Archivum Lithuanicum 22
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 22 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 22 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2020 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas PROF. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania state universitY, universitY ColleGe HABIL. dr. Darius Staliūnas ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Mindaugas Šinkūnas ( kalbotyra / linguistics), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Aurelija Tamošiūnaitė ( filologija / philology), JoHANNES GUTENBERG-UNIVERSITÄt MAINZ dr. Jurgita Venckienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius © lietuvos istorijos institutas, 2020 © straipsnių autoriai, 2020 Turinys (Contents) Straipsniai (Articles) Mindaugas Šinkūnas Jono Kristijono Dicelijaus lietuviška 1690 metų dedikacija 9 Birutė Triškaitė Jono Berento giesmyno Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos ir maldyno Maldû-Knygélos antrasis leidimas (1735): nežinotas egzempliorius Prahoje 33 Ona Aleknavičienė Lietuvių tarmių samprata Povilo Frydricho Ruigio gramatikoje Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747): centras ir periferija 83 Giedrius Subačius Simono Daukanto Patarlių ortografijos lūžis Sankt Peterburge (~1838–1841) 131 Roma Bončkutė Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai 217 Viktorija Šeina Adamo Mickiewicziaus įsavinimas tarpukario Lietuvos mokykloje: Mykolo Biržiškos indėlis 249 Reda Griškaitė Jašiūnų dvaras kaip Lietuvos istorijos rašymo erdvė 277 Veronika Girininkaitė Lietuvių draugijų veiklos atspindžiai Vytauto Civinskio (1887–1910) Dienoraštyje 329 Recenzijos (Reviews) Dalia Jakulytė Recenzuojama: Birutė Kabašinskaitė, XVI–XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija, 2019 357 Ona Aleknavičienė Recenzuojama: Inga Strungytė-Liugienė (sud., par.), Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje. Straipsnių rinkinys, 2019 363 5 Turinys (Contents) 0 0 0 Paweł Brudzyński Review of: Gina Kavaliūnaitė (ed.), Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija 2. Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski 2. Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales, 2019 377 Vilma Žaltauskaitė Recenzuojama: Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė (par.), Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Dienoraštis 1904‒1912. Bibliotheca Archivi Lithuanici 11, 2020 387 Darius Staliūnas Recenzuojama: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, 2019 393 Diskusijos, apžvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, Notes) Clemente Dedela Spaudėjo gyvenimas ir lietuviškosios raidės <ė> ir <Ė> Čikagoje 403 Jurgita Venckienė Mokslinis seminaras „Sekant dvasią kalbos“. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 160 metų 415 6 Archivum Lithuanicum 22 Archivum Lithuanicum 22, 2020 e-ISSN 2669-2449, p. 217– 248 https://doi.org/10.33918/26692449-22005 Roma Bončkutė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai Simono Daukanto veikalas BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (toliau – Bd) konceptualiu požiūriu pralenkė tuo metu Lietuvoje lenkų kalba išleistas istorijas1 ir yra įvertintas kaip epochinis lietuviškos spausdintos knygos paminklas2. Knygos naujumą lėmė tai, kad istorija buvo papasakota istorijos subjekto kalba, keletą amžių vartota tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių ir religinėje raštijoje. Šiuo požiūriu Saulius Pivoras, pasitelkęs to meto Latvijos istoriografijos kontekstą, rašo, kad Bd „vienareikšmiškai sensacingas darbas to meto kontekste, nors tada tą sensacingumą labai nedaug kas suvokė“3. Daukanto sukurta lietuvių tautos kultūros istorija nebuvo skirtingų laikotarpių šaltinių ir empirinių duomenų tyrimo aprašymas. Tai buvo vieno autoriaus vaizduotės ir meistriškumo rezultatas, kur laužomos klasicizmo estetikos grožio ir tvarkos tai syklės, taikomi romantizmo estetikos principai, pirmą kartą kuriami romantizmo vaizdiniai lietuvių kalba. Autorius suprato atlikto darbo vertę ir reklamavo šį darbą4. Būtent šis Daukanto tekstas sulaukė daugiausia leidimų. Du kartus jis buvo išspaus dintas Amerikoje – 1892 m., 1954 m.5; kartą jau Nepriklausomoje Lietuvoje – 1935 m.6, ir ne vieno leidimo sulaukė istoriko kraštietės Birutės Rokaitės-Vanagienės redaguo tas Bd7. 