Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915)

Tarptautinė mokslinė konferencija (1855–1915) , 2015 m. gegužės 7–8 d. Mokslo straipsnių rinkinys

Lietuvos nacionalinis muziejus

Vilnius, 2015 UDK 903/904:069(474.5-25)(091) Ko-529 Turinys / Contents

Knygos leidimą rėmė Pratarmė / Foreword ...... 9

Vilniaus senienų muziejus (1855–1865): prioritetai ir kontekstai

Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-9-14) Vilnius of Antiquities (1855–1865): Priorities and Contexts

ŽYGINTAS BŪČYS „Bastionas nuo šiaurės vėtrų“: senienų užuovėjoje...... 19

Lietuvos kultūros taryba (sutarties Nr. S/M21-55 (6.44)/2015) “A Bastion from North Winds”: In the Shelter of Antiquities

LESZEK ZASZTOWT Sudarytojai Pomiędzy eksponowaną słowiańskością a skrywaną litewskością. dr. Reda Griškaitė, dr. Žygintas Būčys i jego wizja Wielkiego Księstwa Litewskiego...... 29

Redakcinė kolegija Between the Exhibited Slavic and the Hidden Lithuanian Features: Eustachy Tyszkiewicz dr. Žygintas Būčys, dr. Reda Griškaitė, and His Vision of the Grand Duchy of prof. dr. Aliaksandr Huzhalouski, Galina Koveneva, Birutė Kulnytė, doc. dr. Saulius Pivoras, dr. Ewa Semenowicz EWA SEMENOWICZ Muzeum Starożytności i Tymczasowa Komisja Archeologiczna Wileńska w walce Recenzentai o litewską tożsamość i dziedzictwo kulturowe...... 39 dr. Rimantas Miknys The Vilnius Museum of Antiquities and the Vilnius Temporary Archaeological Commission: prof. dr. Arvydas Pacevičius A Struggle for Lithuanian Identity and Cultural Heritage Redaktorė АЛЕКСАНДР ГУЖАЛОВСКИЙ Nijolė Deveikienė У истоков Виленского музея древностей: формирование музеологических взглядов Anglų kalbos vertėja Евстафия Тышкевича...... 49 Aušra Simanavičiūtė The Beginnings of the Vilnius Museum of Antiquities: The Formation of Eustachy Tyszkiewicz’s

Eiliuotų tekstų iš lenkų kalbos vertėja Museological Views Regina Koženiauskienė SAULIUS PIVORAS

Lenkų kalbos redaktorė Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje...... 59 Beata Piasecka Early Capitalist Enthusiasm in the Activity of the Members of the Vilnius Temporary Archaeological Commission Rusų kalbos redaktorė Larisa Lavrinec VILMA ŽALTAUSKAITĖ ...... 71 Dailininkas 1858 metų rugsėjo 6-oji Vilniaus senienų muziejuje: simbolinių gestų prasmės Arūnas Prelgauskas The 6th of September 1858 in the Vilnius Museum of Antiquities: The Meanings of Symbolic Gestures

Viršelyje: DARIUS STALIŪNAS Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir universiteto atkūrimo sumanymai...... 81 The Vilnius Temporary Archaeological Commission and the Idea of Restoring the University

© Straipsnių autoriai, 2015 ISBN 978-609-8039-76-4 © Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015

5 Turinys Turinys

BRIGITA SPEIČYTĖ GRETA LEMANAITĖ Lietuvių kalbos archeologija: Pranciškaus Vilčinskio laiškai Eustachijui Tiškevičiui...... 87 Mauricijaus Krupavičiaus dokumentų rinkinys: Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios The of the : Franciszek Wilczyński’s Letters to Eustachy Tyszkiewicz archeologijos komisijos veikla...... 197 The Document Collection of Maurycy Krupowicz: The Activity of the Vilnius Museum of Antiquities VIDA BAKUTYTĖ and the Vilnius Temporary Archaeological Commission Teatro tema Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių ir Vilniaus senienų muziejaus kūrėjų veikloje...... 111 NERINGA ČEŠKEVIČIŪTĖ The Theme of the Theatre in the Activity of the Members of the Vilnius Temporary Archaeological Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija Lietuvos valstybės istorijos Commission and the Founders of the Vilnius Museum of Antiquities archyvo dokumentuose...... 211 The Vilnius Museum of Antiquities and the Vilnius Temporary Archaeological Commission Senienų muziejus prie Vilniaus viešosios bibliotekos (1867–1915): ideologinė cenzūra in the Documents of the Lithuanian State Historical Archives ir mokslinės aspiracijos Museum of Antiquities under the Vilnius Public Library (1867–1915): Ideological Censorship Vilniaus senienų muziejaus socialinis portretas: lyderiai ir marginalijos and Scientific Aspirations The Social Portrait of the Vilnius Museum of Antiquities: Leaders and Marginalities

NASTAZIJA KERŠYTĖ АБРАМ РЕЙТБЛАТ Lietuvos istorijos pristatymo paradigmos Vilniaus senienų muziejuose (1855–1865 ir 1867–1915) ...... 129 Адам Гонорий Киркор и Фаддей Булгарин: взаимосвязи и идейная близость...... 233 The Paradigms of Presenting the History of Lithuania in the Vilnius of Antiquities Adam Honory Kirkor and Jan Tadeusz Krzysztof Bułharyn: Cooperation and Ideological Closeness (1855–1865 and 1867–1915) MAGDALENA FRĄCZEK HENRYKA ILGIEWICZ Adam Kirkor i Muzeum Starożytności w świetle krakowskich archiwaliów...... 243 Laikinosios komisijos Vilniaus viešajai bibliotekai bei prie jos esančiam muziejui kurti ir valdyti Adam Honory Kirkor and the Vilnius Museum of Antiquities in the Light of the Cracowian Archives vadovai ir nariai 1871–1915 m...... 137 The Heads and Members of the Temporary Commission for the Founding and Managing of the Vilnius ПАВЕЛ ЛАВРИНЕЦ Public Library and Its Museum in 1871–1915 Владимир Назимов и Виленская временная археологическая комиссия...... 251 Vladimir Nazimov and the Vilnius Temporary Archaeological Commission ГАЛИНА КОВЕНЕВА Прасковья Уварова и Виленский музей древностей (по материалам фонда Уваровых ALGIMANTAS KATILIUS Государственного исторического музея)...... 149 Dvasininkai Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje...... 263 Praskovya Uvarova and the Vilnius Museum of Antiquities Participation of the Clergy in the Activity of the Vilnius Temporary Archaeological Commission

DALIA OSTRAUSKIENĖ DAINIUS JUNEVIČIUS Fiodoro Pokrovskio archeologinis palikimas...... 159 Keletas štrichų Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos garbės nario Henri François The Archaeological Heritage of Fyodor Pokrovsky Alexandre’o van Blarenberghe’o biografijai...... 283 Several Features of the Biography of the Honorary Member of the Vilnius Temporary Vilniaus senienų muziejus: istoriografinė padėtis ir archyvinis palikimas Archaeological Commission, Henri François Alexandre van Blarenberghe Vilnius Museum of Antiquities: Historiographical Position and Archival Heritage REDA GRIŠKAITĖ АННА КАРПЕЧЕНКО Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos „neakivaizdininkės“: „gender aspektas“ Освещение деятельности Виленского музея древностей и Виленской временной археологической Vilniaus senienų muziejaus istorijoje (1856–1865)...... 291 комиссии в белорусской историографии второй половины ХХ – начала ХХІ вв...... 171 “Extramural” Members of the Vilnius Temporary Archaeological Commission: The “Gender” Aspect The Vilnius Museum of Antiquities and the Vilnius Temporary Archaeological Commission in in the History of the Vilnius Museum of Antiquities (1856–1865) Belarusian Historiography from the Second Half of the 20th Century to the Early 21st Century Vilniaus senienų muziejaus rinkiniai: kaupimas ir likimas ANDREJ RYČKOV Collections of the Vilnius Museum of Antiquities: Accumulation and Fate Apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą Eustachijaus Tiškevičiaus archyvą...... 177 On the Archive of Eustachy Tyszkiewicz in the Library НАТАЛЬЯ МИЗЕРНЮК-РОТКЕВИЧ О некоторых портретах из Виленского музея древностей в Литовском национальном музее...... 351 VALENTINA KARPOVA-ČELKIENĖ On Some Portraits in the Vilnius Museum of Antiquities from the National Museum Lithuania Fotografinis palikimas Vilniaus viešojoje bibliotekoje ir Senienų muziejuje...... 183 The Photographic Heritage of the Vilnius Public Library and the Museum of Antiquities

