VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Viktorija Rusinaitė

POPULIARIŲ PERSONAŽŲ KONSTRAVIMAS IR LYDERYSTĖ VIRTU- ALIUOSE SOCIALINIUOSE TINKLUOSE

Magistro baigiamasis darbas

Žurnalistikos studijų programa, valstybinis kodas 62609S105 Komunikacijos ir informacijos studijų kryptis

Vadovas prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ______(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2009 TURINYS SANTRAUKA 4 SUMMARY 6 ĮVADAS 8 1. VIRTUALIOS ĮŽYMYBĖS KŪRIMAS: AŠ, REPREZENTACIJA IR AUDITORIJA TINKLE 12 1.1. Refleksyvus tapatybės kūrimas ir komunikacija ženklais 12 1.1.1. Reprezentacija ir mitas 14 1.1.2. Save įženklinantis viešas personažas 15 1.2. Įžymybė ir jos vartotojai 19 1.2.1. Funkcija, medija, laikas: įžymybė ir herojus 20 1.2.2. Subkultūrinė įžymybė ir fanų grupės 22 1.2.3. Įžymybė, kaip herojus ir kaip nusikaltėlis 24 1.3. Internetas, interaktyvumas ir viešumas 25 1.3.1. Privati ir vieša komunikacija internete 26 1.3.2. Interaktyvumas ir dalyvavimas virtualioje erdvėje: dykinėjantys dendžiai ir tyrėjai 28 2. POPULIARIŲ PERSONAŽŲ KONSTRAVIMAS INTERNETE: PROCESO IR STRUKTŪROS TYRIMAS 33 2.1. Kritinė diskurso analizė tiriant lyderystę ir jos diskursus 36 2.2. Pirminės komunikacinės erdvės: save kuriantis personažas ir jį reprodukuojančios auditori- jos 40 2.2.1. Kaip simbolinį kapitalą suteikia uždaros interneto erdvės 42 2.2.2. Personažo kūrimas ir auditorijos tekstų reprodukcija uždarose erdvėse 44 2.2.3. Personažo kūrimas atvirose interneto erdvėse 45 2.2.4. YouTube ir MySpace reprodukcinių erdvių išnaudojimas 49 2.2.5. Skatinimas atvirose interneto erdvėse 53 2.3. Antrinės komunikacijos erdvės: reprodukcija 55 2.3.1. Žiniasklaidos reprodukcija 55 2.3.2. Fanų reprodukcija 59 2.3.3. Virtuali savireprodukcija ir jos realios pasekmės 61 2.3.4. Kiti reprodukcijos šaltiniai 63 3. PERSONAŽŲ TAIKYMAS KOMUNIKACIJAI IR VIEŠIESIEMS RYŠIAMS INTERNETE 64 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 67 LITERATŪROS SĄRAŠAS 70 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 73 PRIEDAI 79

2 Paveikslų sąrašas:

Paveikslas Nr. 1: Mito aiškinimas (Barthes, 1972) 14 Paveikslas Nr. 2: Neištariamas simbolis O(+> (Wikipedia, 2009) 18 Paveikslas Nr. 3: Virtualių personažų platinimo erdvės 34 Paveikslas Nr. 4: Kritinės diskurso analizės schema pritaikyta virtualių personažų lyderystei ir jos diskursams tirti 40 Paveikslas Nr. 5: 5 pav.: Pirminė komunikacijos erdvė 41 Paveikslas Nr. 6: Chris Crocker (feastoffools, 2008) 47 Paveikslas Nr. 7: Antrinė komunikacijos erdvė 55 Paveikslas Nr. 8: Armino Višinskio fanių grupės atsakas į interneto puslapį siejantį AV su grupe Guns and Roses (Duxe, 2005) 61

3 SANTRAUKA

Šio darbo tikslas – išanalizuoti populiarumo kaupimo ir personažo kūrimo procesus socialiniuose tinkluose ir jiems artimose komunikacinėse aplinkose, atskleisti populiarumo kaupimo būdus, medijos įtaką populiarumo kaupimui ir įtvirtinimui; atskleisti lyderystės diskursų formavimąsi. Darbo objektas – populiaraus (savo) personažo reprezentacijų konstravimas ir platinimas socialiniuose tinkluose ir jiems artimose interneto erdvėse, ryšių su naudotojais kūrimas ir palaikymas, bendruomenių būrimasis, virtualios lyderystės diskursų palaikymas. Šiame darbe analizuojamas populiaraus personažo kūrimo procesas virtualiuose socialiniuose tinkluose ir jiems artimose erdvėse. Į personažo konstravimą bus žiūrimą ne tik kaip į naratyvinį, bet ir komunikacijos procesą. Komunikacijos procese dalyvauja personažo autorius, aktyvios ir pasyvios auditorijos, veiksmas vyksta virtualiuose socialiniuose tinkluose ir jiems artimose erdvėse (mažuose kanaluose su susiformavusia auditorija). Veiksmą papildo ir populiarumą kaupti padeda žiniasklaidos ir kultūros industrijų dėmesys, fanų grupių ir kitų bendruomenių dėmesys. Procesą įtakoja kontekstai, kuriuose vyksta veiksmas. Pirmasis darbo uždavinys – apžvelgus teorinę literatūra atskleisti populiaraus personažo konstravimo modelius ir savo prekės ženklo kūrimą, interaktyvumą ir įsitraukimo į virtualų bendravimą modelius. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę identifikuota, kad savo prekės ženklo kūrimas internete vyksta per naratyvinį tapatybės konstravimo veiksmą, kuomet iš kuriamų reprezentacijų konstruojama bendra personažo istorija. Personažai tampa populiarūs, kai jų reprezentacijos nuolat kartojamos. Priklausomai nuo personažų platinimo ir jų reprezentacijų reprodukavimo erdvių identifikuotas masinis ir subkultūrinis įžymumas. Masinį įžymumą palaiko masinės informacijos priemonės, subkultūrinį – susiformavusios bendruomenės ir fanų grupės. Virtualaus bendravimo modeliai priklauso ir nuo technologinių virtualių aplinkų savybių, ir nuo komunikuojančių pusių įsitraukimo – aktyviai naudojantis technologijomis kuriamas interaktyvus bendravimas. Antrasis darbo uždavinys – išanalizuoti personažų atsiradimo atvejus įvairiuose interneto socialinių tinklapių kanaluose ir nustatyti jų technologinių savybių įtaką populiarumo kaupimo mechanizmui. Atlikus technologijų analizę identifikuoti uždari ir atviri personažų (savi)kūros kanalai. Uždari kanalai personažus atranda, samdo ir kitaip įženklina kaip svarbius, atviri kanalai įsileidžia visus, tačiau reikalauja daug naratyvinio savęs kūrimo ir platinimo darbo. Dėl šių skirtumų darbe iškelta hipotezė, kad virtualios erdvės specifika suteikia lygias galimybes 4 populiarius personažus kurti ir platinti pavieniams asmenims, nepriklausantiems kūrybinėms industrijoms, buvo paneigta. Technologinių kanalų ypatumai padeda susiformuoti diskursyvinėms struktūroms (t.y. bendravimo būdams ir žanrams komunikaciniame diskurse). Tyrimas parodė, kad technologijų ir komunikatorių požiūrio įtakotos dažnai susiformuoja tiesioginio bendravimo ir asmeniškos komunikacijos bruožų turinčios struktūros. Santykiai tarp personažo ir jo auditorijų grupių neretai panašūs į glaudžius subkultūrinės įžymybės ir gerbėjų santykius. Interneto personažai ir jų auditorijos bendrauja elektroniniu paštu, komentaruose, interaktyviose sistemose – filmuotais vaizdais ir pan. Todėl hipotezė, kad virtualios erdvės specifika suteikia daugiau galimybių aktyviai vartoti personažą ir užmegzti glaudesnį ryšį su juo, yra patvirtinama. Atskleisti lyderystės diskursus per socialinio, kultūrinio ir simbolinio kapitalo kaupimą – trečiasis šio darbo uždavinys. Tarp personažo ir jo auditorijos formuojasi lyderystės interneto socialiniuose tinkluose diskursai, nes technologinės architektūros ypatumai (pavyzdžiui, personažo tekstų iškėlimas paieškose, balsavimo galimybės suteikimas, virtualios draugystės įtvirtinimas per kanalų prenumeratą ir kt.) palaiko personažo socialinio, kultūrinio, simbolinio ir kartais net ekonominio kapitalo kaupimą. Ekonominio kapitalo kaupimas tam tikrose virtualiose sistemose institucionalizuojamas per naudotojų palaikymo programas. Taip patvirtinama hipotezė, kad komunikacija ir komunikatorių galios pasiskirstymas ir išlaikymas yra sąlygojami virtualių aplinkų (šiuo atveju socialinių tinklų, puslapių) ir paslaugų informacinės architektūros. Ketvirtas darbo uždavinys – suformuluoti populiarumo kaupimo modelį ir parengti rekomendacijas virtualių personažų kūrimui ir taikymui. Virtualios personažų platinimo modelis suformuluotas remiantis teorine literatūra ir praktiniais pastebėjimas. Modelis analitiškai išplėtotas komunikacijos procesui pritaikius kritinę diskurso analizę ir pagalbinius metodus, tokius kaip technologijų analizė ir kapitalo kaupimo analizė. Kokybiniai personažo populiarumo kaupimo aspektai suvokiami pasitelkus šią schemą. Komunikacijos kontekstai, leidiniai, jų auditorijos, technologijos, komunikacinės struktūros ir komunikacijos turinys įtakoja personažo, kaip lyderio susiformavimą. Socialinis, kultūrinis, ekonominis ir simbolinis kapitalas yra galios šaltinis. Šias kapitalo formas institucionalizuoti ir įtvirtinti padeda techninės struktūros.Virtualaus personažo projekto įgyvendinimas praktikoje gali būti naudingas mažo biudžeto, ilgalaikėms viešųjų ryšių kampanijoms internete, kurių tikslas yra burti bendruomenę ir palaikyti glaudų ryšį su ja.

5 SUMMARY Popular personage construction and leadership in virtual social networks

The aim of the theses is to analyze the processes of popularity accumulation and personage construction in social networking sites and virtual environments alike, to reveal the ways of gaining popularity, identify media role in the process and the formation of leadership discourses. The object of the theses is the construction of personage through it's representations and it's distribution in social networking sites and virtual environments alike, establishing and maintaining the connection between users and personage, community formation and maintaining the discourses of virtual leadership. The construction process not only will be assessed as narration of the story of the self, but also as communicative process. The main participants of the process are the author of personage, passive and active audiences. The process takes place in virtual environments of social networking sites. The process of popular personage construction is supplemented by the attention of mass me- dia, culture industries, fan groups and others in the virtual worlds and is dependent on virtual con- texts in which it takes place. First objective of the thesis is the analysis of theoretical sources with the aim to reveal the ways of popular personage construction models and construction of branded persona, also to ex- plain the concept of interactivity and models of engagement in virtual communication. The personal narrative or story is constructed through the work of representation. Representations are constructed of the sets of symbols. Through the process of representation personage is linked to the ways of liv- ing and popular images, this process constitutes branded persona. Celebrity is gained through continuos repetition. Mass celebration is gained through repeti- tion in mass media, subcultural celebration is gained while representing and re-representing in sub- cultural circles. Models of virtual communication not only depends on the technical assets of virtual environments, but also on the communicators engagement in communication process. To analyze various personages in virtual environments of social networking sites and to identify the technical features that affects the process of gaining popularity was the second objective of the theses. An existence of open and reserved channels was identified. Open channels are acces- sible to everyone, while starting the personage project in reserved sites requires assignation (such as getting a job position), discovery (such as being discovered as a talent), etc. The hypothesis, that virtual environments, in which the process of creating persona is performed, are equally open in possibilities to people who doesn't belong to culture industries, wasn't confirmed.

6 The formation of discursive structures is empowered by technical site features and com- municators engagement in communication process. The research showed that discursive structures of virtual communication between personage and it's consumers can be often linked to personal communication. Personages tend to use the technological features presented by the sites, such as comments, video responses etc. to communicate with the audiences. These structures in their per- sonal way of assessment are very much alike to the structures exercised by subcultural celebrity and it's fans. The hypothesis that the virtual environments presents more active personage consumption and closer connection opportunities was confirmed. The third objective of the thesis was to reveal leadership discourses through cultural, social and symbolic capital accumulation. Virtual environments tend to support the accumulated cultural, social and symbolic capital, while featuring already popular videos in search results, giving the op- portunities for users to vote, to show their interest through offering virtual friendship to personage, etc. Some systems provide their users with opportunities to raise economical capital based on popu- larity. The hypothesis that communication and the power configuration in the communication proc- ess is constituted by technical architecture and arrangement of virtual environments was confirmed. The fourth objective of the thesis is to form the model of popularity accumulation and to develop recommendations for virtual personage project. Virtual personage distribution model was developed relaying on theoretical assumptions and practice. Model was analytically assessed through critical discourse analysis. CDA was sup- plemented with technological analysis and analysis of capital accumulation. Through this frame- work qualitative aspects of communication process are assessed. Communicative contexts, commu- nicative structures, publications and their audiences, technologies used and texts developed all are relied to the formation of leadership discourses. Social, cultural, economic and symbolic capital are source of power. These sources are confirmed via technical structures of social networks. The project of virtual personage can be applied for long term small budget virtual public relations campaigns, which aims to form and maintain communities and close relations with the audience.

7 ĮVADAS

Darbo aktualumas: Personažais sekame ne tik filmuose ir grožinės literatūros kūriniuose, personažai medijose pasirodo pavidalais gyvų ir neesančių žmonių. Šiame darbe į personažų tapatybės konstravimą bus žiūrima kaip į performatyvų ir dažnai sąmoningą veiksmą, neaktualus esencialistinis požiūris į prigimtinę tapatybę. Įvaizdžio kūrėjai ir viešųjų ryšių agentūros kurdamos vieningą asmens įvaizdį jį konstruoja iš strategiškai planuojamų asmens reprezentacijų. Taip kuriamas žmogaus prekės ženklas. Įvaizdžių kūrėjų paslaugomis naudojasi politikai ir kiti vieši asmenys. Reklamos agentūros kartais išgalvoja naujus ir fizinio pagrindo realybėje neturinčius personažus, o jų užsakovai leidžia reprezentacijoms nuolat suktis žiniasklaidos ekranuose ir puslapiuose. Taip Lietuvos viešojoje sferoje atsiranda Lygis iš „Omnitel Ežio“ reklamos ir todėl Vakarų pasaulis žino, kaip atrodo Mr. Proper. Interneto paplitimas, anonimiškumo galimybė ir atviros techninės erdvės suteikė galimybę viešus personažus konstruoti asmenims nepriklausantiems kūrybinėms industrijoms ir neturintiems finansinių ar galios resursų. Naratyvinis, refleksyvus savęs kūrimo veiksmas arba „refleksyvus savęs paties projektas“, kaip tai pavadino Anthony Giddens, XX ir XXI a. vartotojui nebuvo naujiena. Tačiau veiksmingas, aiškiai įženklintas personažas reikalauja kryptingo simbolių artikuliavimo ir grupių į kurias jis orientuotas kultūrinių kodų atliepimo. Prekiniu ženklu priimta laikyti pavadinimą, sąvoką, ženklą, simbolį, dizainą arba jų derinį naudojamą atpažinti vieno pardavėjo ar jų grupės siūlomoms prekėms arba paslaugoms ir atskirti joms nuo konkurentų prekių arba paslaugų (Kottler, 2003). Prekės ženklas dažnai siejamas su vizualiomis charakteristikomis, firminėmis spalvomis ir t.t., asmens prekės ženklas tampriau susijęs su bendrais įvaizdžiais ir kultūriniais kodais. Pastebima, kad prekės ženklai padeda prekių vartojimą sieti su tam tikrais fiksuotais gyvenimo būdo scenarijais. Kuriant viešus personažus gyvenimo būdų ir reikšmių grupių atspindėjimas padeda kurti ryšius su vartotojais, nes vartotojai per personažo perduodamas reikšmes gali įženklinti save. Tad, perfrazavus Christopher Lash: narciziškam vartotojui pasaulis yra veidrodis, o ne autonomiška kūrybinė erdvė (1979). Virtualios socialinių tinklų erdvės suteikia galimybes auditorijų prisirišimą išreikšti įvairiais ženklais: kvietimais „draugauti“, komentarais, vertinimais ir t.t. Vienuose tinkluose sukurtos personažų reprezentacijos reprodukuojamos kituose. Vieni svarbiausių virtualių personažų reprodukcinių kanalų yra žiniasklaida ir fanų grupės.

8 Galia socialiniuose tinkluose įgyjama akumuliuojant socialinius ryšius ir įženklinančias reikšmes. Interaktyvumas ir įvairių lygių įsitraukimas į personažo vartojimą, fanams būdingas kūrybingumas perkuriant ir suteikiant naujas reikšmes savo herojams, padeda personažams akumuliuoti kultūrines reikšmes ir socialinius ryšius. Virtualių aplinkų išskirtiniai bruožai yra „interaktyvumas ir personalizacija“ (Balčytienė, 2002). Tai padeda susiformuoti neformalioms komunikacinėms aplinkoms. Žiniasklaidos dėmesys padeda kaupti populiarumą priklausomai nuo to, kokias auditorijas pasiekia žiniasklaidos kanalas ir kiek jis yra įtakingas. Populiariais tampa tie, kurių reikšmės nuolat reprodukuojamos daugelyje kanalų. Juk įžymybės, tai tokie žmonės, kurie yra žinomi dėl savo žinomumo (Boorstin, 2006). Įtakoti auditorijų, personažų ir virtualių kontekstų formuojasi įvairūs personažų lyderystės diskursai. Ištyrus šių diskursų formavimąsi, jų viduje veikiančias reikšmes, diskursyvines struktūras, kontekstus ir populiarumo kaupimo schemą virtualioje erdvėje, galimas ne tik gilesnis virtualių komunikacijos procesų supratimas, bet ir praktinis personažų konstravimo proceso pritaikymas virtualiose erdvėse, siekiant kurti auditorijų prisirišimą. Mokslinis naujumas: Į interneto erdvę, nuo pat jos masinio paplitimo, kaip į lengvai prieinamą ir potencialiai diskusijoms patogią viešą erdvę demokratijos viltis deda ir teoretikai ir praktikai. Interaktyvi interneto prigimtis siūlo interneteto žiniasklaidai potencialą kultivuoti civilizuotą visuomenę, stimuliuoti naujas diskusijas, atsižvelgti į visuomenės poreikius ir tapti plačiai visuomeniška (Balčytienė, 2004). Komunikacijai internete, kaip pakankamai naujam fenomenui, pastaruoju metu daug dėmesio skiria įvairių disciplinų studijos, nuo informatikos iki žurnalistikos ir filosofijos. Ypatingai ryškų įnašą ir kritinę perspektyvą suteikia naujųjų medijų teoretikai. Vieni jų plačiai žinomi, tokie kaip Lev Manovich žvelgiantis į naująsias medijas o kartu ir internetą per istorinę, meninę ir literatūrinę perspektyvą, panašiai kaip Marshal McLuhan. Kiti, žinomi mažiau, kaip Wendy Hui Kyong Chun sekanti Michel Foucault tradicija, nemažai dėmesio skiria galios santykiams ir seksualumui internete. Lietuvoje komunikaciją interneto žiniasklaidos kontekstuose ir interaktyvumą tyrinėja Auksė Balčytienė. Apie internetą ir naująsias medijas daugiausia filosofijos ir meniniuose kontekstuose Lietuvoje rašo po virtualaus žurnalo balsas.cc sparnu susiformavusi medijų teoretikų grupė. Reprezentacijos, savo personažo konstravimas, savo prekinio ženklo konstravimas, įžymybių kultūra, fanų grupės – plačiai pop kultūros studijose nagrinėjami reiškiniai. Pop kultūros

9 studijoms XX a. atspirtį suteikė Frankfurto mokyklos teoretikų tekstai, J. Baudrillard simuliacijos teorija, Anthony Giddens refleksyvaus savęs projekto konceptas ir daugelis kitų. Artimas tema šiam darbui pasirodė Alison Hearn straipsnis „Meat, Mask, Burden: Probing the contours of the branded „self“ (2008), kuriame rašoma apie asmens prekės ženklo kūrimą įvairiose medijose. Virtualius personažus ir savęs kūrimo praktikas socialiniuose tinkluose keliuose savo dviejų straipsnių cikle „Tinklo bastūnai: savęs reprezentacija, sambūvis, bendrumo afektas“, nagrinėjo Jekaterina Lavrinec (2005). Socialiniai tinklai nors ir nėra naujas dalykas, dinamiškai keičiasi. Šiame darbe susikerta virtualių personažų konstravimo praktikos, su savo prekinio ženklo kūrimu ir galios resursų per sukauptą socialinį, kultūrinį, simbolinį ir ekonominį kapitalą kaupimu ir įtvirtinimu, per šiuos procesus yra nagrinėjami virtualios lyderystės diskursai. Toks požiūrio taškas ir sąlygoja darbo naujumą. Mokslinė problema: Virtualios erdvės ir socialinių tinklų architektūros įtaka populiaraus virtualaus personažo konstravimui, socialinio kapitalo kaupimui, platinimui ir personažo vartojimui. Darbo tikslas: Išanalizuoti populiarumo kaupimo ir savo personažo kūrimo procesus socialiniuose tinkluose ir jiems artimose komunikacinėse aplinkose, atskleisti populiarumo kaupimo būdus, medijos įtaką populiarumo kaupimui ir įtvirtinimui; atskleisti lyderystės diskursų formavimąsi. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti teorinę literatūrą, atskleisti populiaraus personažo konstravimo modelius ir savo prekinio ženklo kūrimą, interaktyvumą ir ir įsitraukimo į virtualaus bendravimą modelius. 2. Išanalizuoti personažų atsiradimo atvejus įvairiuose interneto socialinių tinklapių kanaluose ir nustatyti kanalų technologinių savybių įtaką populiarumo kaupimo mechanizmui. 3. Atskleisti lyderystės diskursus per socialinio, kultūrinio ir simbolinio kapitalo akumuliavimą tinkle .4. Suformuluoti populiarumo kaupimo modelį ir parengti rekomendacijas virtualių personažų kūrimui ir taikymui. Darbo objektas: Populiaraus (savo)-personažo reprezentacijų konstravimas ir platinimas socialiniuose tinkluose ir jiems artimose interneto erdvėse, ryšių su vartotojais kūrimas ir palaikymas, bendruomenių būrimasis, virtualios lyderystės diskursų palaikymas Darbo metodai 1. Mokslinės literatūros lyginamoji analizė;

10 2. Atvejų tyrimas pasitelkiant kritinę diskurso analize, ją taikant kartu su pagalbiniais technologijų analizės ir kapitalo kaupimo metodais; 3. Kokybiniai interviu (atvejų analizei pasitelkti esant informacijos trūkumui); Hipotezės 1. Virtualios erdvės specifika suteikia lygias galimybes populiarius personažus kurti ir platinti pavieniams asmenims, nepriklausantiems kūrybinėms industrijoms. 2. Virtualios erdvės specifika suteikia daugiau galimybių aktyviai vartoti personažą ir užmegzti glaudesnį ryšį su juo. 3. Komunikacija ir komunikatorių galios pasiskirstymas ir išlaikymas yra sąlygojami virtualių aplinkų (šiuo atveju socialinių tinklų ir puslapių) ir paslaugų informacinės architektūros. Darbo struktūra: Darbą sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmojoje dalyje Virtualios įžymybės kūrimas: aš, reprezentacija ir auditorija tinkle aptariamos personažo kūrimo projekto internete teorinės prielaidos. Aptariamos savęs įženklinimo praktikos, įvairūs įžymumo tipai, sambūvio virtualioje erdvėje teorijos. Antrojoje dalyje Populiarių personažų konstravimas internete: proceso ir struktūros tyrimas pasitelkiant kritinę diskurso analizę ir pagalbinius kapitalo kaupimo ir technologijų analizės metodus siekiama pažinti populiarumo kaupimo procesą socialiniuose tinkluose ir jiems artimose interneto erdvėse, bei atskleisti virtualios lyderystės diskursus. Trečiojoje dalyje Personažų taikymas komunikacijai ir viešiesiems ryšiams internete aptariami susiformavusių komunikacijos būdų tarp personažų ir auditorijos privalumai ir jų galimas praktinis taikymas viešiesiems ryšiams ir komunikacijai internete.

11 1. VIRTUALIOS ĮŽYMYBĖS KŪRIMAS: AŠ, REPREZENTACIJA

IR AUDITORIJA TINKLE

Kasdieniame gyvenime savęs reprezentacijas sąmoningai ar nesąmoningai geba kurti kiekvienas, pasirinkdamas save įženklinantį apsirengimą (kuomet rengiasi kaip gotas, kontoros darbuotojas ar benamis), kalbos manierą (kuomet šneka kaip vežikas arba kaip akademikas), kalbos turinį (kuomet šneka „moteriškomis“ ir „vyriškomis“ temomis) – be šių, egzistuoja dar daug kitų reprezentacijos būdų. Iš reprezentacijų ir jomis perduodamų ženklų konstruojama istorija kitiems, apie tai, koks yra žmogus, todėl dažniausiai pastebėsime, kad kontoros darbuotojas ne tik rengiasi, bet ir kalba bei elgiasi, kaip kontoros darbuotojai. Sąmoninga savęs konstravimą iš suteiktų kultūrinių resursų Anthony Giddens vadino „refleksyviu savęs paties projektu“ (1991). Postmoderniam ir refleksyviam savęs paties projektui būdingas savęs konstravimas per vartojimą ir vartojimo siejimą su tam tikrais įvaizdžiais ir jų reprezentacijomis. Iš reprezentacijų sukonstruotas viešas atvaizdas dažniausiai sąmoningai atskirtas nuo jo kūrėjo (vardu, vizualiomis reprezentacijomis ir kt.) šiame darbe bus vadinamas personažu. Literatūriniai personažai veikia knygose, virtualūs personažai – virtualioje erdvėje, populiarūs personažai – pop kultūroje. Panašiai kaip autorius grožinės literatūros kūrinyje sukuria personažus, kurie atstovauja tam tikras ideologijas, mąstymo būdus ar net žmonių tipus, virtualioje erdvėje veikiantis autorius ar jų grupė gali sukurti savo ar kito personažą. Homogeniško ir stabilias reikšmes perduodančio personažo kūrimas reikalauja nuoseklios įženklinimo praktikos. Personažo įženklinimas, jo siejimas su įvaizdžiais ir ideologijomis turi daug panašumų su marketingo įženklinimo praktikomis. Personažai tampa žymiais, kai jų reprezentacijas ima nuolat kartoti ir kurti žiniasklaida. Tačiau personažų reprezentacijas taip pat gali kartoti ir kūrybiškai panaudoti fanai, kultūrinės industrijos ir net jie patys. Nuolat pakartojamos reprezentacijos įtvirtina personažus kultūroje, suteikia ir įtvirtina jų reikšmes auditorijoms. Ši aukščiau pateikta supaprastinta personažo kūrimo schema plačiau bus aptariama ateinančiuose skyriuose. 1.1. Refleksyvus tapatybės kūrimas ir komunikacija ženklais Personažais nuolat sekame naratyvuose pateikiamuose mums kultūros industrijų ir net kanalo „National Geographic“ rodomose gamtos laidose liūtai ir hienos tampa realybės šou veikėjais, kuriems suteikiami vardai ir kurių šeimų gyvenimas stebimas.

12 Faktinė individuali tapatybė, kurią galima nusakyti tokiais bruožais kaip vardas, lytis, pirštų atspaudai ir t.t. XX a. antroje pusėje aktualumą perleidžia kitokiam subjektyvios tapatybės supratimui, kuri glaudžiai siejasi su individualiomis asmens savybėmis, asmeniniais pasirinkimais ir pasirinktu gyvenimo būdu. Laikmetis po antro pasaulinio karo, ypatingai 6 ir 7 dešimtmečiai daugelio teoretikų darbuose žymi Vakarų pasaulio ideologinį ir tapatybės suvokimo lūžį, kurio metu modernizmą pakeitė postmodernizmas, industrinę gaminančią visuomenę – su prekėmis besitapatinantys vartotojai. Industrinei visuomenei būdingi poreikiai pakeičiami vartotojiškais geismais: kelnes vartotojai perka ne todėl, kad senosios nepataisomai sudilo (vartotojų kelnės nesudyla, jos išeina iš mados), o todėl, kad geidžiama patirti vartotojišką malonumą, kurį suteikia su naujomis kelnėmis perkami ženklai ir įvaizdžiai. Šį post-froidistinį laikmetį, kuomet žmonės per vartojamas prekes ir paslaugas ima konstruoti savo individualias tapatybes, savo dokumentiniame filme Adam Curtis pavadina „The Century of the Self“. Paties (ang. the Self) konstravimas vyksta per ženklus, kuriuos vartojančiajam geba suteikti kultūra ir prekės. Curtis dokumentiniame filme teigia, kad net politinė galia rinkimuose suteikiama tiems, kurie partines programas rengia remdamiesi visuomenės geismais, o ne politinės realybės poreikiais. JAV visuomenės kritikas Christopher Lasch šį naują savęs suvokimo reiškinį įvardina „narcisizmo kultūra“. Individualumas, kaip pesimistiškai nurodo Lasch, yra užgožiamas narcizo, kuriam pasaulis yra veidrodis, kai tuo tarpu individui jis buvo tuštumą, kuriai formą galėjo suteikti jis pats (1979). Tapatybė industrinėje visuomenėje pasak Lash, buvo individuali ir individas reikšmes savo buvimui suteikdavo pats. Post-industrinis narcizas kurdamas save naudojasi medijuotos kultūros pateikiamomis reikšmėmis, radęs tinkamas – natūralizuoja ir įterpia savojon tapatybėn. Atspindžio metaforą panašiai vartoja A. Giddens „refleksyviu savęs paties projektu“ (angl. reflexive project of the self) vadindamas savo istorijos konstravimą ir palaikymą iš nuolat peržiūrimų biografinių naratyvų, tokiu būdu priskiriant savo istoriją vienam iš daugybės galimų gyvenimo būdų. Subjektyvi tapatybė nėra nuolatinių individo veiksmų sistemos nulemta duotybė, ji refleksyviai konstruojama iš daugybės naratyvų į bendrą biografinę visumą. (Giddens, 1991). Kaip rašo Gabriel ir Lang, norint nustatyti subjektyvią tapatybę, kurios unikalumas yra įgyjamas, bet ne duotas, asmuo turėtų atsakyti į klausimus „Kas aš esu?“ ir „Kuo skiriuosi nuo kitų?“ (1995). Refleksyviai apžvelgiant save ir kitus, pasak jų, yra atrandamas pats (angl. The Self).

13 Išplėsdami Giddens tapatybės sampratą, Gabriel ir Lang šalia naratyvo taip pat pažymi įvaizdžio svarbą, bei jų prasmių ir vertės svarbą. Tapatybė per ženklus ir simbolius projektuoja įvaizdį, kuris gali būti sėkmingas arba ne, priklausomai nuo to, kaip auditorija interpretuoja šiuos ženklus. Tapatybės gali būti nagrinėjama, kaip performatyvus veiksmas. Postmoderni, vartotojiška tapatybė konstruojama refleksyviai: kultūroje randant ir natūralizuojant tinkamas prasmes.

