Vilniaus Pedagoginis Universitetas Gamtos Mokslų Fakultetas Regioninės Geografijos Katedra

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS REGIONINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA

Andželika Makuc

TERITORINIAI VERSLO RAIDOS POKYČIAI VILNIAUS MIESTE 1995 – 2005 METAIS

Magistrinis darbas

Darbo vadovas: dr. Darius Česnavičius

VILNIUS 2006

TURINYS ĮVADAS...... 3 1. Metodinė dalis ...... 4 1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai...... 4 1.2. Darbo naujumas ir aktualumas ...... 4 1.3. Darbo metodika ...... 5 1.4. Ekonominės veiklos rūšių klasifikacija ...... 9 1.5. Informacinių šaltinių apžvalga ...... 12 2. TRUMPA VILNIAUS MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA ...... 13 3. TERITORINIAI VERSLO RAIDOS POKYČIAI VILNIAUS MIESTE 1995 – 2005 M...... 15 3.1. Įmonių skaičius ir koncentracija Vilniaus mieste...... 15 3.2. Vilniaus įmonių skaičiaus kaita pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšių grupes ...... 20 3.3. Vilniaus įmonių pagrindinė veikla seniūnijose...... 25 3.3.1. Apdirbamoji gamyba...... 26 3.3.2. Žaliavos, kuras, energetika...... 29 3.3.3. Mažmeninė prekyba...... 31 3.3.4. Didmeninė ir mažmeninė prekyba ...... 34 3.3.5. Kompiuteriai ir komunikacijos...... 36 3.3.6. Finansai, draudimas, teisė ...... 38 3.3.7. Statyba, statybinės medžiagos...... 40 3.3.8. Automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas ...... 42 3.3.9. Transporto paslaugos, sandėliavimas...... 44 3.3.10. Švietimas, kultūra, mokslas...... 46 3.3.11. Sveikatos apsauga, socialinis darbas...... 48 3.3.12. Viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas...... 50 3.3.13. Valstybinės institucijos ir organizacijos...... 52 3.3.14. Asmeninės paslaugos ...... 54 3.3.15. Pirminis sektorius...... 56 3.4. Įmonių pagrindinės veiklos palyginimas etaloninėse Vilniaus miesto seniūnijose...... 58 3.5. Apibendrinimas ...... 64 IŠVADOS ...... 65 INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...... 66 SANTRAUKA ...... 67 SUMMARY ...... 68 PRIEDAI...... 69

2 ĮVADAS

Miestas – tai žmonių bendruomenės teritorinė forma, kuri susiformuoja tokia, kad kuo geriau tenkintų miestiečių poreikius. Miesto socialinės teritorinės sistemos kūrimasis ir raida – vienas labiausiai mokslininkus dominančių dalykų (Šešelgis). Ypatingai paskutiniu metu daug dėmesio susilaukia Vilniaus miesto šiuolaikinės teritorinės plėtros ypatumų tyrinėjimas. Miesto raidos pokyčius dėsningai lemia daugelis įvairių sąlygų (4). Vilniaus miesto kūrimasis ir plėtra siekia viduramžius, ir kiekvienas miesto raidos etapas susijęs su didesniais ar mažesniais istoriniais įvykiais. Reaguodami į objektyviai susiklosčiusius laikmečio bruožus – politinę, ekonominę bei socialinę padėtį, požiūrį į kultūros vertybes bei aplinką, miesto planai atspindėjo vienokį ar kitokį požiūrį į miesto teritorijos plėtrą (6). Miesto istoriniai įvykiai taip pat žymi miesto socialinės raidos etapus, tokius, kaip industrinė ar techninė revoliucija ir socialinės aplinkos transformacijos (5). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, miestų raida, o ypač Vilniaus, pakrypo kitaip. Buvo pereita nuo planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos. Atsirado galimybės plėtotis nuosavam verslui. Tarybiniais metais plėtojamą sunkiąją pramonę, turėjo pakeisti kitos pramonės šakos, ne tokios imlios žaliavoms. 1995 – 2005 laikotarpis atspindi įvykusius Vilniaus miesto teritorinius verslo raidos pokyčius. Jo metu, nepaisant įvairių sunkumų, labai ženkliai didėjo įmonių skaičius. Jų veiklos šakos ryškiai atspindėjo Vilniaus miesto veiklos struktūros kaitą. Vilniaus struktūra tapo vis labiau panašesnė i kitas Europos sostines dėl spartaus paslaugų sektoriaus plėtros. Ypatingai intensyviai plėtėsi prekybos veikla, augo turizmo sektorius bei kitos aptarnavimo šakos. Subalansuotai miesto teritorinei plėtrai daug įtakos turėjo parengtas Vilniaus miesto bendrasis planas, kurio tikslas padėti Vilniui tapti europietišku miestu, turinčiu išplėtotą ekonominę, socialinę aplinką, susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Magistriniame darbe nagrinėjami teritoriniai verslo raidos pokyčiai atskleidžia dėsningą Vilniaus miesto struktūros kaitą, kurioje atsispindi sparčiai besiplėtojantis paslaugų sektorius. Tuo tarpu ekonominės veiklos įmonių pasiskirstymas seniūnijose išryškina miesto teritorijos panaudojimo galimybes, o taipogi numato verslo plėtojimo ateities perspektyvas.

3 1. METODINĖ DALIS

1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai

Tikslas – įvertinti Vilniaus miesto verslo raidos teritorinius pokyčius nuo 1995 iki 2005 metų bei nustatyti ekonominės veiklos įmonių sklaidą miesto seniūnijose.

Uždaviniai:

1. Apdoroti statistinius bei anketavimo metu gautus duomenis. 2. Nustatyti įmonių veiklos pobūdį ir jų teritorinę sklaidą Vilniaus mieste. 3. Įvertinti teritorinius verslo raidos pokyčius per pastaruosius 10 metų Vilniaus miesto teritorijoje. 4. Palyginti etaloninių Vilniaus miesto seniūnijų ekonominių įmonių teritorinius pokyčius.

Tyrimo objektas: Vilniaus miesto seniūnijos, jose esančių įmonių ekonominė veikla 2005 m. liepos mėn. 15 d. ir ankstesnių metų fiksuoti statistiniai šaltiniai.

1.2. Darbo naujumas ir aktualumas

Darbo naujumas Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia nustatyti įmonių ekonominės veiklos pobūdį ir jų paplitimą atskirose Vilniaus miesto seniūnijose 2005 metais. Duomenų atnaujinimas suteikia galimybę palyginti juos su ankstesnių metų gautais duomenimis bei nustatyti įvykusius pokyčius.

Darbo aktualumas Darbas suteikia ekonominės informacijos apie Vilniaus miestą. Tai leidžia ieškoti įmonių teritorinio paplitimo priežastingumo įvertinimo bei prognozuoti įmonių teritorinę sklaidą ateityje.

4 1.3.Darbo metodika

Magistrinio darbo rengimas susideda iš kelių etapų: I. Darbo temos suderinimas su darbo vadovu. II. Darbo plano sudarymas ir aptarimas su darbo vadovu. III Informacinių šaltinių paieška. IV. Anketos parengimas ir tyrimo atlikimas. Darbui reikalingas tyrimas buvo atliktas VPU Regioninės katedros, kuri rėmėsi moksliniais darbuotojais ir geografijos specialybės studentais. Tyrimo užsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybė, kurios tikslas pagal sukurtą socialinių ir ekonominių tyrimų sistemą įvertinti Vilniaus miesto ekonominės veiklos sklaidą seniūnijose 2005-07-15 ir įvykusius pokyčius per pastaruosius keletą metų. Tyrimas atliktas taikant dvi viena kitą papildančias metodų grupes. Įgyvendinant tyrimo uždavinius, dokumentų ir statistinių rinkinių analizės metodais surinkti ir išnagrinėti antriniai duomenys, o pirminiai duomenys surinkti anketinės apklausos metodu. Anketos sudarymas Pagrindiniai anketos sudarymo principai: 1. Anketa savo apimtimi turėjo būti gana išsami, suprantama respondentams, greitai pildoma, todėl buvo nustatyti esminiai klausimai reikalingi tyrimų uždaviniams įgyvendinti. 2. Anketoje nebuvo įtraukti privalomi įmonių registriniai duomenys, anketos pobūdis buvo anoniminis. 3. Į anketos klausimyną buvo įtraukti esminiai savivaldybę dominantys klausimai, susiję su verslo aplinka, savivaldybės teikiamų paslaugų kokybės vertinimu ir pan. 4. Atsižvelgiant į verslo tyrimus mūsų šalyje bei užsienyje, buvo pageidautina įtraukti konkurencingumą iš dalies atspindinčius klausimus, įmonių aktyvumą nusakančius rodiklius. 5. Atsižvelgiant į geografinį vykdytojų įdirbį ir darbo patirtį tarptautiniuose projektuose bei mokslinę tyrimo panaudojimo pusę, įvesti reikiamus ekonominius geografinius klausimus, susijusius su bendradarbiavimu ar infrastruktūra. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus principus, anketoje buvo išskirti keli klausimų blokai (1 priedas): 1. Anketuojamų įmonių veiklos laikotarpis ir kryptis. 2. Įmonių vietos pasirinkimo ir aplinkos vertinimas. 3. Įmonių vadovų verslo aplinkos seniūnijose vertinimas.

5 4. Įvairiapusiai įmonių santykiai su savivaldybe (seniūnijomis). 5. Įmonių konkurencingumą nusakantys daliniai veiksniai. 6. Įmonių vidaus ir išorinis aktyvumas. 7. Teritoriniai įmonių bendradarbiavimo aspektai. 8. Viešosios infrastruktūros pakankamumas seniūnijose. Optimizuojant anketos klausimyno sudarymą iškilo tam tikrų metodologinių problemų. Esminė problema iškilo nustatant pagrindines įmonės veiklos kryptis (2 klausimas). Įtraukti į anketos klausimyną EVRK (ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) nustatytas pagrindines veiklos kryptis buvo sudėtinga dėl šių priežasčių: 1) svarbiausios pirminio sektoriaus veiklos kryptys (žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba ir t. t.) nėra būdingos miesto ekonominiam gyvenimui todėl šios veiklos kryptys apjungtos ir priskirtos 15 punktui. 2) EVRK išskirtų pagrindinių krypčių skaičius yra per didelis tiek anketos klausimynui, tiek ir statistiniam apdorojimo patikimumui įvertinti. 3) EVRK pateikiama ekonominės veiklos krypčių klasifikacija yra per daug detali atliekamiems tyrimams. Kai kurios veiklos rūšys EVRK yra sugrupuotos pagal vieną pagrindinį požymį, todėl sudarant anketos klausimyną ir atliekamiems tyrimams įgyvendinti buvo būtina šiek tiek pergrupuoti veiklos rūšis. Pavyzdžiui, kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių veikla (turizmas) pagal EVRK yra priskiriama Transporto pagrindinei veiklos krypčiai, o anketoje ši veikla priskiriama Viešbučiams ir viešajam maitinimui. Įmonių vadovų vertinimams dėl verslo vietos pasirinkimo buvo įtraukti aktualiausi šiandieniam įmonės vietos pasirinkimui klausimai, be to jie labiau atskleidžia verslo plėtros galimybes. Verslo aplinkos vertinimui buvo pasiūlyta kokybinė atsakymų skalė, vertinant svarbiausias Vilniaus miesto aktualijas, kurių funkcionavimą taip pat pajėgios įtakoti savivaldybė ir seniūnijos.

Respondentų atranka

Respondentų atranką nusako du pagrindiniai parametrai: generalinė visuma (šiuo atveju visos Vilniaus mieste veikiančios įmonės) bei respondentų imtis (ta generalinės visumos dalis, kurią ištyrus gaunama informacija apie visą generalinę visumą).

Formuojant imtį pasirinkta atsitiktinė sisteminė atrankos forma: apklaustas kas tryliktas generalinės visumos narys. Atsitiktinė atranka remiasi principu, kad galimybę pakliūti į imtį turi turėti kiekvienas generalinės visumos narys. Atsitiktinių atrankų pagrindu surinktiems

6 duomenims taikomi aiškūs reprezentatyvumo reikalavimai ir skaičiuojamos paklaidos, o apdorojant duomenis taikomi statistinio reikšmingumo testai. Apklaustų vadovų skaičių (imtį) Vilniaus mieste nusako 95 proc. patikimumo ir 0,05 paklaidos reikalavimai, kurie kiekybiniuose socialiniuose tyrimuose reprezentatyvumo požiūriu laikomi pakankamais. Generalinę veikiančių įmonių visumą nusako skaičius 25 370 (2005 metai). Tuomet minimalus imties dydis minėtų reikalavimų požiūriu, taikant vieną iš galimų formulių, turi būti 394.

Imties dydžiui nustatyti taikyta formulė:

kur n – atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,05), N – generalinės visumos dydis. Tačiau šiuo atveju reprezentatyvūs būtų tik bendrieji pasiskirstymai, o duomenų lyginimas pagal tyrimui svarbius kintamuosius patikimumo stokotų. Todėl respondentų imtys buvo kelis kartus padidintos. 1 lentelėje pateikiamas išsamus respondentų pasiskirstymas pagal seniūnijas. V. Tyrimo metu gauti duomenys buvo apdorojami SPSS 10/Windows kompiuterine programa.

VI. Darbui reikalingų duomenų parinkimas, susisteminimas įvedant teritorinį faktorių, reikalingos kartografinės ir vaizdinės medžiagos paruošimas, analizavimas, išvadų parengimas.

Darbe panaudoti metodai:

1. Sociologinis – įmonių vadovų apklausa. 2. Matematinės statistikos – duomenų tvarkymas ir apdorojimas. 3. Kompiuterinės grafikos – reikalingų diagramų, žemėlapių saudarymas. 4. Sisteminės analizės metodas – sudarytos vaizdinės medžaigos analizavimas.

7 1 lentelė. Respondentų imtis Vilniaus miesto seniūnijose

Nr. Seniūnija Įmonių skaičius Apklausta Apklausta, %

1. Antakalnis 1289 65 5,0 2. Fabijoniškės 864 94 10,9 3. Grigiškės 141 31 22,0 4. Justiniškės 612 54 8,8 5. Karoliniškės 696 52 7,5 6. Lazdynai 759 45 5,9 7. Naujamiestis 4506 226 5,0 8. Naujininkai 1199 81 6,8 9. Naujoji Vilnia 649 53 8,2 10. Paneriai 763 44 5,8 11. Pašilaičiai 854 107 12,5 12. Pilaitė 308 17 5,5 13. Rasos 349 33 9,5 14. Senamiestis 3532 236 6,7 15. Šeškinė 888 43 4,8 16. Šnipiškės 2009 205 10,2 17. Verkiai 1004 65 6,5 18. Vilkpėdė 1235 78 6,3 19. Viršuliškės 558 47 8,4 20. Žirmūnai 2249 179 8,0 21. Žvėrynas 906 65 5,0

8 1.4. Ekonominės veiklos rūšių klasifikacija

Tyrimui atlikti reikėjo įvairią įmonių veiklą suskirstyti į atitinkamas veiklos grupes, nes kitaip būtų sunku nagrinėti įmonių pasiskirstymą mieste dėl jų plačios veiklos. Remiantis EVRK (ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius), įmonių veikla buvo suskirstyta į 15 ekonominės veiklos rūšių grupes. Skirstymas labiau buvo orientuotas į įmonių veiklą Vilniuje, todėl kai kurios veiklos buvo apibendrintos, o kai kurios atvirkščiai – atskirtos į savarankiškas grupes.

Apdirbamoji gamyba. Šiai sekcijai priklauso visa miesto apdirbamoji pramonė. Apdirbamosios gamybos veikla yra apibrėžiama kaip mechaninis, fizikinis ar cheminis medžiagų terpių ar jų sudedamųjų dalių vertimas naujais produktais. Apdirbamosios pramonės statistiniai vienetai dažniausiai yra įmonės, fabrikai ar gamyklos, paprastai naudojančios energijos varomas mašinas ir medžiagų apdirbimo įrangą. Į šią sekciją taip pat įeina statistiniai vienetai, kurie naujus produktus iš medžiagų ar terpių gamina rankiniu būdu ar namų sąlygomis, ir tie, kurie viešai prekiauja produktais tose pačiose patalpose, kur jie yra gaminami. Naujai pagaminti produktai gali būti gatavi tinkami naudoti ar vartoti produktai arba pusgaminiai, kurie, kaip žaliava, tinka naudoti tolimesnei gamybai. Šiai veiklos grupei priklauso maisto produktų, gėrimų, tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas, kailių išdirbimas, odos ir odos dirbinių, medienos ir medinių dirbinių gamyba, baldų, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba, leidyba ir spausdinimas, chemijos pramonės gaminių , guminių ir plastikinių dirbinių gamyba ir kt.(3) Žaliavos, kuras, energetika Šios sekcijos veikla yra susijusi su elektros energijos, gamtinių dujų, garo ir vandens tiekimu naudojant ilgalaikes infrastruktūras. Šiai grupei taip pat yra priskiriama automobilių degalų mažmeninė prekyba, nors pagal EVRK ji priklauso mažmeninės prekybos sekcijai (3) Mažmeninė prekyba Mažmeninei prekybai priklauso naujųjų ir panaudotų prekių, pagrindinai skirtų plačiajai visuomenei asmeniškai vartoti ar naudoti namų ūkyje, pardavimas (pardavimas jų neperdirbant) parduotuvėse, universalinėse parduotuvėse, kioskuose, per prekybos firmas, parduodančias prekes pagal užsakymą paštu ir kt. (3). Didmeninė ir mažmeninė prekyba Didmeninė prekyba yra naujų arba naudotų prekių perpardavimas (pardavimas be perdirbimo) mažmenininkams, pramoniniams, komerciniams, vartotojiškų įstaigų ar profesionaliems vartotojams arba kitiems didmeninės prekybos prekiautojams, arba asmenims

9 ar kompanijoms, veikiantiems kaip agentai kam nors perkant prekes ar kam nors jas parduodant (3). Kompiuteriai, komunikacijos Ši veiklos kryptis yra viena iš svarbiausių modernaus miesto gyvenimą užtikrinančių ekonomikos šakų, ypatingai reikšmingų plėtojamų mieste naujųjų technologijų fone (5). Šiai veiklos grupei priskiriama pašto veikla, telekomunikacijos, kurioms priklauso garso, vaizdo, duomenų ar kitokios informacijos perdavimas. Ši sekcija taip pat apima kompiuterių ir su jais susijusią veiklą (3). Finansai, draudimas, teisė Ši veikla Vilniaus miestui yra ypač aktuali. Jai priklauso finansinis tarpininkavimas, draudimas, pensijų lėšų kaupimas, teisinė veikla, nekilnojamojo turto operacijos bei kita verslo veika (3) Statyba, statybinės medžiagos Ši veiklos kryptis paskutiniu metu įgavo didelius augimo tempus. Į šią sekciją įeina pastatų ir civilinių statinių bendroji statyba ir specialieji statybos darbai, pastatų įrengimas ir statybos baigimas. Gali būti nauja statyba, remontas, priestatų statyba, rekonstrukcija, surenkamųjų pastatų ar statybinių konstrukcijų montavimas statybos aikštelėse, taip pat laikino pobūdžio statyba (3). Automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas Augant automobilių parkui, buitinių reikmenų paklausai, ši veiklos rūšis įgavo išties didelius vystymosi tempus. Ji buvo iškirta kaip atskira veiklos kryptis ir atskirta nuo EVRK nurodytos grupės, kurioje įtraukta prekyba. Be minėtų šiai veiklos krypčiai priskiriami: variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas; motociklų techninė priežiūra ir remontas; asmeninių ir ūkio reikmenų taisymas(5). Transporto paslaugos, sandėliavimas Šiam sektoriui priskiriamas keleivių ir krovinių gabenimas, geležinkelių, kelių, vandens, oro transporto ar krovinių transportavimas vamzdynais. Tai pat pagalbinė veikla, pavyzdžiui, transporto galinių punktų ir stovėjimo aikštelių paslaugos, krovinio tvarkymas, laikymas ir kt. (3). Švietimas, kultūra, mokslas Į šį skyrių įeina valstybinis ir privatusis bet kurio lygmens ar bet kurios specializacijos švietimas. Į kiekvieno lygmens švietimą įeina specialusis asmenų su fizine ar protine negalia mokymas. Šiai sekcijai priskiriamas taip pat suaugusiųjų mokymas (3).

