DARBININKAS / V*Tui Riw«|»^ 1® 4'^ I So O*

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

DARBININKAS / V*Tui Riw«|»^ 1® 4'^ I So O* DARBININKAS / V*tui riw«|»^ 1®4'^ i so o*. Vol. LXXXVI, Nr. 7 PERIODICALS 341 Highland Blvd. Kaina • t t 91 Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 Vasaris - February 16, 2001 Penktadienis-Friday Vrueiu* rt4UMg| 4. jM/tana. «rta>r> bmdzadartlU M. BtrtiUa. P KUgaaa. ». S'aataaaff. „Ns 22 (70) Vilnius, antradienis, 1918 m. vasario mėn. 19 d. II metai ALGIRDAS PILVELIS SU BENDRAŽYGIAIS LIETUVOS TARYBA VILNIUJE GYNĖ “SPAUDOS LAISVĘ” skelbia Lietuvos nepriklausomybę Kelios dešimtys dienraš­ mafija”, o ši bičiulystė Lietuvą nis pranešimas, nes iš tikrų­ Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario m. 16 d. čio “Lietuvos aidas” skaitytojų gali sugrąžinti į Rusijos rankas. jų UAB “Lietuvos aidas” nie­ 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: j Rusijos, Volfie- bei dienraščio žurnalistų vasa­ Pats dienraščio direktorius ir kada nebuvo skolingas biu­ tijos ir l^itų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: rio 9 d. Vilniuje protestavo prieš savininkas A. Pilvelis susirin­ džetui 3 mln. 360 tūkst. litų. Lietuvos Taryba, ka’PO^vienintelė lietuvių tautos - Lietuvos Seimo Užsienio valdžios norą “uždusinti vienin­ kusiems tvirtino, jog dėl sąmo­ ’Toks klaidinantis visuomenę, o atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsispren­ reikalų komiteto (URK) pir­ telį tiesą rašantį” Lietuvos dien­ ningo laikraščio žlugdymo ke­ ypač mūsų skaitytojus, prane­ dimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu mininkas Alvydas Medalinskas raštį. Mitingo dėl “sąmoningai tina kreiptis į popiežių Joną šimas spaudai padarė mūsų ben­ rugsėjo m. 18—23 d. 1917 metais, skelbia atsta­ tanti nepriklausoma, demokratiniais pa­ skeptiškai vertina dviejų Social­ žlugdomo” laikraščio organi­ Paulių II bei Briuselį. drovei žalą, kurią mes arti­ matais sutvarkyta Lietuvos valstybe demokratinės koalicijos frakci­ zatorius - šio dienraščio direk­ A. Pilvelis į Vatikaną žada miausiu metu suskaičiuosime ir su sostine VILNIUJE ir tų valstybę atskirianti jos narių apsilankymą Minske, torius ir savininkas Algirdas Pil­ važiuoti ir mėginti ten susitikti pateiksime Valstybinei mokes­ nuo visų valstybinių ryšių, kur*e 9ra buvę su kitomis kur jie susitiko su su demokra­ velis. su popiežiumi vasario 16-ąją. čių inspekcijai kitą ieškininį tautomis. tinio pasaulio nepripažįstamo Akcija vyko Vilniuje, Savi­ Valstybinės mokesčių inspekci­ pareiškimą”, - tvirtino A. Pil­ Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad LietUVOS Valstybės pa­ Baltarusijos Nacionalinio susi­ valdybės aikštėje. Mitingui jos duomenimis, uždaroji ak­ velis. rinkimo nariais. Vasario 9 d. matus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo leidimas iš Vilniaus miesto sa­ cinė bendrovė “Lietuvos aidas” BNS korespondentui jis pabrė­ Vadovaujantis tuo, vasario 7 galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigia­ vivaldybės yra gautas. biudžetui skolinga 3 mln. 360 d. A. Pilvelis kreipėsi į Vil­ žė, kad apie parlamentarų Ser­ masis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas. Į mitingą išreikšti solidarumo tūkst. litų. niaus I-os apylinkės teismo ant­ gejaus Dmitrijevo ir Vladimiro Vilniui, vasario 16 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos