DOCSLIB.ORG

Rabikauskas-Vilniaus-Akademija-Ir

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Rabikauskas-Vilniaus-Akademija-Ir VILNIAUS UNIVERSITETO 425-OSIOMS METINĖMS FONTES H1STORIAE UNIVERSITATIS VILNENSIS VILNIAUS UNIVERSITETAS Paulius Rabikauskas VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI Sudarė LIUDAS JOVAIŠA aidai mmii UDK 23/28(474.5)(091) Vi-169 Serijos „FONTES HiSToRIAE UNIVERSITATIS VILNENSIS“ redaktorių kolegija: Jonas Boruta Alfredas Bumblauskas Birutė Butkevičienė Mečislovas Jučas Benediktas Juodka Domas Kaunas Romanas Plečkaitis Vygintas Bronius Pšibilskis (koordinatorius) Eugenija Ulčinaitė Knygos leidimą parėmė LR Kultūros ministerija, LKMA ISBN 9955-445-39-4 © Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002 © Liudas Jovaiša, sudarymas, 2002 © „Aidai“, 2002 TURINYS Pastangos įsteigti Vilniaus universitetą (1565-1570) / 7 Karaliaus Stepono Batoro privilegijos Vilniaus universitetui / 19 Popiežiaus Grigaliaus XIII bula Vilniaus universitetui / 31 Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai / 45 Pranciškaus Sunierio informacija apie naujai įsteigtą Vilniaus kolegiją (1570) / 51 Kolegijos valdos ir jų našumas 1573 metais / 71 Vilniaus kolegijos privilegijų ir sutarčių sąrašas (1574-1575 ir 1586 m.) / 79 Pirmieji jėzuitai Vilniuje ir pirmieji lietuviai jėzuitai (1569-1573)/95 Vilniaus akademijos rektoriai (1569)—1579—1773 / 127 Iš Vilniaus universiteto istorijos / 191 Mokslinė pažanga Vilniaus akademijoje / 209 Lietuviškumo apraiškos Vilniaus akademijoje / 243 Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje / 269 Apie pirmąjį bandymą praplėsti Vilniaus universitetą (1618-1623) / 303 Vilniaus akademija / 317 18-jo amžiaus Lietuvos bruožai / 335 Teatras jėzuitų mokykloje / 389 Lietuvos jėzuitų provincijos pastatų planai / 407 Šv. Petro Kanizijaus reikšmė Lietuvai / 413 Konstantino Sirvydo biografinės datos / 423 Konstantino Sirvydo asmuo ir reikšmė / 437 5 Sarbievijus Romoje / 467 Tėvo Andriaus Rudaminos pašaukimas į misijas / 489 Tėvą Andrių Rudaminą prisimenant / 497 Kauno jėzuitų kolegijos veiklos pradžia / 503 Sudarytojo pastabos / 511 Santrumpų sąrašas / 516 Rodyklės / 518 Summary / 543 6 PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570) PASTANGOS ĮSTEIGTI UNIVERSITETĄ 1565 METAIS Pastangos įsteigti jėzuitų tvarkomą universitetą 1565 metais buvo gry­ nai oficialaus pobūdžio. Iniciatyva kilo iš nuncijaus Lenkijoje vyskupo Giovanni Francesco Commendone; realizavimą turėjo perimti karalius Žygimantas Augustas, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, tačiau įvai­ rios nepalankios aplinkybės, kurias čia detaliai aptarsime, sukliudė planą iš tiesų užbaigti. Jau Ordino įkūrėjas šv. Ignacas galvojo apie Lenkiją ir Lietuvą ir 1549 m. paskyrė du jėzuitus, Mikalojų ‘Gaudanus’ ir Klaudijų Le Jay, lydėti popiežiaus nuncijų, kuris tuo metu turėjo išvykti į šiuos kraštus.1 Tačiau apaštališkoji misija neįvyko. Po ketverių metų (1553 m. vasarą) apaštališkasis protonotaras Marcantonio Maffei, vykdamas į Krokuvą, į karaliaus Žygimanto Augusto ir Kotrynos Habsburgaitės vestuves, sustojo Vienoje; ten jis susitiko su Petru Kanizijumi, savo iniciatyva paraginusiu jį, be kita ko, paieškoti galimybių įkurti jėzuitų kolegijas Lenkijoje ir Lietuvoje.2 Tačiau ši Vienos jėzuitų iniciatyva buvo gana atsargiai priimta Ordino vadovybės Romoje: tuo metu nebuvo kam per­ imti naujų kolegijų net tada, kai jos buvo siūlomos veltui.3 Tad pastan­ gos ir toliau liko be dėmesio. Pirmas į Lietuvą atvykęs jėzuitas buvo Alonso Salmerón - vienas iš pirmųjų šešių, susibūrusių apie Ignacą Lojolą Paryžiuje. Jis atvyko į Vilnių, kur tuomet rezidavo karalius Žygimantas Augustas, 1555 m. rudenį kaip popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano palydovas.4 Ne­ 1 Žr. Korewa, p. 11; H. D. Wojtyska, Papiestwo - Polska, 1548-1563, Lublin 1977, p. 40-41. 