Lietuvių Tautos Savigarbos Ir Pilietinės Drąsos Diplomatinis Dokumentas

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Lietuvių Tautos Savigarbos Ir Pilietinės Drąsos Diplomatinis Dokumentas VALENTINAS ALEKSA LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS DIPLOMATINIS DOKUMENTAS 1941 metų birželio 22 dieną Vokietija pradėjo karo veiksmus prieš Sovietų Sąjungą. Milžiniška Vokietijos kariuomenė peržengė Sovietų Sąjungos sieną ir įsiveržė į Lietuvą. Vokiečių kariuomenė Lietuvą už­ ėmė pirmąją karo savaitę. 1941 metų liepos 16 dieną Berlyne vykusiame slaptame pasitari­ me, derinant okupacinės politikos tikslus ir įstaigų kompetenciją, buvo apsvarstyti užimtų kraštų valdymo reikalai. Įžanginėje kalboje Adol­ fas Hitleris pabrėžė, kad ir Baltijos kraštai turi būti prijungti prie Vo­ kietijos: Visas Pabaltijys turi tapti reicho dalimi. Dauguma pasitari­ mo dalyvių pritarė Hitlerio planui įvesti tiesioginį vokiečių okupacinį režimą ir okupuotoje SSRS neatkurti tautinių valstybių. Vokietijos re­ presiniai organai ne tik rūpinosi nacių valstybės ir valdžios saugumu, priešų demaskavimu, bet ir kūrė bei vykdė svarbiausius jų sumanytus globalinius nukariautų tautų naikinimo ir germanizavimo planus. Vokietijos valdžios planuotoje, jos terminais, Naujojoje Europoje Lietuvos valstybei vietos nebuvo numatyta. Vokietija Lietuvą trakta­ vo kaip okupuotą SSRS dalį. 1941 metų liepos 17 dienos slaptu įsa­ ku „Dėl naujai užimtų Rytų sričių valdymo“ Hitleris paskelbė, kad užimtose Rytų srityse įvedama civilinė valdžia. Okupuoti kraštai buvo suskirstyti į reicho komisariatus, o šie - į generalines sritis ir apygar­ das. Šiuo įsaku paskelbta, kad iš buvusių Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių ir Baltarusijos (dabar dalies Baltarusijos) sudaromas Rytų 338 VALENTINAS ALEKSA krašto (Ostlando) reicho komisariatas. Šis komisariatas buvo padaly­ tas į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos generalines sritis. Lietu­ vos generaliniu komisaru paskirtas Teodoras Adrianas fon Rentelnas (Theodor Adrian von Rentein). Okupantai Generalinio komisaro įstaigą įkurdino Kaune. Visa Lie­ tuvos ekonomika buvo pajungta reicho reikalams. Vokietijos okupaci­ nė valdžia įvedė spaudos, radiofono ir pašto kontrolę. Net kooperacijos bendroves buvo leidžiama steigti tik tada, kai jų narių daugumą sudarė vokiečiai. Naciai nepageidavo jokio organizuoto lietuvių tautos valios pasireiškimo, neigė bet kokias lietuvių teises į valstybinę nepriklauso­ mybę ir savarankišką veiklą savo tėvynėje. Lietuvius naujieji okupantai laikė žemesnės rūšies žmonėmis. Buvo vykdoma Lietuvos gyventojų išnaudojimo ir dalies jų masinio naikinimo politika. Už nepaklusnu­ mą okupantams grėsė mirties bausmė. Prasidėjo žiaurus žydų, čigonų ir kitų tautybių žmonių persekiojimas. Pagal nacių planus ir ideologiją žydus ir čigonus, kaip menkavertes ir kenksmingas rases, planuota vi­ siškai sunaikinti. Okupantai savo tikslus vykdė skubiai ir žiauriai. Viešai protestuoti dėl vokiečių okupantų daromų nežmoniškų skriaudų Lietuvai ir jos žmonėms niekas neišdrįso, išskyrus tris žmones. Tų įvykių amžininkas advokatas Rapolas Skipitis, vėliau pasitraukęs į JAM rašė: Skaudu buvo kiekvienam sąmoningam lietuviui matant tą vokiečių nacių pradėtą ir žiauriu būdu varomą kolonizacijos darbą. LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS ... 