MENAS

Gauta 2008 11 10

ANTANAS ANDRIJAUSKAS Vilniaus dailës akademija

NEEMIJOS ARBIT BLATO KÛRYBOS STILISTINËS METAMORFOZËS The Stylistic Metamorphoses in the Creative Works of Neemija Arbit Blat

SUMMARY

The alumni of Kaunas Fine Arts School Neemija Arbit Blat (1908–1999) was a visual historiographer of the L’école de Paris. The article considers his artistic works, especially those accomplished in Paris, and his association with La Ruche and the grand masters of the L’école de Paris. The article discusses the portraits series and late sculpture works of the artist.

SANTRAUKA

Straipsnyje aptariamos l’école de Paris vizualinio istoriografo, Kauno meno mokyklos auklëtinio Neemijos Arbit Blato kûrybos iðtakos, pagrindinës meninës raiðkos sritys. Ypatingas dëmesys skiriamas paryþietið- kam jo kûrybos etapui, dailininko sàsajom su La Ruche aplinka ir didþiaisiais Paryþiaus mokyklos meist- rais. Tekste iðsamiau aptariama jo didiesiems Paryþiaus mokyklos meistrams skirtø portretø serija ir vë- lyvieji skulptûros kûriniai.

TARP LIETUVOS IR PARYÞIAUS

Vienas didþiøjø pasauliná pripaþini- nografijos srityse. Nors gimë ûkuose pa- mà pelniusiø litvakø dailininkø buvo skendusioje Lietuvoje ir buvo paveiktas Neemija Arbit Blatas (Arbitblatas, 1908– niûraus vokiðkojo ekspresionizmo kolo- 1999). Tai universalus menininkas, reið- rito, taèiau jo brandi Prancûzijoje sukur- kæsis tapybos, skulptûros, grafikos ir sce- ta tapyba kupina ekspresijos, impresio-

RAKTAÞODÞIAI: litvakø dailë, Neemija Arbit Blatas, modernizmas, Paryþiaus mokykla. KEY WORDS: the fine arts of Lithuanian Jews, Neemija Arbit Blat, modernism, L’école de Paris. LOGOS 57 139 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

nuoðirdþiai manau, kad ðiandien tai jau negali pasikartoti.“1 Taèiau ið tiesø Lie- tuva, ðis unikalus spalvingos archajiðkos poetikos kupinas pasaulis, kuris pagim- dë didþiø dailininkø plejadà, po katast- rofos negráþtamai nuslinko á praeitá. Dailininkas gimë Kaune, prekiauto- jo muzikos instrumentais ðeimoje. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Arbitblatai, kaip ir daugelis kitø litvakø ðeimø, buvo de- portuoti ið Lietuvos á Ukrainà. Po karo sugráþo á gimtàjá Kaunà, kur gyvo tem- peramento Neemija mokësi vietos þydø gimnazijoje. Jo dailës mokytojas buvo Vilniaus pieðimo mokyklos auklëtinis, talentingas litvakø tapytojas ir grafikas Arbit Blatas Montparnase. 1939 J. Mesenbliumas. Ðis trumpai gyvenæs dailininkas ne tik þavëjosi prancûzø mo- nizmo estetikai bûdingos ðviesos, þais- derniàja tapyba, taèiau ir pats 1924– mingumo. Arbit Blatas daþnai vadina- 1931 m. gyveno ir kûrë Paryþiuje, todël mas paskutiniuoju reikðmingu l’école de savo mokinius orientavo á prancûzø Paris atstovu ir jos vizualiniu istoriogra- moderniàjà dailæ. Jau mokykloje atsi- fu, sukûrusiu didþiulæ Paryþiaus mokyklos skleidë neeiliniai Neemijos gabumai dai- garsiausiø menininkø portretø galerijà. lei ir kalboms. Priminsime, kad subren- Tai buvo dailininkas, kurio gyveni- dæs dailininkas kalbëjo lietuviø, rusø, mas ir kûryba buvo kupini ypatingos lenkø, prancûzø, anglø, italø, vokieèiø, meilës Lietuvai, jos gamtai, þmonëms. Jis jidið ir hebrajø kalbomis, tai jam padëjo niekuomet neuþmirðo savo Tëvynës, bendrauti su ávairiø tautybiø þmonëmis. nuolat sekë svarbiausius jos gyvenimo Mokytojo paskatintas Neemija ástojo á ávykius, dël jø sielojosi. Lietuva, kaip ryð- Kauno meno mokyklà, kur já globojo këja ið daugelio jo tekstø ir interviu, jam plaèios humanitarinës erudicijos puikus buvo ne tik mylima Tëvynë, bet ir ðalis, pedagogas J. Vienoþinskis. Ðioje mokyk- suteikusi galingø impulsø daugelio dai- loje jis surado dvasiðkai artimø studen- lininkø kûrybai ir padovanojusi talentin- tø lietuviø, kuriø þvilgsniai taipogi gø pieðëjø ávairiems kraðtams, pirmiau- buvo nukreipti á Paryþiø. Jis artimiau- sia menininkø Mekai – Paryþiui. „Lietu- siai bendravo su Adomu Smetona (su va, ði nedidelë Baltijos pakraðtyje iðsi- juo gyveno kartu viename kambaryje skleidusi ðalis, suteikë visiems talentin- Paryþiuje), A. Gudaièiu, A. Samuoliu, giems tapytojams vietà tapybos pasauly- Juozu Mikënu, Viktoru Vizgirda, Liudu je. Tai buvo sudëtinga epocha, taèiau að Truikiu.