2 Korewa, p. 18; Wojtyska, min. veik., p. 60-64. 3 Korewa, p. 18 ir p. 153, išn. 53-55. 4 Salmerono kelionės ir jo buvimo Vilniuje aplinkybes pateikė Korewa, 7 PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570) palankiai susiklosčiusi Lippomano misijos pradžia - prie to, atrodo, le­ miamai prisidėjo kunigaikštis Mikalojus Radvilas Juodasis, įtakingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kancleris, Vilniaus vaivada ir drauge „pagrindinė protestantizmo atrama Lietuvoje“5 - nedavė jėzuitui Salme­ rónui jokios galimybės pateikti karaliui idėją įsteigti jėzuitų kolegiją arba derėtis dėl sąlygų, nors jis buvo ketinęs tai daryti ir būtų turėjęs tam pakankamai laiko per ilgesnį nei keturios savaitės savo buvimą Vil­ niuje. Jis sugebėjo aptarti tai tik su karaliaus sekretoriumi, „amigo nuest­ ro“, ir pastarasis sumanymą įvertino ne tik kaip kupiną sunkumų, bet ir kaip perdėm beviltišką.6 Vis dėlto jėzuitų draugų, kurie žavėjosi sėkminga naujo, daugeliu požiūrių modernaus ordino veikla ir troško matyti savo šalyje kažką pa­ našaus į tai, ką jėzuitai buvo įvykdę kitur, skaičius Lenkijoje ir Lietu­ voje augo. Žymiausias lenkų rėmėjas buvo Stanislovas Hozijus, Varmės vyskupas nuo 1551 m., kardinolas nuo 1561 m. ir vienas iš penkių lega­ tų paskutiniame Tridento Susirinkimo etape.7 Jis pirmas įsteigė jėzuitų kolegiją savo vyskupijoje (1565 Braunsberge). Juo pasekė Plocko vys- 5 Z. Ivinskis, „Die Entwicklung der Reformation in Litauen bis zum Er­ scheinen der Jesuiten (1569)“, Forschungen zur osteuropäischen Geschichte, 12 (1967), p. 31. 6 „Assimismo hablando con un secretario del rey, amigo nuestro, sobre el assunto de algún collegio en el reyno para ayuda de la religión, hallé no so­ lamente dificultad, como á mí me parecía, mas aun impossibilidad para ello, stando las cosas como están; porque aquello poco che avía de religiones, en gran parte se va deshaziendo y los nobles van occupando las rentas y bienes, dissimulando á quien tocca corregir semejantes errores; immo las cosas van de arte, que á los obispos no faltan señores temporales que se les atreven á tomar­ les sus tierras y castillos, sin que se les pueda resistir ó contradezir por via de razón ó justicia“, Salmeronas - Ignacui (Viena, 1556 sausio 1), Epistulae P. Al­ phonsi Salmeronis, I (= MHS1, XXX), Matriti 1906, p. 133; plg. Korewa, p. 163, išn. 242. Korewa (p. 32) mano, kad „amigo nuestro“ buvo pavadintas Marty­ nas Kromeris, karaliaus sekretorius 1544-1569 m. 7 Apie S. Hozijų ypač žr. H. D. Wojtyska, Cardinal Hosius, Legate to the Council of Trent, Rome 1967. p. 28-33 ir p. 160-164, išn. 174-251. Apie L. Lippomano misiją Lenkijoje žr. Wojtyska, min. veik., p. 65-104. PASTANGOS ĮSTEIGTI UNIVERSITETĄ 1565 METAIS kupas, įsteigęs Pultusko kolegiją ( 1566). Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius irgi norėjo, kad tas pat įvyktų ir Lietuvos sostinėje. 1564 m. vasario 26 d. kitas jėzuitas, Baltazaras Hostounskis (Hostovinus), atvy­ kęs į Lenkiją nuncijaus G. F. Commendone palydoje, iš Varšuvos parašė savo vyresniesiems Romoje, kad Vilniaus vyskupas mielai paprašytų vertingų Jėzaus Draugijos paslaugų, bet kareiviai ir eretikai taip su­ žlugdę vyskupijos pajamas, kad pats vyskupas vos turėjęs ką valgyti.8 Ką tik minėtas nuncijus Giovanni Francesco Commendone buvo įsi­ tikinęs, kad jėzuitų kolegija buvo geriausia priemonė katalikų tikėji­ mui pagelbėti,9 ir vis iš naujo pateikinėjo šį projektą karaliui ir jo dvarui. Kardinolo Hozijaus pastangos, kurios sėkmingai baigėsi 1564 metų ga­ le (pirmieji jėzuitai į vyskupo rezidenciją Heilsberge (dab. Lidzbark) atvyko 1564 m. lapkričio 1 d.10), iš tiesų labai sustiprino kitų sumanymų perspektyvas. 