemio derlingumo ir produktyvumo išlaikym ą), bei aplinkosauginių reikalavim ų laikym ąsi orientuot ą į hidrologini ų ir biologini ų resurs ų apsaug ą.

Vyraujan čio urbanistinio vystymo strategij ų grup ė: urbanizuojam ų teritorij ų, esan čių urbanistini ų centr ų įtakos zonoje, vystymo (užstatymo pl ėtojimas siejamas su atitinkamu naudmen ų strukt ūros formavimu, skirt ų optimalesnei erdvinei kraštovaizdžio strukt ūrai užtikrinti) bei urbanistini ų centr ų ir kompaktiško užstatymo teritorij ų vystymo (naujos pl ėtros, saugojimo, modernizavimo ir konversijos) strategija (6) .

6.4. Koncepcijos sprendini ų nuostatos saugom ų teritorij ų atžvilgiu

Saugomose teritorijose bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose veikla vykdoma vadovaujantis Saugom ų teritorij ų įstatymu, saugom ų teritorij ų planavimo dokumentais bei kitais veikl ą jose reglamentuojan čiais teis ės aktais (taip pat Bendraisiais buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų teritorij ų nuostatais, Gamtini ų ir kompleksini ų draustini ų nuostatais). Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyv ų sprendiniai galioja tiek, kiek neprieštarauja saugomas teritorijas bei veikl ą jose reglamentuojantiems teis ės aktams.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 punkt ą, Vyriausyb ės patvirtint ų specialiojo teritorij ų planavimo dokument ų sprendiniai turi aukštesn ę teisin ę gali ą už savivaldyb ės lygmens kompleksinio teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldyb ėms rengiant, kei čiant ar koreguojant savivaldyb ės lygmens teritorij ų planavimo dokumentus. Siekiant išvengti dviprasmišk ų bendrojo plano ir saugom ų teritorij ų speciali ųjų plan ų (Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schema, Meteli ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų planas, Meteli ų regioninio parko tvarkymo planas, Veisiej ų regioninio parko planavimo schema) sprendini ų interpretavimo bei papildomos naštos koreguojant ar kei čiant saugomos teritorijos speciali ųjų plan ų sprendinius, savivaldyb ės administracijos direktoriui (bendrojo plano organizatoriui) keisti atitinkamai ir savivaldyb ės teritorijos bendr ąjį plan ą, Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvose funkciniame zonavime išskiriama: . Dz ūkijos nacionalinis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Dz ūkijos nacionalinio parko planavimo schem ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus. . Meteli ų regioninis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Meteli ų regioninio parko ir jo zon ų bei buferin ės apsaugos zonos rib ų plan ą, Meteli ų regioninio parko tvarkymo plan ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 40

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

. Veisiej ų regioninis parkas - teritorij ų vystymas bei veikla jose bendrojo plano apimtyje nedetalizuojami, nurodoma, kad veikla vykdoma pagal Veisiej ų regioninio parko planavimo schem ą bei kitus saugomas teritorijas ir veikl ą jose reglamentuojan čius teis ės aktus.

Šio bendrojo plano koncepcijos alternatyv ų sprendiniuose laikomasi principo, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje, saugomose teritorijose, nenumatomos naujos urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų kategorijos funkcin ės zonos. Pažymime, kad Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje esan čiuose regioniniuose bei nacionaliniame parkuose užstatomos teritorijos vystomos pagal Dz ūkijos nacionalinio, Meteli ų regioninio ir Veisiej ų regioninio park ų teritorijoms taikomus reikalavimus, numatytus saugom ų teritorij ų specialiuosiuose planuose bei kituose, saugomas teritorijas reglamentuojan čiuose teis ės aktuose bei dokumentuose. Saugomose teritorijose, išskyrus Dz ūkijos nacionalinio, Meteli ų regioninio ir Veisiej ų regioninio parko teritorijas, planuojamos neurbanizuojam ų teritorij ų funkcin ės zonos, kuri ų vystymo principus nusako kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Įvertinus teritorij ų jautrum ą, formuojamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos nusako atitinkamos apsaugos ir naudojimo reglamentus. Konkre čiai pagal situacij ą, kraštovaizdžio tvarkymo zonos pateikiamos koncepcijos alternatyv ų br ėžiniuose, o j ų aprašymai 6.3 skyriuje.