6 7 Turinys RIMA CICĖNIENĖ Pratarmė Vilniaus senienų muziejaus rankraščių rinkinio raida...... 371 The Fate of the Manuscript Collection of the Vilnius Museum of Antiquities

DALIA TARANDAITĖ Paveikslai iš imperinės Rusijos „pertvarkyto“ Vilniaus senienų muziejaus...... 391 Pictures from the Vilnius Museum of Antiquities “Reorganised” by Imperial Russia

EUGENIJA RUDNICKAITĖ Vilniaus universiteto Mineralogijos kabineto rinkiniai Vilniaus senienų muziejuje...... 401 m. balandžio 29 d. (gegužės 11 d.) (zostawuje historyi [...] wyrokować, chwalić, lub przy­ The Collections of the Mineralogy Cabinet of Vilnius University in the Vilnius Museum of Antiquities Eustachijaus Tiškevičiaus (Eusta- ganiać), tačiau „ji ieško ne tik grožio, bet ir pana- chy Tyszkiewicz, 1814–1873) rū- šumo savo protėvių veiduose“ (Ona szuka nie saméj AUDRONĖ MELDŽIUKIENĖ, RADVILĖ RIMGAILĖ-VOICIK, MINDAUGAS RASIMAVIČIUS 1855pesčiu ir sukauptų rinkinių pagrindu buvo įkurtas tylko piękności, lecz podobieństwa [išryškinta origi- Botanikos rinkiniai Vilniaus senienų muziejuje...... 411 Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji arche- nale. – Ž. B. ir R. G.] w twarzach swych przodków). The Botanical Collections of the Vilnius Museum of Antiquities ologijos komisija. Simboliška, kad 2015 metais mini- Šių tapatybės ženklų paieškos praeityje, kaip ir pra- СЕРГЕЙ ПОЛЕХОВ mos ne tik šių institucijų įkūrimo 160-osios metinės, ėjusių „garbingų laikų ir laisvės“ ilgesys, tapo savo- «Колокол Шедибора Волимонтовича» – экспонат Музея древностей при Виленской bet ir sukanka 150 metų nuo Vilniaus senienų mu- tiška kovos dėl Istorijos išraiška: kovos dėl teisės į публичной библиотеке...... 425 ziejaus reorganizacijos po 1863–1864 m. sukilimo savą atmintį, savą praeities supratimą, savą istorijos bei 100 metų nuo muziejaus likvidavimo 1915 metais. sakymą. Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laiki- “The Shedibor Bell”­—An Exhibit of the Vilnius Museum of Antiquities Šios sukaktys – tai puiki galimybė naujai aktualinti noji archeologijos komisija, XIX a. viduryje suvieniję BIRUTĖ RŪTA VITKAUSKIENĖ ir aptarti šių institucijų vietą ir reikšmę tiek to meto, krašto praeičiai ir intelektinei veiklai neabejingą ba- tiek šiandienos Lietuvos visuomenėje. Lietuvos na- joriją ir inteligentiją, kaip tik ir tapo tokiu savo Isto­ Vilniaus Žemutinės pilies vartų kartušai su Vazų herbu...... 431 cionalinis muziejus, būdamas Vilniaus senienų mu- rijos kūrimo ir puoselėjimo centru. Šiems tikslams Cartouches with the Coat of Arms of the Vasa Family on the Gate of the Vilnius Lower Castle ziejaus rinkinių paveldėtojas ir muziejinės tradicijos pasiekti buvo publikuojami reikšmingi senieji krašto Asmenvardžių rodyklė ...... 447 puoselėtojas, tęsdamas 2014 m. rengtos konferen- dokumentai, kaupiamos ir eksponuojamos „lietuviš- cijos „Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai“ kos senienos“, atliekami moksliniai tyrimai. Pateikus Santrumpos ...... 459 idėją, 2015 m. gegužės 7–8 d. surengė tarptautinę savą, lietuvišką, istorijos supratimą, buvo įsitraukta Apie autorius ...... 461 mokslinę konferenciją „Kova dėl Istorijos: Vilniaus ir į polemiką su Varšuvoje bei Sankt Peterburge for- senienų muziejus (1855–1915)“. Šio renginio praneši- muojama istoriografine tradicija. mų pagrindu buvo sudarytas ir parengtas šis mokslo Kadaise Johannas Wolfgangas von Goethe (1749– straipsnių rinkinys. 1832) apie savo mineralų kolekciją yra pasakęs, kad XIX amžius Vakarų kultūroje dažnai įvardijamas tas balastas, nors pats savaime nedaug ko vertas, kaip Senojo pasaulio, „senosios tvarkos“ eižėjimo padeda jam išsilaikyti ant bangų ir nenuskęsti. Vil- ir žlugimo epocha. Kartu tai ir naujų visuomenės niaus laikinosios archeologijos komisijos tikrasis struktūrų, modernių tautų ir valstybių gimimo bei narys Juozapas Ignacijus Kraševskis (Józef Ignacy formavimosi epocha. Ši visuomenės kaita neaplenkė Kraszewski, 1812–1887) pratęsė šią poeto mintį, saky- ir Rusijos imperijos Vakarų krašto – buvusios Lietu- damas, kad senienos, kurios būdamos paskiros ne- vos Didžiosios Kunigaikštystės – visuomenės. Tačiau turi jokios prasmės, sudėtos į vieną krūvą iš beverčių čia, kaip ir daugelyje kitų Rytų bei Vidurio Europos daiktų tampa Istorija, kitaip tariant, per šiuos daiktus kraštų, modernėjimo procesas prasidėjo ne kaip kova jau kalba praeitis. Vilniaus senienų muziejaus eks- su inertiška, atgyvenusia tradicija, bet kaip pastangos pozicija, nors ir įrengta pagal visus to meto mokslo ją susigrąžinti ir išsaugoti ateičiai. Praeities vaizdiniai kanonus, nebuvo tik mokslų šventovė su savo klasi- ir jų konstravimo įrankis – Istorija – tapo vienu svar- fikacinėmis sistemomis, išskirtais reiškinių gyvavimo biausių elementų brėžiant besiformuojančios tautos periodais, bet pirmiausia rodė brangias lietuviškai tapatybės horizontus. prabilusias senienas, kurios šio krašto visuomenei To meto istoriko, aktyvaus Vilniaus senienų muzie- buvo suprantamos ir sãvos, su kuriomis ji galėjo ta- jaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos patintis, maža to, „išsilaikyti ant bangų ir nenuskęsti“. bendradarbio Adomo Honorijaus Kirkoro (Adam Todėl šis muziejus buvo ne tik gausiai lankomas, bet Honory Kirkor, 1818–1886) žodžiais tariant, istorijai ir pačios visuomenės remiamas dosniomis praeities palikime teisę skelbti nuosprendžius, girti ar smerkti paminklų donacijomis.

