Gauta 2012 12 20

Loreta Poškaitė Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) Vakarų ir Kinijos dialoge Andrius Rudamina (Andrzej Rudomina) in the Dialogue between and the West

Summary

The evangelical activity by the most famous Christian jesuit missionaries in China is an object of longtime scholarly investigation in the W estern and Chinese studies. However, in recent times scholars have brought to light facts about less famous missionaries and texts about their activity. This research reveals some unique yet very important details about the activity of Christian missionaries, as well as the dialogue between Christians and Confucians on the level of daily talks and between Western Christians and their Chinese converts. The topic of this article is the activity of the Lithuanian Jesuit Andrius Rudamina (also known as Andrzej Rudomina S.J., and as Lu Ande 盧安德, 1596–1632), the only known Lithuanian missionary in China. It concentrates on his methods of evangelization, as revealing the politics of the „adaptation to Chinese culture“, namely, the popularization of the achievements of Western science, the use of visual material (pictorial representations of the Christian doctrine in symbolical images) and the appeal to par- ticular concepts shared by Christian and Confucian adepts, such as heart in Christianity and the heart-mind (xin) in . The investigation is based on a unique book written by the Chinese convert, Li Jiubiao. It is entitled, „The Diary of Oral Admonitions“ (Kouduo richao 口鐸日抄). The diary is the only source of A.Rudamina’s talks with Chinese people about Christianity.

Santrauka

Pirmųjų krikščionių misionierių jėzuitų veikla Kinijoje yra gana seniai ir plačiai studijuojama Vakaruose bei Kinijoje. Pastaruoju metu atskleidžiama vis daugiau šios veiklos detalių, sužinoma apie asmenybes, dirbusias žymiausių misionierių „šešėlyje“. Jų veiklą nušviečiantys rašytiniai šaltiniai padeda atskleisti kartais tiesiog unikalias ankstyvosios krikščionių misijos, o ypač krikščionybės ir konfucianizmo, Vakarų ir kinų kultūrų bei religijų dialogo detales. Šiame straipsnyje aptariami vienintelio ankstyvojoje jėzuitų misijoje dalyvavusio

Raktiniai žodžiai: jėzuitai, evangelizacija, religijų dialogas, konfucianizmas, krikščionybė. Key words: jesuits, evangelization, the dialogue between religions, Confucianism, Christianity. LOGOS 75 121 2013 BALANDIS • BIRŽELIS Loreta Poškaitė

lietuvio jėzuito A. Rudaminos (taip pat žinomo kaip Andrzej Rudomina S. J., Lu Ande 盧安德, 1596–1632) evangelizacijos ir „taikymosi prie kinų kultūros“ metodai. Siekiama atskleisti jo ryšį su pirmųjų jėzuitų tai- kytais metodais ir kartu savitą jo indėlį į Kinijos-Vakarų religijų dialogo plėtojimo metodologiją. Straipsnyje remiamasi unikaliu misionieriškos literatūros šaltiniu – į krikščionybę atversto kino Li Jiubiao knyga Žodinių pamokymų dienoraštis (Kouduo richao 口鐸日抄), kurioje jis aprašo savo ir kitų kinų pokalbius su misionie- riais, tarp jų ir A. Rudamina.

rikščionių jėzuitų misija Kinijoje Tačiau paskutiniame dešimtmetyje K(XVI–XVIII a.) yra išsamiausiai, pla- šio Kinijos ir Vakarų santykių laikotarpio čiausiai išstudijuotas ir aprašytas Kinijos bei dviejų religijų – krikščionybės ir kon- ir Vakarų kultūrų dialogo istorijos tarps- fucianizmo – dialogo tyrinėtojai pradeda nis1. Būtent ši misija ir jėzuitų įspūdžiai atkreipti dėmesį ir į mažiau žinomus jė- iš Kinijos padėjo pagrindus kurti Kinijos zuitus misionierius bei jų istorijas. Infor- įvaizdį Vakaruose XVIII a. bei kilti tuo- macija apie juos yra svarbi ne vien tuo, metinei vadinamajai „sinofilijos“ bangai kad padeda nušviesti kai kurias smul- ir vėliau atsiradusiai sinologijai. Kai kurie kesnes, bet kartais unikalias krikščionių pirmieji misijos vadovai davė puikų pa- misijos Kinijoje detales. Ji reikšminga ir vyzdį, kaip reikia tolerantiškai elgtis su tuo, kad padeda geriau suprasti tiek pa- svetima kultūra ir stengtis suartėti su ja čių misionierių, tiek ir atverstų į krikš- ne monologiškai, primetinėjant jai savąją čionybę kinų kultūrinės tapatybės trans- kultūrą ir vertybes, bet dialogiškai, sten- formacijas dviejų priešingų kultūrų ir giantis ją suprasti, prisitaikyti prie jos religijų sąveikos procese. Vienas iš tokių tradicijų, religijos, filosofijos ir net kalbos. neseniai „atrastų“ jėzuitų yra lietuvis Apie tokios pirmųjų jėzuitų misionierių Andrius Rudamina (tyrimuose, ypač len- nuostatos bei jų elgesio rezultatus dau- kų autorių, dažniau rašomas lenkišku giausiai pasako tas faktas, kad patys kinai vardu ir pavarde – Andrzej Rudomina žiūrėjo į jėzuitus dažniausiai kaip į kinų S. J., o Kinijoje žinomas kinišku vardu konfucianistų – intelektualų – vakarietiš- Lu Ande 盧安德, 1596-1632). Viena iš kus atitikmenis, vadino juos „mokslinčiais priežasčių, kodėl jo veikla ilgai nebuvo iš Vakarų“ (xiru 西儒)2 arba bendru pa- tyrinėjama, veikiausiai yra jo gyvenimo garbumo titulu – „mokytojais“ (xiansheng ir misijos Kinijoje trumpa trukmė (jis 先生)3. Kai kurių žymiausių Kinijos –Va- dirbo provincijoje, mieste karų kultūrų dialogo plėtotojų, tokių kaip tik šešerius metus, t. y. nuo 1626 m. iki Michele Ruggieri (1543–1607)4, Matteo 1632 m. – savo mirties metų, ir mirė labai Ricci (1552–1610), Giulio Aleni (1582– jaunas6). Tačiau net ir tokia trumpa jo 1649), Adamo Schall von Bello, Michalo veikla verta dėmesio bent dėl dviejų Boymo, misionieriška veikla Kinijoje yra aplinkybių. Pirma, jis dirbo kartu su vie- pakankami išsamiai ištyrinėta, jiems skir- nu garsiausių tuometinių misionierių ta daugybė knygų ir straipsnių5. Galima Giulio Aleni (kiniškai Ai Rulue 艾儒略), sakyti, kad jų asmenybės bei pavardės kurį vietiniai kinai pagarbiai vadino ilgą laiką buvo tiesiog užgožusios visų „Konfucijumi iš Vakarų“ (Xilai Kongzi). kitų su jais dirbusių, jiems talkinusių mi- Antra, jį, kaip ir kitus pirmuosius jėzui- sionierių pavardes bei nuopelnus. tus misionierius, būtų galima laikyti si-

