GYVENTOJAI – Lietuvos Respublikos sostinė, didžiausias ir vienas iš seniausių Lietuvos miestų, įkurtas dviejų upių – Vilnelės ir Neries santakoje, tai šalies administracinis, kultūrinis, politinis, verslo centras. Tai labiausiai ekonomiškai išsivystęs, dinamiškas ir atviras miestas, pasižymintis gerais ryšiais, teikiantis aukšto lygio švietimo ir darbo galimybes, turintis gerėjantį įmonių, inovacijų, gyvenimo kokybės įvaizdį tarptautiniu mastu bei vaidinantis išskirtinį ekonominį, kultūrinį ir informacinį vaidmenį Baltijos regione. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją. 2020 metų pirmoje pusėje, nepaisant prasidėjusios pandemijos ir karantino, dėl kurio sutriko ir ekonominis gyvenimas, sostinei pavyko išlaikyti augimo tendenciją – liepos 1d. gyventojų buvo 0,6% daugiau nei metų pradžioje, o lyginant su 2019 metų liepos 1d. gyventojų prieaugis buvo dar įspūdingesnis – 1,6% arba 8803. Teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ir kituose didmiesčiuose.

Nuolatinių gyventojų skaičius liepos 1 d. (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Lietuvos Respublika Vilnius Kaunas Klaipėda Metai Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis Gyventojai Pokytis 2008 3.357.675 556.977 353.800 183.828 2009 3.339.009 -0,56% 559.234 0,41% 350.555 -0,92% 183.099 -0,40% 2010 3.291.960 -1,41% 557.559 -0,30% 343.245 -2,09% 180.673 -1,32% 2011 3.025.027 -8,11% 533.996 -4,23% 313.614 -8,63% 161.345 - 0,70% 2012 2.987.523 -1,24% 534.400 0,08% 308.767 -1,55% 159.437 -1,18% 2013 2.956.558 -1,04% 538.474 0,76% 305.358 -1,10% 157.860 -0,99% 2014 2.931.612 -0,84% 540.909 0,45% 302.810 -0,83% 156.890 -0,61% 2015 2.903.951 -0,94% 543.026 0,39% 299.535 -1,08% 155.096 -1,14% 2016 2.870.351 -1,16% 544.259 0,23% 295.585 -1,32% 153.030 -1,33% 2017 2.824.030 -1,61% 546.267 0,37% 290.289 -1,79% 149.860 -2,07% 2018 2.801.501 -0,80% 549.833 0,65% 287.574 -0,94% 148.103 -1,17% 2019 2.792.209 -0,33% 556.767 1,26% 287.191 -0,13% 148.511 0,28% 2020 2.794.207 0,07% 565.570 1,58% 292.789 1,95% 149.431 0,62% Demografines tendencijas gerai atskleidžia ir gyventojų, registruotų gydymo įstaigose, statistika, kurią pateikia Valstybinės ligonių kasos. Ši statistika taip pat rodo Vilniaus gyventojų augimą.

Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje (Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenys) 670000 660000 657879 650000 641083 642543 638643 640000 630000 630222 640401 622543 625479 620000 616890 613656 610000 610255 611717 600000 590000

580000

2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

2020 2020 3K 2020 2K 2020 1K

Paskutinius kelerius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai didėjo. 2020 metų pradžioje, t.y. sausio- vasario mėnesiais tęsėsi analogiškos augimo tendencijos, tačiau kovo mėnesį gyventojų prieaugis praktiškai sustojo. Karantino metu buvo stebimas nežymus sumažėjimas, tačiau pasibaigus karantinui, kreivė vėl įgavo augimo kryptį. Nors augimas yra nebe toks spartus kaip buvome įpratę stebėti anksčiau, tačiau bendras trijų ketvirčių rezultatas Vilniuje – apie 3900 papildomų gyventojų. Visgi, antroji koronaviruso banga ir griežtėjantys apribojimai gali lemti, kad dalis gyventojų paliks miestą, tad baigiantis metams jų prieaugis sostinėje gali išsikvėpti ir galbūt net kažkiek sumažėti. Teigiamos demografinės tendencijos Vilniuje ar kituose miestuose labiausiai nulemtos gyventojų migracijos, o ne natūralios kaitos, todėl neigiami pokyčiai, susiję su karantinu, gali turėti reikšmingos įtakos didmiesčių demografinei situacijai, o kartu ir nekilnojamojo turto rinkai. Tačiau, kaip parodė pirmoji koronaviruso banga, šie pokyčiai buvo trumpalaikiai ir pasibaigus karantinui viskas gana greitai atsistatė, todėl panašaus scenarijaus reikėtų tikėtis ir po antrosios COVID-19 bangos.

Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis (Lietuvos statistikos departamento duomenys) Metai Lietuvos Respublika Vilnius Kaunas Klaipėda 2008 -3,8 0,5 -2,3 2009 -3,1 1,4 -1,7 -0,2 2010 -3,7 1,9 -2,0 -0,9 2011 -3,6 1,5 -2,3 -1,5 2012 -3,5 1,2 -2,7 -1,0 2013 -3,9 0,9 -2,9 -1,8 2014 -3,4 1,7 -2,3 -0,9 2015 -3,6 2,0 -3,2 -1,1 2016 -3,6 2,3 -2,9 -2,0 2017 -4,0 2,1 -3,4 -2,2 2018 -4,1 2,1 -3,7 -1,8 2019 -3.8 2 -3,2 -2,5 UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ nuomone, demografinės tendencijos leidžia tikėtis, kad būsto rinka išlaikys paklausą, o būsto rinka turėtų išlikti aktyvi ir artimiausioje ateityje.

FINANSAVIMAS 2020 metų III ketv. Lietuvoje būsto rinkoje buvo „atšokimo ketvirtis“, kada daugelyje segmentų rinkos aktyvumas grįžo ar net pralenkė buvusį iki karantino. Nemažą įtaką padarė bankai, kurių pozityvus nusiteikimas skolinti ir į rekordines apimtis grįžęs skolinimasis, leido fiksuoti spartų „atšokimą“.

Naujai išduotos paskolos ir palūkanų normos būsto įsigijimui (Lietuvos banko duomenys)

160 3.50

140 3.00 120 2.50 100 2.00 80 1.50 60

1.00 ūkanų norma,proc.

40

Pal Paskolų suma,Eur mln. 20 0.50

0 -

2014 04 2014 2014 01 2014 07 2014 10 2014 01 2015 04 2015 07 2015 10 2015 01 2016 04 2016 07 2016 10 2016 01 2017 04 2017 07 2017 10 2017 01 2018 04 2018 07 2018 10 2018

2020-01 2019-01 2019-04 2019-07 2019-10 2020-04 2020-07

palūkanų norma, % aptarnavimo išlaidos, % paskolų suma, mln. Eur

Jau ne vienerius metus EURIBOR laikosi žemiau nulio. 2020 metų pradžioje buvo matomas tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos „kilimas“, t.y. artėjimas prie nulio, tačiau antroje metų pusėje vėl stebimas EURIBOR mažėjimas. Tai leidžia tikėtis, kad itin žemų palūkanų normų aplinka užsitęs.

Euribor normos 2008 – 2020 metais (European Money Markets Institute duomenys)

4.5 4.0 3.5 3.0 2.5 2.0 % 1.5 1.0 0.5 0.0 -0.5

-1.0

08/02/2012 06.06.2017 16.04.2019 2008.12.02 2009.03.12 2009.06.19 2009.09.23 2009.12.29 08/04/2010 13/07/2010 15/10/2010 19/01/2011 27/04/2011 01/08/2011 03/11/2011 17/05/2012 21/08/2012 23/11/2012 04/03/2013 11/06/2013 13/09/2013 18/12/2013 27/03/2014 04/07/2014 08/10/2014 15.01.2015 23.04.2015 29.07.2015 02.11.2015 08.02.2016 16.05.2016 18.08.2016 22.11.2016 27.02.2017 08.09.2017 13.12.2017 22.03.2018 29.06.2018 03.10.2018 10.01.2019 24.07.2019 28.10.2019 04.02.2020 13.05.2020 17.08.2020

1 sav. 1 mėn. 3 mėn. 6 mėn. 12 mėn.

