„Draugas“ ir kultūra „Draugo“ dienraščio šeštadieninis palydovas „Kultūra“

Kun. dr. Kęstutis A. Trimakas

Buvau­ paprašytas­ parašyti­ apie „Draugo“­ dienraš­ čio­ kultū­ ri­ nį­ šešta­ die­ nio­ priedą.­ Suti­ kau­ tik su tokia­ sąly­ ga,­ kad galiu­ rašy­ ti­ tik apie savo­ paties­ reda­ ga­ ­ vimo­ patir­ tį:­ 1) kaip supra­ tau­ šio kultū­ ri­ nio­ priedo­ paskir­ tį­ ir 2) kaip to priedo­ paskir­ tį­ stengiau­ si­ įgyven­ din­ ti.­

Pa­si­ruošimas re­da­ga­vi­mui

Mano­ gyve­ ni­ me­ pirmas­ pa­mėgi­ ni­ ­ mas reda­ guo­ ti­ buvo­ anks­tyvas.­ Bū­damas­ 13 me­tų Kaune­ ranka­ vien sau rašiau­ įsi­ vaizduo­ tos­ idea­ lios­ valsty­ bės­ „laikraš­ tį“.­ Po pirmo­ bandy­ mo­ mano­ pastan­ gos­ darė­ ­ si vis rimtes­ nės.­ 1945-1946 m. reda­ ga­ vau­ Augsbur­ ­go (Vo­kieti­ jo­ je)­ lietu­ vių­ gimna­ zi­ ­ jos penktos­ klasės­ laikra­ šė­ lį­ „Švytu­ rys­ “; 1946-1948 m. – rota­ to­ riu­ mi­ spaus­dina­ mą­ Muenche­ no­ lietu­ vių­ gimna­ zi­ jos­ atei­ ti­ nin­ kų­ mokslei­ vių­ laikra­ štė­ lį­ „Atei­ ties­ švytu­ rys­ “; 1951 m. – ameri­ kie­ čių­ jėzui­ tų­ Milfor­ do­ kole­ gi­ jo­ je­ (JAV) spaus­dina­ mą­ nepe­ rio­ di­ ­ nį leidi­ nį­ „The Huma­ nist­ “; 1962-1968 m. Chicago­ je­ lietu­ vių­ jėzui­ tų­ leidžia­ mą­ žur­ nalą­ „Laiškai lietu­ viams­ “, o 1974-1983 m. – Atei­ ti­ nin­ kų­ fede­ ra­ ci­ jos­ žurna­ lą­ „Atei­ tis­ “. 1980-1981 metais­ buvau­ kultū­ ros­ žur­na­ lo „Aidai­ “ mokslo­ sky­riaus redak­ to­ rius.­ Ir tada­ du laiko­ tar­ pius­ reda­ ga­ vau­ „Draugo­ “ dienraš­ čio­ šešta­ die­ ni­ nį­ kultū­ ri­ nį­ priedą,­ Kun. dr. Kęstutis A. Trimakas kurį­ 2007 metais­ pava­ di­ nau­ „Kultū­ ra­ “. Lie­tu­vai atga­ ­vus ne­pri­klau­so­my­bę 1990 metais,­ vos tik atkū­ ­rus aukš­tą­sias mo­kyk­las, kasmet­ vykda­ ­vau į Lietu­ ­vą dės­ty­ti, o liku­ ­sį laiką­ naudo­ ­jau knygoms­ ra­ šy­ti. Tad į „Drau­go“ kul­tū­ri­nio priedo­ re­dak­to­riaus kė­dę ne tik nesi­ ­ver­žiau, bet tuo­

371 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę me­ti­nių „Drau­go“ dienraš­ ­čio leidė­ ­jų pirmi­ ­nin­kams – dr. Pet­rui Kisie­ ­liui (2002 m.) ir adv. Sau­liui Kup­riui (2007 m.) reikė­ ­jo ilgai­ prašy­ ­ti, kad apsi­ ­im­čiau reda­ ­guo­ti. Tą pra­šy­mą jie grindė­ tuo pačiu­ noru,­ kad „Drau­go“ kul­tū­ri­nis priedas­ būtų­ krikščio­ ­ niš­ko turi­ ­nio. 2002 m. suti­ ­kau reda­ ­guo­ti, bet su sąly­ ­ga, kad turė­ ­čiau pertrau­ ­ką rude­ ­ nį, kada­ galė­ ­čiau vykti­ į Lietu­ ­vą dėsty­ ­ti, o 2007 m., suma­ ­ži­nęs dės­ty­mą, tikė­ ­jau­si, nu­si­ve­žęs kompiu­ ­te­rį, reda­ ­guo­ti iš Lietu­ ­vos. Nors su­ti­kau neno­ ­ro­mis, reda­ ­ga­vi­mo dar­bui at­si­da­viau vi­sa sie­la, tam dažnai skirda­ ­mas viršva­landžius. Šalia šios ilga­ me­ tės­ mane­ lydė­ ju­ sios­ reda­ gavi­ mo­ patir­ ties­ man labai­ padė­ ­ jo gyve­ ni­ mo­ pradžio­ je­ sutelk­ tos­ moks­lo žinios:­ psicho­ lo­ gi­ ja,­ teolo­ gi­ ja,­ filo­ so­ fi­ ­ ja, anglų­ ir klasi­ ki­ nių­ kalbų­ lite­ ra­ tū­ ra.­ Tų mokslų­ žinias­ nuolat­ atšvie­ žin­ da­ vau­ ir papil­ dy­ da­ vau,­ nes tuomet­ juos dėsčiau­ aukštosio­ se­ mokyk­ lo­ se­ Lietu­ vo­ je.­

Re­da­ga­vi­mo pradžia

Šie moks­lai man buvo­ ypač naudin­ gi­ pačio­ je­ 2007 metų­ reda­ ga­ vi­ mo­ pradžioje,­ kai neti­ kė­ tai­ per vieną­ savai­ tę­ turė­ jau­ paruoš­ ti­ pirmą­ „Draugo­ “ kul­ tūri­ nio­ priedo­ nume­ rį­ dar net neįžen­ gęs­ į redak­ to­ riaus­ įstaigą,­ nei neat­ si­ sė­ dęs­ į redak­ to­ riaus­ kėdę­ ir be jokio­ bendra­ dar­ bio.­ Ka­dangi­ tas nume­ ris­ tu­rėjo­ pa­ siro­ dy­ ti­ šeš­tadie­ nį­ prieš Vely­ kas,­ pa­sikvie­ čiau­ geriau­ sius­ „ben­dradar­ bius“,­ su kurių­ raštais­ buvau­ susi­ pa­ ži­ nęs­ jau anksčiau:­ labai­ žmogiš­ ką­ mąsty­ to­ ją,­ kuriam­ didžiau­ sias­ gyve­ ni­ mo­ rūpes­ tis­ buvo­ jo nemir­ tin­ gu­ mas­ (Migu­ el­ de Unamu­ no);­ kitą­ as­menį,­ ku­ris gi­liai įžvelgė,­ kad jėga,­ ku­ri pri­kėlė­ Kris­tų iš mirties,­ bu­vo Jo paties­ meilė­ (kardi­ no­ las­ Jozef­ Ratzin­ ge­ r);­ į Vely­ kų­ patir­ tį­ ir prasmę­ įsijau­ tu­ sius­ poetus­ (Leo­ nar­ dą­ An­driekų,­ Ka­zį Bradū­ ną,­ An­taną­ Jas­mantą-Ma­ cei­ ną­ ir Stasę­ Dzenuš­ kai­ tę)­ ir Vely­ kas­ Lietu­ vo­ je­ vaizdžiai­ apra­ šiu­ sią­ Biru­ tę­ Pūke­ le­ vi­ čiū­ tę.­ Jos žodžiai­ paga­ vo­ mū­sų tau­tos žmo­nių viltį:­ „Pragys­ ta­ minia­ – vy­rai ir mote­ rys,­ vienu­ balsu,­ vienu­ džiaugsmu,­ išal­ kę­ nemir­ tin­ gu­ mo­ ir paža­ dė­ tos­ tėvai­ nys­ tės:­ Aleliu­ ja,­ Aleliu­ ja,­ Aleliu­ ja­ !“ To­kia puiki­ lektū­ ra­ skaity­ to­ jams­ buvo­ tikras­ iššū­ ­ kis: ar jie pasi­ nau­ dos­ šia prasmin­ ga­ medžiaga­ save­ pratur­ tin­ ti.­ Kažkas,­ to pirmo­ 2002 m. vely­ ki­ nio­ nume­ rio­ tu­rinį­ peržvel­ gęs,­ priėjo­ iš­ vados,­ kad jį ruošiau gero­ kai­ iš anksto,­ žinoda­ mas,­ kad užimsiu­ re­dakto­ riaus­ postą.­ Ši išvada­ klaidin­ ga:­ nepla­ na­ vau­ iš viso­ redak­ to­ riaus­ vietos­ užimti.­ Tačiau­ tos gyve­ ni­ mo­ prasmės­ temos­ rūpė­ jo­ Lietu­ vo­ je­ sutik­ tiems­ studen­ tams;­ tad ir man jos buvo­ gyvos­ ir aktu­ a­ lios.­

***

Šioje­ apžvalgo­ je­ atsa­ kau­ į šiuos sau pačiam­ pateik­ tus­ klausi­ mus:­ 1) kaip

372 „Draugas“ ir kultūra suvo­ kiau­ šio dienraš­ čio­ kultū­ ri­ nio­ priedo­ užduo­ tį,­ 2) kaip medžia­ gą­ stengiau­ si­ pateik­ ti­ ir 3) kaip turi­ nį­ patei­ kiau­ pagal­ kultū­ ros­ pagrin­ di­ nes­ sritis:­ mokslą,­ me­ ną ir lite­ ra­ tū­ rą.­ Į pirmą­ klausi­ mą­ apie dienraš­ čio­ kultū­ ri­ nio­ priedo­ užduo­ tį­ atsa­ kiau­ pagal­ abiejų­ „Draugo“­ leidė­ jų­ direk­ to­ rių,­ dr. Petro­ Kisie­ liaus­ ir adv. Sauliaus­ Kuprio,­ išreikš­ tą­ norą,­ kad tas kultū­ ri­ nis­ priedas­ būtų­ aiškiai­ krikščio­ niš­ ko­ turi­ nio;­ ypač dėl to, kad jų noras­ atiti­ ko­ tikslą­ tų, kurie­ „Draugą“­ įsteigė­ ir tiek daug metų­ iš­ tvermin­ gai­ leido.­