9 SAULIUS PIVORAS Vytauto Didžiojo universitetas

Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

kstyvuoju kapitalistiniu entuziazmu kai pagalvėlės, ant kurių Jo Didenybei ta proga buvo kuriuos Vilniaus senienų muziejaus (to- įteikti minėti daiktai“ (Три атласные подушки, на liau – VSM) kūrimo iniciatorių veiklos которых поднесены были Его Величеству выше Ansumanymus, pirmiausia planus rengti kasmetines означенные предметы при этом случае)2. Taigi žemdirbystės ir pramonės gaminių parodas, pavadi- tai daiktai, kurie imperatoriui Aleksandrui II buvo no meno istorikė Jolita Mulevičiūtė. Tyrėja taip pat įteikti mūrijant paskutinę plytą Panerių geležinke- nurodė tradicinio bajoriškojo patriotizmo ir anks- lio tunelyje 1860 m. ir kuriuos VSM dovanojo VLAK tyvojo kapitalistinio entuziazmo susipynimą 1848 m. garbės narys inžinierius Henri François Alexandre’as VSM kūrimo projekto motyvacijoje1. Šio straipsnio van Blarenberghe’as (1819–1906). Tai to meto techni- tikslas – pasitelkus idėjų istorijai būdingą analizės kos stebuklą – geležinkelį – reprezentuojantys daiktai. prieigą plačiau apibūdinti šį fenomeną ir parodyti, Panašus eksponatas buvo ir transatlantinio telegrafo kaip prie jo prisidėjo Vilniaus laikinosios archeolo- kabelio gabaliukas, kurį 1862 m. dovanojo Boleslo- gijos komisijos (toliau – VLAK) nariai. vas Lopacinskis (Bolesław Łopaciński, 1832–1904), 1864 m. rudenį išrinktas VLAK garbės nariu3. Pir- Dėmesys šalies ekonominės padėties masis tarpžemyninio telegrafo kabelis per Atlantą veiksniams buvo nutiestas 1858 metais. Informacijos perdavi- Kapitalistinis entuziazmas gali būti apibrėžiamas mo greičio požiūriu jis liudijo neįtikėtinus mokslo kaip domėjimasis mokslo, technikos ir ūkio pažan- ir technologijų laimėjimus. Antai laivais iš Jungtinių ga, kaip angažavimasis vystyti verslą ir ekonomiką Amerikos Valstijų į Didžiąją Britaniją gabenami laiš- taikant racionalius ūkio plėtros metodus, išradimus kai greičiausiai savo adresatus galėdavo pasiekti per ir technologijas. savaitę, o kabeliu informacija būdavo perduodama Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų keista, tarp per kelias minutes4. VSM eksponatų matome ne tik praeitį liudijančius VLAK posėdžiuose ūkio pažangos, apskritai eko- materialios tikrovės elementus (senienas), bet ir tos nominiai klausimai svarstyti retai. Ir tai suprantama, dienos mokslo ir technologijų pažangą atspindin- nes draugija prioritetą teikė istorijos paminklų kau- čius daiktus. Nors jų nebuvo daug, veikiau išimtys, pimui ir eksponavimui. Tačiau tikėtina, kad ilgainiui tačiau – reikšmingos išimtys. Štai 1885 m. išleistame tokių diskusijų būtų buvę daugiau. Ypač jeigu būtų Flaviano Dobrianskio (Флавиан Николаевич До- buvęs patvirtintas naujasis statuto projektas, kuria- брянский, 1848–1919) muziejaus kataloge, skyriu- me buvo numatyta komisiją reorganizuoti į Vilniaus

Laikraščio Виленский вестник = Kurjer Wileński („Vilniaus kurjeris“) redakcijos nariai. Iš kairės sėdi: Tomas Snarskis, Mikalojus je „Įžymybės ir retenybės“ (Достопамятности и mokslo draugiją – joje turėjo būti įkurtas ir Statis- Malinovskis, Mauricijus Krupavičius, Vincentas Korotinskis; stovi: Antanas Juozapas Glinskis, Kazimieras Paškovskis, редкости), matome kelis įdomius eksponatus, ku- tikos-ekonomikos skyrius5. Šis sumanymas taip ir Vladislovas Kulikovskis, Vladislovas Sirokomlė. Šeši iš jų – VLAK nariai. Fot. Abdonas Korzonas. Vilnius, 1861 m. gruodis rie reorganizavus VSM atiteko Senienų muziejui LLMA, f. 96, ap. 1, b. 229, l. 1r 2 [Ф. Добрянский], Каталог предметов Музея древностей, состояща­ prie Vilniaus viešosios bibliotekos. Pirmiausia tai го при Виленской публичной библиотеке, второе издание, Вильна: „sidabrinis plaktukas ir kastuvėlis (mentelė)“ (Се­ Печатано в Tипографии О. С. Блюмовича, 1885, p. 252–253, Nr. 8–13. Mentelė ir dėžutė šiandien saugomos LNM. ребрянный молоток и такая же лопатка), „me- 3 Ten pat, p. 259, Nr. 173. Šiandien saugomas LNM. dinė dėžutė, kurioje laikytos kalkės“ (Деревянный 4 Žr. M. Matulytė, Egzotika Vilniaus Senienų muziejaus rinkiniuose, Kul­ ящик, в которoм была известь), ir „trys atlasinės tūrologija, t. 11: Kultūros savitumas ir universalumas, 2004, p. 193. Vargu ar pagrįstai šio straipsnio autorė minėtą eksponatą vadina egzotikos apraiška VSM. 1 j. Mulevičiūtė, Uždrausti paminklai: Vilniaus Senienų muziejaus reorga- nizavimas ir jo padariniai, Lietuvos istorijos metraštis. 2003, t. 2, Vilnius, 5 [VLAK posėdžių protokolų knyga], 1859-01-11, VUB RS, f. 13, b. 234, 2005, p. 47. l. 20r.