nariai: Iš jų deklaruotų, bet ne­ Orechovo privačią kelionę į atėjęs monsinjoras Alfonsas stolį, prašydamas teismo įpa­ Dr J. Basanavičius. K. Bizauskas, M. Biržiška, S. Banaitis, P. Dovydaitis. SL Svarinskas susirinkusiems sakė, sumokėtų mokesčių suma su­ Kairys, P. Klimas. D. Malinauskas, V. Mironas, St. Narutavičius. A. Petrulis, Minską nežinojo nei Seimo val­ reigoti Valstybinę mokesčių in­ Dr. J. Šaulys, K Šaulys, J Šernas, A. Stulginskis, A Smetona, J. Smilgevi­ dyba, nei URK, nei kitos Seimo jog “Lietuvos žmonės yra kvai­ daro 1,4 mln. litų, patikrinimo spekciją atlikti bendrovėje pa­ čius. J. Staugaitis. J. Vailokaitis. J. Vllelils. institucijos. linami neišsamia informacija, metu papildomai priskaičiuo­ tikrinimą ir nustatyti tikslią - Naujosios sąjungos (so­ tik vienintelis “Lietuvos aidas” ta 256 tūkst. litų mokesčių. UAB “Lietuvos aidas” neprie­ cialliberalų) pirmininko pava­ drįsta spausdinti tiesą”. Likusią nepriemokos dalį su­ moką biudžetui. “Lietuvos Aidas”, Vilniaus dienraštis, taip paskelbė Lietuvos duotojas Gediminas Jakavonis "Lietuvos aidas” daro labai daro baudos ir delspinigiai. A. Pilvelis taip pat prašo teis­ nepriklausomybės atstatymo aktą, paskirdamas visą pirmąjį užfiksuotas žinomo Kauno didelį darbą, duoda daug infor­ Mokestinio ginčo su bendrove mo nuimti areštą nuo “Lietuvos puslapį. Paskelbta 1918 vasario 19 d., antradienį. “daktarų” grupuotės nario Vid­ macijos, kitaip mes apie tuos “Lietuvos aidas” terminai jau aido” sąskaitų. manto Gudzinsko, pravarde Gu­ MARIONEČIŲ TEATRO krokodilus (valdžios atstovus - pasibaigę, todėl Mokesčių ins­ Sąskaitų areštas yra ne vie­ zas, draugijoje, tačiau teisėsau­ AKTORIAUS SPEKTAKLYJE - BNS) nieko nesužinotume”, - pekcija šiuo metu vykdo neprie­ ga mano, jog tai gali būti pro­ nintelis nemalonumas, kurį da­ KOMUNISTINIO REŽIMO FANTOMAI sakė A. Svarinskas. mokos išieškojimo procedūras vokacija. bar patiria maždaug 10-ties Prancūzijos marionečių te­ pat vaikystės buvo represinės ir - Naujosios sąjungos (so­ Mitinge dalyvavęs Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Yra tūkstančių egzempliorių tiražu atro aktorius Massimo Schuster destrukcinės sistemos gniauž­ cialliberalų) partijos taryba va­ Seimo narys, “Jaunosios Lie­ priimtas sprendimas skolą biu­ leidžiamas dienraštis. Gener­ Vilniaus “Lėlės” teatre vasario tuose, nuo kurios pabėgti gali­ sario 10 d. išrinko atsakingąjį tuvos” pirmininkas Stanislovas džetui išieškoti iš turimo įmonės alinė prokuratūra dabar tiria 12 d. pakvietė žiūrovus pasi­ ma tik pačiam pasineriant į Buškevičius teigė, jog šis mi­ turto. sekretorių, kuris koordinuos baudžiamąją bylą dėl antise­ nerti į Franco Kafkos pasaulį niekšybę. tingas - tai laisvosios spaudos “Lietuvos aido” direktorių A. partijos darbą. Juo tapo Vaido­ mitinių rašinių “Lietuvos aide”. komunistinėje Bulgarijoje. Šiame ekspresionistiniame tas Pliusnis. gynimas. Pilvelį papiktino Valstybinės Šiuos rašinius pasmerkė prezi­ Marionečių teatro spektaklyje spektaklyje individas negali būti - Kaune vasario 9 d. dimisi­ Anot jo, dabartinė valdžia, mokesčių inspekcijos pateikta dentas Valdas Adamkus ir kiti “Grybas - vieša išpažintis, la­ niekas kitas, kaip tik istorijos jos generolo Stasio Raštikio siekianti uždaryti “Lietuvos skolos suma. Pasak jo, tai klai- Lietuvos vadovai bei visuome­ vonas garantuotas” M. Schuste- dalelė. Prancūzų