Kultūros Barai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Paveldas ir paminklai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Algimantas GRAŽULIS. Kuo žalingas projektas „Architektūros parkas“, arba Ką prarastume daugiaaukščiais užstatę Vilnios slėnį / 2 Rengia Almantas Samalavičius. Krantinė – tarnaitės laiptai per svetainės kambarį? / 10 Regimantas Pilkauskas. Naikinimo tvarkaraštyje – Kauno Vienybės aikštė / 15 Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, aktualioji užsienio kultū ros prob lematika, Kūryba ir kūrėjai architektūra) 2 62 38 61 Jonas JUŠKAITIS. Eilėraščiai / 19 Laima KANOPKIENĖ (sociokultūrinė Aušra Marija Sluckaitė-jURAŠIENĖ. Ketvirtasis matmuo / 24 prob le ma tika, ) 2 62 38 61 Kęstutis Šapoka. Vilniaus menas Rygoje / 30 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Kęstutis ŠAPOKA. Išgrynintas estetinis laikas ir kaligrafija. Broniaus Leonavičiaus ir (teatras) 2 62 38 61 Rimvydo Kepežinsko personalinės parodos / 33 Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Vidas POŠKUS. Apie kalnus, požemius ir pranašavimo dovaną. Justino Vaitiekūno Tadas GINDRĖNAS (meninis apipavi dali ni mas, naujausi kūriniai / 35 kompiuterinis maketavimas) 2 61 05 38 Ieva STUNDŽYTĖ. „Atviras ratas“ – gyvojo teatro modelis / 39 Kompiuteriu renka Kristina SABUKIENĖ Korektūrą taiso Dalia MEČKAUSKAITĖ Iš pasaulio ir į pasaulį Aušra Marija SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ. Meno mugė Majamyje – tarptautinis žiemos Redakcinė kolegija rendez-vous / 45 Rasa GEČAITĖ. Lūkesčius pranokusi savaitė Lince – 2009-ųjų Europos kultūros Endre BOJTÁR (Vengrija) sostinėje / 50 Alfredas Bumblauskas Pietro U. DINI (Italija) Kaip sukuriami priešai. Pagal užsienio spaudą / 58 Leonidas DONSKIS Pažinti naujaip Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Almantas Samalavičius. Po Malaiziją Williamo Somerseto Maughamo pėdomis / 62 Rūta Stanevičiūtė Laikai ir žmonės Tomas Kiauka Rita REPŠIENĖ. Mitinis ugnies ir kliūčių ruožas. Apie Mariją Gimbutienę / 68 Darius KUOLYS Šarūnas NAKAS Retrospektyva Liana RUOKYTĖ (Skandinavija) Albertas Ruzgas. Sakralinių paveikslų tapytoja Julija Šalkauskienė / 72 Vygantas VAREIKIS Vincentas Lukoševičius. Apie Lietuvos sulietuvinimą ir Lietuvių verslininkų Kazys VARNELIS jr. (JAV) sąjungą / 75 Tomas Venclova (JAV) Apie knygas Redakcijos adresas Rasa GEČAITĖ. Vargonų muzikos raida ir garso vizijos / 83 Nijolė Strakauskaitė. 99 istorijos: kokia buvo ir kokia šiandien yra Latako g. 3, 01125 Vilnius Klaipėda / 86 el. paštas: [email protected] Knygų niekas nepakeis (7) / 89 Faksas: 2 62 38 61 © Leidėjas – UAB Kultūros barai. SL 101 Visai nejuokingi skaitiniai Krescencija Šurkutė. Raudonmečio rojaus idėjinis kokteilis / 93 Summaries / 95 Remia Viršelio 1 p.: Bronius LEONAVIČIUS. Iliustracija Martyno Vainilaičio knygai „Bruknelė“. 1996 Redakcija nereika lauja, kad spaus di na mų straips- Iš parodos Šv. Jono gatvės galerijoje. V. Ilčiuko reprod. nių mintys atitiktų jos nuomonę Kultūros barai yra Eurozine the net ma ga zine 4 p.: Marius ZAVADSKIS. Skrydis atidedamas. 