140 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS

Arbit Blato studija Kaune. 1925

Arbit Blato, kaip ir M. Bando, kelias tuvos prieð penkiolika metø, iðgirsiu ta- á Paryþiø nusidriekë per Vokietijà. Nuo riant tà patá labas, kad jis taps draugu; 1924 m. jis du metus studijavo dailæ Ma- nei to, kad að tapsiu artimu bièiuliu tu- xo Liebermano vadovaujamoje Berlyno zinui dar garsesniø tapytojø nei jis, ðito dailës akademijoje (Reichsakademie), ku- að dar negalëjau þinoti tais 1926 metais. ri jaunuolá slëgë konservatyvumu, todël Taèiau að þinojau, kaip ir visi tapytojai jis nuvyko á Dresdenà, ið kur trumpam Europoje, kad Paryþius yra mûsø sosti- sugráþæs á Tëvynæ pagaliau iðvyko á ið- në. Galerijos, publika, profesoriai, kriti- svajotà Paryþiø. „1926 m., – raðë Arbit kai, siuþetai, ir dar daugiau, visi didieji Blatas, – ðeðiolikos metø að palikau ma- tapytojai yra èia.“3 no gimtàjà Lietuvà vardan Paryþiaus, Tik atvykæs á Paryþiø Neemija sëdo kur tikëjausi surasti tëvynainius.“2 Pra- á metro ir tiesiai nukeliavo á Montpar- slinkus daugeliui metø Arbit Blatas pri- nasà ieðkoti savo tautieèiø pamëgtø su- siminimuose gráþta á tuos metus, kai ið- sirinkimø vietø café Rotonda ir café Do- lipæs ið traukinio Gare du Nord suvokë, me. Labiausiai to meto Montparnaso jog pagaliau atsidûrë savo svajoniø dailininkø bendruomenei buvo þinoma mieste. „Tai Paryþius, pagaliau Pary- Ch. Soutine’o bièiuliø litvakø „dailinin- þius! – patetiðkai raðë dailininkas, – ne- kø trijulë“ – Ch. Soutine’as, M. Kikoi- þinojau, kad Modigliani’o daugiau nëra, ne’as ir P. Krémégne’as. Trijulë èia su- kad jis mirë jau prieð trejus metus. Dar kinëdavosi nuolat, kadangi gyveno kar- maþiau galëjau ásivaizduoti, kad ið tu greta La Ruche. Jø pagrindinë susiti- Chaïmo Soutine’o, kuris atvyko ið Lie- kimo vieta buvo café Dome, kuri ið Rytø

LOGOS 57 141 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

Europos atvykusiems þydø kilmës dai- siraðinëjo tik Blatas. Pasinëræs á Pary- lininkams, taigi ir litvakams, buvo pa- þiaus dailës gyvenimà jaunuolis pir- grindinë susitikimø ir diskusijø vieta. miausia domëjosi modernistinës dailës Èia daug laiko praleisdavo ir naujasis ið procesais, artimai bendravo su Ch. Sou- Kauno atvykæs dailininkas, kuris iðkart tine’o rato dailininkais. „Kikoine’as, ásiliejo á gausø litvakø ratà. Soutine’as ir Krémégne’as, – prisimena Aðtuoniolikmetis jaunuolis apsigyve- jis, – sudarë tarsi ðeimà, taèiau ne visuo- no dailininkø karalystës Montparnaso met jos esti laimingos. Ðeimos iðgyvena ðirdyje rue de la Gaité. Paryþius já apsvai- pakilimus ir nuosmukius, nedidelius gino artistiðka dvasia, meno gausa ir mu- ginèus, tai ne roþinis gyvenimas. Kikoi- ziejø turtais. Mokydamasis Académie Lho- ne’as buvo optimistiðkos prigimties, ku- te, vëliau Académie de la Grande Chaumié- pinas gyvybingumo, panaðus á Falstafà, re ir Académie Julian, daug dëmesio sky- besiðypsantis ir paðaipus, melomanas, jis rë dailës ágûdþiams tobulinti, jis lankë akivaizdþiai buvo kilæs ið laimingesnës muziejus, galerijas, Montparnaso daili- ðeimos nei Soutine’as, kuris buvo gan ninkø pamëgtas kavines. Tapydavo ar- nepatiklus, nes nuolatos prisimindavo ba pieðdavo nuo ankstyvo ryto iki vaka- uþsitrauktà vaikystëje smurtà, arba ro, o vakarais daþniausiai keliaudavo á Krémégne’as, kuris savo iðvaizda labai greta dirbtuvës esanèià Café Dome. Kaip skyrësi, buvo uþsisklendæs. Visiems niekas kitas Arbit Blatas mokëjo surasti trims buvo bûdinga lietuviðka melan- raktà á ávairiø þmoniø ðirdis, todël greit cholija, kuri sunkesniais laikais uþgoþ- integravosi á Paryþiaus dailës pasaulá. Jis davo paryþietiðkà dþiaugsmingumà.“4 ne tik bendravo su studijø Kauno meno Bûtent ryðys su gimtuoju kraðtu, gimti- mokykloje draugais dailininkais lietu- nës motyvø paieðkos, puikus ávairiø viais, kurie vienas po kito vyko staþuoti þalsvos spalvos atspalviø jausmas suar- á Paryþiø, bet ir su anksèiau ið Vilniaus tino Arbit Blato tapybà su Soutine’o ap- atvykusiais Ch. Soutine’o bièiuliais litva- linkos dailininkais litvakais. kais bei jø draugais – M. Kikoine’u, Aðtuoniolikmetis dailininkas 1926 m. P. Krémégne’u, Ch. Soutine’u, J. Lipchit- debiutavo dviem darbais Lietuvos dai- zu, O. Zadkine’u, J. Chapiro, M. Kislin- lininkø pavasario parodoje, o po metø gu, E. Mané-Katzu, T. Foujita, A. Giaco- jau eksponavo 39 paveikslus, kuriø metti, M. Utrillo, J. Chapiro ir kitais Pa- spinduliuojanti energetika, savitas kolo- ryþiaus mokyklos dailininkais. Vëliau Ar- ritas, spontaniðka tapymo maniera ir bit Blatas susibièiuliavo su þemieèiu pieðinio laisvumas liudijo apie naujo ta- J. Lipchitzu. Þavëjosi jo paþiûrø platu- lento atsiradimà Lietuvos padangëje. mu, ðirdingumo, o J. Lipchitzas, savo Nuo ðiol jis nuolatos dalyvaudavo Kau- ruoþtu, taip pat simpatizavo Neemijai. ne ávairiose grupinëse parodose, o pir- Daugelio sunkiai iðtariamà sulietu- mà personalinæ parodà surengë 1930 m. vintà pavardæ Arbitblatas jis perskëlë á Po dvejø metø rudená dailininkas Kau- dvi dalis: Arbit Blatas, nors kartais pa- no centre ákûrë pirmà Baltijos ðalyse pa-