aktoriaus puskarininkių m-kloje neeilinio aidą”, “viešai bičiuliaujasi su dinantis visuomenę informaci- ninės organizacijos. BNS rio vaidinamas personažas nuo (nukelta į 5 psl.) Lietuvos Šaulių sąjungos suva­ žiavimo metu išrinktas sąjungos pirmininkas - majoras Juozas NAUJA JAV LB Sirvinskas. Jo kandidatūrą są­ EKONOMINIŲ jungai teikė Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. REIKALŲ TARYBA - Lietuvos Vyriausybė ne­ PRADEDA VEIKLĄ patenkinta vienintelio Lietuvos taupomojo banko (LTB) priva­ JAV Lietuvių Bendruome­ tizavimo konkurso nugalėtojo - nės Krašto valdybos posėdy­ Estijos banko “Hansabank” mė­ je, įvykusiame š.m. sausio 22 d., ginimais dar neįsigijus kontro­ buvo patvirtinta JAV LB Eko­ linio LTB akcijų paketo kištis į nominių reikalų taryba (ERT). banko vidaus ir valdymo reika­ Tarybos pirmininkui Liū­ lus. “Hansabank” atstovai Vy­ tui K. Jurskiui pasiūlius, ją su­ riausybės priekaištus vadina ne­ daro nariai: dr. Stepas Matas, pagrįstais. inž. Algis Gulbinas, dr. Jonas - Vasario 9 d. išrinktas nau­ E. Armonas, Vytautas Januš- jasis Kauno miesto meras Eri­ kis, Ingrida Bublienė (Lietu­ kas Tamašauskas tikisi, kad vos garbės konsule), Gabrie­ dirbs ilgiau nei du jo pirmtakai lius Mironas, ir inž. Vytautas - Lietuvos Laisvės sąjungos Alksninis. Tarybos patarėjais (LLS) atstovai Vytautas Šus­ pakviesti dr. Petras Avižonis, Lietuvos Taryba, kuri 1918 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Sėdi (iš k. į deš.): J. Vileišis, dr. J. inž. Romas Bričkus ir inž. Al­ tauskas ir Gediminas Budnikas. Šaulys, kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kun. K. Šaulys, S. Kairys ir J. Smilgevičius. Be politinės situacijos miesto ta­ gis Vasys. Stovi (iš k. į dešn.): K. Bizauskas, J. Vailokaitis, D. Malinauskas, kun.Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. (nukelta į 6 psl.) ryboje, tai garantuoti gali ir nau­ Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas ir Pr. Dovydaitis jai rengiami teisės aktai, kuriais remiantis, merui atstatydinti rei­ kės dviejų trečdalių tarybos dau­ VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS LIETUVOJE DAUGĖJA BEDARBIŲ gumos balsų. JUBILIEJUI PAMINĖTI Lietuvos darbo birža prane­ moterų - 45%. Didžiausias - Valdančiosios Naujosios šė, jog sausio mėnesį nedarbas nedarbas vasario pradžioje bu­ sąjungos (socialliberalų) pir­ 2001-jų metų vasario 16 d. bėjęs, kad didžiausią nelaimę la siejosi su jo pastangomis valstybėje pasiekė 13.1%. Tai vo Druskininkuose, Akmenėje mininko pavaduotojas, - Lietu­ sueina du šimtai metų nuo vys­ žmogaus gyvenime neša alko­ žmonių švietimui, analfabetiz­ didžiausias kada nors buvęs ne­ ir Pasvalyje - apie 29-24%, vos Seimo narys Gediminas Da- kupo Motiejaus Valančiaus, vie­ holizmas, Valančius prie para­ mo naikinimui, raštingumo kėli­ darbo lygis. 2000-ųji| gausį ne­ mažiausias - Anykščiuose, Kė­ linkevičius mano, jog reikėtų no iš didžiųjų devynioliktojo pijų steigė Blaivystės Brolijas. mui, spaudos, istorijos ir folk­ darbas buvo 10.8%. Šiuo metu dainiuose ir Trakuose - apie panaikinti Ūkio ministeriją. Jo šimtmečio Lietuvos asmenybių, Sutapatinęs blaivybę su krikš­ loro gaivinimui. Tapęs vyskupu,
Recommended publications
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • Nacionalinio Muziejaus Idėja Ir Kolektyvinė Atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 –1940 M
