Archivum Lithuanicum 22

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Archivum Lithuanicum 22 I S S N 1 3 9 2 - 7 3 7 X Archivum Lithuanicum 22 KlaipĖdos universitetas lietuviŲ Kalbos institutas lietuvos ISTORIJos INSTITUTAS ŠiauliŲ universitetas UNIVERSITY oF ILLINOIS AT CHiCaGo vilniaus universitetas vYtauto didŽioJo universitetas ARCHIVUM Lithuanicum 22 lietuvos ISTORIJos institutas vilnius 2020 redaktorių kolegija / editorial board: proF. Habil. dr. Giedrius Subačius ( filologija / philology), (vyriausiasis redaktorius / editor), universitY oF illinois at CHiCaGo, lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Birutė Triškaitė ( filologija / philology), (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja / associate editor), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius Habil. dr. Ona Aleknavičienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius PROF. HABIL. dr. Roma Bončkutė ( filologija / philology), KlaipĖdos universitetas proF. dr. Pietro U. Dini ( kalbotyra / linguistics), università di pisa PROF. Habil. dr. Jolanta Gelumbeckaitė ( kalbotyra / linguistics), JoHann WolFGanG GoetHe-universitÄt FranKFurt am main dr. Reda Griškaitė ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius doC. dr. Birutė Kabašinskaitė ( filologija / philology), vilniaus universitetas PROF. Habil. dr. Bronius Maskuliūnas ( filologija / philology), ŠiauliŲ universitetas PROF. dr. Jurgis Pakerys ( filologija / philology), vilniaus universitetas proF. Habil. dr. Rūta Petrauskaitė ( filologija / philology), vYtauto didŽioJo universitetas, KAUNAS HABIL. dr. Christiane Schiller ( kalbotyra / linguistics), HUMBOLDT-universitäT zu berlin proF. dr. William R. Schmalstieg ( kalbotyra / linguistics), pennsYlvania state universitY, universitY ColleGe HABIL. dr. Darius Staliūnas ( istorija / history), lietuvos istoriJos institutas, vilnius DR. Mindaugas Šinkūnas ( kalbotyra / linguistics), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius dr. Aurelija Tamošiūnaitė ( filologija / philology), JoHANNES GUTENBERG-UNIVERSITÄt MAINZ dr. Jurgita Venckienė ( filologija / philology), lietuviŲ Kalbos institutas, vilnius © lietuvos istorijos institutas, 2020 © straipsnių autoriai, 2020 Turinys (Contents) Straipsniai (Articles) Mindaugas Šinkūnas Jono Kristijono Dicelijaus lietuviška 1690 metų dedikacija 9 Birutė Triškaitė Jono Berento giesmyno Iß naujo pérweizdėtos ir pagérintos Giesmû-Knygos ir maldyno Maldû-Knygélos antrasis leidimas (1735): nežinotas egzempliorius Prahoje 33 Ona Aleknavičienė Lietuvių tarmių samprata Povilo Frydricho Ruigio gramatikoje Anfangsgründe einer Littauischen Grammatick (1747): centras ir periferija 83 Giedrius Subačius Simono Daukanto Patarlių ortografijos lūžis Sankt Peterburge (~1838–1841) 131 Roma Bončkutė Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai 217 Viktorija Šeina Adamo Mickiewicziaus įsavinimas tarpukario Lietuvos mokykloje: Mykolo Biržiškos indėlis 249 Reda Griškaitė Jašiūnų dvaras kaip Lietuvos istorijos rašymo erdvė 277 Veronika Girininkaitė Lietuvių draugijų veiklos atspindžiai Vytauto Civinskio (1887–1910) Dienoraštyje 329 Recenzijos (Reviews) Dalia Jakulytė Recenzuojama: Birutė Kabašinskaitė, XVI–XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija, 2019 357 Ona Aleknavičienė Recenzuojama: Inga Strungytė-Liugienė (sud., par.), Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje. Straipsnių rinkinys, 2019 363 5 Turinys (Contents) 0 0 0 Paweł Brudzyński Review of: Gina Kavaliūnaitė (ed.), Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija 2. Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski 2. Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales, 2019 377 Vilma Žaltauskaitė Recenzuojama: Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė (par.), Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Dienoraštis 1904‒1912. Bibliotheca Archivi Lithuanici 11, 2020 387 Darius Staliūnas Recenzuojama: Eligijus Raila, Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, 2019 393 Diskusijos, apžvalgos, pastabos (Discussions, Surveys, Notes) Clemente Dedela Spaudėjo gyvenimas ir lietuviškosios raidės <ė> ir <Ė> Čikagoje 403 Jurgita Venckienė Mokslinis seminaras „Sekant dvasią kalbos“. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 160 metų 415 6 Archivum Lithuanicum 22 Archivum Lithuanicum 22, 2020 e-ISSN 2669-2449, p. 217– 248 https://doi.org/10.33918/26692449-22005 Roma Bončkutė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai Simono Daukanto veikalas BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (toliau – Bd) konceptualiu požiūriu pralenkė tuo metu Lietuvoje lenkų kalba išleistas istorijas1 ir yra įvertintas kaip epochinis lietuviškos spausdintos knygos paminklas2. Knygos naujumą lėmė tai, kad istorija buvo papasakota istorijos subjekto kalba, keletą amžių vartota tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių ir religinėje raštijoje. Šiuo požiūriu Saulius Pivoras, pasitelkęs to meto Latvijos istoriografijos kontekstą, rašo, kad Bd „vienareikšmiškai sensacingas darbas to meto kontekste, nors tada tą sensacingumą labai nedaug kas suvokė“3. Daukanto sukurta lietuvių tautos kultūros istorija nebuvo skirtingų laikotarpių šaltinių ir empirinių duomenų tyrimo aprašymas. Tai buvo vieno autoriaus vaizduotės ir meistriškumo rezultatas, kur laužomos klasicizmo estetikos grožio ir tvarkos tai­ syklės, taikomi romantizmo estetikos principai, pirmą kartą kuriami romantizmo vaizdiniai lietuvių kalba. Autorius suprato atlikto darbo vertę ir reklamavo šį darbą4. Būtent šis Daukanto tekstas sulaukė daugiausia leidimų. Du kartus jis buvo išspaus­ dintas Amerikoje – 1892 m., 1954 m.5; kartą jau Nepriklausomoje Lietuvoje – 1935 m.6, ir ne vieno leidimo sulaukė istoriko kraštietės Birutės Rokaitės-Vanagienės redaguo­ tas Bd7. 1955 m. Daukanto Rinktinių raštų8 tome buvo įdėta Zigmo Zinkevičiaus re­ daguotų beveik 100 puslapių Bd ištraukų9. Bd turinio ir raiškos turtingumas lėmė jo populiarumą. 1 Plg. Pivoras 1993, 78. 5 [Daukantas] 1892; [Daukantas] 1954 (pakar­ 2 Navickienė 2010, 150. totas 1935 m. leidimas). 3 Pivoras 2019, 80. 6 [Daukantas] 1935. 4 Savo knygelės apie medinių sėklų rinkimą 7 Daukantas 1976a; Daukantas 1988 ir antras pratarmėje rašo: „Taj jej dar abejoji raszi­ leidimas: Daukantas 1993 (su Arvydo Kaž­ tos saka, ape tou, tad parskajtyk kningelę dailio iliustracijomis). Jokubo Łaukio ape budą Lietuwiû, tĩnaj 8 Daukantas 1955. regiesi kokés yra buwuses senowiej’ girres 9 Mažesnės apimties ištraukų studentams ir musû kraszti, tad tolaus nebabejosi“ moksleiviams skelbta daugiau (pvz., 1957, (Purwys [Daukantas] 1849, 8). 1964, 2007). 217 Simono Daukanto BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû (1845) šaltiniai Daukantas, 1834 m. užbaigęs Istoriją žemaitišką (ISTORYJE ƵEMAYTYSZKA, ~1831– 1834; toliau – IƵ), ėmė tyrinėti kalbą ir išleido lotynų kalbos vadovėlį Prasmą Łotinû kałbôs (1837), skaitinių knygelę Epitome Historiae Sacrae su lotynų–lietuvių kalbų žo­ dynėliu (1838), lietuvių kalbos vadovėlį ABECIEĻA LÎJTUWIÛ-KALNIENÛ ir ŻIAMAJTIÛ KAŁBOS (1842). 