122 LOGOS 75 2013 BALANDIS • BIRŽELIS KultŪra nologijos – šiuo atveju Lietuvos sinolo- Kita vertus, ši knyga yra unikali ir visos gijos – pradmenų kūrėju, turinčiu užim- Ming dinastijos laikotarpio krikščioniš- ti pelnytą vietą visos Lietuvos orientalis- kosios literatūros kontekste. Mat jos tu- tikos istorijoje. Tuo tikslu pirmiausia rinys, kaip teisingai pažymima, yra ne būtina įvertinti konkretų jo indėlį į pir- preskriptyvus, normatyvinis ar apologe- mųjų jėzuitų „tolerancijos“ arba „taiky- tiškas, kaip daugelio Kinijoje buvusių mosi“ prie Kinijos kultūros bei tradicijų jėzuitų tekstų, bet deskriptyvus, aprašan- politiką, turint omenyje, kad vėliau ji tis ir atskleidžiantis labiausiai rūpėjusius gerokai pasikeitė į priešingą pusę. abipusio religijų supratimo klausimus. Todėl šio straipsnio tikslas yra aptar- Be to, ji yra parašyta ne vakariečio, o pa- ti A. Rudaminos taikytus evangelizacijos ties kino ranka8. metodus, siekiant išsiaiškinti jų sąsąjas Apskritai būtų galima išskirti bent tris su kitų misionierių metodais, o kartu sa- svarbiausius A. Rudaminos metodus, ku- vitą A. Rudaminos požiūrį į jų taikymą. rių pagalba jis stengėsi atversti kinus į Bus aptariamas ir jo santykis su konfuci- krikščionybę: 1) Vakarų mokslo pasieki- anizmo ir neokonfucianizmo filosofija, mų populiarinimas; 2) vizualinės medžia- konkrečiau, tai, kokius bendrus konfu- gos naudojimas; 3) bendrų krikščionybės cianizmo ir krikščionybės įvaizdžius bei ir konfucianizmo sąvokų pasitelkimas. sampratas jis pasitelkė skleisdamas Pirmąjį metodą labai plačiai naudojo krikščioniškąjį mokymą. Daugiausia bus jėzuitų misionieriai, ypač tie, kurie buvo remiamasi unikaliu misionieriškos lite- arčiausiai Kinijos imperatoriaus. Juk tai ratūros šaltiniu – į krikščionybę atversto buvo vienas iš būdų sudominti kinus kino Li Jiubiao sudarytu „Žodinių pa- Vakarų civilizacijos „egzotiškumu“ ir mokymų dienoraščiu“ (Kouduo richao įstabiais jos pasiekimais, ypač kartogra- 口鐸日抄), kuriame gana smulkiai apra- fijos, kalendorių sudarymo, matematikos šyti jo ir kitų kinų pokalbiai su G. Aleni ir astronomijos srityse. Literatūroje apie ir A. Rudamina bei paties Rudaminos Kinijos ir jos santykių su Vakarais isto- evangelizacijos metodai7. riją yra gana plačiai aprašyta, kaip Va- Šis veikalas, kurio galutinė versija iš- karų mokslu žavėjosi ir domėjosi vienas leista 1640 m. Fuzhou mieste, ir tik nese- garsiausių Qing dinastijos imperatorių niai išverstas į anglų kalbą, yra unikalus Kangxi9. Kaip pastebima, tuo metu tai ne vien tuo, kad netarpiškai, „iš pirmų buvo bene vienintelė sritis, dėl kurios lūpų“, atskleidžia ankstyvosios krikščio- kinų imperatoriai vertino vakariečius, nybės sklaidos vienoje konkrečioje Kini- nes krikščioniškoji religija bei patys jos jos vietovėje tikrąjį, gyvenimišką vaizdą skleidėjai didžiąja dalimi nekėlė jiems (tiesa, apimantį tik 10 metų, t. y. nuo 1630 pasitikėjimo10. Tiesa, patys misionieriai iki 1640 m.). Jis ypatingas dar ir tuo, kad neslėpė, kad jie atvyko į Kiniją ne mo- tai yra vienintelis pirminis šaltinis apie kyti matematikos, bet skleisti Dangaus paties A. Rudaminos veiklą, jo kaip krikš- Dievo mokymą. Juolab kad, kaip pažymi čionybės skleidėjo kasdienio gyvenimo E. Zurcheris, jėzuitai jau nuo savo studi- tikrovę, mąstymą, bendravimą su kinais. jų kolegijose laikų buvo išsiugdę požiū-

