Ūkio banko perėmimo scenarijus The scenario of taking over Ūkio bankas

ISSN 1392-5601 • 2013, 2-3(143-144) EKONOMIKA IR VISUOMENE BUSINESS AND EXHIBITIONS

Ar neaplenks mūsų energetiniai tiltai? Will we be passed over by energy bridges?

Kada susivoksime, jog valstybės šaknys slypi kaime? When will we realize that the roots of the state lie in the village?

www.BusinessAndExhibitions.com

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS

TURINYS

SVARBIAUSI ĮVYKIAI 4 Karaliaus, valstybės ir įstatymo vardu

VERSLO IR POLITIKOS AKTUALIJOS 6 EUROPOS SĄJUNGA 8 Lietuvoje ekonomikos kilimas, ES – besitęsianti rececija

SAVIVALDA 14 Šalčininkai: valstybinės investicijos pro šalį

ENERGETIKA 20 Ar ilgai būsime sala energetikos vandenyne?

PROVINCIJA 26 Kaip miestas kaimą smaugė (1)

ŽEMĖS ŪKIS 32 Kad nepritrūktų duonos kasdieninės, o pasaulis pamėgtų lietuviškų produktų skonį

MIŠKININKYSTĖ 38 Miškininkai – apie orų darbą ir socialinę partnerystę. Kolekty- vinė šakinė sutartis su darbdaviais – ranka pasiekiama

Miškininko profesija nepakenčia sustabarėjimo 44 Miškai Nemuno, Neries ir Nevėžio santakoje 50

MENO RINKA 56 Akimirkų mozaika Lilijos Puipienės tapyboje

Žmogaus tema Roberto Bluj tapyboje 58

Menas yra Algirdo Judicko gyvenimas 60

2 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ

CONTENTS

LITHUANIAN HIGHLIGHTS 5 In the name of the king, the state and the law

BUSINESS TOPICALITIES 7 EuropEan Union 11 Economic recovery in , continuing recession - in the EU

self-government 2013, 2-3 (143-144) 18 Šalčininkai – public investment off the mark VšĮ „Vilniaus informacijos centras” Redakcija / Editorial office ENERGETICS Krokuvos St. 11-2, 22 How long will we be an island in the ocean of energetics? 09314 , Lithuania [email protected] +370 674 26 101, PROVINCE +370 618 39 739 30 Urban expansion to shut out rural progress (1)

Vyriausiasis redaktorius / Editor-in-Chief Rimantas Šlajus AGRICULTURE 34 For the abundance of daily bread and for the world‘s fancy for Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas / the taste of Lithuanian produce Deputy Editor-in-Chief Kęstutis Jaskelevičius FORESTRY Atsakingoji redaktorė / Executive editor 41 Foresters - about the works of the weather and social partnership. Solveiga Potapovienė The collective sectoral treaty with the employers is within reach Žurnalistai ir bendradarbiai / Staff-writers Elena Berukštytė, Šarūnas Laužadis The profession of a forester hates ossification 47 Dizainerė / Designer Nijolė Venckutė Forests on the confluence of Nemunas, Neris and Nevėžis 53 Nuotraukos / Photo by: Vladas Bružas, Kęstutis Svėrys, Nijolė Venckutė ART MARKET 57 A mosaic of moments in the paintings of Lilija Puipienė

The topic of Human in the paintings of Robertas Blujus 59

The art in the life of Algirdas Judickas 61

3 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS SVARBIAUSI ĮVYKIAI

Karaliaus, valstybės ir įstatymo vardu

Kęstutis Jaskelevičius

Kadaise karalių, o šiandien valstybės ir įstatymo vardu priima- V.Vasiliauskas, pareikšdamas, kad etika ir moralė yra ne šio pasau- mi sprendimai, neretai trypiantys tos valstybės autoritetą ir garbę, lio dimensijos (suprask, bankininkų pasaulio). verčiantys bodėtis ja savus piliečius. Ir kenčia žmonės, įmonės, Taigi, kuris vilkas labai norėjo ėsti: Šiaulių bankas, užvaldęs 2,7 galop, pati valstybė, suteikusi kokiam nors nesusipratėliui teisę mlrd. Lt vadinamąją gerąją Ūkio banko dalį, ar Europos rekonstruk- spręsti jos vardu. cijos ir plėtros bankas (ERPB), valdantis nemažą dalį Šiaulių banko Duris užvėrė Ūkio bankas. Veiklą nutrauklė pirmasis šalies akcijų? Nuojauta kužda, kad tai vis tik ERPB, turintis pakankamai komercinis bankas. Įdomu, kodėl? Juk bankas ne šiaip koks žvakių politinių galių tam, kad užvaldytų kartais neįprastais sprendimais fabrikėlis, kaip išdidžiai pareiškė Lietuvos banko (LB) šulas Vitas garsėjančio Vladimiro Romanovo kontroliuojamą banką. Vasiliauskas. Kita vertus, nereikėtų šitaip nepagarbiai apie žvakių Kokį tikslą turėjo ERPB? Ar kartu su skandinaviškojo kapitalo fabrikėlius. Antai, Lenkijos žvakių fabrikėliai savo išradingais bankais visiškai įsitvirtinti Lietuvos finansų rinkoje ir „stumti“ savo gaminiais užtvindė Europos valstybes ir mūsų gimtąją šalį. Ir kuria investicinius projektus? Ar kokį kitą kruopščiai slepiamą? Žinant savajai valstybei nemenką pridėtinę vertę. Ne tokią išpūstą, kaip kieno personalių pastangų dėka ERPB atsidūrė mūsų komercinės finansų sektorius. bankininkystės padangėje, įtikinamesnis yra antrasis variantas. Keisčiausia, tas pats LB šulas dar pareiškė, kad jo pagrindinis Esama ir daugiau klaustukų. ERPB yra investicinis bankas, tikslas yra sugaudyti visus sukčius, kurie tarpsta finansinėse įstai- kurio paskirtis – ekonomikos reformų spartinimas besivystančiose gose. Suprask, tai ir yra esminis motyvas, dėl kurio buvo sustab- Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Šio banko nariais yra 60 valsty- dyta Ūkio banko veikla. Ir dar keisčiau, kad tam LB šului paantrino bių ir 2 institucijos - ES ir Europos investicijų bankas. Kuriam galui valstybės Prezidentė Dalia Grybauskaitė. ERPB prireikė veltis į komercinę bankininkystę? Akivaizdu, kad sukčių gaudymas yra ne LB misija ir funkcija. Prieš metus viešai buvo pranešama, kad Šiaulių bankas siūlė Teužsiima tuo teisėsaugos kareiviai, o LB privalo užtikrinti patiki- pagrindiniam Ūkio banko akcininkui taikaus susijungimo variantą, mą finansų įstaigų veiklą. Tam pluša virš šimto Priežiūros depar- paliekant jam 30 proc. akcijų. V.Romanovo ši perspektyva, matyt, tamento valdininkų. Tačiau, atrodo, kad LB siekia savo tikslų. Tai neviliojo. Taigi, nuspręsta Ūkio banką paimti jėga. Šią versiją pa- atskleidžia Ūkio banko veiklos sustabdymo aplinkybės. tvirtina ir tolimesni žingsniai. Pirmiausia, šį savo sprendimą LB prievaizdai aiškina Ūkio Ūkio banko laikinuoju administratoriumi paskiriamas Ąžuolas banko nemokumu ir nelikvidumu. Deja, tai prasilenkia su tikrove. Adomas Audickas, besidarbavęs advokatų kontoroje „Raidla, Uždarytasis bankas iki paskutinės dienos buvo mokus, vykdė visus Lejins & Norcous“, o dar anksčiau ūkio viceministru ir išgarsėjęs mokėjimų pavedimus, normaliai veikė jo bankomatai. Kai dėl kaip fantastiškojo „Visuomio“ vyriausiasis architektas. Tas Ąžuolas likvidumo, tai šis Ūkio banko rodiklis siekė 29 proc., o nustatytasis į talką pasikviečia minėtąją advokatų kontorą, atseikėdamas už normatyvas buvo 30 proc. Tas 1 proc. yra tokia smulkmena, kad neaiškios kilmės paslaugas 350 tūkst. Lt Ūkio banko indėlininkų ir pateikti tai kaip vieną pagrindininių veiklos sustabdymo motyvų klientų pinigų. yra tiesiog naivu. Iki šio oficialaus susitarimo talkinti Ąžuolui dorojant Ūkio Dabartiniu ekonomikos nestabilumo metu laikinų likvidumo banką toji advokatų kontora vykdė slaptą šio banko inspektavimą, problemų turi kone visi komerciniai bankai. Likvidumo proble- tyrinėjo jo klientus, įkeisto turto vertę ir pan. Dar prieš kurį laiką moms spręsti jie formuoja 6 proc. dydžio fondą, skaičiuojant ta pati advokatų kontora dalyvavo solidžiuose ERPB sandoriuose, nuo depozitinių indėlių sumos, kuriuo disponuoja LB, teikdamas teikdama garsiajam investiciniam bankui neaiškios kilmės pas- likvidumo užtikrinimo paskolas. Kodėl Ūkio bankui nebuvo suteikta laugas. Suprantama, tai galėjo būti informacija ir pranešimai apie tokia paskola? Lietuvos ekonominę padėtį, politinę konjunktūrą ir pan. Visiškai Kitas rimtas priekaištas Ūkio bankui buvo per didelis paskolų, tikėtina, kad ta informacija galėjo turėti ekonominio ir politinio susijusių su pagrindiniu akcininku, portfelis. Be abejonės, tai kelia šnipinėjimo požymių. pavojų banko likvidumui. Tuo labiau, kad, kaip teigiama, įmonių, Ūkio banko sudorojimo sumanymas tampa kone peršviečia- kurioms išduotos paskolos, turtas buvo pervertintas, jos nemokėjo mu, paviešinus kai kurias pikantiškas smulkmenas iš V.Vasiliausko palūkanų. Tačiau taip tik teigiama. Kokia tikroji tų aktyvų vertė, studentiškų laikų. Pasirodo, jiedu su tos visur spėjančios advokatų niekas taip ir nepaskelbė. Negautos palūkanos yra banko reikalas, kontoros šefu penketą metų gyveno viename studentų bendrabu- šitaip jis mažina savo pajamas ir pelną. čio kambarėlyje ir dar, ko gero, atokvėpio valandėlėmis maukė alų. Akivaizdu, kad tikrieji Ūkio banko veiklos sustabdymo Štai koks sąmokslo scenarijus buvo sukurptas virš Ūkio banko motyvai yra visiškai ne tie, kurie yra formaliai įvardijami. Atro- galvos. Banditizmo požymių jame daugiau nei reikia. Taigi, kara- do, kad svarbiausia šioje istorijoje yra vilko moralė, kuris teisus, liaus, valstybės ir įstatymo vardu keli skaistūs berneliai gali grobti nes nori ėsti. Beje, savo credo šiuo požiūriu viešai išsakė ir pats bankus, žlugdyti įmones ir indėlininkus. Be jokio šūvio.

4 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ LITHUANIAN HIGHLIGHTS

In the name of the king, the state and the law

Kęstutis Jaskelevičius the wolf’s moral is the most important in this story – the wolf is right because it is hungry. V. Vasiliauskas has publicity declared his credo Once, in the name of kings and today in the name of the state by saying that ethics and morality are not the dimensions of this and the law decisions are taken which rather often trample the aut- world (but rather bakers’ world). hority and morality principles of the state, and evoke the antipathy So, which wolf was the most hungry: Šiaulių bankas which took of its citizens. People and companies suffer, and finally the state itself over the so-called good assets of LTL 2.7 billion of Ūkio bankas, or the which has awarded this decision-making right to these ignorants on European Bank for Reconstruction and Development (EBRD) which behalf of it is harmed. owns most of Šiaulių bankas shares? The feeling is that it is EBRD Ūkio bankas was closed. The activities of the first in Lithuania which has sufficient political powers to take over the bank controlled commercial bank were stopped. Why? The bank isn’t the candle by unpredictable Vladimiras Romanovas. manufactory, as was loudly declared by the head of the Bank of What was EBRD’s goal? Hand in hand with the Scandina- Lithuania Vitas Vasiliauskas. On the other hand, one should not dis- vian-capital banks to completely get established in the Lithuanian parage candle manufactories. For example, the Poles have flooded financial market and push forward with its investment projects? Or the European and Lithuania market with their candles what brings did it have another secret plan? The latter is more realistic particular- a significant value added to Poland. Not so boosted as the financial ly if we decide to reveal whose personal efforts have helped EBRD to sector. become a part of our commercial banking. The strangest thing is that the same head of the Bank of Lithu- There are many more question-marks. EBRD is an investment ania announced that his main objective was to catch all the swindlers bank which objective is to speed up economic reforms in the develo- who prosper in financial institutions. Should we understand that to ping East and Central European countries. Its members are 60 coun- be the main reason to stop the activities of Ūkio bankas? It is even tries and 2 institutions – EU and European Investment Bank. Why has stranger that the President of Lithuania Dalia Grybauskaitė suppor- EBRD decided to get involved into commercial banking? ted him. A year ago, it was publicly announced that Šiaulių bankas It’s clear that catching swindlers is neither the mission nor functi- suggested the main shareholder of Ūkio bankas to make a peaceful on of the Bank of Lithuania. This must be in the hands of law enforce- merge of the banks by leaving him 30 per cent of shares. V. Romano- ment bodies, whereas the Bank of Lithuania must guarantee steady vas, probably, was not crazy about this idea. Thus, it was decided to activities of financial institutions. Over a hundred of functionaries in take the bank by force. This version has been proved by all the recent the Supervision Department are engaged in this. It seems, however, developments in the bank. that the Bank of Lithuania has its own goals what is proved by the Adomas Ąžuolas Audickas was appointed to the position of the circumstances under which Ūkio bankas’ activities were stopped. temporary administrator of Ūkio bankas. His previous employments First, the Bank of Lithuania explains his decision by the were the lawyers’ office “Raidla, Lejins & Norcous”, vice-minister insolvency and non-liquidity of Ūkio bankas. Alas, that is not true of economy and he was known as the chief architect of the fantas- to life. Until the last day, the closed bank was solvent, did payment tic ‘Visuomis’ project. Ąžuolas in person invited the same lawyers’ transactions, its ATMs operated. The liquidity rate of the bank was office to assist him as the bank’s temporary administrator and paid 29 per cent, whereas the fixed norm was 30 per cent. 1 per cent is a it LTL 350 thousand from the pockets of Ūkio bankas depositors and too minor argument to be presented as one of the main motives for clients. closing the bank. Before the official agreement to help Ąžuolas in his new work, Almost all commercial banks have temporary liquidity pro- the lawyers’ office conducted secret inspection of the bank, analy- blems in the ongoing period of economic instability. To solve the sed its clients and value of mortgaged assets, etc. Even before that, liquidity problems, they form the fund of 6 per cent from the amount the same office participated in certain large EBRD transactions by of deposits which is administered by the Bank of Lithuania by pro- providing ambiguous services to the famous investment bank. These viding liquidity security loans. Why such a loan wasn’t extended to services could be information and reports about the economic situ- Ūkio bankas? ation in Lithuania, political conjuncture, etc. It seems likely that that information had the signs of economic and politic espionage. A too large portfolio loans associated with the main sharehol- der was another serious warning for Ūkio bankas. No doubt, that was Publication of a few piquant extracts from V. Vasiliauskas’ stu- dangerous for the bank’s liquidity. Moreover that it was said that the dent letters makes the idea to destroy Ūkio bankas absolutely clear. value of assets of companies with issued loans was overestimated, As it happens, V. Vasiliauskas and the managing partner of “Raidla, these companies did not pay interest. These are only assumptions, Lejins & Norcous” were roommates for five years and, most proba- however. Nobody has ever announced the true value of these assets, bly, liked to have a few beers together after lectures. whereas non-paid interest is the concern of the bank only. This is the scenario which is criminal at its core. Thus, in the It’s clear that the true motives for stopping Ūkio bankas’ name of the king, the state and the law, a few innocent guys may rob activities are not those which are formally declared. It seems that banks, destroy companies and depositors without a single shot.

5 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS V E R S L O I R P O L I T I K O S AKTUALIJOS

Bando tirpdyti renovavimo įšalą Andriaus Kubiliaus vadovaujamos dešiniųjų Vyriausybės daugiabučių renovacijos Mūsų ir ne mūsų šalies programa patyrė fiasko. Iki šių metų žadėta renovuoti net 4,9 tūkst. namų, o pavyko dirvonai atnaujinti vos daugiau nei 470 daugiabučių. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė Lietuvos Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, panašu, ruošiasi nesiterlioti su nenorinčiaisiais ekonomikos konferencijoje išdėstė savo renovuoti būsto. Seimas sausio viduryje pakeitė daugiabučių renovavimo tvarką, poziciją apie išsisėmusias ir perspektyvias pagal kurią nuspręsta renovacijai reikalingas paskolas perkelti ant savivaldybių įkurtų šalies verslo nišas. įmonių pečių, o kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį iš viso nurėžti. Savivaldy- Anot ministrės, tradicinė pramonė, bės sveikina naująjį modelį, tačiau kartu jį ir peikia. pagrįsta senkančių išteklių naudojimu, yra Savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas mano, kad savi- išsisėmusi, ateitis – žalioji energetika, ener- valdybės tikrai neturės lėšų prisidėti kiekvieno būsto renovacijai. „Ant tos virvutės giją tausojančios technologijos. suveriami įpareigojimai savivaldybėms, kurie tampa girnapusėmis ant kojų“, – teigia Birutė Vėsaitė teigia, kad nepakanka- Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. mai išnaudojame mobiliųjų technologijų Ar pavyks Vyriausybei susitarti su infrastruktūrą ir prognozuoja, kad po 10 savivaldybėmis dėl naujojo renovavimo metų mums pritrūks IT specialistų. Dar modelio? viena niša – bio bei nano technologijos. „Europa sensta, todėl akivaidu, kad didelis Attempts to melt the dėmesys bus skiriamas biotechnologijoms. renovation ice Naują verslo nišą Lietuva galėtų rasti medi- cinos turizmo, apgyvendinimo sferose. Ki- The apartment-building renovation tas neišnaudotas potencialas – pramoninis program launched by the right-wing Govern- dizainas. „Specialistų priruošėme, esame ment under the leadership of Andrius Kubilius puikiai išvystę medienos pramonę, has experienced a fiasco. It was planned to renovate up to 4.9 thousand buildings until tačiau gaminame lenteles IKEA this year, yet the result is of only a little more than 470 apartment-buildings. ir kitiems, be savo brendo – tai It seems that the Government of Algirdas Butkevičius is planning not to muddle ne mūsų šalies dirvonai“, – along with the ones unwilling to renovate their home. In the middle of January the mano ūkio ministrė. Seimas has altered the apartment-building renovation procedures, according to which the loans needed for the renovation will be shifted on to the shoulders of the The soil of our municipal enterprises, while the compensations for heating and hot water will be cut and not our altogether. The municipalities both welcome and rebuke the new model. country The president of the Association of Municipalities Ričardas Malinauskas thinks that the municipalities will surely not have enough funds to help with the renovation In the Lithuanian of every building. „The obligations of the municipalities become millstones on one‘s Economy Conference feet.“ - states the Mayor of Klaipėda Vytautas Grubliauskas. the Minister of Economy Birutė Vėsaitė has stated Will the Government be able to come into accord with the municipalities regar- her position regarding the ding the new renovation model? spent and promising business niches of the country. Automobilių neapmokestins According to the Minister, the tra- ditional industry, based on using scarce Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, jog Ministrų kabinetas šiuo metu resources, has come to the end of its tether automobilių apmokestinimo nesvarsto. Taip esą yra ir kitose Europos Sąjungos and the future is the green energetics and valstybėse. environmental-friendly technologies. „ES valstybėse vyksta diskusija ir einama daugiau tuo keliu, kad yra didina- Birutė Vėsaitė states that the infras- mas akcizas naftos produktams. Tokiu atveju yra daugiau socialinio teisingumo - tructure of mobile technologies is used tas, kuris daugiau važiuoja, daugiau perka kuro ir daugiau sumoka akcizo mo- insufficiently and forecasts that after 10 kesčių. Automobilių mokestis šiuo metu nebėra taip aktyviai svarstomas ir kitose years we will be lacking IT specialists. šalyse, mes irgi jo nesvarstome“, - vasario viduryje po Vyriausybės pasitarimo sakė Another niche - bio and nanotechnologies. A. Butkevičius. „The Europe is getting old, therefore it is obvious that a lot of attention will be given No taxes for cars to biotechnologies. Lithuania could find The Prime Minister Algirdas Butkevičius claims that the Cabinet currently is a new business niche for medical tourism not considering car taxation. The same situation can be seen in other European and accommodation. One more untapped Union countries as well. potential - industrial design. „We have prepared specialists, the medical industry „The EU members are in a debate and the path of increasing the excise for oil is developed excellently, yet we produce products is chosen. This should support social justice - a person driving more buys boards for IKEA and others, without a more fuel and thus pays more excise taxes. Car taxation is currently not so actively brand of our own - that is not the soil of our discussed in other countries, we are not discussing it either.“ - stated A. Butkevi- country.“ - thinks the Minister of Economy. čius after Government meeting in the middle of February.

6 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS TOPICALITIES

Sprogo NT mokestis Kuomet nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pūtėsi ir galiausiai 2008 metais Užkliuvo valstybės turto sprogo kainų burbulas, politikai mus įtikinėjo, kad NT mokestis padėtų ateityje ap- privatizavimas sisaugoti nuo būsimų „burbulų“. Užuot tai padaręs, pats NT mokestis virto burbulu „Pusė privatizuoti siūlomo valstybės ir ką tik sprogo, - diagnozavo vasarį Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos turto – pardavimui neparengti, valstybės ne- instituto vyr. ekspertė. kilnojamojo turto atnaujinimas irgi nerezulta- Ji primena gėdingą faktą, kad vietoj planuotų 17 mln. litų „prabangaus“ NT tyvus“, – audito išvadas apibendrino valstybės mokestis biudžetą papildė tik 3,8 mln. litų. Anot K.Leontjevos, NT mokesčiui sprogus kontrolierė Giedrė Švedienė. tarsi muilo burbului, šaliai reikėtų apsivalyti ir nusiplauti muilo likučius – atsisakyti Auditoriai nustatė, kad Valstybės turto neveiksmingo įstatymo, o siekiant ateityje apsisaugoti nuo tokių žalingų burbulų, fondas ėmėsi ne visų veiksmų, kad būtų derėtų smarkiai apmokestinti visas politikų iniciatyvas įvedinėti naujus mokesčius. nustatyta teisė patekti į privatizuotinus objektus privatiems asmenims priklausian- Real estate taxes explode čiuose žemės sklypuose, juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Dar beveik 100 objektų negalima When the real estate price bubble was expanding and finally exploded in 008,2 pradėti pardavinėti, nes jie yra neįteisinti ir the politicians were assuring us that the RE taxes would help us protect ourselves for nustatytu laiku neperduoti valdyti Valstybės the future „bubbles“. Instead of doing that, the RE turto fondui. Privatizavimo objektų sąraše tax itself became a bubble and has just exploded. - yra ir panaudai suteiktų objektų, o kai kurių diagnosed Kaetana Leontjeva, the senior expert of panaudos sutarčių trukmė siekia net keliolika Lithuanian Free Market Institute in February. metų, tad jų privatizuoti taip pat negalima. She reminds of a shameful fact that instead Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas, of 17 million litas planned, the taxes on „luxurious“ anot auditorių, taip pat nerezultatyvus: iš 30 RE have supplemented the budget only with 3.8 nekilnojamojo turto objektų nuo 2007 m. million litas. According to K. Leontjeva, after the atnaujinti tik 2. Planuota, kad lėšos visiems explosion of the RE tax bubble, the country should šiems objektams atnaujinti bus gautos clean itself and wash the remains of soap - to aban- pardavus beveik 300 į Atnaujinamo valstybės don the effectless law and, seeking to avoid such nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktų objektų. harmful bubbles in the future, tax all the initiatives Dėl nekilnojamojo turto rinkos sąstingio šiuos of the politicians to impose new taxes. objektus parduoti sudėtinga, o ir Turto banko planuojamos valstybės nekilnojamojo turto pardavimo pajamos kai kuriais atvejais buvo Testuos unijų vadovus per daug optimistinės. Jau kovo mėnesį prasidėsiančių mokymų metu bus skiriamas atskiras dėmesys Lietuvos banko egzaminams. Dar šešiems vadovams neišlaikius kredito The privatization of the state unijų egzamino, vasario vidury Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ėmė rengti property did not go unnoticed atskirą mokymų bazę. The auditors have found that the State Kaip teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius, ruošiama Property Fund did not take enough steps in speciali Lietuvos banko egzaminams skirta mokamoji medžiaga, o nuo kovo order to determine the right to enter, use and mėnesio bus vykdomas visų LCKU sistemai priklausančių kredito unijų vadovų maintain the objects that are to be privatized, žinių vidinis testavimas. situated on the land, which belongs to private Lietuvoje veikia 75 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 63 priklauso persons. Also, almost 100 objects cannot be LCKU sistemai ir Asociacijai Lietuvos sold yet, because they have not been vali- kredito unijos. dated and transferred to the State Property Fund on time. The list of privatization objects The credit union contains the objects provided for uncompen- managers will be tested sated use and the duration of some of those contracts amount even to more than a dozen During the training starting alre- of years, thus they cannot be privatized as ady in March a distinct consideration well. According to the auditors, the renovation will be given to the examination by the of the state property was also ineffectual: sin- Bank of Lithuania. After six more credit ce 2007 only 2 real estate objects were renova- union managers have failed the exami- ted out of 30. It was planned to accumulate nation, Lithuanian Central Credit Union (LCCU) began to prepare a separate the funds needed for the renovation of these training base. objects after selling almost 300 objects listed According to Fortunatas Dirginčius, the Chairman of the Board at LCCU, in the List of Renewal of the State-owned Real a special training material is being prepared for the examination of the Bank of Estate. Due to the real estate market stagna- Lithuania, and as of March all the internal knowledge of the managers of the tion, the process of selling these objects is credit unions, which belong to the LCCU system, will be tested. complicated and the income from selling the To this day 75 licenced credit unions operate in Lithuania, 63 of which be- state-owned real estate planned by the Bank long to the LCCU system and the Association of Lithuanian Credit Unions. of Property was sometimes too optimistic.

7 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS EUROPOS SĄJUNGA Lietuvoje ekonomikos ES - besitęsianti

Pokalbis su Europos drausmės, ekonomikos valdymo stiprinimo, griežtesnės bankų priežiūros srityse, tačiau Parlamento nariu bendra situacija dar nedžiugina. Zigmantu Balčyčiu apie Per metus bedarbių ES padaugėjo 2 milijonais ir bendras jų skaičius jau viršija 25 mln. Oficialus nedarbo lygis ES siekia 10,6 proc., o euro zonos valstybėse - 11,6 proc. Padaugėjo Lietuvos ir ES rūpesčius: ilgalaikių bedarbių - beveik kas antras jų neturi darbo jau ilgiau kaip metus. Ypač nukentėjo užimtumą, geležinkelio jaunimas. Nedarbo lygis tarp jaunų, iki 25 metų, žmonių kai kuriose šalyse yra didesnis nei 50 „Rail Baltica“ perspektyvas, proc. tarptautinių kredito reitingų Europos Parlamente (EP) neseniai paskelbtoje ES 2013 metų augimo apžvalgoje ES prognozuojamas 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas, o euro zonoje - 0,4 agentūrų nekontroliuojamą proc. Lietuvoje šiuo p0žiūriu geresnė. Lietuvos bankas numato, kad šiemet BVP ūgtelės 3,1 veiklą, uždaromos Ignalinos proc., o 2014 m. dar paspartės - 3,8 proc. Prastos ES augimo perspektyvos reiškia, kad su atominės elektrinės finansa- užimtumu susijusi padėtis greitai nepagerės. Todėl šioje srityje būtinos veiksmingos prie- monės, o valstybės narės turi koordinuoti savo sprendimus, kurie leistų steigti arba atkurti vimo peripetijas. prarastas darbo vietas. Viena svarbiausių sričių, kurioje bus priimta svarbių sprendimų, - mažų ir vidutinių įmo- nių (MVĮ) veiklos skatinimas. Ko smulkusis ir vidutinis verslas gali tikėtis artimiausiu metu? Ne Nedarbas vis dar yra skaudi ES rykštė. paslaptis, kad MVĮ yra ES ekonomikos ramstis, ilgalaikio ekonomikos augimo ir darbo vietų Laukiamo rezultato neatneša verslo biuro- kūrimo varomoji jėga. MVĮ sudaro per 98 proc. visų ES įmonių, jose darbuojasi daugiau kaip kratinės naštos mažinimas ir naujų įmonių du trečdaliai dirbančių Bendrijos gyventojų, o jų sukurta vertė siekia net iki 60 proc. BVP. kūrimosi skatinimas. Ar 2013 metai duos Bankų paskolos buvo ir tebėra pagrindinis MVĮ finansavimo šaltinis. Tačiau netinkamas apčiuopiamų poslinkių užimtumo srityje? finansų sektoriaus veiklos reglamentavimas, taip pat finansų, ekonomikos ir skolų krizės pa- Pastaruoju metu ES priimta nemažai dariniai lėmė, kad prireikus gauti finansavimą įmonės susiduria su didžiulėmis problemomis. svarbių sprendimų dėl priemonių finansinės Bankai smarkiai sugriežtino smulkiajam ir vidutiniam verslui teikiamų paskolų reikalavimus.