1.1.1. Reprezentacija ir mitas Kultūriniams procesams nagrinėti paranki R. Barthes mito teorija. Mitinis kalbėjimas – tai kalbėjimas fotografijomis, ritualais, tapybos darbais, kalba ir kitais kolektyvines reikšmes turinčiais objektais (Barthes, 1972). Iš pirmo lygmens ženklų yra sukonstruota kalba. Imant balandžio atvaizdą kaip pavyzdį, atvaizdas – signifikantas žymi idėją ir signifikatą – baltą tvirto sudėjimo paukštį trumpu kaklu. Mito lygmenyje balandžio ženklas tampa signifikantu ir jo signifikatas yra pvz., taika.

1. Signifikantas 2. Signifikatas

Kalba 3. Ženklas

MITAS I. SIGNIFIKANTAS II. SIGNIFIKATAS III. ŽENKLAS

1 pav.: Mito aiškinimas (Barthes, 1972)

Kolektyvinės reikšmės įgyjamos, palaikomos ir gali būti produktyviai interpretuojamos bendruose kultūriniuose kontekstuose, turint bendrus konceptualiuosius žemėlapius. Jas iššifruoja kultūrinį kodą žinančios auditorijos. Todėl baltas balandis Vakarų interpretuotojams žiūrintiems į balandžio atvaizdą su alyvų šakele reikš taiką, o susipažinusiems su krikščioniškąją estetika ir žiūrintiems į religinius krikščionių paveikslus simbolizuos šventąją dvasią. Taigi priklausomai nuo konteksto, kuriame yra balandžio atvaizdas, jis gali reikšti skirtingus dalykus. Tuo tarpu atkoduoti balandžio reikšmę produktyviai (t.y. taip kaip ji buvo siųsta) gali tik žmonės turintys bendrus konceptualiuosius žemėlapius. Mažai tikėtina, kad balandis šventame krikščioniškame paveiksle reikš šventąją dvasią Nigerijoje gyvenančios genties gyventojams praktikuojantiems tradicinę religiją, visų pirma dėl to, kad jie gali būti nesusipažinę su šventosios dvasios konceptu. Tuo labiau krikščioniškas paveikslas jiems greičiausiai nepasirodys šventas, gali būti, kad net nepasirodys krikščioniškas.

14 Reprezentacija perduoda prasmę mito pagalba. Mitinio lygmens suteikimas, įženklinimas reikšmėmis, kurias galėtų šifruoti bendrą kultūrinį kodą žinančios auditorijos – nuolatinė pop kultūros praktika. Prasmės nėra fiksuotos nei vietoje, nei laike. Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos paaugliams džinsai galėjo reikšti protestą, o štai XXI a. Lietuvos Respublikos bankų darbuotojams – savaitės pabaigos aprangą. Savęs įženklinimas yra nuolatinis savęs siejimas su įvaizdžiais ir jau esamais gyvenimo būdais, taip suteikiant personažui tai, ką Barthes vadina mito lygmeniu. Post-struktūralistas J. Baudrillard teigia kad atskirtis tarp objekto ir reprezentacijos, daikto ir idėjos jau nebeįmanoma. Jų vietoje Baudrillard sukuria keistą naują pasaulį, sukonstruota iš modelių arba simuliakrų, kurie neturi jokio tikro pagrindo realybėje, negu savo patį. (Mark Poster, 2005) Taigi, remiantis Baudrillard požiūriu, žinomas žmogus yra neatskiriamas nuo savo personažo ir personažo reprezentacijų1, o medijuotas mūsų pasaulis pilnas įžymių simuliakrų, kurie reprezentuoja patys save. Reprezentacijų pagalba kultūros kontekste yra perduodamos simbolinės reikšmės, kurios tame pačiame kultūriniame kontekste dalyvaujančių agentų gali būti suprantamos, dekoduojamos ir interpretuojamos labai panašiai (S. Hall, 2007). Savo reprezentacijų pagalba, per simbolines reikšmes, kurios gali būti dekoduojamos žmonių turinčių panašius konceptualiuosius žemėlapius, personažai gali perduoti prasmes juos vartojančioms auditorijoms

1.1.2. Save įženklinantis viešas personažas Priimta laikyti, kad tam tikri tapatybės bruožai yra duotybė (pvz., ūgis, odos spalva, įgimta lytis), o tam tikri yra performatyvūs (pvz., ideologinė orientacija, išvaizda, manieros). Duotybės ir performatyvumo sąvokas dažnai kvestionuoja žmonės ir duotybei nepaliestai performatyvumo lieka vis mažiau: chirurgiškai gali būti keičiama lytis, odos spalva, optinėmis linzėmis akių spalva ir t.t. Tapatybės bruožai kultūriniuose kontekstuose įženklina žmones, panašiai kaip rinkoje prekės yra įženklinamos prekės ženklais ir per įženklinimą siejamos su įvaizdžiais ir būdingomis savybėmis. Per prekės ženklą ir su juo siejamomis savybėmis ir įvaizdžiais vartotojai diskriminuoja ir renkasi. Prekės ženklas (angl. brand) remiantis Amerikos Marketingo Asociacijos apibrėžimu yra „pavadinimas, sąvoka, ženklas, simbolis, dizainas arba jų derinys naudojami atpažinti vieno

1 Tokį požiūrį galėtų paliudyti atvejai, kuomet TV ar kino įžymybės yra užpuolamos žiūrovų dėl savo vaidinamų per- sonažų būdo ar poelgių. Pavyzdžiui, 2007 m. savo kieme buvo užpultas Drake Hogestyn, aktorius vaidinantis personažą „John Black“, JAV muilo operoje „Days of our Lives“, užpuolikas kėsinosi iš personažo John Black „išvaryti velnią“ (Johns, 2007) 15 pardavėjo ar jų grupės siūlomoms prekėms arba paslaugoms ir atskirti joms nuo konkurentų prekių arba paslaugų.“ (Kottler, 2003) Marketingo literatūroje prekės ženklas siejamas su vizualiomis produkto charakteristikomis, dažniausiai konkrečiu vizualiniu ženklu logotipu, firminėmis spalvomis, pakuočių apipavidalinimu ir kt. Šie vizualiniai ženklai vartotojams turėtų sufleruoti apie produkto savybes ir padėti produktus sieti su įvaizdžiais ir prasmėmis, kurias vartojimui gali suteikti prekės ženklu pažymėtos prekės. Marketingo teoretikai prekės ženklo paveikumą ir jo įtaką pardavimams įvardina kaip prekės ženklo vertę. Prekės ženklo vertė, pasak marketingo teoretiko Rafi A. Mohammed, yra tiesiogiai nusakoma prekės ženklo gebėjimu pagerinti pardavimų rezultatus (Mohammed, 2002). Tai gali būti iliustruojama kasdieniais pavyzdžiais, kuomet pirkėjai pasirenka konkrečiu prekės ženklu žymėtą prekę ir yra pasirengę už ją mokėti daugiau, nei už tą pačią prekę nepažymėtą prekės ženklu arba pažymėtą mažiau vertingu prekiniu ženklu. Ženklinimo procesai šiame apibrėžime redukuojami iki instrumentų piniginiam kapitalui kaupti. Philip Kottler ir bendraautorių apibrėžime: Prekės ženklo vertę rodo vartotojo lojalumas tam prekės ženklui, prekės pavadinimo paplitimas, suvokiama kokybė, su preke susijusios asociacijos ir kitos vertybės, kaip antai patentas, gamintojo ženklas ir santykiai tarp paskirstymo grandinių. (Rinkodaros principai, 2003, 472) Sėkmingai įgyvendintas prekės ženklas ir jo platinimo strategijos turėtų padėti vartotojams ir pardavėjams bei gamintojams įprasminti vartojimą, bei suteikti vartotojams iliuziją, kad akivaizdžiam jų vartojimui prasmes suteiks kiti. Pasirenkant marketingo strategija svarbu remiantis vartotojų vertybėmis segmentuoti rinką, iš segmentų pasirinkti tikslinę grupė ir adresuoti jai marketingo žinią arba pozicionuoti produktą (Mohammed, 2002). Kitais žodžiais tariant, pozicionavimas – tai produkto žinia perduodama vartotojui pasinaudojant bendrais kultūriniais kodais. Vartojimo įprasminimas aktuali praktika šiuolaikinio Vakarų pasaulio individams-vartotojams konstruojant savo tapatybę. Vakarietiškas vartojimas ypatingas tuo, kad tapatybė gyvai ir sąmoningai yra įterpiama į istorijas, kurias perkamose, turimose ir vartojamose masinės gamybos prekėse išskaito vartotojai (Gabriel, Lang, 1995). Simbolinei vertei cirkuliuojant rinkoje, vartotojai gali tapatinti savo gyvenimo būdą su tam tikrais produktais ir paslaugomis, suteikti produktui ir jo vartojimui tam tikrą prasmę ir tikėtis, kad jų siunčiamus ženklus apie tapatybę tinkamai interpretuos kiti.

16 Anglų kalbos veiksmažodis branding nurodantis į nuosavybės žymėjimą XVII a. kilo iš žodžio brand reiškiančio išdegintą ženklą. Branding reiškia ženklinimą žymint nuosavybę. Žodis branding čia keičiamas į įženklinimą. Savęs įženklinimo praktika aktuali kuriant viešą personažą, kuris gali būti vartojamas kaip ir bet kokia kita prekė. Atgaminami per masines žiniasklaidos priemones internete, pelno siekiančius socialinius tinklus, prekybinius naujienlaiškius ir t.t. „personažai tampa neatskiriami nuo kapitalistinės sistemos, prekybos ir gamybos santykių“ (A. Hearn, 2008). Personažų kūrėjai, sąmoningai kurdami savo personažo reprezentaciją kaip tam tikrą produktą, gali suteikti savo personažui simbolinę vertę ir prasmes, atskleisti savo personažą vartotojams per bendrus įvaizdžius ir kultūrinius kodus. Šių personažų sukurta prasme ir įvaizdžiais galės naudotis personažų vartotojai, kurdami savo tapatybes. Jų, kaip ir masinės gamybos objektų vartojimas ne tik suteikia prasmę, kiek sukuria galingus ir gyvybingus įvaizdžius iš kurių galime rinktis savąjį ir iš jo, kaip medžiagos, konstruoti savąją tapatybę (Gabriel, Lang 1995). Kuriant viešą personažą svarbi jo prekės ženklo vertė, ji gali būti nusakoma akumuliuotu socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir simboliniu kapitalu. Savo ruožtu personažai tiesiogiai arba ne tiesiogiai2 kuria ryšius su vartotojais, per personažams suteiktas simbolines reikšmes, taip save pozicionuodami rinkoje. Kuriamas ir kaupiamas socialinis ir kultūrinis kapitalas, šios abi kapitalo rūšys esant tam tikroms sąlygoms gali būti paverčiamos į ekonominį kapitalą (Bourdieu, 1986). Socialinio kapitalo vertė, pasak Bourdieu, konkrečiai gali būti nusakomas mobilizuojamu žmogiškųjų ryšių tinklu ir to tinklo dalyvių sukauptu kultūriniu, ekonominiu ir simboliniu kapitalu. Taikant Bourdieu apibrėžimą žinomiems socialinių tinklų personažams: kuo daugiau registruotų stebėtojų (geranoriški socialinių tinklapių kūrėjai juos vadina „draugais“) socialiniame tinklapyje turi internetinis personažas, kuo aktyvesnis jo bendravimas su „draugais“, kuo geriau įsitvirtinę „draugai“ virtualiose bendruomenės ir kuo daugiau įtakos jis gali turėti įtakodamas savo „draugus“ kryptingai veiklai, tuo vertingesnis jo sukauptas socialinis kapitalas. Populiarūs personažai sukaupę socialinio kapitalo (išreiškiamo ryšiais su jų vartotojais) yra atpažįstami daugiau žmonių, nei pažįsta jie patys, todėl jų socialumas produktyvus:

2 Personažai save kuriantys virtualiose socialinių tinklapių aplinkose dėka jiems suteiktų techninių galimybių gali ir kartais kuria efektyvų atgalinį ryšį su savo naudotojais bendraudami elektroniniu paštu, komentarais, reaguodami į jų komentarus savo tekstuose ir t.t. 17 reprodukciniuose socialinio kapitalo mainuose jų pripažinimas yra dar ir dar kartą patvirtinamas (Bourdieu. 1986). Dėl simbolinio kapitalo įgalumo virsti ekonominiu dažnai stebime, kaip populiarius personažus reklamai ar viešiesiems ryšiams „skolinasi“ ar „nuomoja“ korporacijos, institucijos, prekybos rinkos ar politinių žaidimų dalyviai. Iš žinomumo gaunamas pelnas, kuris įmanomas atskyrus įžymumą nuo neatpažįstamumo taip, kad žmonės atsisakytų žiūrėti pasirodymą vien dėl to, kad jame jokio vaidmens neatlieka žinomas asmuo (Sennett, 1992). Įžymumas ir jo vertė nuo 1953 m. JAV yra pripažįstamas kaip prekė. Įstatymais reglamentuota, kad įžymybės atvaizdas gali padidinti komercinę su jos ar jo atvaizdu asocijuojamos prekės ar paslaugos vertę. Įstatymai pripažįsta viešą asmenį ir jo brandą kaip parduodamą vertybę, atskiriama nuo kūno, kuris ją kuria (Hearn, 2008). Savęs įženklinimas, vardo suteikimas ir įprasminimas, sceninis įvaizdis flirtuojantis su gerbėjų lūkesčiais dabar teisiškai pripažįstamas ekonominiu kapitalu praktiškai visur. Fantastinių filmų personažų vardai yra parduodami lėlių gamintojams ir parduotuvių vitrinas užpildo plastikiniai betmanai ir supermenai, kurių personažus ir asociacijų grandines ilgą laiką kūrė komiksų piešėjai ir filmų prodiuseriai. Masinė reprodukcija čia atlieka svarbų vaidmenį kurdama originalo kopijas: ji sukuria kopijas, kurios nepriklausomos nuo originalo, jos gali peržengti erdvines ir vizualias originalo apčiuopiamumo ir jautrumo laikui ribas (Coombe, 2006). Supermeno personažas sukurtas Joe Shuster ir Jerry Siegel 1938 m., per nesibaigiančias ir naujas reikšmes ir formas suteikiančias reprodukcijas kine, komiksuose, animaciniuose filmuose ir kitose masinės produkcijos formose įtvirtinamas populiariojoje kultūroje ir tampa natūraliu jos elementu. Galiausiai, kas ir kiek vertas nurodo teismai, kurie 2008 m. nusprendė, kad atlikėjas Viktor Belan neturi teisės

2 pav Neištariamas simbolis O(+> naudotis projekto Dima Bilan rezultatais – sceniniu vardu (Wikipedia, 2009) ir įvaizdžiu, nes teisės į šį turtą priklauso agentūrai StarPro (Bakker, 2008). Panaši istorija 1993 m. buvo nutikusi atlikėjui Prince, kuris savo noru nuo 1993 iki 2000 m. vadinosi „neištariamu simboliu“ (žr.

18 2 pav.) dar žinomu, kaip „meilės simbolis“, žymimu O(+>, taip atsakydamas į teisinį procesą kilusį tarp jo ir kompanijos „Warner Bros“ dėl „meninės ir financinės Prince produkcijos“ (Wikipedia, 2009). 1.2. Įžymybė ir jos vartotojai Teoretikai artikuliavo įvairius požiūrius į vartotoją, užgimusį masinės gamybos, reklamos ir visuomenės informavimo priemonių amžiuje. Neo-marksistai Frankfurto mokyklos atstovai Max Horkheimer ir Theodor W. Adorno savo veikale „Apšvietos dialektika“ vartotojus tapatina su bevalėmis, paklusniomis, nuolat kultūrinių industrijų apgaudinėjamomis masėmis, praradusiomis individualumą ir subjekto būseną: „Kapitalistinei gamybai juos pavyksta taip pajungti ir kūnu, ir siela, kad jie be jokio pasipriešinimo tampa aukomis to, kas jiems pasiūloma“ (2006, p. 175) Individualumas Horkheimer ir Adorno yra iliuzinis, normuotas ir serijinis monopolijų produktas, kuris pristatomas kaip natūralus (2006). Masės, pasak jų, primestą produkciją įsisavina ir natūralizuoja. Apibendrindama XX a. vidurio teorijas Rasa Baločkaitė (2007) tekste „Apie Polį Sartrą ir Britney Spears“ rašo: Visa ši kultūros industrija, prisidengdama klastingu klausimu „Ko nori žmonės?“, siekė pamaitinti subjektą saldžia soma, viltimi, iliuzijomis, apsupti daiktais, garsais, kvapais, vaizdiniais, apsaugoti subjektą nuo kančios, nuo to slegiančio nepatogumo jausmo, atpratinti nuo bet kokios kritinės refleksijos, ir galiausiai, - nuo subjektyvumo....(Baločkaitė, 2007) Toks požiūris į vartojimą ir individualumą koreliuoja su aukščiau aptartu Christopher Lash „narcizu“ ieškančiu jį atspindinčių prasmių vartojime. Tiesa, narcizas turi teisę rinktis. Jean Baudrillard rinkinyje „Simuliakrai ir simuliacija“ teigia, kad mases gimdo sociumo neutralizacija ir implozija. Jis aptaria paradoksalią situacija, kuomet tampa neaišku ar medija neutralizuoja prasmę ir produkuoja beformę masę, ar galbūt tai masės pergalingai atlaiko medijos spaudimą ir atmeta arba absorbuoja be atsako visus produkuojamus pranešimus. Vienaip ar kitaip, Baudrillard net pripažindamas malonumą ar net euforiją, kurią masės patiria nuo ženklų pertekliaus ištirpdamos komunikacinėje erdvėje, konstatuoja, kad masės (būdamos sistemos objektais ar subjektais) yra anemiškos, sustingusios, neveiklios (2002). Vartotojiško malonumo liniją artikuliuoja John Fiske (2008), kuris į populiariosios kultūros vartotojus žiūri ne kaip į bedvases, pasyvias mases, bet į produktyvius interpretatorius ir reikšmių kūrėjus. Tai kyla iš požiūrio perspektyvos, nes Fiske nagrinėdamas populiariąją kultūrą tyrimu objektu veikiau renkasi produktyvius fanus ir reikšmes ir žvelgia į pop kultūrą mikro lygmenyje kur su konkrečiais populiariosios kultūros fenomenais ir jų perduodamais ženklais susiduria mažos

19 grupės. Tuo tarpu Adorno, Horkheimer ar Baudrillard savo interpretacijomis operuoja makro lygmenyje, kur veikia nenusakomos masės, kultūros industrijos (Adorno) arba sistema (Baudrillard). Atmesti vieną ar kitą požiūrio tašką šiame darbe būtų beprasmiška, nes viena vertus nagrinėjant virtualią erdvę aktuali ir jos įtaka auditorijoms ir pačių auditorijų aktyvumas makro lygmenyje. Virtualioje erdvėje egzistuojančios visuomenės informavimo priemonių ir kultūros industrijų suformuoti socialinių tinklų statistika liudija didžiulį skirtumą tarp unikalių lankytojų ir produktyvių/interaktyvių lankytojų. Kita vertus, buriantis mažoms fanų bendruomenėms ir aktyviai interpretuojant tai, kas vyksta komunikacinėje erdvėje, svarbiais tampa ženklai ir jų reikšmės, produktyvumas ir naujos interpretacijos.

1.2.1. Funkcija, medija, laikas: įžymybė ir herojus Personažai tampa žinomais, kai jų reprezentacijos žiniasklaidoje ima kartotis ir tokiu būdu jie nuolat pasiekia dideles auditorijas. Nes, įžymybės (angl. celebrity), tai tokie žmonės, kurie yra žinomi dėl savo žinomumo (Boorstin, 2006). Šiame skyriuje siekiant atskleisti žiniasklaidos įtaką įžymybės kūrimui bus aptariama (1)kuo skiriasi herojai nuo įžymybių, (2)kokiomis medijomis jie perduodami, (3) kokiame laiko intervale jų reprezentavimas yra produktyvus. Įžymybė, kaip ją suvokiame dabar, yra pakankamai naujas dalykas, atsiradęs ir susiformavęs kapitalistinių santykių įtakoje. Kaip rašo David P. Marshall (1997), „įžymybė yra kapitalizmo potencialas, šlovinantis naująsias vertybes ir tvarką ir atsisakantis įprastų tradicinės visuomenės vertybių, nes įžymybė pati ar pats visiškai priklauso nuo naujosios tvarkos“ (p. 6). Naująja tvarka Marshall (1997) vadina XX a. antros pusės kapitalistinės medijuotos viešosios sferos susiformavimą Vakarų pasaulyje. Jis aprašo XIX a. intelektualų T. Carlyle R. W. Emerson nagrinėtą įžymybės ir herojaus priešpriešą, kurioje šlovintiems herojams, genijams ir atradėjams suteikiama teigiama konotacija, jie įtvirtinami istoriškai ir viešai dėl savo atliktos funkcijos. Funkcionalumas yra pirmas bruožas, kuriuo įžymybės skiriasi nuo herojų. Pasak jų, herojai, genijai ir atradėjai yra garbinami už savo unikalią veiklą ir talentą, kurie paliko įspaudą istorijoje, kaip Napoleonas už karinius sugebėjimus, o Šekspyras už literatūrinį talentą. Pats Marshal kalbėdamas apie viešų personažų funkcionalumą daro išvadą, kad įžymybė yra visaapimantis konceptas, tuo tarpu herojaus, žvaigždės ar lyderio koncepcijos nurodo į socialines funkcijas atliekamas viešojoje sferoje (Marshall, 1997). Dar griežčiau skirtį tarp herojaus ir įžymybės apibrėžia Daniel Boorstin (2006):

20 „Herojus buvo ypatingas savo pasiekimais; įžymybė – savo įvaizdžiu ar prekiniu ženklu. Herojus pats save sukurdavo; įžymybė yra sukuriama žiniasklaidos. Didis buvo herojus; didis yra įžymybės vardas.(p. 81)“ Medijos, kuriomis reprodukuojami herojai ir XXI a. įžymybės taip pat skiriasi, pačių medijų pobūdis gali suteikti reikšmes. Kaip 1964 m. rašė Marshal McLuhan (2003) ir vėliau kartojo kiti medijų teoretikai ir pop kultūra: „medija yra pranešimas“, nes būtent medija modeliuoja ir valdo žmonių bendravimo bei veiklos mastą ir formą“ (p. 27). Galima pastebėti, kad Herojų reprezentacijas tiražuoja instituciškai privilegijuotos medijos, kuriose skleidžiama „tiesa“, tai yra istorijos vadovėliai, enciklopedijos ir tik vėliau su jų reprezentacijomis žaidžia ir reprodukuoja auditorijos ir pop-kultūra. Tuo tarpu įžymybių „žinomų dėl savo žinomumo“ reprezentacijas tiražuoja masių žiniasklaida ir kultūros industrijos, kurios kaip pesimistiškai rašė Theodor Adorno (2001), „nepaneigiamai spekuliuoja milijonų sąmonėmis ir pasąmonėmis į kurias yra nukreiptos, masės nėra svarbiausios, jos antrarūšės, masės yra išskaičiavimų objektas, mašinerijos priedas.“ (p. 99) Įžymybės, kaip ją suvokiame dabar, atsiradimą galima sieti su masinės žiniasklaidos ir masinės publikos atsiradimu. Žiniasklaida yra pirmoji ir pagrindinė įžymybių palaikytoja ir platintoja (Giles, 2000), ji tiražuoja įžymybių reprezentacijas TV ekranuose, laikraščių puslapiuose, kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių ekranuose. Žinomi personažai formuojami pasitelkiant ekonominius ir kultūrinius procesus, kuomet individualios įžymybės identitetas yra sukuriamas ir išpopuliarinamas reklamos, viešųjų ryšių ir viešumo pagalba, bei žiniasklaidos reprezentacijų pagalba (Turner, 2004) . Įžymybėms nereikia būti įžymiems dėl savo veiklos, nes ne veikla produkuoja įžymumą, o nuolatinis pakartojimas per masines informavimo priemones. Pavyzdžiais tam gali būti realybės šou veikėjai, kurių vienintelė veikla – televizijoje stebimas jų „paprastas gyvenimas“, t.y. jie nėra žinomi dėl kokios nors išskirtinai atliekamos veiklos arba savybių, o tiesiog dėl to, kad jų reprezentacijos nuolat reprodukuojamos masinėje žiniasklaidoje. David P. Marshal (1997) apžvelgdamas sąvokos „įžymybė“ kilmę, 1863 m. datuojamuose raštuose atranda tokį aprašymą, kaip jis cituoja: „Jie (Spinozos pasekėjai) buvo įžymūs, bet Spinoza buvo šlovingas.“ (p. 5) Tad įžymumas, remiantis šia citata, yra laikinas, palyginus su genijum. Laikinumu ir funkcionalumo stoka gali būti aprašoma tai, ką Chris Rojek (2001) vadina anglišku žodžiu celetoid, tai dar siauriau klasifikuojamas trumpalaikės įžymybės tipas:

21 Celetoidai yra aksesuarai kultūrų, kurių centre masinė komunikacija ir scenos autentiškumas. Pavyzdžiais gali būti loterijų laimėtojai, pletkininkai, stalkeriai, vienintelio populiaraus kūrinio atlikėjai, vienos dienos herojai, viešų personažų damos ir kiti personažai, kurie vieną dieną gauna žiniasklaidos dėmesio, o kitą – yra pamirštami.(20 psl.) Rojek čia šneka ne tik apie laikinumą, bet ir apie žiniasklaidos svarbą skleidžiant tai, kas žinoma ir paslepiant tai, kas pamirštama: kuomet celetoidai negauna žiniasklaidos dėmesio – yra pamirštami. Kolektyvinė atmintis, remiantis citata, išlaiko savyje tai, kam žiniasklaida suteikia dėmesio. Lietuvoje nepažįstamų žvaigždžių, trumpalaikių celetoidų eksponavimo vieta dažnai tampa įžymybių ir pramogų žurnalai ir TV realybės šou, kuriuose žvaigždės pasirodo ir jiems pasibaigus vėl užgęsta. Celetoidai yra visiškai priklausomi nuo žiniasklaidos, nes jų perduodamų reikšmių ratas dažniausiai labai siauras. Celetoidai yra scenos aksesuarai, nes jie nėra autentiški. Jie atstovauja sėkmės istoriją, kurią gali pakeisti kita sėkmės istorija. Kuomet monologiška masinė žiniasklaida atsisako siųsti jų perduodamas žinutes ir reprezentacijas, auditorijos jų nebegauna ir trumpalaikės žvaigždės užgęsta. Taigi įžymumas yra masinės žiniasklaidos produktas, kuris atsiranda nuolat kartojant įžymaus personažo reprezentacijas. Jei personažas neturi socialinės ar kultūrinės funkcijos ir sunku su juo tapatintis ideologiškai, bei produktyviai jį išnaudoti, tikėtina, kad įžymumas užges žiniasklaidai nuo jo nusisukus.

1.2.2. Subkultūrinė įžymybė ir fanų grupės Įžymybės yra suprantamos, kaip plačiai atpažįstamos viešos figūros, tačiau tam tikrų grupių garbinami vieši personažai egzistuoja kaip „subkultūrinės įžymybės“, jie atpažįstami „fanų grupių viduje ir mažai žinomi auditorijoms, kurios nepriklauso fanų grupėms“ (Hills, Williams, 2005). Tuo tarpu kai masines įžymybes toną ir atitinkamą reprezentaciją suteikiančioje žiniasklaidoje stebi tingūs žiūrovai, geriausiu atveju aptardami naujos viešos santuokos perspektyvas, fanai aktyviai dalyvauja reikšmių kūrime. Žodžiu fanas čia ir toliau bus įvardijamas angliškas žodis fan, kuris į lietuvių kalbą taip pat verčiamas kaip pasekėjas, aistruolis, sirgalius, gerbėjas. Žodžiu „gerbėjas“, kurį įprasta vartoti verčiant anglų kalbos žodį fan, taip pat gali būti įvardijamas žmogus jaučiantis neįgyvendintą aistrą kitam. Anglų kalbos žodis „fan“ yra trumpinys anglų kalbos žodžio „fanatic“ (lt. fanatikas).

22 Rašydamas apie subkultūrinių TV įžymybių kultus Matt Hills teigia, kad medijavimas sukuria įžymybę, tačiau situaciją per savo asmenines interakcijas su įžymybe modifikuoja TV žiūrovai-kulto kūrėjai-aistruoliai (2004). Kontekstas, kuriame įžymybė atsiranda ir išplinta, išorinėms auditorijoms gali būti pažįstamas, tačiau šios auditorijos, skirtingai nuo fanų auditorijos nėra motyvuotos aktyviai dalyvauti. Subkultūrinė įžymybė, skirtingai nuo masinės įžymybės, nėra nuolat reprodukuojama žiniasklaidos, tačiau jai populiarumą kaupti padeda gerbėjai, kurie įžymybės reprezentaciją savarankiškai reprodukuoja savo tinkluose ir yra linkę veikti interaktyviai. Denis McQuail (2005) anglišką terminą fandom (kuris skirtas įvardinti fanų subkultūrai) apibrėžia kaip fenomeną susikūrusį kaip atsakas į žiniasklaidos įžymybes, kuris implikuoja stiprų prisirišimą ir įsitraukimą į pasiekimus ir asmeninius žvaigždžių gyvenimus, ypač muzikoje ar populiariojoje pramogų industrijoje. Fenomenas dažniausiai suvokiamas kaip asocijuotinas su iracionalumu ir ryšio su realybe praradimu. Fanų įsitraukimą jis vertina emociniu lygmeniu ir kaip išskirtinai masinės žiniasklaidos sukurtą fenomeną, kurio lygiai varijuoja nuo žemiausio – susidomėjimo medija iki aukščiausio emocinio įsitraukimo į medijuotą personažą. Fanų grupių atsiradimą skatina3 ir iš to pelnosi kultūros industrijos, tvirtindamos emocinius saitus su savo produktais ir parduodamos simbolikos, kaip marškinėliai, kepuraitės ir t.t., kuri ne tik neša pelną, tampa nemokamai eksponuojama vizualine reklama, bet ir viešai įtvirtina fano prisirišimą prie produkto-įžymybės. John Fiske (2008) skirtingai nuo McQuail fanus apibrėžia, kaip aktyvius dalyvius: „Aistruoliškumui būdinga veikla yra diskriminacija ir produktyvumas.“(p. 125) Kalbėdamas apie diskriminacija Fiske nurodo, kad fanai brėžia aiškią ribą tarp to ką mėgsta ir to, ko nemėgsta, o produktyvumas – tai savų tekstų kūrimas, pradedant nuo aprangos ir baigiant aktyviu dalyvavimu perkuriant arba sukuriant mėgstamos grupės vaizdo klipus (tą dažnai galima stebėti interneto tinklapyje YouTube, kuomet fanai tik internete nutekinus populiarios grupės dainą patys sukuria jai vaizdo klipą). Diskriminacija, kaip ir kūrybinis produktyvumas, reikalauja kultūrinės kompetencijos: norint diskriminuoti ir kurti reikia žinoti, kas yra arba nėra garbinimo objektas ir kokias reikšmes jis neša. Skirtumas tarp plačiai atpažįstamos įžymybės ir subkultūrinės įžymybės visų pirma glūdi jų populiarumo kaupimo erdvėse: subkultūrinė įžymybė yra atpažįstama savo fanų rato

3 Įmanomos įvairios skatinimo formos, pavyzdžiui suteikiant fanklubams išskirtines teises matytis su savo žvaigždėmis. Muzikantų fanų klubams pigiau įsigyti bilietus į koncertus ir muzikos įrašus, patekti į fanų zoną. 23 (subkultūros), kurio viduje yra akumuliuojamas įvairių formų kapitalas, o plačiai atpažįstama įžymybė yra nuolat reprodukuojama masių žiniasklaidos. Taip pat skiriasi ir auditorijos. Subkultūrinė įžymybė dėmesio sulaukia iš uždaros fanų auditorijos, o plačiai atpažįstamos įžymybės auditorijos nėra homogeniškos. Fanų grupės yra aktyvesnės siekdamos tiesioginio kontakto su subkultūrine įžymybe (Hills, Williams, 2005). Subkultūrinių personažų ryšys su savomis auditorijomis, dažnai glaudesnis, nei plačiai atpažįstamų įžymybių. Tarp įžymybės ir fanų susiformuoja santykiai panašūs į lyderio ir jo pasekėjų. Žvaigždės gali motyvuoti, skatinti, įkvėpti fanų kūrybiškumą. Charizmatiško autoriteto sąvoką vartojo vokiečių sociologas Max Weber, teigdamas, kad tai kokybinė asmens charakteristika, kuri skiria jį nuo paprastų žmonių ir teigia jį turint natūralių, superžmogiškųjų ar bent išskirtinių galių ar bruožų (2006). Patvirtinant šias galias susiformuoja abipusis pasitikėjimas, kuris leidžia charizmatikui vesti ir įtakoti savo pasekėjus.