2008, Metalas, putopolistirolis, partneris. www.eurozine.com audiniai; 250x200x200. Iš parodos „Vilniaus meno scena po 2000-ųjų“ K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 1 1 Paveldas ir paminklai Algimantas GRAŽULIS KUO ŽALINGAS PROJEKTAS „ARCHITEKTŪROS PARKAS“, arba KĄ PRARASTUME DAUGIAAUKŠČIAIS UŽSTATĘ VILNIOS SLĖNĮ ilniaus miesto savivaldybė 2008 metais inicijavo ši teritorija – nacionalinės svarbos gyvūnų migracijos Vprojektą „Architektūros parkas“ pasaulio kultūros koridoriaus sudėtinė dalis. paveldo vietovėje Vilniaus senamiestyje (U1P) ir jo ap- Vilnios slėnis yra žaliojo kalvų žiedo, besidriekiančio saugos zonoje – Paplaujoje (Paplavose), Užupyje, istori- aplink Vilniaus istorinį centrą, neatsiejamas segmentas, nio Tymo priemiesčio ir Misionierių sodų teritorijose, o kultūros paveldo dermė su gamtine aplinka yra vie- sudarančiose daugiau kaip 58 ha plotą. Be to, didžioji na iš tų vertybių, dėl kurių Senamiestis buvo įtrauk- „Architektūros parko“ teritorijos dalis (iki Zarasų ga- tas į Pasaulio paveldo sąrašą. Pati vietovė, kur planuo- tvės) yra Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vieto- jamas „Architektūros parkas“, jos kraštovaizdis, dalys vėje (A1610KP) – archeologinio kultūros paminklo te- ir elementai, kartu su kultūros paveldo kompleksais ir ritorijoje. Šis projektas jau įgyvendinamas (planavimo pavieniais objektais, turi etniniu, istoriniu, estetiniu ir stadija). moksliniu požiūriais ypač vertingų bruožų. Vladas Drė- Neįsigilinus nelengva suvokti, kad aptariamoji pasau- ma įžymiajame veikale „Dingęs Vilnius“ rašė: „Paplavų lio paveldo vietovės dalis su jos aplinka (apsaugos zonos priemiestis yra vienas žaviausių ir tapybiškiausių Vilniaus teritorijos dalimi) sudaro kultūrinį kraštovaizdį, susifor- kampelių, toli nutolęs nuo senamiesčio į rytus palei Vilne- mavusį ypač vertingoje gamtinėje ir istorinėje aplinkoje. lės vagą, išsidėstęs tarp Belmonto šilo stačių šlaitų iš vienos Kalbu apie Vilniaus rytinėje dalyje, dešinėje Neries slėnio pusės ir Markučių ąžuolyno iš kitos. Priemiestį su miestu pusėje, besidriekiančio Sapieginės erozinio kalvyno, api- jungia dvi lygiagrečios Subačiaus ir Paplavų gatvės. Pa- mančio Neries ir Vilnios upių paslėnius, dalį ir ilgiausio plavos – tai pirmųjų Vilniaus pramonės įmonių lizdas, iš- Lietuvoje Lyglaukių erozinio atragio (gamtos pamin- sidėstęs abipus Vilnelės krantų. Srauni Vilnelės tėkmė suko klo) tąsą, deja, jau paveiktą žmogaus veiklos (antropo- įvairiausių malūnų ratus ir malė miltus, popierių, paraką. genizuotą), todėl čia išlikę tik iš dalies natūralūs aplinkos Čia gyveno šiuose malūnuose dirbę darbininkai, meistrai segmentai. Paminklo vientisumą sudarkė jį atkertanti ir pameistriai. Paplavų užstatymo charakteris nuo 16 a. greito eismo Olandų gatvė, todėl ši tąsa neįtraukta į Ly- iki 19 a. beveik visiškai nepasikeitė“ (361 psl.). glaukių geomorfologinį draustinį, esantį Pavilnių regio- Nors šios Vilnios slėnio dalies ir jos aplinkos istorinį niniame parke. Beje, šis parkas buvo įsteigtas siekiant iš- kraštovaizdį sovietmečiu sužalojo grubūs gamybinių sta- saugoti erozinių raguvynų ir Vilnios slėnio kraštovaizdį, tinių kompleksai, tačiau yra išlikę daug esminių šio kraš- kurio didžiausia vertybė ir yra Lietuvoje unikalūs ledynų tovaizdžio segmentų, dalių ar elementų, tiesa, fizinė jų tirpsmo vandenų išgraužti raguvynai (kalvynuose). Beje, būklė labai skirtinga. Todėl remtinos Vilniaus miesto sa- 2 