Saugom ų teritorij ų s ąrašas teikiamas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyv ų br ėžiniuose.

Nuostatos saugom ų teritorij ų atžvilgiu taikomos vienodai abejoms Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoms.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 41

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

7. REKREACINIS POTENCIALAS

Vertinant Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čių 2018 m., matyti, kad 51,76 proc. vis ų lankytoj ų sudar ė užsienie čiai. Panašus santykis yra ir visoje Alytaus apskrityje ir visoje šalyje. Pagal šiuos Statistikos departamento pateikiamus duomenis, galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajonas turizmo prasme yra praktiškai tolygiai patrauklus Lietuvos gyventojams ir užsienio turistams. Taip pat pažym ėtina ir tai, kad 2017 – 2018 met ų laikotarpyje pastebimas Lazdij ų turizmo informacinio centro lankytoj ų skai čiaus augimas.

Nors apskrityje pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių pirmauja Druskinink ų ir Var ėnos rajono savivaldyb ė, Lazdij ų rajono savivaldyb ė taip pat priskirtina prie lyderi ų - pagal apgyvendinimo įmoni ų skai čių Alytaus apskrities kontekste yra tre čioje vietoje. Ta čiau Statistikos departamento duomenimis, per 2014 – 2018 m. laikotarp į, apgyvendinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sumaž ėjo net 51,06 proc. – t.y. nuo 47 iki 26. (spar čiausias apgyvendinimo įmoni ų skai čiaus maž ėjimas visoje Alytaus apskrityje). Populiariausia apgyvendinimo įstaigos forma Lazdij ų rajone - kaimo turizmo ir kt. sodybos. Vadovaujantis Lazdij ų turizmo informacinio centro ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos teikiamais duomenimis, Lazdij ų rajone apgyvendinimo paslaugas teikia 2 poilsio namai, Veisiej ų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis - viešbutis, 3 nakvyn ės namai, 20 kaimo turizmo sodyb ų, 31 šven čių bei poilsio sodyba.

Statistikos departamento duomenimis 2017 met ų pabaigoje Lazdij ų rajono savivaldyb ėje veik ė 11 maitinimo įstaigos, kuri ų apyvarta siek ė 355,8 tūkst. Eur. Per 2013 - 2017 m. maitinimo įstaig ų skai čius Lazdij ų savivaldyb ėje išaugo 9,09 proc. Ta čiau pagal 1000-iui gyventoj ų tenkant į maitinimo įstaig ų skai čių Lazdij ų rajono savivaldyb ė atsiliko nuo kit ų apskrities savivaldybi ų t.y. joje 1000 - iui gyventoj ų teko pratiškai mažiausiai maitinimo įstaig ų. Iš to galima daryti išvad ą, kad Lazdij ų rajono maitinimo sektorius pagal rodiklius yra vienas iš pras čiausiai išvystyt ų Alytaus apskrityje.

Kita turizmo infrastrukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje n ėra labai pla čiai išvystyta. Vadovaujantis, Lazdij ų turizmo informacinio centro pateikiamais duomenimis, rajone yra 11 stovyklaviet ės, 8 poilsiaviet ės ir 3 papl ūdimiai (iš kuri ų 2 – Lazdij ų r.). Ta čiau Lazdij ų rajonas yra gana turtingas turizmo traukos objektais, vykdo kelet ą išskirtini ų edukacini ų program ų bei gali pasigirti vandens turizmo organizavimo paslaug ų įvairove, o apie turizmo ir rekreacijos vystymo potencial ą Lazdij ų rajone byloja ir pakankamai plati turistini ų maršrut ų pasi ūla.

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Pirmojoje Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje išlaikomos galiojan čiame Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrajame plane nustatyt ų skirtingo rekreacinio potencialo areal ų, linijin ės ir taškin ės rekreacin ės infrastrukt ūros vystymo kryptys. Orientuojamasi į kokybin ę rekreacijos teritorij ų pl ėtr ą (modernizuojant rekreacin ę infrastrukt ūrą).