339 Bet prasižioti, pasakyti nacių valdžiai tikrąją teisybę ir pareikalauti, kad tas nebūtų daroma, niekas nedrįso, nes visi žinojo, jog naciai, kaip ir bolševikai, už teisybės žodį ir už teisėtą reikalavimą baudžia savo pragariškomis stovyklomis. O visgi atsirado drąsuoliai patriotai, kurie pakėlė balsą prieš nacių vykdomą Lietuvos kolonizaciją, prieš nežmonišką skriaudą, daromą ne tik lietuviams, bet ir žydų, lenkų ir rusų tautybių Lietuvos piliečiams. Tie trys drąsuoliai buvo: buvęs Lietuvos prezidentas K. Grinius ir buvę Seimo nariai ir ministeriai - M. Krupavičius ir J. P. Aleksa. Profesoriai, buvę žemės ūkio ministrai Jonas Pranas Aleksa ir My­ kolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius 1942 metų lapkričio 14 dieną lietuvių tautos vardu vokiečių generali­ niam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tuo metu, kai šis Memo­ randumas buvo įteiktas, hitlerizmas pasaulyje buvo pasiekęs apogėjų. Niekas negalėjo pasakyti, kaip baigsis Antrasis pasaulinis karas. Tuo metu frontuose vyko įnirtingi mūšiai. Vokiečiai buvo apsvaigę nuo savo pergalių kare, nuo savo vadų, nacionalsocialistų propagandinių kalbų ir darbų. Naciai dar buvo įsitikinę savo galutine pergale ir nepa­ kentė kitaip manančių, tuo labiau protestuojančių dėl jų režimo. Memorandume trys Lietuvos valstybininkai išdėstė mūsų kraš­ to kolonizavimo mechanizmą, apibūdino ūkininkų beviltišką padėtį, neigiamus padarinius ūkiui, lietuvio meilę savo žemei, aiškiai ir nedvi- VALENTINAS ALEKSA 340 prasmiškai smerkdami vokiečių administracijos veiksmus lietuvių ir kitų tautybių žmonių atžvilgiu. Į šį naciams nemalonų dokumentą jų administracija reagavo žai­ biškai. Visi pasirašiusieji gestapo buvo suimti ir tardomi. Vokiečių administracija Lietuvoje, žinodama prof. J. P. Aleksos ir dr. K. Gri­ niaus populiarumą mūsų krašte, norėjo, kad jie savo vardu paskelbtų okupantams vokiečiams palankų atsišaukimą į lietuvių tautą. Istori­ kas Arūnas Bubnys rašė: Tebūna mums pavyzdžiu du Lietuvos vyrai: dr. K. Grinius ir prof. J. Aleksa, kurie, nors buvo suimti, gestapo pa­ siūlymą paskelbti atsišaukimą į Tautą giežtai atmetė. Jie sutiko būti tremtiniais, bet nesutiko eiti prieš Tautos valią, Tautos ir Lietuvos interesus. K. Grinius dėl senyvo amžiaus ir ligų buvo ištremtas į gimtąjį Se- lemos Būdos kaimą. J. P. Aleksa kartu su kunigu M. Krupavičiumi 1942 metų gale ištremti į Vokietijos miestą Eitkūnus ir uždaryti į kalėjimą. Vėliau vokiečiai juos perkėlė į Tilžę. Čia jie vėl buvo tardomi vokiečių gestapininkų. Kalėjimo sąlygos buvo labai blogos: žmonės kamerose sugrūsti, tvyrojo baisi nešvara ir karaliavo šaltis. Čia būdavo tardoma iki visiško kalinio išsekimo. Tilžėje profesorius Aleksą ir Krupavičių gesta­ pas laikė ilgai, nes laukė, kol iš Eitkūnų pristatys jiems sudarytas bylas. Tačiau šį kartą mūsų tautiečiams nusišypsojo laimė - jų bylos pradingo ir Tilžės saugumo vadovai nepriėmė griežčiausių sprendimų. Tik bylų LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS ... 341 dingimas padėjo Aleksai ir Krupavičiui išvengti pragariškų kančių kon­ centracijos stovyklose, o gal net mirties. 1943 metų rugpjūčio pabaigoje vokiečių saugumas Aleksą atvežė į Berlyną. Čia jis apsigyveno nevei­ kiančios plytinės pastate. Gyvenimo sąlygos buvo nepaprastai sunkios. Aleksa badavo, be to, dar turėjo nuolat registruotis vokiečių policijoje. 1943 metų gruodį naciai Krupavičių internavo Rėgensburge. Šis Memorandumas, įteiktas okupacinei valdžiai trijų lietuvių didvyrių J. P. Aleksos, K. Griniaus ir M. Krupavičiaus, tapo pasiprie­ šinimo nacių siekiams ir pasiaukojimo pavyzdžiu, ir simboliu visiems doriems Lietuvos gyventojams. Kitas šių įvykių amžininkas Kazimieras Skebėra yra pasakęs: Apie Memorandumą kalbėjo ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Ir pa­ rašyti tokį dokumentą reiškė viena - mirtį. O jie gynė ne tik savo tautą, bet ir žydus. Tam reikėjo ypatingos drąsos, patriotizmo, meilės kiekvienam žmogui. Vėliau, 1990 metais, jis rašė: O apie J. P. Aleksą, K. Grinių ir M. Krupavičių anglų, švedų ir net okupantų norvegų spauda rašė su nuostaba ir pasididžiavimu jų beprecedentiniu poel­ giu - drįsti pasipriešinti tokiai tironijai, koks buvo hitlerizmas. Kokie gi tai žmonės!? - šaukė šalti švedai ir anglai. Jie žudė saviškius, vo­ kiečius, profesorius ir akademikus, o čia lietuviai po okupantų pa­ kaustytu batu drįso pasakyti: „nelieskit mūsų kultūrinio palikimo ir mūsų piliečių žydų!