Būsto paskolų palūkanos vis dar išlieka istorinėse žemumose, o aptarnavimo išlaidos neviršija istorinio vidurkio. Kai palūkanos tokios žemos, visada išlieka rizika, kad jos gali pradėti kilti, tačiau koronaviruso situacija centrinius bankus ir valstybes paskatino imtis beprecedenčių ekonomikų gaivinimo ir skatinimo

programų, todėl, tikėtina, kad bent jau artimiausiu metu palūkanos išliks žemos. Vis dėlto, svarstant įsigyti būstą su paskola reikėtų turėti omenyje, kad netolimoje perspektyvoje palūkanos gali kardinaliai pasikeisti ir tai lemtų išaugsiančius paskolos kaštus, nes pvz. perkant būstą už 100,000 Eur su 15% dydžio pradiniu įnašu, kuomet paskolos laikotarpis 20 metų, metinei palūkanų normai pakilus nuo 2.00% iki vos 3.00%, mėnesio įmoka paaugtų apie 14%, o bendra mokamų palūkanų suma apie 48%. Detalesnė informacija apie tokio atvejo paskolos kaštų pabrangimą pateikiama tolimesniame grafike.

Palūkanų normos įtaka paskolos mėnesio įmokai bei palūkanų sumai (per visą laikotarpį)

60,000 900 50,000 800 40,000 700 30,000 600 20,000 500 10,000 400

- 300

3.40% 0.00% 0.20% 0.40% 0.60% 0.80% 1.00% 1.20% 1.40% 1.60% 1.80% 2.00% 2.20% 2.40% 2.60% 2.80% 3.00% 3.20% 3.60% 3.80% 4.00% 4.20% 4.40% 4.60% 4.80% 5.00% 5.20% 5.40% 5.60% 5.80% 6.00%

Palūkanų suma Mėnesio įmoka

BUTŲ RINKA 2020 metų kovo mėnesį prasidėjus karantinui buvo galima pastebėti ženklų butų sandorių kritimą, kurį lėmė tiek būsto gyvenimui, tiek ir butų investicijai pirkėjų atsitraukimas. Tačiau pasibaigus karantinui, butų pirkimo-pardavimo sandorių apimtys pradėjo sparčiai didėti ir III-ojo ketv. pabaigoje grįžo į įprastą lygį. Tuo tarpu nuosavų namų/ kotedžų sektorius pademonstravo kur kas didesnį atsparumą neigiamoms tendencijoms ir vietoj „V“ formos rinkos aktyvumo scenarijaus tiesiog tęsėsi stabilaus aktyvumo laikotarpis. III-ojo ketvirčio pabaigoje namų/ kotedžų sandorių apimtys fiksavo vienus geriausių rezultatų sostinės istorijoje.

Būsto rinkos sandorių pokyčiai Vilniuje (VĮ „Registrų centras“ informacija)

1400 300

1200 250 1000 200 800 150 600 100 400

200 50

0 0

2018-01 2018-02 2018-03 2018-04 2018-05 2018-06 2018-07 2018-08 2018-09 2018-10 2018-11 2018-12 2019-01 2019-02 2019-03 2019-04 2019-05 2019-06 2019-07 2019-08 2019-09 2019-10 2019-11 2019-12 2020-01 2020-02 2020-03 2020-04 2020-05 2020-06 2020-07 2020-08 2020-09

Butų sandoriai, vnt. (kairė skalė) Namų/ kotedžų sandoriai, vnt. (dešinė skalė)

Pirminės butų pasiūlos kainų, EUR/kv. m, pokyčiai (Real Data duomenys)

3500

3000

2500

2000

1500

1000

500

0 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 10 1 4 7 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Ekonominė Vidutinė Prestižinė

Naujos statybos butų rinką, visų pirma, reikėtų skirstyti pagal kategorijas į ekonominę, vidutinę ir prestižinę klases, nes vidutinė kvadratinio metro kaina bei tendencijos šiuose segmentuose reikšmingai skiriasi. 2020 metais didžiausias kainos padidėjimas fiksuojamas vidutinės klasės segmente – 7,8%, lyginant su metų pradžia. Ekonominės klasės segmente – 3,6%, o prestižinės klasės segmente vidutinė naujų butų kaina beveik nepakito – 0,5%.