1842 m. balandžio 22 d. laiške Teodorui Narbutui atsa­ kydamas į paklausimą, ar rašo kokį veikalą, nurodė: Pierwiej zajmowałem się poszukiwaniami; lecz postrzegłszy że to ciągnie za sobą nader wielkie koszta a razym wolnego czasu i spokojności potrzebuje; więc musiałem to odłożyć na stronę, a jąc się do sledzenia samego języka, lecz i wtym przedmiocie na wiele przeszkod natrafiam10. Vytautas Merkys nustatė, kad 1844 m. gegužės 28 d. Sankt Peterburgo cenzūros komitetas svarstė Bd rankraštį11. Tad, remiantis Daukanto laišku Narbutui bei komi­ teto posėdžio išrašu, galima spėti, jog Bd buvo parašyta labai greitai12. Kaip rodo išlikę istoriko įvairių šaltinių išrašai bei korespondencija, jis ir po IƵ užbaigimo sekė istorijos naujienas, kaupė medžiagą, darė išrašus13 iš skolintų knygų14, periodinių leidinių. Daukanto Bd – vienintelis originalus istorijos darbas, paskelbtas (1845) jam gyvam esant. Tai trečiasis Daukanto istorinis veikalas, tačiau jau IƵ, už­ rašų knygų išrašuose15, datuojamuose po 1834 metų, aptinkama antropologijos, ar­ cheologijos, etnografijos, mitologijos, religijos istorijos tema darytų išrašų. Antikinės tradicijos kontekste su nedidelėmis išlygomis Bd galima laikyti IƵ epitome, t. y. san­ trauka: didžioji teksto dalis parašyta IƵ VI–XII skyrių pagrindu, juos trumpinant arba išplečiant, panaudojus ir kitas šio teksto vietas. Siekiant pratęsti Daukanto Bd šaltinių tyrimą, dėmesys sutelkiamas į veikale do­ minuojančius vokiečių autorių veikalus; paliečiami žanro ir pavadinimo pasirinkimo klausimai, kaip glaudžiai susiję su lektūra. Zenonas Ivinskis, rašydamas apie Daukanto istorijos darbus ir Bd, kaip kultūros istorijos veikalą, vienas pirmųjų atkreipė dėmesį, kad „kenksmingas buvo jo iš anks­ to labai neigiamas, kietas nusistatymas lenkų istorikų atžvilgiu“16. Daugiausia Dau­ kanto šaltiniams dėmesio skiria Vytautas Merkys17. Jis akcentuoja, kad Ignotas Žego­ ta Onacevičius (Ignacy Żegota Onacewicz, Ігнат Анацэвіч, 1780–1845) „gerai pažino vokiečių istorikų mokyklą“18 ir į ją galėjo atkreipti savo studentų dėmesį. Vis dėlto Merkys apie Bd šaltinius parašė labai lakoniškai, ne visai tiksliai pastebėdamas, kad 10 Griškaitė 1996, 190. medžiagos teikėjus – Vasilijų Anastasevi­ 11 Merkys 1991, 99. čių, Ignotą Ž. Onacevičių – randame Dau­ 12 Tikėtina, kad tolimesni Giedriaus Suba­ kanto laiškuose Teodorui Narbutui (Griš­ čiaus Daukanto
Recommended publications
  • Crusading, the Military Orders, and Sacred Landscapes in the Baltic, 13Th – 14Th Centuries ______
    TERRA MATRIS: CRUSADING, THE MILITARY ORDERS, AND SACRED LANDSCAPES IN THE BALTIC, 13TH – 14TH CENTURIES ____________________________________ A Thesis Presented to the School of History, Archaeology and Religion Cardiff University ____________________________________ In Partial Fulfillment of the Requirements for the Degree Doctor of Philosophy in History & Welsh History (2018) ____________________________________ by Gregory Leighton Abstract Crusading and the military orders have, at their roots, a strong focus on place, namely the Holy Land and the shrines associated with the life of Christ on Earth. Both concepts spread to other frontiers in Europe (notably Spain and the Baltic) in a very quick fashion. Therefore, this thesis investigates the ways that this focus on place and landscape changed over time, when crusading and the military orders emerged in the Baltic region, a land with no Christian holy places. Taking this fact as a point of departure, the following thesis focuses on the crusades to the Baltic Sea Region during the thirteenth and fourteenth centuries. It considers the role of the military orders in the region (primarily the Order of the Teutonic Knights), and how their participation in the conversion-led crusading missions there helped to shape a distinct perception of the Baltic region as a new sacred (i.e. Christian) landscape. Structured around four chapters, the thesis discusses the emergence of a new sacred landscape thematically. Following an overview of the military orders and the role of sacred landscpaes in their ideology, and an overview of the historiographical debates on the Baltic crusades, it addresses the paganism of the landscape in the written sources predating the crusades, in addition to the narrative, legal, and visual evidence of the crusade period (Chapter 1).
