MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTAS

GODA ČERNIAUSKAIT Ė

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJ Ų PROGRAMA

TEMA PANEV ĖŽIO MIESTO IR RAJONO SAVIVALDYBI Ų VAIK Ų NAM Ų

VALDYMO REFORM Ų VERTINIMAS (2014 – 2020 m.)

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Prof. dr. Vainius Smalskys

VILNIUS

2021

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTAS

PANEV ĖŽIO MIESTO IR RAJONO SAVIVALDYBI Ų VAIK Ų NAM Ų

VALDYMO REFORM Ų VERTINIMAS (2014 – 2020 m.)

Viešojo administravimo magistro baigiamasis darbas

Viešasis administravimas 621N71001

Vadovas ______prof. dr. Vainius Smalskys 2021-0

Recenzentas

______2021

Atliko ______stud. G. Černiauskait ė 2021-

VILNIUS

2021

2

TURINYS

LENTELI Ų S ĄRAŠAS ...... 4 PAVEIKSL Ų S ĄRAŠAS ...... 5 PRIED Ų S ĄRAŠAS ...... 6 ĮVADAS ...... 7 1. GLOBOS NAM Ų K ŪRIMASIS IR VALDYMO POKY ČIAI LIETUVOJE PO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO ...... 11 1.1 Vaik ų nam ų Lietuvoje administravimo etap ų analiz ė ...... 12 1.2 Vaik ų nam ų administravimo poky čių vertinimas Lietuvoje...... 17 1.3 Darbuotoj ų rengimas vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos projektui ...... 21 1.4 Savivaldybi ų veikla vaik ų globos nam ų administravimo klausimu ...... 26 2. DEINSTITUCIONALIZACIJOS ASPEKTAI VAIK Ų NAM Ų VALDYMO SRITYJE ...... 32 2.1. Deinstitucionalizacijos procesai Panev ėžio miesto ir rajono globos namuose ...... 36 2.2. Vaiko globos institucij ų centralizavimas ...... 38 3. TYRIMO METODOLOGIJA ...... 41 3.1. Tyrimo metodas ...... 41 3.2 Tyrimo atranka ir tiriamieji ...... 45 4. PANEV ĖŽIO RAJONO IR MIESTO SAVIVALDYBI Ų VAIK Ų GLOBOS NAM Ų ADMINISTRAVIMO KAITOS DEINSTITUCIONALIZACIJOS METU TYRIMAS ...... 47 4.1. Kokybinio tyrimo rezultat ų analiz ė ...... 47 IŠVADOS ...... 67 REKOMENDACIJOS ...... 70 BIBLIOGRAFINI Ų ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS ...... 72 ANOTACIJA ...... 80 ANNOTATION ...... 81 SANTRAUKA ...... 82 SUMMARY ...... 83 PRIEDAI ...... 84

3

LENTELI Ų S ĄRAŠAS

1 Lentel ė Gair ės koncepcijos įgyvendinimo strategijai...... 19 2 Lentel ė Išmokos t ėvų globos netekusiems vaikams...... 27 3 Lentel ė Šiuo metu Lietuvoje teikiamos globos r ūšys...... 30 4 Lentel ė Panev ėžio rajono teritorijoje esan čios socialines paslaugas teikian čios įstaigos...... 30 5 Lentel ė Panev ėžio mieste esantys socialin ės globos namai...... 31 6 Lentel ė Tikslin ės pertvarkos grup ės...... 34 7 Lentel ė Institucin ės globos pertvarkai skiriamas finansavimas...... 36 8 Lentel ė Respondent ų darbo patirtis vaiko gerov ės srityje...... 47 9 Lentel ė Stipriosios ir silpnosios Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse vykstan čios vaik ų globos nam ų pertvarkos administracin ės pus ės ...... 61

4

PAVEIKSL Ų S ĄRAŠAS

1 pav. Globos nam ų k ūrimosi etapai Lietuvoje (po Nepriklausomyb ės atk ūrimo 1990 metais)...... 16 2 pav. Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos strukt ūros schema...... 17 3 pav. Panev ėžio socialini ų paslaug ų centro valdymo strukt ūra...... 18 4 pav. 2018 metais pareikštas profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikis Lietuvos apskrityse...... 25 5 pav. Empirinio tyrimo etapai...... 42 6 pav. Mokym ų organizavimo specifikos...... 50 7 pav. Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis...... 56

5

PRIED Ų S ĄRAŠAS

1 priedas projekto planas | Institucin ės globos pertvarka...... 85 2 priedas kokybinio pusiau strukt ūruoto interviu klausimai...... 86 3 priedas finansininko pareigyb ės aprašymas...... 88 4 priedas darbuotoj ų rengimas pertvarkai...... 90 5 priedas 2014-2020 m.- deinstitucionalizacija, didžiausi poky čiai ir globos nam ų pertvarkos efektyvumas...... 93 6 priedas tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp globos įstaig ų, bei kit ų institucij ų...... 101 7 priedas 2018 met ų vaiko globos sistemos centralizavimas...... 104 8 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 106 9 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 107 10 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 108 11 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 109 12 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 110 13 priedas pažyma d ėl vykdytos apklausos...... 111 14 priedas titulinis puslapis angl ų kalba...... 112 15 priedas patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškum ą...... 113

6

ĮVADAS

Visos valstyb ės r ūpinasi šalies gyventoj ų socialine gerove. XX a. pabaigoje atk ūrusi nepriklausomyb ę Lietuva susid ūrė su nauju išš ūkiu: sukurti nauj ą, demokratijos požymius atitinkan čią socialin ės apsaugos sistem ą, kuri veiksmingai funkcionuot ų ir tenkint ų valstyb ės pilie čių poreikius. Kiekvienoje valstyb ėje, labiausiai pažeidžiama visuomen ės dalis yra vaikai, nes jie patys savimi pasir ūpinti negali. B ūtent tod ėl jiems reikia suaugusi ųjų pagalbos. Jau 1992 metais priimtame svarbiausiame valstyb ės dokumente – Lietuvos Respublikos konstitucijoje yra pabr ėžiama, kad nepilname čius vaikus gina įstatymas 1. Tais pa čiais metais įsigaliojo dar vienas vaiko teises ginantis dokumentas – Vaiko teisi ų konvencija. Čia tre čio straipsnio tre čiame punkte teigiama: Valstyb ės dalyv ės rūpinasi, kad tiek už vaik ų glob ą ar apsaug ą atsakingos įstaigos, tarnybos ir organai, ypa č saugumo, sveikatos apsaugos sritys, j ų darbuotoj ų skai čius bei tinkamumas, tiek kompetentinga j ų prieži ūra atitikt ų kompetenting ų organ ų nustatytas normas 2. Lietuvoje už šio vaik ų teisi ų gynimo įgyvendinim ą atsakingi vaik ų t ėvai, bet vaikui patekus į globos namus – jais pasir ūpinti turi valstyb ė. Tokiu b ūdu vaikai patenka į socialini ų darbuotoj ų prieži ūrą. Tod ėl tam reikia valstyb ės institucij ų, kurios gal ėtų suteikti vis ą reikiam ą pagalb ą ir prieži ūrą beglobiams vaikams. Tod ėl dabar pirmin ė atsakomyb ė už vaik ų apsaug ą priklauso valstybin ėms vaiko apsaugos tarnyboms, kurios gauna, nagrin ėja pranešimus ir sprendžia klausimus apie vaik ų išnaudojim ą ir neprieži ūrą. Šios agent ūros paprastai yra susijusios su vaiko gerov ės skyriais, kurie apima globos ir įvaikinimo įgyvendinim ą ir paprastai priklauso valstyb ės ar apskrities socialini ų paslaug ų padaliniams 3. Čia turi b ūti suteikiamos tinkamos socialin ės paslaugos, kurios patenkint ų asmens gyvybinius poreikius ir sudaryt ų žmogaus orum ą nežeminan čias gyvenimo sąlygas, kai to padaryti žmogus pats nepaj ėgia. Galutinis socialini ų paslaug ų tikslas – gr ąžinti asmens geb ėjim ą pasir ūpinti savimi ir integruotis į visuomen ę4. Pati socialin ė apsauga yra itin glaudžiai susijusi ne tik su vaik ų teisi ų gynimu, bet ir su pa čiu vaik ų globos nam ų klausimu Lietuvoje.

Temos aktualumas. Tema yra aktuali, nes dabar kalbant apie gerov ės valstyb ę, itin didelis dėmesys skiriamas socialinei apsaugai, o taip pat ir vaik ų teisi ų klausimams. Dažniausiai socialin ės apsaugos sritys yra skirstomos į socialin ės paramos (globos), socialinio draudimo, darbo rinkos reguliavimo, sveikatos apsaugos, atskirais atvejais prie min ėtų sri čių priskiriama švietimo sistema, b ūsto

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. lapkri čio 2 d. „III Skirsnis. Žmogus ir valstyb ė, 39 straipsnis“, ži ūrėta 2019 m. gruodžio 28 d., https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm 2 „Vaiko teisi ų konvencija“, LRS, 1992, https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19848 3 Teodoras Tamoši ūnas ir Viktorija Želvyt ė, „Vaiko teisi ų apsaugos sistemos valdymo prioritetai: teisin ės baz ės ir savivaldybi ų ekspert ų nuostat ų analiz ė“, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos , 2010. 4 (20), 152 4 „D ėl Socialini ų paslaug ų katalogo 2000 m. patvirtinimo“, LRS, 2005-03-24, Nr. 38-1252, ži ūrėta 2019 m. gruodžio 28 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.252940?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=dd466b6f- 07ba-4178-ae72-2ef5137c7f2e 7 politika ir, žinoma, ne tik valstybin ė, bet ir privati iniciatyva labdaros bei globos srityje 5. Visa tai apibr ėžiama ir Lietuvos Respublikos socialini ų paslaug ų įstatyme 6. Kaip ir daugelyje valstybi ų, Lietuvoje daug d ėmesio skiriama vaik ų teisi ų apsaugai, o ypa č daug d ėmesio ir prieži ūros reikalauja vaikai gyvenantys vaik ų globos namuose, kadangi jie neturi artim ųjų arba šie negali jais tinkamai pasir ūpinti. Tod ėl tam savo j ėgas atiduoda vaikus globojan čios institucijos, ypa č didel ė atsakomyb ė krenta ant savivaldybi ų pe čių, nes čia veikian čios institucijos privalo užtikrinti tinkam ą vaik ų globos nam ų darb ą. Ko gero, kad retai kas susim ąsto apie ši ų institucij ų administravimo sunkumus ir administravimo kait ą. Deja, jeigu institucija yra prastai organizuojama – nuken čia vaikai. Vaik ų globos namai savo veikl ą tur ėtų gr įsti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtini ų Taut ų vaiko teisi ų konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautin ėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialini ų paslaug ų įstatymu ir t.t., tod ėl šiame darbe bus atsižvelgiama į šiuos dokumentus ir j ų turin į stengiantis atskleisti Lietuvos vaik ų globos nam ų administravimo kait ą, pagrinde aptariant nuo 2014 met ų Lietuvoje vykstan čią vaik ų globos nam ų pertvark ą.

Jau nuo pat valstyb ės nepriklausomyb ės atgavimo, Lietuvoje buvo tvarkoma ir kei čiama socialin ė apsaugos sistema orientuojantis ir į vaik ų globos įstaig ų administravimo klausim ą. Laikui bėgant buvo priimta daug teis ės akt ų, nauj ų įstatym ų, kuri ų tikslas buvo gerinti vaik ų globos nam ų teikiamas paslaugas, j ų administravim ą. 2014 – 2020 met ų riba pasirinkta tod ėl, nes nuo ši ų met ų įsib ėgėja globos nam ų deinstitucionalizacijos procesas, kuris sulauk ė daug įvairi ų visuomen ės atsiliepim ų. 2014 metais vasario 14 dien ą patvirtintas 2014 – 2020 met ų veiksm ų plano priemoni ų planas. Juo siekiama 2014 – 2020 m. laikotarpiu numatyti nuoseklius ir koordinuotus veiksmus, skatinan čius per ėjimo iš institucin ės socialin ės globos prie paslaug ų [...] likusiems be t ėvų globos vaikams, įskaitant k ūdikius, šeimoms bendruomen ėje ir pagalbos šeimai, glob ėjams (r ūpintojams) sistemos k ūrim ą7. Tod ėl šiam magistro darbe siekiama apžvelgti kas per šiuos šešerius metus, pasikeit ė vaik ų globos nam ų valdyme, išsamiau nagrin ėjant Panev ėžio krašt ą.

Darbo naujumas. Lietuvoje mokslinink ų gana mažai nagrin ėta šiuo metu vykstanti vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacija ir jos administravimo procesai, tod ėl šis darbas pagilins šios srities

5 Jolanta Aidukait ė, Natalija Bogdanova, ir Arvydas Guogis. Gerov ės Valstyb ės K ūrimas Lietuvoje: Mitas Ar Realyb ė? Vilnius: Lietuvos Socialini ų Tyrim ų Centras, 2012, 19. https://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/916 6 „Lietuvos Respublikos socialini ų paslaug ų įstatymas“ TAR, 2006-02-11, Nr. 17-589, ži ūrėta 2020 m. sausio 6 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.91609F53E29E/yeChnJCkBU 7 „D ėl per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 6 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 8 nagrin ėjim ą ir suteiks daugiau informacijos apie vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos procesus per Panev ėžio krašte vykstan čių administracini ų poky čių prizm ę.

Temos ištirtumas. Būtent apie vaik ų nam ų valdymo poky čius 2014 – 2020 metais Panev ėžyje, iš mokslin ės perspektyvos atlikt ų darb ų n ėra. Ta čiau su šiais poky čiais susijusius veiksnius tyrin ėjo Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Deinstitucionalizacijos procesus Lietuvoje tyr ė Eugenijus Dunajevas, Lijana Gvaldait ė, Simona Bronušien ė. Užsienio literat ūroje apie tai raš ė Vyara Ivanova ir George Bogdanov. Konkre čiai vaik ų globos sistemos poky čius tyr ė Janina Čižikien ė. Vilniaus universiteto d ėstytoja prof. Laimut ė Žalimien ė nagrin ėdama socialines paslaugas, taip pat nagrin ėjo ir vaiko globos tem ą. Apie stacionarios globos pertvark ą darb ą paraš ė Rasa Genien ė ir Egl ė Šumskien ė. Vaik ų globos sistemas ir poky čius Lietuvoje ir Vengrijoje lygino Dalia Stražinskait ė su Giedre Kvieskiene. Socialini ų paslaug ų administravimo tema raš ė Margarita Išorait ė. Socialines paslaugas Lietuvoje taip pat nagrin ėja ir Arvydas Guogis.

Darbo objektas. Vaik ų globos nam ų valdymo poky čiai Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse 2014 – 2020 metais.

Darbo probleminis klausimas. Kaip Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse pasikeit ė globos nam ų valdymas, prasid ėjus deinstitucionalizacijos procesams?

Darbo tikslas. Išanalizuoti globos nam ų administravimo poky čius Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse nuo 2014 iki 2020 met ų.

Darbo uždaviniai. Tam kad b ūtų pasiektas darbe iškeltas tikslas buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Identifikuoti pagrindines po Nepriklausomyb ės priimtas vaik ų globos nam ų administravimo bei veiklos organizavimo poky čių reformas. 2. Išanalizuoti savivaldybi ų veiklos vaidmen į vaik ų globos nam ų administravime 3. Ištirti darbuotoj ų rengimo vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos projetui svarb ą 4. Identifikuoti deinstitucionalizacijos aspektus vaikų nam ų valdymo procese. Tyrimo metodika. Atliekant š į mokslin į tiriam ąjį darb ą naudoti metodai. Teorinei daliai: ● Mokslin ės literat ūros analiz ė- šis metodas leidžia tinkamai įsigilinti į mokslin ę literat ūrą; Teis ės akt ų analiz ė, kuri leidžia apžvelgti svarbiausius Lietuvos, bet ir Europos S ąjungos teis ės aktus, kurie yra susij ę su Lietuvoje vykstan čia vaik ų globos nam ų administravimo kaita; Apibendrinimo metodas, kuris leidžia apibendrinti turim ą teorin ę medžiag ą. Empiriniam tyrimui:

9

● Pusiau strukt ūruotas interviu, kokybinių duomen ų analiz ė, lyginamasis metodas.

Darbo strukt ūra. Magistro baigiam ąjį darb ą sudaro trys pagrindin ės dalys: 1. Teorin ė dalis. Analizuojama mokslin ė literat ūra, Lietuvos Respublikos teis ės aktai ir j ų poky čiai, įstatymai bei atlikti moksliniai tyrimai pasirinkta darbo tema.

2. Tyrimo metodika. Joje pateikiama kokybinio tyrimo aprašomoji dalis, kuri siejasi su nagrin ėjamos temos aktualumu ir jos pagr įstumu.

3. Tyrimo rezultatai bei j ų aptarimas. Joje aprašoma tyrimo eiga, bei pateikiami tyrimo rezultatai. Magistro baigiam ąjį darb ą sudaro: turinys, įvadas, 4 skyriai, visi jie turi poskyrius, išvados, rekomendacijos, 2 santraukos ir anotacijos (lietuvių ir angl ų kalbomis), bibliografini ų šaltini ų s ąrašas (darbe panaudoti 80 bibliografini ų šaltini ų), priedai (darbe pateikta 15 pried ų), darbo apimtis 83 lapai.

10

1. GLOBOS NAM Ų K ŪRIMASIS IR VALDYMO POKY ČIAI LIETUVOJE PO NEPRIKLAUSOMYB ĖS ATK ŪRIMO

Lietuvai atk ūrus nepriklausomyb ę 1990 m. pagrindinis socialin ės teis ėkūros tikslas buvo saugiai ir greitai atsiskirti nuo sovietin ės visa s ąjungin ės konjunkt ūros, pertvarkant socialinio draudimo ir socialinio apr ūpinimo teisin į pagrind ą ir sukuriant nauj ą socialin į draudim ą vykdan čią institucij ą. Visa tai padaryti reik ėjo pakankamai operatyviai 8. Buvo naujinamos visos socialin ės apsaugos sritys, strukt ūros, kuriami nauji įstatymai. Ne išimtis buvo ir vaik ų globos nam ų klausimas.

Jau 1990 m. spalio 23 dien ą buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio apr ūpinimo sistemos pagrind ų įstatymas 9, kuris deklaravo reguliuojantis socialinio apr ūpinimo santyki ų pagrindus. Įstatymas skelb ė, kad „Valstybinio socialinio apr ūpinimo sistema apima visus Respublikos gyventojus. Respublikos pilie čiai, iš j ų ir atliekantys Lietuvos Respublikos valstybin ę tarnyb ą užsienyje, Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio pilie čiai ir asmenys be pilietyb ės turi lygias teises į socialin į apr ūpinim ą, jeigu kita nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybin ėse sutartyse.“ 3 Straipsnio g punktas teigia, jog socialinis apr ūpinimas įstatym ų numatytais atvejais yra taikomas: asmenims, kuriems b ūtina valstyb ės parama. Ko gero, šiam punktui galima priskirti ir beglobius vaikus.

Ta čiau reikia par ėžti, kad tam tikri įstatymai buvo prad ėti leisti dar S ąjūdžio metais. 1988 metais lapkri čio 10 dien ą buvo priimtas nutarimas „D ėl šeimynini ų vaik ų nam ų steigimo“, kuriame skelbiama, jog yra tikslinga steigti respublikoje šeimyninius vaik ų namus našlai čių ir likusi ų be t ėvų globos vaik ų aukl ėjimo bei mokymo s ąlygoms gerinti 10 . Atgavus Nepriklausomyb ę darbai buvo t ęsiami. Ta čiau vien j ų t ęsti nepakako, reik ėjo ir labai daug k ą tobulinti. Negana to, tuo metu vyriausyb ė tur ėjo stengtis „past ūmėti“ šal į socialin ės apsaugos link d ėl to, jog to reikalavo Europos S ąjungos nustatyti reikalavimai, o tuo metu į j ą įstoti nor ėjo ir Lietuva. Lietuvos socialin ės raidos proces ų nuo 1990 m. tyrimai rodo, kad Lietuvos socialin ės politikos pertvarka, modernizacija ir, rengiantis narystei ES, jos derinimasis su ES socialine politika vyko 2 kryptimis: 1) naujos socialin ės įstatym ų baz ės suk ūrimo; 2)

8Jolanta Aidukait ė, Natalija Bogdanova ir Arvydas Guogis. Gerov ės valstyb ės k ūrimas Lietuvoje: mitas ar realyb ė? (Vilnius: Lietuvos socialini ų tyrim ų centras, 2012), 351. 9„Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio apr ūpinimo sistemos pagrind ų įstatymas 1990 m. Nr. I-696“, LRS, ži ūrėta 2019. Lapkri čio 11 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.811?positionInSearchResults=24&searchModelUUID=2f05349d-d73f-4703- 8599-a6d6fe9cb56d

10 „D ėl šeimynini ų vaik ų nam ų steigimo Lietuvos TSR ministr ų tarybos nutarimas Nr. 329 “, LRS, ži ūrėta 2019 m. lapkri čio 11 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/76c2c76073cb11e59a1ed226d1cbceb5?positionInSearchResults=0&searchModelUUI D=76277951-97ad-452a-bfed-4cf4911a71d2

11 moderni ų socialin ės apsaugos institucij ų, toki ų kaip: Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Lietuvos darbo birža, Lietuvos valstybin ė darbo inspekcija, savivaldybi ų globos ir r ūpybos skyriai, socialin ės paramos centrai ir kt., sistemos sudarymo 11 .

Įtakos vaiko teisi ų apsaugai ir administravimui dav ė ir pasirašomos tarptautin ės sutartys. Tokie aktai Europoje buvo pasirašomi dar ir tada, kai Lietuva buvo okupuota SSRS, ta čiau tik iškovojus nepriklausomyb ę jie imti iš ties ų įgyvendinti. Ko gero du svarbiausi priimti tarptautiniai aktai b ūtų 1993 met ų Hagos konvencija d ėl vaik ų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir vaiko teisi ų konvencija Lietuvoje priimta 1995 metais 12 . Pirmoji pasirašyta 1993 m. Hagos konvencija d ėl vaik ų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje. Šios konvencijos vienas iš tiksl ų yra „nustatyti garantijas, užtikrinan čias, kad tarptautinis įvaikinimas b ūtų vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus ir pagrindines teises, kaip tai pripaž įsta tarptautin ė teis ė13 .“ Kitas min ėtas dokumentas- vaiko teisi ų konvencija. Jungtin ės Tautos ši ą konvencij ą pri ėmė jau 1989 metais lapkri čio 20 dien ą. Ši konvencija apima visus vaiko gyvenimo etapus nuo gimimo iki jauno suaugusiojo 14 . Jau preambul ėje skelbiama: „[...] vaikai turi teis ę b ūti ypa č globojami ir remiami [...] 15 “. Šiam magistro darbui ir jo nagrin ėjamai temai aktualiausia yra septintoji konvencijos dalis, kurioje kalbama apie šeimos aplink ą ir pakei čiam ąją glob ą. Čia aptariamas vaiko įvaikinimas, ypa č akcentuojama socialinio darbuotojo svarba, kuri ą išsamiau aptarsime kalbant apie darbuotoj ų rengim ą. Abu šie priimti dokumentai Lietuvos vyriausybei ir vaik ų glob ą vykdan čioms institucijoms išk ėlė tam tikrus uždavinius, kurie po to l ėmė ir globos nam ų administravim ą, globos nam ų darbuotoj ų kompetencij ų k ėlim ą.

1.1 Vaik ų nam ų Lietuvoje administravimo etap ų analiz ė

Šio poskyrio tikslas yra išskirti kelis Lietuvos vaik ų globos nam ų administravimo etapus nuo 1990 iki 2020 met ų. Nagrin ėjant Lietuvos Respublikos seimo priimtus įstatymus ir kitus teis ės aktus, jų pataisas darbo autor ė išskyr ė tris pagrindinius vaik ų globos nam ų administravimo etapus: 1) Nuo 1990 m. iki 2006 m. – globos nam ų steigimasis ir administracini ų nuostat ų k ūrimas; 2) Nuo 2006 m. iki 2014

11 Leta Dromantien ė, Socialin ės Europos k ūrimas (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008), 84. 12 „D ėl Jungtini ų Taut ų vaiko teisi ų konvencijos ratifikavimo“, LRS, 1995-07-21, Nr. 60-1501, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.18370?positionInSearchResults=21&searchModelUUID=8c054b9f- 4c25-4165-9451-97a9a126e230 13 „Konvencija "D ėl vaik ų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje", 1997-11-07, Nr. 101-2550, TAR, ži ūrėta 2019 lapkri čio 10 d. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.42261 14 Socialinis darbas ir vaiko teis ės (Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008), 21. 15 „D ėl prisijungimo prie 1989 m. lapkri čio 20 d. Konvencijos d ėl vaiko teisi ų Nr. 11P“, TAR, ži ūrėta 2019 lapkri čio 10 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6831?jfwid=73odxu8jg 12 m. – globos nam ų nuostat ų pakeitim ų ir įgyvendinimo projektai, analiz ė; 3) Nuo 2014 m. iki 2020 m. – vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarka. Toliau aptarsime kiekvien ą iš ši ų etap ų.

Globos nam ų steigimasis ir administracini ų nuostat ų k ūrimas (nuo 1990 m. iki 2006 m. ). Atk ūrus nepriklausomyb ę ir kuriant demokratin ę valstyb ę reik ėjo pertvarkyti ir joje veikian čias institucijas. Žvelgiant į priimtus teis ės aktus nuo 1990 m. galima pasteb ėti, kad vyko vaik ų globos nam ų kūrimo procesas. Šis procesas ap ėmė ne tik nauj ų globos nam ų k ūrim ą, bet ir jau buvusi ų renovacij ą ir gal ų gale: ši ų institucij ų bendr ųjų nuostat ų pri ėmim ą, kuriomis vadovaujantis but ų galima administruoti vaik ų globos namuose vykstan čius procesus. Vaik ų globos nam ų statymo, renovavimo procesas pastebimas jau 1992 m.: vienas iš toki ų pavyzdži ų gali b ūti 1992 metais priimtas nutarimas „D ėl l ėšų skyrimo šeimyniniams vaik ų namams statyti 16 “, 2005 m. sprendimas ”D ėl Šv. Kazimiero vaik ų globos nam ų paprasto remonto projekto įgyvendinimo 17 “. Kaip buvo min ėta pradžioje, k ūrimasis neap ėmė tik statybos, renovacijos darb ų. Stengtasi kurti ir bendr ąsias nuostatas, kuriomis tur ėjo vadovautis globos namai. Šiam laikotarpiui gana svarb ūs 1998 metai, kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymas. Šio įstatymo nuostatose tiksliai apibr ėžta vaiko globos s ąvokos, tikslai ir uždaviniai, globos steigimo principai, globos r ūšys ir formos, globos nustatymo ir pasibaigimo pagrindai 18 .

2000 m. buvo suprasta, kad pa čiam vaiko globos prieži ūros procesui reikia daugiau kvalifikuotos prieži ūros. Tod ėl buvo įsteigta vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaigos pagrindinis uždavinys priži ūrėti kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo ratifikuot ų konvencij ų, Lietuvos Respublikos įstatym ų bei kit ų teis ės akt ų, reglamentuojan čių vaiko teisi ų ir jo teis ėtų interes ų apsaug ą, nuostatos Lietuvoje ir kontroliuoti kaip vykdomas Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstatymas 19 . Valstyb ės lygmeniu buvo suprasta, kad vaiko teisi ų apsaugai reikia daugiau gali ų turin čios įstaigos vaiko teis ėms ginti. Tokia institucija yra ombudsmeno 20 pob ūdžio, t. y. yra tarsi įgalioti atstovai tvarkai užtikrinti (kontroliuoti). Lietuvoje šiuo metu veikia dvi specializuotos ombudsmen ų institucijos: lygi ų galimybi ų kontrolieriaus tarnyba ir jau min ėta vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Ši įstaiga po jos įkūrimo kasmet rengia veiklos

16 ”D ėl l ėšų skyrimo šeimyniniams vaik ų namams statyti“, 1992 m. balandžio 30 d., LRS, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6629?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c7d4ed6c-5c80- 442e-85b7-f2d114f70544 17 „D ėl Šv. Kazimiero vaik ų globos nam ų paprasto remonto projekto įgyvendinimo“, LRS, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAPIS.113330?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=c7d4ed6c- 5c80-442e-85b7-f2d114f70544 18 Giedr ė Kviesnien ė ir Valdon ė Indrašien ė, Socialinio darbo ypatumai vaik ų globos namuose (Vilnius, 2008), 6. 19 „Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaigos NUOSTAT Ų PROJEKTAS“, LRS, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d. https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.105382?positionInSearchResults=11&searchModelUUID=8b39589f- 3608-4d25-b90e-85fcfd6c4dee 20 Pagal Konstitucij ą Europai Europos ombudsmenas priima ir nagrin ėja skundus d ėl netinkamos Europos S ąjungos institucij ų ar įstaig ų veiklos. Žodis ombudsmenas kil ęs iš šved ų k. ombudsman – įgaliotinis. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3879-ombudsmenas-seimo-kontrolierius 13 ataskaitas, kuriose atsispindi vaik ų teisi ų klausim ų sprendimo Lietuvoje situacija. B ūtent po 2000 m., atsiradus vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus institucijai kasmet rengiamos veiklos atskaitos, su metais jos tapo vis labiau išsamesn ės. Taigi, tokios institucijos įsteigimas ir toki ų ataskait ų rengimas dar kart ą parodo vaiko teisi ų, šio darbo atveju vaiko globos ir globos institucij ų administravimo prieži ūros svarb ą.

Šiuo pirmuoju etapu buvo priimta ir daugiau bendr ųjų vaik ų globos nam ų administravimo nuostat ų: 2005 m. kovo m ėnes į priimtas nuostatas: „D ėl bendr ųjų valstyb ės ir savivaldybi ų vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo“. Bendrieji valstyb ės ir savivaldybi ų vaik ų globos nam ų nuostatai reglamentuoja valstyb ės ir savivaldybi ų vaik ų globos nam ų tikslus ir uždavinius, globos nam ų teises, darbo organizavim ą, darbuotoj ų pri ėmim ą į pareigas ir atleidim ą iš j ų, darbo apmok ėjimo tvark ą, finansavim ą, vaiko apgyvendinim ą, jo laikin ą išleidim ą ir išvykim ą bei globos nam ų likvidavim ą, reorganizavim ą ir pertvarkym ą21 . Toks reglamentavimas pad ėjo bendras taisykles vaik ų globos namams ir nurod ė kaip jie turi b ūti administruojami. Čia pabr ėžiama, kad vaik ų globos namai gali b ūti finansuojami iš valstyb ės ar savivaldyb ės biudžeto. Tod ėl galima teigti, kad vaik ų globos nam ų administravimas vyksta decentralizuotai – tam tikrus sprendimus gali priimti ir miest ų savivaldyb ės. Puikus to pavyzdys gali b ūti 2005 m. Panev ėžyje priimtas sprendimas: „D ėl laikin ųjų vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo 22 “. Priimtame teis ės akte svarbu tai kas jau buvo pamin ėta- sprendimas priimtas savivaldyb ės lygmeniu, tai reiškia, kad globos nam ų administravimas vyksta decentralizuotu b ūdu. Kiekvienoje savivaldyb ėje veikia vaiko teisi ų apsaugos skyriai, kuriuose turi dirbti darbuotojai pasiruoš ę ginti vaik ų teises.

Globos nam ų nuostat ų pakeitim ų ir įgyvendinimo projektai, analiz ė (nuo 2006 m. iki 2014 m.). Žvelgiant Lietuvos Respublikos priimtus teis ės aktus ir j ų pakeitimus pastebima, kad nuo 2006 m. kiekvienoje savivaldyb ėje atnaujinami vaik ų globos nam ų nuostatai. Tai atlieka savivaldyb ės, pasitelkiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dal į23 . Savivaldybi ų reikšm ė yra itin didel ė. Pasak Margaritos Išorait ės, regioniniu mastu tai vienintel ės institucijos, kurios užtikrina vaiko teisi ų apsaugos įgyvendinim ą, yra vaiko teisi ų apsaugos tarnybos savivaldyb ėje. Šios tarnybos funkcij ų ir jai keliam ų uždavini ų sritis yra labai plati. Tai informacijos kaupimas apie

21 „D ėl Bendr ųjų valstyb ės ir savivaldybi ų vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo“, LRS, 2005-03-10, Nr. 33-1079, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/617adf22ef0b11e6be918a531b2126ab?positionInSearchResults=0&searchModelUUID =c7d4ed6c-5c80-442e-85b7-f2d114f70544 22 „D ėl Laikin ųjų vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo ir savivaldyb ės tarybos 2005 m. geguž ės 12 d. sprendimo Nr. 1- 32-21 1.3 papunk čio pripažinimo netekusiu galios“, TAR, ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/80454bd00acc11e687e0fbad81d55a7c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID =c7d4ed6c-5c80-442e-85b7-f2d114f70544 23 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290), LRS, ži ūrėta 2019 m., gruodžio 23 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/16d1f964255c11ea8f0dfdc2b5879561?positionInSearchResults=1&searchModelUUID =c7d4ed6c-5c80-442e-85b7-f2d114f70544 14 problematiškas šeimas, pedagoginiu poži ūriu ir socialiai apleistus vaikus bei paauglius, įvairi ų priemoni ų, tikslini ų program ų rengimas siekiant užtikrinti vaik ų teisi ų apsaug ą, glob ą24 .

Taip pat žvelgiant į 2006 met ų seimo nutarim ą pastebime nauj ą dalyk ą- vaik ų globos nam ų finansinio audito atlikimo si ūlym ą: “3 straipsnis. Pasi ūlyti Valstyb ės kontrolei atlikti su vaiko teisi ų apsauga ir gerove susijusi ų valstyb ės institucij ų, program ų veiklos ir finansin į audit ą25 ”, tod ėl galima daryti prielaid ą, jog iki tol finansinis auditas vaik ų globos namuose nebuvo atliekamas. Galime pamin ėti tokio audito pavyzd į, kuris vyko 2010 m. Kaune: „D ėl pavedimo Kauno miesto savivaldyb ės kontrol ės ir audito tarnybai atlikti Kauno vaik ų globos nam ų ,,Atžalynas" finansin į ir veiklos audit ą26 ”.

Vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarka (nuo 2014 m. iki dabar). Šio etapo pradžia galima laikyti 2014 m. vasario 14 d., kuomet buvo išleistas teis ės aktas, kuriame paskelbiamas nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams 2014 – 2020 met ų veiksm ų planas. Šiuo planu siekiama: „Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams veiksm ų planu siekiama 2014 –2020 m. laikotarpiu numatyti nuoseklius ir koordinuotus veiksmus, skatinan čius per ėjimo iš institucin ės socialin ės globos prie paslaug ų ne įgaliems suaugusiems asmenims, turintiems proto ir (ar) vaikams ir jaunimui, turintiems proto ir (ar) psichikos negali ą, ir likusiems be t ėvų globos vaikams, įskaitant k ūdikius, šeimoms bendruomen ėje ir pagalbos šeimai, glob ėjams (r ūpintojams) sistemos k ūrim ą [...]“ 27 . Šis prad ėtas projektas skelbia š ūkį „Lietuva be vaik ų nam ų“.

2017 m. rugs ėjo 28 d. ( įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.) Lietuvos Respublikos Seimas pri ėmė Vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatym ą28 . Šis įstatymas pakeit ė 1996 m. Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatym ą. Naujai priimtas įstatymas yra kur kas išsamesnis. Pavyzdžiui, tai atsispindi jau 52 straipsnyje: Savivaldyb ės institucijų ir įstaig ų įgaliojimai vaiko teisi ų apsaugos srityje.

24 Margarita Išorait ė, Socialini ų paslaug ų administravimas , (Vilnius, 2005), 272. 25 "D ėl Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2004-2005 met ų veiklos ataskaitos" PROJEKTAS. XP-1394(2), LRS, ži ūrėta 2019 m. gruodžio 23 d., https://e seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.278370?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=dd466b6f-07ba-4178- ae72-2ef5137c7f2e 26 Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldyb ės kontrol ės ir audito tarnybai atlikti Kauno vaik ų globos nam ų ,,Atžalynas" finansin į ir veiklos audit ą, LRS, ži ūrėta 2019 m. gruodžio 23 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.49948?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=dd466b6f-07ba-4178- ae72-2ef5137c7f2e 27 „D ėl Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“, Nr. 1624, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 28 „Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas“, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e711b850aa6011e7a65c90dfe4655c64?positionInSearchResults=57&searchModelUUI D=25e99548-e82b-4c03-afe7-27523af953fe 15

Šioje dalyje labiau išpl ėsti įgaliojimai savivaldyb ėms, kuomet kalbame apie vaik ų teises ir j ų užtikrinim ą. Tokiu b ūdu tarsi parodoma ir akcentuojama kolegialumo svarba, kurios reikia už vaikus atsakingoms ir su jomis dirban čioms institucijoms. Ši vaiko apsaugos sistemos pertvarka siekia: užtikrinti efektyvesn į tarp institucin į bendradarbiavim ą vaiko teisi ų apsaugos srityje; užtikrinti veiksmingesn ę vaiko teisi ų apsaugos sistemoje dirban čių specialist ų veiklos kontrol ę; didinti vaiko teisi ų apsaugos sistemoje dirban čių specialist ų profesionalum ą, užtikrinti j ų nepriklausomum ą ir nešališkum ą, kvalifikacijos k ėlim ą ir t.t., bet svarbiausia tai, jog Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pavald ūs vis ų Lietuvos savivaldybi ų Vaiko teisi ų skyriai ėmė dirbti vienodus standartus 29 . Tad b ūtent

Globos nam ų Globos nam ų

steigimasis ir nuostat ų pakeitim ų Vaiko teisi ų

administracini ų ir įgyvendinimo apsaugos sistemos

ė pertvarka (nuo etapas nuostat ų k ūrimas projektai, analiz 3. etapas 2. etapas 2. etapas .