142 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS ryþietiðko tipo galerijà, kuri sie- kë supaþindinti Lietuvos meno mëgëjus su modernistinës pa- kraipos dailininkø kûriniais. Jo- je „laikinosios sostinës“ visuo- menei buvo pristatomi þydø, lie- tuviø ir uþsienio dailininkø kû- riniai bei tuo metu populiarûs japonø raiþiniai. Èia buvo eks- ponuojami M. Bando, E. Mané- Katzo, I. Kulwianskio, J. Levin- sono-Benari, I. Rybacko, Z. Beke- rio, J. Kazlausko ir kitø þydø dailininkø kûriniai. Arbit Blatas dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio parodi- niame gyvenime. Nuo 1929 m. iki Antrojo pasaulinio karo pra- dþios jis Paryþiuje kasmet ekspo- navosi Salon d’Automne ir Salon Kartu su mimu Marceliu Marceau. 1958 des Tuileries rengiamose parodo- se. Pirmà personalinæ parodà Paryþiuje Arbit Blatas vis giliau áleidþia ðaknis surengë Van Leer galerijoje (1933), o po Paryþiuje, taèiau jam vienodai artimos metø – Galerie Mouradian–Valotton (1934), lieka tiek þydø, tiek ir lietuviø kultûros. dar po metø – Pierre Matisse galerijoje Gyvendamas Paryþiuje dailininkas ypaè Njujorke (1935) ir pagaliau Paryþiaus Eli- gerai vertino J. Vienoþinská, A. Samuolá, ziejaus galerijoje (1936). Arbit Blatas, A. Gudaitá, padëdavo lietuviø dailinin- daug dëmesio skirdamas muziejinëms kams ásikurti Paryþiuje, supaþindindavo studijoms ir bendravimui su kolegomis, juos su Prancûzijos sostinës kultûriniu sparèiai tobulëjo, ieðkojo savitø meninës gyvenimu, geriausiomis studijomis. Su iðraiðkos formø. Suformavæs savità eks- meile raðë apie savo gimtàjà Lietuvà, ku- presionistiná stiliø, dailininkas tiesiog ási- rià iðdidþiai vadino „daug didþiø daili- verþë á l’école de Paris elità. Nuo ðiol jis ninkø pagimdþiusia ðalimi“. Lietuvoje jis nuolat eksponavo savo darbus þymiau- ne tik rengdavo savo darbø parodas, bet siose Paryþiaus, JAV ir Didþiosios Brita- aktyviai dalyvavo Kauno dailës gyveni- nijos galerijose. Norëtøsi atkreipti dëme- me, raðë á lietuviðkus kultûros þurnalus sá, kad Arbit Blatas teturëjo 24 metus, kai trumpus þaismingus etiudus apie Pary- ne galerijos, o jau du muziejai – Grenob- þiø, Montparnaso, Monmartro, Lotynø lio ir Jeu de Paume – pradëjo supirkinë- kvartalo gyvenimà, pristatë skaitytojams ti jo darbus. garsëjanèio Paryþiuje M. Bando kûrybà.