10 Sveikatos apsauga, socialinis darbas Šios sekcijos veikla yra susijusi su žmonių sveikatos priežiūra. Jai yra priskiriama ligoninių, medicininės praktikos, stomatologinės praktikos ir kita sveikatos priežiūros veikla. Taip pat ši sekcija apima ir veterinarinę veiklą. Socialinio darbo veikla yra siejama su socialine globa, teikiama visą parą vaikams, seneliams, neįgaliems žmonėms, našlaičių priežiūra (3). Viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas Šios sekcijos veikla yra susijusi su laikinos buveinės ir (arba) paruoštų, greitam vartojimui skirtų, valgių, užkandžių ir gėrimų tiekimu vartotojams. Taip pat priskiriamos ne tik apgyvendinimo, bet ir maitinimo paslaugų tiekimas, kadangi šias dvi veiklos rūšis dažnai derina ir vykdo vienas ir tas pats statistinis vienetas. Šiai sekcijai buvo priskirtos ir turizmo paslaugos (3). Valstybinės institucijos, organizacijos Šis sektorius apima viešąjį valdymą, gynimą ir privalomąjį socialinį draudimą. Šios grupės veiklos rūšys yra susijusi su viešojo valdymo institucijomis. Tai yra statistiniai vienetai, kurie yra vietinių ar centrinių viešojo valdymo institucijų, suteikiančių jiems teisę tinkamai vykdyti visuomenės valdymo funkcijas, dalis. Tokiu būdu šiai sekcijai priskiriama gynyba, teisingumas, policija, užsienio reikalai, bendrasis administravimas ir priežiūra, susijusi su socialinio bei ekonominio gyvenimo sritimis, privalomasis socialinis draudimas (3). Asmeninės paslaugos Šiam sektoriui yra priskiriama kirpyklų, grožio salonų , kosmetikos, masažo ir kt. veikla. Pirminis sektorius Šiai veiklos grupei yra priskirtos pirminio sektoriaus įmonės, nuotekų ir atliekų šalinimo, sąlygų sanitariniams reikalams užtikrinimas (3).

11 1.5.Informacinių šaltinių apžvalga

Ieškant informacinių šaltinių magistriniam darbui, paaiškėjo, kad reikalingos ir aktualios medžiagos yra ne tiek ir daug, todėl darbas yra atliktas remiantis sukaupta VPU Regioninės katedros duomenų baze, kuri buvo papildyta 2005 metų tyrimo metu gautais duomenimis (2, 3, 4, 5 priedai). Reikalingos informacijos darbo temai radau moksliniuose straipsniuose, laikraščių straipsniuose, statistiniuose rinkiniuose, moksliniuose darbuose, knygose, internetiniuose puslapiuose. Vilniaus miesto ekonominės situacijos aprašymui daugiausiai medžiagos radau šiose internetiniuose puslapiuose: http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=24&lang=lt http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=20 http://www.vilnius.lt/new/investicijos.php?open=34 http:// www.vilnius.lt/vmsp/ http://www.vilnius.lt/new/zekonomika.php Dalį informacijos apie Vilniaus miestą radau T. Grunskio ir J. Jakaičio straipsniuose, kurie buvo paskelbti žurnale „Urbanistika ir architektūra“. Svarbiu šaltiniu buvo ir Vilniaus miesto bendrasis planas, kuriame yra pateikta Vilniaus miesto plėtros strategija. Remiantis Statistikos departamento lediniu „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius“ pateikiau pagrindinių nagrinėjamų veiklos grupių apibūdinimus.

12 2. TRUMPA VILNIAUS MIESTO EKONOMINĖ APŽVALGA

Vilniaus miestas įsikūręs pietryčių Lietuvoje, Vilnelės ir Neries upių santakoje. Miesto geografinė padėtis žymima 500 411 šiaurės platumos ir 250 571 rytų ilgumos, jis iškilęs 118,2 metrai virš jūros paviršiaus (7). Lietuvos mastu Vilniaus ekonomikos ypatumus lemia sostinės, kaip šalies administracinio centro, vaidmuo ir dėl to didesnė verslo organizavimo centro reikšmė ir intensyvesni tarptautiniai ekonominiai ryšiai, palyginti su kitais šalies miestais (13) Rytų ir Vakarų valstybių atžvilgiu Vilnius įsikūręs labai patogioje ir svarbioje vietoje. Vilniaus miesto ekonominei raidai įtakos turėjo po 1990-ųjų metų vykdomos reformos, kurių eigoje pagerėjo verslo sąlygos, susisiekimo, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitos sistemos. Siekiant efektyviai ir nuosekliai įgyvendinti sprendimus, svarbiausių sostinės gyvenimo darbo organizavimui pagrindu tapo 2002 – 2011 metų strateginis planas (1). Būtent miesto plėtros strategija numato tai, kas yra ar turėtų būti pagrindiniai varikliai, svarbiausi atsparos taškai, o jų plėtra skatins ir visų kitų sričių plėtrą (12) Daugiametė plėtros strategija numato, kad Vilnius taps pasaulio vartais į Lietuvą. Sostinė bus patraukli šalies ir tarptautiniam verslui. Moderni susisiekimo sistema (oro uostas, keliai, geležinkeliai, visuomeninis transportas) užtikrins greitą ir patogų miesto ryšį su regionu ir visu pasauliu. Vilnius bus pažangių technologijų ir žinių ekonomikos centras, skatinantis naujoves šalyje ir regione. Šiuolaikinės ekonomikos plėtra glaudžiai siejama su stipriu mokslo ir švietimo potencialu (13). Atsižvelgiant į numatytus strateginius tikslus buvo sukurta Vilniaus 2020 vizija: „Vilnius – Lietuvos sostinė, moderniausias Vidurio ir Rytų Europos miestas, tarptautinis politikos, verslo, mokslo ir kultūros centras“. Vilniaus miesto plėtrą lemia miesto vizija. Vizijos ir miesto strateginių tikslų įgyvendinimas siejamas su miesto didžiausio potencialo išsaugojimu ir sustiprinimu: tarptautinio vaidmens didinimu, žinių ekonomikos plėtra, pažangios visuomenės kūrimu ir susisiekimo infrastruktūros plėtra (14). Daug yra nuveikta darbų gerinant Vilniaus miesto gyvenimo sritis. Miesto ūkyje vyksta teigiami pokyčiai: sparčiai auga paslaugų sektorius, didėja jų lyginamasis svoris miesto ūkio struktūroje. Per pastarąjį dešimtmetį žmonių, dirbančių paslaugų sektoriuje, dalis išaugo iki 68% visų miesto dirbančiųjų. Kartu vyksta pramonės sektoriaus modernizavimas. Miesto ekonomikos plėtrą skatina didėjančios tiesioginės užsienio investicijos. Vilnius – daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukiantis šalies miestas. Didžiausia tiesioginių užsienio investicijų dalis tenka paslaugų sektoriui: komunikacijoms, prekybai ir finansiniam tarpininkavimui. Vilniuje yra susiformavęs šalies finansų centras. Mieste įsikūrę pagrindiniai

13 šalies bankai, draudimo bei vertybinių popierių rinkos institucijos. Daug nuveikta, stiprinant Vilniaus, kaip turizmo, konferencijų, parodų ir pramogų centro, vaidmenį. Mieste kasmet organizuojami tarptautiniai ir vietiniai festivaliai bei parodos, verslo seminarai ir konferencijos, daug dėmesio skiriama išsaugoti unikalų miesto kultūros paveldą. Dėl išskirtinės architektūros Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Taip pat miestas gali pasiūlyti ir patrauklią turizmo infrastruktūrą: restoranus, klubus, lošimo namus ir kitas pramogas (14). Vilniaus, Lietuvos sostinės, tarptautinio vaidmens didėjimą Vidurio ir Rytų Europoje lemia tai, kad Lietuva siekia stiprinti savo, kaip regioninės valstybės, vaidmenį. Lietuva yra pažangi ES ir NATO narė. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Vidurio Europos, Šiaurės ir kaimyninėmis šalimis, Vilniuje organizuojami tarptautinės reikšmės politiniai forumai ir susitikimai (14).

14 3. TERITORINIAI VERSLO RAIDOS POKYČIAI VILNIAUS MIESTE 1995 – 2005 METAIS

3.1.Įmonių skaičius ir koncentracija Vilniaus mieste

1995 m. 6072 tankumas - 15 įm./kv.

1999 m. 12036 tankumas - 30 įm./kv. km

2002 m. 18682 tankumas - 47 įm./kv.

tankumas - 2005 m. 25281 63 įm./kv. km

1 pav. Veikiančių įmonių skaičiaus kaita Vilniaus mieste 1995–2005 m.

Per visą nagrinėjamą laikotarpį įmonių skaičius ir teritorinis jų pasiskirstymas Vilniaus mieste buvo nevienodas ir nuolat keitėsi. 1995 metais buvo užregistruota 6072 veikiančios įmonės, o 2005 metais – 25281. Dešimties metų laikotarpyje įmonių skaičius išaugo daugiau nei 4 kartus. Kartu didėjo ir įmonių tankumas. 1995 m. jis siekė 15 įmonių km2, o 2005 – 63 įmonės km2 (1 pav.). Tokiam sparčiam įmonių skaičiaus didėjimui įtakos galėjo turėti sudaromos palankios sąlygos verslo plėtrai, nuolat gerėjanti bendra Lietuvos ekonominė situacija. Nuo 1995 iki 2005 metų įmonių skaičius augo visose seniūnijose, bet jų augimo tempai skirtingose seniūnijose buvo nevienodi. Didžiausiu įmonių skaičiumi 1995 metais pasižymėjo Naujamiesčio (1017 įmonių), Senamiesčio (717 įmonių), Žirmūnų (524) seniūnijos. Jose buvo sukoncentruota 37,1 % visų bendro skaičiaus įmonių. Per pastaruosius 10 metų šios seniūnijos išlaikė lyderio pozicijas pagal bendrą įmonių skaičių. 2005 m. Naujamiestyje buvo 4492 įmonės, Senamiestyje – 3518 įmonių, Žirmūnuose – 2238 įmonės. Bendrai jose buvo sukoncentruota 40,5 % bendro įmonių skaičiaus (2 pav.). 2005 metus palyginus su 1995 metais šiose trijose seniūnijose įmonių skaičiaus dalis išaugo 3,4 %. Įmonių skaičiaus augimas keitė ir teritorinį jų paskirstymą. Kadangi įmonių skaičius didėjo visose miesto seniūnijose, todėl keitėsi ir jų tankumas. 1995 metais didžiausia įmonių koncentracija buvo Naujamiestyje (211,8 įmonės 1 km2), Senamiestyje (159 įmonės 1 km2), Žvėryne (75,2 įmonės 1 km2), Žirmūnuose (61,6 įmonės 1 km2). Pats mažiausias įmonių tankumas buvo Panerių (2,3 įmonės 1 km2), Grigiškių

15 (3,8 įmonės 1 km2), Antakalnio (4,1 įmonė 1 km2), Verkių (4,1 įmonės 1 km2) seniūnijose (2 pav.). 2005 metais įmonių tankumas visose Vilniaus miesto seniūnijose padidėjo. Ypatingai įmonių koncentracija išaugo ten, kur seniūnijos plotas yra nedidelis, o įmonių skaičiaus augimas buvo didelis. Pati didžiausia įmonių koncentracija buvo Naujamiesčio (935,8 įmonės 1 km2), Senamiesčio (781,8 įmonės 1 km2) ir Šnipiškių (643 įmonės 1 km2) seniūnijose. Dideliu įmonių tankumu taip pat pasižymėjo Žvėryno (333,7 įmonės 1 km2), Žirmūnų (263,3 įmonės 1 km2), Viršuliškių (222 įmonės 1 km2) seniūnijos. Mažiausias įmonių tankumas buvo didžiausiose pagal plotą miesto seniūnijose: Paneriuose (9,2 įmonės 1 km2), Naujoje Vilniuje (16,5 įmonės 1 km2), Antakalnyje (16,6 įmonės 1 km2), Verkiuose (18,2 įmonės 1 km2) (3 pav.). Lyginant 2005 metus su 19991 metais įmonių santykinė dalis ryškiausiai padidėjo tik Senamiesčio seniūnijoje (+1,3 %). Kitose seniūnijose įmonių dalių didėjimas neviršijo +0,2 % (Antakalnyje, Grigiškėse, Pilaitėje, Verkiuose, Viršuliškėse, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Žvėryne). Jokių įmonių santykinio dydžio pokyčių neįvyko Fabijoniškėse, Naujamiestyje, Šeškinėje. Tuo tarpu įmonių dalis sumažėjo Vilkpėdės (-0,7 %) Naujininkų (-0,5 %), Lazdynų (-0,4 %), Panerių (-0,3 %) seniūnijose. Kitose seniūnijose neigiami įmonių dalies skaičiaus pokyčiai buvo nedideli (4 pav.). Vilniaus miesto teritorija pagal įmonių skaičiaus dalies augimą galima padalinti į dvi dalis: pietinę, kur įmonių santykinė dalis mažėjo ir šiaurinę- įmonių dalis didėjo (4 pav.).

1 Duomenys yra lyginami su 1999 m., nes laikotarpis nuo 1995 iki 1998 pasižymėjo nestabilia ekonomine situacija šalyje (perėjimas nuo planinės ekonomikos prie laisvosios rinkos, privataus kapitalo kūrimasis ir kt.).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 224 Žr – Žirmūnai 3,7 Žv – Žvėrynas

316 Verkiai 5,2 P Antakalnis

210 F 3,5 202

61 180 3,3 524 1,0 3,0 252 8,6 Pilaitė J 111 Še 4,2 Šn V 1,8 Žr 203 474 188 K 3,3 7,8 Naujoji Vilnia Žv N 98 3,1 717 1,6 27 1017 S 11,8 170 0,4 216 16,7 2,8 Gri giškės 3,6 349 Rasos Lazdynai 5,7

188 Vilkpėdė Naujininkai 3,1 345 Įmoni ų tankumas Paneriai 5,7 (įmonių skaičius 1km2)

0,1-2,5 2,6-5,0 5,1-7,5 7,6-10,0 10,1-20,0 daugiau 20

Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose (%) 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas M 1:320000 (%)

2. pav. Įmonių skaičiaus pasiskirstymas seniūnijose 1995 metais

17 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 1001 Žr – Žirmūnai 4,0 Žv – Žvėrynas

1284 Verkiai 5,1 P Antakalnis

854 F 3,4 861

307 609 3,4

1,2 2,4 884 2238

Pilaitė J 555 Še 3,5 Šn 8,9 V 2,2 Žr 901 1994 695 K 3,6 7,9 Naujoji Vilnia 2,7 Žv N 348 3518 141 4492 S 13,9 1,4 648 0,6 755 17,8 2,6 Gri giškės 3,0 1234 Rasos Lazdynai 4,9

761 Vilkpėdė Naujininkai 3,0 1198 Įmoni ų tankumas Paneriai 4,7 (įmonių skaičius 1km2)

0,1-2,5 2,6-5,0 5,1-7,5 7,6-10,0 10,1-20,0 daugiau 20

Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose (%) 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas M 1:320000 (%)

3. pav. Įmonių pasiskirstymas seniūnijose 2005 metais

18 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N – Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės +0,2 Žr – Žirmūnai

Žv – Žvėrynas +0,2 Verkiai

P Antakalnis

-0,1 F 0

+0,2 -0,2

0 Pilaitė J +0,2 Še Šn +0,1 V Žr +0,1 +0,1 K Naujoji Vilnia -0,2 Žv N +1,3 0 S -0,1 +0,2 -0,4 Grigiškės 0 -0,7 Rasos Lazdynai

-0,3 Vilkpėdė Naujininkai

-0,5 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

-5,4 – (-3,7) -3,6 – (-1,9) -1.8 – (-0,1) 0 – 1.7 1.8 – 3.5 daugiu 3,6 teritorinė įmonių kaitos augimo kryptis

Įmonių skaičius ir pasiskirstymas M 1:320000 seniūnijose (%) 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas (%)

4 pav. Įmonių skaičiaus santykinio dydžio pokyčiai 1999-2005 m.