1.2.3. Įžymybė, kaip herojus ir kaip nusikaltėlis Medijuotoje realybėje ir politiniams herojams, ir muzikantams, ir serijiniams žudikams žiniasklaida gali suteikti ir suteikia įžymybės statusą. (Giles, 2000) Taigi įžymumas, remiantis Giles, slypi ne pačiame personaže, o tame, kaip dažnai ir sėkmingai jo reprezentacijos yra reprodukuojamos žiniasklaidoje. Chris Rojek (2001) atskiria įžymumą nuo to, kokias reakcijas (jis konkrečiai įvardina teigiamas ir neigiamas) publikai sukelia herojus ir redukuoja įžymumą iki poveikio, kurį auditorijos sąmonei gali daryti personažas. Pavyzdžiui, Algimantas Čekuolis yra žurnalistas – tai yra jo socialinė funkcija. Algimantas Čekuolis įžymus, nes veda tuo tarpu jo subkultūrinis įžymumas ir kultinis statusas nuolat kuriamas produktyvių kulto fanų, kurie ne būtinai mėgsta patį A. Čekuolį. Iš esmės, toks A. Čekuolio įžymumas jau nebepriklauso nuo jo paties, jo reprezentacijos yra tapusios nepriklausomu nuo orginalo kultūriniu elementu, kuris fanų yra kuriamas ir perkuriamas. Interneto puslapyje kriu.lt yra renkami „faktai“ apie A. Čekuolį, kurie kaip interneto memai (frazės, konceptai ir kt. el. paštu, forumais ir pan. greitai pasklindantys internete) nuolat keliauja internete. Sprendžiant iš pateikiamų faktų, fanai ne būtinai mėgsta A. Čekuolį, jie veikiau mėgaujasi reprodukuodami jo kultą. Puslapyje kriu.lt patalpinta virš 170 vartotojų bendruomenės sugeneruotų faktų, tokių kaip: „Algimantas Cekuolis yra toks sviesus, kad jis yra vienintelis zmogus matomas plika akimi is kosmoso.

24 “(Girenas) , „Dievas žino viską, A. Čekuolis viską žino geriau“. (Blitz) (tekstai neredaguoti) (kriu.lt, 2009). 1.3. Internetas, interaktyvumas ir viešumas Internetas tapo viešai pasiekiamas, kuomet jį privatizavo telekomunikacijų kompanijos 1994-1995 m., prieš tai jis priklausė JAV vyriausybei. Privatizavus jį, internetas tapo komercine erdve, prekybos centru – privačia, bet viešai pasiekiama erdve. (Chun, 2006) Pats Internetas yra kompiuterių tinklas sujungtas optiniais kabeliais, belaidėmis jungtimis ir t.t., tuo tarpu Pasaulinis Tinklas (angl. World Wide Web, santrumpa www) arba Saitynas yra „hipertekstinėmis nuorodomis tarpusavyje siejami visame pasaulyje laikomi dokumentai, failai ir teikiamos paslaugos“ (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2009). Internetas taip pat yra naudojamas elektroniniam paštui, peer to peer paketų keitimuisi, virtualių pasaulių komunikacijai, USENET grupėms ir t.t. Internete naršo naudotojai (angl. users), kurie pasirenka savo veiklos strategijas. Prieš internetą viešumo ir privatumo klausimas buvo lengvai išsprendžiamas: miesto aikštė buvo vieša vieta, televizija – viešas kanalas. Siuntėjas norėdamas viešai paskelbti savo žinią tiesiog pasirinkdavo tinkamą kanalą ir tinkamą laiką. Internete tuo tarpu ir laikas ir erdvė įgauna visai kitokią prasmę, nes informacijos sklaida nėra baigtinė laike, idealiu atveju, kai informacija patalpinta viešai internete, ji gali būti pasiekiama bet kada (interneto archyvai, tokie kaip web.arcieve.com išsaugo didžiąją dalį jau sunaikintų puslapių). Internete viešumo/privatumo klausimą tenka apgalvoti iš naujo: vieni kanalai internete teisiškai įtvirtinti kaip privatūs, kiti kaip vieši. Ir tai paradoksalu, kuomet privačios susirašinėjimo grupės žinia pasiekia 15 tūkst. naudotojų, o teisiškai vieša žinutė išspausdinta socialiniame tinklapyje yra perskaitoma 20 kartų. Interneto personažui norint pasiekti auditorijas tenka rinktis tarp viešos ir privačios komunikacijos tinklų ir apsispręsti, kuris tipas efektyvesnis savo žiniai perduoti. Privačios komunikacijos privalumas tas, kad informacija cirkuliuoja baigtiniame rate žmonių, tų žmonių kontaktai grupės administratoriams žinomi. Privačiose grupėse lengviau formuoti pasitikėjimą, nes turinio auditorija yra žinoma ir fiksuota. Tuo tarpu viešose erdvėse žinia pasiekiama bet kam. Kalbant apie komunikaciją internete svarbi tampa interaktyvumo sąvoka ir tuo pačiu realus auditorijų įsitraukimas į turinio kūrimą. Komunikacinio veiksmo dalyviai internete gali pasirinkti dalyvavimo lygmenį, tuo tarpu ankstesnės medijos, kaip televizija, radijas, spauda, būdavo monologiškos ir auditorijas dalyvauti įgalindavo nebent skaitytojų laiškais ir skambučiais tiesioginiame eteryje. Save-kuriantys interneto personažai virtualiose erdvėse per pasirinktas viešos,

25 privačios ir mišrios komunikacijos strategijas gavo galimybę pasiekti auditorijas, kurios buvo sunkiai prieinamos anksčiau. Skyriuje „Interaktyvumas ir dalyvavimas virtualioje erdvėje: dykinėjantys dendžiai ir tyrėjai“ bus siekiama atskleisti, kad auditorijos atėjusios į virtualią erdvę, net ir suteikus joms dalyvavimo galimybes, pačios renkasi savo dalyvavimo lygmenį, todėl internete suteiktas interaktyvumas, nebūtinai reiškia dalyvavimą.

1.3.1. Privati ir vieša komunikacija internete Internetas gali būti naudojamas viešai ir privačiai komunikacijai. Saitynas gali būti konceptualizuojamas kaip masinė informavimo priemonė tuomet, kai juo skleidžiama žinia pasiekia daug naudotojų. LR Visuomenės informavimo įstatyme apie visuomenės informavimo priemones internete nėra kalbama, skirtis tarp privačios ir viešos informacijos internete nėra suformuluota: Visuomenės informavimo priemonės – knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis viešai platinama informacija. (LR Visuomenės informavimo įstatymas, 2004) Saitynas reprezentuoja du istorinius komunikacijos formatus susiklosčiusius XX a. pradžioje. Pirmasis – tai abipusė komunikacija iš taško į tašką, kadaise pavyzdžiu galėjo tarnauti telegrafas, dabar – telefonas. Antrasis formatas aprašo netiesioginę komunikaciją, kuomet informacijos šaltinis centralizuotas, o jį pasiekiančios auditorijos nėra tiesiogiai nurodomos. Nors tam tikros šio formato dalys gali dalyvauti abipusėje komunikacijoje, tačiau komunikacija vyksta tarp siuntėjo ir gavėjo, tuo tarpu patys gavėjai neįgalūs komunikuoti vieni su kitais. Kadaise tai buvo televizorius, kinas, radijas (Robinson, Kestnbaum, Neustadtl, lvarez, 2000). Čia Robinson ir bendraautoriai neatsižvelgia į daugelį kitų internete egzistuojančių sinchroninės ir asinchroninės komunikacijos modelių. Internete peržaidžiamos tradicinio masinės komunikacijos modelio „siuntėjas-žinutė- gavėjas“ ypatybės, kartais šios ypatybės telpa į tradicinius rėmus, kartais joms tenka ieškoti visiškai naujų konfigūracijų (Morris, Ogan, 1996). Kitų komunikacijos modelių internete pavyzdžiais gali būti decentralizuota grupių asinchroninė komunikacija USENET susirašinėjimų grupėse arba sinchroninė decentralizuota, centralizuota grupių, asmens-grupei, grupės-grupei ir kt. komunikacija virtualiuose pasauliuose. Virtualūs pasauliai ir susirašinėjimų grupės dažnai marginalūs ir subkultūriški, nepaisant juose dalyvaujančių žmonių kiekio. Realaus pasaulio institucijos ir verslo korporacijos nesuvokdamos komunikacijos veikimo principų nemažai resursų yra praradusios

26 „Second Life“ ir kituose virtualiuose pasauliuose4. Aišku, neverta atmesti versijos, kad skelbimas apie invaziją į virtualų 3D pasaulį veikiau yra viešųjų ryšių žingsnis, nei pranešimas apie konstruktyvų planą. Kita vertus, alternatyvių virtualių pasaulių dalyviai į realaus pasaulio institucijas, pavyzdžiui teisiniams klausimams spręsti, kreipiasi žymiai rečiau, nei saityno naudotojai. Internetas ypatingas tuo, kad gali atlikti ir viešos (pvz. naujienų portalai) ir privačios (pvz. asmeninių pokalbių programos, kaip „Skype“) komunikacijos funkcijas. Saityne taip pat nuolat kuriamos paslaugos, kurios peržengia viešos ir privačios komunikacijos ribas, pvz., interneto naujienų portalų naudotojai įgalinami susikurti savo privačias erdves naujienų portaluose, ne tik komunikuoti vieni su kitais, bet ir dalyvauti masinės komunikacijos veiksme. Šitoks dalyvavimas dažniausiai apspręstas iš anksto ir naudotojams nesuteikiamos lygios teisės su autoriais. Kas yra vieša ir kas privatu interesų susikirtimuose sprendžia teismai. Bendra virtuali teisinė sistema neegzistuoja, jei teisiamasi dėl informacijos talpinimo, naudojami įstatymai tos šalies, kurioje yra fiziškai patalpinti serveriai. Galimybė efektyviai pasiekti ir įsisavinti informaciją tampa argumentu teismuose, net tada kai platinama informacija nėra vieša. Byloje dėl piratavimo prieš virtualias paslaugas teikiančią kompaniją „Pirate Bay“, Švedijos apygardos teismas ginamuosius Gottfrid Svartholm Warg, Peter Sunde, Fredrik Neij and Carl Lundstrom pripažino kaltais dėl to, jog jie „leido vartotojams pažeisti autorinių teisių įstatymus „paleidę svetainę, kurioje buvo talpinta sudėtinga paieškos sistema, patogios parsisiuntimo ir informacijos saugojimo funkcijomis ir tinklas sujungiantis daugiau tokių sistemų.“ (CTVglobemedia Publishing Inc, 2009). Tad kaltais gali tapti ne tik vagys, bet ir visrakčių platintojai. Kas yra vieša ir kas yra privatu internete sprendžiama pagal tai, kokiam žmonių kiekiui tai gali būti prieinama. JAV Penktos Apylinkės apeliacinis teismas nusprendė, kad visiems internete prieinama socialinio tinklapio MySpace asmeniniame profilyje esanti informacija yra vieša. Nuosprendis skambėjo taip: Cynthios patvirtinimas publikuoti, jos straipsnį paviešino visiems žmonėms turintiems kompiuterius ir taip atvėrė jį viešumui. Tokiomis sąlygomis, joks protingas asmuo nesitikėtų publikuotos medžiagos privatumo. (Sanchez, 2009) Kad interneto naudotojams sunku atskirti, kas yra vieša, kas privatu, kas anonimiška, o kas atvira, iliustruoja teismo procesai dėl interneto portaluose publikuojamų komentarų.

4 Čia galima prisiminti telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ arba alaus gamintojų „Švyturys“ bandymus susikurti marketingo erdves ir savo produktus pristatyti virtualiame pasaulyje „Second Life“. 27 Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje vis dažniau viešinami atvejai, kuomet interneto komentatoriai yra nubaudžiami už komentarus skleidžiančius neapykantą: 64 metų Pranas Matulevičius nesitikėjo, kad teks susidurti su teisėsaugininkais. (Atkočiūnaitė, 2008) Ukmergės teisme už viešai skatinamą neapykantą ir kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl seksualinės orientacijos nuteistas 64 metų Pranas Matulevičius. Šių metų gegužės 31-ąją interneto svetainėje perskaitęs straipsnį „Homoseksualų parade Rygoje plaikstėsi ir Lietuvos vėliava“ savo pasipiktinimą išreiškė komentaru: „Nu tuos k... p... reikia traiškyti. Kitaip jų neatsikratysi“. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų birželio 13-ąją, kai gindamas viešąjį interesą į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 24 metų vilnietis Gediminas G. (Zimblienė, 2008) Šis ir kiti aukščiau pateikti pavyzdžiai rodo, kad dalyvavimas kuriant saityno turinį prieinamą visiems interneto naudotojams ne visuomet įvertinamas kaip viešas aktas. Senoji žiniasklaida – žiniasklaida prieš internetą – kūrė žinias nepriklausomai nuo savo auditorijos (Schultz, 2000), internetas suteikė galimybę auditorijoms pačioms dalyvauti viešojoje komunikacijoje, tačiau interaktyvumo galimybė ir realus dalyvavimas kuriant saityno turinį neturėtų būti tapatinami.

1.3.2. Interaktyvumas ir dalyvavimas virtualioje erdvėje: dykinėjantys dendžiai ir tyrėjai Sunku nesutikti, kad daugelis ateities vizijų apie naujas technologijas vedančias mus į stebuklingą dalyvavimą viešojoje sferoje ir kiberdemokratiją yra sukurtos naivumo arba gerai apgalvotų marketingo strategijų (Schultz, 2000). Interneto auditorija 2009 m. perkopė milijardą (Schonfeld, 2009), tad suinteresuotų informaciją, kurią teoriškai gali pasiekti tokia auditorija, yra daug. Internetas kai kuriose pasaulio šalyse yra kontroliuojamos cenzūros5, kartais vieni ar kiti puslapiai trikdomi virtualių atakų6. Informacinius portalus ir populiarias paslaugas internete kontroliuoja žiniasklaidos korporacijos7. Tai tik keli globalūs pavyzdžiai, kaip politinės, verslo ir

5 Kovojanti už spaudos laisvę organizacija „Reporteriai be sienų“ 2006m. publikavo 13 Interneto priešų sąrašą, kurį iki 15 papildė 2008 m. Šalys, kurios nurodytos kaip „interneto priešai“ savo gyventojams trukdo pasiekti įvairią informa- ciją (dažniausiai politinę), o nepaklususius cenczūrai teisiškai baudžia. (Reporters Without Borders, 2009)

6 Geriausiai mums žinomos 2007 m. Estijos ir 2008 m. Gruzijos kiber-atakos.

7 Pavyzdžiui, Rupert Murdoch valdomai News Corporation priklauso Fox Interactive Media grupė, kuriai priklauso tokie populiarūs interneto paslaugų puslapiai kaip MySpace, Photobucket, Fox ir kt., News Digital Media grupė (Australijos paslaugų ir žinisklaidos grupė), taip pat News Corporation valdo daugybę spaudos grupių visame pasaulyje. Tarp jų valdomos spaudos yra britų tabloid laikraštis The Sun, JAV finansų žurnalas Wall Street Journal ir kiti popieriniai leidiniai veiklą plėtoja ir interneto portaluose. (News Corporation, 2009) 28 nusikalstamos galios struktūros gali vykdyti informacinę kontrolę ir riboti informacinius srautus. Tačiau informacijos kontrolei internete egzistuoja begalinė aibė kitų būdų. Pirmosios Interneto reklaminės kampanijos JAV 1997 deklaravo, kad virtuali erdvė, tai tokia vieta, kur bendrauja protai su protais, kad ten nėra rasių, lyčių, amžiaus, neįgalumo, nes nėra kūno, todėl ten negali būti ir diskriminacijos, tačiau šios optimistinės kalbos neatitinka realybės (Chun, 2000). Vien Lietuvoje atskirtis tarp jaunų interneto naudotojų, kuriems 15-19 metų ir vyresnių negu 60 metų yra milžiniška. 15-19 metų amžiaus grupėje internetu naudojasi 90,9 proc. apklaustųjų, o grupėje virš 60 m. amžiaus – 11,5 proc. (Baltic News Service, 2009), tuo tarpu 15-19 proc. amžiaus gyventojai 2008 metų pradžioje tesudarė 7,8 proc. visų Lietuvos gyventojų, o gyventojai amžiaus grupėje virš 60 m. – 20,5 proc. (apskaičiuota pagal Statistikos departamento prie LR vyriausybės duomenis, 2008). Rasę, lytį, amžių, įgalumą, seksualinę orientaciją ir kitus požymius dėl kurių dažniausiai diskriminuojama, gali trumpam paslėpti absoliučiai anonimiškas ir nuo kūno atskirtas tekstas, tačiau diskriminacija nėra sąlygota vietos, tai žmogaus mąstymo produktas, t.y. „neteisingas elgesys su žmogumi ar žmonių grupe remiantis išankstiniais nusistatymais“(WordNet, 2009). Diskriminacijos priežastimi nėra kūnai, o išankstiniai nusistatymai, suformuoti ir nebetikrinami gyvenimo modeliai. Tad pašalinus kūnus diskriminacija nedingsta. Sheizaf Rafaeli 1988 m. interaktyvumą, kaip komunikacijos lygmens išraišką, aprašė per žinučių sąsajas. Interaktyvumas, pasak jo, tai išraiška komunikacijos lygmens, kuomet komunikacijos mainuose trečia arba vėlesnė transmisija (arba žinutė) jų sekoje yra susijusi su pradine tiek pat, kiek ankstesni apsikeitimai siejosi su dar ankstesnėmis transmisijomis (Rafaeli, 1988). Kitaip tariant, žinučių apsikeitime, jos referuoja ne tik viena į kitą, bet ir į ankstesnes, kurios savo ruožtu tokiu pat lygiu gali referuoti į dar ankstesnes. Toks komunikacinis procesas Rafaeli yra vadinamas interaktyvumu. Čia interaktyvumas vertinamas kaip komunikacinis veiksmas redukuotas iki matematinės schemos, kurioje apibrėžiamas tranzakcijų skaičius, lygis ir kryptis. Neatsižvelgiama į kokybines charakteristikas, kultūrinį kontekstą ir procesus, komunikacijos turinį, komunikatorių subjekto pozicijas ir t.t. „Tikrasis interaktyvumas – tai galimybė skaitytojui keisti informaciją, tarsi „susilieti“ su kūriniu, pasijusti aktyviu veiksmo dalyviu.“ (Balčytienė, 2001) Interaktyviai virtualiose aplinkose gali dalyvauti ne tik skaitytojai įtakojantys saityno tekstinį turinį, bet ir programuotojai koduodami laisvojo kodo įrangą, filmų kūrėjai „Youtube“ aplinkoje ir t.t.

29 Interaktyvumas gali kisti, jo lygis augti arba mažėti priklausomai nuo atitinkamos Interneto paslaugos apie kurią kalbama (Morris, Ogan,1996). Apibrėždamas interaktyvumą kaip dalyvavimą Russell Richards išskiria tris interaktyvumo sekcijas, kurios priklauso nuo to, kaip subjektas-sistema pozicionuoja objektą-naudotoją: • Naudotojiškas interaktyvumas pozicionuoja medijos naudotoją kaip priėmėją/skaitytoją. Tą patį tekstą jis gali skaityti iš skirtingų diskursinių pozicijų, priimti arba atsisakyti, tačiau negali jo pakeisti. Šio interaktyvumo pobūdis – priimamasis. Pavyzdžiui, naudotojas gali tapatintis su turiniu, autoriumi ar personažu arba gali aktyviai reaguoti į turinį (pvz., niokoti lauko reklamas), bet tik išeidamas iš turinio ribų, jis neturi teisės keisti turinio ir/arba konteksto. • Proceso interaktyvumas taip pat apima ir naudotojo interaktyvumą, tačiau toks naudotojas gali būti ne tik gavėju, bet ir siuntėju, o taip pat turi galimybę gauti atsakymus į savo siunčiamą informaciją tinkle. Jo dalyvavimo būdai kontekste yra apspręsti iš anksto: nuo elektroninio pašto žinutės žurnalistui iki palaikančio balso apklausoje. Naudotojas tokiame turinio kūrime yra antraeilis. • Režisūrinis interaktyvumas apima ir proceso ir naudotojišką interaktyvumą, tačiau čia pozicionuojamas naudotojas gali aktyviai dalyvauti kuriant turinį ir/arba kontekstą jam. Jis dalyvauja sukurdamas naują temą forume, naują straipsnį portale, programinį priedą naršyklei arba savo asmeninį puslapį, kuriame kiti galės interaktyviai dalyvauti. Kai naudotojas dalyvauja kaip režisierius, jis suvokia turinio gaminimo procesą ir pats lygiavertiškai dalyvauja jame. (Richards, 2006) Medija, remiantis Richards klasifikacija, pozicionuoja naudotoją kaip objektą, bet įtakotas jam primestų elgsenos modelių, jis įgalus subjekto poziciją pasirinkti pats. Panašaus požiūrio laikosi Auksė Balčytienė teigdama, kad: „interaktyvi technologija leidžia didesnio lygio dalyvavimą ir turi potencialo sukurti auditorijas, kurios reaguoja“ (2002). Naujųjų medijų teoretikas Lev Manovich interneto naudotojus išskyrė į dvi kultūriškai susiformavusias subjekto pozicijas – dykinėtojus (pranc. flâneur) ir tyrinėtojus (angl. explorer) . Dykinėtojas arba virtualus dendis (angl. data dandy) atsipalaidavęs iriasi informacijos upėmis. Kaip kadaise istorinis dendis mėgavosi anonimiškos publikos dėmesiu gatvėse (Manovich, 2001), taip ir elektroninėje erdvėje atsidūręs dendis virtualios publikos domėn iškelia savo asmeninę informaciją. Personalizuojami MySpace, Facebook, one.lt puslapiai, asmeniniai blogai, naudotojų puslapiai detalizuoti iki asmeninių pomėgių ir kultūrinių pasirinkimų aprašo virtualius dendžius ir dykinėtojus, kurie apsupti ekscibicionuojančios minios pranyksta personalizuotų puslapių sraute.

30 Elektroninės erdvės dendis arba dykinėtojas nesiekia pakilti aukščiau minios, išsiskirti iš skirtingųjų srauto, jį tenkina neįpareigojantis atsidavimas informacinei tėkmei. Tinklas yra vieta, itin palanki asmeninių mitologijų puoselėjimui, o klausimas apie tų mitų ir pasakojimų, apie savęs tikrumą kai kuriais atvejais galėtų būti laikomas net nekorektišku. Kaip daugelyje off-line situacijų, taip ir on-line galioja principas „esi tai, ką apie save papasakoji ir ką papasakoja kiti (Lavrinec, 2005). Tyrinėtojas, anot Manovich, tai aplinką dominuojantis personažas sutinkamas ne tik nuotykių romanuose, bet ir virtualioje erdvėje. Literatūroje veikęs kaip M. Twaino nuotykių ieškotojas Huckleberis Finnas, į virtualią erdvę tyrinėtojas žengia kaip į nepažįstamas džiungles. Tyrinėtojas įsitraukia į interaktyvumo jam siūlomas galimybes, jis aktyviai konstruoja savo personažą ne tik personalizuodamas jam suteiktas erdves, bet ir kurdamas savas ir interaktyviai veikdamas. Chun, kalbėdama apie Manovich dykinėjančius dendžius nuo jų atskira dar vieną naudotojų kategoriją, kurią pavadina žioplinėtojais. Žioplinėtojai praranda save virtualioje erdvėje ir jos siūlomoje informacijos gausoje, jie susilieja su minia ir tampa beveidžiais stebėtojais (2006). Žioplinėtojo jausmas pažįstamas daugeliui interneto naudotojų, kurie bent kartą naršė be tikslo. Socialinių tinklapių, tinklaraščių agregatorių, socialinės žiniasklaidos portalų kūrėjai suteikdami daugybę instrumentų aktyviai veiklai nuolat stengiasi įtikinti informacinėje erdvėje dykinėjančius dendžius, kad jie yra tyrėjai, tačiau vien techninės galimybės įsitraukimo lygmens neapsprendžia. Tyrinėtojų motyvacija gali būti iššaukta įvairių aplinkybių, kaip pavyzdžiui politinė situacija ir cenzūra Kinijoje, kurią laužo būrys tinklaraštininkų arba tabu apipintas sekso diskursas, nuo kurio išlaisvinimo ieškoma virtualiuose pasauliuose arba susirašinėjimo grupėse. Tuo tarpu institucijos kartais atsižvelgia tik į teisiškai įtvirtintas aktyvumo galimybes ir visiškai atmeta subjekto poziciją bei medijos pozicionuojamą interaktyvumą. Taip atsitiko tinklaraštininkui Liutaurui Ulevičiui, kurio prašymas akredituoti į Seimą buvo atmestas, nes „Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Darbo grupės posėdyje buvo nutarta, jog žurnalisto ir akreditavimo institutai turi būti aiškinami sistemiškai, todėl akreditacija turi būti suteikiama tik asmenims, atitinkantiems žurnalisto sampratą“ (Baltic News Service, 2009). Tokiu būdu atsižvelgiama tik į teisinį žurnalisto statusą, tačiau nekreipiama dėmesio nei į intencijas, nei į viešumo lygį, kurį pasiekia tinklaraštis. Kaip teigiama Visuomenės informavimo įstatyme: „Žurnalistu laikomas fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios

31 informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys“ (LR Visuomenės informavimo įstatymas, 2004). Tiesa, 2009 m. balandžio 20 d. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl pareiškėjo Liutauro Ulevičiaus akreditavimo Seime bei įpareigojo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl akreditacijos ir priimti sprendimą.“ (Alfa Media, 2009). Subjekto pozicija nuolat pamirštama ir užduodant neadekvatų klausimą „Ar tinklaraščiai yra žiniasklaida?“, nes dalyvavimą apibrėžia ne tik suteiktos galimybės, bet pozicija naudojantis jomis. Todėl naudotojo interaktyvumas turėtų būti apibrėžiamas ne tik per naudotojui suteiktą dalyvavimo galimybių lygmenį, bet ir per pačio naudotojo apsisprendimą dalyvauti.

32 2. POPULIARIŲ PERSONAŽŲ KONSTRAVIMAS INTERNETE:

PROCESO IR STRUKTŪROS TYRIMAS

Teorinių šaltinių analizė padėjo atskleisti personažų kūrimą, kaip performatyvų naratyvinį veiksmą. Įžymumas generuojamas nuolat platinant kartojant personažo reprezentacijas įvairiuose kanaluose. Jei auditorijos aktyviai įsitraukia į personažą, jos ima reprodukuoti ir jį ir jo tekstus. Kadangi virtualioje erdvėje naratyvinis personažo kūrimo veiksmas paprastai atliekamas viename ar keliuose pirminiuose komunikacijos kanaluose, o reprodukuojama antriniuose komunikacijos kanaluose, aiškumo dėlei norėčiau pateikti supaprastintą virtualių personažų platinimo erdvių schemą (žr. 3 pav.). Virtualūs personažai šiame darbe bus nagrinėjami pirminėse ir antrinėse komunikacijos erdvėse. Pirminė komunikacinė erdvė – (savi)kūros erdvė. Tai ta erdvė, kuri pasirenkama personažui kurti. Kaip parodys toliau tiriami pavyzdžiai, kuriant personažą nebūtinai kuriamas aš pats. Čia nebūtinai kalbama apie psichologinį autoriaus ir personažo santykį, personažus gali kurti ir kultūrinės industrijos. Toliau darbe bus parodomos įvairios (savi)kūros erdvės nuo interneto portalų iki uždarų naujienlaiškių ir atskleidžiama kokius bruožus jos turi. (Savi)kūros erdvėms dažnai būdingas bruožas – reprodukcinės erdvės. Tai erdvės, kuriose auditorijoms leidžiama reflektuoti personažą, komentuoti, kurti turinį susijusį su personažu. Ne visos (savi)kūros erdvės suteikia reprodukcines erdves savo viduje, tačiau jas suteikti gali pats virtualus personažas savo tekstuose cituodamas gerbėjų laiškus ir pan. Antrinė komunikacinė erdvė – tai personažą reprodukuojančių erdvių visuma. Šioje antrinėje erdvėje reprodukuojama tai, kas buvo sukurta pirmojoje. Struktūroje šios erdvės pažymėtos X1, X2 ir t.t, kur X1 gali reikšti konkretų žiniasklaidos kanalą, X2 – fanklubą, X3 – forumą ir t.t.