1955 m. Daukanto Rinktinių raštų8 tome buvo įdėta Zigmo Zinkevičiaus re daguotų beveik 100 puslapių Bd ištraukų9. Bd turinio ir raiškos turtingumas lėmė jo populiarumą. 1 Plg. Pivoras 1993, 78. 5 [Daukantas] 1892; [Daukantas] 1954 (pakar 2 Navickienė 2010, 150. totas 1935 m. leidimas). 3 Pivoras 2019, 80. 6 [Daukantas] 1935. 4 Savo knygelės apie medinių sėklų rinkimą 7 Daukantas 1976a; Daukantas 1988 ir antras pratarmėje rašo: „Taj jej dar abejoji raszi leidimas: Daukantas 1993 (su Arvydo Kaž tos saka, ape tou, tad parskajtyk kningelę dailio iliustracijomis). Jokubo Łaukio ape budą Lietuwiû, tĩnaj 8 Daukantas 1955. regiesi kokés yra buwuses senowiej’ girres 9 Mažesnės apimties ištraukų studentams ir musû kraszti, tad tolaus nebabejosi“ moksleiviams skelbta daugiau (pvz., 1957, (Purwys [Daukantas] 1849, 8). 1964, 2007). 217 Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai Daukantas, 1834 m. užbaigęs Istoriją žemaitišką (ISTORYJE ƵEMAYTYSZKA, ~1831– 1834; toliau – IƵ), ėmė tyrinėti kalbą ir išleido lotynų kalbos vadovėlį Prasmą Łotinû kałbôs (1837), skaitinių knygelę Epitome Historiae Sacrae su lotynų–lietuvių kalbų žo dynėliu (1838), lietuvių kalbos vadovėlį ABECIEĻA LÎJTUWIÛ-KALNIENÛ ir ŻIAMAJTIÛ KAŁBOS (1842). 1842 m. balandžio 22 d. laiške Teodorui Narbutui atsa kydamas į paklausimą, ar rašo kokį veikalą, nurodė: Pierwiej zajmowałem się poszukiwaniami; lecz postrzegłszy że to ciągnie za sobą nader wielkie koszta a razym wolnego czasu i spokojności potrzebuje; więc musiałem to odłożyć na stronę, a jąc się do sledzenia samego języka, lecz i wtym przedmiocie na wiele przeszkod natrafiam10. Vytautas Merkys nustatė, kad 1844 m. gegužės 28 d. Sankt Peterburgo cenzūros komitetas svarstė Bd rankraštį11. Tad, remiantis Daukanto laišku Narbutui bei komi teto posėdžio išrašu, galima spėti, jog Bd buvo parašyta labai greitai12. Kaip rodo išlikę istoriko įvairių šaltinių išrašai bei korespondencija, jis ir po IƵ užbaigimo sekė istorijos naujienas, kaupė medžiagą, darė išrašus13 iš skolintų knygų14, periodinių leidinių. Daukanto Bd – vienintelis originalus istorijos darbas, paskelbtas (1845) jam gyvam esant. Tai trečiasis Daukanto istorinis veikalas, tačiau jau IƵ, už rašų knygų išrašuose15, datuojamuose po 1834 metų, aptinkama antropologijos, ar cheologijos, etnografijos, mitologijos, religijos istorijos tema darytų išrašų. Antikinės tradicijos kontekste su nedidelėmis išlygomis Bd galima laikyti IƵ epitome, t. y. san trauka: didžioji teksto dalis parašyta IƵ VI–XII skyrių pagrindu, juos trumpinant arba išplečiant, panaudojus ir kitas šio teksto vietas. Siekiant pratęsti Daukanto Bd šaltinių tyrimą, dėmesys sutelkiamas į veikale do minuojančius vokiečių autorių veikalus; paliečiami žanro ir pavadinimo pasirinkimo klausimai, kaip glaudžiai susiję su lektūra. Zenonas Ivinskis, rašydamas apie Daukanto istorijos darbus ir Bd, kaip kultūros istorijos veikalą, vienas pirmųjų atkreipė dėmesį, kad „kenksmingas buvo jo iš anks to labai neigiamas, kietas nusistatymas lenkų istorikų atžvilgiu“16. Daugiausia Dau kanto šaltiniams dėmesio skiria Vytautas Merkys17. Jis akcentuoja, kad Ignotas Žego ta Onacevičius (Ignacy Żegota Onacewicz, Ігнат Анацэвіч, 1780–1845) „gerai pažino vokiečių istorikų mokyklą“18 ir į ją galėjo atkreipti savo studentų dėmesį. Vis dėlto Merkys apie Bd šaltinius parašė labai lakoniškai, ne visai tiksliai pastebėdamas, kad 10 Griškaitė 1996, 190. medžiagos teikėjus – Vasilijų Anastasevi 11 Merkys 1991, 99. čių, Ignotą Ž. Onacevičių – randame Dau 12 Tikėtina, kad tolimesni Giedriaus Suba kanto laiškuose Teodorui Narbutui (Griš čiaus Daukanto