19 3.2.Vilniaus įmonių skaičiaus kaita pagal pagrindines ekonomines veiklos rūšių grupes

Vilniaus miesto įmonių atskirų veiklos grupių analizė atskleidžia tam tikrus jų kaitos dėsningumus, kurie leidžia atskleisti plėtojamos veiklos kryptis bei stebėti įvykusius pasikeitimus dešimties metų laikotarpyje. 1995 m. įmonių gausa išsiskyrė mažmeninė prekyba, kuriai priklausė 1058 veikiančios įmonės, tai sudarė 17,4 % bendro įmonių skaičiaus (5-6 pav.). Ši veiklos kryptis išlaikė lyderio pozicijas per visą nagrinėjamą laikotarpį ir 2005 metais pagal įmonių skaičių buvo pirmoje vietoje. Jai priklausė 3773 įmonės (14,9 % bendro įmonių skaičiaus) (5-6 pav.). Antroje vietoje 1995 metais buvo apdirbamoji gamyba, kuriai yra priskiriamos 699 įmonės. Nedaug atsiliko ir trečioje vietoje buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba, kuriai priklausė 696 įmonės. Šių veiklų įmonės sudarė 23 % bendro įmonių skaičiaus. Didesniu įmonių skaičiumi taip pat pasižymėjo statyba ir statybinės medžiagos (667 įmonės arba 11 % bendro įmonių skaičiaus), finansai, draudimas, teisė (587 įmonės arba 9,7 % bendro įmonių skaičiaus ), švietimas, kultūra, mokslas (416 įmonių arba 6,9 % bendro įmonių skaičiaus). Šioms penkioms ekonominėms veikloms 1995 metais priklausė 68 % Vilniaus miesto įmonių (5, 6 pav.). Visų kitų ekonominės veiklos grupių įmonių skaičius buvo nedidelis. Mažiausią įmonių skaičių turėjo pirminis sektorius (27 įmonės arba 0,4 % bendro įmonių skaičiaus) bei žaliavų, kuro ir energetikos sektorius (37 įmonės arba 0,6 % bendro įmonių skaičiaus) (5, 6pav.). 2005 metais pagal bendrą įmonių skaičių, kaip buvo minėta anksčiau, liko mažmeninė prekyba. Antroje vietoje, kitaip negu 1995 metais, buvo valstybinės institucijos ir organizacijos, kurios sudarė 2884 įmonės arba 11,4 % bendro įmonių skaičiaus. Ypač sparti šios ekonominės veiklos plėtra buvo nuo 1995 iki 1999 metų, tada valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių skaičius išaugo beveik keturis kartus. Tolesnis jų augimas buvo jau mažesnis. Trečioje vietoje, skirtingai negu 1995 metais, buvo finansai, draudimas, teisė. Šia veikla 2005 metais užsiėmė 2723 įmonės, kurios sudarė 10,8 % bendro įmonių skaičiaus. Didelis įmonių skaičius taip pat buvo užfiksuotas tokiose veiklos srityse, kaip didmeninė ir mažmeninė prekyba (2482 įmonės arba 9,8 % bendro įmonių skaičiaus), statyba, statybinės medžiagos (2174 įmonės arba 8,6 % bendro įmonių skaičiaus ), apdirbamoji gamyba (2170 įmonės arba 8,6 % bendro įmonių skaičiaus). Šios penkios ekonominės veiklos kartu apjungia 64,1 % bendro įmonių skaičiaus (5- 6pav.). Didesniu įmonių skaičiumi dar pasižymėjo kelios ekonominės veiklos grupės, kuriose įmonių skaičius viršijo 1000. Joms yra priskiriamos švietimas, mokslas, kultūra (1530 įmonių

20 arba 6,1 % bendro įmonių skaičiaus), asmeninės paslaugos (1404 įmonės arba 5,6 % bendro įmonių skaičiaus), transportas, sandėliavimas (1381 įmonių arba 5,5 % bendro įmonių skaičiaus), viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas (1185 įmonių arba 4,7 % bendro įmonių skaičiaus) (5, 6pav.). Mažiausiu įmonių skaičiumi, kaip ir anksčiau pasižymėjo pirminis sektorius (114 įmonių arba 0,5 % bendro įmonių skaičiaus) bei žaliavos, kuras, energetika (216 įmonių arba 0,9 % bendro įmonių skaičiaus) (5, 6 pav.). Dešimties metų laikotarpyje (1995-2005 m.) įvyko tam tikrų pasikeitimų įmonių skaičiaus pasiskirstyme pagal ekonominės veiklos grupes. Bendras įmonių skaičius augo visose ekonominės veiklos šakose, bet santykinis įmonių dalies kitimas buvo labai skirtingas: vienose veiklose įvyko teigiamų pasikeitimų, o kitose atvirkščiai – neigiamų. 2005 metus lyginant su 1999 metais, sparčiausiu santykiniu įmonių dalies augimu išsiskyrė valstybinių institucijų ir organizacijų įmonės, kurių padidėjo +1,3%. Kiek mažesni augimo tempai buvo finansų, draudimo, teisės sferoje (+1,0%). Beveik vienodi pokyčiai įvyko kompiuterių ir komunikacijų (+0,6%) ir viešbučių, viešojo maitinimo turizmo (+0,5%) srityse. Įmonių santykinį dalis taip pat didėjo šiose šakose: žaliavos, kuras, energetika (+ 0,3%), asmeninės paslaugos (+0,2%), pirminis sektorius (+0,2%), sveikatos apsauga, socialinis darbas (+0,1%) (7 pav.). Septyniose ekonominės veiklos šakose vyko santykinis įmonių dalies mažėjimas. Šis procesas buvo ryškiausias apdirbamojoje gamyboje (-1,8%), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (-1,4%), statybos ir statybinių medžiagų (-1,2%) bei transporto paslaugų ir sandėliavimo sektoriuose. Nežymiai įmonių santykinė dalis sumažėjo mažmeninės prekybos (-0,3%), automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo (-0,1%), švietimo, kultūros, mokslo (-0,1%) šakose (7 pav.). Vilniaus įmonių kaitos analizė parodo, kad mieste vyraujančios ekonominės veiklos grupės priklauso paslaugų sferai. Tai patvirtina ir vis mažėjanti apdirbamosios pramonės įmonių dalis bendrame Vilniaus miesto įmonių skaičiuje, o taip pat nedidelis įmonių skaičius pirminiame sektoriuje bei žaliavų, kuro ir energetikos šakoje. Toliau tikslinga yra nagrinėti, kaip keitėsi atskiros įmonių veiklos Vilniaus miesto seniūnijose, kadangi kiekvienos ekonominės veiklos įmonių dalies teritorinis pasiskirstymas buvo labai kontrastingas.

699 1256 Apdirbamoji gamyba 1718 2170

37 Žaliavos, kuras, 68 145 energetika 216

1058 1831 Mažmeninė prekyba 2875 3773 696 Didmeninė ir mažmeninė 1350 1952 prekyba 2482

172 Kompiuteriai, 334 610 komunikacijos 868 587 1185 Finansai, draudimas, teisė 2033 2723

667 Statyba, statybinės 1179 1667 medžiagos 2174

112 Automobilių remontas, 252 1995 384 buitinių daiktų taisymas 512 1999 2002 351 Transporto paslaugos, 760 1090 2005 sandėliavimas 1381

416 Švietimas, kultūra, 745 1167 moks las 1530

153 Sveikatos apsauga, 395 653 socialinis darbas 864

247 Viešbučiai, viešasis 503 824 maitinimas, turizmas 1185

312 Valstybinės institucijos, 1211 1997 organizacijos 2884

301 645 Asmeninės paslaugos 1042 1404 27 39 Pirminis sektorius 70 114

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 %

5 pav. Vilniaus įmonių pasiskirstymas pagal pagrindines veiklas 1995 – 2005 metais (skaičiais)

22 11,5 10,4 Apdirbamoji gamyba 9,2 8,6

0,6 Žaliavos, kuras, 0,6 0,8 energetika 0,9

17,4 15,2 Mažmeninė prekyba 15,4 14,9 11,5 Didmeninė ir mažmeninė 11,2 10,4 prekyba 9,8

2,8 Kompiuteriai, 2,8 3,3 komunikacijos 3,4 9,7 9,8 Finansai, draudimas, teisė 10,9 10,8

11 Statyba, statybinės 9,8 8,9 medžiagos 8,6

1,8 Automobilių remontas, 2,1 1995 2,1 buitinių daiktų taisymas 2 1999 2002 5,8 Transporto paslaugos, 6,3 5,8 2005 sandėliavimas 5,5

6,9 Švietimas, kultūra, 6,2 6,2 moks las 6,1

2,5 Sveikatos apsauga, 3,3 3,5 socialinis darbas 3,4

4,1 Viešbučiai, viešasis 4,2 4,4 maitinimas, turizmas 4,7

5,1 Valstybinės institucijos, 10,1 10,7 organizacijos 11,4

5 5,4 Asmeninės paslaugos 5,6 5,6 0,4 0,3 Pirminis sektorius 0,4 0,5

02468101214161820%

6 pav. Vilniaus įmonių pasiskirstymas pagal pagrindines veiklas 1995 – 2005 metais (procentais)

23 Apdirbamoji gamyba -1,8 Žaliavos, kuras, energetika 0,3 Mažmeninė prekyba -0,3 Didmeninė ir mažmeninė prekyba -1,4 Kompiuteriai, komunikacijos 0,6 Finansai, draudimas, teisė 1 Statyba, statybinės medžiagos -1,2 Automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas -0,1 Transporto paslaugos, sandėliavimas -0,8 Švietimas, kultūra, mokslas -0,1 Sveikatos apsauga, socialinis darbas 0,1 Viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas 0,5 Valstybinės institucijos, organizacijos 1,3 Asmeninės paslaugos 0,2 Pirminis sektorius 0,2 % -2 -1,5 -1 -0,5 0 0,5 1 1,5

7 pav. Vilniaus įmonių pagrindinės ekonominės veiklos rūšių grupių santykinio dydžio pokyčiai 1999-2005m. (procentais)

24 3.3. Vilniaus įmonių pagrindinė veikla seniūnijose

Šiame skyriuje bus nagrinėjamas Vilniaus įmonių pagrindinės veiklos (2. lentelė) paplitimas seniūnijose, kuris padės geriau atskleisti įmonių vykdomos veiklos pokyčius. Įvykę pasikeitimai bus skaičiuojami nuo 1999-ųjų iki 2005-ųjų metų.

2 lentelė. Vilniaus įmonės pagal pagrindinę veiklą 1995–2005 m. Veiklos rūšis Metai 1995 1999 2002 2005 Apdirbamoji gamyba Abs. sk.699 1256 1718 2170 % 11,5 10,4 9,2 8,6 Žaliavos, kuras, energetika Abs. sk. 37 68 145 216 % 0,6 0,6 0,8 0,9 Mažmeninė prekyba Abs. sk.1058 1831 2875 3773 % 17,4 15,2 15,4 14,9 Didmeninė ir mažmeninė prekyba Abs. sk.696 1350 1952 2482 % 11,5 11,2 10,4 9,8 Kompiuteriai, komunikacijos Abs. sk.172 334 610 868 % 2,8 2,8 3,3 3,4 Finansai, draudimas, teisė Abs. sk.587 1185 2033 2723 % 9,7 9,8 10,9 10,8 Statyba, statybinės medžiagos Abs. sk.667 1179 1667 2174 % 11,0 9,8 8,9 8,6 Automobilių remontas, buitinių daiktų Abs. sk.112 252 384 512 taisymas % 1,8 2,1 2,1 2,0 Transporto paslaugos, sandėliavimas Abs. sk. 351 760 1090 1381 % 5,8 6,3 5,8 5,5 Švietimas, kultūra, mokslas Abs.sk. 416 745 1167 1530 % 6,9 6,2 6,2 6,1 Sveikatos apsauga, socialinis darbas Abs.sk. 153 395 653 864 % 2,5 3,3 3,5 3,4 Viešbučiai, viešasis maitinimas, Abs. sk.247 503 824 1185 turizmas % 4,1 4,2 4,4 4,7 Valstybinės institucijos, organizacijos Abs. sk.312 1211 1997 2884 % 5,1 10,1 10,7 11,4 Asmeninės paslaugos Abs. sk. 301 645 1042 1404 % 5,0 5,4 5,6 5,6 Pirminis sektorius Abs. sk.27 39 70 114 % 0,4 0,3 0,4 0,5 Veikla nenurodyta Abs. sk.237 282 455 1001 % 3,9 2,3 2,4 4,0

25 3.3.1.Apdirbamoji gamyba

Apdirbamosios gamybos įmonių Vilniaus mieste 2005 metais buvo užregistruota 2170, tai sudarė 8,6% bendro įmonių skaičiaus (8. pav.). Dešimties metų laikotarpyje (1995-2005 m.) įmonių šiame sektoriuje nuolat mažėjo. 1995 metais apdirbamosios pramonės įmonių santykinė dalis bendrame įmonių skaičiuje sudarė 11,5%, 1999 – 10,4%, 2002 – 9,2% (2 lentelė). Teritorinis apdirbamosios pramonės pasiskirstymas Vilniuje 2005 metais buvo nevienodas. Didžiausiu šios veiklos įmonių skaičiumi pasižymėjo Naujamiesčio seniūnija, kurioje buvo sukoncentruota 356 įmonės ir tai sudarė 16,4 % visų Vilniaus miesto apdirbamosios pramonės įmonių (8 pav.). Antroje vietoje pagal įmonių skaičių buvo Senamiesčio seniūnija, kurioje 2005 metais buvo užfiksuotos 264 veikiančios šios veiklos įmonės. Jos sudarė 12,2 % bendro šia veikla užsiimančių įmonių skaičiaus (8 pav.). Trečia vieta atiteko Žirmūnų seniūnijai, kurioje tuomet veikė 198 apdirbamosios gamybos įmonių arba 9,1 % bendro šios veiklos įmonių skaičiaus. Kartu šiose trijose seniūnijose (Naujamiesčio, Senamiesčio, Žirmūnų) buvo 37,7 % bendro šia veikla užsiimančiu įmonių skaičiaus (8 pav.). Virš 100 apdirbamosios gamybos įmonių buvo sutelkta dar keturiose seniūnijose - Šnipiškių (155 įmonės arba 7,1 % apdirbamosios gamybos įmonių ), Naujininkų (126 įmonės arba 5,8 % apdirbamosios gamybos įmonių, Antakalnio (102 įmonės arba 4,7 % apdirbamosios gamybos įmonių), Vilkpėdės (144 įmonės arba 6,6 % apdirbamosios gamybos įmonių) (8 pav.). Kitose seniūnijose įmonių skaičius nesiekė 100 ir mažiausiai apdirbamosios pramonės įmonių buvo Grigiškėse ir Pilaitėje. Grigiškėse veikė tik 10 apdirbamosios pramonės įmonių (0,5 % bendro šios veiklos įmonių skaičiaus), o Pilaitėje - 16 (0,7 % bendro šios veiklos įmonių skaičiaus) (8 pav.). Nuo 1999 iki 2005 metų apskaičiavus įmonių santykinę kaitą paaiškėjo, kad daugiau negu pusėje seniūnijų įmonių dalis sumažėjo, o kitose buvo pastebimas didėjimas, bet jis buvo nežymus. Teritorijos atžvilgiu, kaip matome 8 pav., įmonių santykinė dalis mažėjo centrinėje Vilniaus miesto dalyje ir toliau tęsėsi šiaurinėje bei šiaurės rytinėje dalyje. Įmonių santykinis skaičiaus dydis mažėjo net dvylikoje seniūnijų, bet šis mažėjimas buvo nedidelis, kadangi iki šio laikotarpio vyko apdirbamosios gamybos sektoriaus pertvarkymas ir modernizavimas. Buvo atsisakyta anksčiau dominavusios mašinų pramonės šakų, o modernizuotos – lengvosios pramonės, popieriaus ir medienos, chemijos pramonės bei elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonės (11,13).

26 Labiausiai apdirbamosios pramonės dalis sumažėjo Fabijoniškėse (-0,5 %) Lazdynuose (-0,4 %) Antakalnyje (-0,3 %), Justiniškėse (-0,3 %) ir Vilkpėdėje (-0,3%). Kitur įmonių mažėjimas buvo nedidelis (8 pav.). Apdirbamosios gamybos įmonių dalis didėjo pietinėje, vakarinėje dalyse bei dalis rytinės ir centrinės miesto teritorijos. Taigi daugiausiai, 2005 metus palyginus su 1999 metais, santykinė įmonių dalis padidėjo daugiausiai Senamiesčio (+0,8 %), Naujininkų (+0,5 %), Viršuliškių (+0,3 %) seniūnijose. Kitose seniūnijose įmonių santykinis augimas buvo nedidelis (8 pav.). Ateityje, atsižvelgiant į bendras santykinės įmonių dalies kaitos tendencijas su kitomis Vilniaus miesto įmonių veiklomis, apdirbamosios pramonės įmonių toliau mažėti neturėtų.

27 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijonišk ės J - Justinišk ės K – Karolinišk ės N - Naujamiestis P – Pašilai čiai V – Viršulišk ės S – Senamiestis 83 Še – Šeškin ė 3,8 Šn – Šnipišk ės Žr – Žirmūnai Verkiai Žv – Žvėrynas 102 4,7 P Antakalnis

86 F 74

4,0 3,4

16 41

0,7 1,9 198 55 9,1 Pilaitė J 63 Še 2,5 Šn V2,9 Žr 69 155 41 3,2 7,1 Naujoji Vilnia K 1,9 Žv N 264 10 60 356 12,2 96 0,5 2,9 16,4 S Rasos 4,4 Grigiškės 144 Lazdynai 6,6 42 1,9 Vilkpėdė 89 Naujininkai

4,1 126 Įmonių santykinio dydžio

5,8 pokyčių teritorinė sklaida Paneriai (%) 1999-2005 m.

-5,4 – (-3,7) -3,6 – (-1,9) -1.8 – (-0,1) 0 – 1.7 1.8 – 3.5 daugiu 3,6 teritorinė įmonių kaitos augimo kryptis Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. (%) M 1:320000 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas (%)

8 pav. Apdirbamosios pramonės įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

3.3.2.Žaliavos, kuras, energetika

1995 metais žaliavomis, kuru ir energetika Vilniaus mieste užsiėmė 37 įmonės arba 0,6% bendro įmonių skaičiaus (2 lentelė). Tuomet šios veiklos įmonių skaičius Vilniuje buvo vienas mažiausių. Spartesnis įmonių skaičiaus augimas prasidėjo nuo 1999 metų, tada jų padidėjo pusantro karto – 50 % (1999–2002 m. – 33,3 %, 2002–2005 m. – 16,7 %). Jau 2005 metais žaliavomis, kuru ir energetika užsiimančių įmonių Vilniuje buvo 216 (0,9 % bendro įmonių skaičiaus) (9 pav.). Žaliavų, kuro, energetikos įmonių pasiskirstymas Vilniaus miesto teritorijoje buvo 2005 m. buvo kontrastingas. Didžiausias šios veiklos įmonių skaičius susikoncentravo Naujamiesčio seniūnijoje ir tuomet jų buvo 33 arba 15,4 % visų šia veikla užsiimančių įmonių (9 pav.). Nuo Naujamiesčio seniūnijos mažai atsiliko Žirmūnų seniūnija, kurioje 2005 m. buvo 26 žaliavų, kuro ir energetikos įmonės (12% visų šia veikla užsiimančių įmonių). Kiek mažiau šios veiklos įmonių 2005 m. buvo Senamiestyje – 22 (10,3 % visų šia veikla užsiimančių įmonių). Šiose trijose kaimyninėse seniūnijose susitelkė 37,7 % bendro žaliavų, kuro, energetikos įmonių (9 pav.). Kitoms seniūnijoms atiteko mažiau įmonių palyginus su jau nagrinėtomis. Nuo 10 iki 20 žaliavų, kuro ir energetikos įmonių buvo Panerių (18 įmonių), Naujininkų (13 įmonių), Vilkpėdės (13 įmonių) ir Antakalnio (10 įmonių) seniūnijose. Jose susitelkė 24,9 % žaliavų, kuro, energetikos įmonių (9 pav.). Mažai šios veiklos įmonių (nuo 2 iki 5) 2005 metais buvo Pilaitėje – 0,9 %, Grigiškėse, Justiniškėse ir Karoliniškėse – po 1,4 % , Žvėryne ir Pašilaičiuose – po 2,3 % bendro šios veiklos įmonių. Žaliavų, kuro energetikos įmonių dalies pasikeitimai vyko labai skirtingai įvairiose Vilniaus miesto dalyse. Ryškiai išsiskiria dvi priešingos Vilniaus miesto teritorinės dalys: šiaurinė ir pietinė. Šiaurinėje miesto dalyje bei vienoje centrinėje seniūnijoje žaliavų, kuro, energetikos santykinė įmonių dalis didėjo, ypatingai daug tokių įmonių padidėjo Senamiesčio (+5,9 %) ir Žirmūnų (+3,2 %) seniūnijose. Tuo tarpu pietinėje bei centrinėje miesto dalyje ryškiai šios veiklos įmonių dalis mažėjo. Labai sumažėjo įmonių dalis Žvėryno (-5,0 %), Panerių (-3,6 %), Rasų (-3,1 %), seniūnijose.