    KULtūrinė aTMINTIS Dangiras MAČIULIS Nacionalinio muziejaus idėja ir kolektyvinė atmintis Nepriklausomoje Lietuvoje 1918 –1940 m. Dangiras Mačiulis – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto XX a. Istorijos skyriaus mokslinis darbuotojas; adresas: Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius; el. paštas: [email protected]; mokslinių tyrinėjimų sritis – kultūros politika tarpukario Lietuvoje, kultūros istorija, istorijos politika. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimo projektą „Atminties kultūrų formavimo strategijos miestų urbanistinėse erdvėse“ (Nr. VAT-01/2010). Anotacija. Straipsnyje, analizuojant tarpukario Kaune Nastazijos Keršytės monografiją, ir tyrimų, skirtų atskirų veikusių muziejų veiklą, siekiama nustatyti, ar 1936 m. muziejų istorijai, ir labiausiai lietuviškai muziejininkystei duris atvėrusiame Vytauto Didžiojo muziejuje buvo pri- nusipelniusių asmenų, tokių kaip Paulius Galaunė ir Vladas statomas „pavyzdinis“, lietuviško nacionalizmo lūkesčius Nagevičius, biografijas [17; 22; 28; 30; 47; 58]. Tačiau taip atliepiantis nacionalinės istorijos pasakojimas apie Lietuvos ir liko neatsakytas klausimas, ar 1936 m. duris atvėrusio valstybingumo ir lietuvių tautos istoriją. Vytauto Didžiojo muziejaus erdvė įkūnijo „pavyzdinį“, Prasminiai žodžiai: Tautos muziejus, Karo muziejus, lietuviško nacionalizmo lūkesčius atliepiantį nacionalinės Vytauto Didžiojo muziejus. istorijos pasakojimą apie Lietuvos valstybingumo ir lietuvių Abstract. By analyzing the activities of the museums tautos
    [Show full text]
  • Brazauskas in Power: an Assessment
    Brazauskas in Power: An Assessment * JULIUS SMULKSTYS The victory of Lithuania's Democratic Labor Party (LDDP) in the parliamentary elections of October and November 1992 was lamented by many in the West as the return of the former Communists to power in a country that had played a major role in the dismantling of the Soviet Union. If just a few years ago Lithuania had been the trailblazer in the struggle for independence and democracy, now it seemed to be the leader in efforts to reverse the trends that began in 1988. But to those familiar with the recent history of Lithuania, the election results had no such ominous implications. They merely reflected the growing sophistication of the voters and their reliance on democratic institutions to settle political differences and to redirect as well as to reaffirm economic, social and political reforms. It was the case of a young democracy coming into its own. As in other former republics of the Soviet Union, democratization in Lithuania had to overcome numerous obsta- cles—the most visible ones being the absence of democratic political culture, relentless pressure from Moscow and the resultant siege-like atmosphere, and the rapidly deteriorating economic conditions. One of the important forces that helped to preserve fledgling democratic institutions was the Communist Party of Lithuania (Lietuvos Komunistų Partija—LKP) and its successor, Lithuania's Democratic Labor Party. Without their early commitment, the struggle for democracy and indepen- dence in Lithuania would have been much more difficult. The meaning of the 1992 elections, therefore, can only be fully evaluated and understood in the context of the party's role in promoting change, a role that originated six years ago.