1 (nuo 1990 m. iki (nuo 2006 m. iki 2014 m. iki dabar) 2006 m.). 2014 m.).

1 pav. Globos nam ų k ūrimosi etapai Lietuvoje (po Nepriklausomyb ės atk ūrimo 1990 metais) Taigi, apibendrinant išskirtus tris etapus galima teigti, kad vis ų pirmiausia paveld ėta socialini ų paslaug ų teikimo sistemos strukt ūra tur ėjo b ūti pritaikyta naujai kuriamai šalies strukt ūrai, t. y.: ji tur ėjo iš socialistin ės tapti demokratiška. Tai pastebime pirmajame etape (nuo 1990 m. iki 2006 m.) kurio metu vyksta globos nam ų steigimas ir administracini ų nuostat ų k ūrimas. Pasirašomos tarptautin ės sutartys, išleidžiamas vaiko globos įstatymas (1998 m.) kuris padeda pagrindus Lietuvos socialin ės globos vystymuisi. Antrajame etape (nuo 2006 m. iki 2014 m.) vyksta globos nam ų nuostat ų pakeitimai- priimt ųjų nuostat ų tobulinimas – čia ypa č reiškiasi savivaldyb ės – vietos savivalda r ūpinasi vietos globos namais ir juos administruoja. Tre čiasis išskirtas etapas prasideda 2014 m. ir t ęsiasi iki dabar (2020 m.) tai yra vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarkos etapas. Šiame etape išryšk ėja siekis panaikinti vaik ų globos institucijas ir kurti bendruomenines globos įstaigas, kuriose vaikui b ūtų suteikiama galimyb ė jaustis lyg namuose.

29 10 esmini ų vaiko teisi ų apsaugos sistemos poky čių http://www.vaikoteises.lt/media/file/Vaiko%20teisi ų%20apsaugos%20sistemos%20pertvarka.pdf ži ūrėta 2019 gruodžio 23 d. 16

1.2 Vaik ų nam ų administravimo poky čių vertinimas Lietuvoje. Vaik ų nam ų administravimas sud ėtingas procesas, kuris yra nuolat tobulinamas ir nuolat kinta. Tai puikiai iliustruoja nuo pat Lietuvos nepriklausomyb ės iki ši ų dien ų įvyk ę valdymo poky čiai, kurie vyksta ir dabar (globos nam ų deinstitucionalizacija). Visus poky čius visada reikia suplanuoti, kurti veikimo strategijas, strukt ūras ir į visus vykstan čius procesus įjungti personalo darb ą, tam, kad visi procesai vykt ų efektyviai. Tam reikia ir ger ų administravimo personalo įgūdži ų, nes nuo jo taip pat priklauso administravimo reform ų įgyvendinimas ir s ėkm ė.

2 pav. Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos strukt ūros schema Vaik ų nam ų valdymo strukt ūros. Tam, kad labiau suvoktume kokia vaik ų globos nam ų valdymo/administravimo situacija Lietuvoje, turime apžvelgti vaik ų nam ų valdymo strukt ūras. Aukš čiau pateiktame paveiksl ėlyje matome valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos struktūros schem ą. Joje matome, kad kiekvienoje miesto savivaldyb ėje yra šiai ministerijai tiesiogiai pavaldus skyrius. Ministerija šiuo atveju atlieka kurator ės funkcij ą, nes ministerijos direktorius skiria skyri ų direktorius ir paveda jiems užduotis. Kiekviena įstaiga, dirbanti su vaik ų teisi ų, globos klausimais taip pat turi savo strukt ūrą. Tarkim, Panev ėžio socialini ų paslaug ų centrui vadovauja direktorius, kuriam yra pavaldus vaik ų globos ir r ūpybos skyrius.

17

Vaiko globos ir r ūpybos skyriui priklauso: globos centras, vaik ų dienos centras ir bendruomeniniai vaik ų globos namai ( 3 pav. ). 3 pav. Panev ėžio socialini ų paslaug ų centro valdymo strukt ūra Strategijos svarba vaik ų globos nam ų valdyme. Juozo Bivainio ir Živil ės Tun činskien ės monografijoje teigiama, kad institucijos strateginis planavimas- formalizuota sistema, užtikrinanti viso

institucijos strateginio valdymo proceso įgyvendinim ą, taip pat institucijos veiklos steb ėsena ir atsiskaitymas už rezultatus. Pasak j ų, strateginis planavimas kiek galima geresnio strateginio suderinamumo su jos aplinka galimybi ų nustatymas, kuo racionalesnis toki ų galimybi ų panaudojimas ir kartu kuo kryptingesnis to pl ėtojimas 30 . Strateginis planavimas yra neatsiejamas nuo globos nam ų administravimo. Tam, kad vaik ų globos nam ų reorganizavimas ir administravimas vykt ų s ėkmingai, taip pat reikalinga strategija. Kalbant apie strategijas susijusias su vaik ų teisi ų apsauga, prieži ūra Lietuvoje, svarbu pamin ėti 2003 metais priimt ą vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcij ą. Ji buvo tarsi atspirties taškas, kuris pad ėjo pagrindus tolimesni ų strategij ų k ūrimui. Iki pat 2003 met ų Lietuvoje vaiko gerov ės srityje nebuvo pad ėta joki ų bendr ų strategini ų pagrind ų, kuriais remiantis b ūtų galima daryti nuoseklias reformas. Žemiau pateiktoje lentel ėje pateiktos gair ės koncepcijos įgyvendinimo strategijai įgyvendinti, čia apibr ėžiama, kur turi b ūti pasiektas vaiko gerov ės princip ų įgyvendinimas.

30 Juozas Bivainis, ir Živil ė Tun čikien ė, Viešojo sektoriaus institucij ų strateginis planavimas, (Vilnius: Technika 2009), 10. 18

1 Lentel ė. Gair ės koncepcijos įgyvendinimo strategijai 31

Pagrindini ų vaiko gerov ės princip ų įgyvendinim as turi b ūti Kokiu b ūdu tai turi b ūti daroma pasiektas: Įvairios institucijos ir žinybos koordinuoja savo veikl ą kurdamos ir įgyvendindamos bendr ą vaiko gerov ės politikos strategij ą. S ėkmingai spr ęsti Tarpžinybin ėje veikloje vaiko problemoms organizuojamas nuolatinis tarpžinybinis bendradarbiavimas kei čiantis informacija apie galimybes pad ėti sunkiau besiver čian čioms šeimoms, auginan čioms vaikus. Sukuriamas b ūtin ų paslaug ų tinklas ir teikiamos paslaugos pl ėtojant, kuriant, Paslaug ų srityje perorganizuojant ir gerinant tiek prevencini ų, tiek reabilitacini ų paslaug ų vaikui ir jo šeimai kokyb ę. Renkama ir kaupiama lyginamoji statistika apie vaikus, padedanti nustatyti Valstybin ėje statistikoje problemas, kurios sprendžiamos politiniais veiksniais, atsižvelgiant į vaiko amži ų, lyt į, regioninius skirtumus. Nuolat tiriama vaiko gerov ės b ūkl ė. Analizuojama teisini ų, ekonomini ų, Vaiko gerov ės tyrim ų ir politini ų sprendim ų įtaka vaiko gyvenimo kokybei ir vaiko teisi ų steb ėsenos srityje įgyvendinimui. Vaiko gero vės institucij ų Pertvarkomos j ų funkcijos ir pavaldumas. sistemoje Analizuojamas vaiko gerov ės specialist ų poreikis, kompetencijos lygis ir Planuojant rengimas bei kvalifikacijos k ėlimas. Specialistai, dirbantys su vaikais, žmogiškuosius išteklius mokomi vaiko teisi ų.

Skirstant išteklius valstyb ės politiniuose sprendimuose ir finansuojant Planuojant finansinius programas, tolygiai atsižvelgiama į tris vaiko gerov ės politikos sritis, išteklius ypating ą d ėmes į skiriant vaiko apr ūpinimui. Vaikams skiriama bi udžeto dalis palyginama su kitomis visuomen ės grup ėmis bei sektoriais.

Būtent šioje vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcijoje suvoktas dar vienas svarbus dalykas – šalyje turi atsirasti centrin ė vaiko gerov ės institucija. Čia teigiama, kad institucija ne tik turi įgyvendinti vaiko gerov ės steb ėsen ą, bet taip pat turi ir analizuoti, koordinuoti įvairi ų žinyb ų šioje srityje

2 pav. Panev ėžio p aslaug ų centro valdymo strukt ūra 31 Sud. autor ės pagal: „D ėl Vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcijos patvirtinimo“, TAR, 2003-05-30, Nr. 52-2316, ži ūrėta 2020 m. vasario 10 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1882ABF8B6AB 19 veiksmus, teikti metodin ę pagalb ą specialistams, bei turi tur ėti realius veikimo svertus visoje šalyje 32 . Tokiu b ūdu buvo pakeistas įvaikinimo tarnybos pavadinimas ir patvirtinti nauji Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatai. Tarnyba tapo centrin ė vaiko teisi ų apsaugos institucija, užtikrinanti valstyb ės ir savivaldybi ų institucij ų bei įstaig ų bendradarbiavim ą vaiko gerov ės srityje. Atsiradus vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcijai, sudarytas puikus pagrindas kurtis ir kitoms strategijoms susijusioms su vaik ų teis ėmis, vaik ų globos namais. Žvelgiant į vaik ų globos nam ų valdymo strategij ų k ūrim ą, nuo 2006 met ų išvystame vaik ų globos nam ų strategij ą, kuri buvo patvirtinta 2007 metais. Ši vaiko globos (r ūpybos) sistemos reorganizavimo strategija nurodo jos įgyvendinimo priemones 2007 – 2012 metais. Svarbu apžvelgti strategin į tiksl ą: „Atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti s ąlygas vaikui augti biologin ėje šeimoje, o netekusiam t ėvų globos vaikui – tinkamas globos (r ūpybos) ar įvaikinimo s ąlygas, kurios atitikt ų geriausius vaiko interesus ir poreik į augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomen ėje 33 .“ Ši pagrindin ė strategija yra išskaidyta į atskirus tikslus, kuriems įgyvendinti išskirti uždaviniai. Būtent ši strategija nustato pagrindines vaiko globos (r ūpybos) sistemos reorganizavimo nuostatas. Ta čiau nors ir strategij ų, susijusi ų su vaik ų teisi ų apsauga, su vaik ų globos namuose gyvenan čiais vaikais yra gana nemažai, vyrauja įvairi ų nuomoni ų apie ši ų strategij ų tinkamum ą, gerum ą. Daugelis j ų yra kuriamos kalbant tik apie vienos institucijos veikl ą, nežvelgiant pla čiau. Štai Simona Bronušien ė teigia: „Lietuvoje yra daugyb ė puiki ų strategij ų ir program ų vaiko teisi ų apsaugos ir vaiko gerov ės srityje, ta čiau rezultatas – palikt ų ir institucionalizuot ų vaik ų skai čius vis tiek nesikei čia. Tai rodo, kad mums tr ūksta išsamios ir daugiafunkcin ės strategijos, apiman čios ne tik socialin ę glob ą ir apsaug ą, bet ir švietim ą, sveikatos apsaug ą, teisingum ą ir finansus. Visos valdžios sritys tur ėtų b ūti suderintos su vaiko interesais 34 “. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo problema minima ir vaik ų teisi ų kontrolieriaus metin ėse ataskaitose. Taigi, galima daryti išvad ą, jog vaik ų globos nam ų valdymo strategijos k ūrimas tur ėtų b ūti vykdomas institucijoms tariantis tarpusavyje, tokiu b ūdu galima sukurti veiksmingesn ę strategij ą ir kartu bendradarbiaujant j ą veiksmingiau įgyvendinti. Tokia, visas Lietuvos globos institucijas apimanti strategija buvo priimta 2014 metais. Būtent 2014 metais priimate įsakyme „D ėl per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams 2014–2020 met ų

32 „D ėl Vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcijos patvirtinimo“, Nr. 52-2316, TAR, ži ūrėta 2020 m. vasario 10 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1882ABF8B6AB 33 „D ėl Vaiko globos (r ūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemoni ų 2007–2012 met ų plano patvirtinimo“, Nr. 118-4817, LRS, ži ūrėta 2020 m. vasario 10 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.308740?positionInSearchResults=17&searchModelUUID=62c8adda-531f-4659- 947a-8a4a738888d1 34 Simona Bronušien ė, "How Do We Understand the Principal of “Money Follows the Client” in the Context of Deinstitutionalization of Child Care", Societal Innovations for Global Growth : Research Papers, no. 1 (2014), 80 20 veiksm ų plano patvirtinimo“ atsispindi strategija, kuri skiriama visos Lietuvos mastu- prasideda pertvarka. Šiame įsakyme iškeliamas strateginis plano tikslas : kurti kompleksiškai teikiam ų paslaug ų sistem ą, kuri sudaryt ų galimybes kiekvienam vaikui, ne įgaliajam ar jo šeimai (glob ėjams, r ūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiam ą pagalb ą bendruomen ėje, o kiekvienam likusiam be t ėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologin ėje, jos nesant – įtėvi ų, glob ėjų šeimoje 35 . Toliau, turint strategij ą, jai pritaikyti reformos tikslai ir uždaviniai šiems tikslams pasiekti. Taigi, matome, jog strategij ų k ūrimas vaik ų globos srityje yra taip pat labai svarbus. Toks planavimas padeda užtikrinti tai, jog išsikeltas tikslas bus pasiektas. Nors pastebima, jog iš pradži ų strategijos vaik ų globos namams buvo keliamos daugiau atskirai, daug iš j ų sulauk ė ir kritikos, ta čiau 2014 metais iškelta strategija jau buvo pritaikyta visai Lietuvai- prasid ėjo pertvarkos procesai.

1.3 Darbuotoj ų rengimas vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos projektui

Pats svarbiausias aspektas, analizuojant vaiko globos įstaig ų veikl ą yra deinstitcionalizavimo procesas. Tad šiame poskyryje vis ų pirmiausia analizuosime darbuotoj ų pasiruošim ą per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės vaiko globos. Čia aptarsime darbuotoj ų ind ėlio svarb ą b ūtent deinstitucionalizacijos procesui. Daugelis pritars, jog geras darbuotojas – viena iš sėkmingos įstaigos sudedam ųjų dali ų. Kvalifikuot ų ir motyvuot ų darbuotoj ų reikia ir vaik ų globos nam ų reformoms įgyvendinti. T ą pat į teigia ir Laimut ė Žalimien ė: „personalas ( įstaigos darbuotojai) yra vienas iš pagrindini ų socialini ų paslaug ų teikimo proceso element ų, nuo kurio priklauso paslaug ų kokyb ė, vaiko poreiki ų patenkinimas ir problem ų sprendimas. Vaik ų socialin ės paslaugos yra ypatingai sud ėtinga ir atsakinga veikla, reikalaujanti aukštos profesin ės kvalifikacijos ir motyvacijos“ 36 . Tad suprantama, jog socialines paslaugas vaik ų globos namuose teikiantys darbuotojai prisideda prie sėkmingos įstaigos veiklos palaikymo. Kalbant apie vaik ų globos nam ų administravimo poky čius, vis ų pirmiausia verta paži ūrėti kaip nuo nepriklausomyb ės atk ūrimo Lietuvoje (1990 m.), keit ėsi ir socialini ų darbuotoj ų, dirban čių vaik ų globos namuose pasirengimas darbui. Tai svarbu, nes tai padeda susidaryti įsp ūdį koks personalo rengimas buvo nuo pat nepriklausomyb ės atkurimo, koki ų veiksm ų buvo imtasi gerinti personalo pasirengim ą darbui vaik ų globos namuose. Žinoma, bus aptariamas ir pasirengimas vaik ų globos nam ų pertvarkai.

35 „D ėl Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“, Nr. 1624, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d . https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 36 Laimut ė Žalimien ė, Vaik ų socialin ės globos kokyb ė ir jos vertinimas , (Vilnius, 2007), 184. 21

Iškovojus nepriklausomyb ę teko iš naujo kurti ne tik įstatymus, kurie reglamentavo socialin ės apsaugos garantijas, bet ir leisti įstatymus, kurie numatyt ų b ūsim ų socialini ų darbuotoj ų rengim ą. Pirmasis toks nutarimas buvo išleistas 1992 metais. Pagrindinis šio nutarimo tikslas buvo prad ėti rengti profesionalius socialinius darbuotojus. „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iki šiol nerengiami socialin ės apsaugos specialistai sveikatos ir socialin ės apsaugos, taip pat švietimo bei kitoms institucijoms, nuo 1992 met ų numatoma prad ėti rengti socialin ės apsaugos specialistus Vilniaus universitete pagal speciali ąją (spar čiąją) program ą perkvalifikuojant (specializuojant) humanitarin į bei medicinin į aukšt ąjį išsimokslinim ą turin čius specialistus“ 37 . Iš pat pradži ų socialiniai darbuotojai rengti skubos tvarka, Vilniaus universitete. Už moksl ą darbuotojui norin čiam įgyti socialinio darbuotojo diplom ą, sumok ėdavo darbo įstaiga. Tai rodo, kad tuo metu nor ėta kuo grei čiau gauti tos srities specialist ų ir įstaigos, kurioms reik ėjo socialini ų darbuotoj ų į tai investavo. 1993 metais socialiniams darbuotojams buvo įsteigta Lietuvos socialini ų darbuotoj ų asociacija. Ši asociacija iki šiol tebesir ūpina socialinio darbo raida, socialin į darb ą dirban čių žmoni ų mokymu ir j ų kvalifikacijos k ėlimu 38 . Tiesa 1995 metais prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtas socialini ų darbuotoj ų rengimo centras 39 . Šio centro pagrindinis tikslas – rūpintis socialini ų darbuotoj ų kvalifikacijos k ėlimu. Taigi, matome, kad vos tik pri ėmus nepriklausomyb ę, buvo r ūpinamasi socialini ų darbuotoj ų rengimu, kurie be jokios abejon ės dirbo ir vaik ų globos namuose.

Pasibaigus „k ūrimo“ laikotarpiui, galima teigti, kad Lietuvoje prasid ėjo socialinio darbo pl ėtros laikotarpis. Tai atsispindi ir socialini ų darbuotoj ų rengime, j ų prieži ūroje, darbo administravime. Štai 2005 metais įvyksta socialini ų darbuotoj ų rengimo centro prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimas. Reorganizavimas įstatyme pagr įstas taip: „Socialini ų darbuotoj ų rengimo centras yra įstaiga, vykdanti socialini ų darbuotoj ų kvalifikacijos tobulinim ą ir j ų atestavim ą šalies mastu. D ėl nepakankamo mokymo ir konsultavimo tinklo išvystymo įstaiga negali operatyviai ir kokybiškai vykdyti jai pavest ų užduo čių. Prijungus š į centr ą b ūtų galima efektyviai išnaudoti Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos strukt ūrą ir jos padalinius socialini ų darbuotoj ų rengimui, kvalifikacijos tobulinimui ir atestavimui ir sumažinti administravimo kaštus 40 “. Pagrindinis reorganizavimo tikslas sukurti vien ą įstaig ą, kuri b ūtų atsakinga už socialini ų darbuotoj ų profesin į mokym ą, orientavim ą, konsultavim ą.

37 „D ėl socialin ės apsaugos specialist ų rengimo Lietuvos mokymo įstaigose“, Nr. 15-418, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E093DC2BD8D1 38 Audron ė Vareikyt ė, „Socialinio darbo raida Lietuvoje“, Socialinis darbas, Profesin ė veikla, metodai ir klientai, sud. Jautr ė Ramut ė Šink ūnien ė, (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010), 26. 39 Ibid 40 „D ėl Socialini ų darbuotoj ų rengimo centro prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“, Nr. 90-3386, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d ., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9C30F596F667 22

Reorganizavus darbuotoj ų rengim ą, buvo pasir ūpinta ir kvalifikaciniais reikalavimais. 2006 m. priimtas teis ės aktas, kuriame skelbiami socialini ų darbuotoj ų ir socialini ų darbuotoj ų pad ėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai. Tai galime sieti su išskirtu antruoju vaik ų globos nam ų administravimo etapu išskirtu šio darbo pirmojo skyriaus pirm ąjame poskyryje ( antrasis etapas: nuo 2006 m. iki 2014 m. – globos nam ų nuostat ų pakeitim ų projektai, analiz ė). Tad išskirto antrojo etapo metu vaik ų nam ų valdyme akcentuojama ir darbuotoj ų kvalifikacijos svarba. Šiame teis ės akte skelbiami socialini ų darbuotoj ų ir socialini ų darbuotoj ų pad ėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai. Štai pavyzdžiui, socialiniam darbuotojui b ūtina tur ėti aukšt ąjį išsilavinim ą, o jo pad ėjėjui tai n ėra privaloma. Šiame įstatyme itin svarb ūs baigiam ųjų nuostat ų du paskutiniai punktai: 29. Socialinio darbuotojo profesin ė kvalifikacija periodiškai vertinama socialini ų darbuotoj ų atestacijos metu. Socialinis darbuotojas turi dalyvauti socialini ų darbuotoj ų atestacijoje ir siekti įgyti jo profesin ę kvalifikacij ą atitinkan čią kvalifikacin ę kategorij ą socialin ės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. 30. Socialinio darbuotojo pad ėjėjas privalo kelti savo profesin ę kvalifikacij ą, dalyvaudamas įžanginiuose ir periodiniuose profesin ės kvalifikacijos k ėlimo mokymuose socialin ės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka 41 . Šie du punktai įrodo, kad socialini ų darbuotoj ų darbas yra vertinamas ir skirstomas į kategorijas.

Kalbant apie kvalifikacinius reikalavimus darbuotojams, svarbu pamin ėti ir GIMK program ą. Nuo 2008 m. iki 2018 m. Lietuvoje įgyvendinta glob ėjų ir įtėvi ų rengimo programa „Parent Resources for Information, Development and Education“ (PRIDE) pagal Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. liepos 24 d. sutart į su JAV asociacija Child Welfare League of America (CWLA) dėl PRIDE programos licencijos. Nuo 2012 m. Lietuvoje PRIDE programa pavadinta „Glob ėjų (r ūpintoj ų) ir įtėvi ų mokymas ir konsultavimas“ (GIMK) 42 . 2018 metais, jau vykstant pertvarkai, Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66 ši programa buvo atnaujinta. Tai yra pagrindin ė, Lietuvoje esanti programa, kuri konsultuoja ir moko glob ėjus (r ūpintojus), budin čius globotojus, įtėvius, bendruomenini ų vaik ų globos nam ų darbuotojus.

Darbuotoj ų kvalifikacijos k ėlimas nebuvo pamirštas ir toliau. 2012 m. birželio 30 d. paskelbta socialini ų paslaug ų įstaig ų darbuotoj ų kompetencij ų ugdymo programa. Jau pa čioje programoje teigiama, kad „viena iš svarbiausi ų socialini ų paslaug ų kokyb ės, socialin ės pagalbos veiksmingumo besikei čian čioje visuomen ėje užtikrinimo garantij ų yra stipri socialini ų darbuotoj ų, kit ų socialini ų

41 „D ėl Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialini ų darbuotoj ų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nr. 43-1569, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.73078569BC8A 42 Apie GIMK program ą, Valtyb ės vaiko teisi ų ir įvaikinimo tarnyba, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 30 d., https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/globeju-ir-iteviu-mokymas/apie-gimk-programa.html 23 paslaug ų įstaig ų darbuotoj ų kompetencija“ 43 . Numatyta programa prasid ėjo 2012 metais ir t ęsėsi iki 2015 met ų. Šios programos tikslas buvo: kelti socialini ų paslaug ų įstaig ų darbuotoj ų žini ų ir geb ėjim ų (kompetencij ų) lyg į, siekiant gerinti socialini ų paslaug ų kokyb ę. Visa tai buvo daroma kaupiant žinias apie socialinius darbuotojus vedant registracijos žurnal ą, kur buvo kaupiami duomenys apie socialin į darb ą dirban čiųjų kvalifikacij ą, atestacij ą.

2017 m. (jau vykstant deinstitucionalizacijos procesams Lietuvoje) priimtas socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Darbuotoj ų kasmetin ė veikla įvertinama kiekvienais metais iki sausio 31 d. Įstaigos vadovo veikl ą vertina biudžetin ės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinan čios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, o darbuotojo, išskyrus įstaigos vadov ą, veikl ą – biudžetin ės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo 44 . Ko gero, galima teigti, jog toks vertinimas parodo, kad daugiau d ėmesio skiriama ir socialini ų darbuotoj ų darbo kokyb ės užtikrinimui, įstatymu tarsi parodoma, jog norima, kad šioje srityje dirbt ų geriausi tos srities specialistai, b ūtų palaikomas nuolatinis darbuotoj ų tobul ėjimas. Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamento prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 metais parengtoje socialini ų darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikio analiz ėje pateikiami rezultatai, kad 2018 metais Socialinių darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo poreik į pateik ė 63 socialini ų paslaug ų įstaigos, organizacijos. Iš j ų 6 Panev ėžio apskrityje, o tai yra 369 dalyviai 45. (Pav . 4)

43 „D ėl Socialini ų paslaug ų įstaig ų darbuotoj ų kompetencij ų ugdymo programos patvirtinimo“, Nr. 76-3951, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D157236B5F39/asr

44 „D ėl Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nr. 6015, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f0247c821bd011e79f4996496b137f39?positionInSearchResults=4&searchModelUUID =5c0b9973-5e32-439e-937a-362183906ac1 45 „Socialini ų darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikio 2018 m. analiz ė“, socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 10 d., http://www.sppd.lt/lt/veiklos- sritys/informacija-socialiniu-paslaugu-srities-darbuotojams/socialiniu-paslaugu-srities-darbuotoju-profesines- kompetencijos-tobulinimas/ , 24

4 pav. 2018 metais pareikštas profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikis Lietuvos apskrityse 46 Tad matome, kad vykstant per ėjimui nuo institucin ės globos prie bendruomenini ų paslaug ų, skiriamas itin didelis d ėmesys socialini ų darbuotoj ų pasiruošimui ir j ų kvalifikacijos k ėlimui. Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų įstatyme apie darbuotoj ų kvalifikacijos k ėlim ą kalba taip pat daug. Čia kalbama apie darbuotoj ų parengim ą b ūsimai pertvarkai: „parengti pertvarkai institucin ės globos personal ą ir bendruomen ę. Darbuotojai bus įtraukti į alternatyvios globos sistemos k ūrim ą, vertinant vaik ų poreikius, šeimos, bendruomen ės ir darbuotoj ų galimybes tenkinti geriausi ą vaiko interes ą, ieškoti geriausi ų sprendim ų. Bus įvertinta darbuotoj ų kompetencija ir parengti j ų kompetencijos ugdymo planai, kad darbuotojai gal ėtų teikti paslaugas šeimai ir vaikui bendruomenėje, vykdyti globos (r ūpybos) funkcijas ir t. t. 47 “. Šiame plane taip pat išskiriami atskiri punktai akcentuojantys darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijos k ėlim ą. Štai, socialiniai darbuotojai per metus turi tobulintis 16 akademini ų valand ų, tai yra privaloma. Socialini ų darbuotoj ų profesinei kompetencijai ir organizacij ų veiklai tobulinti yra svarbu vykdyti supervizijas – konsultuoti darbuotojus ir socialini ų paslaug ų įstaigas ( įmones, organizacijas) profesini ų santyki ų klausimais. Jos gali vykti individualiai, grup ėse arba komandose ir organizacijose. Supervizij ų procesui

46 Paveiksl ėlis iš „Socialini ų darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikio 2018 m. analiz ė“, socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 10 d., http://www.sppd.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-socialiniu-paslaugu-srities-darbuotojams/socialiniu-paslaugu-srities- darbuotoju-profesines-kompetencijos-tobulinimas/ , 47 „D ėl Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“, Nr. 1624, TAR, ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d . https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 25 vadovauja profesional ūs supervizoriai, baig ę specialias supervizori ų rengimo studijas ar mokymus, atitinkan čius europinius supervizori ų rengimo standartus, ir turintys tai patvirtinantį dokument ą48 .

Apibendrinat galima teigti, kad socialini ų darbuotoj ų rengimas Lietuvoje prasid ėjo vos atk ūrus nepriklausomyb ę. Iš pradži ų imta apmokyti pirmuosius socialinius darbuotojus. V ėliau, k ūrėsi įstaigos, kurios r ūpinosi ši ų socialini ų darbuotoj ų žini ų pl ėtimu, kvalifikacijos k ėlimu. O vos prasid ėjus deinstitucionalizacijai darbuotoj ų rengimas tapo dar labiau aktualus ir svarbus perorganizuojant vaik ų globos namus, nes šiam procesui reik ėjo tinkamai parengti specialistus. Darbuotoj ų rengimui, mokymui buvo organizuojami special ūs mokymai, paskirti už tai atsakingi asmenys. Ko gero, kad visi vienareiškmiškai pritart ų min čiai, kad darbuotoj ų parengimas poky čiams – svarbus procesas b ūsim ų administravimo reform ų pri ėmime.

1.4 Savivaldybi ų veikla vaik ų globos nam ų administravimo klausimu

Lietuvoje veikia 60 savivaldybi ų. Dvi iš j ų išskirtos ir šiame darbe, tai Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ės. Savivaldyb ės terminas Lietuvos savivaldos įstatyme apibr ėžiamas taip: savivaldyb ė – valstyb ės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens status ą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduot ą savivaldos teis ę, įgyvendinam ą per savivaldyb ės taryb ą49 . Tuo tarpu vietos savivaldos apibr ėžimas yra: vietos savivalda – valstyb ės teritorijos administracinio vieneto – savivaldyb ės teis ė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ą ir įstatymus per gyventoj ų tiesiogiai išrinkt ų atstov ų savivaldyb ės taryb ą bei jos sudarytas vykdom ąsias institucijas 50 . Žvelgiant į pateiktus apibr ėžimus matome, kad savivaldyb ės atstovams suteikta teis ė laisvai tvarkytis savo savivaldyb ėje. Mint į, kad socialin ė parama, įskaitant ir globos nam ų administravim ą, daugiausia organizuoja savivaldyb ės, viename savo straipsni ų pabr ėžia ir Arvydas Guogis: Socialin ė parama Lietuvoje daugiausia administruojama apskričių ir savivaldybi ų lygiu. Savivaldybi ų teikiam ą socialin ę param ą sudaro įvairios socialin ės išmokos ir socialin ės paslaugos 51 . Šiame poskyryje bus aptariama su kokiais poky čiais susiduria Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ės ir kaip jos tvarkosi su administraciniais globos nam ų išš ūkiais.

Kalbant apie socialin ę apsaug ą, glob ą ir r ūpyb ą, savivaldyb ės institucijos ir įstaigos gali teikti ir organizuoti: socialin ę param ą (socialin ės pašalpos, paramos šeimai pašalpos, laidojimo pašalpos,

48 Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų profesin ė kompetencija ir darbo užmokestis, Socialinis pranešimas (2016-2017), 77 p., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/13488_socialinis-pranesimas-2016-17.pdf 49 ,,Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas“, Nr. 91-2832, TAR, ži ūrėta 2020 m. vasario 29 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.10AE4E66691A 50 ,,Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas“, op cit. 51 Guogis, Arvydas, "Socialini ų Paslaug ų Ekonominiai Svertai Lietuvos Savivaldyb ėse" Socialinis Darbas : Mokslo Darbai, no. 4 (2005): 66 26

šildymo išlaid ų kompensacijos, transporto lengvat ų kompensacijos); Socialini ų paslaug ų administravimas (socialin ės globos įstaigos, seneli ų, našlai čių globos namai, dienos centrai, nakvyn ės namai, pagalba slogos namuose); Invalid ų integracija į bendruomen ę; Vaik ų teisi ų tarnybos; Parama šeimynoms 52 . Pa čiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme 6 straipsnyje (savarankiškosios savivaldybi ų funkcijos) skelbiama: savivaldyb ės gali steigti socialini ų paslaug ų įstaigas, jas išlaikyti ir rūpintis bendradarbiavimu su visuomenin ėmis organizacijomis 53 .

2012 m. prad ėta pinigin ės socialin ės paramos sistemos pertvarka. Čia dar labiau sustipr ėjo savivaldybi ų vaidmuo, pinigin ės socialin ės paramos teikimas buvo priskirtas savarankiškajai savivaldybi ų funkcijai, tokiu b ūdu buvo siekiama sumažinti galimybes piktnaudžiauti pinigine socialine parama 54 . Lie čiant globojam ų vaik ų tem ą, svarbu pamin ėti ir j ų išlaikymui skiriamas pajamas (2 lentel ė), tiesa šioms pajamoms gauti reikalinga pateikti reikalingus dokumentus, o ir j ų gavimui taikomos griežta nustatytos Lietuvos Respublikos socialin ės ir darbo ministerijos nustatytos išlygos. Pvz.: globos (r ūpybos) išmokos tikslinis priedas neskiriamas arba jo mok ėjimas nutraukiamas, jeigu: vaikas yra suimtas, atlieka su laisv ės at ėmimu susijusi ą bausm ę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priver čiamosios stacionarinio steb ėjimo specializuotose psichikos sveikatos prieži ūros įstaigose medicinos priemon ės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esan čiu, – kol neišnyksta šios aplinkyb ės55 .

2 Lentel ė. Išmokos t ėvų globos netekusiems vaikams

Išmokos tipas Kam skiriama Suma

Kiekvienam vaikui, kuriam globa Globos (r ūpybos) išmoka (r ūpyba) nustatyta šeimoje, 4 bazini ų socialini ų išmok ų (nustatytais atvejais mokamas ir šeimynoje, globos centre ar vaik ų dydžio suma 156 Eurai (per tikslinis priedas) globos institucijoje, jo globos mėn.)

(r ūpybos) laikotarpiu

Vienkartin ė išmoka įsikurti Asmeniui, pasibaigus jam 75 bazini ų socialini ų išmok ų nustatytai globai (r ūpybai) d ėl dydžio suma 2925 eurai

52 Algirdas Astrauskas , Vietos savivaldos samprata ir savivaldyb ės institucin ė strukt ūra , (Vilnius, 2003), 53. 53 ,,Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas“, Nr. 91-2832, TAR, ži ūrėta 2020 m. vasario 29 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.10AE4E66691A 54 Audrius Bitinas, „Pinigin ės socialin ės paramos pertvarka: esminiai poky čiai ir tendencijos“, Socialini ų moksl ų studijos, 6,3 (2014), 605. 55 Išmokos t ėvų globos netekusiems vaikams, Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 28 d., https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu- globos-netekusiems-vaikams#Globosrupybosismokostikslinispriedas 27

pilnametyst ės, emancipacijos ar santuokos sudarymo

Lentel ė sudaryta autor ės pagal Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos puslapio duomenis 56 .

Savivaldyb ės kiekvienais metais rengia socialini ų paslaug ų planus, kuriuose akcentuojama ką ketinama pasiekti per ateinan čius metus. Tokiuose planuose planuojami vaik ų globos nam ų tikslai ateinantiems metams. Planai buvo rengiami ir pertvarkai, tokius planus reng ė ir Panev ėžio rajono bei miesto savivaldyb ės. Pirmoji tok į plan ą 2016 metais pareng ė Panev ėžio miesto savivaldyb ė – 2016 met ų birželio 30 dien ą jis buvo patvirtintas miesto savivaldyb ės tarybos. Pagrindinis Panev ėžio miesto savivaldyb ės tikslas yra: suformuoti nuosekli ą ir koordinuot ą pagalbos ir paslaug ų sistem ą Panev ėžio mieste, kuri [...] vaikui, likusiam be t ėvų globos, sudaryt ų s ąlygas gauti individualias, pagal nustatytus poreikius paslaugas bei reikiam ą pagalb ą ir, nepatiriant socialin ės atskirties, leist ų vaikui augti saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje – glob ėjų šeimoje, ypatingais atvejais – bendruomeniniuose vaik ų globos namuose, atitinkan čiuose šeimos s ąlygas 57 . Plane nurodomos priemon ės, įgyvendinimo laiko r ėžiai, atsakingi vykdytojai ir t.t. Plane numatyta suma pertvarkai yra: 1441,9 t ūkstan čių eur ų. Panev ėžio Rajono savivaldyb ė apie per ėjimo į bendruomeninius globos namus planuose ėmė kalb ėti kur kas v ėliau. Vis ų pirma – 2018 met ų geguž ės 30 d. Panev ėžio rajono savivaldyb ės taryba pri ėmė sprendim ą „d ėl globos centro veiklos ir vaiko budin čio globotojo vykdomos prieži ūros organizavimo panev ėžio rajono savivaldyb ėje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Globos centras čia – buv ę Linkau čių vaik ų globos namai, kurie dabar, kaip apraše ir teigiama: užtikrina, kad visiems įvaikintiems vaikams, socialini ų glob ėjų, glob ėjų giminai čių globojamiems (r ūpinamiems) vaikams, budin čių globotoj ų priži ūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, socialiniams glob ėjams, glob ėjams giminai čiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, b ūtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacin ė, psichosocialin ė, teisin ė ir kita pagalba siekiant tinkamo vaiko, įvaikio ugdymo ir aukl ėjimo šeimai artimoje aplinkoje 58 . B ūtent po šio sprendimo pri ėmimo deinstitucionalizacija ėmė atsispind ėti ir rajono savivaldyb ės socialini ų paslaug ų planuose. 2019 met ų socialini ų paslaug ų plane jau minima: „Planuojama įsteigti du bendruomeninio vaik ų gyvenimo namus ir vaik ų dienos centr ą59 “.