1565 m. sausio 12 d. nuncijus galėjo pranešti iš Petrika­ vo kard. Boromiejui Romoje: derybos su karaliumi dėl jėzuitų kolegi­ jos įsteigimo Vilniuje vyksta taip, kad Jo Didenybė paprašė jį parašyti Ordino generolui Laynezui, siūlant jam labai patogius ir erdvius, kara­ liui priklausančius rūmus Vilniuje, ir paprašyti jo atsiųsti visą profeso­ rių personalą teologijos, filosofijos, matematikos ir kitų disciplinų fakul­ tetams." Karaliaus pastangų sėkmė, nuncijaus nuomone, turėjo atnešti didelę naudą visai šaliai (Lietuvai), kur, kaip jis rašė, nėra nei švietimo 8 „Il R.mo de Vilna, anche lui si vorrebbe servir’ della Compagnia, ma tanto li soldati et li heretici hanno ruinato il vescobado, che quasi per sè stesso non ha mangiar’ del pane...“, Hostounskis - Laynezui (Varšuva, 1564 vasario 26), Lainii Monumenta, VII (= MHSI, LUI), Matriti 1916, p. 601. 9 „...perché in vero io non veggo miglior rimedio di questo per aiutare la religione catholica; et n’ho veduto in più luoghi il frutto, che fanno [i gesuiti]“, Commendone - kard. Boromiejui (Petrikavas, 1565 sausio 12), I. Poggianus, Epistolae et Orationes, IV, Romae 1758, p. 137. 10 Korewa, p. 142. 11 „Hora, quanto a Vilna, è finalmente il negotio condotto tant’oltre, che Sua Maestà mi ha detto, che io ne scriva al Padre Laynes, et gli offerisca in quella città un luogo proprio di Sua Maestà molto commodo et grande, et lo Preghi a mandar qui un collegio intiero, ciò è lettore di theologia, philosophia, mathematica, et altre professioni inferiori", Commendone - kard. Boromiejui, (Petrikavas, 1565 sausio 12), Poggianus, min. veik., p. 137. 9 PASTANGOS ĮSTEIGTI VILNIAUS UNIVERSITETĄ (1565-1570) įstaigų, nei tinkamų kunigų, o nedaugelis ten dirbančiųjų yra atkeliavę iš Lenkijos, savo tėvynėje buvę beverčiai ir nei išsilavinę, nei moraliai stiprūs.12 Todėl nuncijus prašo popiežiaus sekretoriaus kardinolo Bo­ romiejaus skubiai paraginti tėvą Laynezą priimtį šią iniciatyvą ir pa­ siųsti gerus profesorius bei pamokslininkus, nes „ši kolegija [taip jis ją pavadino - P. R.] yra laikoma būsimu universitetu visai Lietuvai".13 Kuomet laiškas maždaug po keturių savaičių pasiekė Romą, popie­ žiaus kurija iškart informavo jėzuitų generalinį vikarą t. Pranciškų Borgi­ ją (t. Diego Laynezas 1565 m. sausio 19 d. mirė). Vasario 18 d. jau buvo nutarta,14
Load more

Recommended publications
  • Missionaries and the Beginnings of Western Music in China: the Catholic Prelude, 1294-1799
    MISSIONARIES AND THE BEGINNINGS OF WESTERN MUSIC IN CHINA: THE CATHOLIC PRELUDE, 1294-1799 By Hongyu GONG Unitec Institute of Technology, New Zealand Next to the Word of God, only music deserves being extolled as the mistress and governess of the feelings of the human heart. — Martin Luther (1538)1 he history of modern China is closely intertwined with the global expansion of TChristianity.2 The Protestant movement of the nineteenth and twentieth centuries in particular, as some scholars have convincingly argued, had played an important part in China’s search for modernity.3 No other agents of Western influence managed to achieve the kind of 1 Cited in Walter E. Buszin, “Luther on Music”, The Musical Quarterly, Vol. 32, No. 1 (1946), p. 81. 2 Rather than following the accepted Chinese scheme of periodization, which starts with the Opium War of 1839, here the term modern China refers to China since the late Ming, as used in Jonathan D. Spence’s The Search for Modern China (New York & London: W. W. Norton & Company, 1990). 3 The roles played by Christian missionaries in China’s search for modernity have been studied by a number of scholars both in China and abroad. For recent studies in Chinese, see Gu Changsheng/頋長 聲, Chuanjiaoshi yu jindai Zhongguo/《傳教士與近代中國》/Missionaries and Modern China (Shanghai: Shanghai renmin chubanshe, 1991); Shi Jinghuan/史静寰 and Wang Lixin/王立新, Jidujiao jiaoyu yu Zhongguo zhishi fenzi/《基督教教育與中國知識分子》/Christian Education and Chinese Intellectuals (Fuzhou: Fujian jiaoyu chubanshe, 1998). For an excellent overall survey of China missions during the ISSN 1092-1710, Journal of Music in China, vol.