LOGOS 75 123 2013 BALANDIS • BIRŽELIS Loreta Poškaitė

rį, kad mokslas ir jo studijos visiškai telkia juos tam, kad pakalbėtų apie tam neprieštarauja religijos doktrinai, veikiau tikras religines bei etines idėjas15. tarnauja kaip būdas palaikyti jos atskleis- Tokią A.Rudaminos strategiją gerai tą tiesą. Tokią jų sampratą patvirtina ir iliustruoja vienas iš dienoraštyje aprašy- daugiaprasmiškas misionierių pasirink- tų susitikimų (1631 m. gegužės 8 d.): „Po tas kiniškas terminas įvardinti jų skleis- to draugai paprašė jo (A. Rudaminos – ma- tam krikščionybės mokymui – „Dangaus no past.), kad jis leistų pažiūrėti teleskopą, studijos“ (tianxue 天学), kur Dangus ga- ir jis paėmęs jį parodė. Žiūrint į jį pro lėjo reikšti ir krikščionių mokymą apie vieną galą, net ir tolumoje esantys daik- Dangų kaip Dievo karalystę, ir mokymą tai atrodo dideli, o žiūrint pro kitą galą, apie gamtos fenomenus11. Juolab kad net artimiausi daiktai atrodo maži. Kai pastarąja prasme Dangus (Tian天) buvo visi pažiūrėjo, mokytojas tarė: „Turėtu- traktuojamas ir kai kuriuose konfucia- mėte pro vieną teleskopo pusę žiūrėti į nizmo bei neokonfucianizmo filosofi- kitus, o pro kitą į save.“ Aš paklausiau: niuose kontekstuose. Kita vertus, konfu- „Ką turite omenyje?“ Jis atsakė: „Žvelg- cianizme Dangus kartais siejamas su dami į kitus, matykite juos didelius; numinoziškumu, nors dažniau – su mo- žvelgdami į save pačius, matykite save raliniu principu bei moraline tvarka. mažais.“16 Deja, jokio tolesnio paaiškini- Būtent tokia vyraujanti Dangaus sam- mo čia nepridedama, kas lyg ir leistų prata sukėlė itin daug problemų misio- manyti, jog Li Jiubiao suprato A. Ruda- nieriams verčiant į kinų kalbą Dievo minos mintį. Man ji iš dalies primena sąvoką ir diegiant kinams krikščionišką- konfucianistų etiką, konkrečiau, konfu- ją Dievo sampratą12. cianistinį kilnaus žmogaus (junzi 君子) Mūsų analizuojamas kino krikščionio idealą, ypač vieną iš jo bruožų – kuklu- dienoraštis puikiai atskleidžia tokią slap- mą, kuris siejasi ir su konfucianistine tą misionierių intenciją suderinti žinias ritualinio bendravimo etika, pagrįsta ki- apie Vakarų mokslą su krikščionybės to žmogaus išaukštinimu, pagerbimu ir idėjų skleidimu. Li Jiubiao aprašo bent savęs nužeminimu („susimažinimu“). keletą susitikimų, kurių metu A. Ruda- Kur kas iškalbingesnis yra kitas die- mina, pasitelkęs vieną iš kinams egzo- noraštyje aprašytas A. Rudaminos pokal- tiškiausiai atrodžiusių instrumentų – te- bis su keliais kinais, jiems su didele nuo­ leskopą, pasakoja jam apie saulės ir mė- staba bei susižavėjimu apžiūrinėjant dar nulio judėjimą bei to judėjimo suvokimą vieną vakarietišką stebuklą – klavikordą žmonių sąmonėje13. Kitoje vietoje jis rodo (jis kiniškuose šaltiniuose vadinamas kinams pasaulio žemėlapį ir gaublį, pa- „vakarietišku ciniu“). Ta proga A. Ruda- sakodamas apie žemės sferą ir jos san- mina tarė: „Žmogaus širdis irgi yra kla- tykį su dangaus sfera14. Tačiau, kaip pa- vikordas. Jeigu ji gerai sustyguota, tai jos žymi Song Gang, dažniausiai A. Ruda- garsai skamba harmoningai; jeigu ne, tai mina, užuot stengęsis paaiškinti, kaip jie nedera tarpusavyje. Bet kiekvienas naudotis šiais moksliniais instrumentais žmogus yra savosios širdies šeimininkas; ir kokia jų mokslinė vertė, veikiau pasi- jis pats privalo ją suderinti. Šiuo požiūriu