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 1 vivaldybės pastangos sutvarkyti ir humanizuoti istoriškai jama, atskleidžiama, o prireikus ir atkuriama, istorinė vertingą, gamtiniu požiūriu itin išraiškingą Vilniaus sena- geomorfologinė slėnio struktūra su unikaliu hidrogra- miesčio ir jo aplinkos teritoriją, ribojamą Belmonto, Mar- finiu tinklu (ežerėlių ar kūdrų, kanalų, užtvankų, ma- kučių kalvų ir Išganytojo kalno. Skatintinas atvirumas, lūnų ir tiltų sistema), urbanistinė visuma su istoriniu viešumas ir dialogo su bendruomene paieškos. Pagirtina, gatvių tinklu, užstatymu, apželdinimu, erdviniais ry- kad, įgyvendinant „Architektūros parko“ programą, iš šiais. Deja, tokio pobūdžio sprendinių nei rengiamo- Vilnios slėnio – urbanistiniu ir kraštovaizdžio požiūriais se, nei jau parengtose „Architektūros parko“ projek- itin vertingos vietovės – iškeliamos kenksmingos gamy- to dalyse beveik nėra. O ir tie, kurie deklaruojami, yra bos technologijos, šalinamos griozdiškos, sovietmečiu pa- perdėm paviršutiniški. Kažin ar atsitiktinai stokojama net statytos gamyklos: „Skaiteks“, „Vilijos“ trikotažo fabrikas, elementaraus tikslumo. Pavyzdžiui, 2007 metais parengto- „Vilniaus kailiai“, „Audėjas“, betono gamykla „Markučiai“. je Teritorijos tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio, Zarasų ir Deklaruotas siekis taikyti ir kitus aplinkos apsaugos ir hu- Polocko gatvių architektūrinės, urbanistinės ir inžinerinės manizavimo būdus, naudoti atsinaujinančius energijos plėtros koncepcijoje nurodyta, kad Vilniaus senamiesčio šaltinius. 2008 metais parengti buvusių Misionierių sodų (istorinio centro), Pasaulio paveldo vietovės, plotas – 351 dalies, vadinamos Kūdrų parku, sutvarkymo projektiniai ha, nors Pasaulio paveldo ir Lietuvos Respublikos nekil- pasiūlymai. Šiemet planuojama patvirtinti 35 ha rytinės nojamojo kultūros paveldo apskaitos dokumentuose „Architektūros parko“ teritorijos dalies, esančios už Za- yra nustatytas ir nurodytas 359 ha plotas. O Bernardinų rasų gatvės į rytus, plėtros koncepciją, kurioje numatyta kapinės (L1668K), vienos garsiausių ir reikšmingiausių pakeisti „Audėjo“ ir „Markučių“ betono gamyklos sklypų Europoje (žr. leidinį „Europos kapinės. Istorinis pavel- paskirtį, panaikinti griozdiškus sovietinių gamyklų tūrius das – branginamas ir restauruojamas“, 2004 m. išleistą Co- ir t.t. Vykdant šią didelių užmojų programą ypač svarbu mune di Bologna ir ASCE – Garsiausių Europos kapinių atskleisti ir išryškinti nuostabaus istorinio kultūrinio asociacijos), nei Koncepcijoje, nei detaliojo plano projekte kraštovaizdžio vertingąsias savybes, atkurti sužalotas nepažymėtos kaip valstybės saugomas nekilnojamojo kul- jo dalis, sustabdyti irimo procesus. Turi būti puoselė- tūros paveldo kompleksas, nenurodytos jų ribos. Matyt, Albert SWIEYKOWSKI. Paplaujos priemiestis ir Misionierių vienuolynas 2 dalis. 1861–1866 K u l t ū r o s b a r a i 2 0 0 9 · 1 3 nesivarginta šios teritorijos net apžiūrėti, nes nemažą Ber- čiai“ pabrėžiama tai, ką privalėtų žinoti paveldosaugos nardinų kapinių dalį „Architektūros parko“ planuotojai institucijos, išduodančios projektines sąlygas, kiti valdi- mechaniškai nukirpo, taigi numatomoje pertvarkyti teri- ninkai ir architektai, ketinantys čia ką nors projektuoti.