I. KUL­TŪ­RA

Apsi­ ė­ męs­ re­daguo­ ti­ stengiau­ si­ tiks­liai išsi­ aiš­ kin­ ti­ šio šešta­ die­ ni­ nio­ „Drau­ go“ priedo­ paskir­ tį.­ Ypač atkrei­ piau­ dėme­ sį,­ kad jis yra vadi­ na­ mas­ kultū­ ri­ niu­ . Kultū­ ros­ supra­ ti­ mas­ per visą­ eilę­ dešimt­ me­ čių­ keitė­ si;­ kultū­ ros­ sąvo­ ka­ gero­ kai­ išsi­ plė­ tė.­ Taip, žvilgsnis­ į kultū­ ros­ esmę­ išliko­ tas pats. Mano­ su­prati­ mą­ forma­ vo­ tokie­ filo­ so­ fai,­ kaip Stasys­ Šalkaus­ kis­ ir Anta­ nas­ Macei­ na.­ Tas žvilgsnis­ yra fi­ loso­ fi­ nis:­ žvilgsnis­ į esmę.­ Macei­ na­ taip apta­ ria:­ „Kultū­ ra­ (loty­ niš­ kai­ cultu­ ra­ „augi­ ni­ mas,­ ap­dirbi­ mas“)­ yra žmogiš­ ko­ ji­ kūry­ ba...­ pastan­ ga­ iš­silai­ ky­ ti­ pasau­ ­ lyje,­ noras­ save­ išreikš­ ti­ ir linki­ mas­ apval­ dy­ ti­ žemę“­ (Lietu­ vių­ encik­ lo­ pe­ di­ ja,­ XIII,­ p. 325). Pagal­ šią sąvo­ ką­ sako­ ma:­ kultū­ ri­ nin­ kas,­ kultū­ rin­ gas­ ir kultū­ ri­ nis.­ Tačiau­ šiais laikais­ žodis kultū­ ra­ naudo­ ja­ mas­ daug dažniau,­ įvairiau­ ir popu­ lia­ riau­ apibū­ din­ ti­ visuo­ me­ nės­ ar jos reikšmin­ gos­ da­lies žmonių­ pasau­ lė­ ­ žiūrą,­ ver­tybes,­ moty­ vus,­ lai­kyse­ nas;­ pa­vyzdžiui: masės­ kul­tūra,­ varto­ to­ jiško­ ji­ (konsu­ me­ riz­ mo­ – gami­ nių­ su­naudo­ ji­ mo)­ kultū­ ra,­ sovie­ ti­ nė­ kultū­ ra,­ nar­cisti­ nė­ , psicho­ lo­ gi­ nė­ . Šis žvilgsnis­ yra socio­ lo­ gi­ nis,­ antro­ po­ lo­ gi­ nis.­ Kultū­ ri­ nio­ priedo­ skaity­ to­ jui,­ kaip inte­ li­ gen­ tui,­ svarbu­ pažin­ ti­ kultū­ rą­ tiek visuo­ ti­ ne,­ tiek popu­ lia­ ria­ pras­me. Pir­mąja­ pras­me kultū­ ra­ jam svarbi­ visuo­ ti­ nai­ , kaip žmogui;­ o antrą­ ja­ pras­me – šiais laikais­ itin aktu­ a­ li­ , nes įvairios­ aplin­ ko­ je­ esančios­ kultū­ ros­ teigia­ mai­ ar neigia­ mai­ įtaigo­ ja­ visuo­ me­ nę,­ o per ją – mus vi­ sus. Pri­simin­ ti­ na,­ kad pati­ visuo­ me­ nė­ yra ne vienti­ sa,­ bet daugia­ ly­ pė,­ su­side­ dan­ ­ ti iš įvairių­ skir­tingų­ „vi­suome­ nių“.­ Turė­ da­ mas­ tai omeny­ je­ „Draugo“­ kul­tūri­ nį­ priedą­ 2007 metais­ pava­ di­ nau­ „Kultū­ ra“­ .

Kul­tū­ros te­mos kul­tū­ri­nia­me prie­de

Šis visuo­ me­ nės­ Va­karų­ pasau­ ly­ je­ kultū­ ri­ nis­ daugia­ ly­ piš­ ku­ mas­ yra naujas­ iššū­ kis­ tiek reli­ gi­ ne,­ tiek tauti­ ne,­ tiek mora­ li­ ne­ pras­me. Skaity­ to­ jai,­ ypač inte­ ­

373 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę ligen­ tai,­ toje­ padė­ ty­ je­ turi­ orientuo­ tis,­ stebė­ ti,­ pasver­ ti­ ir rinktis­ tai, kas gera,­ atmes­ ti­ tai, kas kenksmin­ ga.­ Jiems padė­ ti­ gali­ (ir turė­ tų)­ „Draugo“­ kultū­ ri­ nis­ priedas.­ Laikiau­ si­ trijų­ gairių.­ 1. Su­pažin­din­ti su esa­ma pa­dė­ti­mi: Vaka­ rų­ pasau­ lis­ yra tapęs­ labai­ miš­ rus; visuo­ me­ nė­ ne vienti­ sa,­ bet daugia­ ly­ pė­ (pliura­ lis­ ti­ nė­ ): joje­ išpa­ žįs­ ta­ mos­ ir skelbia­ mos­ įvairios­ pasau­ lė­ žiū­ ros,­ masi­ nė­ mis­ ko­muni­ ka­ ci­ jos­ priemo­ nė­ mis­ per­ duoda­ mos­ įvairių­ pasau­ lė­ žiū­ rų­ skirtin­ gos,­ viena­ kitai­ priešta­ rau­ jan­ čios­ verty­ bės.­ Todėl­ pačia­ me­ pirma­ ja­ me­ mano­ 2007 metais­ reda­ guo­ ta­ me­ „Kultū­ ros“­ nume­ ry­ je­ atkrei­ piau­ skaity­ to­ jų­ dėme­ sį,­ kad esame­ tiesiog­ įmerkti­ į įvairia­ ly­ pę­ atmos­ fe­ rą,­ kurio­ je­ veikia­ skirtin­ gos­ idėjų,­ verty­ bių,­ laiky­ se­ nų­ srovės­ su skir­tingo­ mis­ pa­ sekmė­ mis:­ vienos­ verčia­ mus žmogiš­ kai­ skęsti­ , o kitos­ – as­meniškai­ bręsti­ (žr. mano­ ve­damą­ jį­ „Atmos­ fe­ ra­ – bręs­ti ar skęsti“;­ 2007-04-01). Apie dvasią­ pra­tur­ tinan­ čią­ kultū­ rą­ rašiau­ ir vėliau­ (2007-06-02; 2007-07-21; 2007-07-28). „Draugo“­ kul­tūri­ nia­ me­ priede­ atkrei­ piau­ dėme­ sį­ į 2002 m. įvyku­ sį­ Lietu­ ­ vos kultū­ ros­ kon­gresą:­ „Lietu­ vos­ kultū­ ros­ kon­greso­ vienin­ gi­ nuta­ ri­ mai­ ir rezo­ ­ liuci­ jos­ bu­vo be­ne pats stipriau­ sias­ iš visų­ lig­šiol kelia­ mų­ Lietu­ vos­ švie­suolių­ nepa­ si­ ten­ ki­ ni­ mo­ balsų­ ka­tastro­ fiš­ ko­ je­ krašto­ padė­ ties­ akivaiz­ do­ je“­ (2002-06-29; 4 psl.). 2002 m. Lietu­ vos­ kul­tūros­ kon­greso­ kon­feren­ ci­ jos­ daly­ vių­ dekla­ ra­ ci­ jo­ je­ pabrė­ žia­ ma,­ kad „mūsų­ visuo­ me­ nės­ demo­ ra­ li­ za­ ci­ ja­ yra šiurpi,­ jos pada­ ri­ niai­ ka­ tastro­ fiš­ ki“.­ Nors prisi­ pa­ ži­ no,­ kad „mes nema­ to­ me­ jėgos,­ ku­ri galė­ tų­ šį proce­ są­ sustab­ dy­ ti“,­ skati­ no­ visus­ „pradė­ ti­ doro­ vi­ nį­ persi­ lau­ ži­ mą“.­ Toje­ konfe­ ren­ ci­ jo­ je­ rašy­ to­ jas­ Marce­ li­ jus­ Marti­ nai­ tis­ primi­ nė,­ kad „kultū­ ra­ nėra­ pramo­ ga...­ dar yra ir kūry­ ba...­ savi­ kū­ ra...­ Kultū­ ros­ da­lyvis­ nėra­ pasy­ vus­ jos varto­ to­ jas,­ o jos atkū­ ­ rėjas­ ir tęsė­ jas“­ (2002-06-22). Visam­ tam prita­ riau­ veda­ ma­ ja­ me,­ pabrėž­ da­ mas,­ jog trokštame­ Lietu­ vo­ je­ ne „mazu­ to,­ bet ginta­ ro­ kultū­ ros“­ (2002-06-22). Tačiau­ esu įsiti­ ki­ nęs,­ jog toji­ jėga,­ kuri­ gali­ sustab­ dy­ ti­ šį demo­ ra­ li­ zuo­ jan­ tį­ proce­ są,­ nėra­ kažkur­ paslėp­ ta:­ ji glūdi­ Kristu­ je.­ 2. Tvir­tai lai­ky­tis pa­si­rink­tos krikš­čio­niš­ko­sios kul­tū­ros. Ją brangi­ na­ ­ me kaip didžiausią­ tur­tą. Tad dali­ ja­ mės­ temo­ mis,­ kuo krikščio­ ny­ bė­ mums svarbi­ ir brangi.­ Patei­ kiu­ šiuos tris pavyzdžius.­ Pirma­ sis­ 2007 m. ve­lyki­ nis­ „Kultū­ ros“­ nume­ ris­ suda­ rė­ pro­gą pa­rody­ ti­ be­ ne pačią­ svarbiau­ sią­ krikščio­ ny­ bės­ tikro­ vę­ – mūsų,­ kaip žmonių,­ troški­ mą­ būti­ nemir­ tin­ gais­ ir krikščio­ ny­ bė­ je­ to troški­ mo­ paten­ ki­ ni­ mą­ – Kristaus­ prisi­ kė­ li­ mą­ ir tame­ Dievo­ paža­ dą­ iš mirties­ prikel­ ti­ ir mus (2007-04-07). Reli­ gi­ ja­ paten­ ki­ na­ mūsų­ žmogiš­ kiau­ sius­ porei­ kius.­ Kitas­ pavyz­ dys.­ Vie­name­ mano­ ve­dama­ ja­ me­ (2007-07-13) buvo­ išspaus­ dintas­ kultū­ ros­ is­tori­ ko­ Ja­rosla­ v­ Pe­lika­ n­ įvairiuo­ se­ kultū­ ros­ is­tori­ jos­ amžiuo­

374 „Draugas“ ir kultūra se paste­ bė­ tas­ besi­ kei­ čian­ tis,­ bet į tų laiko­ tar­ pių­ žmonių­ porei­ kius­ atsi­ lie­ pian­ tis­ Kristaus­ įvaizdis-ide­ a­ las.­ Trumpa­ re­fleksi­ ja­ atiden­ gia,­ kaip ir kodėl­ tame­ ar kita­ ­ me isto­ ri­ nia­ me­ laiko­ tar­ py­ je­ dėme­ sin­ iš­kyla­ to meto­ žmonėms­ prasmę­ teikian­ tis­ Kristaus­ įvaizdis.­ Pa­baigo­ je­ nuro­ dė­ me­ charak­ te­ rin­ gą­ Jo įvaizdį­ šiems laikams­ – kosmi­ nis­ Kristus.­ Tre­čias atve­ jis.­ Mari­ jos­ su Kūdi­ kiu­ apsi­ reiški­ mas­ Šiluvo­ je­ 1608 metais­ buvo­ vienas­ pačių­ svarbiau­ sių­ įvykių­ mūsų­ tautos­ isto­ ri­ jo­ je.­ Todėl­ to įvykio­ 400 m. sukak­ ties­ minė­ ji­ mas­ buvo­ ypatin­ ga­ pastan­ ga­ tą įvykį­ taip išgy­ ven­ ti,­ kad jis būtų­ įsisą­ mo­ nin­ tas­ mūsų­ tauto­ je.­ Tame­ dvasi­ nės­ kultū­ ros­ konteks­ te­ tad ir sten­ gėmės­ tą įvykį­ ir jo minė­ ji­ mą­ atitin­ ka­ mai­ pabrėž­ ti­ „Kultū­ ro­ je“­ (2007-04-21). 3. Nu­ro­dy­ti šių lai­kų įta­kin­gų kul­tū­rų kryp­tis: skirti,­ kas jose­ yra gera­ ir kas kenksmin­ ga.­ 2002 m. reda­ guo­ to­ pirmojo­ nume­ rio­ pirma­ sis­ straips­nis bu­vo kun. dr. An­tano­ Paškaus „Mūsų­ amžiaus­ veidas“­ (2002-05-04): mūsų­ laikais­ yra perdė­ tas­ dė­mesys­ mate­ ri­ jai,­ pasau­ liui­ ir techno­ lo­ gi­ jai,­ o igno­ ruo­ ja­ mas­ Die­vas ir žmogaus­ dvasi­ niai­ porei­ kiai.­ Šiais laikais­ bando­ ma­ atskir­ ti­ reli­ gi­ ją­ (žinoma,­ tuo pačiu­ ir mora­ lę)­ nuo poli­ ti­ kos,­ nuo valsty­ bės,­ visiškai­ išjungti­ ją iš viešo­ žmonių­ gyve­ ni­ mo.­ Vieni­ skaity­ to­ jai­ kaip tik dėl to buvo­ pa­tenkin­ ti,­ kad „Kultū­ ro­ je“­ spausdi­ na­ mi­ straips­ niai reli­ gi­ nė­ mis­ temo­ mis;­ bet pasi­ tai­ kė­ balsų,­ kad spaus­dina­ ma­ „per daug re­ ligi­ jos“.­ Tie pasta­ rie­ ji­ balsai­ kaip tik yra aidas­ šių laikų­ per­dėtai­ pasau­ lie­ tiško­ menta­ li­ te­ to.­ Tačiau­ reli­ gi­ ja­ yra būti­ na­ žmonėms,­ o ypač jos stoko­ jan­ tiems,­ jos vertės­ nepa­ ty­ ru­ siems,­ tad jos besi­ kra­ tan­ tiems.­ Kadan­ gi­ reli­ gi­ ja­ yra būti­ na­ žmo­ nėms, ji būti­ na­ ir kultū­ rai.­

