DOCSLIB.ORG

Lietuvos Respublikos Prezidentas Dekretas

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvos Respublikos Prezidentas Dekretas Neoficialus dekreto tekstas Dekretas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 54-1573 LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS DEKRETAS DĖL APDOVANOJIMO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS MEDALIU 2000 m. liepos 1 d. Nr. 929 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Lietuvos nepriklausomybės medaliu a p d o v a n o j a m i šie ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, kariai savanoriai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjai, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto steigėjai, Helsinkio grupės nariai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo nariai, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: Aleksandras Algirdas ABIŠALA Laimutė Marija ABRAITYTĖ Regimantas ADOMAITIS Ričardas ADOMAITIS Povilas AKSOMAITIS Vytautas ALIŠAUSKAS Vaclovas ALIULIS Kazys ALMINAS Kazimieras AMBRASAS Nijolė AMBRAZAITYTĖ Aleksandras AMBRAZEVIČIUS Julius ANDREJEVAS Laima Liucija ANDRIKIENĖ Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS Irena ANDRUKAITIENĖ Birutė ANDZIULIENĖ Vytautas ANDZIULIS Artūras ANIULIS Jonas Algirdas ANTANAITIS Bronius ANTANAITIS Vaidotas ANTANAITIS Bernardas ANUŽIS 1 Leonas APŠEGA Mykolas ARLAUSKAS Juozas ARMONAITIS Rimantas ASTRAUSKAS Mensaidas BAIRAŠEVSKIS Osvaldas BALAKAUSKAS Zbignevas BALCEVIČIUS Petras BALČIŪNAS Vilius BALDIŠIS Vytautas BALSYS Algis BALTRUŠIS Raimundas BARTUSEVIČIUS Nijolė Angelė BAUŽYTĖ Julius BEINORTAS Gintautas BENDORAITIS Vladimiras BERIOZOVAS Egidijus BIČKAUSKAS Jadvyga BIELIAUSKIENĖ Kazys BLAŽEVIČIUS Vytautas BOGUŠIS Jonas BORUTA Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS Rimantas BRAZIULIS Vytautas BRĖDIKIS Birutė BRILIŪTĖ Vytautas BUBNYS Antanas BURAČAS Audrius BUTKEVIČIUS Alvydas BUTKUS Petras CIDZIKAS Algimantas ČEKUOLIS Virgilijus Juozas ČEPAITIS Vytautas ČEPAS Jonas ČEPONIS Vytautas ČEPONIS Algirdas Eduardas ČIŽAS Medardas ČOBOTAS Genutė DAINAUSKAITĖ Adolfas DAMUŠIS Albinas DAUBARAS Stasys DAUGĖLA Vaclovas DAUNORAS Arūnas DEGUTIS Vaclovas DEGUTIS Ona DRANGINYTĖ Juozas DRINGELIS Zenonas DRONGIS Andriejus DRUČKUS Juozas ENČERIS Algirdas ENDRIUKAITIS Saulius FILIPAVIČIUS Eitanas FINKELŠTEINAS 2 Rūta GAJAUSKAITĖ Balys GAJAUSKAS Kazimieras GAŠČIŪNAS Monika GAVĖNAITĖ Sigitas GEDA Eugenijus GENTVILAS Bronislovas GENZELIS Miglutė GERDAITYTĖ Gintaras GIBAS Kazys GIEDRAITIS Petras GINIOTAS Kazys GIRDŽIŪNAS Edvardas GIRUCKAS Kęstutis GLAVECKAS Leonas Vytautas GLINSKIS Aringas GORODECKIS Eimantas GRAKAUSKAS Algis GRAUŽINIS Juozas GRAŽYS Antanas GRAŽULIS Petras GRAŽULIS Ona Jurina GRICIENĖ Robertas GRIGAS Bronius GRIGELIONIS Kęstutis GRINIUS Steponas GRYBAUSKAS Ričardas GUDAITIS Romas GUDAITIS Stanislovas GVILDYS Romualda HOFERTIENĖ Gintautas Vincas IEŠMANTAS Eugenijus IGNATAVIČIUS Stanislovas Gediminas ILGŪNAS Klemas INTA Leonardas JAGMINAS Gediminas JAKAVONIS Juozas