29 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės N - Naujamiestis P – Pašilaičiai V – Viršuliškės S – Senamiestis Še – Šeškinė Šn – Šnipiškės 7 Žr – Žirmūnai 3,2 Žv – Žvėrynas 10 Verkiai 4,6 P Antakalnis

5 F 2,3 6

2 3 2,8

0,9 1,4 8 26

Pilaitė J 7 Še 3,7 Šn 12,0 V3,2 Žr 5 9 3 K 2,3 4,2 Naujoji Vilnia Žv N 6 1,4 22 2,8 3 33 S 10,3 7 1,4 10 15,4 3,2 Gri giškės 4,6 13 Rasos Lazdynai 6,0

18 Vilkpėdė Naujininkai 8,3 13 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 6,0 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

-5,4 – (-3,7) -3,6 – (-1,9) -1.8 – (-0,1) 0 – 1.7 1.8 – 3.5 daugiu 3,6 teritorinė įmonių kaitos augimo kryptis Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose (%) 2005 m. M 1:320000 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas (%)

9 pav. Žaliavų, kuro, energetikos įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

3.3.3. Mažmeninė prekyba

Mažmeninės prekybos sektorius nuo 1995-jų iki 2005-jų metų Vilniaus mieste užėmė lyderio pozicijas. Mažmenine prekyba Vilniaus mieste 2005 m. vertėsi 3773 įmonės (14,9 % bendro įmonių skaičiaus). Nors šia veikla užsiimančių įmonių skaičius pastoviai didėjo, tačiau įmonių dalis tarp kitų veiklos rūšių skaičiaus mieste per pastaruosius dešimt metų mažėjo (intensyviausiai 1995–1999 m. – 12,6 %, 1999–2002 m. didėjo – +0,9 %, 2002–2005 m. vėl mažėjo – 2,9 %) (2lentelė). Per dešimtmetį šių įmonių dalis sumažėjo 14,4 % (2 lentelė). Mažmeninė prekyba išsiskiria iš kitų veiklos rūšių didžiausiu įmonių skaičiumi. Nagrinėjant šios veiklos įmonių pasiskirstymą seniūnijose paaiškėjo, kad didžiausias jų susitelkimas 2005 metais buvo Naujamiesčio seniūnijoje. Čia mažmenine prekyba vertėsi 529 įmonės arba 14 % bendro šia veikla užsiimančių įmonių skaičiaus. Senamiestyje, Žirmūnuose ir Šnipiškėse taip pat buvo sukoncentruotas pakankamai didelis šios veiklos įmonių skaičius. Senamiestyje veikė 442 mažmeninės prekybos įmonės, Žirmūnuose –387 šios veiklos įmonių, Šnipiškėse – 326 šios veiklos įmonių. Šiose keturiose seniūnijose buvo 1686 mažmenine prekyba užsiimančios įmonės arba 44,6 % Vilniaus įmonių, užsiimančių šia veikla. Šiose pagal teritoriją nedidelėse seniūnijose buvo sutelkta beveik pusė visų veikiančių mažmeninės prekybos įmonių (10 pav.). Net 11-oje Vilniaus miesto seniūnijų mažmeninės prekybos įmonių skaičius svyravo nuo 100 iki 200. Iš jų išsiskyrė Vilkpėdė – 200 įmonių arba 5,3 % šios veiklos įmonių , Šeškinė – 197 įmonės arba 5,2 % šios veiklos įmonių, Naujininkai – 183 įmonės arba 4,8 % šios veiklos įmonių. Mažiausia mažmeninės prekybos įmonių buvo Grigiškėse – 38 įmonės arba 1 % šia veikla užsiimančių įmonių, Rasose – atitinkamai 58 arba 1,5 %, Pilaitėje – atitinkamai 60 arba 1,6 %, Paneriuose – atitinkamai 93 arba 2,5 % (10 pav.). 2005 metus palyginus su 1999 metais įmonių skaičiaus santykinės dalies padidėjimas buvo užfiksuotas 12-oje Vilniaus miesto seniūnijų, bet šie pokyčiai buvo nedideli. Kitose vienuolikoje seniūnijų mažmeninės prekybos įmonių santykinė dalis po truputi mažėjo. Teritoriniu požiūriu įvykę pasikeitimai diferencijuoja Vilniaus miesto teritoriją į dvi dalis: šiaurinę, kurioje santykinė įmonių dalis didėjo (išskyrus Justiniškių seniūniją) ir pietinę, kurioje vyko įmonių santykinės dalies mažėjimas (išskyrus Grigiškių seniūniją). Labiausiai įmonių dalis išaugo Grigiškėse, Šeškinėje, Žirmūnuose (po +0,7 %). Įmonių dalis mažėjo Justiniškėse (-0,9 %), Žvėryne (-0,8 %), Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujininkuose, Paneriuose įmonių dalis sumažėjo po 0,6 % (10 pav.).

31 Mažmeninės prekybos įmonių plėtra buvo numatyta Vilniaus miesto bendrajame plane, kuriame ypatingas dėmesys buvo skirtas naujų universalių prekybos centrų statybai gyvenamosiose teritorijose, kuriose pastebimas tokio pobūdžio paslaugų poreikis (Šeškinėje, Pašilaičiuose, Šnipiškėse, Pilaitėje). Tokiu būdu Vilniuje paskutiniais metais ypač suaktyvėjo didžiųjų prekybos tinklų plėtra (11).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė 137 Šn – Šnipiškės 3,6 Žr – Žirmūnai

Žv – Žvėrynas

159 Verkiai 4,2 P Antakalnis

143 F 3,8 150 4,0 60 109 1,6 387 2,9 V 197 Pilaitė J 98 Še 5,2 Šn 10,3 2,6 Žr 118 326 119 3,1 8,6 Naujoji Vilnia 3,2 Žv N K 442 58 529 38 11,7 1,5 111 1,0 Lazdynai 14,0 S 2,9 Gri giškės 200 117 5,3 Rasos 3,1

Vilkpėdė 93 Naujininkai

2,5

182 Įmonių santykinio dydžio

4,8 pokyčių teritorinė sklaida Paneriai (%) 1999-2005 m.

10 pav. Mažmeninės prekybos įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

33 3.3.4. Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, panašiai kaip anksčiau minėta mažmeninė prekyba, Vilniaus mieste nagrinėjamų veiklų tarpe užima pakankamai svarbią vietą. Didmenine ir mažmenine prekyba Vilniaus mieste 1995 metais užsiminėjo 696 įmonės arba 11,5 %bendro įmonių skaičiaus. Dešimties metų laikotarpyje šios veiklos įmonių skaičius augo ir 2005 m. Vilniuje vertėsi 2482 įmonės arba 9,8 % bendro įmonių skaičiaus. Nors šia veikla užsiimančių įmonių skaičius pastoviai didėjo, tačiau įmonių dalis tarp kitų veiklos rūšių skaičiaus dalis per 10 metų sumažėjo. 1995–1999 m. jų sumažėjo – 0,7 %, 1999–2002 m. – 0,8 %, 2002–2005 m. mažėjo – 0,6 %. Taigi per dešimtmetį šių įmonių dalis sumažėjo 1,7 %. Teritoriniame įmonių pasiskirstyme, kaip ir daugelyje kitų veiklų, 2005 m. pirmavo Naujamiesčio seniūnija, kuriai atiteko 422 įmonės arba 17 % visų miesto didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių įmonių (11 pav.). Kiek mažesnis šios veiklos įmonių skaičius buvo užfiksuotas Žirmūnų seniūnijoje, kurios teritorijoje buvo 238 įmonės arba 9,6 %, atitinkamai Senamiesčio seniūnijoje – 202 arba 8,1 %, Šnipiškėse – 212 arba 8,5 %, Vilkpėdėje – 193 arba 7,8 %. Iš kitų seniūnijų išsiskyrė Paneriai – 155 įmonės ir Naujininkai – 153 įmonės arba po 6,2 % visų miesto didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių įmonių. Mažiausiai didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių atiteko pakraštinėms Vilniaus miesto seniūnijoms. Grigiškėse buvo užfiksuotas pats mažiausias šios veiklos įmonių skaičius – 12 įmonių arba 0,5 % šia veikla užsiimančių įmonių. Toliau seka Rasų seniūnija su 33 šios veiklos įmonėmis arba 1,3 %, atitinkamai Pilaitė – 36 arba 1,4 %, Naujoji Vilnia – 45 arba 1,8% (11 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais, įmonių santykinės dalies kitimas pagal seniūnijas pasireiškė nevienodai. Dvylikoje Vilniaus miesto seniūnijų įmonių dalis padidėjo, bet nežymiai, o kitose – sumažėjo. Didmeninės ir mažmeninės įmonių dalies vientisas teritorinis augimas buvo fiksuojamas nuo Karoliniškių, Viršuliškių link Antakalnio, Naujosios Vilnios. Dar galima išskirti pakankamai didelę įmonių dalies augimo teritoriją, t.y. Panerių ir Grigiškių seniūnijas (11 pav.). Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad šiai veiklai plėtoti sąlygos yra palankesnės nei kitur (pakankamas patalpų tinkančių veiklai skaičius, pigesnė numos kaina, palankios susisekimo sąlygos ir kt.) Įmonių dalies mažėjimas yra pastebimas trijose Vilniaus miesto segmentuose: pirmam priklauso penkios seniūnijos (Lazdynai, Naujininkai, Naujamiestis, Senamiestis, Vilkpėdė ), antram priklauso trys seniūnijos (Justiniškės, Pašilaičiai, Pilaitė), trečiam priklauso pakankamai didelė pagal plotą Verkių seniūnija (11 pav.).

34 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 94 Žr – Žirmūnai 3,8 Žv – Žvėrynas

94 Verkiai 3,8 P Antakalnis

99 F 4,0 81

36 55 3,3

1,5 2,2 73 238

Pilaitė J 45 Še 2,9 Šn 9,7 V 1,8 Žr 85 212 73 K 3,4 8,5 Naujoji Vilnia 2,9 Žv N 33 202 12 422 S 8,1 1,3 45 0,5 82 17,0 1,8 Gri giškės 3,3 193 Rasos Lazdynai 7,8

155 Vilkpėdė Naujininkai 6,2 153 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 6,2 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

11 pav. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

35 3.3.5.Kompiuteriai ir komunikacijos

Kompiuteriai ir komunikacijos šiuolaikinėje visuomenėje yra labai svarbi šaka ir jau tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Ši veiklos grupė yra siejama su moderniomis technologijomis, todėl labai sparčiai vystosi. Kompiuteriais ir komunikacijomis Vilniaus mieste 1995 metais vertėsi 172 įmonės arba 2,8 % bendro įmonių skaičiaus, o 2005 metais šis įmonių skaičius padidėjo iki 868 įmonių arba 3,4 % bendro įmonių skaičiaus. Dešimties metų laikotarpyje kompiuterių ir komunikacijų įmonių skaičius nuolat augo, o tuo pačiu palaipsniškai didėjo ir jų dalis tarp kitų veiklos rūšių. Didesnis įmonių skaičiaus dalies augimas bendrame įmonių skaičiuje buvo nustatytas 1999– 2002 m. – 0,5 %. Bendrai per dešimt metų kompiuterių ir komunikacijų padidėjo +0,6 %. 2005 m. Vilniaus mieste tarp kompiuteriais ir komunikacijomis užsiimančių įmonių pirmavo Naujamiesčio seniūnija, kurioje buvo 228 įmonės 26,3 % visų šia veikla užsiimančių įmonių. Kitose seniūnijose yra pastebimas ryškus atotrūkis: Senamiestyje tokių įmonių buvo 101, o jų dalis siekė 11,6 % bendro šios veiklos įmonių skaičiaus, atitinkamai Žirmūnuose – 89 arba 10,2 % , Šnipiškėse – 62 arba 7,1 %. Pastarosiose keturiose centrinėse miesto seniūnijose kompiuteriais ir komunikacijomis užsiimančių įmonių dalis viršijo pusę ir sudarė 55,2 % bendro šios veiklos įmonių skaičiaus (12 pav.). Šešiose seniūnijose (Antakalnis, Fabijoniškės, Pašilaičiai, Verkiai, Vilkpėdė, Žvėrynas) šia veikla užsiimančių įmonių skaičius buvo nedidelis ir neviršijo 30–40 įmonių. Mažiausias kompiuteriais ir komunikacijomis besiverčiančių įmonių skaičius susikoncentravo Grigiškėse – 4 įmonės arba 0,5 % šios veiklos įmonių, Paneriuose – 9 įmonės arba 1 % šios veiklos įmonių, Rasose – 12 įmonių arba 1,4 % šios veiklos įmonių, Naujojoje Vilnioje – 13 įmonių arba 1,5 % šios veiklos įmonių, Pilaitėje – 14 įmonių arba 1,6 % šios veiklos įmonių (12 pav.). Per pastaruosius šešerius metų seniūnijose santykinė įmonių dalis keitėsi labai nevienodai. Vienuolikoje seniūnijų įmonių santykinė dalis didėjo. Didžiausia įmonių dalis išaugo Senamiesčio (+1,7 %) Žirmūnų (+1,5 %), Verkių (+1,4 %) seniūnijose. Didžiausias įmonių dalies mažėjimas buvo Naujamiestyje (-2,7 %), Antakalnyje (-1,7 %), Šeškinėje (-1,1 %) (12 pav.).

36 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 30 Žr – Žirmūnai 3,5 Žv – Žvėrynas

40 Verkiai 4,6 P Antakalnis

31 F 3,6 34

14 17 3,9

1,6 2,0 22 89

Pilaitė J 27 Še 2,5 Šn 10,2 V 3,1 Žr 31 62 29 K 3,6 7,1 Naujoji Vilnia Žv N 12 3,3 101 1,4 4 228 S 11,6 13 0,5 27 26,3 1,5 Gri giškės 3,1 32 Rasos Lazdynai 3,7

9 Vilkpėdė Naujininkai 1,0 16 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 1,8 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

12 pav. Kompiuterių, komunikacijos įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

37 3.3.6. Finansai, draudimas, teisė

Finansais, draudimu, teise Vilniaus mieste 1995 metais vertėsi 587 įmonės arba 9,7% bendro įmonių skaičiaus, o 2005 m. vertėsi 2723 įmonės (10,8 % bendro įmonių skaičiaus). Šia veikla užsiimančių įmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų absoliučiai ir santykinai didėjo. Labiausia įmonių skaičius išaugo 1999–2002 m. – 11,1 %, o 2002–2005 m.– sumažėjo 0,1 %. Santykinė įmonių dalis per dešimt metų išaugo 1,1% (2 lentelė). Daugiausia finansais, draudimu, teise užsiimančių įmonių 2005 m. buvo Naujamiestyje 657 įmonės arba 24,1 % visų miesto finansais, draudimu, teise užsiimančių įmonių (13 pav.). Antrą vietą pagal įmonių skaičių, įmonių dalį užima Senamiesčio seniūnija – 520 įmonės arba 19,0 % šios veiklos miesto įmonių. Šnipiškėse tokių įmonių buvo 301 arba 11,0 %. Taigi finansais, draudimu, teise užsiimančių įmonių skaičius ir koncentracija, kaip ir aukščiau minėtos kompiuterių ir komunikacijos veiklos, turėjo ryškų lokalinį pobūdį. Nedidelėse teritorijose, teužimančiose 3,1 % miesto ploto, buvo sutelkta daugybė įmonių. Šiose trijose minėtose miesto centro seniūnijose buvo virš pusės finansais, draudimu, teise užsiimančių įmonių – 1478 įmonės arba 54,1 % bendro miesto įmonių skaičiaus (13 pav.). Nuo 200 iki 100 įmonių buvo sukoncentruota keturiose Vilniaus miesto seniūnijose: Žirmūnuose – 206 įmonės arba 7,5 % šios veiklos įmonių, atitinkamai Vilkpėdėje – 111 arba 4,1%, Antakalnyje – 109 arba 4 %, Žvėryne – 3,8 % (13 pav.). Visose kitose seniūnijose finansais, draudimu, teise užsiimančių įmonių skaičius siekė keliasdešimt įmonių, o jų dalis neviršijo 4 % (13 pav.). Mažiausiai šios veiklos įmonių buvo Grigiškėse – 4 įmonės arba 0,1 % šia veikla užsiimančių įmonių, atitinkamai Rasose – 20 arba 0,7 %, Pilaitėje – 25 arba 0,9 % (13 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais, ryškiausias įmonių santykinės dalies augimas buvo užfiksuotas centrinėje Vilniaus miesto seniūnijoje – Senamiestyje. Čia šios veiklos įmonių dalis padidėjo 2,1 %. Kiek mažesnis įmonių dalies augimas buvo Šnipiškių seniūnijoje (+1,5 %). Kitose šešiose seniūnijose (Grigiškėse, Karoliniškėse, Verkiuose, Viršuliškėse, Žirmūnuose, Žvėryne ) įmonių dalis didėjo, bet nežymiai. Pilaitėje ir Naujojoje Vilnioje įmonių santykinė dalis nepasikeitė (13 pav.). Labiausiai šios veiklos įmonių santykinė dalis mažėjo Naujamiesčio (-1,2 %) ir Vilkpėdės (-1,0 %) seniūnijose. Įmonių santykinės dalies mažėjimas vientisa teritorija tęsiasi nuo Antakalnio link Panerių seniūnijos (13 pav.). Finansų, draudimo, teisės įmonių santykinė dalis augo miesto šiaurės ir šiaurės vakarų plėtros ašimis (sudarytos palankios sąlygos administracinių pastatų statybai (Vilniaus bendrasis planas)).