Pirminės butų rinkos pasiūla mikrorajonuose (Real Data duomenys)

Kiti mikrorajonai 21% Šnipiškės 15%

Lazdynėliai Pilaitė 4% 14% Vilkpėdė 4% Užupis Viršuliškės 9% 6%

Baltupiai 6% Naujamiestis Pašilaičiai Senamiestis 8% 6% 7% 2020 metų III ketv. NT plėtotojai Vilniuje aktyviausiai naujus butus siūlė Šnipiškių ir Pilaitės mikrorajonuose, kuriuose susikaupęs beveik trečdalis visų neparduotų naujų butų sostinėje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad

paskutiniu metu NT plėtotojai suintensyvino plėtros darbus Senamiesčio ir Užupio mikrorajonuose, kurie pagal neparduotų butų kiekį įsiveržė į „lyderių gretas“. Tuo tarpu kažkada populiariausiu buvęs Pašilaičių mikrorajonas NT plėtotojus domina vis mažiau – pasiūlos dalis čia stipriai susitraukusi. Antrinėje (3+ metų statybos) butų rinkoje, pirkėjai daugiausiai butų įsigijo Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žirmūnų mikrorajonuose. Lyginant su ankstesniais ketvirčiais, ypač antruoju, matyti tam tikras pokytis – pirkėjų atsigręžimas į centrinę miesto dalį. Tai iš dalies prieštarauja vykstančiai kėlimosi į miesto periferiją tendencijai, kuri įsibėgėjo kartu su prasidėjusiu darbu iš namų ir neapibrėžtumu dėl galimų karantinų ateityje, tačiau iš kitos pusės tą galima paaiškinti žmonių tikėjimu, kad investuoti į NT centrinėje miesto dalyje yra saugu, o dabartiniame „pinigų spausdinimo“ kontekste noras investuoti saugiai yra kaip niekad išaugęs.

Antrinės butų rinkos sandoriai mikrorajonuose (VĮ „Registrų centras“ duomenys) Naujamiestis 10%

Kiti mikrorajonai Senamiestis 38% 8%

Žirmūnai 7%

Pašilaičiai 7%

Antakalnis 6% Karoliniškės Fabijoniškės 6% 4% Pilaitė 4% 5% 5%

Antrinė butų rinka pasižymi tuo, kad joje veikia daug neprofesionalių dalyvių, kurie yra mažiau informuoti, todėl ir jų sprendimai dažnai yra gerokai emocionalesni. Dėl šios priežasties pokyčiai šiame segmente taip pat gali vykti daug didesnėmis amplitudėmis nei pirminėje rinkoje. Paskutinius porą metų viešoje erdvėje buvo gerokai daugiau pozityvių žinučių, todėl rinkos dalyvių lūkesčiai taip pat augo kone eksponentiškai. Tai atsispindi ir kainų pokyčiuose – metinis kainų augimas siekė vidutiniškai 6-7 proc. Tačiau prasidėjus karantinui ir ekonomikai patyrus didžiulį šoką, rinka stabtelėjo, atsitraukė ženkli dalis pirkėjų, kurie pradėjo grįžti į rinką tik gegužės-birželio mėnesiais. Visgi, priešingai nei nuomos segmente, senos statybos butų pardavimo kainos nesumažėjo. Tikėtina, kad gyventojai vis labiau bijo galimo valiutų nuvertėjimo ir stengiasi investuoti į NT, o pardavėjai bando tuo pasinaudoti ir gauti didesnę kainą.

Antrinės butų rinkos kainų pokyčiai

Butų kainų pokytis Vilniuje nuo 2020 01 iki 2020 10 -3,8%

+8,3%

+1,2 % +3,2%

+5,6%

+1,2%

Daugelyje stebimų teritorijų sostinėje fiksuojamas butų kainų kilimas. Per 9 šių metų mėnesių labiausiai pabrango butai senos statybos mikrorajonuose: Baltupiuose, Žirmūnuose, dalyje Antakalnio bei Šnipiškių, kur butų kainos pakilo apie 8,3% bei Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Šeškinėje, Pašilaičiuose ir Fabijoniškėse, kur butų kainos padidėjo apie 3,2%. Centrinėje miesto dalyje butai pabrango apie 5,6%, o pietinėje – apie 1,2%. Kita vertus, naujos ar naujesnės statybos mikrorajonai, esantys miesto periferinėje dalyje, pademonstravo kur kas kuklesnį kainų padidėjimą ar net sumažėjimą.