Re­li­gi­jos įna­šas kul­tū­rai

Svarsty­ da­ mas­ reli­ gi­ jos­ svar­bą žmonėms­ ir kultū­ rai­ kultū­ ri­ nia­ me­ priede­ patei­ kiau­ tris ar­gumen­ tus:­ filo­ so­ fi­ nį,­ isto­ ri­ nį­ ir patir­ ti­ nį­ (psichod­ va­ si­ nį).­ Re­li­gi­ja at­bai­gia kul­tū­rą. Kultū­ ri­ nia­ me­ priede­ spausdi­ nau­ mūsų­ žy­maus filo­ so­ fo­ Anta­ no­ Macei­ nos­ studi­ jos­ „Reli­ gi­ ja­ ir kultū­ ra“­ santrau­ ką.­ Jo išvada:­ „Kultū­ ra­ nega­ li­ rea­ li­ zuo­ ti­ visoj­ pilnu­ moj­ žmogaus­ idea­ lo,­ kad neįsten­ gia­ per­ galė­ ti­ blogio...­ Reli­ gi­ ja,­ turė­ da­ ma­ vyriau­ sia­ vykdo­ mą­ ja­ priežas­ ti­ mi­ Dievą,­ gali­ per­galė­ ti­ blogį­ ir todėl­ atbaig­ ti­ kultū­ ros­ siekia­ mus­ idea­ lus“­ (2002-07-20). Žmo­ gus Die­ve atran­ da­ tai, ko nega­ li­ atras­ ti­ kultū­ ro­ je:­ galią­ savo­ idea­ lus­ įgy­vendin­ ti.­ Re­li­gi­ja mo­ty­vuo­ja kul­tū­ras. Tarptau­ ti­ niu­ mastu žinomas­ isto­ ri­ kas­ Ar­ nold­ To­ynbee­ stu­dija­ vo,­ kaip didžios­ kul­tūros,­ di­džių reli­ gi­ jų­ ins­piruo­ tos,­ su­ klestė­ jo,­ bet pamažu,­ žmonėms­ atme­ tus­ tų reli­ gi­ jų­ įtaką,­ tos kultū­ ros­ su­nyko.­

375 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę

Jis nuro­ dė­ reli­ gi­ jos­ galią:­ „kultū­ rai­ reli­ gi­ ja­ itin svarbi:­ didžio­ sios­ reli­ gi­ jos,­ tokia­ kaip krikščio­ ny­ bė,­ kultū­ rą­ iš­tobu­ li­ na­ ir atbai­ gia“­ (žr. jo „A Study­ of His­tory“,­ Oxford,­ 1972; 2002-07-13). Rel­igi­ja bran­di­na kul­tū­rą pra­tur­ti­nan­čius as­me­nis. Tai išva­ da­ sva­rių psicho­ lo­ gų,­ kaip William­ James,­ Viktor­ Frankl, Gordon­ Allport.­ Tokia­ pat yra ir mano­ tyri­ mų­ su Lietu­ vos­ studen­ tais­ išva­ da,­ minė­ ta­ „Kultū­ ros“­ pusla­ piuo­ se,­ iliustruo­ ta­ žymaus rašytojo­ Os­karo­ V. Milašiaus­ auto­ biog­ ra­ fi­ nės­ po­emos „Nihu­ ­ mim“ anali­ ze­ mano­ veda­ ma­ ja­ me­ (2007-06-09). Toje­ poemo­ je­ Mila­ šius­ apra­ šo­ įžvalgą-vi­ zi­ ją,­ kuria­ jis, būda­ mas­ sa­vo gy­ veni­ mo­ vidu­ ram­ žy­ je,­ atran­ da­ 1) save,­ kaip žmogų-vy­ rą-bro­ lį­ kitiems­ vyrams,­ veikian­ tį,­ kadan­ gi­ jame­ veikia­ Kūrė­ jas,­ 2) mo­terį,­ jos reikš­mę-vertę,­ ryšy­ je­ su Kūrė­ ju,­ ir 3) žmonių­ bendruo­ me­ nę,­ alego­ riš­ ką­ Dievo­ miestą­ Jeru­ za­ lę.­ Taigi­ jis atran­ da­ viską,­ kas žmogui­ svarbiau­ sia.­ Įsidė­ mė­ ti­ na,­ kad šiuo O. V. Milašiaus­ išgyve­ ni­ mu­ ir reli­ gi­ nio­ turi­ nio­ poema­ paro­ do­ mas­ esmi­ nis­ ryšys tarp kul­tūros­ ir reli­ gi­ jos.­ Taip yra, tačiau­ tam atideng­ ti­ yra reika­ lin­ gas­ toks „Draugo“­ dienraš­ čio­ paly­ do­ vas­ kaip „Kultū­ ra“­ , o tuo pratur­ tė­ ti­ tega­ li­ tik reli­ gi­ jos­ ne­sibai­ dan­ tys,­ ry­šį su Dievu­ išgy­ ven­ ti­ suge­ ban­ tys­ skaity­ to­ jai.­

II. KAIP MEDŽIA­GA PA­TEI­KIA­MA

Pateik­ da­ mas­ medžia­ gą­ 1) kreipiau­ dėme­ sį­ į jos skirs­tymą,­ o taip pat 2) stengiau­ si­ suras­ ti­ kelią,­ kaip aprėp­ ti­ daugiau­ medžia­ gos.­

Medžia­ga ba­lan­suo­ja­ma ir ap­jun­gia­ma

Stengiau­ si­ laiky­ tis­ dviejų­ dėsnių:­ balan­ suo­ ti­ ir apjung­ ti.­ Ba­lan­suo­ti. Kadan­ gi­ kul­tūro­ je­ yra daug sričių,­ ir jos apta­ ria­ mos­ moks­lo, meno­ ir lite­ ra­ tū­ ros­ sriti­ mis,­ stengiau­ si­ kiekvie­ na­ me­ „Kultū­ ros“­ nume­ ry­ je­ išlai­ kyti­ lygsva­ rą:­ spaus­dinti­ medžia­ gą­ iš pagrin­ di­ nių­ sri­čių, kad kiekvie­ na­ me­ nu­ mery­ je­ būtų­ idėji­ nis­ ar kito­ kio­ pobū­ džio­ straipsnis,­ o taip pat lite­ ra­ tū­ ros­ (poezi­ ­ jos ir/ar prozos),­ dailės,­ meno­ ir mokslo.­ Duosiu­ po pavyz­ dį­ iš 2002 ir iš 2007 mano­ re­daguo­ tų­ kultū­ ri­ nio­ prie­ do nu­merių.­ „Burtų“­ keliu­ ištrau­ kiau­ 2002 m. birželio 1 d. nume­ rį,­ kuria­ me­ prof. Ona Vove­ rie­ nė­ supa­ žin­ di­ na­ skaity­ to­ jus­ su tarptau­ ti­ niu­ mastu žino­ mu­ Lie­ tuvos­ moks­linin­ ku­ Ka­zimie­ ru­ Ra­gulskiu;­ patei­ kia­ mas­ ir šio moksli­ nin­ ko­ trum­ pas straipsnis,­ ku­riame­ rašoma apie šio moksli­ nin­ ko­ rū­pestį­ Lietu­ vos­ moks­lo atei­ ti­ mi.­ Iš dailės­ srities­ parin­ kau­ straipsnį­ apie dail. Vytau­ to­ Igno­ kūry­ bą,­ Vinco­ Kisa­ raus­ ko­ lietu­ viš­ kų­ ansam­ blia­ žų­ paro­ dos­ apra­ šy­ mą,­ jaunų­ jų­ daili­ nin­ kų­ kū­

376 „Draugas“ ir kultūra rybos­ paro­ dos­ apžval­ gą,­ o iš lite­ ra­ tū­ ros­ – Eg­lės Juodval­ kės­ poezi­ ją­ ir Alfre­ do­ Guščiaus­ recen­ zi­ ją­ apie Gintau­ to­ Iešman­ to­ poemą­ apie Romo­ Kalan­ tos­ plačiai­ nuskam­ bė­ ju­ sį­ žygdar­ bį.­ Taigi­ šiame­ nume­ ry­ je­ gerai­ balan­ suo­ ja­ mos­ mokslo,­ me­ no ir lite­ ra­ tū­ ros­ sritys.­ Iš 2007 metų­ „ištraukiau“­ gegu­ žės­ 12 d. nu­merį.­ Jame­ pradi­ niai­ pusla­ piai­ apie moti­ ną:­ mano­ ve­dama­ sis­ ir po­etų eilė­ raš­ čių­ puokš­tė: savo­ mo­tinai­ ypatin­ gą­ dėkin­ gu­ mą­ reiškia­ Justi­ nas­ Mar­cinke­ vi­ čius,­ Ju­lija­ Švabai­ tė­ Gy­lienė,­ Vy­tautas­ P. Bložė,­ Edita­ Naza­ rai­ tė­ ir Neri­ ma­ Naru­ tė.­ Toliau­ Aldo­ na­ Žemai­ ty­ tė­ komen­ tuo­ ja­ Jono­ Kai­rio-Kaire­ vi­ čiaus­ apra­ šy­ tą­ evange­ li­ kų­ liu­tero­ nų­ ku­nigo­ (vė­liau vys­ku­ po) Jo­no Vik­toro­ Kalva­ no­ pamoks­ lą­ apie nekal­ to­ Jėzaus­ teismą­ bei pasmer­ ki­ ­ mą. Dau­giau pro­zos: Al­giman­ tas­ Žemai­ tai­ tis­ su­pažin­ di­ na­ su Ast­ridos­ Pet­raity­ tės­ dviejų­ dalių­ roma­ nu­ „Šaktar­ pio­ metas“,­ Romu­ al­ das­ Kriaučiū­ nas­ patei­ kia­ isto­ ri­ nį­ apra­ šy­ mą­ pirmos­ anglų­ Joha­ nis­ bur­ ­go kolo­ ni­ jos­ įsikū­ ri­ mą­ Šiaurės­ Ameri­ ko­ je­ is­ tori­ nį­ apra­ šy­ mą,­ o Lidi­ ja­ Šimku­ tė­ apie savo­ po­ezijos­ ke­lionę­ po platų­ pasau­ lį.­ Taigi­ vėl balan­ suo­ ja­ ma­ lite­ ra­ tū­ ros­ ir mokslo­ medžia­ ga;­ menui­ atsto­ vau­ ja­ Jo­no Kuprio­ parink­ tos­ foto­ gra­ fi­ jos.­ Ap­jung­ti. Psi­cholo­ gai­ (pvz., prof. Gordon­ Allport)­ pabrė­ žia,­ kad, norint­ būti­ brandžiu­ as­meniu,­ reikia­ vidu­ je­ bū­ti ne sutru­ pė­ ju­ siu,­ pa­sida­ li­ nu­ siu,­ su­si­ skaldžiusiu,­ bet vienti­ su,­ integ­ ruo­ tu.­ Apgai­ lė­ ti­ nai,­ dėl vidi­ nio­ gyve­ ni­ mo­ stokos­ šių laikų­ žmonės­ yra savy­ je­ suski­ lę­ (taip savo­ kūry­ bo­ je­ vaizduo­ ja­ prancū­ zas­ egzis­ ten­ cia­ lis­ tas­ Gab­riel Marcel;­ žr. jo dramą­ „Sulū­ žęs­ pa­saulis“);­ apie žmonių­ vidi­ nį­ sutru­ pė­ ji­ mą­ kalba­ Jonas­ Paulius­ II ir kiti­ atidūs­ šių laikų­ žmonių­ stebė­ to­ ­ jai. Siekti­ vidi­ nės­ vieny­ bės­ asme­ niui­ labai­ pade­ da­ vienti­ sa­ pasau­ lė­ žiū­ ra.­ Tokia­ yra krikščio­ niš­ ko­ ji­ pasau­ lė­ žiū­ ra,­ nes ji turi­ visos­ tiesos­ vieną­ Versmę,­ o visiems­ siekiams­ vieną­ galu­ ti­ nį­ Tikslą.­ Kaip tik ir stengiau­ si­ pateik­ ti­ tokią­ pasau­ lė­ žiū­ rą.­ Šalia to, sekda­ ­mas kai kuriuos­ Vaka­ ­rų pa­sau­lio žurna­ ­lus, kiek leido­ gau­ta ir mano­ paties­ suren­ ­ka­ma medžiaga,­ ruošiau žurna­ ­lo nume­ ­rius su jų tu­ri­nį apjun­ ­ gian­čia tema,­ para­ ­šy­da­mas įva­di­nius veda­ ­muo­sius, tarp parink­ ­tų straipsnių­ nu­ro­ dy­da­mas ryšius.­ Iš tokių­ mintis­ ir temas­ integ­ ­ruo­jan­čių nume­ ­rių pami­ ­nė­siu 2007 m. balandžio­ 28 nume­ ­rį – apie ypatin­ ­gą kūrė­ ­jo ir visuo­ ­me­nės ryšį.­ Iššū­ ­kį tai temai­ da­vė „Krakas­ ir Nekra­ ­kas“ ro­ma­nas, pa­rašytas dviejų­ auto­ ­rių, ku­rie svars­tė kūrė­ ­jo ir jo darbo­ įvertin­ ­to­jų san­ty­kius – leidi­ ­ny­je roma­ ­no ištrau­ka ir recen­ ­zi­ja. Sky­riau to nu­me­rio veda­ ­ma­ja­me dėme­ ­sį kūrė­ ­jo ir visuo­ ­me­nės tema,­ o taip pat – tokį­ dėme­ ­sį sky­riau ir sa­vo po­kal­by­je su dail. Zita­ So­dei­kie­ne jos pa­ro­dos pro­ga. Mano­ reda­ ga­ vi­ mo­ laike­ buvo­ ir daugiau­ tokių­ ypa­tingos­ temos­ nume­ rių:­ ypač apie Vilnių­ (2007-05-05), apie trėmi­ mus­ į Sibi­ rą­ ir kitus­ repre­ si­ nius­ sovie­ tų­ meto­ dus­ (2007-06-16).

