„Draugas“ ir kultūra „Draugo“­dienraščio­šeštadieninis­ palydovas­„Kultūra“ Kun.­dr.­Kęstutis­A.­Trimakas Bu vau pa prašytas pa rašyti apie „Draugo“ dien raš čio kultū ri nį šeš ta die nio prie dą. Su ti kau tik su tokia są ly ga, kad galiu rašy ti tik apie savo pa ties reda ga- vi mo pa tir tį: 1) kaip supra tau šio kultū ri nio prie do paskir tį ir 2) kaip to priedo pa skir tį stengiau si įgy ven din ti. Pa­si­ruošimas­re­da­ga­vi­mui Ma no gy ve ni me pirmas pa mė gi ni- mas reda guo ti buvo anks ty vas. Bū da mas 13 me tų Kau ne ran ka vien sau rašiau įsi- vaiz duo tos ide a lios vals ty bės „laikraš tį“. Po pir mo bandy mo mano pastan gos da rė- si vis rimtes nės. 1945-1946 m. re da ga vau Augs bur go (Vo kie ti jo je) lietu vių gimna zi- jos penktos kla sės laikra šė lį „Švy tu rys“; 1946-1948 m. – ro ta to riu mi spaus di na mą Muen che no lie tu vių gimna zi jos atei ti nin kų moks lei vių laikra štė lį „At ei ties švy tu rys“; 1951 m. – ameri kie čių jė zui tų Milfor do ko le gi jo je (JAV) spaus di na mą ne pe rio di- nį leidi nį „The Hu ma nist“; 1962-1968 m. Chica go je lie tu vių jėzui tų leidžia mą žur- na lą „Laiškai lietu viams“, o 1974-1983 m. – At ei ti nin kų fede ra ci jos žurna lą „At ei tis“. 1980-1981 metais bu vau kultū ros žur na- lo „Ai dai“ moks lo sky riaus redak to rius. Ir ta da du laiko tar pius reda ga vau „Drau go“ dien raš čio šeš ta die ni nį kul tū ri nį prie dą, Kun.­dr.­Kęstutis­A.­Trimakas ku rį 2007 me tais pa va di nau „Kul tū ra“. Lie tu vai atga vus ne pri klau so my bę 1990 me tais, vos tik at kū rus aukš tą sias mo kyk las, kas met vyk da vau į Lietu vą dės ty ti, o liku sį laiką nau do jau kny goms ra- šy ti. Tad į „Drau go“ kul tū ri nio priedo re dak to riaus kė dę ne tik nesi ver žiau, bet tuo- 371 „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę me ti nių „Drau go“ dienraš čio leidė jų pir mi nin kams – dr. Pet rui Ki sie liui (2002 m.) ir adv. Sau liui Kup riui (2007 m.) reikė jo ilgai prašy ti, kad apsi im čiau reda guo ti. Tą pra šy mą jie grindė tuo pa čiu no ru, kad „Drau go“ kul tū ri nis prie das bū tų krikščio - niš ko tu ri nio. 2002 m. suti kau reda guo ti, bet su sąly ga, kad tu rė čiau per trau ką ru de- nį, ka da ga lė čiau vyk ti į Lietu vą dės ty ti, o 2007 m., suma ži nęs dės ty mą, tikė jau si, nu si ve žęs kompiu te rį, re da guo ti iš Lietu vos. Nors su ti kau ne no ro mis, reda ga vi mo dar bui at si da viau vi sa sie la, tam dažnai skirda mas viršva landžius. Šalia šios ilga me tės ma ne ly dė ju sios re da gavi mo pa tir ties man labai padė - jo gyve ni mo pra džio je sutelk tos moks lo ži nios: psi cho lo gi ja, teolo gi ja, filo so fi- ja, anglų ir klasi ki nių kalbų lite ra tū ra. Tų moks lų ži nias nuolat atšvie žin da vau ir pa pil dy da vau, nes tuo met juos dės čiau aukštosio se mo kyk lo se Lie tu vo je. Re­da­ga­vi­mo­pradžia Šie moks lai man buvo ypač naudin gi pačio je 2007 me tų reda ga vi mo pradžio je, kai neti kė tai per vieną savai tę tu rė jau pa ruoš ti pirmą „Drau go“ kul- tū ri nio prie do nu me rį dar net neįžen gęs į re dak to riaus įstaigą, nei neat si sė dęs į redak to riaus kėdę ir be jokio ben dra dar bio. Ka dan gi tas nu me ris tu rė jo pa- si ro dy ti šeš ta die nį prieš Ve ly kas, pa si kvie čiau geriau sius „ben dra dar