Pirmojoje koncepcijos alternatyvoje, numatoma pl ėtoti gamtin į, kult ūrin į, kulinarin į turizm ą ir su juo susijusias pramogas. Numatoma skatinti investicijas į turistin į įvaizd į formuojan čią infrastrukt ūrą, rinkodaros priemones, paslaug ų kokyb ės gerinim ą ir įvairov ę.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Numatoma kiekybin ė (ple čiant rekreacijai pritaikyt ų teritorij ų plotus ir/ ar didinant aptarnavimo objekt ų skai čių) bei kokybin ė (modernizuojant j ų rekreacin ę infrastrukt ūrą) pl ėtra. Didžiausias d ėmesys turi b ūti skiriamas turizmui skirt ų teritorij ų sistemos formavimui t.y. viešajam pažinimui panaudojant nekilnojamojo kult ūros paveldo objektus

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 42

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA ir vietoves bei pl ėtojant ir/ ar papildant turistinius maršrutus patogia paslaug ų ir aptarnavimo infrastrukt ūra bei išskirtin ėmis Lazdij ų rajono rekreacijos formomis.

7.1. pav. Preliminarus pl ėtotinas dvira čių tras ų tinklas (tikslinamas sprendini ų konkretizavimo stadijoje)

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 43

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Skatinamos investicijos į turistin į įvaizd į formuojan čią infrastrukt ūrą, rinkodaros priemones, paslaug ų kokyb ės gerinim ą ir įvairov ę. Ypa č skatinamas kulinarinio turizmo pl ėtojimas integruojant j į į turistinius maršrutus ir Lazdij ų rajon ą reprezentuojan čias pramogas ar konferencinio turizmo paket ą. Siekiant mažinti turizmo sezoniškum ą ir didinti rajono turistin į potencial ą – akcentuojamas dalykinio ir konferencinio turizmo vystymas rajone, derinant j į su gamtini ų ir kult ūrini ų objekt ų, edukacini ų program ų lankymu.

Tur ėtų b ūti sudaromos sąlygos įvairiomis informacijos priemon ėmis populiarinti Lazdij ų rajono išskirtines pramogas (nuotyki ų laisvalaik į, žirgynus, žaidim ą „Airsoftas“, temines ekskursijas) bei formuoti kitas savitas rekreacines veiklas ir tokiu b ūdu pritraukti užsienio turizm ą. Antrojoje Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje planuojama pl ėtoti turizmo tras ų infrastrukt ūrą, organizuojant turistini ų maršrut ų kiekybin ę ir kokybin ę pl ėtr ą. Esami rekreacin ės infrastrukt ūros elementai papildomi naujais integruojant vaizdingas panoramin ės apžvalgos vietas bei gamtiniu kult ūrini ų požiūri ų vaizdingo kraštovaizdžio keli ų trasas. Si ūloma išryškinti ir pl ėtoti Ku čiūnų seni ūnijos ir Kap čiamies čio seni ūnijos teritorijos gamtos potencial ą pasitelkiant perspektyviausias rekreacijos vystymo kryptis, pl ėtoti turizmo trasas bei rekreacines veiklas rekreacin ėse funkcin ėse zonose.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 44

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

8. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO PRINCIPAI

Susisiekimo sistemos šalyje, tame tarpe ir Lazdij ų rajone, gaires šiai dienai nusako Nacionalin ė susisiekimo pl ėtros 2014–2022 met ų programa, kurios strateginis tikslas apima darnios, aplinkai nekenksmingos, konkurencingos ir didel ę prid ėtin ę vert ę kurian čios Lietuvos susisiekimo sistemos k ūrimo tikslus. Įgyvendinant Nacionalin ės susisiekimo sistemos pl ėtros programos nuostatas, Lazdij ų rajone turi b ūti siekiama vidin ę transporto ir logistikos paslaug ų kokyb ę gerinan čių tiksl ų, vietinio (miest ų ir priemies čių) transporto sistemos darnos, energijos vartojimo transporte efektyvumo ir neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimo, eismo saugos ir saugumo didinimo.