124 LOGOS 75 2013 BALANDIS • BIRŽELIS KultŪra su ja elgiamasi kitaip, nei su kažkokiu žmonių. Štai kaip A. Rudamina tai pa- išoriniu objektu.“17 Šiais žodžiais jis, ga- komentavo: „Visi tie, kurie pasirenka lima sakyti, „užkabino“ pačią konfucia- mūsų religiją, privalo paaukoti savo nistinio mokymo „šerdį“ – mokymą apie širdis.“19 Kažin, ar kinams tokia aukoji- širdį-protą (xin心), kuris glaudžiai susijęs mo idėja galėjo būti suprantama, nes su konfucianistiniu mokymu apie žmo- pagal konfucianizmo mokymą, žmogui gaus prigimtį (xing性). Šis Rudaminos užtenka elgtis taip, kaip jam liepia širdis, pastebėjimas glaudžiai siejasi su konfu- t. y. vadovautis jos norais, ir jis gali tap- cianistų (ir ne tik) požiūriu į širdį kaip ti dorybingu. Antai Konfucijus yra pasa- tam tikrą vidinę tikrovę, kurią privalo kęs: „Argi žmoniškumas (ren) yra taip valdyti pats žmogus, nes nuo to priklau- toli? Užtenka man jo trokšti, ir jis so tolesnis jo likimas bei santykis su iš- priartėja“20. Vis dėlto šiuo atveju yra įdo- orės pasauliu, taip pat jo „asmenybiškė- mus vienas Aleni pokalbis su kinu Xie, jimo“ kelias. kuriame jis „pagauna“ kiną už jo paties Vis dėlto A. Rudaminos požiūris į žodžių apie sekimą savo širdimi. Po to, širdį buvo giliai krikščioniškas. Turbūt kai Aleni paaiškino Xie krikščioniškąjį geriausiai jis atskleidžiamas „Kouduo mokymą, šis tarė: „Taip taip“, ir toliau richao“ aprašytame jo plačiai taikytame lyg teisindamasis pridūrė: „Kad ir ką kitame – vaizdinės iliustracijos pristaty- bedaryčiau, aš vadovaujuosi savo širdies me. Pažymėtina, kad šio metodo G. Ale- norais ir niekuo daugiau“. Tuomet Aleni ni nenaudojo, o A. Rudamina pasitelkė jo paklausė: „Po to, kai tu išgirdai apie jį tam, kad alegorinių piešinių pagalba Šventąjį mokymą, ar tavo širdis linksta dar vaizdingiau ir galbūt įtaigiau prista- į jį?“ Kinas atsakė: „Taip“. Aleni tarė: tytų kinams krikščionybės mokymą. Die- „Jeigu tavo širdis paklūsta Šventajam noraštyje aprašomi bent keli graviūrų mokymui, bet tu vis dar nenori drąsiai ciklai, kuriuos A. Rudamina rodė ir ko- juo sekti, tai kur tuomet yra tas tavo „se- mentavo kinams. Tačiau mūsų tyrimui kimas savo širdies norais“?21 turbūt įdomiausias yra A. Rudaminos Vis dėlto daug svarbesnis man atrodo pasisakymas apie Antono Wierx 18 gra- A. Rudaminos pateiktas antrojo paveiks- viūrų ciklą „Cor Jesu amanti sacrum“. lo komentaras. Peveiksle viena širdies Šiose graviūrose vaizduojama širdis, pusė įnarpliota į tinklą, jos viršuje pa- tiksliau, širdies simbolio pagalba pertei- vaizduoti du angelai, o apačioje – trys kiamos svarbiausios krikščioniškojo ti- figūros (nuoga, grėsmingai laikanti kar- kėjimo prasmės ir tikėjimo kelias, prade- dą, ir arogantiška, turtingai apsirengusi). dant tikinčiojo širdies pašventimu Dievo Rodydamas jį, Rudamina pasakė: „Žmo- meilei, tos meilės išbandymais ir baigiant gus turi tik vieną širdį. Ją saugo angelai, jos suliepsnojimu šios meilės ugnyje18. bet tuo pačiu ji yra matoma Trims Prie- Antai pirmajame paveiksle, kurį A. Ru- šams: kūnui, kurį vaizduoja nuogas kū- damina parodė Li Jiubao ir kitam kinui, nas, blogiui, kurį vaizduoja tas įnirtinga- vardu Lin Zizhen, vaizduojama širdis, sis su kardu, ir vulgariems pasaulio pa- kurią pagarbiai rankomis laiko minia pročiams, kuriuos vaizduoja arogantiška

