Literatūrinė Biografija Kaip Kultūros Atminties Struktūra: N. Miliauskaitės Ir S. Parulskio Atvejai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VILNIAUS UNIVERSITETAS VIRGINIJA CIBARAUSKĖ LITERATŪRINĖ BIOGRAFIJA KAIP KULTŪROS ATMINTIES STRUKTŪRA: N. MILIAUSKAITĖS IR S. PARULSKIO ATVEJAI Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, filologija (04 H) Vilnius, 2017 Disertacija rengta 2011–2017 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalia Satkauskytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H). 1 TURINYS I. Įvadas......................................................................................................................... 4 II. Teorinė dalis .......................................................................................................... 16 2. 1. Kultūros atmintis: sampratos, sąveikos, kontekstai ....................................... 16 2. 2. Kultūros atminties struktūriniai elementai poezijoje ...................................... 19 2. 3. Literatūrinė biografija ir išpažintinė poezija................................................... 22 2. 4. Literatūrinės biografijos tipas ir literatūros lauko autonomijos laipsnis........ 26 2. 5. Literatūrinės biografijos tyrimo perspektyvos ................................................ 28 III. Istorinis ekskursas ................................................................................................. 31 3. 1. Romantizmas kaip poeto-svetimojo ištakos ................................................... 31 3. 2. Poetas-svetimas XX a. antros pusės-XX a. pab. Lietuvos literatūros lauke .. 33 IV. Analitinė dalis ....................................................................................................... 40 4. 1. Parulskio literatūrinės biografijos rekonstrukcija kaip problema .................. 40 4. 2. Biografija kaip „struktūriniams kalbos priemonėmis“ .................................. 42 4. 3. Saviidentifikacijos modelis: poetas-emigrantas ............................................. 45 4. 4. Modelio aktualizacija...................................................................................... 51 4. 5. Recepcijos perspektyva: literatūros seržantas ................................................ 56 4. 6. Kenčiantis poeto balsas .................................................................................. 60 4. 6. 1. Santykio su kultūros atminties elementais strategijos poezijoje............. 60 4. 6. 2. Autobiografiškumas ir/kaip modeliavimas ............................................. 61 4. 6. 3. Tremties pasakojimo adaptacija.............................................................. 63 4. 6. 4. Dvigubas kodavimas ir daugiareikšmiškumas ....................................... 71 4. 6. 5. Keliagubas kodavimas kaip provokacija ............................................... 74 4. 6. 6. Kenčiančio poeto balsas ir ironijos (ne)galimybė .................................. 79 4. 6. 7. Įsirašymas į kultūros atmintį su poetiniais tėvais ir draugais ................ 85 4. 7. Miliauskaitės literatūrinės biografijos rekonstrukcijos gairės ....................... 95 4. 8. Poetė-svetima .................................................................................................. 96 4. 9. Saviidentifikacija: „mergaitė iš prieglaudos“ ir „pasiaukojanti moteris“ ....... 98 2 4. 10. Mitai, faktai ir recepcijos ribos ................................................................... 102 4. 11. Miliauskaitės svetimumas ir lietuvių poečių savivaizdžio ypatumai.......... 107 4. 12. Polifonija, našlaitystė ir tariamas paprastumas ........................................... 114 4. 12. 1. Nepastebima balsų ir perspektyvų sampyna ....................................... 114 4. 12. 2. Autobiografiškumas ir kultūros atmintis ............................................ 122 4. 12. 3. Našlaitystės kontekstai ....................................................................... 130 4. 12. 4. Gotiškumas, arba tai, kas netapo literatūrinės biografijos dalimi ....... 136 4. 12. 5. Kultūros atminties įveika? .................................................................. 141 V. Išvados ................................................................................................................. 