8 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ EUROPOS SĄJUNGA

Drieksis „Baltica – Adriatica“ geležinkelis Ne kartą įvairiomis progomis esate pabrėžęs transeuropinių susiekimo arterijų svar- kilimas, bą, atidžiai sekate „Rail Baltica“ geležinkelio projekto įgyvendinimo eigą. Ar 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu ES nemažins dėmesio šiam projektui? Europos Komisijos (EK) sprendimu geležinkelis „Rail Baltica“ turi tapti neatsiejama transporto koridoriaus „Baltica-Adriatica“ dalimi. Ambicingam geležinkelio projektui recesija „Adriatica“, kuris bus nutiestas nuo Gdansko ir Varšuvos iki Venecijos ir Adrijos jūros, jau taip pat uždegta „žalia“ šviesa. „Rail Baltica“ ir „Adriatica“ reiškia, kad Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Če- Dabar iš MVĮ verslininkų prašoma ne tik kija, Slovakija, Austrija, Italija bus sujungtos viena geležinkelio arterija, ir Lietuvai atsivers įprastų banko, bet ir papildomų asmeninių didžiulės galimybės gerinti susisiekimą su kitomis Europos valstybėmis ir stiprinti savo garantijų, laidavimo asmeniniu turtu. Tai ekonomiką. Visoje atkarpoje nuo Varšuvos iki Venecijos bus 6-7 taškai, kuriuos pasiekęs, tapo nemaža kliūtimi įsteigti savo įmonę galėsi persėsti į kitą traukinį, vykti bet kuria norima kryptimi į kitas 3-4 valstybes. Atsive- ar investuoti į jau turimą verslą, plėtoti jį. ria didžiulės perspektyvos judėti, keliauti, pervežti krovinius. Bankai buvo nesuinteresuoti teikti paskolas MVĮ, tad dalis jų bankrutavo. Todėl geležinkelis „Rail Baltica“ Būtina aiškiai pasakyti, kad di- Lietuvai yra vienas iš svarbiausių šimtme- Nuspręsta sudaryti įmonėms sąlygas džiausias kaltininkas yra generalinis čio projektų, suteikiantis galimybę ne naudotis alternatyviais finansavimo šalti- rangovas „Nukem“, kuris nevykdo, o tik politiškai, bet ir ekonomiškai pakeisti niais, mažinti įprastą verslininkų priklauso- gal ir nebegali ar nebenori tinkamai savo statusą, strateginę situaciją: būti ne mybę nuo bankų finansavimo. Šiuo tikslu vykdyti savo įsipareigojimų. Europos investicijų bankui (EIB) jau skirta Europos pakraščiu, periferija, o tapti jos papildomai 10 mlrd. eurų. EIB sudarytos transporto sistemos, tuo pačiu ir ekono- galimybės per kitus 3-4 metus suteikti mikos dalimi. Šis projektas yra ne tik Lie- smulkiajam ir vidutiniam verslui iš viso 60 tuvos, bet ir viso Rytų regiono įsijungimas mlrd. eurų finansavimą. Lietuvos įmonės, į Europos geležinkelių ir į Vakarų valstybių norinčios kurti naujas darbo vietas, taip pat ekonominę sistemą. galės pasinaudoti šiuo finansiniu mechaniz- Jei pavyktų sklandžiai įgyvendinti šį projektą, manau, ir Rusijai būtų naudinga euro- mu. Be to, bankai, kurie padidins ilgalaikį pinį geležinkelį pratęsti iki Sankt Peterburgo. Krovinių srautai per Baltijos valstybes tokiu skolinimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, atveju galėtų padidėti net keliskart. lengviau suteiks joms pigesnius kreditus, Labai svarbu, kad europinė geležinkelio vėžė būtų nutiesta į Klaipėdos jūrų uostą. bus leidžiama skolintis su mažesnėmis Tai dar labiau sustiprintų galimybę naudoti „Baltica-Adriatica“ geležinkelio arteriją. Ir tai palūkanomis. yra realus sprendimas, nes praėjusiais metais EK sutiko, kad būtų nutiesta jungtis tarp Šias priemones numatyta labiausiai „Rail Baltica“ ir Klaipėdos jūrų uosto. Reikėtų sugrįžti prie galimybių studijos dėl giliavan- taikyti tuose sektoriuose, kuriuose galima denio uosto statybos, atliktos dar 2004 metais. Modifikavus šį projektą, gal būt pavyktų sukurti daug darbo vietų: statybų, verslo pritraukti ne tik investicinių ES, bet ir kitų valstybių, pavyzdžiui, Kinijos, lėšų. paslaugų, logistikos, turizmo ir didmeni- Žinoma, „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nės prekybos, taip pat energijos taupymo nuo mūsų kaimynių – Latvijos, Estijos – požiūrio bei teikiamos ES paramos. „Rail Baltica“ sektoriuose - pastatų renovacijos, atliekų projektui įgyvendinti reiktų daugiau kaip 3 milijardų eurų, iš kurių didžiąją dalį, iki 85 tvarkymo, antrinio žaliavų perdirbimo proc., turėtų skirti ES. Visa tai turi atsispindėti 2014-2020 metų Europos Sąjungos biudže- programose. te, dėl kurio valstybių vadovams iki šiol nepavyksta susitarti. Toms valstybėms, kuriose darbo paja- EK yra iškėlusi užduotį (tai įrašyta ir į ES „Baltąją knygą“), kad iki 2030 metų apie 30 mų apmokestinimas yra palyginti didelis, re- proc. krovinių, o iki 2050 metų – net 50 proc. bus gabenama geležinkeliais. Todėl projek- komenduojama palengva jį mažinti, nes tai tas „Rail Baltica“ įgauna ypatingą strateginę reikšmę visam regionui, ir, nežiūrint įvairių trukdo kurti naujas darbo vietas. Tam, kad trukdžių, jį būtina įgyvendinti kuo greičiau. tai neturėtų poveikio biudžeto pajamoms, siūloma didinti vartojimo, turto, aplinko- Apynasris kredito reitingų agentūroms saugos mokesčius. Papildomų pajamų vals- Esate griežtesnio tarptautinių kredito reitingų agentūrų veiklos reglamentavimo šali- tybės galėtų gauti ne keldamos mokesčių ninkas .Ar yra kokių poslinkių šioje srityje? tarifus ar kurdamos naujus mokesčius, o plėsdamos apmokestinimo bazes. Sausį EP balsavo už priemones, sugriežtinančias kredito reitingų agentūrų veiklą. Siekiama padidinti kredito reitingų agentūrų veiklos ES skaidrumą. Juk nuo šių agentūrų Kita vertus, mokesčių sritis - labai sprendimų priklauso valstybių ekonominė ir politinė perspektyva ir kokia kaina bus sko- jautri. Prieš priimant kokį nors sprendimą linamasi tarptautinėje paskolų rinkoje. Esu įsitikinęs, kad naujos priemonės leis objekty- reikia viską labai gerai apskaičiuoti. Be to, viau ir skaidriau vertinti Europos valstybių finansinę padėtį. svarbu aktyviau naudoti ES struktūrinių fondų lėšas smulkiajam ir vidutiniam verslui Nuo pat krizės pradžios pradėta kalbėti apie iki šiol beveik nekontroliuojamą kre- skatinti. Šalys raginamos nacionalinėse dito reitingų agentūrų veiklą bei jų didžiulę ir neretai destruktyvią įtaką ne tik valstybių reformų programose nurodyti, kaip jos per narių skolinimosi perspektyvoms, bet ir jų ilgalaikiam ekonominiam augimui. Todėl kitą finansinį laikotarpį, 2014-2020 metais, privalome turėti nuosavą reitingų sistemą ir ją tobulinti. ketina naudoti struktūrinių fondų lėšas su Investuotojai bus skatinami naudotis ES vidaus reitingais, mažiau kliautis išorės ekonomikos augimu susijusiems priorite- kredito reitingų agentūrų vertinimais. Nepasitikėjimo banga oligopolinės rinkos sąlygo- tams. mis dirbančiomis tarptautinėmis reitingų agentūromis kilo 2008-aisiais, kai finansų krizės

9 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS EUROPOS SĄJUNGA

įkarštyje šios agentūros nesugebėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB) kartu su EK. Būtina aiškiai pasakyti, įžvelgti finansinių problemų, vertinda- kad didžiausias kaltininkas yra generalinis rangovas „Nukem“, kuris nevykdo, o gal ir mos didžiąsias privačias finansų verslo nebegali ar nebenori tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų. bendroves. Ne Lietuva priėmė sprendimą uždaryti Ignalinos AE. Tokia buvo iškelta sąlyga Ateityje bus reikalaujama, kad stojant į ES. Stojimo į ES sutartyje IAE finansavimas nedviprasmiškai numatytas iki išleidžiantieji struktūrizuotų finansinių atominės uždarymo pabaigos 2030 metais. Sutartyje nenumatytas finansinės para- priemonių emisijas vienu metu gautų mos nutraukimo terminas, ten pažymima, kad jėgainės uždarymas yra nepakeliama du reitingus iš dviejų skirtingų agentūrų. našta mūsų valstybei. Griežtinami ir kiti reikalavimai. Joks reitin- Kita vertus, mes neturime visam regionui nesaugių reaktorių uždarymo patir- gų agentūros narys ar akcininkas negalės ties. Todėl EK priskyrė konsultantą ir koordinatorių – minėtąjį ERPB. 2001 m. su šiuo turėti daugiau negu 5 proc. kitos agen- banku pasirašyta sutartis, kad jis konsultuos ir prižiūrės, jog uždarymo projektai tūros akcijų. Reitingų agentūros negalės būtų įgyvendinti tinkamai ir laiku. Be suderinimo su ERPB nebuvo galima žengti nė turėti akcijų reitinguojamuose subjektuose žingsnio. ar finansinių interesų jų atžvilgiu. Taigi, be šio banko žinios nežengėme nė vieno žingsnio, pradedant generalinio Reitingų agentūrų, į kurias kreipiasi rangovo konkurso sąlygų parengimu (pagal kurias ir buvo parinktas generalinis ran- emitentas, paslaugoms bus taikomas govas), IAE uždarymo plano parengimu ir baigiant atliktų darbų tinkamumo finan- rotacijos principas. Siekiama užtikrinti, suoti patvirtinimu. Todėl neteisinga, kai visa elektrinės uždarymo projektų vėlavimo kad viena agentūra neteiktų reitingų kaltė priskiriama tik Lietuvai. Sutinku, kad turime stiprinti Ignalinos IAE uždarymo ilgiau kaip trejus metus arba daugiau vadybą. Tai labai svarbu. Tačiau, pirmiausia, visos pusės – EK, ERPB, Lietuva, genera- nei vienerius metus, jei ji reitinguoja linis rangovas – taip pat turi vykdyti savo įsipareigojimus. daugiau kaip dešimt to paties emitento Antra, ERPB kartu su Lietuva įsteigė Projektų valdymo grupę, kurios paskirtis skolos finansinių priemonių. Privaloma – spręsti iškilusias problemas. Iš pradžių Projektų valdymo grupėje dirbo 26 konsul- agentūrų rotacija reitingų rinkoje turėtų tantai, kurių kandidatūros taip pat buvo suderintos su ERPB. Konsultantams už darbą sukurti didesnę konkurenciją. sumokėta buvo 42,8 mln. eurų. Kodėl dabar, kai kilo problemų su IAE uždarymo Kredito reitingų agentūros privalės projektų valdymu, šioje grupėje belikę vos 6 specialistai? atnaujinti valstybių skolinimosi reitin- Kol kas niekas – nei EK, nei ERPB, nei Donorų asamblėja (donorės yra Austrija, gus ne kas dvylika mėnesių, o kas šešis. Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Reitingai turės būti paskelbti pasibaigus Norvegija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Europos Komisija) – nesiūlo, kaip darbo dienai ir likus bent valandai iki ES spręsti pagrindinę problemą. Juk generalinis rangovas „Nukem“ nevykdo savo įsipa- reigojimų ir dėl to ne tik vėluoja, bet ir brangsta IAE uždarymo darbai. Konsultantams už darbą Donorai suteikė dar 3 mėnesius, per kuriuos Lietuva ir uždarymo projektų ran- sumokėta buvo 42,8 mln. eurų. govas – Rusijos-Vokietijos kapitalo įmonė „NUKEM technologies“ – turėtų išspręsti Kodėl dabar, kai kilo problemų su jau dvejus metus besitęsiantį konfliktą. Per tą laikotarpį rangovas turi pateikti visą IAE uždarymo projektų valdymu, dokumentaciją ir atsakyti į visus klausimus dėl technologinės įrangos, nes iš 100 Projektų valdymo grupėje belikę vos pateiktų branduolinio kuro saugojimo konteinerių, kuriuose turės būti laikomas 6 specialistai? labai radioaktyvus branduolinis kuras, net 99 nustatyti vienokie ar kitokie techniniai nukrypimai. Konfliktas su generaliniu rangovu dėl to, kad pagamintos talpyklos neatitinka elektrinės uždarymo plane nustatytų techninių reikalavimų, yra esminės svarbos. Ne- turime teisės priimti įrenginių, kurie neatitinka branduolinės saugos reikalavimų. Be to, esu įsitikinęs, kad visų reikiamų dokumentų rangovas, ko gero, laiku ir nepateiks. Šiuo metu mūsų valstybė yra tapusi generalinio rangovo įkaite. Ir jau dabar yra prekybos vietų darbo pradžios. Skelbti nukentėjusi, nes darbai vilkinami ir nuolat brangsta. Praėjusią vasarą IAE apsilankiusi valstybės neužsakytus skolinimosi reitin- EP Biudžeto kontrolės komiteto delegacija net pasiūlė stabdyti finansavimą, jei ne- gus bus draudžiama. bus išspręstas konfliktas su generaliniu rangovu. Tokia išvada yra gana logiška, tačiau Manau, kad ateityje prasminga šitaip neišspręsime pagrindinės problemos. O Lietuvos ir generalinio rangovo ginčas įsteigti ES kredito reitingų agentūrą. gali turėti neigiamos įtakos numatant finansavimą 2014-2020 metais. Šitaip būtų galima objektyviai įvertinti re- Daugiau nebegalime taikstytis su mums nuolat primetamais kaltinimais dėl IAE alią situaciją valstybėse narėse bei atlikti uždarymo darbų vėlavimo. Čia gali padėti tik aktyvūs EK veiksmai. Juolab kad EK at- tam tikras ateities prognozes. stovas pats aktyviai dalyvavo generalinio rangovo parinkimo procese. Lietuva nuolat informavo ir EK, ir Donorų asamblėją apie darbų eigą ir atsiradusias problemas, o be Vėluojantys darbai - to, EK yra atsakinga už ES finansinės paramos panaudojimą. Apmaudu, kad EK šiuo bendra kaltė metu nusišalino nuo minėtų problemų, viską pavesdama spręsti Donorų asamblėjai. Didelis valstybės rūpestis yra Ignali- Tačiau ne Donorų asamblėjos funkcija yra nagrinėti Lie- nos atominės elektrinės (IAE) uždarymas. tuvos ir „Nukem“ ginčus. EK priekaištauja, kad dėl vėluojančių dar- bų didžiausia kaltė tenka Lietuvai. Ar šie Kalbėjosi Kęstutis Jaskelevičius priekaištai, Jūsų nuomone, yra pagrįsti? Atsakomybė ir kaltė dėl kilusių Rengta kartu su Europos Parlamento Socialistų ir problemų turi tekti ne tik Lietuvai, bet ir demokratų pažangiojo aljanso grupės Lietuvos delegacija

10 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ

Economic recovery in Lithuania, continuing recession - in the EU

A conversation with the member of the European Parliament Zigmantas Balčytis about the troubles of Lithuania and the EU: employment, the perspectives of the railway „Rail Baltica“, the reinless activity of the international credit rating agencies and the funding peripeteia of Ignalina nuclear power plant closing process.

Unemployment is still painful in the EU. in the gross domestic product (GDP) of the EU and 0,4 - in the Eurozone. Poor EU growth Cutting red tape for businesses and promo- perspectives mean that the situation related to employment will not improve very soon. ting the creation of new enterprises do not Therefore this sphere requires effective measures and the member states must coordinate bring the expected result. Will the year of their decisions, which would enable creating new or recovering lost workplaces. 2013 provide tangible improvement in the One of the most important fields, where new decisions will be implemented, - promo- field of employment? ting small and medium-sized enterprises (SME). What should the small and medium-sized Recently the EU has adopted a num- enterprises expect in the nearest future? There is no secret that SME is the prop of the EU ber of important decisions regarding the economy and the driving force of the long-term growth and creating jobs. SME constitute financial discipline of the measures, strengt- more than 98 percent of all the EU enterprises, which employ more than two thirds of the hening economic management and stricter European Community, and their created value amounts up to 60 percent of the GDP. bank supervision, yet the overall situation is Bank loans were and still are the main SME financing source. However, inadequate still disappointing. financial sector regulation, as well as the consequences of the financial, economic and debt In two years the number of unemploy- crisis have determined that enterprises in need of financing have to face enormous challen- ed in the EU increased by 2 millions and the ges. The lending requirements for the small and medium-sized enterprises were severely total number already exceeds 25 million. tightened. Now the SME businessmen are required to provide not only regular, but also Official unemployment level in the EU additional personal guarantee with personal assets. This has become a large obstacle for amounts to 10,6 percent, in the Eurozone - establishing a business or investing into the 11,6 percent. The number of the long-term development of an already existing one. At this time our state is a unemployed has increased - almost every The banks had no interest in providing loans hostage of the general contractor. other does not have a job for more than a for SME, thus a part of them went bankrupt. It is already aggrieved, because the year. The youth was particularly affected. In It was decided to allow the enter- works are delayed and their costs some countries the level of unemployment prises to use alternative financial sources are constantly increasing. among people younger than 25 years is and to reduce the usual dependence of higher than 50 percent. the businessmen on bank financing. For The Annual EU Growth Survey of 2013, this reason the European Investment recently published at the European Par- Bank (EIB) was provided with additional liament (EP), predicts 0,3 percent decline 10 billion euros. In the following 3-4 years

11 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS EuropEan union

EIB is enabled to provide the small and European countries and strengthening our economy. The whole section between Warsaw medium-sized enterprises with 60 billion and Venice will contain 6-7 checkpoints, from which one will be able to transfer to another euro financing. Lithuanian companies in- train and travel to 3-4 other countries in any direction. Wide perspectives open for moving, tending to create new workplaces will also traveling and cargo transportation. be able to use this financial mechanism. Thus the railway „Rail Baltica“ is one of the most important projects of this century for In addition to that, banks increasing long- Lithuania, providing an opportunity to change our status and strategic situation not only term lending for small and medium-sized politically, but also economically: instead of being the edge and periphery of Europe, to enterprises and providing cheaper credits become a part of the European transport system and economy. Exactly in the same way this will be able to borrow with lower interest project is a factual integration of not only Lithuania, but of the whole Eastern region into the rates. systems of the European railways and the Western economy. These measures are planned to be If the implementation of this project implemented mostly in those sectors, which It should be clearly stated that goes smoothly, I think that Russia would are capable of creating many workplaces: the biggest culprit is the general also benefit from extending the European construction, business services, logistics, contractor „Nukem“, which does not railway to St. Petersburg. In such case the tourism and wholesale, also in energy pursue, perhaps is not capable of, or cargo flow through the Baltic States could saving sectors - building renovation, waste maybe does not want to pursue its increase several times. management, recycling programs. obligations any more. It is very important that a European The states, where the labor income railway line would be built to Klaipėda port taxation is relatively high, are advised to as well. This would strengthen Lithuania‘s gradually decrease it, because it prevents opportunity to use the „Baltica-Adriatica“ creating new workplaces. In order for it not railway artery even more. And that is a to have an effect on the budged income, realistic decision, because last year the EC it is advised to increase consumption, pro- agreed that there would be a connection perty and environmental taxes. The states between „Rail Baltica“ and Klaipėda sea port. We should return to the feasibility study regar- would get additional income not by increa- ding the construction of the deepwater port, prepared already in 2004. Having modified this sing the tax rates or creating new taxes, but project, perhaps it would be possible to attract investments not only from the EU, but also by expanding the tax bases. from other states, for example, China. On the other hand, the field of taxes is Of course, the implementation of the project „Rail Baltica“ depends not only on the very sensitive. Before adopting a decision, attitude of Lithuania, but on our neighbours - Latvia and Estonia - too, as well as the EU fun- everything needs to be calculated very ding. The „Rail Baltica“ project implementation would require more than 3 billion euros, the well. Moreover, it is important to use the larger part of which - up to 85 percent - would be provided by the EU. All this must reflect in EU structural funds for small and medium- the European Union budget of 2014-2020, which the leaders of the countries cannot agree sized business promotion more actively. on up to this day. The countries are encouraged to indicate in The EC has set a task (which is written in the „White Papers“ of the EU as well), accor- their national reform programs that during ding to which until the year of 2030 about 30 percent, and until 2050 - even 50 percent of the next financial period, in 2014-2020, they cargoes will be transported by rail. Thus the project „Rail Baltica“ is of a particular strategic are planning to use the structural funds for importance for the whole region and, despite of various obstacles, must be implemented as priorities related to the economic growth. soon as possible.

„Baltica-Adriatica“ railway A halter for credit rating agencies On various occasions you have emp- You support stricter regulations for international credit rating agencies. Are there any hasized the importance of trans-European changes in this area? transport networks and you are also carefully following the progress of the „Rail Baltica“ In January, seeking to increase the operational transparency of the credit rating railway project. Will there be any changes in agencies in the EU, the EP voted for measures, which would tighten the activity of the credit the attitude of the EU to this project during rating agencies. After all, the economic and political perspectives of the countries, as well as the financial period of 2014-2020? the prices in the international loan market depend on the decisions made by these agencies. I am sure that the new measures will allow assessing the financial situation of the European By the decision of the European countries in a more objective and transparent way. Commission (EC), the railway „Rail Baltica“ must become an inseparable part of the Since the very beginning of the crisis, discussions began about the almost uncontrol- transport corridor „Baltica-Adriatica“. The led activity of the credit rating agencies and their huge and often destructive influence not ambitious railway project „Adriatica“, which only on the borrowing perspectives of the member states, but on their long-term economic will be built from Gdansk and Warsaw to growth as well. Therefore we must have our own rating system, which would be constantly Venice and the Adriatic Sea, was also given improved. green light. The investors will be encouraged to use the internal ratings of the EU, relying less on „Rail Baltica“ and „Adriatica“ mean the assessments of the external credit rating agencies. A wave of distrust in international that Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Po- rating agencies working in oligopolistic market conditions rose in 2008, when, in the middle land, Czech Republic, Slovakia, Austria and of the financial crisis, these agencies failed to spot financial problems while assessing the will be connected by one railway artery largest private corporate finance companies. and Lithuania will gain great possibilities In the future all those issuing structured finance instruments will be required to receive for improving communication with other two ratings from two different agencies. Other requirements are being tightened as well.

12 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ EuropEan union

No rating agency members or shareholders dition of entering the EU. In the treaty of accession to the EU it was unambiguously stated will be able to have more than 5 percent of that the funding will be provided up to the end of the power plant closing process in 2030. the shares of another agency. The rating The termination of the financial support was not provided in the treaty and it was noted that agencies will not be able to have shares or the process of closing the power plant is an unbearable burden for our state. any financial interest in the subjects rated. On the other hand, we do not have experience in closing reactors unsafe for the whole The services of the rating agencies region. Therefore the EC has appointed a consultant and coordinator - the EBRD mentio- consulting the issuer will be subjected to the ned. In 2001 a treaty was signed with this bank, in agreement that it would provide con- principle of rotation. The goal is to ensure sultations and ensure that the closing projects will be implemented properly and on time. that one agency would not provide ratings Lithuania could not take any action without making arrangements with the EBRD. for more than three years or more than Thus, we did not take any steps without their knowledge, beginning with the prepa- one year if it rates more than ten financial ration of the general contractor tender conditions (by which the general contractor was measures of the same issuer. The compul- chosen) and the INP closing plan, and ending with the eligibility approval of the works done. sory agency rotation should create higher Therefore, it is not fair that all the blame for the closing projects being late is attached only competition in the ratings market. to Lithuania. I agree that we should improve Ignalina NP closing management. That is very The credit rating agencies will have to important. However, first of all, all the parties - EC, EBRD, Lithuania and the general con- renew the borrowing ratings of the states tractor - should also fulfill their obligations. not every twelve months, but every six. The Secondly, together with Lithuania, EBRD has established a Project management ratings will have to be announced at the end team, the purpose of which is solving problems. From the beginning the Project manage- of the working day and at least one hour ment team consisted of 26 consultants, the candidacies of which were also arranged with before the EU trading venues start to work. the EBRD. The consultants received 42,8 million euros for their work. Why now, when the It will be prohibited to announce the borro- INP closing project is facing project management problems, only 6 consultants are left in wing ratings not ordered by the state. the team? I believe that in the future it would be So far no one - neither EC, nor the Donor Assembly (the donors are Austria, Belgium, beneficial to establish a EU credit rating Denmark, Finland, , , Ireland, Luxembourg, the Netherlands, Norway, agency. Thus the real situation in the mem- Poland, Spain, Sweden, Switzerland and the European Commission) - gives suggestions ber states could be objectively assessed, at how to solve the main problem. After all, the general contractor „Nukem“ does not fulfill the same time making certain predictions its obligations and, for this reason, the INP closing works are not only late but also getting for the future. more expensive. The donors have given three more months, during which Lithuania and the contractor Late works - of the closing projects - the Russian-German capital enterprise „NUKEM technologies“ - everybody‘s fault should solve the conflict, which goes on for already two years. During this period the con- The closing of Ignalina nuclear power tractor has to provide all the documentation and answer all Lithuania‘s questions regarding plant (INPP) is a great concern of the state. the technological equipment, because out of 100 nuclear fuel storage containers provided, The EC claims that Lithuania is the most which will contain very radioactive nuclear fuel, 99 have technical defects. responsible for late works. In Your opinion, is The conflict between Lithuania and the general contractor regarding the containers, this criticism justified? which do not satisfy the technical requirements provided in the closing project, is essential. The responsibility and blame for the We do not have a right to accept equipment, which does not satisfy nuclear safety require- problems that have risen should be taken ments. In addition to that, I am convinced that the contractor probably will not provide all the necessary documentation on time. The consultants received 42,8 At this time our state is a hostage of the general contractor. It is already aggrieved, million euros for their work. Why now, because the works are delayed and their costs are constantly increasing. After visiting INP last when the INP closing project is facing summer, the EP Budgetary Control Committee delegation even suggested to suspend the project management problems, only funding if the conflict with the general contractor will not be resolved. Such a conclusion is 6 specialists are left in the team? quite logical, but will not solve the main problem. And the conflict between Lithuania and the general contractor can have a very negative effect on the financial planning for 2014-2020. We cannot put up with constant accusations regarding late INP closing works any more. Only active actions of the EC can help here, especially knowing that the representa- tive of the EC had actively participated in the process of selecting the general contractor. Lithuania constantly provided information both for the EC and the Donor Assembly about the progress and related problems, besides the EC is responsible for the implementation of not only by Lithuania, but also by the Euro- the EU financial support. pean Bank for Reconstruction and Develo- It is a shame that the EC currently has opted out of the problems mentioned, leaving pment (EBRD), as well as the EC. It should everything for the Donor Assembly. However, it is not the Donor Assembly, who is supposed be clearly noted that the biggest culprit to analyze the quarrels between Lithuania and „Nukem“. is the general contractor „Nukem“, which does not pursue, perhaps is not capable Interviewed by Kęstutis Jaskelevičius of, or maybe does not want to pursue its obligations any more. Prepared in cooperation with the Lithuanian delegation of The decision to close Ignalina NP was the Group of the Progressive Alliance of Socialists and Demo- made not by Lithuania. Such was the con- crats in the European Parliament.

13 SAVIVALDA Šalčininkai:

nuotr. Irenos Kolosovskos nuotr. valstybinės investicijos pro šalį

Rimantas Šlajus upės slėniais nepaslampinėsi. Šalčininkų rajonas - menkai urbanizuotas kraštas. Jame niekada nebuvo stambios pramonės, kaip pavyzdžiui, Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, Gamta ir žemė pramonės Mažeikių, Jonavos ar Elektrėnų rajonuose, kur įkurti reikšmingi visos šalies ūkiui eko- nesukurs nominiai dariniai: uostas, naftos perdirbimo ir chemijos produktų gamyklos, elektrinės. Beveik du trečdaliai gyventojų glaudžiasi kaimuose. Pagrindinai žmonės verčiasi ir vertėsi Kelias ties staigia sankryža permeta žemės ūkiu. Tikriausiai tai ir sąlygoja faktą, kad vidutinės senatvės pensijos čia nėra dide- mašiną kairėn, ir aš jau Šalčininkuose. lės. Tačiau ir tai gali keistis, nes po įstojimo į Europos Sąjungą rajono ūkininkai pirmauja - Net tokį ankstyvą pavasarį suge- šalyje pagal ES lėšų įsisavinimą ūkių modernizavimui ir naujos technikos įsigijimui bei bėjau pamatyti, koks jūsų kraštas išvaiz- pagal ekologinių ūkių skaičių. Iš viso rajono žemdirbiams buvo išmokėta per pastaruosius dus, o pakelės miesteliai tokie spalvingi ir septynerius metus daugiau nei 200 mln. Lt išmokų. tvarkingi nežiūrint apsiniaukusios die- nos, - giriu savo pastabumą rajono merui Vis dėl to, Šalčininkų rajonas Zdzislavui Palevič. nebenori būti vien žemdirbiškas rajonas ir Šalčininkų rajono ūkinin- dūsta stokodamas tiek šalies verslo, tiek ir kai pirmauja šalyje pagal ES lėšų - O jūs atvažiuokit dar vėliau, kai vis- užsienio investicijų, dėl ko labai sunerimęs įsisavinimą ūkių modernizavimui ir kas sužaliuos, prasiskleis, suorganizuosim meras Zdzislav Palevič. Štai Vilniaus regio- naujos technikos įsigijimui bei pagal ekskursiją, tuomet pamatysit tikrąjį mūsų ne tiesioginių užsienio investicijų sostinės ekologinių ūkių skaičių. krašto ir čionykštės gamtos patrauklumą, gyventojui tenka beveik už 38 tūkst. Lt - kviečia meras. (respublikos vidurkis pagal šį rodiklį 12,7 Meras neperdeda - Šalčininkų rajonas tūkst. Lt), Šalčininkų rajono savivaldybės turi dar beveik pagonybės laikų gamtos gyventojui – 113 Lt (2011 m.). Tiesioginės pėdsakų užslėpęs, vien turtingoji savo užsienio investicijos Šalčininkuose 2011 išlakiais medžiais, uogomis ir grybais slėpi- metais sudarė 3,87 mln. litų. Vaizdas smar- ningoji Rūdininkų giria ko verta, dar turistų kiai prastas ir lyginant pagal materialinių investicijų dalį - Vilniaus miesto savivaldybė iš nenumindyta, kadangi čia yra turėjusi savo to pyrago atsiriekusi beveik 70 proc., o mažiausiai visame regione vėl kliūva Šalčininkų karines bazes sovietų armija, smarkiai rajono savivaldybei – apie vieną procentą. prarasi ir jei užsukęs į šitas žemes, Merkio Pasak mero, Šalčininkų krašto žemėse niekada dar nuo sovietinių laikų nebuvo plė- tojama pramonė ir toks palikimas labai kenkia rajono verslumui ir neretai įvaizdžiui. Tam Šalčininkų rajonas nebenori netiesiogiai pritaria ir Aloyzas Ubis, AB „Actas“ valdybos pirmininkas ir direktorius, kurio būti vien žemdirbiškas rajonas ir gamykla įsikūrusi ir daugelį metų veikia Jašiūnuose: dūsta stokodamas tiek šalies verslo, - Čia geri ūkininkai, žemę žmonės gerbia. Bet investicijos paprastai užsikabina ten, tiek ir užsienio investicijų. kur yra pramonė. Tačiau kaip reikėtų pakeisti tokią situaciją, kad būtent pramonės ir verslo daugiau atsirastų Šalčininkuose? Šia tema prieš susitinkant su meru redakcija paprašė atsakyti į keletą klausimų ūkio viceministrą Marių Skarupską, kuris neseniai buvo apsilankęs pas šalčininkiečius. nuotr. Viktoro Jusel Viktoro nuotr. • Pasinaudodama finansine parama iš struktūrinių fondų savivaldybė realizuoja vieną gyvybiškiausių savo veiklos prioritetų - infrastruktūros plėtrą ir socialinės aplinkos tvarkymą • Using financial support from structural funds, the municipality implements one of its most essential priorities - infrastructure development and social environment management

14 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ SAVIVALDA

Kokios tiesioginės valstybinės investicijos galėtų išju- Šalčininkų rajonas, būdamas pasienyje ir turėdamas kaimy- dinti verslą Šalčininkų rajone, turint galvoje beveik pašonėje nystėje sostinę bei palankią gamtinę aplinką, galėtų steigti pramo- esantį Vilnių? Ar apskritai yra istorinių, geografinių, ūkinių ar ninį parką. Ar valstybė, padėdama tiesti kelius, vykdydama žemės subjektyvių priežasčių, kurios paaiškintų, kodėl šis rajonas, jūsų reformą, plėtodama infrastruktūrą, prisidėdama lėšomis negalėtų manymu, ekonominiu atžvilgiu atsilikęs? įgyvendinti šio tikslo (jei jis apskritai, jūsų nuomone, racionalus)? Siekiant pritraukti investicijų į probleminius regionus, Dėl naujų pramoninių parkų ir laisvųjų ekonominių zonų buvo sukurta ES struktūrinės paramos priemonė „Invest steigimo galimybių Lietuvoje buvo atlikta analizė, taip pat Lt-2“. Ši priemonė sudaro galimybę regionams spręsti svarstyta galimybė Vilniaus regione privačiomis lėšomis steigti socialinės atskirties problemas ir skatina naujų darbo vietų pramoninį parką, kuris būtų patrauklus prioritetinėms užsienio kūrimą. Svarbu paminėti ir tai, kad vertinant projektus investicijoms. Tačiau konstatuota, kad ypač aktuali problema pla- atsižvelgiama į regiono, kuriame bus vykdomas projektas, nuojant steigti pramoninį parką yra nebaigtas žemės nuosavybės nedarbo lygį, socialines pašalpas gaunančių žmonių skaičių grąžinimo savininkams procesas ir itin aukšta, lyginant su kitais savivaldybėje. Be to, pagal minėtą priemonę finansavimo Lietuvos regionais, žemės kaina. negali gauti projektai, vykdomi didžiuosiuose Lietuvos mies- Ūkio ministerija siūlytų Šalčininkų rajono savivaldybei pir- tuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. miausia panaudoti rajone esantį pramonės plėtrai ir investuoto- Šiais metais planuojame skelbti pakartotiną kvietimą jams patrauklų potencialą – laisvus kitos paskirties žemės sklypus teikti paraiškas pagal priemonę „Invest Lt-2“, todėl raginame su komunikacijomis, taip pat įvertinti potencialių darbuotojų kiekį Šalčininkų verslininkus aktyviau teikti paraiškas finansavimui ir kokybę. gauti. Šalčininkų kraštas turi tam tikrų privalumų, kuriais Šalčininkų rajonas – turizmo atžvilgiu ganėtinai patrauklus galėtų pasinaudoti. Rajonas išsiskiria tuo, kad gyventojai kraštas. Kodėl Lietuvos turizmo departamentas, kuris yra Ūkio gerai kalba mūsų artimų kaimynų kalbomis. Tad, manau, čia ministerijos žinioje, čia atlieka išties pasyvų vaidmenį? Galbūt galėtų įsikurti skambučių centras, aptarnaujantis rusiškai ir departamentas planuoja aktyvesnių priemonių, kad Šalčininkų apy- lenkiškai kalbančius kraštus. linkėse esantys turistiniai maršrutai ir objektai būtų labiau prieinami Kadangi rajonas netoli Vilniaus, yra galimybė atsirasti ir žinomi Lietuvos ir užsienio žmonėms? žemės ūkio sektoriui, tiesiogiai aptarnaujančiam sostinę. Be VTD įvairiuose renginiuose ir leidiniuose pristato visos Lie- to, šis rajonas gali pasigirti nuostabia gamta, kuri suteikia tuvos turizmo galimybes ir patrauklius objektus, bendradarbiauja galimybių aktyviau plėtoti turizmo sektorių. vykdant konkrečius turizmo projektus. Prie turizmo galimybių Šalčininkų rajone propagavimo, jų žinomumo didinimo galėtų Maždaug prieš metus buvo sukurta darbo grupė Vilniaus prisidėti ir turizmo informacijos centro veikla. Šiuo metu Šalči- regiono socialiniams ir ekonominiams plėtros klausimams ninkų rajono savivaldybė nėra įsteigusi tokio centro. Šis centras spręsti, kurioje dalyvauja ir Ūkio ministerijos atstovai. Ar ji galėtų teikti informaciją apie savivaldybės teritorijoje esančius žengė konkretesnių žingsnių, kad sumažėtų nedarbas Šalčinin- lankytinus objektus, apie svečių apsistojimo galimybes viešbutyje kų krašte? ar kaimo turizmo sodybose, kitą aktualią informaciją. 2011 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Turistiniams objektams Šalčininkų rajone yra skirta ES potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Rytų Lietuvos sociali- struktūrinė parama, pvz., 3 mln. Lt struktūrinės paramos lėšų nės ir ekonominės plėtros problemoms spręsti, į kurią buvo Ūkio ministerija skyrė Šalčininkų rajono savivaldybės projektui deleguoti ir Ūkio ministerijos atstovai. „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro Šiuo potvarkiu Ūkio ministerijai buvo iškeltas tikslas sodybos – rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiems turizmo įsteigti VšĮ „Versli Lietuva“ regioninį padalinį Šalčininkuose – poreikiams“. Projekto metu planuojama restauruoti dvaro sody- nuo 2011 m. Šalčininkuose dirba VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas, bos rūmų eksterjerą, sutvarkyti fizinę infrastruktūrą bei nutiesti kuris teikia mokymų, konsultacijų, verslo partnerių paieškos inžinerinius tinklus. Įgyvendinus projektą, bus sukurtas unikalus paslaugas. Jis užtikrina nemokamų verslo paslaugų prieina- turizmo traukos objektas, sudarysiantis galimybę autentiškoje mumą Vilniaus apskrities rajonuose ir ketinantiems pradėti istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universiteto, kaip savo verslą teikia informavimo, konsultavimo ir mokymo seniausio regione, istorinėmis asmenybėmis, derinant kultūrinį paslaugas. turizmą su mokslo istorija. Per 2012 m. Šalčininkuose buvo suteikta virš 200 verslo Taip pat baigti įgyvendinti projektai „Šalčininkų dvaro konsultacijų, aptarnauta beveik 600 verslininkų, suorgani- sodybos parko sutvarkymas“ ir „Šalčios tvenkinio paplūdimio zuoti trys renginiai verslo atstovams, „Versli Lietuva“ gelbs- sutvarkymas“. Šiems projektams skirta daugiau nei 800 tūkst. Lt tint įkurtos 7 įmonės. ES struktūrinės paramos lėšų. Ūkio ministerija, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat vykdė verslumo ugdymo projektą vyresnių klasių Lietuvoje europinė parama per Ūkio ministeriją pagrindinai moksleiviams, skatinant steigti mokinių bendroves dalyvau- pasiekia Vilniaus verslo kompanijas, stambiausias įmones. Ar never- jant konkursuose su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“. tėtų kardinaliau peržiūrėti šią praktiką? 2011–2012 m. Šalčininkų mokiniai įsteigė ir dalyvavo Šalčininkų savivaldybėje per 2007–2013 m. ES finansavimo mokinių mokomosios bendrovės veikloje, sėmėsi įgūdžių laikotarpį jau yra baigta 11 projektų. Daugiausia projektų (6) „Lietuvos Junior Achievement“ organizuotoje verslumo ir baigti įgyvendinti energetikos srityje pagal priemonę „Viešosios inovacijų stovykloje. Taip pat Šalčininkų moksleiviai lankėsi paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“, šiek tiek mažiau Ūkio ministerijoje ir susitiko su ministerijos specialistais. baigta verslo projektų (3) bei turizmo (2). Jiems įgyvendinti skirta

15 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS SAVIVALDA

beveik 7,7 mln. Lt. Šiuo metu vis dar įgyvendinami 4 projektai, ku- Premjeras prieš kelias dienas kalbėjo apie vidinės migra- riems skirta 9 mln. Lt. Tai yra 2 verslo projektai ir po vieną turizmo cijos pristabdymą. Kokios skubiausios priemonės padėtų šį bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros. procesą suvaldyti Šalčininkų rajone (juoba jaunimas dar pakan- Per 2007–2013 metų finansavimo periodą buvo nuspręsta kamai kibus savo gimtajam kraštui)? Galbūt kultūros, užimtumo nefinansuoti 5 projektų, kurie buvo suplanuoti vykdyti Šalčininkų centrų steigimas? rajono savivaldybėje. Per tą patį laikotarpį Vilniaus miesto savi- Verslumo skatinimas – viena iš priemonių, galinčių su- valdybėje šis skaičius siekia net 601. Lėšos projektams skiriamos stabdyti vidinę migraciją. Šiandien Šalčininkų rajone įmonėms konkurso būdu, o tai reiškia, kad finansavimą gauna geriausiai teikiama visokeriopa pagalba, žinant rajono verslo aplinką ir įvertinti projektai. Šiuose konkursuose gali dalyvauti visų Lietuvos įmonių specifiką, siūlomi geriausi sprendimai tiek norintiems regionų įmonės. pradėti savo veiklą asmenims, tiek ją vykdantiems verslinin- Kaip jau minėjau, Ūkio ministerija taip pat administruoja kams. Organizuojami jaunimo ir verslininkų iš kitų rajonų vizi- priemonę „Invest Lt-2“, kuria tiesiogiai skatina vidaus investicijas tai į Šalčininkų rajono įmones. Rajone dirba VšĮ „Versli Lietuva“ ir naujų darbo vietų kūrimą regionuose. Finansavimas projektams atstovė, kuri teikia mokymų, konsultacijų, verslo partnerių skiriamas tik atidžiai vertinant projektus, atsižvelgiant į regiono, paieškos paslaugas panaudodama organizacijos partnerių kuriame bus vykdomas projektas, nedarbo lygį, socialinės pa- tinklą. šalpos gavėjų santykį su gyventojų skaičiumi savivaldybėje, taip Be to, jau šiais metais balandžio pradžioje VšĮ „Versli pat mažesnes materialines investicijas vienam gyventojui. Šiais Lietuva“ organizuojamo verslumo skatinimo renginių ciklo metai planuojamas pakartotinas kvietimas teikti paraiškas pagal renginys vyks ir Šalčininkuose. Renginys skirtas jaunimui, priemonę „Invest Lt-2“, todėl Ūkio ministerija ragina Šalčininkų siekiant motyvuoti savo idėjas įgyvendinti versle, skleisti verslininkus aktyviau dalyvauti teikiant paraiškas projektų finan- informaciją apie galimybes rasti ir gauti visokeriopą paramą, savimui gauti. pradedant verslą.

