2017 SAUSIS | Apžvalga _1

GYNYBOS POLITIKA: TRAJEKTORIJA NESIKEIČIA >> 5 p.

KONFERENCIJA „TAUTOS SAUGUMAS BESIKEIČIANČIAME PASAULYJE“ >> 34 p. LIETUVOS IR PASAULIO SAUGUMAS 2017 m. sausis. Nr. 1 (87) (568). Leidžiama nuo 1889 m. Atkurta 1989 m., 2009 2017 m. sausis. Nr. KRUVINA TERORIZMO ŠMĖKLA BERLYNE Turinys

REDAKCIJOS ŽVILGSNIS 4 3 | Redakcijos žvilgsnis 90 SEKUNDŽIŲ APIE POLITIKĄ

4-5 | Linas Kojala – 90 sekundžių apie politiką L.KOJALA – 90 9 APŽVALGOS TEMA SEKUNDŽIŲ APIE 5-6 | POLITIKĄ Gynybos politika: trajektorija nesikeičia 7-8 | Įtakingų JAV politikų vizito Lietuvoje žvaigždė – Johnas McCainas KINTANTIS POŽIŪRIS 9-12 | Kruvina terorizmo šmėkla Berlyne 13-16 | Į MIGRANTUS: ISIS bei Turkijos priešprieša – augančio galios centro kova GRIEŽTESNĖ NELEGALŲ 16-18 | Kintantis požiūris į migrantus: KONTROLĖ, TVARESNĖ griežtesnė nelegalų kontrolė, tvaresnė INTEGRACIJA 18 integracija OIKOS

18-20 | 2017 m. biudžete atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai 20-23 | 2017 M. BIUDŽETE Ką darysime, kai baigsis ES parama? ATSPINDĖTI APŽVALGOS AIKŠTELĖ 16 23-26 | Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. PAGRINDINIAI ŠALIES Tyrimo apžvalga PRIORITETAI 26-29 | Ką daryti krikščionims demokratams, kai demokratijai nereikia religijos? 30-32 | Dievo vieta virtuvėje LAISVĖS PREMIJA: 33-34 | Mokyklų vadovų kadencijos – panacėja PAGALIAU ĮVERTINTI nuo visų švietimo bėdų? 34-36 | Konferencija „Tautos saugumas JOS VERTI... besikeičiančiame pasaulyje“ 47 37-40 | Šimtmetis: ar jam ruošiamės? 41-42 | Šustauskai prieš vaikus iš Amerikos viešbučio

ISTORIJOS PĖDOMIS

42-44 | Laisvės premija: pagaliau įvertinti jos 42 verti... PALAIMINTI METAI 45-46 | Dvi Vasario 16-osios PILIGRIMAS

I viršelis • Godos Karazijaitės nuotrauka, www.wikipedia.org/JAV karinių oro pajėgų nuotrauka 47-49 | Palaiminti metai III viršelis • LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos/Robertas Dačkus; Pauliaus Saudargo 49-50 | nuotraukos; Mons. Algirdas Jurevičius: per IV viršelis • Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/Robertas Dačkus beatifikaciją viso pasaulio akys bus nukreiptos į Lietuvą

Vyr. redaktorė: Romena ČIŪTIENĖ Redaktoriai: Vaida JANKELIŪNIENĖ, Kęstutis D. RIMKEVIČIUS

Rašykite mums adresu: [email protected] Leidinį remia ELP frakcija www.apzvalga.eu Tiražas 5000 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“ 2016 m. ISSN 1392-6721 Leidinys nemokamas © Visos teisės saugomos 2017 SAUSIS | Apžvalga REDAKCIJOS ŽVILGSNIS_3

Romena ČIŪTIENĖ

„Žmonės naktimis ramiai miega savo pasaulio link (suprask – avių skriaudi- niekuo. Joje nebeaišku, kas vilkas, kas lovose, nes šiurkštūs vyrai yra pasiruošę mo). Žinoma, agresijos teorija turi daug avis, o kas aviganis. Vilkai ima valdyti už juos tuo metu smurtauti“ – George daugiau sąlygų, išlygų ir kintamųjų. valstybę, aviganiai pasirodo besą avys, Orwel Šiame žurnalo numeryje kalbame apie o avys netikėtai išverčia kailius, sėda į saugumą, todėl labai svarbu suprasti tris sunkvežimį ir sutraiško visą bandą arba Kraupi frazė, atmerkianti akis ir visuomenės grupių tipus: vilkus, avis ir ją iššaudo persirengę kalėdų seniais... labiausiai užsispyrusiems jėgos struktū- aviganius. Prie viso to, šiuos įvykius vienas ūkis rų priešininkams. Taip, mes visi skirtin- G. Orwelo frazė racionaliai skam- nušviečia vienaip, kitas kitaip – taip dar gi – kai kurie mūsų gimsta ir/ar išauga ba adekvačiame ir demokratiškame labiau viską sumaišant. Keistas metas, su natūraliai didesne nuožmumo ir pasaulyje: mes gyvename savo ramius kuriame garbės ir elementaraus padoru- šiurkštumo doze savyje, visada pasi- gyvenimus, auginame vaikus ir dirbame mo principai reiškia vis mažiau. Kai kas ruošę kautis, reikia to ar ne. Agresijos kasdienius darbus, vakarais susirenka- tą perprato ir įvaldė geriau nei kiti. teorijoje, labai supaprastintai aiškinant, me visi kartu ir, užrakinę duris, ramiai Šioje neaiškumo ir neužtikrintumo jie vadinami vilkais, o pasyvesnioji gulame į patalus. Suprask – mes avys atmosferoje bandome sudėlioti 2017 visuomenės dalis – avimis. Vilkai pjauna (neįsižeiskite, tai tik teorinis terminas). metus. Numeryje apžvelgiami pagrin- avis, tokia gamta. Ta pati teorija teigia, Žinome, kad šalia egzistuoja tamsesnis diniai artėjantys įvykiai, apibrėšiantys jog tinkamai ugdant agresyviuosius pasaulis, bet taip pat žinome, kad tvirti saugumo situaciją Lietuvoje bei pasau- visuomenės individus, vietoje vilko ir parengti vyrai bei moterys visada šalia, lyje. Rinkimai, sprendimai ir mokymai. išugdomas aviganis. Jis nepuola avių, kad apsaugotų mus. Tiesa, kad apsaugotų Kiek mes juos suprantame, kaip esame bet savo agresijos poreikį patenkina jas mus, jie ne visada šalia – kartais jie saugo pasiruošę reaguoti ir ar turime potenci- gindamas. Valstybės užduotis yra laiku mus atlikdami savo šiurkščius darbus vi- alo veikti proaktyviai? identifikuoti tokius individus ir suda- sai kitame pasaulio gale – tam, kad karšti Gero skaitymo, mieli skaitytojai. ryti sąlygas jiems realizuoti save jėgos taškai būtų kuo toliau nuo mūsų. Pasiruoškime kanopas pasikeisti nagais struktūrose, užuot pasukus kriminalinio Post-tiesos era neleidžia tikėti ir iltimis. Jei tik to prireiktų. ■ S. Guzevičiaus nuotrauka 4_ 90 SEKUNDŽIŲ APIE POLITIKĄ Apžvalga | SAUSIS 2017 LINAS KOJALA – 90 SEKUNDŽIŲ APIE POLITIKĄ www.wikipedia.org, Baltųjų rūmų nuotrauka Baltųjų rūmų nuotrauka www.wikipedia.org,

D.Trumpo inauguracija

Politologas Linas KOJALA asmeninėje kaip šantažo priemonę bei taip sąlygoti buvusio britų žvalgybos pareigūno socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje laisvojo pasaulio lyderio sprendimus. Be raporte, kurį jis sudarė remdamasis šal- vykdo vaizdo projektą „90 sekundžių to, tvirtinama, kad Rusija aštuonerius tiniais Rusijoje. Tiesa, svarbu pažymėti, apie politiką“, kurio tikslas – trumpai, metus artimai dirbo su Trumpu bei jog raporte pateikiama informacija nėra aiškiai bei sukaustant žiūrovo dėmesį padėjo jam rinkimų metu įveikti Hillary patvirtinta, todėl jos patikimumas kelia mažiau nei per dvi minutes aptarti Clinton. Tai buvo rašoma nutekintame rimtų abejonių. Pats Trumpas griežtai savaitės tarptautinės bei vidaus politi- neigia bendravęs su Rusija bei gavęs iš kos aktualijas. Kalbėdamas tiesiogiai į Kremliaus kokios nors informacijos. kamerą savo paskyroje L. Kojala spėja Šiuo metu tyrimą dėl raporto teiginių papasakoti apie tris, jo nuomone, svar- atlieka JAV žvalgybos struktūros, todėl biausius savaitės įvykius, pateikdamas tikėtina, kad prie šios temos dar teks lakoniškas išvadas bei pastebėjimus. sugrįžti. Idėjos esmė yra pasiekti tuos žmones, kurie neturi pakankamai laiko skaityti – Kokia bus JAV užsienio politika? bei gilintis į politinius procesus, tačiau Nepaisant šio skandalo, Lietuvą pasiekė nori suvokti bent jau tendencijas ar ir kiek pozityvesnės žinios iš būsimosios svarbiausias aktualijas. Trumpo JAV administracijos. Senate, Žurnalas „Apžvalga“ pristato tekstinę kur svarstomi Trumpo pasirinkti kan- šio projekto versiją. JAV karinių jūrų pajėgų nuotrauka www.wikimedia.org, didatai, kalbėjęs kandidatas į gynybos sekretoriaus pareigas Jamesas Mattisas – Donaldas Trumpas ir Rusija. pabrėžė, jog Rusija kelia didžiulę grėsmę Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų Vakarų pasauliui. Be to, jis pridūrė, prezidentas D. Trumpas dar iki inaugu- kad pritaria idėjai Baltijos valstybėse racijos neišvengė kontroversijų, kurios dislokuoti nuolatinį amerikiečių karių sutraukė tarptautinės žiniasklaidos kontingentą. Toks žingsnis būtų itin dėmesį. Sausio viduryje paskelbta, kad JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas svarbus siekiant stiprinti atgrasymo Kremlius apie Trumpą turi skandalin- pabrėžė, kad Rusija kelia didžiulę grėsmę Vakarų mechanizmą – kitaip tariant, bet kokiam pasauliui. gos informacijos, kurią gali panaudoti potencialiam agresoriui būtų parodoma, 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_5

jog neturi būti net pagalvojama apie GYNYBOS POLITIKA: kėsinimąsi į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis, nes tai reikštų tiesioginę konfron- TRAJEKTORIJA taciją su JAV kariais nuo pat pirmosios NESIKEIČIA konflikto dienos. Martynas PILKIS – Pabėgėliai Europoje. Vokieti- ja džiaugiasi sumažėjusiais pabėgėlių srautais. Jei 2015 metais į šalį atvyko 890 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tai 2016 metais šis skaičius siekė vos 280 tūkst. Pagrindine srauto mažėjimo prie- žastimi įvardijamas Europos Sąjungos susitarimas su Turkija. Šis susitarimas užkirto kelią pabėgėliams praktiškai nekliudomiems kirsti Turkiją bei jūra pasiekti vieną iš Graikijos salų. Be to, nuo kovo mėnesio Vokietija ketina vėl pradėti laikytis Dublino taisyklių, pagal kurias pabėgėliai turi būti grąžinami į tą Europos Sąjungos valstybę, į kurią Albert Komar nuotraukos atvyko pirmiausiai. Daugeliu atvejų tai yra Graikija arba Italija, bet Dublino taisyklių ilgą laiką nebuvo paisoma, nes Graikija ir Italija nesusidorojo su Visuomenėje vėl karščiau aptarinėjami gynyba, NATO įsipareigojimai, atgra- milžiniškais atvykstančiųjų kiekiais bei krašto apsaugos klausimai. Didelį at- symo principas – tai yra itin svarbu nesugebėjo užtikrinti deramų sąlygų. garsį sukėlė premjero Sauliaus Skver- Lietuvai, bet šalia būtinas suvokimas, Šios žinios laikomos svarbiomis kan- nelio komentarai apie planus dar šioje kad valstybė privalo turėti pajėgumų clerei Angelai Merkel, kurios rudenį kadencijoje Lietuvoje įvesti visuotinį pati, būti pasiruošusi. Dabartinė kryptis laukia federaliniai parlamento rinkimai. šaukimą. Be to, sausio mėnesį Seimui tai numato.“ Krikščionių demokratų partijos lyderė ypatingos skubos tvarka pateiktas Naci- Anot L. Kasčiūno, sveikintinas nau- patvirtino sieksianti ketvirtosios iš eilės onalinio saugumo strategijos projektas. jo krašto apsaugos ministro Raimun- Vokietijos vyriausybės vadovės kadenci- Ką ši valdžia planuoja Lietuvos gynybos do Karoblio pareiškimas, jog Lietuva jos. ■ politikai? gynybai turėtų skirti netgi daugiau nei 2 proc. nuo BVP, tačiau neaišku, ar Trumpas atsakymas – nieko nau- valdančiosios partijos nuoširdžiai tam jo. Po Krymo aneksijos pasikeitusi pritaria: „Iš Ramūno Karbauskio pusės tarptautinė padėtis paskatino Lietuvą buvo pareiškimų, mano požiūriu, perdė- krašto apsaugai skirti gerokai didesnį tai laisvų, kad vidaus reikalų sistemoje, finansavimą. Greta kertinio Lietuvos policijos finansavime galimai yra biu- gynybos principo – NATO garantuo- džeto eilučių, kurias NATO partneriams jamos kolektyvinės gynybos, nuspręsta galima deklaruoti kaip išleistas gynybai. ženkliau stiprinti ir savarankiškus terito- Šitaip NATO mes neapgausime, ir ne- rinės gynybos pajėgumus, plėsti rezervą. reikia net bandyti to padaryti, ypač tuo Visų šių krypčių išlaikymas numatytas metu, kai mums reikia rodyti nuoširdų Vyriausybės programoje. solidarumą.“ Vis tik vyraujantis politinis konsen- TĘSTINUMAS – BE ABEJONIŲ? susas lemia, kad bent 2 proc. nuo BVP „Apžvalgos“ kalbintas Seimo narys tikrai bus skiriama Lietuvos gynybai; tai wikimedia.org, Mstyslav Chernov nuotrauka Mstyslav Chernov nuotrauka wikimedia.org, Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tokia papildomai įtvirtinta ir Seimui pateik- Vokietija džiaugiasi sumažėjusiais pabėgėlių gynybos politika yra daug adekvatesnė tame Nacionalinio saugumo strategi- srautais. nei vykdyta iki 2014 metų: „Kolektyvinė jos projekte. Net jei Vyriausybė būtų 6_ APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

Skvernelis prakalbo apie visuotinės pri- valomosios tarnybos įvedimą: svarstoma, ar nevertėtų į kariuomenę šaukti visų 18–19 m. vaikinų, baigusių mokyklas. L. Kasčiūno teigimu, „mūsų geo- L. Kasčiūnas: Mūsų politinė situacija diktuoja, kad turime geopolitinė situacija gyventi būtent visuotinės, totalios gy- nybos koncepcijoje: kiekvienas iš mūsų diktuoja, kad turime turėtų žinoti, ką daryti karo atveju, kaip gyventi visuotinės, pasirūpinti bendrais reikalais.“ Anot jo, totalios gynybos jaunų žmonių ruošimas apima ne tik koncepcijoje: kiekvienas privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir iš mūsų turėtų žinoti, švietimo sistemą, nes patiriant hibridi- ką daryti karo atveju, nes grėsmes ypatingai padidėja pilieti- kaip pasirūpinti bendrais nio ugdymo, informacinio raštingumo reikalais. įgūdžių reikšmė. Albert Komar nuotraukos Nors premjeras visuotinį šaukimą ketina įvesti jau šios kadencijos gale, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas taip pat palaiko nuolatinių JAV karių tačiau krašto apsaugos ministras abejoja buvimo Baltijos valstybėse idėją. tokia galimybe ir teigia, kad geriausiu nusiteikusi kitaip, geopolitinė įtampa, atveju tai įgyvendinti galima nuo 2020 Prezidentės ir visuomenės aktyvus dė- VISUOTINIS ŠAUKIMAS – KADA? metų. Toks viešas Vyriausybės narių mesys šiai temai neleistų tokio nukry- Nuo 2015 m. sugrąžintas privalomas nuomonių išsiskyrimas gali būti ženklas, pimo nuo pasirinkto krašto apsaugos šaukimas nebuvo visuotinis. Kasmet kad krašto apsaugos politikos plėtros stiprinimo krypties. tarnybai pakviečiama po 3–4 tūkst. karo gairės nėra iki galo išdiskutuotos ir dar Žinoma, gynybos politikos stabilu- prievolininkų. Šių metų pradžioje S. galima tikėtis netikėtų sprendimų. ■ mą Lietuvoje palaiko ir NATO susitari- mai. Šiemet mūsų šalyje bus dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kaip ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Rotuojamos Aljanso pajėgos, dėl kurių dislokavimo apsispręsta istoriniame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje praeitą vasarą, bus apčiuopiamas kolek- Albert Komar nuotraukos tyvinės gynybos įsipareigojimų ženklas, priešiškų jėgų atgrasymo priemonė ir reali karinė parama gynybos atveju. Šią vasarą baigiasi susitarimas, pagal kurį JAV Lietuvoje yra dislokavusi sausumos pajėgų kuopos dydžio vienetą – taip JAV rodė savo įsipareigojimą ir bendrą sąveiką NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą regione. Anot L. Kasčiūno, vilčių atnaujinti dvišalį susita- rimą su JAV yra: „Po J. McCaino vizito, po pasirodžiusių žinių apie amerikiečių spec.pajėgas vienoks ar kitoks ameri- kiečių buvimas pas mus yra įmanomas. Tuo keliu reikia ir judėti.“ Itin svarbu, kad JAV Gynybos sekretoriaus parei- gas Donaldo Trumpo administracijoje ketinantis eiti gen. Jamesas Mattisas 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_7 ĮTAKINGŲ JAV POLITIKŲ VIZITO LIETUVOJE ŽVAIGŽDĖ – JOHNAS McCAINAS Linas KOJALA

Trys įtakingi Jungtinių Amerikos Valstijų Senato nariai – Respublikonų partijos atstovai Johnas McCainas, Lindsay Grahamas ir demokratė Amy Klobuchar – praėjusių metų pabaigoje viešėjo trijose Baltijos valstybėse. Jų nuotrauka Vytauto Neveros vizito tikslas – patikinti, jog JAV nekeis politikos NATO atžvilgiu ir nepamiršta įsipareigojimų ištikimoms sąjunginin- kėms Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Toks vizitas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų buvo svarbus atliepiant nerimą, kylantį dėl draugiškų išrinktojo JAV pre- zidento Donaldo Trumpo žodžių Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu. Pavyzdžiui, D. Trumpas ne kartą tikino manąs, jog V. Putinas yra tvirtas lyderis, Linas Kojala ir Johnas McCainas o NATO narės Europoje iš JAV reika- lauja pernelyg daug pagalbos, nors pačios Vilniaus universiteto Tarptautinių santy- šioje srityje ir Lietuva yra gerasis pavyz- neskiria deramo dėmesio saugumui. kių ir politikos mokslų institute. dys kitoms NATO partnerėms.“ Baimintasi, jog tai gali reikšti saugumo „Mano žinutė yra ta, kad šiuo metu, 2017 metais Lietuva gynybai skiria garantijų Vidurio ir Rytų Europos vals- kai matome tokius dalykus, kaip Rusijos, 1,8 proc. nuo BVP, tačiau tikisi 2 proc. tybėms aižėjimą, o tuo pačiu – didėjančią Kinijos ir kitų šalių rengiamos kiber- ribą pasiekti jau kitąmet. Tai didžiulis Rusijos provokacijų galimybę. netinės atakos, kai matome besitęsian- šuolis nuo 2013 metų, kai Lietuva gy- Visgi svečiai patikino, jog JAV čią agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje, nybai skyrė vos 0,8 proc. ir buvo prieš- užsienio politikoje drastiškų pokyčių ne- besitęsiančias grėsmes Gruzijoje, JAV ir paskutinėje vietoje tarp 28 narių NATO bus. Ir tai nebuvo tik tušti žodžiai, mat Baltijos valstybių santykiai tikriausiai la- Aljanse. juos pasakė realią politinę galią turintys bai seniai nebuvo tokie svarbūs“,– sakė J. Senatoriai taip pat tikino, kad žmonės – Senatas yra aukštesnieji JAV McCainas. Jis taip pat pabrėžė, kad Ru- Rusijai teks susitaikyti su naujomis parlamento rūmai, kuriuos sudaro 100 sijos grėsmę galima įveikti tik stiprinant narių (po du iš kiekvienos JAV valsti- NATO, o vienas iš konkrečių žingsnių, jos). Ši institucija yra svarbi sprendžiant kuris turėtų būti žengtas, – nuolatinis saugumo ir užsienio politikos klausimus amerikiečių karių kontingento disloka- bei tvirtinant prezidento siūlymus. vimas Baltijos šalyse. Tiesa, sprendimą dėl to turės priimti D. Trumpas. AMERIKIEČIŲ KARIAI BALTIJOS Senatorius taip pat negailėjo šiltų ŠALYSE? žodžių Lietuvai: „Norime padėkoti jūsų Galime džiaugtis, jog Senato nariai Lietuvoje susitiko su Vyriausybei ir jūsų žmonėms už tai, kad J. McCainas yra ištikimas prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru nuolat prisidedate karinėje srityje, už Lietuvos draugas – jis Sauliumi Skverneliu, Seimo pirmininku jūsų indėlį užtikrinant saugumą Afga- nuolatos amerikiečiams Viktoru Pranskiečiu, krašto apsaugos nistane. Svarbu, kad ir toliau dėtumėte primena, jog Baltijos ir užsienio reikalų ministrais, taip pat pastangas siekiant 2 proc. bendrojo valstybės tikisi pagalbos parlamento nariais. Buvo rasta laiko vidaus produkto (BVP) gynybai. Mes pabendrauti su akademine bendruomene sveikiname, kad jau yra didelė pažanga ir saugumo garantijų. 8_ APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

sankcijomis, kurias JAV taikys dėl atsakė: „Ne, ponia. Jis yra geras šeimos Kremliaus kibernetinių atakų JAV žmogus, pilietis, tik mes su juo nesuta- prezidento rinkimų metu. Prezidentas riame svarbiais politiniais klausimais.“ Barackas Obama jau anksčiau paskel- Tai iki šiol laikoma pavyzdžiu, kaip bė, jog iš JAV yra išsiunčiama per 30 nepaversti aršios politinės konkurencijos Rusijos diplomatų, kurie iš tiesų dirbo nuotrauka Vytauto Neveros neapykanta bei šmeižtu. žvalgybinį darbą. Be to, Senate yra svarstomos papildomos priemonės, LIETUVOS DRAUGAS tokios kaip vizų draudimai įtakingiems Galime džiaugtis, jog J. McCainas Rusijos piliečiams bei sąskaitų bankuose yra ištikimas Lietuvos draugas – jis nuo- įšaldymai. Nors sausio 20-ąją prisiekęs latos amerikiečiams primena, jog Baltijos D. Trumpas apie sankcijas kalbėjo skep- valstybės tikisi pagalbos ir saugumo tiškai, pažymėta, jog Senate tam pritaria garantijų, be kurių kiltų grėsmė pasikar- ir respublikonai, ir demokratai, todėl toti kažkam panašaus į karo Ukrainoje sprendimas turėtų būti priimtas. scenarijų. Tai turi ir praktinių pasekmių. Jau šiais metais Senate vyko klau- RYŠKIAUSIAS – J. McCAINAS symai, kurių metu prisistatė D. Trum- Iš visų trijų viešėjusių senatorių po pasirinktas kandidatas į Gynybos ryškiausia asmenybe laikomas 80-metis J. J.McCainas Lietuvoje vizito metu sekretoriaus pareigas generolas Jamesas McCainas. Jo gyvenimo istorija įspūdin- Mattisas. J. McCainas Senate pirminin- ga. J. McCainas sekė savo senelio ir tėvo galvos. Grįžęs namo amerikietis pasuko į kauja Ginkluotųjų pajėgų komitetui, o – dviejų keturių žvaigždžių generolų – politiką ir net šešis kartus iš eilės – pasta- būtent ši politinė institucija balsuodama pėdomis ir jaunystėje tapo kariškiu. Viet­ rąjį 2016 metais – buvo išrinktas į Senatą turės patvirtinti, ar D. Trumpo pasiūlyti namo karo metu 1967 metais jis pateko į Arizonos valstijoje. kandidatai yra tinkami eiti pareigas. komunistų šiaurės vietnamiečių nelaisvę, J. McCainas taip pat buvo per Vienas pirmųjų klausimų, kurį J. Matti- kurioje praleido daugiau nei penkerius žingsnį nuo JAV prezidento posto. 2008 sui uždavė J. McCainas, buvo tiesus. metus. Šiaurės Vietnamo lyderiai siūlė jį metais Respublikonų partija nominavo „Neseniai viešėjau Baltijos valsty- paleisti, tačiau suprasdamas, kad bus pa- jį būti kandidatu rinkimuose, kuriuose bėse. Jos yra sunerimusios dėl Rusijos naudotas kaip įrankis komunistinei pro- jis susigrūmė su B. Obama. Užduotis veiksmų. Ar Jūs pritartumėte siūlymui pagandai, J. McCainas to atsisakė iki pat nebuvo lengva, mat J. McCainas siekė dislokuoti ten nuolatinį JAV karių kon- karo pabaigos. Dėl kalinimo metu patirtų tapti valstybės vadovu po dviejų bendra- tingentą – kalbu ne apie bazės kūrimą, kankinimų jis iki šiol yra fiziškai apribo- partiečio George‘o W. Busho kadencijų, bet nuolatinį karių skaičių.“ J. Mattisas, tas – pavyzdžiui, negali iškelti rankų virš kurių pabaigoje prezidento ir Respubli- kuris garsėja griežta pozicija Rusijos konų partijos populiarumas buvo gero- atžvilgiu, atsakymą pradėjo aptakiai bei kai sumažėjęs. Be to, ilgą laiką manyta, svarstė, jog tokio pobūdžio sprendimai jog demokratų kandidate bus Hillary bus svarstomi susirinkus D. Trumpo na- Clinton, tačiau staigiai iškilo jauno ir cionalinio saugumo patarėjų komandai. charizmatiško B. Obamos žvaigždė. J. McCaino tai netenkino. Suvok- J. McCainui galiausiai teko pripažinti damas, jog būtent amerikiečių kariai J. McCainas: Kai matome pralaimėjimą – B. Obama iškovojo per- yra geriausia saugumo bei stabilumo tokius dalykus, kaip galę dideliu skirtumu, surinkdamas 365 garantija regione, jis dar kartą perklausė: Rusijos, Kinijos ir kitų šalių rinkikų balsus, tuo tarpu J. McCainas – „Kalbu apie Baltijos valstybes. Ar jūs rengiamos kibernetinės tik 173. Vertinant absoliučiais skaičiais, pritartumėte tokiam siūlymui?“ atakos, kai matome už pirmuoju afroamerikiečiu prezidentu Šį sykį J. Mattiso atsakymas buvo besitęsiančią agresiją tapusį B. Obamą balsavo 69,5 mln. trumpas: „Taip, pone.“ Kryme ir Rytų Ukrainoje, amerikiečių, už J. McCainą – 60 mln. Nors tai dar tikrai nereiškia, kad besitęsiančias grėsmes Tiesa, net ir kampanijos metu J. idėjai pritars ir pats D. Trumpas, būtent Gruzijoje, JAV ir Baltijos McCainas pademonstravo solidumą. J. McCainas pačiame aukščiausiame valstybių santykiai Pavyzdžiui, vieno renginio metu rinkėja politiniame lygmenyje iškėlė Lietuvai tikriausiai labai seniai išreiškė besibaiminanti, kad B. Obama iš svarbų klausimą bei neleido jam nu- nebuvo tokie svarbūs tikrųjų yra islamo išpažinėjas, kuris ves blankti tol, kol nebuvo pateiktas aiškus JAV neteisingu keliu. J. McCainas į tai ir nedviprasmiškas atsakymas. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_9 KRUVINA TERORIZMO ŠMĖKLA BERLYNE Edita MIELDAŽĖ

2016 m. gruodžio 19 d. Berlyne vykstan- čioje kalėdinėje mugėje musulmonų ra- dikalo užgrobtas sunkvežimis taranavo minią. Žuvo 12 žmonių, apie 50 sužeista. Šis kruvinas išpuolis buvo trečias tą va- karą: vienas fundamentalistas Ankaroje, Turkijoje, nušovė Rusijos ambasadorių Andrejų Karlovą, o Ciuriche, Šveicarijoje, ginkluoto išpuolio metu sužeisti trys žmonės, kai netoli musulmonų maldos vietos asmuo pradėjo šaudyti į žmones. Visuose šiuose kruvinuose įvykiuose dominuoja vienas ir tas pats kaltininko portretas: pabėgėlis arba antros trečios kartos migrantas musulmonas fun- damentalistas. Kaip pastebėjo Angela Merkel savo metiniame pranešime, „per paskutinius 12 mėnesių islamiškas te- rorizmas, be abejonės, buvo didžiausias išbandymas“. Per metus Vokietijoje su- rengti kruvini išpuoliai Viurcburge, Ans- bache, Miunchene, o dabar ir Berlyne. Pasak kanclerės, „niekinga, kai teroro išpuoliai įvykdomi žmonių, kurie atvyko www.wikipedia.org, Andreas Trojak nuotrauka nuotrauka Trojak Andreas www.wikipedia.org, čia tariamai ieškodami saugumo ir gavo pagalbą bei paramą“. A. Merkel nuomo- Kalėdinė mugė po teroro išpuolio ne, per šiuos išpuolius buvo pasityčiota iš vokiečių pasiryžimo padėti ir žmonių, Vokietijoje prieš Kalėdas, patyrė, kokia kuriems tikrai reikia apsaugos. Tad jauki atmosfera sukuriama, kaip gražiai teroro išpuolis Berlyne ne tik pademons- miestai pasipuošę, o žmonės mugėje tie- travo fiasko kanclerės vykdytoje „atviros siog mėgaujasi kaštu vynu, dešrelėmis ir migracijos“ politikoje, bet dar labiau keptais vafliais, bendrauja su draugais ir padidino takoskyrą A. Merkel partijos perka kokybiškus, ne Kinijoje gamintus A. Merkel: Niekinga, kai viduje ir tarp koalicijos sąjungininkų. Iš papuošimus eglutei. Nereikia nė sakyti, kitos pusės, įvykdytas teroro išpuolis kad kalėdinė mugė yra dalis vokiečių teroro išpuoliai įvykdomi Berlyne, sostinėje, vietoje, kurioje įsikū- mentaliteto ir tradicijų, kurias Vokietija žmonių, kurie atvyko rusios pagrindinės Vokietijos institucijos, puoselėjo ilgą laiką. Ir staiga viso šio čia tariamai ieškodami parodė, kokia pažeidžiama Vokietija kalėdinio šurmulio nebeliko. Jį pakeitė saugumo ir gavo tapo, ir suteikė progą kraštutiniams krauju ir terorizmu sutepta piktžaizdė. dešiniesiems dar labiau sustiprinti prieš Gruodžio 19 d. apie 20 val. vietos laiku pagalbą bei paramą. migrantus nukreiptą poziciją. sunkvežimis lenkiškais numeriais pasu- ko į kalėdinės mugės kioskelius ir prie jų išgirdęs „kažką panašaus į sprogimą“. KALĖDINĖ MUGĖ susibūrusią minią. Žurnalo „Der Spie- Atsigręžęs, pamatė didelį juodą monstrą, Jei kuris nors iš skaitytojų tu- gel“ surastas išpuolio liudininkas Sebas- važiuojantį link jo. Spėjo pabėgti į šoną, rėjo galimybę kada nors apsilankyti tianas Kahlas teigė mugėje už nugaros bet matė, kaip sunkvežimis traiško vieną 10_APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

žmogų po kito. Minia iš siaubo rėkė, vaizdai S. Kahlui priminė įvykius Nicoje. Sunkvežimis sustojo tik pasiekęs aikštės centrą, vairuotojas, nužudęs ir sužeidęs žmones, pabėgo.