Kei čiant rajono bendr ąjį plan ą, išlieka aktual ūs ir svarb ūs rajono susisiekimo sistemos įtakos aplinkai bei ekonominei gerovei klausimai (akcentuoti ir galiojan čiame bendrajame plane): . Lazdij ų rajono susisiekimo tinklo integracija į nacionalinio ir tarptautinio lygmens svarbos tinkl ą; . Susisiekimo kokyb ės rajono viduje k ėlimas. Kei čiant bendr ąjį plan ą akcentuojamas gyvenam ųjų vietovi ų su rajono centru – Lazdij ų miestu – junglumo didinimas, taip pat gyvenam ųjų vietovi ų tarpusavio, gyvenam ųjų vietovi ų su rajono traukos objektais (ekonomin ės, turistin ės svarbos) junglumas. Pažym ėtina, kad kokyb ė turi b ūti keliama taikant ne tik infrastrukt ūrines, bet ir organizacines priemones susisiekimo paslaug ų gerinimui. . Vis ų eismo dalyvi ų eismo saugos užtikrinimas. Kei čiant bendr ąjį plan ą akcentuojama ypatinga svarba jautriausi ų eismo dalyvi ų (p ėsčiųjų ir dviratinink ų) saugaus eismo s ąlyg ų gerinimui, b ūtin ųjų infrastrukt ūrini ų priemoni ų įrengimui (p ėsčiųjų, dvira čių takai, nuraminto eismo zonos p ėsčiųjų koncentravimosi teritorijose), avaringiausiuose keli ų ruožuose atitinkam ų priemoni ų diegimui (rekonstrukcija, grei čio ribojimo ir kt. priemon ės). . Remiantis esamos b ūkl ės įvertinimo rezultatais bei susisiekimo srities strateginiais dokumentais, identifikuoti anks čiau neakcentuoti, ta čiau taip pat svarb ūs klausimai: o Alternatyvi ų kelioni ų b ūdų (p ėsčiųjų, bevariklio transporto, kit ų ried ėjimo priemoni ų, viešojo transporto naudojimo (per viešojo transporto priemoni ų kokyb ę, paslaug ų efektyvum ą lankstum ą)) skatinimas; o Alternatyvi ų degal ų naudojimo galimybi ų užtikrinimas; o Krašto apsaugos poreiki ų užtikrinimas (pvz. evakuacijos atveju).

Koncepcijoje numatoma, kad perspektyvoje abiej ų alternatyv ų atveju svarbiausias susisiekimo keli ų transportui Lazdij ų rajone ir toliau išliks krašto kelias 132, kuris formuoja nacionalin ės reikšm ės susisiekimo koridori ų. Išvystyta susisiekimo infrastrukt ūra su ES, NATO nar ėmis yra ypa č svarbi ne tik krovini ų ir keleivi ų vežimams, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Taip pat labai svarbus Lazdij ų rajono susisiekimo sri čiai regionini ų ryši ų prasme geležinkelio linij ų išnaudojimas bei „Rail Baltica“ projektas, kurio numatoma, kad Šeštokai bus numatomi regionine keleivi ų geležinkeliu stotimi. Tarp regionini ų sto čių d ėl trumpesni ų j ų atstum ų keleiviniai traukiniai gal ės įsib ėgėti maksimaliu saugiu grei čiu iki 160-200 km/val.

Funkciniai ryšiai su artimiausiais aukštesnio lygio susisiekimo paslaug ų centrais formuojami krašto keliais 134 (Leipalingis – Lazdijai - Kalvarija) – jungtis su Marijampole ir Druskininkais bei 132 (Alytus – Seirijai - Lazdijai) – jungtis su Alytumi. Šiaurin ėje rajono dalyje esantys krašto keliai 131 (Alytus – Simnas - Kalvarija), 181 (Seirijai – Simnas – Igliauka) ir 182 (Marijampol ė – Liudvinavas – Krosna) bei rytin ėje rajono dalyje esantis krašto kelias 180 (Druskininkai – Leipalingis – Seirijai) užtikrina pagrindini ų rajono gyvenvie čių ryš į su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis bei j ų gyvenamosiomis vietov ėmis.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 45

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Susisiekimo dalies pl ėtros ir gerinimo sprendiniai susij ę su vidini ų rajono susisiekimo ryši ų bei gyvenam ųjų vietovių ir kasdien ės traukos teritorij ų ar pavieni ų objekt ų, koncentruojan čių darbo vietas, turistin į potencial ą turin čių teritorij ų (objekt ų) junglumo gerinimo procesais. Junglumo s ąvoka n ėra tik nauj ų infrastrukt ūrini ų priemoni ų įrengimas ar esam ų gerinimas (pvz. valstybin ės, vietin ės reikšm ės keli ų, gatvi ų kokybini ų s ąlyg ų gerinimas, nauj ų tiesimas, p ėsčiųjų, dvira čių tak ų pl ėtra). Be įvardint ų infrastrukt ūrini ų priemoni ų, junglumas - tai ir organizacini ų priemoni ų visuma, teikiant vieš ąsias paslaugas - vežant keleivius viešuoju transportu. Junglum ą tarp gyvenam ųjų rajono vietovi ų si ūloma užtikrinti ne tik kokybiškais keliais, ta čiau ir efektyviai veikian čiu viešuoju transportu, galimyb ėmis saugiai keliauti dvira čiais, užtikrinant galimyb ę keliauti kombinuojant kelias skirtingas transporto r ūšis (pvz. dvira čiu ir viešuoju transportu, automobiliu ir viešuoju transportu ir pan.).