38 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 76 Žr – Žirmūnai 2,8 Žv – Žvėrynas

109 Verkiai 4,0 P Antakalnis

7,4 F 2,7 64

25 52 2,4

0,9 1,9 69 203

Pilaitė J 39 Še 2,5 Šn 7,5 V1,4 Žr 103 301 67 K 3,8 11,0 Naujoji Vilnia Žv N 20 2,5 520 0,7 4 657 S 19,0 39 0,1 52 24,1 1,4 Gri giškės 2,0 111 Rasos Lazdynai 4,1

67 Vilkpėdė Naujininkai 2,5 71 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 2,6 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

13 pav. Finansų, draudimo, teisės įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

39 3.3.7. Statyba, statybinės medžiagos

Statyba, statybinėmis medžiagomis Vilniaus mieste 1995 metais vertėsi 667 įmonės arba 11 % bendro Vilniaus miesto įmonių skaičiaus. Bendras šia veikla užsiimančių įmonių skaičius dešimties metų laikotarpyje augo sparčiai ir 2005 metais jų buvo 2174 arba 8,6 % bendro įmonių skaičiaus. Kaip matome, nors ir bendras statybos ir statybinių medžiagų įmonių skaičius augo, tačiau įmonių santykinis dydis mažėjo (2 lentelė). Statyba ir statybinėmis medžiagomis užsiimančių įmonių didžiausias skaičius 2005 metais buvo Naujamiesčio seniūnijoje. Jai atiteko 340 šios veiklos įmonių ir ši dalis sudarė 15,6 % statyba ir statybinėmis medžiagomis užsiimančių įmonių (14 pav.). Daug įmonių taip pat buvo Žirmūnuose – 213 (9,8 % statyba ir statybinėmis medžiagomis užsiimančių įmonių), Senamiestyje – 202 (9,3 % statyba ir statybinėmis medžiagomis užsiimančių įmonių) (14 pav.). Virš 100 įmonių turėjo Šnipiškių (185 įmonių arba 8,5 % šia veikla užsiimančių įmonių), Naujininkų (154 įmonės arba 7,1 % šia veikla užsiimančių įmonių) ir Vilkpėdės (134 įmonės arba 6,2 % šia veikla užsiimančių įmonių), Verkių (105 įmonės arba 4,8 % šia veikla užsiimančių įmonių) seniūnijos (14 pav.). Kitose seniūnijose statybos ir statybinių medžiagų įmonių dalis buvo nedidelė. Pats mažiausias įmonių skaičius buvo Grigiškių (10 įmonių arba 1,4 % šia veikla užsiimančių įmonių), Rasos (30 įmonių arba 1,4 % šia veikla užsiimančių įmonių), Viršuliškių (30 įmonių arba 1,4 % šia veikla užsiimančių įmonių), Pilaitės (31 įmonė arba 1,4 % šia veikla užsiimančių įmonių) seniūnijose (14 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais įmonių santykinis dydis keitėsi. Daugelyje seniūnijų pastebimas įmonių santykinio dydžio didėjimas, bet šie pokyčiai nebuvo tokie dideli. Labiausiai įmonių dalis padidėjo tik Verkių seniūnijoje (+1,2 %), kitose dešimtyje seniūnijų Įmonių dalis didėjo, bet labai nežymiai. Justiniškių ir Pašilaičių seniūnijose įmonių dalis nepasikeitė (14 pav.). Statyba, statybinėmis medžiagomis užsiimančių įmonių dalis labiausiai sumažėjo Šnipiškių (-1,2 %) ir Naujininkų (-1,0 %) seniūnijose (14 pav.). Teritoriniu požiūriu įmonių dalis labiausiai didėjo pakraštinėse seniūnijose, išskyrus Žvėryno ir Žirmūnų seniūnijų. Tuo tarpu įmonių santykinės dalies mažėjimas buvo beveik sukoncentruotas centrinėje miesto ašyje (14 pav.). Statybos ir statybinių įmonių plėtra yra siejama su plačiai vykdomomis statybomis Vilniaus mieste.

40 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės N - Naujamiestis P – Pašilaičiai V – Viršuliškės S – Senamiestis Še – Šeškinė Šn – Šnipiškės Žr – Žirmūnai 105 Žv – Žvėrynas 4,8

98 Verkiai 4,5 P Antakalnis

81 F 3,7 99

31 57 4,6

1,4 2,6 85 213

Pilaitė J 30 Še 3,9 Šn 9,8 V1,4 Žr 77 185 51 K 3,5 8,5 Naujoji Vilnia Žv N 30 2,3 202 1,4 10 340 S 9,3 42 0,6 76 15,6 1,9 Gri giškės 3,5 134 Rasos Lazdynai 6,2 74 Vilkpėdė 3,4 Naujininkai

154 Įmonių santykinio dydžio Paneriai 3,7 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

-5,4 – (-3,7) -3,6 – (-1,9) -1.8 – (-0,1) 0 – 1.7 1.8 – 3.5 daugiu 3,6 teritorinė įmonių kaitos augimo kryptis Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose (%) M 1:320000 2005 m. 102 – įmonių skaičius 4,7 – įmonių pasiskirstymas (%)

14 pav. Statybos, statybinių medžiagų įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

41 3.3.8. Automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas

Automobilių remontu Vilniaus mieste 1995 metais vertėsi 112 įmonių (1,8 % bendro įmonių skaičiaus). Panašai, kaip ir kitų veiklų, automobilių, buitinių daiktų taisymo įmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų sparčiai didėjo ir 2005 m. šia veikla vertėsi 512 įmonių (2 % bendro įmonių skaičiaus). Nepaisant spartaus bendro įmonių skaičiaus augimo šios veiklos įmonių dalis tarp kitų veiklos grupių buvo beveik pastovi ir mažai keitėsi (2 lentelė). Skirtingai, negu nagrinėjant ankstesnes veiklų rūšis, didžiausias automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonių skaičius 2005 metais susitelkė ne Naujamiesčio seniūnijoje. Didžiausias įmonių svoris atiteko Žirmūnų seniūnijai - 59 įmonės arba 11,5 % šios veiklos įmonių. Žirmūnų seniūnija vienintelį kartą šioje veikloje pirmavo prieš kitas Vilniaus seniūnijas pagal įmonių skaičių (15 pav.).Naujamiesčio seniūnijai šioje veikloje atiteko antra vieta. Čia 2005 metais buvo 42 įmonės, o jų dalis sudarė 8,2 % visų automobilių remonto ir buitinių daiktų taisymo įmonių. Panašus įmonių skaičius buvo Naujininkuose – 41 įmonė arba 8 % šia veikla užsiimančių įmonių ir Vilkpėdėje – 40 įmonių arba 7,8 % šios veiklos įmonių. Šnipiškėse automobilių remontu užsiėmė 38 įmonės arba 7,4 %. Tiek pat įmonių šia veikla užsiėmė ir Paneriuose (atitinkamai 38 - 7,4 %). Šiose išvardintose šešiose Vilniaus seniūnijose veikė 258 automobilių remontu, buitinių daiktų taisymu užsiimančios įmonės arba 50,3 % šios veiklos įmonių (15 pav.). Tarp kitų seniūnijų intensyviausiai šią veiklą vykdė Verkių (32 įmonės arba 6,3 % šios veiklos įmonių), Šeškinės (28 įmonės arba 5,5 % šios veiklos įmonių), Naujosios Vilnios (23 įmonės arba 4,5 % šios veiklos įmonių), Senamiesčio (22 įmonės arba 4,3 % šios veiklos įmonių) seniūnijos (15 pav.). Mažiausiai automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonių buvo Grigiškėse – 2 įmonės arba 0,4 % šia veikla užsiimančių įmonių, Pilaitėje – 7 įmonės arba 1,4 % šia veikla užsiimančių įmonių, Justiniškėse – 9 įmonės arba 1,8 % šia veikla užsiimančių įmonių (15 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais įmonių skaičiaus santykinis dydis augo vienuolikoje seniūnijų, iš kurių labiausiai išsiskyrė Žirmūnų (+1,2 %), Naujamiesčio (+1,1 %), Panerių (+1,1 %) ir Senamiesčio (+1,1 %) seniūnijos. Tuo tarpu labiausiai įmonių dalis sumažėjo Naujininkuose (-1,9 %), Vilkpėdėje (-1,3 %), Naujojoje Vilniuje (-1,0 %) (15 pav.)

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 32 Žr – Žirmūnai 6,3 Žv – Žvėrynas

20 Verkiai 3,9 P Antakalnis

21 F 4,1 18

7 9 3,5 59 1,4 1,8 28

Pilaitė J 15 Še 5,5 Šn 11,5 V 2,9 Žr 16 38 18 K 3,1 7,4 Naujoji Vilnia Žv N 11 3,5 22 2,1 2 42 S 4,3 23 0,4 12 8,2 4,5 Gri giškės 2,3 40 Rasos Lazdynai 7,8

38 Vilkpėdė Naujininkai 7,4 Įmonių santykinio dydžio 41 pokyč ių teritorinė sklaida Paneriai 8,0 (%) 1999-2005 m.

-5,4 – (-3,7) -3,6 – (-1,9) -1.8 – (-0,1) 0 – 1.7 1.8 – 3.5 daugiu 3,6 teritorinė įmonių kaitos augimo kryptis Įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose (%) 2005 m. 102 – įmonių skaičius M 1:320000 4,7 – įmonių pasiskirstymas (%)

15. pav. Automobilių remonto, buitinių daiktų taisymo įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 – 2005 metais (procentais)

43 3.3.9. Transporto paslaugos, sandėliavimas

Vilnius turi didžiausią automobilių parką Lietuvoje ir yra didžiausias vidaus, užmiesčio bei tarptautinių pervežimų traukos punktas ir šaltinis. Transporto paslaugomis, sandėliavimu Vilniaus mieste 1995 metais vertėsi 351 įmonė arba 5,8 % bendro įmonių skaičiaus. Iki 2005 metų šios veiklos įmonių išaugo iki 1381 įmonės. Jų dalis tais metais sudarė 5,5 %. Nors bendras įmonių skaičius transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonių didėjo, tačiau jų dalis tarp kitų veiklos šakų mažėjo (1995–1999 m. – išaugo 0,5 %, 1999–2002 m. – sumažėjo 0,5 %, 2002–2005 m. sumažėjo 0,3 %) (2 lentelė). Šiai veiklai yra būdinga įmonių didesnė decentralizacija, nei kai kurioms kitoms veiklos grupėms, todėl transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonių skaičius nėra išsidėstęs vien tik centrinėse Vilniaus miesto seniūnijose (16 pav.). Pagal įmonių skaičių šioje veiklos šakoje 2005 metais pirmavo ne Naujamiesčio seniūnija, bet Naujininkų, kurioje susikoncentravo 158 transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonių arba 11,4 % šios veiklos įmonių. Būtent ši seniūnija vienintelį kartą šioje veikloje pirmavo prieš kitas Vilniaus seniūnijas pagal įmonių skaičių (16 pav.). Antra vieta, kaip aukščiau aprašytoje veikloje (automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas), atiteko Naujamiesčio seniūnijai, kurioje 2005 metais veikė 147 įmonės arba 10,6 % šios veiklos įmonių (16 pav.). Trečioje vietoje buvo Žirmūnų seniūnija, kurioje susitelkė 142 tokios įmonės ir bendrame transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonių skaičiuje jų dalis siekė 10,3 % (16 pav.). Nemažai šia veikla užsiimančių įmonių skaičius buvo Paneriuose (96 arba 7,0 %), Vilkpėdėje (81 arba 5,9 %), Šnipiškėse (75 arba 5,4 %), Senamiestyje (70 arba 5,1 %) (16 pav.). Nuo 65 iki 30 šios veiklos įmonių buvo Verkiuose, Šeškinėje, Antakalnyje, Fabijoniškėse, Lazdynuose, Karoliniškėse, Naujojoje Vilnioje, Žvėryne, Justiniškėse, Viršuliškėse, Rasose. Jų dalis bendrame šios veiklos įmonių skaičiuje siekė nuo 5,4 % iki 2,2 %. Mažiausiai transporto paslaugų, sandėliavimo įmonių buvo Grigiškėse (11 įmonių arba 0,8 % šia veikla užsiimančių įmonių), Pilaitėje ( atitinkamai 16 arba 1,2 %) (16 pav.). 2005 m. palyginus su 1999 m. transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonių santykinė dalis labiausiai padidėjo Naujamiestyje (+1,0 %), Verkiuose (+0,9 %). Kitose septyniose seniūnijose padidėjimas buvo labai nežymus. Šios veiklos įmonių dalis labiausiai sumažėjo Justiniškių (-0,8 %), Žvėryno (-0,8 %) ir Žirmūnų seniūnijose (16 pav.).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 64 Žr – Žirmūnai 4,6 Žv – Žvėrynas

53 Verkiai 3,8 P Antakalnis

68 F 4,9 56

16 39 4,0

1,2 2,8 60 142

Pilaitė J 33 Še 4,3 Šn 10,3 V 2,4 Žr 40 75 46 K 3,0 5,4 Naujoji Vilnia 3,3 Žv N 30 70 11 147 S 5,1 2,2 46 0,8 50 10,6 3,3 Gri giškės 3,6 81 Rasos Lazdynai 5,9

96 Vilkpėdė Naujininkai 7,0 158 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 11,4 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

16. pav. Transporto paslaugų, sandėliavimo įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

45 3.3.10. Švietimas, kultūra, mokslas

Švietimo, kultūros, mokslo įmonių 1995 metais Vilniaus mieste buvo 416 (6,9 % šios veiklos įmonių). Bendras įmonių skaičius per dešimt metų augo ir 2005 metais šia veikla vertėsi 1530 įmonių (6,1 % bendro įmonių skaičiaus). Augant bendram šia veikla užsiimančių įmonių skaičiui, jų dalis mieste per pastaruosius dešimt metų šiek tiek sumažėjo. Nuo 1995 iki 1999 metų šios veiklos įmonių dalis sumažėjo -0,7 %, 1999 – 2002 metais švietimo, kultūros, mokslo įmonių dalis išliko stabili, o 2002 – 2005 m. sumažėjo -0,1 % (2 lentelė). Šios veiklos didžiausias įmonių skaičius ryškiai susitelkė dvejose Vilniaus miesto seniūnijose. Vėl pagal įmonių skaičių pirmauja dvi centrinės Vilniaus miesto seniūnijos: Naujamiesčio ir Senamiesčio. Naujamiesčio seniūnijoje tokių įmonių 2005 metais buvo 278 arba 18,2 % visų miesto šia veikla užsiimančių įmonių. Antrą vietą pagal įmonių skaičių užėmė Senamiesčio seniūnija, kurioje buvo 260 įmonės arba 17 % miesto įmonių. Taigi šiose dviejose seniūnijose susitelkė 538 įmonės (35,2 % šia veikla užsiimančių įmonių) (17 pav.). Kitoms seniūnijoms atiteko mažesnis švietimo, kultūros, mokslo įmonių skaičius. Virš 100 įmonių buvo: Žirmūnuose (137 įmonės), Antakalnyje (109 įmonės), Šnipiškėse (101 įmonė). Šiose trijose seniūnijose įmonių dalis bendrame švietimo, kultūros, mokslo įmonių skaičiuje sudarė 22,6 %. Aukščiau išvardintose penkiose Vilniaus miesto seniūnijose buvo didesnė pusė visų nagrinėjamos veiklos įmonių (57,8 %) (17 pav.). Nuo 70 iki 30 įmonių buvo Verkiuose, Žvėryne, Šeškinėje, Vilkpėdėje, Karoliniškėse, Lazdynuose, Fabijoniškėse, Naudininkuose, Naujojoje Vilnioje, Justiniškėse, Viršuliškėse. Įmonių dalis bendrame šios veiklos įmonių skaičiuje buvo nedidelė ir siekė nuo 4,6 % ik 2,5%. Mažiausia švietimu, kultūra, mokslu, sveikatos apsauga užsiimančių įmonių dalis buvo Grigiškėse (10 arba 0,6 %), Pilaitėje (16 arba 1,0 %.) ir Rasose (15 arba 1,0 %) (17 pav.). 2005 metu lyginant su 1999 metais įmonių dalis labiausiai padidėjo centrinėse Vilniaus miesto seniūnijose. Naujamiestyje šios veiklos įmonių dalis padidėjo 2,8 %, Senamiestyje - 5,5 %, o kitose penkiose seniūnijose šie teigiami pasikeitimai buvo labai nežymus. Kaip matome 17 pav., įmonių dalis didėjo šiaurinėje miesto dalyje, išskyrus Pašilaičių seniūniją. Tuo tarpu tokių įmonių dalies mažėjimas apėmė didesnę Vilniaus miesto teritorijos dalį (17 pav.).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 70 Žr – Žirmūnai 4,6 Žv – Žvėrynas

109 Verkiai 7,1 P Antakalnis

33 F 2,2 45

16 39 2,9

1,0 2,5 53 137

Pilaitė J 38 Še 3,5 Šn 8,9 V 2,5 Žr 64 101 50 K 4,2 6,6 Naujoji Vilnia 3,3 Žv N 15 260 10 278 S 17,0 1,0 44 0,6 47 18,2 2,9 Gri giškės 3,1 51 Rasos Lazdynai 3,3

26 Vilkpėdė Naujininkai 1,7 13 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 6,0 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

17. pav. Švietimo, kultūros, mokslo įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

47 3.3.11. Sveikatos apsauga, socialinis darbas

1995 metais sveikatos apsauga, socialiniu darbu Vilniaus mieste vertėsi 153 įmonės arba 2,5 % bendro įmonių skaičiaus. Šios veiklos įmonių skaičius nuolat didėjo ir 2005 m. iš viso buvo 864 įmonės (3,4 % bendro įmonių skaičiaus). Kaip matome, įmonių dalis tarp kitų veiklos šakų per dešimtmetį ne sumažėjo, o padidėjo. Ryškiausiai įmonių dalis augo nuo 1995 iki 1999 metų, tuomet jų padidėjo +0,8 %, 1999-2002 išaugo +0,2 %, o 2002-2005 sumažėjo - 0,1 % (2 lentelė). 2005 metais ryški lyderė pagal įmonių skaičiaus gausumą buvo Senamiesčio seniūnija, kurioje buvo 195 įmonės arba 22,6 % visų miesto sveikatos apsauga, socialiniu darbu užsiimančių įmonių. Didelė tokių įmonių dalis buvo gretimoje Naujamiesčio seniūnijoje – 127 įmonės arba 14,7 % šios veiklos įmonių. Dvejose seniūnijose buvo kartu 37,3 % šios veiklos įmonių (18 pav.). Visose kitose seniūnijose sveikatos apsauga, socialiniu darbu užsiimančių įmonių skaičius žymiai atsiliko nuo šių dvejų centrinių miesto seniūnijų. Iš likusios didelės grupės seniūnijų tik kelios pasižymėjo didesniu įmonių skaičiumi. Antakalnyje tokių įmonių buvo 85 arba 9,8 %, Žirmūnuose - atitinkamai 58 arba 6,7 %, Šnipiškėse – atitinkamai 46 arba 5,3 %. Visose aukščiau išvardintose penkiose seniūnijose įmonių dalis sudarė 59,1 % visų sveikatos apsaugos ir socialinio darbo įmonių (18 pav.) Trylikoje Vilniaus miesto seniūnijose įmonių skaičius svyravo nuo 40 iki 15. Šiai didelei grupei priklauso sekančios seniūnijos: Šeškinė (38 įmonės), Verkiai (38 įmonės), Žvėrynas (35 įmonės), Fabijoniškės (34 įmonės), Justiniškės (33 įmonės), Pašilaičiai (31 įmonė), Lazdynai (23 įmonės), Naujoji Vilnia (22 įmonės), Vilkpėdė (19 įmonių), Naujininkai (17 įmonių), Viršuliškės (17 įmonių), Pilaitė (16 įmonių), Karoliniškės (15 įmonių). Šios veiklos įmonių dalis svyravo nuo 4,4 % iki 1,7 % (18 pav.). Mažiausias tokių įmonių skaičius ir jų dalis buvo Paneriuose (3 arba 0,3 %), Grigiškėse (4 arba 0,6 %), Rasose (8 arba 0,9 %) (18 pav.). Apskaičiavus įvykusius pasikeitimus nuo 2005 iki 1999 metų buvo užfiksuotas sveikatos apsaugos ir socialinio darbo įmonių dalis didėjimas keturiolikoje seniūnijose, tik šis procesas daugelyje seniūnijų buvo nežymus. Ryškiausi pokyčiai buvo Antakalnio ir Žirmūnų seniūnijose. Jose šios veiklos įmonių dalis padidėjo po 1,4 %. Labiausiai sveikatos apsaugos ir socialinio darbo įmonių dalis sumažėjo Naujamiestyje -4,0 % ir mažiau Pašilaičiuose -1,2 % (18 pav.).