bius“, su ku rių raš tais bu vau su si pa ži nęs jau anks čiau: labai žmogiš ką mąs ty to ją, ku riam di džiau sias gy ve ni mo rū pes tis bu vo jo ne mir tin gu mas (Mi gu el de Una mu no); ki tą as me nį, ku ris gi liai įžvelgė, kad jėga, ku ri pri kė lė Kris tų iš mirties, bu vo Jo pa ties meilė (kar di no las Jo zef Ratzin ge r); į Ve ly kų pa tir tį ir pras mę įsi jau tu sius po etus (Leo nar dą An drie kų, Ka zį Bradū ną, An ta ną Jas man tą-Ma cei ną ir Stasę Dze nuš kai tę) ir Vely kas Lie tu vo je vaiz džiai ap ra šiu sią Bi ru tę Pū ke le vi čiū tę. Jos žo džiai paga vo mū sų tau tos žmo nių viltį: „Pragys ta mi nia – vy rai ir mote rys, vie nu balsu, vienu džiaugs mu, išal kę ne mir tin gu mo ir pa ža dė tos tė vai nys tės: Ale liu ja, Aleliu ja, Aleliu ja!“ To kia pui ki lek tū ra skai ty to jams bu vo tik ras iš šū- kis: ar jie pasi nau dos šia pra smin ga medžiaga sa ve pra tur tin ti. Kaž kas, to pir mo 2002 m. vely ki nio nu me rio tu ri nį per žvel gęs, pri ėjo iš- va dos, kad jį ruošiau gero kai iš anksto, žinoda mas, kad užimsiu re dak to riaus pos tą. Ši išva da klai din ga: ne pla na vau iš viso re dak to riaus vie tos užim ti. Ta čiau tos gyve ni mo pra smės temos rū pė jo Lietu vo je sutik tiems studen tams; tad ir man jos bu vo gy vos ir ak tu a lios. *** Šio je apžvalgo je at sa kau į šiuos sau pa čiam pa teik tus klau si mus: 1) kaip 372 „Draugas“ ir kultūra su vo kiau šio dienraš čio kultū ri nio prie do už duo tį, 2) kaip medžia gą sten giau si pa teik ti ir 3) kaip tu ri nį pa tei kiau pa gal kul tū ros pa grin di nes sri tis: moks lą, me- ną ir lite ra tū rą. Į pir mą klausi mą apie dien raš čio kultū ri nio prie do užduo tį at sa kiau pa gal abie jų „Drau go“ lei dė jų di rek to rių, dr. Pet ro Ki sie liaus ir adv. Sauliaus Kup rio, iš reikš tą no rą, kad tas kul tū ri nis priedas bū tų aiš kiai krikš čio niš ko tu ri nio; ypač dėl to, kad jų noras ati ti ko tiks lą tų, kurie „Drau gą“ įsteigė ir tiek daug metų iš- tver min gai leido. I.­­KUL­TŪ­RA Ap si ė męs re da guo ti sten giau si tiks liai išsi aiš kin ti šio šešta die ni nio „Drau- go“ priedo paskir tį. Ypač atkrei piau dė me sį, kad jis yra vadi na mas kul tū ri niu. Kul tū ros su pra ti mas per vi są ei lę de šimt me čių keitė si; kul tū ros są vo ka ge ro kai iš si plė tė. Taip, žvilgs nis į kul tū ros es mę išli ko tas pats. Ma no su pra ti mą forma vo to kie fi lo so fai, kaip Sta sys Šal kaus kis ir An ta nas Ma cei na. Tas žvilgs nis yra fi- lo so fi nis: žvilgs nis į esmę. Ma cei na taip apta ria: „Kultū ra (lo ty niš kai cul tu ra „au gi ni mas, ap dir bi mas“) yra žmogiš ko ji kū ry ba... pa stan ga iš si lai ky ti pasau - ly je, no ras sa ve iš reikš ti ir linki mas ap val dy ti žemę“ (Lietu vių en cik lo pe di ja, XI II, p. 325). Pa gal šią są vo ką sa ko ma: kultū ri nin kas, kul tū rin gas ir kul tū ri nis. Ta čiau šiais laikais žodis kul tū ra nau do ja mas daug dažniau, įvai riau ir po pu lia riau apibū din ti visuo me nės ar jos reikš min gos da lies žmonių pasau lė- žiū rą, ver ty bes, mo ty vus, lai ky se nas; pa vyzdžiui: ma sės kul tū ra, var to to jiško ji (kon su me riz mo – ga mi nių su nau do ji mo) kul tū ra, so vie ti nė kul tū ra, nar cis ti nė, psi cho lo gi nė. Šis žvilgs nis yra so cio lo gi nis, ant ro po lo gi nis.