    [Show full text]
  • Tracing the Bicentennial History of Oriental Studies in Lithuania
    SPECIAL ISSUE: Studying THE ORIENT IN Lithuania Introduction: Tracing the bicentennial history of Oriental studies in Lithuania Audrius Beinorius Vilnius University Historiam nescire hoc est semper puerum esse CICERO This special issue of Acta Orientalia Vilnensia is dedicated to the bicentenary of the commencement of Asian studies in Lithuania and particularly at Vilnius University, which was founded in 1579 and is the oldest academic institution in Lithuania. Two hundred years is a comparatively short period, but these years have a wealthy history, especially keeping in mind that Asian or Oriental studies, as it was called at the beginning of this period, was a newly emerging academic field that has grown from a purely comparative and philological approach to recently discovered non-European cultures due to of the increasing implications of colonial aims and the imperative to manage properly those subjugated Asian counties and nations. Certainly, an integral part of this interest in Asian learning was European romantic fascination with the cultural and intellectual otherness of that area. Lithuania was not excepted from this kind of intellectual involvement. The beginning of the 19th century was a politically complicated and turbulent period in Lithuanian history. After the third and last division of the Polish–Lithuanian Commonwealth, between Tsarist Russia and Prussia in 1795, the Grand Duchy of Lithuania became an eastern province of the Russian Empire and formally disappeared from the world map for a more than a century. Notwithstanding, some academic institutions, including the main one, Vilnius University, continued their activities, even though under the strict control and supervision of Russian officials.
    [Show full text]
  • Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) Vakarų Ir Kinijos Dialoge Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) in the Dialogue Between China and the West
    Gauta 2012 12 20 LoREta PoškaItė Lietuvos kultūros tyrimų institutas andRIuS RudamIna (andRzEj RudomIna) VakaRų IR kInIjoS dIaLogE andrius Rudamina (andrzej Rudomina) in the dialogue between China and the west SummaRy the evangelical activity by the most famous Christian jesuit missionaries in China is an object of longtime scholarly investigation in the w estern and Chinese studies. However, in recent times scholars have brought to light facts about less famous missionaries and texts about their activity. this research reveals some unique yet very important details about the activity of Christian missionaries, as well as the dialogue between Christians and Confucians on the level of daily talks and between western Christians and their Chinese converts. the topic of this article is the activity of the Lithuanian jesuit andrius Rudamina (also known as andrzej Rudomina S.j., and as Lu ande 盧安德, 1596–1632), the only known Lithuanian missionary in China. It concentrates on his methods of evangelization, as revealing the politics of the „adaptation to Chinese culture“, namely, the popularization of the achievements of western science, the use of visual material (pictorial representations of the Christian doctrine in symbolical images) and the appeal to par- ticular concepts shared by Christian and Confucian adepts, such as heart in Christianity and the heart-mind (xin) in Confucianism. the investigation is based on a unique book written by the Chinese convert, Li jiubiao. It is entitled, „the diary of oral admonitions“ (kouduo richao 口鐸日抄). the diary is the only source of a.Rudamina’s talks with Chinese people about Christianity. SantRauka Pirmųjų krikščionių misionierių jėzuitų veikla kinijoje yra gana seniai ir plačiai studijuojama Vakaruose bei kinijoje.