377 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę

„Švys­te­lė­ji­mai“ ir „Atšvai­tai“

Be abejo,­ „Kultū­ ros“­ turi­ ny­ je­ svarbiau­ sią­ vietą­ užima­ straipsniai,­ re­ cenzi­ jos,­ ap­rašymai, apžvalgos,­ po­ezija,­ dailės­ dar­bai ir iliustra­ ci­ jos.­ Ta­čiau net visais­ šiais būdais­ neįma­ no­ ma­ tinka­ mai­ aprėp­ ti­ dabar­ ti­ nės­ padė­ ties:­ daug svar­ bių kultū­ ros,­ moks­lo ir meno­ žinių­ bei įvykių­ „praslys­ ta“­ visiš­ kai­ nepa­ mi­ nė­ ti­ „Kultū­ ros“­ pus­lapiuo­ se.­ Straipsniais­ jų nega­ li­ ma­ nei susem­ ti,­ net nei prie jų prisi­ lies­ ti,­ nors jie prašy­ te­ prašo­ si­ dėme­ sio,­ komen­ ta­ ro,­ verti­ ni­ mo.­ Tad nuta­ riau­ tą stoką­ užpil­ dy­ ti­ paste­ bė­ to­ mis­ reikšmin­ go­ mis­ žinio­ mis.­ Pradė­ da­ mas­ naują­ apžval­ gi­ nį­ sky­rių, pava­ din­ tą­ „Švyste­ lė­ ji­ mai“,­ 2002 metais­ rašiau: „Asme­ nys,­ įvykiai,­ idėjos­ – blyks­telė­ ji­ mai­ iš įvairių­ mokslų,­ lite­ ra­ tū­ ros­ ir meno­ sričių.­ Nega­ li­ ma­ visko­ su­gauti­ kaip stebuk­ lin­ gu­ tinklu,­ bet čia suren­ ka­ ma­ tai, kas krenta­ mūsų­ dėme­ sin­ iš Lietu­ vos­ ir pasau­ lio.­ Tai, kas verta­ žino­ ti,­ su kuo naudin­ ga­ su­sipa­ žin­ ti.­ Tai šen, tai ten švyste­ lė­ ji­ mu­ nušvie­ čia­ mas­ kurios­ nors sri­ ties kampas,­ peri­ fe­ ri­ ja,­ mazgas­ ar pats centras“­ (2002-05-04). „Švyste­ lė­ ji­ mai“­ skelbė­ svarbias­ žinias­ iš įvairių­ sri­čių: psicho­ lo­ gi­ jos,­ dai­ lės, teolo­ gi­ jos,­ teat­ ro,­ socio­ lo­ gi­ nių­ tyri­ mų­ ir kt. 2007 metais­ pana­ šų­ sky­rių pava­ di­ nau­ „Atšvaitais“.­ Jį lydė­ jau­ tokiu­ įvadu:­ „Pasi­ žval­ gę­ po plači­ ą­ sias­ mokslo­ ir meno­ erdves,­ paste­ bi­ me­ vis naujus­ atra­ di­ mus,­ drąsius­ iššū­ kius,­ šviežius­ klausi­ mus,­ pasi­ se­ ku­ sias­ ir nepa­ si­ se­ ku­ sius­ bandy­ mus.­ Plečia­ mi­ akira­ čiai,­ atsi­ ve­ ria­ gelmės,­ atsklei­ džia­ mos­ paslap­ tys,­ už kurių­ išky­ la­ naujos­ mįslės.­ Įvardi­ ja­ me­ kele­ tą­ knietin­ čių­ klausi­ mų;­ tegul­ jie tam­ pa gairė­ mis­ mūsų­ atei­ ties­ ieško­ ji­ mams“­ (2007-04-07). Sekė­ žinios­ iš meno,­ filo­ so­ fi­ jos,­ zoo­ lo­ gi­ jos,­ gene­ ti­ kos,­ isto­ ri­ jos,­ teat­ ro,­ astro­ no­ mi­ jos,­ psi­cholo­ gi­ jos­ ir kt. Šį kartą­ pasta­ bos­ dažnai užsibaig­ da­ vo­ klausi­ ­ mais, kurie­ (kaip įvade­ pami­ nė­ ta)­ „tampa­ gairė­ mis­ mūsų­ at­eities­ ieško­ ji­ mams“.­ Į tuos klausi­ mus­ stengiau­ si­ išsa­ miau­ atsa­ ky­ ti­ vėliau.­ Šių sky­rių tu­rinio­ reikš­mę plačiau­ aiški­ nu­ šios ap­žvalgos­ to­lesnė­ je­ daly­ je,­ skirto­ je­ atski­ roms­ kultū­ ros­ sritims.­

III. TU­RI­NYS: TRYS KUL­TŪ­ROS SRI­TYS

„Draugo“­ leidė­ jai­ nusta­ tė­ šešta­ die­ ni­ niam­ priedui­ tris sritis:­ mokslą,­ meną­ ir lite­ ra­ tū­ rą.­ Tad apžvel­ gia­ me­ turi­ nį­ pagal­ šias tris sritis.­ Šalia to, ypatin­ gą­ dė­ mesį­ kreipiu­ į tautos­ kultū­ rą,­ kuri­ gali­ pasi­ reikšti­ viso­ se­ trijo­ se­ mini­ mo­ se­ srity­ se.­

378 „Draugas“ ir kultūra

M o k s l a s

Šiais laikais­ mokslas­ yra ypač­ verti­ ­na­mas. Todėl­ ir „Draugo“­ leidė­ ­jai, pra­ dė­da­mi šeš­ta­die­niais spaus­din­ti kultū­ ­ri­nį priedą,­ tarp kultū­ ­ros sri­čių minė­ ­jo moks­ lą, kiek žinoma,­ pirmo­ ­je vieto­ ­je: moks­las, me­nas ir lite­ ­ra­tū­ra. Moks­lo žinioms bu­vo skir­ta atitin­ ­ka­ma vieta.­ Tik vėliau­ kultū­ ­ri­nio priedo­ tu­ri­ny­je rečiau­ tera­ ­do­me straips­nių ir žinių­ iš moks­lo sri­ties. Ar mokslo­ svarba­ suma­ žė­ jo?­ Ne, jos svarba­ išli­ ko;­ gal net padi­ dė­ jo.­ To­ dėl, atkrei­ pęs­ į tai dėme­ sį,­ stengiau­ si­ tas tris sritis­ daugiau­ balan­ suo­ ti,­ o tai reiškė­ – daugiau­ dėme­ sio­ skirti­ mokslui.­ Žinoma,­ buvo­ dvi proble­ mos:­ 1) kad skaity­ to­ jams­ būtų­ spaus­dina­ mos­ nau­dingos,­ ver­tingos,­ įdo­mios moks­lo žinios­ ir 2) kad tos žinios­ būtų­ perduo­ da­ mos­ skaity­ to­ jams­ priei­ na­ ma,­ supran­ ta­ ma­ kalba.­ Koks tiks­las kultū­ ri­ nia­ me­ leidi­ ny­ je­ skelbti­ mokslo­ žinias?­ Aiškiai­ mačiau­ du tikslus:­ 1) pagrin­ di­ nis­ tikslas­ – vertin­ gų­ ir naudin­ gų­ mokslo­ žinių­ popu­ lia­ ri­ ­ nimas;­ 2) atitai­ sy­ mas­ mokslo­ vardu­ ir auto­ ri­ te­ tu­ skelbia­ mų­ klaidų.­ Neleng­ va­ gauti­ mokslo­ žinias­ popu­ lia­ ri­ nan­ čių­ lietu­ vių­ mokslo­ žmonių­ straipsnių.­ Tad dariau­ tai, ką galė­ jau­ pada­ ry­ ti­ savo­ paties­ jėgo­ mis:­ trumpų­ žinių­ skyrius­ su ko­menta­ rais­ (neda­ riau­ išimties;­ tas skyrius­ tapo­ tiek mokslo,­ tiek me­ no bei lite­ ra­ tū­ ros­ žinių­ skyriu­ mi).­

1. Moks­lo žinios. Mokslai­ tyri­ nė­ ja­ visa­ tą:­ tiek jos teles­ ko­ pi­ nia­ me­ dydy­ je­ (macro­ cos­ mos­ ), tiek jos mikro­ sko­ pi­ nia­ me­ mažume (micro­ cos­ mos­ ). Atskleis­ ta­ tikro­ vė­ žmogų­ apstul­ bi­ na­ ir žavi. Žmogui­ reikia­ suvok­ ti­ bei pajus­ ti­ ir viena,­ ir kita.­ Ast­ro­no­mi­ja. Pradė­ jau­ su astro­ no­ mi­ ja,­ jau pirma­ me­ 2002 metų­ kultū­ ri­ ­ nio priedo­ nume­ ry­ je:­ erdvių­ iliustra­ ci­ jos.­ Paskui­ – pasta­ bos:­ „Astro­ no­ mi­ ja.­ Tai vienas­ seniau­ sių,­ bet ir vienas­ mažiau­ siai­ senstan­ čių­ mokslų.­ Mokslas­ visa­ da­ lieka­ jaunas,­ nes jo objek­ tas­ – visa­ tos­ erdvė­ ir joje­ skrajo­ jan­ tys­ kū­nai – vis kei­ čiasi­ ir plečia­ si,­ o vis tobu­ li­ na­ mos­ techno­ lo­ gi­ jos­ priemo­ nė­ mis­ tiria­ mi,­ išduo­ da­ milijo­ nus­ metų­ savo­ slėptas­ paslap­ tis.­ Vienas­ tokių­ naujau­ sių­ tebe­ dis­ ku­ tuo­ ja­ mų­ feno­ me­ nų­ – tamsio­ ji­ ener­gija­ (žr. „Astro­ no­ my“,­ 2006 rugsė­ jo­ nr.; „Scienti­ fic­ Ameri­ can“,­ 2007 vasa­ rio­ nr.). „Norma­ lūs“­ žmonės­ astro­ no­ mi­ ją­ igno­ ruo­ ja.­ Tik roman­ tiš­ kie­ ji­ dažniau­ pažvel­ gia­ į erdves,­ o kai kurie­ poetai­ (kaip mūsų­ Alek­ sandras­ Radžius)­ randa­ neiš­ se­ mia­ mo­ įkvėpi­ mo­ dangaus­ toly­ bė­ se“­ (2007-04-07). Ge­ne­ti­ka. Bioche­ mi­ ja­ ir gene­ ti­ ka­ taip pat atsklei­ dė­ nuo­stabią­ minia­ tū­ ri­ nę­ žmogaus­ ir kitų­ gyvių­ tikro­ vę.­ Bet iški­ lo­ ir klausi­ mų;­ pavyz­ džiui,­ apie sava­ nau­­ dį geną­ (žr. to­liau – klaidų­ atitai­ sy­ me).­