56 Išmokos t ėvų globos netekusiems vaikams, Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, ži ūrėta 2020 m. spalio 9 d., https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu- globos-netekusiems-vaikams 57 „Panev ėžio miesto savivaldyb ės vaik ų socialin ės globos sistemos pertvarkos 2016–2020 met ų veiksm ų planas“, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 15 d., http://195.182.86.148/aktai/Default.aspx?Id=3&DocId=21035117 58 „D ėl globos centro veiklos ir vaiko budin čio globotojo vykdomos prieži ūros organizavimo panev ėžio rajono savivaldyb ėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, LRS, ži ūrėta 2020 m., rugs ėjo 15 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2c69c380650911e8b7d2b2d2ca774092/kAJsYIFref?jfwid=uin1iqv11 59 „D ėl Panev ėžio rajono savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 15 d., http://www.panrs.lt/get_file.php?file=YmFDV29wbWpaZGFWWldHbHlaVEhuV21Za1p1U21adWdsSmxtcG1sb2I5dH 28

Globos institucij ų administravimas, o ypa č globos nam ų pertvarkos metu – rimtas išš ūkis. Su šiuo išš ūkiu susiduria ir savivaldyb ės. Savivaldyb ėms, kaip jau ir min ėta čia paskirtas ne tik administravimo, bet ir dar vienas labai svarbus vaidmuo: vaiko globos (r ūpybos) prieži ūros vaidmuo. Civiliniame kodekse nustatyta, kad 1. Vaiko glob ą (r ūpyb ą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje priži ūri rajono (miesto) valstybin ė vaiko teisi ų apsaugos institucija. 2. Vykdydama vaiko globos (rūpybos) prieži ūrą, rajono (miesto) valstybin ė vaiko teisi ų apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisi ų apsauga 60 . Na, o pa čių savivaldybi ų veikl ą vaik ų teisi ų gynimo, žinoma, ir vaik ų globos nam ų valdymo klausimu nuolat kontroliuoja vaiko teisi ų kontrolieriaus įstaiga. Žvelgiant į 2014 – 2020 met ų metines ataskaitas, pastebima, jog savivaldybi ų veiklose vis atsiranda tr ūkum ų administruojant vaik ų globos nam ų veikl ą. Kontrole ir prieži ūra užsiima ne tik vaik ų teisi ų kontrolieriaus įstaiga. Visos savivaldyb ėse esan čios įstaigos turi atitikti socialin ės globos normas. Tam savivaldyb ės turi atitikti socialin ės globos norm ų apraš ą, kur reglamentuojami socialin ės globos kokyb ės reikalavimai. Socialin ės globos atitikt į socialin ės globos normoms periodiškai, ne re čiau kaip kart ą per 2 metus, vertina Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos. Nusta čius, kad socialin ės globos įstaiga ar vaikus globojanti šeima teikia socialin ę glob ą, neatitinkan čią socialin ės globos norm ų, Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas apie tai raštu įsp ėja socialin ės globos įstaigos steig ėją, socialini ų paslaug ų įstaig ą, vaikus globojan čią šeim ą ir nustato termin ą, per kur į šie neatitikimai turi b ūti pašalinti 61 . Didel ę įtak ą socialinei globai turi ir socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas. B ūtent jis turi tris didesnes veikos sritis: 1. Socialin ės globos kokyb ės kontrol ės ir licencijavimo; 2. Socialini ų program ų, priemoni ų ir projekt ų administravimo ir 3. Socialini ų darbuotoj ų atestacijos, socialini ų darbuotojų ir individualios prieži ūros personalo profesin ės kompetencijos tobulinimo organizavimo.

Kadangi šiame darbe akcentuojamas Panev ėžio miestas ir jo rajonas, reikia išskirti šiuose savivaldyb ėse veikian čius vaik ų globos namus. Čia veikia ne tik vaik ų bendruomeniniai globos namai, bet yra įsteigta ir šeimyna, greitu metu Smilgiuose bus atidarytas ir socialini ų paslaug ų centras. Visas šias globos institucijas paliet ė Lietuvoje vykstantys deinstitucionalizacijos procesai. Pagal Lietuvos civilin į kodeks ą išskirta, kokios vaiko globos (r ūpybos) r ūšys ir formos šiuo metu veikia Lietuvoje, jas matote žemiau pateiktoje lentel ėje ( 3 lentel ė).

VscFNkbVoxb3lKV3BsMmZHeTVpWm5LV2FtcFpueVcxalpKZHFiV2VhMUc2VWtwcVZiRzJWbDJacWFadWVubUJ wYnNWb3htREprNWFJWW1CdGFuS1ZiR2lWWXBpaGJjZWNuR3B6azZDYQ==&view=1 60 3.267 straipsnis. Vaiko globos (rūpybos) priežiūra, žiūrėta 2020 m. spalio 14 d., http://www.civiliniskodeksas.lt/ 61 „D ėl Socialin ės globos norm ų aprašo patvirtinimo‘‘, LRS, ži ūrėta 2020 m. kovo 20 d. https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292682 29

3 Lentel ė. Šiuo metu Lietuvoje teikiamos globos r ūšys 62

1. Vaiko globos (r ūpybos) r ūšys: 2. Vaiko globos (r ūpybos) formos: 1.1) laikinoji globa (r ūpyba) 2.1) globa (r ūpyba) šeimoje 1.2) nuolatin ė globa (r ūpyba) 2.2) globa (r ūpyba) šeimynoje - 2.3) globa (r ūpyba) globos centre

4 Lentel ė. Panev ėžio rajono teritorijoje esan čios socialines paslaugas teikian čios įstaigos 63

ĮSTAIGA APRAŠYMAS Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panev ėžio rajono globos centras Panev ėžio rajono savivaldyb ės taryba. Teikia Adresas: Truskavos g. 27, 38281 Linkau čių trumpalaik ę ir ilgalaik ę socialin ę glob ą vaikam s, k., Panev ėžio r. likusiems be t ėvų globos.

Grigali ūnų šeimyna Steig ėjas – privatus asmuo. Teikia laikin ą ir nuolatin ę Adresas: Teberešiški ų k., Pa įstrio sen., socialin ę glob ą vaikams, likusiems be t ėvų globos. Panev ėžio r.

Aukš čiau pateiktoje lentel ėje matote Panev ėžio rajone veikian čias globos įstaigas, kuri ų veikla susijusi su vaik ų prieži ūra. Tiesa, dabar Panev ėžio rajono vaik ų globos namai vadinasi kitaip: jie tapo globos centru. Pa čiame Panev ėžio mieste veikia tik Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų namai ir keletas bendruomenini ų vaik ų globos nam ų – tiksliau yra keletas bendruomenini ų but ų, kuriuose gyvena be t ėvų globos lik ę vaikai. Kitos su vaik ų socialine apsauga susijusios institucijos Panev ėžio mieste yra socialini ų paslaug ų centras ir jaunuoli ų dienos centras. Pati Panev ėžio miesto savivaldyb ė administruoja Panev ėžio socialini ų paslaug ų centr ą, tod ėl kartu ir bendruomeninius vaik ų globos namus; Juozapo globos namus (seneli ų globos namai) ir Panev ėžio jaunuoli ų dienos centr ą. Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų centr ą, esant į pa čiame Panev ėžyje kontroliuoja Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, tiesa, jie turi ir jiems pavaldžius bendruomeninius globos namus (5 lentel ė)64 .

62 Sudaryta autor ės pagal: LR Civilinis kodeksas, III knyga, 3.252 straipsnis, „Vaiko globos (r ūpybos) r ūšys ir formos“, ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d., https://www.infolex.lt/ta/60696 63 Sudaryta autor ės pagal Panev ėžio rajono savivaldyb ės puslapyje pateiktus duomenis: https://www.panrs.lt/index.php?1669282730 64 ‚,Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų nam ų nuostatai“, ži ūrėta 2020 m. kovo 2 d., https://socnamai.lt/nuostatai/ 30

5 Lentel ė. Panev ėžio mieste esantys socialin ės globos namai 65

Socialini ų globos nam ų pavadinimas Pavaldumas

Panev ėžio socialini ų paslaug ų centro Panev ėžio miesto savivaldyb ė Bendruomeniniai vaik ų globos namai Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir Algimanto Banzdos socialini ų paslaug ų namai darbo ministerija

Apibendrinant, galima teigti, kad savivaldyb ės vaiko globos organizavime ir administravime užima labai svarb ų vaidmen į. Savivaldyb ės ne tik administruoja, skirsto pinigus globai, bet ir kontruoliuoja vaiko globos (r ūpybos) prieži ūrą, o pa čias savivaldybes taip pat priži ūri vaiko teisi ų kontrolieriaus įstaiga. Vykstant įvairiems deinstitucionalizacijos procesams administracin ė dalis išlieka – kiekvienos globos įstaigos veikimas turi b ūti reglamentuotas, o įstaigos turi b ūti priži ūrimos.

65 Sudaryta autor ės pagal: „Sprendimas d ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, 8 lentel ę, ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d., file:///C:/Users/godae/Downloads/2019%20socialini%C5%B3%20paslaug%C5%B3%20planas.pdf 31

2. DEINSTITUCIONALIZACIJOS ASPEKTAI VAIK Ų NAM Ų VALDYMO SRITYJE

Deinstitucionalizacija ir pertvarka (arba globos nam ų pertvarka) yra terminai, kurie dažnai vartojami kaip sinonimai, ir apib ūdina t ą pat į proces ą – tvar ų per ėjim ą nuo institucin ės vaik ų globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų vaikams ir šeimoms 66 . Ta čiau, jeigu pla čiau, kas gi ta deinstitucionalizacija? Eugenijus Dunajevas viename savo straipsni ų išskiria tris šios s ąvokos paaiškinimus. Vis ų pirmiausia deinstitucionalizacija čia aiškinama kaip procesas, kai didel ės stacionarios įstaigos yra kei čiamos mažesn ėmis, ne tokiomis izoliuotomis, bendruomenin ėmis paslaugomis gr įstomis organizacijomis. Toliau išskiriamas antrasis šios s ąvokos paaiškinimas, kuris deinstitucionalizacijos proces ą apib ūdina kaip priemoni ų, kuriomis ne įgalieji gali įgyvendinti savo žmogaus teises, diegim ą. Na, o tre čiasis apib ūdinimas n ėra tiesiogiai susij ęs su paslaug ų teikimo organizavimu kaip pirmiau min ėtos sampratos, bet yra neoinstitucionalizmo (socialin ės teorijos) sąvoka. Deinstitucionalizacija neoinstitucionalizme reiškia atskir ą institucinio poky čio atvej į67 . Pagal Europos S ąjungos aiškinim ą, deinstitucionalizavimas – aukštos kokyb ės, individualiai pritaikyt ų bendruomenini ų paslaug ų, įskaitant paslaugas, skirtas užkirsti keli ą institucionalizavimui, k ūrimas, ir ištekli ų perk ėlimas iš ilgalaik ės stacionarios globos institucij ų į naujas paslaugas, siekiant užtikrinti ilgalaik į j ų tvarum ą68 . Reikt ų nesusimaišyti ir išgirdus pertvarkos s ąvok ą, j ą priimti kaip deinstitucionalizacijos sinomim ą. Taigi, deinstitucionalizacija n ėra globos nam ų uždarymas – tai tarsi nauj ų strukt ūrų k ūrimas, institucionalizavimo ardymas. O t ų nauj ų strukt ūrų k ūrimas paprastai tariant yra bendruomeninio gyvenimo k ūrimas ir „iš ėjimas“ iš institucinio gyvenimo.

Dėl savo įsipareigojim ų Europos S ąjungai ir daugiau nei dešimtmet į trunkan čios nevyriausybinio sektoriaus kritikos, 2014 metais Lietuva ėmėsi strategini ų tiksl ų, kad nuo 2014 iki 2020 met ų b ūtų pereita nuo stacionarios prie bendruomenin ės globos 69 . 2014 – 2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programoje buvo išskirti 12 prioritet ų. Aštuntasis prioritetas buvo skirtas socialin ės įtraukties didinimui ir kovai su skurdu. Šiam prioritetui buvo išskirtas uždavinys: padidinti

66 „Deinstitucionalizacija - tvarus per ėjimas nuo institucij ų iki paslaug ų šeimoje ir bendruomen ėje“, mokomoji programa, ži ūrėta 2020 m. balandžio 16 d., http://ziburio-fondas.lt/wp-content/uploads/sites/5/2015/11/FINAL_De-I-mokymu- programa.pdf 67 Eugenijus Dunajevas, "Asmenini ų Socialini ų Paslaug ų Deinstitucionalizacija Pokomunistin ėje Lietuvoje." STEPP: Soci alin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 6 (2012): 46. https://www.researchgate.net/publication/330708883_Asmeniniu_socialiniu_paslaugu_deinstitucionalizacija_pokomunistin eje_Lietuvoje 68 „Europos S ąjungos fond ų panaudojimo per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos priemoni ų rinkinys“ (2012). Briuselis: Europos ekspert ų grup ė per ėjimo nuo institucin ės prie bendruomen ėje teikiamos globos klausimais, https://www.esn-eu.org/sites/default/files/publications/LT_EEG_Toolkit.pdf 69 Rasa Genien ė, and Egl ė Šumskien ė, "Stacionarios Globos Pertvarka Lietuvoje Institucionalizmo Teorijos Poži ūriu." STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12 , no. 12 (2016): 75, https://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/9818/7637 32 bendruomen ėje teikiam ų socialini ų paslaug ų dal į, pereinant nuo institucin ės globos prie bendruomenini ų paslaug ų70 . Tad greitu metu Lietuvoje šios pertvarkos pradži ą „vainikavo“ 2014 metais vasario 14 dien ą išleistas teis ės aktas: „ dėl per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo 71 “. Deinstitucionalizacijos poreikis Lietuvoje grindžiamas tuo, kad iki jos globos namuose gyvenantys vaikai buvo tarsi atskirti nuo visuomen ės, o ši vykstanti pertvarka tarsi tur ėtų pad ėti jiems lengviau įsilieti į visuomen ę, b ūti mažiau atskirtiems, jaustis pilnaver čiams visuomen ės nariais. Visa tai skamba labai gražiai, bet įgyvendinti šiai reformai reik ėjo pakeisti ir įvesti daug nauj ų administracini ų proces ų, o vis ų pirmiausia – teisin ę baz ę. Tai atneš ė nemažai administracini ų reform ų ir poky čių, o ir viskas tur ėjo vykti nuosekliai, pagal parengt ą plan ą.

Ši pertvarka turi iškeltus tris tikslus, bet šiai darbo temai aktualiausias yra pirmasis pertvarkos tikslas: siekti užtikrinti darni ą aplink ą ir s ąlygas kiekvienam vaikui (ir ne įgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be t ėvų globos vaikams augti glob ėjų, įtėvi ų šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalb ą bendruomen ėje 72 . Tikslams pasiekti sudarytas planas, o jame išsikelti ir penki uždaviniai (1 priedas), kurie vaik ų globos nam ų pertvarkai itin svarb ūs, na, o pirmieji keturi – atsispindi visame šio darbo kontekste. Bendrai tariant, šiuose uždaviniuose atsispindi siekis kurti bendruomeninius globos namus, motyvuoti esan čius darbuotojus ir peržvelgti bei kelti j ų kompetencijas, vykdyti tarpinstitucin į bendradarbiavim ą.

Kas gi atsakingas už šios pertvarkos įgyvendinim ą? Vadovaujantis teis ės aktais, pertvarkos įgyvendinim ą koordinuoja Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija. Pertvark ą įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, Kult ūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos, Ne įgali ųjų reikal ų departamentas prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybi ų asociacija, Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybin ės organizacijos bei savivaldyb ės73 . Pertvarkos sklandum ą ir jos veikim ą kuruoja regioniniai ir nacionalinio lygmens pertvarkos konsultantai, kuriuos konkurso b ūdu pasamd ė b ūtent

70 „2014–2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programa”, ži ūrėta 2020 m. balanžio 18d., https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-metu-europos-sajungos-fondu-investiciju-veiksmu-programa 71 „D ėl per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“, TAR, ži ūrėta 2020 m. kovo 4 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 72 Pertvarkos tikslai, Globa šeima bendruomen ė, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 08 d. http://www.pertvarka.lt/apie-institucines- globos-pertvarka/pertvarkos-tikslai/ 73 „Kas atsakingas už s ėkming ą pertvarkos vykdym ą Lietuvoje?“, Institucin ės globos pertvarka, ži ūrėta 2020 m. kovo 4 d., http://www.pertvarka.lt/apie-institucines-globos-pertvarka/kas-atsakingas-uz-sekminga-pertvarkos-vykdyma-lietuvoje/ 33

Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija. 6 lentel ėje matote išskirtas tris grupes, kurios įeina į šios pertvarkos vykdymą. Čia išskiriami ir lik ę be t ėvų globos vaikai, kurie gyvena vaik ų globos namuose.

6 Lentel ė. Tikslin ės pertvarkos grup ės74

Tikslin ės pertvarkos grup ės 1. Lik ę be t ėvų vaikai ( įskaitant 2. Ne įgal ūs vaikai, jaunimas, 3. Ne įgal ūs suaugusieji, kūdikius), patiriantys rizik ą turintys proto psichikos turintys proto ar psichikos vaikai bei j ų šeimos. negali ą, bei j ų šeimos. negali ą, bei j ų šeimos.

Bendradarbiavimo svarba vaik ų globos nam ų reformoje. Kaip buvo min ėta ir anks čiau, už pertvarkos vykdym ą atsako ne viena institucija. Kalbant apie tarporganizacinius ryšius tai apima tuos santykius, kurie sujungia kiekvien ą organizacij ą bendr ų tiksl ų įgyvendinimui 75 . Kuomet palie čiame vaik ų globos nam ų reorganizavimo tem ą, visos su tuo dirban čios institucijos yra suinteresuotos sėkmingai vykdyti pertvark ą, tad turint bendrus tikslus galima tinkamai įgyvendinti išsikeltus pertvarkos uždavinius ir pasiekti užsibr ėžtus tikslus. Nors 2015 m. kovo 23 d. Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytas bendradarbiavimo, įgyvendinant institucin ės globos sistemos pertvark ą, memorandumas 76 . Ta čiau 2016 metais Sandros Šimkonyt ės ir Lijanos Gvaldait ės atlikto ekspert ų interviu atskleid ė, kad specialistai stokoja informacijos ir diskusijų deinstitucionalizacijos tema globos įstaig ų kolektyvuose, su išor ės ekspertais ir atsaking ų institucij ų atstovais 77 . Tokie rezultatai rodo, kad nors ir esant tokiam memorandumui, kuris įtvirtina vis ų pusi ų glaud ų bendradarbiavim ą, deja, bet realyb ėje, administruojant vaik ų globos nam ų pertvark ą tik pasirašyto memorandumo nepakanka. Partneryst ės principas deinstitucionalizacijos procesui itin gyvybiškai svarbus, tam kad visos susijusios veikian čios šalys tinkamai įsitraukt ų į partneryst ę visose susijusiose veiklos programose. Tai turi apimti nacionalines ir vietines institucijas, atsakingas už reform ų planavim ą ir valdym ą (pavyzdžiui, socialini ų reikal ų, sveikatos prieži ūros ir švietimo departamentus), paslaug ų naudotojus ir juos atstovaujan čias organizacijas; taip pat paslaug ų teik ėjus 78 . Tad visose institucijose, kurios dirba su vaik ų globos nam ų

74 Sudaryta autor ės pagal https://vaikoteises.lt/media/file/Globos%20pertvarka/globos_pertvarka.pdf , ži ūrėta 2020 m. kovo 4 d. 75 Ko żuch, Barbara, ir Katarzyna Sienkiewicz-Małyjurek, "Key Factors of Inter-organisational Collaboration in the Public Sector and Their Strength", International Journal of Contemporary Management 15, no. 3 (2016): 125., ži ūrėta 2020 m. liepos 28 d., https://www.ejournals.eu/ijcm/2016/Numer-15(3)/art/8222/ 76 „Kas atsakingas už s ėkming ą pertvarkos vykdym ą Lietuvoje?“, institucin ės globos pertvarka, ži ūrėta 2020 m. kovo 4 d., http://www.pertvarka.lt/apie-institucines-globos-pertvarka/kas-atsakingas-uz-sekminga-pertvarkos-vykdyma-lietuvoje/ 77 Lijana Gvaldait ė, ir Sandra Šimkonyt ė, "Vaik ų Globos Nam ų Deinstitucionalizacija Lietuvoje: Ar „vežimas“ Judės į Priek į?", STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12, no. 12 (2016): 68, https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/9817/7636 78 „Europos S ąjungos fond ų panaudojimo per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos priemoni ų rinkinys“ (2012). Briuselis: Europos ekspert ų grup ė per ėjimo nuo institucin ės prie bendruomen ėje teikiamos globos klausimais, 20, https://www.esn-eu.org/sites/default/files/publications/LT_EEG_Toolkit.pdf 34 reorganizavimo procesais, itin svarbus tarpintitucinio bendradarbiavimo svarbos akcentavimas ir realus šio proceso palaikymas.

Pertvarkos finansavimas. Svarbu aptarti ir vykstan čio pertvarkos finansavimo klausim ą. Ši pertvarka finansuojama Europos S ąjungos ir valstyb ės biudžeto l ėšomis (žr. 6 lentel ę). Į š į finansavim ą įeina daug įvairi ų punkt ų, pvz.: metodini ų dokument ų ir j ų teikimo paket ų: standart ų, ši ų paslaug ų organizavimo ir teikimo modeli ų apraš ų, paslaug ų teikimo metodik ų, veiklos apraš ų reikaling ų pertvarkai įgyvendinti parengimas; darbuotoj ų kompetencij ų ir motyvacijos dirbti bendruomen ėje įvertinimas; region ų, kuriuose įgyvendinami bandomieji projektai, infrastrukt ūros plan ų rengimas; socialini ų paslaug ų sistemos darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimas; institucin ės globos pertvarkai įgyvendinti reikaling ų visuomen ės informavimo ir švietimo priemoni ų vykdymas 79 ir t.t. Pagal numatyt ą tvark ą nuo 2014 iki 2021 m. Europos S ąjunga per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos yra numa čiusi strukt ūrini ų fond ų param ą. Šiuo tikslu Europos S ąjungos ekspert ų grup ė išleido bendr ąsias europines gaires d ėl per ėjimo nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos (Common European Guidelines on the Transition from Institutional to Community – based Care) ir j į lydint į Europos S ąjungos fond ų panaudojimo per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos priemoni ų rinkin į (Toolkit on the Use of European Funds for the Transition from Institutional to Community – based Care) 80 . Visam pertvarkos finansavimui buvo paskirtas ir projekto finansininkas, kuris pagal finansininko pareigyb ės aprašym ą tur ėjo atlikti tokias funkcijas: „[...] tvarkyti Projekto finansin ę apskait ą, užtikrinti apskaitos duomen ų ir dokument ų atitikim ą buhalterin ės apskaitos tvarkymo ir kit ų teis ės akt ų reikalavimams, rengti projekto finansines ataskaitas, mok ėjimo prašymus, bendradarbiauti su projekt ą įgyvendinan čiomis institucijomis, partneriais ir kitais suinteresuotais asmenimis“ 81 . Šis darbuotojas tiesiogiai pavaldus tarnybos direktoriui. Taigi matome, jog net ir pertvarkos finansavimas yra griežtai administruojamas: pertvarkai vykdyti paskiriamos tam tikros pareigyb ės, o toms pareigyb ėms rengiami aprašai (2 priedas).

7 Lentel ė. Institucin ės globos pertvarkai skiriamas finansavimas 82

ES strukt ūrini ų fond ų l ėšos LR Valstyb ės biudžeto l ėšos Iš viso

26 650 978,00 Eur 6 094 052,00 Eur 32 745 030,00 Eur

79 „Institucin ės globos pertvarkai skiriamas finansavimas“, 2014-2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programa, ži ūrėta 2020 m. balandžio 18 d., https://www.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/patvirtintos_priemones/institucines-globos-pertvarka 80 Dalia Stražinskait ė, Giedr ė Kvieskien ė, „Lietuvos ir Vengrijos vaik ų globos sistem ų palyginimas “, Socialinis ugdymas, t. 40 (2015): 42, file:///C:/Users/godae/Downloads/135-232-1-SM.pdf 81 Finansininko pareigyb ės aprašymas, ži ūrėta 2020 m. liepos 28 d., http://www.pertvarka.lt/kontaktai/ 82 „Institucin ės globos pertvarkai skiriamas finansavimas“, 2014-2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programa, ži ūrėta 2020 m. balandžio 18 d., https://www.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/patvirtintos_priemones/institucines-globos-pertvarka 35

Apibendrinant, galima teigti, jog vykstanti globos nam ų pertvarka palie čia daug veiksni ų: pinig ų perskirstym ą, nauj ų darbuotoj ų rengim ą (esam ų darbuotoj ų kvalifikacijos k ėlim ą), esam ų pastat ų renovavim ą ir nauj ų pastat ų pirkim ą, partnerys čių k ūrim ą bei j ų palaikym ą, pa čios vykstan čios pertvarkos prieži ūrą, nauj ų pareigybi ų k ūrim ą ir j ų administracin į apibr ėžim ą ir t.t. Tam, kad visi šie procesai tinkamai funkcionuot ų, juos reikia tinkamai administruoti. Tai itin daug apimantis ir laipsniškas procesas, reikalaujantis nauj ų paslaug ų k ūrimo, vaik ų apsaugos sistem ų ir esam ų paslaug ų reformos bei nauj ų darbo metodik ų įdiegimo, kad b ūtų sukurtos pakankamos s ąlygos institucionalizacijos prevencijai.

2.1. Deinstitucionalizacijos procesai Panev ėžio miesto ir rajono globos namuose Deinstitucionalizacijos procesai vyksta visose Lietuvos savivaldyb ėse, ne išimtis ir Panev ėžio rajono bei miesto savivaldyb ės. Šie procesai vykstantys Lietuvoje atneš ė daug nauj ų administracini ų poky čių ir Panev ėžio krašto vaik ų globos namuose, bei šiuos namus administruojan čiose įstaigose. Nors aptariamas procesas Lietuvoje imtas spar čiai vykdyti jau nuo 2014 met ų, Panev ėžyje rimtesni poky čiai pastebimi nuo 2018 met ų.

Dar 2014 metais paskelbtas 2014 – 2020 met ų strateginis planas skelb ė per ėjim ą nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams. Tai atneša naujien ą – bendruomeninius vaik ų globos namus. Bendruomeniniai vaik ų globos namai – pagal šeimai artimos aplinkos model į veikiantys vaik ų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., namas, butas) bendruomen ėje, skirti likusiems be t ėvų globos vaikams, ne įgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kit ų speciali ųjų poreiki ų (iki 8 vaik ų)83 . 2018 m. duomenimis, šalyje veikia 84 bendruomeniniai vaik ų namai, juose gyvena 490 vaik ų84 . Pagal 2019 m. Panev ėžio socialini ų paslaug ų plan ą, Panev ėžyje veikia vieni socialiniai bendruomeniniai vaik ų globos namai. Jie yra pavald ūs miesto savivaldybei 85 .

Per ėjimas nuo institucin ės globos globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų matomas ir Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plane. Čia kalbant apie likusi ų be t ėvų vaik ų gerove, akcentuojama: „ Pereinat nuo institucini ų prie bendruomen ėse teikiam ų socialini ų paslaug ų ir siekiant socialin ės gerov ės vaikams, likusiems be t ėvų globos, atsirado poreikis rengti daugiau budin čių globotoj ų, kurti palydimosios globos paslaugas siekiant išsaugoti ger ą vaiko emocin ę

83 Vida Gudžinskien ė, Rita Raudeli ūnait ė, ir Rokas Uscila, „Socialini ų Darbuotoj ų Patirtys Rengiant Vaikus Savarankiškam Gyvenimui Bendruomeniniuose Vaik ų Globos Namuose", Pedagogika : Mokslo Darbai 125, no. 1 (2017): 161 84 Janina Čižikien ė, "Institutional Care System Transformation: Trends and Perspectives for the Development of Child Care Institutions", Izgl ītības Reforma Visp ārizgl ītojošaj ā Skola : Izgl ītības Satura P ētijum ī Un Ieviešanas Probl ēmas 2 (2018): 27, https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15643/34016098.pdf?sequence=1&isAllowed=y 85 „Sprendimas d ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d., file:///C:/Users/godae/Downloads/2019%20socialini%C5%B3%20paslaug%C5%B3%20planas.pdf 36 sveikat ą. Valstybin ės globos įstaigos, kurios teikdavo paslaugas be t ėvų globos likusiems vaikams, uždaromos. Tod ėl reikalinga socialin ės globos paslaugas vaikams, likusiems be t ėvų globos, pl ėtoti, siekiant užtikrinti šios paslaugos tinkam ą teikim ą ir poreikius atitinkan čią pasi ūlą86 “. Būtent šis per ėjimas atneš ė daug poky čių į vaik ų globos nam ų administravim ą, nes reik ėjo daug k ą reorganizuoti.

Bendruomenini ų nam ų pirkimui buvo 2019 metais buvo sudaryta komisija, kurios tikslas pagal įsakym ą yra: „Bendruomenini ų vaik ų globos nam ų pirkimo komisija sudaroma organizuoti ir atlikti 2 gyvenamosios paskirties nam ų be priklausini ų su žem ės sklypais iki 20 ar ų pirkim ą Panev ėžio rajono savivaldyb ės bendruomenini ų vaik ų globos nam ų tinklo pl ėtrai skelbiam ų deryb ų b ūdu. Pirkimas atliekamas Panev ėžio rajono savivaldyb ės teritorijoje, vien ą nam ą perkant vienoje iš ši ų priemiestini ų Panev ėžio rajono gyvenvie čių: Dembava, Velžys, Piniava, Šilagalys, Vaivadai, kit ą nam ą – viename iš Panev ėžio rajono seni ūnij ų centr ų: Raguva, Miežiškiai, Smilgiai, Pa įstrys, Naujamiestis, Krekenava, Ramygala, Upyt ė, Vadokliai, Karsakiškis“ 87 . Ši komisija turi b ūti atsakinga už derybas ir nuspr ęsti ar pasirinkt ų pastat ų b ūkl ė yra tinkama bendruomeniniams globos namams įkurti. Pirkimo procesai prad ėti dar anks čiau: „2018 m. socialines globos paslaugas vaikams, likusiems be t ėvų globos, buvo teikiamos 3 bendruomeniniuose vaik ų globos namuose, 4 butas buvo nupirktas (atliekamas remontas ir prad ės teikti paslaugas 2019 m. ruden į). Butai paskirstyti skirtinguose Panev ėžio miesto mikrorajonuose (Marijon ų, Kniaudiški ų, Klaip ėdos ir Stani ūnų)88 “. Kaip jau buvo min ėta ir anks čiau, didel ę įtak ą bendruomeniniams vaik ų namams turi socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas. B ūtent jis išduoda licencijas. Toks socialin ės globos įstaig ų licencijavimas buvo prad ėtas nuo 2013 m. sausio 2 d. O dabar, įstaigos, pageidaujan čios teikti socialin ės globos paslaugas, prieš prad ėdamos ši ą veikl ą nuo 2015 m. sausio 1 d. privalo įgyti atitinkamos r ūšies licencij ą socialin ės globos teikimui 89 . Jie taip pat vertina teikiamos globos kokyb ę.

Deinstitucionalizacija Panev ėžyje paskatino ne tik bendruomenini ų globos nam ų kūrim ąsi, bet ir esan čių globos nam ų pertvark ą. Buv ę Algimanto Bandzos vaik ų ir k ūdiki ų globos namai 2018 metais pakeit ė savo veiklos krypt į, tai yra – tapo nebe tik vaik ų ir k ūdiki ų globos namais, bet taip pat ir senyvo amžiaus globos namais. Tai skelbiamo dokumento nuostatose skelbiama taip: „Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų namai yra biudžetin ė įstaiga, kurios paskirtis – užtikrinti socialin ę glob ą,

86 Panev ėžio miesto savivaldyb ės taryba sprendimas „D ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, 2019 m. birželio 20 d. Nr. 1-236, Panev ėžys, ži ūrėta 2020 m. geguž ės 20 d., https://www.panevezys.lt/download/82713/2019 socialini ų paslaug ų planas.pdf 87 „Dėl Bendruomenini ų vaik ų globos nam ų pirkimo komisijos sudarymo ir komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, TAR, ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1e83b980a9fd11e9964cdd77475976b0 88 Panev ėžio miesto savivaldyb ės taryba sprendimas „D ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, 2019 m. birželio 20 d. Nr. 1-236, Panev ėžys, ži ūrėta 2020 m. geguž ės 20 d., https://www.panevezys.lt/download/82713/2019 socialini ų paslaug ų planas.pdf 89 „Licencijavimas“, Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie Socialin ės darbo ministerijos“, ži ūrėta 2022 m. liepos 20 d., http://www.sppd.lt/lt/veiklos-sritys/licencijavimas/ 37 ugdymo ir kitas paslaugas likusiems be t ėvų globos vaikams, vaikams, turintiems negali ą, laikinai globos namuose apgyvendintiems vaikams, patiriantiems socialin ę rizik ą, tol, kol bus išspr ęstas j ų gr ąžinimo tėvams arba globos (r ūpybos) nustatymo klausimas, socialin ę rizik ą patirian čioms motinoms, auginan čioms vaikus, bei senyvo amžiaus asmenims, kurie negali gyventi savarankiškai ir jiems b ūtina nuolatin ė specialist ų prieži ūra 90 “. Ši įstaiga tampa nebe tik vaik ų, bet ir senyvo amžiaus žmoni ų interes ų atstov ė. Tad matome, jog per ėjimas prie bendruomenini ų paslaug ų neatsiejamas nuo laipsniško institucij ų pertvarkymo ar netgi j ų uždarymo 91 .

Apibendrinant š į poskir į galima teigti, jog deinstitucionalizacijos proces ų atnešti poky čiai neaplenkia ir Panev ėžio rajono ir miesto vaik ų globos įstaig ų. Čia jau veikia bendruomeniniai vaik ų globos namai, taip pat perkamos, nuomojamos ir įrengiamos ir naujos patalpos. Vaik ų globos įstaigos kei čia pavadinimus ir nuo institucini ų įstaig ų, tampa bendruomenin ėmis. Be jokios abejon ės, visi bendruomenini ų vaik ų globos nam ų procesai, kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, Panev ėžio rajono ir miesto savivaldyb ėse vyksta pagal tas pa čias taisykles. Bet be jokios abejon ės – kiekviena savivaldyb ė su visomis permainomis ir naujais administraciniais procesais susitvarko nevienodai.

2.2. Vaiko globos institucij ų centralizavimas

Nuo 2018 met ų liepos 1 dienos prad ėtas centralizuotas vaiko globos sistemos valdymas ir jos koordinavimas. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje, vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarkos tikslas yra: suformuoti nuosekli ą ir koordinuot ą vaiko teisi ų apsaugos institucij ų sistem ą, užtikrinan čią tinkam ą vaiko teisi ų ir jo teis ėtų interes ų apsaug ą ir atstovavim ą jiems, apibr ėžti ministerij ų ir kit ų valstyb ės institucij ų, susijusi ų su vaiko teisi ų apsauga, konkre čius uždavinius, funkcijas, viet ą vaiko teisi ų apsaugos institucin ėje sistemoje, nustatyti konkre čios atsakomyb ės ribas, nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisi ų apsaugos specialistams, stiprinti vaiko teisi ų apsaugos sistemos valdymo ir kontrol ės funkcijas, centralizuojant sistemos valdym ą ir koordinavim ą bei pl ėtoti ir tobulinti kompleksini ų socialini ų paslaug ų vaikui ir jo šeimai sistem ą92 .