33 Pirmins komunikacijos erdvs Antrins komunikacijos erdvs

(Savi)kros erdv Reprodukcins erdvs

Reprodukcin X1 X2 Xn Xn+1 erdv

3 pav. Virtualių personažų platinimo erdvės

Šiame darbe bus tiriama kaip skirtingose virtualiose erdvėse ir socialiniuose tinkluose kuriama ir palaikoma lyderystė ir jos diskursai. Lyderystė – asmens sugebėjimas mobilizuoti žmonių grupes, paskatinti jas veikti. K.G. Ricketts and H. Ladewig susistemindami K. E. Pigg teiginius apie lyderystę bendruomenėse teigia, kad lyderių turimi galios resursai skiria juos nuo pasekėjų. Lyderiai gali įtakoti pasekėjus, labiau nei pastarieji pirmuosius. Lyderių turimi galios resursai gali būti nusakyti reputacija, prestižu, asmenybės bruožais, tikslu, statusu, žinutės turiniu, vidiniais ir grupei pritaikomais gebėjimais, turima arba neturima valdžia, simboline sąveika, motyvacija, lytimi, rase, religija ir t.t. Kuriant stiprius bendruomeninius ryšius, svarbus lyderio ir bendruomenės abipusis pasitikėjimas (2008). Įžymybių ir žvaigždžių galios resursai dažnai yra paslėpti. Kalbant apie lyderiavimą aktuali Max Weber charizmatiško vadovo sąvoka. Skirtingai nuo paveldėtos ar institucionalizuotos galios valdyti, asmuo galios gali įgauti charizmos pagalba. Charizmatikas nėra išrenkamas lyderiu, jį tokiu padaro charizma. Tai yra suvokiama kaip dovana „iš aukščiau“, kurios įrodymus pasekėjai turi nuolat matyti, kad tikėtų galia. Iracionali charizma gali būti racionalizuojama suteikiant institucinių galių (Weber, 2007). Pasekėjai prisiriša prie charizmatiško lyderio nuolat matydami jo charizmos (o tuo pačiu ir natūralizuotos galios) patvirtinimus. Aiškindamas lyderystę David P. Marshall šalia Weber charizmos pasitelkia Sigmund Freud superego supratimą. Superego – išorinės valdžios/ideologijos internalizavimas asmens sieloje (psyche). Lyderio superego (paremtas lyderio mitu ir centrine tėvo figūra) vystosi, kuomet natūralizuojama galios konfigūracija ir su ja susijusi ideologija. Superego galia priklauso nuo individų identifikacijos lygio su valdžia ir lyderiais (1997). Auditorijos natūralizuoja lyderio poziciją ir charizmą, tad jo turimą galią paprastai pateisina ypatingais sugebėjimais ar įgimtomis

34 savybėmis. Populiariojoje kultūroje dažnai galima stebėti, kaip lyderiais ir žvaigždėmis tampa tie, kurie neatlieka jokios socialinės ar meninės funkcijos. Todėl pats įžymumas dažnai natūralizuojamas, kaip ypatinga asmens savybė. Superego sąvoka dažnai artikuliuoja Slavoj Žižek (1989). Jis teigia, kad superego tai ideologiškai ir per praktiką į pasąmonę įterptas suvokimas, kad paklusimas taisyklėms yra teisingas dėl to, kad joms paklūstama. Analogiškai paklusnumas lyderiui atsiranda ne todėl „kad mes subjektai elgiamės su karaliumi, kaip su karaliumi, nes jis karalius“, o todėl kad „karalius yra karalius, nes mes su juo taip elgiamės“ (p.146). Tuomet charizmos demonstravimas tampa tik legitimuojančiu veiksmu, nepavykus veiksmui – charizmatiškas lyderis demaskuojamas (Žižek, 1989). Šis lyderio paradoksas tampa aktualus ir daug aiškesnis kalbant apie įžymybių ir jų auditorijų santykį. Monarcho valdiniai neturėjo apsisprendimo laisvės suteikiant monarchui galios (monarchija paveldima), galios klausimas jiems iškilti galėjo nebent siekiant nuversti monarchą, t.y. suvokus, kad karalius yra karalius, nes mes su juo taip elgiamės, tačiau gali būti ir kitas karalius. Įžymybės pasėkėjai nuo monarcho valdinių skiriasi tuo, kad galią jie gali suteikti tiems, kas juos paskatins. Taigi remiantis Žižek schema, įžymybių charizmą įrodo jų vizualinės reprezentacijos žiniasklaidoje, tačiau lyderio galią įžymybei suteikia ir pripažįsta paklusti linkusios auditorijos, kurios su įžymybe elgiasi taip, kaip su įžymybe. Tokių santykių pasekoje susiformuoja lyderio galios diskursas palaikomas ir auditorijų ir lyderio. Galios šaltinis, pasak Pierre Bourdieu, yra įvairių rūšių kapitalas. Tolesniuose tekstuose dažnai bus vartojamos sąvokos: socialinis, kultūrinis, ekonominis ir simbolinis kapitalas. Remiantis Bourdieu, socialinis kapitalas išreiškiamas daugiau ar mažiau institucionalizuotais ryšiais su žmonėmis ir organizacijomis. Kultūrinis kapitalas išreiškiamas kultūrinėmis reikšmėmis, jis gali būti paveldimas, kaip socialinė klasė, arba įgyjamas kaip išsilavinimas, žinojimas, kultūrinis supratimas ir t.t. Simbolinis kapitalas – tai sukauptas pripažinimas, garbė, kuris sumoje su kitomis kapitalo rūšimis gali nusakyti objektų vertę. Ekonominis kapitalas – tiesiog faktinis turtas išreiškiamas piniginėmis vertėmis (1988). Kuo daugiau simbolinio kapitalo sukaupęs dailininkas, kuo labiau jis pripažįstamas ir gerbiamas dėl savo sukaupto kultūrinio kapitalo (pavyzdžiui, išreiškiamo dailininko tam tikros dailės srities žiniomis) arba socialinio kapitalo (priklausymo tam tikrai menininkų grupei), tuo brangesni jo paveikslai. Aktyvus prisirišimas prie populiaraus personažo ir jo reprodukavimas padeda kaupti socialinį ir kultūrinį kapitalą. Kuris, kaip teigė Bourdieu, esant tam tikroms sąlygoms ir atsiradus

35 gali būti paverčiamas ekonominiu. Kuo daugiau simbolinio kapitalo sukaupęs bus personažas, tuo labiau tikėtina, kad ekonominio kapitalo vertė bus didesnė. Lyderis yra galios instancija, įžymybės galia dažniausiai paslėpta arba potenciali (Marshall, 1997). Lyderis išnaudoja savo galią, įžymybė dažniausiai – ne, todėl įžymybių lyderiavimas dažnai yra potencialus. Nors auditorijų prisirišimas įžymybėms suteikia galios, ji dažniausiai nėra išnaudojama. Pavyzdžiui, jau iširusi britpop grupė Pulp dažnai dainuodavo apie socialinę nelygybę, bet nei jie, nei jų fanai tiesiogiai neįtakojo socialinių pokyčių, užtat įžymybių mobilizacinių galių potencialą geba išnaudoti kūrybinės industrijos samdydamos žvaigždes produktų ar socialinei reklamai reklamai. Kultūrinį kapitalą virtualioms įžymybėms padeda kaupti jų produktyvūs fanai, kurie pasitelkia meninius ir interpretacinius sugebėjimus. Susiformavusios fanų grupės įtvirtina populiaraus personažo socialinį kapitalą. Abi šias kapitalo, o kartu ir simbolinį kapitalą padeda kaupti žiniasklaida įženklindama dominuojančio personažo ir jo auditorijų santykį. Fanų grupės mobilizuojamos ir skatinamos veikiau reprodukuoti pačius žvaigždės-auditorijos santykius, nei kryptingai vykdyti žvaigždės, kaip lyderio, komandas. 2.1. Kritinė diskurso analizė tiriant lyderystę ir jos diskursus Komunikacinės erdvės pasirinktame virtualaus lyderystės diskurse bus nagrinėjamos remiantis Teun van Dijk pasiūlytu kritinės diskurso analizės dimensijomis. Kritinė diskurso analizė pasirinkta dėl multidisciplininio požiūrio į diskursą (kuris aktualus komunikaciją nagrinėjant sociologiniu požiūrių ir kalbant apie bendruomenių formavimąsi virtualiose komunikacinėse erdvėse). Kritinė diskurso analizė išskirtinį dėmesį suteikia galios konfigūracijoms: ji nukreipta į diskurso rolę produkuojant ir reprodukuojant galios santykius ir dominavimą (Dijk, 2002). Šis analizės būdas yra veikiau požiūrio kryptis, nei struktūriškai suformuluotas tyrimo metodas. Jis nukreiptas į galios ir dominavimo santykių palaikymo per diskursą analizę. Diskursas, pasak Michel Foucault (1982), yra sudarytas iš ženklų sekų grupių, tol kol šios grupės gali būti laikomos teiginiais, tai yra, kol šios ženklų grupės gali būti priskirtos tam tikriems egzistavimo būdams ir sampratoms. Teiginiai, kaip šį žodį vartoja Foucault, negali būti izoliuoti ir aprašomi kaip gramatikos ar logikos struktūros. Norint aprašyti teiginius reikia aptarti aplinkybes, kuriose įvykęs ženklų perdavimo veiksmas gali vykti. Perduotos ženklų sekos nėra tik perdavimo veiksmo pėdsakai, jos greičiau atskleidžia santykius tarp sferos objektų; šios sekos – daugiau nei individualių veiksmų ir operacijų rezultatas, jos greičiau atskleidžia galimas subjekto pozicijas; tai daugiau nei organiška, autonomiška visuma užsidariusiu ir galinti produkuoti prasmę savo viduje,

36 bet greičiau elementas koegzistencijos lauke; tai daugiau nei prabėgantis įvykis ar inertiškas objektas, tai labiau – pasikartojanti visuma (Foucault, 1982). Galios konfigūracijos gali būti palaikomos tam tikro diskurso ir jo struktūrų, pavyzdžiui, patriarchalinės šeimos diskurse tam tikromis diskursyvinėmis struktūromis perduodančiomis simbolines reikšmes bus palaikoma patriarchalinės šeimos galios konfigūracija. Čia galima pasitelkti stalo ritualus: tėvas sėdės už stalo galo – kiti šeimos nariai sėdės aplink, tėvas pradės valgyt– kiti šeimos nariai lauks kol jis pradės ir t.t. Tokiomis diskursyvinėmis struktūromis bus palaikomas patriarcho šeimoje diskursas, kuomet tėvas bus įtvirtinamas kaip patriarchas, o kiti šeimos nariai kaip jam paklūstantys. Analogiškai diskursyvinėmis struktūromis veikiančiomis tam tikrame kontekste gali būti palaikomas virtuali lyderystė. Tiriant diskursą neišvengiamai daug dėmesio tenka skirti diskursyvinėms struktūroms ir ženklams bei jų reikšmėms, kurie palaiko šias struktūras. Norman Fairclough aptardamas kritinės diskurso analizės metodą teigia, kad tai dialektinio ryšio tarp semiotikos (kartu kalbos) ir kitų socialinių praktikų analizė (2002). Tokia analizė (pasitelkiant kitus metodus) dažniausia naudojama atskleisti kaip diskursyvinės struktūros yra naudojamos reprodukuoti socialinį dominavimą: Kritinė diskurso analizė susitelkia į struktūrą ir į veiksmą, todėl apžvelgia, kaip struktūruojama diskurso tvarka ir kaip vyksta konkrečios interakcijos. Aplinkybės, kurios sąlygoja požiūrį į problemą iš dalies susijusios su socialiniu semiotinių skirtumų struktūravimu remiantis diskursu (pavyzdžiui, žvelgiant kaip valdymo diskursas kolonizavo viešųjų paslaugų sferas, tokias kaip švietimas). Šios aplinkybės iš dalies įtakoja dominuojančius ar įtakingus interakcijos būdus ir kalbos naudojimą interakcijose. Tai reiškia, kad reikia nagrinėti interakcijas. (Fairclough, 2002, p. 126) Interakcijos tai komunikacinės situacijos, ne tik tiesioginiai pokalbiai tarp žmonių, bet ir žinių reportažai per televiziją, tekstai interneto portaluose, vaizdai socialiniuose tinkluose ir t.t. Vienose komunikacinėse situacijose komunikatoriai artimesni, bendrauja tiesiogiai (konkreti fano ir jo žvaigždės interakcija el. paštu), kituose – sunkiau apibrėžiami, fragmentiški (kaip fragmentiškos ir neapibrėžiamos YouTube kanalo auditorijos ir, pavyzdžiui, kanalo klipus kuriančios prodiuserių komandos). Diskursas padeda įženklinti ir socialiai per šį įženklinmą struktūruoti žmones į grupes, kurių vienos gali dominuoti kitas. Tokios situacijos formuoja standartinius interakcijos būdus.

37 Diskursas atsiskleidžia interakcijoje arba komunikacinėje situacijoje, todėl, remiantis Teun van Dijk, diskurso pasiekiamumas ir kontrolė gali būti apibrėžiama per kontekstą ir teksto bei kalbos struktūras. Kontroliuoti kontekstą, reiškia kontroliuoti vieną ar daugiau šių kategorijų, pavyzdžiui, apibrėžti komunikacinę situaciją, nuspręsti komunikacinės situacijos laiką ir vietą, kur privalo pasirodyti komunikacinio veiksmo dalyviai, nuspręsti dalyvaujančiųjų roles, įtakoti dalyvaujančių žinias, įtakoti galimus dalyvaujančiųjų veiksmus. (Dijk, 2002, p. 5) Kontekstus kontroliuoja galios turintieji, taip apsprendžiamą kada ir kur vienokia ar kitokia informacija bus sužinoma. Teksto struktūros tai konkretūs žanrai: vieša kalba, paliepimas ir t.t. „Diskursui ir komunikacijai taip pat svarbu kas kontroliuoja temas (semantines makrostruktūras) ir temų pasikeitimus.“ (Dijk, 2002, p. 5) Kritinei lyderystės diskurso analizei ištirti ir dominavimo santykiams atskleisti pasirinkau du pagalbinius modelius: (1)kapitalo akumuliavimo analizę ir (2) virtualių erdvių technologinių galimybių analizę. Įžymybių galia, kaip jau minėjau, yra paslėpta. Tačiau ją galima nagrinėti per įvairių kapitalo formų akumuliavimą, tam tikslui pasitelksiu Pierre Bourdieu (1986) kapitalo akumuliacijos modelį. Įvairių rūšių sukauptas kapitalas yra galios šaltinis. Virtualioje erdvėje kultūrinis, socialinis ir simbolinis kapitalas kaupiamas ir įtvirtinamas įvairiomis simbolinėmis praktikomis, nuo virtualios draugystės užregistravimo tinkle iki virtualios žvaigždės vaizdo klipo parodijos. Kadangi mano tiriami populiarūs personažai veikia virtualioje erdvėje diskursyvinės struktūros neišvengiamai susiformuoja virtualiuose kontekstuose. Mano hipotezė yra ta, kad virtualios aplinkos ir jų techninė struktūra padeda išlaikyti pasakotojo-klausytojo galios konfigūracijos modelį. (Tiksli formuluotė: komunikacija ir komuniktorių galios pasiskirstymas ir išlaikymas yra sąlygojami virtualių aplinkų (šiuo atveju socialinių tinklų ir puslapių) ir paslaugų informacinės architektūros.) Tai tuo pačiu reiškia, kad virtualios aplinkos padeda egzistuoti tam tikroms diskursyvinėms struktūroms (pavyzdžiui, inertiškiems auditorijų komentarams ir vertinimams) arba išlikti seniau susiformavusioms (tokioms kaip fanų kalba personalizuotuose įžymybių puslapiuose). Norint patvirtinti arba paneigti šią hipotezę reikalinga virtualių erdvių technologinių galimybių analizė ir šių galimybių analizė per kapitalo akumuliaciją. Atitinkamai kitos dvi hipotezės taip pat yra priklausomos nuo galios pasiskirstymo diskurse ir nuo technologinių galimybių. Norint atsakyti, ar „virtualios erdvės specifika suteikia lygias galimybes populiarius personažus kurti ir platinti pavieniams asmenims, nepriklausantiems

38 kūrybinėms industrijoms“, reikia tirti virtualius kanalus, ir pavyzdžiui sužinoti ar jie pasiekiami kiekvienam norinčiam, o galbūt tik tiems, kurie patys turi galios suteiktos, pavyzdžiui, įgaliojimų forma. Ar „virtualios erdvės specifika suteikia daugiau galimybių aktyviai vartoti personažą ir užmegzti glaudesnį ryšį su juo“, taip pat padės sužinoti technologinių galimybių analizė. Norėdama apsibrėžti tyrimo lauką pritaikiau Teun van Dijk išskirtas kritinės diskurso analizės dimensijas. Kadangi šiame darbe bus nagrinėjama komunikacinė struktūra ir jos reikšmės ir kaip tos reikšmės palaiko lyderystės diskursus, pasirinkau tris Teun van Dijk išskirtas dimensijas: globalius, glokalius ir lokalius komunikacinių kontekstų modelius, formalias komunikacines struktūras ir komunikacinių veiksmų reikšmes. Diskursyvinės struktūros veikia tam tikruose kontekstų modeliuose. Tiriami personažai veikia vakarietiškose (su viena išimtimi) virtualiuose kontekstų modeliuose. Kontekstų modeliai įtakoja juose vykstantį komunikacinį veiksmą. Kontekstų modeliai kontroliuoja diskurso aspektus ir padeda įtvirtinti, kad diskursas būtų socialiai priimtinas (Dijk, 2001). Lokaliame virtualios bendruomenės kontekste su personažu elgiamasi, kaip su bendruomenės nariu (nes jis reprezentuoja tokią savo tapatybę, o auditorijos ją priima), globaliame virtualių įžymybių kontekste su personažu žiniasklaida ir žiniasklaidos auditorijos gali elgtis kaip su žvaigžde. Kontekstų modeliai padeda palaikyti taisykles, kuriomis remiantis turi vykti komunikacija. Formalios komunikacinės struktūros tai techniškai apspręsti komunikacijos žanrai, įtakojami kontekstų. Pavyzdžiui naujienlaiškis, pasakotojo-auditorijos komunikacinis žanras kanale Youtube – mano tiriamais atvejais yra pirminės komunikacinės erdvės žanrai. Tuo tarpu tekstai apie pirminės komunikacinės erdvės veiksmą naujienų portale, fanklube – yra antrinės komunikacinės erdvės žanrai. Komunikacines struktūras virtualioje erdvėje įtakoja ne tik komunikacijos dalyviai, bet ir naudojamos technologijos. Komunikacinės diskursyvios struktūros perduoda ir palaiko reikšmes. Pavyzdžiui personažo kaip autoriaus kalbėjimas padeda išsilaikyti jam autoriaus pozicijoje, nes auditorijos jį pripažįsta autoriumi. Ši trečioji Teun van Dijk pasiūlyta gylio dimensija tiria kokias reikšmes perduoda formalios komunikacinės struktūros veikiančios diskursyviuose kontekstų modeliuose ir kaip šios reikšmės, per formalias komunikacines struktūras ir kontekstus padeda palaikyti galios konfigūraciją. Susumuojant aukščiau aptartus teiginius kritinę diskurso analizę galima struktūrizuoti ir naudoti virtualių personažų komunikaciniam veiksmui tirti pagal schemą pavaizduotą 4 pav.

39 Turinio analiz"

Komunikacin$ veiksm% Leidini! analiz" $takojan&i! technologij! Auditorij! analiz" analiz"

Komunikacini! kontekst! Kritin" diskurso Komunikacini! strukt#r! analiz" analiz" analiz"

4 pav. Kritinės diskurso analizės schema pritaikyta virtualių personažų lyderystei ir jos diskursams tirti

Savo tyrime apžvelgsiu, kokius komunikacinius būdus ir kokiuose kontekstuose pasirenka virtualūs personažai ir kokias reikšmes perduoda dikskursyvios komunikacinės struktūros ir kontekstai. Tai yra, bus tiriama, kokias reikšmes suponuoja formalios personažų-auditorijų, personažų- žiniasklaidos komunikacinės struktūros, kontekstai, susiformavę virtualiose struktūrose; kaip šios reikšmės padeda kaupti įvairų rūšių kapitalą, kuris yra galios šaltinis ir kaip komunikacinės struktūros ir kontekstai įtvirtina šią galią. Ir galiausiai, kaip visa tai įtakoja technologinės virtualių erdvių galimybės. 2.2. Pirminės komunikacinės erdvės: save kuriantis personažas ir jį reprodukuojančios auditorijos Kaip jau minėta aukščiau, pirminė komunikacinė erdvė, tai ta erdvė, kurioje yra kuriamas personažas. Vieni personažai kuria save patys, kaip nagrinėjami Petras Oras, Arminas Višinskis, kiti, kaip Bree iš YouTube kanalo lonelygirl15, yra prodiuserių kūriniai. Išsamūs personažų aprašymai pateikti Priede Nr. 1 esančioje lentelėje. Šioje tyrimo dalyje aptarsiu pirminės (savi) kūros erdvės schemą skirtinguose virtualiuose kontekstuose.

40 (Savi)k!ros erdv"

Reprodukcin" erdv"

5 pav.: Pirminė komunikacijos erdvė

Ne visos pirminės komunikacijos erdvės turi akivaizdžias reprodukcines erdves, tačiau jas gali suteikti patys (savi)kūra užsiimantys personažai. Pirmines komunikacines erdves pagal kūrėjo galimybę dalyvauti išskyriau į uždaras ir atviras. Uždarose erdvėse personažo kūrimo veiksmas įmanomas tik pritarus erdvės kūrėjams. Atvirose erdvėse kūrimo veiksmas įmanomas visiems norintiems, išpildžius paprastas sąlygas, pavyzdžiui, užsiregistravus. Uždaras pirmines komunikacines erdves taip skirsčiau į tas, kurios turi suteikia auditorijoms reprodukcines erdves ir į tas, kurios tokių erdvių nesuteikia. Pagal auditorijų dalyvavimą virtualios erdvės gali būti skirstomos į lokalias, glokalias ir globalias. Lokalūs kanalai įsitvirtinę kaip tam tikrų lokalių auditorijų ir susiformavusių jų grupių informavimo priemonės, todėl lokalumą taip pat žymi ir publikacijų temos bei kalba suprantamai tai auditorijai. Kuo siauresnė yra grupė, tuo glaudesnė joje galima komunikacija. Daugeliui teoretikų, kaip pažymi Joseph Straubhaar, globalizacija siejasi su pasauline, Vakarietiška kapitalo sistema, išsikerojusia laike ir erdvėje. Globalizacijos „vykdytojais“ tampa pasaulinės korporacijos (ne be reikalo tokie procesai vadinami McDonaldizacija ar CocaColizacija), todėl globalizacija nuolat siejama su lokalios kultūros engimo, vietinių unikalių bruožų praradimo (homogenizacijos) baime (2006). Internete globalumą puikiai atspindi paslaugos pritaikytos visiems interneto naudotojams, kaip laisvoji enciklopedija Wikipedia, paieškos sistema Google, socialiniai tinklai Facebook, MySpace ir t.t. Lokalus kontekstas yra bendruomeninis, siejamas vienos kultūros ar intereso. Paprastumo dėlei, šiame darbe neskirsiu nei regioninių, nei nacionalių kontekstų ir juos asimiliuosiu su lokaliais, nes internetas suteikia galimybę nepriklausomai nuo buvimo vietos dalyvauti komunikaciniame veiksme. Tokie kontekstai gali būti lokalizuojami apibrėžtoms žmonių grupėms: tik lietuviams (pvz., alfa.lt), tik Kintų bendruomenei (pvz., Kintų bendruomenės tinklaraštis), tik automobilistams. Glokalizacija arba hibridizacija kultūros industrijose, kaip tai įvardina J. Strubhaar, tai globaliai sukurta kultūrinė produkcija, kuri naudojama sukurti ir perkurti

41 lokalias arba regionines erdves (2006). Globalios interneto paslaugos daugeliu atvejų naudojamos glokaliai. Paslaugų kūrėjai ir patys tą skatina pakeisdami naudotojų naršymo kalbą pagal jų būvimo vietą ar prisitaikydami prie politinės sistemos8. Globaliuose tinkluose susiburia bendruomenės priklausomai ir nepriklausomai nuo jų lokacijos žemėlapyje, o sistemos globaliuose kontekstuose juos skatina produkuoti lokalias reikšmes. Tokiais pavyzdžiais gali būti Japoniškas YouTube, Chris Crocker gerbėjų klubas MySpace sistemoje ir t.t.

2.2.1. Kaip simbolinį kapitalą suteikia uždaros interneto erdvės Uždaromis erdvėmis internete vadinu tas pirmines komunikacines erdves, kuriose turinio ir (savęs/personažo) kūrėjo pozicija nėra laisvai prieinama. Visos uždaros mano tiriamos interneto erdvės yra lokalios arba glokalios – jų naudotojų ratas gali būti apibrėžtas. Šių erdvių savininkai dalyvius pasikviečia, suranda arba erdvė yra sukuriama kaip uždara dalyvio raiškos erdvė, į kurią tik pats dalyvis gali priimti kitus. Aš nagrinėju keturis personažo kūrimo atvejus, uždarose erdvėse: portalus omni.lt 2004-2006 m., ore.lt (1998-1999), klubo „Gravity“ naujienlaiškį (2008 m. - 2009 m. vasaris), nuotraukų galeriją thecobrasnake.com (2005 m.). Nagrinėjant šiuos kanalus kaip personažo kūrimo erdves aktuali simbolinio kapitalo personažams suteikianti kanalų paskirtis ir informacinė struktūra, personažams per paskirtas pareigas (Arminas Višinskis paskiriamas rubrikos žurnalistu) arba kitokį įženklinimą (Cory Kennedy yra atrandama kaip foto modelis) suteikta galia, kanalų lokalumas apibrėžiantis auditorijų vienalytiškumą. Pavyzdžiui, naujienų portalas omni.lt – lokalus lietuviškas naujienų portalas, kuriame savo personažą kūrė Arminas Višinskis, yra uždara erdvė. Lokali ši erdvė todėl, kad joje skelbiama informacija pagal temas aktuali Lietuvos skaitytojams. Personažas Arminas Višinskis buvo įgaliotas tapti žurnalistu. Kultūrinis portalas ore.lt taip pat yra lokali uždara erdvė, tačiau ją kartu su kolegomis įkūrė personažas Petras Oras, portalo ore.lt erdvė lokalizuota dar labiau – naudotojų bendruomenė vienija jaunus žmones besidominčius indie ir elektronine muzika, bei nekomerciniu kinu. Jauna mergina Cory Kennedy yra pastebima fotografo Mark Hunter, kuris jos vaizdus pradeda publikuoti nuosavoje įžymybių galerijoje. Jos auditorija yra glokali, ji vienija ne tik Los Andželo gyventojus, kuriems įdomus vietinių vakarėlių veiksmas, bet ir viso pasaulio auditorijas, kurioms smalsu pažiūrėti į kino ir muzikos žvaigždes. Goda Domeikaitė, kaip atstovė viešiesiems ryšiams, veikia klubo „Gravity“ naujienlaiškyje, kuris ne tik yra uždaras autoriams, bet ir prieinamas tik

8 Google Inc. taikydamiesi prie politinių reikalavimų cenzūruoja Google paieškos rezultatus Kinijoje (The British Broadcasting Corporation, 2006). 42 užsiregistravusiems skaitytojams (Gravity, 2009), tad jo lokalumas apibrėžtas aiškaus narių skaičiaus. Uždaros lokalios ir glokalios erdvės, kaip interneto naujienų portalai, įvairūs subkultūrų zinai, paprastai jau turi sukaupusios kultūrinio ir socialinio, o taip pat simbolinio kapitalo, kurį perduoda juose kuriamam personažui įgaliodamos jį veikti. Kūrėjo, kaip Petras Oras, ir žurnalisto, kaip Arminas Višinskis, arba vadybininkės, kaip Goda Domeikaitė, pozicijų reikšmė skiriasi. Petras Oras yra subkultūrinio portalo kūrėjas (žr. Priedas Nr. 6 – „netekome mūsų puslapio kūrėjo“) – svarbi pozicija, nes kūrėjas pradeda kultūrinį veiksmą. Socialinis, kultūrinis ir simbolinis kapitalas, kurį toliau įgis portalas taip pat bus perduodamas ir jam. Tuo tarpu žurnalistas Arminas Višinskis ateina į jau sukurtą interneto portalą omni.lt, kur jo įženklinimas priklauso nuo to, kokią poziciją savo tekstams jis gaus struktūroje. Naujienų portalai dažniausiai veikia politiškai ir socialiai aktualizuodami tekstus. Tradiciškai, teksto svarbą ir aktualumą portalo skaitytojams rodo jo vieta informacinėje struktūroje, viršuje – svarbiausios naujienos, apačioje – mažiausiai svarbios, informacija analogiškai nuo viršaus iki apačios yra organizuojama pagal svarbiausias ir mažiausiai svarbias temas. Armino Višinskio rubrika „Saulėgrąžos“ atsiduria pop-kultūros ir laisvalaikio bloke, apsupta rubrikų „Laisvalaikis“, „Namo negrįšiu“ ir „Gatvės tekstai“ (Omnitel, 2006). Toks vietos parinkimas rodo mažesnį politinį ir visuomeninį aktualumą ir labiau pramoginę tekstų paskirtį. Pramoginė Godos Domeikaitės personažo ir jos tekstų paskirtis iškart priskiriama naujienlaiškio paskirties – kviesti žmones atvykti į klubą „Gravity“. Klubas „Gravity“ – vienas populiariausių naktinių Vilniaus klubų, Goda tampa klubo vietininke auditorijoms. Atitinkamas simbolinis kapitalas yra suteikiamas Godą įvardijant klubo „Gravity“ atstove spaudai. Fotografas Mark Hunter, populiaraus nuotraukų portalo The Cobrasnake įkūrėjas, „atranda“ modelį – Cory Kennedy (Shawn, 2007). Ji skirtingai nuo pasamdytųjų, yra atradimas. Tuo tarpu kai samdoma kasdien, nes darbas turi būti nudribtas, atrandami tik ypatingi žmonės. Atradimo faktas, kurį atlieka autoritetinga asmenybė, juos paverčia ypatingais. Galerijoje, kurioje talpinamos žvaigždžių nuotraukos iš hipsteriškų9 Los Anželo vakarėlių, nuolatinis niekam nepažįstamos merginos publikavimas natūraliai sukelia klausimą, kas ji tokia. Auditorijos pradeda kurti legendas ir istorijas apie tai (Shawn, 2007). The Cobrasnake išpopuliarėjęs dėl nuolatinių socialinio ir kultūrinio kapitalo mainų su scenos žvaigždėmis šį kapitalą perduoda naujai žvaigždei Cory Kennedy. Jos nuotraukos nuolat kartojasi galerijoje 2005-2006 m., Cory nuolat matoma jauna ir

9 Hipsteris – pavadinimas naudojamas apibudinti nehomogeniškai jaunų žmonių grupei vienijamai bendrų bruožų. Taip vadinami vakarietiški jauni masinės kultūros vartotojai, linkę į nišines kultūras. Hipsteriai yra labai sąmoningi savęs konstravimo per vartojimą veiksme: jie žino kokias simbolines prasmes neša vieni ar kiti produktai, todėl sugeba juos diskriminuoti ir visuomet rinktis labiau nišinius, nei masiškai populiarius. 43 madinga madingiausiuose Los Anželo vakarėliuose, tokiu būdu nuolat įtvirtinamas kultūrinis ir simbolinis Cory Kennedy kapitalas. Nagrinėtų personažų vartotojai pirminėje (savi)kūros erdvėje buvo apspręsti virtualios erdvės lokalumo ar glokalumo, bei tematinės erdvės krypties. Personažai ir jų perduodamos reikšmės įtvirtinamos per reprezentacijų (tekstų ar vaizdų) pakartojimą kanale. Simbolinį kapitalą per įgaliojimus arba atradimo faktą suteikia pats kanalas. arba jo savininkai: pasamdydami, atrasdami ar kitaip sureikšmindami personažą. Aktualumas, svarba, tematinė kryptis įtvirtinama per vietą informacinėje struktūroje ir (Cory Kennedy atveju) per tai, kokios vizualinės reprezentacijos pateikiamos.

