LIETUVOS ENERGETIKA VI UDK 621.3(474.5) Li233
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS ENERGETIKA VI UDK 621.3(474.5) Li233 LIETUVOS ENERGETIKA Knyga skirta Lietuvos energetikos pradžios 125 metų jubiliejui VI Lietuvos energetika iki 1944 m. LiETuVOS ENERGETikŲ SENJORŲ kLuBaS Sudarytojas Vilius ŠaduikiS © Lietuvos energetikų senjorų klubas, 2017 iSBN 978-609-431-083-6 © „Trys žvaigždutės“, 2017 Vilnius, 2017 Redakcinė kolegija Pratarmė Vilius ŠaduikiS – pirmininkas Vytautas MiŠkiNiS – pirmininko pavaduotojas Lietuvos energetikų senjorų klubas tęsia enciklopedinio leidinio „Lietuvos energe- anzelmas BačauSkaS tika“ leidybą. Primename, kad pirmajame tome (1982) aprašyta Lietuvos energetikos Stasys BiLyS istorija nuo seniausių laikų iki 1940 m. antrajame tome (1992) apžvelgta mūsų šalies Saulius kuTaS energetikos raida nuo 1940 m. iki 1990 m. Trečiajame tome (2004) pateiktas Lietuvos Viktoras MEkaS energetikų biografijų žinynas, ketvirtajame (2006) – pratęstas biografijų žinynas bei pa- Zenonas RužinskaS teikti iškilių energetikų prisiminimai, o V t. tęsia Lietuvos energetikos istoriją ir apima Nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 iki 2014 m. Rimvydas StraZdaS Leidinys „Lietuvos energetika“ Vi t. yra skirtas mūsų energetikos ištakoms ir asme- Vitulis Valeika nybėms, kurios tą istoriją kūrė. Seniausia pas mus – tai šiluminė energetika, nes būsto Laimė Valotkienė šildymas buvo aktualus nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Bus prisimintos ir mūsų protėvių trobelės, ir jų statytos galingos pilys. XiX a. klaipėdoje (1861) ir Vilniuje (1863) atsirado dujų fabrikai, o tuo pačiu ir gatvių apšvietimas. kitas etapas – elektros atsiradimas ir toliau prasidėjęs elektrifikavimo bumas. Leidinyje aprašytos visos pir- mosios Lietuvos elektrinės Vilniuje (1903), klaipėdoje (1900), kaune (1900) ir Šiaulių regione. Toliau yra aprašyta energetikos plėtra tarpukario Lietuvoje, kai po i Pasaulinio karo teko viską pradėti iš naujo. Šiam darbui reikėjo specialistų, todėl leidinyje pateikta informacija apie inžinierių energetikų ruošimą 1922 m. pradėjusiame veikti Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – VDU) bei kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Leidinyje pateikiama kas buvo tie pirmieji mokytojai ir profesoriai, kurie žinių įgijo užsienio aukštosiose mokyklose. atsiradus saviems specialistams susikūrė Lietuvos inžinierių sąjunga, pradėtas leisti žurnalas „Technika ir ūkis“. Energetikos plėtrai Lietuvoje didelis impulsas buvo 1936 m. įkurtas Energijos ko- mitetas, kuris pradėjo sistemingą, valstybės kontroliuojamą šalies energetikos raidą. To laikotarpio žymiausi pasiekimai – tai naujos klaipėdos ir Petrašiūnų elektrinės, kauno klinikinė ligoninė (1939) su savo katiline ir centralizuota šildymo sistema ir Rėkyvos elektrinė (1940), kurią projektavo, statė ir aptarnavo jau savi specialistai. deja, po ii Pa- saulinio karo didelė dalis mūsų aukštos kvalifikacijos specialistų ir profesūros pasitraukė į Vakarus ir buvo nepelnytai užmiršti. Gerai, kad informaciją apie juos išsaugojo ame- rikos lietuviai ir jų leidiniai. Nuoširdžiai dėkojame visiems, pirmiausia energetikos asociacijoms NLEa, LEEa, LŠTa, padėjusioms paruošti daug informacijos talpinantį