DOCSLIB.ORG

MAŽIAUSIAS PAJAMAS GAUNANČIŲ VILNIAUS MIESTO GYVENTOJŲ TERITORINĖ SKLAIDA (Magistro Darbas)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
MAŽIAUSIAS PAJAMAS GAUNANČIŲ VILNIAUS MIESTO GYVENTOJŲ TERITORINĖ SKLAIDA (Magistro Darbas) VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS REGIONINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA Laura Martinkaitytė MAŽIAUSIAS PAJAMAS GAUNANČIŲ VILNIAUS MIESTO GYVENTOJŲ TERITORINĖ SKLAIDA (magistro darbas) Darbo vadovas: dr. Darius Česnavičius VILNIUS 2005 1 TURINYS ĮVADAS.......................................................................................................................................3 1. Metodinė dalis.......................................................................................................................... 4 1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai........................................................................................ 4 1.2. Darbo metodika ir naujumas..................................................................................... 4 1.3. Literatūros šaltinių apžvalga..................................................................................... 7 2. Vilniaus miestas ir socialinė parama jos gyventojams............................................................ 9 2.1. Vilniaus miestas ir jo gyventojai............................................................................... 9 2.2. Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų grupės...........................14 2.2.1. Bedarbiai.....................................................................................................14 2.2.2. Socialiai remiami asmenys.........................................................................16 2.3. Socialinės paramos sistema Vilniaus mieste............................................................. 19 2.3.1. Socialinės apsaugos sistema Lietuvoje.......................................................19 2.3.2. Socialinės paramos rūšys ir formos............................................................20 2.3.2.1. Pašalpos ir piniginės išmokos......................................................20 2.3.2.2. Socialinės paslaugos....................................................................22 3. Tyrimo rezultatai ir jų analizė...................................................................................................26 3.1. Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų bendra charakteristika...................................................................................................................26 3.2. Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinė sklaida socialiniu-demografiniu aspektu.......................................................................................28 3.3. Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinė sklaida socialiniu-ekonominiu aspektu.........................................................................................40 3.4. Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinė sklaida socialiniu-psichologiniu aspektu...................................................................................... 53 IŠVADOS.................................................................................................................................... 72 INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS..................................................................................74 SANTRAUKA............................................................................................................................. 76 SUMMARY................................................................................................................................. 78 PRIEDAI...................................................................................................................................... 