KALTININKAS

Tuo tarpu A. Merkel tragedijos nuotrauka EuroBill www.wikipedia.org, dieną dalyvavo Vokietijos integracijos komisaro Aydano Ozoguzo apdovanoji- mo ceremonijoje. Ironiška, prieš sužino- dama apie tragediją, kanclerė dar spėjo pasakyti, kad „būdami įvairesni, mes tampame turtingesni, o ne skurdesni“. Vėliau A. Merkel bus informuota apie tai, kad į minią įsirėžęs sunkvežimis, pagrobtas iš lenkų vairuotojo Lukaszo Urbano, gabenusio metalus iš Italijos į Berlyną. Firma, į kurią lenkas gabeno metalus, neleido iškart iškrauti krovinio, todėl vairuotojas buvo priverstas laukti. Iš paskutinių L. Urbano telefoninių pokalbių su namiškiais žinoma, kad jis Žvakučių „jūra“ tragedijos vietoje laukė keistoje vietoje, kur aplink „vien musulmonai“. Daugiau žinių iš lenko Pasak Vokietijos vidaus reikalų minis- per Naujuosius Kelne, kai migran- nei firma, nei namiškiai nesulaukė. tro, nustatytos 549 tokios „potencialios tai priekabiavo prie moterų, išpuoliai Žinoma tik tiek, kad teroristas pagrobė grėsmės“, kurias reikia stebėti. Tačiau A. Ansbache, kai vyno bare buvo detonuota sunkvežimį kartu su vairuotoju ir vėliau Amri naudojosi trimis skirtingais var- bomba (sužeista 15 žmonių, kaltininkas lenką nužudė. Berlyno policijos pajėgos dais ir sugebėjo Vokietijoje gauti leidimą iš Sirijos žuvo), Viurcburge pabėgėlis per dieną surado tariamą kaltininką, gyventi. Praeitų metų vasarą A. Amri iš Afganistano, šaukdamas „Dievas yra imigrantą iš Pakistano Naveedą Balo- turėjo būti deportuotas į Tunisą, tačiau didis“, traukinyje peiliu puolė keleivius chą. Pagal profesiją avių ganytojas ir neturėjo paso, reikalingo šiam tikslui. (kelis sužeidė), Miunchene, prekybos opozicinio judėjimo, siekiančio Balo- Tuniso valdžia, ginčydama A. Amri centre, vokiečių-iraniečių kilmės asmuo chistano atsiskyrimo nuo Pakistano, pilietybę, atsisakė atsiųsti naują pasą. nušovė devynis žmones ir sužeidė 15. aktyvistas paneigė nors kiek prisidėjęs Taigi nesant kitų būdų išsiųsti A. Amri, Tai 2016 m. Vokietijos realybė. prie teroro išpuolio. Vėliau paaiškėjo, „potenciali grėsmė“ ir „ryšiai su IS“ liko kad tikrai prieš pakistanietį migrantą Vokietijoje. „MES TAI PADARYSIME“ nėra jokių įkalčių, o suėmus jam padary- Po teroro išpuolio Berlyne „Islamo Vokietija iki šiol daug dirbo, kad ta didžiulė antireklama. valstybė“ pranešė, jog „reaguodamas netaptų teroristų taikiniu: nedalyvavo Tikrasis kaltininkas, Anis Amri į raginimą atakuoti civilius koalicijai Irako kare, o Afganistane koalicijoje – 24 metų imigrantas iš Tuniso. Jis suge- priklausančiose valstybėse, jos karys rinkosi tokias vietas, kur karo veiksmai bėjo pabėgti iš Berlyno ir per Olandiją Berlyne įvykdė operaciją“. Pranešime buvo sunkiai įmanomi. Dabartinėje ko- bei Prancūziją pasiekti Italiją. Ten A. nebuvo įvardytas kario vardas ar kiti alicijoje prieš „Islamo valstybę“ vokiečių Amri buvo nušautas Milano polici- atpažinimo duomenys. Eilinį kartą oro pajėgos nedalyvauja tiesioginiuose jos. Iki šiol didžiulis klaustukas, kaip teroristinis junginys „Islamo valstybė“ išpuoliuose, tik patruliuoja. Tačiau svar- teroristas sugebėjo iš Berlyno pabėgti, prisiėmė atsakomybę, kad galėtų Eu- biausia, kad A. Merkel atvėrė Vokietijos tačiau įdomiausia ne tai. Pasirodo, 2016 ropoje toliau skleisti baimę ir demons- sienas migrantams, kurių didelę dalį m. pradžioje Vokietijos pareigūnai A. truoti savo galią. Atsakomybę „Islamo sudaro musulmonai. Visi šie žingsniai Amri įrašė į asmenų, turinčių „ryšių su valstybė“ prisiėmė ir už du praeitą turėjo atbaidyti teroristus, tačiau taip Islamo valstybe“ ir keliančių „poten- vasarą surengtus išpuolius Bavarijoje. neatsitiko. Dar blogiau, visi, kas netin- cialią grėsmę“, sąrašus. Tai reiškia, kad Šių išpuolių vykdytojai buvo atvykę į gi, partijos bendražygiai ir oponentai, toks asmuo bet kada gali sukelti išpuolį. Vokietiją prašyti prieglobsčio. Įvykiai ėmė kritikuoti kanclerę dėl jos pernelyg 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_11

atviros migrantų priėmimo politikos, A. Merkel taip pat išreiškė nuogąstavimą prasidėjusios prieš pusantrų metų. dėl ES negebėjimo reaguoti į pabėgėlių Visgi prieš šešerius metus (2010 m.) krizę: „Tai, ką matome Europoje, reiškia, A. Merkel buvo skeptiškesnė migraci- kad mes daugiau nesugebame žengti koja jos politikos atžvilgiu. Tuomet ji savo kojon su globalizacija.“ Po kruvino išpuo- vadovaujamos Krikščionių demokratų A. Merkel: Vokietijos lio Berlyne kanclerė kitą dieną skaitė pra- sąjungos (CDU) susitikime Potsdame nešimą. Ji pasakė tai, ką tokioje situacijoje pabrėžė, kad daugiakultūrė visuomenė demokratija ir ir turėjo pasakyti: „Tai sunki diena. Aš Vokietijoje „visiškai žlugo“, kad „mes vertybės yra sukrėsta, nusivylusi ir liūdinti dėl to, kas nesijaučiame laimingi gyvendami vieni nutiko vakar. Valstybė vieningai gedi.“ A. šalia kitų“ ir kad „tie, kurie nepriima stipresnės nei Merkel išreiškė užuojautą aukoms ir jų mūsų krikščionių vertybių, gyvena ne terorizmas. šeimoms, padėkojo pirmiems reagavu- toje vietoje“. Tuomet A. Merkel ragino siems į išpuolį ir pabrėžė, kad kaltininkai imigrantus integruotis ir priimti Vokie- rinkėjų, kurie išreiškė paramą liku- bus nubausti. „Rasime stiprybės tokiam tijos kultūrą bei vertybes. 2015 m. vasarą sioms partijoms kartu sudėjus. Berlyno gyvenimui Vokietijoje, kokio norime – kanclerė, vadovaudamasi krikščioniška rajone Pankove AfD gavo daugiau balsų laisvam, vieningam ir atviram“, – kalbėjo nuostata padėti labiau kenčiantiems (13,8 proc.) nei CDU (12,6 proc.). Dar A. Merkel. Kanclerė pripažino, kad ataka ir reaguodama į pilietinį karą Sirijoje, didesnis smūgis A. Merkel partijai buvo Berlyne – tai „teroristų organizuotas nusprendė pabėgėliams ir migrantams suduotas buvusiuose komunistiniuose išpuolis“, tačiau, anot jos, „Vokietijos atverti Vokietijos duris, nesvarbu, kad Vokietijos rytuose. Treptove-Kopernike demokratija ir vertybės yra stipresnės nei „daugiakultūriškumas šalyje visiškai žlu- ir Lichtenberge, vietovėse, kuriose dau- terorizmas“. Kalboje tautai A. Merkel go“. Su šūkiu „wir schaffen das“ (,,mes gumą sudaro mažiau pajamų uždirban- savo pozicijas bandė stiprinti, akcentuo- tai padarysime“), A. Merkel daugiau nei tys gyventojai, pasipiktinta, kad pabėgė- dama, jog sunku toleruoti, kad teroro milijonui pabėgėlių leido apsigyventi liai čia buvo apgyvendinti nepasitarus su išpuolio kaltininkas atvyko į Vokietiją Vokietijoje – tačiau be aiškios strate- vietiniais. Tad AfD Treptove-Koperni- kaip pabėgėlis. Anot Vokietijos vadovės, gijos, kaip šį didžiulį srautą kultūriškai ke ir Lichtenberge susižėrė atitinkamai jis pasityčiojo iš vokiečių, kurie kiekvieną skirtingų asmenų suvaldyti ir integruoti. po 20 ir 30 proc. rinkėjų balsų. dieną padėjo pabėgėliams, ir pačių pabė- Vokietijos kanclerė 2016 m. rugsėjį pri- gėlių, kuriems tos pagalbos reikėjo. Visgi sipažino, kad padarė klaidą, bandydama A. MERKEL GAILISI net pati A. Merkel pastebėjo, kad išpuolis suvaldyti pabėgėlių krizę. Po nesėkmingų Krikščionių demo- Berlyne dar labiau padidino takoskyrą ne kratų sąjungai (CDU) rinkimų į žemių tik tarp jos ir populistų, bet ir tarp savų A. MERKEL KRIZĖJE parlamentus A. Merkel prisiėmė atsako- partiečių bei sąjungininkų. 2016 m. rugsėjį Vokietijoje vyko mybę dėl prastų CDU partijos rezultatų. rinkimai į kai kurias šalies žemes. Jų Ji prisipažino, kad padarė klaidą, bandy- PARTINIAI PRIEŠTARAVIMAI metu A. Merkel vadovaujama Krikščio- dama suvaldyti pabėgėlių krizę. Įprastoje Kaip pastebėjo Europos studijų nių demokratų sąjunga (CDU) sulaukė savikritikos, tačiau kovingoje kalboje Kalifornijos universitete vyriausiasis blogiausių rezultatų nuo Antrojo pa- kanclerė pabrėžė: „Kartais neturėjome bendradarbis Davidas Clay‘us Large‘as, saulinio karo laikų. Kanclerės nelaimei, pakankamai kontrolės. Niekas, įskaitant prieštaravimai tarp sąjungininkų, Vo- per šiuos rinkimus ypač ryškiai pasirodė mane, nenori pakartoti praeitų metų kietijos Krikščionių demokratų sąjun- gana naujas (nuo 2013 m.) politinėje situacijos.“ Tačiau A. Merkel neatsiribojo gos (CDU) ir Krikščionių socialinės Vokietijos padangėje iškilęs darinys nuo savo sprendimo atverti Vokietijos sąjungos (CSU), nėra vien dėl imigra- „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). AfD, sieną migrantams. Ji savikritiškai įver- cijos politikos nesutarimų ar asmenybių pasinaudodama A. Merkel negebėji- tino savo valstybės pasiruošimą priimti skirtumų. Anot D. C. Large’o, šie nesu- mu suvaldyti migrantų srautų, o vėliau pabėgėlius ir migrantus: „Jei galėčiau, tarimai nulemti du šimtmečius vykusių ir migrantų radikalų terorizmu šalyje, pasukčiau laiką daugeliu metų atgal tam, kovų tarp Vokietijos protestantiškos iškovojo mandatų dešimtoje žemėje iš kad galėčiau paruošti valdžios ir kitas šiaurės ir katalikiškų pietų, tiksliau, tarp eilės. Pasak AfD lyderio Berlyne Geor- institucijas situacijai, kuri 2015 m. vasarą prūsiško Berlyno ir bavariško Miunche- ge‘o Pazderskio, jo partija Vokietijoje yra mus užklupo kaip iš giedro dangaus.“ no. Bavariškos CSU linijos pagrindinis „didžiausias demokratinis projektas per Kanclerė įsitikinusi, kad nepakankamai vedlys Horstas Seehoferis pasisako už paskutinius kelis dešimtmečius“. Rinki- išaiškino savo pabėgėlių politiką, o jos griežtesnį Vokietijos pilietybės įgijimo mų metu Berlyne AfD mobilizavo net frazė „mes tai padarysime“ provokavo mechanizmą, pvz., reiškia prieštarą 64 tūkst. rinkėjų, lyginant su 41 tūkst. tuos, kurie nesutiko su jos politine linija. A. Merkel pozicijai suteikti migrantų 12_APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

vaikams, gimusiems Vokietijoje, dvigubą Merkel laikysenos migrantų atžvilgiu. pilietybę. H. Seehoferis yra tradicinės Vokietijos finansų ministras Wolfgan- šeimos šalininkas, todėl , jo požiūriu, gas Schauble yra didžiausias kanclerės ELP nuotrauka motina po gimdymo turėtų ilgiau likti politikos kritikas. Jis pasisako prieš namuose su vaiku. Bavarijos politikas dvigubą pilietybę migrantams ir mano, nusiteikęs skeptiškai dėl finansinės jog A. Merkel padarė kardinalią klaidą, pagalbos teikimo Graikijai, pasisako atverdama Vokietijos sieną migrantams. prieš besaikį migrantų antplūdį į šalį. Visame šiame reikale, anot jo, gerai tik H. Seehoferis ne kartą išreiškė nepa- tai, kad sukurtas teigiamas Vokietijos sitenkinimą, kad Berlynas su Bavarija, įvaizdis entuziastingai priimant pabėgė- Europos liaudies partijos prezidentas Josephas per kurią migrantai ir pradėjo plūsti lius. Griežtesniam CDU kritikų flangui DAULAS į Vokietiją, nesikonsultavo. Per 2016 priklausiantis buvęs diplomatas ir m. dviejuose Bavarijos miestuose buvo ambasadorius Afganistane Martinas Ja- Esu sukrėstas smurto protrūkių, surengti išpuoliai, neskaitant mažesnių geris yra iš tų, kuris pasisako už masinę nukreiptų prieš nekaltus žmones nesusipratimų tarp vietinių ir migrantų, pabėgėlių iš šalies deportaciją. Šis CDU Berlyne, Ankaroje ir Ciuriche. Tero- kurių žiniasklaida net nefiksavo. Taigi veikėjas įsitikinęs, kad teisinga grąžinti ras ir smurtas prieš žmones yra ne- Bavarija, anot H. Seehoferio, „išgyveno pabėgėlius į Afganistaną, manant, kad pateisinamas, todėl turi būti įveiktas teroro dienas“. Terorą, pasak Bavarijos jie daugiau nebekels Vokietijoje pavo- nuo šaknų. Neapykantos skleidimas lyderio, Vokietija išgyveno ir Berlyno jaus. A. Merkel supranta, kad CDU ji per radikalias islamo ideologijas yra išpuolio metu. Užuot stovėjęs šalia turi kovoti su vadinamais „vanagais“ nesuderinamas su mūsų vertybėmis kanclerės tokios tragedijos metu, H. – griežtesnės linijos partiečiais. Tačiau ir neturi vietos mūsų visuomenėse. Seehoferis, kreipėsi į vokiečius, parody- A. Merkel kol kas laikosi pozicijos, kad Mes su tuo ryžtingai kovosime, kad damas, kokie susiskaldę yra Vokietijos nekeis savo politikos linijos tam, kad mūsų visuomenės gyvuotų. konservatoriai: „Mes skolingi aukoms... pajudėtų labiau į dešinę ir nukonkuruo- Šiais sudėtingais laikais likime visi gyventojai turėtų pergalvoti ir iš tų AfD rinkėjus. Kanclerė įsitikinusi, vieningi ir nepalaužiami akivaizdoje naujo pakeisti mūsų bendrą imigracijos kad „konservatoriai gali laimėti tik tada, tų, kurie grasina mūsų vertybėms ir ir saugumo politiką.“ Taigi Bavarijos kai pripažįsta žmonių problemas, jas mūsų įsitikinimams. Bet dar svar- CSU lyderis mėnesiais kovoja su A. sprendžia ir išlieka lojalūs krikščioniš- biau – mes turime rodyti solidarumą, Merkel dėl jos vykdomos migracijos po- koms šaknims“. būti stiprūs, vieningi ir bebaimiai, litikos. Tačiau H. Seehoferis susirūpinęs Palaikymą A. Merkel ir jos partijai siekdami ir gindami mūsų gyvenimo ne tik siekiu išlaikyti valdžią Bavarijoje rodo šių metų sausio 2–4 d. agentūros būdą. Mūsų pastangos dabar labiau – jam kelia nerimą auganti konkurencija „Infratest dimap“ vykdyta vokiečių nei bet kada turi būti nukreiptos už- dešiniajame sparne, kaip antai, AfD rinkėjų apklausa. Ji parodė, kad, nepai- tikrinti, kad mūsų piliečiais jaustųsi puikus pasirodymas žemių rinkimuose. sant Berlyno išpuolio, 73 proc. vokiečių saugūs savo namuose. Žvalgybos Vasarį CDU ir CSU ruošiasi susitikti jaučiasi saugūs, skirtingai nei populistų tarnybos privalo pagerinti savo gali- ir aptarti rugsėjo mėnesį vyksiančius AfD rinkėjai (du trečdaliai išreiškė mybes dirbti efektyviau, dalindamosi nacionalinius rinkimus. Tada ir paaiškės, besijaučiantys nesaugūs). Ši apklausa informacija ir kontroliuodamos, kas ar išties šios dvi Vokietijos partijos eina taip pat leido suprasti, kad pabėgėlių patenka į Europą. Privalome ginti ir tuo pačiu keliu. politika bus pagrindinis ginčo objek- saugoti savo sienas bei laiku panau- tas prieš rugsėjo mėnesį vyksiančius doti tinkamus gebėjimus užkertant NESUTARIMAI PARTIJOS VIDUJE nacionalinius rinkimus. Svarbu ir tai, kelią ir eliminuojant bet kokias Kai kurie A. Merkel partijos (CDU) kad apklausoje CDU/ CSU blokas vis grėsmes. nariai nuogąstauja dėl to, kas vyksta dar rinkėjų matomas kaip daugiausiai Reiškiame užuojautą šių baisių atakų šalyje. Pavyzdžiui, Klausas Bouillonas, palaikymo turintis politinis darinys (37 aukoms. Mintimis esame su šių ata- CDU vidaus reikalų ministras Saartlan- proc. respondentų remia). kų aukomis ir jų šeimomis, linkime do žemėje, pirmasis prabilo apie išpuolį Teroro išpuolis Berlyne sukėlė greitai atsigauti tiems, kurie buvo Berlyne kaip apie „karą šalyje“. Kai kurie galvos skausmą Vokietijos kanclerei, sužeisti. Krikščionių demokratų sąjungos nariai kaip toliau grįsti „atvirų durų“ politiką

www.epp.eu informacija susirūpinę, kad kanclerės liberalus kursas migrantų atžvilgiu. Taip pat šis išpuolis (2016 m. gruodžio 20 d.) migrantų atžvilgiu kai kuriuos rinkėjus atvėrė duris konservatoriškam CDU ir pastūmėjo į kraštutinių dešiniųjų rankas. CSU flangui stiprinti savo griežtesnį Dalis CDU flango nori griežtesnės A. kursą pabėgėlių politikos atžvilgiu. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_13 ISIS BEI TURKIJOS PRIEŠPRIEŠA – AUGANČIO GALIOS CENTRO KOVA

Lukas GRINIUS www.wikimedia.org, Aleksandro Jurašaičio nuotrauka Jurašaičio nuotrauka Aleksandro www.wikimedia.org,

„Islamo valstybė“ yra globali, džihadistinio tipo ekstremistų organizacija, kurią sudaro nariai iš viso musulmoniško pasaulio bei už jo ribų.

Dažnėjantys teroristiniai išpuoliai eu- ISIS akivaizdžiai keitėsi ir augo, trans- teigia: „Mes užkariausime jūsų Romą, ropiečiams kelia vis didesnį nerimą, ta- formuodamasi nuo mažo ir neaiškaus sulaužysime jūsų kryžius ir pavergsime čiau auganti terorizmo banga Europoje darinio iki visame pasaulyje žinomos jūsų moteris. Jeigu mes nepasieksime šio plinta ir musulmoniškoje Turkijoje. Kyla teroristinės organizacijos. tikslo, pasieks mūsų vaikai ar anūkai.“ klausimas, kas lemia, jog ši valstybė ISIS neslepia savo ambicijų: jų Vienas iš ISIS kovotojų prideda: „Mes tampa vis dažnesniu teroristų taikiniu. pagrindinis tikslas – sukurti globalų tampame vis stipresni Sirijoje ir Irake, kalifatą ir plėsti užimtas teritorijas, t.y. bet ties tuo nesustosime. Vieną dieną ISIS KAIP NAUJASIS MUSULMONŲ įkurti sunitinę Islamo valstybę, kur ne nugalėsime visus režimus, kuriuose nėra VIENYTOJAS sunitai ir kitatikiai užimtose teritorijose išpažįstamas Alachas, ir į visą regioną, Neramumai Vidurio Rytuose kuria turi labai mažai teisių arba visai jų ne- įskaitant Jeruzalę, sugrąžinsime islamą.“ sociopolitinius vakuumus, kuriuose turėtų. ISIS ideologija susijusi su islamo ISIS neapykanta šiitams, islamiš- atsiranda sąlygos klestėti džihadisti- „apvalymu“, tai reiškia, jog iš kalifato koms sektoms ir ne islamą išpažįstan- nėms organizacijoms. Ryškiausiais to turi būti pašalinti arba visiškai sunaikin- tiems žmonėms apskritai pradėta reikšti pavyzdys – „Islamo valstybės“ (angl. ti visi šiitai. Grupuotė jau ne kartą įrodė, dar grupuotės susikūrimo pradžioje, trump. – ISIS) – globalaus, džihadistinio koks yra jų nusiteikimas prieš šiitus, kai grupuotės vadas Abu Musabas al- tipo ekstremistų organizacijos, kurią pavyzdžiui, 2014 metų birželį Irake Zarqawi norėjo Irake sukelti pilietinį sudaro nariai iš viso musulmoniško jie nužudė daugiau nei 1500 Irako oro karą, kuriame kovotų šiitai prieš suni- pasaulio bei už jo ribų, iškilimas. Nors pajėgų kadetų šiitų. ISIS siekia perkelti tus. Zarqawi ir jo pasekėjai laiko šiitus dabar ISIS bazuojasi Sirijoje ir Irake, Vidurio Rytuose vykdomą karą į Europą „inovatoriais“ – tais, kurie drįsta savaip šios teroristinės organizacijos kilimą ir Ameriką bei vesti musulmonus į apo- interpretuoti Koraną, ir abejoja jų teisin- galima buvo stebėti nuo pat 1999 metų kaliptinį karą prieš visus vadinamuosius gumu. Jie laiko šiitus nukrypusiais nuo Jordanijoje ir Afganistane. Nuo to laiko netikėlius, atsimetėlius. Organizacija tikėjimo tiesų, tad teigia kovosiantys su 14_APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

TERORO ATAKOS TURKIJOJE NUO 2015 M. VASAROS tiesioginę musulmoniškojo pasaulio Žuvusiųjų Atsakomybę galios konkurenciją. Data Vieta skaičius prisiėmė ISIS yra kur kas daugiau nei eilinė 2015 m. teroristinė organizacija. ISIS turi aiškų Diyarbakiras Politinis mitingas 2 Nežinoma birželio 5 d. tikslą įkurti ir išlaikyti savarankišką Isla-

Liepos 20 d. Surucas Kultūros centras 32 ISIS mo valstybę. Ilgainiui ISIS tapo biuro- kratine organizacija, suinteresuota gauti Spalio 10 d. Ankara Taikos mitingas 100+ ISIS kuo daugiau lėšų. Skirtingai nei al-Qae- 2016 m. Stambulas Turistinė sritis 10 ISIS da, kuri pasikliovė įvairiais finansuoto- sausio 12 d. jais, organizacija bandė išlaikyti finansi- Sausio 13 d. Diyarbakiras Policijos nuovada 6 Kurdų kovotojai nę nepriklausomybę tokiais būdais kaip Vasario 17 d. Ankara Kariuomenės konvojus 28 Kurdų kovotojai naftos, dujų prekyba, žemdirbystė, turto prievartavimas, žmonių grobimai ir Kovo 13 d. Ankara Aikštė 37 Kurdų kovotojai išpirkų prašymai bei kiti įvairūs neteisėti Kovo 18 d. Nusaybinas 1 Kurdų kovotojai būdai. 2014 metų rugsėjį ISIS įplaukos Kovo 19 d. Stambulas Turistinė sritis 4 ISIS per dieną pasiekė apie 2 mln. dolerių Kovo 21 d. Nusaybinas Kariuomenės operacija 3 Kurdų kovotojai ir taip ji tapo turtingiausia teroristine organizacija pasaulyje. Nestabilumo ir Kovo 31 d. Diyarbakiras Policijos konvojus 7 Kurdų kovotojai konfliktų atvejais ISIS pasitelkia griež- Birželio 7 d. Stambulas Turistinė sritis 11 Kurdų kovotojai tus įstatymus ir represijas, bet šalia to ši Birželio 23 d. Omerli Kariuomenės postas 1 Kurdų kovotojai organizacija suteikia žmonėms reikalin- Birželio 28 d. Stambulas Oro uostas 44 ISIS gas paslaugas ir pagalbą, o taip sulaukia daugiau palaikymo. Rugpjūčio 20 d. Gaziantepas Vestuvės 50+ ISIS ISIS galima laikyti sėkminga orga- Gruodžio 10 d. Stambulas Futbolo varžybos 44 Kurdų kovotojai nizacija dėl būtent gana gerai vystomo Gruodžio 17 d. Kayseri Kariuomenės personalas 13 Nežinoma biurokratinio aparato. Jie ne tik sugeba Gruodžio 19 d. Ankara Rusijos ambasadorius 1 Nežinoma išlaikyti atitinkamą valdymo mechaniz- 2017 m. mą, bet ir plėsti jį. Žmonės, gyvenantys Stambulas Naktinis klubas 39 ISIS sausio 1 d. ISIS kontroliuojamose teritorijose, teigia, kad vietinės administracijos veikia Sausio 5 d. Izmiras Teismo rūmai 2 Kurdų kovotojai greitai ir efektyviai.

Šaltinis: www.nytimes.com Stipraus biurokratinio aparato kūrimas simbolizuoja siekį suformuo- ti galingą savo ideologijos skleidimo mechanizmą bei ilgainiui įsitvirtinti musulmonų pasaulyje. Turkija tapo vie- nu pagrindinių ir galingiausių „savųjų“ šiitų skleidžiama neteisybe ir vykdysian- TURKIJA KAIP PAGRINDINIS priešų, kuris kuria tiesioginę konku- tys karą prieš visus, kurie nepaklūsta jų KONKURENTAS renciją bei skleidžia visiškai priešingą vadinamoms tikrosioms islamo doktri- Turkija šiame kontekste iškyla kaip islamo ideologiją. Tai suprasdami, turkai, noms. vienas pagrindinių ISIS priešų. Ne tik lygiai taip pat kaip ir Vakarų pasaulis, Jei ISIS priešiškai nusiteikusi kaip laisvo pasirinkimo šalininkė, bet pradėjo kovą prieš ISIS. Pagrindinis prieš vieną pagrindinių islamo atšakų, ir stipri musulmonus vienijanti galia. aktyvią priešpriešą bei aktyvų Turkijos nenuostabu, kad jie laikosi neigiamo Teroristiniai išpuoliai veikia ne tik kaip įsitraukimą į karą skatinantis veiksnys požiūrio ir dėl kitų panašaus religinio turkus gąsdinantis veiksnys, skaldantis – netikėtai sėkminga ir sparti radika- pagrindo, kaip ir pats islamas, religijų. musulmonus pačioje Turkijoje, tačiau liojo islamo ir jo biurokratinio aparato Požiūris į krikščionybę, atrodo, paremtas ir įkvepiantis „Islamo valstybės“ ver- plėtra, leidusi ISIS įsigalėti Sirijoje bei įsitikinimu, kad bet kokios pozityvios buotojus kviesti ir plėsti savo ratą. Jėgų vis labiau plėsti įtakos sferas. Dabartinis aliuzijos į krikščionybę Korane buvo persiskirstymas Turkijoje bei prezidento Turkijos režimas, suprasdamas, jog si- panaikintos, ir krikščionys laikomi arba Recepo Tayyipo Erdogano įsigalėjimas tuacija darosi pavojinga, buvo priverstas atvertimo į islamą, arba žeminimo, arba skatina bangą islamizmo, kuris visiš- aktyviai reaguoti. sunaikinimo taikiniais. kai priešingas ISIS ideologijai, ir kuria ISIS tikėjosi sulaukti daug 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_15

pasiekimais, ISIS 2014 metų birželio atmesti visas „stabmeldystes“ ir įmano- 29 dieną paskelbė apie kalifato įkūri- mus religinius „nukrypimus“. Pirmieji mą, taip pat į viešumą paleido vaizdo vahabitai bjaurėjosi pagarbos rodymu pranešimus pavadintus „Breaking the Mahometui prie jo kapo Medinoje, Borders“ („Pralaužiant sienas“) ir „The esą tai stabmeldystė, taigi jie jį visiškai End of Sykes-Picot“ („Saikso-Piko sugriovė. Vahabitai pabrėžia absoliutų ISIS: Mes tampame vis pabaiga“), kuriuose buvo paskelbta apie Dievo „vienumą“ ir reikalauja, kad prie stipresni Sirijoje ir Irake, ribų, skiriančių Irako ir Sirijos terito- jų prisidėtų visi musulmonai, remtų šią bet ties tuo nesustosime. rijas, sunaikinimą. Pastarieji žingsniai doktriną, arba, priešingu atveju, mirtų. Vieną dieną nugalėsime pritraukė dar daugiau jaunų džihadistų „Islamo valstybei“ Turkija tampa visus režimus, kuriuose dėmesio ir paramos, organizacija toliau vienu didžiausiu priešu – tai ne tik gana nėra išpažįstamas planavo ir tęsė savo darbus. liberali valstybė, įkūnijanti visas minė- Alachas, ir į visą regioną, Tokios sėkmingos plėtros kontekste tas „blogybes“, tačiau taip pat valstybė grėsmę pajuto ne tik Vakarai. Dėl nuolat keičianti patį islamą – iš vahabizmo įskaitant Jeruzalę, šokiruojančių grobimų bei teroristi- perspektyvos liberalizuodama ir iškrai- sugrąžinsime islamą. nių išpuolių dar stipriau sunerimo R. pydama jį. Krikščioniškasis pasaulis T. Erdoganas ir jo aplinka. Turkija bei ISIS mažiau pavojingas nei Turkija, kuri palaikymo iš sunitų, tačiau Irake sunitų dar kelios musulmoniškosios valstybės pretenduoja įsigalėti kaip vienas pagrin- genčių tarybos, padedamos JAV pajėgų, konkuruoja regione dėl pagrindinės mu- dinių islamą vienijančių taškų. parodė pasipriešinimą. Pasipriešinimas sulmonus vienijančios ideologijos, tuo Korane rašoma, kad žydai ir krikš- vis augo ir jau 2008 metais ISIS Irake tarpu besiradikalizavusi auganti ISIS čionys yra „knygos žmonės“, kadangi jų patyrė nemažą spaudimą, jų gretos ša- Turkijos piliečiams galėjo pridaryti kur tikėjimas yra panašus, apima knygas ir lyje sumažėjo. JAV kariniams daliniams kas daugiau žalos nei bet kuriai Europos raštus apie senuosius pranašus, kuriuos 2009 metais pasitraukus iš Irako, ISIS valstybei. taip pat pripažįsta ir islamas, ir apskritai galia vėl pradėjo augti. 2010 metais į juos žvelgiama gana nuolaidžiai. Tačiau ISIS pradėjo siūlyti didesnes algas nei RADIKALUSIS ISLAMAS IR AUGANTI vahabitai moko, jog šių laikų žydai pati vyriausybė ir dar stipriau skleis- TURKIJOS PRIEŠPRIEŠA ir krikščionys prarado savo originalų ti Islamo valstybės – kalifato – idėją. Visai netoli Turkijos sienų besiple- tikėjimą ir nebeteko „knygos žmonių“ Organizacijos įtaka sunitų teritorijose čiantis radikalusis islamas įtraukė šią statuso. Taigi, jie laikomi „netikėliais“, nuolat augo. valstybę į tiesioginę priešpriešą su ISIS. kurie turi du pasirinkimus – arba atsi- Prasidėjus pilietiniam karui Siri- Turkijai ši grupuotė ypatingai pavojinga versti, arba būti nužudyti kaip pagonys joje, ISIS pradėjo operacijas ir ten, ir kaip naujas muslmoniškojo pasaulio ar ateistai. Vahabitai „netikėlių“ statusą tai neabejotinai dar labiau išplėtė jos ideologinis galios centras, valstybę taiko ir šiitams bei kitoms musul- jėgas. Daugėjo atakų visame Irake, buvo naikinantis veiksnys. „Islamo valstybei“ monų sektoms. Tai paaiškina, kodėl užimama vis daugiau teritorijų. ISIS Turkija kelia tiesioginę priešpriešą kaip „Islamo valstybė“ puola krikščionis, aktyviai „kolekcionavo“ inteligentiją, „islamo išsigimimo“ ir liberalizmo lop- šiitus, alavitus ir jazidus bei visus, kurie, kuri pasitarnavo varžantis su lokalia šys, kurį „būtina išvalyti“. skirtingai nei vahabitai, esą neišpažįsta valdžia ir dar labiau padėjo plėsti įtaką ISIS raida ir veiksmai stipriai susiję „gryniausios“ Dievo „vienumo“ formos. sunitinėse Irako teritorijose. Netrukus su tuo, kokiai islamo interpretavimo tra- Minėtame kontekste Turkijos bei ISIS grupuotė efektyviai pasinaudojo Sirijoje dicijai priklauso organizacija. Organiza- susidūrimas traktuotinas kaip dviejų is- vykstančia revoliucija ir pilietiniu karu cija remiasi sunitų vahabitų sektos ideo- lamiškųjų pasaulių kova dėl pagrindinio bei išplėtė savo pajėgas iki jos teritorijų. logija, atsiradusia Rytų Arabijoje XVIII galios centro. ISIS aktyviai plėtė savo pajėgas į šiauri- a. viduryje. Vahabizmas – viena funda- Vahabitai-fundamentalistai yra nes ir rytines Sirijos dalis, vis dėlto jiems mentalizmo atšakų. Fundamentalistinis stipriai susiję su pagrindiniais isla- buvo pradėta priešintis ir netrukus ISIS požiūris smarkiai susijęs su pirminiais mo religijos raštais ir tai akivaizdžiai turėjo atsitraukti iš šiaurinių šalies dalių. islamo šaltiniais (Koranu, Suna). Šio matoma, kai ISIS tiesiogiai pritaiko Tačiau teritorijų praradimai Sirijos požiūrio besilaikantys siekia musulmo- pieš šimtmečius parašytus dalykus šių šiaurėje organizacijai nebuvo pernelyg nus atsukti į tradicinius islamo pažinimo laikų pasauliui. Pavyzdžiui, 2008 metais didelė problema – tai nesustabdė jų būdus, yra didžiausi islamiško pasaulio vienoje vietovėje ISIS uždraudė agurkų plėsti savo teritorijas Irake, palei Sirijos konservatoriai, teisiantys, smerkiantys ir ir valgomųjų ledų pardavinėjimą, nes sienas ir Sirijos rytinėje dalyje. vertinantys kitus musulmonus. Vahabitų pranašo Muhameto laikais tai neegzista- Reikšdama pasididžiavimą savo tikslas yra siekti Dievo „vienumo“ ir vo. Jų požiūris į šventus raštus paaiškina 16_APŽVALGOS TEMA Apžvalga | SAUSIS 2017

KINTANTIS POŽIŪRIS Į MIGRANTUS: GRIEŽTESNĖ NELEGALŲ KONTROLĖ, TVARESNĖ INTEGRACIJA „Islamo valstybei“ Vytautas KERŠANSKAS Turkija kelia tiesioginę priešpriešą kaip islamo išsigimimo ir liberalizmo lopšys, kurį būtina išvalyti. ir kitus, Vakarų pasaulio žmonių verti- nimu, ne visai racionalius sprendimus.