“ Istorikas Liudas Truska 1991 metais rašė: Apie šią akciją palankiai atsiliepė Londono radijas. Kaip vertino lietuvių visuomenė šį Memorandumą? Geriausiai tai parodo Savitarpinės pagalbos komiteto pirmininko, žinomo lietuvių visuomenininko profesoriaus Igno Končiaus pareiškimas 1942 me­ tais generaliniam komisarui Kaune. Jame rašoma: Patirtomis žinio­ mis 1942.X IIJ d. atitinkamu vokiečių organų nutarimu ištardyti ir ištremti: 1. dr. K. Grinius iš Kauno į Sasnavą ir 2. M. Krupavičius ir J. Aleksa į Vokietiją už Tamstai suteiktą memorandumą. Kiek teko patirti, memorandume iškeltas Lietuvos kolonizacijos klausimas, taip pat paliesti Lietuvos nepriklausomybės ir kiti klausimai. [...] Mes esa­ me giliai įsitikinę, kad ištrėmimas visoje Lietuvoje geriausių žmonių, didžiai nusipelniusių lietuvių tautai ir turinčių jos pilną pasitikėjimą, už jų pasirinktą legalų klausimų kėlimo kelią, giliai sujaudino lietuvių visuomenę ir sukėlė joje didelį nusivylimą. Šis Memorandumas yra šviesiausias politinis ir diplomatinis įvy­ kis Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Pasirašiusieji šį Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinį dokumentą amžiams įrašė savo vardus į pasaulio humanizmo istoriją. 342 VALENTINAS ALEKSA Memorandumas vokiečių generaliniam komisarui Kaune Ponui Generaliniam Komisarui Kaune Sovietų Sąjungos kariuomenei okupavus Lietuvos valstybės teri­ toriją, 1940 m. pabaigoje tarp Vokietijos valstybės ir Sovietų Sąjungos vyriausybių buvo sudaryta lietuvių ir vokiečių tautybės gyventojų re­ patriacijos sutartis. Ši sutartis buvo įvykdyta 1941 m. kovo-gegužės mėnesiais. Pagal šią sutartį iš Vokietijos į Lietuvą atvyko 20000 asmenų ir iš Lietuvos į Vokietiją išvyko apie 30000 asmenų. Dėl Sovietų Sąjun­ goje įvesto bolševikinio režimo ir prasidėjusio Lietuvoje teroro išvy­ kusių į Vokietiją asmenų žymią dalį sudarė lietuvių tautybės asmenys, kurie, gelbėdamiesi nuo bolševikinio persekiojimo, ieškojo prieglaudos Vokietijoje. Keičiantis repatriantais, dalį jų kilnojamojo turto susitari­ mu buvo leista išsivežti, kita kilnojamojo
Recommended publications
  • The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania
    Journal of US-China Public Administration, March 2016, Vol. 13, No. 3, 203-220 doi: 10.17265/1548-6591/2016.03.008 D DAVID PUBLISHING The Tragedy of Holocaust and Possibilities for Reconciliation in the Society of Lithuania Robertas Pukenis Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Holocaust is an eternal topic not only of Jews but of all people of good will. In Lithuania, over 200,000 Jews have been murdered. First, the paper analyses the concept of Holocaust and it proves to be the greatest form of genocide. The development of war and massacre is overviewed. Having been settled since the 13th century, Jews happily lived here, in Lithuania they had “second Jerusalem”. They were in good contacts with neighbours but have been sent to death by Nazi occupants. It is a pity that Germans used to find assistants among Lithuanians. Much historical information is presented. Problematic topic penetrates: a rebellion against Nazis on June 23, 1941 and the pogroms (about 50 Jews have been killed in the garage of “Lietūkis” in Kaunas). The Congress of the USA has been investigating that Provisional Government did not manage the situation at that time, the authorities were in the hands of Gestapo. The author tried to perceive the circumstances of that time in an objective and sincere way. Those who raised the hand or took part in execution in an indirect way cannot be approved. With great dignity, the exiles to Siberia are remembered. About 6,000 Jews were among the exiled ones. Much attention is given to analyze how peace process between Jews and Lithuanians takes place.