80 2 Įvadas Vilnius yra Lietuvos sostinė ir didžiausias Lietuvos miestas. Šis miestas laikomas šalies ekonominiu, finansiniu ir komerciniu centru. Miestas su metropoline zona generuoja virš 30% viso šalies bendrojo vidaus produkto. Vilnius vaidina svarbų vaidmenį pritraukiant užsienio verslo atstovų dėmesį. Dar vienas Vilniaus miesto privalumas – žemas nedarbo lygis, kuris, 2003 m. II ketvirčio duomenimis, buvo beveik du kart mažesnis nei vidutinis šalies nedarbo lygis. Tačiau, ekonomikos rodikliams gerėjant, vieni turtėja, kiti ir toliau gyvena ties skurdo riba, kurios nepavyks sumažinti, jei nebus kuriamos naujos darbo vietos. Taip pat, prie bedarbių pagausėjimo prisidėjo ir tai, jog atsirado daug naujų profesijų ir labai padidėjo darbo jėgai keliami reikalavimai. Natūralu, kad daug žmonių prie naujų reikalavimų prisitaikyti nesugebėjo arba nenorėjo, todėl nedarbas tapo skaudžia visuomenės problema. Bedarbystė Vilniuje 2005 metų pradžioje sudarė daugiau kaip 4 proc. Tai yra oficialūs duomenys, kuriuos pasiekti pavyko įgyvendinus tam tikras priemones, tokias kaip išankstinė pensija. Tačiau tarp jaunų žmonių, išlaikančių šeimas, tarpe bedarbystės lygis išlieka pats aukščiausias. Taigi, savivaldybių parama socialiai remtiniems gyventojams ir bedarbiams sudaro didelę dalį jų finansinių išlaidų, todėl labai svarbu nustatyti ir išanalizuoti šios paramos apimtis bei rūšis. Be to, labai svarbu ir įdomu būtų sužinoti ir išanalizuoti mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinę sklaidą, kuriai iki šiol socialiniuose tyrimuose buvo skiriama nedaug dėmesio. Ši sklaida padėtų atkreipti dėmesį į blogiau gyvenančius socialinės paramos gavėjus. Taip pat darbas gali būti panaudotas rekomenduojant įvairias priemones gerinančias socialinę padėtį. Ši teritorinė gyventojų sklaida bus atskleista remiantis anketiniais duomenimis surinktais tyrimo metu, kuris buvo vykdomas 2002 – 2003 metais. Tai tyrimas, kuris atskleidžia momentinį tiriamųjų socialinį-ekonominį portretą ir išsiskiria lokaliu teritoriniu pjūviu. Šiame magistriniame darbe nagrinėjamos kelios socialinės Vilniaus miesto gyventojų grupės – oficialiai registruoti bedarbiai ir socialiai remiami asmenys. Apie benamius šiame magistriniame darbe nebus kalbama dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimo. Būtent šių socialinių grupių socialinė – ekonominė padėtis vertinama remiantis oficialiomis duomenų bazėmis ir atliktų sociologinių apklausų rezultatais. 3 1 skyrius. Metodinė dalis 1.1. Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas: ištirti mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinę sklaidą. Siekiant užsibrėžto tikslo, teko išspręsti sekančius uždavinius: 1. Įvertinti bedarbių ir socialiai remiamų asmenų pasiskirstymą Vilniaus mieste pagal oficialiai registruojamus duomenis. 2. Ištirti bedarbių ir socialiai remiamų asmenų teritorinį paplitimą Vilniaus mieste apklausiant juos anketavimo metodu. 3. Apdoroti sukauptus anketavimo metu duomenis pagal svarbiausius socialinius- ekonominius, sociopsichologinius bei demografinius rodiklius (seniūnijų lygmenyje). 4. Įvertinti anketavimo būdu gautus duomenis teritoriniu aspektu. 5. Pagal gautus duomenis išskirti labiausiai išsiskiriančias, kontrastingas seniūnijas. 6. Pateikti rašytinę medžiagą apie mažiausias pajamas gaunančius gyventojus Vilniaus mieste. 1.2. Darbo metodika ir naujumas Darbo metodika. Šio magistrinio darbo rengimą galima suskirstyti į 7 etapus: Pirmasis etapas – darbo temos suderinimas su dėstytoju. Dėstytojui pasiūlius magistrinio darbo temą “Mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų teritorinė sklaida”, mielai sutikau ją parašyti, nes tokių duomenų apie Vilniaus miesto gyventojus nėra. Antrasis etapas – duomenų ir įvairių šaltinių rinkimas. Pradėti rinkti įvairūs duomenys apie Vilniaus miestą ir jo gyventojus, apie socialinės paramos sistemą. Trečiasis etapas – anketos sudarymas. Reikalingai informacijai surinkti buvo parengta anketa šioms nagrinėjamoms žmonių grupėms (bedarbiams (1 priedas) ir socialiai remtiniems asmenims (2 priedas). Anketos parengtos taip, kad, atsižvelgiant į tyrimo uždavinius, būtų galimas teritorinis gyventojų pasiskirstymo nagrinėjimas. Anketa buvo sudaroma pasitelkiant dėstytojus, o taip pat ir studentus. Anketoje yra pateikta 50 klausimų. Kai kurie klausimai yra atviri, kai kurie uždari. 4 Anketose yra pateikti pagrindiniai rodikliai, padedantys atlikti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų sklaidos analizę Vilniaus miesto seniūnijose. Anketose pateiktus klausimus galima suskirstyti į keletą grupių: 1. Demografinę padėtį nusakantys klausimai (respondentų amžius, lytis, tautybė, išsimokslinimas, profesija ir kt.) 2. Socialinę - ekonominę būklę nusakantys klausimai (pajamos, pragyvenimo šaltiniai, darbo ir profesijos charakteristikos ir kt.). 3. Klausimai apie gaunamą socialinę paramą (paramos šaltiniai, apimtis, paramos suteikimo formos ir kt.). Dalis šios grupės klausimų orientuoti į neoficialų užimtumą. 4. Klausimai apie socialinę - psichologinę respondentų aplinką (socialinių ryšių, pvz., su giminaičiais, kaimynais, pobūdis ir intensyvumas). 