90 „D ėl Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-304 „D ėl Panev ėžio Algimanto Bandzos k ūdiki ų ir vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo“ pakeitimo‘‘, LRS, ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6af65230d3d611e8a3fadd00a256c61a?positionInSearchResults=0&searchModelUUID =a633eea1-035f-4ba6-9533-2aed09b2780c 91 Rasa Genien ė, and Egl ė Šumskien ė, "Stacionarios Globos Pertvarka Lietuvoje Institucionalizmo Teorijos Poži ūriu", STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12, no. 12 (2016): 80, https://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/9818/7637 92 ” Vaiko teisi ų apsaugos sistemos centralizacija“, Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, ži ūrėta 2020 m., kovo 20 d. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/vaiko-teisiu-apsauga/vaiko-teisiu-apsaugos- sistemos-centralizacija 38

Kod ėl kilo poreikis centralizuoti globos institucij ų veikl ą? Iki 2018 met ų pertvarkos vaiko teisi ų apsaugos skyriai vykd ė valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos funkcij ą, ir buvo priskirti savivaldybi ų administracij ų pavaldumui. Taip nebuvo užtikrina vienoda praktika, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teis ėtus interesus. Skirtingos praktikos savivaldyb ėse taikymas, neleido šalies mastu užtikrinti vienodos praktikos taikymo kiekvienoje savivaldyb ėje. Tad iki tol galiojusi vaiko teisi ų apsaugos sistema buvo nelanksti, praktika skirtinga, atsakomyb ė išsiskaidžiusi 93 . B ūtent d ėl ši ų priežas čių ir kilo poreikis organizuoti pertvark ą. Ši pertvarka stipriai paliet ė savivaldybes ir juose veikian čius vaiko teisi ų apsaugos skyrius, nes vaiko teisi ų apsaugos tarnybos tapo pavaldžiomis centrinei institucijai ir dabar turi dirbti pagal vieningus standartus. Tai reiškia, kad sistemos centralizavimo metu, buvo perskirstytos globos (r ūpybos) organizavimo ir kitos funkcijos tarp savivaldybi ų administracij ų ir Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Kas nutiko įvykus šiai pertvarkai? Iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo trys vaiko globos (r ūpybos) formos: vaiko globa šeimoje, šeimynoje ir vaiko globos institucijose. Įsigaliojus LR CK straipsnio (3.252 str. 2 d.) pataisai, šalyje įtvirtinama nauja vaiko globos (r ūpybos) forma – vaiko globa globos centre, t. y. socialinių paslaug ų įstaigoje, kuri, įgyvendindama vaiko glob ėjo (r ūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaug ų teikimo sutart į perduoda likus į be t ėvų globos vaik ą, socialin ę rizik ą patiriant į vaik ą priži ūrėti budin čiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kit ą pagalb ą pagal poreik į vaikui ir budin čiam globotojui, taip pat kitoki ą pagalb ą vaiko tėvams, siekiant gr ąžinti j į į šeim ą94 . Tad matome, jog vaiko globos institucij ų centralizavimo procesai vyko iš pagrind ų – kei čiant ir Lietuvos Respublikos civilin į kodeks ą. Vis d ėl to, atnaujintame kodekse pagrindinis laikinosios globos (r ūpybos) tikslas yra: gr ąžinti vaik ą į šeim ą95 .

Įvykus vaiko globos institucij ų centralizavimui naujovi ų atsirado kiekvienoje savivaldybėje. Pvz.: liepos 1 d. Panev ėžio rajono savivaldyb ės administracijoje neliko Vaik ų teisi ų apsaugos skyriaus. Jis tampa pavaldus Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos. Visos penkios darbuotojos pereina dirbti į Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorin į padalin į – Panev ėžio apskrities vaiko teisi ų apsaugos poskyr į96 . Tad visi Panev ėžio rajono teritorijoje vaiko teisi ų apsauga besir ūpinantys vaiko teisi ų

93 „Vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarka. Projekto planas“, 5, ži ūrėta 2020 m., kovo 20 d., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/VTAS- centralizacija/2_0%20Projekto%20versija%202018-02-12.pdf 94 Asta Kiaunyt ė, Viktorija Lygnugarien ė, „Vaiko globos sistemin ė pertvarka kaip išš ūkis socialini ų darbuotoj ų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreik į?“, Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 23, 1, (2019): 70, http://sd.vdu.lt/index.php/naujausias-numeris/429-vaiko-globos-sistemine-pertvarka-kaip-issukis-socialiniu-darbuotoju- profesionalumui-kas-parodo-supervizijos-ir-intervizijos-poreiki 95 3.253 straipsnis. Vaiko laikinoji globa (r ūpyba), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teis ė, ži ūrėta 2020 m. geguž ės 22 d., http://www.infolex.lt/ta/60696 96 „Naujov ės kei čiantis vaiko teisi ų apsaugos sistemai“, Savivaldyb ės informacija, 2018 birželio 28 d., https://www.panrs.lt/popup2.php?ru=5qAjRpvnXk&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=346314 39 apsaugos specialistai yra Panev ėžio apskrities vaiko teisi ų apsaugos skyriaus dalis. Tai puikus centralizavimo pavyzdys, kuomet visi specialistai priklauso vienam skyriui ir dirba kartu.

Apibendrinant š į skyri ų, matome, jog iki vaiko globos institucij ų centralizavimo, vaiko teisi ų apsaugos skyriai vykd ė valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos funkcij ą ir buvo pavald ūs savivaldybi ų administracijai. Po centralizavimo, rajono savivaldybi ų skyriai tapo pavald ūs Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apskrities skyriams, o šie, apskri čių skyriai yra tiesiogiai pavald ūs Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos įvaikinimo tarnybai . Tokia pertvarka perskirst ė vaiko globos institucij ų funkcijas.

40

3. TYRIMO METODOLOGIJA 3.1. Tyrimo metodas

Mokslin ė literat ūra ir teis ės bei kiti normatyviniai aktai, teorin ėje dalyje pad ėjo apžvelgti vaik ų globos nam ų valdymo poky čius Lietuvoje: susipažinti su vaiko globos administravimo kaita nuo Lietuvos nepriklausomyb ės atk ūrimo iki ši ų dien ų; apžvelgti vaiko globos formas, įstaigas, kurios perorientavo savo administravimo veikl ą; pagelb ėjo išsamiau susipažinti ir su Panev ėžio rajono ir miesto savivaldyb ėse vykstan čiais globos institucij ų poky čių procesais. Didžiausias d ėmesys buvo sutelktas į nuo 2014 met ų prad ėjus į vykti per ėjim ą nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų, nes b ūtent šie poky čiai ir atneš ė daugiausia poky čių vaik ų globos nam ų administravimui. Teorin ėje dalyje, galvoje turint problemin į klausim ą: Kokie vaik ų globos nam ų valdymo poky čiai gal ėtų įrodyti arba paneigti teigin į, jog vaik ų nam ų valdymo ir reorganizavimo reformos Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse vyksta s ėkmingai? Nagrin ėtas Lietuvoje vykstantis deinstitucionalizacijos procesas žvelgiant per Panev ėžio miesto ir rajono globos nam ų atvej ų prizm ę.

Užsienio šali ų praktikoje, vaik ų globos nam ų administravimo procesai taip pat nuolat kinta. Tai daryti ver čia įvairi ų nauj ų teis ės akt ų įsigaliojimai, bei dažnai Europos s ąjungos nustatyti aktai. Štai pavyzdžiui, kuomet Bulgarija ir Rumunija nor ėjo tapti Europos S ąjungos nar ėmis, pasirengimo narystei programoje jau buvo numatyti ištekliai susitelkti į deinstitucionalizacij ą (kuomet į Europos sąjung ą stojo Lietuva, toki ų reikalavim ų dar nebuvo). Taigi pasirengimo narystei laikotarpiu Bulgarija ir Rumunija tur ėjo įvykdyti politinius stojimo į žmogaus teises kriterijus 97 . Apibendrinant, galima teigti, kad tokie Europos s ąjungos keliami kriterijai deinstitucionalizacijos procesams tik dar kart ą įrodo, jog svarbu nagrin ėti ir tirti procesus, kurie yra glaudžiai susij ę su vaik ų globos nam ų administravimo proces ų poky čiais Lietuvoje. Tai puikiai patvirtina Vyaros Ivanovos ir Georgo Bogdanovo straipsnis, kuriame teigiama, jog „ per pastaruosius metus, politika, susijusi su deinstitucionalizavimo procesais tapo daug labiau matoma ir atpaž įstama visos Europos lygmeniu 98 “. O socialini ų paslaug ų sferoje, deinstitucionalizavimo procesai taip pat labai svarb ūs – jie palie čia ir globos nam ų reform ų klausim ą, kuris ir gvildenamas šiame magistro baigiamajame darbe.

Kuomet visuomen ė ima kalb ėti apie Lietuvoje vykusios 2014 – 2020 metais deinstitucionalizacijos vaik ų globos namuose procesus, išgirstama itin įvairi ų nuomoni ų ir dauguma j ų kalba apie vaiko gerov ę, naud ą vaikui. Bet turb ūt retas kuris susim ąsto kaip ši reforma vyko b ūtent iš administracin ės pus ės.

97 Vyara Ivanova and George Bogdanov, „The Deinstitutionalization of Children in Bulgaria –The Role of the EU“, S ocial policy & administration, 47, NO. 2, (2013), https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/spol.12015 98 „The Deinstitutionalization of Children in Bulgaria –The Role of the EU“, opt cit. 41

Kęstu čio Kardelio teigimu, b ūdingas tiriamojo interviu bruožas yra tas, kad visa informacija gaunama žodžiu 99 . Šiam tyrimui buvo pasirinktas kokybinis pusiau strukt ūruotas interviu metodas – visas tyrimas grindžiamas kokybine tyrim ų metodologija. Mokslininkas Kvale Steinar teigia, jog pusiau strukt ūruotas interviu padeda suprasti faktus iš tiriam ųjų perspektyvos. Interviu yra artimas kasdieniniam pokalbiui, ta čiau, jis kaip profesinis interviu, turi tiksl ą ir apima profesin į poži ūrį100 . Pati tyrimo autor ė mano, jog tik kokybinis interviu su šia reforma dirbusiais ekspertais, gali geriau atskleisti visus pertvarkos niuansus, bei pad ėti surinkti objektyvius faktus apie vykusi ą pertvark ą. Svarbu pabr ėžti tai, kad pertvarka prasid ėjo 2014 metais, o jos pabaiga sutampa su šio darbo gynimu – tai yra 2020 metais, tad ir ekspert ų apklausa, tyrimo autor ės nuomone, iš ties ų naudinga, mat visi ekspertai jau buvo pra ėję visus šios pertvarkos procesus ir gal ėjo objektyviai įvertinti ši ą šešerius metus vykusi ą pertvark ą. Kokybinis metodas buvo pasirinktas dar ir d ėl to, nes reformos rezultatai, s ėkm ės ir nes ėkm ės, o svarbiausia j ų metu vyk ę administraciniai procesai yra dar mažai ištyrin ėti. B ūtent surinkti kokybiniai duomenys (informacija) atskleidžia ne faktus ar statistik ą, o patirtis, prasmes, procesus 101 . O šiame tyrime ir norima, atskleisti reformos metu vykusius administracini ų reform ų procesus.

Iš koki ų etap ų susideda šis empirinis tyrimas? Vis ų pirmiausia iš tyrimo problemos formulavimo, mokslin ės literat ūros bei įvairi ų Lietuvos įstatym ų analiz ės ir sintez ės, kokybinio tyrimo sudarymo, ekspert ų apklausos, duomen ų analizavimo ir galiausiai – išvad ų ir rekomendacij ų pateikimo. Kokia vis ų ši ų žingsni ų seka, pamatyti galite žemiau pateiktame paveiksle. (5 pav.).

Mokslin ės literat ūros ė ų Problemos ir teis s ir kit

formulavimas normatyvini ų akt ų analiz ė bei sintez ė

Kokybinio Išvad ų ir Ekspert ų tyrimo rekomandacij ų apklausa sudarymas pateikimas

5 pav . Empirinio tyrimo etapai sudaryta darbo autor ės

99 Kęstutis Kardelis, Mokslini ų tyrim ų metodologija ir metodai, (Kaunas, 2002), 98. 100 Kvale, Steinar, Doing Interviews , Qualitative Research Kit. London: SAGE Publications, Ltd, 2007, http://methods.sagepub.com/book/doing-interviews/n2.xml 101 Židži ūnait ė Vilma, ir Stanislav Sabaliauskas, Kokybiniai tyrimai principai ir metodai, (Vilnius, 2017), 21. 42

Problema. Kaip Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse pasikeit ė globos nam ų valdymas, prasid ėjus deinstitucionalizacijos procesams?

Tyrimo objektas. Panev ėžio globos nam ų administravimo poky čiai.

Tyrimo tikslas. Atlikus ekspert ų interviu, empiriškai ištirti Panev ėžio rajono ir miesto savivaldybi ų deinstitucionalizacijos proces ą ir nustatyti šio proceso pas ėkmes. Tyrimo uždaviniai: Atlikus ekspert ų interviu:

1. Išsiaiškinti darbuotoj ų rengimo pertvarkai ir kompetencijos k ėlimo mokym ų subtilybes Panev ėžio krašte; 2. Išsiaiškinti tarpinstitucinio bendradarbiavimo subtilybes Panev ėžio globos nam ų ir savivaldybi ų kontekste; 3. Išskirti didžiausius poky čius vaik ų globos nam ų administravime įvykusius per šešerius metus.

Tyrimo metodai:

1. Pusiau strukt ūruotas ekspert ų interviu 2. Kokybin ė turinio analiz ė (content analysis)

3. Lyginamasis metodas

Tyrimo instrumentas. Pats tyrimo instrumentas (perkeltine prasme) gali būti pats tyr ėjo pasiruošimas tyrimui, jo vedami užrašai, komunikacijos žini ų tur ėjimas ir j ų pritaikymas ir t.t 102 . Ta čiau kalbant apie labiau ap čiuopiamus veiksmus, prieš atliekant interviu buvo sudaryti baziniai klausimai (2 priedas), kuriuos buvo norima užduoti – jų buvo 7. Šie klausimai buvo sudaryti atsižvelgiant į darbo teorin ę dal į, norint papildyti esam ą informacij ą ir j ą pritaikyti Panev ėžio miesto ir rajono globos nam ų administracijos kaitos pagrindimui. Tyrimo autor ė, kaip ir min ėta, sudar ė pla čius, bazinius klausimus, kurie interviu dalyviui buvo tarsi nuoroda apie k ą norima kalb ėti. Pusiau strukt ūruotas interviu leido nevaržyti informanto ir leido į klausimus atsakyti pla čiau, galb ūt palie čiant ir kitus svarbius, klausimyne nepamin ėtus aspektus.

Tyrimo atlikimo vieta ir laikas. Tyrimas atliktas 2020 met ų birželio – rugs ėjo m ėnesiais. Prieš atliekant interviu darbo autor ė susisiek ė su institucij ų darbuotojais, kuriuos ketina apklausti ir

102 Židži ūnait ė Vilma, ir Stanislav Sabaliauskas, Kokybiniai tyrimai principai ir metodai, (Vilnius, 2017), 32. 43 nurodydama tyrimo tiksl ą, pristat ė interviu klausimus ir susitar ė su tiriamaisiais jiems patog ų laik ą bei valand ą interviu dienai. Dalis interviu buvo atliekami gyvai susitikus su informantu, kita dalis – interviu atliekami telefonu.

Tyrimo etika. Atliekant tyrim ą, itin svarbi ir jo etika. Patys pagrindiniai principai, kuriais dažniausiai vadovaujamasi atliekant interviu su ekspertais, yra konfidencialumas, anonimiškumas ir be jokios abejon ės, pagarba asmens orumui. Atliekant tyrim ą interviu įrašytas (su respondento sutikimu). Pats tyrimas atliekamas laisvanoriškumo principu, tai reiškia, kad informantas tyrime dalyvauja laisva valia, tik laisvai apsisprend ęs – niekas jo negali versti 103 . Žinant asmens duomen ų saugojimo svarb ą, darbe neminimi informant ų vardai ir pavard ės, kiekvienam iš j ų bus suteikti individual ūs kodai (A, B, C ir t.t.). Prieš pradedant apklaus ą, visi informantai supažindinami su tyrimo tema, tikslu. Taip pat nustatoma ir preliminari apklausos trukm ė, visa tai daroma rodant pagarb ą informantui, kuris sutiko duoti interviu. Be jokios abejon ės, prieš tyrim ą buvo supažindinta ir su priemon ėmis, kurios užtikrins respondent ų anonimiškum ą, tokiu b ūdu tik ėtasi, jog dalyvaujantys tyrime bus nuoširdesni, atviresni ir nebijos reikšti savo nuomon ės, dalytis dalykine patirtimi. Tyrimo pabaigoje respondent ų buvo prašoma atsi ųsti oficial ų įstaigos, kurioje jie dirba rašt ą, kuris įrodyt ų, jog šioje įstaigoje tikrai buvo atliekamas tyrimas.

Tyrimo duomen ų apdorojimas. Duomen ų analizei buvo pasirinkta indukcin ė turinio analiz ė. Atliekant indukcin ę kokybin ę turinio analiz ę, nuo atskirų, pavieni ų atvej ų (s ąveik ų, požymi ų, fenomeno savybi ų, ypatybi ų) einama link apibendrinimo – bendr ų žini ų ir išvad ų. Čia tiriam ą reiškin į apib ūdinan čios unikalios savyb ės jungiamos pagal panašumus, tod ėl indukcin ės kokybin ės turinio analiz ės išvados yra apibendrinamojo pob ūdžio 104 . B ūtent šiam tyrimui, patys duomenys buvo renkami ir analizuojami vienu metu. Po kiekvieno interviu, gauta medžiaga buvo transkribuojama tolimesniam tyrimo procesui. Apklausus vien ą informant ą ir peržvelgus gaut ą medžiag ą, tyr ėja apm ąst ė k ą b ūtų galima tobulinti interviu procese, ko dar der ėtų paklausti, kad tyrimo informatyvumas b ūtų didesnis. Pagrindiniai duomen ų analiz ės ištekliai yra tekstai 105 . Peržvelgus jau sukonspektuot ą medžiag ą, duomen ų buvo analiz ė atlikta remiantis šiais principais:

1. Supažindinant su gauta medžiaga (daug kart ų j ą skaitant)

2. Atliekant medžiagos grupavim ą – panaši ų atsakym ų jungim ą į kategorijas

3. Atliekant pirmin į kategorij ų palyginim ą (skaidymas į subkategorijas)

103 Bronislavas Bitinas, Liudmila Rupšien ė ir Vilma Žydži ūnait ė, Kokybini ų tyrim ų metodologija, (Klaip ėda, 2008), 114. 104 Židži ūnait ė Vilma, ir Stanislav Sabaliauskas, Kokybiniai tyrimai principai ir metodai, (Vilnius, 2017), 69. 105 Ibid, 151. 44

4. Interpretuojant gautus duomenis

Tyrimo validumas. Darbe buvo siekiama užtikrinti turinio bei vidin į validum ą. Tyrimo vidiniam validumui užtikrinti buvo nuspr ęsta tyrime dalyvavusius respondentus supažindinti su atlikto tyrimo ataskaita, tokiu b ūdu siekiant įsitikinti, ar tikrai tyrimo autor ė gerai suprato ir interpretavo respondet ų suteikt ą informacij ą. Tyrimo turinio validum ą autor ė siek ė užtikrinti trumpai apibendrinant kiekvien ą skyrel į, šie apibendrinimai rašant tiriam ąją darbo dal į autorei leido geriau palyginti teorijos ir interviu metu gaut ą medžiag ą.

Tyrimo ribotumas. Reikia pripažinti, kad atliekant tyrim ą buvo susiduriama ir su tam tikrais sunkumais. Tyrimas atliktas apklausiant tik Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų įstaig ų darbuotojus. Tod ėl nepaisant to, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja tie patys įstatymai, gavus rezultatus negalime dr ąsiai teigti, jog tokia pat situacija, kuri minima šiame tyrime yra ir visose kitose Lietuvos savivaldyb ėse. Kadangi kiekvieno savivaldyb ėje dirba skirting ų darbo patir čių ar kompetencij ų specialistai, susiduriama ir su skirtingomis problemomis. Savivaldybi ų veiklos rezultatai gali b ūti skirtingi, tad ir gauti tyrimo rezultatai negali b ūti 100 procent ų taikomi visos Lietuvos savivaldyb ėms.

Taip pat verta pamin ėti, jog atliekant š į tyrim ą jam nemaž ą įtak ą padar ė ir visame pasaulyje siau čianti Covid-19 pandemija. Tyrimas buvo prad ėtas dar Lietuvoje esant karantinui, o po jo, bijant užsikr ėsti – daug kas nenor ėjo susitikti gyvai, tad ir didžioji dalis interviu buvo vykdomi telefonu, kiti iš viso interviu duoti atsisak ė. B ūtent d ėl to patirties vaiko globos srityje kriterijus buvo taikytas ne visiems informantams – 4 iš j ų tur ėjo vieneriais metais nei tyrimo pradžioje numatyta ( 5 metai) mažesn ę darbo patirt į – (tai yra 4 met ų patirtis) vaik ų teisi ų srityje ar vaik ų globos nam ų reformos projekto įgyvendinime.

3.2 Tyrimo atranka ir tiriamieji

Tyrimo atranka. Tyrimo im čiai sudaryti buvo pasitelkta mišri imtis: kriterin ė atranka. Tokia atranka pasirinkta tod ėl, nes ji padeda užtikrinti tyrimo duomen ų kokyb ę; homogenin ė atranka pasirinkta, nes ši imtis formuojama pasitelkiant panašius atvejus, o šio tyrimo pagrindiniai informantai yra vaiko globos ekspertai, tad čia svarb ūs b ūtent su šia sritimi susij ę žmon ės. Tyrime taip pat pasitelkta ir sniego gni ūžt ės atranka. Vis ų pirmiausia, pasitelkus paž įstamus buvo gautas sutikimas apklausti tam tikr ų institucij ų savo srities ekspertus, po to, j ų pagalba buvo gauta kit ų, galim ų informant ų kontaktai. Bet svarbiausia, kad viso tyrimo metu buvo nustatyti tam tikri kriterijai, kuriuos tur ėjo atitikti tyrimo dalyviai. Tiesa, kriterij ų pasirinkta nedaug, bet tyrimo autor ės nuomone, kriterijai pad ėjo surinkti kokybiškesnius duomenis. Pagrindinis kriterijus, kuris buvo taikytas yra: ar informantas ne mažiau nei

45

5 metus dirba vaik ų teisi ų apsaugos srityje, arba dirba su bendruomenini ų vaik ų globos nam ų per ėjimo projektu, bei susiduria su administravimo reformomis. Tai gali b ūti: Panev ėžio rajono savivaldyb ės, Panev ėžio miesto savivaldyb ės, buvusi ų Algimanto Bandzos vaik ų ir k ūdiki ų globos nam ų (dabar A. Bandzos socialini ų paslaug ų nam ų) administracijos darbuotojas, Panev ėžio socialini ų paslaug ų centro darbuotojas, vaik ų teisi ų apsaugos darbuotojas. Į atrank ą ne įtraukiami ši ų įstaig ų psichologai, vaik ų nam ų (ar bendruomenini ų globos nam ų) aukl ėtojai, nes jie, autor ės nuomone, prie reformos administracini ų proces ų prisiliet ė mažiau.

Tyrimo imtis. Kokybiniams tyrimams nėra aiški ų imties dydžio nustatymo taisykli ų106 . Pats kokybinio tyrimo imties dydis priklauso nuo daugelio veiksni ų. Prieš atliekant tyrim ą, buvo norima, kad gaunami tyrimo duomenys b ūtų kuo daugiau informatyv ūs. Metodologin ėje literat ūroje sakoma, jog „į tyrim ą verta traukti naujus imties vienetus tol, kol pradeda maž ėti gaunam ų duomen ų informatyvumas“ 107 . Tad čia griežto imties dydžio nustatyta nebuvo, ta čiau pati tyrimo autor ė išsik ėlė tiksl ą apklausti mažiausiai 6 informantus su mintimi, kad jeigu informacijos surinkta bus per mažai (apklausus 6 ji vis dar nesikartos), bus m ėginama informant ų kiekį padidinti. Apklausus 6 informantus buvo nuspr ęsta paieškoti daugiau šios srities ekspert ų, nes tyrimo autorei dar buvo likusi ų klausim ų, į kuriuos nor ėjosi daugiau ekspert ų atsakym ų bei nuomoni ų.

106 Bronislavas Bitinas, Liudmila Rupšien ė ir Vilma Žydži ūnait ė, Kokybini ų tyrim ų metodologija, (Klaip ėda, 2008), 104. 107 Ibid, 105. 46

4. PANEV ĖŽIO RAJONO IR MIESTO SAVIVALDYBI Ų VAIK Ų GLOBOS NAM Ų ADMINISTRAVIMO KAITOS DEINSTITUCIONALIZACIJOS METU TYRIMAS

4.1. Kokybinio tyrimo rezultat ų analiz ė

Remiantis tyrimo duomenimis, interviu dalyvavo 9 ekspertai iš kuri ų 2 buvo vyriausiosios socialin ės darbuotojos, 1 nacionalin ė pertvarkos ekspertė, 2 regioniniai pertvarkos ekspertai, 1 bendruomenini ų globos nam ų socialin ė darbuotoja, 1 globos nam ų vadov ė, 1 paslaug ų centro vadov ė, 1 tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinator ė. Tyrime dalyvavusi ųjų respondent ų lyties pasiskirstymas tyrime: 1 vyras ir 8 moterys. Kokybinis, pusiau strukt ūruotas tyrimas, kaip jau ir min ėta, tur ėjo 7 bazinius klausimus, kurie buvo užduodami visiems tyrimo dalyviams. Pirmasis klausimas buvo apie informanto darbo patirt į vaiko globos srityje. Jis skamb ėjo taip: Kokia jūsų darbo patirtis vaiko globos, socialin ės apsaugos sferoje? Apa čioje pateiktoje lentel ėje ( 8 lentel ė) išvestas bendras informant ų darbo patirties vaiko gerov ės srityje – bendras vidurkis yra 9 metai.

8 Lentel ė. Respondent ų darbo patirtis vaiko gerov ės srityje

Informantas Darbo patirtis metais 1) A 22 metai 2) B 16 met ų 3) C 4 metai 4) D 7 metai 5) E 11 met ų 6) F 4 metai 7) G 4 metai 8) H 5 metai 9) I 4 metai Bendras informantų darbo patirties vidurkis metais: ~9 metai

Interviu metu, vienas iš respondentams užduot ų klausim ų buvo: darbuotoj ų rengimas pertvarkai, ar jis buvo atliekamas Panev ėžyje, jei taip, kokiais b ūdais? Šiuo klausimu buvo norima išsiaiškinti, ar Panev ėžio miesto ir rajono, bei vaik ų globos nam ų darbuotojai buvo rengiami planuojamai pertvarkai. Atliekant gaut ų rezultat ų analiz ę, buvo išskirtos 4 kategorijos: GIMK mokym ų programa; Mokym ų administravimas; Privalomas kompetencijos k ėlimas, Darbuotoj ų įsitraukimas ir mokymasis naujiems darbuotojams (žr. priedas 4).

47

Teorin ėje dalyje jau buvo min ėti GIMK mokymai. Informantas B-11 tik dar kart ą patvirtino, jog jie Lietuvoje atsirado 2008 metais ir pabr ėžė vien ą svarb ų fakt ą: jog jie buvo privalomi visiems bendruomenini ų globos nam ų darbuotojams: „GIMK mokymai atsirado 2008 metais. Jie toliau buvo t ęsiami ir pertvarkos metu. Ši programa buvo pirkta pagal licencij ą, kai ji baig ėsi, j ą adaptavo Lietuvai, pakeit ė truput ėlį ir atsirado toks naujas dalykas, kad GIMK mokymai yra privalomi bendruomenini ų globos nam ų darbuotojam visiem.“ Ši programa yra viena pagrindini ų Lietuvoje, kurios metu mokomi ne tik globos įtaig ų darbuotojai, bet ir b ūsimi glob ėjai. Tokie mokymai reikalingi tam, kad darbuotojai gal ėtų suteikti kokybiškas socialines paslaugas. Tiesa, atnaujint ą GIMK program ą pabaigti visi turi iki 2020 met ų pabaigos: B-12 „[...] dabar iki gruodžio 31 d. (2020 m.) visi darbuotojai turi b ūti pabaig ę ši ą program ą, ši programa (GIMK) jau naujesn ė ir ji buvo patvirtinta 2018 met ų birželio 1 dien ą.“ Privalomi mokymai tur ėjo b ūti baigti anks čiau: D-9 „Iki 2019 met ų gruodžio 31 d. visi socialiniai darbuotojai ir padejejai išklaus ę tam tikr ą kurs ą (praktini ų ir teorini ų mokym ų) ir be gauto pažym ėjimo, darbuotojai dirbti vaik ų bendruomeniniuose namuose – negali“, bet d ėl vykstan čios Covid-19 pandemijos terminai buvo prat ęsti. Galima teigti, jog toks privalomas darbuotoj ų mokymas rodo ne tik tiksl ą pl ėsti darbuotoj ų žinias, bet ir ši ų mokym ų poreik į – darbuotojams tr ūksta tam tikr ų žini ų.

Dar viena išskirta ir labai svarbi kategorija buvo mokym ų administravimas. Čia išskiriamos mokym ų organizavimo proced ūros, pvz.: pabr ėžiami mokym ų terminai: A-13 „Čia labai svarb ūs terminai, datos, nes paslauga yra mokama.“ Kalbant apie administravim ą, vienas iš informant ų išk ėlė problem ą: mokym ų eigoje paaišk ėjo, jog tr ūksta tam tikrų specialist ų. Tai reiškia jog atsiradus nauj ų darbuotoj ų poreikiui, buvo kuriamos naujos pareigyb ės (joms sudaromi aprašai), o nauji darbuotojai b ūtinai tur ėjo būti apmokomi: B-10 „[...] dokument ų k ūrimas, kurie reglamentuot ų t ą darb ą jau bendruomeniniuose globos namuose.“ Kaip matome, net ir mokym ų organizavime yra itin daug neišvengiam ų administracini ų proced ūrų, kurios turi b ūti įgyvendintos. Štai pavyzdžiui: visi mokymai pirkti konkurs ų b ūdu: G-10 „Mokymams skelbiamas konkursas [...] Galb ūt tai ir l ėtina pa čią mokym ų proced ūrą, bet viskas vyksta vieš ųjų pirkim ų b ūdu“, čia informantas išskyr ė tai, jog b ūtent konkurs ų skelbimai l ėtino mokym ų procesus. Tad rengiant mokymus, j ų organizatoriai sužinojus apie tam tikr ų mokym ų poreik į negal ėjo kviestis bet kokio lektoriaus – vis ų pirmiausia tur ėjo b ūti vykdomas konkursas. Kalbant apie konkursus, ne visi jie buvo vienodi: G-12 „[...] buvo toki ų konkurs ų, kur labai dideli mokymai ir kur tikrai mes norim kokyb ės, tai tokiu atveju jau tiek ėjai teikia programas ir pirmiausia, dar net nežinant kainos yra vertinamos programos ir išrenkama geriausia, nesvarbu kiek ji kainuoja.“ Čia taip pat palie čiama ir kaina. Informanto suteiktomis žiniomis: kai kurie mokymai kainuodavo brangiau, ne tokie svarb ūs mokymai be abejon ės – buvo pigesni: G-11 „Yra toki ų mokym ų ir pirkt ų už mažiausias kainas, vien d ėl to, kad sutaupyti laiko [...] pirkim ų proced ūros labai ilgai užtrunka.“ Tiesa, kalbant apie mokymosi poreik į, informantas sak ė, jog kiekvien ų mokym ų metu buvo 48 aiškinamasis tr ūkstam ų mokym ų poreikis: E-10 „Buvo eita su laiku ir ži ūrima koks ir koki ų tuo metu yra mokym ų poreikis. [...] Kiekvien ų mokym ų metu žmon ės, kurie dalyvavo mokymuose pildydavo anketas kokie mokymai jiems aktual ūs ateityje.“ Tokiu b ūdu buvo tarsi norima sumažinti darbuotoj ų kompetencijos stygiaus spragas ir tas spragas buvo bandoma užpildyti reikiamais mokymais, kas iš ties ų yra labai sveikintina.

Na, ir paskutin ė, mokymams išskirta kategorija: privalomas kompetencijos k ėlimas, darbuotoj ų įsitraukimas ir mokymasis naujiems darbuotojams. Buvo apmokomi ne tik seni F-6 „Buvo atnaujinamos darbuotoj ų žinios“ , bet ir naujai prad ėję dirbti darbuotojai: B-9 „Kadangi reik ėjo daugiau darbuotoj ų, tai buvo skelbiamos atrankos ir žodžiu, atrinktiem darbuotojam ved ėme mokymus.“ Ir be jokios abejon ės – mokymai nežada baigtis: E-8 „Dar yra planuojami mokymai visiems darbuotojams pereinant dirbti į bendruomeninius vaik ų globos namus“ , nes tai yra itin svarbus procesas, kuris užtikrina socialini ų paslaug ų kokyb ę. Nepaisant to, jog visi informantai kalb ėjo apie tai, jog mokymai tikrai vyko ir visi darbuotojai prival ėjo juose dalyvauti, visgi nebuvo apseita ir be neigiam ų mokym ų vertinim ų: H-17 „[...] pa čioje pertvarkoje [...] nebuvo tinkamai paruošti vaiko teisi ų apsaugos darbuotojai, ypa č tie kurie naujai at ėjo per pa čią pertvark ą, jie padar ė labai daug klaid ų.“ Informantai taip pat išskyr ė ir ekspert ų įsitraukimo svarb ą dalyvaujant mokymuose, nes b ūtent pertvarkos ekspertai buvo tie žmon ės, kurie žinojo reali ą situacij ą apie problemas j ų dirbamuose regionuose, ir visa tai gal ėjo iškelti mokym ų metu, bei tas problemas analizuoti. Deja, informantas I pabr ėžė, jog toks ekspert ų įsitraukimas vis d ėl to gal ėjo b ūti aktyvesnis ir tikrai b ūtų atneš ęs daug naudos. Taip pat, čia šis informantas išskyr ė ir tai, jog tam tikr ų įstaig ų vadovai mokymuose dalyvaudavo ne tik dėl to, kad nor ėtų gilinti savo, kaip eksperto žinias, ar paskatinti mokytis savo darbuotojus – buvo ir toki ų vadov ų, kurie mokymuose dalyvavo tam, kad priži ūrėtų, jog darbuotojai nepasakyt ų per daug: I-4 „[...] v adovai dažnai band ė sustabdyti t ą pertvark ą dalyvaudami, patys neigdami, patys sakykim keldami konfliktus, kad tik tos pertvarkos neb ūtų. Ir tai lie čia ir Panev ėžį.“ Tad tai parodo, jog ne visose vaik ų globos įstaigose j ų vadovai nor ėjo esamas problemas kelti į viešum ą. Darbo autor ės nuomone, ateityje rengiant tokius mokymus reikt ų vengti vadov ų dalyvavimo juose tam, kad mokymuose dalyvaujantys asmenys jaust ųsi laisviau ir mokym ų kokyb ė nukentėtų kuo mažiau. Žemiau pateiktame paveiksl ėlyje ( 6 pav .) matote į ką atsižvelgiant buvo organizuojami darbuotoj ų mokymai.

49

Pirmasis žingsnis: darbuotoj ų kompetencij ų ir motyvacijos vertinimas. Pagal šio vertinimo išvadas jau buvo matoma kokios temos gryninasi ir koks yra mokymo poreikis.

Antra didesn ė mokym ų grup ė: Šalia metodini ų dokument ų apraš ų atsirado nauj ų pareigybi ų ir j ų apraš ų. Pvz.: vaiko ir šeimos atvejo vadybininkas, tad lygiai taip pat projektas naujiems atsiradusiems aprašams (toms naujoms pareigyb ėms) vykdyti mokymai ir šeimos atvejo vadybininkams (nes ir ta pareigyb ė pertvarkos metu atsirado). Taigi: ats iranda nauja paslauga ir tai naujai pareigybei stengiamasi vykdyti

Visi kiti lik ę mokymai buvo skiriami pagal poreikius . Pvz.: parengta ir atnaujinta GIMK (glob ėjų ir įtėvi ų) programa. Pagal t ą program ą ir apmokyti specialistai. Ministro įsakymu, apmokyti ir bendruomenini ų globos nam ų darbuotojai. Pertvarkos metu, eita su laiku ir ži ūrėt koks ir koki ų mokym ų poreikis yra tuo metu. Susitinkant su savivaldyb ėmis ir su jomis bendraujant, atsirado poreikis, kad b ūtų apmokomi darbuotojai dirbantys ir su autizm ą turin čiais vaikais.

6 pav. Mokym ų organizavimo specifikos

Priešinimasi pertvarkai pastebi ir mokslininkai. Mokslininkams atliekant įvairius tyrimus, pasteb ėta, jog dažnai darbuotojai priešinasi pertvarkai. Dar 2015 metais buvo atliktas institucinio pasipriešinimo pertvarkai tyrimas jo rezultatai parod ė, kad d ėl pasipriešinimo dažnai b ūna kaltas pats darbuotoj ų pasiruošimas pertvarkai: „Darbuotojai priešinasi dėl to, kad dirba paternalistin ės globos metodais ir neturi kompetencij ų teikti bendruomenines paslaugas. Š į fenomen ą galima susieti su darbuotoj ų prisitaikymu prie esamos sistemos, kai personalas, veikdamas pagal nustatytas taisykles, vertybes, normas, prisideda prie įstaigos funkcij ų įgyvendinimo. Darbuotojai nesigilina į veiklos ir teikiam ų paslaug ų efektyvum ą, taip pat neviešina institucijoje pasireiškian čių neigiam ų aspekt ų108 “. Tad tokios Lietuvos mokslinink ų atlikt ų tyrim ų įžvalgos tik dar kart ą patvirtina fakt ą, kad darbuotoj ų Lietuvoje rengimas ir j ų kvalifikacijos k ėlimas itin svarbus ir deinstitucionalizacijos procese.