Regioninės politikos nuose, Baltojoje Vokėje, Eišiškėse būtų įkurta, atsirastų ir tiesioginių užsienio investici- ypatumai jų daugiau, ir kapitalo, ir nedarbas sumažėtų, - mato rajono viziją ir perspektyvą meras - Pradėkim nuo pirmo klausimo, - Zdzislav Palevič. - O mes, kaip savivaldybė, turim sudaryti palankią verslui atmosferą. siūlo meras Zdzislav Palevič, paprašytas Tą ir darom, kas nuo mūsų priklauso. Esame paruošę visus teritorinius planavimo doku- įvertinti tokią oficialią laikyseną ir nuosta- mentus, miestų ir miestelių bendruosius ir specialiuosius planus. Įvertinus pasiūlymus, tas Šalčininkų atžvilgiu. - Klausimas geras, galėtų būti išduoti statybų leidimai. Bendradarbiaudami su žemėtvarka, galėtume ir adresatas geras – Ūkio ministerija. paieškoti tinkamos žemės, jei reikia. Pasiūlyti ar padėti surasti tuščių pastatų. Reikia tik į jį atsakyti. Bet koks atsakymas? Bet to neužtenka. Turi būti subalan- Kad rajone įsteigta „Investuok Lietuvoje“ suota visa valstybės plėtros strategija. Pas Šalčininkų krašto žemėse nie- atstovybė, kad rašykite paraiškas, toliau mus buvo apsilankęs investuotojas iš Vokie- kada dar nuo sovietinių laikų nebuvo dar pasiūlymas - įsteikime skambučių cen- tijos. Tvarkoj. Suradom žemę, tinka. Bet jis plėtojama pramonė, ir toks paliki- trą. Kažkokį. Gal atsiras ir galimybė žemės nuvažiavo į Ūkio ministeriją. Turėjo nuva- mas labai kenkia rajono įvaizdžiui ūkio sektoriui tiesiogiai aptarnauti sostinę. žiuoti, kadangi norėjo investuoti į Lietuvą, bei verslumui. Dar kviečiami aktyviau plėtoti turizmo pasiteiravo apie perspektyvą, lengvatas. sektorių. Nors klausimas labai konkretus: Tuo jo optimizmas ir baigėsi. Mes čia vie- ką reikia padaryti, kad čia ateitų investici- toje dar galim sumažinti žemės, nekilnoja- jos. Į mūsų rajoną. mojo turto mokesčius. Tačiau investuotoją Žinoma, galima ieškant surasti viso- sudominti ir pritraukti turi Ūkio ministerija. kių priežasčių trukdančių investavimui – Nes į ją pirmiausia kreipiasi verslininkai su nedidelė rinka, žema gyventojų perka- pasiūlymais, ne tiesiogiai į savivaldybę. O savivaldybėje jau gali įvykti dalykiškas pokalbis, moji galia, neaukštos jų pajamos. Bet kur susitiktų investuotojas, ūkio ministerijos atstovas, galbūt, ir savininkas žemės, kurią išties tereikia tik turėti regioninę politiką rekomenduojama įsigyti statant gamyklą. Tuomet būtų žingsnis į priekį. ir tolygiai paskirstyti investicijas – pra- dedant Žemaitija ir baigiant Šalčininkais. Ar išties pramoninis parkas nepasiteisintų? Juoba žmonės nori dirbti. Per paskuti- - Prieš keletą metų čia buvo atvažiavęs Andrius Kubilius, tuometinis premjeras su nius penkerius metus nemažėja leidimų Vyriausybės kancleriu. Neilgai trukus buvo sukurta ir darbo grupė Vilniaus regiono soci- statyboms skaičius, pas mus apskritai daugiausia statosi, rajone užregistruota Europinė parama pagal programas Šalčininkų rajone / net 19 tūkst. autotransporto priemonių European support under programs in Šalčininkai district (iš viso čia gyvena apie 35 tūkst. žmonių), savivaldybė yra nustačiusi mažiausią Sanglaudos skatinimo veiksmų programa / Cohesion 9 % Promotion Action Program verslo liudijimų įsigijimo kainą visoje 11 % Lietuvoje, ir norinčių imtis verslo nema- Ekonomikos augimo veiksmų programa / 11 % Economic Growth Action Program žėja. Šiuo metu turime beveik tris šimtus 68 % Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa / įmonių. Bet kone visos jos nedidukės Lithuanian Rural Development Program 2007-2013 - daugiau nei pusėje įmonių dirba mažiau Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa / nei 4 darbuotojai. Kita vertus, mums, Human Resources Development Program rajonui daug ir nereikia – jeigu viena kita Leonardo da Vinči programa / Leonardo Da Vinci Program rimtesnė gamykla Šačininkuose, Jašiū-

16 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ SAVIVALDA

alinėms ir ekonominėms plėtros proble- moms spręsti, apie kurią yra antras jūsų klausimas. Grupė sudarė apskrities rajonų socialinės – ekonominės plėtros 2011-2014 m. priemones, vyriausybė patvirtino, ir mes gavome tą planą, - įsimintinus įvykius mena Šalčininkų rajono vadovas. - Bet to plano – tik gal du punktai geri. Ten dėl nedarbo mažinimo parašyta taip: skatinti naujų darbo vietų sukūrimą, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ aktyviai bendradarbiauti su Vilniaus apskrities rajonų savivaldybėmis siekiant pritraukti investicijų į Vilniaus apskrities rajonus, prioritetą teikiant naujų įmonių statybai (,,plyno lauko“ investici- joms). Geras pasiūlymas. Tik ką mes iš to pešėm? - Retoriškai klausia meras. - Nieko nepešėm. Nors visa infrastruktūra tinkama – geležinkelį turim, dujų turime, netoli Vilniaus esame. Ir žmonės iš mūsų kraštų taip dar neišsivažinėja į užsienį lyginant su

kitais rajonais. Tai pastatykim nors vieną Kristinos Baranovskos nuotr. kitą įmonę pasitelkę europinius pinigus, privatų kapitalą. • Kad bent iš dalies išspręstų nedarbo problemą ir pritrauktų kapitalo į rajoną Zdzislav Palevič, Šalčininkų Toliau skaitome - siekiant pritraukti rajono meras, sistemingai organizuoja susitikimus su verslininkais investicijų, išnagrinėti galimybes viename • In order to solve the unemployment problem at least partially and to attract more capital to the district, iš Vilniaus apskrities rajonų (Vaidotuose, the mayor of Šalčininkai district Zdzislav Palevič systematically organizes meetings with businessmen šalia logistikos centro, atsižvelgiant į čia veikiančią transporto infrastruktūrą, taip pat Šalčininkų arba Švenčionių) steigti Lapinsko atsakymas, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose veikia valstybės suplanuoti pramoninį parką, ir/arba pramoninę teri- pramoniniai parkai ir laisvosios ekonominės zonos, kurios nėra užpildytos, konkuruoti su toriją ir kartu su savivaldybėmis numatyti jais dar vienam būtų sudėtinga. galimybes įrengti parko infrastruktūrą bei - Bet Lietuva visame Vilniaus regione apskritai neturi nei pramoninio parko, nei finansavimo šaltinius. laisvosios ekonominės zonos, tai ir konkurencija ribota, - sakau merui. – Kita vertus, gal Šalčininkų rajono savivaldybė 2011 Ūkio ministerija išties iškelia aktualią problemą dėl pramoninio parko steigimo, kuomet m. gruodžio mėnesį ir kreipėsi į Vyriausybę nėra baigtas žemės grąžinimas ir pačios žemės kainos aukštos? dėl galimybės steigti pramoninį parką arba - Beveik 98 proc. žemės Šalčininkų rajone yra grąžinta jos savininkams. Valstybinės pramoninę teritoriją Šalčininkų rajone bei žemės kaina už hektarą čia tesiekia 2000-2500 Lt, – atremia meras. - Bet ir su privatinin- informuoti savivaldybės administraciją, kais susėdus galima viską išspręsti. Tik reikia geranoriškumo, politinės valios ir konkrečių kokių veiksmų ši turėtų imtis, kad pramo- darbų. Neužtenka Europos informacinio ninis parkas arba pramoninė teritorija būtų Šalčininkų savivaldybė yra centro etatą įsteigti Šalčininkų rajone, kurį įkurta. Ir vieta prie Jašiūnų, 20 hektarų, nustačiusi mažiausią verslo liudijimų jau dabar ir panaikino. „Versli Lietuva“ taip buvo numatyta. Siūlėm valstybinę žemę. įsigijimo kainą visoje Lietuvoje ir pat įsteigė savo regioninį padalinį Šalči- Netoli geležinkelis, Vilnius. Be to, esame norinčių imtis verslo nemažėja. ninkuose. Viceministras dabar aiškina, kad pasienio rajonas. Tai reiškia, kad pramo- mes labai daug padarėm, yra darbuotoja, ninis parkas neišvengiamai darytų įtaką ji turi viską išspręsti, kad ir investicijos guvesniems ekonominiams santykiams ateitų, ir darbo vietos būtų kuriamos. Taip, su Rytų kaimynais, visai tikėtina, kad būtų ji gerai dirba, stengiasi, bet ar to pakanka? steigiamos bendros įmonės su užsienio Tiesa, kaip ir kiti 14 probleminių rajonų šalyje, iš Europos Sąjungos gauname šiek partneriais. Tuo būtų suinteresuoti ne tik tiek daugiau lėšų. Bet kam skiriami šitie pinigai? Pagal šią priemonę atnaujinome miesto mūsiškiai verslininkai, įsikūrę pramoni- parką, asfaltavome gatves, rekonstruosime miesto aikštę, mokyklos stadioną. Tik ar pa- niame parke ir ieškantys kelių plėsti savo sidažę, pasiremontavę mes pristeigsim naujų darbo vietų? Laikinai, taip. Sakysim, jeigu prekių ir paslaugų rinkas, bet ir, pavyz- mūsų rajono statybinė įmonė laimės konkursą tiems darbams atlikti. džiui, Baltarusijos pramonininkai, siekian- tys europinio gamybinio bendravimo ir Ar pavyks išgelbėti kultūros ir istorinį paveldą? rinkodaros standartų. Tokie ekonominiai - Galbūt, iš dalies investicijų bado problemą išspręstų turizmo skatinimas, juk turite dariniai egzistuoja daugelyje kitų valstybių beveik 300 kultūros vertybių objektų, Šalčininkų rajonas pasižymi labai įvairiais ir gausiais pasienio regionų, ir sėkmingai gyvuoja rekreaciniais ištekliais? - klausiu. būtent dėl šitos priežasties. - Aišku, Valstybinis turizmo departamentas galėtų daugiau padėti, reklamuoti, Tačiau po kelių mėnesių savivaldy- skleisti pozityvią informaciją apie mūsų kraštą, pas mus daugiau važiuotų, - sutinka bę pasiekė ūkio viceministro Daumanto meras. – Juoba pagal Nacionalinę turizmo plėtros 2007-2013 metų programą Šalčininkų

17 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS self-government Šalčininkai

“Let’s start from the first question,” suggests Šalčinin- kai District Mayor Zdislav Palevič when asked to give his opinion about the official

nuotr. Ježy Karpovič Ježy nuotr. attitudes towards Šalčininkai. • Jašiūnų dvaro sodyba, respublikinės reikšmės architektūros paminklas iš ūkio ministerijos deramos pagarbos ir dėmesio nesulaukia jau aštuoniolika metų “What can we do to attract • Jašiūnai manor estate, the architectural monument of republic importance, does not investment into our district? receive appropriate attention from the Ministry of Economy for already eighteen years rajonas buvo priskirtas prie rajono, kuriame turėjo būti plėtojamas kultūrinis ir aktyvaus “We may certainly speak about poilsio turizmas, įtrauktas į istorinių sostinių turistinį maršrutą. Turizmo infrastruktūros many obstacles preventing the inves- plėtros prioritetas teiktas objektams ir vietovėms, turintiems didelių plėtros galimybių, tment to come to our district: small – kultūriniam ir aktyvaus poilsio turizmui. Merkio upė yra įtraukta į Nacionalinių vandens market, low purchasing power of people, turizmo trasų specialųjį planą. Suplanuota įrengti stovyklaviečių, poilsiaviečių. low income. What we need, however, is a Bet reikėtų ir dirbti, kaip suplanuota, siūlo meras. O dabar ką mes turime? Labai liū- sustainable regional development policy dnos patirties. Ryškiausias pavyzdys yra Jašiūnų dvaro sodybos likimas. Tame dokumen- and even distribution of investment from te nurodoma priimti reikalingus sprendimus dėl Jašiūnų dvaro tvarkybos ir pritaikymo Žemaitija to Šalčininkai. Moreover that turizmo reikmėms. Pagal patvirtintą valstybės planavimo projektų sąrašą Jašiūnų dvaro people are eager to work. Figures of the restauravimo projektui Ūkio ministerija skyrė 5 mln. litų. Bet štai atėjo savo laiku naujas last five years show that request for cons- ministras (Dainius Kreivys – red.) ir kalba – ten niekas nevažiuos, projektas nėra skirtas truction permits is continuing to grow; we turizmui skatinti. 18 metų mes negalim gauti lėšų, nors pagrindiniai pinigai tokiems record the largest construction volume; tikslams – iš europinių fondų. O juk čia valstybinės reikšmės architektūrinis paminklas. 19 thousand motor-transport vehicles Ne vietinis, ne mūsų, Šalčininkų. Kad viskas būtų atstatyta, reikia 12 mln. Davė tris. Pa- were registered in our district with the bandykit ką padaryti su tokiais pinigais. Tad mes iš savivaldybės lėšų turime prisidėti dar population of 39 thousand people; the tiek pat, kad įgyvendintume nors pirmą etapą. Paimsim paskolą. Turime vilties, kad bus municipality has fixed the lowest price ir antras etapas. Nors rizika didelė. Naujajam 2014 -2020 metų finansavimo laikotarpiui for business certificates in Lithuania and mes vėl prašysim, važinėsim, teiksim paraiškas. we seem to have many business-oriented - Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto - Jašiūnų dvaro sodybos rūmų restaura- people. As of today, there are 300 com- vimui bei pritaikymui viešiems turizmo poreikiams 2009 - 2012 m. minima 25 milijonų litų panies in our district. Most of them are suma, - įsiterpiu. small – more than half employ less than 4 people. On the other hand, our district is - Iš kur jūs paėmėt tokį skaičių? - meras atrodo gerokai suglumęs. not greedy: if we had at least one larger - Iš Vilniaus regiono plėtros plano priemonių plano. Ten dar parašyta, kad įrengti company in Šalčininkai, Jašiūnai, Baltoji dviračių takai, restauruoti dvarai, sutvarkyti piliakalniai, paženklintos turizmo trasos ir Vokė or Eišiškės, more foreign direct in- daug kitų gerų dalykų. vestment and capital would come to our - Matot, prirašoma daug, - jau juokiasi meras. – Mums ir nereikia tų 25 milijonų. Ir region, more people would have jobs and jokių dviračių takų neįrengta. Mes tik patys iš LEADER programos lėšų tokių įžymių vietų, unemployment rates would be lower,” kaip Stanislavo Moniuškos dvaro, Pavlovo Respublikos komplekso restauravimo ir pritai- the mayor Zdislav Palevič speaks about kymo turizmo reikmėms programą vykdome. Turistui reikia ir infrastruktūros, ir objek- the vision and perspectives of the district. tų. Ir mes jų turim. Bet savo jėgomis visko neaprėpsim, kadangi valstybinės reikšmės “We, as the municipality, should lay all architektūriniai paminklai, tokie kaip Jašiūnai, Vilkiškiai reikalauja didelių lėšų: tas pats our efforts to make the environment ir Turgeliuose, ir Tabariškėse, ir Eišiškėse. Reikia tuos kultūrinius reiškinius vertinti per investment-friendly. And we are already visos Lietuvos prizmę, jais didžiuotis, prikelti gyvenimui, pažintinei ir kultūrinei veiklai. following this track. The municipality has Kartu ir mūsų Šalčininkų kraštas taps žymiai patrauklesnis tiek turizmui, tiek apskritai prepared spatial planning documents, investicijoms. Jau buvo atvažiavęs pas mus naujasis premjeras Algirdas Butkevičius, su general and special plans of towns and nauja valdžia įvyko kur kas konkretesnis pokalbis, ir tai teikia vilčių, kad ši vyriausybė bus settlements. We closely work with land dalykiškesnė ir dėmesingesnė. management bodies and have no pro- blems in issuing expedited construction Redakcijos prierašas. Šiuo metu rengiamas Vilniaus regiono plėtros planas 2014 – 2020 permits. We are ready to offer land areas, metams. Redakcija paprašė Ministro Pirmininko tarnybos įvertinti Šalčininkų rajono mero fee buildings, participate in exhibitions.” mintis bei pateiktą faktologiją ir labiau artikuliuotai išreikšti savo poziciją dėl investicinės po- “This isn’t enough, however. What litikos šiame krašte baigiant paruošti plėtros planą. Gavę atsakymą, artimiausiame žurnalo we must have is a sustainable national numeryje jį išspausdinsime development strategy. Once a German

18 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ self-government – public investment off the mark

investor visited our district, and he was satisfied with the free land that we offered to him. “Who has told you this figure?” the Then, following the procedures set for foreign investors, he had to visit the Ministry of Eco- mayor seems puzzled. nomy to speak about incentives and perspectives. And then he lost his optimism. We, in the “It was fixed in the measures of district, may set lower land tax or real property tax. However it is the Ministry of Economy Vilnius region development plan. It says which should intrigue and attract the investor. It is this ministry where businessmen bring that bicycle tracks were built, manors their proposals and not to the municipality. Only later, the municipality could organize a reconstructed, mounds looked after, business meeting of an investor, representative of the Ministry of Economy, the owner of tourism tracks marked and much more land area where the plant could built. And such a meeting could be a serious step towards done.” the realisation of a concrete project.” “Much can be written,” the mayor laughs. “We even do not need these 25 Is it true that the industrial park would not really pay off? millions. No bicycle tracks were built. It “A few years ago, the then Prime Minister Andrius Kubilius and the Government was our municipality which used Leader Chancellor visited our district. Soon after, the working group was formed to deal with programme funds to perform restora- socio-economic development issues in Vilnius region. This leads to your second question. tion of the famous Maniuška estate, The group developed instruments for socio-economic development in county districts for Pavlovas Republic complex and their 2011-2014 which were approved by the Government. We, the municipality, received the plan,” Šalčininkai district mayor Šalčininkų rajono savivaldybės 2007-2013 m. periodo recalls the recent event. “This plan, however, contained, suplanuotų projektų vertė 76,1 mln.Lt / The cost of the projects probably, only two serious things to be realized. The paragraph planned by Šalčininkai District Municipality for the period of about the unemployment reduction says: “To promote the 2007-2013 is 76,1 million Lt establishment of new jobs, Invest Lithuania should actively ES paramos fondų lėšos / EU support funds collaborate with the district municipalities of Vilnius country in Valstybės biudžeto lėšos / State budget funds the seek of attracting investment into districts Savivaldybės biudžeto lėšos / Municipal budget funds by giving the priority to construction of new companies (“green field” investment).” “The plan is good. And what have we gained from it?” the mayor is rhetoric. “Nothing. Although the district has the best Suplanuota / Planned 62,2 6,2 7,7 infrastructure (railway, gas) and is close to Vilnius. Emigration of our people is not as huge as in other districts. So let’s use Eu- ropean funding, private capital and build at least one company. “Let’s read further: “To attract the investment, the ana- lysis of possibilities for establishing an industrial park and/or industrial territory in one of Vilnius county districts (Vaidotai, close to the logistics centre, adaptation for tourism needs. A tourist considering the existing transport infrastructure in Šalčininkai or Švenčionys) must be done needs infrastructure and interesting and, together with the municipalities, possibilities to arrange park’s infrastructure and objects and we are ready to offer them sources for financing must be projected.” to him. However we do not have enough “Therefore, in December 2011, Šalčininkai District Municipality addressed the capacities to realise all the projects our- Government with the request to establish an industrial park or an industrial territory selves. Most of them are state signifi- in Šalčininkai district and inform the municipality’s administration about what actions cance architectural monuments (Jašiū- to take to establish an industrial park or an industrial territory. A 20 ha land plot near nai, Vilkiškiai) which need large money. Jašiūnai was planned for this purpose. We also suggested state land which is close to the We must also speak about Turgeliai, and railway and Vilnius. Moreover, we are a border area. This means that an industrial park Tabariškės, and Eišiškės. All these cultu- would have an inevitable effect for livelier economic relations with our Eastern neighbors ral monuments should be considered of and, very likely, there would be joint ventures with foreign partners. This would draw state-importance; we should be proud of the attention of not only our businessmen, established in the industrial park and seeking them and lay the efforts to revive them for ways to develop their goods and service markets, but also, for example, Belorussian to serve cognitive and cultural goals. industrialists, seeking for European communication and management standards. Then Šalčininkai region would become “After a few months, the municipality received an official letter from the Vice-minis- more attractive as for tourism as for ter of Economy Daumantas Lapinskas saying that Lithuania had several state-planned investing. The recently-appointed Prime industrial parks and free economic zones which were still uninhabited and to compete Minister Algirdas Butkevičius visited our with them would be very difficult.” district and we had a very productive meeting what gives us hopes that the Will we preserve cultural and historic heritage? new Government will be more business- “LTL 25 million was planned for reconstruction of Jašiūnai manor estate which is oriented and constructive.” cultural heritage monument in Šalčininkai district and its adaptation for public tourism needs in 2009-2012,” I note. Rimantas Šlajus’ interview

19 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS ENERGETIKA Ar ilgai būsime

Raimundas Dužinskas, Kaistant aistroms dėl skalūnų dujų paieškos tikslingumo, Mykolo Romerio universiteto docentas, pakibus naujosios atominės elektrinės statybų reikalams ir daktaras Justas Černiauskas, esant nežiniai dėl žaliosios energetikos perspektyvų, naujoji Mykolo Romerio universiteto Vyriausybė ėmėsi gana dėsningo darbo - patikslinti Na- magistrantas cionalinę energetikos strategiją (toliau - Strategija), beje priimtą ne taip seniai - 2010 m. spalio mėnesį. Joje buvo Gamtinių dujų klodai aiškus uždavinys - užtikrinti energetinę nepriklausomy- Gamtinės dujos yra viena daugiau- siai naudojamų energijos rūšių. Lietuvos bę (pasakytume be klišių - užtikrinti energetinės sistemos energijos išteklių balanse jos sudaro beveik gebėjimą atsispirti galimiems išorės netikėtumams) iki 2020 30 proc., pasaulyje tik apie 22 proc. Su gam- m. Tai atitinka ir Europos Sąjungos (ES) tikslą - iki 2020 metų tinėmis dujomis ir jų kaina susiduria kone kiekvienas gyventojas ar verslo įmonė. sukurti ES energetikos vidaus rinką. Beje, remiantis Lisabo- Dėl menkai išplėtotos vidinės ir nos sutartimi energetikos politika priklauso pasidalijamajai išorinės konkurencijos, ES ir Lietuvoje dujų ES ir valstybių narių kompetencijos sričiai, t. y. valstybėms rinka veikia silpnai. Viena šio reiškinio prie- narėms yra palikta nemenka autonomija pačioms nustaty- žasčių – brangi infrastruktūra. Taigi, norint ti prioritetus, jų įgyvendinimo kryptis, būdus ir formas dėl patekti į rinką, tenka investuoti milžiniš- kų lėšų. Be to, dujos, išgaunamos tik kai energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo. kuriose šalyse, iš kurių vėliau transportuo- jamos į kitas valstybes. Todėl iškyla grėsmė atsirasti tarptautiniam monopoliui. žiedinimas, Lietuvos-Latvijos jungties stiprinimas ir kt.) tai gali siekti net 3 mlrd. litų. Jeigu Fukušimos tragedija ir besikeičiantis pavyktų, kaip numatyta Strategijoje, atsisakyti dujų iki 2050 m., o tuo pat metu įgyvendinti požiūris į atominę energetiką (jau trys ES minimus infrastruktūros projektus, tai akivaizdu, kad sukurtas turtas taps nefunkcionaliu. šalys - Vokietija, Belgija ir Ispanija - deklara- vo, jog atsisako branduolinės energetikos) tik sustiprina gamtinių dujų paklausą. Nau- Elektros energijos sektoriaus alternatyvos jos technologijos išgauti gamtines dujas Uždarius Ignalinos atominę elektrinę padidėjo poreikis importuoti elektrą iš Rusijos. (skalūnų technologija) atvėrė papildomų Dabar importuojama daugiau nei du trečdaliai visos suvartojamos elektros energijos. gamtinių dujų klodų, o tai reiškia, kad šio Kuriant nepriklausomą elektros energijos sektorių, Strategijoje numatomi septyni iškastinio kuro atsargų pakaks dar artimiau- žingsniai: sius 50 ar net 100 metų. Be to, manome, 1. Lietuvos–Lenkijos elektros jungties kad gamtinių dujų rinkose atsiras naujų LitPol Link užbaigimas; Jeigu pavyktų, kaip numatyta žaidėjų, kurie skatins konkurenciją ir libera- 2. Lietuvos–Švedijos elektros jungties Strategijoje, atsisakyti dujų iki 2050 lesnių regioninių rinkų formavimąsi. NordBalt užbaigimas; m., o tuo pat metu įgyvendinti mi- nimus infrastruktūros projektus, tai Strategijoje teigiama, jog palaipsniui, 3. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos akivaizdu, kad sukurtas turtas taps t. y. iki 2050 m. ketinama atsisakyti dujų, susijungimas su Europos kontinentiniu nefunkcionaliu. kaip pirminio energijos šaltinio. Ar tai tiks- tinklu darbui sinchroniniu režimu; linga? Akivaizdu, kad dėl skalūnų dujų išga- 4. Integracija į Europos elektros vimo ir naujų technologijų, leisiančių išgauti rinkas; dujas iš Šiaurės poliaus gelmių – dujos 5. Visagino atominės elektrinės pigs. Jeigu nepaisant šios žymių analitikų statyba; nubrėžtos tendencijos atsisakysime dujų 6. Elektros gamybos iš atsinaujinančių (taip nurodyta galiojančioje Strategijoje), energijos išteklių apimties didinimas; tuomet neaišku, kodėl numatomi tokie di- 7.7.Perdavimo veiklos atskyrimas nuo tiekimo ir kitų veiklų. džiuliai dujų infrastruktūros plėtros projek- Šiuos septynis projektus galima skirstyti pagal jų tikslingumą, t. y. skirtus integruotis tai - suskystintų gamtinių dujų terminalas į ES rinkas, vidiniams elektros generavimo pajėgumams sukurti bei vadinamojo trečiojo (1.2-1.4 mlrd. litų), jungtis Lietuva - Lenkija energetinio paketo įgyvendinimui. Pirmieji trys tikslai ir iš jų išplaukiantis ketvirtasis yra (Lietuvos investicijos sudarys apie 440 mln. realūs ir suprantami, nes padėtų nusimesti energetinės priklausomybės jungą. Be to, susi- eurų), skalūnų dujų paieška ir požeminės jungus su Europos elektros tinklais, gaunama elektros energija bus pigesnė nei gaminama saugyklos įrengimas. Bendros investicijos šalies viduje. Kita vertus, kyla klausimas, ar ji bus pigesnė negu importuojama elektra iš perkops 2 mlrd. litų, o įvertinus ir strategijo- Rusijos. Tačiau šis dalykas laikomas beveik neginčytinu, nes ES strateginis tikslas iki 2014 - je nenumatytus, bet de facto planuojamus 2015 metų sukurti bendrus, integruotus elektros ir dujų tinklus, sistemas. Taigi yra privalo- plėtoti projektus (perdavimo sistemos su- ma atsijungti nuo rusiškojo tinklo.

20 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ ENERGETIKA sala energetikos vandenyne?