5. Klausimai apie respondentų veiksmus vykstant įvairiems socialiniams pokyčiams (pasirengimas įgyti profesiją, persikvalifikuoti ir kt.). Ketvirtasis etapas – anketų pildymas. Buvo atlikta mažiausias pajamas gaunančių Vilniaus miesto gyventojų anketinė apklausa. Iš viso Vilniaus mieste buvo apklausti 2919 mažiausias pajamas gaunančių asmenų, iš jų: bedarbiai – 1175, benamiai –252, socialiai remtini asmenys – 1492. Duomenys koduoti ir apdoroti naudojant SPSS 10/Windows kompiuterinę programą. Penktasis etapas – surinktų duomenų analizavimas ir susisteminimas įvedant teritorinį faktorių. Šeštasis etapas – išvadų pateikimas, remiantis išanalizuotais duomenimis. Šiame darbe buvo taikomi tokie darbo metodai: 1. Anketinės apklausos – buvo apklausti mažiausias pajamas gaunantys Vilniaus miesto gyventojai pagal anketoje pateiktus įvairius klausimus: nuo demografinių duomenų iki
Load more

Recommended publications
  • Ober-Haus Real Estate Market Report 2019
    REAL ESTATE MARKET REPORT 2019 / 3 PART OF Realia Group helps its customers to find the best services and solutions in all questions related to housing and building management. Our vision is to offer better living and real estate wealth to our customers. Realia Group is the largest provider of expert services specialising in the brokerage and management services of apartments, properties and commercial facilities in the Nordic countries. Our services include: • Brokerage services for consumers • Housing management • Property management services for commercial properties • Property management services for residential buildings • Project management and construction services • Financial management services • Valuation services • Energy management services • Residential leasing Realia Group consists of Realia Isännöinti Oy, Realia Management Oy, Arenna Oy, Huoneistokeskus Oy, SKV Kiinteistönvälitys Oy and Huom! Huoneistomarkkinointi Oy in Finland. A/S Ober-Haus operates in the Baltic region and Hestia in Sweden. Our customers include apartment house companies and real estate companies, private and public owners and end users of apartments and properties, fund companies, banks and many other parties operating in the real estate sector as well as consumers. All of our companies share the significance of customer experiences in the development of products and services. We are building a better customer experience by investing in customer-oriented service production, an active service culture and strong and competent operations. We want to be a customer experience driven pioneer in our field. The Realia Group's competitiveness is made up of strong brands, motivated and skillful personnel, and the ability and will to invest in working methods and processes of the future.
    [Show full text]
  • Central European Horizons
    Central european Horizons VOL. II https://horizontok.hu ISSUE 1 2021 ISSN 2732-0456 The City Left Behind: Changes in the Ethnic Composition of Vilnius During and After World War II Péter Bedők Doi: 10.51918/ceh.2021.1.4 [email protected] Pázmány Péter Catholic University Abstract The population of Wilno/Vilnius numbered over 200 000 people when the Second World War broke out. The city found itself at the crossroads of Po- lish, Lithuanian and belated Belarusian nation building efforts. In the first phase of the war, the multi-ethnic city which was also a centre of a voivods- hip and where Poles were the majority community, came under Lithuanian authority. The Soviet military and diplomatic actions played a key role in this change. The arrival of the Soviet troops halted the extensive “Lithua- nianization” process that had begun. As a result, tensions between the Polish community and the Lithuanian state eased. The Extermination of the Jewish population the city commenced with the German invasion on 24 June 1941. Before the Soviet troops reached the Vilnius Region, the Polish Home Army (AK) gained control over the rural areas. Despite the Polish plans, Vilnius was liberated with the help of the Soviet Red Army on 13 July 1944. The relationship between the Polish and the Soviet army quickly turned hostile. Moreover, violence continued to accompany population movement. Even though the Old Town remained largely intact, the demographic profile of Vilnius altered dramatically. First, it became a Russian dominated space. Following the collectivization, as a result of the influx of the Lithuanians intensified and they gradually became the majority in the city.