Tokioje ideologinėje aplinkoje ISIS Mstyslav Chernov nuotrauka www.wikipedia.org, pasekėjams liberali Turkija atrodo kaip visiškas nesusipratimas, kaip ir „Islamo valstybė“ Turkijai. ISIS išpuoliai Vakaruose neatneša grupuotei jokios realios naudos. Dėl au- gančio teroro aktų masto auga ir Vakarų visuomenių susirūpinimas šia organi- Pabėgėlių ir migrantų krizė jau trečius Tarp šių dviejų stovyklų dar galima zacija. Besikeičianti viešoji nuomonė ir metus išlieka pagrindiniu Europos poli- įvardinti daug kompromisinių tarpinių augantis nepakantumas organizacijai tinės darbotvarkės klausimu. Ji tapo ir stotelių. atvėrė kelius valstybių įsikišimui Vidurio vienu labiausiai visuomenes skaldančiu Jungtinių Tautų pateikiamais duo- Rytų regione ir tai aiškiai apsunkino klausimu, kadangi kartu su nuo karo menimis, 2015 m. per Viduržemio jūrą ISIS siekius augti ir plėsti turimas bėgančių žmonių srautu Senąjį žemyną iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Europą teritorijas. Taigi, kodėl ISIS neužbaigia užplūdo ir didelis Vakarų Europos valsty- iš viso atvyko 1 mln. 15 tūkst. žmonių, savo žiaurių išpuolių ir toliau provo- bių gerovės modelių teikiamais privalu- 2016-aisiais – 361 tūkst. Nors kone tris kuoja Vakarus? Tai aiškiai susiję su jų mais norinčių pasinaudoti ekonominių kartus mažesnis skaičius siejamas su ideologija. „Islamo valstybės“ nariai yra migrantų skaičius. Atsirandant vis dau- įsigaliojusia ES ir Turkijos sutartimi, jis įtikėję apokaliptine pranašyste, kurioje giau politinių iššūkių ir įtampų, kylančių vis vien buvo 6 kartus didesnis, nei, pa- kalbama apie galutinę musulmonų ir dėl sunkiai valdomos migrantų krizės, vyzdžiui, 2013-aisiais. Kad migracija per „netikinčiųjų“ konfrontaciją. Dar 2004 verta pažvelgti, kokie politiniai debatai Viduržemio jūrą tęsiasi, parodo ir tai, jog metais pirmasis ISIS vadovas Zarqawi vyksta daugiausia šios krizės paliestose vien per 10 pirmųjų šių metų dienų, nors teigė, kad „Irake kibirkštis jau įžiebta ir, valstybėse – šiuo atveju kviečiu pažvelgti šiuo metu yra šaltasis sezonas, atvyko su Alacho leidimu, ugnis augs tol, kol į Italiją, Švediją ir Vokietiją. tūkstantis migrantų. sunaikins „kryžiuočių“ armiją Dabike“. 2015 m. viduryje septyniose Vakarų Ši pranašystė yra labai svarbi ISIS, nes 2015-aisiais drastiškai išaugus Europos valstybėse vykdyta „Ifop“ agen- jie priima islamo tekstus labai tiesiogiai migrantų srautui, europiečių gretose tūros apklausa parodė, kad didesnė dalis ir jų nekvestionuoja. Pasak šios prana- išryškėjo dvi priešingos stovyklos. Viena piliečių palaiko idėją padėti pabėgėliams: šystės, musulmonai galutinai užvaldys pusė pasisako už bekompromisę pagalbą mažiausiai už pagalbą pasisakė Jungtinės Jeruzalę ir „Romą“ – Vakarų pasaulį. atvykstantiems pabėgėliams ir euro- Karalystės ir Prancūzijos gyventojai (54 Turkija šiame kontekste egzistuoja piečių atsakomybę dalintis savo gerovę proc.), daugiausiai – Italijos (68 proc.) kaip konkurentė, net jei Vakaruose ir su vargstančiais. Kita pusė, priešingai, ir Vokietijos (79 proc.) Tačiau paraleliai, įsigalėtų islamas, liberalusis jo modelis reikalauja kuo greičiau spręsti nekontro- augant imigracijos mastams, didėjo ir su- neatneštų jokios naudos bei ISIS reikštų liuojamų sienų problemą, pabėgėliams sirūpinimas šios krizės padariniais. 2015 dar didesnį pralaimėjimą. Todėl su šia padėti jų valstybėse, tačiau neįsileidžiant m. Eurobarometro tyrimai parodė, kad valstybe kovojama lygiai taip pat nuož- į Europą, rodant į vis didesnį ekonomi- 58 proc. visų Europos Sąjungos valstybių miai kaip ir su Vakarais. ■ nių imigrantų skaičių pabėgėlių gretose. gyventojų imigracijos krizę įvardijo tarp 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS TEMA_17

dviejų pagrindinių ES problemų, teroriz- Vyriausybė ėmėsi spręsti ir laiko vienu kad šalis įsileistų mažiau pabėgėlių, mui užimant antrąją vietą (27 proc.) svarbiausiu 2017-ųjų metų prioritetu. padaugėjo nuo 34 iki 60 proc. Praėjusių metų „Pew Research Italija, kartu su Graikija dėl savo ge- Tai atsispindi ir politiniame diskur- Center“ dešimtyje Vakarų ir Vidurio Eu- ografinės padėties tapusios pagrindinių se: dar prieš porą metų raginantys riboti ropos valstybių atlikta apklausa parodė, migrantų kelių finišo taškais, vis dėlto imigrantų priėmimo politiką ir griež- kad gyventojai linkę sieti imigracijos neturėjo daug manevro laisvės atsakant tinti jų kontrolę buvo vadinami „neona- iš trečiųjų šalių problemą su augančia į išaugusį migracijos srautą. Tuo tarpu ciais“, tačiau praėjusiais metais kairiųjų, terorizmo grėsme (vidutiniškai 59 proc. Švedija ir Vokietija – dvi pagrindinės tradiciškai pasisakančių už neribojamą respondentų atsakė teigiamai, daugiau- ekonominių (ir, ko gero, ne tik) migran- atvirumą, Vyriausybė buvo priversta sia – Vengrijoje (76 proc.), mažiausiai tų kryptys, savo pirmines „atvirų durų“ imtis tokių sprendimų. Tuo tarpu centro – Ispanijoje (40 proc.). Tačiau ryškiau- politikos nuostatas keičia vis labiau. dešinieji pradeda po truputį kalbėti apie sią Europos piliečių nepasitenkinimą Švedija, jau kelis dešimtmečius poreikį stiprinti integracijos į visuomenę atspindėjo klausimas, ar ES tinkamai einanti itin atviros multikultūrinės visuo- taisykles. Iki šiol multikultūrinis Švedijos tvarkosi su migrantų krize: visose valsty- menės kūrimo keliu, daugelį metų buvo integracijos modelis buvo grindžiamas bėse daugiau nei 6 iš 10-ies respondentų laikoma plačiausiai duris atvėrusia Euro- dviem aspektais: kalbos mokėjimu ir atsakė neigiamai. Įvertinus diagramoje pos valstybe. Tačiau po 2015-ųjų, kai ši integracija į darbo rinką, kultūrinius pateiktus skaičius, galima matyti, kad nė 10 mln. gyventojų neturinti valstybė aspektus paliekant nuošalyje. Vis garsiau piliečių vertinimas Europos paskelbtai sulaukė net 163 tūkst. prieglobsčio kalbama, kad kultūrinė integracija – to, atvirumo politikai buvo kritinis, todėl prašytojų paraiškų, atvirumo politikos kas yra švediška kultūra ir vertybės – augant piliečių priešpriešai ir tuo pačiu imigrantams permąstymas prasidėjo net turi būti migrantų integracijos dalimi, prieš migraciją pasisakančių radikalios ir joje. Jeigu 2015 m. 54 proc. teigiamai siekiant integralios visuomenės. Kadangi dešinės partijų populiarumui, atskiros atsakė į klausimą, jog yra pasiryžę asme- kitais metais Švedijoje vyks parlamento valstybės ėmėsi imigracijos politikos niškai padėti prieglobsčio prašantiems rinkimai, imigrantų integracija jau yra griežtinimo. migrantams, tai 2016 m. tokių buvo tik tapusi kertiniu rinkiminės kampanijos 2016 m. pabaigoje „Reuters“ paskel- 30 proc. Analogiškai, pritariančių tam, aspektu. bė naujosios Italijos Vyriausybės planus smarkiai griežtinti šalyje teisės likti nega- AR PRITARIATE TAM, KAIP EUROPOS SĄJUNGA vusių imigrantų grąžinimą. Policijos vado SPRENDŽIA PABĖGĖLIŲ KLAUSIMĄ? Franco Gabrielli išplatintoje dviejų pus- lapių direktyvoje numatomos priemonės Nepritariu Pritariu sulaikyti ir išsiųsti iš šalies visus nelegaliai Graikija 94% 5% joje likti siekiančius imigrantus bei kurti naujus sulaikymo centrus šiai procedūrai Švedija 88% 10% sklandžiai atlikti. Policija įgaliojama imtis „išimtinių priemonių“ ir taikyti „nulinę Italija 77% 17% toleranciją“ nuo teisėsaugos besislaps- tantiems į šalį atvykusiems migrantams, Ispanija 75% 21% negavusiems pabėgėlio statuso. Vengrija 72% 24% ES valstybės tokius centrus siūlė kurti jau anksčiau, tačiau buvęs prem- Lenkija 71% 19% jeras Matteo Renzi, kuris pasitraukė praėjusį lapkritį po pralaimėto konsti- Jungtinė Karalystė 70% 22% tucinio referendumo, tokioms priemo- nėms priešinosi. Nuo gruodžio 12-osios Prancūzija 70% 26% Vyriausybės vadovo pareigas pradėjęs eiti Paolo Gentiloni iš karto ėmėsi Vokietija 67% 26% pertvarkų šioje srityje. Skaičiuojama, kad Nyderlandai 63% 31% vien 2015 m. iš 27 tūkst. žmonių, kurie turėjo būti deportuoti iš šalies, vos 5000 buvo išsiųsti. Todėl sudėtingą pabėgėlių Šaltinis: PEW RESEARCH CENTER, 2016 m. pavasario nuomonės apklausa integraciją dar apsunkinanti nelegalių migrantų našta tapo iššūkiu, kurį naujoji 18_OIKOS Apžvalga | SAUSIS 2017

2017 M. BIUDŽETE Pokyčiai pastebimi ir „atvirų durų“ politiką paskelbusios Vokietijos kanclerės ATSPINDĖTI PAGRINDINIAI Angelos Merkel politikoje. Rugsėjį buvo skelbta, kad Vokietija pradės vėl naudoti ŠALIES PRIORITETAI Dublino sutarties normas, pagal kurias atvykėliai į ES turi likti pirmoje saugioje Simonas KLIMANSKIS valstybėje, grąžinti migrantus į Graikiją, 2017 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI – 9,06 MLRD. EURŲ kur jų statusas toliau būtų svarstomas.

Šia politika Vokietija nesinaudojo nuo 1,576 2011 m., kad palengvintų Graikijai 1,55 A 17% 15% J tenkančią naštą, tačiau Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maizere A – Bendros valstybės paslaugos B – Gynyba išsakė poziciją, kad šalis ir taip jau padarė 0,793 1,87 9% C – Viešoji tvarka ir visuomenės daug, o kol kitos valstybės pakankamai 18% I B apsauga neprisideda bei Dublino sutarties nuos- D – Ekonomika (transportas, ener- tatos nėra reformuotos, jų reikia laikytis. getika ir žemės ūkis) 0,275 H A. Merkel spalį pranešė, kad šalis 3% E – Aplinkos apsauga žada išsiųsti didžiąją dalį prieglobsčių 0,710 F – Būstas ir komunalinis ūkis 0,605 C 8% prašytojų iš Nigerijos, nes „dauguma jų 7% G G – Sveikatos apsauga atvyko dėl ekonominių paskatų, kitaip H – Poilsis, kultūra ir religija 0,114 F 1% I – Švietimas nei atvykėliai iš Sirijos ar Irako“. Kancle- E 0,164 J – Socialinė apsauga rė, viešėdama Nigerijoje, išreiškė susirū- 2% D 2,312 pinimą dideliu migrantų srautu iš šios 25% šalies jos vadovams bei pažadėjo skirti finansinę ir kitą pagalbą kovojant su Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija Nigerijoje veikiančia teroristine islamistų grupuote „Boko Haram“. Bendrai, pra- ėjusių metų pabaigoje viešėdama trijose Afrikos valstybėse, A. Merkel pastebėjo, Gruodžio pabaigoje Seimas priėmė 2017 0,1 proc. mažiau nei pirminiame projek- kad Vokietijai ir Europai reikia „skirti m. valstybės biudžetą, kurį sudaro 8,49 te. Deficito sumažėjimui daugiausia įta- didesnį dėmesį Afrikos likimui“. mlrd. eurų pajamų (5,5 proc. daugiau nei kos turėjo socialinio modelio įsigaliojimo Į šią pastabą verta atkreipti dėmesį. 2016 m.), įskaitant Europos Sąjungos atidėjimas iki liepos mėnesio, „Sodros“ Skaičiuojama, kad Afrikos gyventojų (ES) ir kitą tarptautinę finansinę paramą, įmokų lubų atsisakymas ir nustatyti di- skaičius iki 2050 m. padvigubės ir gali numatytos išlaidos – 9,05 mlrd. eurų desni akcizai alkoholiniams gėrimams. siekti net 2,5 mlrd. Tad akivaizdu, kad (4,1 proc. daugiau nei 2016 m.). Dar Socialinio modelio atidėjimas leido egzistuojant tokiems dideliems eko- praėjusios kadencijos Vyriausybės pa- sutaupyti 59,2 mln. eurų. Kartu tai yra nominio išsivystymo skirtumams tarp rengtas biudžetas (1 pav.) yra nežymiai svarbu tam, kad naujoji Vyriausybė už- Europos ir kitų, „kaimyninių“ regionų, pakoreguotas, įvertinus XVII Vyriausy- baigtų derinti Darbo kodeksą ir užtikrin- migracijos motyvais bus galbūt net bės prioritetus, Seimo narių, komitetų, tų tinkamą balansą tarp rinkos poreikių labiau bėgimas nuo skurdo, o ne karo. valstybės institucijų siūlymus, Valstybės ir darbuotojų interesų. Be to, atidėjimas Todėl net normalizavus vis dar „karš- kontrolės, Europos Komisijos ir euro neturėtų turėti neigiamos įtakos Euro- tą“ Artimųjų Rytų regioną, sugebėjus grupės nuomonę bei šalies finansines pos Komisijos sprendimui dėl socialinio suvaldyti imigracijos kontrolę, ilguoju galimybes. Tiesa, naujoji Vyriausybė modelio, kuris bus priimtas kovo mėnesį, laikotarpiu šie iššūkiai niekur nedings. turėjo mažai laiko biudžetui koreguoti. pripažinimo svarbia struktūrine reforma. Tačiau kokiu būdu tai bus sprendžia- Modelio pripažinimas svarbia struktūri- ma, gerokai priklausys nuo dabartinės Visgi po biudžeto korekcijų, viešųjų ne reforma reikštų, kad jo įgyvendinimo migrantų krizės pasekmių. Juk šiuo metu finansų deficitą pavyko sumažinti 0,1 kaštai nebūtų įtraukiami į viešųjų finansų konkuruoja nesuderinami požiūriai dėl proc., ir jis turėtų siekti ne 0,8 proc. BVP, balansą. Taigi, deficitas dar gali būti ir Europos ateities – sienų atvirumo ar kaip buvo numatyta pirminiame biudže- mažesnis. Skaičiuojama, kad pagal pir- uždarumo, multikultūrinės visuomenės to projekte, o 0,7 proc. BVP. Valdžios minį biudžeto projektą iš 0,8 proc. BVP perspektyvų ir iššūkių ar demografinių sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 m. viešųjų finansų deficito socialinio modelio problemų sprendimo būdų. ■ turėtų sudaryti 1,2 proc. BVP – taip pat įgyvendinimo kaštai būtų sudarę 0,6 proc. 2017 SAUSIS | Apžvalga OIKOS_19

Akcizų pajamos padidintos 45 mln. eurų dėl akcizų tarifo stipriam alkoholiui pakėlimo 23 proc., alui ir vynui – 112 proc. Be abejo, realios pajamos gali būti mažesnės, nes dėl to turėtų mažėti alko- holio vartojimas. Tačiau paties alkoholio akcizų didinimo neigiamai traktuoti nerei- A. Pliadžio nuotrauka www.kam.lt, kėtų, nes šalies visuomenėje reikia mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Kur kas labiau nevienareikšmiškai vertinamas socialiniame modelyje numa- tytų „Sodros“ įmokų lubų atsisakymas, kuris turėtų sutaupyti maždaug 29 mln. eurų. Nors tos lubos ir buvo labai užaukš- tintos, – pirmaisiais metais būtų siekusios 2017 m. biudžete numatytas nuoseklus finansavimo didinimas krašto gynybai ir saugumui. Artėjant 7,72 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius prie 2 proc. BVP 2018 m., gynybai papildomai skirta beveik 160 mln. eurų, kas šių metų bendrą gynybos biudžetą padidino iki 793 mln. eurų. mokesčių) ir per šešis metus palaipsniui būtų mažėjusios iki 3,86 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), t. y. ne mln. eurų daugiau nei pernai. galimybes, teko iš dalies atsisakyti prieš mažiau nei tiek uždirbantiems „Sodros“ 4,9 mln. eurų papildomai skirta rinkimus duoto pažado nuo liepos pen- įmokos nebebūtų buvę priskaičiuojamos, Vidaus tarnybos statuto nuostatoms sijas padidinti 40-čia eurų. Tam reikėtų – tačiau tai būtų buvęs vienas iš pozityvių įgyvendinti – taigi numatyta 23,2 mln. papildomų 120 mln. eurų. Tad pensijos signalų investuotojams, kad yra siekiama eurų. Tai reiškia, kad didės ir statutinių nuo sausio padidėjo tik 20-čia eurų. mažinti darbo apmokestinimą. Visgi pareigūnų atlyginimai. Taip pat, lyginant Tačiau apie 15 eurų (iki 281,19 euro) labiau tik simbolinis sprendimas, nes su praėjusiais metais, šiemet finansavimas pensijos padidėjo dėl indeksavimo: 4 eu- tai būtų buvę taikoma tik labai siauram viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai rais išaugusios bazinės pensijos (nuo 112 dirbančiųjų ratui. yra 73 mln. eurų didesnis. iki 116 eurų), 31 euru (nuo 445 iki 476 2017 m. biudžete numatytos lėšos Svarbu pažymėti, kad 2017 m. biu- eurų) pakilusių draudžiamųjų pajamų – t. mažiausiai uždirbančių gyventojų paja- džete numatytas nuoseklus finansavimo y. nepriklausomai nuo dabartinių valdan- moms didinti – 144 mln. eurų numatyta didinimas krašto gynybai ir saugumui. čiųjų sprendimų. Tiesa, valdantieji bazinę neapmokestinamųjų pajamų dydžio Artėjant prie 2 proc. BVP 2018 m., pensiją padidino iki 120 eurų, tad realiai (NPD) didinimui nuo 200 iki 310 eurų ir gynybai papildomai skirta beveik 150 vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį papildomo NPD (PNPD) didinimui nuo mln. eurų, kas šių metų bendrą gynybos stažą (30 metų), padidėjo dar apie 5 180 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką. Taip biudžetą padidino iki 793 mln. eurų. eurus, iki 287,57 eurų. Kadangi dabar pat pakoreguotame biudžete papildomai Valstybės sienos su Rusija saugumui pensijos yra indeksuojamos, jų didėjimas numatyti 44,5 mln. eurų „Sodros“ pensijų stiprinti papildomai skirta 2 mln. eurų, priklausys nuo šalies ekonomikos augimo ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Valstybės saugumo departamento išlai- rezultatų. Būtent toks pensijų didinimo draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompen- doms ir investicijoms – 1,5 mln. eurų. būdas yra daug efektyvesnis, nes nėra savimui užbaigti 2017 m. (iš viso tam bus Siekiant mažinti korupcijos apraiš- siejamas su politiniais sprendimais, ypač skirta 87,3 mln. eurų). Bendrai žvelgiant, kas, daugiau lėšų skirta kontroliuojan- priklausomais nuo to, kada vyks rinkimai. socialinei apsaugai šiemet skirta 111 mln. čioms institucijoms – Viešųjų pirkimų Nuo 2018 m. pensijų indeksavimas eurų daugiau nei pernai. tarnybai ir Konkurencijos tarybai. Joms įsigalios visa apimtimi: bus įgyvendin- Didėja atlyginimai ir švietimo dar- papildomai skirta atitinkamai 0,354 ir tas automatinis visų pensijų, įskaitant buotojams bei mokslininkams. Pedagogų 0,22 mln. eurų daugiau nei pirminiame našlių pensijas, indeksavimas pagal darbo darbo užmokesčiui didinti papildomai biudžeto projekte. užmokesčio fondo augimo tempus (imant numatyta 17 mln. eurų (iš viso tam Taip pat matomas dėmesys savižu­ 7 metų vidurkį). Skaičiuojama, kad nuo kitąmet bus skirta 41 mln. eurų), 3,1 dybių, patyčių ir smurto prevencijai. Ne­vy­ 2018 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės mln. eurų – valstybiniams mokslinių riausybinėms organizacijoms, teikiančioms­ pensija, turint būtinąjį stažą, didės dar apie tyrimų institutų ir universitetų vyresniųjų skubią anoniminę pagalbą, finansuoti 23 eurus. Taigi, tokiu atveju, kaip teigia mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų papildomai skirti dar 0,2 mln. eurų. valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti. Kita vertus, valdantiesiems, ma- sąjunga (LVŽS), bendra suma, kuria per Apskritai švietimui šiemet skirta 112 tyt įvertinusiems valstybės finansines metus padidės pensijos, būtų apie 40 eurų. 20_OIKOS Apžvalga | SAUSIS 2017

Priimant biudžetą Seime, daugiausia KĄ DARYSIME, KAI nesutarimų būta dėl PVM lengvatos šil­ dymui, kurią norėta panaikinti ne laiku BAIGSIS ES PARAMA? ir nepasiruošus, finansavimo. Lengvati- nis PVM tarifas šildymui siekia 9 proc. Valdantieji nusprendė tam reikiamus Gytis ŽAKEVIČIUS 32 mln. eurų skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo. Tuo tarpu opozici- joje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlė PVM lengvatą šildymui finansuoti iš papildomų valstybės įmonių dividendų, ypač žinant, kad 2011–2015 m. vals- tybės įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. eurų įmokų į valstybės biudžetą, o nuotrauka www.ilquotidianodellapa.it pernai valstybės įmonių kapitalo grąža siekė tik 4,4 proc., kai ES vidurkis – 9–12 proc. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų. Taip pat papildomų lėšų Po 2020 metų visos naujosios ES šalys taps nebe paramos gavėjomis, bet paramos donorėmis. Taigi galima rasti atsakingiau renkant įmonių visos atliktos ES investicijos turi pradėti atsipirkti ir nešti ekonominę naudą bei grąžą. grąžinamą PVM. Anot TS-LKD, val- dančiųjų siūlomu atveju gali nukentėti Šiuo metu net trečdalį Lietuvos biu- dovanoti ar lengvi pinigai greitai ateina, kelių priežiūra ir žvyrkelių asfaltavimas. džeto sudaro parama, kuri atkeliauja iš tačiau taip pat greitai ir išeina. Net ir Tiesa, Lietuvos automobilių kelių direk- Europos Sąjungos. Dažnam atrodo, kad nekalbant apie konkrečius atvejus, kai cijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrode- šie pinigai yra tarsi dovana, kad grąžinti ES parama buvo tiesiog iššvaistyta arba nis patikino, kad žvyrkelių asfaltavimas nereikės, o ir parama nesibaigs nieka- įsisavinta neskaidriai, galima sutikti su nenukentės, nes LAKD pakeitė veiklą ir da. Visgi prognozuojama, kad 2020- teiginiu, kad į ES paramą niekuomet viešųjų pirkimų planavimą, todėl pernai ieji bus paskutiniai metai, kai Lietuva nebuvo žiūrima kaip į savo pačių pini- sutaupė 83 mln. eurų. LAKD vadovo vis dar gaus tokio kiekio paramą. Tad gus. Tiek valstybinių, tiek verslo struk- teigimu, visi numatyti svarbiausi projek- laikui, kuris bus po trejų metų, reikia tūrų požiūris nesikeitė, nors per laiką tai bus vykdomi. ruoštis jau dabar. gauti ES paramą tapo vis sudėtingiau, Opozicinis Lietuvos Respublikos ji buvo nuosekliai mažinama, griežtėjo liberalų sąjūdis (LRLS) taip pat nepri- ES PARAMA LIETUVAI prieinamumo bei atskaitomumo reika- tarė 2017 m. biudžetui. Tarp argumentų ES parama sudaro nemažą dalį lavimai. ES pinigai ir šiandien asocijuo- LRLS nurodė, kad biudžete pasigedo Lietuvos biudžeto. ES parama dažnai jasi su dovana ar kažkokių biurokratų daugiau dėmesio ikimokykliniam ugdy- yra skiriama įvairiems stambiems infras- suteikta neatlyginta parama. Juk ir dabar mui, visuomeniniams projektams, maži- truktūros projektams finansuoti ir ne tik. kartais užtenka parašyti gražias ataskai- nantiems socialinę atskirtį provincijoje. Pačios paramos esmė ir tikslas yra, kad tas ir ES pinigai bus įsisavinti tvarkingai Visgi apibendrinant galima teigti, visos ES šalys būtų maždaug pana- bei jų nebereikės grąžinti. Tenka tik kad 2017 m. biudžete yra atspindėti šioje ekonomikos išsivystymo grafoje. apgailestaujant konstatuoti, kad būtent pagrindiniai šalies prioritetai – socialinis Todėl naujosios ES šalys, kurios įstojo dėl tokio požiūrio buvo prasilenkta su ir gynybinis saugumas bei pastangos į ekonominę bendriją po 2004 metų, pagrindiniu šių „nemokamų pinigų tiks- išlaikyti finansinį stabilumą. O žvelgiant vis dar gauna finansinių injekcijų, kad lu – investicijos turėjo pakelti Lietuvos į ateitį, logiška būtų apsvarstyti siūlymą galėtų tvariai vystyti savo ekonomiką bei ekonomikos ir atskirų ūkio sričių lygį, pusmečiu paankstinti Seimo rinkimų finansus. Ši ES parama yra naudojama ir kad šalies ekonomika būtų pažangiausia datą. Tokiu atveju naujoji Vyriausybė pati europietiškiesiems standartams dieg- bei naudojanti inovatyviausius sprendi- galėtų formuoti kitų metų biudžetą, kai ti, taipgi savo šaliai ant europietiškais mus, kad konkurencinėje kovoje lygia- dabar reikia skubėti ir kokių nors didelių principais grįstų pamatų statyti. Tad vertiškai galėtų dalyvauti su senosiomis pokyčių biudžete labai sunku padaryti. per paskutinius 13 metų Lietuvoje buvo ES šalimis. Todėl kaip bazę tenka naudoti senosios įsisavinta įspūdinga suma investicijų. Nemanykite, kad ES pinigai yra Vyriausybės paruoštą biudžetą. ■ Gyvenimiškoji praktika byloja, kad altruistiški, t. y. kad senosios ES šalys 2017 SAUSIS | Apžvalga OIKOS_21