    [Show full text]
  • Harvard Ukrainian Studies
    HARVARD UKRAINIAN STUDIES Volume V Number 3 September 1981 : ‘: : : Ukrainian Research Institute Harvard University Cambridge, Massachusetts Copyright 1981, by the President and Fellows of Harvard College All rights reserved ISSN 0363-5570 Published by the Ukrainian Research Institute of Harvard University, Cambridge, Massachusetts, U.S.A. Printed by the Harvard University Printing Office Typography by Brevis Press, Cheshire, Conn. CONTENTS ARTICLES Intolerance and Foreign Intervention in Early Eighteenth- Century Poland-Lithuania 283 L. R. LEWITFER The Political Reversals of Jurij Nemyry 306 JANUSZ TAZBIR The Staging of Plays at the Kiev Mohyla Academy in the Seventeenth and Eighteenth Centuries 320 PAULINA LEWIN DOCUMENTS Ukrainian Hetmans’ Universaly 1678-1727 at the Lilly Library of Indiana University 335 BOHDAN A. STRUMINSKY NOTES AND COMMENT A Note on the Relationship of the Byxovec Chronicle to the Galician-Volhynian Chronicle 351 GEORGE A. PERFECKY The Origin of Taras Triasylo 354 GEORGE GAJECKY DISCUSSION Observations on the Problem of "Historical" and "Non- historical" Nations 358 IVAN L. RUDNYFSKY Some Further Observations on "Non-historical" Nations and "Incomplete" Literatures: A Reply 369 GEORGE 6. GRABOWICZ REVIEWS Bohdan S. Wynar, Doctoral Dissertations on Ukrainian Topics in English Prepared during the Years 1928-1978; Christine L. Gehrt Wynar, The Ukrainian American Index: The Ukrainian Weekly 1978 and 1979 Patricia Polansky 389 Leopold H. Haimson, ed., The Politics of Rural Russia: 1 905-1914 Bohdan Chomiak 390 Seppo Zetterberg, Die Liga der Fremdvölker Russlands, 1916-1918 Lawrence Wolff 393 Roy A. Medvedev, The October Revolution, trans. George Saunders R. C. Elwood 396 R. W. Davies, The Industrialization of Soviet Russia, vol.
    [Show full text]
  • The Grand Duchy of Lithuania As a Successor of Rome in the Early
    Open Political Science, 2018; 1: 170–181 Research Article Joanna Orzeł* From imagination to political reality? The Grand Duchy of Lithuania as a successor of Rome in the early modern historiography (15th–18th centuries)# https://doi.org/10.1515/openps-2018-0015 received December 17, 2018; accepted December 31, 2018. Abstract: At the beginning of the Renaissance Lithuanians understood that to join the civilization of Western Europe, it was necessary to have an appropriate (it means: very long) tradition. Like other countries, they had to create their own myth of origin. The most prestigious tradition was Greek-Roman antiquity, so the country’s origin story was invented, claiming its people descended directly from Rome. According to subsequent chronicles, the founder of the new state was Palemon (Publius Libon, initially Vilia). Using the theory of cultural memory of Jan and Aleida Assmann, the article presents how and why the Lithuanian myth of origin was transformed from 15th to the end of the 18th century. Particular attention was paid to the current needs of the state and the powerful noble families of the Grand Duchy of Lithuania, which also found their origins in the state myth. During the early modern period, the changes in the story were made (including the date of Palemon’s arrival in the Lithuanian lands). Nonetheless, the myth was not questioned for a long time. Even once it had already been established that it was no more than a fairy tale, the story was revived again, performing other functions in the 19th century. Keywords: cultural memory; foundation myth; mythical genealogy; Palemon; the Grand Duchy of Lithuania; Polish- Lithuanian historiography; Greco-Roman antiquity in early modern period.