    [Show full text]
  • Rehabilitation and Extension of Water Supply and Sewage Collection Systems in Vilnius (Stages 1 and 2)
    Summary sheet of measure No 2000/LT/16/P/PE/001: Measure title Rehabilitation and Extension of Water Supply and Sewage Collection Systems in Vilnius (Stages 1 and 2) Authority responsible for implementation Municipality of Vilnius City, Gedimino av. 9,Vilnius, Lithuania Mayor of Vilnius, Mr Roland Paksas Email [email protected] Final beneficiary SP UAB Vilniaus Vandenys Dominikonu st 11,Vilnius, Lithuania Mr. B. Meizutavicius, Director General E.mail [email protected] Description Vilnius is the capital of Lithuania with a population of 580,000. The main drinking water and sewage networks date from the start of the 20th century and are in need of immediate repair. The expansion of the drinking water supply networks, as well as replacement of the worn out pipelines and the construction of iron removal plants (within separate complementary projects) will contribute to compliance with the EU standards for drinking water by reducing the iron content from 0.25-1.2 to 0.05mg/l. Also, some 99 percent of the Vilnius inhabitants and industries will be connected to the water supply networks. It should be noted that this is the first stage of a long term plan, for which the feasibility work has already been completed, which will result in full compliance with both water quality and waste water Directives. Component 1 Rehabilitation of a total of approximately 80km of water mains in the districts of Antakalnis, Baltupiai, Fabijoniškes, Justiniskes, Kirtimai, Lazdynai, Paneriai, Pasilaiciai, Virsuliskes, Zirmunai and the Old Town by relining of approximately 73 km of pipes ranging from less than 200mm to 1000mm diameter and replacement of some 7kms of pipes are in the utility corridors Component 2 Extension of the water supply and sewerage networks to serve the outlying areas of Gineitiskes, Traku Voke, Tarande, Bajorai, Balsiai, Kairenai, Naujoji Vilnia and Riese.
    [Show full text]
  • EXPERIENCE of VILNIUS DISTRICT HEATING COMPANY Producer of Heat Operator of District Customer Care for the Heating Network Heat and Hot Water Services
    EXPERIENCE OF VILNIUS DISTRICT HEATING COMPANY Producer of heat Operator of district Customer care for the heating network heat and hot water services The Company operates in The Company owns and The Company supplies heat competitive market and supplies operates district heating and hot water for the end heat and electricity from network in Vilnius. We provide customer. combined heat and power plant. peak load and reserve capacity to ensure the quality of service for final customer. Key facts Established in 1958 Vilnius Infrastructure and capacity: District heating substations, Revenues of 131m EUR units Total assets of 139m EUR The company is the largest 25% 741 Length of the network, km supplier of heat and hot water 26% in Lithuania 7 218 Connected buildings, units Šiauliai Panevėžys 33% Telšiai 483 752 Annual heat supply, Klaipėda 2 752 Verkiai 44 018 60 445 GWh Vilnius 146 254 851 68 548 Utena Santariškės 217 26% Jeruzalė Baltupiai Antakalnis 1 436 Pašilaičiai Fabijoniškės Tauragė Heat production Justiniškės 68 548 Šeškinė 1 751 Žirmūnai 504 (by own sources), GWh Pilaitė Viršuliškės Šnipiškės Žvėrynas Naujoji Vilnia 2 916 Karoliniškės Kaunas Senamiestis 209 066 Naujamiestis 598 Grigiškės Rasos 31% Lazdynai Marijampolė Vilnius Number of clients Vilkpėdė 230 212 781 Naujininkai 19 992 Paneriai Source: Lithuanian central 83 heat supply sector review, 2018 Alytus 50% Hot water Heat supply, (GWh) 258 000 meters, units Total number of clients Heat comes VŠT part in total structure Lenth of heat networks, km 54% from RES of all heating companies
    [Show full text]
  • Spring Water in Vilnius City: Chemical Composition and Quality
    GEOLOGIJA. 2007. No. 60. P. 51–57 © Lietuvos mokslų akademija, 2007 © Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 © Vilniaus universitetas, 2007 Hydrogeology • Hidrogeologija • Гидрогеология Spring water in Vilnius City: chemical composition and quality Vytautas Juodkazis, Juodkazis V., Papievis L. Spring water in Vilnius City: chemical composition and quality. Geologija. Vilnius. 2007. No. 60. P. 51–57. ISSN 1392–110X Linas Papievis The marginal moraine areas of continental glaciation are lithologically notable for great variations in surface deposits. If such Quaternary deposits are deeply cut by river valleys and ravines, their slopes and terraces make favourable conditions for groundwater to be exposed and to form springs. Most often such springs are of a falling type, i. e. water streams under the influence of gravitation. In the ancient times people used spring water for drinking and preparation of food, since it was clean and tasty. Such an image of spring water has remained up to the present days, although due to increased pollution of the environment, the water of such springs can be both good and bad. Regardless of this, people bring it to their homes thinking that spring water is of a better quality than that provided by the municipal water supply. Such practice is also widely exercised in Vilnius, where the geomorpho- logical conditions are favourable for springs to be formed. Therefore, Hydrology and Engineering Geol- ogy Department of Vilnius University have analysed the chemical composition of the city spring waters and assessed their quality in respect of the quality of water suitable for drinking. Key words: spring, groundwater, chemical composition, pollution Received 15 May 2007, accepted 05 July 2007 Vytautas Juodkazis, Linas Papievis.