JAKŠTAS Albinas JAKUBAUSKAS Vincentas JALINSKAS Vytautas JANONIS Albinas JANUŠKA Egidijus JARAŠIŪNAS Vladimiras JARMOLENKO Vidmantė JASUKAITYTĖ Georgij JEFREMOV Vladimir JEFREMOV Vytautas JOCIUS Jonas JONYNAS Vitalija Teresė JONUŠIENĖ Janina JUDIKEVIČIŪTĖ Zenonas JUKNEVIČIUS Kazys JUKNIUS 3 Balys JUODZEVIČIUS Bronislovas JUOSPAITIS Arvydas JUOZAITIS Jurgis JURGELIS Česlovas JURŠĖNAS Julija JUŠKAUSKAITĖ Julius JUZELIŪNAS Virgilijus KAČINSKAS Jonas KADŽIONIS Jonas KAIREVIČIUS Gunaras Imantas KAKARAS Antanas KALANTA Leonas KALINAUSKAS Petras KALTENIS Alvydas KARALIUS Gediminas KARALIUS Antanas KAROBLIS Juozas KARVELIS Stasys KAŠAUSKAS Marija KATILIŪTĖ-LAKRIMA Valdemaras KATKUS Jonas KAUNECKAS Algirdas KAUŠPĖDAS Ona Virginija KAVALIAUSKAITĖ Vladas KAZLAUSKAS Algimantas KEINA Jonas KELDUŠIS Faustas KERŠYS Jurgis KLIOŠTORAITIS Aleksandras KLUMBYS Egidijus KLUMBYS Halina KOBECKAITĖ Vytautas KOLESNIKOVAS Antanas KONTAUTAS Juozas KONTAUTAS Aldona Veronika KOSKIENĖ Gediminas KOSTKEVIČIUS Vytautas KRIKŠČIŪNAS Kazimieras Vytautas KRYŽEVIČIUS Stasys KROPAS Andrius KUBILIUS Vytautas KUBILIUS Antanė KUČINSKAITĖ Petras KUDABA Algirdas KUMŽA Bronislovas Juozas KUZMICKAS Vincas KUZMINSKAS Vytautas KVIETKAUSKAS Vytautas LANDSBERGIS Vladas LAPIENIS Kęstutis LAPINSKAS Eugenijus LAURINAITIS 4 Mečys LAURINKUS Leonas LAURINSKAS Bronius LEONAVIČIUS Arvydas Kostas LEŠČINSKAS Jonas LIAUČIUS Valdas LIEGUS Jonas LIORANČAS Bronislovas LUBYS Antanas LUKŠA Gytis LUKŠAS Meilutė Julija LUKŠIENĖ Zygmunt MACKIEVIČ Jonas MAČYS Stasys MAKŪNAS Alfonsas MALDONIS Bernadeta MALIŠKAITĖ Stasys MALKEVIČIUS Justinas MARCINKEVIČIUS Marcelijus Teodoras MARTINAITIS Stanislovas MARTINĖNAS Jonas MATUKEVIČIUS Juozapas MATULAITIS Juozas Kastytis MATULIONIS Robertas MATULIONIS Alvydas MEDALINSKAS Nikolajus MEDVEDEVAS Elena MEZGINAITĖ Giedrė MICKŪNAITĖ Raimundas MICKŪNAS Vaclovas MIKULSKIS Leonas MILČIUS Nijolė MISIŪNIENĖ Albertas MIŠKINIS Juozas MOCIUS Donatas MORKŪNAS Kazimieras MOTIEKA Algirdas MULEVIČIUS Valdas NARKŪNAS Algimantas NASVYTIS Antanas NAVAITIS Genovaitė NAVICKAITĖ Eimuntas NEKROŠIUS Laimonas NOREIKA Algimantas NORVILAS Česlavas OKINČICAS Juozas OLEKA Romualdas OZOLAS Nijolė OŽELYTĖ-VAITIEKŪNIENĖ Ričardas PABIRŽIS Bernardas Gytis PADEGIMAS Romas PAKALNIS Justas Vincas PALECKIS 5 Vytautas PALIŪNAS Jonas PANGONIS Petras PAPOVAS Algirdas Vaclovas PATACKAS Vytautas PAUKŠTĖ Zita PAULAUSKAITĖ Rolandas PAULAUSKAS Antanas PAULAVIČIUS Saulius PEČELIŪNAS Povilas PEČIULAITIS Saulius PEČIULIS Algimantas PEŠKYS Jadvyga PETKEVIČIENĖ Jonas PETKEVIČIUS Vytautas PETKEVIČIUS Viktoras PETKUS Vilhelmas PETRAITIS Juozas Antanas PETRAŠKA Eugenijus PETROVAS Virginijus PIKTURNA Vytautas Petras PLEČKAITIS Kazys PLESKUS Petras PLUMPA Bronius POŠKUS Petras POŠKUS Vidmantas POVILIONIS Jonas PRAPIESTIS Juozas PRAPUOLENIS Kazimiera Danutė PRUNSKIENĖ Romualdas PUKŠTAS Vytautas Adolfas PUPLAUSKAS Antanas RAČAS Vytautas RADŽVILAS Romaldas Juozas RAGAIŠIS Liudvikas Narcizas RASIMAVIČIUS Rasa RASTAUSKIENĖ-JUKNEVIČIENĖ Irena RATKIENĖ Liudvikas