Atsižvelgiant į rajone identifikuot ą infrastrukt ūros dviratininkams ir eismo saugos ir infrastrukt ūrini ų priemoni ų tr ūkum ą dviratininkams ir p ėstiesiems, ypa č gyvenam ųjų vietovi ų artimiausioje aplinkoje, orientuotoje į keliavimo būdą ir racional ų atstum ą, si ūloma pl ėtoti ir gerinti p ėstiesiems bei dviratininkams skirt ą infrastrukt ūrą pagrindini ų urbanizuot ų traukos centr ų, gyvenam ųjų vietovi ų, koncentruojan čių darbo vietas ir kitus kasdien ės traukos objektus, aplinkoje.

Susisiekimo sistemos pl ėtros ir gerinimo perspektyva glaudžiai susijusi su maksimalios eismo saugos užtikrinimu ir palaikymu. Infrastrukt ūrini ų susisiekimo sistemos element ų (keli ų ir gatvi ų) gerinimo procesas koncepcijoje si ūlomas per ši ų priemoni ų įgyvendinim ą: rekonstravimo, remonto, dangos įrengimo priemones; saugaus eismo priemoni ų įrengim ą; transporto neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojų sveikatai mažinimo priemonių diegim ą.

Užtikrinant galiojan čio bendrojo plano t ęstinum ą, planuojami įgyvendinti valstybini ų keli ų žvyro dangos asfaltavimo sprendiniai, kuri ų principinis ilgalaikis siekis – asfaltuoti visi valstybin ės reikšm ės keliai, užtikrinantys keliavimo ar gyvenimo šalia j ų kokybines s ąlygas Lazdij ų rajone. Žvyro dangos keli ų asfaltavimo eig ą si ūloma vykdyti orientuojantis į gyvenimo kokyb ės gyvenamosiose vietov ėse ir šalia j ų užtikrinim ą, sprendžiant taršos ir triukšmo, eismo saugos problematik ą, bei dalies turistini ų objekt ų, neturin čių alternatyvios kokybines s ąlygas užtikrinan čios infrastrukt ūros, pasiekiamum ą. Be vis ų įvardint ų kriterij ų si ūloma įvesti urbanistini ų centr ų (įskaitant ir kaimynini ų savivaldybi ų centrus) pasiekiamumo galimybi ų vertinim ą. Prioritet ą si ūloma teikti vidini ų ryši ų gerinimui, siekiant, kad rajono gyvenam ųjų vietovi ų tarpusavio ryšiai b ūtų užtikrinti trumpiausiais atstumais ir laiko s ąnaudas generuojan čiomis kokybiškomis jungtimis (b ūtų bent vienas kokybines ir saugias eismo s ąlygas atitinkantis kelias).

Koncepcijos alternatyva Nr.1

I-oje koncepcijos alternatyvoje taikomi bendrieji susisiekimo sistemos vystymo principai, užtikrinant galiojan čio bendrojo plano t ęstinum ą bei atsižvelgiant į rajone vykstan čias eismo intensyvumo ir sraut ų pasiskirstymo valstybiniuose keliuose aplinkybes. Siūloma išlaikyti esam ą valstybin ės reikšm ės keli ų strukt ūrą bei vykdyti esamo susisiekimo karkaso gerinim ą.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

II-osios koncepcijos alternatyvos atveju, taikant bendruosius susisiekimo sistemos vystymo principus, numatoma ne tik užtikrinti galiojan čio bendrojo plano t ęstinum ą, bet ir siekti maksimalaus junglumo ir darnaus mobilumo, t.y. susisiekimo objekt ų ir traukos centr ų sujungimo į vientis ą įvairi ų susisiekimo sistemos element ų tinkl ą, jo racionalum ą užtikrinant per hierarchin ę paslaug ų ir infrastrukt ūros sistem ą.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 46