    [Show full text]
  • Ganytojai Ir Broliai Biografistikos Perspektyva
    ix GANYTOJAI IR BROLIAI BIOGRAFISTIKOS PERSPEKTYVA VILNIUS 2018 407 l i e t u v i ų k a t a l i k ų m o k s l o a k a d e m i j a / l i t h u a n i a n c a t h o l i c a c a d e m y o f s c i e n c e b a ž n y č i o s i s t o r i j o s s t u d i j o s , i x GANYTOJAI IR BROLIAI: BIOGRAFISTIKOS PERSPEKTYVA s t u d i e s i n c h u r c h h i s t o r y , i x SHEPHERDS AND BRETHREN: A BIOGRAPHICAL PERSPECTIVE VILNIUS, 2018 1 Projekto kodas: Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004 Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas LKMA METRAŠTIS, t. XL / LCAS ANNUALS, vol. XL Serija B: Bažnyčios istorijos studijos / Series B: Studies in Church History BA ž N Y č I O S ISTORIJOS S T U D I J ų redaktorių kolegija / Editorial Board Dr. Liudas Jovaiša (vyr. redaktorius / chief editor) Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Vytautas Ališauskas Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Darius Baronas Lietuvos istorijos institutas / The Lithuanian Institute of History Dr. Mindaugas Paknys Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute Dr. Arūnas Streikus Vilniaus universitetas / Vilnius University Dr. Paulius Subačius Vilniaus universitetas / Vilnius University Tomo sudarytojas / Editor of volume dr. Martynas Jakulis LKMA Metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas LKMA akademikas / Chairman of the LCAS Annuals editorial board LCAS academician vysk.
    [Show full text]
  • Universitas Vilnensis 1579-2004
    CONTENTS . THE UNIVERSITY OF VILNIUS: A HISTORICAL OVERVIEW . LITHUANIA BEFORE THE UNIVERSITY 7 3. THE AGE OF BAROQUE: THE JESUIT UNIVERSITY 1579–1773 3 4. THE UNIVERSITY IN THE AGE OF ENLIGHTENMENT 1773–1832 9 5. THE UNIVERSITY IN THE 20TH CENTURY: 40 5.1. The Reconstitution of the University of Vilnius 40 5.2. The University of Stephanus Bathoreus 1919–1939 43 5.3. In the Turmoil of World War Two: 1939–1940–1941–1943 46 5.4. The University in the Soviet Epoch 1944–1990 48 6. ON THE ROAD TO THE 21ST CENTURY 56 7. THE LIBRARY OF THE UNIVERSITY AND ITS COLLECTIONS 6 8. THE OLD BUILDINGS OF THE UNIVERSITY OF VILNIUS 68 9. THE BOOK OF HONOUR OF THE UNIVERSITY OF VILNIUS 79 . The University of Vilnius: A Historical Overview On the wall of the old observatory of the University of Vilnius there is an inscription: Hinc itur ad astra (from here one rises to the stars). It is not enough just to say that the University of Vilnius is the The new coat of arms of the University of oldest and most famous university in Lithuania, that it gave rise to Vilnius was designed by the artist Petras Repšys in 1994. In the bottom part of the shield, below the almost all other graduate schools and universities in Lithuania. Such coat of arms of Lithuania Vytis, it features a hand holding a book. In the creation of the coat of arms, a definition would be insufficient to reveal the historical significance the European heraldic tradition was followed since quite a few old European universities have of the University of Vilnius.
    [Show full text]
  • Dissertation Full Text