Saulius RAZMA Algirdas RAŽAUSKAS Kęstutis RIMKUS Antanas RYBELIS Audrius RUDYS Romualdas RUDZYS Benediktas Vilmantas RUPEIKA Kazimieras Gediminas RUZGYS Liudvikas SABUTIS Felicija Nijolė SADŪNAITĖ Kazimieras SAJA Aloyzas SAKALAS Henrikas SAMBORA Leonora SASNAUSKAITĖ Julius SASNAUSKAS 6 Algirdas SAUDARGAS Kazimieras SAVIČIUS Algimantas SĖJŪNAS Artūras SIMANAVIČIUS Arnoldas SIMĖNAS Gintaras SIMONAITIS Liudvikas SIMUTIS Artūras SKUČAS Morkus SMELEVIČIUS Gintaras SONGAILA Vaclovas STAKĖNAS Mindaugas STAKVILEVIČIUS Dalius STANCIKAS Antanas STANČIKAS Gema Jadvyga STANELYTĖ Vytautas STANIONIS Vidmantas STANIULIS Gintautas Vincentas STANKAITIS Antanas STANKEVIČIUS Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS Ignas STANKOVIČIUS Valentin STECH Rimvydas Raimondas SURVILA Alfonsas SVARINSKAS Rimantas ŠAGŽDAVIČIUS Genovaitė ŠAKALIENĖ Arvydas ŠALTENIS Saulius ŠALTENIS Ona ŠARAKAUSKAITĖ Juozas ŠATAS Jonas ŠEDYS Lionginas ŠEPETYS Gediminas ŠERKŠNYS Gintaras ŠIDLAUSKAS Gintaras ŠILEIKIS Sigitas ŠILINSKAS Irena ŠIMANAUSKIENĖ-RUGINIENĖ Albertas ŠIMĖNAS Antanas ŠIMĖNAS Jonas ŠIMĖNAS Zita ŠLIČYTĖ Vytautas ŠNEIDERIS Rožė ŠOMKAITĖ Elena Gerarda ŠULIAUSKAITĖ Augustinas ŠVENČIONIS Sigitas TAMKEVIČIUS Jonas TAMULIS Arnas TAUJANSKAS Aurimas TAURANTAS Stanislavas TEIŠERSKIS Antanas TERLECKAS Vladas TERLECKAS 7 Elena TERLECKIENĖ Vitas TOMKUS Mečislovas TREINYS Andrius TUČKUS Pranciškus TUPIKAS Algimantas Vincas ULBA Vytautas UMBRASAS Kazimieras UOKA Stasys UOSIS Kęstutis URBA Danutė VABALAITĖ Gediminas VAGNORIUS Kazimieras VAIČIONIS Vytautas VAIČIŪNAS Zigmas VAIŠVILA Petras VAITIEKŪNAS Viktoras VALAŠINAS Rimvydas VALATKA Birutė VALIONYTĖ Vidmantas VALIUŠAITIS Povilas VARANAUSKAS Dionizas VARKALIS Kazimieras VASILIAUSKAS Raimundas VEDEGYS Virmantas VELIKONIS Tomas VENCLOVA Arvydas VERSECKAS Jonas VERSECKAS Julius VESELKA Evaldas VĖBRA Vytautas VILIŪNAS Eduardas VILKAS Vaclovas VINGRAS Audrius VINGRYS Ona VITKAUSKAITĖ Stasys VITKAUSKAS Jonas VOLUNGEVIČIUS Bronė VOZGELEVIČIŪTĖ Vanda ZABORSKAITĖ Bronius ZABULIS Emanuelis ZINGERIS Alfonsas ŽALDOKAS Aleksandras ŽALYS Alfonsas ŽALYS Sigitas ŽALNERAVIČIUS Arūnas ŽEBRIŪNAS Vidmantas ŽIEMELIS Vytautas ŽUKAS Straipsnio pakeitimai: Nr. 107, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 158-5761 (2004-10-30) Nr. 1K-838, 2006-12-22, Žin., 2006, Nr. 141-5413 (2006-12-28) 8 2 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ________________ Pakeitimai: 1. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Dekretas Nr. 107, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 158-5761 (2004-10-30) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2000 M. LIEPOS 1 D. DEKRETO NR. 929 DALINIO PAKEITIMO 2. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Dekretas Nr. 1K-838, 2006-12-22, Žin., 2006, Nr. 141-5413 (2006-12-28) DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS MEDALIAIS APDOVANOTŲ ASMENŲ IŠBRAUKIMO IŠ APDOVANOTŲJŲ SĄRAŠO *** Pabaiga *** Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-03-07) [email protected] 9 .