Apibendrinant darbuotoj ų rengim ą pertvarkai, galima teigti, jog visoje Lietuvoje – taip pat ir Panev ėžio krašte jis nenugin čijamai buvo vykdomas. J į kuravo nacionaliniai ir regioniniai ekspertai. Mokym ų administravimas, organizavimas tur ėjo tam tikras proced ūras, pvz. mokymai buvo skelbiami

108 Rasa Genien ė ir Egl ė Šumskien ė, "Stacionarios Globos Pertvarka Lietuvoje Institucionalizmo Teorijos Poži ūriu", STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12, no. 12 (2016): 83, https://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/9818/7637 50 konkurso b ūdu. Mokym ų b ūta: privalom ų visiems globos nam ų darbuotojams ir toki ų, kurie atsirado jau pa čios pertvarkos eigoje – atkreipiant d ėmes į į savivaldybi ų, globos įstaig ų darbuotoj ų esamus poreikius.

Tyrimo metu užduoti du klausimai: Deinstitucionalizacija, ar manote, jog vaik ų globos nam ų pertvarka ir bendruomenini ų nam ų k ūrimas Panev ėžyje vyksta efektyviai? Ir 2014 – 2020 metai, kokie Jūsų nuomone didžiausi poky čiai įvyko vaik ų globos nam ų valdyme (gal galite pateikti pavyzdži ų)? Jie buvo patys pla čiausi ir į juos atsakydami, ekspertai suteik ė labai daug įvairios informacijos. Tad visi šių dviej ų klausim ų atsakymai susisteminti į vien ą lentel ę, mat diskutuojant su informantais šie klausimai buvo aptariami drauge, tad ir atsakymai į šiuos du klausimus persipyn ė ir tarsi vienas kit ą papild ė. Prieduose prid ėtoje lentel ėje (5 priedas) matote šiems dviejiems klausimams išskirtas 5 kategorijas: Bendruomeniniai globos namai; Pertvarkos finansai; Ekspert ų veikla pertvarkos metu; Pertvarkos atnešti poky čiai bei naujos administracin ės proced ūros ir reikalavimai; Efektyvumas. Tad toliau apžvelgsime kiekvien ą iš išskirt ų kategorij ų.

Kategorija bendruomeniniai globos namai . Po šia kategorija „slepiasi“ su bendruomenini ų globos nam ų infrastrukt ūros įsigijimu susij ę klausimai. Informantai čia išskyr ė bendruomenini ų globos nam ų įsigijimo peripetijas, taip pat nurod ė ir licencij ų gavimo svarb ą ir pan. B-2 „Pirmas butas Panev ėžyje nupirktas buvo 2017 met ų liepos 20 d., o kadangi reikia j į įrengti, gauti veiklos licencij ą, tai atidarymas buvo 2017 m. spalio 2 d.“ Informantas pabr ėžia, jog nupirkus but ą ir j į sutvarkius, vaik ų bute iš karto apgyvendinti negali, nes vis ų pirmiausia reikia gauti veiklos licencij ą, kuri ą išduoda Socialini ų paslaug ų departamentas prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos. Prieži ūros departamentas ne tik išduoda licencijas, bet ir priži ūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos s ąlyg ų. Šiuo metu Panev ėžio mieste yra 4 butai, ta čiau viename iš j ų dar niekas negyvena, nes j į reikia įrengti ir gauti licencij ą: B-4 „[...] yra jau 4 butai, tik vienas iš jų dar pilnai ne įrengtas. Licencijas išdavin ėja socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie socialin ės ir darbo ministerijos.“ Gavus licencij ą globos įstaiga yra tikrinama ir jeigu nebeatitinka reikalavim ų – gali jos netekti. Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas planin į licencijos tur ėtojo patikrinim ą atlieka ne re čiau kaip kart ą per 5 metus 109 . Vis d ėlto, žvelgiant į ekspert ų suteikt ą informacij ą, galime daryti prielaid ą, jog mieste b ūst ų įsigijimas ir j ų įrengimas vyksta kur kas spar čiau ir lengviau. Čia pabr ėžiama jog Panevėžio rajono savivaldybei sunku rasti reikalavimus atitinkan čius b ūstus, bet nepaisant šios kli ūties jau yra nupirkti keli pastatai H-9 „Dažniausiai namai yra tokie senesn ės statybos, ten pavyzdžiui miegamieji, kur vaikui reikia ne mažiau keturiolikos kvadrat ų – yra po dešimt kvadrat ų. Ir viskas – toks b ūstas dažnai nebetinka [...] surasti b ūstus yra šioks toks išš ūkis, bet pamažu viskas juda į priek į.“ Kadangi buv ę Panev ėžio

109 „D ėl Socialin ės globos įstaig ų licencijavimo taisykli ų patvirtinimo“, TAR, ži ūrėta 2020 m. spalio 14 d., https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/e7dae8a090d311e4bb408baba2bdddf3/nnUEWzZOPF 51 rajono globos namai atstovauja Panev ėžio rajonui – būstai turi b ūti įsigyjami rajono Panev ėžio teritorijoje, o ne mieste, tad ir b ūst ų ieškota įvairiuose Panev ėžio rajono miesteli ų teritorijose.

Visgi, pagal informant ą I, jeigu jau yra nupirkta ir įrengta infrastrukt ūra, negalima teigti, jog ta savivaldyb ė tikrai puikiai tvarkosi ir su paslaugos teikimu neturi joki ų b ėdų I-18 „[...] vieni, tai dar ė atsakingai, siekdami geriausio rezultato, kiti naudojo jau turim ą, dažnai atlikusi ą infrastrukt ūrą, treti siek ė gelb ėti tušt ėjan čias kaimo mokyklas. Tarp siekian čių atsakingai pasirengti vaikų globos nam ų pertvarkai priskir čiau Panev ėžio rajono savivaldyb ę.“ Tad jeigu tam tikroje savivaldyb ėje pastebime, jog buvo įsigyta visa bendruomeniniams namams reikiama infrastrukt ūra – dar tikrai negalima teigti, jog b ūtent toje savivaldyb ėje pertvarka vyksta sklandžiai.

Pertvarkos finans ų kategorija. Pertvarkos s ėkmei daug k ą duoda ir turimi finansai. Kaip žinome, daugel į l ėšų per ėjimui nuo institucini ų prie bendruomenini ų globos nam ų skyr ė Europos Sąjunga, mažesn ę dal į tur ėjo skirti savivaldyb ės, kur šis per ėjimas įgyvendinamas. H-13 „[...] didelis finansavimas buvo iš europini ų pinig ų, prisideda ir savivaldyb ė.“ Nepaisant to išskirta, jog Panev ėžio miesto savivaldyb ė yra finansiškai paj ėgesn ė vykdyti reform ą, o rajono savivaldyb ė turi mažiau l ėšų: C- 9 „[...] rajono savivaldyb ė turi mažiau l ėšų ir ten pastebima keist ų fenomen ų.“ Vienas iš ekspert ų pasakojo, jog ėjo ir į rajono savivaldyb ę ir kalb ėjo apie atlyginim ų k ėlim ą, mat rajono socialiniai ir globos nam ų darbuotojai gavo mažiau nei miesto. Bet buvo ekspert ų, kurie teig ė, jog finansavimas buvo pakankamas: H-12 „Finansavimas yra pakankamas. Bet jei b ūtų finansiniai ištekliai didesni, aišku, gal ėtume dar daugiau padaryti.“ Paklausus apie bendruomenini ų globos nam ų išlaikym ą, vienas iš ekspert ų atsak ė, jog bendruomeniniai globos namai yra tikrai brangesn ė paslauga: D-7 „Seniau už patarnavimus mok ėjo tik centras, bet dabar, kadangi yra daug but ų, tad ir brangiau išeina apmok ėti visus aptarnavimo mokes čius: vanduo, elektra, kabelin ė, internetas ir t.t. Tad kaštai tikrai išaugo.“ Ir tikrai, jeigu anks čiau visi vaikai gyvendavo vienoje vietoje, dabar yra daugiau but ų, o juose naudojamas vanduo, elektra ir t.t., tad vien už komunalines paslaugas jau tenka mok ėti daugiau. Dar išskirtas vienas įdomus punktas: kiekviena savivaldyb ė turi savo vaiko išlaikymo įkainius. Tai puikiai iliustruoja informantas: D-6 „Buvo atvejis, kad vienu metu Panev ėžyje buvo tiek daug vaik ų paimta, kad j ų nebuvo net kur talpinti, tam teko juos vežti į Šiaulius, o Šiauliuose jau yra kiti įkainiai ir savivaldybei juos išeina brangiau išlaikyti.“ Jeigu savivaldyb ė, savo rajonui priklausant į vaik ą perkelia į kitos savivaldyb ės globos įstaig ą - vis tiek r ūpinasi vaiku ir apmoka to vaiko išlaikymo išlaidas. Dar vienas pasteb ėjimas susij ęs su finansais, kur į išskyr ė kita ekspert ė: Panev ėžio mieste veikia Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų namai, kurie turi pavaldum ą socialin ės apsaugos ir darbo ministerijai, taip pat, Panev ėžyje yra socialini ų paslaug ų centras, kuris pavaldus Panev ėžio miesto savivaldybei. Abi šios įstaigos kuria bendruomeninius vaik ų globos namus tame pa čiame mieste – Panev ėžyje: I-14 „Jeigu ži ūrėti finansiškai, vietov ės ir turinio prasme, tai [...] galb ūt tikslingiau, vaik ų globos paslaugas teikti ir

52 specializuotis vienai įstaigai, nes analogiškos institucijos, kuria analogiškas paslaugas viename mieste.“ Tai reiškia, kad viename mieste veikia dvi įstaigos, kurios teikia vienodas socialines paslaugas vaikams ir financine prasme valstybei toks dviej ų įstaig ų vienoje savivaldyb ėje išlaikymas tampa brangesnis.

Ekspert ų veikla pertvarkos metu. Pertvarkos metu atsirado daug nauj ų pareigybi ų, kurios pad ėtų užtikrinti s ėkming ą pertvarkos įgyvendinim ą. Viena iš toki ų buvo regioniniai ir nacionaliniai pertvarkos ekspertai. Tyrimo metu buvo apklausti 2 regioniniai ir 1 nacionalinis ekspertas. I-8 „Projektas tur ėjo savo tikslus - sukurti s ąlygas, reikalingas veiksmingos per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų sistemos k ūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje. Prad ėję dirbti regionuose, pasteb ėjome, kad situacija kiekviename regione labai skirtinga – vienur jau buvo prasid ėję pertvarkos procesai, kitur vyko didžiulis pasipriešinimas jiems.“ I-5 „Prad ėjus dirbti tapo aišku, kad nuo 2014 m. jau yra įvykę poky čiai ir tas pirminis ministerijos matymas, jau dabar yra koreguotinas arba situacija labai spar čiai kei čiasi d ėl tam tikr ų įvairi ų aplinkybi ų.“ Ekspertas išskyr ė mint į, jog jau at ėjus į ši ą pozicij ą, daug kas buvo suplanuota ministerijos lygmeniu: sprendimai jau buvo nuleisti iš viršaus į apa čią ir jau reik ėjo imtis priimt ų sprendim ų įgyvendinimo. Vis d ėl to, pabr ėžiama, jog ne visi priimti sprendimai, nuleisti iš „aukš čiau“ buvo geri. Čia norima atkreipti d ėmes į, jog veiksmo sūkuryje dirbantis regioninis ekspertas dažnai mat ė pagrindines problemas ir j ų sprendimo galimybes bei geriau supranto vykstan čius procesus, kai tuo tarpu ministerijos lygmeniu tie patys procesai gal ėjo atrodyti ir b ūti suprantami visiškai kitaip. Tad čia, pertvarkos kontekste, išskirtas svarbus regioninio eksperto vaidmuo. Reikia pabr ėžti, kad Panev ėžio mieste ir rajone pasteb ėta didel ė ekspert ų kaita: I-6 „[...] buvo be galo didel ė ekspert ų kaita, pasikeit ė 2 dirb ę ekspertai, v ėliau, kur į laik ą Panev ėžio regionas iš viso eksperto netur ėjo, o aš jau buvau 3 ekspert ė, kuri pertvarkos procesus koordinavo Panev ėžio miesto, Panev ėžio rajono ir Pasvalio rajono savivaldyb ėse. Buvo smalsu, kod ėl taip kei čiasi darbuotojai? [...] atsakymo nebuvo, bet po to, kai prad ėjau dirbti, supratau, kad vis tik yra nemenkas pasipriešinimas vykstantiems procesams, neapseinama ir be politinio spaudimo, kuri ų nepavyksta atlaikyti.“ Viešasis administravimas gali b ūti nagrin ėjamas palie čiant teisin į, vadybin į arba politin į aspektus. Tyrimo metu buvo paliestas ir politinis aspektas Panev ėžio miesto deinstitucionalizacijos procese, kaip matome, pertvarkos metu nebuvo išvengtss ir politinio spaudimo.

Ekspertin ė paskirtis buvo itin svarbi ir reikalinga s ėkmingam pertvarkos vystymuisi. Ekspertas regione buvo kuruojantis asmuo, kuris teik ė metodin ę pagalb ą, atliko tarpininko funkcijas tarp ministerijos, savivaldybi ų, pertvarkom ų įstaig ų, kit ų socialines paslaugas teikian čių valstybini ų ir nevyriausybini ų organizacij ų. Vyko nauj ų form ų paslaug ų pilotavimas buvo reikalinga ši ų paslaug ų teikimo prieži ūra, taip pat buvo itin svarbu, kad visos veiklos būtų kokybiškai įgyvendinamos. G-3 „[...] regionini ų ekspert ų paskirtis buvo bendrauti su savivaldyb ėmis, su pertvarkomis įstaigomis, nešti jiems

53

žinias, tikrinti kokyb ę ir pan.“. Dar vienas svarbus su ekspertais susij ęs niuansas buvo tas, jog čia buvo išskirta regioniškumo svarba. Kiekviename Lietuvos regione (j ų iš viso 10), buvo paskirtas regiono ekspertas. Regionai skyr ėsi savivaldybi ų, pertvarkom ų įstaig ų, paslaugas teikian čių įstaig ų skai čiumi. Pasak respondento, regionai taip pat skyr ėsi ir poži ūriu į institucin ės globos pertvarkos svarb ą bei geranoriškumu j ą vykdant: I-7 „[...] „labai pertvarkai pasirod ė svarbu regioniškumas, nes kai tu turi vis ą bendr ą regiono vaizd ą, teikiam ą medicinini ų, socialini ų, pedagogini ų paslaug ų spektr ą[...] Ir kai matai visas savivaldybes, gali jas lyginti, pateikti ir aptarti j ų teigiam ą arba neigiam ą patirt į, planuoti paslaug ų pl ėtr ą regiono mastu. Atsiranda klasterizacijos principas. Turi tada daugiau toki ų veiklos element ų, [...] kai turi kelias konkre čias savivaldybes, tai tavo darbas tampa labiau kaip tam tikr ų užduo čių atlikimas [...]“. Informantas teig ė, jog jeigu turi priskirt ą ne vis ą region ą yra sunkiau, nes nematai viso bendro regiono vaizdo, o tai apsunkina darb ą. Tad matome, jog pertvarkos ekspertai pertvarkos metu susid ūrė su įvairiausias išs ūkiais.

Pertvarkos atnešti poky čiai bei naujos administracin ės proced ūros ir reikalavimai . Ši kategorija itin plati, joje išskiriamos atsiradusios naujos proced ūros, bei administracini ų proced ūrų reikalavimai. Paprašius išskirti didžiausius įvykusius poky čius, nemaža dalis informant ų pirmenyb ę teik ė pa čiam bendruomenini ų globos nam ų kūrimuisi, naujos vaiko gerov ės politikos vykdymo faktui A-2 „[...] svarbiausias pokytis [...], kad prad ėjo keistis valstyb ės politika vaiko apsaugos srityje.“ Kaip ir buvo min ėta, pertvarkos metu atsirado daug nauj ų pareigybi ų, viena iš toki ų buvo budintys darbuotojai: B-6 „2015 metais Lietuvoje atsirado socialiniai glob ėjai, kurie už atlyg į dirbo (tuo metu vaik ą veždavo ne į globos namus, o tam darbuotojui). Dabar jie vadinami budin čiais darbuotojais.“ Iš pradži ų tokie darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis, dabar jie dirba individualios veiklos principu: B-7 „[...] pas mus jie pradžioje dirbo pagal darbo sutart į (mes juos tur ėjome 2), o dabar toki ų budin čių darbuotoj ų yra 6 ir jie dirba jau pagal individuali ą veikl ą.“ Tad matome, kad pertvarkos metu keit ėsi ir tam tikr ų darbuotoj ų samdymo tvarkos, ta čiau ir tiems darbuotojams buvo taikomi griežti reikalavimai: D-4 „[...] asmenys turi atitikti reikalavimus – gyvenamas patalpas tur ėti, praeiti medicinin ę patikr ą. Budintis glob ėjas visada turi b ūti namie, negali tur ėti kito darbo, jis yra pasirink ęs kokio amžiaus globotini ų nori, gali priimti.“

Kalbant tik apie Panev ėžio miesto poky čius reikt ų išskirti itin svarb ų fakt ą, kad pati Panev ėžio miesto savivaldyb ė netur ėjo vaik ų globos nam ų, tad ir pertvarkyti nebuvo ko – visk ą reik ėjo kurti naujai: C-4 „[...] Panev ėžio miestas netur ėjo tos pertvarkos, nes jie netur ėjo savo vaik ų globos nam ų, tad jiems nebuvo k ą ir pertvarkyti – jie tiesiog tur ėjo nuo nulio sukurti tuos bendruomeninius globos namus.“ Čia reikia įvertinti Panev ėžio miesto savivaldyb ės pastangas ir veiklą kuriant bendruomeninius globos namus. C-2 „[...] Panev ėžys ėmėsi iniciatyvos, nes kadangi nutraukus institucini ų nam ų veikl ą, jie patys įsteig ė bendruomeninius vaik ų globos namus ir surado jiems budin čius darbuotojus ir juos paruoš ė.„

54

Mieste įsik ūrė ir socialini ų paslaug ų centras: B-3 „Socialini ų paslaug ų centras priklauso miesto savivaldybei, tai yra biudžetin ė įstaiga ir finansavim ą b ūtent pirkti pvz. b ūst ą (bendruomeniniams vaik ų namams) skiria Panev ėžio miesto savivaldyb ė.„ Šis centras pavaldus Panev ėžio miesto savivaldybei.

Na, o prie buvusi ų Algimanto Bandzos k ūdiki ų ir globos nam ų pertvarkos, Panev ėžio miesto savivaldyb ė neprisid ėjo, nes tai jai nepavaldi institucija: C-1 „Specifika yra ta, kad Panev ėžio miesto savivaldyb ė mažai prisid ėjo. Bandzos namai turi tiesiogin į pavaldum ą ministerijai, tad ministerija čia vykd ė pertvark ą tiesiogiai (ne įtraukiant tarpin ės grandies).“ Tuo tarpu Panev ėžio rajone situacija visiškai kitokia – čia buvo rajono vaik ų globos namai, kuriuos reik ėjo pertvarkyti: C-7 „Panev ėžio miestas (neturi nieko papildomai išlaikyti, nes n ėra ko uždaryti), o tik kurti kažk ą naujo. Tuo tarpu rajone reikia uždaryti šituos namus ir įkurti bendruomeninius.“ Tod ėl rajono savivaldybei tai buvo didesnis išš ūkis: reik ėjo panaikinti institucinius globos namus ir juos paversti į bendruomeninius globos namus.

Svarbu tai, jog atsirado globos centras: H-2 „2018 metais įsisteig ė globos centras su globos koordinatoriais, prasid ėjo darbas jau su esan čiais glob ėjais.“ Panev ėžio rajone, buvusieji globos namai dabar taip pat atlieka globos centro funkcij ą: E-1 „ Globos namams buvo patik ėta vykdyti globos centro funkcijas.“ Tad dabar, darbuotojai Linkau čiuose (buvusiuose rajono vaik ų globos namuose) atlieka nebe vaik ų nam ų, o globos centro funkcijas: H-6 „[...] darbuotojai esantys Linkau čiuose dabar rengia reikalingus dokumentus arba jei kokius susitikimus jie ten daro ir jie realiai dirba visame rajone, kur reikia – ten ir važiuoja, jie teikia pagalb ą. Glob ėjai gali bet kada kreiptis, vyksta toks tarsi komandinis darbas – važin ėjantis, mobilus darbas.“ Lėtesnius procesus rajone vienas iš informant ų pateisino tuo, jog kiekvienam vaikui ir jo atvejui buvo skiriamas ypatingas d ėmesys: I-16 „Darom kiekvieno vaiko perži ūrą, su kiekvienu vaiku visk ą aptariam, nes pas juos (rajone) vyravo praktiškai vien paaugliai. Galvojam k ą galim padaryti, kokias paslaugas kurti. Įsivertinam k ą reikia padaryti, o tik tada kurkim.“ Tad d ėl to čia bendruomeniniai globos namai bus įkurti tik ši ų met ų pabaigoje ar net v ėliau: E-5 „Rajone bendruomeniniai namai atsiras tik 2020 m. pabaigoje ar net 2021 m. pradžioje.“ Negana to, Linkau čiai prieš penkerius metus yra gav ę Europos strukt ūrini ų fond ų param ą ir šiuose globos namuose yra padarytas remontas. Įstaigoms, kurios gavo ši ą param ą, joms padarytos išimtys, kad vaikai ten gal ės gyventi iki 2023 met ų. Vadinasi, kad Panev ėžio rajone ši įstaiga veiks dar apie trejus metus.

Kadangi pagrindinis akcentas yra tas, jog vyksta vaik ų globos nam ų deinstuticionalizacija didžiausias d ėmesys skiriamas vaik ų globos proced ūroms, j ų kaitai ir t.t. Prasid ėjus pertvarkai keit ėsi ir vaik ų iš t ėvų pa ėmimo tvarkos, vaik ų į bendruomeninius globos namus patekimo tvarkos ir t.t.: D-5 „Vaikai k ą tik paimti iš šeim ų – keliauja pas budin čius glob ėjus ir pas juos gali b ūti iki met ų. O paskui keliauja jau į bendruomeninius globos namus.„ Čia v ėlgi, akcentuojamas budin čių glob ėjų atsiradimas, iš j ų vaikai dar gali gr įžti pas savo t ėvus. D-3 „Į bendruomeninius namus vaikai gali patekti tik su 55 nuolatine globa, bet dabar naujiena atsirado – yra budintys globotojai, kurie irgi pavald ūs socialini ų paslaug ų centrui (j ų dabar yra keturi) – tad jie atstoja tuos laikinuosius globos namus.“ Pats deinstitucionalizacijos projektas baig ėsi 2020 met ų balandžio 30 dien ą, bet d ėl karantino administraciniai projekto procesai šiek tiek užsit ęsė: G-7 „[...] projektas tur ėjo baigtis 2020 m. balandžio 30 dien ą, bet kadangi prasid ėjo karantinas, viskas truput į užsit ęsė [...] dabar iki rugs ėjo pabaigos yra užbaigiamosios veiklos, archyvavimai, atsiskaitymai ir panašiai.“

Taigi, apibendrinant į ši ų dviej ų klausim ų: Deinstitucionalizacija, ar manote, jog vaik ų globos nam ų pertvarka ir bendruomenini ų nam ų k ūrimas Panev ėžyje vyksta efektyviai? Ir 2014 – 2020 metai, kokie J ūsų nuomone didžiausi pokyčiai įvyko vaik ų globos nam ų valdyme informant ų atsakymus, galima teigti, jog pasikeit ė vaiko teisi ų politika valstybiniu lygmeniu – imti kurti bendruomeniniai globos namai. Tiesa, ne abiejose nagrin ėjamuose savivaldyb ėse šie procesai vyko vienodai. Panev ėžio miesto savivaldyb ėje veikian čios dvi analogiškas paslaugas teikian čios institucijos – tik skiriasi j ų pavaldumai, su infrastrukt ūros pirkimu susidorojo kur kas lengviau, o viena iš j ų – visas paslaugas k ūrė nuo nulio. Tuo tarpu Panev ėžio rajone esantys globos namai šiuose procesuose buvo kur kas l ėtesni. Nepaisant visko, visas proced ūras vykstan čias globos namuose lydi administravimas: nupirkti butus ir juos sutvarkyti nepakanka: reikia atitikti nustatytas normas ir gauti veiklos licencijas. Įsteigus šiuos namus telieka pripažinti, jog j ų išlaikymas yra kur kas brangesnis, o abejose savivaldyb ėse vykstan čius deinstitucionalizacijos procesus lydi ir politika.

Jau teorin ėje dalyje min ėta tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba. Siekiant išsiaiškinti ar Panev ėžio rajono ir miesto savivaldyb ėse vyko tarpinstitucinis bendradarbiavimas buvo užduotas klausimas: tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ar jis juntamas Panev ėžyje tarp globos įstaig ų ir rajono/miesto savivaldyb ės ir kit ų institucij ų? Darbo prieduose pateiktoje lentel ėje (žr. 6 priedas) matote išskirtas 2 kategorijas: Teigiamos bendradarbiavimo patirtys ir bendradarbiavimo kli ūtys – tai tarsi išskirti bendradarbiavimo pliusai ir minusai esantys Panev ėžio krašte.

56

7 pav. Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis

Vilniaus miesto vaik ų teisi ų skyrius Panev ėžio miesto ir Kit ų miest ų rajono savivaldybi ų savivaldyb ės tarybos

Panev ėžio Panev ėžio Panev ėžio apskrities vaiko miesto/ rajono socialini ų paslaug ų teisi ų skyrius savivaldyb ė centras

Pertvarkos Socialini ų p aslaug ų regioniniai ir prieži ūros nacionaliniai

ekspertai departamentas Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija

Sudaryta darbo autor ės Kalbant apie teigiamas bendradarbiavimo patirtis, reikia pabr ėžti, jog j ų buvo išskirta tikrai nemažai. Ko gero, tai rodo, jog rajono ir miesto savivaldyb ės, bei jose esan čios vaik ų globos įstaigos supranta bendradarbiavimo įtak ą ir svarb ą geriems pertvarkos rezultatams pasiekti. 7 paveiksle pavaizduotos visos informant ų išskirtos institucijos, su kuriomis bendrauja Panev ėžio miesto ir Rajono savivaldyb ės administruojant vaik ų globos įstaigas. Visi informantai teig ė, jog daugiau ar mažiau bendradarbiavimas vyksta, ir pabr ėžiamas šio bendradarbiavimo ger ėjimas: E-10 „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta nuolat [...] jis ir gal ėtų b ūti kiek efektyvesnis, bet kuo toliau, tuo bendradarbiavimo kokyb ė ir apimtys ger ėja.“ Panev ėžio rajone buv ęs darbuotoj ų pasyvumas ir nenoras bendradarbiauti baig ėsi tada, kuomet apie pertvark ą teigiamai ėmė kalb ėti rajono savivaldyb ės meras: H-13 „Kol neat ėjo tokia diena, kai per pirmadienin į pasitarim ą pasak ė meras: „o vis d ėl to, šeimoje vaikam augti yra geriau“, tai tada vis ų nuomon ė [...] pasikeit ė ir visi prad ėjo dirbti.“ Tai tik dar kart ą įrodo ir įstaigos vadovo ar savivaldyb ės mero vaidmens svarb ą administraciniuose procesuose – jei yra palaikymas, darbuotojai labiau motyvuoti dirbti.

Čia giriamas ir darbuotoj ų įsitraukimas ir to bendradarbiavimo ieškojimas, nebijojimas prašyti pagalbos: I-15 „Rajonas [...] jo skyriaus ved ėjai buvo mažiausiai paženg ę reformos prasme, bet jie buvo labiausiai besidomintys. [...] administracijos direktorius, pats visur dalyvauja, organizuoja pasitarimus, 57 jam yra įdomu, jis strateguoja, pasiima nam ų darbus. Gal to rezultato tokio ap čiuopiamo ir greito nebuvo, bet pati komunikacija ir pats gird ėjimas [...]sakymas man nereikia vaik ų nam ų pertvarkos tokio kaip vieneto, bet norime siekti kokyb ės.“ Taip pat išskirtas ir savivaldyb ės palaikymas, kas iš ties ų, yra labai svarbu, nes globos namai yra pavald ūs savivaldyb ėms ir geri tarpusavio santykiai yra labai svarbu: B-13 „Su miesto savivaldybe taip, labai viskas vyksta efektyviai ir konstruktyviai. Visada yra didelis palaikymas ir pagalba.“

Minimas ir bendradarbiavimas su kitais miestais F-7 „Su kitais miestais bendradarbiaujama, ieškoma glob ėjų, budin čių glob ėjų ir t.t.“ Kaip kitas informantas teigia, jeigu neb ūtų bendradarbiavimo tarp miest ų ir apskritai – tarp institucij ų, vaikams tekt ų ilgai laukti, o tai sumažint ų globos paslaug ų kokyb ę. Pavyzdžiui: yra vaikas, kuris neteko globos Panevėžio mieste, o glob ėjas yra Vilniuje, tad reikia bendradarbiauti su Vilniaus savivaldybe, nes Vilniaus savivaldyb ė turi paruošti glob ėjo vertinimus, surinkti reikiamus dokumentus. Abi savivaldyb ės derina kuo grei čiau visk ą, kad vaikui kuo mažiau tekt ų laukti. Glob ėjas turi atitikti reikiamus reikalavimus. Vaikas gauna glob ą tos savivaldyb ės, kurioje negauna tos globos. A-12 „[...] jeigu neb ūtų nebedradarbiaujama, terminai b ūtų labai išt ęsti ir vaikui tekt ų labai ilgai laukti. Čia labai svarb ūs terminai, datos, nes paslauga yra mokama.“ Bendradarbiavimo klausimu išskiriamas dar vienas svarbus aspektas: regionini ų ekspert ų pagalba: H-19 „Kai ma čiau, kad pertvarka jau ne į t ą pus ę linksta arba kai nelabai kas nor ėdavo prisiimti tam tikr ų darb ų, arba kai nustodavo žmon ės tik ėti pertvarkos s ėkme, tada kviesdavausi ekspert ą ir eidavom pas valdži ą, pas administracijos direktori ų ir kalb ėdavome.“ Tad kaip matome, bendradarbiavimas tikrai juntamas ir visi informantai patvirtino, jog jis Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse vyko ir toliau tęsiasi.

Ta čiau nepaisant to, buvo išskirta ir neigiam ų bendradarbiavimo pusi ų: išskiriamas nesusikalb ėjimas tarp pa čių įstaig ų: D-11 „Kai tik pasinaikino institucin ė globa buvo „gryb ų karas“ [...]. [...] mobili komanda imdavo ir veždavo tuos vaikus, nors ministerijos rekomendacijos buvo išleistos, kad negalima vaiko iki trej ų met ų paimti iš šeimos, nes tam reikia teismo sprendimo, negali į bendruomeninius globos namus atvežti vaiko be sveikatos pažymos, tai iš tikr ųjų – mes daug kariavom, kokius metus tai tikrai.“ Taip pat daugelis pamin ėjo tai, jog pati pertvarkos pradžia buvo labai sunki ir dėl negeb ėjimo bendradarbiauti: B-15 „Su vietin ėmis vaiko teis ėmis – dabar jau gerai, bet pati pradžia buvo labai sunki, kadangi buvo labai daug darbuotojų, kurie at ėjo ne kvalifikuoti, nedirb ę toj srit į, tai buvo tikrai sunku.“ Pasak respondento, b ūta ir konflikt ų, kurie t ęsėsi pakankamai ilgai: I-20 „[...] ministerija, kaip pertvarkos atstov ą kaip mediatori ų ėmė si ųsti į tarpinstitucinius susirinkimus, kad ži ūrėč iau, kas ten vyksta, bet susidariusi situacija, nesusikalb ėjim ų priežastys man iki galo taip ir netapo aiškios. Konfliktai vyko dar iki centralizacijos vaik ų teisi ų, o 2018 metais jie jau buvo itin um ūs.“ Pats informantas mano, jog gin čų pagrindin ė problema yra ta, jog visi tarsi neturi bendro tikslo: I-21 „[...]

58 neišsprendžiami tokie pamatiniai taškai, sakykim, ko mes siekiame. Susitelkiama į vien ą situacij ą kaltindami vieni kitus neveiksnumu, bet visi pamiršta bendro tikslo siekiamyb ę.“ Galb ūt to bendro tikslo netur ėjim ą gal ėjo paveikti ir iš pradži ų buv ęs nusiteikimas prieš reform ą ir jos nesuvokimas: H-2 „[...] prisimenu, [...] buvo tokia nuotaika, kad nebus čia tos reformos, nieko nesp ėsim, niekas ne įvyks. Pas mus [...] šia reforma nelabai kas ir tik ėjo [turima omenyje Panev ėžio rajono savivaldyb ėje – G. Č.].“ O ir norin čių vadovauti, bet ne bendradarbiauti pasak informant ų –pasitaiko: C-13 „Visi labai nori vadovauti, bet niekas bendradarbiauti.“ Tad matome, jos informantai išskyr ė, jog bendradarbiavimas vyksta, ta čiau net ir bendradarbiavime dar yra kur tobul ėti, nes čia dar visko pasitaiko. Blogiausia, kad nesusikalbant, nevykstant bendradarbiavimui nuken čia vykstan čios proced ūros, darb ų kokyb ė.

Taigi, apibendrinant informant ų suteiktas žinias apie tarpintitucin į bendradarbiavim ą Panev ėžio rajone ir mieste, galima teigti, kad jis tarp globos įstaig ų darbuotoj ų iš ties ų juntamas. Čia pabr ėžiama, jog bendradarbiavimas b ūtinas norint, jog tam tikros administracin ės proced ūros neišsit ęst ų. Norima, jog bendradarbiavimas b ūtų efektyvesnis, mat abejose savivaldyb ėse b ūta ir konflikt ų, kaip ir viena informant ė išskyr ė, kad tokie konfliktai gal ėjo atsirasti tiesiog d ėl bendro tikslo netur ėjimo ar skirtingo pertvarkos proces ų ir pa čios kai po tokios suvokimo netur ėjimo.

2018 metais įvyko globos sistemos centralizavimas, dar kitaip šis procesas Lietuvoje žinomas kaip Matuko reforma . Interviu metu užduotas klausimas: 2018 – ųjų met ų vaiko globos sistemos centralizavimas. Kas po jo pasikeit ė Panev ėžio rajono ir miesto globos namų valdyme? Prieduose pateiktoje lentel ėje (žr. 7 priedas) matote šiam klausimui išskirtas kategorijas: Vaiko teisi ų perorganizavimo administracin ės subtilyb ės; Administracin ės atsakomyb ės poky čiai bei Centralizavimo proces ų minusai.

Centralizacijos procesai prasid ėjo nuo 2018 met ų liepos 1 d. A-19 „Vaiko teisi ų apsauga nuo 2018 m. liepos 1 d. kas buvo perduota savivaldyb ėms, nuo šios dienos nei miesto nei rajono savivaldyb ės nebeturi vaiko teisi ų apsaugos skyri ų.“ Vaiko teis ų apsaugos tarnybos tapo pavaldžios centrinei institucijai, o Panev ėžio apskritis dabar turi tik vien ą veik ų teisi ų apsaugos skyri ų: A-20 „Vaiko teisi ų apsauga iškeliavo į valstybin į lygmen į“ ir ėmė dirbti pagal vieningus standartus. Daug kas keit ėsi kalbant apie vaiko pa ėmim ą iš šeimos A-16 „Reitingavimas: atsirado – pirma giminai čiai, o jei j ų n ėra – tada tik globos centras ir t.t.“ taip pat sugriežt ėjo ir paties vaiko patekimas į globos įstaig ą: A-17 „Itin sugriežt ėjo vaiko iki trij ų met ų patekimas į globos įstaig ą.“ Pirmiausia stengiamasi surasti vaiko giminai čius, kurie gali priži ūrėti vaik ą, o jei toki ų vaikas neturi, tik tada gali patekti į globos įstaig ą. Svarbu tai, jog atsirado ir mobiliosios komandos, kurios dirba su šeimomis iš kuri ų paimamas vaikas. Mobilios komandos tikslas – pad ėti šeimai geb ėti tinkamai r ūpintis vaiku, kad jam b ūtų saugu gr įžti į šeim ą.: B-17 „[...] atsirado mobili komanda ir žodžiu, reorganizavo vaiko teises – pradžia buvo labai sunki.“ 59

Vis ų komand ų, globos įstaig ų, o taip pat savivaldybi ų globos skyri ų veiklos yra priži ūrimos ir tikrinamos: B-19 „Panev ėžio miesto ir apskrities skyriai yra. Globos centro veikl ą gali tikrinti prieži ūros departamentas ir valstyb ės vaiko teis ės, bet vaiko teis ės labiau yra kontroliuojantis organas.“ Ta čiau čia yra įdomus niuansas, jeigu atliekama globos centro patikra – jį tikrina kito miesto vaik ų teisi ų skyrius: B-20 „Bet jeigu vykt ų m ūsų (Panev ėžio) miesto globos centro patikra, tai j į tikrint ų kito miesto, ne Panev ėžio vaik ų teis ės.“ Ko gero, tai geras sprendimas, nes tokiu b ūdu m ėginama išvengti asmeniškum ų, korupcijos.