    國立臺灣師範大學翻譯研究所 博士論文 Doctoral Dissertation Graduate Institute of Translation and Interpretation National Taiwan Normal University 「「修辭翻譯修辭翻譯」：艾儒略《《聖夢歌聖夢歌》》研究研究 “Rhetorical Translation”: Giulio Aleni’s Shengmeng ge 指導教授指導教授：：：：李奭學李奭學 Advisor: Li, Sher-Shiueh 研究生研究生：：：：吳建林吳建林 Author: Wu, Chien-Lin 中華民國一中華民國一○○○○五年七月五年七月 July 2016 謝 辭 我要特別感謝中研院文哲所李奭學老師。奭學老師從我碩士到博士階段，都 擔任我的指導教授，啟發我的學問，時時給予鼓勵。老師學識淵博，課堂上旁徵 博引，言語滔滔，使人如沐春風。也是受老師研究熱忱的感染，我竟爾未察自己 能力不足，貿然踏上晚明耶穌會士翻譯研究這條路，選擇《聖夢歌》當博士論文 題目。幸好有老師的指引與提攜，才得以平安渡過，不致顛仆。老師大德，銘感 在心。此外，承蒙北京大學中國語言文學系康士林（Nicholas Koss ）教授、政大 英國語文學系林質心教授、中央大學英美語文學系易鵬教授、臺大歷史學系陳慧 宏教授惠允擔任論文口試委員，在口試時提供神學、文學、修辭學、翻譯論述、 耶穌會士教育與靈修等方面的修改方向與意見，並指出我有些用語並無明確定 義，有些脈絡也未詳細說明，以及我在論文研究的深度與廣度上，存在諸多缺失 與不足。他們提出的諸多改正意見，是我以後有幸繼續鑽研學問時，必須特別注 意與改進之處。此次修改，時間較為倉促，尚無法一一補強。我才疏學淺，論文 與修改難免無法完全達到他們的學術期許與要求，對此深感歉意。論文如仍有訛 誤與缺失，乃是我的罪過。 我在撰寫論文期間，有幸獲得奭學老師主持的中研院深耕計畫補助，參與《聖 夢歌》箋注與相關研究事務。去年因為師大的國際學術交流協議，更有機會獲得 義大利羅馬智慧大學（Università degli Studi di Roma “La Sapienza” ）“Rome as a Centre of Circulation of Knowledge on China and the Far East (XVI-XVIII Centuries)” 研究計畫補助，以短期訪問學者身分到羅馬蒐集拉丁詩《冬夜寂靜 時》的不同版本，並研究義大利靈肉辯論詩傳統。由於我論文的研究重心是放在 《冬夜寂靜時》中譯到《聖夢歌》的翻譯過程與相關翻譯脈絡，在羅馬的研究心 得尚無法反映到論文內，甚感遺憾。智慧大學歷史文化宗教學系（Dipartimento di Storia Culture Religioni ）伊麗（Elisabetta Corsi ）教授是我在羅馬期間的學術指導， i 承蒙提供諸多協助，並分享她在漢學領域的卓越研究成果與相關資料。也由於她 的推薦信，我才得以進入相關機構蒐集《冬夜寂靜時》不同版本，研讀資料。該 校 Renzo Bragantini 教授、宋春媛博士（當時為博士生）、 Graziella Gaglione 、 Federico Gelsomini 等人在學術、行政、生活上提供諸多協助，伍爾班大學漢學 研究中心（Il Centro di Studi Cinesi dell’Università Urbaniana）戴德中（Alessandro Dell’Orto ）、趙宏濤兩位教授熱情款待，我都銘感在心。同時也要感謝師大東亞 學系潘鳳娟老師。因為鳳娟老師，我才得以一圓國外研究的夢想。鳳娟老師提供
    [Show full text]
  • CRI 102 Features
    Features 327 Albert Chan, S.J. Chinese Books and Documents in the Jesuit Archives in Rome: A Descriptive Catalogue: Japónica-Sinica I–IV. Study of the Ricci Institute for Chinese-Western Cultural History. An East Gate Book. Armonk, NY: M. E. Sharpe, 2001. xliii, 627 pp. Hardcover $145.00, isbn 0–7656–0828–6. On February 23, 1555, Ignatius of Loyola wrote a letter to the Negus of Ethiopia, an alleged descendant of the mysterious Prester John, stating his willingness to in- tercede on his behalf to facilitate full reconciliation with the Holy See. According to historical accounts, this unfortunate Jesuit enterprise in what was then known as Abyssinia revolved around the Negus Galawdewos, Claudius, who had been appealing to the King of Portugal, John III, to defend his tiny king- dom from Muslim assaults. The Portuguese king, in turn, believing that these re- quests in fact were a loosely disguised bid to unite the African nation with the Ro- man Church, sought the help of the recently constituted Society of Jesus, asking Ignatius to select from among his brethren a suitable candidate for appointment as Patriarch of Ethiopia. The plan was that the Patriarch would be assisted in his mission by two bishops and a group of twelve other Jesuit missionaries. The exu- berance of the Portuguese king, who evidently envisioned the union of the Church of Ethiopia with the Roman Church as a giant step toward a more lasting consolidation of his colonial empire, provoked a comparable response from Igna- tius. The Ethiopian mission was in fact the only case in which the saint agreed to make such an exception to the rule which forbade Jesuits from promotion to episcopal and prelatial appointments.