58 59 SAULIUS PIVORAS Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

(Adam Ferdynand Adamowicz, 1802–1881) informa- dėstomi technikos, agronomijos, prekybos, menų ir cija. Pasak jo, lignitas gali būti naudojamas ne tik amatų mokslai12. šildymui, bet ir apšvietimui8. Taigi praktinę pramo- Daug dėmesio ekonominiams klausimams skyrė ninę naudą turinčių naudingųjų iškasenų klausimai ir A. H. Kirkoro redaguojamas laikraštis Виленский buvo aptariami trijuose komisijos posėdžiuose. Kaip вестник = Kurjer Wileński („Vilniaus kurjeris“). Už minėta, tai retas atvejis VLAK istorijoje. Tiesa, „eili- ekonomikos tematiką laikraštyje buvo atsakingas nė“ mineralogijos srities informacija komisijos posė- VLAK narys bendradarbis Tomas Snarskis (Tomasz džiuose buvo pateikiama gana dažnai, nes VSM buvo Snarski, po 1820–1870). VLAK nariu bendradarbiu įrengta mineralogijos salė. Prie ekonominės srities jis tapo 1860 m.13 ir, kaip rodo komisijos protokolai, klausimų galima priskirti ir VLAK posėdžiuose pri- buvo gana aktyvus jos narys. Viename iš komisijos statomus statistinius tyrimus, kuriuos vykdė vienas posėdžių jis skaitė Vladislovo Sirokomlės (Włady- aktyviausių VLAK narių Adomas Honorijus Kirko- sław Syrokomla vel Ludwik Kondratowicz, 1823–1862) ras (Adam Honory Kirkor, 1818–1886)9. gyvenimo apybraižą14. Tačiau įdomesnė jo tiesiogiai su naryste VLAK nesusijusi veikla. „Nepriklausomas Mokslo ir jo taikymo verslui plėtoti ekonomistas“ (Wolny ekonomista) – taip jį apibūdina propaganda ir propagandininkai kultūros istorikas Mykolas Eustachijus Brenšteinas Vienas iš VLAK tikrųjų narių – Mikalojus Mali- (Michał Eustachy Brensztejn, 1874–1938)15. T. Snars- novskis (Mikołaj Malinowski, 1799–1865) – savo as- kis laikraštyje Виленский вестник = Kurjer Wileński meniu įkūnijo mokslo vaidmens reikšmės suvokimo tvarkė reguliarią skiltį „Žemės ūkio apžvalga“ (Prze­ tęstinumą net ir uždarius Imperatoriškąjį Vilniaus gląd rolniczy). Šioje beveik kiekviename numeryje universitetą. Filomatas tapo įtakingu komisijos vei- pasirodančioje skiltyje T. Snarskis pateikdavo ori- kėju. Apskritai mokslo vertės, praktinio jo taikymo ginalių praktinių patarimų žemės ūkio klausimais, naudos suvokimo ir sklaidos požiūriu VLAK gali- užsienio šalių ekonomikos plėtros apžvalgas, apra- ma laikyti savotišku filomatų veiklos atgaivinimu, šydavo įvairius žemės ūkio raidos įvykius Lietuvoje, naujuoju filomatizmu. 1858 m. žurnale Teka Wileń­ Lenkijoje ir kaimyninėse šalyse, recenzuodavo leidi- ska („Vilniaus aplankas“) išspausdintame rašinyje nius, pristatydavo žemės ūkio ir pramonės technikos Dėžė ir mentelė, kuriuos naudojo imperatorius Aleksandras II mūrydamas liko popieriuje, todėl ūkio ir ekonomikos klausimai paskutinę plytą Panerių geležinkelio tunelyje 1860 m. spalio 3 d. M. Malinovskis teigė, kad Vakarų šalyse kilęs judė- įdomybes. Rengdamas šias apžvalgas, T. Snarskis rė- VLAK posėdžiuose apsiribojo tik naudingosiomis LNM, IM 4612, IM 4613. Kęstučio Stoškaus nuotr. jimas prekybos ir pramonės srityse pagimdė naujus mėsi įvairiakalbe užsienio spauda ir kitais šaltiniais. iškasenomis ir jų panaudojimu šalies energetikos poreikius, o jiems tenkinti reikia ir naujų priemonių. Publikacijose aiškiai atsiskleidžia autoriaus entuzi- reikmėms. Tiesą sakant, ir tokia diskusija karščiau įsi- Tai grindžia būtinybę ir šiame krašte plėsti moksli- azmas dėl įvairių technikos, mokslo žinių ir jomis plieskė tik vienu klausimu. O sumaištį sukėlė 1857 m. nių įstaigų, kurios tirtų ekonominę padėtį ir teiktų paremtų naujovių (ypač agronomijos) taikymo že- pabaigoje į VLAK atsiųstas jos tikrojo nario, istoriko siūlymus, kaip ją pagerinti, rekomenduotų technolo- mės ūkyje. T. Snarskis aiškiai pasisakė už kapitalisti- Teodoro Narbuto (, 1784–1864) Lydos gines inovacijas, tinklą, nes kaip tik žinių trūkumas nę žemės ūkio plėtrą, pabrėžė būtinybę kooperuotis apskrityje rastõs į durpes panašiõs degiõs medžiagos ir sužlugdė pirmuosius tekstilės fabrikus Lietuvoje telkiant kapitalą, kalbėjo apie kredito organizaci- pavyzdys (kad yra degi, istorikas nustatė pats, įme- XIX a. pradžioje10. Pasak rašinio autoriaus, netru- jų, pirmiausia žemės ūkio banko, kūrimo poreikį tęs į krosnį). Atlikus papildomus cheminius tyrimus kus visą šalį apraizgys tankus geležinkelių tinklas, o Lietuvoje16. Ūkio plėtros galimybes jis siejo su stam- sužinota, kad medžiaga yra ne tik degi, bet ir yra pa- jam prižiūrėti reikės kvalifikuotų inžinierių. Apskri- biąja žemėvalda, nemanė, kad valstiečiai galėtų būti naši į akmens anglį ar lignitą. Be to, iš jos gali būti tai vyks ekonominis suartėjimas su Vakarais, į šalį konkurencingi rinkos dalyviai. Abejojo net ir dėl išgaunamos dujos6. Ilgainiui apsispręsta, kad tai vis plauks užsienio kapitalas, todėl tikėtina, kad bus sta- smulkiųjų dvarininkų galimybių. Tokį savo požiūrį dėlto yra lignitas, t. y. rusvoji anglis. 1858 m. sausio tomi fabrikai, kam savo ruožtu taip pat reikės vietos T. Snarskis grindė įtikinamais ekonominio augimo 11 d. posėdyje VLAK pirmininkas Eustachijus Tiš- statybininkų ir technikų. Tad plėtojantis prekybai, perspektyvų argumentais. Pavyzdžiui, pateikė analo- kevičius džiaugėsi, kad komisijos nariai domisi ge- pramonei ir žemės ūkiui vis labiau augs išsilavinusių giją tarp stambiosios pramonės ir stambių ūkių rai- ologijos mokslu, o naujos iškasenos kurui suradimą žmonių poreikis11. Ir čia M. Malinovskis prabilo apie dos. Pasak T. Snarskio, dideli fabrikai visada atneša krašte vadino reikšmingu rezultatu7. Kitame, vasario aukštosios mokyklos būtinybę. Tai galėtų būti rea- mėnesio posėdyje, buvo išklausyta papildoma drau- 12 ten pat, p. 321. linė politechnikos pobūdžio mokykla, kurioje būtų gijos tikrojo nario Adomo Ferdinando Adamovičiaus 13 [VLAK posėdžių protokolų knyga], 1860-11-11, l. 67v. 8 ten pat, p. 509. 14 ten pat, 1863-05-11, l. 116r–v. 9 [VLAK posėdžių protokolų knyga], 1859-01-11, l. 20v. 6 vilniaus archeologijos komisijos 1856–1858 m. posėdžių protokolai, pa- 15 m. Brensztejn, Członkowie Wileńskiej Komisji Archeologicznej. 1855– rengė Ž. Būčys, Bibliotheca Lituana, t. 2: Atminties institucijų rinkiniai, 10 m. Malinowski, O potrzebie nowych zakładów naukowych, Teka Wi­ 1865, Nacionalinė biblioteka (Varšuva) (toliau – BN), b. 10641, l. 223r. sud. A. Pacevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 500. leńska, 1858, t. 4, p. 308–312. Transatlantinio telegrafo kabelio dalis. Anglija, 1857–1858 16 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, Виленский вестник = Kurjer Wi­ LNM, IM 4059. Kęstučio Stoškaus nuotr. 7 ten pat, p. 508. 11 ten pat, p. 315. leński, 1861-03-03 (Nr. 18), p. 159.