379 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę

Žmo­nių ty­ri­mai. Lengviau­ supran­ ta­ mi­ ir žmonėms­ įdomes­ ni­ bei naudin­ ­ gesni­ yra žmonių­ patir­ čiai­ arti­ mi­ mokslai,­ kaip psicho­ lo­ gi­ ja,­ socio­ lo­ gi­ ja,­ isto­ ­ rija.­ Tad tame­ sky­riuje­ ko­ne kiekvie­ na­ me­ nu­mery­ je­ minė­ jau­ naudin­ gus,­ prak­ tiškus tyri­ mų­ rezul­ ta­ tus­ bei išvadas.­ Pavyzdžiui:­ tele­ vi­ zi­ jo­ je­ rodo­ mo­ smurto­ kenksmin­ gi­ pa­dari­ niai­ vaikams­ (2002-05-04); karje­ ros­ sie­kiančios­ mo­terys­ vis dėlto­ trokšta­ turė­ ti­ vaikų,­ nori­ būti­ moti­ nos­ (2002-05-11); vyres­ nie­ ji,­ ypač senat­ ­ vėje,­ bręsta­ ne auto­ ma­ tiš­ kai,­ bet atvi­ rai­ ir teigia­ mai­ atsi­ ver­ da­ mi­ tekan­ čio­ gyve­ ­ nimo­ pa­tirčiai,­ kitiems­ žmonėms­ ir ugdy­ da­ mi­ dvasin­ gu­ mą­ (2002-05-18); grožio,­ kūry­ bos­ ir meno­ teigia­ ma­ įtaka­ žmogaus­ sveika­ tai­ (2002-05-25); kaip nėščio­ mis­ tapu­ sios­ mote­ rys­ hormo­ nais­ ruošia­ mos­ ne tik kūnu,­ bet ir psiche­ tapti­ moti­ no­ ­ mis, taip ir vyrai­ hormo­ nų­ įtaka­ ruošiami­ teigia­ mes­ nei­ laiky­ se­ nai­ nauja­ gi­ mio­ atžvilgiu­ (2002-07-06).

2. Klai­dų ati­tai­sy­mas

Kur fak­tai, tai faktai,­ bet juos aiškin­ da­ mi­ kartais­ moksli­ nin­ kai­ (ar tų ži­ nių popu­ lia­ rin­ to­ jai)­ prasi­ len­ kia­ su tiesa.­ Tokie­ nepa­ grįs­ ti­ aiški­ ni­ mai­ dažnai­ yra žalingi­ žmonėms.­ Trys kultū­ ri­ nia­ me­ priede­ su­minė­ ti­ atve­ jai­ (plačiau­ rašo­ me­ tik apie pirmą­ jį­ atve­ jį,­ kad aiškiau­ atskleis­ tu­ me,­ kokiom­ „suktom“,­ nemoks­ liš­ kom­ priemo­ nėm­ buvo­ „atras­ tos“­ ir paskleis­ tos­ „žinios“,­ kurios­ tapo­ „ore kaban­ čiu­ pagrin­ du“­ šių laikų­ žmonių­ laiky­ se­ nai­ ir elge­ siui.­ Ant­ro­po­lo­gi­ja. „Mar­garet­ Mead:­ „rojus“­ po palmė­ mis“­ („Švyste­ lėji­ mai“,­ 2002-07-06). 1983 metais­ buvo­ paskelb­ ta­ vieno­ pati­ ki­ mo­ antro­ po­ lo­ go­ aust­ralo­ Deric­ Fre­ema­ n­ nuo­dugni­ stu­dija­ apie Samoa­ sa­los gy­vento­ jų­ laiky­ se­ ną­ ly­ties atžvil­ giu.­ Po dauge­ lio­ metų­ tyri­ mų­ jis paskel­ bė­ išvadą­ – visiškai­ priešin­ gą­ 1932 metais­ paskelb­ tai­ 23 metų­ studen­ tės,­ vardu­ Mar­garet­ Mead,­ kuri­ tuo metu,­ kai pradė­ jo­ tos salos­ gyven­ to­ jų­ apklau­ są,­ nemo­ kė­ jo­ nei jų kalbos.­ Bet toji­ studen­ ­ tė bu­vo pro­feso­ riaus­ Franz Boas­ fa­vori­ tė;­ ta „studi­ ja“­ buvo­ jo propa­ guo­ ja­ ma,­ ta išvada­ bu­vo jo pagei­ dau­ ja­ ma,­ ku­tenan­ ti­ dauge­ lį­ šir­džių, paskleis­ ta­ po visą­ pasau­ lį,­ o Mar­garet­ Me­ad greit tapo­ „žino­ miau­ sia­ XX am­žiaus antro­ po­ lo­ ge“.­ Jos iš­vada­ (to, ko ji pati­ geidė,­ nes pa­teisi­ no­ jos el­gesį)­ buvo­ ta, ku­rios geidė­ ir mili­ jo­ nai:­ anos salos­ gyven­ to­ jai­ visai­ laisvai­ elgė­ si­ lyties­ atžvil­ giu­ (be jokių­ sąži­ nės,­ santuo­ kos­ ar visuo­ me­ nės­ „varžtų“).­ Free­ ma­ n­ ilgų­ metų­ tyri­ mų­ išvada­ buvo­ skir­tinga:­ „tos salos­ gy­vento­ jai­ nuo senų­ laikų­ (taigi,­ ir Mea­ d­ apsi­ lan­ ky­ mo­ metu)­ mer­gystę­ verti­ na,­ santuo­ ki­ nę­ išti­ ki­ my­ bę­ užlai­ ko,­ lyti­ nio­ palai­ du­ mo­ neto­ ­ leruo­ ja,­ sveti­ mo­ te­ ria­ vi­ mą­ draudžia­ ir baudžia“.­ Prof. Free­ man­ Mea­ d­ taria­ mas­ išvadas­ pava­ di­ no­ „antro­ pol­ ogi­ nio­ mito­ fanta­ zi­ jo­ mis,­ kurios­ visiškai­ neati­ tin­ ka­

380 „Draugas“ ir kultūra

Samoa­ gyven­ to­ jų­ etno­ gra­ fi­ jos­ ir is­tori­ jos­ faktų“.­ Jo patik­ rin­ tą­ studi­ ją­ išspaus­ di­ ­ no prestižinio­ Harvar­ do­ univer­ si­ te­ to­ leidyk­ la­ 1983 metais.­ Nepaisant­ to, plačio­ ji­ žiniasklai­ da­ jo išva­ dų­ ne­skelbė.­ Mea­ d­ „antro­ po­ lo­ gi­ nės­ fan­tazi­ jos“­ nema­ žai­ pri­ sidė­ jo­ prie lyties­ „laisvės“­ Vaka­ rų­ pasau­ ly­ je.­ Ar­che­o­lo­gi­ja. („Atšvaitai“,­ 2007-04-07). Ar yra rastas­ Jėzaus­ šeimos­ ka­ pas, ar Jėzus­ bu­vo vedęs­ Ma­riją­ Magda­ lie­ tę?­ Juk apie tai rašo „Judo­ evange­ li­ ja“­ ir skelbia­ arche­ o­ lo­ gai,­ radę­ kapą.­ Po pasta­ bų­ šia­me žinių­ sky­riuje­ sekė­ iš­sames­ ­ nis mano­ straipsnis­ apie visiš­ ką­ ne­pati­ ki­ mu­ mą­ nei „Judo­ evange­ li­ jos“,­ nei sen­ saci­ jos­ tesie­ ku­ sių­ „atra­ dė­ jų“­ (žr. „Kultū­ ra“,­ 2007-04-14). Ge­ne­ti­ka. („Atšvaitai“,­ 2007-04-07). Ar žmoguje­ randa­ mas­ sava­ nau­ dis­ genas­ ? Jei kai kurie­ žmonės­ tokį­ geną­ turi,­ tai jie nėra­ laisvi­ nei atsa­ kin­ gi­ už savo­ sava­ nau­ diš­ kus­ veiksmus,­ net nei už vagys­ tę­ ar žmogžu­ dys­ tę.­ Mokslo­ žmo­ nės, kurie­ yra mate­ ria­ lis­ ti­ nės­ pasau­ lė­ žiū­ ros,­ stengia­ si­ išaiš­ kin­ ti­ visus­ žmogaus­ poel­ gius­ (net dvasi­ nius,­ kaip, pvz., laisvą­ valią)­ mate­ ria­ li­ niu­ pagrin­ du­ (kad nėra­ nieko­ dvasi­ nio,­ nema­ te­ ria­ laus).­ Bet jiems nesi­ se­ ka.­ Sava­ nau­ dis­ genas­ yra mate­ ­ rialis­ ti­ nė­ fikci­ ja,­ kuri­ visiš­ kai­ nėra­ įrody­ ta,­ o tik išgal­ vo­ ta.­ Išva­da. Štai kodėl­ yra reika­ lin­ ga­ kultū­ rai­ skirto­ je­ spaudo­ je­ skelbti­ tiks­ lias žinias­ iš mokslo­ pasau­ lio:­ 1) atskleis­ ti­ nuosta­ bią­ Kūrė­ jo­ sutver­ tą­ tikro­ vę­ ir 2) saugo­ tis­ mokslu­ nepa­ grįs­ tų,­ bet mokslo­ vardu­ žmonėms­ skelbia­ mų­ sensa­ ci­ jų.­

Moks­lą įkū­ni­ju­sios as­me­ny­bės

Pa­si­ro­do, kad para­ ­šy­ti apie mokslo­ žmones­ ir­gi yra geras­ būdas­ supa­ ­žin­din­ti su tuo moks­lu, kuriam­ tie asme­ ­nys atsto­ ­vau­ja. Mano­ reda­ ­ga­vi­mo laiko­ ­tar­piu pasi­ ­ tai­kė bent ketu­ ­ri tokie­ atve­ ­jai. Prof. Ona Vove­ ­rie­nė­ rašė­ apie du tokius­ asme­ ­nis: pir­ ma­sis – tai iškilus,­ pa­sau­li­nio masto­ moks­li­nin­kas lietu­ ­vis akade­ ­mi­kas Ka­zi­mie­ras Ra­guls­kis (2002-06-01); antra­ ­sis – prof. Vin­cen­tas Lama­ ­naus­kas – pe­da­go­gas, pa­ trio­ti­nio ugdy­ ­mo žiburys­ (2007-07-14). Tretį­ ­jį patei­ ­kia Aldo­ ­na Žemai­ ­ty­tė pokal­ ­biu su jos labiau­ ­siai pamėg­ ­tu dės­ty­to­ju doc. Broniu­ Raguo­ ­čiu, kuris­ sa­vo atsaky­ ­mais ap­si­reiš­kia kaip rea­ ­laus idea­ ­liz­mo žurna­ ­lis­ti­kos peda­ ­go­gas (2007-07-07). Ket­vir­ta­ sis yra Vytau­ ­to Žeiman­ ­to ap­rašytas is­to­ri­kas An­ta­nas Kim­sa (2007-07-07). Psi­cho­lo­gi­ja. Aukščiau­ išvar­ din­ tos­ psicho­ lo­ gi­ nių­ ir so­ciolo­ gi­ nių­ tyri­ mų­ žinios­ tikrai­ buvo­ reika­ lin­ gos,­ atsi­ žvel­ giant­ į tai, kad per tą visą­ laiką­ tebu­ vo­ at­ siųstas­ ir iš­spausdin­ tas­ vienas­ psicho­ lo­ gi­ nio­ turi­ nio­ straipsnis.­ Tai prof. Justi­ no­ Pikū­ no­ straipsnis­ „Elge­ sio­ stiliai“­ (2007-07-28). Pasi­ tai­ kė­ puiki­ proga­ psicho­ lo­ gi­ jai­ skirti­ ypatin­ gą­ dėme­ sį.­ Tai pirmo­ ji­ Pa­ saulio­ lietu­ vių­ psicho­ lo­ gų­ konfe­ ren­ ci­ ja­ Lietu­ vo­ je­ 2007 m. birželio 26-29 d. Vil­

