Kolektyvinė Atmintis XX A. Pab. Tautinio Atgimimo Laikotarpio Lietuvių Ir Latvių Literatūrinėje Spaudoje
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
https://doi.org/10.15388/vu.thesis.76 https://orcid.org/0000-0003-0242-175X VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS Viktorija JONKUTĖ Kolektyvinė atmintis XX a. pab. tautinio atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių literatūrinėje spaudoje DAKTARO DISERTACIJA Humanitariniai mokslai, Filologija (H 004) Disertacija rengta 2013–2019 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mokslinis vadovas – doc. dr. Vigmantas Butkus (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004) https://doi.org/10.15388/vu.thesis.76 https://orcid.org/0000-0003-0242-175X VILNIUS UNIVERSITY THE INSTITUTE OF LITHUANIAN LITERATURE AND FOLKLORE Viktorija JONKUTE Collective Memory in the Lithuanian and Latvian Literary Press of National Awakening of the Late 20th Period DOCTORAL DISSERTATION Humanities, Philology H 004 VILNIUS 2020 This dissertation was written between 2013 and 2019 at The Institute of Lithuanian Literature and Folklore Academic supervisor – doc. dr. Vigmantas Butkus (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore, humanities, philology – H 004). TURINYS ĮVADAS…………………………………………………………………….. 7 1. XX A. PAB. ATGIMIMO KONTEKSTAS............................................... 7 1.1 Tyrimo objektas ir tiriamoji medžiaga ................................................... 15 1.2 Teorinės ir metodologinės tyrimo gairės ................................................ 17 1.3 Tyrimo problematika ir temos aktualumas ............................................. 20 1.4 Disertacijos tikslai ir uždaviniai ............................................................. 28 1.5 Aktualesni kolektyvinės atminties tyrimai Lietuvoje ir Latvijoje .......... 29 1.6 Disertacijos struktūra .............................................................................. 37 1.7 Ginamieji disertacijos teiginiai ............................................................... 39 1.8 Tyrimo rezultatų pristatymas .................................................................. 39 2. KOLEKTYVINĖS ATMINTIES SAMPRATA IR TEORINĖS TYRIMO PRIELAIDOS................................................................................................ 40 2.1 Kolektyvinės atminties teoriniai pagrindai ............................................. 40 2.2 Komunikacinės ir kultūrinės atminties sąveika ...................................... 43 2.3 Kolektyvinės atminties ir sociokultūrinės tapatybės ryšys ..................... 46 2.4 Atminties regionai ir bendruomenės ...................................................... 48 3. KOLEKTYVINĖS ATMINTIES FUNKCIONAVIMAS SPAUDOJE ... 50 3.1 Literatūrinės spaudos vaidmuo ir komunikacinės terpės ypatumai ........ 50 3.2 Komunikaciniai medijų ritualai ir mitologizavimo tendencijos ............. 53 3.3 Herojų aktualizavimas ............................................................................ 56 4. BALTŲ KULTŪRINĖS ATMINTIES DOMINANTĖS ......................... 58 4.1 Tautinis matmuo ..................................................................................... 59 4.1.1 Stasys Šalkauskis: tarp atminties ir užmaršties ................................... 61 4.1.2 Ernesto Brastinio aktualizavimas ........................................................ 64 4.2 Kultūrinis matmuo .................................................................................. 67 4.2.1 Kanoninis Rainis ir kiti kultūriniai latvių herojai ................................ 69 4.2.2 Lietuvių kultūriniai herojai .................................................................. 76 4.3 Politinis matmuo .................................................................................... 85 4.3.1 Ulmanizmas ......................................................................................... 86 5 4.3.2 Antanas Smetona ................................................................................. 88 4.4 Mitologinis matmuo ............................................................................... 89 4.4.1 Latvių Lačplėsis .................................................................................. 90 4.4.2 Lietuvių mitologinio herojaus paieškos............................................... 96 4.4.3 Demitologizavimo ir deheroizavimo tendencijos .............................. 101 4.5. Dekonstravimo tendencijos ir ideologiniai pokyčiai ........................... 106 5. BALTŲ KOMUNIKACINĖS ATMINTIES DOMINANTĖS .............. 112 5.1 Trauminis XX a. pab. lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties matmuo........................................................................................................ 112 5.1.1 Baltų tremties atminimo kultūra ........................................................ 