    [Show full text]
  • Keleivių Srautų Tyrimas Vilniaus Mieste 2015 M. Pavasaris
    KELEIVIŲ SRAUTŲ TYRIMAS VILNIAUS MIESTE 2015 m. pavasaris 2015 Vilnius Nustatyti esamą bendrą viešojo transporto (VT) poreikį Vilniaus mieste Identifikuoti naudojimosi viešuoju transportu pokyčius paros laikotarpyje Išsiaiškinti, kurie Vilniaus gyvenamieji rajonai generuoja didžiausius keleivių srautus TYRIMO TIKSLAS Įvertinti visų VT stotelių paklausą Rasti kelionių pasiskirstymą tarp skirtingų VT rūšių bei jų maršrutų Įvardinti efektyviausius/neefektyviausius VT maršrutus Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ | www.vilniustransport.lt LAUKIAMI REZULTATAI Viešojo transporto pasiūla atitinka paklausą Aukštesnis keleivių Tiksliai planuojamos pasitenkinimo VT lygis išlaidos VT sistemos optimizavimas Klientų poreikius Teisingas pajamų atitinkantys maršrutai paskirstymas Tinkamas VT Sukoordinuota priemonių persėdimų parinkimas sistema maršrutams Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ | www.vilniustransport.lt TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA Triašiai autobusai (po du stebėtojus) Stebėjimus vykdė rinkos tyrimų kompanija „Rait“ Mikro/midi autobusai Tyrimas buvo vykdomas nuo 2015 m. Natūriniai stebėjimai balandžio 11 d. iki gegužės 31 dienos. (tiriama >30% transporto priemonių maršrute) Troleibusai Keleivių srautų tyrimas (KST) Privataus vežėjo maršrutai Automatinė keleivių Dviašiai autobusai skaičiavimo sistema (AKSS) Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ | www.vilniustransport.lt 4 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA Gauti tyrimo duomenys buvo sisteminami ir skaitmenizuojami bei perkeliami į KST duomenų bazę. Naudojantis duomenų baze, buvo atliekama kiekvieno maršruto ir jų stotelių analizė. A1G maršrutas Reiso pradžia 5 val. 15 min. 100 80 60 ų ų skaičius 31 31 35 36 31 40 26 26 23 17 17 21 22 Keleivi 16 15 15 16 16 20 13 13 10 9 0 0 0 2 2 3 0 0 Įlipo Išlipo Važiavo Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ | www.vilniustransport.lt 5 01 BENDROJI STATISTIKA KELEIVIŲ SRAUTŲ PASISKIRSTYMAS METŲ LAIKOTARPYJE 18.000.000 16.000.000 14.000.000 per mėnesį per 12.000.000 10.000.000 Kelionių sk.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Sostinė, Didžiausias Ir Vienas
    GYVENTOJAI Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, didžiausias ir vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įkurtas dviejų upių – Vilnelės ir Neries santakoje, tai šalies administracinis, kultūrinis, politinis, verslo centras. Tai labiausiai ekonomiškai išsivystęs, dinamiškas ir atviras miestas, pasižymintis gerais ryšiais, teikiantis aukšto lygio švietimo ir darbo galimybes, turintis gerėjantį įmonių, inovacijų, gyvenimo kokybės įvaizdį tarptautiniu mastu bei vaidinantis išskirtinį ekonominį, kultūrinį ir informacinį vaidmenį Baltijos regione. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją. 2020 metų pirmoje pusėje, nepaisant prasidėjusios pandemijos ir karantino, dėl kurio sutriko ir ekonominis gyvenimas, sostinei pavyko išlaikyti augimo tendenciją – liepos 1d. gyventojų buvo 0,6% daugiau nei metų pradžioje, o lyginant su 2019 metų liepos 1d. gyventojų prieaugis buvo dar įspūdingesnis – 1,6% arba 8803. Teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ir kituose didmiesčiuose. Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Lietuvos Respublika Vilnius Kaunas Klaipėda Metai Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis 2008 3.357.675 556.977 353.800 183.828 2009 3.339.009 -0,56% 559.234 0,41% 350.555 -0,92% 183.099 -0,40% 2010 3.291.960 -1,41% 557.559 -0,30% 343.245 -2,09% 180.673 -1,32% 2011 3.025.027 -8,11% 533.996 -4,23% 313.614 -8,63% 161.345 - 0,70% 2012 2.987.523 -1,24% 534.400 0,08% 308.767 -1,55% 159.437 -1,18%
    [Show full text]
  • Assessment Report on Environmental Impact