2.2.2. Personažo kūrimas ir auditorijos tekstų reprodukcija uždarose erdvėse Uždaras nagrinėjamas interneto erdves toliau išskirsiu į tas, kurios turi techniškai suteiktą reprodukcinę erdvę ir į tas, kurios jos neturi. Taip pat šioje dalyje noriu parodyti kaip personažas gali įtakoti savo paties reprodukcijų plitimą aktualizuodamas tam tikras temas. Personažo kūrėjas nusprendęs viešai reprodukuoti auditorijų tekstus (tekstuose cituoja auditorijų laiškus ir komentarus) dalinasi su auditorijomis savo simboliniu kapitalu, o tuo pačiu pripažįsta kad auditorijos komentaras buvo svarbus. Reprodukcinės erdvės neturi nuotraukų galerija The Cobrasnake (Hunter, 2005). Komentarų nėra, personažo tapatybė neaiški, elekotroninis paštas nenurodytas – reprodukciją tenka perkelti į antrines komunikacines erdves. Akivaizdžios reprodukcinės erdvės 1998-1999 m. neturi portalas Ore.lt. Auditorijoms nesuteikiama komentavimo galimybė. Atgalinis ryšys įmanomas per elektroninius laiškus, kurie periodiškai publikuojami portale Ore.lt. Pats Petras Oras savo auditoriją ignoruoja: į jos laiškus neatsako, jų necituoja savo viešuose tekstuose ir nekomentuoja. Tokiu būdu personažas-autorius kuria save pagal monologišką priešinternetinės žiniasklaidos modelį. Nors kaltinti abejingumu skaitytojams Petro Oro ir jo kūrėjo Jono Oškinio neišeina. Štai paklausus, kodėl Petras Oras mirė, Jonas atsako: „Todėl kad skaitytojas parašė Petrui Orui laišką, kad jis rašo nesąmones, prieštarauja Mariui Listopadskiui, o kadangi tai abu mano slapyvardžiai, tai vengiant šizofrenijos Petro Oro buvo atsisakyta.“ (Priedas Nr. 7, b) Skirtingai nuo Petro Oro, kuris dirbo portale be reprodukcinės erdvės, Arminas Višinskis autoriumi įgaliotas omni.lt, kur techninė architektūra komentarus leidžia. Jis ne tik atsakinėja į komentarus po straipsniais, bet ir išnaudoja jam omni.lt suteikiamą galią prieš auditorijas ir kartais savo tekstus paskiria „vertų“ („Būtent aistra Sandros B. laiške iškėlė jį į viešumą.“(Višinskis,

44 2006)) laiškų aptarimui. Spręsdamas, kas gali būti publikuota, o kas ne, į ką atsakyti, į ką ne – autorius išlaiko savo autoritetą. Kaip ir Arminas Višinskis, Goda Domeikaitė kartais naujienlaiškyje užsimena apie veiksmą su savo skaitytojais:„Praejusia savaite daug diskutavau (su mano laisko skaitytojais) apie politinius ivykius Lietuvoje. “ (Priedas Nr. 8, b, I), „Po praejusios savaites laisko, visus labai sudomino mano tatuiruote.“(Priedas Nr. 8, b II). Naujienlaiškio techninės galimybės neleidžia sukurti reprodukcinės erdvės pačioje komunikacinėje erdvėje. Personažų tekstai, jei sėkmingai perduoda reikšmes auditorijoms, gali paskatinti auditorijų aktyvumą. Informacinėje kanalo struktūroje auditorijoms gali būti suteikta vieta reflektuoti autorių tekstus, tačiau personažų autoriai atgalinį ryšį gali gauti kitais pavidalais. Pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Personažų autoriai gavę atgalinio ryšio ir juo produktyviai pasinaudoję gali įženklinti savo kuriamus personažus, kaip skaitomus ir svarbius (Goda Domeikaitė daug diskutavo, o jos skaitytojus labai sudomino). Taip pat, kaip parodyta Armino Višinskio atveju, personažų autoriai turi galios nurodyti auditorijoms temines kryptis. Fanų produktyvumą skatina ne tik suteikiamos erdvės, bet ir temos, kuriomis kalba jų personažai. Daumantas Kairys (Godos Domeikaitės personažo „Gravity“ naujienlaiškyje kūrėjas) interviu atskleidžia, kad didžiausio populiarumo sulaukia jo įrašai apie politiką: „Diskusijos pradeda virti tik pradėjus Godos laiške rašyti apie politiką“ (žr. Priedas Nr. 7, c). Karolis Jachimavičius (Armino Višinskio personažo kūrėjas), paklaustas kada daugiausia laiškų gaudavo, pasakoja, kad įrašai apie „Eurovizijos“ dainų konkursą būdavo populiariausi: „daugiausiai dėmesio sulaukdavo rašiniai apie Euroviziją, komentarai (žr. Priedas Nr. 7, a). Virtualūs personažai uždarose erdvėse auditorijų dalyvavimą interaktyviame procese gali paskatinti nagrinėjamomis temomis. Nors auditorijų ir personažų bendravimas uždarose erdvėse būna paslėptas nuo auditorijos akių, personažai gali manipuliuoti gaunama medžiaga, aktualizuoti ją perspausdindami arba visiškai nekreipti dėmesio.

2.2.3. Personažo kūrimas atvirose interneto erdvėse Atviromis interneto erdvėmis vadinu tas savo pasirinktas erdves, kuriose registracija ir dalyvavimas prieinami visiems interneto naudotojams (trukdžiais gali būti kalbos barjeras arba cenzūra). Mano darbe bus kalbama apie keturis personažų kūrimo atvejus dvejose atvirose interneto erdvėse. Atviras erdves atskyriau nuo uždarų, nes atviros erdvės prieinamos visiems. Atviros erdvės, skirtingai nuo uždarų, neišskiria naujo dalyvio iš minios ir nesuteikia jam ypatingų

45 įgaliojimų, tačiau dalyvis vėliau gali būti išskiriamas dėl savo aktyvaus dalyvavimo ir populiarumo. Čia tiriu dvi uždaras erdves YouTube ir MySpace, kurių galimybes aptarsiu žemiau. Aš išskirsiu du YouTube ir MySpace vartojimo būdus, lyderiaujančio autoriaus ir auditorijos. Lyderiaujantis autorius veikai kai Manovich tyrėjas – aktyviai įsitraukia ir kuria savo autorinį turinį. Tuo tarpu auditorijos prisitaiko prie šio modelio ir jį palaiko. Aptardama bendruomenės reprodukciją sekančiame skyriuje išsamiau paaiškinsiu auditorijos įsitraukimo lygius ir personažo reprodukavimą pirminėje (savi)kūros erdvėje, o šiame skyriuje bus kalbama apie lyderiaujantį autorių. Pradžiai aptarsiu YouTube sistemos teikiamas galimybes. YouTube yra filmuotų vaizdų talpinimo paslaugas teikiantis puslapis, organizuotas kaip globalus socialinis tinklas, kuriame identifikuojama dar 20 lokalių (pagal šalis) tinklų. Turinio peržiūrai registracija nereikalinga, tačiau jos reikalaujama interaktyviam dalyvavimui. YouTube vaizdai paieškoje ir naršant yra organizuojami pagal populiarumą, taip pat išskirstant juos pagal temą ir populiarumo laiką (YouTube, 2009). Toliau šiame tekste dažnai vartosiu terminą naršyti, turėdama omenyje klaidžiojimą virtualioje sistemoje be jokio konkretaus tikslo. Mano tiriami autoriai Chris Crocker (itschriscrocker, 2009) ir Magibon (MRirian, 2009) į YouTube ateina ir savo dalyvavimo strategijas ten pasirenka patys. Abu savo vaizdo klipuose kuria aiškius ir save įženklinančius naratyvus. Bree iš lonelygirl15 yra prodiuserių kūrinys, naratyvas ir reikšmės personažui yra suteiktos ne jį vaidinančio asmens, bet kitų. Kadangi pasirinkta (savi)kūros forma yra vaizdo klipai, reiškmes kūrėjai priversti perduoti vizualiais simboliais, kuriuos sugebėtų dekoduoti auditorijos. Chris Crocker kiekviename savo vaizdo klipe pateikia monologus, kuriuose išraiškinga maniera aptaria problemas su kuriomis susiduria būdamas transeksualiu, o vėliau ir populiariu.

46 Reikšmes jis taip pat perduoda vizualinėmis charakteristikomis: ryškiu makiažu, moterims būdingu apsirengimu, ilgais dažytais plaukais ir moterims būdinga šukuosena, būdingais manierizmais (6 pav.). O taip pat ir garsinėmis: homoseksualiu dialektu, atvirai seksualizuota kalba ir t.t. Didžiausio populiarumo sulaukė Chris vaizdo klipas „Palikite Britney ramybėje“ (angl. Leave Britney Alone) paleistas į virtualią YouTube erdvę 2007 rugsėjo 10 d., kuriame jis verkia ir keikia Britney Spears persekiotojus- žiniasklaidą (itschriscrocker, 2007) arba žr. Priedą Nr. 8, a, IX). Klipas pasirodė iškart po nesėkmingo Britney Spears pasirodymo MTV video apdovanojimų ceremonijoje 2007 6 pav.: Chris Crocker (feastoffools, 2008) m. rugsėjo 9 d. Chris klipas per parą susilaukė dviejų milijonų peržiūrų (Cyrus Farivar, 2007). Per Britney Spears Chris suteikia sau simbolinio kapitalo, įženklina save kaip žiniasklaidos karštinės dalyvį ir Britney Spears faną, tokiu būdu leidžia tapatintis auditorijoms, o jo video dėl opios temos ir populiarumo reprodukuoja kiti žiniasklaidos kanalai. Video klipui plintant memo pavidalu (ne tik jį publikuojant iš naujo, bet ir pateikiant kitokias interpretacijas) jis įaugą virtualią forumų ir socialinių tinklų kultūrą. „Leave Britey Alone“ memas tampa kultūros elementu, kuriuo savarankiškai gali naudotis auditorijos ir žiniasklaidos kanalai. Klipuose nuolat eksploatuojama queer tema šiuo metu ir Europoje ir JAV politiškai ir socialiai aktuali10, per ją Chris taip pat save įženklina kultūriškai ir simboliškai. Chris Crocker lygiagrečiai su YouTube video kanalu atidaro ir MySpace Video kanalą (chriscrocker, 2009). MySpace yra naudotojų ryšiais paremtas globalus socialinis tinklapis, glokalizuotas 26 -iose šalyse (tarp jų Kinija, Vokietija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija ir kt.). Glokalizuotos versijos pagal naudotojų IP siūlo pasirinkti vietinę kalbą, reklamos ir renginių turinys automatiškai pritaikomas šaliai. Ypatingai gausiai naudojamas ne tik paprastų naudotojų, bet ir muzikinių grupių ir jaunimo leidinių. Veikla (nuotraukų ir anketos komentavimas) kitų naudotojų anketose (angl.

10 Diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ES uždraudė 2000 m. (direktyva 2000/43/EC). ES žmogaus teisių charti- jos antrame skyriuje rašoma, kad žmogus turi teisę į saviraiškos laisvę, pagarbą asmeniniam ir šeimos gyvenimui, teisę į santuoką ir t.t. Tačiau iki 2009 m. tos pačios lyties asmenų santuokos pripažįstamos 6 pasaulio valstybėse (iš jų ES: Nyderlandai) ir šešiose JAV valstijose. JAV federalinis įstatymas draudžiantis diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos nėra priimtas, nors buvo svarstomas 2007 m (European Communities, 2009). 47 profile) įmanoma tik jei esi jų „draugas“ (angl. friend) arba „prenumeratorius“ (angl. subscriber). MySpace šiuo metu turi dvi stipriausias glaudžiai susietas funkcines erdves: naudotojų anketas MySpace ir naudotojų video kanalus MySpace Video. MySpace – narciziškas, naudotojai anketose skatinami pateikit kuo daugiau informacijos apie save: mėgstamiausius filmus, muzikos grupes, savo herojų vardus, savo nuotraukų galerijas, mėgstamiausias dainas ir t.t. MySpace anketoje taip pat yra skyrius „geriausi draugai“ (angl. Top Friends) per kuriuos naudotojai dažniausiai save identifikuoja su tam tikromis grupėmis žmonių arba pavieniais asmenimis. Į „geriausių draugų“ sekciją dažniausiai patenka mėgstamiausios grupės, leidiniai ir pan., kurios parodo su kuo save identifikuoja anketos savininkas. MySpace suteikia galimybę atidaryti savo video kanalą sekcijoje MySpace Video, kuris iš naudotojo perspektyvos organizuotas panašiai kaip YouTube filmuotų vaizdų puslapis (MySpace, 2009). MySpace Video kanalai organizuoti panašiai kaip YouTube kanalai: pateikiami vaizdai, papildomai dar pateikiamos nuorodos į prenumeratorių anketas ir naudotojų komentarai. Chris Croker MySpace Video kanale save kurie analogiškai, kaip ir YouTube kanale. Skirtingai nuo Chris Crocker, Magibon nekuria skandalingo personažo. Magibon video trumpi ir monologiški, dažniausiai juose ji tyli, kartais dainuoja ir šneka japoniškai. Pirmieji jos tylos video buvo patalpinti didžiausiame japoniškame forume 2channel iš kur atvedė daugybę lankytojų (Snow, 2007). Magibon savo išvaizda ir elgsena primena japoniškas idoru11 merginas. Ji šneka anime12 filmams būdinga trapia mergaitiška maniera, kamera nustato tokiu kampu, kuriame pagrindinis akcentas tenka jos akims. Išnaudodama vizualumą Magibon kuria save japoniškoms auditorijoms ir todėl jos populiarumas labiausiai auga japoniškoje YouTube dalyje. lonelygirl15 taip pat susikuria YouTube ir ilgą laiką yra manoma, kad tai video tinklaraštis paauglės Bree, kuri susiduria su įvairiomis paaugliams aktualiomis problemomis. Vaizdo klipai, kaip ir Chris arba Magibon, monologiški. Juose Bree konstruoja save kaip paprastą paauglę. Pirmame klipe ji prisistato vardu, pasako savo amžių ir stengiasi įženklinti save kaip įsivaizduojamos YouTube bendruomenės dalį išreikšdama susižavėjimą ir įvardindama kitus populiarius blogus kanale (lonelygirl15, 2006). Bree atrodo taip, kaip paprastai atrodo paaugliai

11 Idoru – japonijos žiniasklaidos fenomenas – paauglės arba vos perkopusios dvidešimt metų žiniasklaidos žvaigždutės (paprastai, merginos). Dažniausiai dainuoja, veda TV laidas, dirba modeliais, fotografuojasi reklamoms, kartais dirba porno industrijoje. Jų populiarumas laikosi apie kelis metus, vėliau idoru išnyksta iš žiniasklaidos akiračio. Idoru labai tipiškos: mielos ir dailios, mergaitiškos.

12 Anime – charakteringas japoniškų animacinių filmų žanras, dažnai filmai statomi pagal japoniškus manga komiksus. Anime personažai vakariečius dažnai pribloškia savo milžiniškomis akimis. 48 JAV ar Europoje: džinsai, marškinėliai, įprastai surišti plaukai. Nuo 2006 m. birželio iki rugsėjo lonelygirl15 kanalas slepia, kad Bree yra prodiuserių Miles Beckett ir Mesh Flinders kūrinys. Atviruose YouTube ir MySpace (savi)kūros kanaluose naudotojai nėra įženklinami kanalų, todėl jie patys save kultūriškai ir simboliškai įženklina atstovaudami tam tikras ideologijas ar mąstymo būdus, ir lokalizuoja savo naudotojus tinklo viduje žinią jiems perduodami kultūriniais kodais ir akivaizdžiai atstovaujamomis ideologijomis.

2.2.4. YouTube ir MySpace reprodukcinių erdvių išnaudojimas Auditorijos pasirinktos strategijos, kaip konceptualizavo Manovich (2001) ir Chun (2008), gali būti ir aktyviai įsitraukiančio tyrėjo, ir žioplinėjančio dendžio (kuris gal pakomentuos ar įvertins) ir visiškai anonimiško žioplinėtojo, kurio vienintelė veikla bus vaizdo klipo peržiūra. Praktikoje virtualios erdvės dalyviai peržengia šias konceptualias ribas, įsitraukdami įvairiais lygiais ir keisdami dalyvavimo strategijas. Atviros (savi)kūros erdvės MySpace Video ir YouTube registruoja įvairaus įsitraukimo lygio įrodymus: nuo peržiūrų skaičiaus iki kanalo prenumeratos. Tačiau kanalo viduje sistema suteikia galimybę auditorijoms reprodukuoti ir perkurti savo (anti)herojų turinį, kuriomis auditorijos dažnai ir produktyviai naudojasi. Reprodukcinė erdvė (savi)kūros kanaluose YouTube ir MySpace Video suteikiama platesnė, nei ankstesniuose skyriuose aprašytuose uždaruose kanaluose. Įmanomi analogiški komunikacijos modeliai, kaip ir uždarose erdvėse, kuomet personažai atsako į komentarus. Bree iš lonelygirl15 po pirmaisiais savo video atsakinėja į komentarus ir bendrauja su skaitytojais. Po pirmu savo video atsakydama į teigiamą komentarą ji rašo: „Ačiū! Tarp kitko man labai patiko tavo Missy Elliot video ir manau, kad nešioji kietus akinius! Nesirūpink, dar pridarysiu krūvą vaizdų, nes neturiu daugiau ką veikt“ (lonelygirl15, 2006) Šiame komentare pasako, kad žino, ką kitas naudotojas veikia savo kanale ir kad domėjosi, kas jis ir kaip jis atrodo. Pavyzdžiui, YouTube sistema konkretaus vaizdo vartotojams suteikia galimybę vertinti vaizdo klipą (žr. Priedą Nr. 2), komentuoti ir atsakyti kitu vaizdo klipu (žr. Priedą Nr. 4). Šios sistemos galimybės padeda naudotojams interaktyviai dalyvauti joje. Tuo tarpu, kai vertinimas ar komentaras virtualioje erdvėje išnyksta kaip dalyvavimo įrodymai, vaizdo reprodukcijos rodo aktyvų įsitraukimą. Norėdama parodyti galimą naudotojų įsitraukimą pasitelksiu konkretus Magibon klipo „DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.)“ (MRirian, 2008) atvejis (žr. Priedus Nr. 4,

Nr. 8, a, II). 2.09 min. trukmės video klipe Magibon save pateikia kaip mažą mergaitę. Ji žaidžia kompiuterinį amžiaus nustatymo testą, kuris parodo jog jos amžius yra 25 m. Anime žanro herojams

49 būdinga mimika ji išreiškia savo nepasitenkinimą, vėliau taip pat ženklais parodo, jog jai šalta ir apsivelka megztinį. Šis klipas susilaukė 7 vaizdo atsakų, kuriuose Magibon vaizdo klipas yra perkuriamas naudojant charkteringus Magibon elgesio elementus, jos elgesys tampa kultūriniu kodu, kurį perinterpretuoti ir kūrybingai panaudoti gali auditorijos (MRirian, 2008). Vienas iš atsako klipų (žr Priedą Nr. 8, a, I) sukurtas AkunoTensai susilaukia dar 4 atsakų, kuriuose toliau plėtojama Magibon klipo tema (AkunoTensai, 2008). Vartotojų sugebėjimas perinterpretuoti Magibon viena vertus rodo, kad jie pažįsta patį personažą ir jos elgsenos modelius, kita vertus demonstruoja, kaip aktyvūs personažo vartotojai gali pasitelkti kūrybinius gebėjimus, atskirti reprezentacijas nuo jų kūrėjo, žaisti su jomis ir suteikti joms naujas reikšmes. Šitoks vartojimas taip pat atskleidžia kad globaliuose kontekstuose Magibon gali būti interpretuojama, o taip pat kad naudotojai priima savo vietą techninėje struktūroje ir elgiasi ne kaip atskiri kūrėjai, o kaip Magibon vartotojai: jie sieja savo vaizdus su jos vaizdais, jie naudoja jos elgsenos elementus ir t.t. Vartotojai reprodukuodami Magibon ir jos reprodukcijas padeda Magibon kaupti socialinį ir kultūrinį kapitalą, bet tuo pačiu socialinio kapitalo gauna ir iš jos, nes nuorodos į jų klipus vaizdus pateikiamos populiariame ir lankomame Magibon puslapyje. Tai įtvirtinama sistemos suteikiamais informaciniais ryšiais. Vartotojų atsakai visuomet pasirodo privilegijuotoje pozicicijoje puslapio architektūroje: iškart po populiariu Magibon klipu (žr. Priedą Nr. 4) ir pasiūlo naršančiam naudotojui tolesnį informacinį kelią. Pirmame puslapyje pasirodo keturi populiariausi atsakai. Techninėje architektūroje taip pat žymią vietą užima kitų autoriaus vaizdo klipų ir susijusių vaizdo klipų blokai (žr. Priedą Nr. 4), tai dar du vartotojui siūlomi standartiniai tolesnio naršymo keliai susiję su Magibon ir kaupiantys Magibon vaizdų peržiūrų skaičių. Youtube techninė sistema remiasi kiekybiniais rodikliais (peržiūrų, įvertinimų, komentarų skaičius) ir pagal tai reitinguoja turinio kūrėjus. YouTube sistema kanalo naudotojams suteikia galimybę užsiprenumeruoti kanalo medžiagą ir gauti informaciją apie jos atnaujinimą. Kuo didesnis prenumeratorių skaičius, tuo lengviau kanalą atrasti naršant sistemoje, tuo lengviau generuojamos tolesnės vaizdų peržiūros. Kuo populiaresnis vaizdas, tuo lengviau jis atrandamas naršant sistemoje (nes vaizdo klipai pateikiami pagal populiarumą), tuo daugiau naujų lankytojų ateina. Kuo daugiau naujų lankytojų, tuo didesnės galimybės patekti į YouTube partnerių programą, kurioje populiariausiems kūrėjams mokama dalis reklamos pardavimų kainos.

50 Nemažą dalį apsilankymų ir peržiūrų generuoja YouTube „embed“ (lt. implanto) funkcija, kuri leidžia nukopijavus vaizdo html kodą patalpinti jį į kitas sistemas (pavyzdžiui tinklaraščius, interneto portalus, forumus ir kt.). Tikėtina, kad tokie žiūrovai tik peržiūrės vaizdą ir neateis į YouTube puslapį palikti savo pėdsako. Viena vertus YouTube erdvė suteikia galimybes ir skatina fanų produktyvumą, kita vertus nesuteikia įrankių burtis fanų bendruodmenėms. Naudotojai turinį vartoja po vieną kaip prenumeratoriai ir žiūrovai, todėl daugelis jų panašūs į anonimiškus TV žiūrovus. Tai akivaizdu palyginus peržiūrų ir vaizdo atsakų skaičių. 2009 m. gegužės 13 s. duomenimis Magibon vaizdo klipas „DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.)“ sulaukė: 2.269.158 peržiūrų, 13.181 vertinimų,

18.812 komentarų ir 7 video atsakų. Peržiūrų skaičius 172 kartus didesnis nei vertinimų skaičius, 120 kartų didesnis nei komentarų skaičius ir šimtus tūkstančių kartų didesnis nei video atsakų skaičius (žr. Priedas Nr. 4). Šie duomenys rodo, kad vaizdas yra žiūrimas, tačiau sistemoje atgalinis ryšys kuriamas vangiai ir vartotojų įsitraukiančių į naujų reikšmių generavimą YouTube sistemoje yra žymiai mažiau, nei anonimiškų žiūrovų. Tai leidžia teigti, kad personažų auditorijos yra linkusios į vartotojiškus malonumus, tačiau nepatiria fanų afekto būsenos, tad dažniausiai auditorijos yra anemiškos ir neproduktyvios. Peržiūrų, įvertinimų, registruotų naudotojų skaičius YouTube nenurodo aktyvaus įsitraukimo į personažą, tačiau padeda jam kaupti prestižą sistemoje. MySpace Video sistema skirtingai nuo YouTube nesuteikia video atsako galimybės, bet taip pat kaip ir YouTube registruoja peržiūrų ir komentarų saičių bei reitingus. Tiriant MySpace galimybes, kaip pavyzdys bus pasitelkiamas Chris Crocker Myspace Video kanalas. Sistemoje vaizdai pateikiami analogiškai, kaip ir YouTube (žr. Priedas Nr. 5). MySpace sistemos siūlomai keliai tolesniam vaizdų naršymui pateikiami dviejuose dideliuose blokuose: „Kiti Chris Crocker video“ (angl. More Chris Crocker videos) ir „Remiami video“ (angl. Featured Videos) (žr. Priedas Nr. 5). Kai YouTube akivaizdžiai siūlė toliau domėtis susijusiomis temomis, MySpace varotojams siūlo ir kitų autorių klipus nesusijusius su turiniu, taigi potencialiai generuoja mažiau susijusio turinio peržiūrų, nei YouTube sistema. MySpace sistemoje personažo vartotojų įsitraukimas ir reprodukcija sistemos viduje vykdoma kitokiais būdais nei YouTube. Vartotojai gali kurti bendruomenės grupes, kurios tačiau nebus nuorodomis susietos su Chris Crocker (savi)kūros kanalu ir veikiau veiks kaip antrinės reprodukcijos erdvės, nes (savi)kūros erdvėje apie jas informacijos pateikiama nebus. MySpace paieška 2009 m. gegužės 13 d. suranda 160 grupių kurios susijusios su Chris Crocker. Didžiausia

51 grupė vienijanti 606 narius vadinasi „Aljansas prieš Chris Crocker“ (angl. Anti Chris Crocker Alliance), antra, vienijanti 392 narius vadinasi „Chris Crocker fanų ir palaikymo grupė“ (angl. Chris Crocker fans & supporters) (MySpace, 2009). Abi grupės gali būti produktyvios kaupiant Chris Crocker žinomumą nepaisant to, kokias konotacijas suteikia šios mažos bendruomenės. Abi grupės turi kultūrinės kompetencijos apie tai, kas yra Chris Crocker ir kokias reikšmes jis neša. MySpace Video naudotojai taip pat kuria vaizdus apie Chris Crocker, kurie informacinėje struktūroje niekaip nesiejami su pačiu Chris Crocker. MySpace paieška 2009 m. gegužės 14 d. atranda 100 vaizdų, kurių pavadinime yra žodžiai Chris Crocker. (MySpace, 2009) Dalis vaizdų – tie kuriuose nusifilmavęs pats Chris Crocker. Didžioji dauguma vaizdų – parodijos, video laiškai Chris Crocker, palaikymo ar nepalaikymo video žinutės. Viename šių vaizdų sukurtame kanale Drinking With Bob rodomas arbūzas apvilktas šviesių plaukų peruku, ant jo nupieštos akys ir burna.(žr. Priedas Nr. 8, a, III). Užkadrinis balsas parodijuoja Chris Crocker „Leave Britney Alone“ monologą, iš šio konteksto mes suvokiame, kad arbūzas simbolizuoja Chris Crocker. Netikėtai išnyra ranka ir sudaužo arbūzą į gabalus, taip prasideda audringas ir pagiežingas monologas apie Britney ir Chris Crocker (beje, atliekamas labai panašia į Chris maniera), kuriame autorius sako: „jei dar pamatysiu bent vieną Chris Crocker vaizdą, išeisiu iš proto“. Ir galiausiai šnopuodamas suvalgo tai kas liko iš „Chris Crocker“ (Drinking With Bob, 2007). Tokie vaizdai kaupia Chris Crocker kultūrinį ir socialinį kapitalą: reprodukcijas, dėl techninės sistemos ypatumų, gali pamatyti naujos auditorijos (pvz.: reprodukcijų kūrėjų draugai), aktyviai kurti ir perkurti reikšmes ir jas produktyviai panaudoti kuriant save. Taigi atvirai suteikiamomis (kaip YouTube) arba paslėptomis (kaip MySpace) reprodukcinėmis erdvėmis auditorijos geba naudotis produktyviai: kristalizuodamos personažų elgesio elementus, kaip kultūrinius kodus, jos gali juos pritaikyti savų reikšmių kūrimui. Platinant personažo reprezentacijas kaupiamas populiarumas ir kultūrinis kapitalas. Produktyvios auditorijos joms pateikiamus tekstus geba panaudoti kūrybingai, jų elementams suteikdamos naujas reikšmes. Lyginant MySpace Video ir YouTube erdves paaiškėja, kad fanams būdinga diskriminacija ir kūrybinis produktyvumas pasireiškia nepaisant to, ar sistema jiems suteikia bendruomenės kūrimo ar savo produkcijos siejimo su personažu galimybes. Nepaisant techninės sistemos suteikiamų galimybių didžioji dalis personažų auditorijų yra tiesiog vartotojai ieškantys pop-kultūrinių malonumų, tokie vartotojai padeda personažams kaupti populiarumą pačiose sistemose, nes jos organizuotos taip, kad iškeltų populiariausius paieškos

52 rezultatus. Aktyvios, kūrybingos, pasitikinčios ir savo reikšmes konstruojančios ir produktyviai pateikiančios fanų auditorijos sudaro mažumą. Palaikantis ar nepalaikantis turinys apie personažą yra produktyvus ir naudingas kaupiant įžymumą, nes žinomumą generuoja nuolatinis pakartojimas, o ne konotacijos.