60 61 SAULIUS PIVORAS Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

didesnę naudą jų savininkui, nes sutaupoma išlaidų jakby z ziemi [...] jednem słowem, gdzie tyłko korzyść Be šių reguliariai skelbiamų rašinių laikraštyje Būta ir daug aštriau pasisakančių už ryžtingą administravimui, dalį darbo jėgos dideliuose fabri- widoma, tam dla Amerykanina nie ma nic niepodob­ Виленский вестник = Kurjer Wileński, T. Snarskis ekonominį Lietuvos perversmą. Tokios pozicijos kuose pakeičia mašinos ir taip mažėja kaštai, pats nego)20. Amerikiečių visuomenės pažiūros atsispindi publikavo ir daug kitų. Viena mėgstamų jo temų – laikėsi, pavyzdžiui, VLAK narys bendradarbis Mi- žaliavų įsigijimas didmeninės prekybos būdu taupo ir kasdienybėje. Apskaičiavimas ten yra kiekvieno miškų ūkis, miškininkystė. Straipsniuose apie miš- kalojus Akelaitis (Mikołaj Akielewicz, 1829–1887). lėšas ir t. t. Maža to, dideliuose fabrikuose pagami- veiksmo pagrindas. Sodybos, kaimai, ūkiai Jungtinėse kininkystę jis, kaip ir aptardamas kitas ekonomikos Štai vienoje savo korespondencijoje jis aprašo vals- nami pigesni ir geresnės kokybės produktai17. Taigi, Amerikos Valstijose atrodo vienodai, nes grynai este- šakas, pabrėžė miško kapitalizacijos svarbą, t. y. mokė, tietį, kuris nepalankiai vertina geležinkelio tiesimą, dabartine ekonomistų kalba kalbant, T. Snarskis dės- tiniams pagražinimams amerikietis ir grašio neišleis. kad miškas turėtų būti prižiūrimas ir tvarkomas taip, nes mano, kad geležinkelis, kaip ir kitos technikos tė „masto ekonomijos“ teiginius. Anot jo, stambūs Todėl milijonieriaus ūkis iš pažiūros niekuo nesiskiria kad neštų tam tikrą pelną (procentus nuo kapitalo), naujovės, nieko gero neatneš – tik darbą iš žmogaus ūkiai pagal savo veiklos tikslą ir pobūdį yra panašūs nuo vos kelių akrų žemės ūkio. Trumpai tariant, viso tačiau nebūtų naikinamas ar visiškai neprižiūrimas28. atims. M. Akelaitis apgailestavo, kad valstiečiai vis į didelius fabrikus. Esą tik tokie ūkiai yra pažangūs, ko pagrindas yra taupumas ir rūpestingumas21. Tačiau 1862 m. Vilniuje išleistoje knygoje Praktyczne gospo­ dar laikosi tokių atgyvenusių pažiūrų į ekonominę nes tik juose gali būti atliekami platesnio masto me- T. Snarskis ne tik pristatinėjo užsieninius pavyzdžius, darstwo wiejskie do potrzeb miejscowych rolnictwa veiklą – „kito negu rankų darbo, ypač mechaninio, lioracijos darbai, tik juose gali būti panaudojamos bet ir skambiai retoriškai klausė: na Litwie zastosowane („Praktinis ūkininkavimas dar nesupranta“ (innej pracy nad ręczną, wyłącznie specialios mokslinės žinios ir, žinoma, įvairios maši- skaitant panašias žinias apie pažangą įvairiose pramonės kaime, pritaikytas vietos žemdirbystės poreikiams mechaniczną, jeszcze nie rozumie)31. O štai kitoje pu- nos bei kita technika. Tik dideli ūkiai yra krašto pro- srityse, apie rūpinimąsi bendrųjų poreikių tenkinimu, ne- Lietuvoje“) T. Snarskis išskyrė ir specialią „fabrikinių blikacijoje M. Akelaitis aprašo prieš geležinkelio tie- dukcijos pagrindas, o maži visada bus tik „skurdžios valingai kyla klausimas, kada gi Vilniuje kas nors panašaus augalų“ kategoriją29. Tokiais augalais jis vadino linus ir simą nusiteikusią dvarininkę, kuriai esą nepatinka, individų egzistencijos rutininės priemonės ir darbo atsiras? [czytając podobne wiadomości o postępie w różnych rapsus. Atrodo, kad „fabrikiniais augalais“ tada buvo kad dalis jos valstiečių išeina uždarbiauti ir taip ap- jėgos švaistymas“ (rutynicznemi środkami egzystencji gałęziach przemysłu, o dbałości zaspokojenia potrzeb ogól­ vadinamos masiniam auginimui ir prekybai skirtos leidžia savo tradicinius užsiėmimus. Rašinio autorius, nych, mimowoli rodzi się pytanie, kiedy to w Wilnie coś po­ nędznej jednostek i marnotrawstwem sił roboczych)18. žemės ūkio (augalininkystės) kultūros. Apskritai atvirkščiai, manė, kad noras užsidirbti turėtų būti ne dobnego powstanie?]22. Savo rašiniuose T. Snarskis dažnai išsamiai pristaty- publicistas labai propagavo praktinį mokslo žinių smerkiamas, o sveikinamas32. O savo mintis apiben- davo užsienio šalių sėkmingo kapitalistinio vystymosi Vis dėlto T. Snarskis ne tik aukštino kitas šalis, bet pritaikymą žemės ūkyje. Recenzuodamas Adomo drino jau ir visai sarkastiškai: ir demonstravo tikėjimą savo šalies visuomene, teigė, pavyzdžius. Ypač įdomios jo pateiktos ekonomikos Buckevičiaus (Adam Bućkiewicz, 1810–1895) knygą Iki juokingumo mokame dėtis patarėjais, [bajorų] marša- plėtros Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kad ilgainiui ir čia „atsiras ir kapitalo, ir širdies, ir Gawęda rolnicza między Litwinami („Lietuvių gavenda lais, grafais ir kunigaikščiais, bet dar toli mums iki to, kad apžvalgos. Pasak publicisto, Danijos prekyba remiasi proto, bus galima įgyti ir specialų išsilavinimą“ (znaj­ apie žemės ūkį“, Vilnius, 1861) priekaištavo autoriui, jaustumės piliečiais šiame krašte. [...] Užtektų mums pinigų daugiausia augalininkystės ir gyvulininkystės pro- dą się kapitały i serca i rozum i specjalne wykształ­ kad šis pradedantiems ūkininkams rekomendavo įkurti Lietuvoje kredito draugiją, pagerinti susisiekimą sau- duktais. Nepaisant nepalankių sąlygų žemdirbystės cenie)23, vardijo viltingus spartesnės ekonomikos Imperatoriškojo Vilniaus universiteto profesoriaus suma ir vandeniu [...]. Atsikratykime pražūtingo prietaro, kad mūsų šalis yra tik agrarinė, kad pas mus negali klestėti ir prekybos pažangai, ši šalis sparčiai didina savo plėtros pavyzdžius, kaip antai planus Vilniuje ati- Mykolo Očapovskio (Michał Oczapowski, 1788–1854) pramonė. O tai dabar laikomės klaidingos pažiūros, kad prekybos apimtį ir jos ūkis neišgyvena nuosmukio. daryti žemės ūkio padargų parduotuvę24. Teigiamai darbą Gospodarstwo wiejskie („Žemės ūkis“, Varšuva, užsienio verslininkai įkurs pas mus įvairius fabrikus ir melš Viena iš tokios sėkmės priežasčių, anot T. Snarskio, vertino smulkių kapitalistinių žemės ūkių koopera- t. 1–12, 1835–1856). T. Snarskio nuomone, tas darbas mūsų karvę, leisdami mums ją laikyti už ragų. [Umiemy yra ta, kad Danijoje daug pinigų yra skiriama tech- vimosi idėjas25. Įdomu tai, kad, rašydamas apie visą netinkamas, nes nėra originalus, o yra tik sisteminė nawet do śmieszności czuć siebie sowietnikami, marszałkami, nikos žinių sklaidai, žemės ūkio mokyklų steigimui, šią ekonominę veiklą, T. Snarskis vartoja bajoriško- įvairių mokslininkų teiginių, dažnai net vienas kitam hrabiami i książętami, ale daleko jeszcze nam do tego byśmy mokyklų valstiečiams ir valdininkams kūrimui. Prie je visuomenėje įprastas pilietinio patriotizmo raišką prieštaraujančių, apžvalga. Be to, knyga beveik nepri- uznali siebie za obywateli kraju. [...] Tarczy nam pieniędzy na założenie towarzystwa kredytowego dla Litwy, na ulep­ apibūdinančias frazes, tokias kaip „tikrai pilietinis Kopenhagos yra įkurta ir aukštoji žemės ūkio moky- taikoma praktikoje, nes daugelis dalykų, pavyzdžiui, szenie kommunikacij lądowych i wodnych, [...] Otrzęśmy się kla, kur už labai nedidelį mokestį – apie 30 sidabro poelgis“ (czyn prawdziwie obywatelski), „taurus pilie- sėjomaina, ūkininkavimo formų kaita ir t. t., yra ap- ze zgubnego przesądu, że nasz kraj jest wyłącznie rolniczym; rublių – per aštuoniolika mėnesių galima išklausyti čių siekis kurti naudingas krašto žemės ūkiui ir pre- rašoma paviršutiniškai. Vis dėlto T. Snarskis palaikė że u nas przemysł niemoże kwitnąć. Trwajmy w tem błęd­ žemdirbystės mokslo kursą19. Rašydamas apie Jung- kybai įstaigas“ (szlachetne dążenie obywatelstwa do A. Buckevičiaus siūlymą dėl praktinės agronomijos nem przekonaniu, aż zagraniczni przemysłowcy założą u tinių Amerikos Valstijų ekonomikos plėtrą, T. Snars- wzniesienia pożytecznych dla krajowego rolnictwa i mokyklų kūrimo kiekvienoje gubernijoje, nes žemės nas różne fabryki i będą doić naszą krowę, pozwalając nam tylko trzymać ją za rogi.]33 kis nurodo ypatingą amerikiečių polinkį verslaujant handlu zakładów)26. Taip skatinama bajoriškojo tau- ūkyje trūksta išsilavinusių žmonių. Anot T. Snarskio, įsitraukti į asociacijas. Esą nėra nė vieno bent kokį rumo, pilietiškumo ir patriotizmo vertybes perkel- tokiose mokyklose galėtų lavintis pirmiausia smul- ti į ekonominės, kapitalistinės veiklos lauką. Pasak kapitalą turinčio amerikiečio, kuris nepriklausytų bent kiosios bajorijos atžalos. Tačiau recenzentui nebuvo Aristokratai – ūkininkavimo ir verslininkystės T. Snarskio, ūkio plėtra yra žemės savininkų, pir- kelioms žemės ūkio ar amatininkystės bendrovėms, priimtini itin aštrūs vieši A. Buckevičiaus pasisakymai plėtotės entuziastai ir taip įgyvendinami tokie verslo sumanymai, apie miausia dvarininkų, pareiga27. apie smulkiąją bajoriją. T. Snarskis matė svarbų istorinį Kai kurių VLAK narių nuostatas galėtume api- kuriuos Europoje net nebūtų galima įsivaizduoti. Pasak šio socialinio sluoksnio vaidmenį, manė, kad dabartinį 20 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-06-30 (Nr. 50), p. 496. būdinti kaip, atrodytų, prieštaringą senosios aristo- T. Snarskio, amerikiečiai pasižymi ypatingu raciona- šlėktos merdėjimą lėmė lėšų stoka – tiek ūkiui vystyti, 21 ten pat. kratijos paveldo ir naujosios verslininkystės dvasios lumu ir verslumu. Toje šalyje „fabrikai dygsta tarsi tiek pasirūpinti savo vaikų išsilavinimu30. 22 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-11-24 (Nr. 92), p. 892. samplaiką. Aptarsime tik ryškiausius vardus. iš po žemių, [...] žodžiu, jeigu tik amerikietis mato 23 T. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-04-11 (Nr. 29), p. 275. 28 T. Snarski, Krótki praktyczny wykład zasad gospodarstwa leśnego, ten pat, 1861-02-03 (Nr. 10), p. 88. 31 chłop z p-tu Marjampolskiego [M. Akelaitis], Korrespondencja z pelną, jam nėra nieko neįmanomo“ (Fabryki wyrastają 24 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-12-01 (Nr. 94), p. 910. wycieczki w Marjampolskie, Виленский вестник = Kurier Wileński, 29 t. Snarski, Praktyczne gospodarstwo wiejskie do potrzeb miejscowych 25 T. Snarski, Projekt spółki rolniczej drobnych kapitalistów, ten pat, 1861- 1861-01-12 (Nr. 4), p. 30–31. rolnictwa na Litwie zastosowane, z dodaniem działu o urządzeniu go­ 17 T. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-03-24 (Nr. 24), p. 221. 06-20 (Nr. 47), p. 471–472. spodarstwa bezpańszczyznianego i stosownym podziale gruntów, Wilno, 32 chłop z p-ttu Marjampolskiego [M. Akelaitis], Aleksota, Виленский 18 Ten pat. 26 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-12-01 (Nr. 94), p. 910. nakładem autora, 1862, p. 91–93. вестник = Kurier Wileński, 1861-02-17 (Nr. 14), p. 125. 19 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-03-07 (Nr. 19), p. 168. 27 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-04-11 (Nr. 29), p. 275. 30 t. S. [T. Snarski], Przegląd Rolniczy, ten pat, 1861-01-10 (Nr. 3), p. 23. 33 ten pat, p. 126.