    ASSESSMENT REPORT ON ENVIRONMENTAL IMPACT Technical assistance (design) for the construction of second track on the sections Kyviškės-Valčiūnai and Vaidotai (Pušynas)-Paneriai The customer of planned economic activity: Joint-Stock Company “Lithuanian Railways”, company code 110053842; Mindaugas str. 12/14, LT 03603 Vilnius, Lithuania; Tel. 8-5-2693300, fax. 8-5-2692028. February 2010 1 PREPARATION GROUP OF ASSESSMENT REPORT ON ENVIRONMENTAL IMPACT Audrius Tamolis Public iInformation, Landscape architect Assessment of landscape. 8-5-239 50 66 Žibutė Chmieliauskienė Assessment of impact on public health, Professional of impact on analysis of air pollution, SAZ. public health 8-5-239 50 66 Assessment program on environmental Erika Arlauskaitė impact, final assessment report on Environmental consultant environmental impact. 8-5-239 50 66 Vaiva Minsevičiūtė GIS analysis, maps. Engineer for measurements 8-5-239 50 66 Biodiversity, Natura 2000 and evaluation of Nerijus Zableckis protected areas. Consultant Natura 2000 declaration. 8-6-56 20426 Jonas Savickas Analysis of noise measures Construction engineer and implementation plan. 8-5-239 50 66 Asta Mikalauskaitė Assessment of cultural heritage. Project director 8-5-239 50 66 2 CONTENT Contents SUMMARY ......................................................................................................................... 5 ABBREVIATIONS .............................................................................................................. 7 INTRODUCTION ...............................................................................................................
    [Show full text]
  • NONVIOLENT RESISTANCE in LITHUANIA a Story of Peaceful Liberation
    NONVIOLENT RESISTANCE IN LITHUANIA A Story of Peaceful Liberation Grazina Miniotaite The Albert Einstein Institution www.aeinstein.org 2 CONTENTS Acknowledgments Introduction Chapter 1: Nonviolent Resistance Against Russification in the Nineteenth Century The Goals of Tsarism in Lithuania The Failure of Colonization The Struggle for the Freedom of Religion The Struggle for Lithuanian Press and Education Chapter 2: Resistance to Soviet Rule, 1940–1987 An Overview Postwar Resistance The Struggle for the Freedom of Faith The Struggle for Human and National Rights The Role of Lithuanian Exiles Chapter 3: The Rebirth From Perestroika to the Independence Movement Test of Fortitude The Triumph of Sajudis Chapter 4: Towards Independence The Struggle for Constitutional Change Civil Disobedience Step by Step The Rise of Reactionary Opposition Chapter 5: The Struggle for International Recognition The Declaration of Independence Independence Buttressed: the Battle of Laws First Signs of International Recognition The Economic Blockade The January Events Nonviolent Action in the January Events International Reaction 3 Chapter 6: Towards Civilian-Based Defense Resistance to the “Creeping Occupation” Elements of Civilian-Based Defense From Nonviolent Resistance to Organized Civilian-Based Defense The Development of Security and Defense Policy in Lithuania since 1992 Concluding Remarks Appendix I Appeal to Lithuanian Youth by the Supreme Council of the Republic of Lithuania Appendix II Republic in Danger! Appendix III Appeal by the Government of the Republic
    [Show full text]
  • Low Temperature District Heating
    December 10 – Mission Possible – Policies for the Urban Heat Transition Today’s programme 11:00 Coffee Break 9:30 Opening Session 11:15 Hands-on workshops Moderator: Emilia Pisani, Communications Officer at Johanneberg Science Park Welcome Celsius City Moving forward in South The Smart City Roadmap - Paul Voss, Managing Director of Euroheat & Power manifesto East Europe Masterclass Local and regional planning for district heating and cooling Moderator: Sofia Moderator: Tomislav Novosel, Moderator: Jorge Rodrigues Best examples of local, regional and national planning which benefit clean and Lettenbichler, Policy & Project Manager REGEA de Almeida, Climate and efficient heating Projects Manager at Energy Professional, RDA Note: this workshop will be Euroheat & Power - The Dutch gas-free programme: Joram Snijders, Senior Policy Officer, Dutch per-invite & held in Croatian Ministry of the Interior and Kingdom Relations - Strategic Heating and Cooling planning in Slovenia: Damir Staničić, Researcher at Jožef Stefan Institute 12:15 Conclusions - Integrated energy and climate planning in Karlovac: Tomislav Novosel, Summary of workshops Project Manager REGEA - Heat-zoning and decarbonisation of buildings: Susanna Erker, spatial and - Group moderators energy planner at the City of Vienna Discussion / Q & A Overall Conclusions: Get involved! - REGEA: Julije Domac, Director or REGEA Pushing the Accelerator – Lessons Learned from the - The Celsius hub - new project partnerships: Mats Berg, CEO at Johanneberg Forerunner Groups Science Park - Getting