Kaip žinia, rengiami du patikslintos Strategijos variantai - numatant AE statybą ir nes yra skirta sukurti ES vieningą integruo- plėtojant energetiką be jos. AE statyba iš tikrųjų sukurtų darbo vietų (nors didžiąją dalį tą elektros tinklą. sudarytų imigrantai, tikėtina japonai), leistų pigiau gamintis elektrą patiems, o už elektros Vertinant šeštąjį žingsnį dar reikia energiją mokami milijonai liktų šalies ekonomikoje, o ne būtų išvežti į užsienį. Bet tai tik pasakyti, kad vadinamoji žalioji elektros prielaidos, kurios ekonomiškai nėra įrodytos. Šio projekto pinigų srautai ir finansavimo energija yra labai brangi, jos pagaminimo struktūra dar neaiškūs. Aišku tik tai, kad reikėtų skolintis, nes valstybė nėra pajėgi pati pa- statyti tokį objektą. Tačiau ir šiuo atveju nežinoma skolinimosi kaina, grąžinimo grafikas ir pan. Be to, projektas nėra pateiktas visuomenei. Todėl numatyti jį kaip strateginį yra mažų Trys procentai pagamintos mažiausiai neatsakinga. energijos šalies viduje bus gerokai brangesni negu iš neatsinaujinančių Kita iki šiol nenagrinėta alternatyva yra ta, kad galbūt savos atominės elektrinės energijos šaltinių išgauta energija. apskritai ir nereikia. Jeigu jos gaminama elektros energija kainuos brangiau negu importuo- Toks mūsų pačių sprendimas. Ko no- jama, o ją pastatyti prireiks milžiniškų investicijų, kurios, ko gero, neatsipirktų ir per pusę rima pasiekti? Gal įsiteikti Briuseliui? amžiaus, dar turint omenyje nepavydėtiną ES ekonominę ir finansinę padėtį, tai galbūt šiuo ir artimiausiu metu geriau pirkti pigesnes importuojamas dujas, nefinansuoti didžiausio projekto Lietuvos istorijoje ir nerizikuoti. Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai sunku, nes skaičiavimų nėra pateikta. Šeštasis ir septintasis žingsniai yra daugiau susiję su ES reikalavimais, tačiau šeštoji priemonė priklauso nuo pačios šalies narės, o septintoji privalo būti įgyvendinta įsakmiai,

21 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS ENERGETIcs

sąnaudos yra kelis kartus didesnės negu branduolinės elektros energijos, tačiau pagal atitinkamą Europos Komisijos komunikatą iki 2020 metų privaloma 20 proc. padidinti visų energijos šaltinių vartojimo efektyvumą; tiek pat visos elektros energijos išgauti aplinkai How long will we be draugišku būdu ir penktadaliu sumažinti šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimo kiekį (pagal optimistinį scenarijų net ir iki 30 proc.). Šių tikslų įgyvendinimas paliktas valstybių narių kompetencijai. Mūsų pasirinkti užmo- jai šioje srityje ekonominių kaštų prasme yra pernelyg drąsūs ir, manytume, nepasverti. Iš atsinaujinančios energijos šaltinių numatyta pagaminti net 23 proc. ateityje numatomos suvartoti energijos. Tai reiškia, kad 3 proc. pagamintos energijos šalies viduje bus Iki šiol nenagrinėta alternatyva gerokai brangesni negu iš neatsinaujinan- yra ta, kad galbūt savos atominės čių energijos šaltinių išgauta energija. Toks elektrinės apskritai ir nereikia. Galbūt mūsų pačių sprendimas. Ko norima pasiek- in the ocean of energetics? šiuo ir artimiausiu metu geriau pirkti ti? Gal įsiteikti Briuseliui? pigesnes importuojamas dujas, nefi- Vertinant visus septynis elektros sek- nansuoti didžiausio projekto Lietuvos Raimundas Dužinskas, docent at toriaus plėtros žingsnius, galima tvirtinti, istorijoje ir nerizikuoti. Mykolas Romeris University kad vieni jų yra neišvengiami ir teisingi. Justas Černiauskas, postgraduate Tačiau keletas pasirinktų strateginių veiks- at Mykolas Romeris University mų kelia rimtų ekonominių abejonių, kurių neišsklaidžius teigti, kad jie iš tikrųjų duos Natural gas reserves realios naudos, sunku. Todėl tiesiog nepa- The natural gas is one of the most teisinama, kad jie be reikiamo ekonominio often used forms of energy. They cons- pagrindimo yra įtraukti į strategiją. titute almost 30 percent of Lithuanian energy resource balance and only about Miglota šilumos ūkio sektoriaus vizija 22 percent of the rest of the world‘s. Šilumos ūkio sektoriaus vizijoje teigiama, kad bus siekiama padidinti šilumos gamy- Almost every citizen or business sooner bos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, tuo pat metu keičiant šilumos gamybai vartoja- or later encounters the natural gas and mas gamtines dujas biokuru. Tikslas lyg ir logiškas, tačiau siekis visiškai atsisakyti gamtinių its price. dujų remiantis vien dabartinėmis jų kainomis nėra pagrįstas. Be to, reikėtų pagrįstai Due to poorly developed internal įvertinti, kiek dujų sektoriaus plėtros projektai sumažins dujų kainą (jei apskritai sumažins), and external competition, the gas mar- ir tik tada spręsti ar tikrai apsimoka investuoti į biokuro katilus. Tai pareikalaus milžiniškų ket is weak both in the EU and Lithuania. investicijų ir šalies gamtos išteklių. Strategijoje užsibrėžiama sumažinti šilumos suvartoji- One of the reasons - expensive infras- mą 30 – 40 procentų, tačiau nėra jokio šio kiekybinio įverčio pagrindimo. tructure. Thus, an attempt to enter the Efektyviau naudoti šilumą tikrai įmanoma, visų pirma, skatinant būstų renovaciją. market requires immense funds. More- Kaip žinia, buvusios vyriausybės parengta renovacijos plėtros programa buvo nepatraukli over, the gas is extracted only in some ir niekuo neįpareigojanti būstų savininkų, todėl ji patyrė visišką fiasko. Kitų šalių praktika countries and later transported to other yra kiek kitokia. Antai, Didžiojoje Britanijoje inspektoriai periodiškai matuoja būstų šilumos states. This provides a basis for a threat pralaidumo lygį ir jeigu gauti rezultatai neatitinka valstybės nustatytų normų, būsto savi- of an international monopoly. ninkas moka didžiules baudas. Šis metodas yra veiksmingas. The tragedy of Fukushima and Manytume, kad tikslinant strategiją būtina laikotarpį iki 2020 m. suskaidyti į etapus ir the changing attitude towards nuclear numatyti konkrečius trumpalaikius pastatų renovacijos tikslus. Tai leistų greičiau pasiekti energy (already three EU countries - užsibrėžtų ilgalaikių tikslų. Be to, kaip reikalauja strateginio planavimo principai, svarbu Germany, Belgium and Spain - have įvertinti ir pateikti skirtingus scenarijus. declared their refusal of nuclear energy) Kita to paties laikotarpio strateginė iniciatyva yra atsinaujinančių energijos išteklių only strengthen the demand for the na- (AEI) naudojimo skatinimas šilumai gaminti. Užsibrėžtam tikslui, t. y. 23 proc. AEI šalies tural gas. New technologies for natural energijos balanse pasiekti reikės 250-300 mln.litų. Skaičiuojama, kad 2020 m., palyginus gas extraction (shale technologies) have su 2010 m., šios investicijos gali turėti įtakos 3,5 proc. galutinei elektros kainai, o šilumos opened additional natural gas layers and kainai - 1 proc. Tačiau čia nėra įvertinta kiek brangs pati žaliava - biokuras, nes tokios inves- this means that there will be enough of ticijos natūraliai didins jo paklausą. Be to, Strategijoje teigiama: this fossil fuel for the nearest 50 or even 100 years. Moreover, we think, that the „Įgyvendinus mažesnius nei šioje Strategijoje numatomus energijos efektyvumo didi- natural gas market will be joined by new nimo tikslus, nebūtų pasiekta 23 procentų AEI dalis galutiniame energijos suvartojime. Tai players, which will encourage compe- savo ruožtu lemtų papildomų investicijų, sieksiančių iki 700-900 milijonų litų, poreikį.“ tition and formation of more liberal Strategijos kontekste šis sakinys yra nesuprantamas ir nepaaiškintas. Sunku tinkamai regional markets. įvertinti kas norima pasakyti. Jeigu pasiekti 23 proc. tikslą kainuotų 250-300 mln. Lt ir dar di- The Strategy states that gradually, dėtų energijos kainos, tai kodėl nepasiekus šio tikslo investicijos didėtų iki 700-900 mln. Lt? that is, until 2050, it is planned to reduce Strategijoje numatoma plėsti buitinių atliekų naudojimą šilumos gamybai, skatinti the usage of gas as the primary energy saulės energijos panaudojimą. Užsimenama, kad valstybė skatins konkurenciją tarp šilumos source. Is it expedient? It is obvious that, gamintojų, palaipsniui diegdama laisvosios rinkos principus. Manytume, kad šių štampų due to the shale gas extraction and the reikia atsisakyti, tiesiog reikėtų daugiau konkretumo. Tai viena iš nedaugelio šioje Strategijoje new technologies allowing to extract the įrašytų minčių, kuri turi ryškų politikavimo atspalvį, kai nepasakoma nieko konkretaus. gas from the depths of the North pole,

22 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ ENERGETIcs

3. Common Lithuanian, Latvian and Estonian connection with the grid of Conti- How long will we be nental Europe for synchronous operation; 4. Integration into European electrici- ty markets; 5. Construction of Visaginas power plant; 6. An increase in electricity production an island from renewable energy sources; 7. Transmission separation from sup- ply and other activities. These seven projects can be divided in the ocean of energetics? according to their objectives, that is, the ones for integration into the EU markets, for creating internal electricity generation With heated discussions regarding the expedience of the capacities and for implementing the so shale gas exploration, hanging issues of the new power plant called third energy package. The first three construction and uncertainties regarding the perspectives of the objectives with the ensuing fourth one are realistic and comprehensible, because they green energy, the new Government has set to a rather regular work - to specify the National Energetics Strategy (further - the Three percent of the energy Strategy), which, by the way, was adopted not so long ago - in produced internally will be much October of 2010. The Strategy contained a clear task - to ensure more expensive than the energy ge- nerated from non-renewable energy energy independence (in other words - to ensure the capability sources. Such is our own decision. of the energy system to resist possible external contingencies) What do we want to achieve? Per- up to 2020. This corresponds to the goal of the European Union haps to ingratiate with Brussels? (EU) to create an internal EU energy market before 2020. By the way, based on the Lisbon Treaty, the energy policy is a shared EU and member states‘ competence, that is, the member states have retained considerable autonomy for setting their own priorities, their implementation guidelines, as well as ways and forms for ensuring the reliability of the energy system. would help to throw off the yoke of the energy dependence. Moreover, after the connection with the European electricity the price of the gas will drop. If, despite of these tendencies drawn by well-know analysts, networks, the electricity received will be we will abandon gas (as it is stated in the Strategy), then the reason for planning such large cheaper than the one produced internally. gas infrastructure development projects - the liquefied natural gas terminal (1.2-1.4 billion On the other hand, it is yet to be answered litas), the Lithuania – Poland connection (Lithuanian investment will amount to about 440 if it will be cheaper than the electricity million euros), shale gas exploration and underground storage tanks - remains unclear. The imported from Russia. However, this issue total investment will exceed 2 billion litas and, having evaluated the projects unscheduled is considered to be almost indisputable, in the Strategy, but planned to be developed de facto (transmission system looping, Li- because the strategic goal of the EU is thuania-Poland connection improvement, to create common integrated electricity etc.), it may amount even to 3 billion litas. and gas network systems until 2014-2015. If the plan of the Strategy to If the plan of the Strategy to abandon gas Thus, the disconnection from the Russian abandon gas until 2050 succeeds, and, until 2050 succeeds, and, at the same time, network is required. at the same time, the infrastructure the infrastructure projects mentioned will projects mentioned will be imple- As it is known, two revised Strategy be implemented, it is obvious that the as- mented, it is obvious that the assets options are being prepared - one with NP sets created will become non-functional. created will become non-functional. construction plan, and another - providing an energetics development plan without The alternatives of the it. NP construction would actually create electricity sector workplaces (although a large part would be occupied by immigrants, most like- The closing of Ignalina power plant ly - Japanese), enable cheaper internal resulted in an increased need to import electricity generation and the millions paid electricity from Russia. Now more than for electricity would stay in our country‘s two thirds of all the electricity consumed is imported. economy, instead of being taken abroad. The Strategy provides seven steps for creating an independent electricity sector: However, these are only assumptions that 1. The completion of the Lithuania-Poland electricity interconnection „LitPol Link“; were not proved economically. The cash 2. The completion of the Lithuania-Sweden electricity interconnection „NordBalt“; flows and the funding structure of this

23 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS ENERGETIcs

project are not clear yet. It is only clear In our opinion the period before 2020 that we would have to borrow, as the state Another alternative unanaly- in the revised Strategy should be divided is incapable of building such an object by zed before is that perhaps we do into stages with certain short-term housing itself alone. However, even in this case the not need our own nuclear plant at renovation goals. This would enable to price of borrowing and the debt, as well all. Perhaps the best plan for the reach the set long-term goals faster. In addi- as the repayment schedule are unknown, current situation and the nearest tion to that, as the principles of the strategic plus, the project is not open to the public. future is to buy cheaper imported planning require, it is important to assess Thus to provide such as strategic would be, gas, abandon the idea of financing and provide different scenarios. at the very least, irresponsible. the largest project in the history of Another strategic initiative of the same Another alternative unanalyzed befo- Lithuania and simply avoid risk. period is the promotion of renewable ener- re is that perhaps we do not need our own gy source (RES) usage for heating. To reach nuclear plant at all. If it will cost more to the goal, that is, 23 percent of the RES in the produce electricity than to import it, and state‘s energy balance, will require 250-300 if the construction will require immense million litas. It is calculated that, compared funds, which are very likely not to pay-off to 2010, in 2020 these investments might in half a century or more, having in mind influence 3,5 percent of the final electricity the invidious economic and financial situ- price and 1 percent of the heating price. ation of the EU, perhaps the best plan for However, there is no assessment of how the current situation and the nearest future is to buy cheaper imported gas, abandon the much the prices of the raw material itself idea of financing the largest project in the history of Lithuania and simply avoid risk. It is - the biofuel - will rise, as such investment difficult to answer this question unequivocally, because the calculations are not provided. will naturally increase the demand for it. In The steps six and seven are more related to the requirements of the EU, but the addition to that, the Strategy states: number six depends on the member state itself, while the seven - must be implemented „Implementing smaller energy effici- imperatively, as it is intended for creating an integrated EU electricity network. ency improvement goals than provided in Assessing the sixth step it should also be noted that the so called green electricity is this Strategy, the share of the 23 percent of very expensive, its production costs are several times higher than of the nuclear electrici- the RES would not be achieved in the final ty, but, according to the respective European Commission Communication, we must in- crease the energy efficiency of all our energy sources by 20 percent until 2020; the same If reaching the goal of 23 per- amount of all the electric power should be generated in environmental-friendly ways, cent of renewable energy sources while the greenhouse gas emissions - reduced by one fifth (according to an optimistic costs 250-300 million Lt and the scenario - even up to 30 percent). energy prices would increase, why The implementation of these goals is left for the competence of the member states. then the failure to reach this goal Our chosen ambitions in this field are too bold economically and, we dare say, unweigh- costs 700-900 million Lt? ted. As much as 23 percent of the energy estimated to be consumed in the future is to be produced by using renewable energy sources. This means that 3 percent of the ener- gy produced internally will be much more expensive than the energy generated from non-renewable energy sources. Such is our own decision. What do we want to achieve? Perhaps to ingratiate with Brussels? Having evaluated all seven steps for electricity sector development, it can be stated that some of them are inevitable and right. However, some of the strategic actions energy consumption. This in turn would chosen raise serious economic doubts, which make it difficult to state that they would condition a need for additional investment, indeed bring real benefit. Therefore it is simply unjustifiable that they are added to the amounting to 700-900 million litas.“ Strategy without the needed economic basis. This sentence is incomprehensible and unexplained in the context of the Strategy. Vague visions of the heating sector It is difficult to assess what was meant. If The vision of the heating sector states the aim to increase the heating generation, reaching the goal of 23 percent costs 250- transmission and usage efficiency, at the same time replacing the natural gas used for 300 million Lt and the energy prices would heating generation with biofuels. The aim seems to be logical, yet the goal to abandon increase, why then the failure to reach this the natural gas based solely on their current prices is baseless. Moreover, it should be goal costs 700-900 million Lt? reasonably estimated how the gas sector development projects will decrease the gas The Strategy provides a plan to incre- prices (if they will be decreased at all), and only then decide if the biofuel boilers would ase the usage of household waste for the really pay off. This will require huge investments and the country‘s natural resources. The production of heat, as well as solar energy Strategy sets a task to reduce heating consumption by 30-40 percent, but there is no promotion. The intentions of the state to basis for this quantitative estimate. encourage competition between heating It is really possible to use heating more effectively, first of all, by promoting housing providers in this way gradually implemen- renovation. As it is known, the renovation development program prepared by the former ting the principles of the free market are also government was unattractive and did not oblige the homeowners, thus experiencing a mentioned. We dare say that such clichés complete fiasco. The practice of other countries is a little different. For example, in the should be abandoned by simply introducing Great Britain inspectors constantly measure housing heat permeability levels and if the more clarity. This is one of the few ideas in results do not satisfy the standards set by the state, the homeowner pays huge fines. this Strategy, which have a bright shade of This method works. politicking, with no concrete statements.

24 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ politika EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS PROVINCIJA Kaip miestas kaimą smaugė (1) Istorinis publicistinis žvilgsnis

Daugelio kadenci- Dr. Kęstutis Jaskelevičius jų ministrai ir politikai Parazitavimo algoritmas džiaugėsi žemės ūkio pa- Visuomenės pasidalijimas į miestietiškąjį ir kaimiškąjį arba valstietiškąjį sektorius yra žanga, kaimo plėtra. Tuo natūralus socialinis demografinis reiškinys, būdingas kone visoms valstybėms. Šių dviejų tarpu agrarinis sektorius dalių sugyvenimas, kuris yra apibūdinamas dichotomijos terminu, nulemia žmonių buitį, kultūros ir tradicijų tęstinumą. silpo, o kaimo žmonių Atrodytų, miestas ir kaimas turėtų siekti tokio sambūvio, kad vienas kuris netarptų gyvenimas blogėjo. Dar kito sąskaita ar net neparazituotų. Deja, to pasiekti pavyksta ne visoms šalims, o Lietuvai – keliolika metų ir socia- ypač. Mūsuose tarp miesto ir kaimo nusistovėjo akivaizdi socialinė ekonominė priešprieša, kuri metams bėgant tik aštrėja. Miesto ir kaimo nesusikalbėjimas ypač ryškus tapo pasta- liniai bei demografiniai raisiais metais. Kodėl? Ar šis susipriešinimas netaps tuo fatališkuoju veiksniu, kuris nulems pokyčiai kaime gali įgauti mūsų valstybės kaimiškosios dalies išsigimimą ar kitokias deformacijas? negrįžtamą pobūdį. Kovo Miesto ir kaimo priešpriešos ištakų, matyt, ieškoti reikėtų istorinėje, kultūrinėje ir po- litinėje plotmėse. Visais laikais miestams buvo būdingas verslo ir amatų sutelktumas, kurį pabaigoje žemdirbiai lydėjo kapitalo ir politinių galių koncentra- nusprendė kviesti suva- cija. Jau nekalbant apie kultūros ir pramo- Saujelės Lietuvos žemdirbių žiavimą. Ko iš jo tikima- gų objektų gausą, elementarius buitinius protestai dėl Briuselio projektuo- patogumus. Todėl nieko nuostabaus, kad jamų išmokų, bemojuojant vaikiš- si? Dalykiškai įvertinti veikia savitas miesto magnetizmas, kuriam komis trispalvėmis, atrodo tiesiog naujosios Vyriausybės daugelis žmonių, ypač jaunesnio amžiaus, graudžiai. sunkiai beatsispiria. ketinimus kaimo atžvil- Tačiau didžiausios grėsmės norma- giu? Ar dar kartą išlieti liam visuomenės gyvenimui, ko gero, emocijas? slypi ne čia. Grėsmė slypi net ne fizinėje teritorinėje miestų plėtroje, nors, atrodytų,

26 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ PROVINCIJA

Prancūzijos žemdirbių organizacijos tik pasvarstė, kad jų, ko gero, netenkina ir taip vienos didžiausių ES gaunamos išmokos, o Briuselis jau sureagavo ir 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui prancūzų ūkininkams projektuojamas išmokas pažadėjo padidinti 10 proc. Saujelės Lietuvos žemdirbių protestai šiame fone, bemojuojant vaikiškomis trispalvėmis, atrodo tiesiog graudžiai.

Miestas sprendžia už kaimą Miestas vis įžūliau primeta kaimui jo gyvenimo tvarką ir taisykles, valdininkai ir politi- kai bemaž viską sprendžia už kaimo žmogų. Sprendžia kaip jam ūkininkauti, kur gauti medicinos pagalbą, kur leisti vaikus į mokyklą ir pan. Daugelis pokyčių vyksta ne kaimo žmonių patogumui ir naudai. Miesto ir kaimo santykiai ypač sudarkomi įvairių reformų skersvėjuose. Lietuvoje nutiko būtent šis atvejis. Dangstantis menama rinka ir miesto bei kaimo santykiuose uoliai diegiant pseudoliberalų idėjas, nusistovėjo parazitavimo modelis, kuris pakerta kaimo gyvastį ir artina jo išsigimimą. Štai ištrauka iš prieškarinio laikraščio „Kauno naujienos“ straipsnio, kurį persakė Dangstantis menama rinka ir Romas Bružas knygoje „Tauta be vals- miesto bei kaimo santykiuose uoliai tybės. Valstybės kelias“: „...Ne miestus diegiant pseudoliberalų idėjas, laikome valstybės pagrindu, bet provinciją, nusistovėjo parazitavimo modelis, kaimą! Miestai nėr mūsų kultūros židinys… kuris pakerta kaimo gyvastį ir artina Pasipūtęs miestas nori nutukti varginamos jo išsigimimą. provincijos taukais. Dejuojam, kad kaimas tamsus, bet vietoj mokyklų rūpinamės steigti blaivybės smukles, kad degtinės monopolis pelną duotų. Žemės ūkis, silpnai vedamas, bet vietoj žemės ūkio mokyklų pristeigėme klasinių gimnazijų ir progim- nazijų. Šaukiame, kad neturim per daug inteligentų, bet nepamirštam pasikviesti „moky- tų“ iš užsienio, o saviškius priskiriam jiems raštininkais, nes miestai pilni neprimokėlio jau- nimo, nesuprantančio rimto darbo. Ne jis čia kaltas, tas gražus jaunimas, kad jis nepajėgia rimtai dirbti, bet visuomeninė sąžinė, neįspėjusi jo rimčiau pagalvoti apie gyvenimą… Šaukiam, kad kaimas mūsų gerovės pagrindas, bet sąmoningai jį skriaudžiam… Pasisukim nuo miesto į kaimą, paguoskim jį, kad jo nepamirštame, o jis mums šimteriopai atsilygins.“ Šis kone priesakas miestui atsigręžti į kaimą rašytas prieš 87 metus, tačiau beveik viskas tinka dabarčiai. Negi nūdienos politikai, valdininkai, visokie ekspertai, patarėjai ir šis augimas siaurina kaimo gyvenamą- konsultantai nesusivoks, kad valstybės šaknys ir jėga slypi būtent provincijoje, kaime ? ją erdvę ir mažina apsirūpinimo maisto produktais galimybes. Manyčiau, kad šiuo Valstietijos silpnumo ištakos atveju esminis pavojus yra dvasinis, sly- Kaimo ir valstietijos silpnumo šaknų reikėtų ieškoti ir istorinėje plotmėje. Būtent čia pintis sąmonėje tų žmonių, o ypač politikų, rastume valstiečių nesugebėjimą susitelkti ir pasipriešinti politinei ir administracinei miesto kurie priima sprendimus. Sprendimus, kurie hegemonijai. nusako miesto ir kaimo sugyvenimą. Ir Lietuvos valstietija turi netrumpą istoriją, siekiančią dar XIII-XIV amžius. Jau tuomet šiuos sprendimus priima menkai suvokda- vadinamieji laisvieji laukininkai rinkosi žemės ūkį pagrindiniu veiklos objektu. Tačiau tiek mi tikrąją kaimo reikšmę ir vietą tautos ir Žečpospolitos laikais, tiek carinėje Rusijoje iki pat baudžiavos panaikinimo 1861 m. žemės valstybės gyvenime. ūkyje vyravo lažo santykiai, kurie trukdė susiformuoti valstietijai, kaip bent mažumą Kone visose Vakarų Europos valsty- organizuotai socialinei ekonominei grupei. Lažo sistemoje valstiečių buitis ir tarpusavio bėse, nepatyrusiose drastiškų socialinių santykiai nedaug skyrėsi nuo vergų gyvenimo. sukrėtimų ir nevilkusiose svetimšalių jungo, Po baudžiavos panaikinimo valstiečių darbas ir gyvenimas tapo laisvesni, tačiau tarp miesto ir kaimo nusistovėjo palyginti didelė jų žemėvaldų diferenciacija varžė bent kiek ryškesnį žemės ūkio sektoriaus atstovų stabilus politinių jėgų ir ekonominių inte- susitelkimą. Štai ką rašo žinomas mokslininkas ir agrarininkas Petras Šalčius, tyrinėjęs to resų balansas. Antai, tereikia Belgijos, Pran- laikotarpio valstietijos padėtį: „.. atleidžiant valstiečius nuo baudžiavos, buvo sudaryta cūzijos vyriausybėms ar Europos Komisijai didelė nepajėgių ūkių klasė. Jiems neduota jokios galimybės pakilti, nesudarytos sąlygos (EK) imtis kokių nors žemės ūkiui nepa- pirkti žemės... Valstiečių būklė dar blogesnė nei bežemių, kurie bent nepririšti prie sklypo lankių projektų svarstymo, kai ūkininkai be ir gali siūlyti savo darbą ten, kur jiems atrodo patogiausia. Tuo tarpu žemės turį valstie- jokių valdžios leidimų traktoriais blokuoja čiai turi mokėti gana didelius mokesčius, dažniausiai yra prasiskolinę, savo žemės negali Briuselio ar Paryžiaus centrines gatves. nei padidinti, nei parduoti, verčiami imti darbą pas kaimyninius stambesnius valtiečius ir Tereikėjo Belgijos pieno perdirbimo dvarininkus.“ įmonėms užsiminti, kad gali būti maži- Prekiniai santykiai pobaudžiaviniu laikotarpiu (1864-1915 m.) buvo išskirtinai carinės namos žaliavos supirkimo kainos, kai Rusijos dispozicijoje. Vykdyta tarifų politika buvo ypač nepalanki lietuviškosioms guber- ūkininkų pienovežiai su brandspoitais jau nijoms ir smukdė šių žemės ūkį. Antai, P.Šalčius rašo, kad į Kauno guberniją, kuriai pačiai „prausė“ EK administracinius pastatus. pakako savo grūdų, buvo daug jų atvežama iš Rusijos gilumos. Dėl to buvo numušamos

27 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS PROVINCIJA

vietinių grūdų kainos, kurios nepadeng- tūkst. 1920 m. iki 1167,8 tūkst. 1938 m., arklių atitinkamai nuo 335 tūkst. iki 553,5 tūkst. ir davo net gamybos sąnaudų. Žemės ūkio t.t. Pieno į pienines ūkininkai 1923 m. pristatė vos 85 t, o 1938 m. jau 484,2 tūkst. t, 1938 produktų eksportą taip pat varžė caro m. buvo eksportuota 17,4 tūkst. t sviesto už 48,5 mln. Lt. Prieškarinio ir dabartinio lito valdžios diferencijuojami tarifai, buvę santykis, ko gero, siektų 1: 100. Europoje ir net pasaulyje ėmė garsėti bekonų ekspor- ypač nepalankūs grūdų rinkai. Taigi, cari- tas. Sparčiai plėtojosi kooperacija: žemės ūkio, prekybos, finansų sektoriuje, produktų nės Rusijos kolonijinės politikos priemo- perdirbimo srityje. Žemės ūkio kooperatyvai su savo centrine sąjunga „Lietūkis“ valstybės nės trukdė pakilti žemės ūkiui lietuviškose buvo ypač remiami ir gavo monopolines teises supirkti ir parduoti kai kuriuos produktus. gubernijose ir susiformuoti valstietijai, Svarbų vaidmenį vaidino pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pieno centras“, kredito kaip vieningam socialiniam sektoriui, kooperatyvų sąjunga „Lietuvos kooperacijos bankas“, skerdyklų ir mėsos perdirbimo bei sugebančiam suvokti ir atstovauti savo eksporto akcinė bendrovė „Maistas“ ir kt. ekonominius interesus. Dar vienas smūgis žemės ūkiui buvo Valstybės vaidmuo tarpukariu suduotas per Pirmąjį pasaulinį karą. 1914 Valstybė tarpukario laikotarpiu žemės ūkiui skyrė daug paramos ir dėmesio, buvo m. rusų kariuomenė vykdė dideles rekvi- taikoma nemažai ir administracinio reguliavimo svertų, ypač žemės santykių srityje. Tačiau zicijas, vėliau valstiečius alino vokiečių buvo įsisąmonintas, manyčiau, vienas reikšmingas dalykas: bet koks reguliavimas yra okupacija. Vokiečių karinė administracija veiksmingas, kai jį vykdo ne tokios biurokratinės institucijos, kaip ministerijos valdininkai, stengėsi iš Lietuvos išsivežti kuo daugiau o speciali savivaldos organizacija. Todėl buvo sumanyta įsteigti Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), žaliavų ir maisto produktų. 1923 m. prof. kurie faktinę veiklą pradėjo 1928 m. ŽŪR sudarė 60 narių: 38 valstiečių - ūkininkų atstovai, A.Rimkos skelbtais Nuostolių įvertinimo 7 žemės ūkio organizacijų atstovai ir 5 vyriausybės skirti atstovai. ŽŪR direktorių skyrė pats komisijos duomenimis, vokiečių okupaci- valstybės prezidentas. jos laikotarpiu (1915-1919 m. ) buvo rekvi- ŽŪR ilgainiui buvo patikėta nemažai funkcijų, kurias atspindi jų organizacinė struktū- zuota arba sunaikinta 142 tūkst. galvijų, ra. Čia veikė tokie skyriai: agronomijos, gyvulininkystės, smulkiųjų amatų ir verslų, žinias- 90 tūkst. arklių, 767 tūkst. kiaulių ir avių, klaidos, leidybos ir švietimo, žemės ūkio 6 mln. pūdų grūdų, 6,6 mln. pūdų pašarų. tyrimų, žaliavų, namų ūkių, statybų, jaunųjų Ko gero, nerasime pasaulio Netektas turtas siekė daugiau nei pusę ūkininkų. Be to, ŽŪR buvo įpareigoti valstybės, kuri į žemę žvelgtų ne agrarinio sektoriaus ekonominio potencia- rengti žemės ūkio parodas. ŽŪR vaidmuo kaip į gamybos priemonę, tarnau- lo. Suprantama, kad Lietuvos nepriklauso- buvo svarbus dar ir dėl to, kad jie buvo ats- jančią maisto produktų kūrimui, o mybę šalies žemės ūkis ir valstietija sutiko tovaujami visose organizacijose, tarp jų ir kaip į socialinių ir istorinių skriaudų visiškai nualinti. valstybinėse, komisijose, kurios turėjo bent atlyginimo instrumentą. menkiausią ryšį su žemės ūkiu. Ekonominis tarpukario Štai kaip tarpukario laikotarpį įvertina stebuklas žinomas istorikas Juozas Tumelis: „Po Valstietijos ir žemės ūkio pakilimą tar- ryžtingos ir politiškai bei ekonomiškai pa- pukario laikotarpiu vertėtų laikyti tikru so- matuotos žemės reformos atgijo nualintas cialiniu ekonominiu stebuklu. Vos per keletą Lietuvos kaimas, netrukus jis tapo pagrin- dešimtmečių valstiečiai sugebėjo atsitiesti diniu nacionalinio produkto gamintoju... Litas netrukus virto viena stabiliausių valiutų Eu- ir tvirtai atsistoti ant kojų. Suprantama, ropoje, o valstybė savo nepriklausomybės saulėlydyje jau buvo beveik išsimokėjusi visas pirmiausia buvo sukurtos gamybinės ir gausias skolas... Lietuva sukūrė tokią veiklią švietimo sistemą, kuri gebėjo dar taip neseniai ekonominės prielaidos. Ir svarbiausia jų, buvusią mažaraštę visuomenę paversti apsišvietusia tauta“. buvo itin apgalvotai įgyvendinta žemės Tarpukario laikotarpiu kaimo žmones vienijo ne tik laisvas ūkininkavimas, tačiau ir reforma, kurios vykdymo įkarščiu žemės tradicijos, kalba, religiniai įsitikinimai, metų metais besiklosčiusios dvasinės vertybės. ūkio ministru buvo Mykolas Krupavičius. Vos per kelis dešimtmečius valstietija - ūkininkija tapo vyraujančiu socialiniu sluoksniu ir Su jo vardu siejamos ir pagrindinės žemės įtakinga politine jėga, o kaimas – valstybės atrama ir stuburu. Dėka to valstybė tapo tvirtu ūkio reformos metmenys. agrariniu kraštu, užtikrinusiu lito stabilumą. Žinoma, to meto visuomenininių santykių Tarpukario laikotarpiu Žemės ūkio ir daugelio žmonių ekonominės padėties idealizuoti nereikėtų. Buvo nemažai skurdo, ministerijai vadovavo net devyni minis- daug samdomojo darbo, kuris žemės ūkyje ypač nenaudingas, daugelis geresnio darbo ir trai, tačiau jie su neesminiais nukrypimais gyvenimo ieškojo svetur. Deja, tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad susiformuotų tęsė vienas kito vykdytą agrarinę politiką. tvirtos ūkių paveldėjimo ir dalijimo tradicijos bei ekonominiu racionalumu pagrįstas teisinis Sutartinai buvo pasisakoma už kooperaciją šių procesų reguliavimas. žemės ūkyje visomis įmanomomis for- momis. Svarbu ir tai, kad žemės reformos Tarybinio laikotarpio metamorfozės įstatymas buvo tikslinamas vos keletą kar- Tarybiniais metais valstietija patyrė dar vieną smūgį, nubloškusį žemės ūkį daugel tų, o prieš ją pradedant buvo suformuotas metų atgal. Stipriausi ūkininkai buvo ištremti į Sibirą, vidutiniokai išbuožinti, gamybinis valstybinis žemės fondas, kuris, neskai- inventorius ir gyvuliai suvisuomeninti, žemė nacionalizuota. Į kaimą atėjo skurdas, dauge- čiuojant miškų ir vandenų, sudarė 722,3 lyje vietovių gausesnės šeimos net badavo. tūkst. ha (suprantama, be Vilniaus krašto), Vadinamasis kolektyvinis darbas žmonių visiškai nemotyvavo, produktyvumas buvo kuris vėliau dėl įvairių priežasčių didėjo. žemas, kolūkiams ir tarybiniams ūkiams vadovavo tuometei valdžiai atsidavę asmenys, Netrūko sunkumų ir tarpukario neturintys dažnai nė menkiausio supratimo apie žemės ūkio gamybą. Maždaug iki 1960 m. laikotarpiu, tačiau juos įveikė valstiečių kaime iš esmės vyravo baudžiaviniai santykiai, daugelyje kolūkių visų metų atlyginimą žmo- pasiryžimas dirbti ir nuosekli valstybės nės parsinešdavo maiše ant pečių, tarybiniuose ūkiuose buvo mokamas šioks toks piniginis politika. Galvijų skaičius padidėjo nuo 604 užmokestis. Kaimą gelbėjo asmeninis ūkis, kuris iki 1965 m. buvo gerokai ribojamas.