LOGOS 75 125 2013 BALANDIS • BIRŽELIS Loreta Poškaitė

ir gražiai apsirengusi figūra. Tai, kad vie- širdis su užvertais vartais, į kuriuos bel- na širdies pusė yra tinkle, reiškia, kad džiasi ir pasilenkęs klausosi Kristus) ko- žmogus diena iš dienos yra viliojamas mentarai: „Žmogaus širdis yra labai Trijų Priešų ir negali iš jų išsivaduoti iki sandariai užverta; kas kitas, išskyrus pat savo gyvenimo pabaigos. Deja, tokia Kristų, gali ją atidaryti?“25 Toliau jis dės- yra žmogaus širdies būsena, tad kaip ga- to, kad tik Kristus gali nuplauti žmogaus lime liautis meldę Dievo pagalbos?“22 širdį ir ją išvalyti, jeigu tik žmogus jam Tuo jis norėjo pasakyti, kad žmogus nuo- atsivers. Taip pat Rudamina pabrėžia lat yra „plėšomas“ dviejų priešingų pra- „širdies užsidegimo“ (rexin 热心) dorybę, dų – gėrio ir blogio, ir negali įveikti pas- kuri siejama su visa perkeičiančia ir pa- tarojo be Dievo pagalbos. vyzdį rodančia Dievo meile26. Šios dory- Šis teiginys itin kontrastuoja su kon- bės akcentavimas ne mažiau iškalbingai fucianistų požiūriu į saviugdą, kurį su- atskleidžia krikščioniškosios ir konfucia- formavo jau konfucianizmo klasikai. An- nistinės širdies sampratos skirtumus. tai Mengzi teigė, kad žmogus pats gali Tačiau šiuos skirtumus bus siekiama pla- išsiugdyti save kaip moralią, žmonišką čiau aptarti antroje straipsnio dalyje. asmenybę (tiesa, imdamas pavyzdį iš sa- Ir pabaigai: nors A. Rudamina išties vo tėvų, dorybingų valdovų). Tam reika- turėjo per mažai laiko, kad reikšmingai linga nuolatinė savistaba, savikontrolė, „įsirašytų“ į jėzuitų misionieriavimo Ki- savo širdies apvalymas ir vadovavimasis nijoje istoriją, tačiau net ir tas labai trum- įgimtu žinojimu (liang zhi良知). Pasak jo, pas laiko tarpas (6 metai) atrodo buvęs „dailidė ar račius gali duoti žmogui pakankamas, kad jis užsitarnautų ypa- skriestuvą ir linuotę, bet jis negali išmo- tingą kinų pagarbą ir būtų palaidotas kyti jo meistriškai jais naudo­ ­tis.“23 Apie kaip šventasis, kurio gyvenimas vėles- tai, kad save ugdant reikia pirmiausia ir niuose jėzuitų raštuose buvo apgaubtas daugiausia pasikliauti tik savimi, dažnai stebuklų, o pačioje Kinijoje jo mirties ir kalbėjo ir Konfucijus24. Šią nuostatą dar laidojimo istorija buvo paženklinta jo labiau pabrėžė neokonfucianistai, kurie dieviškumo galios „apvalančiu“ povei- plėtojo Mengzi mintį, kad kiekvienas kiu tai vietovei27. Kita vertus, tiek jis, tiek žmogus gali tapti išminčiumi (shengren G. Aleni buvo pagerbti ir kaip iškilūs 圣人) arba tobulu žmogumi, jeigu jis ug- išminčiai, prilygstantys Konfucijui. Apie dys save. Todėl toks krikščionių apeliavi- tai byloja ir šiame straipsnyje aptarto jų mas į gelbstinčiojo Kristaus pagalbą ki- veiklos dienoraščio pavadinimo antrasis nams buvo sunkiai suvokiamas, ir pir- hieroglifas dou, kuris kasdienėje kalboje miausia dėl kitokios žmogaus prigimties reiškia aliarminį varpą. Jis gali būti su- ir širdies savybių sampratos, konkrečiai, prantamas kaip aliuzija į paties Konfu- dėl konfucianistinio mokymo apie pirma- cijaus prilyginimą žmoniją žadinančiam pradį žmogaus prigimties gerumą. varpui „Apmąstymuose ir pašnekesiuo- Todėl dar sunkiau konfucianistams se“ (Lunyu)28. Todėl belieka A. Rudami- turėjo būti suvokiami Rudaminos pateik- nos veiklą įvertinti Lietuvos sinologijos ti trečiojo piešinio (jame vaizduojama ir orientalistikos istorijoje.

126 LOGOS 75 2013 BALANDIS • BIRŽELIS KultŪra

Išvados

Trumpa A. Rudaminos evangelizaci- ti savo širdies, vadovautis įgimtu arba jos metodų apžvalga leidžia manyti, kad intuityviu žinojimu. Galbūt todėl šiam dideliu iššūkiu ir kliūtimi diegti krikščio- mokymui „įveikti“ A. Rudamina pasitel- nybę Kinijoje misionieriams tapo ne tik kė mažiau misionierių naudotą, bet įtai- konfucianistinė Dangaus samprata, sū- gesnį vaizdinės iliustracijos metodą. Juk niško nuolankumo ir pagarbumo (xiao) vargu ar jis pats būtų atlaikęs bent kokią dorybė ir ypač – kiniški ritualai (Konfu- sudėtingesnę kinų konfucianistų (neo- cijaus garbinimo, protėvių pagerbimo), konfucianistų) diskusiją, kad įrodytų kurie yra pabrėžiami daugelyje studijų krikščioniškosios širdies sampratos pra- apie krikščionybės populiarinimą Kinijo- našumus prieš konfucianistinę, juolab je. Kaip rodo A. Rudaminos ir G. Aleni kad jo misionieriavimo laikais, interpre- pokalbių su kinais dienoraštis, rimta kliū- tuojama neokonfucianistų, ji jau buvo timi tapo ir konfucianistų mokymas apie „apaugusi“ itin painiais ir subtiliais me- moralės „natūralumą“, „intuityvumą“, tafiziniais svarstymais. Tačiau ji neabejo- pabrėžiantis, jog moralinės normos glūdi tinai verta dėmesio, ypač turint omenyje kiekvieno žmogaus viduje – širdyje ir minėtą faktą, kad A. Rudamina misionie- prigimtyje, kaip natūralios tendencijos, riavo vieno žymiausių neokonfucianistų – reikalaujančios elgtis intuityviai, klausy- Zhu Xi – filosofijos „įtakos“ zonoje.