    [Show full text]
  • Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Raida Xx A. 5–8 Dešimtmečiuose
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Daiva SIMANAVIČIŪTĖ PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS RAIDA XX A. 5–8 DEŠIMTMEČIUOSE Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija (05 H) Kaunas, 2008 UDK 947.45(1-87) Si-67 Disertacija rengta 2004–2008 metais Vytauto Didžiojo Universitete Doktorantūros teisė suteikta Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos respublikos nutarimu Nr. 926. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (Vytauto Didžiojo Universitetas, humanitariniai mokslai, istorija 05 H). ISBN 978-9955-12-419-1 2 TURINYS ĮVADAS..............................................................................................................................................5 1. Pasaulio lietuvių organizavimo idėjų genezė ir patirtys ...............................................................18 1.1. Kolonijų modelis telkiant užsienio lietuvius..........................................................................18 1.2. PLB idėjų ištakos: Draugija užsienio lietuviams remti ir Pasaulio lietuvių sąjunga ............20 2. Pasaulio lietuvių organizavimas po Antrojo pasaulinio karo........................................................26 2.1. Pasklidimo pasaulyje problema ir kompaktinio emigravimo planai......................................26 2.2. Lietuvių tremtinių bendruomenės organizavimas..................................................................30 2.3. Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrimas 1947–1951 m........................................................35
    [Show full text]
  • Karo Padėties Režimas Lietuvos Respublikoje 1919
    VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Modestas KUODYS KARO PADöTIES REŽIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE 1919 – 1940 M. DAKTARO DISERTACIJA HUMANITARINIAI MOKSLAI, ISTORIJA (05 H) KAUNAS, 2009 UDK 947.45.07 Ku-212 Disertacija rengta 2005 – 2009 metais Vytauto Didžiojo universitete Doktorantūros teis÷ suteikta Vytauto Didžiojo universitetui, kartu su Lietuvos istorijos institutu 2003 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 926. Mokslinis vadovas: Doc.dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitariniai mokslai, Istorija 05 – H) Disertacija bus ginama Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties taryboje ISBN 978-9955-12-511-2 TURINYS Įvadas..................................................................................................................................................5 1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties kaip reiškinio bendroji charakteristika..................21 1.1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties rūšys ir įstatymai Lietuvoje 1919 – 1940 m...............21 1.1.1. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties samprata ir istoriniai pavyzdžiai....................21 1.1.2. Ypatingieji valstyb÷s apsaugos įstatai...........................................................................29 1.1.3. „Sustiprintos valstyb÷s apsaugos“ pad÷ties nuostatos...................................................37 1.2. Nepaprastosios (ypatingosios) pad÷ties režimo Lietuvoje struktūriniai kontūrai 1919 – 1940m.............................................................................................................................44
    [Show full text]
  • Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960
    Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 Jonathan H. L’Hommedieu A dissertation submitted to the Faculty of Social Sciences of the University of Turku in fulfillment of the requirements for the degree of Doctorate of Social Sciences in the Department of Contemporary History Turku 2011 Serial: Humaniora B 338 ISBN 978-951-29-4811-6 ISSN 0082-6987 Abstract Jonathan H. L’Hommedieu: Exiles and Constituents: Baltic Refugees and American Cold War Politics, 1948-1960 This dissertation explores the complicated relations between Estonian, Latvian, and Lithuanian postwar refugees and American foreign policymakers between 1948 and 1960. There were seemingly shared interests between the parties during the first decade of the Cold War. Generally, Eastern European refugees refused to recognize Soviet hegemony in their homelands, and American policy towards the Soviet bloc during the Truman and Eisenhower administrations sought to undermine the Kremlin’s standing in the region. More specifically, Baltic refugees and State Department officials sought to preserve the 1940 non-recognition policy towards the Soviet annexation of the Baltic States. I propose that despite the seemingly natural convergence of interests, the American experiment of constructing a State-Private network revolving around fostering relations with exile groups was fraught with difficulties. These difficulties ultimately undermined any ability that the United States might have had to liberate the Baltic States from the Soviet Union. As this dissertation demonstrates, Baltic exiles were primarily concerned with preserving a high level of political continuity to the interwar republics under the assumption that they would be able to regain their positions in liberated, democratic societies.
    [Show full text]
  • Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century
    Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century Experiences, Identities and Legacies Edited by Tomas Balkelis Violeta Davoliūtė LEIDEN | BOSTON For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> Contents Preface vii Acknowledgements X List of Tables xi Notes on Contributors xii Introduction 1 Part 1 Population Displacement during World War One and Its Aftermath 1 Making the Nation: Refugees, Indigent People, and Lithuanian Relief, 1914–1920 21 Andrea Griffante 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia 42 Tomas Balkelis 3 Displacement without Moving: Secession, Border Changes and Practices of Population Politics in Lithuania, 1916–1923 62 Klaus Richter Part 2 Population Displacement in the Klaipėda Region 4 Population of the Klaipėda Region and the Balance of Power in the Eastern Baltic Region, 1919–1960 91 Vasilijus Safronovas 5 Population Shifts and Displacement in the Memel Region 112 Ruth Leiserowitz For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV <UN> vi Contents Part 3 Population Displacement during World War Two and Its Aftermath 6 Repopulating Vilnius, 1939–1949 135 Theodore R. Weeks 7 Between Poland and Lithuania: Repatriation of Poles from Lithuania, 1944–1947 160 Vitalija Stravinskienė 8 A “Forgotten” History of Soviet Deportation: The Case of Lithuanian Jews 179 Violeta Davoliūtė 9 Religious Life in a Displaced Society: The Case of Post-war Lithuania, 1945–1960 211 Arūnas Streikus 10 Lithuanian Diaspora: From Displaced Persons to Diaspora Politics 236 Daiva Dapkutė Index 259 For use by the Author only | © 2016 Koninklijke Brill NV chapter 2 Forging a “Moral Community”: The Great War and Lithuanian Refugees in Russia Tomas Balkelis Introduction By the end of the Great War, Russia’s disastrous military performance, eco- nomic collapse and growing unrest on the “home front” brought the transfor- mation of the empire into a number of shatterzones where various nationalist and revolutionary forces asserted themselves with unseen vigour.