Įvykusiam centralizavimo procesui buvo išskirt ų ir minus ų, informantai teig ė, jog pats jungimas atrod ė tarsi dirbtinis: C-14 „[...] jungimas (centralizavimas) buvo daugiau dirbtinis, nes vis tiek visi nori jaustis viršininkais ir dažnai nebūna tokio gero susikalb ėjimo. „ Visi dažnai vis pabr ėždavo nesusikalb ėjim ą: F-10 „[...] pertvarka yra itin didel ės apimties, tad b ūta ir nesusikalb ėjimo, gin čų , o visa tai apsunkino pat į pertvarkos skland ų proces ą.“ Kuomet buvo naikinami savivaldyb ėse veikiantys vaik ų teisi ų skyriai, tai taip pat apsunkino savivaldybi ų darbuotoj ų darb ą: H-15 „Buvo tada pakankamai sunku. [...] m ūsų vaik ų teis ės fiziškai dar buvo likusios m ūsų pastate ir jos dabar 2020 met ų liepos mėnesio pabaigoje išsikraust ė, dabar [...] yra sunkiau dirbti.“ Pats centralizavimas, administraciniu poži ūriu, atneš ė nemažai naujovi ų – atsirado daug nauj ų teis ės akt ų, pasikeit ė tam tikros proced ūros ir t.t.: H-17 „Funkcij ų vyko labai daug ir jos nebuvo iki galo išgrynintos, pakeitim ų buvo labai daug. Teis ės aktai keit ėsi labai dažnai, vos ne kas kelis m ėnesius. Vos sp ėdavai suprasti kaip taikyti tam tikr ą teis ės akt ą tam tikroje situacijoje – jis ir v ėl pasikeisdavo ir v ėl reikdavo persiorientuoti. [...] ne tik turi persiorientuoti, bet ir kitiems kolegoms tai paaiškinti, kad jie suprast ų.“ Pasak informant ų dar ir dabar dažnai pasitaiko įvairi ų situacij ų, kai neaišku kas už k ą atsakingas ir kur reikia kreiptis. Štai vienas iš H informanto pateikt ų pavyzdži ų: Štai pavyzdžiui: liko trys vaikai Kupiškio rajone, nes jie net registruoti, bet glob ėja gyvena Panev ėžio mieste, o yra registruota Panev ėžio rajone. Ir kokia savivaldyb ė teikia kokius dokumentus, kas į teism ą, o kas teikia dokumentus vaik ų teis ėms ir t.t., kur reikia kreiptis d ėl prašym ų ir pan. ne visada aišku. Tai dar yra toki ų neaiškum ų. Yra dar t ų sprag ų, yra dar k ą taisyti. Apžvelgus informant ų mintis apie centralizacij ą, galima pasteb ėti, jog įvykus vaiko globos centralizavimo procesams visos veiklos kur kas labiau sugriežt ėjo, ta čiau visame procese pastebima ir minus ų, bei tobulintin ų aspekt ų.

Apibendrinant 2018 m. centralizavimo procesus rajono ir miesto savivaldyb ėse nebeliko vaik ų teisi ų apsaugos skyri ų. Visam Panev ėžiui buvo priskirtas vienas Panev ėžio apskrities vaik ų teisi ų apsaugos skyrius. Itin sugriežt ėjo vaik ų patekimas į globos įstaig ą, taip pat k ūrėsi ir naujos pareigyb ės - atsirado mobili komanda. Keit ėsi labai daug funkcij ų, teis ės akt ų ir ne visos proced ūros buvo iki galo išgrynintos, tad j ų įgyvendinimo procese neišvengta ir nesusikalb ėjimo.

60

Labai svarbus šio tyrimo klausimas, kuris leido informantams išskirti pertvarkos pliusus ir minusus buvo: Kokios, J ūsų nuomone, stipriosios ir silpnosios Panev ėžio miesto (rajono) savivaldyb ėse vykstan čios vaik ų globos nam ų pertvarkos administracin ės pus ės? Žemiau pateiktoje lentel ėje ( 9 lentel ė), matysite informant ų nuomone išskirtas pertvarkos stipri ąsias ir silpn ąsias puses arba kitaip tariant: pliusus ir minusus. Šis pateiktas klausimas tarsi apibendrina visus anks čiau užduotus klausimus. Ekspertai, atsakydami į š į klausim ą svarst ė, k ą j ų nuomone šiame krašte pertvarkos metu sek ėsi atlikti, o kas galb ūt vyko ne taip, kaip tik ėtasi. Turbūt ži ūrint į visus susistemintus duomenis kyla mintis, jog kiekvienoje iš lenteli ų atsispindi jau prieš tai išsakytos nuomon ės – taip, iš dalies tai tiesa. Ta čiau uždavus š į klausim ą, kiekvienas ekspertas išskyr ė jau konkre čius faktus, kas j ų nuomone yra tobulintina, arba kaip tik labai sveikintina veikla vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos proceso įgyvendinimo kelyje. Tad šie išsskirti teiginiai respondent ų nuomone pertvarkos silpnosios ir stirpiosios pus ės.

9 Lentel ė. Stipriosios ir silpnosios Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse vykstan čios vaik ų globos nam ų pertvarkos administracin ės pus ės

Pliusai Minusai

Kategorija Įrodantis teiginys Kategorija Įrodantis teiginys

H-18 „Turime 12 seni ūnij ų ir susitikimus su j ų atstovais [...] pokalbi ų metu susirenka seni ūnas, soc. darbuotojai, atvejo vadyba, vaiko teis ės ir kartu ieškome problem ų ir jas sprendžiame. “ B-21 „iš miesto valdžios 2015 C-17 „Panev ėžio miesto silpnoji pus ė, metais buvo didelis palaikymas“. kad jie su vaik ų teisi ų skyriumi kaip ir

Bendradarbia B-22 „[...] kiek buvo priimta Bendradarbiavi konfliktavo, nesutar ė.“ vimas ir Panev ėžio miesto savivaldyb ės mas ir I-19 „Nuolatinis konfliktavimas su vaik ų palaikymas taryboje sprendim ų, kurie lie čia palaikymas teis ėmis vyko Panev ėžyje tiek ir su rajonu pertvark ą [...] nei vienas politikas ir su miesto savivaldyb ėm.“ nebuvo prieš. [...] kai tvirtino apmok ėjim ą tiems budintiems darbuotojams, nei pagalbos pinigus, bei kai buvo skiriami pinigai pirkimui but ų arba nauj ų etat ų k ūrimui: niekada niekas nebalsavo prieš.“

61

I-23 „Rajone: bendradarbiavimas, dalykiniai susitikimai, dom ėjimasis. [...] administracijos direktoriaus prašymu kviet ėmės ir Vilniaus ekspert ą, kad jis suteikt ų metodin ę, ekspertin ę pagalb ą. Labai jaut ėsi j ų dom ėjimasis, žingeidumas.“ A-21 „[...] pagaus ėjo šioje srityje dirban čių specialist ų: yra globos G-13 „projektas nuolat t ęsėsi, pild ėsi centrai, koordinatoriai atsirado, naujomis veiklomis [...]“ psichologai. [...] laikinosios Projekto G-14 „iš „oro“ nukrintan čios temos“ Nauj ų darbo globos specialistai, atvejo nenusp ėja- G-15 „norisi visk ą ramiai iš anksto viet ų k ūrimas vadybininkai.“ mumas planuoti, bet čia tai ne visada pavyksta“. D-14 „Daugiau specialist ų G-16 „[...] labai ilgos proced ūros, nes vis atsirado, psicholog ų pagalbos reikia kažkoki ą nauj ą veikl ą įjungti“. daugiau“.

G-17 „pirminiuose mokymuose buvo labai prastas poži ūris į pertvark ą, priešiškumas“. H-20 „Pas mus [...] nelabai šia reforma kas ir tik ėjo“. G-18 „[...]dabartiniuose ų C-18 „Pertvarkos metu labai keit ėsi mokymuose visiškai kitoks žmoni ų Darbuotoj Darbuotoj ų kaita ir poži ūris regioniniai ekspertai, buto t ų kurie poži ūris ir visiškai kitoks poži ūris į į nepavež ė tempo, po to viena iš ėjo į (geresnis) tos vykstan čios pertvark ą pertvark ą/darb dekret ą“. pertvarkos suvokimas.“ ą E-13 „N ėra šeim ų, norin čių

globoti vyresnio amžiaus vaikus, paauglius“. E-14 „Glob ėjai nori globoti vaikus iki 10 – 11 met ų. Tod ėl reikalinga planuoti krizi ų centro paaugliams veikl ą“.

62

D-15 „Darbuotojai dirbdami įstaigoje jaut ėsi saugesni nei bu te, nes įstaiga lieka įstaiga.„ C-16 „Panev ėžio rajone nebuvo tik ėjimo tuo k ą tu darai. Pradedant nuo rajono savivaldyb ės darbuotoj ų, baigiant globos nam ų darbuotojais“. I-10 „Vistik didelis minusas buvo ekspert ų kaita, ne užmegztas santykis su įstaiga, ta s pasitik ėjimas ir j ų, ir m ūsų, yra tas kertinis akmuo.“ I-24 „Kai buvo rengiamas bendruomenini ų globos nam ų infrastrukt ūros projektas, keit ėsi soc. paramos ved ėja -(ai). Tuo metu pertvarkos procesai jau buvo paženg ę. Naujiems ved ėjams teko koreguoti pertv arkos vizijas savo savivaldyb ėse. B-24 „Darbuotoj ų pradžioje buvo tr ūkumas, tr ūko ger ų kvalifikuot ų specialist ų.“ E-15 „L ėtokai prasid ėję procesai šiuo metu vyksta gana spar čiai.“ E-18 „Į globos namus nebepatenka vaikai iki 10 met ų.“ E-1 „Rajone l ėtokai procesai prasid ėjo“. Įsib ėgėjusios I-27 „Mieste ir rajone nebuvo Pertvarkos H-19 „[...] gal ėjome anks čiau pertvark ą pertvarkos paimam ų daug naujagimi ų iš darb ų pradžia Panev ėžio rajone prad ėti“. rezulatatai šeim ų. Pvz. Šiauli ų regionas: [...] čia naujagimi ų tur ėjom po kelet ą per m ėnes į, [...] Panev ėžio krašte jų b ūdavo vos keli per metus.“ E-12 „Didel ė teritorija, tod ėl didel ės Globos nam ų E-17 „Planuojamas globos centro globos centro s ąnaudos transportui, infrastrukt ūra perk ėlimas į susisiekimo atžvilgiu sud ėtinga ir glob ėjams pasiekti globos / lokacija patogesn ę viet ą.“ centr ą.“

63

I-25 „Mieste: pliusas – įsigijo Globos nam ų C-8 „Ra jonas, ži ūrint socialinius reikalus, butus (vis ą reikiam ą finansiniai, yra gerokai atsilik ęs nuo miesto.“ infrastrukt ūrą), tad kiekybiškai lokacijos/ H-14 „[...] problema buvo ne pa čiame ū labai viskas gražu.“ infrastrukt ros finansavime, o atokioj vietov ėj – sunkumai Linkau čiai.“ H-20 „Minusas yra atstumai, sunku visk ą sureguliuoti paslaugas Panev ėžio rajone. [...] mieste visi yra vienoje vietoje, o rajone yra kur kas sunkiau.“ F-14 „[...] nors j ų (bendruomenini ų globos nam ų) išlaikymas yra brangesnis“. A-22 „[...] pagrindinis tikslas, kad visi vaikai augt ų šeimose, tai tikslas vis dar nepasiektas ir mano manymu, kad jis bus dar ilgai nepasiektas. [...] vaikai iš laikinosios globos vis tiek pereina į Pertvarkos nuolatin ę glob ą – paslaug ų ir pagalbos tiksl ų yra daug, bet situacija vis dar sunkiai įgyvendinimas kei čiasi.“ I-26 „[...]susiduriama su problema kai reikia apgyvendinti negali ą turin čius vaikus. [...] darbuotojai visiškai nepasireng ę su jais dirbti.“

Informant ų paprašius išskirti vykusios pertvarkos pliusus ir minusus daugelis iš j ų akcentavo pagrindin į plius ą: bendradarbiavim ą, palaikym ą. Ta čiau prakalbus apie minusus, nemažai informant ų išskyr ė pa čių darbuotoj ų netik ėjim ą pertvarka ir jos s ėkme. Štai informantas H-20 teig ė, kad „Pas mus [...] nelabai šia reforma kas ir tik ėjo“. Toki ų pasyvumo apraišk ų, kai b ūta ir mokym ų, organizuot ų vaik ų globos nam ų pertvarkai dalyvių tarpe, pasak informanto G-17 „pirminiuose mokymuose buvo labai prastas poži ūris į pertvark ą, priešiškumas“.

Aptariant duomenis matome, jog vykstant mokymams išryšk ėjo ir tai, jog tr ūko specialist ų ir reik ėjo kurti naujas darbo vietas. Tad dar vienas išskirtas pliusas buvo specialist ų pagaus ėjimas pertvarkos metu. A-21 „[...] pagaus ėjo šioje srityje dirban čių specialist ų: yra globos centrai,

64 koordinatoriai atsirado, psichologai. [...] laikinosios globos specialistai, atvejo vadybininkai.“ Toks specialist ų pagaus ėjimas, be jokios abejon ės, pad ėjo s ėkmingiau siekti užsibr ėžt ų pertvarkos tiksl ų.

Kalbant su vienu informantu, šis pabr ėžė, jog per ėjimo minusas buvo tas, kad dažnai patys pertvarkos procesai buvo nenusp ėjami, ir dažnai tam tikros proced ūros užsitęsdavo arba iškildavo nauj ų proced ūrų poreikis, tad reik ėdavo skubiai reaguoti, tad iš anksto visko susiplanuoti darbuotojai ne visada gal ėjo: G-15 „norisi visk ą ramiai iš anksto planuoti, bet čia tai ne visada pavyksta“. G-16 „[...] labai ilgos proced ūros, nes vis reikia kažkoki ą nauj ą veikl ą įjungti“ .

Bene didžiausia informant ų dalis pabr ėžė darbuotoj ų kaitos problem ą: I-10 „Vistik didelis minusas buvo ekspert ų kaita, ne užmegztas santykis su įstaiga, tas pasitik ėjimas ir j ų, ir m ūsų, yra tas kertinis akmuo “ , bei pat į darbuotoj ų neigiam ą poži ūrį į pertvark ą: H-20 „Pas mus [...] nelabai šia reforma kas ir tik ėjo“. Tiesa, b ėgant metams, toks neigiamas darbuotoj ų poži ūris keit ėsi.

Rajono minusas buvo tas, jog čia pertvarkos procesai prasid ėjo kur kas l ėč iau nei Panev ėžio mieste: E-1 „Rajone l ėtokai procesai prasid ėjo“; H-19 „[...] gal ėjome anks čiau pertvark ą Panev ėžio rajone prad ėti“. Taip yra d ėl to, kad čia ir buvo ta darbuotoj ų netik ėjimo pertvarka problema. Iš pradži ų daugelis dels ė prad ėti pertvarkos darbus, bet po to ir čia visi procesai pamažu įsib ėgėjo: E-15 „L ėtokai prasid ėję procesai šiuo metu vyksta gana spar čiai.“ Bendras išskirtas abiej ų savivaldybi ų pliusas buvo tas, jog čia globos namuose beveik nebuvo naujagimi ų: I-27 „Mieste ir rajone nebuvo paimam ų daug naujagimi ų iš šeim ų. Pvz. Šiauli ų regionas: [...] čia naujagimi ų tur ėjom po kelet ą per m ėnes į, [...] Panev ėžio krašte j ų b ūdavo vos keli per metus.“

Kalbant apie finansinius, lokacijos ir infrastrukt ūros klausimus, daugiausia minus ų buvo išskirta Panev ėžio rajone esantiems vaik ų globos namams, kurie dabar veikia kaip globos centras, bet juose vis dar gyvena ir vaikai. Didžiausias minusas tas, kad rajono globos nam ų lokacija yra ypatingai nepatogi: E-12 „Didel ė teritorija, tod ėl didel ės globos centro s ąnaudos transportui, sud ėtinga ir glob ėjams pasiekti globos centr ą.“; H-20 „Minusas yra atstumai, sunku visk ą sureguliuoti paslaugas Panev ėžio rajone. [...] mieste visi yra vienoje vietoje, o rajone yra kur kas sunkiau. “ Čia matome išskirt ą mint į, jog mieste viskas yra kur kas patogiau, tai reiškia, kad į miest ą kur kas lengviau prisikviesti dirbti kvalifikuotus darbuotojus, pvz. psichologus. Tuo tarpu rajone, kuomet įstaigos vietov ė yra ypa č strategiškai nepatogi – sunkiau rasti darbuotoj ų, o ir vykdyti veikl ą yra kur kas sunkiau. Tiesa, reikia pasidžiaugti, jog tai buvo suprasta ir globos centras Linkau čiuose planuojamas perkelti į Smilgius: E-17 „Planuojamas globos centro perk ėlimas į susisiekimo atžvilgiu patogesn ę viet ą.“ Tuo tarpu Panev ėžio mieste su infrastrukt ūros įsigijimu, o taip pat su įstaig ų nepasiekiamumu – problem ų n ėra: I-25 „Mieste: pliusas – įsigijo butus (vis ą reikiam ą infrastrukt ūrą), tad kiekybiškai labai viskas gražu.“ Čia jau yra 4 bendruomeniniai globos namai (butai) ir Panev ėžio socialini ų paslaug ų centras.

65

Pagrindinis vaik ų nam ų deinstitucionalizacijos proceso tikslas buvo, kad vaikai augt ų šeimose, kad j ų kuo mažiau patekt ų į globos namus. Gaila, bet yra informant ų, kurie sako, jog pertvarkos tikslai vis d ėl to n ėra iki galo įgyvendinti. A-22 „[...] pagrindinis tikslas, kad visi vaikai augt ų šeimose, tai tikslas vis dar nepasiektas ir mano manymu, kad jis bus dar ilgai nepasiektas. [...] vaikai iš laikinosios globos vis tiek pereina į nuolatin ę glob ą – paslaug ų ir pagalbos yra daug, bet situacija vis dar sunkiai kei čiasi.“ I-26 „[...]susiduriama su problema kai reikia apgyvendinti negali ą turin čius vaikus. [...] darbuotojai visiškai nepasireng ę su jais dirbti.“ Čia taip pat išskiriama ir kita problema – negali ą turin čių vaik ų patekimas į globos namus ir j ų prieži ūra – tokiems atvejams yra nepasiruoš ę tiek miesto, tiek rajono globos namai.

Reziumuojant respondent ų išskirtus pertvarkos Panev ėžio rajono ir miesto savivaldyb ėse pliusus ir minusus, galima daryti išvad ą, kad bendradarbiavimo ir palaikymo klausimais Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ės gali pasidžiaugti. Ta čiau nepaisant visko b ūta ir nesusikalb ėjimo, taip pat neišvengta ir konflikt ų. Didel ė minus ų pus ė ta, jog dažnai pa čia pertvarka netik ėjo tos pertvarkos įgyvendintojai yra savivaldybi ų ar net globos įstaig ų darbuotojai. Nemažai informat ų pabr ėžė ir Panev ėžio rajone esan čių globos nam ų (dabar globos centro) nepatogios vietov ės klausim ą, taip pat minimas pradžioje buv ęs kvalifikuot ų darbuotoj ų tr ūkumas. Ir kaip bebūtų gaila, atliekant visus interviu kone visi informantai pasvarst ę sugeb ėdavo išskirti pliusus pagrinde tik iš bendradarbiavimo pus ės, ta čiau paklausus apie silpn ąsias puses, dažnai pasigirsdavo kur kas daugiau pamčstym ų ir kitais, su pertvarka susijusiais klausimais. Tad nors 2014 – 2020 metais vykusius globos nam ų decentralizacijos procesus vertinti iš ties ų labai sud ėtinga, galime teigti, jog visi respondentai deinstitucionalizacijos procese, vykusiame Panev ėžio miesto ir rajono savivladyb ėse mato nemažai minus ų ir tobulintin ų aspekt ų. Na, o rekomendacijas kiekvienai institucijai darbo autor ė pateik ė rekomendacij ų dalyje.

66

IŠVADOS

Teorin ės dalies išvados:

1. Lietuvos įstatym ų ir teis ės akt ų, bei j ų pakeitim ų analiz ė parod ė, kad Lietuvoje po nepriklausomybes atk ūrimo reik ėjo sukurti nauj ą vaiko globos srities sistem ą. Jos k ūrimui daug dav ė jau po 1990 met ų pasirašomos įvairios tarptautin ės sutartys, tokios kaip Hagos konvencija d ėl vaik ų apsaugos, vaiko teisi ų konvencija. Autor ė išskyr ė 3 pagrindinius vaik ų globos nam ų administravimo etapus: 1) Nuo 1990 m. iki 2006 m. – globos nam ų steigimas ir administracini ų nuostat ų k ūrimas; 2) Nuo 2006 m. iki 2014 m. – globos nam ų nuostat ų pakeitim ų ir įgyvendinimo projektai, analiz ė; 3) Nuo 2014 m. iki 2020 m. – vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarka. Apibendrinant šiuos tris išskirtus etapus galima teigti, kad nuo 1990 met ų iki 2020 met ų nuveikta iš ties ų nemažai: šiuo laikotarpiu kurta ir tobulinta vaiko globos sistema, o 2014 metais vaiko globa įstaigose buvo imta reorganizuoti – prasid ėjo deinstitucionalizacijos procesai. Tad visi šie 30 nepriklausomos Lietuvos met ų, socialin ėje apsaugos srityje buvo lydimi begale nauj ų sutar čių, teis ės akt ų, įvairi ų administracini ų pakitim ų. 2. Nagrin ėjant mokslin ę literat ūrą ir įvairius teis ės aktus, pasteb ėta, jog darbuotoj ų kompetencijos kėlimas ir darbuotoj ų mokymas yra ypatingai svarbus s ėkmingai institucij ų veiklai. Jau nuo pat Lietuvos nepriklausomyb ės atk ūrimo leisti įstatymai, reglamentuojantys globos nam ų darbuotoj ų rengim ą. Iš pradži ų tai daryta skubos tvarka, mat naujai atkurtai valstybei reik ėjo kvalifikuot ų specialist ų. Po to prasid ėjo socialinio darbo pl ėtros laikotarpis: imti kelti kvalifikaciniai reikalavimai socialiniams darbuotojams, bei j ų pad ėjėjams. 2008 metais Lietuvoje atsirado ir GIMK mokym ų programa, kuri Lietuvoje iki šiol yra viena iš pagrindini ų globos įstaig ų darbuotoj ų ir glob ėjų mokymo program ų. Prasid ėjus per ėjimui nuo vaiko institucin ės prie bendruomenin ės globos skiriamas dar didesnis d ėmesys socialini ų darbuotoj ų pasiruošimui ir j ų kvalifikacijos kėlimui. Toki ų mokym ų tikslas parengti profesionalius darbuotojus, galinčius s ėkmingai įgyvendinti per ėjim ą prie bendruomenin ės vaiko globos. Galima daryti prielaid ą, jog pertvarkos metu parodytas d ėmesys darbuotoj ų mokymams ir j ų kompetencijos k ėlimui tik dar kart ą įrodo, kad s ėkmingam socialin ės apsaugos sistemos darbui vaiko globos įstaigose itin svarb ūs ir kompetetingi šios srities darbuotojai. 3. Išanalizavus savivaldybi ų veikl ą vaik ų globos nam ų administravime, pasteb ėta, jog savivaldyb ėms tenka itin svarbus vaidmuo – jos r ūpinasi savivaldyb ėje esan čių beglobi ų vaik ų gerove: administruoja savivaldyb ėse jiems pavaldžias globos įstaigas, skiria ir išmoka socialines pašalpas, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis tam, kad pagerint ų socialini ų paslaug ų teikim ą, rengia

67

socialini ų paslaug ų planus. Savivaldyb ės atlieka ir kontroliavimo funkcij ą: jos privalo užtikrinti, kad savivaldyb ėje teikiamos globos paslaugos b ūtų kokybiškos ir atitinkan čios keliamus reikalavimus. Panev ėžio rajono savivaldyb ė ir Panev ėžio miesto savivaldyb ė administruoja po vien ą joms priklausan čią vaik ų globos įstaig ą. Rajone veikia Linkau čių globos centras, o Panev ėžio mieste Panev ėžio socialini ų paslaug ų bendruomeniniai vaik ų globos namai. 4. Atlikus mokslin ės literat ūros analiz ę paaišk ėjo, jog vaiko globos deinstitucionalizacija arba globos nam ų pertvarka – terminai, kurie visuomen ėje suprantami kaip to paties proceso sinonimai. Deinstitucionalizacija Lietuvoje prasid ėjo 2014 metais ir pagrindinis jos tikslas yra panaikinti institucin ę glob ą ir pereiti prie bendruomenini ų globos paslaug ų. Už pertvarkos įgyvendinimo koordinavim ą buvo atsakinga Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija. Pertvarkos sklandumu regionuose r ūpinosi regioniniai pertvarkos ekspertai. Deinstitucionalizacijos proceso s ėkmei čia itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, pertvarkos finansavimo tinkamas paskirstymas (infrastrukt ūros pirkimas, darbuotoj ų mokym ų rengimas ir t.t.).

Empirin ės dalies išvados:

5. Remiantis tyrimo duomen ų analize, pertvarkos metu buvo vykdomas darbuotoj ų mokymas – rengimas pertvarkai. Jau įsib ėgėjus pertvarkai, mokymai nebuvo nutraukti – jie buvo t ęsiami pagal iškeliam ų mokym ų poreik į. Vieni pagrindini ų mokym ų glob ėjams ir globos namuose dirbantiems darbuotojams Lietuvoje yra GIMK mokymai, kurie buvo privalomi visiems globos įstaig ų darbuotojams. Visi mokymai buvo organizuojami pagal tam tikras proced ūras, tur ėjo terminus, o jų pirkimas buvo skelbiamas konkurso b ūdu. Nors konkurso b ūdu skelbiami konkursai ir l ėtino mokym ų proced ūras, ta čiau tokios proced ūros buvo neišvengiamos. Nepaisant to, jog mokymai vyko – ne visi darbuotojai buvo paruošti tinkamai – daugelis dar lig šiol neturi tam tikr ų geb ėjim ų, pvz. neturi pakankamai žini ų, kaip dirbti su vaikais turin čiais negali ą. Tad galima teigti, jog ir mokym ų organizavime nebuvo išvengta klaid ų. 6. Išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti jog Panev ėžio krašte deinstitucionalizacijos metu vyko tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tai buvo: bendradarbiavimas su kitais miestais, savivaldybi ų administracija palaik ė globos įstaig ų darbuotojus, jei kildavo daugiau nesusipratim ų – kviesdavosi regionin į pertvarkos ekspert ą į pagalb ą. Ta čiau, nepaisant paties bendradarbiavimo fakto, jis ne visada buvo veiksmingas. Dažnai vykdavo savivaldyb ės ir globos įstaig ų konfliktai su Panev ėžio apskrities vaiko teisi ų skyriumi. Tyrimo metu respondentai išsak ė tai, jog visos šios įstaigos netur ėjo bendro tikslo. Tad galima daryti prielaid ą, jog d ėl šios priežasties bendradarbiavimas dažnai nebuvo veiksmingas, o d ėl nesusikalb ėjimo, bei vykusi ų nesutarim ų nukent ėti gal ėjo tuo metu svarbios proced ūros ir j ų kokyb ė.

68

7. Peržvelgus tyrimo duomenis, pastebima, jog patys didžiausi poky čiai vaiko globos nam ų administravime prasid ėjo vaik ų nam ų deinstitucionalizacijos metu – 2014 metais. Nuo tada Panev ėžyje imta naikinti institucin ė globa, imti įrengin ėti bendruomeniniai globos namai – pirkti butai. Itin įdomu tai, jog Panev ėžio mieste dabar veikia 2 įstaigos, kolegialiai teikian čios vaik ų globos paslaug ą. Viena iš j ų ministerijai pavald ūs Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų namai ir Panev ėžio miesto savivaldybei pavald ūs socialini ų paslaug ų centro bendruomeniniai vaik ų globos namai. B ūst ų įrengimui taikomi griežti reikalavimai, kuri ų kiekviena savivaldyb ė privalo laikytis. Pertvarka finansuota iš Europos s ąjungos fond ų, bei savivaldybi ų skiriam ų l ėšų. 8. Atsakant į empirinio tyrimo problemin į klausim ą: kaip Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse pasikeit ė globos nam ų valdymas, prasidėjus deinstitucionalizacijos procesams, galima sakyti, jog deinstitucionalizacijos procesai, kurie vyko visoje Lietuvoje, Panev ėžio krašte taip pat pakoregavo tam tikrus globos nam ų valdymo procesus. Galb ūt iš pirmo žvilgsnio b ūtų galima teigti, kad Panevėžio mieste pertvarkos procesai vyko sklandžiau, mat čia priešingai nei Panev ėžio rajono savivaldyb ės globos įstaigoje, pertvarka prasid ėjo anks čiau, infrastrukt ūra nupirkta buvo taip pat – grei čiau. Ta čiau tyrimo respondentai teig ė, jog Panev ėžio rajone pertvarkos lėtesnius procesus paveik ė strategiškai nepatogios vietov ės problema, be to, čia buvo itin stengiamasi ži ūrėti į kokyb ę. 9. Apibendrinant vis ų Panev ėžio krašto vaik ų globos nam ų valdym ą, reikia pabr ėžti tai, jog visus įvykusius deinstitucionalizacijos procesus vertinti iš ties ų labai sud ėtinga. Pagrindinis pokytis tas, jog visose globos įstaigose pasikeit ė vaiko globos politika – panaikinta institucin ė globa. Nepaisant to, kad deinstitucionalizacijos procesai Lietuvoje jau baig ėsi – ne visoje Lietuvoje beglobiai vaikai auga bendruomeniniuose globos namuose, taip pat vykę ne visi įvyk ę pertvarkos procesai vertinami teigiamai, tyrime dalyvav ę respondentai vis dar mato begal ę tobulintin ų niuans ų, tad ir net at ėjus oficialiai pertvarkos pabaigos datai, vaiko globos administravimo procesuose dar tikrai yra k ą tobulinti.

69

REKOMENDACIJOS

Atlikus teorin ės dalies analiz ę bei įvertinus gautus tyrimo rezultatus, pateikiamos praktin ės rekomendacijos tirt ų viešojo sektoriaus institucij ų darbuotojams ir įstaig ų vadovams, kaip b ūtų galima patobulinti pertvarkos metu prad ėtus procesus ir palaikyti j ų kokyb ės gerinim ą.

Panev ėžio rajono ir miesto savivaldybi ų administracijai:

1. Panev ėžio rajono savivaldybei bendruomeninius globos namus įrengti strategiškai patogiose vietose tam, kad į globos namus b ūtų patogu atvykti psichologams, ten dirbantiems darbuotojams, o ten gyvenantiems vaikams būtų galima patogiai pasiekti mokykl ą. 2. Panev ėžio rajono savivaldybei daugiau bendradarbiauti su seni ūnijomis (rengiat reguliarius susirinkimus) ir ten dirban čiais darbuotojais tam, jog b ūtų žinoma į socialin ę rizik ą patekusi ų šeim ų situacija – tokiu b ūdu bandant išvengti didesnio vaik ų patekimo į bendruomeninius vaik ų namus. 3. Sukurti darbuotoj ų motyvavimo sistem ą, kuri motyvuot ų darbuotojus dirban čius su vaiko globos įstaig ų administravimo procesais. Toks sistemos pavyzdys gal ėtų b ūti: pasirenkam ų nemokam ų kurs ų lankymas profesiniam tobul ėjimui, toks profesinis tobul ėjimas gal ėtų stipriau užtikrinti valstyb ės tarnautojo karjeros galimybi ų augim ą. Čia labai svarbi ir skyri ų vadov ų pozicija – vadovai tur ėtų motyvuoti darbuotojus tobul ėti, informuoti apie art ėjan čius poky čius, labiau vertinti jų pastangas. 4. Siekiant gerinti darbo kokyb ę aktyviai bendradarbiauti su ne tik savo rajono, bet ir kit ų miest ų globos įstaigomis, palaikyti gerus ryšius, susitikim ų metu ar to paprašius dalintis turima informacija su vaik ų teisi ų apsaugos skyriais kartu ieškant sprendim ų į iškilusius klausimus. 5. Siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teises bei gerov ę, organizuoti darbuotoj ų mokymus kaip elgtis su negali ą turin čiais vaikais ir bendrai su savivaldyb ėje esan čiomis globos įstaigomis sukurti kokybišk ą, reikalavimus atitinkan čią globos paslaug ą ir vaikams turintiems negali ą. 6. Prasid ėjus Covid-19 pandemijai, visi organizuoti mokymai nusik ėlė į tolimesnes datas. Didžiajai daliai darb ų keliantis į virtuali ą erdv ę, b ūtų verta apm ąstyti darbuotoj ų mokym ų, seminar ų organizavimo nuotoliniu b ūdu galimyb ę. Tokiu b ūdu, net ir įvairi ų pandemij ų metu kompetencijos kėlimo ir darbuotojo tobulinimosi procesai neb ūtų stabdomi.

Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų namams:

7. Vystyti tarpinstitucin į bendradarbiavim ą su Panev ėžio miesto savivaldybe, bei Panev ėžio mieste esan čiu Panev ėžio socialini ų paslaug ų centru, apsvarstant id ėją ateityje šias dvi tokias pa čias globos paslaugas teikian čias įstaigas sujungti į vien ą.

70

Panev ėžio socialini ų paslaug ų namams:

8. Aktyviai palaikyti bendradarbiavim ą su Panev ėžio miesto savivaldybe, bei Panev ėžio apskrities vaiko teisi ų skyriumi. Pabandyti rengti bendrus darbuotoj ų susitikimus, pasitarimus vaiko globos įstaig ų administravimo klausimais. J ų metu stengtis rasti vien ą bendr ą vizij ą kaip gi tur ėtų atrodyti Panev ėžio miesto vaiko globos įstaig ų veikla, tam, kad b ūtų išvengiama konflikt ų, kurie apsunkina darb ą. 9. Siekiant palaikyti darbuotoj ų kvalifikacij ą, toliau t ęsti mokymus darbuotojams, ta čiau į juos ne įtraukiant globos įstaig ų vadov ų tam, kad mokym ų metu, darbuotojai nebijodami dr ąsiai gal ėtų reikšti savo mintis, atskleisti įstaig ų silpn ąsias puses ir bandyt ų ieškoti silpn ųjų viet ų, apie kurias būtų galima diskutuoti su mokym ų lektoriais.

Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijai:

10. Prieš išleidžiant svarb ų vaik ų globos teis ės akt ą ar jo pakeitim ą, rekomenduojama surengti pasitarim ą su miest ų ar rajonų savivaldybi ų darbuotojais, kurie turi artimesn į ir glaudesn į ryš į su jų pavaldume esan čiomis globos įstaigomis. Pasitarus su savivaldyb ėmis tam tikr ų įstatym ų pri ėmimas bus veiksmingesnis. 11. Siekiant palaikyti kokyb ę, pasibaigus vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos procesui – toliau priži ūrėti, jog savivaldyb ėse b ūtų tinkamai administruojami ir palaikomi pertvarkos procesai. Tokiai prieži ūrai b ūtų protinga ir toliau tur ėti regioninius ekspertus, kurie kilus konfliktams, neaiškumams ar pan. vis dar galėtų teikti profesionali ą pagalb ą savivaldyb ėse esantiems globos namams.

71

BIBLIOGRAFINI Ų ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS

Moksliniai šaltiniai:

1. Aidukait ė, Jolanta, Natalija Bogdanova, ir Arvydas Guogis. Gerov ės valstyb ės k ūrimas Lietuvoje: mitas ar realyb ė? Vilnius: Lietuvos socialini ų tyrim ų centras, 2012 2. Astrauskas, Algirdas . Vietos savivaldos samprata ir savivaldyb ės institucin ė strukt ūra . Vilnius, 2003 3. Barkauskait ė, Marija ir Viktorija Grikp ėdien ė. Vaik ų globos ir r ūpybos Lietuvoje istorin ės pedagogin ės raidos apžvalga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1998 4. Bitinas, Audrius. „Pinigin ės socialin ės paramos pertvarka: esminiai poky čiai ir tendencijos“, Socialini ų moksl ų studijos, 6,3 (2014): 590-610. 5. Bitinas, Bronislavas, Liudmila Rupšien ė ir Vilma Žydži ūnait ė. Kokybini ų tyrim ų metodologija . Klaip ėda, 2008. 6. Bivainis, Juozas, ir Živil ė Tun čikien ė. Viešojo sektoriaus institucij ų strateginis planavimas. Vilnius: Technika, 2009 7. Bronušien ė, Simona. „How Do We Understand the Principal of “Money Follows the Client” in the Context of Deinstitutionalization of Child Care.“ Societal Innovations for Global Growth: Research Papers, no. 1 (2014): 63-81. 8. Čižikien ė, Janina. „Institutional Care System Transformation: Trends and Perspectives for the Development of Child Care Institutions“, Izgl ītības Reforma Visp ārizgl ītojošaj ā Skola : Izgl ītības Satura P ētijum ī Un Ieviešanas Probl ēmas 2 (2018): 2-35. https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15643/34016098.pdf?sequence=1&isAllowed= y 9. Dromantien ė, Leta. Socialin ės Europos k ūrimas . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008 10. Dunajevas, Eugenijus. ,,Asmenini ų Socialini ų Paslaug ų Deinstitucionalizacija Pokomunistin ėje Lietuvoje.“ STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 6 (2012), 45-63. https://www.researchgate.net/publication/330708883_Asmeniniu_socialiniu_paslaugu_deinstitu cionalizacija_pokomunistineje_Lietuvoje 11. Genien ė, Rasa, and Egl ė Šumskien ė. „Stacionarios Globos Pertvarka Lietuvoje Institucionalizmo Teorijos Poži ūriu“. STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12, no. 12 (2016): 74-89. https://www.journals.vu.lt/STEPP/article/view/9818/7637 12. Guogis, Arvydas. "Socialini ų Paslaug ų Ekonominiai Svertai Lietuvos Savivaldyb ėse." Socialinis Darbas: Mokslo Darbai, no. 4 (2005): 66-73.