    [Show full text]
  • Historia Polsko-Chiƒskich Kontaktów Kulturowych W XVII W
    1 Historia polsko-chiƒskich kontaktów kulturowych w XVII w. The History of Polish-Chinese Cultural Contacts in XVII Century 化接觸的歷史 HUMANITAS2 STUDIA KULTUROZNAWCZE Badania • Wprowadzenia • Monografie • èród∏a j Seria pod redakcjà Andrzeja Gielarowskiego Komitet Naukowy prof. dr hab. Tomasz Gàsowski, prof. dr hab. Henryk Pietras, prof. dr hab. Stanis∏aw Stabry∏a, dr hab. Krzysztof Koehler, prof. dr hab. Dariusz Rott, dr hab. Janusz Smołucha, dr hab. Stanis∏aw Sroka, dr hab. Andrzej WaÊko j Publikacje serii Humanitas. Studia Kulturoznawcze, przygotowywanej przez pracowników naukowych Instytutu Kulturoznawstwa Akademii Ignatianum w Krakowie, kierowane sà do czytelnika zainteresowanego refleksjà nad kulturà w zakresie jej êróde∏, natury oraz przemian dokonujàcych si´ przez wieki i wspó∏czeÊnie. Celem serii jest zarówno wprowadzanie w poszczególne dziedziny kulturoznawstwa, jak i prezentowanie najnowszych badaƒ w tym zakresie. Dlatego publikujemy prace zbiorowe i podr´czniki, jak te˝ monografie oraz teksty êród∏owe ujmujàce tematyk´ kulturoznawczà z ró˝nych perspektyw naukowych. Naukowy charakter serii, gwarantowany przez uczestnictwo kompetentnych badaczy poszczególnych dziedzin kultury w jej powstawaniu, idzie w parze z przyst´pnoÊcià równie˝ dla czytelników stawiajàcych pierwsze kroki w analizowaniu fenomenu kultury. 3 Monografie Jan Konior SJ / ⾼仁安神⽗, 耶穌會會 Historia polsko-chiƒskich kontaktów kulturowych w XVII w. (na przykładzie misji jezuickich) The History of Polish-Chinese Cultural Contacts in XVII Century (Jesuit Missions Examples)
    [Show full text]
  • Chronicle71.Pdf
    CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No 71 A Translation of the Complete Lithuanian Original LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 71 Documenting the Struggle for Human Rights In Soviet-Occupied Lithuania Today Translated by: Rev. Casimir Pugevičius Translation Editor: Marian Skabeikis Published by Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc. 351 Highland Blvd. Brooklyn, NY 11207 Lithuanian Catholic Religious Aid, 1987 ISSN 0197-0348 Franciscan Fathers Press 341 Highland Blvd. Brooklyn, NY 11207 ON THE COVER: Bishop Julijonas Steponavičius (left), and Father Sigita Tamkevičius In Vilnius. (See p. 2) CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 71 Introduction In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania by force, 85.5% of the country's more than 3 million inhabitants were Roman Catholic, 4.5% Protestant, 7.3% Jewish, 2.5% Orthodox and 0.2% of other persuas i ons. In the two archdioceses and four dioceses were: 708 churches, 314 chapels, 37 monasteries, 85 convents, three archbishops, nine bishops, 1271 diocesan priests, 580 monks, of whom 168 were priests. Four seminaries had 470 students. There were 950 nuns. Nuns cared for 35 kindergartens, 10 orphanages, 25 homes for the aged, two hospitals, a youth center, and an institute for the deaf-mute. On June 15, 1940, the Red Army marched into Lithuania; the independent government was replaced by a puppet regime. On July 14-15, rigged elections were staged. On July 21, with the Red Army surrounding the assembly house, the new People's Diet "unanimously" declared Lithuania a Soviet Socialist Republic. On June 25, 1940, the Church was declared separate from the state, and the representative of the Holy See was expelled.
    [Show full text]
  • S. 34-45 Monika Miazek-Męczyńska
    Nurt SVD 2 (2014) s. 34-45 Michał Piotr Boym i Jan Mikołaj Smogulecki - dwie jezuickie drogi do Państwa Środka Monika Miazek-Męczyńska [email protected] Adiunkt w Instytucie Filologii Klasycznej Uniwersytetu im. A. Mickiewi­ cza w Poznaniu. Literaturoznawca, tłumacz z języka łacińskiego. W swo­ ich badaniach skupia się na archiwaliach i starodrukach łacińskich, do­ tyczących misji jezuickich w Chinach, ze szczególnym uwzględnieniem twórczości polskich jezuitów. Współpracuje z Makau Ricci Institut oraz Monumenta Serica Institut. Zajmuje się także twórczością poetów epo­ ki augustowskiej oraz literaturą kobiecą wieków średnich. „Najczcigodniejszy Ojcze, jednym słowem opisuję ich obu: obaj są nadzwyczaj pokorni, wielkiego miłosierdzia. Miłosierdzie zarówno ojca Mikołaja, jak i ojca Michała, objawiło się w pełni, gdy dniem i nocą nieśli ochoczo pomoc chorym braciom, bła­ gając mnie zawczasu o zgodę na sprawowanie tego zajęcia, któ­ remu oddawali się przez czas dłuższy. W wyrzeczeniu byli dla wszystkich wzorem. W poświęceniu stali, posłuszni, rozmiło­ wani w ubóstwie, w czystości niezachwianie wytrwali. Odda­ ni studiom. W gorliwości żarliwi i skoncentrowani. Zaprawdę godni, by Bóg wybrał ich sobie na naczynia wybrania"1. ymi słowami pisał Marcin Hińcza SJ2, popierając kandydatury Jana TMikołaja Smoguleckiego (1610-1656) i Michała Piotra Boyma (1612­ 1659) na misjonarzy w Chinach. List, datowany na 27 listopada 1641 roku, miał przekonać ówczesnego generała Towarzystwa Jezusowego, Mutio Vitelleschiego (1563-1645), że obaj wychowankowie krakow- 1 Łaciński oryginał listu Marcina Hińczy znajduje się w Archivum Romanum Societatis Iesu, Pol. 79, f. 19 r. 2 M. Hińcza (1592-1668) - rektor krakowskiego kolegium Towarzystwa Jezuso­ wego oraz polski prowincjał w latach 1633-1636. DWIE JEZuicK IE DRQGI DQ pAŃSTWA SRQDKA skiego kolegium jezuitów w równym stopniu zasłużyli na wyjątkowe wyróżnienie, jakim było zaliczenie w poczet misjonarzy przeznaczo­ nych do ewangelizowania krajów azjatyckich.