    [Show full text]
  • The Reconstruction of Nations
    The Reconstruction of Nations The Reconstruction of Nations Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus, 1569–1999 Timothy Snyder Yale University Press New Haven & London Published with the assistance of the Frederick W. Hilles Fund of Yale University. Copyright © by Yale University. All rights reserved. This book may not be reproduced, in whole or in part, including illustrations, in any form (beyond that copying permitted by Sections and of the U.S. Copyright Law and except by reviewers for the public press), without written permission from the publishers. Printed in the United States of America. Library of Congress Cataloging-in-Publication Data Snyder, Timothy. The reconstruction of nations : Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus, ‒ / Timothy Snyder. p. cm. Includes bibliographical references and index. ISBN --- (alk. paper) . Europe, Eastern—History—th century. I. Title. DJK. .S .—dc A catalogue record for this book is available from the British Library. The paper in this book meets the guidelines for permanence and durability of the Committee on Production Guidelines for Book Longevity of the Council on Library Resources. For Marianna Brown Snyder and Guy Estel Snyder and in memory of Lucile Fisher Hadley and Herbert Miller Hadley Contents Names and Sources, ix Gazetteer, xi Maps, xiii Introduction, Part I The Contested Lithuanian-Belarusian Fatherland 1 The Grand Duchy of Lithuania (–), 2 Lithuania! My Fatherland! (–), 3 The First World War and the Wilno Question (–), 4 The Second World War and the Vilnius Question (–), 5 Epilogue:
    [Show full text]
  • Lithuanian Paths to Modernity
    Lithuanian Paths to Modernity VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY EGIDIJUS ALEKSANDRAVIČIUS Lithuanian Paths to Modernity UDK 94 Al-79 ISBN 978-609-467-236-1 (Online) © Egidijus Aleksandravičius, 2016 ISBN 978-9955-34-637-1 (Online) © Vytautas Magnus University, 2016 ISBN 978-609-467-237-8 (Print) © “Versus aureus” Publishers, 2016 ISBN 978-9955-34-638-8 (Print) To Leonidas Donskis 7 Table of Contents Preface / Krzysztof Czyżewski. MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA / 9 Acknowledgements / 21 Part I: Before Down A Lost Vision: The Grand Duchy of Lithuania in the Political Imagination of the 19th Century / 25 Hebrew studies at Vilnius University and Lithuanian Ethnopolitical tendencies in the First part of the 19th century / 39 The double Fate of the Lithuanian gentry / 57 Political goals of Lithuanians, 1863–1918 / 69 Associational Culture and Civil Society in Lithuania under Tsarist Rule / 87 The Union’s Shadow, or Federalism in the Lithuanian Political Imagination of the late 19th and early 20th centuries / 105 Part II: The Turns of Historiography The Challenge of the Past: a survey of Lithuanian historiography / 137 Jews in Lithuanian Historiography / 155 Lost in Freedom: Competing historical grand narratives in post-Soviet Lithuania / 167 8 LITHUANIAN PATHS TO MODERNITY Part III: The Fall, Sovietization and After Lithuanian collaboration with the Nazis and the Soviets / 195 Conspiracy theories in traumatized societies: The Lithuanian case / 227 Lithuanian routes, stories, and memories / 237 Post-Communist Transition: The Case of Two Lithuanian Capital Cities / 249 Emigration and the goals of Lithuania’s foreign policy / 267 Guilt as Europe’s Borderline / 281 9 Preface Krzysztof Czyżewski MODERNITY AND HISTORIAN’S LITHUANIA I worry about ‘progressive’ history teaching… The task of the historian is to supply the dimension of knowledge and narrative without which we cannot be a civic whole..
