Neemijos Arbit Blato Kūrybos Stilistinės Metamorfozės
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
MENAS Gauta 2008 11 10 ANTANAS ANDRIJAUSKAS Vilniaus dailës akademija NEEMIJOS ARBIT BLATO KÛRYBOS STILISTINËS METAMORFOZËS The Stylistic Metamorphoses in the Creative Works of Neemija Arbit Blat SUMMARY The alumni of Kaunas Fine Arts School Neemija Arbit Blat (19081999) was a visual historiographer of the Lécole de Paris. The article considers his artistic works, especially those accomplished in Paris, and his association with La Ruche and the grand masters of the Lécole de Paris. The article discusses the portraits series and late sculpture works of the artist. SANTRAUKA Straipsnyje aptariamos lécole de Paris vizualinio istoriografo, Kauno meno mokyklos auklëtinio Neemijos Arbit Blato kûrybos iðtakos, pagrindinës meninës raiðkos sritys. Ypatingas dëmesys skiriamas paryþietið- kam jo kûrybos etapui, dailininko sàsajom su La Ruche aplinka ir didþiaisiais Paryþiaus mokyklos meist- rais. Tekste iðsamiau aptariama jo didiesiems Paryþiaus mokyklos meistrams skirtø portretø serija ir vë- lyvieji skulptûros kûriniai. TARP LIETUVOS IR PARYÞIAUS Vienas didþiøjø pasauliná pripaþini- nografijos srityse. Nors gimë ûkuose pa- mà pelniusiø litvakø dailininkø buvo skendusioje Lietuvoje ir buvo paveiktas Neemija Arbit Blatas (Arbitblatas, 1908 niûraus vokiðkojo ekspresionizmo kolo- 1999). Tai universalus menininkas, reið- rito, taèiau jo brandi Prancûzijoje sukur- kæsis tapybos, skulptûros, grafikos ir sce- ta tapyba kupina ekspresijos, impresio- RAKTAÞODÞIAI: litvakø dailë, Neemija Arbit Blatas, modernizmas, Paryþiaus mokykla. KEY WORDS: the fine arts of Lithuanian Jews, Neemija Arbit Blat, modernism, Lécole de Paris. LOGOS 57 139 2008 SPALIS GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS nuoðirdþiai manau, kad ðiandien tai jau negali pasikartoti.1 Taèiau ið tiesø Lie- tuva, ðis unikalus spalvingos archajiðkos poetikos kupinas pasaulis, kuris pagim- dë didþiø dailininkø plejadà, po katast- rofos negráþtamai nuslinko á praeitá. Dailininkas gimë Kaune, prekiauto- jo muzikos instrumentais ðeimoje. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Arbitblatai, kaip ir daugelis kitø litvakø ðeimø, buvo de- portuoti ið Lietuvos á Ukrainà. Po karo sugráþo á gimtàjá Kaunà, kur gyvo tem- peramento Neemija mokësi vietos þydø gimnazijoje. Jo dailës mokytojas buvo Vilniaus pieðimo mokyklos auklëtinis, talentingas litvakø tapytojas ir grafikas Arbit Blatas Montparnase. 1939 J. Mesenbliumas. Ðis trumpai gyvenæs dailininkas ne tik þavëjosi prancûzø mo- nizmo estetikai bûdingos ðviesos, þais- derniàja tapyba, taèiau ir pats 1924 mingumo. Arbit Blatas daþnai vadina- 1931 m. gyveno ir kûrë Paryþiuje, todël mas paskutiniuoju reikðmingu lécole de savo mokinius orientavo á prancûzø Paris atstovu ir jos vizualiniu istoriogra- moderniàjà dailæ. Jau mokykloje atsi- fu, sukûrusiu didþiulæ Paryþiaus mokyklos skleidë neeiliniai Neemijos gabumai dai- garsiausiø menininkø portretø galerijà. lei ir kalboms. Priminsime, kad subren- Tai buvo dailininkas, kurio gyveni- dæs dailininkas kalbëjo lietuviø, rusø, mas ir kûryba buvo kupini ypatingos lenkø, prancûzø, anglø, italø, vokieèiø, meilës Lietuvai, jos gamtai, þmonëms. Jis