    [Show full text]
  • Andrius Rudamina
    Gauta 2013 11 12 loretA poškAitė lietuvos kultūros tyrimų institutas ANDRIUS RUDAMINA (ANDRZEJ RUDOMINA) ir Giulio Aleni reliGijų diAloGe: žmoGAus kūno sAmprAtA krikščionybėje ir konfuciAnizme Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) and Giulio Aleni in the dialogue between religions: the treatment of Human body in christianity and confucianism summAry the paper aims to reveal the differences in the treatment of the human body in christianity and confucian- ism, as they became evident in the spread of christianity in 16th-17th century china. it will stress the influence of chinese metaphysical and cosmological ideas in the confucian understanding of human body, which, as will be argued, became the basis of the whole program of self-cultivation, on the one hand, but a seriuos problem for the christian missionaries in their popularization of their doctrine in china, on the other hand. the investigation is based on the comparative analysis of confucian texts and the „diary of Oral Admonitions“ (Kouduo richao 口鐸日抄), written by li jiubao and translated into english by erik zurcher. it records the conversations between the famous jesuit Giulio Aleni, as well as lithuanian jesuit Andrius rudamina, with chinese converts and those interested in christian doctrine. the paper will discuss some chinese concepts related to the understanding of the body (such as vital energy qi, five agents wux- ing, spirit shen, heart mind xin, human nature xing) and their relations, in oder to reveal the main points of disagreement as well as possible ways to resolve the differences of its understanding in two religions. sAntrAukA straipsnio tikslas – atskleisti žmogaus kūno sampratų skirtumus krikščionybėje ir konfucianizme, mat jie tapo rimta šių dviejų religijų atstovų nesusikalbėjimo priežastimi.
    [Show full text]
  • CHRONICLE of the CATHOLIC CHURCH in LITHUANIA, No. 65
    CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 65 A Translation of the Complete Lithuanian Original LIETUVOS KATALIKŲ RAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 65 Documenting the Struggle for Human Rights In Soviet-Occupied Lithuania Today Translated by: Rev. Casimir Pugevičius Translation Editor: Marian Skabeikis Published by Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc. 351 Highland Blvd. Brooklyn, NY 11207 ©Lithuanian Catholic Religious Aid, 1985 ISSN 0197-0348 Franciscan Fathers Press 341 Highland Blvd. Brooklyn, NY 11207 COVER: Priests lead a procession of believers around the Church of St. Peter and Paul in Vilnius during the closing ceremonies of the 500th anniversary since the death of St. Casimir, Lithuania's patron saint. August 26, 1984. CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA No. 65 Introduction In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania by force, 85.5% of the country's more than 3 million inhabitants were Roman Catholic, 4.5% Protestant, 7.3% Jewish, 2.5% Orthodox and 0.2% of other persuasions. In the two archdioceses and four dioceses were: 708 churches, 314 chapels, 73 monasteries, 85 convents, three archbishops, nine bishops, 1271 diocesan priests, 580 monks, of whom 168 were priests. Four seminaries had 470 students. There were 950 nuns. Nuns cared for 35 kindergartens, 10 orphanages, 25 homes for the aged, two hospitals, a youth center, and an institute for the deaf-mute. On June 15, 1940, the Red Army marched into Lithuania; the independent government was replaced by a puppet regime. On July 14-15, rigged elections were staged. On July 21,with the Red Army surrounding the assembly house, the new People's Diet "unanimously" declared Lithuania a Soviet Socialist Republic.
    [Show full text]