LOGOS 57 143 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

ESMINIAI ARBIT BLATO KÛRYBOS BRUOÞAI

Nors Arbit Blatas universalus daili- Paveiktas ávairiø modernistinio me- ninkas, taèiau artimiausia jo saviraiðkai no sroviø Arbit Blatas Paryþiuje greit ið- buvo tapyba, o vëliau ir skulptûra. Per sivadavo ið akademinës tradicijos ir pirmàjá paryþietiðko gyvenimo deðimt- dramatiðkø motyvø prisodrinto vokið- metá tapyboje jis nuëjo didþiulá profesio- kojo ekspresionizmo átakos. Dvasiðkai nalëjimo kelià – nuo ankstyviesiems kû- jam, kaip ir daugeliui Paryþiuje kûru- riniams bûdingos atðiaurios, o kartais ir siø litvakø, artimiausias buvo minkðtes- ðiurkðèios ekspresionistinës stilistikos nis, iðskirtiná dëmesá teikiantis plasti- prie rafinuotos spontaniðkos ekspresio- nëms problemoms prancûziðkas ekspre- nistinës su kai kuriais impresionizmo sionizmas, kuris buvo ðvelninamas im- estetikai bûdingais elementais. Subren- presionistinës estetikos elementais. Ta- dusio dailininko tapiniams bûdingas pytojà þavëjo C. Pissarro, M. Utrillo, ypatingas emocinis átaigumas, psicholo- P. Bonnardas, G. Rouault, kurie tapo gizmas, formos iðbaigtumas ir subtilus jam savotiðku kelrodþiu á savarankiðko kolorito jausmas. stiliaus formavimà. Arbit Blatui neabe- jotinai átakos turëjo ir Soutine’o aplin- kos dailininkai, su kuriais jis artimai bendravo café Dome ir La Ruche. Spon- taniðkas ekspresionistinis subrendusio Arbit Blato tapymo stilius artimas Sou- tine’ui, jo bièiuliams, ypaè ðvelnesniø spalvø P. Krémégne ir M. Kikoine dro- bëms. „Visiðkai savitas, taèiau jis turi tà patá iðraiðkos entuziazmà, kaip ir didy- sis jo tautietis Soutine’as, bet pastarojo genialiai nevilèiai Arbit Blatas prieðprie- ðina ðviesià ramybæ. Neturëdamas Sou- tine’o karðtligiðkos mistikos, jis atsklei- dþia daugiau ðvelnaus þmogiðkumo.“5 Laisva ekspresionistine maniera dai- lininkas tapë peizaþus, portretus, reèiau natiurmortus, kuriuose jauèiama gaiva- liðka jo temperamentinga energija, sti- liaus verþlumas, o daþnai ir impresio- nizmui bûdingas polinkis á spontaniðkà ðvieþiø gamtos spalvø ir áspûdþiø per- teikimà. Dël to stebime kai kuriø ypaè ið natûros jo tapytø drobiø eskiziðkumà

Kuriama Chaimo Soutine’o skulptûra. 1938 ir neiðbaigtumà. Ðá áspûdá dar daugiau

144 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS sustiprina ekspresyvi ta- pymo maniera, menkai uþpildyti paveikslø plo- tai, sodrus plaèiø daþø sluoksniø klojimas, siekis iðryðkinti tapymo techni- kos spontaniðkus efektus, atsitiktiniø daþø nutekëji- mø, faktûrø estetika. Be to, jo stiliui bûdingas ir iðskirtinis dëmesys kon- struktyviai formai, kom- pozicinio sprendimo vie- novei, apimties formoms, skulptûriðkumui. Apie Arbit Blato tapy- bos þanrus kalbant kon- kreèiau, galime pastebëti, Lipchitzo dirbtuvëje. Niujorkas kad pirmiausia jis yra peizaþo, portreto ir natiurmorto meist- ir linkstantys á spontaniðkà formø, linijø, ras. Maþiausiai reikðmingas dailininko spalvø þaismà. Dailininkas sukûrë daug temperamentui þanras buvo natiurmor- puikiø Lietuvos, Prancûzijos, Italijos ir tai, prie kuriø jis sugráþdavo ávairiais kitø kraðtø peizaþø bei miestø vaizdø. Jo gyvenimo tarpsniais. Taèiau lyginant su paveikslø kûrimo geografija rodo, kad jo nutapytais portretais, peizaþais ir dailininkas jautriai reaguoja á meninës ávairiø miestø vaizdais jie ne tokie vien- kûrybos proceso metu já supanèià kon- tisi, daþnai, kaip, pavyzdþiui, Natiurmor- kreèià geografinæ erdvæ, to kraðto spal- tas su austrëmis (1933) ar Natiurmortas vas. Dar Lietuvoje tapyti peizaþai Peiza- (1934) sodraus turtingo atspalviais kolo- þas su lûðnele (1927), Klaipëdos uostas, rito, taèiau kiek perkrauti, vaizduojami (1932), Nidoje (1933) iðsiskiria puikiu objektai juose uþpildo visà paveikslo spalvos ir kolorito jausmu. Jiems bûdin- erdvæ. Vëliau tapyti natiurmortai yra gos ðvelnios ir sodrios rusvos, gelsvos ir geriau suderinti, organiðkesnës kompo- þalsvos spalvos papildytos auksinio ru- zicijos, kaip, pavyzdþiui, Lietuviðkos dens atspalviais. Tapytojas nebijo sudë- ðventøjø statulëlës (1960). tingø plastiniø uþdaviniø sprendimo ir Formos ir meninës iðraiðkos prasme nuolatos meta sau iððûkius. Kai kurie neabejotinai ryðkesni ir labiau atspindin- darbai, pavyzdþiui, Þvejø valtys jûroje tys tapytojo temperamentà yra peizaþai, naktá (1929), iðsiskiria ne tik puikia kom- kurie daþniausiai lakoniðkø formø, kon- pozicija, pieðiniu, sudëtingais spalvø de- trastingi, kiek nutolstantys nuo tikrovës riniais, taèiau svarbiausia – idëjos ir for-