Load more

Recommended publications
  • Digesta) Teisingumas Yra Nuolatinis Ir Amžinas Noras Kiekvienam Užtikrinti Jo Teises UDK
    Justitia est constans et perpetua voluntas cuique suum tribuendi (Digesta) Teisingumas yra nuolatinis ir amžinas noras kiekvienam užtikrinti jo teises UDK Sudarė: Vytautas BUDNIKAS „Pozicijos“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos(LŽTA) pirmininkas Konsultavo: Viktoras PETKUS Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) Garbės pirmininkas ir Arimantas DUMČIUS medicinos profesorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) Garbės pirmininkas ISBN 978-9955-9972-2-1 Knygos dizainas ir maketas Rasos PREIDIENĖS Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija LIETUVA IR žmoGAUS LietuvosTEisės žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 1989–1999 metai I knyga 2008 Vilnius 4 LIETUVA IR žmoGAUS TEisės LŽTGA išplėstinio posėdžio protokolas Nr. 4 ........... 87 TURINYS: LŽTGA susitikimo su LR Generalinės prokuratūros darbuotojais protokolas Nr. 6 ......................................... 91 Pratarmė ......................................................................... 15 LŽTGA 1992 11 06 komiteto posėdžio nutarimas Nr. 1 ................................................................ 93 Vytautas Budnikas. BE IŠANKSTINĖS NUOSTATOS ................................................................... 17 LŽTGA 1992 11 06 komiteto posėdžio nutarimas Nr. 2 ................................................................ 93 Viktoras Petkus. TEISINGUMAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE ............................ 26 LŽTGA komiteto posėdžio protokolas Nr. 9 .............. 94 Arimantas
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Teisinis Priesaikos Institutas Ir Jo Socialinis Vaidmuo
    MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Audrius Skaistys TEISINIS PRIESAIKOS INSTITUTAS IR JO SOCIALINIS VAIDMUO Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2011 Disertacija rengta 2003– 2011 metais Mykolo Romerio universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (socialiniai mokslai, teisė – 01 S). TURINYS ĮVADAS............................................................................................................ 5 1. Tyrimo objektas ir problemos aktualumas.................................................. 5 2. Tiriamos problemos įdirbio apžvalga ir vertinimas. Tyrimo tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodas. Disertacinio tyrimo rezultatų naujumas ..... 7 3. Ginamieji disertacijos teiginiai, tyrimo reikšmė ir struktūra....................... 16 I. PRIESAIKOS KAIP PAPROTINĖS TEISĖS KATEGORIJOS, KILMĖ, RAIDA IR SAMPRATA.................................................................. 20 1. Priesaikos institutas ir jo susiformavimo socialinės sąlygos ..................... 21 2. Priesaikos instituto samprata....................................................................... 23 2.1. Lingvistiniai, filosofiniai, psichologiniai, teisiniai ir istoriniai priesaikos aspektai....................................................................................... 23 2.2. Religinės ir etinės prielaidos priesaikos instituto veiksmingumui užtikrinti....................................................................................................... 24 II. PRIESAIKA KAIP PAPROTINĖS IR POZITYVIOSIOS TEISĖS SĄVEIKOS