    [Show full text]
  • Lithuania: a Problem of Disclosure
    Lithuania: A Problem of Disclosure TOMAS SKUCAS s centripetal forces spun the Soviet Union out of control and, ultimately, out A of existence in the late 1980s and early 1990s, an unlikely country became the vanguard of those USSR states seeking independence. Through political maneuverings and public demonstrations, Lithuania gained independence and resisted the half-hearted attempts of the Soviet Union to prevent the secession of its Eastern European satellites. Since then, Lithuania has struggled with its Soviet-era demons. Like the rest of the former Soviet Union, Lithuania had been controlled by the KGB and its predecessors. The KGB’s historic power, and its pervasive influence on Lithuan- ian society (which persists even today), has been a defining feature of the coun- try’s tortured path toward democracy. The First Soviet Occupation Following the collapse of the Russian and German empires in 1918, Lithuania finally was able to assert its statehood. On February 16, 1918, Lithuania declared its full independence. However, a mere two years later, Lithuania’s capital and province of Vilnius was annexed and subsequently controlled by Poland until World War II. Following the onset of the war, specifically the signing of the Molotov-Ribbentrop Pact by Iosif Stalin and Adolph Hitler in August 1939, Lithuania, Latvia, and Estonia were forced to accept Soviet occupation. In October 1939, Soviet troops arrived on Lithuanian soil. The following May, the Soviet Union delivered a note to the Lithuanian government accusing it of complicity in the kidnapping of two Soviet soldiers. Through these and similar instruments of intimidation, the Soviets forced the creation of a new government led by the Soviet Deputy Commissar for Foreign Affairs and a quasi-elected Peo- ple’s Diet.
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Why Are Suicides So Widespread in Catholic Lithuania?
    religions Review Why Are Suicides So Widespread in Catholic Lithuania? Danute˙ Gailiene˙ Department of Clinical Psychology, University of Vilnius, Universiteto 9/1, Vilnius 01513, Lithuania; [email protected] Received: 20 December 2017; Accepted: 27 February 2018; Published: 5 March 2018 Abstract: Religion as a protective factor against suicide was introduced in Durkheim’s theory of suicide and analysed from various perspectives in multiple studies. The Lithuanian case is intriguing because before WWII, along with Catholic Poland, it showed much lower suicide rates than its Protestant neighbours Latvia and Estonia. However, today Lithuania is among the leading countries in terms of the prevalence of suicide. Interestingly, not much has changed in Lithuania in terms of religious denomination—about 80% of population call themselves Catholic. The aim of this article was to explore which factors might have affected religions’ protective function against suicide during radical historical processes. The method of study consists of an analysis of historical sources, and of recent studies in suicidology and sociology of religion about suicide and religion in Lithuania. The results of this analysis show that two factors seem to be most important—heroicizing resistance suicides and experiencing long-term politics of atheisation. Keywords: religion; suicide rates; Lithuania 1. Introduction Religion as a protective factor against suicide was first introduced in Durkheim’s (Durkheim 1979) theory of suicide. He observed that the Protestant countries in Western Europe have higher suicide rates than the Catholic ones and related it to the stronger social cohesion and social integration among Catholics. Since then the association between religion and suicide has been analysed from various perspectives in multiple studies.