146 VII. Literatūros sąrašas..............................................................................................153 3 I. Įvadas Tyrimo objektas – literatūrinė biografija kaip kultūros atminties1 struktūra XX a. pabaigos lietuvių poezijoje, artimoje išpažintiniam žanrui. Literatūrinės biografijos formos ir funkcijos, jos konstravimo(si) specifika tiriama analizuojant du konkrečius atvejus – Nijolės Miliauskaitės ir Sigito Parulskio. Literatūrinė biografija bendriausia prasme apima viešą poeto ar poetės vaizdinį, kurio pagrindinius dėmenis sudaro savivaizdis, recepcija ir meninė kūryba – ypač poezijos kalbančiojo, tradiciškai vadinamo lyriniu subjektu (lyriniu „aš“), o neretai ir atvirai tapatinamo su poetu/poete, ypatybės. Kiekviena literatūrinė biografija grindžiama iš kultūros atminties perimamais modeliais, kodais ir kitais elementais, kuriuos paskiri poetai ir poetės savaip adaptuoja2. Todėl literatūrinė biografija kaip reiškinys yra sudėtinė kultūros atminties struktūra. Literatūrinės biografijos sudaro tam tikras paradigmas arba tipus, kuriems pagrindą ir stabilumą bei atpažįstamumą teikia modelių funkciją atliekančios žymių žmonių (poetų, kultūros veikėjų) biografijos, literatūros ir kiti tekstai. Darbe literatūrinė biografija rekonstruojama iš meninių tekstų (eilėraščiai, literatūrinės esė etc.), taip pat įvairaus žanro negrožinių tekstų, kuriuose formuojamas savivaizdis (interviu, vieši pasisakymai, literatūros 1 Kultūros atmintis pastaruosius du dešimtmečius humanistikoje – viena aktualiausių temų ir problemų. Žr. pvz. Methods for the study of literature as cultural memory, Eds. Raymond Vervliet and Annemarie Estor, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 2000; Literature and Memory: Theoretical Paradigms-Genres-Functions, Eds. Marion Gymnich, Ansgar Nünning, Roy Sommer, Tübingen: Francke Verlag, 2006; A Companion to Cultural Memory Studies, Eds. Astrid Erll, Ansgar Nünning, Berlin/New York, De Gruyter, 2010; Aleida Assmann, Cultural Memory and Western Civilization: Functions, Media, Archives, Cambridge: Cambridge University Press, 2011. Taip pat žr. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje, sudarė Alvydas Nikžentaitis, Vilnius: Lietuvių literatūros istorijos leidykla, 2011; Gitana Notrimaitė, Atminties imperatyvai: Lietuvos istorijos mitologinimas Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezijoje, Vilnius: LLTI leidykla, 2010; Brigita Speičytė, Poetinės kultūros formos: LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004; Audinga Peluritytė-Tikuišienė, Lietuvių lyrikos tradicija: pasaulėvaizdžio dominantės Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Henriko Radausko kūryboje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 2 Darbe laikomasi Vytautui Kavoliui artimos perspektyvos, kad modelius, kodus ir kitus elementus, iš kurių paskirti subjektai renkasi, teikia kultūrinė terpė ir socialinė aplinka, tačiau individas savo nuožiūra juos montuoja į jam priimtinas konfigūracijas. Plačiau žr. Vytautas Kavolis, „Dialektinė psichologinės modernizacijos teorija“, Kultūrinė psichologija, Vilnius: Baltos lankos, 1995, p. 98. 4 kritika, memuarai etc.) ir recepcijos (recenzijos, atsiminimai ir kt.). Kiekvienas literatūrinės biografijos rekonstravimo bandymas tuo pat metu yra ir konstravimas, nes tyrimo metu poeto ar poetės įvaizdis tikslinamas, tam tikri jo aspektai, taip pat ir kultūros atminties struktūros, išryškinamos kaip relevantiškos. Be to, recepcijos tekstų korpusas, ypač kanoninių autorių atveju, nuolat pildomas, todėl literatūrinė biografija nėra baigtinė, uždara struktūra. Kita vertus, literatūrinė biografija, nepaisant variacijų bei interpretacijų, išlaiko tam tikrus pastoviuosius dėmenis, ne-kintamuosius. Manau, kad šiems nekintamiesiems priklauso ir iš kultūros atminties perimami modeliai. Todėl, nors ir su tam tikromis išlygomis, darbe vartoju būtent rekonstrukcijos, o ne konstrukcijos sąvoką – literatūrinė biografija kaskart ne sukuriama, o atkuriama. XX a. pabaigos lietuvių poezijos atvejai pasirenkami dėl nevienareikšmio santykio su vadinamąja „tradicija“, lyrikos ir poetinio savivaizdžio formomis, ir dėl to, kad minimu periodu apskritai ir aptariamų poetų atvejais konkrečiai pastebima orientacija į išpažintinę poeziją, ypatingą reikšmę teikiančiai autoriaus figūrai, jo ar jos biografijai3. XX a. pabaigos lietuvių literatūros lauke ypatingo aktualumo sulaukia poeto-svetimo literatūrinės biografijos tipas, kuriam būdingi kančios, nepritapimo, „sielvartingos pasaulėjautos“ (Vytauto Kubiliaus terminas), sąmoningai pasirenkamos ar priverstinės „dvasinės emigracijos“ topai. Toks savivaizdis būdingas ir vyresniems, ir jauniesiems poetams, debiutantams. Pavyzdžiui, 3 Darbe išpažintinės poezijos samprata vartojama kaip poezijos žanras ar žanro atmaina, kurio sampratai formuotis lemiamą reikšmę turėjo XX a. 6‒7 dešimtmečiais JAV rašyta poezija. Būdingieji bruožai: nemetrinė, šnekamosios kalbos intonacijas imituojanti, poetines priemones (tropus, ypač metaforas) ir simbolines struktūras (aliuzijas į mitus, kanoninius literatūros kūrinius ir pan.) rezervuotai naudojanti poezija, kurioje pirmuoju asmeniu pasakojama apie traumines patirtis, tokias kaip psichinės ligos, vaikystės nuoskaudos, komplikuoti santykiai su tėvais, seksualumas (kūnas, geismas, homoseksualumas, abortai ir pan.),