72

13. Gvaldait ė, Lijana, ir Sandra Šimkonyt ė. „Vaik ų Globos Nam ų Deinstitucionalizacija Lietuvoje: Ar „vežimas“ Jud ės į Priek į?“. STEPP: Socialin ė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika 12, no. 12 (2016): 55-73. https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/9817/7636 14. Gudžinskien ė, Vida, Raudeli ūnait ė Rita, ir Uscila Rokas. „Socialini ų Darbuotoj ų Patirtys Rengiant Vaikus Savarankiškam Gyvenimui Bendruomeniniuose Vaik ų Globos Namuose“. Pedagogika: Mokslo Darbai 125, no. 1 (2017): 158-174. 15. Ivanova, Vyara and George Bogdanov. „The Deinstitutionalization of Children in Bulgaria –The Role of the EU“. Social policy & administration . 47, NO. 2, (2013): 199–217. 16. Kęstutis Kardelis. Mokslini ų tyrim ų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002. 17. Ko żuch, Barbara, ir Katarzyna Sienkiewicz-Małyjurek. „Key Factors of Inter-organisational Collaboration in the Public Sector and Their Strength“. International Journal of Contemporary Management 15, no. 3 (2016): 123-44. Ži ūrėta 2020 m. liepos 28 d., https://www.ejournals.eu/ijcm/2016/Numer-15(3)/art/8222/ 18. Kiaunyt ė, Asta ir Viktorija Lygnugarien ė. „Vaiko globos sistemin ė pertvarka kaip išš ūkis socialini ų darbuotoj ų profesionalumui: kas parodo supervizijos ir intervizijos poreik į?“ Socialinis darbas. Patirtis ir metodai . 23, 1, (2019): 69-94. http://sd.vdu.lt/index.php/naujausias- numeris/429-vaiko-globos-sistemine-pertvarka-kaip-issukis-socialiniu-darbuotoju- profesionalumui-kas-parodo-supervizijos-ir-intervizijos-poreiki 19. Kvale, Steinar. Doing Interviews . Qualitative Research Kit. London: SAGE Publications, Ltd. 2007. http://methods.sagepub.com/book/doing-interviews/n2.xml 20. Kviesnien ė, Giedr ė ir Valdon ė Indrašien ė. Socialinio darbo ypatumai vaik ų globos namuose. Vilnius: Socialin ės apsaugos ir darbo ministerija, 2008 21. Stražinskait ė, Dalia ir Giedr ė Kvieskien ė. „Lietuvos ir Vengrijos vaik ų globos sistem ų palyginimas“, Socialinis ugdymas . 40 (2015): 39–53. 22. Socialinis darbas ir vaiko teis ės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008 23. Tamoši ūnas, Teodoras ir Viktorija Želvyt ė. „Vaiko teisi ų apsaugos sistemos valdymo prioritetai: teisin ės baz ės ir savivaldybi ų ekspert ų nuostat ų analiz ė“. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2010. 4 (20). 154-168. 24. Vareikyt ė, Audron ė. „Socialinio darbo raida Lietuvoje“ Iš Socialinis darbas, Profesin ė veikla, metodai ir klientai: vadov ėlis . Sud. Jautr ė Ramut ė Šink ūnien ė. 17-44. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010 25. Židži ūnait ė, Vilma, ir Stanislav Sabaliauskas. Kokybiniai tyrimai principai ir metodai. Vilnius, 2017 26. Žalimien ė, Laimut ė. Vaik ų socialin ės globos kokyb ė ir jos vertinimas . Vilnius, 2007

73

Teis ės ir kiti normatyviniai aktai:

27. „D ėl Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų nam ų nuostat ų patvirtinimo“. LRS. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.377180?positionInSearchResults=17&searchModelU UID=00022cac-8e8e-4960-827e-79d2c50abf49 28. „D ėl Bendr ųjų valstyb ės ir savivaldybi ų vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo“. LRS. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.252085?positionInSearchResults=165&searchModel UUID=00022cac-8e8e-4960-827e-79d2c50abf49 29. „D ėl prisijungimo prie 1989 m. lapkri čio 20 d. Konvencijos d ėl vaiko teisi ų Nr. 11P“. TAR. Ži ūrėta 2019 lapkri čio 10 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6831?jfwid=73odxu8jg 30. „D ėl Socialin ės globos norm ų aprašo patvirtinimo‘‘. LRS. Ži ūrėta 2020 m. kovo 20 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292682 31. „D ėl Jungtini ų Taut ų vaiko teisi ų konvencijos ratifikavimo“. LRS. Ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.18370?positionInSearchResults=21&searchModelUU ID=8c054b9f-4c25-4165-9451-97a9a126e230 32. Dėl pavedimo Kauno miesto savivaldyb ės kontrol ės ir audito tarnybai atlikti Kauno vaik ų globos nam ų ,,Atžalynas“ finansin į ir veiklos audit ą. LRS. Ži ūrėta 2019 m. gruodžio 23 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAPIS.49948?positionInSearchResults=0&searchModelUU ID=dd466b6f-07ba-4178-ae72-2ef5137c7f2e 33. „D ėl Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-304 „D ėl Panev ėžio Algimanto Bandzos k ūdiki ų ir vaik ų globos nam ų nuostat ų patvirtinimo“ pakeitimo‘‘. LRS. Ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6af65230d3d611e8a3fadd00a256c61a?positionInSearchRes ults=0&searchModelUUID=a633eea1-035f-4ba6-9533-2aed09b2780c 34. „D ėl Socialini ų paslaug ų katalogo 2000 m. patvirtinimo“. LRS. Žiūrėta 2019 m. gruodžio 28 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.252940?positionInSearchResults=0&searchModelUU ID=dd466b6f-07ba-4178-ae72-2ef5137c7f2e 35. „D ėl socialin ės apsaugos specialist ų rengimo Lietuvos mokymo įstaigose“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E093DC2BD8D1 36. „D ėl šeimyn ų (šeimynini ų globos nam ų) materialinio apr ūpinimo“. LRS. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://e- 74

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.7689?positionInSearchResults=299&searchModelUU ID=00022cac-8e8e-4960-827e-79d2c50abf49 37. „D ėl Panev ėžio rajono savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“, ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 15 d.,http://www.panrs.lt/get_file.php?file=YmFDV29wbWpaZGFWWldHbHlaVEhuV21Za1p1U 21adWdsSmxtcG1sb2I5dHVscFNkbVoxb3lKV3BsMmZHeTVpWm5LV2FtcFpueVcxalpKZH FiV2VhMUc2VwtwcVZiRzJWbDJacWFadWVubUJwYnNWb3htREprNWFJWW1CdGFuS1Z iR2lWWXBpaGJjZWNuR3B6azZDYQ==&view=1 38. „D ėl Per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų ne įgaliesiems ir likusiems be t ėvų globos vaikams 2014–2020 met ų veiksm ų plano patvirtinimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf 39. „D ėl Socialini ų darbuotoj ų rengimo centro prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9C30F596F667 40. „D ėl Socialin ės globos įstaig ų licencijavimo taisykli ų patvirtinimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. spalio 14 d. https://www.e- tar.lt/portal/lt/legalAct/e7dae8a090d311e4bb408baba2bdddf3/nnUEWzZOPF 41. „D ėl Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo bei Socialini ų darbuotoj ų atestacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.73078569BC8A 42. „D ėl Socialini ų paslaug ų įstaig ų darbuotoj ų kompetencij ų ugdymo programos patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D157236B5F39/asr 43. „D ėl Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f0247c821bd011e79f4996496b137f39?positionInSearchRes ults=4&searchModelUUID=5c0b9973-5e32-439e-937a-362183906ac1 44. Finansininko pareigyb ės aprašymas. Ži ūrėta 2020 m. liepos 28 d. http://www.pertvarka.lt/kontaktai/ 45. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. lapkri čio 2 d. „III Skirsnis žmogus ir valstyb ė 39 straipsnis“. Ži ūrėta 2019 m. gruodžio 28 d. https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm 46. ,,Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. vasario 29 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.10AE4E66691A 47. „Konvencija „D ėl vaik ų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“. TAR. Ži ūrėta 2019 lapkri čio 10 d.

75

48. „D ėl globos centro veiklos ir vaiko budin čio globotojo vykdomos prieži ūros organizavimo panev ėžio rajono savivaldyb ėje tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ži ūrėta 2020 m., rugs ėjo 15 d., https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2c69c380650911e8b7d2b2d2ca774092/kAJsYIFref ?jfwid=uin1iqv11 49. „D ėl Vaiko globos (r ūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemoni ų 2007–2012 met ų plano patvirtinimo“. LRS. Ži ūrėta 2020 m. vasario 10 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.308740?positionInSearchResults=17&searchModelU UID=62c8adda-531f-4659-947a-8a4a738888d1 50. „D ėl Vaiko gerov ės valstyb ės politikos koncepcijos patvirtinimo“. TAR. Ži ūrėta 2020 m. vasario 10 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1882ABF8B6AB 51. LR Civilinis kodeksas. III knyga. 3.259 straipsnis. „Vaiko globa (r ūpyba) šeimoje“. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://www.infolex.lt/ta/60696 52. LR Civilinis kodeksas. III knyga. 3.252 straipsnis. „Vaiko globos (r ūpybos) r ūšys ir formos“. Ži ūrėta 2020 m. sausio 29 d. https://www.infolex.lt/ta/60696 53. „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio apr ūpinimo sistemos pagrind ų įstatymas 1990 m. Nr. I-696“. LRS. Ži ūrėta 2020 m. sausio 28 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e67117c0d85211e98bb2b994315c7101?positionInSearchRe sults=0&searchModelUUID=c7d4ed6c-5c80-442e-85b7-f2d114f70544 54. Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas. TAR. Ži ūrėta 2019 m. gruodžio 23 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4188fb00233011eab86ff95170e24944?positionInSearchRes ults=0&searchModelUUID=c7d4ed6c-5c80-442e-85b7-f2d114f70544 55. „Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus 2014 met ų veiklos ataskaita“. Ži ūrėta 2020 m. kovo 19 d. http://vtaki.lt/lt/vtaki-veiklos-sritys/veiklos-ataskaitos 56. „Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus 2015 met ų veiklos ataskaita“. Ži ūrėta 2020 m. kovo 19 d., http://vtaki.lt/lt/vtaki-veiklos-sritys/veiklos-ataskaitos 57. „Panev ėžio miesto savivaldyb ės taryba sprendimas D ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“. Ži ūrėta 2020 m. geguž ės 20 d. https://www.panevezys.lt/download/82713/2019 socialini ų paslaug ų planas.pdf 58. „Panev ėžio miesto savivaldyb ės vaik ų socialin ės globos sistemos pertvarkos 2016–2020 met ų veiksm ų planas“. Ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 15 d., http://195.182.86.148/aktai/Default.aspx?Id=3&DocId=21035117 59. „Sprendimas d ėl Panev ėžio miesto savivaldyb ės 2019 met ų socialini ų paslaug ų plano patvirtinimo“. Ži ūrėta 2020 m. kovo 5 d.,

76

file:///C:/Users/godae/Downloads/2019%20socialini%C5%B3%20paslaug%C5%B3%20planas. pdf 60. „Šeimyn ų ĮSTATYMO PROJEKTAS“. LRS. Ži ūrėta 2019 m. gruodžio 27 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.361974?jfwid=-9dzqnuc1i 61. „D ėl Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2004-2005 met ų veiklos ataskaitos“ PROJEKTAS. LRS. Ži ūrėta 2019 m. gruodžio 23 d., https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.278370?positionInSearchResults=1&searchModelUU ID=dd466b6f-07ba-4178-ae72-2ef5137c7f2e 62. „Vaiko teisi ų apsaugos sistemos pertvarka. Projekto planas“. Ži ūrėta 2020 m., kovo 20 d. https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/VTAS- centralizacija/2_0%20Projekto%20versija%202018-02-12.pdf 63. „Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaigos NUOSTAT Ų PROJEKTAS“. LRS. Ži ūrėta 2019 gruodžio 1 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.105382?positionInSearchResults=11&searchModelU UID=8b39589f-3608-4d25-b90e-85fcfd6c4dee 64. „Vaiko teisi ų konvencija“. LRS. Ži ūrėta 2020 m., rugs ėjo 9 d. https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19848 65. 3.253 straipsnis. Vaiko laikinoji globa (r ūpyba). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teis ė. Ži ūrėta 2020 m. geguž ės 22 d. http://www.infolex.lt/ta/60696

Kiti internetiniai šaltiniai:

66. Apie GIMK program ą. Valstyb ės vaiko teisi ų ir įvaikinimo tarnyba. Ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 30 d., https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir-globa/globeju-ir-iteviu-mokymas/apie-gimk- programa.html 67. ‚,Algimanto Bandzos socialini ų paslaug ų nam ų nuostatai“. Ži ūrėta 2020 m. kovo 2 d., https://socnamai.lt/nuostatai/ 68. „Deinstitucionalizacija – tvarus per ėjimas nuo institucij ų iki paslaug ų šeimoje bendruomen ėje“. Mokomoji programa. Ži ūrėta 2020 m. balandžio 16 d., http://ziburio-fondas.lt/wp- content/uploads/sites/5/2015/11/FINAL_De-I-mokymu-programa.pdf 69. „Europos S ąjungos fond ų panaudojimo per ėjimui nuo institucin ės prie bendruomenin ės globos priemonių rinkinys“ (2012). Briuselis: Europos ekspert ų grup ė per ėjimo nuo institucin ės prie bendruomen ėje teikiamos globos klausimais. https://www.esn- eu.org/sites/default/files/publications/LT_EEG_Toolkit.pdf

77

70. „Globa (r ūpyba) institucijoje“, Valstyb ės vaiko teisi ų įvaikinimo tarnyba prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos. Ži ūrėta 2020 m. balandžio 14 d., https://vaikoteises.lt/ivaikinimas-ir- globa/globa/globa-rupyba-institucijoje-.html 71. Išmokos t ėvų globos netekusiems vaikams. Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerija. Ži ūrėta 2020 m. spalio 9 d. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir- vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/ismokos-tevu-globos-netekusiems-vaikams 72. „Institucin ės globos pertvarkai skiriamas finansavimas“. 2014-2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programa. Ži ūrėta 2020 m. balandžio 18 d., https://www.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/patvirtintos_priemones/institucines-globos- pertvarka

73. „Kas atsakingas už s ėkming ą pertvarkos vykdym ą Lietuvoje?“. Institucin ės globos pertvarka. Ži ūrėta 2020 m. kovo 4 d. http://www.pertvarka.lt/apie-institucines-globos-pertvarka/kas- atsakingas-uz-sekminga-pertvarkos-vykdyma-lietuvoje/ 74. „Licencijavimas“, Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie Socialin ės darbo ministerijos“. Ži ūrėta 2022 m. liepos 20 d., http://www.sppd.lt/lt/veiklos-sritys/licencijavimas/ 75. „Naujov ės kei čiantis vaiko teisi ų apsaugos sistemai“. Savivaldyb ės informacija. 2018 birželio 28 d. https://www.panrs.lt/popup2.php?ru=5qAjRpvnXk&tmpl_name=m_article_print_view&article_ id=346314 76. Pertvarkos tikslai. Globa šeima bendruomen ė. Ži ūrėta 2020 m. rugs ėjo 08 d. http://www.pertvarka.lt/apie-institucines-globos-pertvarka/pertvarkos-tikslai/ 77. „Socialini ų darbuotoj ų profesin ės kompetencijos tobulinimo poreikio 2018 m. analiz ė“. Socialini ų paslaug ų prieži ūros departamentas prie socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos. Ži ūrėta 2020 m. rugsėjo 10 d., http://www.sppd.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-socialiniu- paslaugu-srities-darbuotojams/socialiniu-paslaugu-srities-darbuotoju-profesines-kompetencijos- tobulinimas/ 78. Socialini ų paslaug ų srities darbuotoj ų profesin ė kompetencija ir darbo užmokestis. Socialinis pranešimas (2016-2017). https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/13488_socialinis-pranesimas-2016- 17.pdf

79. „Vaiko teisi ų apsaugos sistemos centralizacija“. Lietuvos Respublikos socialin ės apsaugos ir darbo ministerija. Ži ūrėta 2020 m., kovo 20 d. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir- vaikai/vaiko-teisiu-apsauga/vaiko-teisiu-apsaugos-sistemos-centralizacija

78

80. 2014–2020 met ų Europos S ąjungos fond ų investicij ų veiksm ų programa”. Ži ūrėta 2020 m. balanžio 18d., https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-metu-europos-sajungos- fondu-investiciju-veiksmu-programa

79

ANOTACIJA

Černiauskait ė G. Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų vaikų nam ų valdymo reform ų vertinimas (2014 – 2020 m.)/ viešojo administravimo magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. Dr. Vainius Smalskys – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Viešojo valdymo ir verslo fakultetas, 2021- 83 p.

Magistro darbe nagrin ėjami Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų vaik ų globos nam ų administravimo poky čiai deinstitucionalizacijos metu (2014 –2020 m.). Pirmoje darbo dalyje pristatomi vaik ų nam ų administravimo etapai Lietuvoje nuo nepriklausomyb ės atk ūrimo iki ši ų dien ų, pateikiami įvairi ų Lietuvos teis ės akt ų, bei įstatym ų pavyzdžiai susij ę su savivaldybi ų veikla globos nam ų administravime. Antroje darbo dalyje pateikiami įvair ūs mokslinink ų poži ūriai į deinstitucionalizacijos procesus, aptariamos deinstitucionalizacijos bei pertvarkos s ąvokos, apžvelgiami deinstitucionalizacijos pagrindiniai tikslai. Tre čioje darbo dalyje pateikiama empirinio darbo metodologija, pristatoma kod ėl buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Ketvirtoji dalis skirta tyrimo rezultat ų pristatymui ir j ų nagrin ėjimui. Darbo pabaigoje pateikiamos praktin ės rekomendacijos tirt ų viešojo sektoriaus institucij ų darbuotojams ir įstaig ų vadovams kaip b ūtų galima pagerinti pertvarkos metu prad ėtus procesus ir palaikyti j ų kokyb ės gerinim ą.

Raktiniai žodžiai: deinstitucionalizacija, vaik ų globos nam ų pertvarka, socialini ų paslaug ų administravimas, socialin ės paslaugos

80

ANNOTATION

Černiauskait ė G . Evaluation of Panev ėžys City and District Municipal Orphanage Management Reforms. (2014 – 2020) / Master’s thesis in public administration. Scientific adviser Prof. Dr Vainius Smalskys – Vilnius: Mykolas Romeris University, Faculty of Public Administration and Business, 2021- 83 p.

The master's thesis examines the changes in the administration of Panev ėžys city and district municipal orphanages during deinstitutionalization (2014 –2020). The first part of the work presents the stages of the administration of orphanages in Lithuania from the restoration of independence to the present day, various Lithuanian legal acts, and examples of laws related to the activities of municipalities in the administration of orphanages. The second part of the work introduces various approaches of scientists to the processes of deinstitutionalization, discusses the concepts of deinstitutionalization and transformation, and reviews the main goals of deinstitutionalization. The third part of the work presents the methodology of empirical work, and why qualitative approach was chosen. The fourth part is devoted to the presentation of the research results and their analysis. The thesis concludes with practical recommendations for the employees and the heads of the public sector institutions on how to improve the processes initiated during the transformation period and how to further support their quality improvement.

Keywords : deinstitutionalization, redevelopment of orphanages, administration of social services, social services.

81

SANTRAUKA

Magistro baigiamojo darbo tema: „ Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų vaik ų nam ų valdymo reform ų vertinimas (2014 –2020 m.)“ . Šis darbas aktualus, nes kalbant apie gerov ės valstyb ę, itin didelis d ėmesys skiriamas socialinei apsaugai, o ypa č vaik ų teisi ų klausim ų administravimui. Jau nuo pat valstyb ės nepriklausomyb ės atgavimo, Lietuvoje buvo tvarkoma ir kei čiama socialin ė apsaugos sistema orientuojantis ir į vaik ų globos įstaig ų administravimo klausim ą. 2014 - 2020 met ų riba pasirinkta tod ėl, nes nuo 2014 - ųjų įsib ėgėja mums taip gerai žinomas globos nam ų deinstitucionalizacijos procesas, kuris Lietuvos mokslinink ų dar n ėra pla čiai nagrin ėtas.

Probleminis klausimas: Kaip Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse pasikeit ė globos nam ų valdymas, prasid ėjus deinstitucionalizacijos procesams?

Magistro darbo tikslas : Išanalizuoti globos nam ų administravimo poky čius Panev ėžio miesto ir rajono savivaldyb ėse nuo 2014 iki 2020 met ų.

Darbo uždaviniai : 1. Identifikuoti pagrindines po Nepriklausomyb ės priimtas vaik ų globos nam ų administravimo bei veiklos organizavimo poky čių reformas.; 2. Išanalizuoti savivaldybi ų veiklos vaidmen į vaik ų globos nam ų administravime; 3. Ištirti darbuotoj ų rengimo vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos projektui svarb ą; 4. Identifikuoti deinstitucionalizacijos aspektus vaik ų nam ų valdymo procese.

Tyrimo metodai : Teorinei daliai naudota mokslin ės literat ūros analiz ė, teis ės akt ų analiz ė, apibendrinimo metodas. Empiriniam tyrimui atlikti pasitelkti pusiau struktūruotas interviu ir kokybini ų duomen ų analiz ė.

Magistro baigiamasis darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teis ės aktais bei atlikto kokybinio interviu gautais rezultatais.

Atlikus empirin į tyrim ą išanalizuotas Panev ėžio rajono ir miesto savivaldybi ų deinstitucionalizacijos procesas ir nustatytos šio proceso pasekmes. Gavus rezultatus nustatyta, jog Panev ėžio miesto ir rajono savivaldybi ų vaik ų globos įstaigose vykusius vaik ų globos procesus vertinti yra labai sunku. Per šiuos šešerius metus mokyti darbuotojai, pirkta infrastrukt ūra: įrengin ėti bendruomeniniai b ūstai, vyko ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas- viskas atrodo gražiai, ta čiau visuose šiuos procesuose tyrimo respondentai išskyrė ir nemažai minus ų: darbuotojai vis dar turi mažai žini ų kaip dirbti su negali ą turin čiais vaikais, vyko nemažai konflikt ų tarp Panev ėžio apskrities vaiko teisi ų ir Panev ėžio socialini ų paslaug ų centro. Vis d ėl to, pagrindinis pokytis tas, jog visose globos įstaigose pasikeit ė vaiko globos politika- panaikinta institucin ė globa. Nepaisant to, kad deinstitucionalizacijos procesai Lietuvoje jau baig ėsi- ne visoje Lietuvoje beglobiai vaikai auga bendruomeniniuose globos namuose, taip pat vyk ę ne visi įvyk ę pertvarkos procesai vertinami teigiamai, pertvarkos ekspertai vis dar mato begal ę tobulintin ų niuans ų, tad ir net at ėjus oficialiai pertvarkos pabaigos datai, vaiko globos administravimo procesuose dar tikrai yra k ą tobulinti.

Magistro baigiam ąjį darb ą sudaro: turinys, įvadas, teorin ė dalis, metodologin ė dalis, tyrimo rezultat ų analiz ė, išvados, rekomendacijos, 2 santraukos ir anotacijos (lietuvi ų ir angl ų kalbomis), bibliografini ų šaltini ų s ąrašas ir priedai.

Raktiniai žodžiai: deinstitucionalizacija, vaik ų globos nam ų pertvarka, socialini ų paslaug ų administravimas, socialin ės paslaugos

82

SUMMARY

The topic of the master's thesis: "Evaluation of Panev ėžys City and District Municipal Orphanage Management Reforms (2014-2020)". This work is relevant because, in the case of the welfare state, special attention is paid to social protection, and especially to the administration of children's rights' issues. Since the restoration of the state's independence, the social security system in Lithuania has been regulated and altered, focusing on the issue of administration of orphanages. The time interval of 2014-2020 was chosen because of the well-known process of deinstitutionalization of orphanages which has gained momentum since 2014, and which has not been widely studied by Lithuanian researchers yet.

Problem: How has the management of orphanages changed in Panev ėžys city and district municipalities once deinstitutionalization processes started?

The aim of the research : To analyze the changes in the administration of orphanages in Panev ėžys city and district municipalities during the period from 2014 to 2020.

Tasks of the thesis : 1. To identify the main reforms in the administration and organization of orphanages adopted after the independence; 2. To analyze the role of municipal activities in the administration of orphanages; 3. To investigate the importance of staff training for the deinstitutionalization project of orphanages; 4. To identify aspects of deinstitutionalization in the process of orphanage management.

Reserch methods : The analysis of scientific literature, analysis of legal acts, and summarizing methods were used for the theoretical part. Semi-structured interviews and qualitative data analysis methods were used for the empirical research. The master's thesis is prepared based on the scientific sources, documents, legal acts and the results of qualitative interviews.

After the empirical research, the process of deinstitutionalization of Panev ėžys district and city municipalities was analyzed and the consequences of this process were indicated. After receiving the results, it was established that it is difficult to assess the child care processes that took place in the child care institutions of Panev ėžys city and district municipalities. During the period of six years, employees have been trained, and the infrastructure, such as communal housing, has been purchased, inter-institutional cooperation took place as well - everything seems to have gone quite smoothly, however, the survey respondents also singled out several disadvantages in all these processes : employees still have little knowledge of working with children with disabilities; a number of conflicts between Panev ėžys County Child Rights and Panev ėžys Social Security Center have taken place. Nevertheless, the main change is that the child care policy has changed in all care institutions - institutional care has been abolished. Despite the fact that the deinstitutionalisation processes in Lithuania have already ended – not all children without parents are growing up in community care homes in Lithuania, and not all transformation processes are considered as positive, experts of transformation processes still see much to improve, so even after the official end date of transformation, there is certainly still room for improvement in care administration processes.

Master's thesis consists of: contents, an introduction, a theoretical part, a methodological part, an analysis of research results, conclusions, recommendations, two summaries and annotations (in Lithuanian and English), a list of bibliographic sources and appendices.

Keywords: deinstitutionalization, redevelopment of orphanages, social services administration, social services.

83

PRIEDAI

84

1 Priedas Projekto planas | Institucin ės globos pertvarka 1. Uždavinys: Parengti vaikams, ne įgaliesiems ir j ų šeimoms (glob ėjams, r ūpintojams) skirt ų ir j ų individualius poreikius atitinkan čių nauj ų form ų bendruomenini ų paslaug ų metodin į pagrind ą ir pagerinti esam ų socialini ų paslaug ų prieinamum ą bei kokyb ę.

2. Uždavinys: Atlikti bandom ųjų globos įstaig ų gyventoj ų individuali ų poreiki ų bei įstaig ų darbuotoj ų kompetencijos ir motyvacijos vertinim ą.

3. Uždavinys: Tobulinti socialines paslaugas administruojan čių ir paslaugas vaikams, ne įgaliesiems ir jų šeimoms (glob ėjams, r ūpintojams) teikian čių darbuotoj ų profesin ę kompetencij ą.

4. Uždavinys: Vykdyti Institucinės globos pertvarkos tarpinstitucin į, tarpžinybin į ir tarpsektorin į bendradarbiavim ą, pl ėtojant nauj ų form ų bendruomenines paslaugas, užtikrinant socialini ų paslaug ų teikimo kompleksiškum ą, rengiant pertvarkom ų įstaig ų, bendruomenini ų paslaug ų ir j ų infrastrukt ūros planus bei vykdyti pertvarkos steb ėsen ą.

5. Uždavinys: Skatinti fizini ų asmen ų, šeimyn ų ir nevyriausybini ų organizacij ų vaik ų globojim ą (r ūpinim ąsi), vaik ų įvaikinim ą ir (ar) socialini ų paslaug ų teikim ą likusiems be t ėvų globos, patiriantiems socialin ę rizik ą, ne įgaliesiems bei savanorišk ą darb ą šioje srityje, keisti visuomen ės ir vietos bendruomen ės vertybines nuostatas d ėl institucin ės globos pertvarkos, užtikrinti vykdom ų pertvarkos proces ų viešum ą, projekto ir rezultat ų žinomum ą.

85

2 Priedas Kokybinio pusiau strukt ūruoto interviu klausimai

Klausimas Klausimo pagrindimas

Tyrimui svarbi informant ų darbo patirtis vaiko

1. Kokia j ūsų darbo patirtis vaiko globos, globos sferoje. Tai svarbu, nes labiau patyr ę eksp ertai socialin ės apsaugos sferoje? gali pasidalinti savo patirtimi ir išsamiau papasakoti apie pertvarkos metu vykusius procesus.

2. 2014 –2020 metai, kokie J ūsų nuomone didžiausi poky čiai įvyko vaik ų globos nam ų Klausimai tyrimo aprašomojoje dalyje apjungti į valdyme (gal galite pateikti pavyzdži ų) ? vien ą lentel ę. Šie klausimai užduoti vienas po kito ir orientuoti į tyrimo problemin į klausim ą. Klausiama 3. Deinstitucionalizacija, ar manote, jog vaik ų ekspert ų nuomon ės ar pertvarka vyksta efektyviai, globos nam ų pertvarka ir bendruomenini ų prašoma išskirti kiekvieno eksperto nuomone, nam ų k ūrimas Panev ėžyje vyksta efektyviai? didžiausius poky čius.

4. Darbuotoj ų rengimas pertvarkai, ar jis buvo Šis klausimas svarbus teorin ės dalies pirmo skyriaus atliekamas Panev ėžyje, jei taip – kokiais tre čiajam poskyriui. Klausimu tikimasi daugiau būdais? sužinoti apie darbuotoj ų rengim ą vaik ų globos nam ų deinstitucionalizacijos projektui.

ė č 5. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ar jis Teorin s dalies tre iame skyriuje kalbama apie ą juntamas Panev ėžyje tarp globos įstaig ų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarb . Šiuo ė rajono/miesto savivaldyb ės ir kit ų klausimu norima sužinoti kaip Panev žio rajono ir ė institucij ų? miesto savivaldyb se sekasi bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

6. 2018 – ųjų met ų vaiko globos sistemos Tre čiame skyriuje kalbama apie vaiko globos centralizavimas. Kas po jo pasikeit ė centralizavim ą. Šiuo klausimu nor ėta sužinoti kaip gi Panev ėžio rajono ir miesto globos nam ų šis vaiko globos centralizavimas paliet ė Panev ėžio valdyme? miesto ir rajono savivaldybes.

7. Kokios, J ūsų nuomone, stipriosios ir ų ę silpnosios Panev ėžio mieste ir rajone Klausimu norima surinkti ekspert nuomon , kurioje ė vykstan čios vaik ų globos nam ų pertvarkos atsispindi pliusai ir minusai Panev žio miesto ir ų ų administracin ės pus ės? rajono savivaldybi vaik globos reformos srityje.

86

Tokie rezultatai pad ės palyginti ir ši ų abiej ų savivaldybi ų rezultatus.

87

3 Priedas PATVIRTINTA Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. BV-12

FINANSININKO PAREIGYB ĖS APRAŠYMAS

I. PAREIGYB ĖS CHARAKTERISTIKA

1. Valstyb ės vaiko teisi ų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) projekto „Tvaraus per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų sistemos s ąlyg ų suk ūrimas Lietuvoje“ (toliau – Projektas) (projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001) finansininkas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutart į. 2. Pareigyb ės grup ė – 2. 3. Pareigyb ės lygis – A2. II. PASKIRTIS

I. Projekto finansininko pareigyb ės paskirtis yra tvarkyti Projekto finansin ę apskait ą, užtikrinti apskaitos duomen ų ir dokument ų atitikim ą buhalterin ės apskaitos tvarkymo ir kit ų teis ės akt ų reikalavimams, rengti projekto finansines ataskaitas, mok ėjimo prašymus, bendradarbiauti su projekt ą įgyvendinan čiomis institucijomis, partneriais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

III. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

5. Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: 5.1. tur ėti aukšt ąjį išsilavinim ą; Papunktis keistas 2019-01-28 įsakymu Nr. BV-27 5.2. tur ėti darbo patirties: buhalterin ės apskaitos srityje, su Finans ų valdymo ir apskaitos sistema (buhalterin ės apskaitos programa) ,,ORACLE“; 5.3. gerai išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimus, kitus teis ės aktus, reglamentuojan čius buhalterin ę apskait ą ir atskaitomyb ę biudžetin ėse įstaigose, Europos S ąjungos paramos program ų l ėšų administravim ą, taip pat korupcijos prevencij ą; 5.4. labai gerai išmanyti finansin ės ir buhalterin ės apskaitos tvark ą; 5.5. mok ėti valdyti, kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informacij ą, rengti išvadas; 5.6. sugeb ėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo veikl ą; 5.7. išmanyti raštvedybos taisykles, mok ėti dirbti kompiuteriu (teksto redaktoriumi, skai čiuokle, internetu, elektroniniu paštu, kitomis buhalterin ės apskaitos programomis).

IV. FINANSININKO FUNKCIJOS 6. Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas: 6.1. dalyvauja rengiant ES projekto s ąmat ų projektus ir s ąmatas pagal valstyb ės funkcij ų klasifikacij ą ir pagal valstyb ės biudžeto išlaid ų ekonomin ę klasifikacij ą, kad išlaid ų s ąmatos b ūtų sudarytos vadovaujantis galiojan čiais teisės aktais; 6.2. vykdo ES turto, atsiskaitym ų (ir atsiskaitym ų su projekto darbuotojais) apskait ą, kad b ūtų: lėšos naudojamos pagal patvirtintas valstyb ės biudžeto išlaid ų s ąmatas; 6.3. vadovaujamasi norminiais teis ės aktais reglamentuojan čiais buhalterin ę apskait ą biudžetin ėse įstaigose ir veiksm ų programos (-ų) priemoni ų bei projekt ų, finansuojam ų įgyvendinant numatytas priemones, finansavim ą ir administravim ą bei kitais norminiais teis ės aktais; 88

6.4. užtikrintas vis ų tinkamai įformint ų ir apskaitos dokumentais pagr įst ų ūkini ų įvyki ų ir ūkini ų operacij ų įtraukimas į apskait ą Finans ų valdymo ir apskaitos sistemoje; 6.5. pagal ES projekto parengia dokumentus mok ėjimams ir rengia mok ėjimo prašymus; 6.6. Europos socialini ų fond ų agent ūrai teikia mok ėjimo prašymus, gautos iš projekto partnerio mok ėjimo pavedim ų kopijas bei kitus dokumentus; 6.7. suderina ir pateikia projekto duomenis Tarnybos Finans ų ir buhalterin ės apskaitos skyriaus specialistams buhalterin ės apskaitos duomenis, reikalingus deklaracijoms pildyti; 6.8. remiantis buhalterin ės apskaitos duomenimis, teikia duomenis projekto ataskaitoms, finansin ėms ataskaitoms bei kitoms ataskaitoms sudaryti, kad jose b ūtų pateikta teisinga ir savalaike informacija; 6.9. užtikrina, kad b ūtų tinkamomis pripažintos išlaidos ir tinkamomis dar nepripažintos išlaidos apskaitoje aiškiai atskirtos; 6.10. rengia mok ėjimo nurodymus bankui d ėl l ėšų pervedimo, kad nustatytu laiku išieškomos permok ėtos arba panaudotos pažeidžiant teis ės aktus l ėšos b ūtų sugr ąžintos į Valstyb ės biudžet ą; 6.12. kontroliuoja pinigini ų l ėšų atsiskaitymus, kad b ūtų užtikrintas savalaikis įsipareigojim ų vykdymas; 6.13. atlieka gaunam ų dokument ų einam ąją finansin ę kontrol ę, užtikrina, kad l ėšos b ūtų naudojamos tinkamai ir pagal paskirt į; 6.14. saugo visus su ES projekto l ėšų panaudojimu susijusius dokumentus, paruošia juos archyvui pagal nustatytus reikalavimus, kad b ūtų užtikrintas greitas pri ėjimas prie turim ų dokument ų; 6.15. pagal kompetencij ą sprendžia klausimus, susijusius ES projekto turto apskaita, mok ėjimo prašym ų rengimu ir teikimu, taip pat su sutar čių apmok ėjimu bei atsiskaitymu, analizuoja informacij ą šiais klausimais, teikia pastabas bei pasi ūlymus Tarnybos Finans ų ir buhalterin ės apskaitos skyriaus ved ėjui, kad b ūtų daromos išvados, priimami tinkami sprendimai; 6.16. Savo funkcijas vykdo vadovaujantis skaidrumo ir nešališkumo principais, imasi vis ų reikiam ų priemoni ų, siekiant išvengti bet kokio galimo interes ų konflikto; 6.17. vykdo kitus nenuolatinio pob ūdžio Skyriaus ved ėjo pavedimus, susijusius su ES projektu.