62 63 SAULIUS PIVORAS Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

Lyderis, be abejonės, čia būtų VLAK tikrasis narys ypač pozityviai atsiliepė M. Akelaitis, nes kaip tik Irenėjus Kleopas Oginskis (Ireneusz Kleofas Ogiński, kunigaikštis be išlygų parėmė jo projektą leisti lai- 1808–1863). Kitas VLAK tikrasis narys Lietuvos ir kraštį lietuvių kalba (rėmė ir lietuviškų knygų lei- Vilniaus metropolitas Josifas (Иосиф Иосифович dybą, pavyzdžiui, Lauryno Ivinskio (Wawrzyniec Семашко, 1798–1868) teigė, kad kunigaikštis vietos Iwiński, 1810–1881) kalendorių leidimą). Laiške bajorijai turėjo ypač didelę įtaką, vadino I. K. Ogins- J. I. Kraševskiui M. Akelaitis rašė: kį bajorų opozicijos vyriausybei lyderiu: „[...] nauju Šiandien nerasi turtingesnių valstiečių už rietaviškius kamerheru Oginskiu, į kurį dabar bajorija nukrei- ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje bei Karalystėje. Niekur pė žvilgsnius kaip į opozicijos vyriausybei lyderį“ nemačiau tokios tvarkos, tokios švaros ir turto. Čia darbštus (с новым камергером Огинским, к которому об­ valstietis turi grynais nuo 10 iki 15 tūkst. sidabro rublių, yra ратилось ныне дворянство, как к предводите­ doro elgesio, negeria degtinės – dirba ir Poną Dievą garbina. Ar įtikėsi, kad rietaviškiai valstiečiai mane vaišino vynu ir лю оппозиции против правительства)34. O štai net šampanu?39 Jokūbas Geištoras (Jakub Gieysztor, 1827–1897) šį didiką vadino „geležinės valios“ (żelaznej woli) as- VLAK tikrasis narys labdarys Rainoldas Tyzenhau- menybe35. Vargu ar galime abejoti šiomis amžininkų zas (Rajnold Tyzenhauz, 1830–1880), „turtingiausias charakteristikomis. Tai rodo ir faktai. I. K. Ogins- savo meto Lietuvos ponas“ (najbogatszy w swoim cza­ kis ne tik įkūrė Rietavo agronomijos mokyklą, bet ir sie na Litwie pan), „pramonės vystytojas“ (krzewiciel savo dvaruose, ypač Rietave, įvedė daugybę naujo- przemysłu)40, buvo stambiausias linų iš Lietuvos eks- vių, pakeitė baudžiavinį valstiečių lažą činšo mokes- portuotojas. Kapitalistas, verslininkas, oligarchas – čiu, įsteigė valstiečių savivaldą su daugybe valdymo tai tinkamiausios sąvokos apibūdinti pagrindinius ir teismo institucijų. M. Brenšteinas taikliai apibū- veiklos orientyrus, kurie savo ruožtu derinami su dino I. K. Oginskį kaip „pavyzdinį ūkininką ir liau- tradiciniais aristokrato – dvarininko ir mecenato – dies geradarį“ (wzorowy rolnik i dobroczyńca ludu)36. vaidmenimis. Itin vertino mokslą, universitetines Netgi ir imperinė administracija pripažino, kad studijas, pats kurį laiką klausė paskaitų Heidelbergo I. K. Oginskio globojami Rietavo valstiečiai pasi- universitete41. Rūpinosi gabių jaunuolių studijomis, žymi sumanumu, atsisakė senų ūkininkavo įpročių, neturtingiems studentams skirdavo stipendijas diegia naujoves ir todėl gyvena pasiturimai. Kadangi mokslui Rusijos imperijos universitetuose. Kita ver- ten auginama nemažai linų, kone visi Rietavo vals- tus, R. Tyzenhauzui labai rūpėjo jo mecenatystės ano- tiečiai esą užsiima­ šios žemės ūkio kultūros prekyba, nimiškumas, ką rodo ta aplinkybė, kad stipendijos o turtingesni vykdo net ir didelės apimties prekybą, gavėjams keldavo sąlygą nemėginti aiškintis jų rėmė- todėl juos galima vadinti nemažą kapitalą turinčiais jo pavardės42. Domėjosi švietimo problemomis, ypač kapitalistais. Kaip svarbus faktas buvo nurodomas ir visapusiško vaikų auklėjimo klausimais, todėl paliko I. K. Oginskio lėšomis nutiestas plentas, kuris Rie- nemažai pedagoginės tematikos esė43. Bet, žvelgiant tavą sujungė su Gargždais ir taip pagerino Rietavo plačiau, R. Tyzenhauzo veikla pirmiausia įkūnijo ka- savininko ir jo valstiečių prekybą su Prūsijai pri- pitalo kaupimo užmojus. Sukauptas kapitalas buvo klausiusia Klaipėda, tuometiniu Memeliu37. Minė- planuojamas panaudoti ne tik ūkininkavimo tobu- to kelio tiesimą kaip sektinos privačios iniciatyvos linimui dvaruose. Tą rodo pirmiausia garlaivybos pavyzdį tada visai Lenkijos ir Lietuvos visuomenei apgarsino ir Juozapas Ignacijus Kraševskis (Józef Gazeta Warszawska, 1859-02-14 (26) (Nr. 54), p. 1. 39 Lietuvių kultūros veikėjų laiškai J. I. Kraševskiui, parengė B. Genzelis ir Ignacy Kraszewski, 1812–1887)38. Apie I. K. Oginskį kt., Vilnius: Mokslas, 1992, p. 103–104 (1859 m. birželio 18 (30) d. laiš- kas iš Varnių J. I. Kraševskiui [adresato gyvenamoji vieta nenurodyta]). 34 [И. Семашко], Записки Иосифа митрополита Литовского, t. 2, 40 m. Brensztejn, Członkowie Wileńskiej Komisji Archeologicznej 1855– Санкт-Петербург: Типография Императорской Академии Наук, 1865, l. 259r. 1883, p. 235. 41 j. Ziemczonok, Rajnold Tyzenhauz (1830–1880): myśliciel, reformator, 35 Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865, poprzedone wspomnieniami mecenas, Warszawa: Katedra Białorutenistyki Uniwersytetu Warszaws- osobistemi prof. Tadeusza Korzona oraz opatrzone przedmową i przypi­ kiego, 2010, p. 16. sami, t. 1, Wilno, nakładem Tow. Udz. Kurjer Litewski, 1913, p. 139. 42 G. Manteuffel, O starodawnej szlachcie krzyżacko-rycerskiej na kresach 36 m. Brensztejn, Członkowie Wileńskiej Komisji Archeologicznej 1855– inflanckich, Lwów: Polskie Naukowe Towarzystwo Heraldyczne, 1910, 1865, l. 161r. p. 47. 37 И. Масловский, Описание имения Ретова, Виленские губернские 43 R. Tyzenhauz, Jak wychowywać dzieci. Wybór pism, wyboru dokonał ведомости, 1856-01-21 (Nr. 3), p. 10–12. oraz słowem wstępnym opatrzył Józef Ziemczonok, Warszawa: Słowo, Irenėjus Kleopas Oginskis. Josepho Lemercier litografijos spaustuvė. Paryžius, apie 1862 38 j. I. Kraszewski, Listy J. I. Kraszewskiego do redakcyi Gazety Warszawskiéj, 2006. LDM, G 780a

