Andrius Rudamina
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Gauta 2013 11 12 loretA poškAitė lietuvos kultūros tyrimų institutas ANDRIUS RUDAMINA (ANDRZEJ RUDOMINA) ir Giulio Aleni reliGijų diAloGe: žmoGAus kūno sAmprAtA krikščionybėje ir konfuciAnizme Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) and Giulio Aleni in the dialogue between religions: the treatment of Human body in christianity and confucianism summAry the paper aims to reveal the differences in the treatment of the human body in christianity and confucian- ism, as they became evident in the spread of christianity in 16th-17th century china. it will stress the influence of chinese metaphysical and cosmological ideas in the confucian understanding of human body, which, as will be argued, became the basis of the whole program of self-cultivation, on the one hand, but a seriuos problem for the christian missionaries in their popularization of their doctrine in china, on the other hand. the investigation is based on the comparative analysis of confucian texts and the „diary of Oral Admonitions“ (Kouduo richao 口鐸日抄), written by li jiubao and translated into english by erik zurcher. it records the conversations between the famous jesuit Giulio Aleni, as well as lithuanian jesuit Andrius rudamina, with chinese converts and those interested in christian doctrine. the paper will discuss some chinese concepts related to the understanding of the body (such as vital energy qi, five agents wux- ing, spirit shen, heart mind xin, human nature xing) and their relations, in oder to reveal the main points of disagreement as well as possible ways to resolve the differences of its understanding in two religions. sAntrAukA straipsnio tikslas – atskleisti žmogaus kūno sampratų skirtumus krikščionybėje ir konfucianizme, mat jie tapo rimta šių dviejų religijų atstovų nesusikalbėjimo priežastimi. Viena vertus, kiniškoji žmogaus kūno rAktAžodžiAi: jėzuitai, konfucianizmas, krikščionybė, kūnas, gyvybinė energija, širdis, prigimtis. key words: jesuits, confucianism, christianity, body, vital energy, heart, human nature. 40 LOGOS 77 2013 SPALIS • GRUODIS MokslinĖ Mintis samprata buvo glaudžiai susijusi su krikščionių misionierių klaidingai suprastomis ar ignoruotomis metafi- zinėmis bei kosmologinėmis idėjomis, kita vertus – su visa žmogaus saviugdos programa. tyrime remia- masi unikaliu tekstu – į krikščionybę atversto kino li jiubiao Žodinių pamokymų dienoraščiu (Kouduo richao 口鐸日抄), kuriame pateikiami vieno žymiausių pirmosios kartos jėzuitų misionierių Giulio Aleni ir jam talkinusio lietuvių kilmės misionieriaus A. rudaminos (Andrzej rudomina) pokalbiai su krikščionybę priė- musiais kinais. tyrimo tikslas – atskleisti misionierių ir kinų pokalbiuose išryškėjusius kūno sampratų ir su jomis susijusių saviugdos sampratų skirtumus krikščionybėje ir konfucianizme, taip pat parodyti misionie- rių bandymus įveikti tuos skirtumus derinantis prie kinų mąstymo tradicijos. tuo tikslu bus pasitelkiama lyginamoji tekstų analizė, gretinant Žodinių pamokymų dienoraščio ir klasikinio konfucianizmo bei neo- konfucianizmo tekstų fragmentus. yginamuosiuose kiniškosios ir vaka- kuriais atvejais – kaip xing 性 („prigim- Lrietiškosios