    [Show full text]
  • Vesture XXII 2019 DRUKA.Pdf
    DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TE DAUGAVPILS UNIVERSITY V«STURE: AVOTI UN CILV«KI XXII HISTORY: SOURCES AND PEOPLE DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TES AKAD«MISKAIS APG¬DS ìSAULEî ~ 2019 ~ Saleniece, I., atb. red. VÁsture: avoti un cilvÁki. XXII. Daugavpils: Daugavpils Universit‚tes AkadÁmiskais apg‚ds ìSauleî, 2019. 336 lpp. Daugavpils Universit‚tes Humanit‚r‚s fakult‚tes VÁstures katedras zin‚tnisko rakstu kr‚jums ìVÁsture: avoti un cilvÁkiî ir anonÓmi recenzÁts periodisks izdevums ar starptautisku zin‚tnisk‚s redakcijas kolÁÏiju. T‚ mÁrÌis ir prezentÁt aktu‚lo pÁtÓjumu rezult‚tus vÁstures zin‚tnes, k‚ arÓ historiogr‚- fijas un vÁstures palÓgzin‚tÚu jom‚. Izn‚k vienu reizi gad‚ latvieu, angÔu un krievu valod‚. Zin‚tnisko rakstu kr‚jums ìVÁsture: avoti un cilvÁkiî pieejams EBSCO datub‚zÁ. RedkolÁÏija IrÁna Saleniece (Daugavpils Universit‚te, Latvija) ñ atbildÓg‚ redaktore Sandra GrigaraviËi˚tÎ (Vitauta Di˛‚ universit‚te, Lietuva) Aleksandrs Ivanovs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) «riks JÁkabsons (Latvijas Universit‚te, Latvija) Tatjana KuzÚecova (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Olaf Mertelsmann (Tartu Universit‚te, Igaunija) Ilgvars Mis‚ns (Latvijas Universit‚te, Latvija) VaÔerij NikuÔin (I. Kanta Baltijas Feder‚l‚ universit‚te, Krievija) Henrihs Soms (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Geoffrey Swain (Gl‚zgovas Universit‚te, Apvienot‚ Karaliste) Vit‚lijs –alda (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Juris Urt‚ns (Latvijas Kult˚ras akadÁmija, Latvija) Liter‚r‚s redaktores Jana But‚ne-Zarjuta, Sandra Mekova, GaÔina Sirica Tehniskie redaktori Sergejs Kuzmins, Vita –totaka MaketÁt‚ja Marina StoËka ISSN 1691-9297 © Daugavpils Universit‚te, 2019 Saleniece, I., ed. History: Sources and People. XXII. Daugavpils: Daugavpils Univer- sity Academic Press ìSauleî, 2019. 336 p. The collection of articles ìHistory: Sources and Peopleî of History Department of the Faculty of Humanities of Daugavpils University is a double- blind peer-reviewed periodical with the international editorial board.
    [Show full text]
  • About Some Dissertations Devoted to the Lithuanian National Movement Defended at Foreign Educational Institutions 1
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 167–185 REVIEW ESSAYS ABOUT SOME DISSERTATIONS DEVOTED TO THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT DEFENDED AT FOREIGN EDUCATIONAL INSTITUTIONS 1 Darius Staliūnas Over the recent decades in Western Europe and the United States, more than one doctoral dissertation connected in one way or another with the subject of Lithuanian nationalism (the National Movement) has been defended 2. Some of these studies are important not only to foreign researchers who do not know the Lithuanian language, but also to Lithuanian scholars. Some of these theses are serious academic studies, it is true, on fairly narrow topics. 3 Perhaps the strongest work was produced and defended at Brandeis University 4, by Nerijus Udrėnas, who analysed how the modern Lithuanian identity is emerging and changing 5. It is based on the premise 1 This article was printed in the Lithuanian language in: Archivum Lithuanicum 14 (2012), pp. 373–392. 2 N. Ūdrėnas, Book, Bread, Cross, and Whip: the Construction of Lithuanian Identity in Imperial Russia, Unpubl. Doctoral Dissertation (Brandeis University, 2000); V. Krapauskas, Nationalism and Historiography: The Case of Nineeteenth- Century Lithuanian Historicism (Boulder, co.: 2000); L. Eriksonas, National He- roes and National Identities: Scotland, Norway and Lithuania (Brussels, 2004); A. Janužytė, Historians as Nation State-Builders: the Formation of Lithuanian University 1904–1922, academic dissertation, series: Studies in European Societies and Politics: Jean Monnet European Centre of Excellence (Tampere, 2005) <http:// acta.uta.fi/pdf/951-44-6313-7.pdf> [viewed on 19 June 2012]; C.J. Nikolajew, Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen in der zweiten Hälfte des 19.