    [Show full text]
  • Apie Dvi Propagandines Kampanijas X X A. Tarpukario
    APIE DVI PROPAGANDINES KAMPANIJAS XX A. TARPUKARIO LIETUVOJE Dangiras Mačiulis Lietuvos istorijos institutas Kražių g. 5, Vilnius EI. p. [email protected] Pirmąjį XX a. tarpukario Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį propaganda, kaip kryptinga, ideologiškai nuoseklia savo idėjų sklaida, itin rūpinosi įvairūs to meto visuomeniniai judėjimai - pirmiausia parti­ jos. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, kai valdžioje įsitvir­ tino autoritarinis Antano Smetonos režimas ir nutrūko parlamentarizmo raida, opozicinių partijų veikla iš esmės mirė, o jų propagandinė veikla neteko prasmės. Tuomet politinė propaganda tapo politinio režimo ir jo atrama esančios Tautininkų sąjungos prerogatyva. Pastaroji, laikui bė­ gant, net ėmė kurti valstybinės propagandos institucijos projektus. Taip 1934 m., „pasisėmus patirties" iš to meto totalitarinių režimų Europoje, buvo parengta keletas „tautinės propagandos ministerijos" kūrimo pro­ jektų'. Tačiau 4-ojo dešimtmečio viduryje tokios institucijos kūrimas už­ strigo. Propagandos ministerijos steigimo idėją atgaivino 1938 m. kovo 24 d. valdžion stojęs naujas, Vlado Mirono vadovaujamas Ministrų kabi­ netas, kuris, pasak A. Smetonos biografo Aleksandro Merkelio, iš visų iki tol buvusių Ministrų kabinetų „buvo pats tautiškiausias"2. „Pati tau- tiškiausia" Vyriausybė nepaliko vilčių, kad režimas taps liberalesnis - iš „tautinės linkinės" iškrypti naujoji Vyriausybė nesiruošė, o mases buvo pasiryžusi užkariauti propaganda. 1938 m. rudenį buvo įsteigta Visuome­ ninio darbo vadyba (VDV) - valstybinė
    [Show full text]
  • Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: Opozicijos Vienijimosi Pradžia
    ISTORIJA MEMORANDUMAI PREZIDENTUI ANTANUI SMETONAI: OPOZICIJOS VIENIJIMOSI PRADŽIA Dr. Audronė Veilentienė Kauno technologijos universitetas Kaunas university of technology K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje analizuojami opozicijos lyderių memorandumai Lietu- vos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, rašyti 1935–1938 me- tais, atskleidžiamos jų atsiradimo priežastys, parodoma Vyriausybės reakcija ir veiksmai prieš memorandumus pasirašiusius asmenis. Auto- ritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius kalbėdami partijos narių susirinkimuose, darydami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memorandumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozi- cijos lyderių pasirašyti memorandumai. Tautininkų Vyriausybė ėmėsi sankcijų prieš pasirašiusius asmenis stengdamasi valdžią išlaikyti savo rankose. Reikšminiai žodžiai: memorandumas; opozicijos lyderiai; Vyriau- sybė; Seimas; koalicija. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 136 darbai istorija Įvadas Autoritarizmo laikotarpiu opozicinių partijų lyderiai, nepaisydami valdžios represijų, reaguodavo į svarbius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius pasisakydami partijos narių susirinkimuose, dary- dami pranešimus opozicijos renginiuose, taip pat rašydami memo- randumus Prezidentui Antanui Smetonai. 1935–1938 m. Prezidentui buvo įteikti trys opozicijos lyderių pasirašyti memorandumai.
    [Show full text]
  • Acdsee PDF Image
    Klaipedos universitetas Lietuvos istorijos institutas Vilniaus universitetas • • Skiriama lonG Puzino 1OO-meCio jubiliejui , VILNIUS 2005 UDK 902/904(474.5) Li-227 • Redaktoriq kolegija: • Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas) Vytautas Kazakevicius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas) v Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas) v Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas) ISSN 0207-8694 © Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 ISBN 9986-23-124-8 © Straipsni4 au loriai, 2005 L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 55-70. ISSN 0207-8694 JONO PUZINO BmLIOG FUA 1926 Mamanto dantys Kaune II Lietuvos aidas. Nr. Ill, Neo-Lituanios korporacijos ketveritt mettt sukaktu­ geguzes 18, p. 3. yes II Lietuvis. Nr. 46, p. 10. Tadas Daugirdas ir jo darbai II Lietuvos aidas. Nr. 249, spalio 31, p. 2-4. 1927 IS Dauksos rasttt (skirtas prof. E. Volteriui) II Jaunoji 1930 Lietuva. Nr. 8, p. 14. 900 met4. senelis II Ateities spinduliai. Nr. 2, p. 10. A. Smetona: Vienybes gairemis II Vairas. Nr. 2, 1928 p. 483. Apuoles piliakalnio senove II Lietuvos aidas. Nr. 241, Grltzintas senasis Kauno archyvas II Savivaldybe. lapkricio 22, p. 7. Nr. 8(87). IS mustt savivaldybitt istorijos: Ukmerge ar Vilkmer­ Kada statyta Kauno rotuse? II Savivaldybe. ge? II Savivaldybe. Nr. 4(59), p. 10- 15. Nr. 12(91), p. 15. IS mustt savivaldybitt istorijos: Kaunas kant sukury Kaunas ir jo lankytinos vietos II Mokykla ir gyveni­ iki Zalgirio kovai II Savivaldybe. Nr. 5(60), p.