    [Show full text]
  • Adel Im Östlichen Europa. Zwischen Lokaler Identität, Region Und Europäischer Integration
    10 DIGIOST Adel im östlichen Europa Zwischen lokaler Identität, Region und europäischer Integration Gisela Drossbach / Mark Hengerer (Hg.) Hengerer (Hg.) Adel im östlichen Europa Adel (Hg.) Hengerer / Drossbach Gisela Drossbach / Mark Hengerer (Hg.) Adel im östlichen Europa DigiOst Herausgegeben für Collegium Carolinum – Forschungsinstitut für die Geschichte Tschechiens und der Slowakei, München Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, Marburg Leibniz-Institut für Ost- und Südosteuropaforschung, Regensburg von Prof. Dr. Martin Schulze Wessel Prof. Dr. Peter Haslinger Prof. Dr. Ulf Brunnbauer Band 10 Gisela Drossbach / Mark Hengerer (Hg.) Adel im östlichen Europa Zwischen lokaler Identität, Region und europäischer Integration Verlag für wissenschaftliche Literatur Umschlagabbildung: Martin van Meytens d. H., „Die Familie des Grafen Nikolaus Pálffy von Erdöd“, © Belvedere, Wien, Foto: Johannes Stoll Satz: Arpine Maniero, München DigiOst – Band 10 Herausgegeben vom Collegium Carolinum Forschungsinstitut für die Geschichte Tschechiens und der Slowakei Hochstraße 8 D–81669 München ▶ www.collegium-carolinum.de im Auftrag des Fachrepositoriums für Osteuropastudien OstDok ▶ www.ostdok.de Bereitgestellt und langzeitarchiviert durch die Bayerische Staatsbibliothek DOI: 10.23665/DigiOst/CC-10 Gisela Drossbach / Mark Hengerer (Hg.): Adel im östlichen Europa. Zwischen lokaler Identität, Region und europäischer Integration. Berlin 2021. DOI: https://dx.doi.org/10.23665/DigiOst/CC-10 Creative Commons Namensnennung – Weitergabe unter gleichen Bedingungen 4.0 International ISBN 978-3-7329-0663-5 ISBN E-Book 978-3-7329-9318-5 ISSN 2513-0927 © Frank & Timme GmbH Verlag für wissenschaftliche Literatur Berlin 2021. Alle Rechte vorbehalten. Herstellung durch Frank & Timme GmbH, Wittelsbacherstraße 27a, 10707 Berlin. Printed in Germany. Gedruckt auf säurefreiem, alterungsbeständigem Papier. www.frank-timme.de Vorwort.............................................................................................................
    [Show full text]
  • At the Foundations of Narbutt's Vision of Lithuania and the Relations
    res historica 47, 2019 DOI: 10.17951/rh.2019.47.157-179 Paweł sierżęga (University of rzeszów) https://orcid.org/0000-0001-6774-4096 at the Foundations of Narbutt’s Vision of Lithuania and the relations Between Poland and Lithuania U podstaw Narbuttowskiej wizji Litwy i stosunków polsko-litewskich Abstract Teodor Narbutt’s works on the history of Lithuania provoked ambivalent evaluations. On one hand the importance of the subject he undertook was emphasised, on the other hand, the author was reproached for deficiencies in methodology, which disqualified him as a historian. His research grew on the basis of interest in Lithuanian culture, it led to the search for autonomous properties of the Lithuanian statehood, emphasising differences proving the separateness of Lithuania and the Grand Duchy of Lithuania within the fra- mework of the Kingdom of Poland. The theses stated within the work have not withstood the test of time, they did not meet the social expectations. They were quickly verified by the political events of the second half of the 19th century. Although Narbutt’s works were criticised, they influenced the shape of Lithuanian culture. Key words: Teodor Narbutt, history of historiography, 19th century In this article I focus on the analysis of Polish and Lithuanian relations as seen in the works of Teodor Narbutt. They are in line with the studies on historical thought in the historiographical trend1. T. Narbutt focused almost 1 M.H. Serejski, Przeszłość a teraźniejszość. Studia i szkice historiograficzne, Wrocław– Warszawa–Kraków 1965, pp. 18–33; J. Maternicki, Historiografia i kultura historyczna. Studia i szkice, Warszawa 1990, pp.