64 65 SAULIUS PIVORAS Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

į socialinio solidarumo ir kitus veiksnius. Esą, pri- pažinus buvusių baudžiauninkų dirbamą žemę jų nuosavybe, žemėvalda smulkės, o tai reikštų žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, apskritai žalą agra- rinei ekonomikai. Susmulkėjus žemėvaldai bus ne- produktyviai panaudojama darbo jėga: „žmogus, kuris turi mažesnį žemės sklypą, negu gali apdirbti, švaisto savo jėgas“ (człowiek który posiada mniejszy ucząstek ziemi niż może obrobić, resztę sil marnuje)48. Maža to, valstiečių apdalijimas žeme nuosavybės teisėmis be jokių disponavimo žeme apribojimų tik padidins įvairius piktnaudžiavimus, išaugs spekulia- cija, prasidės ariamos žemės ir miškų plotų naikini- mas49. Tai buvo gana pagrįstas vertinimas žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, paremtas paplitusia to meto visuomenėje nuostata (prisiminkime kad ir T. Snarskio mintis) dėl stambesnių ūkių pranašumo, tačiau neatsižvelgiant nei į racionalią žemėvaldos kaitą (smulkėjimo – stambėjimo ciklą) ilguoju lai- kotarpiu veikiant vis intensyvesniems prekiniams ir piniginiams santykiams, nei į valstiečių psichologiją ir kitus veiksnius. Iš esmės R. Tyzenhauzas palaikė vadinamąją kapitalizmo raidą prūsiškuoju keliu. Tarp VLAK narių dvarininkų galima minėti ir ekonominio pobūdžio iniciatyvų nestokojusį VLAK tikrąjį narį labdarį K. Tiškevičių, kuris savo valdo- se Lahoiske įkūrė lininių ir medvilninių audinių fa- briką, ketaus liejyklą ir cukraus fabriką. Kaip žaliava lininiams audiniams buvo naudojami Lietuvoje Rainoldas Tyzenhauzas. Dail. Alfredas Römeris. Rokiškis, XIX a. 7 deš. Konstantinas Tiškevičius. Fot. Charles Bergamasco. Sankt Peterburgas, LMAVB RS, f. 320, b. 2330, Nr. 169 apie 1860 auginami linai, o medvilnė per Rygą atsigabenama LVIA, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 138 iš Anglijos. Maža to, miestelio gyventojams įsteigė paskolų banką. K. Tiškevičius – Imperatoriškojo Nemunu ir Nerimi iniciatyva. Konstantinas Tiškevi- Taigi, kaip matome, šios privačios iniciatyvos mo- imsis M. Malinovskis, tačiau šiam netekus regėjimo Vilniaus universiteto Politinių ir moralinių mokslų čius (Konstanty Tyszkiewicz, 1806–1868) rašė: tyvai yra ne grynas pelno siekimas, o pilietinis rūpi- ketinta tartis su A. H. Kirkoru46. R. Tyzenhauzas skyriaus absolventas, specializavosi ekonomijos sri- nimasis tėvynės ekonomikos, šiuo atveju – prekybos, ypač domėjosi administravimo ir vadybos, darbo tyje. Prieš tapdamas Lahoisko ordinatu dirbo Var- 1855 m. grafas Rainoldas Tyzenhauzas, trokšdamas atlik- stiprinimu. Tą pačią mintį randame ir A. H. Kirkoro santykių ir darbo organizavimo klausimais, parašė ti kraštui pilietinę pareigą, savo mintį nukreipė į prekybą šuvoje, Lenkijos Karalystės iždo ministerijoje, šios Nerimi ir Nemunu. Grafui Tyzenhauzui atrodė, kad jeigu atsiminimuose, kur taip pat kalbama apie R. Tyzen- rašinių šiomis temomis. Garsėjo savo pozicija dėl žinybos reikalais buvo siunčiamas į užsienį, kur šiose upėse pradėtų plaukioti garlaiviai, Lietuvos prekyba hauzo brandintus investicinius planus krašto labui, žemės nuosavybės nepripažinimo iš baudžiavos iš- pasisėmė daug verslo ir ūkininkavimo patirties50. labai sustiprėtų. Tuo tikslu kaip turtingas ponas savo lėšo- kuriems nebuvo lemta išsipildyti dėl 1863–1864 m. laisvinamiems valstiečiams, netgi parašė straipsnį, Mūsų dienas pasiekė įdomus K. Tiškevičiaus susiraši- mis iš užsienio parplukdė du garlaivius. [W 1855 r. Rajnold sukilimo. Memuaristas atkreipė dėmesį ir į didelį skirtą žemės nuosavybės ir žemės nuomos klausi- nėjimas su filomatu ir poetu Jonu Čečiotu (Jan Czec- hr. Tyzenhauz, pragnący krajowi obywatelską z siebie uczynić R. Tyzenhauzo domėjimąsi savo garsiuoju protėviu mams47. R. Tyzenhauzo formuluojami argumentai zot, 1796–1847), kur, be kita ko, aptariami ir Lietuvos przysługę, zwrócił myśl swoję na handel po rzekach Wilij i Antanu Tyzenhauzu (Antoni Tyzenhauz, 1733–1785), dėl žemės nuosavybės nepripažinimo valstiečiams Niemnie; zdawało się hr. Tyzenhauzowi, iż przez zaprowa­ ekonominės padėties klausimai51. dzenie żeglugi parowej na tych rzekach poda silną rękę han­ jo veikla steigiant manufaktūras, norą ir pačiam buvo paremti išimtinai ekonomikos plėtros, ekono- 48 R. Tyzenhauz, O stosunkach między stanami posiadającemi a stanami dlowi litewskiemu; w tym celu, jako pan bogaty, własnym įgyvendinti panašias iniciatyvas45. Be to, R. Tyzen- minio augimo perspektyvų analize, neatsižvelgiant dzierżawiącemi i o potrzebie zaprowadzenia u nas ordynacji, Sprawa kosztem dwa statki parowe sprowadził z zagranicy...]44 hauzas ėmėsi iniciatyvos parengti monografiją apie włościańska. Wyjątki z nowożytnych polskich ekonomistów, t. 1, d. 1, Warszawa: S. Orgelbrand, 1858, p. 331. A. Tyzenhauzą – iš pradžių susitarta, kad šio darbo 46 j. Ziemczonok, Rajnold Tyzenhauz (1830–1880): myśliciel, reformator, 44 K. hr. Tyszkiewicz, Wilija i jej brzegi, pod względem hydrograficznym, mecenas, p. 99. 49 ten pat, p. 331–334. historycznym, archeograficznym i etnograficznym, dzieło pośmiertne, wy- Neris ir jos krantai: hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo akimis, iš 47 D. Szpoper, Własność w poglądach i działalności polskiego środowiska 50 Plačiau apie tai žr. R. Griškaitė, Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba danie illustrowane, Drezno, drukiem i nakładem J. I. Kraszewskiego, 1871, lenkų kalbos vertė V. Būda, Vilnius: Mintis, 1992, p. 80. zachowawczego na ziemiach byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego Kelionė ir Knyga, Vilnius: Žara, 2009, p. 41–42, 46–47. p. 62. Taip pat žr. K. Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istori­ w latach 1855–1914, Czasopismo Prawno-Historyczne, 2004, t. 56, sąs. 2, niu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, parengė R. Griškaitė, iš lenkų 45 A. H. Kirkor, Ze wspomnień wileńskich, Kraj, 1884-01-15 (27) (Nr. 3), 51 R. Griškaitė, Jonas Čečiotas, Jonas Čečiotas. Giesmelės apie senovės lie­ p. 262. kalbos vertė I. Katilienė, Vilnius: Mintis, 2013, p. 66. Plg.: K. Tiškevičius, p. 5–6. tuvius iki 1434 metų, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994,

66 67 SAULIUS PIVORAS Ankstyvasis kapitalistinis entuziazmas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narių veikloje