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 4 (18)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 4 (18) 1 2016 4 (18) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Paskutiniajame šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeryje kviečiame susipa- žinti su keliais anksčiau menkai paliestais mūsų valstybingumo raidos aspektais. „Mūsų didieji“ toliau pristato Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, šįkart – vyskupą ir politiką Justiną Staugaitį. Įtvirtinant nepriklausomybę, o vėliau ir siekiant Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo, atsiskleidžia šios asmenybės politiniai, diplomatiniai ir kiti talentai. Vyskupo paveikslą papildo ir praturtina numeryje skelbiamas jo 1933 m. vasario 16 d. pamokslas. Vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendraautorių Juozas Žilys toliau plėtoja pirmųjų valstybingumo atkūrimo žingsnių analizę. Šįkart išsamiau aptariama naujos Kons- titucijos būtinybę lėmusi 1988–1990 metų Lietuvos politinė ir teisinė aplinka, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir jo raida, Aukščiausiosios Tarybos frakcijų kūrimasis, pristatomi parlamento sprendimai dėl naujos Konstitucijos rengimo bei jos iniciatyvos. Rubrikoje „Iš Romualdo Ozolo palikimo“ – R. Ozolo rankraštinis tekstas „Nacionalinė valstybė: prigimtis ir paskirtis“. Jame autorius žvelgia į nacionalinės valstybės prigimtį ir principo lygmeniu mėgina apibrėžti jos esmę, santykį su tauta, demokratija, asmens teisėmis, nurodo esminius lygiaverčius įsipareigojimus – saugoti šalies teritoriją ir tautos kultūrą su svarbiausiu jos elementu kalba. 2005 m. rašytame tekste pateikiama naujos Lietuvos politinės tikrovės – narystės
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2015 4 (14)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 4 (14) 1 2015 4 (14) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Tai paskutinis žurnalo šių metų numeris. Grąžiname skolas. Pirmiausia, pagerbdami vieną iškiliausių mūsų filosofų – Juozą Girnių, kurio šimtosios gimimo metinės buvo mini- mos pavasarį. Taip, prisiminimas dažnai tėra proginis ir epizodiškas pasikalbėjimas, rašo straipsnio autorius Justinas Dementavičius, todėl ir pasirinkta palyginti siaura Girniaus apmąstymų tema – laisvės problemos suvokimas bei šiandienai aktuali liberalizmo, Lie- tuvos liberalų laisvės monopolio kritika. Beje, tai sutapimas, kad šiame numeryje „lietuviškiesiems liberalams“ kliūva ir nuo politologo Mariaus Parčiausko straipsnyje „Kaip iš Maceinos pagaminti marksistą“ (Mąsty- mai). Tikimės, kad tos „gamybos“ klausimai bus įdomūs ne vienam skaitytojui, nes iškilus Lietuvos mąstytojas Antanas Maceina kai kuriems mūsų liberalams yra „doktrininis, ka- nonizuotas neopagonis“, be kita ko dar ir tiesiantis „atvirą kelią į rasistinį antisemitizmą“ (L. Donskis). Savotiškas skolos skaitytojui grąžinamas yra ir Dokumentuose baigiama skelbti Angoni- tos Rupšytės parengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1990 m. vasario 3 d. konferencijos stenogramos ketvirtoji dalis, ir Vlado Drėmos atviro laiško LKP sekretoriui L. Šepečiui antroji dalis, lydima jo kolegės ir mokinės Jūratės Markevičienės įžanginio žodžio (skyrius Faktai ir įžvalgos). Dokumentuose įsiterpia ir Vytauto Landsbergio išverstas iš anglų kalbos ir parengtas VLIK‘o memorandumas, kuriame jau emigracijoje atgaivintos organizacijos vardu pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kreipiamasi į Vakarų sąjungininkų ka- riuomenės vyriausiąjį vadą Dvaitą Eizenhauerį, primenant Lietuvos senąją istoriją, nepri- klausomybės atgavimą, jos praradimą XX amžiuje, viliantis, kad sąjungininkai atsižvelgs į teisėtus tautos lūkesčius ir padės prisikelti laisvai, nepriklausomai valstybei. Klausimas, kodėl lenkai Vilnių laiko savu, narstomas tokio pat pavadinimo pokalbyje su su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu.