vien iš geros valios per Europos Sąjun- šalies biudžetą ir kaups rezervą ateities Kita investavimo alternatyva yra gos struktūrinius fondus perskirsto savo projektams. Visgi tokia tikimybė ir mažai vadinamieji PPP (public private par- biudžetą, idant tokia šalis kaip Lietuva tikėtina. Kur kas realiau atrodo, kad tnership) arba lietuviškai viešos pri- gautų pakankamai finansinių injekcijų ir jau dabar reikia dairytis naujų galimų vačios partnerystės projektai. Būtent statytų savo ekonomiką pagal tvarius bei finansavimo šaltinių ir kloti pamatus šis modelis Lietuvoje dar tik žengia vakarietiškus veiklos modelius. Realybė alternatyviam finansavimui. Iš esmės yra pirmuosius žingsnius, o naudojantis juo yra tokia – po visų ES paramos laikotar- dvi alternatyvos, kuriomis bent iš dalies į finansavimo schemas galima įtraukti pių, t. y. po 2020 metų, visos naujosios galima amortizuoti ES paramą. Pirma nemažai lėšų iš privataus sektoriaus ir ES šalys taps nebe paramos gavėjomis, yra susijusi su pensijų fondų investavimu. taip atsverti trūkstamus ES pinigus. bet paramos donorėmis. Kitaip tariant, Nepaslaptis, kad pensijų fondų visos gautos ES investicijos turi pradė- veikimo esmė yra, surinkus pinigus iš VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ ti atsipirkti ir nešti ekonominę naudą dirbančiųjų, juos teisingai investuoti, kad PARTNERYSTĖ bei grąžą. Klausimas lieka atviras – ar būtų uždirbami pakankami pinigų srautai Lietuvoje PPP projektai žengia tik Lietuva tikslingai investavo ES pinigus, ir išmokamos pažadėtosios pensijos. Tad pirmuosius ir nedrąsius žingsnius. Lie- ar neiššvaistė jų, ar, kaip ir buvo laukta, pensijų fondų valdytojams tenka ieškoti tuvoje dažniausiai naudojama ir plačiai visos investicijos pradės nešti pelną ir patrauklių investicinių projektų. Praktika paplitusi kita finansavimo alternatyva – Lietuva galės dalį tos grąžos atiduoti į rodo, kad tik apie 26 proc. surinktų pini- koncesija. Koncesijoje privatininkui yra bendrą ES biudžetą? gų yra investuojama Lietuvoje. Likusioji atveriama galimybė įstatymo nustatyta dalis yra investuojama į užsienio šalių tvarka vykdyti komercinę ir ūkinę veiklą. POREIKIS PARAMAI IŠLIEKA rinkas ir skirtingus projektus. Nors pen- Koncesiją galima vykdyti beveik visose Šis paramos laikotarpis greičiau- sijų fondų investavimo taisyklės yra labai ekonominėse srityse, netgi tokiose, siai bus paskutinis. Taip yra ne todėl, kompleksiškos bei turi daug apribojimų kuriose valstybinės ar savivaldybinės kad būtų kažkokie laiko intervalai, per ir draudimų, neišnaudotas potencialas įmonės neturi tam reikalingos kom- kuriuos yra remiami įvairūs nacionaliniai yra didelis. Būtent šias lėšas, kurias šiuo petencijos. Galimos sritys yra energe- projektai. Pagrindinis kriterijus, kaip metu pensijų fondai investuoja užsienyje, tika, vandentvarka, atliekų sektorius, jau buvo minėta, yra šalies ekonominis galima būtų nukreipti į Lietuvos infras- sveikatos apsauga, telekomunikacijos, išsivystymo lygis, nes tikslas yra, kad visos truktūros plėtrą. švietimas, turizmas, susisiekimas, oro ES šalys atitiktų iš anksto nustatytus finansinius ir ekonominius standartus. ES FONDŲ LĖĮŲ PASKIRSTYMAS PAGAL VEIKSMŲ Lietuvos gyventojui jau nuo 2015-ųjų PROGRAMOS PRIORITETUS (MLN. EURŲ) tenka apie 75 proc. šalies BVP. Būtent šis kriterijus yra esminis ir matuojantis A – Mokslinių tyrimų eksperimenti- Lietuvos ekonomikos lygį, atsakant į J K A nės plėtros ir inovacijų skatinimas klausimą, ar pratęsti paramos davimo B – Informacinės visuomenės I B laikotarpį. Tad nuo 2020 metų paramos skatinimas C – Smulkiojo ir vidutinio verslo kiekis smarkiai sumažės ir Lietuva turės C konkurencingumo skatinimas D – Energijos efektyvumo ir parodyti, kad paremti projektai yra tvarūs H atsinaujinančių išteklių energijos ir duoda pakankamai grąžos šalies biu- gamybos ir naudojimo skatinimas E – Aplinkosauga, gamtos išteklių džetui. Iš kitos pusės šalis taip pat turės ir darnus naudojimas ir prisitaiky- toliau investuoti į nacionalinius projektus, mas prie klimato kaitos F – Darnaus transporto ir pagrindi- tik dabar jau nebebus europinių pinigų nių tinklų infrastruktūros plėtra arba jų kiekis bus daug mažesnis. G – Kokybiško užimtumo ir dalyva- Skaičiuojama, kad per šiuos metus vimo darbo rinkoje skatinimas H – Socialinės įtraukties didinimas Lietuvos infrastruktūrai diegti ir moder- G ir kova su skurdu nizuoti reikės per 350 mln. eurų. Taigi D I – Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo poreikis išlieka didelis, kaip ir klausimas, didinimas F E J – Visuomenės poreikius atitinkan- iš kur reikės paimti pinigų. Neatmestina tis ir pažangus viešasis valdymas tikimybė, kad galbūt ES pinigai buvo K – Techninė pagalba panaudoti pagal paskirtį ir mes dabar ramiai galime stebėti, kaip mūsų šalies Šaltinis: www.esparama.lt ekonomika, įgavusi pagreitį, generuos grąžą iš jau atliktų ES projektų, didins 22_OIKOS Apžvalga | SAUSIS 2017

yra daug paprasčiau administruojama ir įsisavinama. Kitas svarbus argumentas yra tai, kad paramos nereikia grąžin- ti ar tuo labiau galvoti apie projekto vėlesnį administravimą ir atsiperkamu- mą. Kitaip sakant, yra gaunama lėšų, blog.radissonblu.com nuotrauka blog.radissonblu.com nuotrauka pastatomas objektas, jis priduodamas, taigi lėšos įsisavinamos, o vėliau – nors ir tvanas. Viešajame sektoriuje nebesu- kama sau galvos, kaip reikės tą projektą išlaikyti, ar jis bus efektyvus, ar atneš reikiamos ekonominės grąžos. Tuo tarpu PPP projektai verčia jų įgyvendintojus realiai įsivertinti, ar atliekamas projektas yra reikalingas, ar jis atneš reikiamos naudos, kokie bus išlaikymo kaštai, ar grąža atpirks tiek einamąsias išlaidas, ir jūrų uostų valdymas, kultūra ir kitos kas yra būtina, o privatus sektorius žino, tiek ir investavimo kaštus bei rizikas. sferos. Koncesijos pagrindu pasirašytose kaip tai įgyvendinti. Toks finansavi- Kitas svarbus aspektas, kodėl daug sutartyse privatininkas prisiima visą arba mo modelis leidžia tiek valstybinėms galimų PPP projektų nukeliauja į kon- dalį veiklos rizikos. įstaigoms, tiek savivaldybėms, neturint cesiją, grindžiamas tokiomis lietuviškos Ekonomikoje galiojanti auksinė pakankamai lėšų, įgyvendinti daug kapi- ekonomikos aktualijomis – Lietuvoje taisyklė sako, kad tas, kuris prisiima talo reikalaujančius projektus. dauguma projektų yra iki vieno milijono pagrindines rizikas, ne tik ant savo pečių eurų. Dažnai viešasis sektorius nesu- neša visą atsakomybę, tačiau ir džiau- KODĖL PPP LIETUVOJE NEVEIKIA geba tinkamai konsoliduoti ir pateikti giasi didžiąja dalimi pelno. Mokumo PPP projektai yra labai kompleksiš- visą informaciją apie galimą investicinį prasme būtent koncesijoje privatininkas ki ir sudėtingi. Tokia finansinės inžine- projektą, taigi, neparodydami privatinin- gali tiesiogiai iš galutinio vartotojo, t. y. rijos alternatyva Lietuvoje dar tik įgauna kui, kokios galimybės slepiasi už vieno pirkėjo, surinki pinigus. Kitaip sakant, pagreitį, tačiau labai tikėtina, kad atei- ar kito projekto. Problemiška ir tai, kad viešasis sektorius yra paliekamas veiklos tyje bus vienas iš pagrindinių finansinių Lietuvoje PPP modelis nėra iki galo paraštėse ir jam yra skiriama tik kontrolės šaltinių. Pasaulinės tendencijos rodo, kad standartizuotas, t. y. kiekvienas gali- funkcija, kai tuo tarpu privatus sektorius viešasis sektorius niekada neveiks taip mas projektas reikalauja individualaus rizikuoja savo pinigais, tačiau ir prisiima efektyviai, kaip privatus, kuris yra aiškiai pasiruošimo bei įgyvendinimo. Visa tai sėkmingos bei efektyvios veiklos grąžas. orientuotas į pelną. Kita vertus, ne visos smarkiai išbrangina patį projektą, todėl Pagrindinis koncesinės sutarties trūku- viešojo sektorius funkcijos yra pelną ge- susidaro įspūdis, kad PPP projektai yra mas, arba kodėl koncesija negali pilnai neruojančios – yra dalis funkcijų, kurios iš esmės brangesni. atsverti ES pinigų, yra tai, kad privatus yra socialinės paskirties, kurias valstybė sektorius koncesijos pagrindu renkasi tik tiesiog turi įgyvendinti, neatsižvelgiant GALIMAS PPP MODELIS LIETUVAI pačius rentabiliausius projektus. Razinas į tai, kad jos yra nuostolingos. Net tokiu Lietuva gali prisitaikyti užsienyje iš pyrago išsirenkantis privatus sektorius atveju, taikant moderniausias vadybos puikiai veikiančių PPP projektų pa- neina į įvairius infrastruktūros ar sociali- taisykles ir standartus bei optimizuojant vyzdžius ir taip atpiginti tiek pačius nius projektus, kurie neužtikrina norimos pačią veiklą, galima pasiekti efektyvių projektus, tiek tokiu būdu užpildyti grąžos rodiklių. rezultatų arba socialinėje srityje išvengti vis labiau atsiversiančią ES paramos Vykdant PPP projektus, bendra- didelių nuostolių. skylę. Žvelgiant į Vokietijos pavyzdį, darbiaujant viešajam ir privačiajam PPP Lietuvoje nėra labai populiarus galima teigti, kad ten PPP projektai yra sektoriams, yra finansuojami valstybės dėl kelių aspektų. Pirma reikia supras- gerai standartizuoti. Tai buvo pasiek- infrastruktūros projektai. Kitaip tariant, ti, kad viešasis sektorius, tik išbandęs ta įkuriant agentūrą, kuri 50 proc. yra viešasis sektorius turi aiškų projektų visus kitus finansavimo šaltinius ir gavęs valdoma valstybės, o kita pusė atiduota poreikį, tačiau neturi tam pakankamai neigiamą atsakymą, renkasi išmėginti privačiam sektoriui. Taigi jau pačioje pinigų. Privatus sektorius turi ir kom- PPP projektus. Pirma yra kreipiamasi projektų pradžioje vyksta PPP partne- petencijos ir tam reikalingos vadybos į atitinkamus ES fondus, idant būtų rystė, kai viešasis sektorius kartu su pri- įgūdžių. Taigi, viešasis sektorius žino, gaunama reikalingų lėšų. ES parama vačiu ieško, vertina ir kartu įgyvendina 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_23

LIETUVOS NARYSTĖ infrastruktūros projektus. Tokiu būdu yra sukuriami vadinamieji think tank arba EUROPOS SĄJUNGOJE. lietuviškai smegenų centrai, kurie taiky- TYRIMO APŽVALGA dami skirtingų ekonominių sričių patirtį Valentinas STUNDYS, Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto efektyvina viešojo sektoriaus veiklą. direktorius Remiantis gerąja Vokietijos prakti- Nerijus Šlepetys, LSRPI bendradarbis ka, galima būtų sukurti juridinį darinį „Lietuvos Partnerystė“, kuriame bendra- Lietuvos socialios rinkos plėtros insti- kelti. Taigi skurdo ir socialinės atskirties darbiautų lygiomis dalimis tiek viešojo tuto užsakymu visuomenės nuomonės mastas suvokiamas kaip esminė nacio- sektoriaus, tiek privataus sektoriaus ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“ nalinės politikos ir valstybės saugumo atstovai. Privatus sektorius su savimi 2016 metų gruodžio mėnesį atliko problema. atsineša vadinamąjį know how, verslo reprezentatyvią visuomenės apklausą. Apklausoje atsiskleidžia ir žmo- vadybos įgūdžius ir efektyvų darbą. Siekėme išsiaiškinti, kaip žmonės verti- nių požiūris į kitus saugumo aspektus. Vokietijoje tokiame juridiniame darinyje na savo asmeninį ir valstybės saugumą Vienais atvejais (narystė ES gali turėti projektų atrankoje, vertinime ir įgyven- įvairiais aspektais – kultūriniu, sociali- neigiamos įtakos kultūriniam savitumui) dinime dalyvauja savų sričių profesio- niu, geopolitiniu, kibernetiniu. Tyrimo žmonių nuomonės ryškiai ir vienareikš- nalai, gerai išmanantys tam tikros srities duomenys išryškino visuomenės nuotai- miškai apylygiai poliarizuojasi be jokių projektų specifiką ir galintys konsultuoti kas ir požiūrį į svarbiausias šiandienos tarpinių nuomonių, o atsakymai apie net labai giliais ir detaliais klausimais. pasaulio ir nacionalines realijas. kibernetinį saugumą atskleidžia, kad ši Paprastai šnekant, valstybė inicijuoja problema didžiosios dalies visuomenės think tank’o sukūrimą. Atsakant į klausimą, kas labiausiai dar nėra suvokta ir pakankamai identi- Lietuvoje jau būta panašių ini- neramina šių dienų pasaulyje, respon- fikuojama. Bet kokiu atveju šio tyrimo ciatyvų, bet jos neįgaudavo didesnio dentų pasirinkimo trys prioritetai tokie: tolesnis interpretavimas reikalingas tam, pagreičio, nes nebūdavo užtikrinama 65% – masinė migracija, 60% – didėjanti kad mūsų politikos formuotojai žinotų pakankamai rentabilių projektų. Todėl socialinė atskirtis, 56% – pabėgėlių kri- ir visuomenės nuotaikas, ir jos požiū- tokiame juridiniame darinyje yra ypač zė. Tyrimas atskleidė gilesnį visuomenės rį į aktualiausias dabarties gyvenimo svarbus viešojo sektoriaus dalyvavimas požiūrį į skurdo ir socialinės atskirties problemas. ir aktyvus įsitraukimas. Būtent viešasis problematiką. Net 52% apklaustųjų pa- sektorius – konkrečios institucijos – tvirtina, kad skurdas ir socialinė atskirtis SOCIALINĖ ATSKIRTIS IR SKURDAS geriausiai žino, kurios jos veiklos sritys kelia pavojų tautos ir valstybės saugu- APKLAUSOS DALYVIŲ AKIMIS yra probleminės ir kur reikia investici- mui, tik dešimt nuošimčių tam neprita- Dažnai Lietuvoje, svarstant sociali- jų. Tokios investicijos, kai prie viešojo ria, o daugiau kaip trisdešimt procentų nės atskirties tematiką, vyrauja keletas sektoriaus prisideda ir privatus kapitalas, pasirenka atsakymą „galbūt“, tad irgi iš ne visai pagrįstų įsitikinimų. Kai kuriuos Lietuvoje nėra jokia naujiena. Tačiau esmės sutinka su šia grėsme. Reikšmin- išankstinius įsitikinimus ir nuostatas pirmutinėse projekto stadijose dalyvauja ga, kad šią problemą pripažįsta net 60% paneigia apklausos atsakymai. Kaip vadinamosios konsultacinės agentūros, turinčių aukštąjį išsilavinimą bei 30-39 antai, jog valstybės tarnyboje dirban- kurios yra iš esmės visų amatų meistrės, metų amžiaus respondentų. tys žmonės yra turtingi ir užtikrinti o privatus sektorius prie projektų dažnai Apklausoje išryškėja ir asmeniniai savo ateitimi, mažiau bijo darbo rinkos prisideda tik vėlesnėse stadijose – dažnai žmonių nusiteikimai. Net 42% apklaus- iššūkių, o mamos, auginančios vaikus, tik kaip lėšų šaltinis, kuris siekia gauti tųjų savo materialinę padėtį vertina yra besidžiaugiančios ilgomis motinys- savo norimą grąžą. Todėl yra būtina, kad kaip prastą ar labai prastą, o penkiolika tės atostogomis ir gera savo ekonomine idėjos ir projektai gimtų iš apačios, pro- nuošimčių – kaip gerą ar labai gerą. padėtimi... Kokia yra realybė, mėginome jektai būtų inicijuojami, konsultuojami Pagal amžiaus grupes tik iki 29 metų teirautis Lietuvos gyventojų. Klausė- ir vykdomi bendradarbiaujant su savo amžiaus respondentai savo padėtį verti- me, ar Lietuvoje jiems asmeniškai gera sritį išmanančiu verslu. Toks think tank na šiek tiek optimistiškiau, visi kiti – net gyventi? Paradoksalu, tačiau didžioji res- modelis pritrauktų ne tik papildomų daugiau kaip 40% kaip prastą. Beveik pondentų grupė (39%) negalėjo atsakyti, lėšų iš verslo, padėtų projektus vykdyti analogiškai atsakoma į teiginį, kad Lie- ar jiems Lietuvoje gera gyventi. Lieka efektyviau bei taupiau, bet ir iš dalies tuvoje man gera gyventi. Tik 30 procen- mįslė, kas slepiasi po tuo „nei sutinku, atsvertų ES paramos trūkumą. tų su tuo sutinka. Net 65% respondentų nei nesutinku“. Pažvelkime gilyn, gal Taigi viešasis sektorius žinos, KAS teigia, kad Lietuvos valdžia skiria ne- pavyks kažkokį siūlo galą surasti... yra reikalinga, o privatus sektorius žino, pakankamai dėmesio, jog ES finansinė Galbūt amžius galėtų kažkiek KAIP tą dalyką efektyviausiai pasiekti. ■ parama būtų naudojama žmonių gerovei paaiškinti situaciją. Jauni ir kiek vyresni 24_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

„LIETUVOJE, KAIP ES ŠALYJE, MAN GERA GYVENTI“ respondentai, pritaria teiginiui, jog Lie- RESPONDENTAI PAGAL IŠSILAVINIMĄ tuvoje, kaip ES valstybėje, gera gyventi. 41 41,3 (40,5% ir 33%). Mažiausiai su šiuo teigi- 38 40,1 35,2 niu sutinkančių yra 50–59 metų amžiaus 32,5 grupėje – tik 19 proc. Galime daryti 26,2 24,7 prielaidą, jog asmeninė gyvenimo situa- 21 cija, padėtis darbo rinkoje, globalizacijos keliami iššūkiai sukuria tokį situacijos vertinimą. Beje, ties 70 ir vyresnio am- žiaus riba patenkintų gyvenimu Lietu- voje skaičius yra panašus į 30–39 metų Nebaigtas vidurinis Vidurinis/aukštesn. Aukštasis grupės atsakymus (33,7%). Panašu, kad

Sutinku/visiškai sutinku nuveikti darbai, pasiekti gyvenimo tikslai Nei sutinku/nei nesutinku suteikia galimybių atsikvėpti, tačiau sykiu Nr. 1 Nesutinku/visiškai nesutinku juntama ir nežinomybė bei netikrumas, atsispindintis pasirinkime tarp nesutin- ku/visiškai nesutinku ir nei sutinku/nei nesutinku. Šių variantų analizė reikalautų MATERIALINĖS PADĖTIES VERTINIMAS PAGAL SOCIALINĮ STATUSĄ atskiro ir išsamaus kokybinio tyrimo. Akivaizdu, kad aukštąjį išsilavinimą 41,3 turintys asmenys pozityviau vertina gy- Darbininkas 46,2 12,5 venimą Lietuvoje. Mažiausiai palankiai Tarnautojas 38,2 48 13,8 teiginį, jog Lietuvoje, kaip ES valstybėje, 30,7 Specialistas 47,4 21,9 gera gyventi, įvertino turintys nebaigtą Moksleivis/ 10,9 45,7 vidurinį išsilavinimą ir mažesnes paja- studentas 43,5 Pensininkas 47,8 mas turintys respondentai. (Nr. 1) 10,3 38,7 Stabtelėkime ties materialinės pa- Namų šeimininkė/ 51,6 motinystės atostogos 9,7 dėties vertinimu pagal skirtingą socialinį Bedarbis 71,8 1,4 26,8 statusą. Labiausiai neraminanti yra mo- Prasta/labai prasta terų, esančių motinystės atostogose, Patenkinama materialinė padėtis. Kiek tai pagrįsta Nr. 2 Padėtis gera/labai gera objektyviu situacijos vertinimu, kiek yra bendro fono ir ateities baimių nuspal- vintas vertinimas, to nesiimtume spręsti. Pastebime, kad darbininko ir tarnautojo AR SKURDAS IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS KELIA PAVOJŲ TAUTOS IR ekonominė situacija yra supanašėjusi VALSTYBĖS SAUGUMUI? (PAGAL PAJAMAS) (pagal respondentų vertinimą). (Nr. 2) 54,3 55,7 52,6 52 46,2 AR SKURDAS IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS KELIA PAVOJŲ TAUTOS 36,7 35,1 IR VALSTYBĖS SAUGUMUI? 30,8 28,2 25,3 Ryškiausias ir, ko gero, esmingiausias šio tyrimo elementas – skurdo ir soci- alinės atskirties, kaip grėsmės šalies ir 11,6 10,5 8,8 11,4 9 11,4, 6 4,1 5,7 4,7 tautos saugumui, įvardijimas. Panašu, kad dauguma respondentų socialinę atskirtį iki 150 eurų 151–200 eurų 201–280 eurų 281–350 eurų 351 ir daugiau eurų mato kaip rimtą problemą. Atsakymui „taip“pritariančiųjų – 51,4 proc., nemaža Taip Galbūt dalis (32 proc.) linkę kiek nuosaikiau ver- Nr. 3 Ne Galbūt tinti šią grėsmę. Visai grėsmės neįžvelgia apie 10 proc. respondentų. Pabandykime 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_25

NEIGIAMA NARYSTĖS ES ĮTAKA KULTŪRINIAM SAVITUMUI mamos ar namų šeimininkės (58 proc.) PAGAL RESPONDENTŲ AMŽIŲ ir specialistai (53 proc.) skurdą įvardija rimta grėsme. Vienareikšmiškai teigti, jog 57,5 54 53,3 54,3 57,1 54 kitos socialinės grupės savo pasirinkimu 46,7 44,4 44,4 44,5 42,5 40,9 kardinaliai skiriasi nuo šių dviejų pami- nėtų, netikslinga. Gaunantys santykinai didesnes pa- jamas linkę matyti socialinę atskirtį kaip 1,6 1,2 2 1,6 rimtą grėsmę valstybės ir visuomenės

iki 29 m. 30–39 m. 40–49 m. 50–59 m. 60–69 m. 70 m. ir stabilumui. (Nr. 3) daugiau

Taip NARYSTĖ ES KULTŪRINIO Ne SAVITUMO IŠSAUGOJIMO FONE Nr. 4 Nežinau Respondentų buvo klausta apie galimą neigiamą ES įtaką lietuvių tautos kultūriniam savitumui. Matome bemaž AR ES IR LIETUVOS INSTITUCIJOS TINKAMAI SPRENDŽIA tolygiai pasiskirstančias proporcijas tarp KIBERNETINIO SAUGUMO PROBLEMAS galimos neigiamos ir teigiamos svetimų kultūrų įtakos. Mato grėsmę – 54%, jos 38.7 neįžvelgia – 45%. 32 Pritariančiųjų teiginiui, jog narystė 20,3 ES gali turėti neigiamos įtakos, perko- Taip pia 50 proc., išskyrus respondentų iki 9 Ne 29 metų amžiaus grupę. Kiek mažesnę Galbūt Nežinau grėsmę dėl svetimų kultūrinių įtakų pa- žymi turintys aukštąjį išsilavinimą. Soci- alinė padėtis taip pat turi įtakos nerimui dėl svetimų kultūrų įtakos. Labiausiai tai Nr. 5 pastebima tarp darbininkų (64,1 proc.), bedarbių (60,6 proc.). Nedaug atsilieka ir tarnautojai (57,7 proc.). Vieni galbūt KLASIFIKACIJA PAGAL RESPONDENŲ IŠSILAVINIMĄ dėl išankstinės baimės ar informacijos stokos, kiti galbūt matydami globalių 59 pokyčių realų poveikį, renkasi tas pozici- jas, kurios, tikėtina, geriausiai atspindi jų 38,1 32,6 33,6 31,6 nuomonę. (Nr. 4) 20,4 23,9 25 8,9 10,9 11 5 GRĖSMĖS BE SIENŲ: KIBERNETINIS SAUGUMAS Taip Ne Galbūt Nežinau Šis klausimas išryškino tai, kad didžioji dalis respondentų nėra tikri, Nebaigtas vidurinis Vidurinis, aukštesn. Aukštasis Nr. 6 kiek ES institucijos sprendžia kiber- netinių iššūkių padiktuotas problemas. Manytina, jog nemaža dalis atsakiusiųjų kiek giliau panagrinėti šiuos pasirinki- pastebėtina žvelgiant į aukštąjį išsilavi- negalėtų tiksliai įvardinti kibernetinių mus. Pagal amžiaus grupes: skurdą ir so- nimą įgijusių asmenų grupę (59 proc.), grėsmių. cialinę atskirtį kaip grėsmę įvardija 30–39 kai tuo tarpu nebaigę vidurinės mokyklos Tai liudija apklausoje bemaž 40 m. amžiaus grupės respondentai. Kiek surenka 50 proc. Žinoma, tai nėra didelis proc. atsakiusių – „nežinau“. Mūsų menkiau (46,3 proc.) – 40–49m. amžiaus atotrūkis, tačiau tarp nežinančių ar informaciniame laikmetyje akivaizdu, grupės apklaustieji. Išsilavinimo įtaka, su- neturinčių šiuo klausimu nuomonės vy- kad technologijos ir su jomis susiję iš- vokiant socialinės atskirties problematiką rauja mažesnio išsilavinimo respondentų šūkiai yra neatsiejama mūsų kasdieninio kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, grupė. Motinystės atostogose esančios gyvenimo dalis. Kiek įvairesnį vaizdą 26_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

KĄ DARYTI KRIKŠČIONIMS atskleidė šis klausimas analizuojant respondentų atsakymus pagal jų amžių. DEMOKRATAMS, KAI Jaunesnio amžiaus respondentai įvardijo, DEMOKRATIJAI NEREIKIA kad kibernetinio saugumo klausimai yra sprendžiami tinkamai. Žinoma, tai nedi- RELIGIJOS? delis procentas – 15%, tačiau lyginant su Alvydas JOKUBAITIS kitomis amžiaus grupėmis, yra pakan- kamai ryškus atotrūkis (plg. 8,7%; 7,6%; Daugumai lietuvių Jėzus Kristus asoci- 3,7%) . Tikėtina, jei šis klausimas būtų juojasi su krikštynomis, vestuvėmis ir buvęs klasifikuojamas, pradedant asmens kitomis į Lietuvos valstybės kalendorių tapatybės vagyste, pinigų elektroninėje įrašytomis religinėmis šventėmis. Apie erdvėje praradimu ir baigiant grėsmėmis Jėzų šiandien galima išgirsti pačių valstybės infrastruktūriniams objektams, keisčiausių samprotavimų. Daugeliui tikėtina, kad nuomonių poliarizacija atrodo, kad jo nebuvo, ir todėl Jis savo Krikščionybė būtų ryškesnė ir įvairesnė. (Nr. 5) statusu nesiskiria nuo Kalėdų Senelio. reikalauja suvokti, Minėtą menko domėjimo prielaidą Liberalus džiugina po pasaulį vaikščio- kad blogio pagrįstų grafikas, kuriame atvaizduota jantys pasakojimai, kad jis buvo vedęs koreliacija tarp respondento išsilavinimo Mariją Magdalietę ir turėjo vaikų, nors priežastis yra giliau ir kibernetinio saugumo problematikos dar labiau juos žavi kokia nors paika už parlamento suvokimo. Išsiskiria dvi bemaž didžiausiu istorija apie nuslėptą homoseksualu- priimtus įstatymus, atotrūkiu pasižyminčios respondentų gru- mą. Socialistai eilinį kartą gali prisi- pės. Tai neturintys vidurinio išsilavinimo minti pasakojimą, kad Jis buvo jeigu politines ideologijas, ir įgiję aukštąjį išsilavinimą respondentai. ne socialistas, tai bent jau komunistas. institucijas, kasdienes Vietomis skirtumas bemaž dvigubas. Tai Nacionalistai nesunkiai pastebi, kad Jis ir šventines politikų patvirtintų prielaidą, kad kibernetinio buvo Žydų valstybę iš Romos išvaduo- kalbas bei finansų saugumo tematika labiau domisi ir ją ti norėjęs nacionalistas. Feministės supranta labiau išsilavinę piliečiai. (Nr. 6) įrodinėja, kad Jis iš tikrųjų buvo ne ministerijas. Pagal socialinės padėties tyrimo vyras, bet tik žmogaus simbolis. Visa duomenis galime pastebėti, kad jauni- tai mūsų vadinamojo internetinio ir Tegul atleidžia ateistai ir kitų mas (moksleiviai ir studentai), labiau intelektualinio gyvenimo nesąmonės. religijų atstovai, tačiau Jėzus Kristus vertina ES ir vietos valdžios institucijų yra labiausiai pasaulio istoriją pakeitęs rūpestį kibernetinio saugumo klausi- Kas būtų iš Lietuvos ir Vakarų žmogus. Neatsitiktinai net priešistori- mais. Tuo tarpu mažiausiai tokį įsiti- kultūros, jeigu nebūtų buvę Jėzaus Kris- niai laikai vadinami laikais iki Kristaus. kinimą palaiko motinystės atostogose taus? Daug ką trikdo ir užgauna net pats Būtent Jis pradėjo skelbti naują Dievo esančios respondentės. Tiesa, šioje klausimo formulavimas. Tačiau jeigu no- Karalystę, apie kurią, nepaisant politi- apklaustųjų grupėje pakankamai didelis rime rimtai kalbėti apie krikščioniškąją nio karalystės termino, šiandien vengia kiekis pasirinkusių variantą – „nežinau“ demokratiją, šio klausimo neįmanoma kalbėti politikos mokslų specialistai. (29%). Kiti diagramos aspektai patvir- apeiti. Kas būtų su Lietuva, jeigu ji ne- Krikščionybė neįsivaizduojama be apo- tina ankstesnes prielaidas, jog amžius būtų buvusi paliesta krikščionybės? Į šį kaliptinio pasaulio pabaigos laukimo, ir išsilavinimas turi įtakos šios galimos klausimą nesunku atsakyti. Lietuva būtų turinčio didelę politinę reikšmę. Kie- grėsmės suvokimui. pagoniška ir barbariška valstybė, nors kvienas krikščionis žino apie paskutinį Būdami Europos Sąjungos nariai, greičiausiai niekada nebūtų peržengusi teismą, tačiau net Jėzus nepasakė savo juntame globalaus pasaulio įtakas, kurios valstybingumo slenksčio. Krikščionybė sekėjams jo tikslios datos. Kadangi yra tiek išorinės, tiek vidinės. Socialinės keičia valstybei būtiną erdvės ir laiko paskutinio teismo diena greitai neat- atskirties, geopolitinių grėsmių, kultū- supratimą. Prarasdami krikščionybę, lie- ėjo po Kristaus mirties ir prisikėlimo, rinių ir kibernetinių iššūkių kontekste tuviai prarastų viską, nes, skirtingai negu krikščionys buvo priversti patys imtis svarbūs ilgalaikiai sprendimai ir tikslin- kitos Europos tautos, jie iš krikščionybės tvarkyti žmogiškus reikalus pagal Jo gas valstybės politikų bendradarbiavimas gavo ir Senovės Graikijos, ir Senovės apreikštą ir mokiniams perduotą moky- tiek vietiniu, tiek europiniu lygmeniu. ■ Romos, ir viduramžių, ir net Jeruzalės mą. Kodėl mums politiškai reikšmingas kultūrą. Praradę krikščionybę, lietuviai apokaliptinis pasaulio pabaigos lau- *Apklausos atlikimą parėmė Europos liaudies negalėtų kaip lygūs kalbėtis su rusais, kimas? Pirmiausia – be krikščionybės partijos grupė Europos Parlamente žydais ir musulmonais. liberalios demokratijos ir socialinės 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_27

gerovės valstybės piliečiai užmirštų, kad didžiausias žmogaus tykantis blogis – tai prarasti savo sielą, atiduo- dant ją blogiui. Jėzus nepaliko politinio mokymo, įskaitant krikščioniškąją demokratiją, ir nieko nepasakė apie demokratiją. Norint būti krikščioniu, nereikia būti krikščioniu demokratu. Keista mūsų dienų savybė yra tai, kad krikščioniškų valstybių piliečiai gėdijasi būti vadinami krikščionimis, nors save būtinai vadina demokratais. Krikščionis gali būti demokratas, bet demokratai dažniausiai stipriai bijo krikščionybės. Sunku net įsivaizduoti, kaip Jėzus Kristus atrodytų stovėdamas ne prieš Romos imperijos politiką Ponci- jų Pilotą, bet apsilankęs kurios nors