2.2.5. Skatinimas atvirose interneto erdvėse Globaliuose tinklapiuose, kaip YouTube ir MySpace veikiantys maži personažų (savi)kūros kanalai generuoja didžiulius apsilankymų kiekius. Apsilankymų skaičius – vienas rodiklių gerinančių bendrus puslapių reitingus internete. Kaip rodo pavyzdžiai, interneto kompanijų vertė apskaičiuojama ne pagal pelną, o pagal perspektyvas13. Natūralu, kad kompanijos suinteresuotos išlaikyti populiaraus turinio kūrėjus savo puslapyje. YouTube išnaudodami naudotojų prisirišimą ir kanalų populiarumą naudoja įvairias vartotojų skatinimo ir populiarumo palaikymo programas. Video paslaugos tiekėjo YouTube techniniai parametrai leidžia sistemai automatiškai identifikuoti ir atvirai standartinėmis formuluotėmis įvardinti ir paženklinti populiariausius vaizdus ir kanalus. Visų pirma video populiarumą nurodo skelbiamas peržiūrų skaičius (tai kiek kartų video buvo parodytas), įvertinimo vidurkis ir vertintojų skaičius. Jei įvertintas vaizdas – statistika ir titulai pateikiami iškart po juo, išskleidžiamoje statistikos sekcijoje (žr. Priedas Nr. 3), jei įvardijamas kanalas – vertinimai pateikiami iškart po naudotojo nuotrauka ir trumpu aprašymu. Naudotojas mato šią informaciją pirmame informaciniame puslapyje, šalia kitos svarbios informacijos apie kūrėją (žr. Priedą Nr. 3). Tokia vieta informacinėje struktūroje nurodo informacijos svarbą. Formuluotės standartinės, Magibon kanalo pirmame puslapyje matoma: #1 - Daugiausia prenumeruotas (visais laikais) - Japonija (angl. #1 - Most Subscribed (All Time) - Japan). #1 nurodo vietą populiarumo eilėje. „Daugiausia prenumeruotas (visais laikais)“ nurodo titulo pavadinimą ir laiko apimti per kurią šis video buvo pirmas pagal populiarumą. „Japonija“ nurodo glokalų tinklą, kuriame šis video buvo populiarus. Populiarumo identifikavimas ne tik suteikia informacijos, bet ir įtvirtina naudotojų vietą sistemoje. Populiariausi vaizdai gali būti kategorizuojami pagal peržiūras glokaliose YouTube erdvėse (pvz., Magibon kanalas yra visų laikų populiariausias kanalas Japonioje) arba peržiūras globalioje visaapimančioje YouTube erdvėje . Populiarumo tipas šiose erdvėse smulkiau skirstomas į režisieriaus (viename kanale gali veikti daugiau nei vienas režisierius, tačiau tokie atvejai šiame

13 2006 m. Google Inc. už YouTube servisą sumokėjo 1.6 milijardų $ , tačiau metinis YouTube generuojamos pajamos buvo 15 mln. $ (Thaw, 2006) 53 darbe nėra tiriami), kanalo, partnerio (speciali YouTube ir populiarių autorių programa) ir kt., kurie dar skirstomi pagal populiarumo laiką: per dieną, savaitę, mėnesį ir visų laikų. Taip pat išskiriami labiausiai komentuoti, daugiausiai vertinti vaizdai, kurie smulkiau išskiriami pagal laiką. Akivaizdu, kad įvertinimų laukas labai platus. Chris Crocker, Magibon ir lonelygirl15 kanalų pirmuose puslapiuose iškart matomi jo populiarumo rodikliai (Chris Crocker kanalas „itschriscrocker“: #27 vieta – visų laikų labiausiai prenumeruotas kanalas, #12 vieta – visų laikų labiausiai prenumeruotas režisierius ir t.t., kiti titulai žr. Priede Nr. 1). Šie populiarumo titulai – žiūrimumo faktinis įrodymas ir viešas patvirtinimas. Socialinis kapitalas čia atspindimas fragmentiškai: prenumeratorių skaičius neužtikrina faktinių peržiūrų. Populiarumo ženklinimo įvairovė paslaugos kūrėjams leidžia apdovanoti kuo daugiau įvairių populiarumo formų, o vartotojams iš jų spręsti apie populiarumo lygį. Titulai yra sukauptas simbolinis kapitalas sistemoje. Jis praktiškai išnaudojamas, kuomet paieškose daugiausiai peržiūrų susilaukę klipai iškeliami į viršų ir yra lengviau pasiekiami naudotojams naršantiems be konkretaus tikslo. Kanalų ir vaizdo klipų naršymas organizuotas taip, kad jie struktūroje išdėstomi pagal titulų kategorijas ir populiarumą. 2007 m. YouTube sukūrė „partnerių“ programą. YouTube „partneriais“ gali tapti naudotojai, kurių kanalai gausiausiai lankomi visoje sistemoje. Jei dėl partnerystės susitariama, kūrėjas-partneris gali gauti dalį pelno iš šalia jo video demonstruojamos reklamos. Taip sudaromos sąlygos, kuomet sukauptas socialinis kapitalas (išreikštas peržiūrų, prenumeratorių skaičiumi), kultūrinis kapitalas (išreikštas tam tikros temos eksploatacija) ir simbolinis (išreikštas prasmėmis, kurias perduoda kūrėjas vartotojams) gali būti paverčiamas ekonominiu. Magibon ir Chris Crocker yra YouTube „partneriai“. MySpace Video nesuteikia galimybės sukaupto peržiūrų skaičiaus paversti ekonominiu kapitalu, tačiau daugiausia peržiūrų sulaukusius klipus taip pat skatina iškeldami juos naršymo sistemoje ir taip padėdami toliau kaupti peržiūras. Taigi sistemos pačios palaiko ir skatina jau populiarių naudotojų didesnį populiarumą suteikdama jų vaizdams privilegijuotą poziciją sistemoje ir nukreipdamos naršančius naudotojus ten ir taip padėdamos jau populiariems naudotojams kaupti populiarumą. Įvairių rūšių kapitalas akumuliuojamas būtent personažų ir žymiai prasčiau išsiskiriančių jų auditorijos narių. YouTube „partnerių“ programa padeda socialinį kapitalą paversti ekonominiu, o tuo pačiu skatina personažus likti mokioje sistemoje.

54 2.3. Antrinės komunikacijos erdvės: reprodukcija Antrinės komunikacinės erdvės tai tos erdvės kuriose reprodukuojamas pirminėje komunikacijos erdvėje sukurtas turinys (žr. 7 pav.). Šias erdves išskyriau norėdama parodyti, kaip populiarumas plinta už (savi)kūros erdvių, o taip pat, kaip formuojasi fanų ir populiaraus personažo santykiai, Reprodukcin!s erdv!s kaip į virtualius personažus žiūri žiniasklaida ir kultūros industrijos. Personažų reprodukcijos, jei jie tampa X1 X2 Xn Xn+1 kultūros dalimi, gali pasirodyti daugybe skirtingų formų: vardai gali būti subūdvardinami ir tapti kultūriniu 7 pav.: Antrinė komunikacijos erdvė vienetu, vizualinės charakteristikos gali būti naudojamos filmuose, kaip nuorodos į personažus ir t.t. Žiniasklaida ir fanai – tai tradicinės palaikančios produktyvios grupės, kurios padeda susiformuoti ir plisti personažo reprodukcijoms. Virtuali erdvė suteikia personažui galimybę ir pačiam reprodukuoti save: skleisti nuorodas, kurti erdves socialiniuose tinkluose, simuliuoti fanų susidomėjimą ir pan. Kanalus pagal tai, kaip personažas gali juos įtakoti suskirsčiau taip: •savireprodukcijos erdvė – tai ta vieta, kur savo personažą nusprendžia produkuoti jo autorius. •bendruomeninė reprodukcijos erdvė – tai tos virtualios vietos, kur personažą kolektyviai reprodukuoja auditorijų bendruomenės, pavyzdžiui fanklubai. •žiniasklaidos reprodukcijų erdvės – tai vietos, kuriose personažą reprodukuoja vienokios ar kitokios galios turinti žiniasklaida. •kitos reprodukcinės erdvės, kuriose dažnai reprodukuojami personažai 2.3.1. Žiniasklaidos reprodukcija Kaupiant žinomumą, masinės žiniasklaidos vaidmuo tampa labai svarbus. Pakartojimas per masines žiniasklaidos priemones padeda virtualiems personažams įsitvirtinti pop kultūroje ir jos vartotojų sąmonėse, o taip pat padeda įtvirtinti komunikacijos konfigūraciją tarp žvaigždės ir auditorijos. Virtualioje erdvėje reprodukcinis žiniasklaidos vaidmuo nesikeičia, keičiasi forma. Į vieną reprodukcinę erdvę gali susilieti daugelis reprodukcijos formų: portale prie straipsnio gali būti pateikiamas vaizdo klipas, radijo laidos įrašas ir pan. Reprodukuojamam personažui aktualu ne tik kokias auditorijas gali pasiekti žiniasklaidos kanalai (regionines, nacionalines, globalias, lokalias), bet ir tai kokio lygio yra žiniasklaidos

55 kanalas, kokį simbolinį kapitalą jis sukaupęs. Kiek kartų personažo reprezentacija ten pakartojama. Kiek kartų reprezentacija pakartojama masinės žiniasklaidos erdvėje. Vienas didelių straipsnių ir interviu su Chris Crocker 2007 m. birželio 30 d. (prieš paleidžiant „Palikite Britney Ramybėje“) pasirodo regioniniame nemokamame savaitraštyje iš Sietlo – „The Stranger, nepaisant kad Chris vaizdai jau populiarūs internete – žiniasklaida juo nesidomi. Tačiau didžiausio dėmesio Chris susilaukia iškart po video monologo „Leave Britney Alone“ (lt. Palikite Britney ramybėje) (itschriscrocker, 2007), kuris YouTube buvo patalpintas 2007 rugsėjo 10 d. (žr. Priedas Nr. 8, a, VIII) Šis klipas buvo atsakas į žiniasklaidos kritiką dėl Britney Spears pasirodymo MTV video apdovanojimuose. Per pirmas 24 valandas klipas buvo peržiūrėtas 2 mln. kartų (Farivar, 2007). Populiarumo faktas padeda Chris Croker vaizdui ir jam pačiam toliau akumuliuoti populiarumą. Naudojantis YouTube „embed“ funkcija 2007 rugsėjo 11 d. klipas pasirodo vienam populiariausių blogų Gawker14, skiltyje Defender. Defender autorius pasivadinęs Mark tekste neidentifikuoja Chris populiarumo, o teigią tiesiog pateikiantis alternatyvų Britney Spears pasirodymo vertinimą (Mark, 2007). Per kelias ateinančias dienas informacija apie Chris Crocker populiarumą ir jo vaizdas „Leave Britney Alone“ pasklinda lokaliuose ir globaliuose interneto portaluose, tinklaraščiuose. Viename populiariausių JAV paskalų žurnalų US Weekly15 interneto puslapyje, naujienų skiltyje pasirodo žinutė „Is Crazed Britney Fan for Real?“ (US Weekly, 2007), kuriame teigima, kad video YouTube buvo peržiūrėtas 1,8 mln. kartų. Rugsėjo 13 d.: msnbc.com (viena populiariausių puslapių JAV pagal unikalių lankytojų skaičių16) technologijos skiltyje publikuoja interviu su Chris Crocker (Popkin, 2007). „The Washington Post“(Jafari, 2007) interneto puslapio pramogų skiltyje ir „USA Today“17 (Jafari, 2007) interneto įžymybių skiltyse pasirodo interviu su Chris Crocker, kuriuose kalbama apie virtualią šlovę. Per žiniasklaidos priemones Chris Crocker įtvirtinamas, kaip virtuali žvaigždė. Interviu su Washington Post žurnaliste Samira Jafari jis pripažįsta, kad iki „Leave Britney

14 Gawker.com priklauso Gawker Media kompanijai ir vienija kelis teminius tinklaraščius. 2008 m. britų savaitraštis „The Observer“ įvardina gawker.com vienu iš 10 galingiausių pasaulio tinklaraščių. (The world's 50 most powerful blogs, 2008). Gawker tonas paprastai ciniškas ir agresyvus.

15 US Weekly interneto puslapis usmagazine.com

16 MSNBC 2007 m. spalio Nielsen duomenimis buvo trečias puslapis JAV pagal unikalių lankytojų skaičių (Dube, 2007).

17 usatoday.com ir washingtonpost.com yra broadsheet formatu leidžiamų laikraščių interneto puslapiai. 2007 m. vasa- rio duomenimis JAV laikraščių internete rinkoje atititinkamai užėmė 2-ą ir 3-ią vietas. (Web Traffic To Top 10 Online Newspapers Grows 16 Percent In December, 2009) 56 Alone“ žiniasklaida juo mažai domėjosi(2007). Paskalų tinklaraštyje Perezhilton.com18 pasirodo vaizdo klipo parodija „Britney, Leave ME Alone!“ (Jafari, 2007). Iš Chris Crocker pavyzdžio galima matyti, kad populiarumas pats gali akumuliuoti populiarumą. Taip pat svarbu kokie žmonės rašo apie personažą, koks jų sukauptas simbolinis kapitalas, kokioje informacinės struktūros dalyje straipsnis pasirodo, kokios jo konotacijos, kokia jo apimtis, kiek jame rašoma apie patį personažą ir t.t. Įžymios ir įtakingos asmenybės pasikviesdamos į savo laidą mainosi simboliniu kapitalu ir jo suteikia Chris Crocker personažui. Per kelias dienas nuo vaizdo klipo „Leave Britney Alone“ pasirodymo YouTube sistemoje iš Chris Crocker tiesioginės radio laidos metu interviu paima Howard Stern 19 (Dempster, Kaplan, 2007), autorinėje vakaro laidoje – JAV komikas Jimmy Kimmel20(žr. Priedas Nr. 8, a, VI, VII) (BigBoseMan. 2007). Jis taip pat sudalyvauja autorinėje Maury Povich laidoje „Maurys“21(žr. Priedas Nr. 8, a, V) (rmerax0r, 2007). Chris Crocker personažo reprezentacijas reprodukuojantys kanalai – globalūs, glokalūs ir lokalūs; įtakingi ir patys kanalai, ir autorinių laidų vedėjai – visa tai padeda Chris Crocker akumuliuoti populiarumą. Cory Kennedy taip pat aktyviai domisi globali ir glokali žiniasklaida. Po jos nuotraukų pasirodymo įžymybių fotografijų galerijoje thecobrasnake.com 2005-2006 m., 2006 m. birželio mėnesį fotosesija su ja pasirodo nišiniame madingame JAV žurnale „Nylon“. Liepos mėnesį Cory Kennedy ir Mark Hunter iš thecobrasnake.com paminimi „New York Times“ straipsnyje apie praktikantus „Interns, the Founts of Youth “ (Tkacik, 2006), nuo to laiko Cory Kennedy atvaizdai nuolat pasirodo „Nylon“ puslapiuose, interneto puslapyje ir filmuotose „Nylon“ laidose (Nylon, 2009). Nišinis glokalus populiarumas Cory Kennedy iškelia kaip hipsterišką žvaigždę, kurios savybės nišinėje žiniasklaidoje siejamos su jos išvaizda, mados pajautimu ir pan. Kaip rašo tinklaraštis „Fashionologie“: „Ji primena mergaitės su degtukais ir heroiniškos elegancijos sankirtą“ (The heroin chic chick, 2006)

18 perezhilton.com autorinis paskalų ir žvaigždių gyvenimų tinklaraštis rašomas Perez Hilton (tikras vardas Mario Ar- mando Lavandeira). 2008 m. britų „The Observer“ įvardina jį vienu iš 10 galingiausių pasaulio tinklaraščių (The world's 50 most powerful blogs, 2009).

19 Howard Stern vienas įtakingiausių ir populiariausių radio laidų vedėjų JAV. Įžymus ne tik necenzūrinėmis, kritinėmis ir transgresyviomis radio laidomis, bet ir skandalais. Veda autorinę radio laidą „The Howard Stern Show“.

20 „Jimmy Kimmel Live!“ – vėlyvo vakaro autorinė populiaraus komiko Jimmy Kimmel laida apie žiniasklaidą ir pop kultūrą.

21 „Maurys“ buvusi „The Maury Povich Show“ pokalbių laida „skandalingomis“ temomis: neištikimybės, lytinės ta- patybės, šokiruojančių šeimos paslapčių ir kt. Scenarijus paprastai atsklaidžiamas išaiškinant „paslaptį“ ir atskleidžiant „tiesą“. 57 „Gawker“ pirmą kartą apie Cory Kennedy parašo 2006 m. lapkričio mėnesį, kuomet perpublikuoja lokalaus Niujorko mados žurnalo „Papermag“ interneto TV interviu su Cory Kennedy (Gould, 2006). Tekstai apie lonelygirl15 projektą pasirodo JAV dienraščiuose „The New York Times“ (Heffernan, Zeller, 2006), „Los Angeles Times“ (Rushfield, Hoffman, 2006), savaitraštyje „New York Magazine“ (Sternbergh, 2006), technologijų žurnale „Wired“ (Davis, 2006) imami publikuoti po išaiškinimo (2006 m. gruodį), kad paauglė Bree iš tiesų yra prodiuserių produktas. Tekstai kalba apie projektą kaip fenomeną, tačiau mažai užsimenama apie pačią Bree. Populiarėja idėja ir projektas, bet ne personažas. Apibrėžtas lokalias auditorijas pasiekia žinios apie Magibon, kurios personažo reprezentacijos pateikiamos Japonijos žiniasklaidoje. 2008 m. iš jos interiviu apie virtualų populiarumą paima TBS radijas22(謎の女性「マギボン」が来日 素顔が見えて芸能界入りに

賛否, 2008). Magibon nuotraukos per pusę metų publikuojamos trijose „Weekly Playboy 23“

(zassi.net Inc, 2009) žurnalų numeriuose. Ją taip pat nufilmuoja interneto televizijos kanalas Midtown TV (Usen Corporation, 2009). Japonijos žiniasklaidai svarbus Magibon vizualumas, ji imama identifikuoti su vietinėmis idoru, todėl ima atlikti analogiškas funkcijas – fotografuotis žurnalams, dalyvauti TV laidose. Sėkmingai lokalioje lietuviškoje žiniasklaidoje platinamos Armino Višinskio kūrėjo Karolio Jachimavičiaus reprezentacijos. Interviu (žr. Priedas Nr. 7, a) jis pasakoja, kad po jo tekstų omni.lt iš jo interviu ėmė „Vakarų Ekspresas“, dar keli leidiniai; į studiją kvietė LTV, PHRadio, Zip Fm, LR, LTV2. Masinė žiniasklaida linkusi reprezentuoti virtualius personažus dėl jų arba su jais susijųsių projektų (lonelygirl15) fenomenalumo, tuo tarpu nišinė žiniasklaida pasirenka personažus kaip nišinės erdvės herojus ir taip gali formuoti auditorijų prieraišumą (taip Chris Crocker patenka į „The Advocate“, o Cory Kennedy į „Nylon“, o Goda Domeikatė į žurnalą „Pravda“). Pasitaiko atvejų, kad patys personažai nenori populiarėti, štai Godos Domeikaitės kūrėjas Daumantas Kairys sako, kad interviu yra davęs tik vieną kartą: „Esu davęs tik vieną kartą „Pravdai“. Visus kitus kartus atsisakiau. Išskirtinio interviu prašė žurnalas „Panelė“ prieš kelis metus... visada to vengiau ir vengiu toliau.“ (žr. Priedas Nr. 7, c)

22 TBS – radijo stotis transliuojama Tokijuje.

23 „Weekly Playboy“ – Japonijoje leidžiamas žurnalas vyrams. 58 Atsisakymas duoti interviu, kaip ir slapyvardžio naudojimas gali būti susijęs su privatumu. Daumantas sako, kad atsisakydavo interviu ne tik todėl, kad nenorėdavo sukelti papildomų kalbų arba iššaukti komentarų, bet ir dėl temų, kuriomis norėdavo kalbėtis žurnalistai: Galų gale visi dažniausiai norėdavo, kad papasakočiau apie virsmą iš vyro į moterį.“ (žr. Priedas Nr. 7, c) Reprodukcinių erdvių lokalumas priklauso nuo to kokioje erdvėje personažas žinomas: todėl Magibon bus žinoma Japonijoje, Arminas Višinskis – Lietuvoje, o Chris Crocker – visame pasaulyje, bet ypač gerai pažįstamas homoseksualų ir queer bendruomenėms.

2.3.2. Fanų reprodukcija Kalbant apie virtualios lyderystės diskursą svarbus potencialaus lyderio ir jo pasekėjų santykis. Auditorijos, gali būti ir pasyvios ir aktyvios, tačiau joms suteikiami virtualūs scenarijai padeda akumuliuoti įvairių rūšių kapitalą būtent personažams, o ne jų vartotojams. Nors „Gravity“ naujienlaiškio personažė Goda Domeikaitė per savaitę sulaukia keliasdešimt laiškų kuriuose ji dažnai giriama ir kviečiama į pasimatymus, jos gerbėjai nesiburia į grupes. Kita vertus, kolektyvinei reprodukcijai ir spekuliacijai asmeninio gyvenimo detalėmis reikalo nėra, nes, kaip teigia personažo kūrėjas Daumantas Kairys, Goda Domeikaitė atsako į 80 proc. gaunamų laiškų: Anksčiau Goda gaudavo kartais net 100 laiškų per savaitę, vėliau (matyt todėl, kad daug kas sužinojo, kad aš esu aš arba šiaip nusibodo) gaunu iki 30 laiškų per savaitę. Jie labai įvairūs, vieni giria mano laiškus, kiti giria mane pačią, treti kviečia į pasimatymus ir galiausiai šiaip dalinasi juokais, linkais ir tokiu būdu prisideda prie mano laiškų. Atsakau i maždaug 80% laiškų. (žr. Priedas 7, c) Be to dalis jos auditorijos žino tikrąją Godos tapatybę (bet sąmoksliškai tyli), paklaustas kodėl slepia savo tapatybę Daumantas sako, „nes tapatybė yra išgalvota. Todėl. Nenoriu kad paprasti mirtingieji žinotų užtenka, kad žino visi „reklamščikai“ ir žurnalistai. Noriu bent šiokios tokios paslapties, intrigos.“ (žr. Priedas 7, c) Kita vertus, jei auditorijoms galimybė susiburti į grupes suteikiama, virtualiose aplinkose tai gali būti atliekama iš inercijos arba sąmoningai konstruojant savo virtualią reprezentaciją (pavyzdžiui, Facebook sistema grupes su kuriomis save sieja žmogus demonstruoja jo asmeninėje anketoje). Inertiškai susiformavusios grupės anemiškos: socialiniame tinkle Bebo sukurtas Chris Crocker fanų puslapis (gegužės 18 d.) turi 888 narius (bebo, 2009), tačiau pavienės fanų žinutės pasirodo kartą per dvi savaites, viešos diskusijos nevyksta. Minėto socialinio tinklo Facebook paieška atranda 457 grupes susijusias su Chris Crocker (Facebook, 2009). Didžioji dalis jų turi po

59 vos kelis narius ir veiksmas tose grupėse nevyksta. Didžiausioje jų – 5707 nariai, į dieną pasirodo 3-4 palaikymo žinutės, tačiau neformuojamos diskusijos ar bendras veiksmas. Techniškai apibrėžtos, instiucionalizuotos, net įvardintos fanklubais, neproduktyvios Chris Crocker grupės kontrastuoja su Magibon palaikančias forumo 2channel dalyviais. Nuorodos ir diskusijos apie Magibon, kaip sako ji interviu Ping Mag, prasidėjo japoniškame 2channel forume (Snow, 2008). Tai vienas didžiausių virtualių forumų pasaulyje, jame nėra registracijos. 2009 m. balandžio 10 d. pradėta diskusija apie Magibon (iki gegužės 18 d.) susilaukė 400 atsakymų, kuriuose spekuliuojama įvairiomis temomis susijusiomis su Magibon personažu, pavyzdžiui, kodėl pati Magibon nebeateina į forumą. „Magi išėjo, nes ji nebejaučia prieraišumo, jai nerūpi nei 2 chan, nei niekas kitas“, rašo naudotojas 385 (2ch, 2009). Fanų bendruomenės susiformavimas ir lokalumas dažnai susijęs su personažo platinimo erdve ir jo populiarumu. Kultūros hibridizacijos procesai, kuomet skirtingų kultūrų ribos tampa nežymios, įtakoja globalų personažų vartojimą. Hibridinės kultūros kodai suprantami ne tik lokaliai, todėl kultūrinė produkcija (taip pat ir personažai) gali būti platinama didžiulėms auditorijoms glokalizuojant virtualias erdves. Todėl Arminas Višinskis, rašantis lietuviškai apie Lietuvos aktualijas, pasekėjų suranda Lietuvoje, o Chris Crocker, angliškai kalbantis apie lyties tapatybes YouTube tinkle – visame pasaulyje. Reprodukcija antriniuose kanaluose gali būti susijusi ne tik su populiarumo faktu (ką linkusi iškelti žiniasklaida), bet ir su nagrinėjamomis temomis. Tekstai apie Chris Crocker pasirodė LGBT naujienų puslapiuose tokiuose kaip The Advocate (Doig, 2008), Pink Paper (Scott, 2008), tinklaraštyje Queerty (Jossip Initiatives, 2008) ir kituose. Kadangi transeksualumas aštriai kertasi su įsitvirtinusiomis moralės normomis, kurias (priklausomai nuo šalies, o JAV – valstijos) stipriau ar silpniau palaiko galios turintieji, Chris Crocker video temos opios gėjų ir queer bendruomenėms visame pasaulyje. Filmuodamas vaizdo monologus tokiomis temomis, atsakydamas į homoseksualioms auditorijoms orientuotų leidinių publikacijas, Chris įrodo savo priklausymą queer ir homoseksualių asmenų bendruomenei, tuo tarpu bendruomenė priima jo temas ir jį patį publikuodama žinias ir naujienas apie jį. Taip formuojamas ir palaikomas abipusis sąlyginis pasitikėjimas. Chris per savo reprezentacijas, kaupdamas šiose bendruomenėse įvairių rūšių kapitalą, kuris yra galios šaltinis, palaiko lyderystės queer bendruomenėse diskursą.

60 Jei populiarus personažas yra stiprus, jis įkvepia fanų kūrybiškumą, o produktyvūs fanai dažnai kūrybingumu ir ironija nenusileidžia savo žvaigždėms. Karolis Jachimavičius interviu pasakoja apie instaliaciją sumeistrautą jo personažo Armino Višinskio fanių iš virtualios bendruomenės pašvęstos Arminu i Višinskiui stalking_av: „jos vienoj Sodų gatvės tarpuvartėj pakabino du žaislinius 8 pav.: Armino Višinskio fanių grupės atsakas į interneto puslapį siejantį AV su grupe Guns and Roses (Duxe, 2005) pistoletus, porą rožių, sulipdė juosta, nufotografavo ir atsiuntė man“. Šį kūrinį, pasak Karolio, įkvėpė kita virtuali ironiška šventyklėlė sumeistrauta jo draugės, kurioje Arminas Višinskis siejamas su grupe Guns'n'Roses (žr. Priedas Nr. 7, a).

2.3.3. Virtuali savireprodukcija ir jos realios pasekmės Norėdami įtvirtinti personažą jo kūrėjai sąmoningai stengiasi aprėpti kuo daugiau virtualių erdvių. Kaip viral24 marketingo entuziastai hipertekstines nuorodas į savo produktus palieka įvairiose interneto erdvėse, taip ir populiarių personažų kūrėjai yra suinteresuoti, kad jų tekstus ir juos pačius vartotų kuo platesnės auditorijos. Godos Domeikaitės kūrėjas Daumantas Kairys interviu teigia, kad Godos Domeikaitės Facebook buvo sukurtas reklamai (žr. Priedas Nr. 7, c). Facebook sistemoje Goda nevizualizuojama. Godos personažą jis taip pat platina per klubo pranešimus spaudai, kur Goda vaizduojama kaip gyvas asmuo užimantis klubo atstovės spaudai pareigas: „Tai didžiausia iki šiol klube Gravity grojusi žvaigždė“, — sako klubo atstovė Goda Domeikaitė.“ (Gravity informacija, 2006) Goda gyvena aktyvų gyvenimo būdą ir po Daumanto apsilankymo Šri Lankoje apie egzotišką Godos kelionę pasirodo ištisas straipsnis: „Iš tikrųjų, kiekviename žingsnyje yra labai gražu“, - taip savo įspūdžius apibendrino neseniai iš egzotiškosios Šri Lankos grįžusi sostinės naktinio klubo „Gravity“ vadybininkė Goda Domeikaitė.“ (Egzotiškoji Šri Lanka – kontrastų šalis, 2009)

24 Anglų kalbos žodis viral, kilęs nuo žodžio virus, kuris reiškią virusą. Viral marketingas veikia panašiu principu, kaip viruso plitimas. 61 Arminas Višinskio kūrėjas Karolis Jachimavičius savo personažą įtvirtina ir platina sukūręs jam MySpace ir Facebook puslapius, o tekstus populiarina publikuodamas nuorodas ORE forume. Bree iš kanalo lonelygirl15 MySpace draugų sąraše 2009 m. gegužės 15 d. 15902 registruotų vartotojų anketų, Cory Kennedy – 21271, Chris Crocker – 452179 (MySpace, 2009). Kiek „draugų“ virtualiuose socialiniuose tinkluose, kaip MySpace ir Facebook, turi personažai nenusako jų faktinio socialinio kapitalo tinkle, visų pirma todėl, kad šiose sistemose ryšiai kuriami inertiškai, čia nesvarbi jų kokybė, bet reikalingas buvimo faktas. Kuo daugiau sistemos intitucionalizuotų ryšių, tuo didesnės potencialios auditorijos pasiekiamos skleidžiant žinią. Tokie tinklai kaip MySpace ir Facebook sąmoningų naudotojų yra labai dažnai išnaudojami reklamai ir viešiesiems ryšiams. Cory Kennedy atidaro savo tinklaraštį (Kennedy, 2009), kur nuolat publikuoja nuotraukas iš vakarėlių kartu su įžymybėmis. Tokiu būdu ji sieja save su šia socialine grupe ir viešai eksponuoja savo socialinį ir kultūrinį kapitalą. Matoma kartu su šou žvaigždėmis, ji nuolat mainosi simboliniu kapitalu. Autoriai savo personažus virtualizuoja skirtingais lygiais. Pavyzdžiui Cory Kennedy tiesiog reprezentuoja prabangią savo gyvenimo pusę, tačiau galimas ir kitoks, kūrybiškas įsitraukimas į naujų naratyvų konstravimą. Slapyvardžiai kartais pasirenkami tam, sąsajos tarp personažo ir jo kūrėjo neišaiškėtų. Motyvais to gali būti pareigos: „dirbau ūkio ministerijoje, ir visiškai ten nenorėjau kažkam aiškinti, kad aš dar subkulturinį kažką darau“ (Jonas Oškinis, žr. Priedą Nr. 7, b) Arba baimė viešai ir atvirai išsakyti nuomonę: Manau, jog tai amžinos paauglystės besivaikančių reikalas, kurie nenori būti atsakingi už savo veiksmus ir žodžius ir pridengdami savo silpnas (jų, kitų ar ir jų, ir kitų) nuomones, susigalvoja sau naują vardą-vaidmenį. (Karolis Jachimavičius, žr. Priedą Nr. 7, a) Tačiau personažas kartais nuo pat pradžių konstruojamas labai sąmoningai, kaip kitas asmuo, kaip tai daro Daumantas Kairys konstruodamas Godos Domeikaitės personažą: <...> aš bandžiau sukurti tobulos moters paveikslą - tarp bitch(lt. kalės) ir malonios merginos. Bet už tai daug uždirbančios savarankiškos, seksualios. Apie viską daug žinančios (ypač vyrams daro įspūdį, kad tiek daug žinau apie muziką). Mėgstančios keliauti, pašaipios sarkastiškos, mėgstančios šiek tiek nuodėmingai gyventi. Žodžiu viskas ko vyrai nori, bet negali gauti vienoje vietoje. (žr. Priedas Nr. 7, c)

62 Kartais personažams įtvirtinti pasirenkamas aiškus autoriaus naratyvinis veiksmas, kaip, Petro Oro atveju, mirtis. Jonas Oškinis apsisprendimą aiškiai užbaigti savo personažo kelią motyvuoja: „skaitytojas parašė Petrui Orui laišką, kad jis rašo nesąmones, prieštarauja Mariui Listopadskiui, o kadangi tai abu mano slapyvardžiai, tai vengiant šizofrenijos Petro Oro buvo atsisakyta.“ (žr. Priedas Nr. 7, b) Petro Oro „mirtis“ puslapyje Ore.lt buvo pažymėta gedulinga užsklanda. Užsklandoje rašoma: „Jei kas neaplankysite jo Rokantiškėse prašome užsidegti nors žvakę ir dalintis šiluma žengiant į Naują Tūkstantmetį ir su Juo, tikime, žvelgiančiu iš anapus... “(žr. Priedą Nr. 6) Virtualiose erdvėse personažai ir jų gerbėjai palaiko tuos pačius bendravimo modelius, kaip ir kitose komunikacijos erdvėse. Paradoksai atsiskleidžia tada, kuomet personažai palaikomi tikrais žmonėmis. Personažai „įžengia“ į realybę, kai juos kaip realius priima auditorijos. Po Petro Oro „mirties“, užuojautos laiškus atsiuntė keletas žmonių, „kai atėjo laiškas nuo Selo (Egidijaus Dragūno, grupės Sel lyderio – aut. past), maždaug „gaila daug prisidėjusio prie scenos žmogaus“, na tai aš pagalvojau kad ragas...“ (Jonas Oškinis, žr. Priedas Nr. 7, b) O štai virtualios Godos Domeikatės klubo „Gravity“ ofise ieško gerbėjai, „Viena karta vienas berniukas lakstė pas mus į ofisą ir ieškojo Godos, vis jam sakydavau kad ji čia nedirba.“ (Daumantas Kairys, žr. Priedas Nr. 7, c)

2.3.4. Kiti reprodukcijos šaltiniai Virtualūs personažai, kaip ir įžymybės sukurtos kitose erdvėse, plisdami įvairiose erdvėse kaups simbolinį, kultūrinį ir socialinį kapitalą. Cory Kennedy dar karjeros pradžioje žurnalo „Nylon“ redaktoriaus sukurtame vaizdo klipe grupės Good Charlotte kūriniui „Keep Your Hands of My Girl“ (Jarrett, 2006), Magibon sudalyvauja 21 Tokijo Filmų festivalyje (Schimbun, 2008), Chris Crocker veda realybės šou apdovanojimus „Reality Remix Really Awards“ (Fox Reality Channel, Inc, 2007) ir t.t. Tokie pasirodymai sustiprina personažus lokalioje arba globalioje kultūroje. Jų reprezentacijos išeina iš (savi)kūros ir virtualios reprodukcijos erdvių, jos transliuojamos per kitas medijas. Jie pripažįstami svarbiais, jiems patikima atsakomybė atstovauti pop kultūros reiškinius, o tuo pačiu jie savo sukauptą simbolinį kapitalą gali paversti ekonominiu (gauti atlyginimą už darbą). Virtualiems personažams ar jų tekstams įaugus į pop kultūrą memų pavidalu, jų reprezentacijas eksploatuoti pradeda kultūros industrijos. Gera reakcija pasižymi „South Park“ serialo kūrėjai, kurie dvylikto sezono ketvirtoje serijoje „Canada on Strike“ (lt. Streikas

63 Kanadoje), pasakoja, kaip South Park herojai bando užsidirbti pinigų per YouTube „partnerių“ programą ir pajuokia Chris Crocker memą „Leave Britney Alone“ (Parrker, 2008). Kuo daugiau naujų reprezentacijų, kuo platesnes auditorijas jie pasiekia – tuo žinomesniais tampa personažai.