48 Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės N - Naujamiestis P – Pašilaičiai V – Viršuliškės S – Senamiestis Še – Šeškinė Šn – Šnipiškės Žr – Žirmūnai 38 Žv – Žvėrynas 4,4

85 Verkiai 9,8 P Antakalnis

31 F 3,6 34

16 33 3,9

1,8 3,8 38 58

Pilaitė J 17 Še 4,4 Šn 6,7 V 2,0 Žr 35 46 15 K 4,0 5,3 Naujoji Vilnia Žv N 8 1,7 195 0,9 4 127 S 22,6 22 0,6 23 14,7 2,5 Gri giškės 2,7 19 Rasos Lazdynai 2,2 3 Vilkpėdė 0,3 Naujininkai

17 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 2,0 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

18. pav. Sveikatos apsaugos, socialinio darbo įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

49 3.3.12. Viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas

Viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo verslu 1995 metais Vilniaus mieste vertėsi 247 įmonės. Jų dalis bendrame įmonių skaičiuje sudarė 4,1 %. Viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių skaičius, kaip ir kitų ekonominės veiklos šakų, nuolat augo ir 2005 m. jų buvo 1185 arba 4,7 % bendro įmonių skaičiaus. Dešimties metų laikotarpyje šių įmonių dalis tarp kitų miesto ekonominės veiklos grupių nuolat didėjo (+0,6 %) (2. lentelė). Šios veiklos specifiškumas nulėmė jos koncentraciją Vilniaus miesto teritorijoje. Viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo didžiausias įmonių skaičius susikoncentravo dvejose nedidelėse, centrinėse miesto seniūnijose: Senamiestyje ir Naujamiestyje. Kaip ir įprasta, jos daugelyje veiklų yra pirmaujančios, taip ir šį kartą jose susitelkė apie pusę visų nagrinėjamos veiklos įmonių. Senamiestyje tokių įmonių buvo 298 arba 25,1 % šios veiklos įmonių, o Naujamiestyje – 259 arba 21,9 % Vilniaus viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo sektoriuose dirbančių įmonių (19 pav.). Tarp šių dviejų (Senamiesčio, Naujamiesčio) ir likusių seniūnijų jaučiamas didelis atotrūkis. Šnipiškėse viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių skaičius siekė 88 arba 7,4 % šios veiklos įmonių, Žirmūnuose - atitinkamai 70 arba 5,9 %, Antakalnyje - atitinkamai 62 arba 5,2 % (19 pav.). Nuo 46 iki 20 įmonių buvo šiose seniūnijose: Fabijoniškėse (46 įmonės), Naujininkuose (39 įmonės), Vilkpėdėje (39 įmonės), Žvėryne (34 įmonės), Šeškinėje (33 įmonės), Karoliniškėse (28 įmonės), Naujojoje Vilnioje (28 įmonės), Verkiuose (27 įmonės), Lazdynuose (21 įmonė), Justiniškėse (23 įmonės), Paneriuose (23 įmonės) Pašilaičiuose (20 įmonių). Įmonių dalis svyravo nuo 3,9 % iki 1,7 % bendro viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių skaičiaus (19 pav.). Mažiausiai viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių buvo Grigiškėse – 3įmonės arba 0,3 % šia veikla užsiimančių įmonių, Pilaitėje – atitinkamai 12 arba 1 %, Rasose – atitinkamai 14 arba 1,2 % (19 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais viešbučių, viešojo maitinimo įmonių dalis ryškiausiai padidėjo Senamiestyje 4,2 %, kur yra pakankamai geros sąlygos šiam sektoriui plėtotis. Kitose septyniose miesto seniūnijose šios veiklos įmonių dalis didėjo nežymiai ir mažėjo nuo Senamiesčio link Žirmūnų, Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijų (19 pav.). Nuo Verkių link Lazdynų, Panerių, Naujininkų seniūnijų šios veiklos įmonių dalis mažėjo (19 pav.).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 27 Žr – Žirmūnai 2,3 Žv – Žvėrynas

62 Verkiai 5,2 P Antakalnis

20 F 1,7 46

12 23 3,9

1,0 1,9 33 70

Pilaitė J 18 Še 2,8 Šn 5,9 V 1,5 Žr 34 88 28 K 2,9 7,4 Naujoji Vilnia Žv N 14 2,4 298 1,2 3 259 S 25,1 28 0,2 21 21,9 2,4 Gri giškės 1,8 39 Rasos Lazdynai 3,3

23 Vilkpėdė Naujininkai 1,9 39 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 3,3 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

19. pav. Viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

51 3.3.13. Valstybinės institucijos ir organizacijos

Valstybinių institucijų, organizacijų Vilniaus mieste 1995 metais buvo 312 arba 5,1 % bendro įmonių skaičiaus. Būtent šios veiklos įmonių skaičiaus augimo tempai buvo patys didžiausi Vilniaus mieste. Labai išaugo ir įmonių dalis bendrame visų ekonominių veiklų skaičiuje (per nagrinėjamą dešimtmetį daugiau nei dvigubai – 6,3 %). Jau 2005 m. tokių įmonių buvo 2884 arba 11,4 % bendro įmonių skaičiaus. Šios veiklos įmonių skaičius Vilniaus mieste buvo vienas didžiausių ir po mažmeninės prekybos užėmė antrą vietą (2. lentelė). Valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių didžiausia koncentracija buvo vėl dvejose centrinėse Vilniaus miesto seniūnijose, t.y. Naujamiestyje ir Senamiestyje. Naujamiesčio seniūnijoje iš viso buvo 634 įmonės arba 22 % visų miesto valstybinių institucijų, organizacijų. Senamiestyje tokių įmonių buvo 520 arba 18 % šios veiklos įmonių. Taigi, šiose dvejose centrinėse miesto seniūnijose susitelkė 1154 įmonės arba 40 % visų šia veikla užsiimančių miesto įmonių (20 pav.). Labai pagal įmonių skaičių atsiliko kitos seniūnijos. Tik vienoje buvo daugiau negu 200 įmonių ir keliose daugiau negu 100. Taigi Antakalnyje buvo 232 įmonės arba 8 % šios veiklos įmonių, Šnipiškėse - atitinkamai 191 arba 6,6 %, Žirmūnuose - atitinkamai 191 arba 6,6 %, Žvėryne - atitinkamai 131 arba 4,5 %. Minėtose keturiose seniūnijose buvo 745 įmonės arba 25,8 % bendro šių įmonių skaičiaus mieste (20 pav.). Nuo 90 iki 50 įmonių buvo sekančiose seniūnijose: Lazdynuose (89 įmonės), Vilkpėdėje (88 įmonės), Naujininkuose (87 įmonės), Naujojoje Vilniuje (74 įmonės), Fabijoniškėse (73 įmonės), Karoliniškėse (71 įmonė), Šeškinėje (68 įmonės), Pašilaičiuose (59 įmonės), Viršuliškėse (58 įmonės). Įmonių dalis svyravo nuo 3,1 % iki 2,0 % bendro valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių skaičiaus (20 pav.). Mažiausiai šios veiklos įmonių buvo Grigiškėse (19 arba 0,7 %), Paneriuose ir Pilaitėje (po 32 arba 1,1 %), Rasose (34 arba 1,2 %) (20 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių dalis didėjo dešimtyje seniūnijų. Šios veiklos įmonių dalis didėjo tik pietinėje tiek šiaurinėje miesto dalyse ir karu apimdama kelias centrines seniūnijas ir kelis „miegamuosius“ rajonus. Didžiausias įmonių dalies augimas buvo Senamiestyje +2,0 % (20 pav.). Šios veiklos įmonių dalis mažėjimas labiau apėmė vidurinę mieto dalį. Ryškiausiai valstybinių institucijų ir organizacijų sumažėjo Naujamiesčio seniūnijoje (-1,9 %) (20 pav.).

52 Seniūnijų sutrumpinimai:

F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 149 Žr – Žirmūnai 5,2 Žv – Žvėrynas

232 Verkiai 8,0 P Antakalnis

59 F 2,0 73

32 53 2,5

1,1 1,8 68 191

Pilaitė J 58 Še 2,4 Šn 6,6 V 2,0 Žr 131 191 71 K 4,5 6,6 Naujoji Vilnia 2,5 Žv N 34 520 19 634 S 18,0 1,2 74 0,7 89 22,0 2,6 Gri giškės 3,1 88 Rasos Lazdynai 3,0

31 Vilkpėdė Naujininkai 1,1 87 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 3,0 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

20. pav. Valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

53 3.3.14. Asmeninės paslaugos

Asmeninėmis paslaugomis užsiimančių įmonių skaičius Vilniaus mieste 1995 metais siekė 301 įmonė arba 5,0 % bendro įmonių skaičiaus. Šia veikla užsiimančių įmonių skaičius pastoviai didėjo, o įmonių dalis tarp kitų veiklos šakų per dešimtmetį padidėjo +0,6 %. 2005 m. asmeninėmis paslaugomis užsiimančių įmonių buvo 1404 įmonės arba 5,6 % bendro įmonių skaičiaus (2 lentelė). Asmeninių paslaugų įmonių didžiausia koncentracija, kaip ir daugelyje kitų šakų, atiteko Vilniaus miesto centrinėms seniūnijoms. Didžiausias šios veiklos įmonių skaičius buvo Naujamiesčio seniūnijoje - 289 arba 20,6 % šia veikla užsiimančių įmonių. Šiek tiek mažesniu įmonių skaičiumi pasižymėjo Senamiesčio seniūnija – 263 arba 18,7 % šia veikla užsiimančių įmonių. Šnipiškėse asmeninėmis paslaugomis užsiimančių įmonių buvo 149 arba 10,6 % šios veiklos įmonių, o Žirmūnuose – atitinkamai 119 arba 8,5 %. Šiose keturiose seniūnijose buvo sutelkta 820 asmeninėmis paslaugomis užsiimančios įmonių arba net 59 % jų bendro skaičiaus (21 pav.). Likusiose seniūnijose asmeninių paslaugų įmonių skaičius buvo žymiai mažesnis. Taip pat šios seniūnijos pasižymėjo įmonių skaičiaus panašumu, kuris svyravo nuo 52 iki 33, išskyrus mažiausio šios veiklos įmonių skaičiaus (21 pav.). Mažiausia asmeninių paslaugų įmonių buvo Grigiškėse – 6 arba 0,4 % šios veiklos įmonių, Pilaitėje – 13 arba 0,9 % šios veiklos įmonių, Paneriuose – 15 arba 1,1 % šios veiklos įmonių (21 pav.). 2005 metus lyginant su 1999 metais asmeninių paslaugų įmonių dalis padidėjo net keturiolikoje miesto seniūnijų ir tik vienoje iš jų buvo užfiksuotas ryškesnis įmonių dalies augimas –Naujamiestyje (+1,4 %). Kitose seniūnijose įmonių dalis padidėjo labai nežymiai. Šios veiklos įmonių dalis sumažėjo vakarinėje miesto dalyje. Pašilaičių seniūnijoje ryškiausiai sumažėjo šių įmonių dalis (-1,9 %) (21 pav.). Taigi asmeninių paslaugų įmonių santykinės dalies augimas yra pastebimas beveik visoje Vilniaus miesto teritorijoje, dėl didelės šių paslaugų paklausos.

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 33 Žr – Žirmūnai 2,4 Žv – Žvėrynas

52 Verkiai 3,7 P Antakalnis

48 F 3,4 41

13 33 2,9

0,9 2,4 46 119

Pilaitė J 39 Še 3,3 Šn 8,5 V 2,8 Žr 52 149 38 K 3,7 10,6 Naujoji Vilnia 2,7 Žv N 16 263 6 289 S 18,7 1,1 20 0,4 38 20,6 1,4 Gri giškės 2,7 58 Rasos Lazdynai 4,1

15 Vilkpėdė Naujininkai 1,1 36 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 2,6 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

21 pav. Asmeninių paslaugų įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

55 3.3.15. Pirminis sektorius

Pirminio sektoriaus įmonių skaičius per dešimt metų buvo vienas mažiausių. 1995 metai šios veiklos įmonių Vilniaus mieste buvo tik 27 ir sudarė 0,4 % bendro įmonių skaičiaus. Tuo tarpu, 2005 metais tokių įmonių buvo 114 arba 0,5 % bendro įmonių skaičiaus. Įmonių dalis per visą nagrinėjamą laikotarpį mažai tesikeitė (2 lentelė). Didžiausias įmonių skaičius buvo susitelkęs dvejose centrinėse Vilniaus miesto seniūnijose. Naujamiestyje šios veiklos įmonių buvo 22 arba 19,3 %, o Senamiestyje – 21 arba 18,4 % šios veiklos įmonių (22 pav.). Mažiau įmonių buvo Verkiuose (11 arba 9,6 %), Naujininkuose (9 arba 7,9 %), Antakalnyje, Šnipiškėse ir Žirmūnuose įmonių skaičius siekė 7 kiekvienoje, o jų dalis sudarė po 6,1 % (22 pav.). Mažiausias įmonių skaičius buvo Fabijoniškėse, Justiniškėse, Pilaitėje. Jos turėjo tik po vieną šios veiklos įmonių (22 pav.). Visiškai pirminio sektoriaus įmonių nebuvo Grigiškių, Pašilaičių ir Rasų seniūnijose. 2005 metus lyginant su 1999 metais šios veiklos įmonių dalis labiausiai padidėjo Senamiestyje +13,3 %. Tuo tarpu labiausiai įmonių dalis sumažėjo Lazdynų (-5,1 %), Verkių (- 3,2 %), Naujosios Vilnios (-2,5 % ), Žvėryno (-2,5 %)seniūnijose (22 pav.).

Seniūnijų sutrumpinimai: F – Fabijoniškės J - Justiniškės K – Karoliniškės

N - Naujamiestis

P – Pašilaičiai

V – Viršuliškės

S – Senamiestis

Še – Šeškinė

Šn – Šnipiškės 11 Žr – Žirmūnai 9,6 Žv – Žvėrynas

7 Verkiai 6,1 P Antakalnis

F 1

1 1 0,9

0,9 0,9 4 7

Pilaitė J 4 Še 3,5 Šn 6,1 V 3,5 Žr 3 7 3 K 2,6 6,1 Naujoji Vilnia 2,6 Žv N 21 22 S 18,4 3 3 19,3 2,6 Gri giškės 2,6 3 Rasos Lazdynai 2,6

4 Vilkpėdė Naujininkai 3,5 9 Įmoni ų santykinio dydžio Paneriai 7,9 pokyčių teritorinė sklaida (%) 1999-2005 m.

22 pav. Pirminio sektoriaus įmonių skaičius ir pasiskirstymas seniūnijose 2005 m. bei jų santykinio dydžio pokyčiai 1999 - 2005 m. (procentais)

57 3.4. Įmonių pagrindinės veiklos palyginimas etaloninėse Vilniaus miesto seniūnijose

Aukščiau nagrinėtose skyriuose buvo pateiktas atskirų veiklų grupių paplitimas Vilniaus miesto teritorijoje vaizdas, o seniūnijų lygmeniu detalesnės įmonių veiklos analizės nebuvo. Šiame skyriuje bus pateiktas kelių Vilniaus miesto seniūnijų verslo sklaidos palyginimas. Šiuo atveju įmonių veiklos sklaidą nagrinėsime Fabijoniškėse, Naujamiestyje, Naujininkuose. Visos trys seniūnijos skiriasi padėtimi, dydžiu, gyventojų skaičiumi, atliekamu funkcijų svarbumu ir pan. Fabijoniškių seniūnija yra šiaurės vakarinėje miesto dalyje. Ji užima 4,1 km² arba 1,0 % visos Vilniaus teritorijos ir yra viena mažesnių mieste (10). Tai yra taip vadinamas miesto „miegamasis“ rajonas. Naujamiesčio seniūnija yra miesto centre, jos teritorija irgi yra nedidelė (4,8 km² plotą arba 1,2 % visos Vilniaus teritorijos), tačiau kaip jau buvo anksčiau minėta, joje susitelkė didžiausias ir įvairiausias įmonių skaičius. Naujininkų seniūnija yra ketvirta pagal teritorijos plotą Vilniaus mieste (užima 41,1 km² plotą. arba 10,0 % visos Vilniaus teritorijos) ir yra išsidėsčiusi pietrytinėje miesto dalyje.