    [Show full text]
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2018 Metai 1
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2018 metai 1 Vilnius 2018 Žurnalo leidybą finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA PAGAL VALSTYBINĘ LITUANISTINIŲ TYRIMŲ IR SKLAIDOS 2016–2024 METŲ PROGRAMĄ Projekto finansavimo sutartis Nr. LIP-074/2016 Redakcinė kolegija: Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Rimvydas PETRAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus universitetas Jan JURKIEWICZ Edmundas RIMŠA Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje Lietuvos istorijos institutas Zigmantas KIAUPA Jolita SARCEVIČIENĖ (sekretorė) Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Česlovas LAURINAVIČIUS Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Ingė LUKŠAITĖ Gintautas SLIESORIŪNAS (pirmininkas) Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Elmantas MEILUS (pirmininko pavaduotojas) Darius STALIŪNAS Lietuvos istorijos institutas Lietuvos istorijos institutas Jolita MULEVIČIŪTĖ Saulius SUŽIEDĖLIS Lietuvos kultūros tyrimų institutas Milersvilio universitetas Joachim TAUBER Šiaurės Rytų institutas Liuneburge Šio žurnalo straipsnių pavadinimai ir santraukos cituojami duomenų bazėse: Articles appearing in this journal are abstracted and indexed in: HISTORICAL ABSTRACTS. AMERICA: HISTORY AND LIFE. EBSCO Publishing ISSN 0202-3342 © Lietuvos istorijos institutas, 2018 © Straipsnių autoriai, 2018 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2018/1. VILNIUS, 2018. P. 111–142. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2018/1. VILNIUS, 2018 REDA GRIŠKAITĖ Lietuvos istorijos institutas TARP SENOSIOS IR NAUJOSIOS
    [Show full text]
  • Sources of the National Museum of Lithuania
    Nordisk Museologi 2001 • 1–2, s. 193–203 Sources of the 193 National Museum of Lithuania Zygintas Bucys ”Not all yet understand the true meaning of the Museum, thinking that it is something like Valhala, where morality and genius must be exalted. Not all yet understand that Archæology, trying to avoid empty inducements, today’s passions, is not obliged to flatter a nation’s pride. By collecting monuments of all that was alive and interesting in the past, history is given the right to evaluate, praise or condemn. In the faces of ancestors it is not looking for beauty, but likeness”.1 The first museum in Lithuania – the Vilnius Museum of Antiquities – was established almost a hundred and fifty years ago (1855) according to this statement of belief by of one of the most famous researchers of Lithuanian culture in mid-19th century, Adam Kirkor. Despite the difficult circumstances during the museum was named the National Museum occupation by Czarist Russia, the museum of Lithuania. was established as a national museum, and In 1855 when the Museum of Antiquities throughout its history it had to endure vari- was established the independent Lithuanian ous calamities: the removal of a major part of state was already only an episode from the its collections to Russia, the abolition of the past inscribed in the cultural memory. How- museum and the dissipation of its collections. ever it had not been completely deleted, rather Only in 1952 through the efforts of the fa- it was being continuously restored in prepa- mous historian of Lithuanian culture, Vincas ration for the realisation of the historical fact Zilenas, was the structure of the Museum of in a political life that was at least minimally Antiquities recreated on the basis of a part of independent.
    [Show full text]
  • 000 Z Zyczliwasci 2017-09-02
    Katedra Białorutenistyki Uniwersytetu Warszawskiego „Çú çû÷ëèâîñòè êó ìîåè îò÷èçíå”: Tom pamiątkowy dedykowany Profesorowi Mikołajowi Timoszukowi Redakcja naukowa Nina BARSZCZEWSKA i Mikałaj CHAUSTOWICZ Warszawa 2017 2 Recenzenci: Jerzy GORDZIEJEW (Uniwersytet Jagielloński ) Liudmila SINKOVA (Białoruski Uniwersytet Państwowy ) Tatciana RAMZA ( Białoruski Uniwersytet Państwowy ) Beata SIWEK (Katolicki Uniwersytet Lubelski Jana Pawła II ) Korekta tekstów w języku angielskim Angela E SPINOSA RUIZ Projekt graficzny okładki Paweł K URZA Na tylnej stronie okładki: Wojszki. Kaplica św. Michała Archanioła z 1865 r. Skład i łamanie Halina ŻARKO Publikacja dofinansowana przez Komitet Badań Naukowych © Copyright by Katedra Białorutenistyki