LOGOS 57 145 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

mos áprasminimo vientisumu. Tiesa, þaismingø spalvø pasaulis. Ilgainiui ðios ankstyvuosiuose Lietuvoje tapytuose Ar- ðiltos ir ðvelnios spalvos taps vienu bit Blato darbuose akivaizdþiai regimas svarbiausiø skiriamøjø jo tapybos bruo- prislopinto kolorito jausmas, taèiau dar þø. Vëliau tapytuose Prancûzijos, ypaè nëra vëlesnei kûrybai bûdingo spalvin- Pietø, Italijos, Paryþiaus, Venecijos ir gumo, – ðie paveikslai blyðkaus kolorito, daugybës kitø miesteliø vaizduose jau tamsiø tonø, lakoniðkø formø, daþnai vyrauja skaistesnës, brandþiai dailinin- raiðkaus kontûro, taèiau aiðkiai matomas ko kûrybai bûdingos spalvos. talentingas ir áþvalgus, puikiai jauèiantis Prasidëjus Antrajam pasauliniam ka- gamtos ir þmogaus kûno formas pieðëjas. rui Anglijoje vieðëjæs Arbit Blatas iðvyko Naujos koloritinës gamos ðviesëjimo á saugesnæ vietà – Niujorkà. Èia surado tendencijos pradëjo ryðkëti maþdaug ir kitus jau ið Paryþiaus atvykusius bièiu- nuo 1934 m. Paryþiuje tapytose drobëse. lius – J. Lipchitzà, M. Chagallà, O. Zad- Ið to meto darbø formos iðbaigtumu ir kine’à, M. Bandà, Yves Tanguy, F. Léger. puikia kompozicija iðsiskiria Du tiltai, Antrasis pasaulinis karas Arbit Blato, Port-Royal. Þiema (1934), Tiltas per Senà. kaip ir daugelio kitø litvakø gyvenime, Paryþius (1934). Taèiau tai tik naujø buvo tragiðkø netekèiø metas: jo motina spalvos, nuotaikos galimybiø paieðkø þuvo Ðtuthofo koncentracijos stovykloje, pradþia, nes esminiai kolorito poslinkiai o ið Dachau koncentracijos stovyklos ið- iðryðkëjo 1935 m., kai P. Krémégne’o pa- vaduotas tëvas laisvëje pragyveno tik ke- skatintas Arbit Blatas atranda litvakø lis mënesius. Pokario metais, ilgëdama- dailininkø jau pamëgtà Céret vietovæ. sis Prancûzijos, dailininkas ilgai blaðkë- Tapymas ryðkios pietø saulës nutvieks- si tarp Prancûzijos ir JAV, plëtojo prieð- tuose kraðtovaizdþiuose padeda jam kario metais iðryðkëjusias kûrybos ten- praturtinti savo spalvinës iðraiðkos ga- dencijas. JAV, Prancûzijoje, Italijoje (Ve- mà. Ðio kraðto peizaþai paþenklinti Sou- necijoje Gudecca dirbtuvëse) ir kitose ða- tine’o gaivaliðkos ir jausmingos esteti- lyse ágyvendino ávairius skulptûros pro- kos, naujo apðvietimo efekto ir gamtos jektus. Vienas svarbiausiø jo darbø bu- spalvø átakos. Lietuviðkø peizaþø rimtá vo natûralaus dydþio bronzinë Soutine’o èia keièia gaivaliðkas judëjimas, stambiø skulptûra, uþsakyta dailininkui 1967 m. kontûriniø lauþytø linijø þaismas, ávai- tuometinio Prancûzijos kultûros minist- riausiø spalvø, spontaniðkø faktûrø der- ro, garsaus meno filosofo A. Malraux pa- mës. Á tapytojo drobes ásiverþia ðviesiø tarimu Orangérie muziejaus vadovybës.

MONTPARNASO MEISTRØ GALERIJA

Ypaè svarbus tapybos ir skulptûros Jis, kaip ir A. Modigliani’s, nuolatos ne- þanras, atskleidæs Arbit Blato talentà – ðiodavosi nedidelá bloknotà, kuriame portretas. Dailininkas buvo vienas di- pieðdavo savo bièiulius, paþástamus, já dþiøjø l’école de Paris portreto meistrø. sudominusius þmones visur, – namuo-