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

9. INŽINERIN ĖS INFRASTRUKT ŪROS VYSTYMO TENDENCIJOS

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo reikalavim ą, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb ės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj ų gaut ų saugos ir kokyb ės reikalavimus atitinkant į geriam ąjį vanden į, turi b ūti ple čiami esami vandentiekio ir nuotek ų tinklai, įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos. 2019 m. UAB „Lazdij ų vanduo“ planuoja prie vandentiekio tinkl ų prijungti ne mažiau kaip 30 vartotoj ų, o prie nuotek ų tinkl ų ne mažiau kaip 50 vartotoj ų. Įgyvendinus š į tiksl ą, vandentiekio pl ėtra sudarys 1,04 proc., o nuotek ų tinkl ų pl ėtra sudarys 2,06 proc. vandentiekio ir nuotek ų tvarkymo paslaug ų pasiekiamumo did ėjim ą Lazdij ų rajone per metus. Įvertinus tai, kad vandentiekio ir nuotek ų infrastrukt ūros b ūkl ė rajone yra žemesn ė nei vidutin ė – būtini aktyvesni vandens tiekimo ir nuotek ų šalinimo sistem ų pl ėtros darbai, pasitelkiant Europin ę param ą ir /ar kitokius fondus.

Ger ų rezultat ų Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pasiekta atliek ų tvarkymo srityje. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agent ūros prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, įgyvendinant Valstybinio strateginio atliek ų tvarkymo plano tiksl ą - komunalini ų atliek ų perdirbimas ar kitoks panaudojimas, 2017 m. Lazdijų rajono savivaldyb ėje buvo perdirbta / panaudota ( įskaitant deginim ą) daugiau nei pus ė t.y. 68 proc. vis ų atliek ų. Tai geras rodiklis, kuris per penkis paskutinius metus (2013 – 2017 m.) išaugo 56 proc. 2013 m. savivaldyb ėje buvo perdirbama / panaudojama tik 12 proc. komunalini ų atliek ų, kai tuo tarpu 2017 m. iš vis ų surinkt ų atliek ų mažiau nei pus ė t.y. 32 proc. liko neperdirbta.

Centralizuotos šilumos tiek ėjas Lazdij ų rajone yra UAB „Lazdij ų šiluma“. Bendrov ė tiekia šilum ą Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų centralizuotos šilumos vartotojams, tiekia vartotojams karšt ą vanden į, vykdo karšto vandens apskaitos prietais ų prieži ūrą, priži ūri šilumos vartotoj ų pastat ų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Lazdijų rajone UAB „Lazdij ų šiluma“ eksploatuoja 3 katilines, ir kuri ų viena yra Lazdij ų miesto teritorijoje. UAB „Lazdij ų šiluma“ nuolat vykdo šilumos tinkl ų bei įrengim ų modernizavimo darbus, kurie leidžia mažinti šilumos nuostolius bei efektyvinti teikiamas paslaugas.

Lazdij ų rajono savivaldyb ėje elektros energijos tiekimas užtikrinamas AB „LITGRID“ valdomais elektros perdavimo tinklais ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomais skirstomaisiais tinklais. Elektros tinkl ų pl ėtra rajone vyksta pagal individualius potenciali ų abonent ų poreikius.

Ryšio paslaugas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje teikia AB „Telia Lietuva“. Esama RAIN tinklo linija pravesta šalia krašto keli ų 132 Alytus – Lazdijai, 134 Leipalingis – Kalvarija, bei rajono keli ų 2608 Jusevi čiai – Būdvietis – Derviniai, 2533 Avižieniai – Straigiai, 2515 Seirijai – Krikštonys. Mobilaus ryšio paslaugas Lazdij ų rajone teikia trys operatoriai: UAB „Bit ė GSM“, AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Tele – 2“. Ryšio tinkl ų pl ėtra rajone vyksta pagal individualius potenciali ų abonent ų poreikius.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 47

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

Koncepcijos alternatyva Nr.1

Pirmojoje Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvoje – išlaikomi ir tęsiami galiojan čiame bendrajame plane ne įgyvendinti inžinerin ės infrastrukt ūros sprendiniai. Numatoma toliau siekti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008–2015 met ų pl ėtros strategijoje numatyt ų tiksl ų, gerinant vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pasiekiamum ą Lazdij ų rajone iki pilno j ų įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymo reikalavim ą, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldyb ės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventoj ų gaut ų saugos ir kokyb ės reikalavimus atitinkant į geriam ąjį vanden į ir nuotek ų tvarkymo paslaugas, turi b ūti ple čiami esami vandentiekio ir nuotek ų tinklai bei įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo ir šalinimo sistemos. Atliek ų tvarkymo srityje savivaldyb ė turi užtikrinti, kad nuo 2020 m. perdirbam ų ir panaudojam ų atliek ų kiekis b ūtų ne mažesnis kaip 50 proc., o taip pat siekti progreso atliek ų r ūšiavimo bei antrinio panaudojimo srityje.