Literatūra ir nuorodos

1 Ji plačiai aprašyta ne vien bendrose Kinijos re- nes X a. susiformavusi kinų intelektualų (wenren cepcijos Vakaruose istorijai skirtose ar tik šį 文人) kultūra labai stipriai rėmėsi konfucianiz- laikotarpį nagrinėjančiose studijose. Jos studi- mu. Tačiau būtent dėl to šio termino (xiru) ne- joms skirta visa specialių leidinių serija „Mo- norėjau versti kaip „intelektualai iš Vakarų“, kad numenta Serica Monograph Series“, leidžiama nesupainiočiau jų su minėtaisiais intelektualais. nuo XX a. I pusės Vokietijoje Monumenta Seri- Mat vienu svarbiausių skirtumų tarp „intelek- ca institute. Jau išleisti 62 šios serijos tomai, tualo“ (wenren) ir „mokslinčiaus“, arba „žinovo“ kurių dėmesio centre – Vakarų (krikščionybės) (ru), reikėtų laikyti pastarojo didesnį orientavi- ir kinų religijų ryšiai. Bene aktyviausi šios srities mąsi į rašytinę tradiciją. Būtent tai labiausiai tyrinėtojai ir šios knygų serijos propaguotojai tiko jėzuitams, skleidusiems krikščionybę Kini- bei autoriai yra Nicolas Standaertas, Adrianas joje pirmiausia Šventojo rašto pagalba. Be to, ne Dudinkas, Erikas Zurcheris ir Eugenio Mene- mažesnį įspūdį jie darė kinams ir savosiomis gonas. Daugiau informacijos apie šiuos tyrimus Vakarų mokslo žiniomis. Tačiau plačiąja prasme žr. past. 5. ru tikrai galima suvokti kaip „intelektualus“. 2 Ru terminu Kinijoje buvo įvardijami konfucia- 3 Kinai laikė jėzuitus aukščiausio Vakarų elito nistai (o konfucianizmas – rujia儒家). Tačiau atstovais, kurie, kaip jie manė, turėjo išlaikyti šiam terminui sunku rasti vieną tikslų atitikme- labai sunkius egzaminus, bet būtent dėl to jie nį europiečių kalbose. Ankstyvojoje Kinijoje, neva buvo gerbiami Vakarų visuomenėje. Ne- konfucianizmo formavimosi laikotarpiu, ru nu- sunku suprasti, kad toks jų traktavimas buvo rodė į išsilavinusius žmones, kultūrinį elitą. Tas aiškiai paveiktas kinų požiūrio į kinų valdinin- išsilavinimas pirmiausia reiškė ritualų bei senų- kus-intelektualus (shidafu), kurie taip pat turėjo jų knygų, rašytinės kultūros, muzikos išmany- išlaikyti sunkius valstybinius egzaminus, kad mą. Ru buvo savotiški intelektualų pirmtakai, gautų valstybinę tarnybą, ir būtent tuo užsitar-

LOGOS 75 127 2013 BALANDIS • BIRŽELIS Loreta Poškaitė

navo ypatingą pagarbą bei aukščiausią padėtį Divini, Monumenta Serica Insititute, Sankt Au- kinų visuomenėje. Plačiau apie kinų požiūrį į gustin, 2011, 462–464. Turbūt daugiausia išsa- jėzuitus žr: Erik Zurcher, ,,Introduction”. Kn. miausios informacijos apie pirmosios misionie- Kouduo richao. Li Jiubiao’s „Diary of Oral Admo- rių bangos (ypač jėzuitų) veiklą Kinijoje galima nitions“. A Late Ming Christian Journal. Transl, rasti: Nicolas Standaert (ed.), Handbook of Chris- with Introduction and Notes by Erik Zurcher. tianity in China, Vol. 1: 635–1800. Leiden–Boston, Vol. 1. Monumenta Serica Monograph Series 2001. Beveik visą pilną bibliografinį sąrašą apie LVI/1, Jointly published by Institut Monumenta šios srities tyrimus svarbiausiomis Europos ir Serica, Sankt Augustin Fondazione Civilta bres- kinų kalbomis, kuris apima ir pirminius, ir ant­ ciana, Brescia, 2007, p. 52–54. rinius šaltinius, galima rasti: Kouduo richao. Li 4 M. Ruggieri buvo pirmasis jėzuitas Kinijoje, Jiubiao’s „Diary of Oral Admonitions“. A Late kuris įkūrė jėzuitų misiją šioje šalyje, išmoko Ming Christian Journal. Transl, with Introducti- kinų kalbą, pradėjo studijuoti konfucianizmo on and Notes by Erik Zurcher. Vol. 2. Monu- knygas ir skleisti krikščionybę Kinijoje, vado- menta