116 5.1.2 Lietuvių ir latvių tremties refleksijos ................................................ 123 5.1.3 Lietuvių ir latvių išeivijos patirties refleksijos .................................. 132 5.2 Agrarinis-gamtinis atminties matmuo .................................................. 139 5.2.1 Tarp archajiškumo ir tautiškumo ....................................................... 140 5.2.2 Tarp romantizavimo ir sakralizavimo ............................................... 144 5.3 Urbanistinės atminties kultūra ir paveldas ........................................... 149 5.3.1 Vilniaus atminties kultūra ................................................................. 151 5.3.2 Rygos atminties kultūra ..................................................................... 157 6. TRANSNACIONALINĖS ATMINTIES METMENYS ....................... 163 6.1 Daugiatautės ir daugiakultūrės valstybės modeliavimas ...................... 163 6.1.1 Vokiškasis kolektyvinės atminties dėmuo......................................... 166 6.1.2 Lenkiškasis kolektyvinės atminties dėmuo ....................................... 171 6.1.3 Žydiškoji atmintis ir paveldas ........................................................... 176 6.1.4 Rusakalbių atmintis ir tapatybė ......................................................... 186 6.2 Baltijos atmintis .................................................................................... 190 6.3 Bendroji baltų atmintis ir tapatybė ....................................................... 196 IŠVADOS.................................................................................................... 200 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ............................................. 208 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ....................................................................... 251 6 ĮVADAS 1. XX A. PAB. ATGIMIMO KONTEKSTAS Ši daktaro disertacija – lyginamasis kolektyvinės atminties, reflektuojamos XX a. 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sandūros lietuvių ir latvių literatūrinėje spaudoje, tyrimas. Darbo pavadinimas nurodo tris svarbiausius teminius ir probleminius jo laukus, kuriuos glaustai galima įvardinti raktiniais žodžiais kolektyvinė atmintis, literatūrinė spauda, Atgimimas. Sociokultūriniuose Atgimimo tyrimuose neišvengiamai kyla atminties, kaip tapatybės steigties laike, tęstinumo ir kaitos, santykio su praeitimi, klausimai. Praeities atskaitos taškų pasirinkimas lemia ir tam tikrus permainų visuomenės tipus, jų dėsningumus bei charakteristikas. Rekonstruojant kolektyvinės atminties dominantes, tikslinga pasižiūrėti, kur ir kaip save kultūrinėje chronologijoje lokalizavo to meto lietuvių ir latvių visuomenės. Itin pravartu šiuo požiūriu palyginti šias dvi giminiškas, etnolingvistiniu ir etnokultūriniu požiūriu artimas baltų tautas. Ypač dramatiško XX a. kontekste, kuomet jos palaikė glaudesnius ryšius nei įprastai. 1988 m. Latvijoje gyveno kiek daugiau nei 34 800 lietuvių, tuo metu atkurtos lietuvių-latvių vienybės draugijos, plėtotos kitos iniciatyvos, siekusios įvairiose srityse artinti šias tautas, stiprinti jų kultūrinę jėgą, skatinusios informacijos mainus ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimą. Sociokultūriniuose baltų tyrimuose ypač svarbus lyginamasis aspektas, per skirtumus ir panašumus apibrėžiantis šių dviejų tautų savitumus, nurodantis jų sąlyčio ir skirties taškus. Šiuose tyrimuose taikoma literatūrologinės, kultūrologinės baltistikos perspektyva atskleidžia lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties paraleles, išryškinančias individualius šių tautų savireprezentacijų ir savirefleksijų ypatumus. O tai sykiu leidžia patikrinti ir etnokultūrinių baltų bei geopolitinių Baltijos kilmės ir bendros raidos prielaidų tvarumą. XX a. pab. istorija tokiems tyrimams – itin palanki medžiaga, atverianti daugiamates lyginimo perspektyvas. Viena vertus, tuo metu baltų tautos buvo bendros regioninės istorijos bei politikos dalis, kita vertus, Atgimimas tapo ir kiekvienos jų nacionalinės istoriografijos pradžia, kuomet ėmė ryškėti ne tik bendrumai ar panašumai, bet ir skirtumai. Itin svarbus ir įvairialypis to meto literatūrinėje, kultūrinėje spaudoje (de)konstruojamas jo diskursas. XX a. paskutiniai dešimtmečiai baltų valstybėms ir visai Europai – intensyvus, dramatiškas sociokultūrinio lūžio, pertrūkio bei įvairiakrypčių permainų ir virsmų metas. Reflektuodamas tokius dinamiškus krizės 7 laikotarpius, sociologas Vytautas Kavolis yra pastebėjęs, kad socialinė kaita daro psichologinį poveikį ir socialinės tendencijos tiesiogiai arba netiesiogiai atsispindi asmenybės struktūrose bei kultūros produktuose1. Tokie visuomeniniai proveržiai itin produktyvūs ir kūrybiškai integruojantys: ribinėse kaitos situacijose išryškėja esminiai kultūriniai, istoriniai poslinkiai, įvyksta ideologiniai ir vertybiniai pokyčiai, suintensyvėja individualiosios ir kolektyvinės tapatybės paieškos.