350 290 300 300 247 232 250 207 186 200 Fabijoniškės Naujininkai 150 124 111 115 97 98 Naujamiestis 83 95 91 100 74 73 67 66 48 40 38 49 32 26 22 23 30 33 25 32 50 14 17 18 14 7 7 18 12 7 ų

0 ė daikt ų prekyba liavimas ė ė prekyba ė ra, mokslas ra, s paslaugos s s medžiagos s ū ė ė turizmas Mažmenin Apdirbamoji gamyba Apdirbamoji Asmenin ir mažmenin iai, viešasis maitinimas, taisymas ė č remontas, buitini ų Finansai, draudimas, teis draudimas, Finansai, s institucijos ir organizacijos Švietimas, kult Švietimas, ė Kompiuteriai, komunikacijos Kompiuteriai, Statyba, staybin Statyba, Viešbu Didmenin Sveikatos apsauga, socialinis darbas socialinis apsauga, Sveikatos Transporto paslaugos, sand paslaugos, Transporto Automobili Valstybin 23 pav. Įmonių pagrindinė veikla 1999 metais etaloninėse seniūnijose (skaičiais)

1999 metais tarp pasirinktų seniūnijų ryškiai įmonių skaičiumi pirmavo Naujamiesčio seniūnija, po to – Naujininkų ir Fabijoniškių seniūnijos. Įmonių vykdoma veikla pasiskirstė irgi skirtingai. Naujamiesčio seniūnija išsiskyrė atskirų veiklų įmonių skaičiaus gausumu. Pagal įmonių skaičių šioje seniūnijoje pirmavo finansai, draudimas, teisė (300 įmonių arba 14 %

58 bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Tuo tarpu Fabijoniškių ir Naujininkų seniūnijose ši veikla buvo tik 6 vietoje. Fabijoniškėse tokių įmonių buvo 32 (7,8 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus), o Naujininkuose – 40 (6,4% bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Užtat šiose seniūnijose pirmavo mažmeninė prekyba, kuri įmonių skaičiumi yra dominuojanti Vilniaus miesto veikla. Mažmeninės prekybos įmonių Fabijoniškėse buvo 67 (16,5 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus), Naujininkuose – 98 (15,7 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus), o Naujamiestyje – 247 (11,5 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus ), bet ji buvo tik trečioje pozicijoje. (23, 24 pav.).

16,5 18 15,7 16 15,2 14,6 13,6 14 14 13,2 11,8 11,512,1 12 10,8 10,6 9,4 9,7 Fabijoniškės 10 8,7 7,8 8,1 7,8 Naujininkai 8 6,4 5,7 5,8 5,4 5,7 5,3 Naujamiestis 6 5,2 4,8 4,5 4,1 3,4 3,4 3,4 4 2,7 2,9 2,9 4 1,7 2 1,1 0,8 1,1 ų

0 ė daikt ų prekyba liavimas ė ė prekyba ė ra, mokslas ra, s paslaugos s s medžiagos s ū ė ė turizmas Mažmenin Apdirbamoji gamyba Apdirbamoji Asmenin ir mažmenin iai, viešasis maitinimas, taisymas ė č remontas, buitini ų Finansai, draudimas, teis draudimas, Finansai, s institucijos ir organizacijos Švietimas, kult ė Kompiuteriai, komunikacijos Kompiuteriai, Statyba, staybin Statyba, Viešbu Didmenin Sveikatos apsauga, socialinis darbas socialinis apsauga, Sveikatos Transporto paslaugos, sand paslaugos, Transporto Automobili Valstybin 24 pav. Santykinė įmonių veiklų dalis seniūnijose 1999 metais (procentais)

Valstybinių institucijų ir organizacijų įmonės antroje vietoje buvo Naujamiesčio seniūnijoje (290 įmonių arba 13,6 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus), o Fabijoniškėse ir Naujininkuose šiai veiklai atiteko daug žemesnės vietos. Fabijoniškėse šios veiklos įmonių buvo tiek pat, kiek ir finansų, draudimo, teisės įmonių – 32 įmonės (7,8 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Naujininkų seniūnijoje tokių įmonių buvo mažiausiai, tik 26 (4,1 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus) (23, 24 pav.). Fabijoniškių seniūnijoje antrą vietą užėmė apdirbamoji gamyba, kuriai atiteko 49 šios veiklos įmonių (12,1 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Kitose dvejose seniūnijose vėlgi padėtis keičiasi. Nauijninkuose ir Naujamiestyje šiai veiklai atiteko penkta vieta, tik įmonių skaičiuje yra ryškus kontrastas. Naujamiesčio seniūnijoje apdirbamosios gamybos įmonių buvo 207 (9,7 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus), o Naujininkuose – 66 šios veiklos įmonių (10,6 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus) (23, 24 pav.).

59 Naujininkų seniūnijoje antra pozicija atiteko statybos ir statybinių medžiagų įmonėms, kurių šioje seniūnijoje buvo 95 (15,2 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus ). Fabijoniškėse šiai veiklai atiteko trečia vieta ir čia veikė 48 šios veiklos įmonės. Naujamiestyje statybos ir statybinių medžiagų įmonių buvo 186 (8,7 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus) ir jai šioje seniūnijoje atiteko tik šešta vieta (23, 24 pav.). Pagal įmonių skaičių gausumą dar šiose seniūnijose pasižymėjo didmeninė ir mažmeninė prekyba. Ši veikla Naujininkų seniūnijoje užėmė trečią vietą, o Fabijoniškėse ir Naujamiestyje – ketvirtą (23 pav.) Transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonės Naujininkuose užėmė ketvirtą vietą pagal įmonių skaičių ir jų buvo 83 (13,2 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Fabijoniškėse ši veiklos sritis pateko į penktą vietą ir šioje seniūnijoje, jai atiteko 33 įmonės (8,1% bendro seniūnijos įmonių skaičiaus). Tuo tarpu Naujamiesčio seniūnijoje transporto ir paslaugų įmonių palyginus su kitų veiklų įmonių skaičiumi, yra žymiai mažiau ir seniūnijoje ši veikla užima tik dvyliktą vietą (23, 24 pav.). Kitose veiklos šakose nagrinėjamose seniūnijose įmonių skaičius buvo žymiai mažesnis (23 pav.).

700 634 657 600 529

500 422 400 340 356 Fabijoniškės 289 Naujininkai 259 278 300 228 Naujamiestis 182 158 154 153 150 200 127 147 126 73 87 99 81 46 56 64 71 74 100 41 36 39 34 17 45 44 18 41 42 34 16 ų

0 ė daikt ų prekyba liavimas ė ė prekyba ė ra, mokslas s paslaugos s s medžiagos s ū ė ė turizmas Mažmenin Apdirbamoji gamyba Apdirbamoji Asmenin ir mažmenin ir iai, viešasis maitinimas, taisymas ė č remontas, buitini ų Finansai, draudimas, teis draudimas, Finansai, s institucijos ir organizacijos ir s institucijos Švietimas, kult Švietimas, ė Kompiuteriai, komunikacijos Kompiuteriai, Statyba, staybin Statyba, Viešbu Didmenin Sveikatos apsauga, socialinis darbas apsauga,Sveikatos socialinis Transporto paslaugos, sand paslaugos, Transporto Automobili Valstybin 25 pav. Įmonių pagrindinė veikla 2005 metais etaloninėse seniūnijose (skaičiais)

Iki 2005 metų Fabijoniškėse, Naujininkuose ir Naujamiestyje ženkliai padidėjo įmonių skaičius visose veiklos srityse. Taip pat, kaip ir 1999 metais lyderio pozicijos visose trijose seniūnijose išlaiko tos pačios veiklos. Naujamiestyje pirmauja finansų, draudimo teisės sektorius, tik įmonių skaičius ženkliai didesnis - 657 įmonės arba 14,6 % šios seniūnijos įmonių

60 skaičiaus. Fabijoniškėse ir Naujininkuose pirmose vietose lieka mažmeninė prekyba. Fabijoniškėse šios veiklos įmonių buvo 150 arba 17,4 % visų seniūnijos įmonių, o Nauijninkuose - 182 mažmeninės prekybos įmonės arba 15,2 % visų seniūnijos įmonių (25, 26 pav.).

20 17,4 18 15,2 16 14,1 14,6 13,1 12,8 12,7 14 11,5 11,8 12 10,5 Fabijoniškės 9,4 9,3 8,5 8,6 Naujininkai 10 7,6 7,4 7,9 7,2 6,5 8 6,4 5,8 6,2 5,9 Naujamiestis 4,8 5,3 5,2 5,1 6 3,9 3,9 3 3,2 3,7 3,2 3,4 4 2,8 2,1 1,4 1,3 2 0,9 ų

0 ė daikt ų prekyba liavimas ė ė prekyba ė ra, mokslas ra, s paslaugos s s medžiagos s ū ė ė turizmas Mažmenin Apdirbamoji gamyba Apdirbamoji Asmenin ir mažmenin iai, viešasis maitinimas, taisymas ė č remontas, buitini ų Finansai, draudimas, teis draudimas, Finansai, s institucijos ir organizacijos Švietimas, kult ė Kompiuteriai, komunikacijos Kompiuteriai, Statyba, staybin Statyba, Viešbu Didmenin Sveikatos apsauga, socialinis darbas socialinis apsauga, Sveikatos Transporto paslaugos, sand paslaugos, Transporto Automobili Valstybin

26 pav. Santykinė įmonių veiklų dalis seniūnijose 2005 metais (procentais)

Finansų, draudimo teisės įmonių skaičiaus padėtis pasikeitė Naujininkuose, šios veiklos įmonės buvo septintoje vietoje (1999-šeštoje) ir turėjo 154 įmonės, tai sudarė 12,8 % bendro seniūnijos skaičiaus. Fabijoniškėse tokių įmonių buvo 64 (7,4 % visų seniūnijos įmonių skaičiaus) (25, 26). Antroje vietoje pagal įmonių skaičių Naujamiesčio seniūnijoje lieka, kaip ir 1999 metais, valstybinių institucijų ir organizacijų įmonės. Jų šioje seniūnijoje buvo užfiksuota 634 įmonės (14,1 % visų seniūnijos įmonių). Fabijoniškėse 2005 m. antroje vietoje buvo ne apdirbamoji gamyba, kaip anksčiau, o statyba, statybinės medžiagos (99 įmonės arba 11,5 % seniūnijos įmonių skaičiaus), o apdirbamajai gamybai atiteko tik ketvirta vieta pagal įmonių skaičių. Naujininkų seniūnijoje antra vieta atiteko transporto paslaugų ir sandėliavimo įmonėms, jų buvo 158 arba 13,1 % bendro seniūnijos įmonių skaičiaus (25, 26). Pagal įmonių gausumą trečia vieta Fabijoniškėse atiteko didmeninei ir mažmeninei prekybai. Šia veikla užsiminėjo 81 įmonė (9,4 % visų seniūnijos įmonių ). Naujininkuose trečioje vietoje pagal įmonių skaičių buvo statybos, statybinių medžiagų įmonės (154 įmonės arba 12,8 % visų seniūnijos įmonių ), Naujamiestyje padėtis nepasikeitė ir trečioje vietoje liko mažmeninė prekyba (529 įmonės 11,8 % visų seniūnijos įmonių) (25, 26 pav.).

61 Nagrinėjant kitų šakų padėtį šiose trijose seniūnijose, paaiškėjo, kad Fabijoniškėse ir Naujininkuose keičiantis atskirų veiklų įmonių skaičiui, keičiasi ir jų pozicija seniūnijose. Tuo tarpu Naujamiesčio seniūnijoje, didėjant įmonių skaičiui atskirose veiklos šakose nesikeičia jų pozicijos lyginant su 1999 metais. Pavyzdžiui, 1999 metais antra vieta atiteko valstybinių institucijų, organizacijų įmonėms ir taip pat 2005 metais šios veiklos įmonės buvo antroje vietoje. Taigi Naujamiesčio seniūnijoje nagrinėjamos veiklos išlaikė stabilią padėtį (25 pav.).

4 3,1 3 Fabijoniškės 2 Naujininkai Naujamiestis 0,9 1 0,9 1 0,6 0,7 0,6 0,6 0,6 0,5 0,5 0,4 0,3 0,3 0,3 0,2 0,3 0,1 0 -1,9 -0,1 -1,1 -0,1 -2,4 -0,4 -0,5 -0,1 ų

0 ė -0,2 daikt -0,3 -0,4 -0,5 ų -0,5 prekyba liavimas -0,6 ė ė -1 prekyba -0,9 ė ra, mokslas ra, s paslaugos s s medžiagos s ū ė -1,1 ė -1,6 -1,5 -2 -1,8 turizmas Mažmenin Apdirbamoji gamyba Apdirbamoji Asmenin ir mažmenin iai, viešasis maitinimas, ė taisymas č remontas, buitini ų Finansai, draudimas, teis draudimas, Finansai,

-3 s institucijos ir organizacijos Švietimas, kult ė Kompiuteriai, komunikacijos Kompiuteriai, Statyba, staybin Statyba, Viešbu

Didmenin -3,5 -4 Sveikatos apsauga, socialinis darbas socialinis apsauga, Sveikatos Transporto paslaugos, sand paslaugos, Transporto Automobili Valstybin

27 pav. Įmonių veiklos santykinio dydžio pokyčiai 1999 – 2005 metais (procentais)

Nuo 1999-ųjų iki 2005-ųjų metų visų nagrinėjamų veiklų bendras įmonių skaičius augo, bet kiekvienos veiklos įmonių dalis kitos veiklos atžvilgiu keitėsi labai nevienodai. Ryškiausiai tarp nagrinėjamų seniūnijų ir įmonių veiklų, įmonių dalis didėjo valstybinių institucijų ir organizacijų sektoriuje Naujininkų seniūnijoje, net +3,1 %. Fabijoniškėse šios veiklos įmonių dalis išaugo 0,7 %, o Naujamiestyje jų didėjimas buvo pats mažiausias tarp nagrinėjamų seniūnijų (+0,5 %) (27 pav.). Kitose veiklose tokio įmonių augimo šuolio nebuvo ir todėl kompiuterių ir komunikacijų veiklos sektoriuje įmonių santykinė dalis padidėjo 1 % Fabijoniškėse, +0,6 % - Naujamiestyje ir +0,2 % - Naujininkuose. Fabijoniškių seniūnijoje kompiuterių ir komunikacijų įmonių dalis tarp kitų seniūnijos veiklų, padidėjo daugiausiai (27 pav.). Šios dvi veiklos (valstybinės institucijos ir organizacijos bei kompiuteriai ir komunikacijos) visose trijose nagrinėjamose seniūnijose pasižymėjo teigiamais pokyčiais. Kitų veiklų pokyčiai šiose seniūnijose (Fabijoniškėse, Naujininkuose, Naujamiestyje) buvo gana skirtingi (27 pav.).

62 Mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių dalis labiausiai padidėjo Fabijoniškių seniūnijoje (+0,9 %), nedaug didėjo Naujamiestyje (+0,3 %) ir šios veiklos įmonių dalis mažėjo Naujininkuose (-0,5 %) (27 pav.). Taip pat 0,9 % didėjo švietimo, kultūros, mokslo įmonių dalis, bet tik Naujamiestyje, o kitose dvejose seniūnijose (Fabijoniškėse ir Naujininkuose) šios veiklos įmonių dalis sumažėjo (27 pav.). Kiek mažesniais įmonių dalies skaičiaus augimu pasižymėjo tokios veiklos: asmeninės paslaugos, sveikatos apsauga, socialinis darbas, viešbučiai, viešasis maitinimas, turizmas. Asmeninių paslaugų ir viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo įmonių dalis didėjo Naujininkuose (po +0,6 %) ir Naujamiestyje (po +0,6 %), o Fabijoniškėse šių veiklų įmonių dalis sumažėjo (- 0,9 %- asmeninių paslaugų ir -0,1% viešbučių, viešojo maitinimo, turizmo). Sveikatos apsaugos, socialinio darbo įmonių skaičiaus santykinė dalis didėjo Fabijoniškių (+0,5 %) ir Naujininkų (+0,3 %) seniūnijose, o Naujamiesčio – mažėjo (-0,4 %) (27 pav.). Visose seniūnijose mažėjo šių veiklos įmonių: transporto paslaugų, sandėliavimo, statybos, statybinių medžiagų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos. Ryškiausiai iš išvardintų įmonių veiklos rūšių sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonių dalis Fabijoniškių seniūnijose (-3,5 %) (27 pav.). Įvairių veiklų palyginimas nagrinėjamose seniūnijose (Fabijoniškėse, Naujininkuose, Naujamiestyje) atskleidžia bendras įmonių kaitos tendencijas Vilniaus mieste. Šiose seniūnijose pirmavo įmonių veiklos, kurios pasižymėjo Vilniaus mieste didžiausiu įmonių skaičiumi arba dideliais augimo tempais. Aišku, nagrinėjamose seniūnijose ryškiai skiriasi atitinkamų įmonių skaičius, kurių didėjimas arba mažėjimas visu pirma gali būti siejamas su pačių seniūnijų padėtimi Vilniaus mieste, atitinkama infrastruktūra verslui plėtoti bei pačių seniūnijų atliekamomis funkcijomis mieste.

63 3.5.Apibendrinimas

Vilniaus miesto teritoriniai verslo raidos pokyčiai buvo nagrinėjami 1995 -2005 metais. Šis laikotarpis sutapo su radikaliomis permainomis visoje Lietuvos ekonomikoje. Būtent nagrinėjamo laikotarpio pradžia sutapo dar su vykusiais ekonominiais transformacijos procesais nuo planinės ekonomikos link laisvosios rinkos. Šiuo metu intensyviai kūrėsi privačios įmonės, kurių skaičius sparčiai augo. Dešimties metų laikotarpyje Vilniuje įmonių skaičius išaugo daugiau negu keturis kartus. Teritorijos atžvilgiu įmonių skaičius įvairiose seniūnijose keitėsi skirtingai. Svarbiausias įmonių traukos centru buvo Vilniaus miesto centrinės seniūnijos: Naujamiestis, Senamiestis. Šiose seniūnijose susitelkė pakankamai didelis įmonių skaičius, palyginus su kitomis Vilniaus miesto seniūnijomis. Vilniaus mieste pagal bendrą įmonių skaičių 1995 metais pirmavo mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybinės medžiagos, finansai draudimas, teisė, švietimas, kultūra, mokslas. Šioms penkioms ekonominėms veikloms tuomet priklausė 68 % visų Vilniaus miesto įmonių. Dešimties metų laikotarpyje pirmaujančias pozicijas išlaikė tik mažmeninė prekyba, o kitų ekonominių veiklų padėtis pasikeitė ir po mažmeninės prekybos didžiausią įmonių skaičių turėjo valstybinių institucijų ir organizacijų įmonės, finansai, draudimas, teisė, statyba, statybinės medžiagos, apdirbamoji gamyba. Ypatingais įmonių santykinės dalies augimo tempais išsiskyrė valstybinių institucijų ir organizacijų įmonės (+1,3 %). Šios penkios ekonominės veiklos 2005 metais kartu apjungė 64,1% bendro įmonių skaičiaus. Analizuojant įmonių ekonomines veiklos grupes paaiškėjo, kad nuo 1995 metų Vilniaus miesto ūkio struktūroje apdirbamosios pramonės santykinė dalis mažėjo, o didėjo paslaugų sektoriaus įmonių. Tai rodo, kad Vilnius, kaip ir daugelis kitų Europos sostinių, tapo aptarnavimo centru. Detalesnė ekonominių veiklų grupių analizė Vilniaus miesto seniūnijose parodė, kad Naujamiesčio seniūnija pirmavo pagal daugelį atskirų ekonominių veiklų įmonių skaičių, o Senamiesčio seniūnija pasižymėjo teigiamų įvairių ekonominių veiklų įmonių santykinės dalies didėjimu.