Vakarų pasaulio demokratinės valstybės ELP grupės nuotrauka www.flickr.com/photos/epp_group_official, parlamente. Jis tikrai nesuprastų mūsų politikų tikėjimo techniniais, adminis- A. Jokubaitis: „Tiek sovietinė, tiek posovietinė Lietuva labiau rūpinasi visuomenės gerinimu, o ne žmogaus siela. Visas mūsų politinis mąstymas nukreiptas ne į žmogų, bet statistinį vienetą. Toks traciniais ir procedūriniais sprendimais. įspūdis, kad tai jau sunku pakeisti. Sukūrėme humanistinę politiką ir humanistinį politikos mokslą Tikras krikščionis neturi vadovautis be žmogaus.“ šiuo metu įsigalėjusiu techniniu ir ekonominiu požiūriu į žmogų. Mokslo atvirkščiai. Daugybė krikščioniškos Vienintelis nepajudinamas autoritetas ir technikos pažanga, o kartu ir ekono- dvasios laimėjimų yra atėję iš nedemo- yra tautos arba liaudies valia, struktū- minė-socialinė pažanga, o kartu ir švie- kratinių laikų. Jeigu Lietuvoje šiandien riškai panaši į panteistų su gamta suta- timo pažanga šiandien jau nėra dvasi- būtų tobulai apgintos žmogaus teisės, patintą dievą. Demokratinei santvarkai nis tobulėjimas. Į Lietuvos pažangos jeigu laisvės būtų tiek, kad net užsida- nereikia religinės legitimacijos. Libe- supratimą šiandien jau neįeina tai, ką rytų liberalų partijos, jeigu ekonominė ralo Karlo Marxo žodžiais, „demokra- krikščionys suvokė kaip artimo meilę, gerovė pasiektų neregėtas aukštumas, tinei valstybei, tikrai valstybei, nereikia askezę, atgailą, atlaidumą, auklėjimą, krikščionis vis vien neturėtų didelio religijos, kad ji save politiškai papildy- savitvardą, gailestingumą, ištikimybę, pagrindo džiaugtis, nes sielos išgany- tų. Priešingai, ji gali abstrahuotis nuo kantrybę, klusnumą, kuklumą, ryž- mas nuo to nesikeičia. Tiek sovietinė, religijos, nes joje žmogiškasis religijos tingumą, sąžinę, tvirtumą, tarnavimo tiek posovietinė Lietuva labiau rūpinasi pagrindas yra išreikštas pasaulietiškai.“ dvasią ir taikingumą. Krikščionybė visuomenės gerinimu, o ne žmogaus Demokratinis režimas gina tikin- reikalauja suvokti, kad blogio priežastis siela. Visas mūsų politinis mąstymas čiųjų teises, bet bijo religiją prisileisti yra giliau už parlamento priimtus įsta- nukreiptas ne į žmogų, bet statistinį pernelyg arti, kad ji nepretenduotų į tymus, politines ideologijas, institucijas, vienetą. Toks įspūdis, kad tai jau sunku visuomenės dvasinės ugdytojos vaidme- kasdienes ir šventines politikų kalbas pakeisti. Sukūrėme humanistinę poli- nį. Politinis religijos sureikšminimas bei finansų ministerijas. tiką ir humanistinį politikos mokslą be prieštarauja demokratijos prigimčiai, Sunku įsivaizduoti labiau demo- žmogaus. nes moderniosios demokratijos au- kratišką, bet demokratijos niekada Demokratinė tauta mąstoma toritetas yra ne dievas, o tautos valia. per daug nesureikšminusį dalyką, kaip pagal tą patį principą, kaip ir panteistų Demokratai viską nori formuoti savo krikščionybė. Universiteto profesorius dievas. Tiek gamta, tiek demokratinė valia, be nuorodų į kokį nors transcen- ir beraštis krikščionių bažnyčioje klūpo tauta tvarkosi savaime, be kokių nors dentinį dievą. Carlo Schmitto žodžiais, kaip lygūs to paties Dievo vaikai. Ta- nuorodų į transcendentinį dievą. Šį „demokratinis mąstymas sukasi apie čiau tai nereiškia, kad didžiausius savo įsitikinimą gerai iliustruoja garsusis de- imanencijos idėją. Bet koks nutolimas dvasios pakilimus krikščionybė pergy- mokratijai apibūdinti taikomas posakis nuo imanencijos paneigia demokratijos veno demokratijos laikais. Nesivaikant vox populi, vox dei. Juo norima pasakyti, tapatumą. Transcendencijos įterpi- politinio korektiškumo reikalavimų, kad demokratinės visuomenės piliečiai mas į politinį tautos gyvenimą veda į reikia pasakyti, kad dažnai būdavo gali veikti kaip sau pakankamas dievas. kokybinę aukšto ir žemo, aukštesnio 28_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

ir žemesnio bei panašias distinkcijas; gyventi pagal savo gero gyvenimo o demokratinės valstybės valdžia turi sampratą, kažkas vis vien tampa geres- būti išvesta iš tautos ir jos negali judinti nis ir pranašesnis. nei asmuo, nei kažkas anapus arba virš Krikščionybė negali prarasti tautos.“ tikinčiųjų vien todėl, kad nesiduoda Alexis de Tocqueville’is išgarsėjo įtraukiama į einamuosius pasaulie- samprotavimais apie religijos ir demo- Krikščioniškoji čių reikalus. Bažnyčios likimas negali kratijos sąjungos būtinybę. Jis siūlė į demokratija turi priklausyti nuo tų, kurie nemato toliau demokratiją žiūrėti kaip į neišvengiamą kitų parlamento rinkimų. Tikintys Vakarų visuomenių raidos etapą, Dievo išmokti krikščionybę žmonės į Bažnyčią eina ne tam, kad valios apraišką ir krikščioniškos kilmės išversti į politikos pasidžiaugtų nauju politiniu projektu, dalyką. Jo nuomone, demokratija negali kalbą, išsikovoti bet trokšta garbinti Dievą ir rasti tikėji- išsilaikyti ant savo kojų: „<...> kokiai mą. Juokingai atrodytų krikščionybė, nors religijai giliai suleidus šaknis į žmonių simpatijas. savo likimą siejanti su populiarumo demokratiją, nevalia jos rauti; priešin- reitingais. Tačiau politiniai reitingai yra gai, reikia kruopščiai puoselėti kaip patį konservatorių lyderio pareiškimą neap- svarbūs krikščionims demokratams. Jie brangiausią aristokratijos paveldą.“ Iš ima baimė, bet nuostabos tikrai sunku neturi jokių privilegijų vien todėl, kad neigiamų demokratijos aspektų Tocqu- išvengti. Po pirmininko rinkiminių yra krikščionys, bet veikiau priešingai eville’is nurodė moralinių hierarchijų kalbų neaišku, ar krikščionys demokra- – susilaukia tik didesnių sunkumų ir nykimą, materialinės gerovės pomėgį, tai dar skaito Katalikų katekizmą. nemalonumų. Visos Lietuvos politinės egoizmą ir abejingumą visuomenės Atsiprašau, kad trumpai primin- partijos šiuo metu išgyvena politinio reikalams. Tikintieji nuo Prancūzijos siu kai kurias katekizmo tiesas. Šioje tikėjimo krizę. Demokratiniai rinkimai revoliucijos laikų yra pripratinti prie knygoje parašytos keturios papras- nesukuria autoriteto, nes pastarasis minties, kad jie mažiau patikimi de- tos tiesos. Pirma, Katalikų Bažnyčia jau turi būti pirmiau rinkimų, kurie jį mokratijos sąjungininkai negu moks- homoseksualizmą laiko iškrypimu. tik gali patvirtinti. Jeigu žmogus nėra lininkai, filosofai, laisvieji menininkai, Antra, pripažįstama, kad nemažai autoritetas, tai juo netaps net laimėjęs laisvieji žurnalistai ir ateistai. Net vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į rinkimus. Krikščionys per savo istoriją sunku įsivaizduoti, kaip šiame konteks- homoseksualizmą, ir todėl bet kuriam žino daugybę atvejų, kai jų žodžiai skir- te krikščionys demokratai gali būti įta- katalikui šis netvarkingas potraukis yra davosi nuo darbų. Būtent žiūrėdami į šį kinga Lietuvos ir bet kurios kitos šalies sunkus išmėginimas. Trečia, pabrė- žodžių ir darbų atsiskyrimą, modernieji partija. Tai beveik neįmanoma misija. žiama, kad su homoseksualais reikia filosofai sugalvojo, kad reikia sukurti Lietuvos krikščionys demokratai elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiš- valstybę be žodžių, veikiančią kaip ge- yra bendrijoje su Tėvynės sąjunga, kartu kai, vengti kaip nors neteisingai juos rai sutvarkytas mechanizmas. Valstybė sudaro vieną partiją, kuri dažniausiai atstumti. Ketvirta, homoseksualai yra prarado žodį ir šiandien jau, galima vadinama konservatorių vardu. Panašu, pašaukti imtis susitvardymo dorybių. sakyti, visiškai nustojo kalbėti. Mūsų kad krikščionys demokratai šiandien Visa tai yra daugiau, negu milijardą politiniai lyderiai šiandien jau seniai yra mažai įtakingi ne tik Lietuvoje, bet žmonių vienyti turinčios tiesos. Iš jų kalba kaip diktofonai. Sako tai, ko ir šioje bendroje partijoje, arba gal tie- galima juoktis, tačiau ne todėl, kad negalvoja, o tai, kas iš tikrųjų jų galvoje, siog visiškai pametė krikščionybės su- tai iš tikrųjų būtų juokinga kaip kino yra tik visiškai negyvos raidės. pratimą. Paimkime vieną kelių mėnesių komedijoje, bet todėl, kad visada gali- Tačiau žmogus negali gyventi be senumo šios partijos bendros istorijos ma pasijuokti iš to, kuris mąsto kitaip, autoritetingo žodžio. Mūsų tautos epizodą. Prieš rinkimus žiniasklaido- vertina kitaip ir pasaulį supranta ki- gyvenimą savo idėjomis sugadinęs je pasirodė pranešimas, kas Lietuvos taip. Krikščionybė neturi pareigos ginti Vladimiras Leninas, kiek atsimenu iš konservatorių lyderis palaiko homosek- kokį nors reikalą vien todėl, kad šis yra sovietmečio, buržuazinius parlamentus sualų partnerystę: „Kaip tikras konser- madingas. Liberalai pasaulį šiandien vadindavo „parlamentinio idiotizmo“ vatorius, gavęs tokį klausimą, matyt, padalina pagal krikščioniui nesupran- vardu. Jis tuo norėjo pasakyti, kad turėčiau išeiti, turėtų būti labai baisu. tamą gėrio ir blogio perskyrą – ant parlamentai yra daugybės tuščių žodžių Ne, aš pasisakau už partnerystę, aš kiekvienos bažnyčios reikia užrašyti be veiksmų gaminimo ir kaupimo manau, kad laikas tam atėjo, aš tikiuosi, „homofobai“, o kiekvieną pažangiųjų vietomis. Nenuostabu, kad šiandien vis naujas Seimas ar mūsų koalicija galų intelektualų susibūrimo vietą pažymėti labiau smunka parlamentų autoritetas. gale šį klausimą į Seimą atneš ir mes „homofilai“. Neaišku tik viena, kodėl Kam klausyti tų, kurie gali pasakyti jį priimsime.“ Perskaičius šį Lietuvos pripažinus teisę kiekvienam piliečiui bet kokius pataikaujančius žodžius? 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_29 www.pexels.com nuotrauka nuotrauka www.pexels.com

Kam klausyti tų, kurie rinkimuose gali nesugeba puoselėti simpatijų religijai. demokratų dorovės koncepciją, prieš pažadėti bet ką, kad tik juos laimėtų? Demokratija šiandien veikia kartu su juos atsiveria moralinis vakuumas. Šiandien jau neaišku, iš kieno pasakytų įvairiais pasaulietiniais religijos pakai- Viešpataujant religinei pasaulio sam- žodžių išauga politinė tvarka. Bent jau talais. Todėl krikščioniškoji demokra- pratai, žmonės priprato vaizduotis „kitą ten, kur mes kalbamės su artimaisiais tija turi išmokti krikščionybę išversti pasaulį“, ir tai nepatinka visiems poli- ir bendrapiliečiais, ji tikrai neišauga. į politikos kalbą, išsikovoti žmonių tiniams realistams. Tačiau atidžiau įsi- Tai reiškia, kad ji išauga mums nežino- simpatijas. Tai sunkus uždavinys, kurio žiūrėjus, matyti, kad politiniai realistai mose vietose, ten kur sutelktos mums neįmanoma išspręsti senais metodais. yra tik naujų politinių iliuzijų kūrėjai. nežinomos galios. Biblinis „pradžioje Tam reikia rasti žodžių naujai poli- Jie vietoj krikščionybės formuoja „kitą buvo žodis“ netinka dabartinei Lietu- tinei situacijai apibūdinti. Nereikia pasaulį“. Penkiasdešimt metų lietuviai vos politikai. lietuvių atversti į krikščionybę, nes tai statė komunizmą, o šiandien stato Demokratinė valstybė yra šališka jau padarė karalius Jogaila. Reikia tik naują neaiškaus „kito pasaulio“ iliuziją. filosofijos ir mokslo atžvilgiu, tačiau įrodyti, kad krikščionys demokratai gali Pastaruosius du amžius buvo stipriai būtinai atsiriboja nuo religijos. Tai dalyvauti politikoje kaip rimti politi- juokiamasi iš Jėzaus Kristaus karalystės, reiškia, kad krikščionims demokratams kai, kad konservatizmas gali būti visos tačiau galiausiai pavyko įgyvendinti yra sunku rasti kelią į mūsų dienos lietuvių tautos, o ne tik siauro sluoksnio tik vieną už kitą baisesnius žmogaus žmogaus protus ir širdis. Norėdami demokratine partneryste. karalystės projektus. Šv. Augustinas išlikti politinio gyvenimo scenoje, Krikščionybei traukiantis iš viešojo „Išpažinimuose“ aprašo prisigėru- jie turi kaip niekas kitas rasti naują gyvenimo, vis labiau aiškėja, kad demo- sį Milano elgetą, kuris jam pasirodė patrauklų politinį pasakojimą, suge- kratai nepajėgūs tapti panašūs į krikš- geresnis už jį patį: „Jis buvo prasimanęs bantį paliesti žmones. Demokratija čionis. Pirmiausia todėl, kad jie neturi vyno linkėdamas [kitiems] gera, o aš šiandien yra paradoksalioje situacijoje savo etikos kodekso ir niekaip negali siekiau tuščios šlovės meluodamas.“ – jai reikia religijos, nes ji pati negali prie jo net priartėti. Be krikščioniškų ir Tai dabartinės Lietuvos apibūdinimas. užtikrinti moralinio tobulėjimo etikos, klasikinių dorybių neliktų jokios save Mes norime linksmybių, kurias Milano tačiau ji kartu naikina religiją. Tikin- demokratais vadinančių žmonių etikos. elgeta pasiekė daug greičiau. Blogos yra tieji gali būti nuoširdūs demokratijos Demokratų buvimas moralės autori- ne linksmybės, bet tas lėkštas gyveni- šalininkai, tačiau šiuolaikinės kultūros tetais visiškai priklauso nuo jų kritinės mo būdas, kurio antstatu tapo mūsų nuostatomis besivadovaujantys piliečiai veiklos. Prireikus pasiūlyti pozityvią politika. ■ 30_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017 DIEVO VIETA VIRTUVĖJE

Vytautas SINICA

tuo naudotis. Nuo to, kad kažkam bus leista elgtis kaip jis nori, nenorintys taip elgtis nenukentės. Nepritariate gėjų „santuokoms“? Nesituokite su vyrais. Nepritariate abortams? Niekas neverčia suplėšyti savo kūdikio. Nepri- tariate eutanazijai? Neatjunkite savo močiutės. Nepritariate lyties keitimui? Nesikeiskite lyties. Esate prieš prostitu-

www.wikimedia.org, Krzysztof Mizera nuotrauka Krzysztof Mizera nuotrauka www.wikimedia.org, cijos ar lošimų legalizavimą? Nepirkite prostitutės, neikite lošti. Atsirandant vis naujoms hedonistinėms „žmogaus teisėms“, sąrašą galima tęsti kone be galo. Tą siūlant sakoma, kad, leidus vi- siems rinktis, visuomenėje tik padaugės laimės ir niekas nenukentės. Neįma- noma labiau klysti. Visi taip sakantieji klysta, nes siūlo visiems piliečiams būti idiotais klasikine šio žodžio prasme – tai yra, rūpintis tik tuo, kas liečia juos asmeniškai. Tačiau tai absurdiška logika ir tobulai atomizuotos visuomenės vizija. Pilietiškumo ir patriotizmo dorybės rei- kalauja rūpintis visos valstybės reikalais. Reikalauja ir iš katalikų. Lietuvos viešajame gyvenime šaknis tvirtai įleidęs mitas, esą Bažnyčia atskirta nuo valstybės. 2011 Tačiau Lietuvos viešajame gyve- metais Dalia Grybauskaitė net pasakė, kad tai parašyta Konstitucijoje. nime šaknis tvirtai įleidęs mitas, esą Bažnyčia atskirta nuo valstybės. 2011 Aptariant krikščioniškosios demokra- asmuo, jei nori būti geru piliečiu, priva- metais Dalia Grybauskaitė net pasakė, tijos kaip politinės doktrinos dilemas, lo rūpintis jo asmeniškai neliečiančiais kad tai parašyta Konstitucijoje. Tačiau būtų klaida palikti nuošalėje tas dile- valstybės reikalais. Kartu kiekvienas Konstitucijoje nieko panašaus nėra mas, kurios kyla krikščionims kaip pilie- toks pilietis, jei nemėgina selektyviai rašoma. Ten rašoma, kad Lietuvoje čiams, gyvenantiems demokratinėje rankioti jam patinkančio ir nepatinkan- nėra valstybinės religijos. Tai visiška santvarkoje. Tokių dilemų galima rasti čio Bažnyčios mokymo, teisingais laiko tiesa. Tačiau tarp dviejų kraštutinumų ne vieną, tačiau aštriausia jų šiandien tik tokius sprendimus, kurie yra suderi- – valstybinės religijos ir sekuliarizmo atrodo pasirinkimas tarp viešos ir nami su šiuo mokymu. Bendriausia pra- (kai Bažnyčia negali dalyvauti viešajame privačios krikščionybės ar – tiksliau ir sme, jie gali pritarti tik tokiai politikai, gyvenime) yra daugumoje valstybių, dažniausiai – katalikybės. kuri skatina ir ugdo piliečių dorybes. taip pat ir Lietuvoje, įtvirtinta religijos Tiesa, šiandien ypač katalikų laisvė, apimanti ne tik teisę melstis, bet Ne kiekvienas krikščionis demo- adresu vis populiaresni darosi siūlymai ir teisę vadovautis religiniais įsitikini- kratas yra krikščionis savo religiniais rūpintis tik tuo, kas liečia tave asme- mais visose gyvenimo srityse. Cituojant įsitikinimais ir ne kiekvienas krikščionis niškai. Dažnai sakoma: neprieštarau- Konstitucinį teismą, valstybė ir religija yra katalikas. Visgi bent Lietuvoje tai kite visų įmanomų žmonių santykių Lietuvoje yra atskiros, bet ne atskirtos. dažniausias santykis. Kiekvienas toks liberalizavimui – niekas neverčia jūsų Iš šio mito kildinama nuostata, kad 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_31

Bažnyčiai kaip institucijai ir kaip tikin- Minėjau, kad religijos ir demo- čiųjų bendruomenei valstybės reikalų kratijos supriešinimas vyksta etapais. sprendime ne vieta. Tikintieji pasau- Nerašytą draudimą priimti įstatymus liečiai gali būti pilietiški, tačiau visus remiantis religija Vakarų šalyse aki- religinius įsitikinimus palikti anapus vaizdžiai pasekė įstatyminis draudimas politinių diskusijų. vadovautis religiniais įsitikinimais ir Pasakyti, kad religija grįsti sprendi- asmeniniame gyvenime – verslo, darbo mai demokratinėje politikoje negalimi, ir panašiuose santykiuose. Pavyzdžiai yra tas pats, kas pasakyti, kad Dievo gerai žinomi, net pabodę. Tikintieji vieta virtuvėje. Ką balanos gadynėje verčiami aptarnauti vienalytes „santuo- Vingių Jonas su bendraminčiais sakė kas“ – tiekti joms tortus, žiedus, gėles, apie moteris, dabar gal ne visai tiesmu- patalpas, vestuvių planavimo darbus, kai, bet vis aiškiau mūsų dienų pažan- nors dalyvavimas tokiose vestuvėse gieji pasako apie Dievą ir katalikus. krikščionims yra nuodėmė. Tiek Pran- Virtuvė čia, aišku, metafora. Dievo cūzijoje, tiek JAV valstybės tarnautojai vieta bažnyčioje, gal dar namuose, nuteisti kalėti už atsisakymą sutuokti atlaiduose, kokiame nors monsinjoro vienalytes poras, vieši asmenys praran- Alfonso Svarinsko partizanų parke. Tik da darbus televizijoje, pasisakę pagal ne viešojoje erdvėje ir tik ne politikoje. Bažnyčios mokymą, mokytojai verčiami Čia – sekuliari erdvė, kurioje Dievo mokyti prieš Bažnyčios mokymą, gy- žodis neturi jam tinkamo laiko ir vietos. nuotrauka www.wikipedia.org dytojai verčiami atlikti procedūras prieš Krikščionims leidžiama užeiti, bet tik Mykolas Krupavičius rašė, jog politinės krikščio­ Bažnyčios mokymą ir taip toliau. Visa Dievą palikus virtuvėje. niškosios demokratijos tikslas yra sukurti krikš­ tai pažeidžia principą, užtikrinantį, jog čioniškais dėsniais pagrįstą valstybę. Mažiausiai pusę amžiaus Vakarų valstybė neprievartaus elgtis prieš savo politinėje teorijoje ir praktikoje sklando religinius įsitikinimus. Naujasis JAV mintis, kad šie du dalykai – geras pilietis lemiančiais argumentais, o tikintysis viceprezidentas žada, kad šios religijos ir vadovavimasis Bažnyčios mokymu neva turi apsiriboti ir vadovautis tik tais, laisvės atkūrimas ir minėtos prievartos – visgi nėra suderinami. Jų nesuderina- kurie tinka ateistui. Tikintieji priver- pašalinimas bus vienas pirmųjų jo darbų mumas išryškėjo savotiškais etapais ir ši čiami žaisti pagal sekuliaraus mąstymo ir tam skirtos pataisos jau teikiamos Se- praraja tarp krikščionybės ir demokrati- taisykles. nate. Tačiau Lietuvoje tai kol kas nėra jos nuosekliai gilėja. Pirmasis jų atsky- Praktikoje šios vadinamosios tapę akivaizdžia ir kasdiene problema, rimo etapas Amerikoje buvo pavadintas „nepasaulėžiūrinės politikos“ taikymą ir tad apsistokime ties pirmuoju religijos politiniu liberalizmu, o Lietuvoje – atmetimą labai aiškiai matėme atsisklei- suprivatinimo etapu. nepasaulėžiūrine politika. Tai idėja, kad džiant JAV prezidento rinkimuose. Jų Kai liberali demokratija iš tikin- tikintieji negali vadovautis savo tikėjimo metu Donaldo Trumpo vicepreziden- čiųjų reikalauja nesiremti religiniais nuostatomis ir religiniais argumentais, tas Mike`as Pence`as buvo nuoseklus argumentais, tikinčiam piliečiui ir ypač priimdami valstybės įstatymus. Kaip krikščionis, nebijantis deklaruoti ir tikinčiam politikui galimi iš esmės dėstė Johnas Rawlsas, visi sprendimai viešai ginti savo įsitikinimų, taip pat jais du pasirinkimai. Pirmasis – atsisakyti turėtų būti priimami remiantis visiems grįsti įstatymų iniciatyvų. Tuo pat metu pačių religijos diktuojamų sprendimų ir visuomenės nariams suprantamais, todėl Hillary Clinton viceprezidentas Timas vietoje Bažnyčios dogmų išpažinti libe- ne filosofiniais ir ne religiniais argumen- Kaine`as buvo politiko krikščionio ralias dogmas. Tą renkasi daugybė savo tais. Tokiais visiems suprantamais ar- karikatūra. Jis skelbė, kad asmeniniame katalikybę deklaruojančių politikų. Ryš- gumentais, žinoma, populiariai laikomi gyvenime vadovaujasi Bažnyčios moky- kiausi pavyzdžiai Lietuvoje, ko gero, yra moderniojo mokslo argumentai. mu, bet kaip politikas jį atmeta. Lygiai Remigijus Šimašius ir Algirdas Butke- Tokia nepasaulėžiūrine politika tą patį debatuose kartojo ir tikėtinai vičius. Antrasis pasirinkimas tikinčiam iš tikinčiųjų atimama galimybė laisvai būsimas Prancūzijos prezidentas, prak- politikui – pasaulėžiūros diktuojamus naudotis pozityvia laisve – laisve daly- tikuojantis katalikas François Fillonas. sprendimus apginti nepasaulėžiūriniais vauti priimant sprendimus dėl visiems Teisiškai niekas neįpareigoja politiko argumentais. Tai iš principo nebūtina, privalomų normų, įstatymų. Tikinty- padėti į šalį savo religinių įsitikinimų. bet faktinėmis aplinkybėmis galima sis, net nebūtinai katalikas, atsiduria Tačiau neformaliai įpareigoja liberalios nuolaida sekuliarizmo reikalavimams. prastesnėje padėtyje už ateistą. Ateis- žiniasklaidos ir akademijos formuojama Kiekvienas tikinčio žmogaus politi- tas gali vadovautis visais jo nuomonę viešoji nuomonė. nis sprendimas apima bent dvi plotmes: 32_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

moralinę ir politinę. Jo asmeninis Tačiau „privati ar vieša katalikybė?“ motyvas gali būti religinis – Bažnyčios yra ne tik atskirų asmenų, bet ir krikš- mokymas. Tačiau tai nereiškia, kad jis čioniškosios demokratijos kaip politinės negali savo sprendimo naudos pagrįsti doktrinos dilema. Krikščioniškosios sekuliariais argumentais. Kiekvienu demokratijos idėja iškilo ir paplito kontroversišku biopolitikos ar šeimos po Europą gerokai anksčiau nei buvo politikos klausimu – lytinio švietimo, Katalikas tiki, kad išpopuliarinta suprivatintos krikščio- kontracepcijos, abortų, šeimos sam- Bažnyčios mokymas nybės idėja. Iki XX a. vidurio ginti pratos, vienalyčio įvaikinimo ir kitais yra ne tik paliestas krikščioniškąją pasaulėžiūrą politikoje – katalikas politikas turi savo moralinę apreiškimo, bet ir buvo savaime suprantama politiko poziciją, kuri iš esmės niekam nėra krikščionio misija. Jeigu krikščionys įdomi ar įtikinanti. Tačiau kartu jis turi kalbantis apie tikrovę, demokratai tiek Lietuvoje, tiek kitose ir universaliai suprantamus argumentus, kokia ji iš tiesų yra. dar ne galutinai sekuliarizuotose visuo- kodėl tai, kas moralu asmeniui, kartu Dievo buvimas yra menėse nori išlikti ar tapti reikšminga ir yra ir objektyviai naudinga visuomenei. išimtinai tikėjimo stabilią tapatybę turinčia politine jėga, Bažnyčios mokymas nėra vien jiems derėtų išdrįsti vadovautis iški- dogmos. Neatsitiktinai viduramžių dalykas, tačiau liausio Lietuvos krikščionio demokrato mąstytojai užsispyrę ieškojo loginių Bažnyčios socialinio Mykolo Krupavičiaus krikščioniškosios Dievo buvimo argumentų. Katalikybė mokymo teisingumas demokratijos apibrėžimu. 1948 m. jau visada siekė apjungti tikėjimą ir protą – gali būti tikrinamas ir išeivijoje jis rašė, kad „politinės krikš- suprasti tai, kuo tiki. Katalikas tiki, kad čioniškosios demokratijos tikslas yra Bažnyčios mokymas yra ne tik paliestas įrodomas. sukurti krikščioniškais dėsniais pagrįstą apreiškimo, bet ir kalbantis apie tikrovę, valstybę“. Toks tikslas atitiko pirminę kokia ji iš tiesų yra. Dievo buvimas yra Ta pati situacija galioja ginčams dėl krikščioniškosios demokratijos ir aps- išimtinai tikėjimo dalykas, tačiau Bažny- lytiškumo ugdymo. „Religinės dogmos“ kritai visuomeninės katalikiškos akcijos čios socialinio mokymo teisingumas gali reikalauja skatinti jaunimą susilaikyti kūrimo intenciją. būti tikrinamas ir įrodomas. Pažvelkime nuo lytinių santykių iki santuokos. Šiandien ši misija visuotinai pra- į kelis jautriausius pavyzdžius. Šeimos Visuomenei po seksualinės revoliu- rasta. Ne paslaptis, kad visur Vakarų ir sampratos klausimu Bažnyčia teigia, cijos tai skamba kaip beprotybė. „Tas Šiaurės Europoje krikščionys demo- kad vienintelė priimtina šeimos forma pats, kas pasiūlyti jaunimui badauti“ kratai išsižadėjo šio tikslo ir pasidavė yra vyro ir moters santuoka. Vengiant – iš susilaikymo juokėsi Seimo pažiba liberaliajai dogmai „nebūti krikščioniu didesnės žalos visuomenei, socialinė Birutė Vėsaitė. Klydo. Paauglystėje politikoje“. Tačiau visi tą padarę realiai tikrovė reikalauja pripažinti ir masiškai „badauja“ absoliuti dauguma – per 80 nustojo būti krikščionimis demokratais. paplitusį vienišų tėvų faktą. Būtent tokį procentų jaunuolių. Kontracepcijos Šiaurės šalių ir kitų panašiai „pažangių“ šeimos apibrėžimą jau trečiame Seime reklama gali šį skaičių keisti į vieną regionų krikdemai turi pavadinimą, neabejotinai turėtų mėginti priimti pusę, moksliškai argumentuotas, o ne tačiau sklando be tapatumo ir prisitaiko konservatyvūs politikai, didele dalimi moralizuojantis ugdymas susilaikyti – į prie laiko dvasios ir kintančių visuome- katalikai. Viena vertus, tai „religinės kitą pusę. Tariamą dogmą vėl palaiko nės nuotaikų. Pastovaus krikščioniškojo dogmos“ primetimas netikintiesiems. sausi empiriniai faktai: ankstyvas lytinis dėmens juose nebėra. Atsisakius šio Kita vertus, moksliniai tyrimai rodo, gyvenimas koreliuoja su dažnesniais vienintelio galimo substancialaus ir kad santuokinė vyro ir moters šeima mėginimais nusižudyti, depresinėmis stabilaus savo misijos apibrėžimo, tas yra siektinas šeimos modelis ir valstybei ligomis, pykčio, nusivylimo, agresijos pats neišvengiamai laukia ir Lietuvos prasminga skatinti gyventojus jį pasi- būsenomis, žalingų įpročių atsiradimu. krikščionių demokratų. Kita vertus, rinkti. Konkrečiau, santuokinė šeima Tai sekuliariai visuomenei suprantami, radus drąsos pasirinkti šią misiją, laukia yra saugiausia ir palankiausia aplinka religiškai neutralūs faktai. Visuomenės užduotis būti krikščionimis ne tik gy- vaikams augti. Santuokoje užaugę vaikai ateitimi besirūpinanti valstybė negali jų venime, bet ir politikoje. Ir mokėti ginti pasiekia daugiau profesinėje veikloje, ignoruoti. Pareigą valstybei jaučiantys savo įsitikinimus ir sprendimus sekulia- turi mažiau psichologinių problemų, politikai ir piliečiai gali ir turi ginti riais argumentais. Susitaikius su mums patys kuria stabilesnes šeimas, yra labiau savo įsitikinimus tokiais ir kitais seku- siūloma privačia katalikybe, neliks nei patenkinti gyvenimu, rečiau nusikalsta. liariais argumentais, tačiau ne išsiginti jos, nei krikščioniškosios demokratijos. Taigi „dogma“ naudinga visiems ir yra savo religijos diktuojamų politinių Krikščionybė gali egzistuoti tik viešai. prasminga ją skatinti įstatymais. sprendimų. Dievo vieta nėra virtuvėje. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_33 MOKYKLŲ VADOVŲ KADENCIJOS – PANACĖJA NUO VISŲ ŠVIETIMO BĖDŲ?