28 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ PROVINCIJA

Reikalai žemės ūkyje įėmė gerėti po tvarkininkai matavo žemės valdas, naujieji 1965 m., kai į vis dar galiojančius asmeni- ūkininkai registravo ūkius ir ėmėsi veiklos, Įteisinus vieno puspročio pa- nio ūkio ribojimus valdžia ėmė žiūrėti pro dirbo sau. Tuometė valdžia spyrė ūkio siūlymą, leidžiantį keisti žemės dis- pirštus. Valstietis – žemdirbys ekonomiškai vadovus suteikti pradėjusiems ūkininkauti lokaciją, buvo supriešinta daugybė ėmė stiprėti po 1975 m., kai asmeninis ūkis visokeriopą paramą, prigrasino nemalo- kitų žmonių, subujojo žemėtvarki- jau nebuvo ribojamas, o vėliau net skatina- nėmis. Savarankiškų valstiečių judėjimas ninkų ir valdininkų piktnaudžiavi- mas, o tuometės valdžios požiūris į kaimą stiprėjo, per metus šalyje buvo įkurta ir mas ir korupcija. ir žemės ūkį iš esmės pasikeitė. Į žemės užregistruota arti 3 tūkst. ūkių. ūkį buvo nukreipiami dideli materialiniai ir Ūkininkauti savarankiškai ryžosi finansiniai ištekliai, statomos gyvenvietės, ryžtingiausieji, turėję pakankamai žinių ir mokyklos, kultūros ir buitinio aptarnavimo įgūdžių dirbti žemę, sugebantys valdyti įstaigos, tiesiami keliai. techniką, o, svarbiausia, mylintys žemę. Neregėtą mąstą įgavo melioracija, Pradžioje vyravo augalininkystės kryptis, dirvos buvo sausinamos kur reikia ir nerei- vėliau - mišrūs ūkiai. Kaimuose netrūko kreivokai žvelgiančių į naujuosius ūkininkus, bet kia, likviduojami vienkiemiai, o žmonės greičiausiai iš pavydo, nes daugeliui bendras aruodas ir akivaizdus vogimas iš visuomeni- kone varu keldinami į gyvenvietes. Dėl to nių ūkių buvo apkartęs. kilo daugybė konfliktų, sodybas išsaugojo Padvelkę nepriklausomybės vėjai daugeliui kaimo žmonių suteikė geresnio gyveni- tik atkakliausieji. mo vilčių, bet neužilgo ir supriešino. Vykdant žemės ir visuomeninių ūkių reformą viršų Ilgainiui kaimo žmonės pradėjo paėmė radikaliosios politinės jėgos, kurios, tarsi siekdamos revanšo, per keletą metų gyventi palyginti su miesto šeimomis gana sugebėjo pakirsti ekonominį žemės ūkio potencialą ir taip sutraukyti socialinius kaimo pasiturinčiai, o kas netingėjo dirbti, turėjo saitus, kad ūmai daugelis žmonių ėmė gailėtis reformuojamų kolūkių ir galimybę remti miestuose gyvenusius arti- tarybinių ūkių. Gailėtis todėl, kad buvo pasikėsinta ne tiek į gamybos, muosius. Pieno ir mėsos supirkimo kainos kiek į jų gyvenimo būdą. Deja, radikalams tai buvo nė motais. daugiau ar mažiau atitiko sąnaudų lygį. Tuo Štai kaip to laikotarpio situaciją vertina vienas žino- labiau, kad iš kolūkių fermų ir sandėlių į miausių mokslininkų agrarininkų akademikas Antanas asmeninius ūkius pradėjo „tekėti“ gausus Poviliūnas knygoje „Lietuvos pašarų ir trąšų upelis, kurio stengėsi nepa- ūkio grįžimas į rinkos santy- stebėti vietos vadovai. kius ir ūkininkijos ekonominė Kaimas nors ir neklestėjo, tačiau raida“: „Reformos šalininkai atsitiesė, regėjo šiokią tokią perspektyvą. radikalai tikėjosi, kad atsta- Nemenkas vaidmuo teko pagyvenusių tant nuosavybės teises į žemę ir vienišų žmonių socialiniam rėmimui. ir kitą turtą, privatizuojant Tarkime, vienišai senutei tereikėjo papra- tarybmečiu sukurtą turtą, šyti kolūkio paramos apsirūpinant žiemai transformuojant į priva- malkomis ir už kelių savaičių jos jau buvo čius rinkos ūkio darinius sodybos kieme. valstybinius ir kolekty- vinius ūkius buvo įveikta Kaimas ir nepriklausomybės oponuojanti jėga - buvęs godos partinis ir ūkinis aktyvas. Be Nors kaimo žmonių ekonominė to, tokį kelią skatino ir užsie- ir socialinė padėtis tarybiniais metais ir nio ekspertai“. Taigi, siekta gerėjo, tačiau bendras darbas menkai juos ne ekonominių ir ūkinių, tevienijo. Vienur kitur sumanesni ūkio vado- o politinių tikslų. Beje, vai surasdavo tokių skatinimo ir atlyginimo elgtasi gana trumparegiškai, už darbą formų, kad valstietis tarsi ir dirbo nes vyraujanti to partinio ir ūkinio aktyvo dauguma rėmė valstybės nepriklausomybės sau, tačiau tai netapo visuotiniu reiškiniu. atkūrimą ir siekė ne vidinės politinės konfrontacijos, o racionalių ekonominių sistemos Daugelis kaimo žmonių ilgėjosi tikro darbo pertvarkymų, sudarant žemės ūkyje galimybę visoms ūkininkavimo formoms: privačiai, sau ir adekvataus atlyginimo už savo kooperatinei ir valstybinei. pastangas ir veiklos rezultatą. Gal todėl ta- rybiniu laikotarpiu ir negalėjo susiformuoti Kaimas ir reformos ydos valstietija, kaip vieningas kaimo ir žemės Apie reformų žemės ūkyje ydas rašyta ir kalbėta tiek ir tiek. Norisi atkreipti dėmesį tik ūkio stuburas. Be to, žmonės bodėjosi į kelis aspektus, turėjusius lemiamos reikšmės tolesnei visuomeninių santykių raidai. komunistine ideologija, melu persunktais Pirma, tai žemės sugrąžinimas natūra buvusiems savininkams nepaisant ar jie ją valdžios ir piliečių santykiais, ekonominių dirbs, ar ne. Šio sprendimo absurdiškumą dar įvertins ateities tyrinėtojai. Ko gero, nera- rezultatų pagražinimu ir pan. sime pasaulio valstybės, kuri į žemę žvelgtų ne kaip į gamybos priemonę, tarnaujančią Dar valstybei neatgavus nepriklauso- maisto produktų kūrimui, o kaip į socialinių ir istorinių skriaudų atlyginimo instrumentą. mybės buvo priimtas Valstiečių ūkio įstaty- Nebent badaujančiose Afrikos šalyse, kur gentys grobia žemę vienos iš kitų dėl gelmėse mas, įteisinęs žemės nuosavybę iki gyvos slypinčios naftos ar kitų išteklių. Taigi, turėtą žemę atgavo visi: nusenę ir paliegę tie- galvos be paveldėjimo teisės. Didžiausi sioginiai paveldėtojai, antrosios, net trečiosios eilės įpėdiniai, įsikūrę miestuose ir net entuziastai pasinaudojo šia teise, žmonės nesirengiantys jos dirbti. Mąstė šitaip: valdžia duoda, kaip neimti? Jei nedirbsiu, tai bent rašė pareiškimus išstoti iš kolūkių, žemė- parduosiu. Ėmė visi, net tie, kurie suvokė šių dalykų pragaištingumą.

29 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS province

Įvyko tai, ko radikalai tikrai nesitikėjo, bet kitaip būti negalėjo. Įvyko trigubas žmonių supriešinimas. Pirmiausia, buvo supriešinti atgautos žemės savininkai su tais tarpukario ir pokario bežemiais, kuriems it kaulas buvo numesti 2-3 ha. Vėliau, įteisinus vieno puspro- čio pasiūlymą, leidžiantį keisti žemės dislokaciją, buvo supriešinta daugybė kitų žmonių, Urban expansion to shut suvešėjo žemėtvarkininkų ir valdininkų piktnaudžiavimas ir korupcija. Pagaliau reta šeima ar giminė nesusivaidijo, dalindamiesi žemę, kaip palikimą, tarpusavyje. Tuo tarpu tereikėjo paprasto dalyko – grąžinti žemę natūra tiems, kurie pasirengę arba nori ir gali ją dirbti: auginti javus, melžti karves, penėti kiaules ir kt. Ir nebūtų šiandien virš 0,5 mln. ha apleistų ir dirvonuojančių plotų. Ir nereiktų milijonų litų ir visuomenės out pastangų eikvoti naujai žemės reformai – sklypų konsolidacijai. Reforma jau būtų baigta ir pamiršta. Dabar ji dar tęsis dešimtmečius. Antrasis sprendimas, gimęs ne itin nuovokiose vos keleto to meto politikų galvose, tačiau taip pat turėjęs lemiamos įtakos tolesnei kaimo ir žemės ūkio raidai, buvo perdėm Most previous minis- spartus kolūkių ir valstybinių ūkių likvidavimas. Ir vėl buvo siekiama politinio, o ne ekonomi- ters and politicians re- nio rezultato – žūtbūt sunaikinti žemės ūkio įmonių vadovų ir specialistų sluoksnį, manant, joiced at the agricultural kad šitaip bus atsikratyta jų turėto dalykinio progress, rural develo- autoriteto ir politinės įtakos. Deja, nepavyko. Ar ekonominiu požiūriu nebū- Kolūkių ir valstybinių ūkių priverstinis tų produktyvesnis lėtas tuometinių pment. Meanwhile, the pertvarkymas į paskubomis formuojamus ūkių irimo kelias? Juk ūkininkų agricultural sector suffe- ūkinius - gamybinius kompleksus sutrikdė judėjimas jau buvo įsibėgėjęs. red from recession, the žemės ūkio gamybos grandinę, o, apmau- džiausia, panaikino bet kokią atsakomybę life of rural people became už veiklos rezultatus. Ši jokia logika nepa- worse with every day. It aiškinama „reforma“, o taip pat bendra ūkio may take just a few years suirutė, išsekęs materialinių ir finansinių išteklių upelis, smogė žemės ūkio įmonių ekonomikai. Po metų daugelio ūkių atsiskaitomo- for the social and demo- siose sąskaitose nebeliko pinigų, beje, nuvertėjo ir turėti, darbuotojai atlyginimus gaudavo graphic changes in rural įvairiausia natūra, įsisiūbavo turto grobstymai. Grobė kone visi, pradedant vadovais ir baigiant areas to become irrever- fermų šėrikais. sible. In the end of March, Ramybės neduoda viena mintis. Ar ekonominiu požiūriu nebūtų produktyvesnis lėtas tuometinių ūkių irimo kelias? Juk ūkininkų judėjimas jau buvo įsibėgėjęs. Tereikėjo farmers decided to have a kolūkius teisiškai įpareigoti , kad savarankiškai ūkininkaujantiems būtų teikiama techninė, congress organized. What agronominė, veterinarinė parama, suderėta forma grąžinamas jų uždirbtas pajus, nebūtų will its goals be? To cons- kaip nors jiems trukdoma. tructively evaluate the Kaimas ir nomenklatūros renesansas intentions of the new Go- Belieka stebėtis pragaištingos žemės ūkio pertvarkos radikaliųjų režisierių ir vykdy- vernment in agriculture? tojų bukumu ir aklumu, nes politine prasme buvo gautas visiškai priešingas nei norėta To pour out the emotions rezultatas, turėjęs lemiamos įtakos tolesnėms visos ekonomikos reformoms. Pirmuosius one more time? rinkimus į Seimą, beje, daugiausia kaimo gyventojų balsais, laimėjo ta politinė jėga, kurią norėta nušluoti. Rinkimus į Seimą laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Vertinant LDDP tuometę pergalę iš šių dienų pozicijų, tenka konstatuoti vieną liūdną dalyką. Tai buvo valstybės pralaimėjimas. Kodėl? Ne todėl, kad į valdžią sugrįžo buvusieji Dr. Kęstutis Jaskelevičius komunistai. Todėl, kad išaušo nomenklatūros renesansas. Būtent tarybinės nomenklatūros, kuri per daugel metų buvo išsiugdžiusi savitą mąstymo ir valdymo stilių, kurio esmė – žmo- nių mulkinimas ir akių dūmimas, naudos sau siekimas visomis įmanomomis priemonėmis. Algorithm of parasitism Division of the society into urban Naudos sau siekimo kelyje nomenklatūros dvasia išugdyti politikai ir valdininkai neturė- and rural or peasants is a natural jo nei idealų, nei draugų, nei moralinių riboženklių. Neturėjo net Lietuvos. Šių eilučių autoriui socio-demographic phenomenon likimas lėmė nomenklatūros renesansą stebėti labai iš arti, su saujele idealistų net mėginti characteristic to nearly all countries. naiviai priešintis ir stabdyti nežabotą naudos siekimą, tačiau nuveikti pavyko labai mažai. The integration of these two sectors Atgimusi ir valdžią atgavusi nomenklatūra net nesiekė politinio revanšo. Kam tas described as dichotomy determines revanšas? Juk dideliu greičiu vyko valstybės turto privatizavimo pirmasis etapas, kuomet the lives of people, continuity of cultu- gamyklas, fabrikus, kitą turtą galima buvo įsigyti net ne pusvelčiui, o visiškai už dyką. re and traditions. Taigi, nemaža dalis atgimusios nomenklatūros atstovų paisė ne visuomenės interesų, o rezgė sąsajas su centrine ir savivaldybių privatizavimo komisijomis, mikliai įsiterpdavo į It seems that as urban as rural investicinių bendrovių akcininkus. Antivisuomenišku ir net nusikalstamu būdu buvo užval- sectors should go for the coexistence dyta daug valstybės turto, begalė vertingų įmonių ir objektų, tarp jų ir aukso kiaušinius dė- so as not to benefit from each other jusios alkoholio įmonės, tarp jų ir garsusis „Draugystės“ viešbutis. Daugelis LDDP politikų and not to become a parasite. Alas, ir valdininkų, privatizuojant valstybės turtą sugebėjo įminti savo neskaidrias pėdas. Būtent this is hard to reach in most countries tuomet kalėsi pirmieji oligarchijos želmenys, pinigai ir turtas visais būdais siekė politinių and Lithuania in particular. In Lithu- galių, prasidėjo valstybės užvaldymo pirminis etapas. ania, we see a particularly clear social Pabaiga kitame numeryje and economic contraposition or urban

30 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ province Urban expansion to shut rural progress (1)

and rural sectors which continues to deepen. The miscommunication of these two has even more intensified in recent years. Why? Won’t it happen so that this contrapositi- Under the cover of imaginary on becomes a total factor which will lead to the degradation of our rural areas or any market and by introducing pseu- other deformations? do-liberal ideas in urban and rural relations, the model of parasitism The roots for the contraposition of urban and rural sectors probably lie in the has become dominant which un- historic, cultural and political areas. Throughout centuries, towns were the place of dermines rural vitality and leads to concentration of business and crafts, capital and political power, not to speak about rural degradation. cultural and recreational objects and elementary modern conveniences. This is why it is no wonder that towns pulsate in a certain urban magnetism which is hard to be resisted by many people, young in particular. The greatest danger for the normal life of the society, however, do seem to lie somewhere else. The danger hides not only within the physical territorial expansion of our towns, though their growth makes the rural living space narrower and minifies the provision with food products. To my opinion, the moral danger which lurks in the minds of the decision-making people, politicians in particular, is far more important. It foundation of the state but the province, is their decisions which regulate urban and rural integration. And they make these de- the countryside! Towns are not the hearths cisions having absolutely poor understanding of the true importance of rural segment of our culture… The arrogant town simply and its place in the life of the nation and the state. wants to be fed by the poor province. We The more or less stable balance of political powers and economic interests of complain that the rural population is not urban and rural sectors has settled in nearly all West European countries which did educated however, instead of schools not suffer drastic social disturbances we are opening sobriety pubs to feed the and hadn’t been under occupation. For The tri-colour-flag protests of vodka monopoly. Though agriculture is instance, hardly Belgian, French go- the handful of Lithuanians simply poorly administered, agriculture schools vernments or the European Commission look funny if not tearful in the con- are replaced with classical gymnasiums take to the discussion of agriculture-unf- text of Brussels-planned payments. and pro-gymnasiums. Everybody shouts riendly projects, farmers don’t wait for that there aren’t too many intellectuals, the permissions to tractor-block central however we do not forget to invite ‘the streets in Brussels or . educated’ from other countries, whereas The Belgian milk processing com- our people work as their secretaries since panies had scarcely hinted about the the towns abound in non-educated youth possible cut of milk purchase prices when farmers’ milk tank trucks washed the EC admi- which doesn’t have understanding about nistrative buildings. Hardly French farmers’ organizations started discussing that the pa- serious work. It isn’t these young people yments which are probably the largest within the EU did not meet their needs, Brussels to be blamed that they cannot do the se- reacted immediately by promising to increase these payments for the French farmers by rious work but rather the society’s morali- 10 per cent for the oncoming financial period of 2014-2020. In this context, the tri-colour- ty that has not warned to be more serious flag protest of the handful of Lithuanians simply looks funny if not tearful. about the life… We speak in loud that it is rural sector which is the foundation for our welfare still we intentionally destroy Urban decisions have the lead it… Let’s turn back to the rural society, The urban sector continues to thrust its life methods and rules on rural areas, comfort it, say that we haven’t forgotten it functionaries and politicians do not cease to make decisions for a rural resident: how and it will pay back hundredfold.” to make farming, where to get the first medical aid, which schools their children Though this behest was written 87 should attend, etc. Most of the changes do not serve rural people. Urban and rural years ago, its ideas are alive today. Will relations are damaged most during the periods of reforms. This was the case in Lithu- the day ever come when the today’s po- ania too. Under the cover of imaginary market and by introducing pseudo-liberal ideas liticians, functionaries, experts, advisers in urban and rural relations, the model of parasitism has become dominant which and consultants will understand that the undermines rural vitality and leads to rural degradation. roots and the power of the state lies in I wish to give an extract from an article published in the pre-war “Kauno naujienos” the province? ( News) and which Romas Bružas cited in his book “Tauta be valstybės. Valstybės kelias” (The Nation without the State. The State Road): “It is not the towns that are the To be continued in the next issue

31 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS Kad nepritrūktų duonos kasdieninės, o pasaulis pamėgtų lietuviškų produktų skonį

Apie žaliąją žemės ūkio politiką, parodas, kitus būdus plėsti šalies eksporto rinką - žurnalo „Ekonomi- ka ir visuomenė/Business and Exhibitions“ žurnalistės Solveigos Potapovienės interviu su naujuoju VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agen- tūros vadovu Žygimantu Dubinsku.

Sausį Berlyne, Vokietijoje vyko ne tik viena seniausių, bet ir reikšmingiausių žemės ūkio jau ruošiasi gausi žemdirbių organizacijų produkcijos ir sodininkystės parodų „Žalioji savaitė 2013“. Kuo šiemet parodos lankytojus traukė atstovų ir verslo lyderių bei žemės ūkio šalies paviljonas? Ar pasinaudojo Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio valdininkai proga priminti apie politikų delegacija. Gegužį mūsų agentūra save? organizuos Lietuvos maisto pramonės įmo- Šiemet paroda buvo atstovaujama plačiausiai per visą jos istoriją nuo 1926 metų – pri- nių dalyvavimą didžiausioje Azijos maisto, sistatė net 67 šalių žemės ūkio produktų gamintojai. Lietuva su pertraukomis šioje parodoje gėrimų, aptarnavimo ir įrangos parodoje dalyvauja nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Kiekviena šalis stengiasi savitai prista- „SIAL China 2013“, kuri vyks gegužės 7-9 tyti unikalų šalies kulinarijos paveldą, perteikti geriausias maisto gaminimo technologijas. dienomis Šanchajuje (Kinijoje). Ši paroda irgi Lietuvos tradicinis stendas – stilizuota kaimo sodyba – šios parodos lankytojams jau puikiai bus puiki vieta užmegzti naujų verslo ryšių pažįstamas. Čia tradiciniai amatininkai su viena didžiausių pasaulyje Kinijos maisto Ukrainos agrarinės politikos ir gyvai demonstravo ir pristatė tautinio pa- pramone. Dvišalis bendradarbiavimas su maisto ministro pirmininko Alek- veldo statusą turinčius gaminius. Visi buvo Kinija jau vyksta – jos delegacija dalyva- sandr Senj kvietimu į gegužį šioje pavaišinti vaistais nuo visų ligų – trauktine vo tradicinėje tarptautinėje žemės ūkio ir šalyje vyksiančią parodą jau ruo- iš 27 žolelių „Trejos devynerios“. Amatininkė maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2012“ šiasi gausi žemdirbių organizacijų Laimutė Sadauskienė parodos lankytojus Lietuvoje, delegacija pakviesta į šią parodą atstovų ir verslo lyderių bei žemės stebino lankytojų akyse kepdama šako- 2014 metais. ūkio politikų delegacija. čius iš kalno sviesto ir pusšimčio kiaušinių, tautinio paveldo statusą turintį „Šinkorių“ Vasarį Agentūra buvo įrengusi Lietuvos alų pristatė Kristina Grigonienė, o žemaičių informacinį – reklaminį stendą 20-oje kas- tradicinis amatininkas Viktoras Raibužis metinėje didžiausioje Rusijos ir Rytų Europos Lietuvos stende iš medžio drožinėjo užga- tarptautinėje specializuotoje maisto pramo- vėnių kaukes ir pristatė savo dirbinius. Daug nės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodexpo dėmesio susilaukė Laimos Mačionienės ir 2013“. Ar lietuviška produkcija vis dar paklausi Audronės Žilienės gaminiai. Rusijos rinkoje? Apskritai, mūsų stendas visada pasižymi estetika ir vaišingumu. Savo suslėgtais ožkų Lietuvos maisto produktų gamintojai sūriais šiemet visus vaišino ūkininkė iš Širvintų rajono Dalia Ėmužytė. Na, o žemės ūkio politi- intensyviai ieškojo būdų plėsti eksporto kų delegacija stengėsi ES senbuvių politikams įrodyti, kad mūsų ūkininkai niekuo neprastes- rinkas, dalyvaudami parodoje „PRODE- ni. Netenka abejoti žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos dalyvavimo trišaliame Baltijos šalių XPO 2013“, kurioje produkciją pristatė 15 ministrų susitikime ir derybų su Azerbaidžiano, Moldovos ir Ukrainos delegacijomis nauda. šalies įmonių, iš jų UAB „Gudobelė“, UAB Su pastarųjų šalių atstovais susitarta dėl prekybos žemės ūkio produktais ir netgi produkty- „Malsena Plius“, UAB „Agrovet“. Įmonių vių veislių gyvuliais. Be abejo, nepraleista progos Baltijos šalių žemės ūkio politikams priminti grupei „KG Group“ priklausančios akcinės apie tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimą. Beje, Ukrainos agrarinės politikos ir bendrovės „Vilniaus paukštynas“ gaminiai maisto ministro pirmininko Aleksandr Senj kvietimu į gegužį šioje šalyje vyksiančią parodą Maskvoje pelnė aukso ir sidabro medalius

32 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ

požiūris į maistą. Vokietija yra viena iš svar- biausių Lietuvos prekybos partnerių. Pernai lietuviškos kilmės produktų į Vokietiją buvo eksportuota už daugiau nei 1100 mln. Lt. Daugiausia eksportuota žuvų ir vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių – už 270 mln. Lt., pieno ir pieno produktų – už 204,5 mln. Lt., javų – už 193,5 mln. Lt. Ekologinio ūkininkavimo principas Lietuvoje plinta pakankamai sparčiai. Šalyje sertifikuota 5 proc. naudmenų - neblogas rodiklis ir pasaulio mastu.

Kaip plačiai pasėtas tautinio paveldo grūdas šalies regionuose? Miestiečiai gal ir noriai atveria pinigines tautinių meistrų produktams, bet ar ne per stipriai ES ekono- minių direktyvų susaistytas tautinio paveldo puoselėjimas? Tautinis paveldas remiamas teikiant Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, suteikiant didesnį paramos intensyvumą, bei valstybės biudžeto lėšomis, skiriant valstybės pagalbą pagal Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programą. Praėjusių metų birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-531 patvirtin-

nuotr. Virginijos Valuckienės Virginijos nuotr. tos naujos tautinio paveldo finansavimo taisyklės. Pagal šias taisykles išplėstas už inovacijas, Lietuvos pieno produktų gamintoja „Vilkyškių pieninė“ - du apdovanojimus, remiamų veiklų skaičius. Tradiciniai amatai, ketvirtąjį kartą Maskvoje savo produkciją pristačiusi „BIOVELA“ - keturis apdovanojimus. išreikšdami tradiciškumą, pastovumą, Akivaizdu, kad Maskvoje įgyti apdovanojimai mūsų gamintojams atvers naujų galimy- atspindėdami ilgaamžes vertybes ir vietinį bių milžiniškoje Rusijos rinkoje. savitumą, virsta šių dienų patrauklia veikla ir alternatyva vis labiau įsigaliojančioms Ši tarptautinė paroda kasmet pritraukia didelį dalyvių ir lankytojų skaičių iš buvusios vartotojiškos kultūros formos apraiškoms. Sovietų Sąjungos, kur lietuviški produktai buvo itin paklausūs. Tad tikimasi, kad lietuviški Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį tolygiai maisto produktai ne tik ras naujų pirkėjų, bet ir pritrauks tuos, kurie dar neužmiršo lietuviškų kaimo vietovių plėtrai, įtraukiant ir alter- maisto produktų skonio. natyvius verslus. Kaimo amatų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam Po dešimties metų pertraukos Agentūros stendas jau antri metai išstatomas ekologiškų regionui, atgaivinimas yra svarbi kaimo vie- produktų forume Niurnberge. Paroda „Biofach 2013“ , įvykusi vasarį – jau antroji Vokietijoje šie- tovių gyvybingumo ir patrauklumo didinimo met. Ši šalis, matyt, nuolatinė Lietuvos produkcijos pirkėja? Kas matyti iš šio natūralių produktų priemonė. forumo – kokios ekologinės produkcijos plėtros gamybos tendencijos vyrauja pasaulyje – ar lietuviai spėja su jomis koja kojon? Iki šiol iškirtinės kokybės produktus Šiemet į Niurnbergą atvyko dar gausesnės ekologiškos produkcijos gamintojų iš Lie- (IKP) sertifikavo viešoji įstaiga „Ekoagros“. tuvos pajėgos nei pernai. Šalies informaciniame - reklaminiame stende buvo pristatyta UAB Nuo praėjusių metų tokia teisė suteikta ir „Fudo“ , UAB „Ustukių malūnas“ ir Sauliaus Daniulio vadovaujamos Lietuvos ekologinių ūkių Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos asociacijos vienijamų ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų gaminama ekologiška produkcija. reguliavimo agentūrai. Kaip sekasi vykdyti šią „BioFach 2013“ metu vyko tarptautinis kongresas, skirtas sąlygų, kurios yra būtinos priedermę? siekiant tvarios ir pažangios ekonomikos vadybos, aptarimui. Be to, „Biofach 2013“ metu dar- Pernai „Ekoagros“ sertifikavo 31 buotojų atrankos specialistai, praktikantai, IKP vaisių, uogų ir daržovių ūkį, o bendras Paroda „SIAL China 2013“, karjeros plėtros profesionalai teikė infor- sertifikuotas plotas – 925 ha, mūsų agen- kuri vyks gegužės 7-9 dienomis maciją apie galimybes mokytis bei dirbti su tūra praėjusiais metais sertifikavo 60 ūkio Šanchajuje (Kinijoje), bus puiki ekologiška produkcija susijusiose srityse. subjektų, auginančių IKP. Iš jų – sodų – 581 vieta užmegzti naujų verslo ryšių su Taip mūsų ekologinės produkcijos gaminto- ha, uogynų – 172 ha, daržovių – 1216 ha. Iš viena didžiausių pasaulyje Kinijos jai turėjo galimybę įgyti rinkodaros įgūdžių. viso 1969 ha. maisto pramone. Vakarų Europos regione pagal Remiantis Nacionalinės mokėjimo prekybos ekologiškais produktais apimtis agentūros informacija, 2012 m. pagal tau- pirmauja Vokietija, kurioje apimtys kasmet sojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo ūgteli apie 9 proc. ir pernai viršijo 6 mlrd. programą (IKP) surinktos 75 paraiškos, eurų. Tačiau didėja ekologiškų produktų deklaruotas 2,8 tūkst. ha plotas, o pareiškė- apyvarta ir kitose šalyse, nes keičiasi žmonių jų prašoma suma siekė 3,2 mln. Lt.