381 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę niuje,­ kuria­ me­ daly­ va­ vo­ lietu­ viai­ psicho­ lo­ gai­ ne tik iš Lietu­ vos,­ bet ir iš kitų­ kraštų.­ Vos tik gavęs­ dr. Al­gio Norvi­ lo­ ir Ievos­ Valsky­ tės­ para­ šy­ tą­ to su­važia­ vi­ ­ mo apra­ šy­ mą­ paruošiau­ specia­ lų­ nume­ rį­ su mano­ veda­ muo­ ju­ apie psicho­ lo­ gi­ jos­ reikšmę­ žmonėms­ ir lietu­ vių­ tautai,­ pada­ riau­ san­traukas­ žy­mesnių­ tyri­ mų­ iš tame­ suvažia­ vi­ me­ paskelb­ tų­ tyri­ mų­ rinki­ nio.­ Visas­ nume­ ris­ mano­ buvo­ iki deta­ lių­ iš­ dėsty­ tas,­ paruoštas­ spausdi­ ni­ mui.­ 2002 m., baigian­ tis­ vasa­ rai,­ išvy­ kau­ į Lietu­ vą­ dėsty­ ti.­ Tas paruoš­ tas­ nume­ ris­ nieka­ da­ nebu­ vo­ iš­spausdin­ tas.­ Dalis­ tos medžia­ ­ gos bu­vo iš­spausdin­ ta­ gero­ kai­ vėliau.­ Psicho­ lo­ gų­ kon­feren­ ci­ jos­ ap­rašymo auto­ ­ rius dr. A. Nor­vilas­ jau buvo­ ėmęs teirau­ tis­ apie suva­ žia­ vi­ mo­ apra­ šy­ mo­ liki­ mą.­ Tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos. „Kultū­ ro­ je“­ buvo­ aptar­ tos­ dvi svarbios­ tarp­ tauti­ nės­ mokslo­ konfe­ ren­ ci­ jos:­ viena­ – išei­ vi­ jo­ je,­ būtent­ Baltų­ studi­ jų­ konfe­ ­ renci­ ja­ Balti­ mo­ rė­ je,­ JAV (2002-07-22); kita­ – Lietu­ vo­ je,­ Vilniu­ je,­ tema­ „Moks­ lo ir techno­ lo­ gi­ jos­ plėtra­ integ­ ra­ ci­ jos­ į Euro­ pos­ Są­jungą­ konteks­ te“­ su paro­ da­ „Mokslas­ 2002“ (2002-07-22). Šalia­ viso­ to dėme­ sio­ vertas­ yra prof. Jus­tino­ Pikū­ no­ straipsnis­ „Univer­ ­ site­ tai­ žvelgiant­ į juos pasau­ li­ niu­ mastu“­ (2007-07-21).

M e n a s

Menas­ su­daro­ labai­ platų­ kūrė­ jų­ išraiš­ kos­ lauką,­ išsi­ ša­ ko­ ju­ sį­ į įvairias­ sri­ tis: dailė­ – vaizdo­ menas;­ teat­ ras,­ ki­nas – veiksmo­ menas;­ muzi­ ka­ – garso­ menas;­ opera­ – sudė­ ti­ nis­ muzi­ kos­ ir veiksmo­ menas;­ gro­žinė­ lite­ ra­ tū­ ra­ (proza,­ poezi­ ja­ ir kt.) – žodžio menas.­ Visi­ šių meno­ sri­čių kūrė­ jai­ rado­ vietos­ „Draugo“­ kultū­ ri­ ­ niame­ priede.­ Man pačiam­ dailė­ buvo­ arti­ ma:­ savu­ laiku­ priklau­ siau­ Ameri­ kos­ jaunų­ jų­ lietu­ vių­ dali­ nin­ kų­ sąjun­ gai­ ir daly­ va­ vau­ tos są­jungos­ bendro­ se­ paro­ do­ se.­ Lite­ ra­ tū­ ro­ lo­ go­ dr. Jono­ Gri­niaus 100 m. gimi­ mo­ su­kakties­ ir jo este­ ti­ kos­ veika­ lo­ „Grožis ir menas“­ antros­ lai­dos išspaus­dini­ mo­ pro­ga „Drau­go“ kultū­ ri­ ­ niame­ priede­ patei­ kiau­ jo minčių­ rinki­ nį­ „Grožis,­ jo spindė­ ji­ mas­ ir bjauru­ mas­ mene“­ (2002-07-06). Norė­ jo­ si­ geriau­ pažin­ ti­ meno­ kūrė­ jus.­ Iš vieno­ 12 skir­tingų­ meno­ šakų­ kūrė­ jų­ apklau­ sos­ su­sida­ rė­ tokia­ išva­ da,­ kad jie gero­ kai­ skiria­ si­ nuo aplin­ kos­ žmonių­ kažkokia­ dvasi­ ne­ gelme.­ Ir ta gelmė­ skati­ na­ juos kurti­ – iš tos gelmės­ paslap­ ties­ kažką atideng­ ti­ (2002-05-04).

Dai­lė

Stengiau­ si­ kiekvie­ na­ me­ „Kultū­ ros“­ nu­mery­ je­ spaus­dinti­ kai ką iš meno­ srities,­ ir taip kone­ kiekvie­ na­ me­ nu­mery­ je­ bu­vo straips­nis iš dailės­ sri­ties, pa­

382 „Draugas“ ir kultūra prastai­ daili­ nin­ kų­ kū­rybos­ ap­rašy­ mas­ dažnai­ jų darbų­ pa­rodos­ pro­ga. Dail. Zitos­ Sodei­ kie­ nės­ pa­rodos­ pro­ga ją pakvie­ čiau­ pokal­ biui­ apie jos kūry­ bos­ reikšmę, tarp kitko­ įvesda­ mas­ tą pokal­ bį­ į to „Kultū­ ros“­ nu­merio­ specia­ lią­ temą­ apie kūrė­ ją­ ir visuo­ me­ nę­ (2007-04-28; plačiau­ žr. šios apžvalgos­ „Lite­ ra­ tū­ ros“­ sky­ riuje).­ „Kultū­ ro­ je“­ buvo­ apra­ šy­ ta­ šių daili­ nin­ kų­ kūry­ ba:­ Vytau­ to­ Igno­ (2002-06- 01 ir 2007-06-02), Vinco­ Kisaraus­ ko­ (2002-06-01), Ados Sut­kuvie­ nės­ (2002-06- 29), Sta­sio Eidri­ gevi­ čiaus­ (2002-07-06), Kęstu­ čio­ Mikė­ no­ (2002-07-27), Irenos­ Šapar­ nie­ nės­ (2007-04-21), Jū­ratės­ Staus­kaitės­ (2007-05-26), Filo­ me­ nos­ Lin­ čiūtės­ Vaitie­ kū­ nie­ nės­ (2007-06-23), Na­pole­ o­ no­ Or­dos (2007-06-30) ir Ja­ninos­ Monkutės­ Marks (2007-07-07). Apra­ šy­ ta­ Amerikos­ lietu­ vių­ archi­ tek­ tų­ ir inži­ nie­ rių­ sąjun­ gos­ Chicago­ je­ suruoš­ ta­ meno­ ir kūry­ bos­ pa­roda­ (2002-07-13). Pami­ nė­ tas­ ir užsie­ nio­ lietu­ vių­ daili­ nin­ kų­ darbų­ grįži­ mas­ Lietu­ von­ (2002-05-11).

Mu­zi­ka

Dėme­ sys­ bu­vo atkreip­ tas­ į šiuos įvykius­ mu­zikos­ pa­sauly­ je:­ Chicagos­ lie­ tuvių­ ope­ra, pa­stiprin­ ta­ pajė­ go­ mis­ iš Lietu­ vos,­ pa­statė­ G. Do­nizet­ ti­ „Lucia­ di Lammer­ mo­ or“­ (2002-06-22); Lietu­ vių­ filhar­ mo­ ni­ jos­ kolek­ ty­ vai­ lankė­ si­ Euro­ ­ poje­ (2002-05-25); sėkmin­ ga­ Liver­ pu­ lio­ orato­ ri­ jos­ premje­ ra­ Klaipė­ do­ je­ (2002- 05-25). Mini­ mi­ Vilniaus­ stygi­ nio­ kvarte­ to­ (2007-04-21), daini­ nin­ ko­ Edmun­ do­ Seiliaus­ ir pianis­ to­ Edvi­ no­ Minkš­timo­ (2007-05-26), teno­ ro­ Arūno­ Dinge­ lio­ (2007-06-09) koncer­ tai.­

Te­at­ras

Įsidė­ mė­ tas­ Gražinos Ma­reckai­ tės­ įnašas­ apie teat­ rą­ Lietu­ vo­ je.­ Ji – tiesi,­ drąsi­ ir pa­stabi­ teat­ ro­ lo­ gė­ bei drama­ tur­ ­gė; apta­ rė­ 1970-1980 metų­ laiko­ tar­ pio­ te­ atrą­ Lietu­ vo­ je­ (2007-06-30); Telšių­ teat­ rą­ (2007-07-14), sapną,­ įvyku­ sį­ Vilniaus­ sceno­ je­ (2002-07-06). Pranas­ Visvy­ das­ taip pat retkar­ čiais­ randa­ kažką­ atsi­ tin­ kant­ Los­ An­geles­ lietu­ vių­ sceno­ je,­ pavyz­ džiui,­ Alekso­ Mickaus­ insce­ ni­ zuo­ tą­ kome­ di­ ją­ „Don ­Ki­ chotą“.­ Bronius­ Nainys,­ išvy­ dęs­ „Žaltvyks­ tės“­ sambū­ rio­ pasta­ ty­ tą­ Žemai­ tės­ „Trys myli­ mos“,­ nuspren­ džia,­ kad „Paga­ liau­ turi­ me­ teat­ rą“­ (2002-06-29). Aprašymu­ žavima­ si­ pa­vyku­ sia­ teat­ ra­ li­ zuo­ ta­ folklo­ ri­ ne­ kompo­ zi­ ci­ ja­ „Jau

383 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę saule­ lė“­ pagal­ Kris­tijo­ no­ Do­nelai­ čio­ „Metus“,­ pa­staty­ ta­ Klaipė­ dos­ 750 me­tų su­ kakties­ proga­ (2002-07-20). Į to­limes­ nę­ praei­ tį­ pažvelg­ ta­ Laimu­ tės­ Tidi­ ky­ tės­ po­kalbiu­ su Do­vydu­ Jude­ le­ vi­ čium­ apie Shakes­ pe­ a­ re­ „Hamle­ tą“­ nepri­ klau­ so­ mos­ Lietu­ vos­ sce­noje­ (2007-06-02).

Fil­mas

Ne ­visiškai­ užmirštas buvo­ ir kino­ teat­ ras.­ Su­sido­ mė­ ta­ avangar­ do­ meistro­ Jono­ Meko­ filmu­ „Kai aš taip stūmiau­ si­ toliau,­ retkar­ čiais­ grožio­ akimir­ kos­ krito­ per mano­ akis“ (2002-05-18). Graži­ na­ Marec­ kai­ tė­ giliai­ įsijau­ tu­ siai­ apta­ ria­ do­ kumen­ ti­ nį­ filmą­ „Stirna“­ apie parti­ za­ nų­ ryši­ ni­ n­ kę­ (2007-07-21).

Fo­to­gra­fi­ja

Foto­ gra­ fi­ ja­ rišo­ dvi Atlan­ to­ puses:­ Vilnių­ ir Ameri­ ką.­ Tame­ pačia­ me­ „Kul­ tūros“­ nume­ ry­ je­ (2002-07-06) bu­vo gali­ ma­ paly­ gin­ ti­ seno­ jo­ Vilniaus­ (XIX šimt­ mečio­ ir XX pradžios­ fo­togra­ fi­ jų­ albu­ me)­ ir šiuolai­ ki­ nio­ Vilniaus­ foto­ gra­ fi­ jas­ (Albi­ no­ Slavins­ ko­ paro­ do­ je).­ Foto­ me­ ni­ nin­ kas­ Jonas­ Kuprys­ savo­ paro­ dos­ proga­ foto­ gra­ fi­ jo­ mis­ patei­ kė­ savo­ žvilgsnį­ „Lietu­ viai­ Ameri­ ko­ je“­ (2007-07-28).