146 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS se, per pokalbius, keliaudamas, sëdëda- mas kavinëje, gatvëje ir kitur, kur tik ið- vysdavo ádomesná tipaþà ar siluetà. Ápratæs nuolat pieðti, jis elgësi panaðiai kaip raðytojai su savo uþraðø knygutë- mis. Dar gyvendamas ir vëliau lankyda- masis Lietuvoje jis nutapë daug ávairiø lietuviø kultûros ir meno veikëjø portre- tø, pavyzdþiui, Kipro Petrausko, An- driaus Olekos-Þilinsko, Antano Sodei- kos, Broniaus Kelbausko, Juozapo Albi- no Herbaèiausko, Petro Vaièiûno, Kazio Binkio, Sofijos Binkienës, Petro Cvirkos, Teofilio Tilvyèio, Augustino Griciaus ir daugybës kitø. Vëliau dailininkas nutapë Igorio Stra- vinskio, Arturo Toscanini, Rudolfo Nu- rijevo, Jehudi Menuchino, Mstislavo Malraux prie skulptûros Soutine’ui Rostrapovièiaus, dailininko þmonos, operos dainininkës Reginos Resnik, vai- bas. Kai Antrasis pasaulinis karas sujau- dinanèios Klitemnestrà, ir daugelio kitø kë Montparnaso dailininkø gyvenimus, meno pasaulio áþymybiø portretus. Por- dalá praþudë, kitus iðblaðkë po ávairius tretuose Arbit Blatas pirmiausia siekë pasaulio kraðtus, o prieðkarinë l’école de perteikti tapomø asmenybiø charakterio Paris dailës epopëja tapo ávairiomis me- bruoþus, psichologinio tipo ypatumus, no priemonëmis tiraþuojamomis legen- iðryðkinti konkreèios asmenybës valià, jë- gà ir kitas iðskirtines tapomojo savybes. domis, tuomet Arbit Blatas suprato sa- Pasaulinæ ðlovæ Arbit Blatas pelnë, vo anksèiau spontaniðkai kurtø portre- nutapæs didþiøjø l’école de Paris meistrø tø svarbà ateièiai ir rimtai pradëjo ágy- portretus, kurie tiek savo stilistika, tiek vendinti savo sumanymà, papildyda- tapomo dailininko charakterio, psicholo- mas dar prieð Antràjá pasauliná karà su- giniø savybiø traktuote yra skirtingi, kurtø portretø galerijà naujais spalvin- nuspalvinti asmeninio santykio su por- gais portretais. tretuose vaizduojamais þmonëmis. Nuo 1930 iki 1973 m. Arbit Blato nu- Spontaniðkai sukurtus dailininkø portre- tapytoje meno meistrø galerijoje buvo tø ðkicus jis kaupë, daug kartø pieðë ir daugybë didþiøjø Paryþiaus mokyklos tapë tuos paèius já labiausiai dominusius meistrø – P. Picasso, H. Matisse’as, asmenis, o vëliau surinktà medþiagà A. Maillolis, M. Vlaminckas, P. Bonnar- naudojo kurdamas didþiøjø Montparna- das, E. Vuillardas, G. Braque, F. Légeras, so meistrø galerijà. Ðiø portretø kûrimas R. Dufy, A. Marquet, M. Utrillo, K. van ið pradþiø buvo lyg ir kasdienis jo dar- Dongenas, S. Valadon, M. Gromaire’as,

LOGOS 57 147 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

le de Paris meistrø portre- tø galerijà daþnai iðvysi- me ne áprastus gerai ið menotyros ir biografinës literatûros þinomus daili- ninkø bruoþus, o tai, kas pirmiausia domino patá tapytojà. Kiekvienu kon- kreèiu atveju jis siekë perteikti individualizuo- tas, vidines dailininkø savybes, jø spinduliuoja- mà aurà, charakterá. Dël to lyginant ðios galerijos personaþus stebina kiek- Sveèiuose pas Vlaminckà. 1948 vieno portreto individua- M. Chagallas, Ch. Soutine’as, P. Krémég- lumas, jo asmenybës savitumas, meninës ne’as, M. Kislingas, T. Foujita, E. Mané- raiðkos priemoniø ávairovë. Katzas, J. Lipchitzas, A. Giacometti, Pavyzdþiui, Emilis Bernardas (1933) O. Zadkine’as ir kiti. Arbit Blato portre- meistriðkai nutapytas tamsiai rudais ir tø galerijoje rasime ir skulptûrinius Sou- gelsvais tonais; þavi tarsi spontaniðkai tine’o, P. Picasso, M. Utrillo, A. Deraino, atliktas eskizas, kuriame atsispindi su- A. Giacometti, G. de Chirico ir garsaus sikaupusio ir mintyse paskendusio dai- pantomimos aktoriaus Marcelio Marce- lininko veidas. Fujitos portretas (1935) su- au portretus. kurtas artima japonø spontaniðkos tapy- J. Lipchitzas, iðgirdæs apie bièiulio bos kryptims haiga, zenga maniera, – tar- rengiamà l’école de Paris meistrø portretø si vienu teptuko brûkðtelëjimu iðryðki- parodà, 1964 m. jam raðë: „Að suþinojau, nami ne tik iðoriniai charakteringi ðio ta- kad tu ruoðiesi surengti l’école de Paris pytojo bruoþai, taèiau ir perteikiama jo meistrø portretø parodà. Að esu labai lai- vidinës rimties kupina dvasia. Ramesne mingas. Atiduodamas pagarbà ðiems maniera nutapyti Suzanne Valadon meistrams ir draugams, tu parodai savo (1937), Eduard Vuillard (1937), Pierre Bon- dëkingumà ir jautrumà. Tai jaudinantis nard (1938) portretai. Pirmojo portreto sumanymas. Að prisimenu akimirkas, iðskirtinis akcentas – elegantiðkai nuta- kuomet pozavau savo portretui, kai mes pytas baltas dailininkës apdaras, kurio ðnekuèiuodavomës Paryþiuje, ir visus ðviesi dëmë tarsi pajungia kitas paveiks- tuos menininkus, kuriø vaizdinius tu su- lo dalis. Jame nuo virðuje vyraujanèiø kûrei. Tai graudina ir dvelkia nostalgija. þalsvai melsvø tonø per centre pieðiamà Esu tikras, kad tavo paroda turës pasise- tamsø dailininkës figûros siluetà pama- kimà, kurio ji nusipelnë. Linkiu tau geros þu pereinama prie apatinëje paveikslo kloties.“6 Analizuodami Arbit Blato l’éco- dalyje vyraujanèiø rusvø tonø. Kiti du