33 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS agriculture

Pernai daržovių, vaisių, uogų augintojams, taip pat bitininkams atsiradus dar vienai gali- mybei gauti paramą – išmokas už IKP, naująją paramą neigiamai sutiko ekologinių žemės ūkio produktų gamintojai. Ką atsakytumėt ekologinio ūkininkavimo šalininkams? For the abundance of daily bread Iš tiesų svaresnė parama už IKP mokama tik nuo praėjusių metų, nors programa pradėta prieš šešerius metus. Palyginimui, už sertifikuotas ekologiškas daržoves ir bulves augintojams skiriama 1519 Lt/ha, už ekologiškai auginamus vaisius ir uogas – 1781 Lt/ha. Už sertifikuotas IKP daržoves ir bulves – 1091 Lt/ha, serbentus – 1160 Lt/ha, vaisius ir kitas uogas – 1188 Lt/ha. and for the Be to, dalyvaujantiesiems IKP programoje papildomai kompensuojamos išlaidos iki 10,358 tūkst. Lt vienai valdai – tai yra, kompensuojamos sertifikavimo ir kitos produktų gamybos išlaidos. The journalist of the Augintojams iš tiesų palankiau gauti paramą pagal IKP reikalavimus, kurie leidžia naudoti magazine „Ekonomika ir subalansuotus pesticidų, trąšų kiekius. Tačiau žemės ūkio produkcijos augintojai turi galimybę pasirinkti, kokią produkciją – ekologinę ar išskirtinės kokybės – auginti ir kokios tikėtis paramos. visuomenė/Business and Exhibitions“ Solveiga Prieš penkerius metus Agentūra pradėjo vykdyti daug pastangų išpopuliarinti pareikalavusią Potapovienė interviews Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą. Ar ES mestas gelbėjimo ratas vaikų nutukimo ir kitų sveikatos problemų sprendimui davė dividendų? the new director of the Šie mokslo metai yra ketvirtieji Europos Sąjungos ir valstybės remiamos Vaisių ir daržovių PI Lithuanian Agricul- vartojimo skatinimo mokyklose programos metai. Jei užpernai norinčiųjų ugdyti sveikus vaikų tural and Food Market maitinimosi įpročius buvo 352, pernai tokių ugdymo įstaigų padaugėjo iki 1224, taigi, nemoka- Regulation Agency mai vaisių ir daržovių mokyklose gaunančių vaikų padaugėjo keturiskart. 2010-2011 m. Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programai įgyvendinti Lietuvoje buvo skirta beveik Žygimantas Dubinskas 1,2 mln. litų, vaikams (6-10 metų) išdalinta 380 t vaisių ir daržovių. Šiais mokslo metais pla- about the green agricul- nuojama vaikams išdalinti 2 194 t vaisių ir daržovių, o tam bus skirta 6,2 mln. Lt. Ankstesniais tural policy, exhibitions programos įgyvendinimo metais produktai vaikams buvo dalijami 3 kartus per savaitę, o nuo and other ways of deve- 2011 spalio mėnesio švieži vaisiai ir daržovės dalijami 5 kartus per savaitę. Programa vyksta su šūkiu „Graužk morką lietuvišką“ – pirmenybė teikiama Lietuvoje išaugintiems produktams. Ši loping the state‘s export programa ne iš karto įsibėgėjo. Kad ji taptų patrauklesnė, padėtų vaikams suvokti sveikos mi- market. tybos įpročių svarbą, mūsų agentūra išleido reklaminį vaizdo klipą apie vaisių vartojimo naudą, kuris transliuojamas per Lietuvos televizijas. Siekiant nustatyti Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos poveikį vaikų svei- In January in , Germany, the katai ir mitybos įpročiams, užpernai Lietuvoje buvo atliktas pirmasis programos įgyvendinimo „International Green Week 2013“ took pla- ir veiksmingumo vertinimas. Iš apibendrintų duomenų galima teigti, kad po tėvų ir mokytojų ce, which is not only one of the oldest, but įtakos vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymui, būtent Vaisių vartojimo skatinimo programa also one of the most important agricultural mokyklose yra ir turėtų būti vienas iš veiksnių, galinčių pakeisti moksleivių mitybos įgūdžius and gardening exhibitions. How did the gerąja linkme. Lithuanian pavilion attract the visitors of 2013 m. sausio 28 d. įvykusiame Žemės ūkio tarybos posėdyje Europos Komisija pateikė the exhibition this year? Did Lithuanian Europos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos veikimo pirmus trejus metus įver- farmers and the officials of agriculture use tinimą. Pirmieji rezultatai rodo, kad programa pavyko. Trumpojo laikotarpio rezultatai rodo, the opportunity to remind about themsel- kad vykdant programą vaikai ėmė valgyti daugiau vaisių ir daržovių ir kad programa gali turėti ves? ilgalaikės įtakos vaikų mitybos įpročiams, jei ji bus tęsiama. Dėl programos taip pat susiforma- The exhibition this year had been vo papildoma vaisių ir daržovių paklausa. represented most widely during its whole history since the year of 1926 Jūsų vadovaujama agentūra koordinuoja ir kitą populiarią Lietuvos ir Europos Sąjungos - even 67 producers of agricultural remiamą programą „Pienas vaikams“, pagal kurią beveik 200 tūkstančių darželinukų ir pradinukų products presented themselves. Li- nemokamai gauna pieno ir jo produktų. Šiemet teko keisti šios programos taisykles. Ar pavyks thuania has been participating in this programą išlaikyti? exhibition with breaks since restora- Per pastaruosius trejus metus keliskart išaugo pageidaujančiųjų gauti šių produktų skai- tion of independence. Each country čius, todėl pritrūko lėšų visiškai patenkinti šiuos poreikius. Kaip ir vaisių vartojimo skatinimo tries to make a distinctive presen- mokyklose, ši programa ilgą laiką nebuvo populiari. Tik pastaraisiais metais pageidaujančiųjų tation of their culinary heritage and pieno produktų daugėja kosminiu greičiu. Šiemet, kaip ir pernai, tokių vaikų – beveik 200 the best cooking technologies. The tūkstančių. visitors are already well familiar with ES lėšomis finansuojama tik penktadalis programos „Pienas vaikams“ išlaidų, kiti pinigai the traditional stand of Lithuania - the – iš mūsų valstybės biudžeto. Norint teikti tokią pat paramą, kaip ir pernai, reikėtų 15 milijonų stylized country house. Here tradi- litų, tačiau skirta tik 10,5 milijono. Tad Žemės ūkio ministerija keičia tvarką, pieno produktai tional craftsmen demonstrated and nemokamai dalijami ne daugiau kaip tris dienas per savaitę.Toks sprendimas turi ir palankią presented their goods of national he- pusę – verčia pasitempti perkančias organizacijas. Jei perka pati mokykla, ji gali ieškoti kom- ritage status. Everyone were treated promisų su tiekėju ir bandyti nupirkti pieno produktų pigiau. Kita vertus, jeigu biudžetas bus to the cure for all diseases - the bitter surenkamas geriau nei planuota, dalį pinigų būtų galima papildomai skirti šiai programai. Ieš- from 27 herbs „Trejos devynerios“ kome būdų kaip šią programą išlaikyti – bandome į ją įtraukti Švietimo ir mokslo bei Socialinės (eng. „The Three Nines“). The crafts- apsaugos ir darbo ministerijas, deramės su savivaldybėmis. woman Laimutė Sadauskienė impres-

34 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ For the abundance of daily bread world‘s fancy for the taste of Lithuanian produce

politicians of the EU old-timers that our farmers are no worse. We should not doubt the benefit of the participation of our Minister of Agriculture Vigilijus Jukna in the tripartite meeting of the Baltic States and the negotiations with the delegations from Azerbaijan, Moldova and . With the latter agreements were made regarding the trade of agri- cultural products and even productive livestock breeds. Of course, the politi- cians of agriculture of the Baltic States were reminded about the equalization of the direct payments for farmers. By the way, by the invitation of the prime minister of the Ukrainian agrarian policy and food Aleksandr Senj, a large dele- gation of representatives of agricultural organizations and business leaders, as well as agricultural politicians, are alrea- dy preparing for the exhibition which will

The exhibition „SIAL China 2013“, which will take place on 7-9 May, in Shanghai (China) will be a great opportunity for establishing new business contacts with one of the largest in the world - Chinese - food industry.

take place in May, in Ukraine. In May our agency will organize the participation of Lithuanian food industry companies in the largest Asian exhibition of food, beverages, service and equipment „SIAL China 2013“, which will take place on 7-9 May, in Shanghai (China). This exhibiti- on will also be a great opportunity for establishing new business contacts with sed the visitors of the exhibition by baking traditional šakotis from a mountain of one of the largest in the world - Chinese - butter and half a hundred of eggs, the beer of national heritage status „Šinkorių“ was food industry. Bilateral cooperation with presented by Kristina Grigonienė, while the traditional Samogitian craftsman Viktoras China is already happening - its delega- Raibužis carved traditional Mardi Gras masks from wood and presented his crafts. The tion has participated in the traditional crafts by Laima Mačionienė and Audronė Žilienė received much attention as well. international exhibition of agriculture Overall our stand is always distinguished by aesthetics and hospitality. The and food industry „AgroBalt 2012“ in farmer from Širvintai district Dalia Ėmužytė offered everyone goat cheeses pressed Lithuania, the delegation was invited to by herself. Meanwhile our delegation of agricultural politicians tried to prove the this exhibition in 2014 as well.

35 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS agriculture

In February the Agency had installed a the conditions, which are necessary for sustainable and advanced economic mana- Lithuanian informational-promotional stand gement. Moreover, during „Biofach 2013“ recruitment specialists, trainees and career in the 20th largest Russian and Eastern Euro- development professionals provided information about opportunities to study and pean annual international specialized exhibiti- work with organic production in related fields. Thus our organic production manufac- on of food, beverages and food raw materials turers had an opportunity to acquire marketing knowledge. „Prodexpo 2013“. Is Lithuanian produce sill According to the volume of trade in organic products, Germany is the leader in marketable in the Russian market? the region of Western Europe, and increases its production by 9 percent every year, While participating in the exhibition which exceeded 6 billion euros last year. However, as people‘s attitude towards food „PRODEXPO 2013“, with 15 companies changes, the circulation of from our country, including JSC „Gudobe- organic products increases in lė“, JSC „Malsena Plius“ and JSC „Agro- other countries as well. Germa- vet“, presenting their products, Lithuanian ny is one of the most important food manufacturers had intensively trading partners of Lithuania. sought for ways to expand the export Last year more than 1100 mil- markets. In Moscow the products of the lion litas worth of products of stock company „Vilniaus paukštynas“ Lithuanian origin were exported (eng. - „Vilnius Poultry“), which belongs to Germany. Mostly - fish and to the enterprise group „KG Group“, were crustaceans, molluscs and other awarded with golden and silver medals for water invertebrates - for 270 innovations, other companies - Lithuanian million Lt, milk and dairy pro- producer of dairy products „Vilkyškių ducts - for 204,5 million Lt, and pieninė“ (eng. - „Vilkyškiai Dairy“) was grain - for 193,5 million Lt. awarded with two, „BIOVELA“, presenting The principle of organic their products in Moscow for the fourth agriculture is spreading in time, - four awards. Lithuania relatively quickly. 5 Obviously, the awards won in percent of the landed proper- Moscow will open new opportunities for ty is certified, which is a quite our producers in the enormous Russian good index on the global scale. market. How widely is the seed of national heritage sown in the regions of the country? Although Every year this international exhibiti- the citizens willingly open their wallets for the production of national craftsmen, but perhaps on attracts a large number of participants the EU economic directives are too harsh on upholding national heritage? and visitors from the former , where Lithuanian products were especially National heritage is supported by providing European Union support according popular. Thus we hope that Lithuanian food to the Lithuanian Rural Development Plan for 2007-2013, concentrating on the inten- products will not only find new buyers, but sity of support, as well as the state budget, providing support from the state accor- also attract those, who did not yet forget ding to the Rural Development and Business Promotion program. On the 29th of June the taste of Lithuanian food products. last year new national heritage funding regulations were confirmed by the order No. 3D-531. According to these regulations the number of funded activities was increa- sed. Traditional crafts, being traditional, consistent and reflecting long-time values After a ten-year break the stand of the and local identity are currently becoming an attractive activity and an alternative for Agency is being built in the organic food fair of the increasing number of the consumer culture manifestations. The European Union already for the second time. The attaches great importance to the balanced development of rural areas, including exhibition „Biofach 2013“, which took place in alternative businesses as well. Reviving rural crafts characteristic to a certain rural February in Nuremberg, is already the second area or ethnographic region is an important measure of increasing rural vitality and one in Germany. It seems that this country attractiveness. is a patron of Lithuanian produce? What can be observed in this organic food fair - what Up to this day exceptional quality products (EQP) used to be certified by the public instituti- are the production development trends of the on „Ekoagros“. Since the last year this right was entitled to Lithuanian Agricultural and Food organic produce in the world - do Lithuanians Market Regulation Agency. How is the implementation of this duty going? keep pace with all of them? Last year „Ekoagros“ certified 31 EQP fruit, berry and vegetable farms, with the This year Nuremberg was visited by total area certified of 925 ha, while our agency certified 60 entities growing EQP, in- an even larger group of organic produce cluding 581 ha of gardens, 172 ha of berry plantations and 1216 ha of vegetable farms manufacturers from Lithuania than last - a total of 1969 ha. year. The informational - promotional According to the data of the National Paying Agency, in 2012, based on the en- stand of our country presented the orga- vironmental-friendly fruit and vegetable production program (EQP), 75 applications nic produce manufactured by JSC „Ustukių were gathered with an area of 2,8 thousand ha declared and the funds requested by malūnas“ (eng. - „Ustukiai Mill“) and the applicants amounting to 3,2 million Lt. organic farmers united by the Lithuanian Association of Ecological Agriculture un- Last year when vegetable, fruit and berry producers, as well as beekeepers were provided der the leadership of Saulius Daniulis. with one more opportunity for financial support - EQP benefits, the new program was negative- „Biofach 2013“ included an interna- ly received by producers of organic agricultural products. What would you say for the propo- tional congress, dedicated for discussing nents of organic farming?

36 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ agriculture

Actually a larger support for EQP is Lithuania in 2010-2011. During this school year it is planned to provide 6,2 million litas being paid only since the last year, alt- for distributing 2194t of fruit and vegetables for children. In the earlier years of the hough the program was launched six ye- implementation of the scheme, the products used to be distributed 3 times a week ars ago. In comparison, the producers of and as of October 2010 fresh fruit and vegetables are distributed 5 times a week. The organic vegetables and potatoes receive slogan of the program is „Crunch on a 1519 Lt/ha, for organic fruits and berries - Obviously, the awards acqui- Lithuanian carrot!“ - with the preference 1781 Lt/ha. For certified EQP vegetables red in „PRODEXPO 2013“ exhibi- being given for the produce produced and potatoes - 1091 Lt/ha, currant - 1160 tion will open new opportunities in Lithuania. This program took time Lt/ha, fruits and other berries - 1188 Lt/ for our producers in the enormous to gain momentum. In order to make it ha. In addition to that, the participants Russian market. more appealing and to help the children of the EQP program additionally receive understand the importance of healthy compensation for their costs up to 10 358 eating habits, our agency has released a Lt for one holding - that is, the certifi- promotional video about the benefits of cation and other production costs are fruits, which is broadcasted on Lithu- compensated. anian television. The support according to the EQP Seeking to determine the effect of the School Fruit Scheme on the children‘s requirements is actually more favorable health and eating habits, two years ago the first evaluation of the program implemen- for the manufacturers, as they allow the tation and effectiveness was carried out. The summarized data suggests that, besides usage of balanced amounts of pesticides the parent and teacher influence on the development of the children‘s healthy eating and fertilizers. However, the agricultural habits, namely the School Fruit Scheme is, and should be one of the factors shifting produce growers have an opportunity to the students‘ eating habits in the positive direction. choose, which produce - organic or of an exceptional quality - to grow and, thus, During the meeting of Agricul- which support to expect. ture Council, which took place on the 28th January, 2013, the European Five years ago the Agency has began Commission presented the evaluation the implementation of School Fruit Scheme, of the first three years of the School which required a lot of effort. Did the lifebelt Fruit Scheme. The first results show thrown by the EU pay dividends for solving that the scheme was successful. The childhood obesity and other health problems? short-time results show that during the implementation of the scheme The current school year is the fourth children started to eat more fruit and year of the School Fruit Scheme sup- vegetables, and that, if continued, ported by the European Union and the the scheme can have a long-term state. If two years ago the number of effect on the children‘s eating habits. the institutions interested in developing Because of the program an additional healthy eating habits in children was 352, demand for fruit and vegetables was last year this number increased to 1224, formed. thus, the number of children getting fruit and vegetables at schools for free increased four times. Almost 1,2 million The agency under your leadership coordinates another popular program - „Milk for litas support was provided and 380t of Children“ - supported by Lithuania and the European Union, according to which almost 200 fruit and vegetables were distributed for thousand kindergarteners and primary school pupils receive milk and dairy products for free. children (6-10 years) during the imple- This year the regulations of the program had to be changed. Will it be possible to maintain the mentation of the School Fruit Scheme in program? During the last three years the number of requests for these products grew By the invitation of the prime several times, thus we ran out of funds to fully satisfy these demands. Like the School minister of the Ukrainian agrarian Fruit Scheme, this program was not popular for a long time. Only in the recent years policy and food Aleksandr Senj, a the requests for dairy products increases in cosmic speed. Like last year, the number large delegation of representati- of such children this year is almost 200 thousand. ves of agricultural organizations The EU provides funds for only one fifth of the costs of the program „Milk for and business leaders, as well as Children“, the rest of the money is from the budget of our state. If we want to provide agricultural politicians, are already the same support as last year, we need 15 million litas, but only 10,5 million was preparing for the exhibition which provided. Thus the Ministry of Agriculture is changing the regulations and the dairy will take place in May, in Ukraine. products are distributed no more than three days a week. Such a decision has a posi- tive side as well - it makes the buying organizations pull their socks up. If the buyer is the school itself, it can seek for compromise with the distributor and try to buy milk in lower prices. On the other hand, if the budget will be collected better than expected, a part of the money could be additionally provided for this program. We are seeking for ways to maintain this program - by trying to include it in the Ministry of Education and Science or the Ministry of Social Security and Labour, as well as negotiating with the municipalities.

37 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MIŠKININKYSTĖ

Šalies miškininkų ir medienos pramonės profsąjungos, susibūrusios po Miško ir miško pramonės darbuotojų profesi- nių sąjungų federacijos (MPF) skėčiu, ne tik sėkmingai plėto- ja socialinį dialogą su darbdaviais, bet ir pelno tarptautinių fondų paramą profesinės veiklos plėtotei. MPF pretenduoja DESWOOD – oraus darbo būti pirmąja profesine sąjunga, pasirašiusia kolektyvinę šaki- įtvirtinimui Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, nę sutartį su darbdaviais, Generaline miškų urėdija (GMU). sutarę su Europos Komisija, sukūrė specialų „Norvay Grants“ fondą, kuris skatina oraus – padoraus darbo idėją bei plėtoja trišalį dialogą, kuriame dalyvauja profesinės sąjungos, darbdavių atstovai ir Norvegijos Miškininkai – kolegos. Lietuvai iš minėto fondo šiems ir ateinantiems metams skirta per 0,4 mln. eurų. Lietuva šiam fondui pateikė 19 projektų, iš kurių 6 pripažinti finansuotinais. apie orų darbą ir Projekto vertė yra 71 494 eurai, tai ženkli socialinę partnerystę parama miškininkų profsąjungoms. Miško ir miško pramonės darbuoto- jų profesinių sąjungų federacija norvegų Kolektyvinė šakinė sutartis su darbdaviais – ranka pasiekiama fondo finansuojamą projektą pavadino „DESWOOD“, kur „DE“ simbolizuoja orų (decent) darbą, „S“ – socialinį dialogą ir „WOOD“- medienos pramonę. Šį projektą remia kolegos iš Norvegijos industrijos • „Liūdna, kad 40 ct nuo federacijos „Industri Energi“ ir Generalinė lito pajamų dabar tenka ati- miškų urėdija. Anot projekto vadovės Ingos duoti valstybei, o gera žinia, Ruginienės, MPF pirmininko pavaduotojos, kad atlyginimus gausim“, „Industri Energi“ profsąjunga yra įtakinga – optimistiškai miškininkų organizacija, jungianti per 60 tūkst. narių. profsąjungininkus nuteikė Kalbinama Birštone vasario pradžioje Generalinės miškų urėdijos vykusiame seminare, Inga Ruginienė buvo Ekonomikos, finansų ir įsitikinusi, kad tokie renginiai sutelkia prof- apskaitos skyriaus vedėja sąjungų pirmininkus aktyviau veikti, aptarti Vitalija Charačidienė problemas, kad visos organizacijos neliktų • „It is sad that now 40 ct atskirai maltis savo problemų sukūryje. of one litas earnings must „Mūsų tikslas – dirbti kaip vienai didelei šei- be paid to the state, but the mai“- deklaruoja jauna profesinės sąjungos good news is that we will get our salaries.“ – keeps the optimistic spirits of the Realiausia perspektyva, jog forester trade-union mem- algos didės maždaug 6 procentais. bers Vitalija Charačidienė, Grįžti prie 2010 m. algų dydžio the head of the Economics, neteks, nes minimalus atlyginimas Finance and Accounting padidėjo 17 proc. Division at the Directorate General of State Forests

GMU. Susitarimas dėl jos rengimo jau pasirašytas, norime kolektyvinę sutartį įregistruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tada ji taptų teisiniu dokumentu. Ši šakinė kolek- tyvinė sutartis būtų bendra visoms urėdijų profsąjungoms. Deramės dėl sutarties projek- lyderė. Jokia paslaptis, kad dabar urėdijoms to, kuriame nurodyti bendri susitarimai, o kadangi kiekviena profesinė sąjunga turi savo aktualiausia yra nauja darbo apmokėjimo kolektyvinę sutartį, šakinė sutartis leistų derėtis su darbdaviu dėl specifinių reikalavimų. sistema. Nors į oraus darbo sąvoką įeina Mūsų federacija būtų pirmoji Lietuvoje pasirašiusi kolektyvinę šakinę sutartį“- didžiuojasi daug faktorių, žmogaus atlyginimas yra Inga Ruginienė. vienas reikšmingiausių. Kadangi atlygini- mams išsiderėti reikia socialinio dialogo Kodėl ankstesni pinigai buvo geresni? su darbdaviu, seminare ir diskutuota apie Norvegų kolegos ilgamečiam MPF pirmininkui Petrui Algirdui Raukai teigia: „Gimėm, socialinę partnerystę. „Projekto esmė ir kad gyventume, dirbame, kad išgyventume“. Federacijos lyderis sako negalintis su šiuo pagrindinis rezultatas yra federacijos siekis teiginiu nesutikti. „Kodėl valstybinių miškų sistemoje buvo išaugusios algos? Todėl, kad pasirašyti šakinę kolektyvinę sutartį su darbininkų trečdaliu sumažėjo, o funkcijų padaugėjo. Krizei nubraukus miškų sistemos

38 Miškininkai – apie orų darbą ir socialinę partnerystę Kolektyvinė šakinė sutartis su darbdaviais – ranka pasiekiama • Generalinės miškų urėdijos vyriausiajam patarėjui Andriui Vancevičiui (dešinėje) gražu, kad norvegai finansiškai remia dar silpnas mūsų profsąjungas, bet per 20 Nepriklausomybės metų, anot jo, iš skandinavų į miškų sektorių atėjo ne tik geros patirties. Kairėje projekto „DESWOOD“ partnerės, norvegų įmonės „Industri Energi“ atstovas Ole-Kristian Paulsen, viduryje – MPF pirmininkas Petras Algirdas Rauka • Although pleased that Norwegians provide financial support for our still weak trade-unions, the Senior Adviser at the Directorate General of State Forests Andrius Vancevičius (on the right) also noted that during 20 years of Independence, the good experience was not the only thing received by the forestry sector from the Scandinavians. On the left – Ole-Kristian Paulsen, the representative of the partner in the “DESWOOD” project – the Norwegian company “Industri Energi”, in the middle – MPF president Petras Algirdas Rauka

metų rodiklius kaip valstybinės reikšmės miškų plotas, miško kirtimų apimtys, jaunuolynų Gražu, kad norvegai finansiškai ugdymo, želdinių ir žėlinių apsaugos, miškų atkūrimo ir įveisimo apimtis, vidutinė degu- remia dar silpnas mūsų profsąjun- mo klasė bei rekreacinių, aplinkosauginių ir kitų objektų skaičiai. Pareiginės algos dydžiai gas, bet per 20 Nepriklausomybės priklausytų ir nuo to, ar medienos ruoša urėdijoje vykdoma centralizuotai ar necentrali- metų iš skandinavų į miškų sektorių zuotai. Vitalija Charačidienė informavo, kad girininko pareiginės algos dydis nustatomas atėjo ne tik geros patirties. atsižvelgiant į rodiklių vienetų sumą, apskaičiuotą pagal tos girininkijos rodiklių apimtis ir užtikrinant minimalų pareiginės algos dydį pagal nustatytą jos dydžio ribą. Vitalija Charačidienė sako, kad realiausia perspektyva, jog algos didės maždaug 6 procentais. Grįžti prie 2010 m. algų dydžio neteks, nes minimalus atlyginimas padidė- jo 17 proc. „Kai kuriose urėdijose algos atstatomos ne per priedų, o pareiginių algų didinimą. profsąjungininkų pasiekimus, belieka ap- GMU laikosi nuostatos, kad tai nėra gera praktika, ypač kalbant apie orų darbą. Nors miš- gailestauti, kad šakinis susitarimas dar nėra kinkai su nostalgija prisimena 2008 m., kada specialistai uždirbdavo vidutininškai 3340 litų pasirašytas. Jei būtume galingi ir mūsų būtų per mėnesį, tačiau tuomet GMU buvo kritikuojama dėl per didelio atotrūkio tarp valstybi- daug, įrodytume, kad nesame biudžetinin- nio sektoriaus uždarbių. Liūdna, kad 40 ct nuo lito pajamų dabar tenka atiduoti valstybei, o kai“. Deja, pripažįsta federacijos pirmi- gera žinia, kad atlyginimus gausim“, – optimistiškai reziumavo Vitalija Charačidienė. ninkas, oraus darbo reikalavimų nekelia privataus miško sektoriaus darbuotojai, kad Norvegiški ir lietuviški oraus darbo aspektai ir Grigiškių popieriaus fabriko profsąjunga. Ole-Kristian Paulsen seminare iš savo, anksčiau baldininko, o dabar „Industri Energi“ Jokio socialinio dialogo nevyksta „Lietuvos tarptautinio ryšių departamento vadovo patirties įtikinėjo, kaip svarbu turėti projektą soci- medienoje“. aliniam dialogui plėtoti. Anot jo, Norvegija yra labai brangi šalis gyventi ir gaminti produk- Seminare Birštone GMU Ekonomikos, ciją, bet tai verčia galvoti kaip būti geriausiais pasaulyje. „Paradoksas, - pastebėjo seminare finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Vitalija GMU vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, - bet kai Lietuva gavo tarptautinio lygio eks- Charačidienė pristatė siūlomus valstybės pertų patvirtinimą, kad geriausiai pasaulyje tvarkosi miškuose, atsirado labai daug lietuvių, įmonių miškų urėdijų specialistų pareiginių norinčių tai paneigti. Gražu, - pastebėjo Andrius Vancevičius, - kad norvegai finansiškai remia algų ir jų priedų dydžius bei jų apskaičiavi- dar silpnas mūsų profsąjungas, bet per 20 Nepriklausomybės metų iš skandinavų į miškų mo principus. Ji paaiškino, kad girininko sektorių atėjo ne tik geros patirties. Kartu su MPF Generalinė miškų urėdija atsilaikė nuo pareiginės algos dydžiui nustatyti girinin- VISUOMIO invazijos“. Šis valdymo modelis buvo nusižiūrėtas neva nuo Švedijos. Andrius kijos skirstomos į tris darbo apmokėjimo Vancevičius atkreipė dėmesį ir į kitą paradoksą: miškininkai, dirbantys valstybiniame sekto- grupes, atsižvelgiant į tokius praėjusių riuje, turi žymiai geresnes oraus darbo sąlygas nei privačiame sektoriuje. „Atėjus krizei, tarp

39 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MIŠKININKYSTĖ

GMU ir profesinių sąjungų nekilo didesnių prieštaravimų. Atlyginimai iki 30-40 procen- tų sumažinti ir GMU. Valdžia aiškiai pasakė: jums algų dar metus nekelsim, krizė neat- šaukta“- pastebėjo Andrius Vancevičius. Jis informavo, kad Aleksandro Stulginskio uni- versitetas su GMU ketina surengti 5 dienų tobulinimosi kursus urėdijų darbuotojams nuo eigulių iki urėdų. Jei miškininkai gilina savo specialybės žinias, jiems tobulinimuisi skirtas laikas bus kompensuojamas 100 proc, jei neaktualios sričiai specialybės – 50 proc. Tokia GMU nuostata. Pagirtinos 76 m. Šilutės miškų urėdo pastangos tapti magis- tru, bet kai agronomas dirba girininku - gal ir skystoka, - ironizavo Andrius Vancevičius. • Prienų miškų urėdas Robertas Jam vienodai nepriimtina padėtis, kuomet Judickas didžiuojasi, kad profsąjungų urėdija neturi profsąjungos arba tokia aptariami socialinio dialogo ir oraus situacija kaip Ukmergės miškų urėdijoje, kur darbo principai jo vadovaujamoje profsąjungos susitarimas viršija įmonės ga- įstaigoje yra įgyvendinti limybes ir potencialiai rentabiliausia urėdija • The director of Prienai State neišmoka atlyginimų. Forests Robertas Judickas is proud that the principles of social dialog and decent job, discussed by the trade- Pjauna valstybės požiūris unions, are realized in the institution Kazlų Rūdos mokomojoje urėdijo- under his leadership je profsąjungos nariais yra 52 procentai dirbančiųjų. Profsąjungos narių sumažėjo, kai darbininkai pradėti samdyti per rangos nyje kas kita: yra net streikų fondai ir jei vyksta legalus streikas, tu visada esi garantuotas, įmonę „Ruoša“. Per viešuosius pirkimų kad gausi užmokestį už darbą. Lietuvoje už streiką gautum pravaikštą ir darbdavys tave konkursus perkant miško ruošos paslaugas, atleistų, - pasakoja profsąjungos pirmininkė. medžių ištraukimo, kirtimo darbus atlieka rangovai, nors daugiau kaip pusė jų yra Profsąjunga užsiaugino urėdą Raseinių urėdijos profesinė sąjunga pasižymi šimtaprocentine naryste. Jos pirminin- Paradoksas, bet miškininkai, kas Algirdas Masaitis, miškotvarkos inžinierius, pasakoja, kad profsąjunga susikūrė urėdijos dirbantys valstybiniame sektoriuje, darbo pradžioje ir niekada nebuvo iširusi. Kai Algirdas 1993 metais pradėjo darbuotis prof- turi žymiai geresnes oraus darbo są- sąjungoje, nariais buvo apie 80 procentų urėdijos miškininkų. Lietuvai įstojus į Europos Są- lygas nei privačiame sektoriuje. jungą, prie profsąjungininkų prisijungė paskutinė moteriškė. Sako, nebegaliu viena pati sau būti. Algirdas Masaitis mėgsta pasigirti, kad patys ir urėdą užsiaugino. Antanas Kilčauskas buvo profsąjungos narys, o 2005 m. tapo urėdu ir sustabdė narystę profsąjungoje kol dirbs darbdaviu. „Kur mūsų narystės raktas? Sertifikuojant miškus manęs to klausė ekspertai. At- sakiau, kad raktas yra individualus darbas. Ekspertas buvo jaunas vaikinukas ir, man regis, nelabai suprato. Tiesiog reikia šnekėtis su žmonėmis. Mes gi esame išsimėtę, mūsų urėdija buvę urėdijos darbuotojai. Tarp profsą- dirba dviejuose rajonuose. Sovietmečiu mūsų buvo apie tris su puse šimto, dabar esame tik jungos narių administracijos darbuotojų 58 žmonės, nes apie pusė miškų tapo privatūs, sumažėjo darbų apimtys. Kai visi padaliniai nėra daug, užtat nariais yra visi girininkai, kompiuterizuoti, yra ryšys, tai galima ne tik pasikalbėti, bet ir vaizdais apsikeisti“- papras- jų pavaduotojai, eiguliai. Ekonomistė Asta tai žemaitiškai geros profesinės sąjungos veiklos planą dėsto Raseinių urėdijos profesinės Čepienė profesinei sąjungai vadovauja sąjungos lyderis Algirdas Masaitis. nuo 1992 m., perėmė jos vairą iš buvusio pirmininko Kęstučio Bielskaus, kuris dabar Urėdo profsąjunga nespaudžia yra Marijampolės miškų urėdas. Asta Seminaro Birštone šeimininkų, Prienų miškų urėdijos profesinė sąjunga, kaip ir rasei- Čepienė sako turėjusi didelę laimę, kad niškių – niekada nebuvo iširusi. Pirmininkai, aišku, keitėsi, bet retai. Beveik visi vadovavo pirmaisiais šalies Nepriklausomybės metais po dešimtį metų, miškotvarkos inžinierius Arvydas Lekavičius - jau penkiolika. Kadangi iš gavo progą profsąjunginio darbo mokytis 90 darbuotojų, profsąjungos narių yra 34, organizacija stengiasi daugiau nesumažėti, ne- Danijoje. Urėdijos profsąjungos lyderei išsilakstyti. Arvydas Lekavičius neslepia, kad nėra paprasta žmones suburti, nes nuo sovie- nesmagu, kad Lietuvoje valstybinis po- tmečio laikų jie įpratę iš profsąjungos lengvatų gauti. Užtat su urėdu sako visada randantys žiūris nėra palankus profsąjungoms. Anot kalbą. „Urėdas – geras žmogus. Jei kokia problema, deramės ir susideram. Per daug urėdo jos, profsąjungoms lengviau susitarti su nespaudžiame, nes patys žinome, kad mokesčiai didžiuliai, ekonominė situacija įtemp- darbdavių organizacija, nei įveikti skeptišką ta. Nauja miškininkų darbo apmokėjimo tvarka įneša korektyvų, kurios ne visos mums valdžios požiūrį. Atrodytų, jei darbdaviai palankios. Pagal ankstesnę tvarką likdavo daugiau manevro laisvės nustatant atlyginimus. ir profsąjungos susitaria, Vyriausybė irgi Gerai urėdas sakė: mums darbo užmokesčio didinti neleidžia, o kai kurioms darbuotojų turėtų pritarti, bet kaip tik Trišalėje taryboje kategorijoms nustatė gana aukštus minimalius dydžius. Tai yra didesnė nelygybė. Na, bet visuomet atsiranda prieštaravimų. O užsie- ką darysi? Naują darbo apmokėjimo tvarką bene ketvirtą kartą nagrinėjame, gal nusistovės

40 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ MIŠKININKYSTĖ

koks variantas, nors dar nežinia kuo čia baigsis“- svarstė Arvydas Lekavičius. Prienų miškų urėdas Birštone pašmaikštavo, kad profsąjunga turi „Karališkosios rezidenci- jos“, kurios patalpose ir įvyko seminaras, akcijų. „ Jau penkti metai čia šiokiadieniais, po darbo su žmonomis ir vaikais atvažiuo- jame SPA procedūrų – į pirtis, baseiną. Ypač visi nori žiemą maudytis. Trisdešimt pro- centų nario mokesčių pervedę federacijai, kitus leidžiame savo nuožiūra – ir kitokiems renginukams, pašalpėlėms reikalui esant“- išsklaidė intrigą Prienų miškų urėdijos profsąjungos pirmininkas. Arvydas Lekavičius patikino, kad visi • Kazlų Rūdos mokomosios laukia šakinės kolektyvinės sutarties su urėdijos profsąjungos lyderei GMU. „Labai daug į ją vilčių dedame, nes Astai Čepienei nesmagu, kad Lietuvoje valstybinis požiūris kai bus bendros gairės, turėtų būti daug nėra palankus profsąjungoms lengviau gyventi. Ir Generalinės urėdijos • The leader of Kazlų Rūda požiūris bus kitas, ir darbdaviams lengviau Training Forestry Enterprise mums suteikti lengvatų“, - sakė jis. trade-union Asta Čepienė feels uneasy about the fact that in Už savo darbuotojus Lithuania the attitude of the galvą guldo state is not favorable to trade- Prienų miškų urėdas Robertas Judickas, unions pritardamas pavaldiniams, kad anksčiau ga- liojusi darbo apmokėjimo tvarka buvo palan- kesnė, citavo šaunųjį kareivį Juozapą Šveiką. Neva karas vyko normaliai, kol neįsikišo Foresters - about the generalinis štabas... Urėdas sako, kad siekia tenkinti visus profsąjungos pasiūlymus, nes jie dažniausiai būna realūs. „Kasmet iš works of the weather and socialinio fondo darbuotojus miškininkų die- nos proga išvežam kelionėn. Jei galingame autobuse lieka vietos, tai ir darbuotojų šeimų social partnership narius priimam. Nerūšiuojam – važiuoja kartu darbininkai su vyriausiais specialistais – visi urėdijos uždirbtais vaisiais gali naudotis, The collective sectoral treaty with the neišskiriant nei vieno. Kai žmonės mato, kad jų neignoruoji, atsiranda ir pasitikėjimas, employers is within reach dialogas. Ir darbas yra orus“, - pasakojo jis. Nuo 1988 m. Prienų urėdijai vado- Lithuanian forestry and wood industry trade-unions, gathe- vaujantis Robertas Judickas yra pirmasis red under the umbrella of the Federation of Forest and Wood rinktas urėdas. Po Žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universite- Workers Trade Unions (MPF), not only successfully develop the to) atėjo į girininkus, paskui dirbo vyriau- social dialog with the employers, but also earn support from siuoju inžinieriumi, o ankstesniajam urėdui international funds for the professional development. MPF išėjus pensijon, pradėjo vadovauti urėdijai. Dabar, sako, pats apie pensiją galvojan- purports to be the first trade-union to sign a collective secto- tis. Miškininkų profsąjungų federacijos ral treaty with the employer, the Directorate General of State vykdomas projektas jam įdomus, nors Forests (DGSF). visi aspektai, apie kuriuos kalbama, šioje urėdijoje yra įgyvendinti. „Mes kiekvieną darbininką labai vertiname ir gerbiame. DESWOOD - for establishing dignified jobs Kai darbininkai išėjo į rangos įmonę, už Norway, Island and Lichtenstein, together with the European Commission, have juos galvą dedam: stengiamės palaikyti created a special „Norway Grants“ fund, which promotes the idea of a dignified - de- – juk beveik visi – mūsų buvę darbininkai. cent job and develops a tripartite dialog between trade-unions, employer representa- Taip socialinis dialogas ir vyksta“, - sakė tives and Norwegian colleagues. The fund mentioned will provide Lithuania with 0,4 urėdas. million euros for this and the upcoming year. Lithuania has submitted 19 projects to this fund, 6 of which were recognized as eligible for financing. The cost of the project is Parengė Solveiga Potapovienė 71 494 euros, which is a significant support for forestry trade-unions.