Būsto rinkos statistikai esminį poveikį daro gyventojų pajamų situacija. Gyventojų pajamų ir būsto kainų pokytis rodo gana aiškią koreliaciją. Dėl karantino ir ekonomikos susitraukimo, dalis gyventojų prarado darbus, daliai atlyginimai buvo sumažinti. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenys rodo, kad Vilniui pavyko išlaikyti vidutinio atlyginimo augimo kryptį, tačiau augimas lėtėjo, o kituose didmiesčiuose apskritai augimo nebeliko. Panašu, kad iki šiol labiausiai būsto rinkos kainas kaitinęs faktorius, t.y. didėjančios gyventojų pajamos, gali išsikvėpti, o tai reikštų gerokai mažiau prielaidų didėti ir būsto kainoms.

Gyventojų pajamos per mėnesį neto (Statistikos departamento duomenys)

1100

1000

900

800

700

600

500

400

2012K2 2012K3 2017K3 2017K4 2011K1 2011K2 2011K3 2011K4 2012K1 2012K4 2013K1 2013K2 2013K3 2013K4 2014K1 2014K2 2014K3 2014K4 2015K1 2015K2 2015K3 2015K4 2016K1 2016K2 2016K3 2016K4 2017K1 2017K2 2018K1 2018K2 2018K3 2018K4 2019K1 2019K2 2019K3 2019K4 2020K1 2020K2

Klaipėda Kaunas Vilnius

Toliau pateikiama informacija apie tipines būsto kainas pirminėje rinkoje atsižvelgiant į jų lokaciją (vietos suskirstymas yra empirinio pobūdžio ir ne visada atitinka seniūnijų ribas). Šie rodikliai pateikia išsamesnę informaciją apie vyraujančias kainas, nes išskiria būstą pagal jo dydį, amžių bei vietovės prestižą, kas dalimi atveju paskęsta bendros tendencijos rodikliuose.

Naujos statybos butų su daline apdaila kainos Vilniaus mieste iki 40 m2 40 - 60 m2 60 - 80 m2 80+ m2 Vieta Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Senamiestis 2,500 3,600 2,300 3,900 2,200 4,000 2,700 4,500 Prestižiniai rajonai Naujamiestis, , 2,000 3,200 1,900 3,200 1,900 3,500 1,700 4,000 Žvėrynas, Užupis, Šnipiškės Komerciniai - gyvenamieji rajonai 1,600 2,400 1,600 2,400 1,600 2,400 1,500 2,300 Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės, Žirmūnai, Š.M. Miegamieji rajonai 1,400 2,000 1,300 1,900 1,200 1,800 1,200 1,600 Pilaitė, Justiniškės, Fabijoniškės, Viršuliškės ir kt. Periferija 1,100 1,400 1,200 1,600 1,100 1,500 1,100 1,300 , , Grigiškės, Naujininkai

2010-2018 metų statybos įrengtų butų kainos Vilniaus mieste 1 kamb. 2 kamb. 3 kamb. 4+ kamb. Vieta Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Senamiestis 2,600 4,000 2,500 3,900 2,500 4,000 2,800 5,000 Prestižiniai rajonai 2,500 3,200 2,100 3,200 2,000 3,800 2,000 3,800 Naujamiestis, Antakalnis, Žvėrynas, Užupis, Šnipiškės Komerciniai - gyvenamieji rajonai 1,800 2,700 1,800 2,600 1,700 2,500 1,600 2,400 Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės, Žirmūnai, Š.M. Miegamieji rajonai 1,800 2,200 1,700 2,100 1,600 2,000 1,500 1,800 Pilaitė, Justiniškės, Fabijoniškės, Viršuliškės ir kt. Periferija 1,500 2,000 1,500 2,000 1,400 1,900 1,300 1,800 Naujoji Vilnia, Paneriai, Grigiškės, Naujininkai