Serica Monograph Series LVI/2, Jointly vaudamasis krikščionybės „prisitaikymo“ me- published by Institut Monumenta Serica, Sankt todu. Kinai jį net pagarbiai vadino „Didžiuoju Augustin Fondazione Civilta Bresciana. Brescia, ponu“ (Sifu). Tačiau visus šiuos jo nuopelnus, 2007, p. 771–814. pasak P. Rule, nustelbė vėliau jam į pagalbą at- 6 Manoma, kad jis mirė veikiausiai nuo tuberku- vykusio Matteo Ricci nuopelnai. Juolab kad liozės, kuria susirgo pabuvojęs Indijoje, Goa išlikę labai mažai rašytinių šaltinių iš M. Rug- prov., su portugalų jėzuitais. Kai kurie šaltiniai gieri misijos laikų, kurie patvirtintų, kad jis iš- nurodo skirtingus jo mirties metus – 1631 m., ties mėgo ir vertino konfucianizmą, tuo tarpu 1633 m. Čia rėmiausi vienų autoritetingiausių kai M. Ricci teigiami pasisakymai apie kinų tyrinėtojų – Eriko Zurcherio ir Song Gang infor- kultūrą ir konfucianizmą yra išties gausiai do- macija. Žr.: Erik Zurcher, ,,Introduction”, Kouduo kumentuoti. Žr.: Paul A. Rule K’ung-tzu or Con- richao. Li Jiubiao’s „Diary of Oral Admonitions“. A fucius? Allen & Unwin, Sydney–London–Boston, Late Ming Christian Journal. Transl. with Intro- 1986, p. 3–8. duction and Notes by Erik Zurcher. Vol. 1. Mo- 5 Knygų apie M. Ricci susidarytų išties ilgas są- numenta Serica Monograph Series LVI/1, Jointly rašas. Todėl apsiribosiu tik keletu iš jų, pirmiau- published by Institut Monumenta Serica, Sankt sia paminėdama jo paties įspūdžių apie Kiniją Augustin Fondazione Civilta Bresciana. Brescia, vertimą: Ricci Matteo, China in the Sixteenth Cen- 2007; Song Gang 宋剛, ,,Learned Conversations tury: The Journals of Matteo Ricci, 1583–1610. on the Heavenly Studies: Andrzej Rudomina and Transl. By Louis Gallgher. New York: Random his Mission in Late Ming Fujian”. Monumenta House, 1942. Taip pat dėmesio verta jau minėta Serica 69. Sankt Augustin, 2011, p. 450. Kaip tei- labai išsami Paulo Rule studija apie visą pirmų- gia kitas tyrinėtojas Janas Konioras, A. Rudami- jų misionierių veiklos istoriją nuo M. Ruggieri na gimė Rudaminos kaime šalia Vilniaus, mo- iki vadinamosios „mokslinės sinologijos“ atsi- kėsi tuometinėje Vilniaus jėzuitų kolegijoje, o radimo. Iš knygų apie G. Aleni reikėtų paminė- vėliau, pasipriešinęs savo tėvo valiai bei atsisa- ti straipsnių rinkinį ,,Scholar from the West“: kęs vesti jau išrinktą nuotaką, priėmė Bažnyčios Giulio Aleni S.J. (1582-1649) and the Dialogue be- įžadus, įstojo į Jėzuitų universitetą Vilniuje ir tween Christianity and China (eds. Lippiello Ti­ 1622 m. buvo kartu su kitais studentais jėzuitais ziana, Roman Malek). Monumenta Serica Mo- išsiųstas mokytis į Romą. Joje būdamas pasipra- nograph Series XLII, Sankt Augustin – Nettetal: šė išsiunčiamas misionieriauti į Indiją, o iš jos – Steyler Verlag, 1997; Menegon, Eugenio, Un į Kiniją (Makao, po to Fuzhou). Plačiau apie jo solo cielo. Giulio Aleni S. J. (1582-1649): geografia, gyvenimą žr.: Jan Konior, ,,Andrej Rudomina – arte, scienza, religione dall’Europa alla China. Bres- unforgettable Lithuanian Jesuit missionary scho- cia, 1994. Taip pat nemažai jam skirtų studijų lar: from University to China”, Acta yra parašyta kinų autorių (kinų kalba). Pilnesnę Orientalia Vilnensia, 2009, ½, Nr. 10, p. 129–134. bibliografiją apie jo ir kitų misionierių veiklą Tiesa, keli tyrinėtojai (Jiang Ryh-Shin ir Pan galima rasti: Monumenta Serica. Journal of Orien- Feng-Chuan) vadina jį „jėzuitu iš Lenkijos“. Žr.: tal Studies, vol. LIX, Sumptibus Societatis verbi Jiang Ryh-Shin, Pan Feng-Chuan, ,,An Approach