148 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS dailininkai pavaizduoti pavargæ nuo gy- gas þalsvais ir rusvais tonais Céret aplin- venimo rûpesèiø, jie ramiai sëdi: pirma- koje nutapytas portretas sis – patogiame krësle jaukioje savo (1954). Picasso sëdi tarsi atsiskyrëlis prie dirbtuvës aplinkoje, antrasis – kambario maþo kavinës staliuko. Pagrindinis dë- kampe prie stalo. Ðiuose darbuose þavi mesys sutelktas á dailininko ryðá su ap- tobulai, tarsi vienu dvasios polëkiu, nu- linka. Plaèiais potëpiais iðryðkinami por- tapytos fono detalës ir dailininko darbo tretuojamojo bruoþai – susikaupimas ir priemonës. Kiek ekspresyvesnis ir spal- rimtis. Visai kitoks, lyg ir iðkrintantis ið vingesnis yra (1938) Nicoje galerijos konteksto, yra ekspresyviai nu- sukurtas portretas, kuriame sëdinèio tapytas savo dirbtuvëje stovintis palie- dailininko siluetas iðryðkëja gelsvai rus- gæs Krémégne’as (1965). Dar kitaip at- vø tonø fone. Pats dailininko veidas pie- skleistas Picasso bièiulis ðiamas pasitelkiant jo fovistinio periodo (1962), kurio portrete iðryðkinama valin- spalvas, o fonas – pasitelkiant ávairius ga prigimtis, tvirtas charakteris, kurá at- emocingos raudonos spalvos ir prislo- skleidþia ádëmus þiûrovà kiaurai verian- pintos gelsvos atspalvius. tis þvilgsnis. Paveikslas nutapytas laisva Garsus portretas Soutine (1939) nuta- ekspresionistine maniera. Arbit Blatas pytas apibendrinta ekspresionistine ma- nutapë daug savo artimo bièiulio Lip- niera; dailininko veidas paslëptas po pil- chitzo portretø, ið kuriø garsiausias ka skrybële, iðryðkintos juslingos jo lû- 1961 m. këdëje laisvai sëdinèio dailinin- pos. Portrete sàmoningai atsisakoma de- ko portretas. taliø. Á akis krinta didelës dekoratyvios Nuojauta Lipchitzo neapgavo: Arbit paveikslo kompozicinæ struktûrà for- Blato surengtos l’école de Paris didþiøjø muojanèios spalvinës zonos. Ðioje áspû- meistrø portretø parodos turëjo didþiu- dingoje portretø galerijoje matome ir ki- lá pasisekimà ávairiuose kraðtuose – jos tus didþiuosius litvakø dailininkus: kny- keliavo ið vienos vietos á kità, pasiekë gà bevartantá inteligentiðkàjá Markà net Japonijà. Ðios parodos paskatino su- Chagallà (1943), Osipà Zadkine’à (1944) kurti daugybæ puikiø Arbit Blato kûry- ir tauraus veido ramiai prie nedidelio bai skirtø leidiniø ir publikacijø. 1989 m. staliuko sëdintá praþilusá Emmanuelá Arbit Blatas padovanojo ðios Paryþiaus Mané-Katzà (1955). mokyklos meistrø galerijos 41 portretà Vienas ádomiausiø Montparnaso (31 drobæ ir 10 skulptûrø) Boulogne-Bil- meistrø portretø galerijoje yra spalvin- lancourt municipaliteto muziejui.

KATASTROFOS AUKOMS ATMINTI

1975 m. Arbit Blatas vedë garsià ope- gelyje kitø garsiausiø pasaulio teatrø, ros dainininkæ Reginà Resnik, dainavu- dirbusià su þinomiausiais reþisieriais ir sià pagrindines mecosoprano partijas dirigentais. Vedybos ávedë dailininkà ir Niujorko, Paryþiaus, Milano, Vienos, á muzikos elito pasaulá. Arbit Blatas Zalcburgo, Berlyno, Hamburgo ir dau- þmonos dainuojamoms operoms kûrë