    [Show full text]
  • Lithuania and the Jews the Holocaust Chapter
    UNITED STATES HOLOCAUST MEMORIAL MUSEUM CENTER FOR ADVANCED HOLOCAUST STUDIES Lithuania and the Jews The Holocaust Chapter Symposium Presentations W A S H I N G T O N , D. C. Lithuania and the Jews The Holocaust Chapter Symposium Presentations CENTER FOR ADVANCED HOLOCAUST STUDIES UNITED STATES HOLOCAUST MEMORIAL MUSEUM 2004 The assertions, opinions, and conclusions in this occasional paper are those of the authors. They do not necessarily reflect those of the United States Holocaust Memorial Council or of the United States Holocaust Memorial Museum. First printing, July 2005 Copyright © 2005 United States Holocaust Memorial Museum Contents Foreword.......................................................................................................................................... i Paul A. Shapiro and Carl J. Rheins Lithuanian Collaboration in the “Final Solution”: Motivations and Case Studies........................1 Michael MacQueen Key Aspects of German Anti-Jewish Policy...................................................................................17 Jürgen Matthäus Jewish Cultural Life in the Vilna Ghetto .......................................................................................33 David G. Roskies Appendix: Biographies of Contributors.........................................................................................45 Foreword Centuries of intellectual, religious, and cultural achievements distinguished Lithuania as a uniquely important center of traditional Jewish arts and learning. The Jewish community
    [Show full text]
  • Phenomenon of Urban Boundary in a Structure of a City. the Case of Vilnius
    Scientific Journal of Latvia University of Life Sciences and Technologies Landscape Architecture and Art, Volume 16, Number 16 DOI: 10.22616/j.landarchart.2020.16.04 Phenomenon of urban boundary in a structure of a city. The case of Vilnius Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė1, Goda Žukaitė2 1Department of Urban Design, Faculty of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University, 2freelancer architect, Lithuania Abstract. The article presents a theoretical – fundamental study of phenomenon of physical boundaries in a city and their meaning for the existing urban fabric. The paper draws attention to their different nature and possibilities of integration. In terms of its impact, an urban boundary can be both a catalyst and a tool that forces/stimulates/determines some or other conditions significant in formation of an urban structure. The aim of research is to identify/distinguish these boundaries in a city and see their multi-dimensional character, both in terms of positive and negative impacts on the existing environment. The article studies both the theoretical platform for urban boundaries and the practical works/projects, on the basis of which the laws of urban structure resulting from the perception of physical boundaries and principled solutions to eliminate the negative consequences of these boundaries and to promote positive ones are sought. The article moves from theory to practice by identifying the urban boundaries by means of an experiment, for implementation of which a complex city and then a particular district of it are selected. The city of Vilnius and its district Naujoji Vilnia have been chosen for this role. Vilnius is known for its rich topography, which allows the observation of natural boundaries formed by nature.
    [Show full text]