    [Show full text]
  • Konstitucingumas Ir Pilietinė Visuomenė
    LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË Monografija Vilnius 2003 1 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË UDK 342(474.) Ko-242 Knygos autoriai: Prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Audrius Paksas, prof. habil. dr. Alfonsas Vaið- vila, dr. Gediminas Mesonis, dr. Egidijus Jaraðiûnas, doc. dr. Juozas Þilys, dr. Vytautas Sinkevièius, Liudvika Meðkauskaitë, prof. dr. Toma Birmontienë, Elvyra Baltutytë, Saulë Vidrinskaitë, prof. dr. Saulius Katuoka Recenzavo: Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas profesorius habil. dr. Mindaugas Maksimaitis; Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Valstybës teisës katedros docentas dr. Augustinas Normantas Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø bei metodiniø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodþio 17 d. posëdyje (protokolas Nr. 6) monografijà patvirtino spausdinti ISBN 9955–563–01–X 2 © Lietuvos teisës universitetas, 2003 TURINYS A. Pumputis. Þmogaus teisiø sistema ----------------------------------------------- 7 A. Pumputis. Europos þmogaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamumas -------- 20 A. Paksas. Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos ----------------------------------- 39 A. Vaiðvila. Þmogaus teisës ir jø istorinë raida ---------------------------------- 95 G. Mesonis. Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika ------- 109 E. Jaraðiûnas. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teisës
    [Show full text]
  • Projekto Lyginamasis Variantas
    Projekto –3 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus, ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis). “ 4 straipsnis. Priedėlio pavadinimo ir priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5.
    [Show full text]
  • Case No. 13/98 the CONSTITUTIONAL COURT of THE
    Case No. 13/98 THE CONSTITUTIONAL COURT OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA R U L I N G On the compliance of the Resolution of the Government of the Republic of Lithuania (No. 647) “On the Consent for Carrying Out a Public Purchase by Way of a Closed-Type Competitive Tender and the Consent for Allocation of Funds” of 1 June 1998 with the Constitution of the Republic of Lithuania and Article 8 of the Law on the Government of the Republic of Lithuania Vilnius, 20 April 1999 The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, composed of the Justices of the Constitutional Court: Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Zigmas Levickis, Augustinas Normantas, Vladas Pavilonis, Jonas Prapiestis, Vytautas Sinkevičius, Stasys Stačiokas, and Teodora Staugaitienė The court reporter—Daiva Pitrėnaitė Seimas members Česlovas Juršėnas and Vytenis Povilas Andriukaitis, acting as the representatives of a group of Seimas members, the petitioner Ramutė Ruškytė, Head of the Division for Legal Affairs and Law and Order at the Office of the Government, acting as the representative of the Government, the party concerned The Constitutional Court of the Republic of Lithuania, pursuant to Paragraph 1 of Article 102 of the Constitution of the Republic of Lithuania and Paragraph 1 of Article 1 of the Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, on 30 March 1999, in its public hearing, considered case No. 13/98 subsequent to the petition submitted to the Court by a group of Seimas members, the petitioner, requesting an investigation into whether the Resolution of the Government of the Republic of Lithuania (No.
    [Show full text]
  • TREINYS Lietuvos Respublikos Seimo Narys Prof
    MEČISLOVAS TREINYS Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. dr. Mečislovas Treinys. 1995 m. Nuotrauka iš Treinių šeimos archyvo. MEČISLOVAS TREINYS Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Lietuvos Respublikos Seimo narys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas Vilnius 2017 Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) Sudarytojai: Lietuvos MA akademikas, prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas dr. Leonas Milčius Elena Treinienė Birutė Valionytė Nuotraukos iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, „Ūkininko patarėjo“, Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centro ir Ekonomikos fakulteto archyvų, Birutės Valionytės, Leono Milčiaus ir Treinių šeimos archyvų. ISBN 978-609-95899-1-6 © Algirdas Juozas Motuzas (sudarytojas), 2017 © Leonas Milčius (sudarytojas), 2017 © Elena Treinienė (sudarytoja), 2017 © Birutė Valionytė (sudarytoja), 2017 © Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, 2017 TURINYS Pratarmė Sudarytojai … … 8 DRAUGE SU MEČISLOVU Elena Treinienė … … 11 Jaurų viensėdis ir jo gyventojai … … 11 Trys Mečislovo motinos broliai ir sesuo – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjai ir kovotojai … … 14 Vaikystė … … 21 Pirmieji žingsniai į savarankišką gyvenimą … … 26 Mūsų jaunystės metai … … 28 Kiti Mečislovo pomėgiai ir interesai … … 33 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOJE- UNIVERSITETE V. Vitunskienė, J. Čaplikas … … 35 Studijos Lietuvos žemės ūkio akademijoje … … 35 Pedagoginio
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 2 December 2010 – No. XI-1197) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]