Kita inžinerin ė infrastrukt ūra urbanizuotose teritorijose vystoma pagal poreik į, naujai urbanizuojamas teritorijas įsisavinant tik esant galimybei jas apr ūpinti inžinerine infrastrukt ūra. Šioje Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano koncepcijos alternatyvoje numatoma, skatinti naudoti alternatyvius ir atsinaujinan čius energijos šaltinius.

Koncepcijos alternatyva Nr.2

Atsižvelgiant į prast ą vandentiekio ir nuotek ų šalinimo tinkl ų b ūkl ę Lazdij ų rajone, būtina aktyviau siekti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo 2008–2015 met ų pl ėtros strategijoje numatyt ų tiksl ų, gerinant vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pasiekiamum ą Lazdij ų rajone. Siekiant greitesnio strategijos tiksl ų įgyvendinimo si ūloma pasitelkti Europin ę param ą ir /ar kitokius fondus. Vandentiekio bei nuotek ų tinkl ų pasiekiamumas Lazdij ų rajone didinamas, vykdant esam ų vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų bei įrengini ų renovacij ą, ir / ar planuojant nauj ų vandentiekio ir nuotek ų tinkl ų bei įrengini ų statyb ą. Vandentiekio sistemos turi būti atnaujinamos pagal prioritetus - pirmiausia (pagal poreik į) turi būti renovuojamos sistemos, aptarnaujan čios didžiausi ą vartotoj ų skai čių. Kaimo vietov ėse, kur n ėra centralizuoto vandentiekio ir jį planuoti yra neracionalu d ėl mažo gyventoj ų tankumo, apr ūpinimas geriamuoju vandeniu gali būti sprendžiamas individuali ų artezini ų gr ęžini ų pagalba. Nuotek ų tvarkymo sistemos taip pat turi b ūti atnaujinamos pagal prioritetus - pirmiausia modernizuojamos / pl ėtojamos sistemos tankiausiai apgyvendintose teritorijose.

Atliek ų tvarkymo srityje savivaldyb ė turi užtikrinti, kad nuo 2020 m. perdirbam ų ir panaudojam ų atliek ų kiekis b ūtų ne mažesnis kaip 50 proc., o taip pat siekti progreso atliek ų r ūšiavimo bei antrinio panaudojimo srityje.

Energetikos srityje turi b ūti siekiama mažinti šilumos nuostolius vykdant daugiabu čių ir visuomenini ų pastat ų renovacijas, modernizuoti energetikos objektus, naudoti ekologiškesn į kur ą, skatinama naudoti alternatyvius ir atsinaujinan čius energijos šaltinius.

Gamtini ų duj ų perdavimo ir paskirstymo tinkl ų pl ėtra turi b ūti vykdoma į urbanizuotas teritorijas, įvertinus ekonomin į pagr įstum ą t.y. projektuojami ir klojami įvertinus gamtini ų duj ų vartotoj ų skai čių ir j ų perspektyvinius poreikius ir atsiperkamum ą. Skirstomasis vidutinio ir žemo sl ėgio vamzdynas pl ėtojamas vadovaujantis rinkos principais pagal vartotoj ų ir duj ų tiekimo įmoni ų susitarim ą.