Taigi bajoriškosios inteligentijos (M. Malinovs- riškosios lyderystės tradicijos, kurią buvo siekiama Early Capitalist Enthusiasm in the newspaper Виленский вестник (The Vilnius Cou- kis, T. Snarskis, M. Akelaitis) ir dvarininkijos išlaikyti ir skatinti, bet kartu transformuoti, perke- rier). Mikołaj Akielewicz (1829–1887) eloquently (I. K. Oginskis, R. Tyzenhauzas, K. Tiškevičius) at- liant į netradicinę veiklos sritį – kapitalistinio verslo Activity of the Members of the Vilnius campaigned for the development of economy and es- stovus VLAK vienijo bendras ekonomikos plėtros ir kapitalistinės ekonomikos plėtrą. Ūkio pažanga ir tablishment of factories in Lithuania, and encouraged perspektyvų vertinimas. Minėtų dvarininkų pažiūros verslininkyste XIX a. viduryje susidomėjusių dvari- Temporary Archaeological Commission to get rid of a disastrous superstition that Lithuania buvo veikiamos inteligentijai atstovaujančių VLAK ninkų aristokratų fenomenas nebuvo unikalus lietu- could only be an agrarian country. While analysing narių, kitų Lietuvos ir Lenkijos intelektualų pro- viškas reiškinys. Panaši tendencija ryškėjo ir kitose economical problems, the basic goals were practi- SUMMARY kapitalistinės propagandos. Žinoma, propagandos Vidurio Rytų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Austrijos cal application of scientific knowledge and benefits plačiąja prasme, turint omenyje ir įvairias to meto ir Vengrijos aristokratas grafas Istvánas Széche- of science in seeking economic efficiency and wel- apitalist enthusiasm can be defined as an en- visuomeniniam gyvenimui būdingas kamerinio ben- nyi (1791–1860), garlaivystės Dunojumi iniciato- fare. Some members of the commission—large land- gagement to develop business and economics dravimo formas, pavyzdžiui, namų mokymą ar pri- rius, ne tik pastatė tiltą, kuris sujungė Budą ir Peštą, C owners such as Tyzenhauz, Ireneusz Kleofas Ogiński in general by applying rational means of economic vačią korespondenciją. Negalima nepaminėti fakto, bet ir savo knygoje Hitel („Kreditas“, Peštas, 1830) (1808–1863), Konstanty Tyszkiewicz (1806–1868) and improvement, inventions and technologies. Not only kad Vilniaus gimnazijoje besimokantį E. Tiškevičių įrodinėjo, kad verslo ir ūkio reformoms turi vado- Eustachy Tyszkiewicz (1814–1873)—not only were in- practical activity, but also respective propaganda is globojo buvęs tos mokyklos matematikos mokytojas, vauti aristokratija55. fluenced by capitalist economic propaganda, but also one of the forms of this engagement. o tada Imperatoriškojo Vilniaus universiteto politi- themselves applied progressive business practice in Attention has already been drawn in historiography nės ekonomijos profesorius Jonas Vaškevičius (Jan Apibendrinimas their estates. Therefore, the representatives of the in- to the fact that the activity of the Vilnius Temporary Waszkiewicz, 1797–1859)52. Šis mokslininkas buvo Straipsnyje aptarti reiškiniai rodo, kad pamažu vi- tellectual nobility (Snarski, Malinowski, Akielewicz) Archaeological Commission embraced all branches ne tik puikus pedagogas, bet ir populiarios knygos suomenėje brendo nuostata atsisakyti tradicinės, su and the landowner oligarchy (Ogiński, Tyzenhauz of science, which was related to the aims to transform Nauka o handlu („Mokslas apie prekybą“, Vilnius, verslo beribės laisvės dvasia nesuderinamos laikyse- and others) in the Commission were united by a sim- it into a universal scientific society and later restore 1830) autorius, jo viso gyvenimo darbas – „Politinės nos ir angažuotis aktyvaus modernios ekonomikos ilar assessment of the future prospects of economic Vilnius University on its basis. From the viewpoint of ekonomijos istorija“ (Historya ekonomii politycznej) – kūrimo darbe. To meto visuomenėje vyravusias ba- development. Besides, we can trace a common source the spread of the understanding of the value of sci- taip ir liko neišspausdintas (skelbti tik fragmentai)53. joriškas vertybes reikėjo adaptuoti ir suderinti su be- of this capitalistic enthusiasm, which consisted not ence and the benefits of its practical application, the Taigi negalima atmesti prielaidos, kad savo idėjomis siskverbiančia kapitalizmo dvasia. Todėl ankstyvojo only and not so much of pure profitmaking aims, but Vilnius Temporary Archaeological Commission can J. Vaškevičius dalijosi ir su savo auklėtiniu E. Tiške- kapitalistinio entuziazmo apraiškos kartais būdavo also of the concern about the welfare of the country, be considered, in a way, to have revived the activity of vičiumi. Be to, J. Vaškevičiaus idėjos buvo tikrai gerai naivios ar net utopinės. Kita vertus, taip formavo- i.e. patriotism—certainly, mainly of the traditional the Philomaths, all the more that, as a sign of direct žinomos vyresniajam Eustachijaus broliui Konstanti- si socialiai atsakingo verslo idėjos ir galimybės. Vis noblesse oblige type. It should be derived from the tra- succession, a former Philomath and Philaret, Mikołaj nui, kuris klausė jo paskaitų Imperatoriškajame Vil- dėlto reikia konstatuoti, kad dauguma jų taip ir ne- dition of the nobility’s leadership, which was fostered Malinowski (1799–1865), who campaigned for estab- niaus universitete. Tačiau ne tik išoriniai intelektiniai buvo įgyvendintos. Tačiau taip lėmė ne tiek dvarinin- and promoted, and alongside, transformed by being lishing new scientific institutions in Lithuania that stimulai vertė aristokratus dvarininkus simpatizuoti kų aristokratų ekonominio entuziazmo stoka, kiek transferred into a non-traditional field of activity— would explore the economic situation, suggest the verslininkystės ir ekonominės pažangos idėjoms. Šio susiklosčiusios politinės aplinkybės, kurios stabdė the development of capitalist business and capitalist means of its improvement and promote technologi- bendro kapitalistinio entuziazmo šaltinis buvo ne spartesnį ar tiesiog nuoseklesnį kapitalistinės eko- economics. cal innovations in 1858, became a full member of the tik ir ne tiek grynas pelno siekimas, kiek rūpestis dėl nomikos formavimąsi. Netipišką vaidmenį įtvirti- Vilnius Temporary Archaeological Commission. krašto gerovės, t. y. patriotizmas kaip pilietinių par- nant aptartą verslo ir pramonės reikšmės supratimą One could find expressions of interest both in an- eigų vykdymas. Verslas yra ne tik privatus reikalas, XIX a. vidurio visuomenės nuomonėje suvaidino tiquities and the most progressive innovations in the bet ir pilietiškai reikšminga veikla. Bene ryškiausiai Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, kuri, kaip activity of not only individual members, but also the tai matome šioje I. K. Oginskio ištarmėje: „[...] savo matyti, buvo idėjų inkubatorius ne tik archeologijos, entire Vilnius Temporary Archaeological Commis- darbais garbės neieškau, nes esu dvigubai įpareigo- archeografijos, muzeologijos ir istorijos, bet ir kapi- sion. E.g., in its sessions the Commission discussed tas daryti gera – kaip žmogus, be to, kaip žinomos talistinės ekonomikos entuziastams. mūsų istorijoje giminės narys“54. Taigi tradicinis the issues of the use of extractable resources for the noblesse oblige patriotizmas. Jis kildintinas iš bajo- energetic needs. Objects related with technological progress—in this case, examples of innovations rath- p. 232. er than antiquities—were included in the collections 52 S. Kunasiewicz, Eustachy hrabia Tyszkiewicz. Wspomnienie pośmiert­ of the Vilnius Museum of Antiquities. ne (z portretem E. hr. Tyszkiewicza i podobizną podpisu), we Lwowie: Główny Skład w „Księgarni Polskiej“, 1874, p. 13. Some members of the Vilnius Temporary Archae- 53 J. Bieliński, Uniwersytet wileński (1579–1831), t. 3, Kraków: druk W. L. ological Commission were actively engaged in the Anczyca i Spółki, 1900, p. 354; E. Laumenskaitė, Ekonomikos mokslų promotion and propaganda of the modern econom- kūrimasis Lietuvoje XVIII–XIX a. sandūroje, Pinigų studijos, 1999, Nr. 4, p. 50–51. ic thought. Rajnold Tyzenhauz (1830–1880) and To- masz Snarski (after 1820–1870) should be mentioned 54 Žr. Lietuvių kultūros veikėjų laiškai J. I. Kraševskiui, p. 104 (ši I. K. 55 Т. М. Исламов, Исторические условия и предпосылки зарожде- Oginskio mintis perpasakota jau anksčiau cituotame M. Akelaičio ния национальных движений в Венгерском королевстве, Людовит in this respect. Propaganda was spread in various pe- 1859 m. birželio 18 (30) d. laiške iš Varnių J. I. Kraševskiui [adresato Штур и его время (К 175-летию со дня рождения), Москва: Инсти­ riodical publications and on the pages of the popular gyvenamoji vieta nenurodyta]). тут славяноведения и балканистики РАН, 1992, p. 26.

68 69