3. PERSONAŽŲ TAIKYMAS KOMUNIKACIJAI IR VIEŠIESIEMS

RYŠIAMS INTERNETE

Viešojoje erdvėje, kur kasdienis vartotojas nuolat bombarduojamas reklamos žinutėmis ir pranešimais spaudai, dažnai idėjos pasiklysta bendrame komunikaciniame triukšme, personažo konstravimas ir glaudaus (net asmeninio) ryšio su auditorija kūrimas ir pasitelkimas gali tapti efektyvia įtikinimo forma. Pateikta personažo platinimo erdvių schema (3 pav.) kartu su kategorijomis išskirtomis kritinės diskurso analizės schemoje, pritaikytoje virtualių personažų lyderystei ir jos diskursams tirti (4 pav.), padeda suvokti populiarumo kaupimo modelį interneto socialiniuose tinkluose ir jiems artimose erdvėse. Žvelgiant į pirmines ir antrines komunikacines erdves pasitelkus pateiktas kategorijas (komunikacijos kontekstus, leidinius, jų auditorijas, technologijas, komunikacines struktūras ir tekstų turinį) įmanomas personažo projekto taikymas konkretiems atvejams. Taip suformuojamas populiaraus personažo internete konstravimo modelis. Suvokimas kokioms auditorijoms šnekama ir koks yra šnekėjimo tikslas (kaip Magibon suvokia, kad šneka Japonijos auditorijoms, o Goda Domeikaitė suvokia, kad šneka potencialiems klubo lankytojams, kurie yra jauni ir progresyvūs vilniečiai) padeda pasirinkti ženklus, kurie bus naudojami reprezentuojant save. Tinkamos reprezentacijos padeda kaupti bendruomenėse socialinį, kultūrinį ir simbolinį kapitalą. Populiarūs personažai įvairių rūšių kapitalą gali kaupti (savi)kūros ir reprodukcinėje erdvėje. Kuo aktyvesnis įsitraukimas į reprodukavimą, kuo daugiau sukaupiama simbolinio, kultūrinio ir socialinio kapitalo, kuo glaudesni pasitikėjimo ryšiai tarp personažo ir auditorijos – tuo sėkmingesnis personažo (savi)kūros projektas. Tuo galingesnis pats personažas. Jei personažas įvairių rūšių kapitalą kaupia tik pirminėje komunikacinėje erdvėje, kaip Petras Oras, jo žinomumas bus tiesiogiai priklausomas tik nuo tos komunikacinės erdvės. Jei erdvė bus mažai žinoma ir mažai pasiekiama, personažas taip pat bus mažai žinomas ir įvairių rūšių sukauptas kapitalas veiks tik toje erdvėje.

64 Ir atvirkščiai, kuo daugiau reprodukuojamas bus personažas, kuo labiau gryninamos jo kultūrinės reikšmės ir kuo daugiau jos naudojamos įvairiuose kontekstuose, tuo žinomesnis bus personažas. Kaip, pavyzdžiui, Chris Crocker, kuris ne tik yra pastebimas žiniasklaidos, turi fanų, bet taip pat pats aktyviai save reprodukuoja įvairiuose socialiniuose tinkluose. Jo personažo perduodami kultūriniai kodai dėl plataus reprodukavimo kristalizuoti taip, kad juos gali panaudoti kultūros industrijos savo produkcijoje. Tokius kodus gali dekoduoti daugybė auditorijų. Chris sukauptos reprodukcijos išreiškiamos įvairiomis kapitalo formomis. Galios šaltinis yra šios kapitalo formos. Kaip sakė Slavoj Žižek „karalius yra karalius, nes mes su juo taip elgiamės“ (1989). Virtualios interneto erdvės palaiko panašius pranešėjo/žvaigždės-auditorijos bendravimo modelius, kaip ir kitos masinės komunikacijos erdvės. Lyderystės diskursai įtvirtinami, o virtuali įžymybė tampa įžymybe, kai su ja taip elgiamasi. Virtualių erdvių techninė architektūra suteikia auditorijoms galimybę pasisakyti, tačiau auditorijos pozicijos nėra lygiavertės su autorių, kurių sukauptas kapitalo formas įtvirtina pati sistema suteikdama jiems dominuojančią poziciją. Statistika rodo, kad pasisako ir kūrybiškai dalyvauja tik maža dalis žiūrovų ir tokiu veiksmu įteisina save, kaip žiūrovus ir priima personažo pasisakymus. Techninė architektūra suteikia galimybes personažams ir jų auditorijoms bendrauti asmeniškai. Jei personažas šiomis galimybėmis pasinaudoja, toks bendravimas tampa išskirtiniu monologiškoje ir fragmentiškoje masinės komunikacijos erdvėje. Tai privalumas, kurio neturi kitos platinimo formos, unifikuojančios auditorijas į tikslines grupes. Asmeninis bendravimas kuria abipusį prisirišimą ir pasitikėjimą. Jei personažų perduodamos reikšmės stabilios ir nuoseklios, jie gali būti naudingi įtakojant tam tikras auditorijų grupes. Pavyzdžiui Chris Crocker gali įtakoti queer bendruomenes. Tokiu būdu Chris Crocker veikia kaip patikimas prekės ženklas. Interneto erdvėje personažai pigiai ir standartinėmis priemonėmis patys gali įtakoti savo plitimą: skleisdami nuorodas į savo (savi)kūros erdvę, kurdami savireprodukcines erdves, simuliuodami susidomėjimą ir t.t. Bet tai nereiškia, kad galios santykis internete automatiškai pasikeičia. Turintys ekonominių resursų – gali nusipirkti efektyviai suplanuotos reklamos, turintys simbolinio kapitalo, įtakingi asmenys – gali įtakoti reprodukcijų plitimą privilegijuotais, stipriais virtualiais kanalais ir t.t. Personažai nereikalauja fizinio kūno. Pasirinkus tinkamą mediją vienas žmogus gali kurti kelis personažus arba keli žmonės gali kurti vieną personažą.

65 Perpratus pateiktą schemą ir ja pasinaudojus galimas planuoti personažo kūrimo ir platinimo veiksmus. Personažo projektas ypač pravartus gali būti ilgalaikiams viešųjų ryšių veiksmams internete, kurių tikslas – formuoti bendruomenę, prisirišimą ir skatinti diskusijas. Personažų kūrimas ir prasmių jiems suteikimas virtualiuose socialiniuse tinkluose ir artimuose jiems interneto erdvėse praktiškai nereikalauja finansinių sąnaudų, čia daug svarbesnis kūrybiškumas ir technologinės erdvės pažinimas.

66 IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Išnagrinėjus teorinę literatūrą buvo nustatyta, kad personažų kūrėjai per įženklinimo praktikas sieja kuriamus personažus su tam tikras gyvenimo būdais ir įvaizdžiais, tokiu būdu formuodami personažo prekinį ženklą. Asmens prekės ženklas turi ne tik simbolinę vertę, jo ekonominė vertė yra pripažįstama teismų. Atskleista, kad personažai tampa įžymiais, kuomet jų reprodukcijas nuolat platina žiniasklaida. Nišinis arba subkultūrinis įžymumas siejamas fanų grupių susiformavimu, bei nuolatiniu personažo reprodukavimu. Bendravimo virtualioje erdvėje glaudumą sąlygoja personažų ir jų auditorijų įsitraukimas į interaktyvų procesą, nepriklausomai nuo to, ar bendraujama viešoje ar privačioje interneto erdvėje. Interaktyvumas yra ne tik sistemos duotybė, jis veikiau priklauso nuo naudotojų įsitraukimo lygio. 2. Atlikus techninę analizę nustatyta, kad personažai gali sėkmingai susiformuoti arba būti suformuojamais įvairiuose socialiniuose interneto tinkluose ir jiems artimose erdvėse. Erdvių technologiniai skirtumai sąlygoja atsirandančius bendravimo žanrus, tokius kaip video monologas ar hipertekstinis naujienlaiškis ir kt.; taip pat bendravimo modelius tarp personažo ir auditorijos, kuomet interaktyviai bendraujama laiškais, komentarais ar ne tokiais glaudžiais būdais, kaip video klipų vertinimais. Identifikuoti uždari ir atviri (savi)kūros kanalai. Uždari kanalai patys suranda ir įženklina juose veikiančius personalus. Patekimas į tokius kanalus nėra prieinamas kiekvienam, personažai norėdami veikti tokiuose kanaluose yra pasamdomi, atrandami ar kitaip simboliškai įženklinami. Patekimas į atvirus kanalus prieinamas visiems, tačiau reikalauja personažo įdirbio kuriant save ženklinančias reprezentacijas. Technologinė kanalų architektūra sąlygoja bendravimo modelį, kuriame personažo, kaip autoriaus tekstai yra išskiriami ir aktualizuojami, o komentarai ar kiti auditorijos veiklos požymiai pateikiami kaip antrinė informacija. Nepaisant to, personažas gali aktualizuoti auditorijos tekstus į juos reaguodamas: cituodamas, komentuodamas ir pan. Tokiu būdu kuriamas interaktyvumas ir glaudus bendravimas. 3. Populiarių personažų konstravimo internete procesas buvo ištirtas remiantis kritine diskurso analize ir dviem pagalbiniais metodais: kapitalo kaupimo schema ir technologijų analize. Lyderystės diskursai susiformuoja personažams sukaupus socialinio, kultūrino, simbolinio kapitalo, nes visos šios kapitalo rūšys yra galios šaltinis. Auditorijos ir populiaraus personažo internete santykis susiformuoja pagal panašų į subkultūrinės įžymybės ir jos auditorijos santykio modelį: virtualioje erdvėje personažo ir auditorijos bendravimas glaudesnis ir dažnai net asmeninis. Populiaraus personažo internete ir žiniasklaidos santykis analogiškas 67 įžymybės ir žiniasklaidos santykiui. Žiniasklaida reprodukuoja jau populiarų personažą ir tokiu būdu populiarumas kaupia populiarumą. Nustatyta, kad virtualių personažų lyderiavimo diskursus palaiko (savi)kūros ir reprodukcinių kanalų diskursyvinės struktūros. Egzistuoja įtakingi kanalai, kurie patys gali įženklinti personažą (kaip jau susiformavę ir kultūriškai įsitvirtinę interneto portalai ir kt.), kituose atviruose kanaluose personažams tenka aktyviai save kurti ir platinti. Jei projektas sėkmingas, dalis socialinių tinklų patys palaiko populiarius personažus iškeldami jų rezultatus paieškose, o kartais net suteikia ekonominio pelno. 4. Atvejų analizė per schematizuotą komunikacijos procesą (pirminėse (savi)kūros ir antrinėse reprodukcinėse komunikacijos erdvėse) pritaikius kritinės diskurso analizės kategorijas padėjo suformuluoti populiarumo kaupimo modelį, kuris gali būti taikomas personažo projektui. Įženklinimas suteikiamas ir kontekstų, ir komunikacinių struktūrų, ir technologijų, ir turinio, ir leidinių, ir tų leidinių auditorijų. Personažai tampa sėkmingais jei pirminėse komunikacinėse erdvėse aiškiai save įženklina ir leidžia auditorijoms tapatintis. Personažų populiarumą ir pasiekiamumą stipriai įtakoja paplitimas antrinėse komunikacijos erdvėse, tokiose kaip žiniasklaida, fanklubai, forumai ir kt. Kuo daugiau reprodukuojančių kanalų, kuo platesnes auditorijas kanalai suteikia, kuo yra įtakingesni – tuo efektyvesnis populiarumo kaupimas. Personažo projektas gali būti taikomas kuriant prisirišimą prie kanalo per asmeninės istorijos naratyvą. Interaktyviai ir asmeniškai bendraudami personažai gali palaikyti bendruomenės prisirišimą ir pasitikėjimą. Susiformuoja įtakos santykiai, todėl atlikus auditorijos tyrimus naudinga virtualių personažų projektus taikyti mažo biudžeto ilgalaikėms viešųjų ryšių kampanijoms internete, kurių tikslas yra skatinti bendruomenės formavimąsi ir prisirišimą. 5. Atlikus tyrimą nustatyta, kad virtualios erdvės specifika nebūtinai suteikia lygias galimybes populiarius personažus kurti ir platinti pavieniams asmenims, nepriklausantiems kūrybinėms industrijoms. Galimybės priklauso nuo konkrečios pasirinktos virtualios erdvės, kurią pasirenka personažo kūrėjai. Erdvės skirtingos ne tik techninėmis galimybėmis, bet ir jas lankančiomis auditorijomis. Vienos erdvės gali įženklinti, kitoms reikalingas įdirbis. 6. Ištyrus personažų kūrimo atvejus internete paaiškėjo, kad virtualios erdvės specifika suteikia daugiau galimybių aktyviai vartoti personažą ir užmegzti glaudesnį ryšį su juo. Personažai ir auditorijos šiomis galimybėmis naudojasi bendraudami elektroniniu paštu, komentarais, vaizdo žinutėmis ir pan.

68 7. Pasitelkus kritinę diskurso analizę ir pagalbinius kapitalo kaupimo ir techninių galimybių analizės metodus buvo nustatyta, kad komunikacija ir komunikatorių galios pasiskirstymas ir išlaikymas yra sąlygojami virtualių aplinkų (šiuo atveju socialinių tinklų, puslapių) ir paslaugų informacinės architektūros. Galia suteikiama sukaupus socialinio, kultūrinio ir simbolinio kapitalo. Ji įtvirtinama personažų tekstams suteikiant dominuojančią poziciją puslapyje, iškeliant populiarių personažų tekstus paieškose, o auditorijoms suteikiant ribotas komentavimo, vertinimo galimybes.

69 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Adorno T. W., Bernstein J. M. (2001). The culture industry. New York: Routledge, 98-106. 2. Balčytienė, A. (2001). Naujoji žiniasklaida: raida, tendencijos ir pažadai. Prieeiga per inter- netą: http://sk.mch.mii.lt/izanga1.html#kokybe. Žiūrėta: balandžio 21 d. 3. Balčytienė, A. (2002). Media organisations and their attitudes towards the Internet-based jour- nalistic applications. In Salaverria, R., Sadaba, Ch. (red.). Towards New Media Paradigms: Content, Producers, Organisations and Audiences, Pamplona: Ediciones Eunate, 175-183. 4. Balčytienė, A. (2004). Journalists and the Internet – Who controls who? Exploring societal role of Web-based journalism in post-comunist Lithuania. Journal of Adult and Continuig Education (Japan), Vol. 6, 117-132. 5. Barthes, R. (1991). Mythologies. New York: The Noonday Press, 110-115. 6. Boorstin, D. J. (2006). From Hero to Celebrity: The Human Pseudo-Event. Iš Marshall D. P. (red.) The Celebrity Culture Reader. (pp. 72-90). London: Routledge. 7. Bourdieu, P. (1986). The forms of capital. Iš J. Richardson (red.) Handbook of Theory and Re- search for the Sociology of Education (pp. 241-258). New York: Greenwood. 8. Chun W. H. K. (2008). Control and Freedom: Power and Paranoia in the Age of Fiber Optics. Cambridge: The MIT Press. 9. Coombe, R. (2006). Author(iz)ing the Celebrity: Engendering Alternative Identities. Iš David P. Marshall (red.), The Celebrity Culture Reader (pp. 721-769). New York: Routledge. 10. Dijk, T. A. van (2001). Critical Discourse Analysis. Iš D. Tannen, D. Schiffrin & H. Hamilton (red.), Handbook of Discourse Analysis. (pp. 352-371). Oxford: Blackwell. 11. Dijk, T. A. van (2002). Multidisciplinary CDA: a plea for diversity. Iš Wodak R.,Meyer M. Methods of Critical Discourse analysis. (pp. 95-121). London: Sage. 12. Fairclough, N. (2002). Critical discourse analysis as a method in social scientific research. Iš Wodak R.,Meyer M. Methods of Critical Discourse analysis. (pp. 121-139). London: Sage. 13. Fiske, J. (2008). Populiariosios kultūros supratimas. Vilnius: Žara. 14. Foucault, M. (1982). Archeology of knowledge. London:Tavistock, 119-133. 15. Gabriel, Y., Lang, T., (1998). The Unmanageable Consumer. London: Sage, 81-99. 16. Giles, D. (2000). Illusions of immortality: a psychology of fame and celebrity. London: Macmil- lan. 17. Giddens, A. (1991). Ontological Security and Existential Anxiety. Modernity and Self-Identity. Self and Society in the Late Modern Age (pp. 35-70). Cambridge: Polity.

70 18. Hall, S., (2007). The Work of Representation. Iš Hall, S. (red.) Representation: Cultural repre- sentations and signifying practices (pp. 15-71). London: Sage. 19. Hearn, A. (2008). "Meat, Mask, Burden": Probing the contours of the branded "self". Journal of Consumer Culture, 8, 198-217. doi: 10.1177/1469540508090086. 20. Hills, M. (2003). Recognition in the Eyes of the Relevant Beholder: Representing "Subcultural Celebrity" and Cult TV Fans. Mediactive. 2, 59-73. Prieeiga per internetą: http://www.articlearchives.com/entertainment-arts/celebrities/1106605-1.html. Žiūrėta: balandžio 20 d. 21. Hills M., Williams, R. (2005). ‘It’s all my interpretation’: Reading Spike through the subcultural celebrity of James Marsters. European Journal of Cultural Studies. 8, 345-365. doi: 10.1177/1367549405054866. 22. Horkheimer., M, Adorno, T. (2006). Apšvietos dialektika: Filosofiniai fragmentai. Vilnius: Margi raštai. 23. Kotler P., Armstrong G., Sounders J., Wong V. (2003) Rinkodaros principai. (pp. 470-476) Kau- nas: Poligrafija ir informatika, 24. Lasch, C., (1979). The Culture of Narcissism: American Life in an Age of Diminishing Expecta- tions. New York: Warner Books. 25. Lavrinec, J. (2005). Tinklo bastūnai: savęs reprezentacija, sambūvis, bendrumo afektas. Prieeiga per internetą: http://www.balsas.cc/tinklo-bastunai-saves-reprezentacija-sambuvis-bendrumo-afektas-1-d/. Žiūrėta 2009 m. balandžio 20 d. 26. Lindholm C. (2002). Charisma. Malden: Blackwell Pub. 27. Manovich, L. (2001). The Language of New Media. The MIT Press, 321-234 28. Marshall, D. P. (1997) Celebrity and Power: Fame in Contemporary Culture. Minneapolis: University of Minnesota Press, 3-27. 29. McLuhan, M., (2003). Kaip suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai. Vilnius: Baltos lankos, 26-40. 30. McQuail D. (2005). Mass Communication Theory. London: Sage. 31. Mohammed, R. A., Fisher, R. J., Jaworski, B., Cahill, A. M. (2002). Internet Marketing: Build- ing Advantage in a Networked Economy, (pp. 176-177, 508-521). New York: McGraw-Hills. 32. Morris, M. and Ogan, C. (1996). The Internet as Mass Medium, Journal of Communication. 46(1): 39–50. Prieega per internetą: http://jcmc.indiana.edu/vol1/issue4/morris.html. Žiūrėta: balandžio 22 d.

71 33. Poster, M., (2001). Introduction. Iš Baudrillard J., Iš Poster M. (red) Jean Baudrillard: Selected Writings (pp. 1-9). Oxford: Polity Press 34. Rojek, C. (2001). Celebrity. London:Reaktion Books. 35. Rafaeli, S. (1988). Interactivity: From New Media to Communication, Iš R.P. Hawkins, J.M. Wieman and S. Pingree (red.) Advancing Communication Science: Merging Mass and Interper- sonal Processes, (pp. 34-110). Newbury Park, CA: Sage. 36. Richards, R. (2006). Users, interactivity and generation. New Media & Society, 8(4), 531-550. doi: 10.1177/1461444806064485. 37. Ricketts, K.G. Ladewig H. (2008). A Path Analysis of Community Leadership within Viable Rural Communities in Florida. Leadership , 4(137). doi: 10.1177/1742715008089635. 38. Robinson, J. P., Kestnbaum, M., Neustadtl, A., Alvarez A. (2000) Media Use and Social Life Among Internet Users. Social Science Computer Review. 490(18), 490-501. doi.:10.1177/089443930001800411. 39. Schultz, T., (2000). Mass media and the concept of interactivity: an exploratory study of online forums and reader email. Media Culture Society. 205 (22), 205-221. doi.: 10.1177/016344300022002005. 40. Sennett R., (1992). The Fall of Public Man, New York: W.W. Norton & Co. 41. Sraubhaar, J. (2006). (Re)Asserting National Television. Iš M.G. Durham, D. M. Kellner (red.), Media and Cultural Studies (pp. 681-702). Malden: Blackwell Publishing. 42. Turner, G. (2004). Understanding Celebrity, London: Sage. 43. Weber, M. (2007). The Nature of Charismatic Domination. Iš Redmond S., Holmes S. (red.) Stardom and Celebrity: A Reader. (pp. 17-25) London: Sage Publications. 44. Žižek, S. (1989). Sublime Object of Ideology. (pp.). London: Verso, 131-151.

72 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. The Advocate [archyvas]. Prieeiga per internetą: http://www.advocate.com/. 2. AkunoTensai (2008 sausio 17). RE: DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.) - Mririan [vaizdo

klipas]. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=6fksX6wm6WQ. Žiūrėta 2009 m. balandžio 28 d. 3. Aldred, J. (2008). The World's 50 Most Powerful Blogs. Prieeiga per internetą: http://www.guardian.co.uk/technology/2008/mar/09/blogs. Žiūrėta 2009 m. balandžio 28 d. 4. Alfa Media (2009). Teismas: „blogeriai“ gali būti prilyginti žurnalistams ir rinkti informaciją Seime. Prieeiga per internetą: http://www.alfa.lt/straipsnis/10269476/?Teismas..blogeriai.gali.buti.prilyginti.zurnalistams.ir.rin kti.informacija.Seime=2009-04-20_17-40. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

5. Atkočiūnaitė A. (2008). Nubaustas už komentarą internete. Prieega per internetą: http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Prieblandos/Nubaustas-uz-komentara-internete. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

6. Bakker S. (2008). Dima Bilan lost court case over stage name. Prieega per internetą: http://www.eurovision.tv/page/news/gossip?id=528. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

7. Baločkaitė, R. (2007). Apie Polį Sartrą ir Britney Spears. Prieega per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/47647/apie-poli-sartra-ir-britney-spears/rubrika:naujienos-projekta i-gatvestekstai. Žiūrėta: balandžio 20 d.

8. Baltic News Service (2009). „Blogeriai“ prilygsta žurnalistams ir gali rinkti informaciją Seime. Prieeiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/248732/blogeriai-prilygsta-zurnalistams-ir-gali-rinkti-informacija- seime/rubrika:naujienos-lietuva-politika. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

9. Baltic News Service (2009). Internetu naudojasi kas antras Lietuvos gyventojas. Prieeiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F93904. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

10. Bebo [archyvas]. Prieeiga per internetą: http://www.bebo.com/. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

11. BigBoseMan (2007 rugsėjo 12). Chris Crocker on Jimmy Kimmel - Leave Britney Alone!. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=hZAr9E8i3ng. Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

12. British Broadcasting Corporation (2009). Google censors itself for China. Prieeiga per internetą: http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/4645596.stm. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d. 13. CTVglobemedia Publishing Inc (2009). Swedish court jails 4 linked to file-sharing site.(2009) Prieeiga internete: http://www.theglobeandmail.com/servlet/story/RTGAM.20090417.wpiratebay0417/BNStory/Te chnology/home. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

73 14. Curtis, A., Kelsall, L., Lambert, S. (prodiuseriai), Curtis, A. (redaktorius). (2002). The Century of the Self. [dokumentinis filmas]. Didžioji Britanija: BBC Four 15. chriscrocker (2009). Official Chris Crocker MySpace. Prieeiga per internetą: http://www.myspace.com/chriscrocker. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d. 16. Davis, J. (2006). The Secret World of Lonelygirl. Prieeiga per internetą: http://www.wired.com/wired/archive/14.12/lonelygirl.html. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

17. Delfi.lt (2009). Egzotiškoji Šri Lanka – Kontrastų šalis. Prieeiga per internetą: http://www.anglija.com/naujienos/archyvas/default.asp?fnc=9&nid=1287&cat= Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

18. Dempster, M., Kaplan, J. (2007). The Howard Stern Show for September 12, 2007. Prieeiga per internetą: http://www.howardstern.com/rundown.hs?d=1189569600#10371. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

19. Doig, W. (2008). Homophobosphere . Prieeiga per internetą: http://www.advocate.com/issue_story_ektid51690.asp. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

20. Drinking With Bob (2007 rugsėjo 14). Chris Crocker gets killed...[vaizdo klipas]. Prieeiga per internetą: http://vids.myspace.com/index.cfm?fuseaction=vids.individual&VideoID=18074187.

21. Dube, J. (2007). Top News Sites for October. Prieeiga per internetą: http://www.cyberjournalist.net/news/004488.php. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

22. European Communities (2009). A framework strategy for non-discrimination and equal opportunities for all. Prieeiga internete: http://europa.eu/scadplus/leg/en/cha/c10313.htm. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d. 23. European Communities (2009). Charter of Fundamental Rights. Prieeiga per internetą: http://europa.eu/scadplus/leg/en/lvb/l33501.htm Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d. 24. Facebook [archyvas] Prieeiga per internetą: http://www.facebook.com/. 25. Farivar C. (2007). Talking to the "Leave Britney Alone!" guy. Prieeiga internete: http://machinist.salon.com/blog/2007/09/12/chris_crocker/. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d. 26. Fashionologie (2006 gegužės 2). The heroin chic chick. Prieeiga per internetą: http://www.fashionologie.com/1669681. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

27. feastoffools (2008 gegužės 8). Chris Crocker and a big giant V [nuotrauka saugoma Creative Comons licenzija, gali būti naudojama nekomerciniais tikslais]. Prieeiga per internetą: http://www.flickr.com/photos/feastoffools/2475694084/. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

28. Fox Reality Channel, Inc (2007). Fox Reality. Prieeiga internete: http://really.foxreality.com/2007/channels.html. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

29. Gravity (2009). Užsisakyk Godos laišką. Prieeiga per internetą: http://www.clubgravity.lt/lt/klubas/naryste/uzsisakyk-godos-laiska. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d. 74 30. Gravity informacija (2006). Daug metų lauktas LTJ Bukem su MC Conrad Prieeiga per inter- netą: http://www.gramofonas.lt/lt/klubas/muzika/naujienos/detail.php?ID=15121 Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

31. Gould, E. (2006). Live Footage of Cory Kennedy, "Internet It Girl". Prieeiga per internetą: http://gawker.com/213717/live-footage-of-cory-kennedy-internet-it-girl. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

32. Heffernan, V., Zeller, T., The Lonelygirl That Really Wasn’t. Prieeiga per internetą: http://www.nytimes.com/2006/09/13/technology/13lonely.html?_r=1&ex=1159848000&en=3d6 e55969951817a&ei=5070. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

33. Hoffman, C. (2006) Mystery Fuels Huge Popularity of Web's Lonelygirl15. Prieeiga per inter- netą: http://articles.latimes.com/2006/sep/08/entertainment/et-lonelygirl8. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

34. Hunter M. (2005). The Cobra Snake. Prieeiga per internetą: http://www.thecobrasnake.com/snakeaction.html. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

35. itschriscrocker (2009). Chris Crocker Official Youtube Channel. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/user/itschriscrocker?blend=1&ob=4. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

36. itschriscrocker (2007 rugsėjo 10). Leave Britney alone! [vaizdo klipas]. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=kHmvkRoEowc&feature=PlayList&p=A2C58CDFF32FA25 C&index=0&playnext=1. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

37. J-CAST Co (2008). 謎の女性「マギボン」が来日 素顔が見えて芸能界入りに賛否. Prieeiga per internetą: http://www.j-cast.com/2008/04/14018990.html. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

38. Jafari, S., (2007). Leave Britney Alone Guy Is New Web Star. Prieeiga per internetą: http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2007/09/21/AR2007092101280.html. Žiūrėta 2009 balandžio 20 d.

39. Jarret, M., S., (2006 spalio 3). Good Charlotte - "Keep Your Hands Off My Girl"[vaizdo klipas]. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=KDIE-OMysUU.

40. Johns, A. (2007) .Days of our Lives actor attacked by deranged fan. Prieeiga per internetą: http://www.tvsquad.com/2007/01/05/days-of-our-lives-actor-attacked-by-deranged-fan/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

41. Jossip Initiatives [archyvas]. Prieeiga per internetą: http://www.queerty.com/.Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

42. Kennedy, C. (2009) Cory Kennedy. Prieeiga per internetą: http://itscorykennedy.wordpress.com/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

43. kriu.lt (2009). Faktai apie Algimantą Čekuolį. Prieeiga per internetą: http://kriu.lt/faktai/algimantas-cekuolis/#fact-552. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

75 44. lonelygirl15 (2006 birželio 16). First Blog / Dorkiness Prevails: All Comments. [20 žinutė] Žinutė paskelbta: http://www.youtube.com/comment_servlet?all_comments&v=-goXKtd6cPo&fromurl=/watch% 3Fv%3D-goXKtd6cPo%26feature%3Dchannel_page.