Valentinas STUNDYS

Žinoma, būtų gerai ir paprasta, kad ka- dencijų ribojimas vienu mostu išspręstų visas su švietimu siejamas problemas: prastėjančią kokybę ir tarptautinių pasiekimų reikalus, įveiktų patyčias ir pakeistų emocinę aplinką, sustiprintų savivaldos galias ir veiklos skaidrumą. Deja, deja... Esame linkę suabsoliu- ajari nuotrauka www.wikimedia.org, tinti detalių svarbą visumai ar ieškoti atpirkimo ožių, kad pateisintume ir savo veiksmų neefektyvumą. Tačiau nuo kažko pradėti reikia, ir pradeda ne ministerija, o prezidentūra.

Prezidentės pateiktos Švietimo įstatymo pataisos nėra pirmas bandymas įteisinti mokyklų vadovų kadencijas – tokių iniciatyvų Seime jau buvo kelios, tik praeitoje kadencijoje net tris kartus Seimas balsų dauguma tokias pataisas Kadencijų skaičiaus ribojimas neišspręs švietime besikaupiančių problemų – tai tik detalė atmetė. Tiesa, tie pasiūlymai buvo šiek tiek kitokie: buvo siekiama įtvirtinti 5 realaus jų veiklos vertinimo, mokyklose nuosekli vadovų rengimo, jų kvalifika- metų kadenciją, neribojant jų skaičiaus susiformuoja paklusnaus lojalumo ar cijos tobulinimo, karjeros ir socialinio toje pačioje įstaigoje, jei atestacijos metu net baimės kultūra, susikuria įvairios saugumo sistema. Įtvirtinus kadencijų vadovo veiklos vertinimas atitinka nu- emocinių santykių siejamos grupės, skaičiaus ribojimą, talentingi, pasi- statytus kriterijus. Prezidentės siūlymas nusistovi išrinktųjų ir atstumtųjų luomai aukojančiai ir sąžiningai dirbantys ar yra radikalesnis: kadencijų skaičius ri- ir pan. Šie dalykai dezintegruoja, skaldo inovatyvias mokyklas sukūrę vadovai bojamas iki dviejų toje pačioje įstaigoje. bendruomenę. 5 metų kadencija ir kaskart pasijaustų niekam nereikalingi ir Ir ne tik. Šį kartą pasiūlymai išsamesni: kasmetinis vadovų, direktoriaus ir pa- socialiai neapsaugoti. Akivaizdu ir kit- kalbama apie vadovų atrankos depoliti- vaduotojų, veiklos vertinimas nustatytų kas: šios normos įgyvendinimas sukeltų zavimą, kasmetinį jų veiklos vertinimą teisines prievoles vadovams tinkamai at- nemenką sumaištį švietimo sektoriuje, ir galimybę atleisti iš pareigų nesibaigus likti savo pareigas, užtikrinti mokykloje nes vienu metu turėtų keistis daugiau kadencijai, savivaldos stiprinimą, neprie- darbinę, saugią, demokratinę atmosferą kaip pusė direktorių ir, žinoma, kur kaištingą reputaciją. Taigi kompleksinis bei įtvirtintų asmeninę atsakomybę už kas daugiau jų pavaduotojų. Nėra jokių požiūris į kelias procedūras: atranką, mokyklos veiklos pasiekimus. O teisi- patikimų žinių, kad sistema pasiruošusi skyrimą, vertinimą. nis mechanizmas leistų steigėjams ar tokiems pokyčiams, priešingai, teigiama, Taip, kadencijų įtvirtinimas sukurtų kitoms įgaliotoms institucijoms apginti kad stokojama motyvacijos siekti vadovo prielaidas kurtis demokratinei vadybos viešąjį interesą, kad vadovai neužvaldy- karjeros dėl daugelio veiksnių – atsako- kultūrai, kad mokykloje neįsigalėtų tų bendruomenės ar jos autokratiškai mybės ir veiklos sudėtingumo, neade- vienvaldiškumas ir vadovų įtikėjimas nevaldytų. Taip būtų užkertamas kelias kvataus atlyginimo ir t. t. Kita vertus, savo galia, kad jie nepasijaustų kaip savo ir galimybei manipuliuoti mokytojais ar ne kadencijų skaičiaus ribojimas išspręs nuosavos įstaigos šeimininkai, galintys bendruomene. švietime besikaupiančias problemas – tai nepaisyti pedagogų nuomonės, tėvų ir Visgi kadencijų toje pačioje įstai- tik detalė. Turime kalbėti apie mūsų mokinių pozicijos. Puikiai žinome, kad goje ribojimas kelia pagrįstų abejonių. valstybės tikslus ir ambicijas, švietimo per ilgą laiką, nesant jokių kadencijų ir Pirmiausia todėl, kad nėra sukurta jokia turinį, didaktinį inovatyvumą, vadovų 34_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

ir pedagogų karjeros sistemą, švietimo KONFERENCIJA „TAUTOS aprūpinimą ir t. t. Žinoma, nei pats įstatymas, nei SAUGUMAS BESIKEIČIANČIAME pataisos negali pateikti išsamaus ir PASAULYJE“ detalaus mokyklų vadybos vaizdo, čia tegalima nustatyti bendrąsias nuostatas Nerijus ŠLEPETYS ir pagrindinius principus. Konkretika išskleidžiama ministerijos teisės aktuose. Šiandien akivaizdu viena: stinga siste- minio požiūrio į mokyklų vadovavimo problematiką, neskubama kurti vadovų rengimo, kvalifikacijos, atestacijos ir karjeros sistemos. Kol tokios sistemos Godos Karazijaitės nuotrauka neturėsime, veiks tik galvų kapojimo tvarka, reakcijos į kokius nors nutikimus mokyklose. Kol nebus sukurta tokia sistema, siekti būti vadovu tiesiog nebus motyvacijos, nes veiks laikinumo baimė. O stokojant realiai veikiančių vadovo veiklos vertinimo instrumentų, kur reikšmingas vaidmuo tektų bendruome- Pirmosios konferencijos dalies „Geopolitikos iššūkiai nacionaliniam saugumui“ pranešėjai ir nei, o vertinimo procese būtų pasiekta moderatoriai. Iš kairės: prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys, Algirdas Saudargas, Arnoldas Pranckevičius, Rasa Juknevičienė, Valentinas Stundys, Linas Kojala visų švietimo dalyvių vaidmenų pu- siausvyros, visada lojalumas ar artumas steigėjo politinei daugumai užtikrins 2016 metais sausio 20 d. Lietuvos Mūsų politinė padėtis po įstojimo į Eu- vadovavimo ilgalaikiškumą. mokslų akademijos salėje vyko Europos ropos Sąjungą ir NATO yra pasikeitusi, Kita vertus, ar teisinga, jei gerai Parlamento nario Algirdo Saudargo tad reikėtų neužsiimti svarstymais, kas ir dirbantis ir visų mylimas vadovas besąly- globojama, Lietuvos socialios rinkos kaip padės, bet priimti mūsų misiją, kurią giškai rotuojamas ir verčiamas dalyvauti plėtros instituto ir Rytų Europos studijų įkūnija simbolinė, realaus Lietuvos kario kitos įstaigos vadovo konkurse ar turi centro organizuota konferencija, kurios pasienio zonoje figūra. Karys budi vardan dairytis, kur jis skelbiamas. Valstybė, tema: „Tautos saugumas besikeičiančia- to, kad valstybės kūryba nesustotų... investuodama į vadovo kompetenciją, ne- me pasaulyje: kas laukia Europos?“ Europos Komisijos atstovybės Lie- turėtų beatodairiškai švaistytis sukauptu tuvoje atstovas Arnoldas Pranckevičius turtu. Kas kita, jei vadovas stabdo moky- Konferencijos dalyvius ir svečius savo pranešime „Nuo kibernetinių atakų klos kaitą, terorizuoja pedagogus, naudo- pasveikino Lietuvos mokslų akademijos iki sienų apsaugos: naujasis Europos jasi savo padėtimi, veikia neskaidriai ar Elektronikos ir informatikos mokslų Sąjungos saugumo diskursas“ išskyrė galimai pažeisdamas įstatymus – čia jokių sekcijos pirmininkas prof. hab. dr. Adol- dabartines keliančias nerimą politines kompromisų negali būti. Ir steigėjai turi fas Laimutis Telksnys. realijas: nuo neapibrėžtos JAV situacijos turėti tinkamus teisinius instrumentus Europos Parlamento narys Algirdas po prezidento rinkimų iki Britanijos tokioms problemoms greitai spręsti. Saudargas įvadiniame pranešime primi- pasitraukimo iš Europos Sąjungos... Ketinimai tobulinti teisinį vadovų nė simbolines sąsajas siejančias Mokslų Paminėti artėjantys rinkimai Vokietijoje, skyrimo reglamentavimą reikalingi, akademiją su Lietuvos Sąjūdžio ištakomis, Prancūzijoje... Dar visai neseniai Europos tačiau tik pagrįsti, aiškūs ir efektyvūs, tautos atgimimu. Simboliška, rinktis šioje politikai saugumo grėsmes suvokė pir- kad mokykla netaptų nuolatinės sumaiš- erdvėje svarstyti grėsmes, kylančias lietuvių miausia kaip išorines. Globali dabarties ties erdve, kur dominuos ne racionalūs tautai. Kartais visuomenėje sklando politinė situacija skatina ne mažiau ne- sprendimai, o pageidavimų kakofonija. nerimas, jog narystė tarptautinėse orga­ rimauti ne tik dėl tiesioginės invazijos ar Tokių pavojų reikia išvengti. Reaguoda- nizacijose gali ištirpdyti mūsų tautos vals- hibridinio karo, bet ir Europos Sąjungos mi į švietimo realybės skaudulius, netu- tybingumą ir tautinę tapatybę. Europarla- ir NATO aljanso išlikimo. rėtume orientuotis tik į problemų greito mentaras priminė LR Konstituciją, kurioje LR Seimo narės, Nacionalinio sau- sutvarkymo reikalus, o turime kurti skelbiama, jog lietuvių tauta kuria valstybę. gumo ir gynybos komiteto pirmininko modernią, sisteminę švietimo vadybos Jei žmogus nesijaučia fiziškai ar ekono- pavaduotos Rasos Juknevičienės pra- strategiją ir jos mokyklą. ■ miškai saugus, tuomet ir tauta nėra saugi. nešimas ne tik priminė esamą Lietuvos 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_35

geopolitinę situaciją, bet ir tam tikrus Google'ui kibinas tampa pyragėliu su pasirengimo šalies gynybai aspektus. mėsa... Galbūt ryškesnė, o sykiu kaip Pasak pranešėjos, po Rusijos invazijos į grėsmingas signalas buvo antroji praneši- Ukrainą Lietuvos žmonėms praktiškai mo dalis, skirta pažvelgti į sąvokų ir vaiz- nereikia įrodinėti Rusijos grėsmės. Svar- dinių formavimą. Buvo pristatyta, kaip besni žingsniai yra kariuomenės rezervo Lietuvos žiniasklaidoje vaizduojamas stiprinimas ir pakankamas lėšų gynybai Rusijos prezidentas V. Putinas. Daugelyje skyrimas. antraščių jis vaizduojamas kaip teigiamas, VSD Saugumo vadovas Ainis Raz- stiprus ir tam tikras sektinas pavyzdys. ma metaforiškai pradėjo savo pranešimą, Kaip tik priešingai to meto spaudoje pasiremdamas Biblijos eilutėmis, kuriose buvo apibūdinamas LR Vyriausybės sakoma: „Pradžioje buvo žodis.“ Pasak vadovas. Galbūt būtų galima manyti, jog saugumo atstovo, daugelis procesų, kurių tai žurnalistų politinio ar sociolingvisti- rezultatus dabar matome, yra ne vieno nio išsilavinimo stoka, kurios neigiamų dešimtmečio politikos vaisius. Politika tendencijų apraiškas ne tik regime, bet nėra vien sprendimai ar doktrinos, kurios ir jų pateikiami vaizdiniai veikia kur kas Godos Karazijaitės nuotrauka užrašytos popieriuje. Kol jos tik teoriš- efektyviau nei faktai ir argumentai. kai užfiksuotos, jos nėra gyvos, bet per Algirdas Saudargas NATO Energetinio saugumo simbolius, ženklus ir sąvokas kuriama ta kompetencijos centro saugumo ekspertas tikrovė, kurios reikia kūrėjui (minimu Pasak pranešėjos, siekiama kurti sociali- Vytautas Butrimas, skaitydamas prane- atveju – Rusijai). Vienas iš terminų – nes paslaugas, bet skiriamas nepakanka- šimą „Internetas: vakar, šiandien ir rytoj“, „Novaja Rosija“. Iki Ukrainos okupacijos mas finansavimas patiems specialistams, atkreipė dėmesį į kibernetinės erdvės sau- jo atitikmens realybėje praktiškai nebuvo. kurie turi būti įvaldę daug profesinių gumo problemas, iliustruodamas konkre- Svarstydamas termino genezę, pranešė- kompetencijų. Švietimo sistema tapo čiais pavyzdžiais, kaip kibernetinės atakos jas išskyrė tai, jog tam tikri pokyčiai yra paslaugų teikimu. Patenkintas paslaugos sutrikdo gamybos procesus, atjungia ilgalaikiai ir turintys tam tikrus etapus. vartotojas, saugiau ir teikėjui. Bet ar tokia elektros pastotes ar ištrina kompiuterio Bendrinė mūsų laikmetį apibūdinanti sistema gali tinkamai ugdyti? Neatsie- kietųjų diskų turinį. Daugėjant prie inter- sąvoka – postmodernus būvis, lydimas jamas visuomenės bruožas yra konku- neto prijungtų įrenginių skaičiui, plečiasi pliuralizmo, o taip pat jam būdingo rencinė įtampa, kuri juntama praktiškai ne tik mūsų galimybės gyventi patogiau moralinio reliatyvizmo ir technologi- visose gyvenimo sferose. Moksleivis ir lengviau, bet sykiu atsiranda naujų jų įsigalėjimo. Daugelį technologinių, turi planuoti, modeliuoti sėkmingą savo iššūkių ir grėsmių. Pranešėjo manymu, socialinių ir net politinių procesų perima gyvenimą. Galbūt ne visi nori ar gali būti būtinas valdžios institucijų, inžinierių ir specialistai. Krašto gynyba taip pat palie- informacinių technologijų specialistais, saugumo specialistų bendras sutarimas, kama specialistams. Visuomenės speciali- ne visiem ir reikia... Atlyginimų „žirklės“ kuriame būtų numatyti priemonių ir zacija tarsi priverčia trauktis demokratijos ir didėjanti socialinė atskirtis mažina erdvę. Piliečių aktyvumas rinkimuose yra tapatinimosi su savo valstybe jausmą. mažas. Alytaus rajono meras Algirdas Doc. dr. Vincentas Vobolevičius Vrubliauskas, pristatydamas praneši- savo pranešime „Gerovės valstybės mą „Socialinių problemų mažinimas“, modeliai: kuriuo keliu sukti Lietuvai?“ pateikė konkrečius socialinės politikos trumpai apžvelgė pagrindines politines įgyvendinimo Alytaus r. savivaldybėje sistemas. Pranešėjo manymu, Lietuvai pavyzdžius ir darbo kryptis. Alytaus r. Godos Karazijaitės nuotrauka tinkamiausias galėtų būti krikščioniško- savivaldybė yra viena iš pirmaujančių, sios demokratijos modelis, kuriame dera sprendžiant laikinosios globos, įvaikini- platus spektras rinkėjų, nes apjungiama ir mo, vaikų, gyvenančių rizikos šeimose, laisvosios rinkos idėja, ir socialinis teisin- klausimus. gumas bei žmogaus teisės. Lietuvių kalbos instituto direktorės Socialinio darbo ekspertė, VU prof. dr. Elenos Jolantos Zabarskaitės dėstytoja doc. dr. Jolita Buzaitytė-Ka- pranešimas iliustravo tai, kaip techno- šalynienė nurodė, jog viena iš didžiųjų logijų pasaulyje kalba tampa „plokščia“, problemų yra nepakankamo dėmesio t.y. tam tikros netgi kasdieninės sąvo- socialinio darbo specialistams skyrimas. kos praranda savo kontekstą ir turinį. Doc. dr. Vincentas Vobolevičius 36_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

priklausantys asmenys stokoja tapatini- mosi su savo valstybe, nesijaučia artimi tai šaliai, kurioje gyvena. Tai pakankamai rimta grėsmė, juolab esant kalbos barje- rui, patiriant skurdą ir atskirtį, priešiška ideologija gali tapti labai paveiki. Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos specialistas Karolis Zi- karas, pristatydamas temą „Visuomenės pilietinio atsparumo stiprinimo pers- Iš kairės: prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė, Vytautas Butrimas, Vytautas Keršanskas, Karolis pektyvos informacinio karo kontekste“, Zikaras, dr. Paulius Saudargas akcentavo būtinybę istorikams susitarti dėl pagrindinių istorinių įvykių vertinimų veiklos planai, siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvoje požiūris į Rusiją ir jos tarptau- ir interpretacijos. Susitarimas ir vienin- reagavimą ir apsaugos priemones. tinę politiką. Pastebėtina tai, jog nemaža gumas būtinas, norint atremti priešiš- Rytų Europos studijų centro ana- tautinių bendrijų atstovų dalis patei- kas ideologines informacines grėsmes. litikas Vytautas Keršanskas pristatė sina Rusijos karą Ukrainoje ir pasitiki Nežinodami savo tautos ir šalies istorijos, instituto atliktą tyrimą, kurio metu buvo Rusijos prezidentu. Apklausos duomenys galime būti labiau veikiami priešiškų jėgų analizuotas tautinių bendrijų gyvenančių leidžia teigti, jog tautinėms bendrijoms ir įtakų. ■

ALGIRDAS SAUDARGAS: TAUTA NIEKADA NENUSTOJA SAVO VALSTYBĖS KURTI Iš EP nario Algirdo SAUDARGO kalbos, pasakytos per konferenciją „Tautos saugumas besikeičiančiame pasaulyje: kas laukia Europos?“

pagalbą, kad atliktų savo pareigas. pareiga greitai nesibaigs. Nors čia įvairių Neužtenka apginkluoti savo kariuomenę – apokaliptinių scenarijų dabar piešiama, tai vyksta šiandien pakankamai neblogai. bet tikiuosi, kad NATO ir Europos Sąjunga

ELP nuotrauka Jei palygintume tautą su sargybiniu – jam greitai nesugrius. Mums dar ilgai reikės neužtenka ginklo. Jis turi būti sveikas, šias pareigas nešti. žvalus, sveiko proto ir kūno, tvirtas. Tada Pasižiūrėkim, kas parašyta Konstitucijos jis atliks savo pareigą gerai. Štai todėl preambulėje: Lietuvių tauta, prieš dauge- mes kviečiame sėstis kartu, pradėti rimtą lį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę... Gra- pokalbį, kad tas sargybinis būtų sveikas ži visa preambulė. Žiūrėkim į I skirsnio visokeriopai. Imkime socialinius dalykus antrą strapsnį, kur parašyta, kad Tauta – jeigu žmogus, tautos pilietis, jaučiasi so- kuria savo valstybę. Esamuoju laiku! cialiai nesaugus, tai tauta, esanti socialiai Tauta niekada nenustoja savo valstybės A. Saudargas nesaugi, yra nesveika ir menkas iš jos yra kurti! Kurdama savo valstybę ir prisiim- Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos sargybinis. Puola mus propaganda – lygiai dama tarptautines savo pareigas. valstybė narė, geopolitiškai pasienio taip, kaip virusai. (Kibernetinėje erdvėje Mes turime nukreipti visi savo intelektu- regione vykdanti savo pareigą. Štai šitą tai ir vadinama virusais.) Virusai, bacilos alinį dėmesį, savo pastangas į tą tautos pareigą mes dar nepakankamai artiku- puola organizmą. Jeigu imuninė sistema kūrybos eigą. Turime pareigą sau, savo liuojame ir suvokiame. Todėl, kad prieš tvirta, žmogus sveikas, jis juos atmuša tautai, savo pasauliui, kad šita kūryba kokius penkerius metus mes ją apskritai nesunkiai. Mes turime žiūrėti, ar tauta yra nesustotų. Todėl šiandien mes galime buvome užmiršę. Tą rodo gynybos išlaidų sveika kultūriškai. Ar tvirta savo kultūra, kalbėti apie tautos saugumą, kaip apie grafikai. Šiandieną yra susivokta ir gyny- o gal užsiima niekais? Sakysim, tokį ar ki- patį pagrindinį valstybės prioritetą. bos išlaidų procentai rodo, kad Lietuva tokį rūbelį norima paplatinti propagandiš- Pasaulio geopolitinė situacija yra pa- budi, kad yra sargyboje. Lietuvių tauta kai... Ar iš tikrųjų tvirtiname savo tautinį kankamai grėsminga ir mes nebeturime yra tokiose pareigose. Kai klausiama, ar identitetą, savo tautinę, gilesnę kultūrą teisės šiandien paviršutiniškai žvelgti mums ateis padėti, kiek pajėgumų užteks – ne paviršutinišką? Štai prie ko mes į politiką, užsiimti plepalais ar pletkais. gintis... Lietuva atlieka savo pareigas ir turime pradėti darbuotis šiandien. Kaip Sargybinis stovi ramiai, tyliai ir rapor- jai privalo suteikti atitinkamą techninę rodo mūsų geopolitinis kontekstas – šita tuoja, kas įvyko. 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_37 ŠIMTMETIS: AR JAM RUOŠIAMĖS? Aleksandras GRAŽELIS

Šių metų vasario 16 dieną minėdami 99-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines kiekvienas galvosime – kaip kitais metais švęsime Šimtmetį. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtas metų buvo kupinas visko – ir kančių, ir džiaugs- mo, ir okupantų jungo, ir laisvės kovų. Tik 50 metų iš to šimto metų buvome nepriklausoma valstybe, deja, ne visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Jos rytinė dalis su sostine Vilniumi 1920 metais buvo okupuota Lenkijos. 1939 metais kitas okupantas – Sovietų Są-

junga – Vilnių Lietuvai grąžino, tačiau Lazdyno nuotrauka www.wikimedia.org/Rimanto 1940 metais aneksavo visą Lietuvos Okupaciniam režimui nusilpus, susikūrus Sąjūdžiui, 1989 m. vasario 16-ąją Lietuva pirmą kartą viešai Respubliką. Vilnius ir Vilnijos kraštas ir entuziastingai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės iškilmes. Nuotraukoje – trispalvės pakėlimas nepriklausomybe džiaugiasi tik dvide- Šiauliuose. šimt aštuntuosius metus iš šimto, nes šiam kraštui Nepriklausomybę atnešė paminėta taip pat dar SSRS okupacijos subyrėjus Rusijos, Austrijos-Vengri- tik 1990 metų Kovo 11-osios Aktas. sąlygomis. Tačiau Lietuvos žmonės ją jos, Vokietijos ir Osmanų imperijoms, šventė su tokiu nusiteikimu širdyje, tarsi atsikūrė šių imperijų okupaciją kentusios ŠIMTMETIS ARTĖJA Lietuva jau būtų nepriklausoma. Ir iš valstybės, susikūrė ir daug naujų. Mūsų Nedaug jau liko mūsų piliečių, pri- tikrųjų – laukti buvo likę visiškai nedaug: kaimynystėje pirmoji savo Šimtmetį simenančių Vasario 16 šventes, švęstas kovo 11-ąją Lietuvos Respublikos Aukš- švęs Suomija (2017 m. gruodžio 6 d.), iki 1940 m. vasario 16 laisvoje Lietu- čiausioji Taryba visam pasauliui paskel- po jos švęs Lietuva (2018 m. vasario 16 voje. Jiems Šimtmetis ypač brangus. bė, jog Lietuva vėl yra nepriklausoma d.). Tuoj pat po mūsų valstybės – Estija Brangus ir tiems, kurie buvo priversti valstybė, o Lietuvos Tarybos 1918 metų (2018 m. vasario 24 d.), vėliau Čekija gyventi okupacijoje ir daug metų svajo- vasario 16 dienos Nepriklausomybės (2018 m. spalio 28 d.), Lenkija (2018 jo švęsti nepriklausomoje Lietuvoje, ir, Aktas yra Lietuvos Respublikos konsti- m. lapkričio 11 d.) ir Latvija (2018 m. ačiū Dievui, sulaukė. Brangus ir mažam tucinis pamatas. lapkričio 18 d.). vaikui, jau sugebančiam nupiešti Lietu- Kasdieniai žmonių rūpesčiai, Tikėtina, kad išsivadavimo iš Ru- vos vėliavą ir užrašyti: Lietuvai – 100. nepasitenkinimas valdžios klaidomis sijos imperijos šimtmečius pažymės ir Sovietinės okupacijos metais Vasario sprendžiant socialinius, ekonominius bei Gruzija (2018 m. gegužės 26 d.), Armė- 16-oji buvo, ko gero, komunistinio reži- teisinius klausimus mūsų valstybėje šiek nija ir Azerbaidžanas (abi valstybės tą mo labiausiai nekenčiama data. Už bet tiek prigesino džiaugsmą Nepriklauso- pačią 2018 m. gegužės 28 d.), o Ukraina kokius bandymus ją minėti su Nepriklau- mybe, ir vėlesni kasmetiniai Vasario 2019 m. sausio 22 d. pažymės Nepri- somos Lietuvos simboliais net iki 1988 16-osios minėjimai po truputį ėmė virsti klausomybės ir vienybės dienos šimtme- metų grėsė bausmės ir persekiojimai. įprastu privalomu ritualu. tį. Čia išvardintoms valstybėms prieš Okupaciniam režimui nusilpus, susikūrus Ar Lietuva sugebės Šimtmetį pami- šimtą metų nepavyko sukurti pripažintų Sąjūdžiui, 1989 m. vasario 16-ąją Lietuva nėti taip, kad jį atsimintų ilgam visi? de jure valstybių, nes Rusijos imperijos pirmą kartą viešai ir entuziastingai minė- gniaužtus pakeitė bolševikinės Sovietų jo Lietuvos Nepriklausomybės iškilmes, ŠIMTMEČIŲ PARADAS Rusijos priespauda. giedodama Tautišką giesmę ir keldama Ne tik Lietuva ruošiasi švęsti Taigi, švęsime ne tik mes, bet ir Trispalvę. 1990 metais Vasario 16-oji Šimtmetį. Po Pirmojo pasaulinio karo, stebėsime, kaip švenčia kiti. Pirmoji švęs 38_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

Suomija. 2016 metų gruodį atšventę valstybės 99-metį, nuo sausio 1 dienos jie paskelbė 2017 metus Šimtmečio metais. Tai, kaip Suomija pasirengė savo Šimtmečiui ir jį švenčia, gali praversti ir mums – suomiai racionalūs žmonės, atsilaikę kare su Sovietų Sąjunga ir ne- kentėję 50 metų okupacijoje. Jų širdyse ir galvose tvirtesnė laisvės ir nepri- klausomybės samprata, paremta gerais ekonomikos rezultatais, ir, svarbiausia, pas juos nėra žmonių, niurzgančių, kad „prie ruso buvo geriau“. Kremliaus propagandos mašinai reikės padirbėti, kuriant melu paremtas publikacijas apie tai, kiek daug prarado šimtmečius švenčiančios valstybės, kai subyrėjo Rusijos imperija, o dar daugiau – kai žlugo Sovietų sąjunga.

RUOŠTIS PRADĖJOME PER VĖLAI Iš tikrųjų Šimtmečio minėjimui pradėta ruoštis anksti – Lietuvos Respublikos Seimas nutarimą Nr. XI-1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ priėmė 2012 m. balandžio 26 dieną, likus iki svarbiausios Šimtmečio dienos šešeriems metams. Sekančius pasirengimo darbus privalėjo daryti A. Butkevičiaus vyriausybė, prisiekusi 2012 m. gruodžio 13 dieną, penktadienį. Gal vertėjo priesaikai paskirti kitą dieną, nes patvirtintą programą, tačiau pakviesti biudžetai nėra tokie perpildyti, kaip prietarais tikintys asmenys šiuo sutapi- rengti ir įgyvendinti savas minėjimo programos rengėjams atrodė. Tikėtasi, mu, ko gero, paaiškintų, kodėl per savo programas savivaldybes, valstybės ir kad Vyriausybė suformuos „turtingą“ kadenciją vyriausybė nepadarė dau- savivaldybių institucijas ir įstaigas, Šimtmečio fondą, kuris projektų finan- gelio žadėtų darbų. Kaip ten bebūtų, seniūnijas, asociacijas ir bendruomenes, savimo principu remtų visus minėjimo Seimo nutarimo ši vyriausybė vykdyti taip pat pasaulio lietuvių bendruome- prioritetus atitinkančius projektus. neskubėjo. Tik po trejų metų, 2015 m. nes, sąjungas ir organizacijas. Prisiminta, kaip buvo rengiamasi švęsti rugpjūčio 19 dieną, ji priėmė nutarimą Taigi, galima buvo visuotinai, nors Lietuvos vardo paminėjimo tūkstan- Nr. 904 „Dėl Lietuvos valstybės atkū- ir vėluojant, pradėti tą planą vykdyti. tmetį – programoje (ji buvo patvirtinta rimo šimtmečio minėjimo programos Tačiau niekas neskubėjo ir dabar dar likus šešeriems metams iki iškilmių patvirtinimo“, kartu pateikdama ir šios neskuba (dar ne visų savivaldybių tary- dienos) patvirtintoms priemonėms buvo programos įgyvendinimo 2015–2020 bos yra patvirtinusios savo Šimtmečio numatytas finansavimas, išdėstytas per metų planą. Per tuos trejus, nepaaiški- programas), nes Vyriausybės progra- šešerius metus reikalingiems darbams namai ilgo programos rengimo metus moje įrašyta, kad Šimtmečio minėjimo atlikti. Prisiminta ir tai, kad Lietu- buvo gauta daug pasiūlymų, buvo plano veiksmai vykdomi iš valstybės vos Respublikos pirmininkavimui ES nustatyti programos principai ir plano biudžeto bendrųjų asignavimų institu- Taryboje, trukusiam pirmąjį 2013 metų veiksmų prioritetai. Programos apimtis cijoms ir įstaigoms, savivaldybėse – iš pusmetį, nesunkiai buvo surasta apie nėra maža, joje įrašytas svarbus visuo- savivaldybės biudžetų. Toks sprendimas 200 milijonų litų. Ir tai buvo padaryta tinumo principas – Šimtmetį minėti nenudžiugino Šimtmečio minėjimui dar krizės metu (pripažįstama, kad krizė ne tik pagal Vyriausybės nutarimu besirengiančių, nes minėtų subjektų baigėsi 2014 metų pradžioje, kai buvo 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_39