jidið ir hebrajø kalbomis, tai jam padëjo niekuomet neuþmirðo savo Tëvynës, bendrauti su ávairiø tautybiø þmonëmis. nuolat sekë svarbiausius jos gyvenimo Mokytojo paskatintas Neemija ástojo á ávykius, dël jø sielojosi. Lietuva, kaip ryð- Kauno meno mokyklà, kur já globojo këja ið daugelio jo tekstø ir interviu, jam plaèios humanitarinës erudicijos puikus buvo ne tik mylima Tëvynë, bet ir ðalis, pedagogas J. Vienoþinskis. Ðioje mokyk- suteikusi galingø impulsø daugelio dai- loje jis surado dvasiðkai artimø studen- lininkø kûrybai ir padovanojusi talentin- tø lietuviø, kuriø þvilgsniai taipogi gø pieðëjø ávairiems kraðtams, pirmiau- buvo nukreipti á Paryþiø. Jis artimiau- sia menininkø Mekai Paryþiui. Lietu- siai bendravo su Adomu Smetona (su va, ði nedidelë Baltijos pakraðtyje iðsi- juo gyveno kartu viename kambaryje skleidusi ðalis, suteikë visiems talentin- Paryþiuje), A. Gudaièiu, A. Samuoliu, giems tapytojams vietà tapybos pasauly- Juozu Mikënu, Viktoru Vizgirda, Liudu je. Tai buvo sudëtinga epocha, taèiau að Truikiu. 140 LOGOS 57 2008 SPALIS GRUODIS MENAS Arbit Blato studija Kaune. 1925 Arbit Blato, kaip ir M. Bando, kelias tuvos prieð penkiolika metø, iðgirsiu ta- á Paryþiø nusidriekë per Vokietijà. Nuo riant tà patá labas, kad jis taps draugu; 1924 m. jis du metus studijavo dailæ Ma- nei to, kad að tapsiu artimu bièiuliu tu- xo Liebermano vadovaujamoje Berlyno zinui dar garsesniø tapytojø nei jis, ðito dailës akademijoje (Reichsakademie), ku- að dar negalëjau þinoti tais 1926 metais. ri jaunuolá slëgë konservatyvumu, todël Taèiau að þinojau, kaip ir visi tapytojai jis nuvyko á Dresdenà, ið kur trumpam Europoje, kad Paryþius yra mûsø sosti- sugráþæs á Tëvynæ pagaliau iðvyko á ið- në. Galerijos, publika, profesoriai, kriti- svajotà Paryþiø. 1926 m., raðë Arbit kai, siuþetai, ir dar daugiau, visi didieji Blatas, ðeðiolikos metø að palikau ma- tapytojai yra èia.3 no gimtàjà Lietuvà vardan Paryþiaus, Tik atvykæs á Paryþiø Neemija sëdo kur tikëjausi surasti tëvynainius.2 Pra- á metro ir tiesiai nukeliavo á Montpar- slinkus daugeliui metø Arbit Blatas pri- nasà ieðkoti savo tautieèiø pamëgtø su- siminimuose gráþta á tuos metus, kai ið- sirinkimø vietø café Rotonda ir café Do- lipæs ið traukinio Gare du Nord suvokë, me. Labiausiai to meto Montparnaso jog pagaliau atsidûrë savo svajoniø dailininkø bendruomenei buvo þinoma mieste. Tai Paryþius, pagaliau Pary- Ch. Soutineo bièiuliø litvakø dailinin- þius! patetiðkai raðë dailininkas, ne- kø trijulë Ch. Soutineas, M. Kikoi- þinojau, kad Modiglianio daugiau nëra, neas ir P. Krémégneas. Trijulë èia su- kad jis mirë jau prieð trejus metus. Dar kinëdavosi nuolat, kadangi gyveno kar- maþiau galëjau ásivaizduoti, kad ið tu greta La Ruche. Jø pagrindinë susiti- Chaïmo Soutineo, kuris atvyko ið Lie- kimo vieta buvo café Dome, kuri ið Rytø LOGOS 57 141 2008 SPALIS GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS Europos atvykusiems þydø kilmës dai- siraðinëjo tik Blatas. Pasinëræs á Pary- lininkams, taigi ir litvakams, buvo pa- þiaus dailës gyvenimà jaunuolis pir- grindinë susitikimø ir diskusijø vieta. miausia domëjosi modernistinës dailës Èia daug laiko praleisdavo ir naujasis ið procesais, artimai bendravo su Ch. Sou- Kauno atvykæs dailininkas, kuris iðkart