Vėjo j ėgaini ų Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje vystymo principai

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinan čių ištekli ų energetikos įstatymu, įvertinant Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomen ės vado 2016 m. vasario d. įsakym ą Nr. V-217 ,, D ėl Lietuvos Respublikos teritorijos, kurioje gali b ūti ribojami v ėjų elektrini ų

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 48

Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano keitimas KONCEPCIJA

(aukšt ų statini ų) projektavimo ir statybos darbai, žem ėlapio patvirtinimo‘‘, kitais ši ą srit į reglamentuojan čiais teis ės aktais, teikiami v ėjo j ėgaini ų vystymo principai. Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomen ės vadui pakeitus (sumažinus ar padidinus) žem ėlapyje nustatytus apribojimus, šie apribojimai visoje savivaldyb ės teritorijoje aukštybini ų pastat ų ir v ėjo j ėgaini ų statybai ir rekonstrukcijai taikomi nekei čiant bendrojo plano sprendini ų. Teritorijos, skirtos v ėjo j ėgain ėms nustatomos specialiuoju planu, įvertinus, kad visais atvejais v ėjo j ėgaini ų statyba negalima: 1. Teritorijose, kuriose v ėjo elektrini ų projektavimo ir statybos darbai draudžiami pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomen ės vado 2016 m. vasario d. įsakym ą Nr. V-217; 2. Dz ūkijos nacionaliniame parke, Meteli ų regioniniame parke, Veisiej ų regioniniame parke ir 2 km atstumu nuo j ų bei 2 km atstumu nuo min ėtų park ų buferini ų apsaugos zon ų (nebent min ėtų park ų tvarkymo reikalavimuose numatyta kitaip); 3. Kitose saugomose teritorijose ir 1 km atstumu nuo j ų ir buferini ų apsaugos zon ų; 4. Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane nustatytuose ypa č saugomo estetinio potencialo arealuose ir vietov ėse, esan čiuose Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje; 5. Didel ės tikimyb ės sniego tirpsmo ir li ūč ių potvyni ų teritorijose; 6. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose; 7. Gamtos paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose; 8. Miškuose, soduose, pelk ėse, paviršiniuose vandens telkiniuose; 9. Aerodromo apsaugos zonoje; 10. Detaliai ir parengtiniai išžvalgyt ų nauding ųjų iškasen ų telkiniuose ir prognoziniuose plotuose; 11. Urbanizuot ų ir urbanizuojam ų teritorij ų funkcin ėse zonose ir 500 m atstumu aplink jas; 12. Rekreacin ėse teritorijose ir 500 m atstumu aplink jas; 13. Ties elektros perdavimo linijomis ir 150 m atstumu aplink jas; 14. Ties magistraliniu dujotiekiu ir 200 m aplink jį.

Saul ės jėgaini ų Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje vystymo principai

Saul ės j ėgain ės vystomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinan čių ištekli ų energetikos įstatymu, kitais ši ą veikl ą reglamentuojan čiais teis ės aktais. Saul ės j ėgain ės teis ės akt ų numatyta tvarka gali b ūti vystomos pramon ės teritorij ų funkcin ėje zonoje. Kitose funkcin ėse zonose, teritorijos, skirtos saul ės j ėgain ėms, kurios užima 0,5 ha ir daugiau ploto bei yra ar čiau nei 500 m viena nuo kitos, nustatomos teritorijų planavimo dokumentu nesudarant poveikio kraštovaizdžiui bei kitoms vertyb ėms, įvertinus, kad visais atvejais saul ės j ėgaini ų statyba negalima: 1. Dz ūkijos nacionaliniame parke, Meteli ų regioniniame parke, Veisiej ų regioniniame parke bei j ų buferin ėse apsaugos zonose (nebent min ėtų park ų tvarkymo reikalavimuose numatyta kitaip); 2. Kitose saugomose teritorijose ir j ų buferin ėse apsaugos zonose; 3. Didel ės tikimyb ės sniego tirpsmo ir li ūč ių potvyni ų teritorijose; 4. Kult ūros paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose (nebent j ų tvarkymo reikalavimuose numatyta kitaip); 5. Gamtos paveldo objekt ų teritorijose ir j ų apsaugos zonose; 6. Miškuose, soduose, pelk ėse, paviršiniuose vandens telkiniuose; 7. Aprobuot ų (detaliai išžvalgyt ų) atviru kasybos b ūdu (nuo žem ės paviršiaus karjerais) išgaunam ų žem ės gelmi ų ištekli ų telkini ų teritorijose; 8. Ties magistraliniu dujotiekiu ir 200 m aplink j į (nesuderinus su magistralinio dujotiekio savininku - negavus rašytinio pritarimo).

Vėjo ir saul ės j ėgaini ų reglamentavimas tikslinamas sprendini ų konkretizavimo stadijoje.

UAB CityForm LT / UAB Geometra / 2019 m. 49