Uniwersytetu Warszawskiego 2017 ISBN 978-83-60951-26-2 Wydawca: Katedra Białorutenistyki Uniwersytetu Warszawskiego ul. Szturmowa 4, 02-678 Warszawa tel. /fax (22) 55 34 244 http://www.kb.uw.edu.pl e-mail: [email protected] Druk i oprawa: SOWA Sp. z o.o. ul. Raszyńska 13, 05-500 Piaseczno tel. (22) 431-81-40; fax (22) 431-81-50 3 Spis treści 7 Biografia profesora Mikołaja Timoszuka 11 Wykaz osiągnięć w pracy naukowo-badawczej prof. UW dr hab. Mikołaj Timoszuka 17 Nina Barszczewska, Projekt Kulturowo-językowe dziedzictwo Podlasia: Główne założenia i wnioski 33 Аляксандр Баршчэўскі, Беларускія нацыянальныя і культурныя дзеячы ў асвятленні газеты „Раніца” 47 Ванда Бароўка, Металітаратурны код у творах пісьменнікаў Беларусі ХІХ стагоддзя 55 Мікола Хаўстовіч , BIEŁARUSSKAJA CHRESTOMATIJA Браніслава Эпімаха- Шыпілы:
    [Show full text]
  • 01Acta Slavicasort.P65
    14 FROM ETHNOCENTRIC TO CIVIC HISTORY: CHANGES IN CONTEMPORARY LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES DARIUS STALIŪNAS One could analyze the changes that have taken place in Lithuanian historical writing over the past fifteen years in various ways. There is an institutional aspect to this question, namely how the creation of new, or the transformation of existing institutions, has affected developments in writing history.1 Another aspect of the issue concerns methodology; changes in the range of topics covered by historians, or in other words, the filling in of so-called “blank spaces”; and the relationship between mass historical consciousness and historiography. It is not feasible to deal with all these issues in a single article. Here we wish to draw attention to a well-known phenomenon whereby changes in historical paradigms are connected with changes in collective identity, be it national2 or European identity.3 Here we will concentrate on how attitudes to the object of Lithuanian historical study and Lithuanicity have changed over the past fifteen years in Lithuanian historical writing. If we wish to understand recent changes we must of course begin with a short review of earlier Lithuanian historical studies. 1 In the case of Lithuania it would be interesting to look at the effect of a particular kind of decentralization: practically speaking fifteen years ago historical research was carried out only in Vilnius, but now we have strong academic centres in the universities of Kaunas and Klaipėda and work has begun in Šiauliai University. When looking at Holocaust studies we should investigate to what extent they have been influenced by Lithuania’s Presidential Commission for the Investigation of War Crimes of the Nazi and Soviet Occupations.
    [Show full text]
  • Vilniaus Senienų Muziejus Kova Dėl Istorijos: Vilniaus Senienų Muziejus (1855–1915)
    Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915) TARPTAUTinė mokslinė KONFERENCIJA (1855–1915) Vilnius, 2015 m. gegužės 7–8 d. Mokslo straipsnių rinkinys LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS Vilnius, 2015 UDK 903/904:069(474.5-25)(091) Ko-529 Turinys / Contents Knygos leidimą rėmė Pratarmė / Foreword .................................................................................................................................................................9 Vilniaus senienų muziejus (1855–1865): prioritetai ir kontekstai Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-9-14) Vilnius Museum of Antiquities (1855–1865): Priorities and Contexts ŽYGINTAS BŪČYS „Bastionas nuo šiaurės vėtrų“: senienų užuovėjoje ..................................................................................................19 Lietuvos kultūros taryba (sutarties Nr. S/M21-55 (6.44)/2015) “A Bastion from North Winds”: In the Shelter of Antiquities LESZEK ZASZTOWT Sudarytojai Pomiędzy eksponowaną słowiańskością a skrywaną litewskością. Eustachy Tyszkiewicz dr. Reda Griškaitė, dr. Žygintas Būčys i jego wizja Wielkiego Księstwa Litewskiego..............................................................................................................29 Redakcinė kolegija Between the Exhibited Slavic and the Hidden Lithuanian Features: Eustachy Tyszkiewicz dr. Žygintas Būčys, dr. Reda Griškaitė, and His Vision of the Grand Duchy of Lithuania prof. dr. Aliaksandr Huzhalouski, Galina Koveneva, Birutė Kulnytė, doc. dr. Saulius
    [Show full text]