64 IŠVADOS

1.1995 – 2005 metų Vilniaus miesto įmonių statistinė duomenų analizė, parodė, kad nagrinėjamas laikotarpis pasižymėjo dideliais įmonių skaičiaus augimo tempais, tuomet jų padidėjo daugiau negu keturis kartus (nuo 6072 įmonių 1995 m. iki 25281 - 2005 m.). Didžiausias įmonių skaičiaus yra užfiksuotas centrinėse Vilniaus miesto seniūnijose: Senamiestyje, Naujamiestyje, Žirmūnuose (apie 40 % bendro miesto įmonių skaičiaus), o mažiausias – pakraštinėse seniūnijose: Grigiškėse, Pilaitėje, Rasose (tik 3,2 % bendro miesto įmonių skaičiaus). 2. Įmonių santykinio dydžio pokyčiai parodė aiškią įmonių teritorinę augimo kryptį: įmonių dalis didėjo nuo centrinės miesto dalies link šiaurinės. Ryškiausiai įmonių dalis padidėjo Senamiestyje (+1,3 %), o sumažėjo – Vilkpėdėje (-0,7 %). 3. Kaip rodo įmonių pagrindinių ekonominių veiklų analizė, Vilniaus mieste sparčiai didėjo paslaugų sektorius ir 2005m. pagal įmonių skaičių ryškiai pirmauja mažmeninė prekyba (3773 įmonės), valstybinių institucijų ir organizacijų veikla (2884 įmonės), finansai, draudimas, teisė (2723 įmonės), o žymiai atsilieka pirminio sektoriaus (114 įmonių), žaliavų, kuro, energetikos (216 įmonių) veiklos. Labiausiai išaugo valstybinių institucijų, organizacijų (+1,3 %), ir finansų, draudimo, teisės (+1,0 %) įmonių dalis, o sumažėjo apdirbamosios gamybos (-1,8 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (-1,4 %), statybos, statybinių medžiagų (-1,2 %) įmonių dalis. 4. Atskirų veiklų grupių analizė seniūnijose, atsižvelgiant į esamą miesto infrastruktūrą bei įmonių atliekamas funkcijas, atskleidė tam tikrus teritorinio pasiskirstymo dėsningumus: 4.1. Didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos, statybinių medžiagų įmonių santykinė dalis didėja nuo miesto centro link pakraštinių seniūnijų. 4.2. Švietimo, kultūros, mokslo, mažmeninės prekybos įmonių teritorinis augimas yra nukreiptas nuo centro link šiaurinės miesto dalies. 4.3. Apdirbamosios gamybos įmonių santykinė dalis didėja pietinėje miesto dalyje 4.4. Finansų, draudimo, teisės įmonių dalis didėja miesto centre ir palei dešinįjį Neries upės krantą. 4.5. Asmeninių paslaugų įmonių dalis auga beveik visoje miesto teritorijoje. 4.6. Valstybinių institucijų ir organizacijų įmonių dalis augimas ryškus yra Senamiesčio seniūnijoje bei miesto šiaurinėje ir pietinėje dalyse. 4.7. Žaliavų, kuro, energetikos ir pirminio sektoriaus įmonių dalies augimas yra chaotiškas.

65 INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Banaitytė G. Vilniaus miesto strateginis planas – efektyviausių sprendimų garantas. Lietuvos žinios, Nr.3 , 2003 sausio 6d. P.11. 2. Česnavičius D., Stanaitis S. Vilniaus miesto verslo teritorinės sklaidos žemėlapis. Geografijos metraštis, 2002, XXXV T. P. 132,133. 3. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. Statistikos departamentas. Vilnius, 2004. 4. Grunskis T. Socialkultūrinio konteksto įtaka miesto visuomeninių erdvių formavimui. Daktaro disertacija. Vilnius, 2002 5. Grunskis T. Vietos tapatumo krizė Vilniaus centro raidoje (erdvės morfologijos diskurse). Urbanistika ir architektūra, 2005 XXIX T Nr.1. P. 14,16. 6. Jakaitis J. Vilniaus miesto bendrojo ir operatyviojo planavimo patirtis integruotai plėtojant miesto struktūrą ir gretimas teritorijas. Urbanistika ir architektūra, 2001 XXV T Nr. 4. P. 190. 7. Juškevičius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkės. Vilnius, 1991 psl.4. 8. Vanagas J. Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius, 1996. P. 80. 9. Vilniaus miesto bendrasis planas. Vilnius, 1999. 10. Vilniaus miesto verslo teritorinės sklaidos žemėlapis. Vilnius, 2002. 11. http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=24&lang=lt 12. http://www.vilnius.lt/bplanas/index.php?mid=20 13. http://www.vilnius.lt/new/investicijos.php?open=34 14. http:// www.vilnius.lt/vmsp/ 15. http://www.vilnius.lt/new/zekonomika.php

66 SANTRAUKA

Lietuvos mastu Vilniaus ekonomikos ypatumus lemia sostinės, kaip šalies administracinio centro, vaidmuo ir dėl to didesnė verslo organizavimo centro reikšmė ir intensyvesni tarptautiniai ekonominiai ryšiai, palyginti su kitais šalies miestais. Vilnius pritraukia daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų negu kiti Lietuvos miestai. Susiklosčius palankiai verslo kūrimosi aplinkai, Vilniaus mieste pradėjo sparčiai kurtis įmonės, kurių skaičius greitai didėjo. Ypač šis procesas buvo aktualus 1995 – 2005 metais. Didžiausiu įmonių skaičiumi ir teritorine koncentracija pasižymėjo prestižinės, centrinės Vilniaus miesto seniūnijos: Naujamiestis ir Senamiestis. Naujamiestyje susitelkė didžiausias įvairių ekonominių veiklų įmonių skaičius, o Senamiestyje ryškiausiai padidėjo įmonių santykinė dalis lyginant su kitomis Vilniaus miesto seniūnijomis. Dešimties metų laikotarpyje įmonių santykinės dalies teritorinis augimas buvo nukreiptas iš pietų į šiaurė, t.y. įmonių santykinė dalis mažėjo Vilniaus miesto pietiniuose seniūnijose, o didėjo šiaurinėje miesto dalyje. Detali ekonominės veiklos įmonių grupių analizė parodė, kad Vilniuje gerai išvystytas yra mažmeninės prekybos sektorius, sparčiai augo valstybinių institucijų ir organizacijų, o taip pat finansų, teisės draudimo įmonių santykinė dalis. Ryškiausiai Vilniaus miesto ūkio struktūroje sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonių dalis. Šie pasikeitimai rodo, kad Vilniaus miesto ūkio struktūroje įvyko reikšmingų pokyčių – Vilnius, kaip ir daugelis kitų Europos sostinių, tap[o ekonominio aptarnavimo centru.

67 SUMMARY

Peculiarities of Vilnius economics in Lithuanian extent are determined by its role as administrative centre – capital, and therefore it has bigger significance as business organisation centre and more intensive international economical relationship in comparison with other cities of the country. Vilnius attracts more foreign investments than other Lithuanian cities. After development of favourable business situation, number of companies established in Vilnius city increased quickly. This process was especially actual in 1995-2005. Prestige and central Vilnius city Wards such as Naujamiestis and Senamiestis were famous for the biggest number of companies and territorial concentration. The largest number of companies in Naujamiestis focused on various economical activities, and in Senamiestis increased the relative part of companies in comparison with other Wards of Vilnius. In the period of ten years territorial increase of relative part of companies was directed from south to north, i.e. relative part of companies decreased in Vilnius city south Wards and increased in the north part. Detailed analysis of economical activities of company groups showed that retail trade sector is well developed in Vilnius and relative part of state institutions and organisations as well as number of finance, law and insurance companies increased. Mostly in Vilnius city economical structure decreased number of production companies. Such changes show that significant changes happened in Vilnius city economical structure, i.e. Vilnius the same as many European capitals became centre of economical service.

68 PRIEDAI 1 priedas Anketa įmonių vadovams

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ / VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojai ir studentai dalyvauja projekte “Vilniaus miesto verslo teritorinės sklaidos žemėlapio duomenų bazės atnaujinimas”. Projekte tiriamos 21-os Vilniaus miesto seniūnijos įmonės, jų veiklos rūšys, įmonių teritorinis pasiskirstymas. Maloniai prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Jūsų atsakymai leis sukaupti duomenis, reikalingus Vilniaus miesto teritorinės-ekonominės plėtros analizei ir prognozavimui. Ši anketa yra anoniminė. Pasirinkus atsakymą, prašome jį pažymėti varnele ( ) arba įrašyti savo atsakymo variantą. ANKETA (įmonės vadovui) 1. Įmonės įkūrimo metai

2. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis (pažymėkite vieną pagrindinę):

1. Pramoninė gamyba 2. Žaliavos, kuras, energetika 3. Tik mažmeninė prekyba 4. Didmeninė ir mažmeninė prekyba 5. Kompiuteriai, komunikacijos 6. Finansai, draudimas, teisė 7. Statyba ir statybinės medžiagos 8. Automobilių remontas, buitinių daiktų taisymas 9. Transporto paslaugos, sandėliavimas 10. Švietimas, kultūra, mokslas 11. Sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba 12. Viešbučiai ir viešasis maitinimas 13. Valstybinės institucijos. Organizacijos 14. Asmeninės paslaugos 15. Kita …………………………………......

3. Ar nuomojate verslui naudojamas patalpas iš miesto savivaldybės? 1. Taip 2. Ne

4. Kokie veiksniai lėmė įmonės veiklos vietos pasirinkimą? (pažymėkite kiekvieno veiksnio reikšmę nuo 1 (mažiausiai svarbi) iki 5 (labiausiai svarbi)): Veiksnys 1 2 3 4 5 1. Verslo koncentracija šioje vietoje 2. Perspektyvi miesto vystymosi požiūriu 3. Vietos prestižas 4. Gyventojų tankumas 5. Patalpų įsigijimo kaina 6. Patogus privažiavimas, parkavimas 7. Kita (nurodyti) ......

5. Kaip Jūs vertinate verslo aplinką seniūnijoje, kurioje dirbate? (pažymėkite kiekvienos charakteristikos reikšmę nuo 1 (mažiausiai svarbi) iki 5 (labiausiai svarbi)):

Verslo aplinkos charakteristika 1 2 3 4 5 1. Verslo koncentracija šioje vietoje 2. Vietos perspektyva miesto vystymosi požiūriu 3. Vietos prestižas 4. Inžinerinė-komunalinė infrastruktūra 5. Transporto infrastruktūros kokybė 6. Aplinkos priežiūros kokybė 6. Ar Vilniaus savivaldybė yra suteikusi paramą Jūsų įmonei? 1. Taip 2. Ne

7. Jeigu “taip”, tai kokią paramą Jūs esate gavę? (nurodykite)......

8. Ar turėjo Jūsų įmonė kliūčių verslui iš miesto savivaldybės? 1. Taip 2. Ne

9. Jeigu kliūčių turėjo, prašome nurodyti kokias: ......

10. Kokią paramą Jūsų įmonė norėtų gauti ateityje iš miesto savivaldybės (gali būti nurodytos kelios)? 1. Mokesčių lengvatas 2. Konsultacijas teisiniais klausimais 3. Konsultacijas ekonominiais klausimais 4. Paramą darbuotojų kvalifikacijos kėlimui 5. Galimybę naudotis ekonomine statistine informacija 6. Kiti paramos būdai (kokie?) ......

11. Savivaldybės teikiamų paslaugų kokybė? 1. Gera 2. Patenkinama 3. Bloga 4. Neturi reikšmės

12. Kokios išorinės kliūtys labiausiai įtakoja Jūsų įmonės verslo plėtrą (gali būti nurodytos kelios)? 1. Biurokratinis aparatas 2. Didelė, nelanksti mokesčių našta 3. Neišvystyta infrastruktūra (nėra aprūpintos teritorijos) 4. Sudėtingas naujų finansavimo šaltinių įsisavinimas 5. Valiutų kurso svyravimas 6. Užsienio šalių mokesčių sistemos nepastovumas 7. Viešos informacijos apie pasirinkto verslo galimybes stoka 70 8. Korupcija (steigiant, reorganizuojant, plečiant veiklą) 9. Specialistų trūkumas 10. kiti (kokie?) ...... 13. Kokios vidinės kliūtys labiausiai įtakoja Jūsų įmonės veiklą (gali būti nurodytos kelios)? 1. Pasenusi technologija 2. Žema gaminamos prekės kokybė

3. Žema darbo jėgos kvalifikacija 4. Blogai išvystyti savos produkcijos paskirstymo keliai 5. Finansavimo stoka 6. Didelė reklamos kaina 7. Mažas aktyvumas, dalyvaujant nacionalinės rinkos ištirtume 8. Mažas aktyvumas, dalyvaujant užsienio rinkų ištirtume 9. Ekonominių partnerių paieškos sunkumai 10. kiti (kokie?) ......

14. Ar Jūsų įmonė gauna, naudojasi kitų įmonių investicijomis iš (gali būti nurodytos kelios)? 1. Lietuvos 2. Europos Sąjungos 3. Kitų šalių 4. Nesinaudoja 15. Nurodykite, kokio pobūdžio investicijomis naudojasi Jūsų įmonė. …………………………………......

16. Kokią lėšų dalį (%) Jūsų įmonė naudoja investicijoms? ______

17. Kokia finansine parama naudojasi Jūsų įmonė (gali būti nurodytos kelios)? 1. Paskola (pabraukti paskolos rūšį): (ilgalaikė, trumpalaikė, overdraftas, kredito linija, investicinė) 2. Lizingas 3. Faktoringas 4. Forfeitingas 5. Akredityvas, garantijos

18. Ar atliekami Jūsų įmonėje verslo vystymo tyrimai, rinkos analizė? a. Taip b. Ne

19. Ar Jūsų įmonė naudojasi ekspertų, mokslinių institucijų paslaugomis? 1. Taip 2. Ne

20. Ar skiriate lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui? 1. Taip 2. Ne

21. Ar reguliariai reklamuojate savo teikiamas paslaugas ar gaminamą produkciją? 1. Taip 2. Ne

22. Kokius reklamos būdus naudojate (gali būti nurodyti keli būdai)?

71 1. Reklama kataloguose 2. Reklama periodinėje spaudoje 3. Reklama internete 4. Reklama informacijos telefonais 5. Reklama skrajutėse 6. Reklama televizijoje ir radijuje 7. Kita (nurodyti) ......

23. Kokią įmonės lėšų dalį (%) Jūs skiriate reklamai per metus? ______

24. Ar bendradarbiaujate su įmonėmis iš šių šalių (nurodyti šalis, su kuriomis bendradarbiaujate)?

Prašome pabraukti šalis Senosios Europos Sąjungos šalys (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija)

Naujosios Europos Sąjungos šalys (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija)

ELPA šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija) kitos Vidurio Europos šalys (Bulgarija, Rumunija, Serbija, Kroatija, Bosnija, Makedonija)

NVS šalys (Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Uzbekija, Tadžikija, Turkmėnija, Kirgizija)

Kitos stambios šalys: JAV, Kanada, Japonija, Kinija, Indija, Pietų Korėja, Indonezija

Kitos pasaulio šalys (įrašyti) ......

Lietuvos apskritys (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus)

Vilniaus miesto įmonėmis

25. Kaip pasireiškia bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis (gali būti nurodyti keli atsakymai)? 1. Prekių, žaliavų, paslaugų tiekimas (pirkimas) 2. Konsultacijos, ekspertavimas, tiriamieji darbai 3. Finansinis bendradarbiavimas, investiciniai projektai 4. Bendros produkcijos gamyba, bendrų paslaugų teikimas 5. kita (kokia?)…………………………………………………………………………………......

26. Iš kokių ūkio subjektų Jūs tikitės didžiausios konkurencijos? 1. Stambių įmonių 2. Vidutinių įmonių 3. Smulkių įmonių 4. Nelegalaus verslo 72

27. Ar esate susipažinę (turite informacijos) su savivaldybės rengiamais miesto plėtros planais? 1. Taip 2. Ne 3. Nedomina

28. Ar atsižvelgiate į miesto plėtrą prognozuojant įmonės veiklą? 1. Taip 2. Ne

29. Ar pakanka informacijos apie savivaldybės vykdomas programas, projektus, teikiamą paramą? 1. Taip 2. Ne 3. Nedomina

30. Kokia Vilniaus miesto teritorija, Jūsų manymu, ateityje būtų perspektyvi Jūsų verslui? Prašome nurodyti......

31. Kokių infrastruktūros objektų labiausiai trūksta Jūsų įmonės aplinkoje (gali būti nurodyti keli atsakymai)? 1. Teisinių paslaugų įmonių 2. Finansinio tarpininkavimo įmonių, bankų filialų 3. Viešojo transporto maršrutų 4. Automobilių stovėjimo aikštelių 5. Pašto skyrių 6. Maisto prekių parduotuvių 7. Ne maisto prekių parduotuvių Kokių? ...... 8. Buitinių paslaugų objektų (kirpyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, valyklos ir kt.) 9. Švietimo ir mokslo įstaigų 10. Sveikatos ir socialinės rūpybos įstaigų 11. Maitinimo įstaigų (barų, kavinių, restoranų ir kt.) 12. Laisvalaikio centrų, naktinių klubų, lošimo namų ir kt. 13. Sporto ir sveikatingumo objektų, stadionų, sporto aikštelių 14. Poilsiui skirtų teritorijų (parkų, žaidimų aikštelių ir kt.) 15. Kitų objektų……………………………......

Užpildymo data……………….

Dėkojame už atsakymus