žmogaus kūno sampratų tis“). Tačiau nei linghun, nei juolab xing tyrimuose jų skirtumas dažnai apibūdi- kinams nereiškė amžinos ir „nemateria- namas kaip kūno ir dvasios santykių mo- lios“ dvasios, kaip kad ji buvo suvokiama delių skirtingumas1. Nors šiandien toks krikščionybėje3. Kaip matysime, kinų šių sampratų priešinimas atrodo perne- mąstytojai suvokė jas pirmiausia kaip lyg suprastintas2, tačiau jų sandūra tapo tam tikrą viską aprėpiančios ir visur rimtu iššūkiu pirmiesiems krikščionių esančios įvairiais subtilumo lygmenimis misionieriams – jėzuitams Kinijoje (XVI– pasižyminčios gyvybinės energijos (qi气) XVII a. vid.). Kaip bus siekiama parody- išraiškos formą4. Tačiau antroji problema ti šiame straipsnyje, viena svarbiausių arba kliūtis krikščionims suvokti kūno ir kliūčių diegti krikščionybę Kinijoje tapo „dvasios“ ryšį kinų kultūroje kaip tik ir ne vien kiniškoji Dangaus samprata, „sū- buvo klaidingas gyvybinės energijos (qi) niškojo nuolankumo“ (xiao) etika bei suvokimas, kuriam pradžią davė ypatin- Konfucijaus, protėvių garbinimo ritualai, gu tolerantiškumu kinų kultūrai ir reli- kurie visiškai nesiderino su krikščioniš- gijai (konfucianizmui) pasižymėjęs jėzu- kąja Dievo traktuote bei jo garbinimu, bet itų misijos „tėvas” Matteo Ricci. Su tuo ir kinų požiūris į žmogaus kūną. Viena susijusi ir trečioji konfucianizmo ir krikš- vertus, jis buvo glaudžiai susijęs su tra- čionybės dialogo plėtojimo problema – dicinėmis metafizinėmis bei kosmologi- kritinis požiūris į tuometinį atgaivinto nėmis idėjomis, o kita vertus – su visa arba reformuoto konfucianizmo moky- žmogaus etinės ir dvasinės, tiksliau, psi- mą, vadinamąjį „neokonfucianizmą“. chosomatinės saviugdos programa, api- Tokį požiūrį taip pat inicijavo M. Ricci, mančia požiūrį į žmogaus prigimtį, širdį, laikęs jį ateistiniu arba panteistiniu mo- emocijas, įgimtą žinojimą ir likimą. kymu, tariamai visiškai iškraipiusiu „tik Apie tai, kad kiniškoji kūno sampra- rąją“, „teisingąją“, arba religinę, klasiki- ta buvo rimta kliūtis krikščionybės ir nio konfucianizmo doktriną5. konfucianizmo dialogui, turbūt geriau- Su šia problema akivaizdžiai susidū- siai nušviečia jėzuitų misionierių pasi- rė vienas garsiausių pirmosios kartos rinkti „dvasios“ (anima rationalis) atitik jėzuitų misionierių Giulio Aleni (Giulio menys kinų kalboje. Dažniausiai ji ver- Aleni, kinų k. Ai Rulue 艾儒略, 1582– čiama kinišku žodžiu linghun 灵魂, o kai 1649) ir jam talkinęs lietuvis Andrius LOGOS 77 41 2013 SPALIS • GRUODIS loreta PoškaitĖ Rudamina (Andrzej Rudomina S.J., ki- moksle. Shi Luke panoro sužinoti, kodėl nų k. Lu Ande 盧安德, 1596–1632). Mat vakariečiai pašalino iš 4 elementų sąrašo jiedu misionieriavo ypatingoje vietoje – metalą ir medį ir pridėjo orą. Aleni jam Fujian provincijoje, kuri tuometinėje atsakė, jog Metalas ir Medis yra sudary- (Ming dinastijos pabaigos) Kinijoje buvo ti iš 4 pirminių elementų, todėl jie nebe- viena iš konfucianistinės intelektualinės gali būti laikomi pirminiais – tai galima kultūros centrų. Būtent jos intelektualai, pamatyti medžio transformacijose, t. y. su kuriais daugiausia bendravo šie mi- jam degant, kai, pasak jo, jis pirmiausia sionieriai, buvo kadaise šioje provincijo- „išleidžia“ vandenį, po to – dūmus (t. y. je gyvenusio vieno žymiausių neokon- orą), po to ugnį, ir galiausiai tampa pe- fucianizmo filosofų ir „ortodoksalaus“ lenais (žeme). Toliau jis sako: „Jeigu pa- konfucianizmo kūrėjo Zhu Xi (1130– žiūrėtum į žmogaus kūną, tai jo šiluma 1200) mokymo puoselėtojai6. Tai reiškia, yra Ugnis, kvėpavimas – Oras, svarbiau- kad tiek G. Aleni, tiek A. Rudamina, si skysčiai ir kraujas yra Vanduo, o kau- rinkdamiesi savo misionieriavimo meto- lai ir mėsa yra Žemė. Tad žmogaus kū- dus bei retoriką, turėjo vienaip ar kitaip nas yra Ugnies, Oro, Vandens ir Žemės atsižvelgti į neokonfucianizmo filosofiją. derinys.“9 Kitame pokalbyje Aleni bandė Todėl toliau straipsnyje bus aptariami paaiškinti žmogaus temperamento skir- kai kurie G. Aleni ir A. Rudaminos po- tumus pagal Galeno „4 skysčių“ atitiki- kalbiai su kinais apie žmogaus kūną bei mo 4 elementams teoriją, pabrėždamas, jo aspektus (prigimtį, širdį, emocijas) kad idealioje situacijoje vienas kuris nors siekiant atskleisti juose išryškėjančius elementas turi dominuoti žmogaus kū- konfucianistinės ir krikščioniškosios jo ne10. Kaip matyti, Aleni lyg ir bando aiš- sampratos skirtumus, taip pat parodyti kinti žmogaus kūno sandarą bei psichi- šių misionierių bandymą derintis prie kos ypatumus apeliuodamas į tam tikrus kiniškojo supratimo. Tuo tikslu bus pa- panašumus į kinišką wuxing modelį (nes sitelkiama lyginamoji tekstų analizė, re- jame 5 fazės taip pat atitinkamai sieja- miantis, viena vertus, konfucianistų ir mos su tam tikrais kūno „organais“ arba neokonfucianistų tekstais, kita vertus – sferomis, žmogaus būdo savybėmis, po- G. Aleni ir A. Rudaminos į krikščionybę jūčiais, emocijomis ir t. t.). Tačiau jo tei- atversto kino Li Jiubiao sudarytu jo ir ginys, kad oras (aer – taip misionieriai kitų kinų pokalbių su šiais misionieriais suprato ir vertė kinišką sąvoką qi – gy- dienoraščiu Žodinių pamokymų dienoraštis vybinė energija) yra tik vienas iš 4 ele- (Kouduo richao 口鐸日抄, išleistu 1640 m. mentų, kurie netgi tarpusavyje nesusiję Fuzhou mieste7). ir nepriklausomi vienas nuo kito, rodo Žmogaus kūno sampratos lyginamą- akivaizdų nenorą arba nesugebėjimą su- ją analizę norėčiau pradėti G. Aleni ir vokti tradicinės kinų pasaulėžiūros pa- kino Shi Luke pokalbiu apie 5 energijas grindų. O nuo jų priklausė ir žmogaus (wu xing五行)8 kinų tradicinėje kosmolo- kūno suvokimas – kad visi kūno aspek- gijoje ir 4 pirminius elementus (si yu- tai ir veikla yra ne kas kita kaip gyvybi- anxing四元行) Vakarų filosofijoje bei nės energijos pasireiškimo formos. 42 LOGOS 77 2013 SPALIS • GRUODIS MokslinĖ Mintis Išties, kaip pažymi Qiong Zhang, pir- biausios konfucianizmo klasikų išskirtos miesiems jėzuitų misionieriams ši kiniš- etinės vertybės arba dorybės15, žmogaus ka sąvoka ir jos pagrindinė vieta kiniš- prigimties ir širdies sampratos buvo su- kame pasaulėvaizdyje kėlė ir nuostabą, jungtos su „principo“ (li理) samprata. ir sumišimą. Todėl tą faktą, kad kinai Antai Zhu Xi, kuris turbūt plačiausiai neįtraukė „oro“ (qi) į savąjį 5 fazių mo- sintetino visas minėtas sąvokas į tam delį, jie aiškino tiesiog kaip žinojimo tikrą „mokymo apie principą“ (li xue) stoką, nukrypimą nuo senojo teisingo sistemą, teigė, jog visas kosmosas yra ne supratimo, aiškaus