padidinti ministrų ir Seimo narių atly- su Lenkija truko dar ilgiau – nuo 1919 Vasario 16-ąją. Visi iškelsime prie namų ginimai), todėl pokriziniu laikotarpiu m. balandžio iki 1920 m. lapkričio. Trispalvę, jos dar neturintiems prem- Vyriausybė finansinių galimybių turėjo Mūšiai vyko daugelio savivaldybių jeras Saulius Skvernelis žada padova- daugiau. Susidariusią situaciją dėl labai teritorijose, savanoriai iš visos Lie- noti. Dainuosime, šoksime, lankysime ribotų finansinių išteklių dar galima tuvos stojo į Lietuvos kariuomenę, parodas, konferencijas, keliausime bandyti taisyti, nes Šimtmetį minėsime todėl Šimtmečio minėjimas natūraliai po Lietuvą ir dar daug įvairių dalykų ketverius metus. persikels į savivaldybes. Jau savąsias sumanysime. Kolekcionieriai džiaugsis Šimtmečio minėjimo programas proginiais pašto ženklais ir monetomis. KETVERI ŠIMTMEČIO MINĖJIMO patvirtinusių savivaldybių planuose Kursime filmus, leisime knygas (čia no- METAI nuspręsta atminimo lentomis pagerbti risi prisiminti nuostabius leidinius, kurių Šimtmečio programoje, rekomenda- visus Nepriklausomybės kovų dalyvius. gausybė buvo išleista Lietuvos Tūkstan- vus Lietuvos istorijos institutui, numa- Nebus pamiršti ir Pasipriešinimo sovie- tmečio minėjimui). tyta paminėti šiuos Lietuvos valstybės tinei okupacijai kovų dalyviai – parti- Ką dar galėtume padaryti, kad atkūrimui labai svarbius įvykius: zanai – bus pažymimos jų žūties vietos, Šimtmečio minėjimo ženklas liktų • Vilniaus konferenciją, vykusią atnaujinamos išlikusios žeminės. kasdien matomas? Programoje pri- 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis; menama, kaip „iškiliai ir prasmingai • Lietuvos Nepriklausomybės KAS IŠLIKS PRISIMINTI ATEIČIAI? Lietuvos valstybės nepriklausomybės Akto paskelbimą 1918 m. vasario 16 Šimtmečio minėjimo veiksmų pla- sukaktys minėtos ankstesniais metais. dieną; nas apima penkias dalis, jos pavadintos Po tų sukakčių daugelyje kaimų liko • pirmąjį Lietuvos pripažinimą taip: „Švenčia visa Lietuva“, „Švenčia paminklai...“ Ankstesniais metais – tai de facto ir de jure 1918 m. kovo 23 vaikai ir jaunimas“, „Švenčia globali prieš Antrąjį pasaulinį karą. Labai daug dieną; Lietuva“, „Šventės palikimas“, „Šventės paminklų buvo pastatyta švenčiant • pirmosios Lietuvos Laikinosios programos komunikavimas“. Iš pirmo dešimtąsias Lietuvos valstybės atkūri- Konstitucijos priėmimą 1918 m. lapkri- žvilgsnio atrodo, kad šventė apims visus, mo metines. Tuomet beveik kiekvieno čio 2 dieną; ką tik įmanoma apimti. Tačiau girdisi ir miestelio ar didesnio kaimo, nekalbant • pirmojo Ministrų kabineto kritikos balsų, kad idėjos ir pasiūlymai apie valsčių ir apskričių centrus, garbės sudarymą 1918 m. lapkričio 11 dieną; buvo renkami per biurokratines įstaigų reikalas buvo pastatyti paminklą. Ir buvo • Lietuvos kariuomenės įkūrimą ir institucijų grandines, neįtraukiant statomi paminklai – ir kuklūs iš lauko 1918 m. lapkričio 23 dieną; visuomenės į diskusijas apie siūlymų akmenų, ir garsių skulptorių sukur- • Respublikos Prezidento insti- reikšmę ir meninį patrauklumą. Pavyz- ti. Kas nespėjo dešimtmečiui – statė tucijos įsteigimą 1919 m. balandžio 4 dys: nepateikus svarstyti visuomenei, penkioliktosioms ar dvidešimtosioms dieną; į planą buvo įrašytas siekis pastatyti Lietuvos valstybės metinėms. Pabandė- • Lietuvos Steigiamojo Seimo paminklą pirmajam Lietuvos Preziden- me juos skaičiuoti visuose registruose išrinkimą 1920 m. balandžio 14–15 tui Antanui Smetonai Vilniuje. Tokio bei interneto platybėse. Suskaičiavome dienomis. neaptarto veiksmo pasekmė – žiniasklai- per 60. Be Nepriklausomybei skirtų Pagal išvardintų įvykių datas mato- doje šis sprendimas buvo įžūliai užsi- paminklų, daug paminklų 1930 me- me, kad daugiausiai minėjimų vyks 2018 pultas, prezidento A. Smetonos vardas tais buvo pastatyta Vytauto Didžiojo metais Vilniuje. Lietuvos gyventojams imtas juodinti naudojant dar sovietinės mirties 500 metams paminėti (per 40) teks juos stebėti per televiziją, todėl okupacijos metais sukurtas klišes. Ne- bei paminklų žuvusiems už Lietuvos minėjimų rengėjai privalo sugalvoti sėkmių tvarkant Lukiškių aikštę, ginčų laisvę. Vėlesnius Lietuvos Respublikos įdomius scenarijus, siekdami išvengti dėl paminklo Jonui Basanavičiui patirtis jubiliejus nutraukė sovietinė okupaci- „valdiškų“ minėjimų šablonų. parodė, kad be ilgų svarstymų ir įrodi- ja. Beveik visus paminėtus paminklus Atkreiptinas dėmesys į 1919 metų nėjimų svarbių darbų pradėti negalime. okupantai nugriovė – sprogdino, daužė, įvykių minėjimą. Prezidento instituci- To priežastimi galime laikyti ir silpną užkasinėjo juos net iki 1970 metų. Bet jos įsteigimo šimtmetį paminėti kaip šventės programos komunikavimą – jis iš Tautos atminties jų neištrynė. Vos vienintelį svarbų metų akcentą tikrai turėjo būti aktyvus nuo 2015 metų, sovietinis režimas 1988–1989 m. ėmė neturime teisės. Lietuvos istorija mums tačiau iki šiol vos pastebimas. Gal Šim- silpti, susikūrus Sąjūdžiui, nugriautuo- rodo, kad 1919-ieji buvo Nepriklau- tmečio programos koordinatoriai viską sius paminklus imta atstatyti, o po Kovo somybės kovų metai. Nuo 1919 m. žino geriau ir pasielgs taip, kaip reikia? 11-osios buvo atstatyti visi tie, kuriuos vasario iki spalio Lietuvos kariuomenė Laikas bėga ir šventė nesustab- buvo įmanoma surasti. Daugeliui miestų kovojo su bolševikais, nuo liepos iki domai ateis. Visos Lietuvos bažnyčios ir miestelių jie vėl tapo atmintina vieta, gruodžio – su bermontininkais. Kovos pradžiugins sutartiniu varpų gaudesiu šie paminklai siūlomi kaip svarbiausi 40_APŽVALGOS AIKŠTELĖ Apžvalga | SAUSIS 2017

objektai aplankyti turistams. ilgam jo atminimui miesteliuose, kai- rajone. Jame gyvena mažiau nei 200 Prisiminus paminklų statymo muose ir gyvenvietėse, jei iš tos vieto- žmonių. Mažai, bet vieningų ir ryžtin- tradicijas Lietuvoje, verta jas atgai- vės nėra kilęs svarbus istorinis asmuo, gų. Savo kraštą jie myli ne tik dėl to, vinti. Šimtmečio plane numatyta, kad nebuvo įžymaus Nepriklausomybės kad prie Kretuono ežero buvo atrasta bus „pastatyti ne mažiau kaip 25 nauji kovų ar kovų su okupantais mūšio? viena seniausių Lietuvoje ankstyvojo istorinės atminties įamžinimo paminklai Savivaldybių biudžetai nėra perpildyti neolito laikotarpio gyvenviečių, kad (paminklai, biustai, atminimo lentos ir ir visiems prašytojams lėšų neužteks. šalia kaimo yra Reškutėnų piliakalnis, panašiai)“, tačiau šie duomenys tikriau- Visgi nereikia nusiminti – jei toje vie- kad už keturių kilometrų yra karaliaus siai yra iš savivaldybių teiktų pasiūlymų tovėje gyvena Lietuvą mylintys žmonės, Mindaugo laikų gynybinių įtvirtinimų sąrašo, nes plane įrašyti tik Vilniuje susibūrę į veiklią bendruomenę, išeitį pėdsakai... statomi paminklai Jonui Basanavičiui, suras. Ji paprasta – statyti paminklą Myli kraštą ir kovojo už jį – Rešku- Antanui Smetonai ir broliams Jonui, bendruomenės lėšomis ir savo narių tėnų apylinkėse kovose su sovietiniais Petrui ir Antanui Vileišiams. Kiti at- darbu. Taip, kaip pastatė Lietuvos okupantais žuvo daug gretimų kaimų minimo paminklai bus statomi savival- Tūkstantmečiui skirtą paminklą Rešku- vyrų. Įspūdingą memorialą jų atmini- dybėse, iš kurių kilę Vasario 16-osios tėnų kaimo žmonės. mui Jukiškės kaime sukūrė tautodailės Akto signatarai bei Lietuvai nusipelnę meno kūrėjas Juozapas Jakštas. Reš- asmenys. Bus ir savivaldybių, kurios REŠKUTĖNŲ PAMINKLAS kutėnų žmonės pasižymėjo ir tuo, kad norės papuošti savo centrus Šimtmečiui TŪKSTANTMEČIUI 1930 metais jie pirmieji lenkų okupuo- skirtais paminklais. Reškutėnai – tai nedidelis kai- tame Vilniaus krašte pastatė paminklą Kaip pažymėti Šimtmečio jubiliejų mas prie Kretuono ežero Švenčionių Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms. Už šį veiksmą, parodžiusį lietuvių tautos ryžtą, lenkų administra- cija paminklo statytojus nubaudė. Tęsdami tradiciją, reškutėniškiai 2009 metais nutarė statyti paminklą Lietuvos vardo paminėjimo tūks- tantmečiui (žr. nuotrauką). Viena iš

Aleksandro Graželio nuotrauka Aleksandro aktyviausių šio sumanymo autorių buvo šio krašto šviesuolė Viktorija Lapėnienė, dirbanti Nalšios muziejaus Reškutėnų filiale. Savivaldybės (jos tarybos daugumą tuomet sudarė Darbo partijos nariai) finansinės paramos nesulaukta, atseit dėl ekonominės krizės Lietuvoje, pinigų neturėjo ir bendruomenės centras. Tačiau dėl to sumanymas nežlugo – dirbo visi, kas kiek gali. Vežė lauko akmenis, kasė ir betonavo pamatą, pagal pačių sukurtą ir rajono architekto patvirtiną projektą sumūrijo gražų paminklą. Cementui pinigų surinko aukodami po kelis litus, o kryžių ir saulutes nukalusi metalo gaminių įmonė, pamačiusi paminklo statytojų pasiryžimą, atsisakė imti su- derėtą užmokestį. Paminklą pašventino a. a. kunigas Algimantas Keina, į šventę suvažiavo visuose miestuose ir kraštuo- se gyvenantys reškutėniškiai. Paminklo statymas dar labiau suvienijo kaimą – vienas kitam padeda nelaimėje, švenčia Reškutėniškių pastatytas paminklas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. taip pat kartu. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga APŽVALGOS AIKŠTELĖ_41 ŠUSTAUSKAI PRIEŠ VAIKUS IŠ AMERIKOS VIEŠBUČIO

Paulius SAUDARGAS

Žiū pro Seimo langą – vaizdelis šįkart išties nekoks… „Visi jūs Ame- rikos prostitutės!“, – žviegia ponulis Vytautas Šustauskas „mitinge“ prieš NATO ar kažką panašaus į Lietuvą ir jos interesus. Suprantama – juk kuo Godos Karazijaitės nuotrauka pas mus daugiau NATO, tuo daugiau Lietuvos ir tuo mažiau vietos Krem- liui ir jo vatnikams. Išeinu iš arčiau pasižvalgyti. „Pyyyd…rai!“, – žvie- gia į megafoną kitas paleckinis trolis Žilvinas Razminas. Keista retorika, kai aplink nemažai damų. Tikriausiai skirta Europos Sąjungos piliečiams. Kiti pilkaveidžiai kiaulės akimis spiečiasi apykreivin būrelin, įsitvėrę nubrizgusią trispalvę „dėl vaizdo“, aršiai mojuodami spalio raudonumo frontininkų „vėliava“. Betrūksta plakatų „Savi šaudė į savus“, Lietuvai nedraugiškų jėgų (socialistinio liaudies fronto, kartu su Kremliaus finansuojamos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos) organizuoto mitingo, nukreipto prieš NATO ir Vokietijos karių dislokavimą, bet turbūt JŪS, ponuliai, ir šaudytumėt metu Jaunųjų konservatorių lyga, nepritardama tokiai pozicijai, suorganizavo atsakomąjį mitingą į savus kartu su Putino žaliaisiais žmo- geliukais. Greta, lyg antitezė provoka- Anuomet išorinės laisvės neturėjome, torių būreliui, atitvertas policininkų, buvome nelaisvi. Tačiau išsaugoti vidi- būrys „vaikų iš Amerikos viešbučio“, nės laisvės likučiai, puoselėti patriotų traukiantis liaudies dainas. Toks mini širdyse, GULAG‘uose ir kalėjimuose, Sąjūdžio mitingas su jedinstvo inkliu- susiliejo į vieną laisvės upę – Sąjūdį. zais. „Adamkus kaltas, kad 3000 vaikų Padedami savo ryžtingų vidinių laisvių apako!“, – skaičiais „koziriuoja“ kaž- sumos, anuomet laimėjome. Šiandien lyg ir kuris vatnikas, Ž. Razminui bandant Vidinei žmogaus laisvei netgi pa- netrukdomi kuriame išplėšti JAV vėliavą iš dviejų merginų, vojingesnė yra ne buka prievarta, o pati savo demokratinę įsikiša policija. Hm... kaip jie čia taip išorinė laisvė. Ant laurų užmigusi kario būtent Adamkų prisiminė?.. Aaa, juk širdis ir protas apeina taukais. Šiandien valstybę, esame tik prieš kelias dienas, minėdami Sausio lyg ir netrukdomi kuriame savo demo- ES ir NATO nariai. 13-ąją, įteikėme dvi Laisvės premijas. kratinę valstybę, esame ES ir NATO Bet blogis laukia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamo- nariai. Bet blogis laukia savo progos. jo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Kas gali būti naudingiau blogiui nei savo progos. Kas Landsbergiui ir kadenciją baigusiam paikas nerūpestingumas. O panašu, kad gali būti naudingiau Prezidentui Valdui Adamkui. Šie du pats pasaulis šiomis dienomis kraustosi blogiui nei paikas lyderiai – dviejų Lietuvos laikotarpių iš proto. Niekas netikėjo BREXIT – ir simboliai – lūžio, revoliucijos, kovos už še tau, niekas netikėjo Trumpu – ir nerūpestingumas. Nepriklausomybę ir jau laisvos, bręs- še tau, vedini žmogiškumo, atvėrėme tančios, santykinai ramios Lietuvos. pabėgėlių Pandoros skrynią – ir še bunda, tačiau daro tai šiuolaikiškai Šiais dviem laikotarpiais svarbios skir- tau. Netikime karu, bet karo šmėkla gudriai: po truputį atmerkia tai vieną tingos laisvės: vidinė ir išorinė. Vidinė nestabdoma klaidžioja po pasaulį. Gru- akį, tai kitą, po vieną pačiumpa užsi- laisvė kuria išorinę, tačiau ne atvirkščiai. zija, Ukraina, Sirija... Blogio imperija žiopsojusį. Pratina išprotėjusį pasaulį. 42_ISTORIJOS PĖDOMIS Apžvalga | SAUSIS 2017

Dėl Kremliaus įvykdytų kibernetinių LAISVĖS PREMIJA: atakų JAV kilęs diplomatinis konflik- tas tik primena, kad karas vyksta visur. PAGALIAU ĮVERTINTI Karas vyksta už mūsų protus. Imperija JOS VERTI... taip pat išmoko pamokas – prievarta mielas nebūsi. Agresija prieš fizinį Česlovas IŠKAUSKAS kūną, kai protas priešinasi, demaskuo- jama iškart. Išlaikyti kumštyje besi- priešinantį – brangu. Pirmiausia reikia pavergti protus, paskui jau fizinius kūnus ar teritorijas. Esame priešakinėje fronto linijoje, išprotėjusių, civilizacijos dekadansą išgyvenančių Vakarų fronto. Kol valstiečiai ieško fortepijonų ir kas išnuomavo tą „Range Rover‘į“ kolegos Dainius Kepenis ir Kęstutis Smirno- vas siūlo draugauti su kaimynais. Na, kaip čia nedraugausi su kaimynu... Va, pavyzdžiui, išėjai į bušido ringą ir sakai varžovui: „Draugaukim.“ Na, gauni

iš kojos į galvą, nukrenti kruvinas, Albert Komar nuotrauka keliesi, nusišluostai kraują, sakai vėl: „Draugaujam.“ Gauni iš kitos kojos į Prezidentui Valdui Adamkui įteikiama Laisvės premija tą pačią draugišką galvą. Tokia šviečia imperialistinė diplomatija prisižiūrėju- TADA, KAI LIEPSNOJO LAUŽAI... tūkstančiai eilinių Lietuvos žmonių. Po siems „Maša ir lokys“. Nors visi blaivūs 1991 m. sausio 12-oji, vakaras. Snie- kelių dienų, kai prasidėjo 222 dienas už- geopolitikos ekspertai sutaria: su Rusija go beveik nėra, bet pučia čaižus šiaurys. sitęsusi pastato Konarskio gatvėje okupa- pasikalbėsi tik atgrasymo kalba, istorija Dega laužai. Ore tvyro nenusakoma cijos ir mūsų klajonių epopėja, skambinu rodo, kad kitokia neveikia. Nenorim nerimo nuotaika. Žmonės, susėdę ant buvusiai bendradarbei, tapusiai Mykolo mokytis iš svetimos patirties? Yra tokia paskubomis aplink laužus suręstų suolų, Burokevičiaus patarėja, užkietėjusiai ukrainietiška daina „Mes niekada nebe- įraudę nuo spragsinčios liepsnos karš- ateistei Fatinai Butienei ir sakau: kas gi būsime broliais“ – čia apie tą nostalginę čio, žvalgosi į Aukščiausiosios Tarybos galėjo tikėtis, kad jūs, tokia išsilavinusi ir brolybę ir draugystę. Ten jie tikrais langus, tarsi vildamiesi, kad ten – jų puiki žurnalistė, pasuksite su apsišaukėliu šoviniais šaudosi. O kiek ten paleckių ir išsigelbėjimas, ir nujausdami, kad tiktai Nacionaliniu gelbėjimo komitetu, nuo ko šustauskų, ne šiaip mitingėlius, o refe- čia, liepsnojančioje aikštėje, šioje eilinių jūs Lietuvą gelbėjate? „Nuo Landsbergio, rendumus (sėkmingai) organizuoja. Pas Lietuvos žmonių minioje, – nepriklauso- tai jis visus šaudymus sugalvojo, kad liktų mus dar tik dirvą purena. Tačiau jau ne mybės garantas. valdžioje“, – atrėžia ta. Padėjau ragelį... kauptukais – traktoriais. O tie 30 pro- Paskaitęs komentarą „Panoramoje“, Maždaug po dviejų dešimtmečių ši centų rusiškos produkcijos, pasikinkę išeinu iš LRT pastato Konarskio gatvėje. frazė atgims Algirdo Paleckio lūpomis: žodžio laisvės principą, srūva iš žydrųjų Pasitinka minia, šaukianti valio kiekvie- „savi šaudė į savus“. Kitaip sakant, viską ekranų – neblogos trąšos velnio sėklai. nam, kuris šioje barikadų pusėje. Rūmų suorganizavo Vytautas Landsbergis. Ano Tas „kilogramas mėšlo gerai sumaišyto langai šviečia. Už jų – ne mažiau nerimo Kremliaus tribūno mėginimai patekti su kilogramu sviesto“ – kaip sakė iš negu Nepriklausomybės aikštėje. Juk vos į Seimą praėjusį rudenį būtų suteikę Seimo tribūnos prof. Vytautas Lands- už kelių valandų, tankais nustūmę minią galimybių Maskvai per dabartinį savo bergis. Netoleruokime šio ypatingo už gatvės, automatų buožėmis talžydami vietininką Lietuvoje skleisti savo pro- davinio, tai – ne laisvas žodis ir kitokia pačius aktyviausius, į pastatą įsiverš iki pagandines klastotes. Pasirodo, netgi nuomonė, tai – tiesiog tikslingas pro- dantų ginkluoti omonininkai iš Pskovo. Naujosios Vilnios rinkėjai mąsto blaiviau pagandinis mėšlas, kurio save gerbianti Žurnalistus – prie sienos, siųstuvus – negu kur nors Kaune... valstybė neturėtų sau leisti turėti savo išjungti, laisvą žodį – už grotų. meniu. Būkime reiklesni savo išorinės Tai tik keli štrichai tai nepaprastais PIRMASIS ATKURTOS VALSTYBĖS laisvės vaizdeliams, ne viską reik tepti raudonais kraujo dažais pieštai Sausio VADOVAS ant duonos, kas tepasi. ■ 13-osios drobei, kurioje savo potėpį paliko Jokiu būdu nemanau, kad visas 2017 SAUSIS | Apžvalga ISTORIJOS PĖDOMIS_43

Nepriklausomybės atkūrimo procesas susijęs tik su V. Landsbergiu. Kovos už laisvę prasidėjo nuo pasipriešinimo, nuo tremtinių, politinių kalinių, nuo partiza- nų, nuo tų disidentų, kurie aukojo save ir Albert Komar nuotrauka savo artimuosius, kad gyventume be oku- panto. Į Sąjūdį Lietuva atkeliavo irgi kaip vieninga, laisvės ištroškusi minia, vedama pačių aktyviausių jos žmonių. Paklauski- te: kodėl mokytojas iš Vilniaus mokyklos keletą savaičių savanoriu lindėjo Spaudos rūmuose, o grupė žemdirbių iš tolimo Skuodo rajono šalo prie parlamento? Jie jums atsakys: nežinom, taip liepė širdis... V. Landsbergio nuopelnas, kad jis šią minią pajėgė nukreipti ne kruvinai prieš- Profesorius Vytautas Landsbergis priešai, o organizuotam taikiam pasiprie- šinimui okupacinei valdžiai ir jos kariuo- Šiandien galime fiksuoti: įskaitant ir komanda mums siūlė naują sąjungą, menei. 2010-ųjų gegužę „Apžvalgoje“ J. Žemaitį, V. Landsbergis buvo devinta- naują sutartį, girdi, duos mums daugiau rašiau, kad 1991–1992 m. man kaip žur- sis Lietuvos Prezidentas nuo 1919 m. ba- laisvių. Mums taip gražiai aiškino, kad nalistui iš arti teko stebėti Aukščiausios landžio 4 d., kai nepriklausomos Lietuvos pagal tą naująją sutartį iš to, ką uždirbsi- Tarybos pirmininko darbą. Stebėjausi jo Valstybės Taryba, priėmusi laikinosios me, gausime 23 proc., o kiti eis į Sovietų kruopštumu, kiekvieną savaitę rengiantis Konstitucijos pataisas, įsteigė Prezidento Sąjungos biudžetą. Palauk, tai kodėl ne pasirodymui TV ekrane, ta margaspalve instituciją, prieš tai Antaną Smetoną 100 proc. mums? Ką, mes baudžiaunin- aplinka, kuri faktinį valstybės vadovą išrinkusi pirmuoju Lietuvos vadovu. kai? Mes iki tol buvome baudžiauninkai. supo anais neramiais nepriklausomos Mano kolegos koncertuoti važiuodavo į valstybės tapimo laikais. Dabar galima IŠVARGTAS PRIPAŽINIMAS Vakarus ir gaudavo valiutos, bet ji ėjo į būtų gailėtis, kad iš to talkininkavimo ne- Taip, V. Landsbergio atvejis – ypa- sovietų ambasadą, o jie džiaugdavosi, kad gauta jokių materialių dividendų ar šiltos tingas. Jis išleido daugiau kaip 30 knygų, gauna dienpinigių. Taigi, mes buvome vietos, tačiau juk mačiau, kad profesorius tarp kurių yra ir poezijos rinkinių. Pro- baudžiauninkų tauta pas didelį dvari- ne toks, kurio galėtum ko nors prašyti: fesorius išnagrinėjęs Mikalojaus Kons- ninką, kuris arba daugiau leidžia, arba neetiška, per menka, nesolidu, žema... Kai tantino Čiurlionio, Česlovo Sasnausko neleidžia. Jei leidžia, tai, suprask, labai kam tai buvo nė motais. kūrybą. Gal ne visiems žinoma, kad 1952 geras – ačiū, draugas viršininke. Štai Juk vis dėl to – Prezidentas! Šį pro- m. Lietuvos šachmatų čempionate užėmė kodėl nepriklausomybės klausimas mums fesoriaus titulą rašau be jokios potekstės, III vietą, o ir dabar dažnai prisėda prie buvo toks aiškus. Todėl mes pasakėme: nes būtent tą istorinę 1990-ųjų Kovo šachmatų lentos – protui pamiklinti. Jis užmirškite, mes nesame separatistai, mes 11-ąją Aukščiausiosios Tarybos pirmi- yra daugelio pasaulio universitetų garbės esame okupuota tauta“, – Sąjūdžio metų ninkas pagal veikusią laikinąją Lietuvos daktaras, tačiau sukaupta politinė patirtis nuostatas prisiminė V. Landsbergis. Konstituciją buvo patvirtintas Valstybės jam padeda leisti ir rašyti straipsnius da- Tad kodėl taip įnirtingai buvo laužo- Vadovu. Faktiškasis prezidentas pirmi- barties geopolitinių realijų temomis. Tie mos ietys, skirti ar ne profesoriui Laisvės ninkavo parlamento posėdžiui, kuris darbai aštrūs, įžvalgūs, bekompromisiai premiją? Problema ne jo nuopelnuose, o vėlai vakare patvirtino Nepriklausomy- ir, žinoma, ne visiems įtinkantys bei pa- politinėje konjunktūroje. bės atkūrimo Aktą. tinkantys. Žurnalistai ir politikai suranda Kodėl tai primenu? Visus tuos 26 krislų, kaip sakoma, ir Dievo aky. NETRŪKSTA IR ŠIŲ LAIKŲ metus verda diskusija, ar įteisinti V. Abiem šioms žmonių kategorijoms FARIZIEJŲ... Landsbergio kaip Prezidento statusą. (o jų apstu ir šiandien) profesorius pri- Laisvės premiją Lietuvos Seimas 2009-aisiais, Kovo 11-ąją, generolas Jonas mintų savo poziciją tą 1991-ųjų sausį. Jis įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Pre- Žemaitis pavadintas ketvirtuoju Lietuvos ją išdėstė prieš pustrečių metų, susitikęs mija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kas- Prezidentu. Po metų viena klaipėdietė su Vilniaus Universiteto Žurnalistikos met Sausio 13-ąją, per iškilmingą Laisvės pasiūlė V.Landsbergiui taip pat suteikti instituto studentais. Štai vienas iš mo- gynėjų dienos minėjimą. Pirmoji Laisvės 7-ojo šalies vadovo titulą. Profesorius iš mentų. premija buvo skirta Rusijos kovotojui kuklumo nepritarė tokiam pasiūlymui. „Dar 1990-ųjų sausį M. Gorbačiovo už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją 44_ISTORIJOS PĖDOMIS Apžvalga | SAUSIS 2017

SEIMO LAISVĖS PREMIJŲ faktus (tarsi autoriaus – tremtinio praeitis juostą „Lietuviais esame mes gimę“. Joje KOMISIJOS, SUDARYTOS 2016 M. nuplautų jo visas pokomunistines nuo- žurnalistas pastebėjo, kad lietuvio patirtis LAPKRIČIO MĖN., SUDĖTIS: dėmes), ir butą Žvėryne, ir tvartelį prie JAV gamtosaugos srityje privalo būti Juozas Baublys – Liberalų sąjūdžio Kauno, ir fondą, dar daug ką. taikoma Lietuvoje. frakcijos narys; Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad, Dar kartą mano žurnalistiniai keliai Petras Gražulis – frakcijos „Tvarka ir fariziejams (hebrajų k. perušim – atskir- su V. Adamkumi susikirto 1993-aisiais, teisingumas“ narys; tieji, vieninteliai Dievo išrinktieji) atve- kai jis buvo Vilties prezidento Stasio Eugenijus Jovaiša – Lietuvos valstiečių dus nusidėjėlę moterį, sugautą svetimau- Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovu. ir žaliųjų partijos frakcijos narys; jant, ir ruošiantis ją užmėtyti akmenimis, Buvau pakviestas dalyvauti kandidato į Michal Mackevič – Lietuvos lenkų rinki- Jėzus tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu prezidentus agitacinėje komandoje, tačiau mų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjun- pirmas sviedžia į ją akmenį“. Ir fariziejai mūsų „desantas“ į Panevėžį, kuris kaip gos frakcijos narys; atsitraukė... ir Kaunas buvo laikomas tautiškumo Antanas Malinauskas – Lietuvos jauni- Valdžia pasikeitė, buvusi LDDP forpostu Lietuvoje, neįveikė ilgamečio mo organizacijų tarybos valdybos narys; valdančioje daugumoje gavo antraeilį nomenklatūros atstovo Algirdo Bra- Aušra Maldeikienė – Mišrios Seimo vaidmenį. Išeitis rasta. Prieš pat šv. Kalė- zausko įdirbio: S. Lozoraitis į Lietuvą narių grupės narė; das naujasis Seimas rado kompromisą ir buvo grįžęs tik gruodį, čia jis neturėjo Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijas skyrė kadenciją baigu- gero ir turtingo užnugario (po Lietuvą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių siam Prezidentui Valdui Adamkui (už jis važinėdavo senais žiguliais, o ne juoda demokratų frakcijos narė; 2016 m.) ir pirmajam Valstybės Vadovui „Volga“), o jo rinkimų štabo vadovas Gediminas Kirkilas – Lietuvos socialde- V. Landsbergiui (Seimo komisija ją skyrė V. Adamkus netrukus buvo priverstas mokratų partijos frakcijos narys; 2015 m.). Bet fariziejų ir čia atsirado: išvykti iš Lietuvos. Po metų S. Lozoraitis Jonas Prapiestis – Lietuvos Nepriklau- du „tvarkiečiai“, vargais negalais patekę į mirė. Dar ir šiandien stalčiuje saugau jo somybės Akto signataras; parlamentą, skundėsi, kad premija skirta Romoje išduotą Lietuvos piliečio pasą, Rimvydas Raimondas Survila – Lietuvos žmogui, kuris esą „sugriovė kolūkius“, kuris galiojo keliaujant po visą Europą. Nepriklausomybės Akto signataras; nualino kaimą, „sukiršino visą tautą“. Bet Žinoma, iš tų epizodiškų susitikimų Rita Tamašunienė – Lietuvos Respubli- jų akmenys skriejo pro šalį: šiedu susi- negaliu išsamiau vertinti V. Adamkaus kos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruo- laikė, balsavusių prieš nebuvo, o net 84 nuopelnų Lietuvai, bet akivaizdu, kad menės komisijos narė; parlamentarai pritarė Seimo sprendimui. savo laikmečiui – Prezidentu jis buvo Mantas Zakarka – Lietuvos jaunimo Premijos įteiktos per Sausio 13-osios renkamas dvi kadencijas – tai buvo o r g a n i z a c i j ų t a r y b o s p r e z i d e n t a s . iškilmingą posėdį Seime. Kompromisų prezidentas. Be abejo, ši Šaltinis: www.lrs.lt asmenybė irgi vertinama įvairiai. Kai kam KOMPROMISŲ PREZIDENTAS trūko valstybės vadovo ryžtingumo, kai Kito nominanto V. Adamkaus kan- kas ir dabar mėgsta vartyti nelengvos V. Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos didatūra taip pat brendo seniai. Žurnalis- Adamkaus biografijos puslapius, kiti gi laisvės lygos įkūrėjui, politiniam kaliniui to keliai su kasmet į Lietuvą atvykstančiu primena jo pasirašytus ginčytinus apdo- Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės JAV aplinkos apsaugos agentūros penk- vanojimus... spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Baž- tojo regiono administratoriaus pavaduo- nyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui toju (jis 1972 m. liepą į Lietuvą pirmą Pernai gruodį 52 Seimo nariai Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija kartą atvyko ir kaip Amerikos aplinkos pasirašė po kreipimusi į Laisvės premijų pernai įteikta Lenkijos disidentui, dien- apsaugos delegacijos narys) suvedė komisiją, kuriuo, atsižvelgdami į nuopel- raščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam Aplinkos apsaugos komitete, tada įsikū- nus ir ilgametę kovą už Lietuvos laisvę, redaktoriui Adamui Michnikui. rusiame Juozapavičiaus gatvėje, Vilniuje, pasiūlė Laisvės premiją skirti rezistentei Kol socialdemokratai buvo valdžioje, buvusio „Nidos“ banko patalpose. Su Nijolei Sadūnaitei. Užpernai Laisvės pre- jie ir galvoti negalėjo, kad profesorius V. Adamkumi dariau TV interviu, ir jis miją siūlyta skirti tarptautiniam judėji- gautų šią 5000 eurų vertės premiją ar Sei- sakė, kad Vakarų gamtosaugos patyrimą mui „Tradicija, šeima ir nuosavybė“ (angl. mas pripažintų jį buvus faktiniu atkurtos reikia pritaikyti Lietuvoje. Tradition, Family and Property – TFP), nepriklausomos Lietuvos vadovu. Vienas Ilgametis LTV „Panoramos“ žurna- 1990 metais visame pasaulyje surinku- iš LSDP ideologinių aktyvistų Vytenis listas Stasys Arnašius, deja, sulaukęs 79- siam per 5,2 mln. parašų po peticija, kuria Povilas Andriukaitis dar pernai gruodį rių miręs 2011-aisiais, savo atsiminimų buvo reikalaujama pripažinti Lietuvos priminė ir V. Landsbergio „rusofobiškus knygoje „Interviu su savimi“ rašo, kad jis nepriklausomybę. Šis sąrašas negalutinis. pamokslus“ (tarsi pats nesuvoktų iš Rytų gerokai ilgiau bendravo su V. Adamkumi Lietuva mena savo istoriją ir įvertina savo slenkančios grėsmės), ir jo biografijos ir Amerikoje net susuko dokumentinę didvyrius. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga ISTORIJOS PĖDOMIS_45 DVI VASARIO 16-OSIOS