leidinį. Redkolegijos nariai ir leidėjai. knyga „Lietuvos energetika“ Vi t. skirta ir energetikos specialistams, ir visiems Iš kairės: Viktoras Mekas, Jeronimas Laucius, Anzelmas Bačauskas, Vilius Šaduikis, besidomintiems energetika. Rimvydas Strazdas, Zenonas Ružinskas, Vytautas Miškinis, Stasys Bilys, Laimė Valotkienė, Vitulis Valeika, Saulius Kutas EnErgEtikos vEtErano žodis pasiūlymus, reikšti nuomonę dėl naujų svarbių energetinių objektų statybos ir energeti- nių sistemų tolesnio vystymo tikslingumo, teikti pasiūlymus dėl energetikos mokslinių tyrimo darbų tematikos, jų vykdymo ir finansavimo, dėl energetikos specialistų rengi- Ši knyga primins, kokia buvo Lietuvos energetikos mo. ilgą laiką šiai komisijai vadovavo akademikas prof. algirdas žukauskas, komisijos pradžia ir kas buvo jos kūrėjai. Pagrindinis dėmesys – sekretorius – Juozas Linkaitis, nariai – profesoriai Leonas kaulakis, Mykolas Lasinskas, tik susikūrusiai nepriklausomai Lietuvai ir jos žings- Jurgis Vidmantas, inž. antanas Gruodis (visi Energijos komiteto nariai), jauni gabūs niams vystant energetiką. Tai laikas, kai po Pirmojo energetikai: Justinas Nekrašas ir Pranas Noreika. Įskaitant visą eilę vadovaujančių dar- pasaulinio karo reikėjo pradėti viską iš naujo, ir ta buotojų, komisijoje buvo 22 nariai. kadangi man pačiam teko dalyvauti šios komisijos pradžia nebuvo lengva. Toliau per du dešimtmečius veikloje, prisimenu audringas diskusijas parenkant vietą atominei elektrinei, nes buvo buvo padarytas ryškus proveržis pirmyn. Pirmiausia 10 variantų. Vienas iš tų variantų (prie Strėvos) buvo pritaikytas 1959 m. būsimos reikėjo išspręsti specialistų ruošimą. Jau 1920 metais Lietuvos elektrinės statybai. kiek vėliau panaši diskusija vyko dėl hidroakumuliacinės pradėjo veikti aukštesnioji technikos mokykla, o elektrinės statybos Lietuvoje, nes buvo trys variantai: prie anykščių, prie Sudervės ir 1922 m. – kauno universitetas, kuriame buvo Tech- prie Strėvos–kruonio. nikos fakultetas, o jame – elektrotechnikos katedra ir Šie prisiminimai patvirtina, kaip svarbu išsaugoti ir panaudoti jau sukauptą patirtį laboratorija. čia paruošti specialistai su išmanymu ir tolimesnei veiklai ir plėtrai. deja, dažnai energetikos klausimai atiduodami į politikų dideliu entuziazmu 1936 m. įsteigė Energijos komite- rankas, o tada dažnai veikia interesų, arba paprasčiausio neišmanymo motyvai. aš ir tą, toliau 1937 m. – akcinę bendrovę „Elektra“. Jauni dabar su kraupu prisimenu, kiek teko iškentėti ir kiek priekaištų išgirsti dėl kruonio vietiniai specialistai suprojektavo, pastatė ir 1940 m. HaE statybos. Prisiminkime energetikos sistemos draskymo į gabalus ir privatizavimo paleido Rėkyvos elektrinę, veikiančią vietiniu kuru. vajus bei dabartinį bendrosios elektros rinkos naudos absoliutizavimą ir elektros ener- Buvo paruošti su didele perspektyva (iki 1960 m.) Lietuvos elektrifikavimo plano gijos gamybos Lietuvoje neigimą. Gerai, kad iš klaidų truputį pasimokėme, bet buvo metmenys. Buvo apskaičiuota šiai perspektyvai reikalinga elektrinė galia ir pamečiui galima jų išvengti. O tam reikalingi kolektyviniai, gerai apgalvoti sprendimai. 