41 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS forestry

The Federation of Forest and Wood Workers has named the project financed by the Norwegians „DESWOOD“, where „DE“ stands for a decent job, „S“ - social dialog and „WOOD“ - the wood industry. This project is supported by the colleagu- es from the Norwegian industry federa- tion „Industri Energi“ and the Directo- rate General of State Forests under the Ministry of Environment. According to the project manager and the Vice presi- dent of MPF Inga Ruginienė, the „Industri Energi“ trade-union is a very powerful and influential organization uniting more than 60 thousand members. Intervie- wed at a seminar, which took part at the beginning of February in Birštonas, Inga Ruginienė is convinced that such events push the trade-union presidents into a livelier activity and problem discussion so that all the organizations would not be left alone in the midst of their problems. „Our goal is to work as one big family.“ - declares the young trade-union leader. There is no secret that currently the most

The most realistic perspective is that the salaries will increase by about 6 percent. It will not be ne- cessary to return to the salaries of • Prienų miškų urėdijos profsąjungos pirmininkas Arvydas Lekavičius sako, 2010 as the minimum wages have kad su urėdu visada susitaria, nes derasi dėl realių reikalavimų increased by 17%. • The chairman of Prienai State Forests Enterprise trade-union Arvydas Lekavičius says that he always comes into agreement with the director of the Forest Enterprise, because he negotiates for realistic demands

employer for specific demands. Our federation would be the first in Lithuania to sign a sectoral treaty“. - says Inga Ruginienė proudly. important issue for the forest enterprises Why the earlier money was better? is the new payment system. Although Norwegian colleagues tell the longtime MPF president Petras Algirdas Rauka: „We the concept of a decent job contains were born to live, we work to survive.“ The leader of the federation says that he cannot many factors, salary is one of the most disagree with this statement. „Why had the salaries grown in the forestry system? The important. Because salary negotiation number of the workers has decreased by one third and the offices - expanded. After the involves a social dialog with the emplo- crisis has washed away the achievements yer, the topics of the seminar included of the trade-unionists, we can only regret The Norwegian financial sup- discussions about social partnership as that the sectoral treaty is not yet signed. port for our still weak trade-unions well. „The essence and the main result of If we were powerful and many, we could is appreciated, but during 20 years the project is the aim of the federation prove that we are no budgeteers.“ Unfor- of Independence the forestry sector to sign the collective sectoral treaty with tunately, acknowledges the president of received not only good experience the Directorate General of State Forests. the federation, the workers of the private from the Scandinavians. The agreement regarding its preparation forest sector, for example, Grigiškės paper is already signed and we want to register factory trade-union, do not raise demands the collective treaty in the Ministry of for a decent job. There is no social dialog Social Security and Labour, thus ma- in „Lithuanian Wood Association“. king it a legal document. This collective In the seminar in Birštonas the head sectoral treaty would be shared by all the of the Economics, Finance and Accoun- forest enterprise trade-unions. We are ting Division at the Directorate General of State Forests Vitalija Charačidienė has pre- negotiating regarding the project of the sented the proposed sizes, supplements and calculation principles of the basic salaries treaty with indicated general agreements of the state forest enterprise specialists. She explained that to determine the size of and, because every trade-union has its a forester‘s basic salary, the forest districts are divided into three payment groups, own collective contract, the sectoral con- based on such indexes of the last year as the area of the state forests, the extent of tract would enable to negotiate with the forest cutting, sapling growing, afforestation protection, the extent of reforestation

42 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ forestry

and forest planting, average flammability class as well as the numbers of recrea- tional, environmental and other objects. The sizes of the basic salary would also depend on the wood processing in the forest enterprise being centralized of not. Vitalija Charačidienė informed that the size of a forester‘s salary is determined by taking into account the sum of the index units, it is calculated by the size of the forest area‘s indexes and ensuring that the minimal amount of the basic salary is in accordance to the fixed limit for basic salaries. She says that it is most likely that the salaries will increase by about 6 percent. It will not be necessary to return to the salary amounts of 2010 as the mi- nimum wages have increased by 17%. „Certain forest enterprises res- tore the salaries by increasing not the supplements, but the basic salary. The Directorate General of State Forests stands for the view that it is not a good practice, especially speaking about a decent job. Although the foresters nostalgically remember the year of 2008 when specialists used to earn about 3340 litas a month, at that time the Directo- • Anot šimtaprocentine naryste pasižyminčios Raseinių miškų urėdijos profsąjungos pirmininko Algirdo Masaičio, tokio vieningumo raktas yra individualus darbas rate General of State Forests had been • According to Algirdas Masaitis, the chairman of Raseiniai State Forests Enterprise criticized for an excessive gap between trade-union, characterized by full membership, the key of such unity is individual wages in the state sector. It is sad that work now 40 ct from one litas earnings must be paid to the state, but the good news is that we will get our salaries.“ - sum- dence, the good experience was not the only thing received by the forestry sector from marizes Vitalija Charačidienė optimisti- the Scandinavians. Together with MPF, the Directorate General of State Forests has cally. withstood the invasion of „Visuomis“. This management model was copied purportedly from Sweden. Andrius Vancevičius pointed out another paradox: the foresters working Norwegian and Lithuanian in the state sector have significantly better decent job conditions than in the private aspects of a decent job sector. „When crisis came, there were no major conflicts between the DGSF and trade- In the seminar Ole-Kristian Paulsen, unions. The salaries were cut by up to 20-40 percent in DGSF as well. The government based on his own experience of a former had clearly stated: we will not raise your salaries for a year with crisis still present.“ - furniture-maker and currently - the head noted Andrius Vancevičius. He informed of the international communications that Aleksandras Stulginskis University It is a paradox, but the fores- department at „Industry Energi“, argued and DGSF have negotiated for a 5-day ters working in the state sector that it is essential to have a project for training course for forest enterprise wor- have significantly better decent the social dialog development. Accor- kers, ranging from foresters to the heads job conditions than in the private ding to him, Norway is a very expensive of the forest enterprises. If the foresters‘ sector. country to live and to produce, but it training is related to their profession, the makes to think how to be the best in the training will be compensated 100% and if world. „It‘s a paradox,“ - noted Andrius it is related to a different field - 50%. Such Vancevičius, the Senior Adviser at the is the policy of the DGSF. The effort of a Directorate General of State Forests, 76-year old head of Šilutė forest enterpri- - „but when Lithuania has received an se to gain a master‘s degree is commendable, but an agronomist working as a forester international expert approval for the best is probably a little lame. - says Andrius Vancevčius ironically. He finds a situation equal- forestry work in the world, many Lithu- ly unacceptable, when a forest enterprise does not have a trade-union, or a situation as anians emerged intending to deny that.“ the one in Ukmergė Forest Enterprise, where the trade-union agreement exceeds the Although pleased that Norwegians pro- capabilities of the enterprise and the potentially most profitable forest enterprise fails vide financial support for our still weak to pay salaries. trade-unions, Andrius Vancevičius also noted that during 20 years of Indepen- Prepared by Solveiga Potapovienė

43 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MIŠKININKYSTĖ

Miškininkų dinastijos – dažnas reiškinys. Neretai šią profesiją renkasi ištisos Miškininko kartos ar tos pačios gimi- nės atšakos. Tačiau tam, kad pasiektumei profe- sinės karjeros aukštumų, nepakenčia būtinas išskirtinis darbš- tumas, sumanumas ir atkaklumas. Šių savybių, matyt, nestokoja broliai Kovalčikai Gintautas ir Edmundas. Šis pokalbis - su Gintautu Kovalčiku.

Gintautas Kovalčikas pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais dirbo miškų ūkio ministru. Dabar darbuojasi UAB „Timbex“, užsiimančios miško ruoša, atkūrimu, popiermedžių eksportu, bioku- ro gamyba, vienu iš vadovų. Yra privačių miškų savininkų asociacijos pirmininkas. Edmundas Kovalčikas dirba Kauno miškų urėdijos urėdu, puoselėja ir prižiūri priemiesčio miškus. Šiame žurnalo numeryje - pokalbiai su šiais dviem broliais, Gintautu ir Edmun- du, savo likimus susiejusiais su tarnyste miškams ir gamtai.

Mano credo dirbant įvairiose pareigose buvo toks: „Iškirsti mišką daug proto nereikia“.

Kas pastūmėjo Jus ir brolį Edmundą pasirinkti miškininko profesiją? Dar besimokydamas vidurinėje mo- kykloje galvojau apie miškininko darbą. Gal viliojo gamta, jos pažinimas, romanti- ka. Tačiau mano suolo draugas prikalbi- no pasirinkti energetiko specialybę. Mudu nusprendėme stoti į tuometį Kauno poli- technikos institutą. Bet atsitiko taip, kad įstojau aš vienas, o mano draugą paėmė į kariuomenę. Tuomet vis tik nusprendžiau sugrįžti prie pirmojo pasirinkimo ir perė- jau studijuoti miškininkystės. Mokiausi neakivaizdžiai, dirbau šakų genėtoju. Kai dėl jaunesniojo brolio, tai apie jo profesinio pasirinkimo motyvus man būtų Atvirai pasakius, tuo net didžiuojuosi, nes sunku atsakyti. Gal taip pat traukė gamta, gal vyresniojo brolio pavyzdys, o gal patiko įgavau supratimą apie miško ruošą, vė- miškininko uniforma. liau kurį laiką dirbau medienos perdirbi- Esate pasiekęs profesinių aukštumų. Dirbote miškų ūkio ministro pirmuoju pavaduoto- mo ceche, įvairiose kitose pareigose. ju, ministru. Kaip vertinate šį gyvenimo ir veiklos etapą?

44 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ MIŠKININKYSTĖ profesija sustabarėjimo

Atvirai pasakius, gyvenimo ir veiklos neįpratau skirstyti etapais. Yra vientisas kelias su sėkmingais ar mažiau sėkmingais ruožais. Mažiausiai vertinu įvairius diplomus, kurie reikalingi tik pareigoms užimti. Profesinių žinių, jeigu tik žmogus nori, galima pasiekti gilinantis savo srityje. Mano požiūris į darbą visuomet buvo tarsi perteklinis, siekiau žinoti daugiau negu būdavo svarbu mano pareigoms, analizuodavau, gilindavausi. Pamenu, be- dirbant ekonomistu Jonavos miškų ūkyje, tekdavo bendrauti su Feliksu Janulioniu, kuris vadovavo ministerijos Ekonomikos ir finansų skyriui. Jis pastebėjo mano polinkį gilintis į bet kokį darbą ar užduotį ir sakė: „Tau visuomet truks laiko ką nors dirbant, toks jau tavo būdas“. Ir jis buvo teisus. Man trūkdavo laiko ir dirbant ministru, pristinga jo ir dabar. Tačiau nemanau, kad tai ydingas bruožas. Šitaip galiu geriau argumentuoti savo poziciją ar sprendimą. Dirbant Jonavos miškų ūkyje, dabar- tinėje urėdijoje, vyriausiuoju inžinieriumi, teko daug gilintis į medienos džiovini- mo technologijos ypatumus, studijuoti • Ignalinos miškų urėdijoje aptariami miškų atkūrimo dalykai latvių patirtį. Lietuvoje tuo metu gerų • Forest regeneration issues are being discussed at Ignalina Forest Enterprise džiovyklų nebuvo. Miškų ūkyje turėjome medienos perdirbimo cechą, įrengėme mokesčių inspektoriui paanalizuoti šių įmonių veiklos savikainą ir kaštų lygį ir pavyks bene geriausias tiems laikams džiovyklas. nesunkiai nustatyti kokia dalis atlyginimų mokama vokeliuose arba kiek neapskaityto Medienos džiovinimas yra be galo sudė- kuro sunaudoja ruošos mechanizmai. tingas procesas. Kartą pamėginau į tai atkreipti vieno iš buvusių miškų žinybos vadovų Alberto Vasiliausko dėmesį. Sakau, jei tamsta toleruoji nelegalią veiklą, tai kas esi: ar valstybės Ministru tapus A.Vasiliauskui, tarnautojas, kuris rūpinasi Lietuvos valstybe, ar tarnautojas, skatinantis tai valstybei privatūs miško ruošėjai pradėti nemokėti mokesčių? Jis man atrėžė: „Eik tu su savo Lietuva“. Reikėtų pridurti dar tai, vadinti vagimis, ranga pradėta kad dėl šių dalykų paslaugų pirkimo konkursus laimėdavo rangovai, kurie, nuslėpdami stabdyti. dalį sąnaudų, galėdavo pasiūlyti mažą kainą. Mano credo dirbant įvairiose pareigose buvo toks: „Iškirsti mišką daug proto nereikia“. Todėl stengdavausi kuo daugiau dėmesio skirti miškų atkūrimui. Pamenu, buvęs miškų ūkio ministras Algirdas Matulionis sakydavo, kad atkuriant mišką nereikia ypatingų dirvožemio tyrimų. „Pažiūrėk, kokie medžiai auga greta, tokius ir sodink“. Gilinuosi į miško ruošos ekonomiką, Deja, dabar dažnokai nukrypstame nuo šios logikos. Miškų urėdijos šiuo metu išaugina analizuoju sąnaudų lygį. Apmaudu, kad pakankamą kiekį spygliuočių sodmenų, tačiau trūksta beržo, juodalksnio sodmenų. čia nusistovėjo iškreipta konkurenci- Laiku ir kokybiškai atkūrus biržes, tinkamai parinkus jų rūšinę sudėtį, medynų rotaciją ja. Šitaip atsitiko todėl, kad daugelis įmanoma sutrumpinti mažiausiai dešimčia metų. Daugelį dabar pagavo ąžuolo euforija, rangovinių įmonių dirba, švelniai tariant, mačiau jį net sodinant į priesmėlio augavietes. Juk ten ąžuolo neužauginsime, tik tuščiai neskaidriai. Tereikia sumanesniam eikvojame lėšas ir laiką.

45 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MIŠKININKYSTĖ

Prasminga, kai buvę aukšto rango vadovai, ministrai suranda laiko rašyti prisiminimus. Su kokiomis problemomis susiduriate Pasakoja apie nuveiktus darbus, permąsto ano laikmečio problemas. Tačiau ar ne keista, kai dabartinėje veikloje? tokie prisiminimai yra persunkti pagiežos, noro teisti buvusius kolegas ir bendradarbius? UAB „Timbex“ dirba daugiausiai pri- Būtent tokio žanro prisiminimus neseniai paskelbė buvęs miškų ūkio ministras, vėliau dirbęs vačių miškų sektoriuje, miškų urėdijoms aplinkos viceministru A.Vasiliauskas. Tuose prisiminimuose nemažai dėmesio skirta ir Jums. nedaug teikiame paslaugų. Kokių iškyla Pažįstu A.Vasiliausko įprotį kalbant apie praeitį daug ką apversti aukštyn ko- problemų? Labiausiai trukdo biurokrati- jomis. Buvau vienas tų, kurie rėmė rangovinį miško ruošos organizavimo principą. nis požiūris į miško darbų organizavimą. Miškų urėdijų darbuotojai, paskendę miško kirtimo rūpesčiuose, nedaug dėmesio Atmestinai parengtos įvairios taisyklės. galėjo skirti miškininkystei, miškų atkū- Štai vienas pavyzdys. rimui ir priežiūrai. Tuo tarpu miškų ruošą Sunku paaiškinti A.Vasiliausko Neseniai įsigijome suomišką miško pavedus privačioms įmonėms, urėdijų negeranoriškumo daugelio buvusių kirtimo mašiną, tačiau niekaip negalė- miškininkams nereiks rūpintis medienos kolegų atžvilgiu priežastis. Išeitų, jome pasiekti jos projektinio našumo. kirtimu, daugiau laiko bus galima skirti kad daugelis jo buvusių kolegų Todėl nusprendėme kreiptis į firmą miškininkystei. Be to, bus geriau prižiū- buvo beraščiai, savanaudžiai, nevy- gamintoją, kad suteiktų konsultacijų, rimi motopjūklai, kiti ruošos įrengimai. kėliai ir pan. įvertintų galimus darbų organizavimo Pirmoji privati miško ruošos įmonė, nesklandumus. Atvyko operatorius, pamenu, įsisteigė Jurbarko miškų urė- turintis daugiau nei dvidešimties metų dijoje. Dabartinis urėdas Faustas Bakys darbo patirtį. Vos atvykęs į mišką jis nu- tuomet dirbo vyriausiuoju inžinieriumi ir statė mūsų žemo našumo priežastį. Šis buvo atsakingas už miško ruošą. Aš tais patyręs suomis sako, kad mes nekerta- laikais dirbau ministerijoje, miško eks- me miško, o tąsome rastus. ploatavimo valdyboje. Tarėmės, kaip sklandžiau pereiti prie privačios miško ruošos, Pasirodo, organizuodami darbus, kalbėjome, kad šioms brigadoms nereikėtų sudaryti šiltnamio sąlygų ir pan. mes vadovaujamės ne technologinių Ministru tapus A.Vasiliauskui, privatūs miško ruošėjai pradėti vadinti vagimis, procesų racionalumu, o kažinkieno ranga pradėta stabdyti. Daug ką atskleidžia ir toks dalykas. A.Vasiliauskas energingai sugalvotomis ir patvirtintomis taisyklė- inicijuodavo privačių miškų ruošos įmonių darbų kokybės patikrinimus. Nors ruošos mis, kurios nepritaikytos mašininiam darbų kokybė būdavo gera, tačiau negerai, kad dirbo privatūs rangovai. Supranta- kirtimui. Esmė ta, kad kertant mišką ma, kad rangovinėms miško ruošos įmonėms jokiu būdu negalima buvo nuolaidžiauti. draudžiama nuvažiuoti nuo vadinamųjų Tačiau kai ministro požiūris į privačią iniciatyvą buvo akivaizdžiai priešiškas, tai gero- valksmų. Šitaip neva apsaugome miško kai stabdė ruošos darbų reorganizavimą. dirvą nuo per didelio suslėgimo. Sunku paaiškinti A.Vasiliausko negeranoriškumo daugelio buvusių kolegų atžvil- Kreipėmės į miškininkus-moksli- giu priežastis. Gal kaltas jo perdėtas ambicingumas, jautrumas ar dar kas nors. Išeitų, ninkus, kurių rekomendacijomis re- kad daugelis jo buvusių kolegų buvo beraščiai, savanaudžiai, nevykėliai ir pan. Tuo miantis ir buvo parengtos miško kirtimo laiku jo autoritetas tarp miškininkų buvo nemažas. Pamenu, kai Adolfas Šleževičius taisyklės. Sutarėme, kad eksperimento formavo Vyriausybę ir man pasiūlė užimti miškų ūkio ministro postą, neskubėjau su at- dėlei vieną biržę iškirsime nesilaikydami sakymu. Pasiūliau A.Vasiliausko kandidatūrą. Man atrodė, kad tas žmogus, būdamas valksmų. Po to, išmatavus dirvožemio mokslininku, turėjo supratimą ir apie miškų eksploatavimą. Tačiau A.Šleževičius savo suslėgtumą, jokios neigiamos įtakos nuomonės nepakeitė. nebuvo nustatyta. Sustabarėjusi tvarka trukdo ra- A.Vasiliauskas buvo aistringas prieštaringai vertinto celiuliozės gamyklos, berods, cionaliai ūkininkauti miške, jį kirsti ir Jurbarke, prie Nemuno, projekto šalininkas. Šį projektą „stūmė“ kiek beišgalėdamas. atkurti. Tiesa, miško kirtimo taisyklės Kaip Jūs vertinate šią neįgyvendintą viziją? po mūsų eksperimento buvo pakeistos, Sakyčiau, kad čia atsiskleidė visiškas A.Vasiliausko nesusigaudymas rinkoje. Pa- įrašius žodžius, kad esant būtinumui kanka paminėti vien tai, kad tuo metu, kai buvo proteguojamas šis projektas, Rusijos leidžiama nuvažiuoti nuo valksmo. Kaliningrado srityje celiuliozę gamino trys fabrikai, jos buvo perteklius. Kita vertus, Tačiau ką reiškia „esant būtinumui“? Tas būtinumas esti visuomet, nes nuo elementarūs skaičiavimai rodo, kad ce- technologinio proceso organizavimo liuliozės gamyklai būtų pristigę žaliavos. Daugelį dabar pagavo ąžuolo priklauso darbo miške našumas, o nuo euforija, mačiau jį net sodinant į Taigi, ją būtų tekę importuoti. jo – ruošos įkainiai, veiklos savikaina ir O kur dar investicijos? Šiai gamyklai priesmėlio augavietes. įmonės pelnas. pastatyti reikėtų 3-4 mlrd. JAV dolerių. Įsivaizduokime, kad į mišką tikrinti Kiek žinau, buvo ieškomas strateginis in- kaip laikomasi ruošos organizavimo taisy- vestuotojas. Iškiltų ir produkcijos realiza- klių atvyksta ne itin patyręs kontrolierius. vimo rinkų problema. Skandinavai dabar Žvelgiant iš formaliosios biurokratinės uždaro celiuliozės ir popieriaus fabrikus, o mes statome naują gamyklą. Kur logika? pusės, šiam tikrintojui bus svarbu taisy- Mėginau įtikinti A.Vasiliauską, kad vertos dėmesio būtų tik japonų investicijos, bet ir klių laikymasis, o bet kokie nukrypimai tai su sąlyga, kad pagrindinė produkto realizavimo rinka bus Rytų šalys. nuo jų bus laikomi pažeidimais. Mėginau Šiuo metu vyrauja tendencija popieriaus gamybą iškelti arti pigių žaliavų rinkos. į tai atkreipti dėmesį kai kurių valdininkų, Traukos objektas yra Brazilija, kur 1 m3 medienos kainuoja apie 7 eurus. Taigi, celiu- tačiau jie tik numojo ranka. liozės fabriko idėjos aš taip ir nesupratau. Nebent už šio projekto slėpėsi kokie nors nematomi interesai. Kalbėjosi Kęstutis Jaskelevičius

46 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ forestry The profession of a forester hates ossification

Dynasties of foresters are a common phenome- non. This profession is often chosen by entire generati- ons or branches of the same family tree. However, in order to achieve the heights of professional career, one needs to be exceptionally hardworking, clever and persistent. The brothers Gintautas and Edmundas Kovalčikas are evidently not lacking these traits. This conversation is with Gintautas Kovalčikas.

During the first year of restored in- dependence Gintautas Kovalčikas worked as the Minister of Forestry. Currently he is •Aptariama miško ruošos eiga ( Gintautas Kovalčikas - trečias iš kairės ) working as one of the directors of the LLC • Discussions on the process of logging (G. Kovalčikas – third from left) „Timbex“, which engages in logging, re- generation, pulpwood exports and biofuel as a branch trimmer. To tell the truth, I am even proud of that, because I have gained production. He is also the chairman of the understanding about logging, and later I worked in a wood processing plant and various Forest Owners Association. other offices for a while. Edmundas Kovalčikas is working as As for my younger brother, it would be difficult for me to answer about his choice the director of Kaunas Forest Enterprise, motives. Perhaps he was also attracted by the nature, maybe by the older brother‘s exam- cherishes and looks after suburban forests. ple, or maybe just liked the uniform of a forester. This issue of the magazine presents interviews with the two brothers Gintautas You have reached professional heights. You had worked as the First Deputy Minister and and Edmundas, who have linked their fate the Minister of Forestry. How do you evaluate this phase of life and activity? with service for forests and the nature. To tell the truth, I did not get used to dividing life and activity into phases. There is only one road with successful or less successful sections. What I value the least is various Who or what impelled you to choose a diplomas, which are needed for taking forester‘s profession? positions. If a person is really determined, While working in various offi- I was thinking about a forester‘s work professional knowledge can be acquired by ces my credo was: „One does need back at the secondary school. Perhaps I exploring your field. a lot of brain to cut down a forest.“ was attracted to the nature, knowledge My attitude towards work was almost about it and romanticism. Yet my classma- sort of excessive, I sought to find out more te persuaded me to choose the specialty than it used to be needed for my office, of energetics. We decided to study at the analyzed, explored. I remember, while I then Kaunas Polytechnic Institute. But it was working as an economist at Jonava Forestry, I used to associate with Feliksas Janulio- happened so that I alone was accepted and nis, who used to direct the Department of Finance and Economics of the Ministry. He had my friend was taken to army. Neverthe- noticed my inclination towards any kind of work or task and used to say: „You will always less, at that time I decided to go back to lack of time for working on something, such is your character.“ And he was right. I used to my original choice and transferred to study lack time both while working as the Minister, and now. However, I do not think that it is a forestry. I studied part-time and worked faulty trait. Thus I can provide better arguments for my position or decision.

47 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS forestry

Working as the head engineer at It seems meaningful for former high-rank leaders and ministers to find some time for Jonava Forestry and the current forest writing memoirs. They speak about the works done and rethink the problems of those days. enterprise, I had to go deeper into the Yet is it not strange, when such memoirs are imbued with spite and wish to judge the former peculiarities of wood drying technologies, colleagues and co-workers? Exactly such memoirs were recently published by the former to study the experience of Latvians. There Minister of Forestry, later working as the Vice-Minister of the Environment A. Vasiliauskas. In were no good wood drying facilities in those memoirs considerable attention was given to You as well. Lithuania at that time. In the forestry we I know the habit of A. Vasiliauskas to turn things upside-down when talking about had a wood processing plant, we also had the past. I was one of those, who supported the principle of outsourcing. The workers established probably the best drying fa- of forest enterprises, sunk in lumbering troubles, could not give a lot of attention for cilities for that time. The process of wood forestry, forest regeneration and care. Meanwhile, having entrusted logging to private drying is very complicated. companies, the foresters of forest enterprises will not have to care about lumbering and I explore the logging economics there will be more time for forestry. Moreover, chain saws and other logging equipment and analyze the level of the costs. It is a will be maintained better. shame that distorted competition has I remember, the first private logging company was established at Forest settled here. It happened, because most Enterprise. The current director Faustas Bakys was then working as the chief engineer of the work of the contracting companies and was responsible for logging. In those days I had been working at the Ministry, at is, softly speaking, opaque. A brighter tax the forest maintenance department. We conferred, how to make a smooth transition inspector only needs to analyze the cost to private logging, we talked, how these price and the cost rates of the operation After A. Vasiliauskas became teams should not be given hothouse of these companies and it will be easy the Minister, private forest logging environment, etc. to determine, what part of the wages companies started to be called After A. Vasiliauskas became the is paid in envelopes, or what amounts thieves and the outsourcing was Minister, private forest logging compa- of unaccounted fuel is used for logging stemmed. nies started to be called thieves and the mechanisms. outsourcing was began to be stemmed. Once I have tried to draw this A lot can be revealed by such thing as matter to the attention of Albertas well. A. Vasiliauskas used to put a lot of Vasiliauskas, one of the former directors energy in initiating quality reviews in of the forest department. I said, if you private logging companies. Although the tolerate illegal activity, who are you logging quality used to be good, it was not good that the works were done by private then: a public official who cares about contractors. Of course, the contractor logging companies could not be appeased in any the state of Lithuania or an official, who way. However, when the Minister‘s opinion about the private initiative was obviously encourages avoiding paying taxes for adverse, this had significantly slowed the reorganization of logging operations. that state? He snapped: „No one cares It is difficult to explain the reasons for A. Vasiliauskas’ unkindness towards most about your Lithuania.“ I should also note of his former colleagues. Perhaps it is because of his excessive ambition, sensitivity or that due to these facts, the procurement something else. It would seem that most of his former colleagues were illiterate, selfish used to be easily won by the producers, losers, etc. Meanwhile his standing among the foresters was considerable. I remember, who, hiding a part of their costs, could when Adolfas Šleževičius was forming the Government and offered me to take up the po- offer a low price. sition of the Minister of Forestry, I did not rush with my answer. I suggested A. Vasiliaus- While working in various offices my kas’ candidacy. He seemed to me like a person, who, being a scientist, had an understan- credo was the following: „One does need ding about forest operations as well. However, A. Šleževičius did not change his opinion. a lot of brain to cut down a forest.“ Thus I have tried to give as much attention as A. Vasiliauskas used to be a passionate supporter of the controversial pulp factory buil- possible for forest regeneration. I remem- ding project, if I am correct, in Jurbarkas, near Nemunas River. He „pushed“ this project with ber that the former Minister of Forestry all his strength. What is your opinion about this unrealized vision? Algirdas Matulionis used to say that there I would say that here we can see that A. Vasiliauskas is completely out of touch is no need to carry out elaborate soil ana- with the market. It is enough to mention the single fact that at the time when this lysis. „Look at the trees that grow around project had been protected, there were three pulp factories producing a surplus in Kali- and plant such.“ Unfortunately now we ningrad region, Russia. On the other hand, elementary calculations show that the pulp often deviate from this logic. Currently factory would have lacked raw materials. So, we would have had to import it. the forest enterprises grow a sufficient amount of conifer seedlings, but there is And investments? It would require 3-4 billion US dollars to build this factory. As far a lack of birch and alder seedlings. Having as I know, there was a search for a strategic investor. The problem of production outlet regenerated the cutting areas on time would also rise. Scandinavians are currently closing their pulp and paper factories and and with quality, and having properly we are building a new one. Where is the logic? I tried to persuade A. Vasiliauskas, that prepared the composition of tree species, only Japanese investments would be noteworthy and that only with the condition of the rotation of the forest stand can be Eastern countries being the main outlet. shortened by at least ten years. Many At this time there is a tendency to move the paper production to cheap raw mate- now are obsessed by oak trees, I saw rials market. The object of attraction is Brazil, where 1 m3 of wood costs about 7 euros. them being planted even into sandy loam Thus, I did not understand the idea of the pulp factory. Unless there were any hidden sites. That is an idle waste of time and interests behind this project. money, because it is impossible to grow an oak tree there. Interviewed by Kęstutis Jaskelevičius

48 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MIŠKININKYSTĖ

Kauno miškų urėdas Edmundas Valstybės įmonės Kauno miškų urėdijos miškai plyti ten, kur Kovalčikas pasakoja apie tai, kuo ypatinga miškininkų veikla didmiesčio kaimynystėje susilieja didžiausios mūsų upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis. Čia plytinčiose giriose, kokie slegia rūpečiai. susieina Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos žemės. Ši urėdija administruoja 26 tūkst. ha miškų, iš kurių 16,7 tūkst. ha – valsty- Išskirtinis dėmesys – biniai. Vyrauja beržynai, eglynai, pušynai, ąžuolynai ir juodalks- rekreacijai Miškų urėdijai, įsikūrusiai didmiesčio nynai. Urėdijos veiklos teritorijoje yra keletas draustinių: Nevėžio pašonėje, matyt, tenka susidurti su daugeliu kraštovaizdžio, Lapių geomorfologinis, Paštuvos botaninis, Kar- tokių problemų, kurios nebūdingos kitų vieto- vių miškininkams. Ką galite papasakoti apie klės ichtiologinis, Nerėpos ir Ringovės entomologiniai ir Dubysos šiuos ypatumus? ichtiologinis. Siekiant išsaugoti vidutinio, baltnugario ir tripirščio Priemiesčio miškams tenka atlaikyti genių populiacijas įsteigti Babtų – Varluvos ir Padauguvos miškų nemenką lankytojų srautą. Deja, nuo žmonių srauto neretai nukenčia rekreaci- biosferos poligonai, kurių plotas net 10 400 ha. niai objektai, paliekama nemažai šiukšlių. Norėtųsi, kad miestiečių bendravimo su mišku kultūra būtų gerokai aukštesnė. Niekaip negalime išgyvendinti pikta- vališko miškų teršimo atvejų, kai į juos gabenamos buitinės ar įmonių atliekos. Ko gero, baudas už miškų teršimą, kaip ir už brakonieriavimą, reikėtų padidinti dešimteriopai. Mūsų urėdijos miškininkai kauniečių Miškai poilsiui yra įrengę 15 poilsiaviečių, 38 ato- kvėpio vietas, 3 rekreacinius takus. Lanky- tojų visais metų laikais gausu poilsiavie- tėse, įkurtose Kulautuvos, Karmėlavos, Nemuno, Neries ir Raudondvario girininkijose. Čia įrengta meniškų pavėsinių, lauko baldų, žaidimo aikštelių, sūpynių vaikams. Pavėsinėje „Grybai“, kuri įrengta Kulautuvos teritori- ir Nevėžio joje, pailsėti užsuka ir miesto grybautojų, ir vietinių gyventojų.

Ko gero, baudas už miškų teršimą, kaip ir už brakonieriavimą, santakoje reikėtų padidinti dešimteriopai.