tineo rato dailininkais. Kikoineas, ásiliejo á gausø litvakø ratà. Soutineas ir Krémégneas, prisimena Aðtuoniolikmetis jaunuolis apsigyve- jis, sudarë tarsi ðeimà, taèiau ne visuo- no dailininkø karalystës Montparnaso met jos esti laimingos. Ðeimos iðgyvena ðirdyje rue de la Gaité. Paryþius já apsvai- pakilimus ir nuosmukius, nedidelius gino artistiðka dvasia, meno gausa ir mu- ginèus, tai ne roþinis gyvenimas. Kikoi- ziejø turtais. Mokydamasis Académie Lho- neas buvo optimistiðkos prigimties, ku- te, vëliau Académie de la Grande Chaumié- pinas gyvybingumo, panaðus á Falstafà, re ir Académie Julian, daug dëmesio sky- besiðypsantis ir paðaipus, melomanas, jis rë dailës ágûdþiams tobulinti, jis lankë akivaizdþiai buvo kilæs ið laimingesnës muziejus, galerijas, Montparnaso daili- ðeimos nei Soutineas, kuris buvo gan ninkø pamëgtas kavines. Tapydavo ar- nepatiklus, nes nuolatos prisimindavo ba pieðdavo nuo ankstyvo ryto iki vaka- uþsitrauktà vaikystëje smurtà, arba ro, o vakarais daþniausiai keliaudavo á Krémégneas, kuris savo iðvaizda labai greta dirbtuvës esanèià Café Dome. Kaip skyrësi, buvo uþsisklendæs. Visiems niekas kitas Arbit Blatas mokëjo surasti trims buvo bûdinga lietuviðka melan- raktà á ávairiø þmoniø ðirdis, todël greit cholija, kuri sunkesniais laikais uþgoþ- integravosi á Paryþiaus dailës pasaulá. Jis davo paryþietiðkà dþiaugsmingumà.4 ne tik bendravo su studijø Kauno meno Bûtent ryðys su gimtuoju kraðtu, gimti- mokykloje draugais dailininkais lietu- nës motyvø paieðkos, puikus ávairiø viais, kurie vienas po kito vyko staþuoti þalsvos spalvos atspalviø jausmas suar- á Paryþiø, bet ir su anksèiau ið Vilniaus tino Arbit Blato tapybà su Soutineo ap- atvykusiais Ch. Soutineo bièiuliais litva- linkos dailininkais litvakais. kais bei jø draugais M. Kikoineu, Aðtuoniolikmetis dailininkas 1926 m. P. Krémégneu, Ch. Soutineu, J. Lipchit- debiutavo dviem darbais Lietuvos dai- zu, O. Zadkineu, J. Chapiro, M. Kislin- lininkø pavasario parodoje, o po metø gu, E. Mané-Katzu, T. Foujita, A. Giaco- jau eksponavo 39 paveikslus, kuriø metti, M. Utrillo, J. Chapiro ir kitais Pa- spinduliuojanti energetika, savitas kolo- ryþiaus mokyklos dailininkais. Vëliau Ar- ritas, spontaniðka tapymo maniera ir bit Blatas susibièiuliavo su þemieèiu pieðinio laisvumas liudijo apie naujo ta- J. Lipchitzu. Þavëjosi jo paþiûrø platu- lento atsiradimà Lietuvos padangëje. mu, ðirdingumo, o J. Lipchitzas, savo Nuo ðiol jis nuolatos dalyvaudavo Kau- ruoþtu, taip pat simpatizavo Neemijai. ne ávairiose grupinëse parodose, o pir- Daugelio sunkiai iðtariamà sulietu- mà personalinæ parodà surengë 1930 m. vintà pavardæ Arbitblatas jis perskëlë á Po dvejø metø rudená dailininkas Kau- dvi dalis: Arbit Blatas, nors kartais pa- no centre ákûrë pirmà Baltijos ðalyse pa- 142 LOGOS 57 2008 SPALIS GRUODIS MENAS ryþietiðko tipo galerijà, kuri sie- kë supaþindinti Lietuvos meno mëgëjus su modernistinës pa- kraipos dailininkø kûriniais. Jo- je laikinosios sostinës visuo- menei buvo pristatomi þydø, lie- tuviø ir uþsienio dailininkø kû- riniai bei tuo metu populiarûs japonø raiþiniai. Èia buvo eks- ponuojami M. Bando, E. Mané- Katzo, I. Kulwianskio, J. Levin- sono-Benari, I. Rybacko, Z. Beke- rio, J. Kazlausko ir kitø þydø dailininkø kûriniai.