128 LOGOS 75 2013 BALANDIS • BIRŽELIS KultŪra

between nature (xing) and heart (xin). An Inter- kymo. Žr.: A. Hacker, China Illustrated. Western textual analaysis of the Discourses of Aleni and views of the Middle Kingdom. Tuttle, 2004, p. 28. Rudomina in „Kouduo richao“, Monumenta Se- Vis dėlto iš tikrųjų ryšiai tarp Kinijos valdžios rica 59 (2011), p. 469. ir krikščionių misionierių vėliau nutrūko dėl 7 Li Jiubiao palaikė labai glaudžius ir draugiškus kur kas sudėtingesnių priežasčių. Prie to labai santykius tiek su G. Aleni, tiek su A. Rudamina. smarkiai prisidėjo pačių misionierių evangeli- Jis kartu su šiais misionieriais lankėsi bažnyčio- zacijos politikos bei požiūrio į kinų kultūrą pa- se, dalyvaudavo mišiose ir pamoksluose, susi- sikeitimas, t. y. eurocentrinių ir kolonialistinių tikdavo neformalioje aplinkoje, ir kiekvieną tokią pažiūrų stiprėjimas. progą stengėsi išnaudoti pokalbiams su jais apie 11 E. Zurcher, ,,Introduction”, op. cit., p. 170. krikščionybę, ir ne tik apie ją. Todėl netrukus jis 12 Plačiau apie problemas dėl krikščioniškojo Die- pradėjo tuos pokalbius užsirašinėti. Vėliau nu- vo sąvokos vertimo į kinų kalbą ir dėl to kilusius tarė įtraukti į šiuos savo užrašus ir pokalbius su nesusipratimus tarp pačių misionierių žr.: А. В. kitais misionieriais (Benoit de Matto, Simao da Ломанов, Христианство и китайская культу- Cunha, Qu Ximan), ir taip gimė galutinė šio ра. Москва, Восточная литература, 2002, dienoraščio versija iš 8 ritinėlių (juan). Tiesa, p. 172–178; E. Zurcher, op. cit., p. 113–118. daugiausia vietos jame užima pokalbiai su G. 13 Kouduo richao, Knyga 1, sk. 12 „Saulė turi du Aleni, tuo tarpu Rudaminos žodžiai figūruoja judėjimus“: Kouduo richao. Li Jiubiao’s „Diary of tik keliuose skyriuose. Viena iš priežasčių, kodėl Oral Admonitions“. A Late Ming Christian Journal. informacija apie A. Rudaminą ir jo pasisakymus Transl, with Introduction and Notes by Erik yra tokia negausi, galėtų būti ne vien tas faktas, Zurcher. Vol. 1. Monumenta Serica Monograph kad jis netrukus mirė, bet ir tai, kad jis mokėjo Series LVI/1, Jointly published by Institut Mo- kinų kalbą kur kas prasčiau, nei G. Aleni. numenta Serica, Sankt Augustin Fondazione 8 Song Gang, op. cit., p. 449–450. Taip pat daugiau Civilta Bresciana. Brescia, 2007, p. 209–210. informacijos apie šį tekstą, jo stiprybes ir trūku- 14 T. y. dangaus „judamumą“ ir žemės nejudamu- mus, turinį ir struktūrą galima rasti E. Zurche- mą, įvairių ilgumų (rytų ir vakarų, pietų ir šiau- rio įžanginiame straipsnyje į jo atliktą šios kny- rės) skaičiavimą. Žr.: Kouduo richao, Knyga 1, sk. gos vertimą. Žr.: E.Zurcher, ,,Introduction”, op. 13 („Žemė yra kaip rutulys“) ir sk. 14 („Nusta- cit., p. 11–12, 14–19, 22–23. tyti platumą yra lengva, o nustatyti ilgumą yra 9 Jis gyveno 1654–1722 m., o valdė Kiniją 1662– sunku“). Op. cit., p. 211–214. 1722 m. Jo klano vardas Xuanye, o pomirtinis 15 Song Gang, op. cit., p. 453, 455–456. titulas Shengzu, tačiau kinų istoriografijoje ir 16 Kouduo richao, Knyga 2, sk. 10: Kouduo richao, istorijoje dažniausiai nurodomas pagal jo valdy- p. 264. mo devizą – Kangxi. Jis buvo paskyręs jėzuitus 17 Kouduo richao, Knyga 2, sk. 9, cit.: Kouduo richao, Ferdinandą Verbiestą ir Adamą Schall’ą pataisy- vol. 1, p. 263. ti kinišką kalendorių. Dar anksčiau jėzuitas Mat- 18 Čia pirmiausia Li Jiubiao trumpai aprašo, kas teo Ricci buvo pateikęs tuometiniam Ming im- pavaizduota kiekviename paveiksle, o po to peratoriui Wanli viso pasaulio žemėlapį. Jėzuitai perpasakoja A. Rudaminos pateikiamą to pa- taip pat padėjo kurti imperatoriaus Vasaros re- veikslo komentarą. zidencijos Pekine projektą, mokė Kangxi mate- 19 Kouduo richao, I.40 („Aštuoniolika paveikslų apie matikos ir geometrijos. Vis dėl to būtina pažy- širdį“), p. 245. mėti, kad kai kurie moksliniai išradimai, kuriais 20 Lunyu (Apmąstymai ir pašnekesiai), 7.30. Vis jėzuitai stengėsi apstulbinti kinus, buvo, kaip dėlto šios Konfucijaus minties nereikėtų suab- dabar aiškėja, ne europiečių, bet tų pačių kinų soliutinti, nes kitoje vietoje jis teigia, kad žmo- jau prieš kelis šimtmečius ar dar seniau padary- niškumas gali būti ugdomas visą gyvenimą, ir ti, bet nenaudojami ir pamiršti išradimai. kad jis labai sunkiai įgyvendinamas (pvz., Lu- 10 Beje, Arthuras Hackeris nurodo gana smagią nyu, 8.7). priežastį, kodėl ir kada imperatorius prarado 21 Kuoduo richao, Knyga 1, sk.27. Kouduo richao, op. pasitikėjimą jėzuitais: neva jis nusiuntė Popie- cit., p. 229. žiui prašymą atsiųsti jam į suguloves vieną iš 22 Kouduo richao, op. cit., p. 245. jo gražuolių moterų, bet negavo iš jo jokio atsa- 23 Mengzi, 14.5.

LOGOS 75 129 2013 BALANDIS • BIRŽELIS Loreta Poškaitė

24 Pvz., „Tapimas žmonišku priklauso nuo savęs kūnas nerodė jokių irimo žymių ir pradėjo paties, o ne nuo kitų žmonių“ (Lunyu, 12.1), skleisti nuostabų kvapą, o kasant kapo duobę „Antai jeigu pildamas kalvą aš sustoju, nepripy- jo laidojimo vietoje, kurioje, kaip buvo manoma, lęs paskutinio kibiro, tai aš pats sustoju (t. y. tas buvo įsikūrusios piktosios dvasios, pastarosios sustojimas priklauso tik nuo manęs paties, – L. P.); netrukus išsisklaidė. arba jeigu lygindamas žemę aš išpilu vieną ki- 28 Lunyu, 3.24 rašoma: „Yin valstybės pasienio birą ir tęsiu, tai aš pats einu į priekį (t. y. tas sargybinis, prašydamas pasikalbėti su Konfuci- tobulėjimas priklauso nuo manęs paties, – L. P.)“ jumi, pasakė: „Kai pro čia praeidavo kilnus (9.19). Taip pat žr.: Lunyu, 4.17, 5.27, 6.12, 7.8. žmogus, man visada leisdavo su juo pasimaty- 25 Kouduo richao, p. 245. ti.“ Netrukus jis buvo pristatytas Konfucijui. 26 Pvz., Kuoduo richao, Knyga 1, sk. 36. Žr.: op. cit., Išėjęs iš Konfucijaus, jis jo mokiniams tarė: „Ko- p. 242. dėl jūs taip sielojatės, kad jūsų mokytojas nete- 27 Jis buvo palaidotas ant nuošalaus kalno, vėliau ko tarnybos? Dangaus paskliautė ilgą laiką pavadinto Shizi shan, kuris buvo už šiaurinių neturėjo Kelio. Dabar Dangus nori jį parodyti, Fuzhou vartų. Kaip pasakojama, po mirties jo jūsų mokytoją paversdamas varpu.“

130 LOGOS 75 2013 BALANDIS • BIRŽELIS