Senos statybos butų kainos Vilniaus mieste 1 kamb. 2 kamb. 3 kamb. 4+ kamb. Vieta Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Senamiestis 2,000 3,500 2,000 3,800 2,000 3,500 1,700 4,000 Prestižiniai rajonai Naujamiestis, Antakalnis, Žvėrynas, Užupis, 1,600 2,700 1,600 2,500 1,500 2,400 1,500 2,400 Šnipiškės Komerciniai - gyvenamieji rajonai 1,500 2,000 1,350 1,900 1,300 1,700 1,100 1,500 Baltupiai, Jeruzalė, Santariškės, Žirmūnai, Š.M. Miegamieji rajonai 1,200 1,600 1,200 1,600 1,100 1,500 1,000 1,300 Pilaitė, Justiniškės, Fabijoniškės, Viršuliškės ir kt. Periferija 1,000 1,300 900 1,300 900 1,300 800 1,100 Naujoji Vilnia, Paneriai, Grigiškės, Naujininkai 2020 III ketv. stebimas ryškesnis butų kainų augimas, kurį labiausiai nulėmė besikeičiantys gyventojų lūkesčiai ir noras investuoti į nekilnojamąjį turtą. Rinka pereina į pardavėjų rankas, dėl ko jie gali lengviau diktuoti sąlygas ir tai pradeda atsispindėti statistikoje. 2020 metų III ketv. požeminių automobilių stovėjimo vietų kainos išliko stabilios. Brangiausiai automobilių vietos buvo parduodamos centrinėje miesto dalyje, kur didžiausias tankumas ir atitinkamai didžiausia paklausa.

Automobilių parkavimo vietų kainos, Eur

INDIVIDUALIŲ NAMŲ IR KOTEDŽŲ RINKA Nuosavų namų ir kotedžų segmentas kiekvienais metais demonstruoja vis didesnį aktyvumą ir tai yra tiek gerėjančio pragyvenimo lygio, tiek ir besikeičiančių gyventojų poreikių atspindys. 2020 metų III-ąjį ketv, Vilniaus mieste iš viso sudaryta 340 namų/ kotedžų pirkimo-pardavimo sandorių ir tai yra geriausias ketvirtis sostinės istorijoje. Prie šio aktyvumo galėjo prisidėti ir dalies gyventojų baimės dėl artėjančio karantino, kuris reikštų ilgesnį laiko praleidimą nuosavame būste, darbą iš namų ir pan., todėl buvo ieškoma erdvesnio būsto.

120

100

80

60

40

20

0

Jul-09 Jul-14 Jul-19

Oct-10 Oct-15

Apr-18 Apr-08 Apr-13

Jan-07 Jun-07 Jan-12 Jun-12 Jan-17 Jun-17

Feb-14 Mar-16 Feb-09 Mar-11 Feb-19

Nov-07 Sep-08 Dec-09 Aug-11 Nov-12 Sep-13 Dec-14 Aug-16 Nov-17 Sep-18 Dec-19

May-10 May-15 May-20

1-2 m. statyba 3+ metų statyba

Didžiausi individualių gyvenamųjų namų kvartalai tradiciškai yra susiformavę Vilniaus miesto pakraštyje, ties Ukmergės bei Molėtų plentais, aplink Pilaitės bei Balsių mikrorajonus ir vakarinėje dalyje Pavilnyje. Nauji gyvenamųjų namų kvartalai sparčiai formuojasi Riešėje, Avižieniuose, Galgiuose, Salininkuose, Pagiriuose. Individualių namų/ kotedžų segmente šių metų III ketv., kaip ir įprasta, populiariausiomis lokacijomis išliko Pilaitė, Zujūnai, Gineitiškės, Tarandė, Gulbinai, Pavilnys, Naujoji Vilnia, ir aplinkinės teritorijos. Nuosavų namų/ kotedžų segmentas pasižymi tuo, kad kainos išlieka stabilios jau ne vienerius metus. Pagrindinė priežastis – potencialūs pirkėjai turi galimybę patys pasistatyti būstą, jei jų netenkina pasiūlos kokybė ar prašoma kaina, todėl tai yra labai rimtas kainų augimą amortizuojantis veiksnys.

Informacija apie kotedžų kainų intervalus bei vidutines kaina, Eur/m2

2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600

Informacija apie tipines individualių gyvenamųjų namų kainas Nauja statyba Naujesnė statyba Sena statyba Kainos Eur/m2 (100-200 m2) (Su daline apdaila) (iki 10 m. senumo) (Senesni nei 10 m.) Nuo Iki Nuo Iki Nuo Iki Prestižinė miesto dalys 1500 2200 2000 3000 1500 2500 Gyvenamieji rajonai 900 1200 1200 1600 1000 1400 Priemiesčio rajonai 700 1000 1000 1300 800 1200