LOGOS 57 149 2008 SPALIS • GRUODIS ANTANAS ANDRIJAUSKAS

Picasso ir Arbit Blatas Céret miestelyje. 1958

dekoracijas ir kostiumus. Jos iðplëtë dai- apdovanotas Venecijos aukso medaliu. lininko kûrybiniø interesø ratà ir paska- Vëliau dailininkas Venecijos getui at- tino, kaip ir daugelá brandos sulaukusiø minti sukûrë dar vienà áspûdingà pa- litvakø, ieðkoti savo iðtakø, ryðiø su þy- minklà – Paskutinis traukinys, skirtà 50- dø tautos kultûros tradicija. osioms vietos þydø deportacijos meti- Skaudþiai iðgyventa tëvø ir artimø nëms paþymëti. Paminklas buvo ati- draugø praradimo drama paskatino Ar- dengtas 1993 metais. bit Blatà áamþinti katastrofà, – 1978 m. Monumento Holokausto aukoms atmin- buvo sukurtas ir 1980 m. Venecijoje prie ti septyniø bareljefø kopijos 1981 m. bu- naujojo geto sienos pastatytas monu- vo pastatytos Paryþiaus memoriale mentas Holokausto aukoms atminti. Já su- (Mémorial des Martyrs Juifs inconnus) ne- daro septyniø bronziniø bareljefø ciklas: þinomiems þydø kankiniams atminti, o Deportacija, Kriðtolinë naktis, Akmens skal- 1982 m. – Niujorke prieðais Jungtiniø dykla, Bausmë, Þudynës gete, Sukilimas ge- tautø rûmus Dago Hammerskjoldo aikð- te, Galutinis sprendimas. Monumentas yra tëje. Ketvirtàjà kopijà dailininko naðlë vientiso kompozicinio sprendimo, jam R. Resnik-Blatas padovanojo Kauno IX bûdingas meninës iðraiðkos priemoniø forto muziejui, ji atidengta 2003 m. rug- glaustumas. Ðis kûrinys, iðgarsinæs dai- sëjo 22 dienà. Tà paèià dienà muziejuje lininkà visame pasaulyje, 1980 m. buvo buvo atidaryta paroda Arbit Blato sugrá-

150 LOGOS 57 2008 SPALIS • GRUODIS MENAS

þimas, kurioje buvo de- monstruojama per 100 nuotraukø ið asmeninio R. Resnik-Blatas ir Kau- no apskrities archyvo, dokumentø. Taip daili- ninkas jau po iðëjimo sa- vo kûryba sugráþo á gim- tàjá miestà. Taigi Arbit Blatas, greta M. Bando, buvo ið- kiliausias naujosios kar- Sveèiuose pas Kislingà. 1950 tos litvakas, kuris po Pirmojo pasaulinio karo ásiliejo á Pary- Paryþiø puoðia dvi Arbit Blato savo bi- þiaus mokyklos dailininkø gretas. Jø kûry- èiuliams litvakø dailininkams Soutine’ui bos kelias prasidëjo Lietuvoje, á Paryþiø ir Lipchitzui sukurtos skulptûros: pir- ëjo per Vokietijà. Abu ðie litvakai patyrë moji stovi Gaston-Baty skvere Montpar- vokieèiø ekspresionistinës dailës átakà, nase, antroji – Bulonës rotuðës aikðtëje. taèiau Paryþiaus muziejai ne tik formavo Uþ ypatingus nuopelnus Prancûzijos jø kûrybines nuostatas, bet ir padëjo ið- dailei Arbit Blatas buvo apdovanotas laikyti sàsajas su gimtine, su ta aplinka, Prancûzijos garbës legiono ordinu ir kurioje jie iðaugo. Ið Lietuvos atvykusiø daugybe kitø valstybiø apdovanojimø. dailininkø darbø kolorità paveikë skais- Iki gyvenimo pabaigos Arbit Blatas ti Vidurþemio jûros Prancûzijos pakran- gyvai domëjosi savo gimtine, laisvai kal- tës saulë, todël prancûziðkojo laikotarpio bëjo lietuviðkai. Jau gyvenimo pabaigo- kûriniuose jø paletë skaidrëjo, atsirado je jis kelis kartus lankësi Lietuvoje. daugiau ðviesiø ir ðvelniø tonø, intensy- Dailininko darbø yra Valstybiniame viø spalvø sàskambiø. Arbit Blato kûri- M. K. Èiurlionio, Kauno IX forte ir Vil- niuose susipynë impresionizmo, postim- niaus Gaono þydø muziejuose bei E. Ar- presionizmo ir ekspresionizmo átakos. moðkos, S. Makutienës, E. Jakubausko Priminsime, kad Prancûzijos sostinæ asmeniniuose rinkiniuose.

Literatûra ir ðaltiniai

11 Arbit Blatas. capitale de la Li- 14 Arbit Blatas. Montparnasse capitale de la Li- thuanie des Arts. // Kikoine, éd. de l’Albaron. – thuanie des Arts. // Kikoine, éd. de l’Albaron. – Paris: Présence du Livre, 1992, p. 46. Paris: Présence du Livre, 1992, p. 44. 12 Ten pat, p. 34. 15 Andry-Farcy. Arbit Blatas. // Aidai, 1958, Nr. 7, 13 Arbit Blatas. Portraits de Montparnasse, éd. Sa- p. 322. mogy. – Paris, 1998, p. 16. 16 Blatas et l’école de Paris, éd. Musée Bourdelle. – Paris, 1986, p. 2.

LOGOS 57 151 2008 SPALIS • GRUODIS