Literatūra

Groži­ nė­ lite­ ra­ tū­ ra,­ kaip žodžio­ menas,­ yra viena­ iš meno­ sri­čių. „Draugo“­ šeštadie­ ni­ nia­ me­ priede­ tradi­ ciš­ kai­ ji įvardi­ ja­ ma­ kaip atski­ ra­ kultū­ ros­ sritis.­ Litera­ tū­ ra­ ypač susi­ do­ mė­ jau,­ kai Milfor­ do­ kole­ gi­ jo­ je­ dvejus­ metus­ studi­ ­ javau­ anglų­ ir klasi­ ki­ nes­ kalbas.­ Tačiau­ rašiau jau anksčiau,­ rašiau­ ir tuo metu,­ rašau ir dabar.­ Po­ezi­ja. Pradė­ da­ mas­ reda­ guo­ ti­ „Draugo“­ kultū­ ri­ nį­ priedą­ apsi­ spren­ džiau­ kiekvie­ na­ me­ nume­ ry­ je­ spausdin­ ti­ groži­ nės­ lite­ ra­ tū­ ros.­ Lengviau­ tai pavy­ ko­ su poezi­ ja.­ Praktiš­ kai­ kiekvie­ na­ me­ nume­ ry­ je­ dėjau­ arba­ kelių­ poetų­ eilė­ raš­ čių­ rink­ tinę­ viena­ tema,­ arba­ atski­ ro­ poeto­ kūry­ bą.­ Savo­ kū­ryba­ „Kul­tūrą“­ pratur­ ti­ no­ ke­li atžy­ mė­ ti­ po­etai-laure­ a­ tai:­ Tautos­ dainius­ Bernar­ das­ Brazdžio­ nis­ (2002-07-27), 2002 m. poezi­ jos­ pava­ sa­ rio­ lau­ rea­ tas­ Kazys­ Bradū­ nas­ (2002-06-29), 1995 m. No­belio­ premi­ jos­ laure­ a­ tas,­ airių­ poetas­ Sea­ mus­ Hea­ ney­ (2002-07-20) bei Lietu­ vos­ rašy­ to­ jų­ sąjun­ gos­ 2002 m. poezi­ jos­ premi­ jos­ laimė­ to­ jas­ Sigi­ tas­ Geda­ (2002-05-18). „Kultū­ ros“­ pusla­ pius­ aplan­ kė­ keli­ poetai:­ Vita­ li­ ja­ Bogu­ tai­ tė­ (2002-05-

384 „Draugas“ ir kultūra

25), Eglė­ Juodval­ kė­ (2002-06-01), Ju­lija­ Švabai­ tė­ Gylie­ nė­ (2002-06-08), Sta­ sė Dzenuš­ kai­ tė­ (2002-06-15), Al­fonsas­ Tyruo­ lis­ (2002-07-06), Liūnė­ Sute­ ­ ma (2002-07-13), Julius­ Ke­leras­ (2007-04-21), Ju­zė Augus­ tai­ ty­ tė­ Vaičiū­ nie­ nė­ (2007-05-05), Os­karas­ V. Mila­ šius­ (2007-05-09), William­ Shakes­ pe­ a­ re­ (2007- 06-09), Lidi­ ja­ Šimku­ tė­ (2007-06-30), Zita­ Kirsnaus­ kai­ tė­ (2007-07-07) ir Leo­ nas­ Pelec­ kis-Kak­ ta­ vi­ čius­ (2007-07-14). Spausdin­ tos­ bu­vo ke­lios kelių­ po­etų rinkti­ nių­ eilė­ raš­ čių­ puokš­tės viena­ tema:­ pavyz­ džiui,­ Prisi­ kė­ li­ mas­ Vely­ kų­ ry­tą (2007-04-07: Leo­ nar­ das­ An­driekus,­ Anta­ nas­ Jas­mantas-Ma­ cei­ na,­ Ka­zys Bra­dūnas);­ apie moti­ ną­ (2002-05-04: Ja­ nina­ Degu­ ty­ tė,­ Vaido­ tas­ Spu­das, Vincas­ My­kolai­ tis-Pu­ ti­ nas,­ Juo­zas Mikuc­ kis;­ 2007-05-12: Jus­tinas­ Marcin­ ke­ vi­ čius,­ Juli­ ja­ Švabai­ tė­ Gylie­ nė,­ Vy­tautas­ P. Blo­ žė, Edita­ Naza­ rai­ tė,­ Neri­ ma­ Naru­ tė);­ apie Lietu­ vos­ gin­tarą­ (2002-06-22: Juli­ ja­ Švabai­ tė­ Gylie­ nė,­ Judi­ ta­ Vaičiū­ nai­ tė,­ Jani­ na­ Degu­ ty­ tė)­ ir apie pava­ sa­ rį­ (2007- 04-21: Faustas­ Kirša,­ Jani­ na­ Degu­ ty­ tė,­ Jonas­ Juškai­ tis).­ Recen­ zuo­ tos­ kelios­ poezi­ jos­ knygos.­

Pro­za. Ro­berto­ Kun­droto­ ir Algi­ man­ to­ Lyvos­ ro­manas­ „Kra­kas ir Ne­kra­ kas“ su­darė­ progą­ iškel­ ti­ kūrė­ jo­ ir visuo­ me­ nės­ san­tykių­ proble­ mą.­ Spausdi­ nau­ recen­ zi­ ją­ ir roma­ no­ ištrau­ ką.­ Ta proga­ para­ šiau­ veda­ mą­ jį­ „Kūrė­ jas­ ir visuo­ me­ ­ nė“. Plės­damas­ dialo­ go­ lau­ką į kitas­ meno­ sri­tis kė­liau tą patį­ klausi­ mą­ daili­ ­ ninkei­ Zitai­ Sodei­ kie­ nei.­ Taip meno­ kūrė­ jo­ ir visuo­ me­ nės­ ryšys­ (ar jo stoka)­ tapo­ viso­ nume­ rio­ (2007-04-28) dėme­ sio­ objek­ tu.­ Per ke­letą­ „Kultū­ ros“­ nu­merių­ bu­vo spaus­dina­ ma­ Vytau­ to­ V. Landsber­ ­gio pasa­ ka­ suau­ gu­ siems­ „Arklys­ Do­miny­ kas­ ir ru­giagė­ lė“,­ lydi­ ma­ dail. Zitos­ Sodei­ ­ kienės­ vaizdin­ gų­ iliustra­ ci­ jų.­ Kai kuriuo­ se­ skai­tyto­ juo­ se­ ki­lus su­sido­ mė­ ji­ mui,­ pasa­ ką­ baigiant­ spausdin­ ti,­ atsi­ lie­ piau­ į kai kuriuos­ jų klausi­ mus­ (2007-07-28). Pami­ nė­ ti­ na­ dar Vytau­ tės­ Žilins­ kai­ tės­ vy­kusi­ sa­tyra­ „Vertin­ gas­ sap­nas“ (2007-05-05), o taip pat jau anksčiau­ užsi­ min­ ta­ Vely­ kų­ ištrau­ ka­ iš Biru­ tės­ Pūke­ ­ levi­ čiū­ tės­ premi­ juo­ to­ roma­ no­ „Aštuoni­ lapai“­ (2007-04-07). Prisi­ min­ ti­ ypač vertos­ recen­ zi­ jos:­ Al­giman­ to­ Žemaitai­ čio­ – apie Astri­ ­ dos Pet­rauskai­ tės­ dviejų­ dalių­ roma­ ną­ „Šaktar­ pio­ metas“­ (2007-05-12); Alfre­ do­ Guščiaus­ – apie Izido­ riaus­ Ig­nata­ vi­ čiaus­ apysa­ ką­ „Bet širdies­ nepa­ vo­ gė­ “ (2007- 07-14). Buvo­ prisi­ min­ ti­ šie amži­ ny­ bėn­ iške­ lia­ vę­ rašy­ to­ jai:­ Vytau­ tas­ Alantas­ (2002- 06-22; 2007-06-30), Jur­gis Jankus­ (2002-07-20), Ka­zys Jankaus­ kas­ (2007-04- 21), Stasys­ Santva­ ras­ (2007-06-30).

385 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę

Tautos kultūra

Kiekvie­ na­ tauta,­ taigi­ – ir lietu­ vių­ – kuria­ jai būdin­ gą­ kultū­ rą­ pagal­ jos žmonių­ charak­ te­ rį,­ kalbą,­ patir­ tį.­ Anksčiau­ tautos­ kul­tūra­ bū­davo­ per­duoda­ ma­ iš kartos­ į kartą,­ ypač tradi­ ci­ jo­ mis.­ Šiais laikais,­ išpo­ pu­ lia­ rė­ jus­ komu­ ni­ ka­ ci­ jos­ priemo­ nėms,­ jauno­ ji­ karta­ Vaka­ rų­ pasau­ ly­ je­ greičiau­ yra įtaigo­ ja­ ma­ versli­ nin­ kų­ valdo­ mom­ priemo­ nėm,­ negu­ vyres­ nio­ sios­ kartos­ tradi­ ci­ niais­ ryšiais.­ Tautos­ kul­ tūra,­ o ypač tauti­ nė­ kultū­ ra,­ yra pavo­ ju­ je­ ne tik būti­ nustelb­ ta,­ bet išnykti­ ir likti­ tik „muzie­ ji­ ne“­ – para­ duo­ ja­ ma­ , bet nebe­ gy­ ve­ na­ ma.­ Su­nykstant­ tauti­ nei­ kultū­ rai­ nyksta­ ir tauti­ nė­ tapa­ ty­ bė.­ Reda­ guo­ da­ mas­ „Kultū­ rą“­ išeivi­ jai­ skirta­ me­ „Draugo“­ dienrašty­ je­ skyriau­ ypatin­ gą­ dėme­ sį:­ 1) tautos­ kul­tūrai­ (kalbai,­ charak­ te­ riui,­ patir­ čiai),­ o taip pat, kiek įmano­ ma,­ 2) pačiai­ tauti­ nei­ kultū­ rai.­ Kaip tas dėme­ sys­ atsi­ spin­ dė­ jo­ „Kul­ tūros“­ pusla­ piuo­ se?­ Ogi bu­vo kreipia­ mas­ dėme­ sys­ į tautos­ kul­tūrą­ ku­riančius,­ ug­dančius,­ per­ duodan­ čius­ ir tinka­ mas­ sąly­ gas­ suda­ ran­ čius­ asme­ nis,­ tautos­ kultū­ ros­ rengi­ nius­ bei tautos­ pa­tirties­ reiški­ nius.­ Tarp kultū­ rą­ remian­ čių­ insti­ tu­ ci­ jų­ ypač buvo­ pa­ minė­ tas­ Lietu­ vių­ fondas­ (žr. dr. Kazio­ G. Ambro­ zai­ čio­ straipsnį­ „Lietu­ vių­ fon­ das – išei­ vi­ jos­ lietu­ vių­ meno­ globė­ jas“,­ 2007-04-14). As­me­ny­bės. Tai tie, kurie­ savy­ ­je įkūni­ ­jo tą kultū­ ­rą arba­ jai pada­ ­rė dide­ ­lę, iš­lie­kan­čią įtaką.­ Jie buvo­ pami­ ­nė­ti, prisi­ ­min­ti ypatin­ ­go­mis, ypač sukak­ ­tu­vių ar jų lai­mė­ji­mų progomis.­ Tega­ ­li­me pami­ ­nė­ti tik kele­ ­tą (dauge­ ­lis jų yra pami­ ­nė­ti apta­ ­ riant tas kultū­ ­ros sritis,­ kurio­ ­se jie pasi­ ­žy­mė­jo). Didy­ ­sis rašto pradi­ ­nin­kas Kristi­ ­ jo­nas Do­ne­lai­tis (2007-05-26), po­ezi­jos fa­ke­lą nešę­ – Tau­tos dai­nius Ber­nar­das Brazdžionis­ (2002-07-27) ir žemės­ poetas­ Kazys­ Bradū­ ­nas (2002-06-29), dide­ ­lę iš­ lie­kan­čią įtaką­ žemės­ refor­ ­ma krašto­ žmonėms­ pada­ ­ręs prel. Myko­ ­las Kru­pa­vi­čius (2007-04-21; 2007-05-26), dvasi­ ­nis kultū­ ­rin­to­jas kun. Stasys­ Yla (2007-07-21), Os­ka­ras V. Mi­lašius, ne­pri­klau­so­my­bę iš­ko­vo­ju­siai Lietu­ ­vai sa­vo di­plo­ma­ti­nė­mis pa­stan­go­mis už­tik­ri­nęs vie­tą Eu­ro­pos vals­ty­bių tar­pe (2007-06-09). Ren­gi­niai. Di­die­ji kultū­ ­rai žymę­ pali­ ­kę rengi­ ­niai, kaip Lietu­ ­vos kul­tū­ros 2002 m. konfe­ ­ren­ci­ja ir rūpes­ ­čio pilna­ Mar­ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio kalba­ (2002-06-22). Visas­ „Kul­tūros“­ nu­meris­ spe­cialiai­ skirtas­ Lietu­ vos­ sos­tinei,­ Vilniui­ (2007-05-05), akcen­ tuo­ jant­ ne miesto­ mate­ ria­ li­ nę,­ bet dvasi­ nę­ pusę.­ Išei­ vi­ jos­ lietu­ vių­ daili­ nin­ kų­ kūri­ nių­ rinki­ nys­ „grįžo“­ į Lietu­ vą­ (2002- 05-11). Pasau­ lio­ lietu­ vių­ muzi­ kos,­ teat­ ro­ ir kino­ meno­ kūrė­ jų­ paro­ da­ Vilniu­ je­ (2002-05-25); pačių­ auto­ rių­ grįži­ mas­ ar bent apsi­ lan­ ky­ mas­ tėvy­ nė­ je­ (poetė­ Juli­ ­ ja Švabai­ tė­ Gylie­ nė,­ 2007-06-23).