Vytautas RAŠKAUSKAS

Lietuva gyva savo žmonėmis. Kai kas mokytojavo Alytuje. Pasirinkta profe- mėgina juos tarpusavyje priešinti, sija buvo labai patenkintas. Visgi savo skirstyti į dvi ar tris Lietuvas, tačiau atsiminimuose rašo suvokęs, kokia tikrai esmingai žmones skiria vidinė didžiulė nelaimė Tėvynei yra sovietinė nuostata – būti savo valstybės kūrėju ar okupacija: „Kai tiesiogiai patyriau, ką išlaikytiniu. Šie žodžiai skamba įžūliai okupantas daro miestuose ir kaimuose, laikais, kai santykiuose su savo šalimi kai pamačiau nekaltų lietuvių kraują tampa įprasta siekti pelno, tačiau tiesa ir kančias, tapau mirtinu komunizmo daugiau nei akivaizdi: valstybę šiandien priešu.“ Adolfo apsisprendimui jungtis turime tik todėl, kad mūsų pirmtakai le- į partizanų gretas lemiamu tapo gatvėje miamu šaliai metu apsisprendė gerovės perskaitytas atsišaukimas, kuriame savo tautai siekti nepaisydami asmeni- lietuviai raginami nenusiminti, nepasi- nės naudos. duoti priespaudai ir kovoti su okupan- tais: „Labiausiai man įstrigo žodžiai: Valstybės kūryba nėra vienkar- ... tik į darbą greičiau, tik mylėkim tinis aktas. Priešingai, tai daugybės karščiau, tik, vyrai, pajudinkim žemę. kasdienių apsisprendimų ir darbų Parašas – Lietuvos partizanai.“ Ši visuma. Minėdami 1918 m. vasario 16 trumpa žinutė tapo ilgos A. Ramanaus- d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, ko kovos už laisvę pradžia. Kovos, kuri prisimename ne vien lemtingą istorinį jį nuvedė iki pat 1949-aisiais įvykusio posūkį liudijantį dokumentą, bet ir jo visos Lietuvos partizanų vadų suvažia- signatarų pasiryžimą žengti į nežinią vimo. Adolfas Ramanauskas (pasivadi- www.wikipedia.org/Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka www.wikipedia.org/Lietuvos pirma istorijos. Jei ne kiekvieno iš šių nęs slapyvardžiu Vanagas) tapo suva- signatarų ir daugybės vėlesnių lietuvių Aleksandras Stulginskis žiavimo metu, vasario 16-ąją, priimtos kartų auka, šiandien negalėtume sau Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pasakyti – mes laisvi, mes – ne vergai. gimnazijoje, vadovavo Lietuvių peda- Tarybos deklaracijos signataru. Už vergovę baisesnė tik dvasinė goginiams kursams. 1917 m. rugsėjo LLKS Tarybos nariai, Lietuvos vergystė – kai net ir esant galimybei 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konfe- partizanų vadai, kaip ir jų pirmtakai iš blogio nagų išsprūsti, nusprendžia- rencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas 1918-aisiais, ne tik siekė valstybei ma neprisiimti atsakomybės, pasilikti į Lietuvos Tarybą, o 1918 m. vasario nepriklausomybės, bet ir turėjo aiškų baimėje ir priklausomybėje. Liekame 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklauso- jos kūrimo planą, gerai suprasdami, kad amžinai dėkingi lietuviams, nepabijoju- mybės Aktą. Vėliau ėjo Steigiamojo atsakomybę už tautos ir šalies išlikimą siems rizikuoti viskuo ir todėl sugebė- Seimo pirmininko, Prezidento, III pirmiausia turi prisiimti patys. jusiems dovanoti mums valstybę. Seimo pirmininko pareigas. 1941 m. už gyvenimo darbus okupacinės sovietų LIETUVOS PARTIZANŲ VALSTYBĖS VASARIO 16-ŲJŲ SIGNATARAI valdžios suimtas ir ištremtas į Krasno- MODELIS Vienas didžių valstybininkų, savo jarsko kraštą. 1952 m. nuteistas kalėti 1949 m. deklaracijoje partizanai darbais reikšmingai prisidėjusių prie 25 metus, bet 1956 m. jam leista grįžti skelbė Lietuvos atstatymą vykdysian- Lietuvos valstybės pagrindų kūrimo, į Lietuvą. Iki pat savo mirties gyveno tys 1922 m. Lietuvos Konstitucijos yra Aleksandras Stulginskis. Gimė jis kukliai, tačiau visą laiką buvo uoliai dvasia. Nustatyta, kad LLKS Taryba 1885 m. Raseinių apskrityje, Kutalių sekamas. yra aukščiausias okupacijos meto tautos kaime. 1913 m. baigė mokslus Ha- Adolfas Ramanauskas gimė tuoj politinis organas, o atgavus nepriklau- lės universiteto Žemės ūkio institute po Lietuvos Nepriklausomybės Akto somybę, LLKS atstovai pirmieji rūpin- Vokietijoje. Pirmojo pasaulinio karo paskelbimo (1918 m. kovo mėn.). sis visais valstybės vidaus bei užsienio metais dėstė gamtos mokslus Lietuvių Prieš tapdamas partizanu Adolfas politikos klausimais. 46_ISTORIJOS PĖDOMIS Apžvalga | SAUSIS 2017

Deklaracijoje Lietuva vadinama vienu pirmųjų valstybinių uždavinių, tačiau Lietuvos išvadavimo klausi- demokratine respublika. Partiza- mat turi būti padedama išlaisvinimo mas sietas tik su kitų pavergtų tautų nai numatė laisvais, demokratiniais, kovoje nukentėjusiems asmenims bei išvadavimu ir atskirai keliamas nebuvo. visuotiniais, lygiais ir slaptais rinkimais jų šeimoms. Partizanai taip pat numatė Nepaisant to, 1950 m. kilus Korėjos išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę, nepriklausomo gyvenimo pradžioje konfliktui, Lietuvos laisvės kovotojų taip pat Respublikos Prezidento insti- turėsiančias įvykti žemės ūkio, miestų spaudoje nuolat pasirodydavo prane- tuciją ir Lietuvos Teismą. Sau partiza- bei pramonės reformas, kuriomis būtų šimų apie galimai greitai kilsiantį karą nai nenumatė jokių politinių garantijų atstatytas krašto ūkis ir išspręstos soci- tarp JAV ir SSRS. – jų vadai be tautos rinkimais suteiktų alinės problemos. Visa tai, anot partiza- Partizanų manymu, karinis konf- įgaliojimų pareigas eitų tik iki pirmojo nų, prisidėtų prie tvirtos demokratinės liktas Korėjoje turėjo išprovokuoti laisvo tautos balsavimo. Partizanams valstybės, kurios piliečiai vertintų ir tiesioginį amerikiečių ir sovietų susidū- išties rūpėjo atkurti demokratiją, ku- saugotų laisvę, kūrimo. rimą, kuris baigtųsi visų SSRS pavergtų rioje suvereni valdžia ir vėl priklausytų tautų išlaisvinimu. Dėl šios priežasties tautai, o ši, reikalui esant, nebijotų stoti UŽSIENIO POLITIKA IR VAKARAI – Lietuvos laisvės kovotojai taip stengė- kovon dėl savo valstybės. Ne paslaptis, KAIP VIENINTELIS IŠSIGELBĖJIMAS si sukurti bendrą karinio ir politinio kad dalis laisvės kovotojų, o ypač vadai, 1949 m. deklaracijoje LLKS pasipriešinimo vadovybę, kuria 1949 jautė kaltę ir gėdą dėl to, kad pirmąkart partizanai šaukiasi viso demokratinio m. tapo LLKS. Šios partizanų orga- sovietams okupuojant Lietuvos terito- pasaulio, paskelbusio Atlanto chartiją, nizacijos deklaracijoje skelbiama, kad riją, nesipriešino. Trumeno doktriną, Žmogaus teisių de- atstačius Lietuvos nepriklausomybę, klaraciją bei kitas teisingumo ir laisvės lietuvių veiklai užsienyje koordinuoti VIDAUS POLITIKA: VERTYBĖS IR deklaracijas, pagalbos. Tai akivaizdi bus sukurta LLKS Užsienio delegatūra, VALSTYBĖS FUNKCIJOS orientacija į Vakarus, iš kurių pagalbos kuri sudarinės komisijas ir delegacijas Savo deklaracijoje partizanai įtvir- anuo metu partizanai kantriai laukė atstovauti Lietuvos reikalams Jungtinių tino vertybes, kurios sunkiu Lietuvai ir jau penkerius metus. Patys amerikiečiai Tautų Organizacijoje (tuomet vadinta jos žmonėms okupacijos metu padėjo atvirai kalbėjo, kad niekuomet nepri- Suvienytų Nacijų Organizacija) ir ki- kovoti prieš pavergėją. Dokumente pažins prievartinio Baltijos respublikų tose tarptautinėse institucijose. Aki- konstatuota teigiama religijos įtaka prijungimo prie Sovietų Sąjungos, vaizdu, kad partizanų atkurtos Lietuvos tautos moralės ugdymui ir jos atsparu- valstybės politinis elitas būtų visomis mo kovoje palaikymui. išgalėmis siekęs Vakarų pasaulio pripa- Nenuginčijama tai, kad dauguma žinimo ir tapimo visaverte jo dalimi. kovotojų save laikė krikščionimis, tad atgavus laisvę ir tautai pritarus, par- SIGNATARŲ LAISVĖS VIZIJA BUVO tizanų atkurtoje Lietuvos valstybėje ĮGYVENDINTA religinis ugdymas būtų užėmęs svar- Galima daryti išvadą, kad partizanų bią vietą. Tai, kad deklaracijoje nėra valstybės modelis visgi buvo įgyven- www.wikimedia.org nuotrauka nuotrauka www.wikimedia.org nurodyta valstybinės religijos, gali dintas, tiesa, ne jų pačių, o pradedant būti aiškinama noru užtikrinti laisvo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepri- tautos apsisprendimo bei jau minėtos klausomybės atstatymo aktu ir 1992 1922 m. Konstitucijos tąsos galimybes. m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos Visgi pabrėžiama teisingumo, laisvės priėmimu ir baigiant Lietuvos tapimu ir pastovios taikos, kaip įgyvendintos pilnateise Jungtinių Tautų, ES, NATO demokratijos principų, sąsaja su krikš- bei kitų tarptautinių organizacijų čioniškąja morale. Tokia laisvė, o kartu nare. Nors dažnai viešai teigiama, jog ir teisingumas būtų įgyvendinti atsta- partizanai kovojo ne už tokią valstybę, tytoje Lietuvos valstybėje, garantuojant kokią turime šiandien, dabartinė teisinė lygias teises visiems piliečiams, nepra- ir demokratinė Lietuvos Respublika sikaltusiems lietuvių tautos interesams. įgyvendino visus LLKS Tarybos dekla- Savo veiksmais ar įtaka pakenkusieji racijoje įtvirtintus principus, taigi, ati- tautos išlaisvinimo kovai turėtų stoti tinka ir partizanišką valstybės modelį. prieš Lietuvos Teismą. Šį didelį nepriklausomybės atstatymo Su teisingumo įgyvendinimu žygdarbį atliko mūsų tėvų karta. Dabar susijusi ir socialinė globa, įvardinta Adolfas Ramanauskas-Vanagas eilė darbą perimti mums. ■ 2017 SAUSIS | Apžvalga PILIGRIMAS_47 PALAIMINTI METAI

Kęstutis D. RIMKEVIČIUS

Kasmet, pasitikdami Naujuosius, savo artimiesiems ir savo Tėvynei linkime palaimintų metų. Žinoma, kalbu apie tuos, kurie tikime palaiminimo galia. Ar 2017-ieji jau rodo kokių nors ženklų, apie kuriuos vienoje Advento giesmių poetiškai išgiedama: „Rasokit, dangūs, nuotrauka www.matulionis.info iš savų aukštybių!..“ Ar toji palaimos rasa šįmet atvilgys Lietuvos tokį dažnai suskirdusį veidą? Vilties ženklų yra. Žinia, daug kas priklausys ir nuo mūsų pačių – kiek sugebėsim tais palaimini- mais naudotis…

APIE SUKAKTIS IR KITUS ŽENKLUS Šią vasarą, birželio 28-ąją, minėsime arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbi- mo palaimintuoju 30 metų sukaktį. Tuo- met, vis dar sovietų režimo kaustomais 1987-aisiais, popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimas paskelbti lietuvį arkivys- kupą palaimintuoju buvo toji palaimos rasa, gaivinusi lietuvių širdis, kuriose jau kalėsi atgimimo nuojautų želmenys. Taipgi ši žinia buvo skirta ne tik lietuviui, bet ir kiekvienam laisvės ir tiesos ištroškusiam Lietuvos gyventojui – nesvarbu, kokios tautybės jis būtų. Pa- laimintasis Jurgis Matulaitis yra tituluo- jamas būtent tautų ganytoju, padėjusiu visiems skriaudžiamiesiems, nepaisant tautybės. Vyskupaudamas Vilniuje (1918–1925 m.) gyveno, kaip pats buvo Vysk. Teofilius Matulionis, 1935 m. pažymėjęs, „piktais, liūdnais ir kruvinais“ laikais, visgi sugebėjo išlikti mylinčiu kito garsaus mūsų tautiečio, arkivysku- yra paskelbę arkivyskupo Teofiliaus ganytoju ir užtarėju kiekvienam – lietu- po Teofiliaus Matulionio kankinystė. Matulionio metais. viui, lenkui, žydui, rusui ar baltarusiui. Taip buvo atvertas kelias jo paskelbimui Jau 30 metų garbingojo arkivyskupo palaimintuoju, o kada nors, tikėtina, ir SAVUOSIUS SURASTI BET KUR palaiminimas lydi Lietuvą ir mūsų pilie- šventuoju. Abiejų palaimintųjų ganytojų čius. Na, o šiandien galime pasidžiaugti Žinoma, iki paskelbimo palaimin- panašios ne tik pavardės, bet ir būdo dar vienu palaimos ženklu, neabejotinai tuoju dar mūsų hierarchai turi suderinti savybės, padėjusios išlikti krikščionimi ir pranašaujančiu malonių lietų. Dar prieš visas detales su Šventuoju sostu, bet tiesiog žmogumi sunkiausiose aplinky- Naujuosius metus popiežius Pranciškus viena jau aišku, kad būtent šiais metais bėse. Jeigu Jurgis Matulaitis gelbėjo savo įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją sulauksime šios didžios iškilmės. Ta ganomuosius nuo represijų, siekė būti paskelbti dekretą, kuriuo pripažįstama proga Lietuvos vyskupai 2017-uosius taikdariu, tai Teofilius Matulionis ir pats 48_PILIGRIMAS Apžvalga | SAUSIS 2017

buvo ne kartą represuotas, pats būdamas į sovietų Rusijos gniaužtus, ir vėl – kalėji- biografai pabrėžia, kad Dievo tarnas kaliniu guodė bei stiprino nuo sovietinio mų-tremčių mėsmalė, pasibaigusi netikėta arkivyskupas Teofilius Matulionis pa- teroro kenčiančią Bažnyčią. mirtimi po saugumiečių atliktos kratos ir tarnavo visiems žmonėms, neatsižvelg- Siųstas tarnauti Latvijos, vėliau suleistos „neaiškios sudėties“ injekcijos... damas į jų tautybę... (Toks pastebėjimas Rusijos katalikams, persekiotas sovietų Visgi nei kančia, nei persekiojimai tarsi aidu atkartoja žinią apie palaimin- saugumo, tačiau nesutikęs bendradarbiau- nepalaužė arkivyskupo Teofiliaus. Jis ne tąjį pirmtaką Jurgį Matulaitį.) ti, vykdęs slaptą katalikų vyskupo misiją tik niekada nesutiko bendradarbiauti Galiausiai arkivyskupo Teofiliaus sovietinėje Rusijoje, perėjęs kalėjimus ir su represinėmis struktūromis, rėmė nusiteikimą puikiai nusako jo paties gulagus, galiausiai Lietuvos diplomatų ir stiprino alkstančius ir trokštančius žodžiai: „Kai pamanai, koks geras ir gai- pastangomis Teofilius Matulionis buvo laisvės bei teisingumo, tačiau nepasidavė lestingas yra Viešpats: savuosius suranda susigrąžintas į Lietuvą, kur jo laukė ne tik neapykantai, neatsižadėjo tiesos saky- miškuose, tundrose, vidurnaktį... Širdin- garbingas tautiečių sutikimas, bažnyčios mo, neatsitvėrė nuo ganomųjų poreikių, gai dėkui Jam! Gerai sutvarkė Apvaizda, rektoriaus Kaune pareigos, Kaišiadorių kad ir kokia sunki ar pavojinga būtų kad ir mus – brolius kunigus – atsiuntė vyskupo titulas, tačiau, Lietuvai pakliuvus buvusi jo tarnystė. Būsimo palaimintojo ten, kur tikintieji. Kur avys – ten ir

DR. PAULIUS SAUDARGAS: PASISTENKIME ĮAMŽINTI PALAIMINTOJO TEOFILIAUS MATULIONIO VARDĄ narių, taip pat ir vadovų. Matulionis buvo Kauno Šv. Mikalojaus Norėtųsi atkreipti ir minėtuose (Benediktinių) bažnyčios rektorius. Taigi, regionuose esančių savivaldybių dėme- Kauno miestas neabejotinai turi teisę sį – manau, būtų prasminga įamžinti ir, sakyčiau, pareigą būsimo plaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio vardą, vardą ne tik paminėti, bet ir įamžinti. suteikiant jį tokiems objektams, kaip, Kaišiadorių miestas yra tiesiogiai susi- pavyzdžiui, aikštės ar gatvės. jęs su palaimintuoju skelbsimo Teofiliaus Būtų proga įamžinti arkivyskupo Matulionio ganytojiška veikla. Kaišiado- atminimą jo gimtinėje – Kudoriškyje, rių katedroje ilsisi šio ganytojo palai- tuomet priklausiusiame Alantos valsčiui, kai ir į čia kreipsis piligrimų, norinčių Lietuvos valstybei svarbus įvykis – na, o dabar – Anykščių rajonui. Būsima- pasimelsti prie palaimintojo arkivyskupo garbingo lietuvio, arkivyskupo, sovietinių sis arkivyskupas pradžios mokslų sėmėsi kapo, keliai. Šalia katedros esančioje Kai- represijų kankinio paskelbimas palaimin- Antalieptėje, taigi ir antalieptiškiams šiadorių miesto aikštėje jau yra pastaty- tuoju – neabejotinai turėtų atsispindėti būtų gera proga įsilieti į didžiąją beatifi- tas paminklas garbiajam arkivyskupui. ir šalies politinėje darbotvarkėje. Kokie kacijos šventę. Tad būtų visiškai suprantama ir sveikinti- galėtų būti politinės valios ženklai, įtvir- Vyskupas Teofilius Matulionis tarpu- na, jei, pavyzdžiui, ir pati aikštė beatifika- tinantys iškilaus tautiečio, savo šventu kario Lietuvos diplomatų pastangomis, cijos proga būtų pavadinta palaimintojo gyvenimu užsitarnavusio altoriaus vykdant įkalintųjų mainus, buvo išlaisvin- Teofiliaus Matulionio vardu. garbę, beatifikacijos įvykį, „Apžvalga“ tas iš Rusijos kalėjimų ir susigrąžintas į Aš pats, kaip krikščionis demokratas klausė Seimo nario, Tėvynės sąjungos- Lietuvą. Pargrįžtantys į Lietuvą lietuviai ir Seimo narys, atsiliepdamas į Lietuvos Lietuvos krikščionių demokratų atstovo dvasininkai ir pasauliečiai, persekioti ir vyskupų sprendimą paskelbti šiuos metus dr. Pauliaus SAUDARGO. kalinti sovietų Rusijos, buvo su džiaugs- arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais mu pasitikti Tėvynėje, ir iškilmingiausias Katalikų bažnyčioje Lietuvoje, siūlau ir vi- Visų pirma, manau, kad TS-LKD toks sutikimas įvyko Kauno geležinkelio sos valstybės mastu suteikti arkivyskupo partijos skyriai ir bendruomenės, ypač stotyje, kur susirinkusios minios žmonių vardą šiems, 2017-iesiems metams. tuose regionuose, kurie tiesiogiai susiję laukė sugrįžtančių garbingų tautiečių – Žinia, visiems tokiems siūlymams reikia su arkivyskupo Teofiliaus Matulionio iškankintų, bet nepalūžusių. Tad Kauno politinės valios. Tikiuosi, kad mano kolegos gyvenimu ir veikla, turėtų savo šiųmetė- geležinkelio stotis yra liudininkė šio jaudi- politikai – tiek Seime, tiek savivaldybėse – se veiklose skirti dėmesio šiai garbingai nančio, o šįmet per Teofiliaus Matulionio įsiklausys, išgirs ir įvertins tai, kokiu ypa- asmenybei paminėti, apmąstyti ir įver- asmenybę ir palaiminimo raidėmis mūsų tingu laiku mes gyvename ir kokie įvykiai tinti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis istorinis istorijoje įrašyto įvykio. Tuomet, grįžęs į yra reikalingi įženklinimo, įtvirtinimo įvykis neliks nepastebėtas mūsų partijos Lietuvą ir gyvendamas Kaune, Teofilius tautos sąmonėje, laike ir erdvėje. 2017 SAUSIS | Apžvalga PILIGRIMAS_49

MONS. ALGIRDAS JUREVIČIUS: PER BEATIFIKACIJĄ VISO PASAULIO AKYS BUS NUKREIPTOS Į LIETUVĄ

Kalbino Kęstutis D. RIMKEVIČIUS www.matulionis.info nuotrauka www.matulionis.info

Paskutinioji arkiv. Teofiliaus Matu- detalė – tai diena. Laikomasi prakti- lionio vyskupija – Kaišiadorių. Čia, kos, kad per metus nuo pripažinimo, Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje, nuo Popiežiaus dekreto yra skelbiamas ilsisi arkivyskupo palaikai. Apie džiu- gius būsimos beatifikacijos rūpesčius ir planus kalbamės su Kaišiadorių Trečią kartą atlikęs kalėjimo bausmę Vladimire vyskupijos generalvikaru monsinjoru 1947–1954 m., vysk. T. Matulionis buvo perkeltas dr. Algirdu JUREVIČIUMI. į Invalidų namus Mordovijoje, kur išbuvo iki 1956 m. gegužės Lietuvos vyskupai dar gruodžio mėne- Dabar šventaisiais ganytojai. (matulionis.info).“ Žinant, kad sį paskelbė apie atvertą kelią skelbti skelbiama Romoje, tundras perėjo ir baugius, kankinančius arkivyskupą Teofilių Matulionį palai- kalėjimų vidurnakčius ganytojas patyrė mintuoju, tačiau paminėjo ir reika- o palaimintaisiais – pats, toks liudijimas įtikina dar labiau. lingas suderinti su Šv. Sostu detales. vietinėje bažnyčioje. Gal galėtumėte papasakoti, kokie tie Tad Lietuvoje tai bus SVARBUS NE TIK BAŽNYČIAI dar reikalingi atlikti darbai turimi Suprantama, garbingo Bažnyčios mintyje? pirmasis toks įvykis nario paskelbimas palaimintuoju visų Svarbiausia suderinimo reikalinga per visą istoriją. pirma svarbus pačiai bendruomenei. Ir norint sulaukti palaiminimo, visų pirma reikia juo tikėti. Visgi toks mūsų tautos nario pripažinimas ir iškėlimas į alto- riaus garbę yra ir visos mūsų valstybės garbės reikalas bei laimėjimas. Daugiaplanė, tačiau kiekvienam to- kio brangaus Lietuvos vardo, garbingos istorijos ir turtingos lietuviškos dvasios vienijama mūsų visuomenė yra kviečia- ma išgirsti šiuos žmoniškumo, tikėjimo ir pasiaukojimo pergalės prieš melą, nea- pykantą ir nužmogėjimą trimitus. Pama- tyti, kaip nevystančios garbės vainiku yra vainikuojamas mūsų tautos sūnus. Galiausiai atsiliepti, kaip kas mokam, į šią palaiminimo žinią, kurią Lietuvai siunčia Visuotinė Katalikų Bažnyčia. Na, o pats palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis dabar iš anapusybės mums bičiuliškai merkia akį, prisiminęs savo kadais išsakytą mintį: „Malonė prigimties nenaikina, bet tobulina, tai ir šventieji danguje jautriau išklauso maldų

savo tautiečių artimųjų ir didesniu archyo Nuotrauka iš asmeninio mons. A. Jurevičiaus rūpestingumu gali padėti, kai į juos yra kreipiamasi. (matulionis.info).“ ■ Mons. dr. Algirdas Jurevičius 50_PILIGRIMAS Apžvalga | SAUSIS 2017

asmuo palaimintuoju. Tai visada buvo vietinės reikšmės šventasis. Kai asmuo arkivyskupo gyvenimas vertas meninio daroma Romoje, tačiau popiežius skelbiamas šventuoju, tada jau yra įra- filmo. Pranciškus nori labiau paryškinti vie- šomas į Visuotinės bažnyčios liturginį tinę bažnyčią. Todėl dabar šventaisiais kalendorių ir minimas visame pasau- Kaip ruošiamasi įamžinti šį įvykį pačio- skelbiama Romoje, o palaimintaisiais lyje. Atkreipkite dėmesį, kad popie- je Kaišiadorių vyskupijoje? – vietinėje bažnyčioje. Tad Lietuvoje žius Jonas Paulius II pirmiausia buvo Arkiv. Teofilius Matulionis yra pa- tai bus pirmasis toks įvykis per visą paskelbtas palaimintuoju, o jau vėliau, laidotas Kaišiadorių katedros rūsyje, istoriją. Mes turime palaimintąjį Jurgį po kelių metų, – šventuoju. kriptoje. Pagal seną paprotį skelbimas Matulaitį, bet jo skelbimas palaimin- palaimintuoju vadinamas iškėlimu į tuoju vyko Romoje 1987 metais. Tada Ar tas eiliškumas – pirma skelbiant altoriaus garbę. Tad dabar yra ruošiama iš sovietų Lietuvos leido nuvykti į be- palaimintuoju, o paskui šventuoju – yra viena iš katedros koplyčių, remontuoja- atifikaciją tik mažytei grupelei kunigų būtinas? ma. Arkivyskupo palaikai bus iškelti iš ir keliems pasauliečiams. Imkim Šv. Tas eiliškumas yra būtinas – tą ir rūsio ir perlaidoti koplyčioje – jau kaip Kazimiero beatifikaciją ir kanonizaci- matome iš šv. Jono Pauliaus II pavyz- relikvija. Bus įrengtas naujas sarkofagas. ją tais senaisiais laikais – vėlgi viskas džio. Kai jis mirė, visa aikštė šaukė: Tad bus atskira koplyčia, kur žmonės telkėsi apie Romą. subito santo! T. y.: skelbkite kuo grei- galės ateiti ir melstis prie palaimintojo Taigi, šįmet į šį istorinį įvykį, į šią čiau šventuoju! Visgi pirmiausia keletą kapo, prašyti jo užtarimo. Kažka- šventę turi atvykti mažų mažiausiai metų tyrė, rinko medžiagą, pagrindė ir da, kai Teofilius Matulionis įžengė į kardinolas, kuris atstovauja Šventųjų paskelbė palaimintuoju. Ir, kaip minė- Kaišiadorių vyskupo sostą, tai pirmąjį skelbimo kongregacijai. Kalbu apie jau, po tam tikro laiko buvo priimtas savo ganytojišką laišką užbaigė tokia kardinolą Angelo Amato. Atkreip- sprendimas skelbti šventuoju. mintimi: mes visi esame viena šeima – čiau dėmesį, kad gruodžio 1-ąją buvo Vėlgi tai jokiu būdu nereiškia, kad aš melsiuos už jus, o jūs melskitės už pasirašytas dekretas ne tik dėl Teofi- palaimintasis yra mažiau šventas už mane. liaus Matulionio, bet buvo pripažintos šventąjį... Tas asmuo yra šventas, tačiau iš viso net 12 asmenų beatifikacijos. jo minėjimas yra apribotas vietine baž- Galbūt planuojama kokia nors infor- Tai reiškia, kad kardinolas vyks į tuos nyčia, jos teritorija. macinės medžiagos apie palaimintąjį skirtingus kraštus dalyvauti iškilmėse. leidybą ar kaip kitaip visuomenė bus Taigi Vatikanas turi patvirtinti, ar mūsų Naujo palaimintojo atsiradimas vie- supažindinama su palaimintuoju arki- pasiūlyta data tinka. tos – šiuo atveju Lietuvos – bažnyčiai, vyskupu? Kaip minėjau, kardinolas A. Amato tikinčiųjų bendruomenei yra labai Taip, rengiame informacinius lankstu- turi atvykti tikrai, tačiau visi – tiek reikšmingas įvykis. Kiek, Jūsų nuo- kus. Planuojame per keletą mėnesių iš- Lietuvos Prezidentė, tiek vyskupai – mone, tai reikšminga visos valstybės leisti ir knygelę. Dabar jau yra veikian- labai kviečia atvykti ir patį Popiežių. mastu? tis interneto tinklapis www.matulionis. Viename iš savo komentarų spaudoje Per pačią beatifikaciją viso pasaulio info – ten bus publikuojama visa nau- Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto Irena akys bus nukreiptos į Lietuvą. Kitas jausia medžiaga. Maldininkus kviesime Vaišvilaitė yra pabrėžusi arkiv. Te- dalykas – Teofiliaus Matulionio asme- aplankyti tas vietas, kurios susijusios su ofiliaus Matulionio asmens svarbą nybė apjungia ir daugiau tautų. Jis gimė Teofiliumi Matulioniu – tai visų pirma popiežiui Pranciškui. Taigi, ambasa- Lietuvoje, mokėsi Peterburge, darba- Kaišiadorių katedrą. Kita svarbi vieta dorės žodžiai yra viltingi. Šiuo metu vosi Latvijoje, vėliau buvo pašventintas – Birštono sakralinis muziejus. Pats laukiame Vatikano patvirtinimo, kada Mogiliovo vyskupijai (tai dabartinė Teofilius Matulionis, grįžęs iš tremties iškilmingas paskelbimas palaimintuoju Baltarusija), buvo skirtas vyskupu Mordovijoje, apsigyveno tame namely- įvyks ir koks bus formatas. Rusijai... Jis pranoksta vienos valstybės je, kuriame dabar ir įrengtas sakralinis ribas. muziejus. Taigi, čia yra eksponuojama Kalbant apie patį paskelbimo palai- Valstybės lygiu ši data, be abejo, bus ir jo asmeninių daiktų. Tame name jis mintuoju faktą – dažnam turbūt kyla svarbi. Mūsų šalis turi daugybę tremti- slapta pašventino vyskupu Vincentą klausimas, kuo palaimintasis skiriasi nių, kankinių, tad Teofilius Matulionis Sladkevičių. Šias dvi vietas mes kviesi- nuo šventojo? įprasminą visų jų kančią. Jo biogra- me žmones lankyti ir sužinoti daugiau Palaimintojo kultas liturgijoje minimas fija išties įspūdinga: teismai, lageriai, apie palaimintąjį arkivyskupą. Žinoma, vietinėje bažnyčioje. Kaip ir pal. Jurgis kalėjimai, namų areštas, sekimas... Po planuose ir paskaitos, pristatymai. Ren- Matulaitis, taip būsimasis pal. Teofi- beatifikacijos žinios pats vėl atsiver- giamos sielovadinės gairės. ■ lius Matulionis bus minimas Katalikų čiau arkivyskupo biografiją ir iš naujo bažnyčioje Lietuvoje. Galime sakyti atrandu šią asmenybę – manau, tikrai Dėkojame už pokalbį!