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................
    [Show full text]
  • Lietuvos Laikinoji Vyriausybė
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 26. VILNIUS, 2005 511 DR. SIGITAS JEGELEVIČIUS Vilniaus universitetas LIETUVOS LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ Straipsnyje, įvertinus istoriografinę situaciją, nagrinėjamos Laikinosios vyriau- sybės suformavimo ir jos legalizavimo aplinkybės bei pirmieji Vyriausybės žings- niai, baigiant 1941m. birželio pabaiga, t.y. Vyriausybę iškėlusios jėgos – Birželio sukilėlių – nuginklavimu. Apžvelgiama Vyriausybės sudėtis ir jos raida. Lietuvos Laikinoji vyriausybė buvo paskelbta per Kauno radiją 1941 06 23 rytą, prasidėjus antisovietiniam Birželio sukilimui, kartu su nepriklausomybės atkūrimo deklaraci- ja. Vyriausybės personalinė sudėtis du kartus buvo keičiama dėl NKGB–NKVD areštų. Aptariami oficialiuose dokumentuose esantys dar du tos Vyriausybės sudė- ties variantai, skirtingi nuo birželio 23 d. per radiją deklaruotos sudėties. Mėgina- ma nustatyti šių variantų atsiradimo priežastis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Berlyno vadovaujančiojo centro vadovas Kazys Škirpa, jau nominuotas Laikinosios vyriausybės ministru pirmininku, nesilaikyda- mas susitarimo su minėto Fronto vadovaujančiais centrais Lietuvoje, Berlyne buvo suprojektavęs dar vieną atskirą Laikinosios vyriausybės sudėtį, į kurią buvo įtraukti tik Berlyne gyvenę lietuvių politiniai emigrantai. Mėginama nustatyti, ka- da buvo suprojektuota (ar sudaryta) ši Vyriausybė, ar tai buvo „atsarginė“ Vyriau- sybė (jeigu Lietuvoje nebūtų įmanoma paskelbti sudarytos Vyriausybės bendru su- sitarimu), ar Berlyno lietuvių emigrantų
    [Show full text]
  • Introduction: on the Significance of the Great War to Lithuanians*
    INTRODUCTION: ON THE SIGNIFICANCE OF THE GREAT WAR TO LITHUANIANS* On 23 November 1934, the Tomb of the Unknown Soldier appeared in Kaunas, the temporary capital of Lithuania. A warrior who was presumed to have died during the Lithuanian Wars of Independence provided the remains of the Unknown Sol- dier. There were no direct references to the First World War during the consecration of the tomb. However, the ceremony itself took place 20 years after the beginning of the Great War, and the speakers emphasised that it would be a symbol com- memorating all soldiers who died for Lithuania. The concept of the Unknown Soldier emerged in Europe at that time, and had a meaning in the commemorative context of the Great War.1 Furthermore, the Tomb of the Unknown Soldier in Kaunas was 7 not a new memorial: the remains were placed under an already-existing monument to those who died for the freedom of Lithuania. This symbol, unveiled in 1921, was clearly dedicated to those who had died in the Wars of Independence (1919–1920). However, with the burial of the Unknown Soldier, the meaning of the monument seemed to be extended, to include new fighters in the ranks of those who could be said to have died for the freedom of Lithuania, but without formally naming them. Just two weeks earlier, on 11 November 1934, the Lithuanian-French Society in Kau- nas had held a public concert of French songs and music. We do not know whether the 20th year since the outbreak of the war (and the date of the anniversary of the Armistice at the same time) was highlighted during the event.