Žmonės pamėgo rekreacinius takus, įrengtus Kulautuvos ir Karmėlavos girininkijose. Pirmasis prasideda nuo Kulautuvos miestelio, keliauti juo galima pėsčiomis ir dviračiais. Čia ant kalvelės įrengtos 9 medžio skulptūros – 8 iš jų yra senovės dievai ir deivės, kurios tarsi saugo miško ir jo svečių ramybę. Kleboniškio miške įrengtas 3 km ilgio takas, kuriuo keliaujant galima stebėti miško medynų įvairovę. Šis takas pritai- kytas žmonėms, turintiems judėjimo ne- galią, čia taip pat įrengta medžio skultūrų, atokvėpio vietų. Mūsų urėdijos miškininkų pastan- gomis globojami ir prižiūrimi Ringovės ir • Žmonės pamėgo rekreacinį taką, įrengtą Kulautuvos girininkijoje Jaučiakių piliakalniai, Antapkių senkapiai, • The popular recreational path in Kulautuva forest district

50 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ MIŠKININKYSTĖ

paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir niuose miškuose programą, didinome šių Brolių kapai Kulautuvos girininkijoje. Didėjant mokestinei naštai kietųjų lapuočių plotus. Dabar prižiūrime skriaudžiamas miškas, atitraukia- virš 200 ha ąžuolynų programos metu Ūkinės veiklos rūpesčiai mos investicijos į ateities medynų atkurtų ąžuolynų, o pagal šios programos Kokie 2012 metų veiklos rezultatai? kokybę, rekreacinę kultūrą. apimtis esame antrieji tarp visų šalies Kaip sekasi vykdyti ąžuolynų atkūrimo pro- miškų urėdijų. Daug dėmesio ir darbo gramą, juk esate vieni jos lyderių? reikalauja jaunuolynų ugdymas, retini- mas, želdinių priežiūra ir apsauga. Pernai Praėjusieji metai mūsų urėdijai buvo jaunuolynų ugdymą ir retinimą vykdėme gana sėkmingi. Gavome 9,5 mln. Lt parda- 386,2 ha plote, o miško želdinių priežiūrą – vimo pajamų, iš kurių 8,1 mln. Lt sudaro pajamos už parduotą apvaliąją medieną, dar 752 tūkst. Lt gavome pardavę miško ir 196 ha plote. Miškų urėdijos teritorijoje dekoratyvinius sodmenis, 536 tūkst. Lt – už transporto ir pakrovimo paslaugas. Grynasis turime didelį miškų sausinamąjį tinklą, urėdijos pelnas siekė 442,2 tūkst. Lt. kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra: pra- laidų remontas, griovių gilinimas. 2012 m. Urėdijos miškininkai energingai darbavosi, vykdydami privalomuosius miško dar- teko prižiūrėti 310 km miško kelių, miško bus. Atkūrėme ir įveisėme 138,9 ha miško, įgyvendindami ąžuolynų atkūrimo valstybi- priešgaisrinė apsauga vykdoma pasitelkus modernią automatinę antžeminę miško gaisrų stebėjimo sistemą. Daug lėšų reikalauja rekreacinių objektų priežiūra, remontas, naujos rekrea- cinės infrastruktūros įrengimas. Šiems dar- bams pernai išleidome 69,9 tūkst. Lt. Taigi, veiklos netrūko. Ataskaitoje kokią nors veiklos rūšį atspindi vos keli skaičiai, o už jų - dienos, savaitės ir mėnesiai darbo, neretai lietui lyjant ar saulei kaitinant. Darbas miške nėra iš lengvųjų, sunkokai verčiamės su dar- bininkais. Reikia atlikti nemažai tokių darbų Nemuno, Neries kaip, tarkime, ąžuolynų priežiūra, apsauga nuo žvėrių, sanitarinė miškų apsauga, kurie reikalauja ir nemenkos kvalifikacijos bei įgūdžių. Tačiau nepaisant visų kasdieninių rūpesčių galime pasidžiaugti, jog JAV Jeilio ir Nevėžio universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinės Aplinkos gerovės indeksą, pagal miškų išsaugojimo vertinimą, Lietuva iš 132 pasaulio valstybių pripažinta pirmąja pasaulyje. Tai rodo, kad Lietuvos valstybinių santakoje miškų sistema yra gera, žinyba dirba racio- naliai ir efektyviai.

Mišką skriaudžia didėjantys mokesčiai Miškininkai paprastai nesiskundžia darbų gausa. Kas reikia – tą atliekame: ker- tame, ugdome, prižiūrime. Neretai miškas nukenčia nuo gamtos negandų. Antai, 2010 metais mūsų urėdijos miškus nusiaubė stipri vėtra, teko šalinti išvartas ir nuolaužas 550 ha plote, koreguoti kirtimo biržes. Skaudus yra kitas dalykas. Tai nuolat didėjanti mokestinė našta. Pernai mūsų miškų urėdija sumokėjo 1,68 mln. Lt įvairių mokesčių ir atskaitymų, o tai sudaro 44 proc. nuo 2012 m. urėdijos gautų pajamų. Tai sukausto įmonės ūkinę veiklą, stabdo turto atnaujinimą ir modernizaciją. Tačiau didžiausia blogybė yra ta, kad skriaudžia- mas miškas, atitraukiamos investicijos į ateities medynų kokybę, rekreacinę • Žmonės pamėgo rekreacinį taką, įrengtą Kulautuvos girininkijoje • The popular recreational path in Kulautuva forest district kultūrą.

51 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS forestry

Miško sodmenis auginame daigy- ne, kurio plotas apie 34 ha. Čia išaugintų sodmenų pakanka urėdijos reikmėms, privačių miškų savininkams urėdijos veiklos teritorijoje ir už jos ribų. Antai, 2012 m. pardavėme 1,3 mln. vnt., iš jų 212 tūkst. vnt. privačių žemių savininkams. Miško sodmenų auginimą varžo tai, kad neturime sudarę ilgalaikių pardavimo sutarčių. Nuspėti sodmenų ateities poreikį yra sudėtinga. Didžiuojamės Raudondvario de- koratyvinių sodmenų medelynu, kuris garsina ir mūsų miškų urėdiją. Čia pirkėjų netrūksta. Kiek sodmenų išauginame, tiek ir parduodame. 2012 m. pardavėme 30,9 tūkst. įvairių dekoratyvinių augalų, už kuriuos gavome 492,0 tūkst. Lt pajamų. Juos perka Kauno apylinkių gyventojai, atvyksta ir iš tolimesnių vietovių. Mūsų medelyno ypatybė ta, kad mes sodmenis dauginame tik įsitikinę, jog jie prisitaikę mūsų regiono gamtinėms sąlygoms, ypač atsparūs šalčiams. Urbanistinius sodmenis ir jų formas dauginame sėklomis, gyva- • Pasitarimas jaunuolynų ugdymo klausimais šakėmis, skiepijimu ir turime galimybę • The meeting to discuss the improvement of young stands parduoti nuo vienerių metų iki 10-15 metų 3-5 m. aukščio sodinukų, kurie iškasami Pasibaigusios politinės kadencijos Vyriausybė inicijavus Ūkio ministerijos valdinin- specialia technika, suformuojant gerą kams ypač akcentavo miškininkystės sektoriaus grąžos didinimą, planavo nerealią pel- šaknų sistemą. ningumo normą. Dabar be didėjančių mokesčių urėdijos ūkinę veiklą ėmė kaustyti dar ir ši užduotis, kuri šiems metams yra nustatyta 5,9 proc. Turint galvoje, kad Kauno urėdijos Keistuolių netrūksta ir tarp miškai nėra našūs, o pardavimo pajamos siekia apie 9 – 10 mln. Lt, tai norint pasiekti miškininkų nustatytą pelningumo lygį, turime gauti apie 600 tūkst. Lt grynojo pelno. Pirma, tai yra Kartas nuo karto žiniasklaidoje buvę beveik neįgyvendinama užduotis, o antra, prieštarauja ūkinei logikai, ypač miškininkys- urėdijų vadovai pažarsto priekaištų savo tės srityje. kolegoms, kuria vos ne sąmokslų teorijas. Reikia turėti galvoje dar ir tą aplin- Kaip vertinate tokį jų elgesį? Raudondvario medelyno ypa- kybę, kad 50 proc. urėdijos uždirbto Suprantama, kad vertinu neigiamai. tybė ta, kad sodmenys dauginami grynojo pelno yra atskaitoma į valstybės Pažįstu keletą buvusių miškų urėdų, kurie tik įsitikinus, jog jie prisitaikę mūsų biudžetą. Išeitų, kad šalies ūkyje ekono- dėl įvairių machinacijų turėjo palikti miš- regiono gamtinėms sąlygoms, ypač minė krizė baigėsi, numatomas net ūkio kų žinybą. Ar verta dar labiau teršti savo atsparūs šalčiams. kilimas, o miškininkystės sektoriuje krizė reputaciją ieškant įvairių kabliukų, vars- gilinama. tant teismų duris, pasakojant nebūtus Vėlesniems metams net turime dalykus televizijos laidose? Būtų kur kas nukelti gausiai lankomo Karmėlavos išmintingiau, suvokus savo klaidas sugrįžti pažintinio tako rekonstrukciją, kuri pagal į profesinį kelią, kuriuo eita daugel metų. projektą kainuotų 120 tūkst. Lt. Reikėtų Sunku suprasti ir kai kurių buvu- pirkti miško kirtimo mašiną, tačiau, matyt, irgi teks atidėti. Rangovai vis sunkiau vykdo sių miškų žinybos vadovų priekaištus ir savo įsipareigojimus, nes nesurenka miško kirtėjų. net kaltinimus dabartiniams lyderiams. Ar skirtingų požiūrių į miškų tvarkymo Džiugina nebent tai, kad pavyko sklandžiai pasirašyti šių metų pusmetines dalykus negalima išsiaiškinti profesiniame pirkimo pardavimo sutartis visam miško kirtimo fondui. Ypač gera yra ąžuolo paklausa, rate, Miškininkų sąjungos susirinkimuo- šiemet jo numatyta iškirsti apie 1 tūkst. m3. se? Ar būtina rašyti raštus aukščiausioms Yra nemažai įmonių, kurios perdirba ąžuolo medieną, gamina parketą, kitus ga- šalies institucijoms? Tai tik įneša bereika- minius. Šoktelėjo beržo ir eglės sortimentų paklausa. Pagal trumpalaikes sutartis liko lingos sumaišties, sukelia įvairiausių inter- 3 parduoti tik malkos. Aktyvesni yra biokuro ruošėjai, pernai pardavėme 1500 m miško pretacijų. Ar negana to lobistinio įvairių 3 kirtimo atliekų, o šiemet planuojame parduoti 4100 m . interesų grupių spaudimo, kurį pastarai- sisiais metais tenka atlaikyti vasltybinių Urėdiją garsina Raudondvario medelynas miškininkų bendruomenei? Šalyje garsus Jūsų urėdijos Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas. Kaip sekasi auginti miško sodmenis? Kalbėjosi Leonardas Kvaraciejus

52 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ forestry

Forests administered by Kaunas State Forest Enter- prise lie on the confluence of the largest Lithuanian rivers – Nemunas, Neris and Nevėžis. Here the lands of Suvalkija, Aukštaitija and Žemaitija meet. The forest enterprise adminis- ters 26 thousand ha of forests of which 16.7 thousand ha are state forests. The prevailing tree species are birch, spruce, pine, oak and black alder. There are a few reserves situated in the territory of the enterpri- se: Nevėžis landscape, Lapiai geomorphological, Paštuva botanical, Karklė ichtological, Nerėpa and Ringovė entomolo- gical, and Dubysa ichtiological reserves. To preserve popula- tions of middle, white-backed and three-toed woodpecker, Babtai-Varluva and Padaugu- va forest biosphere polygons in the area of 10 400 ha were established. Forests

The Director of Kaunas State Forest on the confluence of Enterprise Edmundas Kovalčikas tells more about how specific is the work of foresters near the large city, what are the Nemunas, Neris and Nevėžis major problems and challenges.

Priority to recreation • Žiemojantis ąžuoliukas. Kauno miškų urėdija yra viena iš ąžuolynų atkūrimo lyderių šalyje • The young oak in winter. Kaunas State Forest Enterprise is one of the leaders of regeneration of oak The forest enterprise which is situa- stands in Lithuania ted in the neighborhood of a huge city is probably facing many problems which are not characteristic to other foresters. What is Our enterprise has constructed 15 picnic areas, about 38 rest sites and 3 recreational your opinion? paths. The most popular are camping sites in Kulautuva, Karmėlava and Raundondvaris forest districts which have decorative outdoor furniture, playgrounds and swings for Foresters administering forests children. The picnic site “Grybai” (Mushrooms) in Kulautuva area is liked by mushroom situated close to big cities have the serious pickers from Kaunas and local people of Kulautuva. task to control the flows of people coming to forests. Alas, quite often visitors leave People do like recreational paths in Kulautuva and Karmėlava forest districts. The heaps of rubbish, damage recreational first path built for pedestrian tours and bicycle riding starts in Kulautuva.There are 9 objects. We all wish that town people wooden sculptures on a hill, of which 8 are ancient gods and goddesses. would develop proper respect towards There is a 0.3 km path in Kleboniškis forest which introduces to the diversity of tree forests. We are continuing to fight the species. The path is adapted for the disabled people; it has wooden sculptures and rest malicious pollution of forests with house- sites. hold and industrial waste. It seems that Foresters of our enterprise take care of Ringovė and Jaučiakai mounds, Antapkiai the fines for forest pollution must be twice old graves, a monument to those who perished for Lithuania’s freedom and the graves of higher as was done for poaching. the Brothers in Kulautuva forest district.

53 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS forestry

• Žiema miško daigyne. Kauno miškų urėdija miško sodmenis augina 34 ha plote • The seed-plot in winter. Kaunas State Forest Enterprise grows saplings in an area of 34 ha

Economic activities infrastructure needs sufficient financing. For this purpose, last year we allocatedTL L 69,9 What are activity results of 2012? thousand. The scope of work was huge. A small figure in a report hides days, weeks and How was the oak regeneration programme months of intensive work, as in the rain as in the sunshine. Forest works are very difficult, implemented? You seem to be the leaders in thus it’s hard finding serious workers. Such works as preservation of oak forests, protecti- this programme in Lithuania. on from wild animals, sanitary protection are the works which are to be done by qualified Last year was successful for our and skilled workers. Notwithstanding the routine problems, we are happy that annual enterprise. The sales income reached LTL Environmental Performance Index published by Yale University ranks Lithuania the first 9.5 million of which LTL 8.1 million was among 130 countries of the world by the forest preservation index. This shows that Lithu- income from the sale of roundwood, anot- ania has developed the rational and efficient system of administration of state forests. her LTL 752 thousand came from the sale of forest and decorative plants, LTL 536 The harm of growing taxes thousand – from transport and loading The scope of foresters’ work is large: felling, improvement, preservation. Quite services. The net profit of the forest enter- often, forests are damaged by natural calamities. For example, the storm severely prise was LTL 442.2 thousand. damaged our forests in 2010, the area of 55 ha had to be cleared of windfallen trees and The forest enterprise actively stumps, cutting sites had to be changed. conducted compulsory forestry works. The increasing tax burden is another serious problem for us. Last year, our forest We reforested and afforested 138.9 ha, enterprise paid LTL 1.68 million of taxes and deductions which was 44 per cent of the implemented the programme of oak rege- income the enterprise generated in 2012. Huge taxes do not allow our enterprise conti- neration in state forests and significantly nuing modernization, introducing modern technologies which means that no investment increased the areas of these deciduous is made into the quality of future stands and recreational culture. stands. Today, we are taking care of over Under the initiative of the Ministry of Economy, the previous government concen- 200 ha of oaks which were reforested trated on the increase of the return and planned unrealistic profitability rate which was when implementing the above program- set at 5.9 per cent for this year. Forests of our enterprise are not productive and sale inco- me and are the second in Lithuania by this me reaches LTL 9-10 million. This means that to reach the set profitability rate we must figure among all state forest enterprises. generate about LTL 600 thousand of net profit. First, this is an unrealizable task; second, The significant work is done in the field of it contradicts the economic logics, in the field of forestry in particular. improvement of young stands, thinning, protection and preservation of forest Let me remind that 50 per cent of the net profit earned by a forest enterprise goes to plantations. Last year, improvement and the national budget. This simply means that although the economic crisis in the country is thinning of young stands was done in retreating and the economic growth is predicted, the forestry sector still lies in deep crisis. 386,2 ha, preservation of forest planta- Consequently, we are forced to postpone the reconstruction of the popular cogni- tions – in 196 ha. Our forest enterprise tive path in Karmėlava with the projected value of LTL 120 thousand, and will not have has a well-developed drainage network enough money to buy the new forest felling machine. which needs regular maintenance (repair On the other hand, our forest enterprise has successfully signed half-year purcha- of culverts, deepening of ditches). In 2012, se-sale contracts for the whole forest feeling stock. We rejoice over the oak demand and the enterprise performed maintenance of plan to cut about 1 thousand m3of oaks. Wood processing companies use oak for the 310 km of forest roads, operated modern manufacture of parquet and other oak articles. The demand for birch and spruce assor- overground automatic forest fire watch tment has also increased. Firewood is the only assortment that we have left in the stock. system to conduct fire protection of Biofuel producers are also becoming more active: last year we sold 1500 m3 of the felling forests. waste and plan to sell about 4100 m3 thousand this year. Preservation, repair of recreatio- nal objects, building new recreational Leonardas Kvaraciejus’ interview

54

EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MENO RINKA

Akimirkų mozaika Lilijos Puipienės tapyboje

• „Atspindėtas peizažas I“, 2010, aliejus, drobė, 60 x 80 • “The Reflected Landscape I“, 2010, oil, canvas, 60 x 80

• „Auksinė šviesa“, 2012, aliejus, drobė, 90 x 80 • „Vakaras“, 2010, aliejus, drobė, 70 x 90 • “The Golden Light“, 2012, oil, canvas, 90 x 80 • “Evening“, 2010, oil, canvas, 70 x 90

Dabar žinoma dailininkė ir Vilniaus ir premijų. Dailininkės tapybos kūrinių yra viskas – akimirksnių mozaika. Į supančią Gedimino technikos universiteto Dailės įsigiję muziejai, meno mylėtojai ir kolek- aplinką žvelgiu iš distancijos. Daiktus, katedros docentė Lilija Puipienė 1985 m. cininkai iš įvairių šalių. Lilijos Puipienės urbanistinius miesto vaizdus, žmones sėkmingai baigė tapybos studijas Lietu- tapybos darbai yra iškeliavę į privačias tarsi liečiu mintimis ir jausmu. Iš refleksijų vos valstybiniame dailės institute (dabar kolekcijas Belgijoje, Italijoje, Izraelyje, JAV, formuojasi struktūra, šviesa, spalvos ir Vilniaus dailės akademija). Po studijų ji Rusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. plastika. Todėl dažnai pavadinimuose aktyviai dalyvavo tapybos parodose, ple- kartojasi žodis „atspindys“. Pavadinimai neruose ir simpoziumuose, rengiamuose Lilija Puipienė savo kūrybą apibūdina taip: „Kūryboje man svarbiausia ne pati man reikalingi tik darbų katalogizavimui. Lietuvoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Paveikslai yra tarsi dienoraščiai, atkurian- 2 mėnesius rezidavo menininkų studijose, gyvenimo realybė, o būsenų, emocijų tys man emocinę būseną ir vietą, kada Cite International Des Arts rezidencijoje tėkmė, jėga, bangavimas, amžinybė. Tai, tapiau. Jie savaip autobiografiški“. Paryžiuje (Prancūzija). Paraleliai dailinin- ką regiu išorėje – mano pačios neapčiuo- kė dirbo pedagoginį darbą. 1995 m. Lilija piamas atspindys, kurį bandau įtvirtinti Puipienė tapo Lietuvos dailininkų sąjungos medžiagoje, įženklinti tapybos darbu, Adresas: nare, o nuo 1999 m. ji yra menininkų asoci- piešiniu. Tai yra vidinės erdvės projekcija. Kaimelio g. 20, LT-07100 Vilnius, acijos „Tiltas“ narė. Dailininkė yra surengusi Įkvėpimas kurti gimsta iš suvokimo, kad Lietuva šešias personalines parodas. Už kūrybinius laikas yra praeinantis, kad gyvenimas - tai Mob. tel. 8612 49793 darbus Lilija Puipienė pelnė apdovanojimų žavinga, skaudi, pulsuojanti iliuzija, kad El. p. [email protected]

56 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ ART MARKET

A mosaic of moments in the paintings of Lilija Puipienė

The well-known artist and docent of the Department of Art at Vilnius Gediminas Technical University Lilija Puipienė in 1985 has successfully graduated from painting studies at Lithuanian State Art Institute (currently Vilnius Academy of Arts). After her studies she has been an active participant in painting exhibi- tions, plain airs and symposiums organized in Lithuania, Italy, Poland, Germany, as well as in a two-month international symposium at the residence Cite Internationale Des Arts in Paris (France). At the same time the artist also pursued her pedagogical career. In 1995 Lilija Puipienė has become a member of Lithuanian Artists‘ Association and as of 1999 she is a • „Atspindėtas peizažas III“, 2010, aliejus, drobė, 60 x 90 member of the artists‘ association „Tiltas“ (eng. • “The Reflected Landscape III“, 2010, oil, canvas, 60 x 90 - „Bridge“). The artist has organized six personal exhibitions. For her creative work Lilija Puipienė was awarded with various awards and pre- miums. The works of the artist were purchased by museums, art lovers and collectors from va- rious countries. The paintings of Lilija Puipienė were acquired by private collections in Belgium, Italy, Israel, USA, Russia, Germany and other countries. This is how Lilija Puipienė describes her creative work: „What is the most important in my creative work is not the reality of life, but the flow, power and surge of forms and emoti- ons, the eternity. That, what I see on the outsi- de, is an intangible reflection of myself, which I am trying to embed in the material, to „label“ it by a painting or a drawing. That is the projec- tion of the inner space. The inspiration comes from understanding that time passes, that life is a fascinating, painful, pulsatile illusion and that everything is a mosaic of moments. I look at my surroundings from a distance. I „touch“ things, urban city views, people with my thoughts and feelings. The structure, light and plasticity forms from reflections. Thus the word „reflec- tion“ is fairly common in my titles. I need the titles solely for filing my works. The paintings are like diaries, recapturing my emotional sta- tus and place, when I have painted them. They are autobiographical in a way.“ • „Barokinė improvizacija“, 2012, aliejus, drobė, 120 x 85 • “Baroque improvisation“, 2012, oil, canvas, 120 x 85 Address: Kaimelio str. 20, LT-07100 Vilnius, Lithuania Mobile phone: +370 612 49793 E-mail: [email protected]

57 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MENO RINKA Žmogaus tema Roberto Bluj tapyboje

Vilnių, Robertas Bluj nuosekliai Bluj vaizduojamos žmogaus – ir intensyviai kurdamas, surado tiek moters, tiek vyro - figūros savo individualų kūrybos stilių – artimos didžiųjų Europos atpažįstamą ir nepakartojamą renesanso meistrų, žinomų vienu metu. Jis yra surengęs iš dailės istorijos, kompozici- 16 personalinių tapybos darbų joms. Dailininkas savo dėmesį parodų Lietuvoje, Lenkijoje sukaupia į idealių proporcijų ir kitose kaimyninėse šalyse, žmogaus kūno erdvų ir skulp- aktyviai dalyvauja tarptautinė- tūrišką modeliavimą. Žmo- se, respublikinėse ir grupinėse gus dailininko paveiksluose tapybos parodose, Lietuvoje ir patalpintas į aiškiai apibrėžtą, svetur rengiamuose pleneruose net konkrečią erdvę. Tačiau bei simpoziumuose. 2002 m. toji erdvė – simbolinė, atvira, Robertas Bluj buvo priimtas į nutylėta, daugiaprasmė. Ir yra Lietuvos dailininkų sąjungos tyla… Daugelio Roberto Bluj narius. Dabar Robertas Bluj jau paveikslų fonas erdvus, įkvėp- 1992 m. Robertas Bluj mokėsi Robertas Bluj gimė ne tik subrendęs menininkas, tas tiesioginių architektūrinių 1970 m. Vilniuje. Lietuvos tapybos Vilniuje, tapytojo Vy- bet ir Varšuvos dailės akademi- nuorodų. Dailininkas dažnai sostinėje būsimasis dailinin- tauto Pečiukonio dirbtuvėse. jos doktorantas. priešpastato šiltas ir šaltas kas praleido savo vaikystę Penkeri metai (1992 – spalva: raudoną ir juodą, žy- ir ankstyvąją jaunystę. Jo Dailės istorikas, Torunės 1997) studijų Varšuvos dailės M. Koperniko universiteto dras žalias ir geltonas“. susidomėjimas daile išryškėjo akademijoje – tai intensyvaus dar vaikystėje. Robertas Bluj Istorinių mokslų fakulteto darbo ir jauno menininko ga- lankė dailės užsiėmimus Vaikų Dailės istorijos ir kultūros Adresas: limybių raidos laikas. Varšuvos dailės mokykloje, neapleido katedros profesorius, hab. Naugarduko 76-008, periodo drobėse ir kartonuose tapybos mokydamasis lenkų Dr. Janas Wiktor Sienkie- Lenkų kultūros namai, Antakalnio vidurinėje moky- Robertas Bluj mokėsi atmesti wicz teigia: „Roberto Bluj Vilnius, Lietuva kloje, kuriai šiuo metu suteik- nereikšmingas dekoracijas ir kūryboje yra natiurmortų ir Mob.tel : 8652 78744 tas Joachimo Lelevelio vardas. perkrovimą. peizažų, tačiau daugumos El. p. [email protected] Prieš pradėdamas studijuoti Po sėkmingų studijų dailininko tapybos darbų Facebook Robert Bluj Varšuvos dailės akademijoje, Lenkijoje sugrįžęs į gimtąjį tema yra žmogus. Roberto Tumblr Robert Bluj

• „Svajotoja“, 2008, aliejus, vaškas, drobė, 100 x 120, (privati kolekcija) • „Pasiūlymas“, 2011, aliejus, vaškas, drobė, 90 x 70 • “The Dreamer“, 2008, oil, wax, canvas, 100 x 120, (private collection) • “The Offer“, 2011, oil, wax, canvas, 90 x 70

58 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ ART MARKET The topic of Human in the paintings of Robert Bluj

Robert Bluj was born in but also a doctoral student at 1970, Vilnius. The future artist the Academy of Fine Arts in has spent his childhood and Warsaw. early adulthood in the capital. The art historian and His interest in arts was noti- professor of the History of ceable already in his child- Art and Culture department hood. Robert Bluj attended at the Faculty of History of art lessons at Children‘s Art Nicolaus Copernicus Universi- School, and did not abandon ty in Toruń, Dr. Habilitatus Jan painting while studying at Wiktor Sienkiewicz states: Polish Antakalnis Secondary „The creative work of Robert School, which is currently Bluj includes still-lives and named after Joachimas Lele- countrysides, but most of his velis. Before going to study paintings embody the topic at the Academy of Fine Arts of human. The figures por- in Warsaw, in 1992 Robert trayed by Robert Bluj - both Bluj studied painting at the women and men - are close studio of Vytautas Pečiukonis to the compositions of the in Vilnius. great masters of the Europe- Five years (1992-1997) an renaissance known from at the Academy of Fine Arts the art history. The artist con- • „Šeima“, 2011, aliejus , vaškas, drobė, 115 in Warsaw are the years of centrates his attention on the • “The Family“, 2011, oil, wax, canvas, 115 intensive work and the young sculptural modeling of the artist‘s opportunity develo- spaces of a human body with pment. On the canvas and ideal proportions. A human boards of the Warsaw period in the paintings of the artist Robert Bluj was learning to is put in a clearly defined, reject insignificant decorati- even specific space. However, ons and detail overload. that space is symbolic, open, Having returned to Vil- concealed and polysemantic. nius after successful studies And there is the silence... in Poland, through consis- The background of most of tent and intensive creative the paintings of Robert Bluj work, Robert Bluj has found is spacious, inspired by direct his individual creative style, architectural references. which is both recognizable The artist often contrasts and unique at the same time. warm and cold colors: red He has organized 16 perso- and black, blues, greens and nal painting exhibitions in yellows.“ Lithuania, Poland and other neighboring countries, active- Address: ly participating in interna- Naugarduko 76-008, tional, national and group The House of Polish painting exhibitions, as well Culture in Vilnius, as plein-airs and symposiums Lithuania both in Lithuania and abroad. Mobile phone: In 2002 Robert Bluj was ac- +370 652 78744 cepted to Lithuanian Artists‘ E-mail: [email protected] Association. Now Robert Bluj Facebook: Robert Bluj

Nuotr. / Photo by: Jerzy Karpowicz Jerzy / Photo by: Nuotr. is not only a mature artist, Tumblr: Robert Bluj • „Metamorfozė“, 2008, aliejus, vaškas, drobė, 200 x 180 • “Metamorphosis“, 2008, oil, wax, canvas, 200 x 180

59 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS MENO RINKA Menas yra Algirdo Judicko gyvenimas

• „Dievukai“, 1987, kartonas, aliejus, 70 x 50 • “The Idols “, 1987, cardboard, oil, 70 x 50 Žinomas dailininkas Judicko tapybą apibūdina Algirdas Judickas gimė 1948 taip: „Spalvos derintos m. Alytaus rajone, Padva- taip, kad būtų išryškintas riškių kaime. Jo pomėgis ir kiekvienos iš jų autonomiš- gebėjimai dailei išryškėjo jau kumas, savaiminis grožis, o vaikystėje. Sėkmingai baigęs iš detalių formuota visuma. mokslus dailės mokykloje Spalvos ir laisva, išryškintu Vilniuje, jis aktyviai įsijungė potėpiu pasižyminti tapyba į praktinę kūrybinę veiklą - esminė Algirdo Judicko sostinėje. Jaunas menininkas kaip tapytojo savybė. Jo norėjo save išbandyti dau- tapyboje didžiausią grupę gelyje sferų: restauracijoje, sudaro peizažai. Maksimali skulptūroje, tapyboje, ko- peizažinės tapybos dalis liažų kūryboje. Jis dalyvavo pašvęsta tipiškam lietuviš- grupinėse tapybos parodo- kam kraštovaizdžiui. Tarp se, rengiamose Lietuvoje ir jų pasitaiko ir urbanistinių kaimyninėse šalyse, yra su- peizažų su Vilniaus sena- • „Kaliausė“, 2006, kartonas, aliejus, 90 x 60 rengęs nemažai personalinių miesčio vaizdais. Tai jau • “The Scarecrow“, 2006, cardboard, oil, 90 x 60 parodų tėvynėje. Restauravo ankstesnė Algirdo tapybos šv. Kazimiero bažnyčią ir tematika. Atskirą grupę su- Bernardinų bažnyčios koply- daro autoriaus pavadintos čią. Kūrė grakščias medines „filosofinėmis“ kompozici- skulptūras ir įmantriais raiži- jos. Memento mori serija niais puoštus koplytstulpius. galima būtų pavadinti tuos Gamino savo sukurtas lėles vaizdus, kuriuose figūruoja bei kitas butaforijas Vilniaus kaukolės motyvas. Savotiš- moksleivių rūmų liaudies ką memento mori pogrupį teatrui. Palaipsniui išryškėjo sudarytų natiurmortai. daugiaplanė Algirdo Judicko Ypač tie, kuriuose kartojasi kūrybinė asmenybė. 1986 palangės ir lango motyvai... m. Algirdas Judickas buvo Menas yra pats gyvenimas priimtas į Lietuvos tautodai- – kaip tai banaliai beskam- lininkų sąjungą. bėtų. Ir būtent tuo kaip Dabar didžiąją savo lai- didžiausiu argumentu bei ko dalį dailininkas praleidžia įrodymu tarnauja Algirdo savo sodyboje Mickūnavos Judicko kūryba ir jo sodyba kaime, netoli Pivašiūnų. Mickūnavoje“. Čia galima pasigrožėti jo skulptūromis, įvairiais Adresas: koliažais, tapybos darbais ir Teatro g. 10 – 8A, kitais kūriniais. Dailėtyrinin- LT-03107 Vilnius kas dr. Vidas Poškus Algirdo Mob. tel. 8611 91950 • „Restauratorius“, 2007, drobė, aliejus, 86 x 62 • “The Restorer “, 2007, canvas, oil, 86 x 62 60 BUSINESS AND EXHIBITIONS EKONOMIKA IR VISUOMENĖ ART MARKET The art in the life of Algirdas Judickas

The artist Algirdas Today, the artist Judickas was born in 1948 spends most of his time in Padvariškės village, in his private farmstead in Alytus District. His incli- Mickūnava village, not far nation to art showed up in from Pivašiūnai. Here, the the early childhood. After artist displays his sculptures, successful studies in the art collages, paintings and other school in Vilnius, he acti- artworks. The art critic Dr Vi- vely joined the art life. The das Poškus speaks about A. young artist was keen to try Judickas’ paintintings, “The different fields: restoration, colors are chosen to mark sculpture, collage; parti- their individuality, their cipated in group painting natural beauty, whereas • „Peizažas“, 2005, kartonas, aliejus, 60 x 50 exhibitions in Lithuania the details are used to form • “Landscape“, 2005, cardboard, oil, 60 x 50 and neighboring countries, the entirety. The distinctive arranged many solo exhi- feature of A. Judickas is bitions. A. Judickas did the colours and the free painting restoration of St. Casmir marked by clear stroke. It is Church and the chapel of landscapes that dominate in Bernardine Church, created his painting. The most lands- graceful wooden sculptures cape paintings are dedicated and ornate wayside shrines, to the typical Lithuanian made puppets and other landscape. Among them are properties for the folk the- urban landscapes with Vil- atre of Vilnius Children and nius Old Town sights which Youth Centre. Step by step is characteristic to early Al- the manifold personality of girdas’ paintings. “Philosop- Algirdas Judickas develo- hic” compositions, as called ped. In 1986, A. Judickas by the artist himself, make a joined the Lithuanian Folk separate group. Images with Artists’ Union. the skull motif might be na- • „Tvora“, 2004, kartonas, aliejus, 80 x 60 med Memento mori series in • “The Fence “, 2004, cardboard, oil, 80 x 60 which still-lives could form a separate sub-group, par- ticularly those which have the reiterating motives of a windowsill and a window. Though it sounds banal - the art is the life. This is most clearly proved by Algirdas Judickas’ artwork and his farmstead in Mickūnava.”

Address: Teatro St. 10-8A, LT-03107 Vilnius Mobile: +370 61191950 EKONOMIKA IR VISUOMENĖ BUSINESS AND EXHIBITIONS