V. PROJEKTO FINANSININKO TEIS ĖS

7. Susipažinti su Tarnybos ir Ne įgali ųjų reikal ų departamento prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos vadovyb ės sprendim ų projektais, susijusiais su jo koordinuojama veikla (-omis). 8. Teikti darbo, susijusio su šiame pareigyb ės aprašyme nustatytomis pareigomis, tobulinimo pasi ūlymus. 9. Bendradarbiauti su Tarnybos ir Ne įgali ųjų reikal ų departamento prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojais jam priskirtos (-ų) veiklos (-ų) įgyvendinimo klausimais. 10. Pasirašyti dokumentus pagal savo kompetencij ą. 11. Gauti iš Tarnybos ir Ne įgali ųjų reikal ų departamento prie Socialin ės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoj ų informacij ą (ataskaitas, paaiškinimus ir t. t.), reikaling ą Projekto veikloms vykdyti. 12. Tobulinti kvalifikacij ą kursuose, seminaruose.

VI. FINANSININKO PAVALDUMAS 13. Finansininkas tiesiogiai pavaldus Tarnybos direktoriui.

89

4 Priedas Darbuotoj ų rengimas pertvarkai

Ekspert ų teiginiai Subkategorija Kategorija

A-10 „Darbuotojas turi b ūti baig ęs bazin ę GIMK GIMK program ą, kad mok ėtų suteikti paslaug ą.“ B-11 „GIMK mokymai atsirado 2008 metais. Jie toliau buvo t ęsiami ir pertvarkos metu. Ši programa buvo pirkta pagal licencij ą, kai ji baig ėsi, j ą adaptavo Lietuvai, pakeit ė GIMK truput ėlį ir atsirado toks naujas dalykas, kad GIMK GIMK mokym ų mokymai yra privalomi bendruomenini ų globos nam ų programa darbuotojams visiems.“ B-12 „[...] dabar iki gruodžio 31 d. (2020 m.) visi darbuotojai turi b ūti pabaig ę ši ą program ą, ši programa GIMK (GIMK) jau naujesn ė ir ji buvo patvirtinta 2018 met ų birželio 1 dien ą.“ G-8 „Ne mažiau nei 15 r ūši ų buvo mokymai. Atskiros Mokym ų rūši ų grup ės buvo kiekvieniems mokymams.“ platumas G-5 „[...] nacionalini ų ekspert ų sritis [...] socialini ų paslaug ų teikimas, kurias perži ūrėjo paslaug ų ekspertai Kuruojantys [...] viena iš toki ų sri čių buvo mokymai visiems Lietuvos asmenys socialin ės srities darbuotojams.“ Darbo I-2 Buvo turinio ekspertai, kurie k ūrė aprašus veiklos.” reglamentavimas Mokym ų B-10 „[...] dokument ų k ūrimas, kurie reglamentuot ų t ą Darbo organizavimas ir darb ą jau bendruomeniniuose globos namuose.“ reglamentavimas administravimas A-13 „Čia labai svarb ūs terminai, datos, nes paslauga yra Administraciai mokama.“ terminai G-11 „Yra toki ų mokym ų ir pirkt ų už mažiausias kainas, Mokym ų vien d ėl to, kad sutaupyti laiko [...] pirkim ų proced ūros organizavimo labai ilgai užtrunka.“ proced ūros G-12 „[...] buvo toki ų konkurs ų, kur labai dideli mokymai Mokym ų ir kur tikrai mes norim kokyb ės, tai tokiu atveju jau tiek ėjai organizavimo teikia programas ir pirmiausia, dar net nežinant kainos yra proced ūros

90 vertinamos programos ir išrenkama geriausia, nesvarbu kiek ji kainuoja.“

G-10 „Mokymams skelbiamas konkursas [...] Galb ūt tai ir Mokym ų rengimo lėtina pa čią mokym ų proced ūrą, bet viskas vyksta vieš ųjų konkursai pirkim ų b ūdu.“ Lektori ų I-1 “Lektoriai buvo labai stipr ūs, nes jie sugeb ėjo d ėstyti sugeb ėjimai vesti pagal poreik į tikrai tai, k ą reikia b ūtent tai grupei.” mokymus Privalomas D-8 „Buvo privalomi kursai prieš pertvark ą“. mokymasis H-17 „[...] pa čioje pertvarkoje [...] nebuvo tinkamai Darbuotoj ų paruošti vaiko teisi ų apsaugos darbuotojai, ypa č tie kurie tinkamas naujai at ėjo per pa čią pertvark ą, jie padar ė labai daug paruošimas klaid ų.“ D-9 „Iki 2019 met ų gruodžio 31 d. visi socialiniai darbuotojai ir padejejai išklaus ę tam tikr ą kurs ą (praktini ų Privalomas ir teorini ų mokym ų) ir be gauto pažym ėjimo, darbuotojai mokymasis dirbti vaik ų bendruomeniniuose namuose – negali.“ Privalomas D-10 „Bet kadangi darbuotoj ų buvo labai daug, tai kompetencijos k ėlimas, mokymai buvo prat ęsti iki 2020 m. gruodžio m ėn., bet Privalomas darbuotoj ų kadangi prasid ėjo karantinas, tai mokym ų laikas v ėl bus mokymasis įsitraukimas ir pr at ęstas.“ mokymasis naujiems E-6 „Darbuotoj ų rengimas vyko ir dar tebevyksta. Dalis darbuotojams Privalomas darbuotoj ų, vadovai dalyvavo mokymuose apie pertvarkos mokymasis procesus.“ E-7 „Dalis darbuotoj ų lank ė mokymus kad gal ėtų vykdyti Privalomas globos centro funkcijas. “ mokymasis E-8 „Dar yra planuojami mokymai visiems darbuotojams Privalomas pereinant dirbti į bendruomeninius vaik ų globos namus.“ mokymasis F-6 „Buvo atnaujinamos darbuotoj ų žinios“ žini ų atnaujinimas G-9 „[...] mokym ų paskirtis, [...] pirmas tikslas buvo Žini ų atnaujinimas apmokyti t ų pertvarkom ų įstaig ų darbuotojus.“

91

Išankstinis H-16 [...] personalas buvo iš anksto ruošiamas.“ pasiruošimas B-9 „Kadangi reik ėjo daugiau darbuotoj ų, tai buvo skelbiamos atrankos, ir žodžiu, atrinktiem darbuotojam Mokymai ved ėme mokymus.“ E-9 „Apie pertvark ą daug kalb ėta ir darbuotoj ų Mokymai naujiems susirinkim ų metu.“ darbuotojams E-10 „Buvo eita su laiku ir ži ūrima koks ir koki ų tuo metu yra mokym ų poreikis. [...] Kiekvien ų mokym ų metu žmon ės, Mokym ų poreiki ų kurie dalyvavo mokymuose pildydavo anketas kokie aiškinimasis mokymai jiems aktual ūs ateityje.“

I-3 „ […] m ūsų, kaip ekspert ų įsitraukimas gal ėjo b ūti dar stipresnis. [...] darbuotojai dažnai lektoriams iškreiptai pateikdavo informacij ą, galb ūt nor ėdami pasirodyti ar įtikti Ekspert ų vadovui. O aš kadangi dalyvavau vaik ų vertinimuose, įsitraukimas stengiausi į visk ą įsitraukti, daug k ą žinojau ir dažnai lektoriams sakydavau ties ą be pagražinim ų ir tos informacijos pateikdavau daugiau nei pats darbuotojas.“

I-4 „ Tam tikr ų įstaig ų vadovai dalyvaudavo mokymuose net nekviesti tam, kad gal ėtų ten reguliuoti informacij ą, kuri ą sako darbuotojai. O vadovams gi nei vienam nereikia Įstaig ų vadov ų perversmo, tai vadovai dažnai band ė sustabdyti t ą dalyvavimas pertvark ą dalyvaudami, patys neigdami, patys sakykim mokymuose keldami konfliktus, kad tik tos pertvarkos neb ūtų. Ir tai lie čia ir Panev ėžį.“

92

5 Priedas 2014-2020 m.- deinstitucionalizacija, didžiausi poky čiai ir globos nam ų pertvarkos efektyvumas

Ekspert ų teiginiai Subkategorija Kategorija

B-4 „[...] yra jau 4 butai, tik vienas iš j ų dar pilnai ne įrengtas. Licencijas išdavin ėja socialini ų paslaug ų Bendruomenini ų prieži ūros departamentas prie socialin ės ir darbo nam ų įsigijimas ministerijos.“ B-2 „Pirmas butas Panev ėžyje nupirktas buvo 2017 met ų Bendruomenini ų liepos 20 d., o kadangi reikia j į įrengti, gauti veiklos nam ų įsigijimas licencij ą, tai atidarymas buvo 2017 m. spalio 2 d.“ E-3 „Vyksta nam ų pirkimas (bendruomenini ų nam ų Bendruomenini ų įkūrimui).“ nam ų įrengimas H-7 „Dabar yra nupirktas b ūstas Vaivaduose ir Įsigyjamo b ūsto Piniavoje, kaip paprastas gyvenamas namas [...] sunku atitinkami rasti, jog tikt ų pagal keliamus reikalavimus kvadrat ūra ir reikalavimai t.t.“ H-9 „Dažniausiai namai yra tokie senesn ės statybos, ten Bendruome- pavyzdžiui miegamieji, kur vaikui reikia ne mažiau Įsigyjamo b ūsto niniai globos keturiolikos kvadrat ų – yra po dešimt kvadrat ų. Ir viskas – atitinkami namai toks b ūstas dažnai nebetinka [...] surasti b ūstus yra šioks reikalavimai toks išš ūkis, bet pamažu viskas juda į priek į.“ C-6 „Linkau čiai yra gav ę [...] prieš penkerius metus Europos strukt ūrini ų fond ų param ą ir juose padarytas remontas. [...] įstaigos, kurios gavo ši ą param ą, joms Prat ęsta veikla buvo padarytos išimtys, kad vaikai ten gal ės gyventi iki 2023 met ų. Vadinasi, kad Panev ėžio rajone ši įstaiga veiks dar trejus metus.“ I-18 „[...] vieni, tai dar ė atsakingai, siekdami geriausio rezultato, kiti naudojo jau turim ą, dažnai atlikusi ą infrastrukt ūrą, treti siek ė gelb ėti tušt ėjan čias kaimo Pasirengimas nam ų mokyklas. Tarp siekian čių atsakingai pasirengti vaik ų kūrimui globos nam ų pertvarkai priskir čiau Panev ėžio rajono savivaldyb ę.“

93

I-16 „Darom kiekvieno vaiko perži ūrą, su kiekvienu vaiku visk ą aptariam, nes pas juos (rajone) vyravo praktiškai Pasirengimas nam ų vien paaugliai. Galvojam k ą galim padaryti, kokias kūrimui paslaugas kurti. Įsivertinam k ą reikia padaryti, o tik tada kurkim.“ D-2 „Šiuo metu socialini ų paslaug ų centras turi keturis butus (trys iš j ų pilnai įrengti). Vienas laukia licencijos, Bendruomenini ų pirmas butas startavo prieš trejus metus (2017 m.), butai nam ų k ūrimas yra įvairiose Panev ėžio vietose. Tai yra keturi ų arba penki ų kambari ų butai, daugiabu čiuose.“ H-15 „Sunku pasikviesti psicholog ą į Linkau čius, kad Atokios vietov ės kiekvien ą dien ą važin ėtų [...]. Kiek laiko stov ėjo konkursai problema ir niekas į t ą darbo viet ą net nepretendavo.“ H-8 „Sunku žmones, kurie parduoda namus prikalbinti, kad parduot ų nam ą b ūtent savivaldybei, nes už tokia Maža kaina kain ą, koki ą si ūlome mes – nėra labai didel ė.“ C-9 „[...] rajono savivaldyb ė turi mažiau l ėšų ir ten Savivaldyb ės l ėšų pastebima keist ų fenomen ų.“ tr ūkumas F-5 „derintas biudžetas.“ Biudžeto derinimas G-2 „Visos veiklos suplanuotos ir perkamos nacionaliniu Veikl ų pirkimas lygmeniu.“ H-12 „Finansavimas yra pakankamas. Bet jei b ūtų finansiniai ištekliai didesni, aišku, gal ėtume dar daugiau Finansavimas padaryti.“ D-5 „[...] bendruomenini ų globos nam ų prieži ūra, [...] Brangesn ė prieži ūra gaunasi brangiau.“ ir išlaikymas D-6 „Buvo atvejis, kad vienu metu Panev ėžyje buvo tiek daug vaik ų paimta, kad j ų nebuvo net kur talpinti, tam Finansavimas teko juos vežti į Šiaulius, o Šiauliuose jau yra kiti įkainiai ir savivaldybei juos išeina brangiau išlaikyti.“ D-7 „Seniau už patarnavimus mok ėjo tik centras, bet dabar, kadangi yra daug but ų, tad ir brangiau išeina Finansini ų kašt ų apmok ėti visus aptarnavimo mokes čius: vanduo, elektra, išaugimas Pertvarkos kabelin ė, internetas ir t.t. Tad kaštai tikrai išaugo.“ finansai

94

I-14 „Jeigu ži ūrėti finansiškai, vietov ės ir turinio prasme, tai [...]galb ūt tikslingiau, vaik ų globos paslaugas teikti ir Finansavimas specializuotis vienai įstaigai, nes analogiškos institucijos, kuria analogiškas paslaugas viename mieste.“ H-4 „Šiuo metu Panev ėžio rajono globos namai [...] atrenovuoti pagal Europos s ąjungos l ėšas, tikrai mums Finansavimas didelis praradimas, kad mes tuos globos namus užleidžiame ar kažkam net parduodame.“ H-12 „Finansavimas yra pakankamas. Bet jei b ūtų finansiniai ištekliai didesni, aišku, gal ėtume dar daugiau Finansavimas padaryti.“ H-13 „[...] didelis finansavimas buvo iš europini ų pinig ų, Finansavimas prisideda ir savivaldyb ė.“

F-2 „konsultavo pertvarkos ekspertai.“ Ekspert ų nuomon ė

I-5 „P rad ėjus dirbti tapo aišku, kad nuo 2014 m. jau yra

įvyk ę poky čiai ir tas pirmi nis ministerijos matymas, jau Ekspert ų dabar yra koreguotinas arba s ituacija labai spar čiai atsiradimas kei čiasi d ėl tam tikr ų įvairi ų aplinkybi ų.“

I-8 „Projektas tur ėjo savo tikslus - sukurti s ąlygas, reikalingas veiksmingos per ėjimo nuo institucin ės globos prie šeimoje ir bendruomen ėje teikiam ų paslaug ų siste mos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje. Prad ėję dirbti Ekspert ų regionuose, pasteb ėjome, kad situacija kiekviename pasteb ėjimai regione labai skirtinga – vienur jau buvo prasid ėję pertvarkos procesai, kitur vyko didžiulis pasipriešinimas jiems. “

I-6 „[...] buvo be galo didel ė ekspert ų kaita, pasikeit ė 2 Ekspert ų veikla dirb ę ekspertai, v ėliau, kur į laik ą Panev ėžio regionas iš pertvarkos metu viso eksperto netur ėjo, o aš jau buvau 3 ekspert ė, kuri Ekspert ų kaita pertvarkos procesus koordinavo Panev ėžio miesto,

Panev ėžio rajono ir Pasvalio rajono saviv aldyb ėse. Buvo smalsu, kod ėl taip kei čiasi darbuotojai? [...] atsakymo

95 nebuvo, bet po to, kai prad ėjau dirbti, supratau, kad vis tik yra nemenkas pasipriešinimas vykstantiems procesams, neapseinama ir be politinio spaudimo, kuri ų nepavyksta atlaikyti. “

G-3 „[...] regionini ų ekspert ų paskirtis buvo bendrauti su savivaldyb ėmis, su pertvarkomis įstaigomis, nešti jiems Ekspert ų paskirtis žinias, tikrinti kokyb ę ir pan.“

I-7 „[...] labai pertvarkai pasirod ė svarbu regioniškumas, nes kai tu turi vis ą bendr ą regiono vaizd ą, teikiam ą medicinini ų, socialini ų, pedagogini ų paslaug ų spektr ą[...] Ir kai matai visas savivaldybes, gali jas lyginti, pateikti ir Ekspert ų aptarti j ų teigiam ą arba neigiam ą patirt į, planuoti regioniškumas paslaug ų pl ėtr ą regiono mastu. Atsiranda klasterizacijos principas. Turi tada daugiau toki ų veiklos element ų, [...] kai turi kelias konkre čias savivaldybes, tai tavo darbas tampa labiau kaip tam tikr ų užduo čių atlikimas [...]“.

G-4 „[...] visi pirkimai, visos paslaugos, įvykdymo užtikrinimas ėjo jau b ūtent iš m ūsų nacionalini ų ekspert ų Ekspert ų svarba pus ės.“ B-6 „2015 metais Lietuvoje atsirado socialiniai glob ėjai, kurie už atlyg į dirbo (tuo metu vaik ą veždavo ne į globos Naujos darbo vietos namus, o tam darbuotojui). Dabar jie vadinami bu din čiais darbuotojais.“ B-7 „[...] pas mus jie pradžioje dirbo pagal darbo sutart į

(mes juos tur ėjome 2), o dabar toki ų budin čių darbuotoj ų Naujos darbo vietos yra 6 ir jie dirba jau pagal indivi duali ą veikl ą.“ Pertvarkos C-2 „[...] Panev ėžys ėmėsi iniciatyvos, nes kadangi atnešti poky čiai nutraukus institucini ų nam ų veikl ą, jie patys įsteig ė Nauj ų įstaig ų bei naujos bendruomeninius vaik ų globos namus ir surado jiems kūrimo iniciatyva administracin ės budin čius darbuotojus ir juos paruoš ė.„

96

C-4 „[...] Panev ėžio miestas netur ėjo tos pertvarkos, nes proced ūros ir jie netur ėjo savo vaik ų globos nam ų, tad jiems nebuvo k ą Nauj ų įstaig ų reikalavimai ir pertvarkyti – jie tiesiog tur ėjo nuo nulio sukurti tuos kūrimo iniciatyva bendruomeninius globos namus.“ C-7 „Panev ėžio miestas (neturi nieko papildomai išlaikyti, nes n ėra ko uždaryti), o tik kurti kažk ą naujo. Tuo tarpu Naujos įstaigos rajone reikia uždaryti šituos namus ir įkurti bendruomeninius.“ D-1 „Seniau daug labai vaik ų buvo vienoje vietoje, o kai prasid ėjo institucini ų globos nam ų naikinimas, k ūrėsi Naujos įstaigos bendruomeniniai globos namai.“ H-2 „2018 metais įsisteig ė globos centras su globos Globos centro koordinatoriais, prasid ėjo darbas jau su esan čiais atsiradimas glob ėjais.“ A-1 „Buvo įgyvendinama nauja politika“ Naujos tvarkos Nauja valstyb ės A-2 „[...] svarbiausias pokytis [...], kad prad ėjo keistis politika vaik ų valstyb ės politika vaiko apsaugos srityje.“ apsaugoje B-1 „Tai yra bendruomeniniai globos namai, gyvena visi Šeimos principas šeimos principu.„ E-4 „2020 metais prasid ėjo vaik ų globos nam ų reorganizacija, prijungiant prie rajono socialini ų paslaug ų centro. 2021 m. sausio 1 d. turi b ūti jau viena Pertvarka įstaiga su Vaiko ir šeimos g ėrov ės padaliniu (padalinio pavadinimas dar ga li keistis).“ C-3 „Tai iš savivaldyb ės (miesto) ši pertvarka tikrai buvo Parama remiama ir dirbama jos naudai.“ D-4 „[...] asmenys turi atitikti reikalavimus – gyvenamas patalpas tur ėti, praeiti medicinin ę patikr ą. Budintis glob ėjas visada turi b ūti namie, negali tur ėti kito darbo, Darbuotojai jis yra pasirink ęs kokio amžiaus globotini ų nori, gali priimti.“ B-3 „Socialini ų paslaug ų centras priklauso miesto Pavaldumas savivaldybei, tai yra biudžetin ė įstaiga ir finansavim ą

97 būtent pirkti pvz. b ūst ą (bendruomeniniams vaik ų namams) skiria Panev ėžio miesto savivaldyb ė.„ Pertvarkos atnešti poky čiai C-1 „Specifika yra ta, kad Panev ėžio miesto savivaldyb ė bei mažai prisid ėjo. Bandzos namai turi tiesiogin į pavaldum ą naujos Pavaldumas ministerijai, tad ministerija čia vykd ė pertvark ą tiesiogiai administracin ės (ne įtraukiant tarpin ės grandies).“ proced ūros ir C-5 „Mat esanti įstaiga (A. Bandzos) buvo ministerijos ir reikalavimai pati ministerij ą jos veikl ą pertvark ė be miesto Pavaldumas savivaldyb ės pagalbos.“ E-1 „Globos namams buvo patik ėta vykdyti globos centro Pavaldumas funkci jas.“ H-1 „2014 metais pas mus rajone dar tikrai nieko Pertvarkos pradžia nevyko.“ H-3 „2014 metais kai kurios savivaldyb ės pagal tam tikrus planus jau prad ėjo rengti glob ėjus, o paskui, jau Pertvarkos pradžia nuo 2018 met ų jau viskas buvo labai stipriai pas mus stiprinama, tobulinama.“ E-5 „Rajone bendruomeniniai namai atsiras tik 2020 m. Administraciniai pabaigoje ar net 2021 m. pradžioje.“ terminai H-11 „Dabar taryboje yra patvirtintas visas planas ir tas Administraciniai planas nev ėluoja – neatsiliekame atlikti darbus.“ terminai G-6 „regionini ų ekspert ų nebeliko nuo tada, kai prasid ėjo Proced ūros antrasis pertvarkos etapas.“ G-7 „[...] projektas tur ėjo baigtis 2020 m. balandžio 30 dien ą, bet kadangi prasid ėjo karantinas, viskas truput į užsit ęsė [...] dabar iki rugs ėjo pabaigos yra Proced ūros užbaigiamosios veiklos, archyvavimai, atsiskaitymai ir panašiai.“ F-11 „Licencijas vaik ų namams (bendruomeniniams) Licencij ų išdavimas išduoda prieži ūros departamentas.“ A-3 „[...] vaiko globa nukeliama jau į šeim ą – artim ą Vaiko globos vaikui aplink ą.„ prioretizavimas Vaiko globos A-4 „[...] keliama į virš ų šeimos, nam ų svarba vaikui.“ prioretizavimas

98

I-16 „Darom kiekvieno vaiko perži ūrą, su kiekvienu vaiku visk ą aptariame, nes pas juos (rajone) vyravo praktiškai Pertvarkos Vaiko perži ūros, atnešti poky čiai vien paaugliai. Galvojame k ą galime padaryti, kokias vertinimai bei paslaugas kurti. Įsivertiname k ą reikia padaryti, o tik tada naujos kurkim.“ administracin ės H-6 „[...] darbuotojai esantys Linkau čiuose dabar rengia proced ūros ir reikalingus dokumentus arba jei kokius susitikimus jie ten reikalavimai daro ir jie realiai dirba visame rajone, kur reikia – ten ir Naujos proced ūros važiuoja, jie teikia pagalb ą. Glob ėjai gali bet kada kreiptis, vyksta toks tarsi komandinis darbas – važin ėjantis, mobilus darbas.“ D-5 „Vaikai k ą tik paimti iš šeim ų – keliauja pas Vaiko globos budin čius glob ėjus ir pas juos gali b ūti iki met ų. O paskui proced ūrų kaita keliauja jau į bendruomeninius globos namus.„ D-13 „Šiuo metu, kadangi panaikinta institucin ė globa, vaikai į Bandzos globos namus nebepatenka –vaikai ten Vaiko globos auga jau nuo sen ų laik ų (tie, kurie dar prieš reform ą ten proced ūrų kaita pateko). Ir tik retu atveju jie ten gali patekti.“ D-3 „Į bendruomeninius namus vaikai gali patekti tik su nuolatine globa, bet dabar naujiena atsirado – yra Vaiko globos budintys globotojai, kurie irgi pavald ūs socialini ų proced ūrų kaita paslaug ų centrui (j ų dabar yra keturi) – tad jie atstoja tuos laikinuosius globos namus.“ Pertvarkos E-2 „Sumaž ėjo globos namuose gyvenan čių vaik ų.“ padariniai B-8 „Aš many čiau, kad taip. Mus labai giria prieži ūros departamentas, nes praktiškai per pus ę met ų mes Efektyvus darbas nupirkome, įreng ėme, gavome licenzijas, juose apgyvendinom vaikus trijuose butuose.“ Efektyvumas A-7 „Pinigine prasme paslaugos kaina (pas budint į darbuotoj ą) yra kur kas brangesn ė. Tad savivaldyb ė Paslaug ų kokyb ė sumoka daugiau, bet tai yra kokybiškesn ė paslauga.“

99

H-10 „Kli ūč ių visada atsiranda, bet jas visada kažkaip Problem ų išsispr ęndžiame. S ėdim, kalbam, ieškom, darom. Yra sprendimas tr ūkum ų, yra sprag ų.“ A-6 „Efektyviai [...] miesto savivaldyb ė id ėjo iš ties ų gana Pastangos daug pastang ų, kad visi procesai vykt ų s ėkmingai.“ efektyvumui

100

6 Priedas Tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp globos įstaig ų, bei kit ų institucij ų

Eksperto teiginys Subkategorija Kategorija

F-3 „[...] buvo rengiami susitikimai labiau diskusij ų bendradarbiavimas pagrindu: klausim ų ir atsakym ų metodika.“ A-11 „Bendradarbiavimas vyksta.“ bendradarbiavimas D-12 „Šiuo metu tas tarpinstitucinis bendradarbiavimas labai geras. Pavyzdžiui aš, esu socialin ė darbuotoja, tai bendrauju su vaiko teisi ų Bendras problem ų specialist ėmis. Ir jei vaikas k ą iškre čia, rengiame sprendimas kartu pos ėdžius, bendraujame, sprendžiame problemas.“ H-14 „[...] pertvarka dabar labai s ėkmingai vyksta. [...] mes labai didel į plius ą turime, kad turime labai Bendras problem ų šilt ą bendravim ą, visi ieškome sprendim ų, gražiai sprendimas pasikalbame.“ F-7 „Su kitais miestais bendradarbiaujama, ieškoma Bendravimas tarp Teigiamos glob ėjų, budin čių glob ėjų ir t.t.“ miest ų bendradarbiavimo B-14 „Iš valstyb ės vaiko teisi ų Vilniuje – efektyviai Efektyvumas patirtys labai.“ E-10 „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta nuolat [...] jis ir gal ėtų b ūti kiek efektyvesnis, bet kuo Ger ėjantis toliau, tuo bendradarbiavimo kokyb ė ir apimtys bendradarbiavimas ger ėja.“ F-4 „Buvo konsultuotasi su savivaldyb ės Konsultacija su administracija [...].“ ekspertais H-18 „Buvo tikrai daug išš ūki ų [...] pasitelkiant pertvarkos ekspertus (kurie buvo šiai pertvarkai Konsultacija su nusamdyti kiekvienam regionui), tur ėjom ekspert ę, ekspertais kuri labai pad ėjo.“ B-13 „Su miesto savivaldybe taip, labai viskas vyksta efektyviai ir konstruktyviai. Visada yra didelis Palaikymas ir pagalba palaikymas ir pagalba.“

101

B-22 „[...] kiek buvo priimta Panev ėžio miesto savivaldyb ės taryboje sprendim ų, kurie lie čia pertvark ą [...] nei vienas politikas nebuvo prieš. [...] kai tvirtino apmok ėjim ą tiems budintiems Tarybos palaikymas darbuotojams, nei pagalbos pinigus, bei kai buvo skiriami pinigai pirkimui but ų arba nauj ų etat ų kūrimui: niekada niekas nebalsavo prieš.“ H-13 „Kol neat ėjo tokia diena, kai per pirmadienin į pasitarim ą pasak ė meras: „ o vis d ėl to, šeimoje Paskatinimas dirbti vaikams augti yra geriau“, tai tada vis ų nuomon ė [...] pasikeit ė ir visi prad ėjo dirbti.“ A-12 „[...] jeigu neb ūtų nebedradarbiaujama, terminai b ūtų labai ištesti ir vaikui tekt ų labai ilgai Terminai laukti. Čia labai svarb ūs terminai, datos, nes pasl auga yra mokama.“ H-19 „Kai ma čiau, kad pertvarka jau ne į t ą pus ę linksta arba kai nelabai kas nor ėdavo prisiimti tam tikr ų darb ų, arba kai nustodavo žmon ės tik ėti Konsultacija su pertvarkos s ėkme, tada kviesdavausi ekspert ą ir ekspertais eidavom pas valdži ą, pas admin istracijos direktori ų ir kalb ėdavome.“ I-15 „Rajonas [...] jo skyriaus ved ėjai buvo mažiausiai paženg ę reformos prasme, bet jie buvo labiausiai besidomintys. [...] administracijos direktorius, pats visur dalyvauja, organizuoja pasitarimus, jam yra įdomu, jis strateguoja , pasiima Darbuotoj ų nam ų darbus. Gal to rezultato tokio ap čiuopiamo ir įsitraukimas greito nebuvo, bet pati komunikacija ir pats gird ėjimas [...]sakymas man nereikia vaik ų nam ų pertvarkos tokio kaip vieneto, bet norime siekti kokyb ės.“ C-11 „[...] tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius buvo užkrautas socialiniais reikalais: Darbui trukdan čios globos paieška ir pan. kas n ėra tarpinstitucinis veiklos bendradarbiavimas.„ 102

C-12 „Yra labai daug tiesiog nebendradarbiaujan čių Nebendradarbiavimas įstaig ų.“ C-13 „Visi labai nori vadovauti, bet niekas Nebendradarbiavimas bendradarbiauti.“ D-11 „Kai tik pasinaikino institucin ė globa buvo „gryb ų karas“ [...]. [...] mobili komanda imdavo ir Bendradarbia veždavo tuos vaikus, nors ministerijos rekomendacijos vimo kli ūtys buvo išleistos, kad negalima vaiko iki trej ų met ų Nesusikalb ėjimas paimti iš šeimos, nes tam reikia teismo sprendimo, negali į bendruomeninius globos namus atvežti vaiko be sveikatos pažymos, tai iš tikr ųjų – mes daug kariavom, kokius metus tai tikrai.“ F-8 „Kur žmon ės – ten santykiai, įvairios proced ūros, Nesusikalb ėjimas kartais b ūna ir nesusikalb ėjimo.“ H-2 „[...] prisimenu, [...] buvo tokia nuotaika, kad nebus čia tos reformos, nieko nesp ėsim, niekas Netik ėjimas reforma ne įvyks. Pas mus [...] šia reforma nelabai kas ir tik ėjo.“ B-16 „Dabar galiu 10 bal ų sistemoje m ūsų Silpnas bendradarbiavim ą įvertini labai silpnam 7.“ bendradarbiavimas B-15 „Su vietin ėmis vaiko teis ėmis – dabar jau gerai, Sunki bet pati pradžia buvo labai sunki, kadangi buvo labai bendradarbiavimo daug darbuotoj ų, kurie at ėjo ne kvalifikuoti, nedirb ę pradžia toj srit į, tai buvo tikrai sunku.“ : I-21 „[...] neišsprendžiami tokie pamatiniai taškai, sakykim, ko mes siekiame. Susitelkiama į vien ą Bendro tikslo situacij ą kaltindami vieni kitus neveiksnumu, bet visi netur ėjimas pamiršta bendro tikslo siekiamyb ę.“ I-20 „[...] ministerija, kaip pertvarkos atstov ą kaip mediatori ų ėmė si ųsti į tarpinstitucinius susirinkimus, kad ži ūrėč iau, kas ten vyksta, bet susidariusi situacija, Konfliktai nesusikalb ėjim ų priežastys man iki galo taip ir netapo aiškios. Konfliktai vyko dar iki centralizacijos vaik ų teisi ų, o 2018 metais jie jau buvo itin um ūs.“

103

7 Priedas 2018 met ų vaiko globos sistemos centralizavimas

Ekspert ų teiginiai Subkategorijos Kategorijos

A-14 „Vaikas paimtas iš šeimos turi b ūti atiduodamas giminai čiams, artimos aplinkos Administracin ės žmon ėms, kad vaikui netekt ų išeiti iš artimos proced ūros globos.„ A-15 „O jei jau n ėra artim ų giminai čių, tada Administracin ės perkeliami vaikai į globos namus ar pas laikin ą proced ūros darbuotoj ą ir pan.“ A-16 „Reitingavimas atsirado – pirma giminai čiai, o Administracin ės jei j ų n ėra - tada tik globos centras ir t.t.“ proced ūros A-17 „Itin sugriežt ėjo vaiko iki trij ų met ų patekimas į Administracin ės globos įstaig ą.“ proced ūros

A-19 „Vaiko teisi ų apsauga nuo 2018 m. liepos 1 d. kas buvo perduota savivaldyb ėms, nuo šios dienos Vaiko teisi ų apsaugos nei miesto nei rajono savivaldyb ės nebeturi vaiko skyri ų jungimas Vaiko teisi ų teisi ų apsaugos skyri ų.“ reorganizavimo B-17 „[...] atsirado mobili komanda ir žodžiu, Nauj ų darbo pozicij ų administracin ės reorganizavo vaiko teises – pradžia buvo labai atsiradimas subtilyb ės sunki.“ B-19 „Panev ėžio miesto ir apskrities skyriai yra. Globos centro veikl ą gali tikrinti prieži ūros Administracin ės departamentas ir valstyb ės vaiko teis ės, bet vaiko proced ūros teis ės labiau yra kontroliuojantis organas.“ B-20 „Bet jeigu vykt ų m ūsų (Panev ėžio) miesto Administracin ės globos centro patikra, tai j į tikrint ų kito miesto, ne proced ūros Panev ėžio vaik ų teis ės.“ H-16 „Anks čiau socialiniai darbuotojai teikdavo ataskaitas vaiko teis ėm, o dabar v ėl viskas pasikeit ė. Proced ūrų poky čiai Reik ėjo išsiaiškinti k ą, k ą teikia, kas kuruoja.“

104

H-17 „Funkcij ų vyko labai daug ir jos nebuvo iki galo išgrynintos, pakeitim ų buvo labai daug. Teis ės aktai keit ėsi labai dažnai, vos ne kas kelis m ėnesius. Vos sp ėdavai suprasti kaip taikyti tam tikr ą teis ės Administracin ės akt ą tam tikroje situacijoje – jis ir v ėl pasikeisdavo ir proced ūros vėl reikdavo persiorientuoti. [...] ne tik turi persiorientuoti, bet ir kitiems kolegoms tai paaiškinti, kad jie suprast ų.“ A-20 „Vaiko teisi ų apsauga iškeliavo į valstybin į Atsakomybi ų lygmen į.“ pasiskirstymas Administracin ės F-12 „Vaik ų teis ės priži ūri ar vaikas patenkintas, Atsakomybi ų atsakomyb ės pavalg ęs, atstovauja vaik ą teismuose.“ pasiskirstymas poky čiai F-13 „[...] globos paslaug ą teikia socialini ų Atsakomybi ų paslaug ų centras Panev ėžyje.“ pasiskirstymas C-14 „[...] jungimas (centralizavimas) buvo daugiau dirbtinis, nes vis tiek visi nori jaustis viršininkais ir Dirbtinis jungimas dažnai neb ūna tokio gero susikalb ėjimo.„

C-15 „Galb ūt geriau reik ėjo jungti administracin į Neigiamos nuomon ės aparat ą.“ apie centralizavim ą

F-10 „[...] pertvarka yra itin didel ės apimties, tad būta ir nesusikalb ėjimo, gin čų , o visa tai apsunkino Nesusikalb ėjimas pat į pertvarkos skland ų proces ą.“ Centralizavimo H-15 „Buvo tada pakankamai sunku. [...] m ūsų vaik ų proces ų minusai teis ės fiziškai dar buvo likusios m ūsų pastate ir jos Darbuotoj ų išk ėlimas dabar 2020 met ų liepos m ėnesio pabaigoje į kitus pastatus išsikraust ė, dabar [...] yra sunkiau dirbti.“ F-9 „Po šio centralizavimo pasikeit ė labai daug darbuotoj ų. At ėjo žmon ės, kurie nelabai daug tur ėjo daug žini ų su vaik ų teis ėmis, su skirtingomis Darbuotoj ų kaita patirtimis [...] reik ėjo adaptacijos, per ėjimo laikotarpio.“

105

8 Priedas

106

9 Priedas

107

10 Priedas

108

11 Priedas

109

12 Priedas

110

13 Priedas

111

14 Priedas MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY

FACULTY OF PUBLIC ADMINISTRATION AND BUSINESS

INSTITUTE OF PUBLIC ADMINISTRATION

GODA ČERNIAUSKAIT Ė

EVALUATION OF PANEV ĖŽYS CITY AND DISTRICT

MUNICIPAL ORPHANAGE MANAGEMENT REFORMS (2014 – 2020)

Master‘s thesis

Supervisor

Prof. dr. Vainius Smalskys

Vilnius

2021

112

15 Priedas

Forma patvirtinta Mykolo Romerio universiteto

Senato 2012 m. lapkri čio 20 d. nutarimu Nr.1SN-10

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUM Ą

2021 - - Vilnius

Aš, Mykolo Romerio universiteto (toliau – Universitetas),

______(fakulteto / instituto, programos pavadinimas)

Studentas (-ė)______, (vardas, pavard ė) patvirtinu, kad šis rašto darbas / bakalauro / magistro baigiamasis darbas

„______

______“:

1. Yra atliktas savarankiškai ir s ąžiningai;

2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje;

3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darb ų metodiniais nurodymais.

Man žinoma, kad už s ąžiningos konkurencijos principo pažeidim ą – plagijavim ą studentas gali b ūti

šalinamas iš Universiteto kaip už akademin ės etikos pažeidim ą.

______

113