386 „Draugas“ ir kultūra

Visas­ „Kul­tūros“­ nume­ ris­ (2007-05-19) buvo­ paskir­ tas­ pasau­ ly­ je­ seniau­ ­ sios Ameri­ kos­ iš­eivių­ lietu­ vių­ radi­ jo­ „Mar­gučio“­ progra­ mos­ 75 metų­ su­kakčiai­ pami­ nė­ ti.­ Tau­tos pa­tir­tis. Dide­ lės­ tautos­ dalies­ trėmi­ mai­ į Sibi­ rą­ (2002-06-15), tau­ tos geno­ ci­ das­ ir parti­ za­ nų­ pasi­ prie­ ši­ ni­ mas­ (2007-06-16) kas­met rado­ ryškų at­ garsį­ „Kultū­ ros“­ pusla­ piuo­ se.­ Mažoji Lietu­ va­ – ne vien kaip atskir­ ta­ nuo krašto kamie­ no,­ bet ir kaip atskir­ tos­ tau­tos da­lies patir­ tis,­ atskleis­ ta­ są­ryšy­ je­ su tyri­ nė­ ji­ mais­ apie Done­ lai­ tį­ (2007-05-26). Tau­ti­nė liau­dies kul­tū­ra. Liaudies­ medžio skulpto­ rius­ Ipo­litas­ Užkur­nis (2002-06-20) ir tauti­ nių­ muzi­ kos­ instru­ men­ tų­ kūrė­ jas­ bei tobu­ lin­ to­ jas­ Pranas­ Serva­ (2007-04-14). Pa­žy­mė­ti­na lietu­ ­vių fol­klo­ro mu­zi­kos an­sam­blių šven­tė Kau­ne (2007-05-26).

AP­ŽVAL­GĄ BAI­GIANT

Pa­dė­ka re­dak­ci­jo­je kar­tu dir­bu­siems

Reda­ guo­ da­ mas­ „Draugo“­ kultū­ ri­ nį­ priedą­ buvau­ dides­ nio­ redak­ ci­ nio­ ko­ lekty­ vo­ da­lis. Esu dėkin­ gas­ vi­siems to kolek­ ty­ vo­ dar­buoto­ jams,­ su ku­riais teko­ dalin­ tis­ bendru­ darbu,­ darbo­ tempu,­ redak­ ci­ jos­ erdve,­ dienraš­ čio­ rūpes­ čiais,­ me­ džiaga­ ir dienos­ praei­ nan­ čiais­ įspūdžiais.­ Pirmiau­ sia­ dėko­ ju­ to kolek­ ty­ vo­ vado­ ­ vėms: 2002 metais­ – vyr. redak­ to­ rei­ Danu­ tei­ Bindo­ kie­ nei,­ 2007 metais­ – vyr. re­ dakto­ rei­ dr. Daliai­ Cidzi­ kai­ tei;­ taip pat – Laimai­ Apana­ vi­ čie­ nei,­ Daliai­ Sokie­ nei­ (už korek­ tū­ rą),­ Laimai­ Krivic­ kie­ nei­ (2002 m.), Gražinai Makaus­ kai­ tei­ (2002 m.) ir Onai Gintau­ tie­ nei­ (2007 m.) už tekstų­ surin­ ki­ mą.­ Dėko­ ju­ fo­to meni­ nin­ kui­ Jo­nui Kup­riui, ku­ris 2007 m. sko­ningai­ make­ ta­ vo­ ir (nere­ tai­ savo­ nuotrau­ ko­ mis)­ iliustra­ vo­ „Kultū­ ros“­ pusla­ pius.­

Pa­dė­ka ben­dra­dar­biams

Kaip laikraš­ čio,­ taip ir jo šešta­ die­ ni­ nio­ paly­ do­ vo­ turi­ nys­ labai­ priklau­ so­ nuo bendra­ dar­ bių.­ Be jų įnašo­ neįma­ no­ ma­ laikraš­ čio­ leisti.­ Esu visiems­ bendra­ ­ darbia­ vu­ siems­ labai­ dėkin­ gas.­ Tik jie pada­ ro­ laikraš­ tį­ įdomų,­ net mar­gą. Atsi­ ­ prašau, kad šio­je ribo­ to­ je­ apžval­ go­ je­ nega­ liu­ jų visų­ iš­vardy­ ti,­ nei jų visų­ dar­bų nuodug­ niai­ pami­ nė­ ti,­ nei pakan­ ka­ mai­ įvertin­ ti.­ Dė­kin­gas esu vi­siems, o ypač daugiau­ ­sia bendra­ ­dar­bia­vu­siems – Al­gi­man­ tui Naujo­ ­kai­čiui ir Vytau­ ­tui V. Landsber­ ­giui. O al­fa­be­ti­ne tvarka­ dar su­mi­nė­siu

387 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę tuos, ku­rių bent trys straipsniai­ ar kūry­ ­bos dar­bai bu­vo iš­spaus­din­ti mano­ dvie­ juo­se reda­ ­ga­vi­mo laiko­ ­tar­piuo­se: habil.­ dr. Algir­ ­das Giri­ ­nin­kas, Alfre­ ­das Guš­ čius, Nijo­ ­lė Janku­ ­tė Užuba­ ­lie­nė, Leo­ ­nas Pelec­ ­kis-Kak­ta­vi­čius, Graži­ ­na Marec­ ­ kai­tė, prof. Jus­ti­nas Pikū­ ­nas, dail. Zita­ Sodei­ ­kie­nė, Juli­ ­ja Švabai­ ­tė Gylie­ ­nė, Ieva­ Ša­dze­vi­čie­nė, Audro­ ­nė Škiudai­ ­tė, dr. Laimu­ ­tė Tidi­ ­ky­tė, dr. Al­do­na Va­si­liaus­kie­ nė, Pra­nas Vis­vy­das, prof. Ona Vove­ ­rie­nė ir Al­do­na Že­mai­ty­tė Pet­raus­kie­nė.

Ko­dėl į Lie­tu­vą?

Lietu­ vai­ atga­ vus­ nepri­ klau­ so­ my­ bę­ jutau­ malo­ nią­ parei­ gą­ perduo­ ti­ teolo­ ­ gijos,­ psicho­ lo­ gi­ jos­ ir filo­ sof­ jos­ žinias, kurias­ buvau­ įsigi­ jęs­ Vaka­ ruo­ se.­ Tad vos tik buvo­ gali­ my­ bė­ vykti­ į Lietu­ vą­ ir dėsty­ ti,­ išėjau­ į pensi­ ją­ ir dėsčiau,­ kad padė­ čiau­ ugdy­ ti­ tiek naują­ kata­ li­ kų­ in­teli­ gen­ ti­ ją,­ tiek naujų­ ku­nigų­ kar­tą (mano­ įsiti­ ki­ ni­ mu,­ to labiau­ siai­ trūko­ ir tebet­ rūks­ ta­ Lietu­ vai).­ Per metų­ eilę­ taip įsi­ jungiau­ į akade­ mi­ nį­ darbą,­ kad dėsčiau­ dauge­ ly­ je­ Lietu­ vos­ aukš­tųjų­ mokyk­ lų:­ Vytau­ to­ Didžio­ jo­ univer­ si­ te­ te­ Kaune,­ Klaipė­ dos­ uni­versi­ te­ te,­ Vilniaus­ peda­ go­ ­ ginia­ me­ univer­ si­ te­ te,­ Šiaulių­ univer­ si­ te­ te,­ Reli­ gi­ jos­ stu­dijų­ insti­ tu­ te­ Kre­tingo­ je,­ Kauno­ ir Mari­ jam­ po­ lės­ kuni­ gų­ semi­ na­ ri­ jo­ se.­ Re­da­guo­ti „Drau­go“ kul­tū­ri­nį priedą­ apsi­ ­ė­miau 2002 m. su sąly­ ­ga, kad tris rudens­ semest­ ­ro mėne­ ­sius vyksiu­ į Lietu­ ­vą (ir kad tuo metu­ kas nors ki­tas re­da­guos vietoj­ manęs),­ o 2007 m. su­ma­ži­nau dėsty­ ­mo krūvį­ taip, kad plana­ ­vau ne­nu­trauk­ti reda­ ­ga­vi­mo, bet jį tęsti­ esant Lietu­ ­vo­je ir kar­tu dėstant.­ Tačiau­ man ne­nu­ma­ty­tai Vytau­ ­to Didžio­ ­jo univer­ ­si­te­to Kata­ ­li­kų teolo­ ­gi­jos fakul­ ­te­te 2007 me­tų rude­ ­nį įsteigus­ nau­ją magist­ ­ra­tū­ros pro­gra­mą ir įsire­ ­gist­ra­vus rink­ti­niams jau­niems kuni­ ­gams ir pasau­ ­lie­čiams, buvau­ paprašytas­ dėsty­ ­ti progra­ ­mai būti­ ­ną kur­są; nega­ ­lė­jau atsi­ ­sa­ky­ti – suti­ ­kau. Taip akade­ ­mi­niam krūviui­ vėl žymiai­ padi­ ­ dė­jus ne­be­bu­vo įma­no­ma re­da­guo­ti iš Lietu­ ­vos. Tad at­si­sa­kiau.

***

Mano­ re­daga­ vi­ mo­ dar­bas bu­vo gan trumpas­ laiko­ at­žvilgiu,­ bet, kaip ši apžval­ ga­ rodo,­ planin­ gai­ apgal­ vo­ tas­ ir pagal­ tą planą­ tiek, kiek sąly­ gos­ leido,­ įgyven­ din­ tas.­ Nors leidė­ jų­ direk­ to­ riai­ ypač manęs­ prašė­ dėti­ pastan­ gas­ gerin­ ti­ turi­ nį,­ tai ką ir stengiau­ si­ dary­ ti,­ turė­ jau­ daug laiko­ praleis­ ti­ ne rašant­ ar rūpi­ ­ nantis­ turi­ niu,­ bet gautą­ medžia­ gą­ taisant­ ir ruošiant­ spaudai,­ o 2002 metais­ man pačiam­ teko­ ir iliustra­ vi­ mu­ pasi­ rū­ pin­ ti,­ ir tekstą­ išdės­ ty­ ti,­ naudo­ jant­ tuome­ ti­ nę­ vašku­ klija­ vi­ mo­ techni­ ką.­ Nepai­ sant­ viso­ to, „Kultū­ ra“­ vienaip­ ar kitaip­ artė­ jo­ prie užsi­ brėž­ to­ tikslo.­

388