2000 m. išvardyti energetikos statybos objektai – elektrinės, aukštos įtampos tinklai, pastotės. Helsinkyje įvyko Baltijos jūrą supančių šalių konferencija, kurioje buvo priimtas nuta- Pagrindiniai šio plano punktai – Neries kaskados elektrinės, iš jų pirmoji – Turniškių rimas šalių elektros rinkų harmonizavimui. Jame konstatuojama: „Privatizavimas kartu 14 MW hidroelektrinė, antalieptės 2 MW hidroelektrinė, toliau – Nemuno hidroelekt- su nesugebėjimu sukurti konkurentiškas rinkas skatins monopolinio elgesio stiprėjimą. rinių kaskados statyba. kol valstybiniai savininkai turi galvoti apie kitus tikslus šalia pelno didinimo, privatūs Pokario metais energetika Lietuvoje buvo plėtojama siekiant patenkinti respublikos monopolijų savininkai paprastai galvoja tik apie ekonominius aspektus. Valstybiniams poreikius, o po 1962 m., sudarius Jungtinę šiaurės-vakarų energetinę sistemą, buvo savininkams paprastai nėra racionalu didinti pelną, ypač jei jie kontroluoja rinkos kainas. vystoma remiantis ne tik respublikos, bet ir regiono poreikiais. Tačiau prieškarinės Privatūs savininkai nebus laikomi atsakingi už energijos vartotojų gerovę, jų nereikia energetikos pagrindinės idėjos: savos elektros energijos gamyba, kauno HE statyba, perrinkti ir t. t.“ Šiaurės šalių pavyzdys vienodai aiškiai demonstruoja jų pasirinkto vietinių kuro išteklių panaudojimas, pagrindinio 110 kV tinklo žiedinė konfiguracija, kelio privalumus. Šių rekomendacijų įtakoje mūsų kaimynai estai ir latviai išsaugojo buvo panaudotos ir realizuotos. Tai vyko neatsitiktinai: tuometiniam Valstybinio mokslo vieningas energetikos struktūras. ir technikos komiteto Energetikos skyriui vadovavo Juozas Linkaitis. Jis, remdamasis Likimas taip lėmė, kad man ilgą laiką teko dirbti Lietuvos energetinės sistemos prieškarinės Lietuvos patirtimi, su kuria buvo gerai susipažinęs dirbdamas Lietuvos vyriausiuoju inžinieriumi. kadangi Nuolatinėje energijos ugdymo komisijoje pastoviai energijos komitete, pasiūlė pagrindinių Lietuvos energetikos klausimų sprendimų paruo- bendravome su akademiku a. žukausku, kilo mintis plačiau panagrinėti energetikos šimui įkurti Nuolatinę energijos ugdymo komisiją. Ši komisija buvo įpareigota numatyti istoriją Lietuvoje; bendro darbo rezultatas –1982 m. knyga „Lietuvos energetika“ i t. pagrindines Lietuvos energetikos plėtojimo ir valdymo kryptis, svarstyti energetikos Toliau, jau tik energetikų pastangomis, sekė kiti tomai. Šis Vi t. grįžta prie energetikos plėtojimo ir valdymo perspektyvinių planų ir prognozių metmenis, teikti šiais klausimais ištakų temos, didelį dėmesį skiriant asmenybėms, kurios kūrė energetiką. Prieškario nepriklausomos Lietuvos energetika yra mažokai aprašyta, o personalijos beveik neži- nomos. ačiū energetikos veteranams, kad tęsia mūsų dar 1978 metais įkurto klubo idėją puoselėti energetikos istoriją. Jie kruopščiai, po kruopelę surinko išlikusią informaciją ir archyvinių autentiškų dokumentų pagalba parodė mūsų energetikos prieškario istoriją. Tai istorijos vadovėlis esamiems ir būsimiems energetikams, kurie gali pasimokyti, kaip reikia mylėti Tėvynę, kaip reikia plėsti jos energetiką, nes tai pagrindinis kelias, vedantis į šalies ekonominį klestėjimą. Tai paminklas tiems energetikams, kurie kūrė šią istoriją. stasys Bilys EnErgEtikos Pradžia Algirdas Stumbras, ir Plėtra liEtuvojE Lietuvos energetikos sistemos