    [Show full text]
  • Baltic Tribunal Against the Soviet Union in Copenhagen, July 25 Ahd 26, 1985
    PUBLISHED BY THENWORLD FEDERATION OF FREE LATVLANS Rockville, Maryland 20850 Edited by Ingrida Kalnins Cover Design by Teodors Liliensteins Photographs by Liutas Grinius Library of Congress Catalog Card Number: 85 - 63678 TABLE OF CONTENTS * Preface .... ..... 1 by Olg'erts R. Pavlovskis, Ph.D. Chairman, Baltic World Conference * Introductory Remarks at the Baltic Tribunal . 2 by Olgerts R. Pavlovskis, Ph.D. Chairman, Baltic World Conference * The Indictment Against the Soviet Union . 3 Introduction .... 5 Indictment .... 6 -Conspiracy, aggression, and the illegal annexation of the Baltic States . 6 -Exploitation of the Baltic States . 7 -Deportation and systematic Russification of Estonians, Latvians, and Lithuanians with the purpose of eliminating their national identities, cultures, and languages . 8 -Violations of human rights . 9 Illegal actions of the Soviet Union . 9 -Soviet conspiracy against peace in Europe . 9 -Annexation of the Baltic States . 11 Intervention . 11 Occupation . 17 Annexation . 19 -Sovietization of the Baltic States . 24 Subjugation through terror . 25 Political subjugation . 27 Expropriation . 30 Colonization . 31 Economic exploitation . 38 TABLE OF CONTENTS Militarization . 45 Russification . 47 Genocide . 52 Violations of human rights 56 The Helsinki Agreement and the Baltic States 60 Summary . 62 References . .. 64 * The Panel of Judges Dr. Theodor Veiter, Chairman . 72 Per Ahlmark . 73 The Rev. Michael Bourdeaux . 74 Jean-Marie Daillet . 75 Sir James Fawcett . 76 * The Witnesses Kenneth Carter Benton Biography . 78 Testimony . .................................... 79 Rita Bruvere Biography . 83 Testimony . 84 Helena Celmina Biography . .. 92 Testimony . 94. Kestutis Jokubynas Biography . 100. Testimony . * . .. .. .. .. .. .. .. .. 102 Imants Lesinskis Biography . 108 Testimony . : .. : : : : : : '. '. ., '. .. '. '. .. 1 0 9 Leila Miller Biography . 120 Testimony . .: . .. .. ., 121 TABLE OF CONTENTS Valdo Randpere Biography .
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Press/Journalism (East Central Europe)
    Version 1.0 | Last updated 08 October 2015 Press/Journalism (East Central Europe) By Paweł Brudek The situation of the press in East Central Europe worsened after the outbreak of the First World War. There was a temporary growth in readership as a result of a desire for information. This did not, however, improve the financial situation for the press. The press could not avoid the effects of war migration, its readers’ poverty, the growing costs of printing, or the return of censorship. The newspapers were cut off from their correspondents at the front, and journalists without other sources of information had to rely on propaganda. The German authorities limited the freedom of the press in the Polish Kingdom and liquidated the national press in Lithuania, Latvia and Estonia. In Finland the national press played a major role during the Russian Revolution. Table of Contents 1 Introduction 2 The Polish Kingdom 2.1 The Press After the Outbreak of War 2.2 The Warsaw Periodicals 3 Lithuania 3.1 The Press Prior to 1914 3.2 The German Occupation, 1915-1918 4 Latvia 5 Estonia 5.1 The Press Prior to 1914 5.2 During the War 6 Finland 6.1 The Press Prior to 1914 6.2 The Finnish Press, 1914–1918 7 The German Occupation Press in the East, 1915 -1918 7.1 Zeitung der 10. Armee 7.2 Deutsche Warschauer Zeitung 8 Conclusion Notes Selected Bibliography Citation Introduction Before 1914, the national press in East Central Europe grew significantly. This is revealed in the number of publications, the growing circulation, and the more modern organisational and technical aspects that were used.
    [Show full text]