    [Show full text]
  • Russians in Lithuania According to the 1897 and 1923 Censuses: Comparative Analysis
    ETNIÐKUMO STUDIJOS 2008/1–2 ETHNICITY STUDIES 2008/1–2 ISSN 1822-1041 Russians in Lithuania According to the 1897 and 1923 Censuses: Comparative Analysis Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevièius INSTITUTE FOR SOCIAL RESEARCH, CENTRE OF ETHNIC STUDIES, LITHUANIA ABSTRACT: This article analyses essential factors for the rate of Russians and their territorial distribution in independent Lithuania in 1918–1940. The first general population census of the Russian Empire in 1897 and the first general population census of the Republic of Lithuania in 1923 are the two statistical sources that underlie the comparative analysis. Rather than summarising major statistical figures of the censuses, the priority of this research is to comprehensively reveal how the particular numbers came about and how census categories and figures were constructed. The authors deliberately took into account the trends of the political construction historically occurring during the general censuses. What are the interests of the power institu- tions during the census? With an eye on this question, the article scrutinises the criteria for constructing the ethnic (and partially religious) categories in the multinational and mono-ideological Russian Empire on one hand, and in the Lithuanian-dominated nation-state of Lithuania, on the other. What was the position of the ‘Russian’ category on the list of the ethnic categories in the 1897 and 1923 censuses? This research reveals the link between the census results and the expectations of the state authorities. Key words: POPULATION CENSUS, CONSTRUCTION OF CATEGORIES, RUSSIAN POPULATION, TERRITORIAL DISTRIBUTION OF RUSSIANS. Censuses as a political construct Census data serves as a basis for nearly all demography-related research in contemporary historiography and social sciences (including historical demography).
    [Show full text]
  • Liatukas Pranas
    250 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Liatukas Pranas V vyriausybės (1919 10 07–1920 06 15) krašto apsaugos ministerijos valdytojas (1919 10 10–1920 02 25) Gimė 1876 01 29 Padievaičio k., Kvėdarnos vlsč., Raseinių apskr. (dab. Šila- lės r.). Kilęs iš ūkininko Domininko Liatuko šeimos, tėvai turėjo 45 hekta- rus žemės (kitur nurodyta, jog P. Liatukas – ūkininko ir bajoraitės sūnus). Lietuvis, katalikas. Vedęs – žmona Vanda Baranauskaitė (1903–1946, susituokė 1923). Sūnus Vytautas Fortunatas (1924–1989), duktė Vanda Eleo- nora Liatukaitė-Černienė (1926–?). P. Liatuko duktė, medikė Vanda Liatukaitė-Černienė negali be šypsenos pasakoti, kaip tėvas kariškai pasipiršo jos būsimai mamai: „Tame pačiame banke (Lietuvos banke – A. B.) dirbusią Vandą Bara- nauskaitę jis vieną dieną pakvietė į savo kabinetą ir iš karto pasiūlė už jo tekėti. Terminą sprendimui priimti P. Liatukas davė vieną savaitę […]“. Mirė 1945 09 02 Vilniuje, palaidoji- mo vieta nežinoma. Buvo nuspręsta vyriausiąjį sūnų leisti į mokslus, ir Pranas, tėvų išlaikomas, Palangoje baigė 4 prog-jos klases. Verta atkreipti dėmesį, kad net aštuoni žymūs Nepriklausomos Lietuvos ministrai yra buvę Palangos prog-jos auklėtiniai: Petras Šniukšta, Liudas Noreika, Vladas Jurgutis, Rapolas Skipitis, Jonas Šim- kus, Steponas Kairys, Povilas Žadeikis ir Pranas Liatukas. Palangoje mokėsi ir Antanas Smetona. P. Liatukas, baigęs Palangos prog-ją, toliau mokslus tęsė Nikolajaus g-joje Rygoje. Pamokos, kaip ir Palangoje, vyko rusų kalba, to- dėl jaunuolis įsitraukė į slaptą Rygos lietuvių moksleivių kuopelės veiklą ir kartu su kitais gimnazistais studijavo gimtosios kalbos gramatikos normas, domėjosi Lietuvos senove, skaitė nelegaliai gaunamą V. Kudirkos „Varpą“. Per kuopelės susirinkimus P. Liatukas smerkė lietuvių rusinimo politiką, ra- gino gimnazistus tarpusavyje nekalbėti lenkiškai.
    [Show full text]