45. Mark (2007). On Leaving Britney Alone. Prieeiga internete: http://defamer.gawker.com/hollywood/defamer-counterpoint/on-leaving-britney-alone-298723.p hp. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 46. MRirian (2009). Magibon. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/user/mririan?blend=1&ob=4. Žiūrėta 2009 balandžio 22 d. 47. MRirian (2008 sausio 4). DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.) [vaizdo klipas]. Prieeiga per

internetą: http://www.youtube.com/watch?v=RVjZVxhrlVk. Žiūrėta 2009 balandžio 22 d. 48. MySpace [archyvas] Prieeiga per internetą: http://www.myspace.com/. 49. News Corporation (2009). Corporate Governance. Prieeiga per internetą: http://www.newscorp.com/corp_gov/index.html. Žiūrėta 2009 balandžio 22 d. 50. Nylon [archyvas]. Prieeiga per internetą: http://www.nylonmag.com/. 51. Omnitel (2006 08 30). Naujienų portalas Omni.lt [puslapio struktūra]. Prieeiga internete: http://web.archive.org/web/20060830234633/http://www.omni.lt/. 52. rmerax0r (2007 rugsėjo 20). Chris Crocker on Maury!. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=Hh3eHxtIGxw&feature=PlayList&p=77203B335CEEFFC5 &playnext=1&playnext_from=PL&index=72. 53. Sanchez, J. (2009). Court: your MySpace page isn't private. Prieeiga per internetą: http://arstechnica.com/tech-policy/news/2009/04/court-your-myspace-page-isnt-private.ars. Žiūrėta 2009 balandžio 22 d.

54. Schonfeld E. (2009). ComScore: Internet Population Passes One Billion; Top 15 Countries. Prieeiga per internetą: http://www.techcrunch.com/2009/01/23/comscore-internet-population-passes-one-billion-top-15 -countries/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.

55. Thaw J. (2006). Google Buys YouTube for $1.65 Billion, Web Video Lead. Prieeiga per internetą: http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=aHMkfNNtCmcU. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.

56. Us Weekly (2007). Is Crazed Britney Fan for Real? Prieeiga internete: http://www.usmagazine.com/britney_myspace_vdeo. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 57. Usen Corporation (2009).「『謎の美少女 ”マギボン”』」の動画一覧. Prieeiga internete:

http://www.gyao.jp/sityou/catelist/pac_id/pac0009933/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d.

76 58. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (2009). Vietoj „žiniatinklio“ – „saitynas“. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 59. Schimbun, H., (2008). “第２のリア・ディゾン”マギボン「温暖化気になる」. Prieeiga

internete: http://hochi.yomiuri.co.jp/entertainment/news/20081023-OHT1T00047.htm. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 60. Scott, D. (2008). REVIEW: Double J featuring Chris Crocker. Prieeiga per internetą: http://news.pinkpaper.com/Feature.aspx?id=191. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 61. duxe (2005 07 21). stalking_av [nuotrauka naudojama gavus autorių sutikimą, virtuali bendruomenė uždara]. Prieeiga per internetą: http://community.livejournal.com/stalking_av/903.html. Žiūrėta 2009 m. gegužės 15 d. 62. Tkacik, M. (2006). Interns, the Founts of Youth. Prieeiga internete: http://www.nytimes.com/2006/07/30/fashion/sundaystyles/30CANDY.html. Žiūrėta 2009 m. balandžio 20 d. 63. The Nielsen Company (2009).Web Traffic To Top 10 Online Newspapers Grows 16 Percent In December.Prieeiga per internetą: http://blog.nielsen.com/nielsenwire/consumer/web-traffic-to-top-10-online-newspapers-grows-1 6-percent-in-december/. Žiūrėta 2009 m. balandžio 20 d. 64. Važnevičiūtė, J. (2009). Gyventojų skaičius metų pradžioje. Prieeiga per internetą: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010206&PLangua ge=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3212&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=& rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13 =&rvar14= Žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.

65. Lietuvos Respublikos Seimas (1996). Lietuvos Respublikos Visuomenės Informavimo įstatymas. Prieeiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=238730. Žiūrėta 2009 m. balandžio 20 d.

66. Parrker, T., Stone, M. (prodiuseriai) Parrker, T. (redaktorius). (2008 balandžio 12 d.). Canada on Strike [Animacinis TV serialas: 12 sezono 14 serija]. South Park. New York: Comedy Central

67. Wikipedia (2009). Prince (musician). Prieegia per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Prince_(musician). Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d. 68. Popkin H. A. S. (2007). Tear-stained video plea makes YouTube vlogger an Internet rock star. Prieeiga per internetą: http://www.msnbc.msn.com/id/20750575/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

69. Reporters Without Borders (2009). First Online Free Expression Day launched on Reporters Without Borders website. Prieeiga per internetą: http://www.rsf.org/article.php3?id_article=26086. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

77 70. Shawn, H. (2007). The secret life of Cory Kennedy. Prieeiga per internetą: http://articles.latimes.com/2007/feb/25/magazine/tm-corykennedy08. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

71. Snow, J. (2008). Magibon: From YouTube to Japan. Prieeiga per internetą: http://pingmag.jp/2008/12/26/magibon/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

72. Sternbergh, A. (2006). Hey There, Lonelygirl. Prieeiga per internetą: http://nymag.com/arts/tv/features/19376/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

73. YouTube [archyvas]. Prieeiga per internetą: http://www.youtube.com/.

74. Wordnet [leksikos duomenų bazės archyvas]. Prieeiga per internetą: http://wordnetweb.princeton.edu/perl/webwn

75. zassi.net Inc (2008 vasario 25). Weekly Playboy [Numerio turinys]. Prieeiga per internetą: http://tsutaya.zassi.net/magazine/307/22674/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

76. zassi.net Inc (2008 balandžio 18). Weekly Playboy [Numerio turinys]. Prieeiga per internetą: http://www.zassi.net/mag_index.php?id=307&issue=22993. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

77. zassi.net Inc (2008 gegužės 12). Weekly Playboy [Numerio turinys]. Prieeiga per internetą: http://tsutaya.zassi.net/magazine/307/23183/. Žiūrėta 2009 m. gegužės 12 d.

78. Zimblienė D. (2008). Teismas nubaudė įniršį ant gėjų internete liejusį Siesikų gydytoją. Prieeiga internete: http://www.lrytas.lt/-12287616891227675337-teismas-nubaud%C4%97-%C4%AFnir%C5%A1 %C4%AF-ant-g%C4%97j%C5%B3-internete-liejus%C4%AF-siesik%C5%B3-gydytoj%C4%8 5.htm. Žiūrėta 2009m. balandžio 20 d.

79. 2ch (2005 gegužės 13).[Magibon] マギぼん68[MRirian] [385 žinutė]. Žinutė paskelbta: http://pc12.2ch.net/test/read.cgi/streaming/1239343117/301-400.

78 PRIEDAI

Priedas Nr. 1 Tiriamų personažų aprašymai

Nickname Kokiu būdu Turinys Naudotojų Nuorodos Pastabos (tapatybė, jei išpopuliarėjo bendruomenė žinoma) Cory Kennedy Per Cobrasnake Asmeninio blogo Tinklaraščio MySpace: Mark Hunter – (tikras vardas: foto puslapį, kur turinys: žvaigždžių naudotojai atsako į http://www.myspacthecobrasnake.com Cory fotografuojamos nuotraukos su Cory publikuotus e.com/cklckl – jo nuotraukų Kennedy-Levin) įžymybės kuriomis ėjo į įrašus, tačiau Tinklaraštis: dėka Cory (JAV) Vėliau: savo vakarėlį. Trumpos komunikacija tarp http://itscorykenne išpopuliarėjo tinklaraštyje, pastabos apie tai ką jų pačių dy.wordpress.com/ myspace valgė ir su kuo. neužsimezga. Po puslapyje. įrašais 20-40 komentarų. MySpace puslapyje bendravimas vienpusis. Cory patvirtina prašiusius draugystės, prašiusieji viešai dėkoja ir išreiškia susižavėjimą. Kasdien po 3-5 naujus atsiliepimus. Chris Crocker 1.Myspace ir Problemos su YouTube kanalo Youtube kanalas: Youtube: (JAV) Youtube video kuriomis pats žiūrovai publikuoja http://www.youtub kiekvienas Chris ruošiami temomis susiduria būdamas komentarus e.com/user/itschris video gauna apie susijusiomis su neatitikdamas susijusius su crocker?blend=1 90 video atsakų, problemomis, priimtos lytiškumo turiniu, giria arba Twiter: kurie nėra susije su kurios aplanko ne sampratos. peikia gerojų. http://twitter.com/c pirmuoju video, o tik jį, bet ir kitus Chris prie savo hrishasboobs tiesiog kitų žmones be video dažnai naudotojų viral fiksuotos lyties dėkoja fanams už marketingo tapatybės. palaikymą. strategijos. 2.Per video apie Populiarumas: Britney Spears balandžio 24 d. „Leave Britney publikuotas video, Alone“ balandžio 27 d. buvo susilaukęs virš. 100 tūkst. peržiūrų, virš 2.7 tūkst. įvertinimų, virš 2.2 tūkst. komentarų.

79 Nickname Kokiu būdu Turinys Naudotojų Nuorodos Pastabos (tapatybė, jei išpopuliarėjo bendruomenė žinoma) Magibon (JAV) Išpopuliarėti per Video turinys: Aktyvi ir Youtube kanalas: Magibon priklauso YouTube padėjo mergaitė didelėmis interaktyvi, pati http://www.youtub YouTube partnerių japoniškas forumas akimis žiūri į platiną e.com/user/mririan programai. 2channel kamerą, valgo, reprezentacijas ?blend=1 http://www2.2ch.n šneka japoniškai. forumuose, kuria Interviu: et/2ch.html Video trukmė iki 2 puslapius, http://pingmag.jp/2 min., paprastai meninius projektus 008/12/26/magibo apie 40 s. ir t.t. n/ Wikipedia apie: http://en.wikipedia. org/wiki/Magibon

Memetikos tyrimo ir meninis projektas: www.magibon.co m lonelygirl15 youtube.com Serialas apie Interaktyvi iki tam Youtube kanalas: Pradžioje buvo (production paauglę Bree, tikro populiarumo http://www.youtub laikytas tikru video company LG15 kurtas kaip video taško, personažas e.com/user/lonelyg tinklaraščiu, kol Studios) (JAV) dienoraštis, Bree atsakinėjo į irl15?blend=1 lankytojai filmuojamas vartotojų nepastebėjo seriale mėgėjiška video komentarus, Wikipedia Jessica Rose kamera. bendravo su jais puslapis: – australų aktorės. MySpace. http://en.wikipedia. org/wiki/Lonelygir l15 Petras Oras (tikras Per portalą Petras Oras buvo Portalo ore.lt Petro Oro tekstai: Pasak vieno KTU vardas Jonas www.ore.lt, kaip „Ore“ žurnalistas skaitytojai. http://www.ore.lt/t radijo stoties Oškinis) autorius ir kaip (1975.IX.22 - Komentarai, _unun.html darbuotojų ir miręs žurnalistas. 1999. XII.12), užuojautos laiškai http://www.ore.lt/k portalo ore.lt „žuvo“ Didžiosios redakcijai po _fuckingamal.html kūrėjų, Petro Oro Britanijos keliuose. mirties. http://www.ore.lt/k žūties dieną KTU ryptys_requiem.ht radijo stotis visą ml dieną grojo Death http://www.ore.lt/t in Vegas. _lsp.html -- http://www.ore.lt/t Buvo gauti _acidhouse.html užuojautos laiškai http://www.ore.lt/t iš subkultūrinės _newfolk.html scenos veikėjų, http://www.ore.lt/k kurie įvertino ryptys_lamacq.htm personažo mirtį, l kaip realaus Nekrologas: žmogaus mirtį. http://www.ore.lt/a rchyvas/nekrologas .htm

80 Nickname Kokiu būdu Turinys Naudotojų Nuorodos Pastabos (tapatybė, jei išpopuliarėjo bendruomenė žinoma) Goda Domeikaitė Per klubo Goda Domeikaitė Aktyvi,atsakinėja į www.gravity.lt Platinama per (Tikras vardas „Gravity“ naujienl dažnai važiuoja į naujienlaiškį, Goda Delfi.lt naujienlaiškį, Daumantas Kairys) aiškį ir klubo kurortą, lakuoja bendrauja su Goda. pasakoja apie šri kuriame Goda pranešimus nagus ir skaito Kai kurie nariai lanką: kartais skelbia spaudai, kur Goda posh.lt, bei tiki, kad Goda http://www.anglija. įžymybių įvardinama kaip kritikuoja Lietuvos tikrai egzistuoja, com/naujienos/arc muzikinius topus. klubo atstovė įžymybių sceną, ateina jos ieškoti į hyvas/default.asp?f Klubo spaudai. kol galiausiai „Gravity“ ofisą. nc=9&nid=1287& „Gravity“ praneši pakviečia užeit cat= muose spaudai savaitgalį į klubą Goda veikia kaip realiai egzistuojantis asmuo: rekomenduoja, juokiasi. Klubo pranešimai spaudai yra perspausdinami informaciniuose portaluose. Arminas Višinskis per omni.lt, tęsė Save vadina Bendravimas Interviu: Pastaruoju metu (Karolis per pravda.lt, profesionaliu interaktyvus. AV http://www.ve.lt/?r Karolis Jachimavičius) bernardinai.lt ir t.t. replikuotoju. viešai atsakydavo į ub=1065924826& Jachimavičius Išpopuliarėjo gautus laiškus, data=2005-01-28& tekstus pasirašo kritikuodamas vartotojai savo id=1106843800 savo vardu. „Eurovizijos“ dain noru platindavo jo Tekstai: AV turi savo ų konkursą omni.lt. tekstus savo http://www.lfc.lt/lt/ atskirą Facebook bloguose ir kt. Page=ArticleList& puslapį. asmeniniuiose ID=4765 puslapiuose. Filmas apie AV: Susikūrė Višinskio http://www.youtub gerbėjų grupė e.com/watch?v=ns stalikng_av. JBTHkcR1Y Jis dažnai AV stalkerių cituojams bendruomenė: bloguose, http://community.li žurnalistų vejournal.com/stal straipsniuose apie king_av/ pop kultūrą.

81 Priedas Nr. 2 YouTube sistemos suteikti populiarumo titulai ir jų vieta sistemoje (Magibon vaizdas „無ｘピザ“)

1 Įvertinimas 2 Vertinimų skaičius 3 Peržiūrų skaičius

1 2 3

82 Priedas Nr. 3 YouTube sistemos suteikiami titulai kanalui ir jų vieta informacinėje struktūroje (Chris Crocker kanalas „itschriscrocker“) Priedas Nr. 4 Interaktyvumas: naršymo galimybės tinkle YouTube

Kiti Magi- bon vaizdo

Susiję vaizdo klipai

Remiami vaizdo klipai

84 Priedas Nr. 5 MySpace informacinė struktūra

Remiami vaizdo kli-

Kiti Chris Crocker vaizdo

85 Priedas Nr. 6 Epitafija Petrui Orui, ore.lt užsklanda

86 Priedas Nr. 7 Interviu su personažų kūrėjais a) Interviu su Karoliu Jachimavičium, Armino Višinskio personažo kūrėju naujienų portale Omni.lt.

Ar gaudavai skaitytojų laiškų? Taip, gaudavau.

Kiek laiškų gaudavai? Po kiekvienos publikacijos ar ne? Tikrai ne, taip niekada niekur nebūna. Nepamenu tikslaus skaičiaus. Pirmasis laiškas buvo iš dabar į Ameriką išvažiavusios žurnalistės Linos Plioplytės.

Ar manai, kad laiškų kiekis priklausydavo nuo temos? (temos, kuria rašydavai) Na, daugiausiai dėmesio sulaukdavo rašiniai apie Euroviziją, komentarai. Turbūt taip reikėtų žanrą apibrėžti. Todėl ir laiškų daugiausiai gaudavau po jų, manau.

Ar į visus gautus laiškus atsakydavai? Ne.

Kaip pasirinkdavai į kuriuos atsakyti, į kuriuos ne? Jeigu reikėdavo teisintis dėl skonio ar žmogus tiesiog meilindavosi, į tuos neatsakydavau.

Kai kuriuos laiškus tu cituodavai savo tekstuose. Kaip atsirinkdavai tuos laiškus? Atrankos būdu. Jeigu jie man atrodydavo tinkami. Taip pat, kaip redaktoriai atsirenka naujienas ar pan. Jiems jos atrodo tinkamos.

Ką turi omeny sakydamas „tinkami“? „Užkabina“ temą, aktualumą, yra susiję su tavo tekstais? Taip, būtent taip. Taip pat, kaip tu atisrenki naujienas.

Omni.lt buvo komentarai. Ar atsakinėdavai į komentarus kaip Arminas Višinskis (turiu omeny ne kaip anonimas, jonas, petras ar mažulė15)? Taip. Dažniausiai taip pat, kai matydavau reikalą: būdavau suklydęs, apkaltintas nenuoseklumu ar pan. arba tiesiog įmesdavau nuorodą į ką nors smagaus.

Ar laikei paslapty savo tikrą tapatybę (vardą, pavardę, amžių)? Kažkada, taip. Buvo tokių, kurie žinojo. Tačiau, kai visa tai išėjo už tam tikro rato ribų – stengiausi slėptis.

Kodėl? Buvau jaunas ir durnas. Bandžiau būti Višinskis, nors iš tikrųjų esu Karolis.

O kuo skyrėsi Višinskis nuo Karolio? Tai vienas ir tas pats žmogus. Arminas Višinskis buvo mano slapyvardis dabar jo nebenaudoju, kadangi manau, jog tai amžinos paauglystės besivaikančių reikalas, kurie nenori būti atsakingi už

87 savo veiksmus ir žodžius ir pridengdami savo silpnas (jų, kitų ar ir jų, ir kitų) nuomone, susigalvoja sau naują vardą-vaidmenį. Tačiau pats sau tėvas nebūsi.

Tai Arminas Višinskis vardas ar vaidmuo? Jūs turite problemų su teksto interpretavimu. Arminas Višinskis yra slapyvardis, slapyvardžius žmonės pasirenka tam, kad slėptųsi ir taip bando kurti savo portretą, kuris jiems paties patinka.

Ar iš tavęs, kaip Armino Višinskio, kas nors bandė imti interviu, kviesti į televiziją ir pan? Taip. Iš manęs interviu ėmė Vakarų Ekspresas, dar keli leidiniai, kvietė į studiją LTV, PHRadio, Zip Fm, LR, LTV2 – kiek pamenu.

Ar tave kviesdavo interviu dėl tų tekstų, kuriuos rašydavai omni.lt pasislėpęs po Armino Višinskio slapyvardžiu. Tikriausiai taip. Iš kažkur jie turėjo sužinot. Vakarų Ekspresas pamatė per televiziją, jei aš gerai suprantu.

O pats platindavai nuorodas į savo tekstus el. paštu, forumuose, komentaruose ir kt? Forumuose kartais, daugiau nepamenu. Tu juk viską pati žinai apie tokias detales. Be forumų daugiau nieko nepamenu.

Taip, bet esu tikra, kad tu žinai geriau. Kaip manai, kodėl atsirado stalking_av? Ar tu klausi, ar aš pats sau atrodau reikšmingas?

Ne, aš klausiu, kaip manai kodėl? Turbūt kažkam patikau.

Ar eidavai į stalking_av ir bendraudavai su grupės kūrėjomis? Esu parašęs joms, kad aš nesu gėjus, tada jų entuziazmas dingo, jos viską ištrynė, dievaitis žlugo.

Šiaip man jos kažkada argumentavo kitaip. Sakė, kad ištrynė grupę, nes su tavim buvo interviu panelėje. Buvo ir Ekstra Panelėje.

Ar tas laiškas (?) kai parašei, kad neesi gėjus buvo vienintelis kartas kai bendravai su jomis? Kažkada vieną sutikau „Artistuose“ (čia toks klubas Vilniuje – aut. past.). Aš jų asmeniškai nepažįstu, nebent jos neprisistatė.

Man įdomus bendravimas, kuris būtų susijęs su tavo tekstais omni.lt. Neaktualu, jei jūs susitinkate kur nors bare ir vienas apie kitą nežinot kaip apie Arminą Višinskį ir mergas iš stalking_av. Ar bendravai su savo fanėmis (kas jos ir buvo) tiesiogiai daugiau nei tą kartą, kai pasakei, kad neesi gėjus. Ar rašiau joms ką nors internete? Taip. Daugiau nepamenu. Galbūt laiškų. Kažką „gimme more“, kai jos pakabino savo gnr instaliaciją ar „you go girl“.

Gnr? Kas tai? Guns'n'Roses

88 Papasakok plačiau, nežinau nieko apie šią instaliaciją. Jos vienoj Sodų gatvės tarpuvartėj pakabino du žaislinius pistoletus, porą rožių, sulipdė juosta, nufotografavo ir atsiuntė man

Šitai turėjo kokią sąsają su tavo tekstais ar čia šiaip? Turbūt jos šiaip rado Jekaterinos Lavrinec internete sumeistrautą ironišką šventyklėlę man ir tai jas įkvėpė.

Kažkokių analogiškų projektų dar žinai? Jekaterina (Karolio bendradarbė omni.lt saulėgražose) buvo kažką dar padarius, patarimų puslapį, ar dar kažką. b) Interviu su Jonu Oškiniu, Petro Oro personažo kūrėju muzikos ir subkultūrų portale Ore.lt

Ar Petras Oras buvo sukurtas kaip Ore įkūrėjas? Petras Oras man atrodo buvo ne Ore įkūrėjas, bet kažkaip buvo kad Inga Sūraitė dirbo laikraštyje (buvo toks žurnalas Ore – aut. past.), o Petras Oras - website. Kiekvienas tada kas mėnesį turėjo po naują slapyvardį, Ramanauskas (Tomas Ramanauskas – vienas buvusių ore bendradarbių, aut past.), manau, turėjo kokius penkis.

Ar gaudavai skaitytojų laiškų kaip Petras Oras? Kol ėjo laikraštis tiek daug dėmesio websaitui berods neskyrėme, kad atsakinėti į kiekvieną laišką, nes ne tiek daug tų laiškų buvo, ir, manau, didesnis atstumas buvo tarp neva tai autoriaus ir komentatoriaus, nei dabar, soc. tinklų laikais.

Ar atsakydavai į tuos laiškus? Jei gaudavai ir skaitydavai laiškus, ar esi juos citavęs savo tekstuose ar kitaip apie juos užsiminęs? Laiškų, kiek atsimenu, necitavau, ale Ore popieriniam būdavo toks laiškų skyrelis, tai ten dėdavom laišką, o gale kokį cinišką komentarą (Music ir kitu geru britu pavyzdžiu (čia apie muzikinius žurnalus, – aut past.)). Užsidarius popieriniam kažkaip tęsti šią tradiciją webe nebuvo reikalo (visi išsikraudavo komentaruose).

Ar slėpei savo tapatybę? Savo tapatybe slėpiau konkrečiai todėl, kad dirbau ūkio ministerijoje, ir visiškai ten nenorėjau kažkam aiškinti, kaip aš čia neva tai dar subkulturinį kažką darau. Kita vertus ir dabar manau slėpčiau, ypač po kokiais nors straipsniais apie narkotikus ar kitus maištus :)

Ar žiniasklaida yra domėjusis, kas yra Petras Oras? Žiniasklaida tada kas yra Petras Oras nesidomėjo, nes tai buvo manau nišinis reikalas.

Po Petro Oro „mirties“ gavot užuojautos laiškų. Jei atsimeni, kas juos rašė (ar kažkur turi), gal gali paršyt? O kai Petras Oras turėjo mirti tai uždėjom juodą ekraną, parašėm kažkokią tai neva istoriją, kad žuvo Anglijoje, sumaišęs kelio puses (kaip dabar pastebiu, gana įtikinama istorija :)). Laiškų nedaug

89 atėjo, bet kai atėjo laiškas nuo Selo (Egidijaus Dragūno, grupės Sel lyderio – aut. past), maždaug „gaila daug prisidėjusio prie scenos žmogaus“, na tai aš pagalvojau kad ragas...

Kodėl Petras Oras turėjo mirti? Todėl kad skaitytojas parašė Petrui Orui laišką, kad jis rašo nesąmones / prieštarauja Mariui Listopadskiui, o kadangi tai abu mano slapyvardžiai, tai vengiant šizofrenijos Petro Oro buvo atsisakyta. c) Interviu su Daumantu Kairiu, Godos Domeikaitės personažo kūrėju klubo „Gravity“ naujienlaiškyje

Ar Goda Domeikaitė (ne Daumantas Kairys) gauna skaitytojų laišku? Ar Goda Domeikaitė į juos atsakinėja? Anksčiau Goda gaudavo kartais net 100 laiškų per savaite, veliau (matyt todėl kad daug kas sužinojo, kad aš esu aš) arba šiaip nusibodo gaunu iki 30 laiškų per savaitę. Jie labai įvairūs, vieni giria mano laiškus, kiti giria mane pačią, treti kviečia į pasimatymus ir galiausiai šiaip dalinasi juokais, linkais ir tokiu būdu prisideda prie mano laiškų... Atsakau i maždaug 80% laiškų....

Ar galėtum susieti skaitytojų laiškų kiekį su Godos laiškų temomis? Diskusijos pradeda virti tik pradėjus Godos laiške rašyti apie politiką. Tad jeigu noriu pasimušti visada rašau apie politika. Kitų temų su laiškų kiekiu negaliu susieti. Galbūt kai kartais laiškas būna linksmesnis crazyshkesnis gaunu daugiau komplimentų, kai paprastesnis mažiau...

Ar iš tavęs, kaip Godos Domeikaitės, yra ėmęs kas nors interviu arba prašęs komentaro. Gal apie tave rašė spauda, interneto portalai? Esu davęs tik vieną kartą „Pravdai“. Visus kitus kartus atsisakiau. Išskirtinio interviu prašė žurnalas panelė prieš kelis metus... visada to vengiau ir vengiu toliau.

Sakai, kad vengi interviu. Kodėl?

Todėl, kad Goda esu aš..... nenoriu sukelti papildomų kalbų, galimybių kažkur kažką idėti kad butu galima rašyti komentarus ir panašiai. Tiesiog nenorėjau lįsti... daugybė priežasčių. Galų gale visi dažniausiai norėdavo kad papasakočiau apie virsmą iš vyro į moterį.

Esi citavęs skaitytojus savo laiškuose? Jei taip, kaip atsirenki kuriuos?

Taip. Tiesiog būna kartais vertų citatų. Apie daug ką. Dažnai apie mane patį. Kartais apie šiaip visokius įvykius, žmones ir t.t. jie yra mano šaltinis.

Jei teisingai supratau, slepi savo tapatybę? Kodėl? Nes tapatybė yra išgalvota. Todėl. nenoriu kad paprasti mirtingieji žinotų užtenka kad žino visi reklamščikai ir žurnalistai:)))) noriu bent šiokios tokios paslapties.... intrigos....

90 Ar informaciją apie Godos asmenį platini kitais kanalais, nei per Gravity naujienlaiškį? Mačiau turi Facebook? Yra dar analogiškų kanalų? Deja, tik Facebook. Bet tai tik reklama.

Sakei, kad atsakai į 80 proc. laiškų, kaip pasirenki į kuriuos atsakyt? O Facebook bendrauji su žmonėmis kaip Goda Domeikatė? Taip, bet nenoriai. Neturiu tam paprasčiausiai laiko ir šiaip nemėgstu Facebook. Tas portalas man aktualus tik del klubo reklamos...

Kaip manai, Goda Domeikaitė turi fanų? Žiauriai daug. Nuo jaunu berniuku ir mergaičių įsimylėjusių Godą kaip moterį iki PR profesionalu, kurie žavisi visu tuo kaip reklamos forma ir šiaip pramoga... tad tikrai daug gerbėjų... manau, kad galima skaičiuoti tūkstanciais. Juk ish viso dabar yra beveik 18 000 skaitytojų

Yra žmonių iš kurių Goda Domeikaitė nuolat sulaukia dėmesio? Per tuos 4 metus buvo pavieniu žmonių, kurie man rodydavo ilgą laiką dėmesi ir atsiliepdavo po kiekvieno laiško, bet juk sąlygas diktuoju aš pats. Todel viskas baigdavosi.... bet jeigu tik rodyčiau daugiau susidomėjimo ir iniciatyvos... manau, butu pamišusių iš meilės.... Viena karta vienas berniukas lakstė pas mus į ofisą ir ieškojo Godos, vis jam sakydavau kad ji čia nedirba...

Man iš tavo laiškų atrodo, kad aiškiai ir sąmoningai įsivaizduoji, kas yra Goda Domeikaitė (ar aš klystu?). Gal gali ją aprašyt? Taip, aš bandžiau sukurti tobulos moters paveikslą - tarp bitch(lt. kalės) ir malonios merginos. Bet už tai daug uždirbančios savarankiškos, seksualios. Apie viską daug žinancios (ypač vyrams daro įspudį, kad tiek daug žinau apie muziką). Mėgstančios keliauti, pašaipios sarkastiškos, mėgstančios šiek tiek nuodėmingai gyventi. Žodzhiu viskas ko vyrai nori, bet negali gauti vienoje vietoje.

Tu pats rašei ir pridavei delfiui? „Iš tikrųjų, kiekviename žingsnyje yra labai gražu“, - taip savo įspūdžius apibendrino neseniai iš egzotiškosios Šri Lankos grįžusi sostinės naktinio klubo „Gravity“ vadybininkė Goda Domeikaitė. Dvi kelionėje praleistos savaitės merginai nei kiek neprailgo, o nuo netradicinių pojūčių ir neišdildomų įspūdžių, kuriais ji sutiko pasidalinti su DELFI skaitytojais, Goda dar negali atsigauti iki šiol. Nuoroda: http://www.anglija.com/naujienos/archyvas/default.asp?fnc=9&nid=1287&cat= Čia aš rašiau.

O delfi.lt ėmė ir įsidėjo, be jokių problemų ar pažįstamų žmonių pagalba? Jie manęs prašė visą laiką. Dar prašė ir apie Meksiką, Kubą ir Balį, bet jau neberašiau.

Jie žino tavo tapatybę ir negalvoja, kad tu esi Goda? Aišku, kad žino.

91 Priedas Nr. 8 Interaktyvūs dokumentai ir filmuoti vaizdai a. Vaizdai

I Akuno Tensai RE DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.) - Mririan.flv

II Magibon DSとウェブカメラで遊ぶこと(._.).flv

III Drinking with Bob-Chris Crocker gets killed.flv IV Lonelygirl15 first video.flv V Maurys Chris Crocker .flv VI Jimmy kimmel Chric Crocker1.flv VII Jimmy kimmel Chric Crocker2.flv VIII Chris Crocker – Leave Britney Alone.flv b. Interaktyvūs dokumentai

I RyRalio, Nesakyk Mamai _ Godos Laiskas II Stewart Walker, Disco Tuzai _ Godos Laiskas

92